2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties (2017/2964(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos(1) ir į 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties(2),
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 29 d. Europos Vadovų Tarybos (50 straipsnis) gaires, parengtas po Jungtinės Karalystės pranešimo pagal ES sutarties 50 straipsnį, ir į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimo priedą, kuriame pateikti susitarimo su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kuriame nustatoma jos išstojimo iš Europos Sąjungos tvarka, derybiniai nurodymai,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 8 d. bendrą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkų ataskaitą dėl pažangos pirmuoju derybų etapu pagal ES sutarties 50 straipsnį dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo išstojimo iš Europos Sąjungos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnį vykdomų derybų tikslas – užtikrinti tvarkingą Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, atsižvelgiant į būsimų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių pagrindą jai nesant ES valstybe nare;
B. kadangi norint užtikrinti tvarkingą išstojimą derybos turi būti vedamos griežtai nustatyta tvarka, kad atsiskyrimo klausimai, susiję su būsimu Jungtinės Karalystės pasitraukimu, būtų sprendžiami pirmuoju etapu, ir tik po to būtų pereinama prie antrojo etapo;
C. kadangi patys svarbiausi atsiskyrimo klausimai yra susiję su Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir 27 ES valstybėse narėse gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teisėmis, siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, išskirtinėmis ir unikaliomis Airijos salos aplinkybėmis ir Jungtinės Karalystės finansinių įsipareigojimų ES klausimais;
D. kadangi prieš pradedant antrąjį derybų etapą būtina pasiekti pakankamą pažangą visais trimis atsiskyrimo klausimais ir kadangi tai reikia padaryti kaip galima greičiau, kad antrajam derybų etapui liktų pakankamai laiko;
E. kadangi bendroje Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkų ataskaitoje teigiama, jog pasiekta pakankama pažanga;
F. kadangi piliečių teisių klausimu Jungtinė Karalystė sutiko:
–
kad visi teisėtai Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ES piliečiai ir 27 valstybėse narėse teisėtai gyvenantys Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai išstojimo metu galės naudotis visomis ES teisėje įtvirtintomis teisėmis, kaip jas yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir kad jos bus pagrįstos apsaugos priemonėmis, kurios bus nustatytos išstojimo susitarime;
–
taip pat kad piliečių artimiausi šeimos nariai ir ilgalaikius santykius su jais palaikantys asmenys, šiuo metu gyvenantys ne priimančiojoje valstybėje, bus apsaugoti pagal išstojimo susitarimą, ir kad tai galios ir ateityje, taip pat ne priimančiojoje valstybėje gimsiantiems vaikams;
–
kad nustačius proporcingą procedūrą, kuriai bus taikomos tinkamos apsaugos priemonės, atitinkančios ES teisės sampratą, piliečių teisių tęstinumas jiems bus užtikrintas visą gyvenimą; ši procedūra ir šie saugikliai bus nustatyti išstojimo susitarime;
–
kad administracinės procedūros būtų skaidrios, paprastos ir veiksmingos, formos būtų trumpos, nesudėtingos ir paprastos naudoti, o šeimos narių kartu pateikti prašymai būtų svarstomi kartu;
–
kad visos ES teise grindžiamos atitinkamos teisės bus išsaugotos ir išsamiai išdėstytos išstojimo susitarime;
–
kad bus išsaugotos visos ES teisėje numatytos socialinės apsaugos teisės; tai apima visų perkeliamų teisių perkėlimą;
–
kad į išstojimo susitarimą įtrauktos piliečių teisių nuostatos bus perkeltos į specialų Jungtinės Karalystės teisės aktą ir turės tiesioginį poveikį;
G. kadangi Airijos ir Šiaurės Airijos klausimu Jungtinė Karalystė, siekdama užtikrinti, kad suderinus teisines nuostatas nebūtų stiprinamas sienų režimas, prisiėmė reikiamus įsipareigojimus, kurie apima:
–
jei būtina, konkrečius sprendimus dėl Šiaurės Airijos;
–
įsipareigojimą išsaugoti visas 1998 m. susitarimo dalis;
–
garantiją, kad nebus ribojamos Šiaurės Airijos piliečių teisės;
H. kadangi finansinio susitarimo klausimu Jungtinė Karalystė atitinkamai patikslino, kuriuos finansinius įsipareigojimus ji prisiima kaip išstojanti valstybė narė;
