Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0613 – C8-0360/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2013, kurioje teigiama, kad EGF sukūrė tikrą ES pridėtinę vertę, bendrai finansuodamas atleistiems darbuotojams skirtas paslaugas ar išmokas, kurios paprastai nėra skiriamos pagal valstybių narių bedarbio pašalpų sistemas,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į savo nuo 2007 m. sausio mėnesio priimtas rezoliucijas dėl EGF lėšų mobilizavimo, taip pat į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pastabas dėl pateiktų paraiškų,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0367/2017),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi Graikija pateikė paraišką dėl finansinės EGF paramos „EGF/2017/003 GR/Attica“ po to, kai iš devynių įmonių, kurių veikla patenka į mažmeninės prekybos ekonomikos sektorių Atikos regione ir dešimtyje kitų regionų(4) buvo atleisti 725 darbuotojai;

C.  kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais intervencijos kriterijais;

D.  kadangi, siekdama nustatyti šių atleidimų ryšį su pasaulio finansų ir ekonomikos krize, Graikija teigia, kad jos ekonomika šešerius metus iš eilės (2008–2013 m.) patyrė didelį nuosmukį; kadangi 2008–2016 m. Graikijos BVP sumažėjo 26,2 proc., valdžios sektoriaus vartojimas – 22,8 proc. ir šalyje atsirado 700 000 daugiau bedarbių; kadangi, siekiant grąžinti užsienio skolą, nuo 2008 m. Graikijos vyriausybėms teko padidinti mokesčių tarifus, racionalizuoti viešąsias išlaidas ir sumažinti atlyginimus ir išmokas viešojo sektoriaus darbuotojams, ypač pensijas, o dėl taikomų tokios politikos priemonių darbo užmokestis privačiajame sektoriuje taip pat sumažėjo; kadangi sumažėjus pajamoms sumažėjo vartojimas ir tai padarė didelį neigiamą poveikį mažmeninei prekybai;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos ir kad Graikija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 2 949 150 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 4 915 250 EUR;

2.  pažymi, kad Komisija laikėsi dvylikos savaičių nuo užpildytos paraiškos gavimo iš Graikijos valdžios institucijų termino, 2017 m. spalio 23 d. baigė vertinti, ar paraiška atitinka finansinės paramos suteikimo sąlygas, ir tą pačią dieną apie atliktą vertinimą pranešė Parlamentui;

3.  pažymi, kad devynioms susijusioms įmonėms priklauso parduotuvės ir prekybos centrai, kurie parduoda vartojimo prekes; apgailestauja, kad 2008–2015 m. laikotarpiu labai sumažėjo mažmeninio pardavimo apimtis, kuri svyravo nuo 60 proc. buitiniams prietaisams iki 30 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėms ir 23 proc. prekybos centrams;

4.  pripažįsta, kad šie atleidimai yra tiesiogiai susiję su mažmeninės prekybos sektoriaus silpnėjimu nuo 2008 m.; pažymi, kad 2008–2015 m. laikotarpiu mažmeninės prekybos, gamybos ir statybos sektoriuose buvo panaikinta 164 000 darbo vietų, o tai sudaro 64,2 proc. visų panaikintų darbo vietų;

5.  primena, kad dėl ekonomikos krizės nuo 2008 m. labai sumažėjo Graikijos namų ūkių perkamoji galia; konstatuoja, kad smarkiai sumažėjusios įmonėms ir asmenims teikiamos paskolos padarė poveikį mažmeninės prekybos sektoriaus įmonėms; apgailestauja, kad dėl šių dviejų veiksnių bendras apyvartos indeksas mažmeninės prekybos sektoriuje 2008–2016 m. laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 63 proc.; nurodo, kad nuo 2008 m. taikomos griežtos taupymo priemonės, ypač darbo užmokesčio sumažinimas, naujai susiderėtos nuomos sąlygos ir sąskaitų apmokėjimo terminų atidėjimas, dar labiau pablogino padėtį; nurodo, kad iš šio atvejo aiškiai matoma, kad taikytos priemonės negali padėti veiksmingai ir ilgam laikotarpiui įveikti ekonomikos krizės;