I. kadangi tai nereiškia, jog buvo išspręsti visi likę klausimai, taip pat iš to negalima spręsti, kokios pozicijos laikysis Parlamentas per pritarimo galutiniam išstojimo susitarimui procedūrą;
J. kadangi antrasis derybų etapas turėtų būti paremtas tvirtais ir nedviprasmiškais principais ir turėtų būti skirtas tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos galutinėms sąlygoms apibrėžti, įskaitant galimą pereinamąjį laikotarpį, kurio reikėtų Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES; kadangi šiomis aplinkybėmis turi būti nustatyti pagrindiniai būsimų santykių principai;
K. kadangi Jungtinė Karalystė ir ES išliks artimos kaimynės ir turės daug bendrų interesų net ir tada, kai Jungtinė Karalystė nebebus ES valstybė narė;
L. kadangi tokių glaudžių santykių įtvirtinimas ES ir Jungtinės Karalystės asociacijos susitarimu galėtų būti laikomas tinkama sistema, kuri galėtų apsaugoti ir remti šiuos bendrus interesus, įskaitant naujus prekybos santykius;
M. kadangi asociacijos susitarimo privalumas yra tas, kad tai lanksti priemonė, kurią taikant galimas bendradarbiavimas įvairiose politikos srityse;
N. kadangi pereinamosios priemonės bus reikalingos siekiant išvengti staigaus lūžio scenarijaus Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, ir suteikti ES ir Jungtinės Karalystės derybininkams galimybę derėtis dėl susitarimo, apibrėžiančio ateities santykius;
O. kadangi, kokie bebūtų derybų dėl būsimų santykių rezultatai, negali būti jokių kompromisų, viena vertus, vidaus ir išorės saugumo, įskaitant bendradarbiavimą gynybos srityje, ir, kita vertus, būsimų ekonominių santykių klausimais;
P. kadangi tokios pastabos, kaip antai Davido Daviso išsakytos pastabos, kuriose 1-ojo derybų etapo rezultatai vadinami tik „ketinimų pareiškimu“, gali pakenkti derybose įtvirtintai gerai valiai;
1. palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės derybininkų bendrą pažangos ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad derybose dėl išstojimo susitarimo buvo pasiekta pakankama pažanga, ir sveikina Sąjungos derybininką už iki šiol derybose atliktą darbą;
2. laikosi nuomonės, kad iš ataskaitos matyti, jog gali būti pradedamas antrasis derybų etapas, ir rekomenduoja Europos Vadovų Tarybai priimti atitinkamą sprendimą, tačiau mano, kad derybos turi būti vykdomos sąžiningai ir laikosi nuomonės, kad derybų pažanga gali būti padaryta tik antrojo etapo metu, jei JK vyriausybė taip pat visiškai laikysis įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė bendroje ataskaitoje, ir jei šie įsipareigojimai bus visiškai perkelti į susitarimo dėl išstojimo projektą;
3. vis dėlto pabrėžia, kad dar yra neišspręstų klausimų dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo išstojimo iš ES ir kad juos reikia išspręsti prieš užbaigiant išstojimo susitarimą; taip pat pažymi, kad užbaigus išstojimo susitarimą jis turi būti išdėstytas aiškia ir nedviprasmiška teisine kalba; pažymi, kad neišspręsti klausimai yra susiję su:
–
piliečių teisių taikymo išplėtimu būsimiems partneriams;
–
užtikrinimu, kad administracinė procedūra būtų nesudėtinga, deklaratyvaus pobūdžio ir nemokama, kad iškilus abejonių dėl pareiškimo įrodymo prievolė tektų Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, ir kad šeimos galėtų pradėti procedūrą pateikdamos vieną formą;
–
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų privalomu pobūdžiu aiškinant nuostatas dėl piliečių teisių, taip pat su būsimos nepriklausomos nacionalinės institucijos (ombudsmeno), kuri reaguos į piliečių skundus, vaidmeniu;
–
būsimu laisvo judėjimo teisės visoje ES užtikrinimu Jungtinės Karalystės piliečiams, šiuo metu gyvenantiems vienoje iš 27 ES valstybių narių;
–
užtikrinimu, kad dėl Šiaurės Airijos ir Airijos prisiimti įsipareigojimai būtų visapusiškai vykdomi;
4. todėl pasilieka galimybę pasinaudoti visomis savo teisėmis dėl išstojimo susitarimo, kuriam, kad jis įsigaliotų, laikydamasis ES sutarties 50 straipsnio 2 dalies nuostatų, turės pritarti Europos Parlamentas;
Pagrindiniai būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principai
5. primena, kad ES sutarties 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Sąjungai derantis dėl išstojimo susitarimo ir jį sudarant turi būti atsižvelgiama į pagrindinius būsimų išstojančios valstybės narės santykių su Sąjunga principus;
6. siūlo, kad jei bus susitarta dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų, jie turėtų būti išdėstyti kaip politinė deklaracija ir pridėti prie išstojimo susitarimo;
7. pažymi, kad dėl minėtaisiais principais pagrįsto susitarimo, apibrėžiančio naujus ES ir Jungtinės Karalystės santykius, oficialiai bus galima derėtis tik tada, kai Jungtinė Karalystė bus išstojusi iš ES ir taps trečiąja šalimi;
8. pabrėžia, kad su išstojimo susitarime numatytomis būsimomis ES ir Jungtinės Karalystės santykių sąlygomis sutiks tik tuo atveju, jei jos griežtai atitiks šiuos principus:
–
trečioji šalis, kuri nevykdo tų pačių pareigų kaip valstybė narė, negali turėti tų pačių teisių ir naudotis tais pačiais privalumais kaip Europos Sąjungos valstybė narė ar EEE narė;
–
saugomas vidaus rinkos vientisumas ir keturios laisvės, netaikant skirtingo požiūrio atskiriems sektoriams;
–
užtikrinamas ES sprendimų priėmimo autonomiškumas;
–
išsaugoma ES teisinė sistema ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo;
–
užtikrinama, kad Jungtinė Karalystė vadovausis standartais, kurie numatyti pagal tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant pagrindines teises, ir Sąjungos teisės aktus ir politiką aplinkos apsaugos, klimato kaitos, vartotojų apsaugos, kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu, sąžiningos konkurencijos, duomenų apsaugos ir privatumo, prekybos ir socialinių bei darbuotojų teisių, ypač apsaugos nuo socialinio dempingo, srityse, ir numatomas aiškus nuostatų laikymosi užtikrinimo mechanizmas;
–
išsaugomi ES susitarimai su trečiosiomis šalimis ir organizacijomis, įskaitant EEE susitarimą;
–
išsaugomas ES finansinis stabilumas ir užtikrinama, kad bus laikomasi reguliavimo ir kontrolės tvarkos, taip pat standartų;
–
išlaikoma tinkama teisių ir pareigų pusiausvyra, įskaitant atitinkamus finansinius įnašus;
9. ragina, kad nustatant pagrindinius būsimų santykių principus būtų siekiama kuo glaudesnio ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo, tačiau nebūtų pamirštami ir pirmiau nurodyti principai;
10. primena, kad ES ir Jungtinės Karalystės asociacijos susitarimas, patvirtintas ir pasirašytas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 217 straipsnį galėtų būti tinkamas būsimų santykių pagrindas; siūlo, kad toks susitarimas, be jo valdymo sistemos, į kurią būtų įtrauktas patikimas ir nepriklausomas ginčų sprendimo mechanizmas, apimtų šiuos keturis ramsčius:
–
prekybą ir ekonominius santykius;
–
teminį bendradarbiavimą;
–
vidaus saugumą;
–
užsienio politiką ir bendradarbiavimą saugumo srityje;
11. primena, kad daug Jungtinės Karalystės piliečių kategoriškai nepritaria teisių, kuriomis jie šiuo metu naudojasi pagal SESV 20 straipsnį, praradimui; siūlo ES 27 išnagrinėti, kaip būtų galima sušvelninti šią padėtį atsižvelgiant į Sąjungos pirminėje teisėje nustatytus apribojimus ir sykiu visapusiškai laikantis abipusiškumo, lygybės, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų;
Pereinamojo laikotarpio priemonės
12. primena, kad dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir tęstinumą, galima tartis tik tuo atveju, jei jose užtikrinama tinkama teisių ir pareigų pusiausvyra, jos yra laikinos (taikomos ne daugiau kaip trejus metus) ir jas taikant toliau taikomi ES acquis, įskaitant piliečių teisių užtikrinimą, kitaip tariant, Jungtinėje Karalystėje lieka galioti esamos ES reguliavimo, biudžeto, priežiūros, teisminės ir vykdymo užtikrinimo priemonės ir struktūros; pažymi, kad Jungtinė Karalystė nebebus ES institucijų ir organų dalis;
13. patvirtina, kad bet kokie ES acquis pakeitimai pereinamuoju laikotarpiu turi būti automatiškai taikomi Jungtinei Karalystei pagal ES ir Jungtinės Karalystės pereinamojo laikotarpio susitarimo nuostatas;
14. primygtinai nurodo, kad bet kokie prekybos susitarimai, dėl kurių Jungtinė Karalystė derėsis su trečiosiomis šalimis po išstojimo, gali įsigalioti tik pasibaigus pereinamajam laikotarpiui;
15. pažymi, kad pereinamasis laikotarpis, kuris yra ES ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl išstojimo dalis, gali būti pradėtas taikyti tik sudarius susitarimą;
o o o
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Jungtinės Karalystės vyriausybei.