6.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Atikos regione, kuriame buvo atleista daugiau nei 70 proc. darbuotojų, nedarbo lygis siekia 22,9 proc., o kituose dešimt regionų – nuo 19,5 proc. Egėjo regione iki 26,8 proc. Epyro ir Vakarų Makedonijos regionuose; nerimauja, kad dėl tokių atleidimų gali dar labiau pablogėti nedarbo padėtis, su kuria šie regionai susiduria nuo ekonomikos ir finansų krizės pradžios; ypač pažymi, kad 31,8 proc. Atikos gyventojų gresia skurdas ar socialinė atskirtis;

7.  pažymi, kad Graikija planuoja taikyti penkių rūšių priemones: profesinį orientavimą, ii) mokymą, perkvalifikavimą ir profesinį mokymą, iii) paramą verslui steigti, iv) darbo paieškos išmoką ir mokymo išmoką ir v) subsidiją darbo vietų kūrimui;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad 85,2 proc. tikslinių paramos gavėjų yra vyresni kaip 55 metų amžiaus žmonės, iš kurių 24,8 proc. yra vyresni kaip 64 metų; pabrėžia, jog, deja, nebuvo įmanoma rasti perspektyvaus sprendimo siekiant išvengti jų atleidimo, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ieškant darbo ilgas tose pačiose pareigose dirbtas laikotarpis vertinamas kaip trūkumas; palankiai vertina Graikijos sprendimą darbuotojams rengti profesinio mokymo kursus, atitinkančius jų, visų pirma vyresnio amžiaus paramos gavėjų, ir dabartinius darbo rinkos poreikius;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su Graikijos visuotinės darbuotojų konfederacijos (GSEE) generaliniu sekretoriumi ir jos atstovais, ir tai vertina teigiamai; primena, kad patikimas socialinis dialogas, grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu ir atsakomybės pasidalijimu, – tai geriausia priemonė ieškant sutartinų sprendimų ir bendrų perspektyvų, iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant; pabrėžia, kad toks dialogas galėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir sykiu išvengti poreikio prašyti EGF paramos;

10.  pažymi, kad pajamų rėmimo priemonių suma sieks 34,72 proc. bendro prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo, o tai yra tik šiek tiek mažiau nei EGF reglamente nustatyta didžiausia 35 proc. riba ir gerokai daugiau, nei neseniai siūlyta kituose prašymuose; primena, jog šie veiksmai taikomi su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvaus darbo paieškos ar mokymosi veikloje;

11.  pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami pagal kitas Sąjungos finansines priemones;

12.  primena, kad rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą turėtų būti orientuojamasi į tokias iniciatyvas, kuriomis skatinamas užimtumas, į darbuotojų gebėjimus, į jų profesionalios patirties panaudojimą siekiant priartėti prie verslo pasaulio, įskaitant kooperatyvus, ir šis rengimas turėtų būti derinamas su esamomis Sąjungos programomis, įskaitant Europos socialinį fondą; yra įsitikinęs, kad nuosekli strategija taip pat padėtų sumažinti perkėlimo riziką ir sukurti palankias sąlygas į kitas šalis perkeltos pramoninės gamybos sugrąžinimui į Sąjungą; primygtinai teigia, kad naudojant fondo lėšas visada turėtų būti teikiama pirmenybė rimtai restruktūrizavimo numatymo ir jo prevencijos politikai; taip pat pabrėžia, kad svarbu Sąjungos mastu vykdyti tikrą pramonės politiką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir įtraukų augimą;

13.  primena, kad EP savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės jau yra išreiškęs susirūpinimą dėl skirtumo tarp iš EGF prašomos skirti paramos ir valstybių narių grąžinamų sumų(5); ragina Komisiją, siekiant kuo labiau sumažinti poreikį vėliau susigrąžinti lėšas, toliau skatinti valstybes nares rengti realistiškesnes numatomų išlaidų prognozes;

14.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus gebėjimus ir šį paketą pritaikyti pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

15.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

16.  primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su prašymais teikti EGF paramą;

17.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

18.  paveda Pirmininkui kartu su Tarybos pirmininku pasirašyti šį sprendimą ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) Rytų Makedonija, Trakija (EL11), Centrinė Makedonija (EL12), Vakarų Makedonija (EL13), Tesalija (EL14), Epyras (EL21), Vakarų Graikija (EL23), Centrinė Graikija (EL24), Peloponesas (EL25), Pietų Egėjas (EL42), Kreta (EL43). (5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0361.

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Graikijos paraiška „EGF/2017/003 GR/Attica retail“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/6.)