2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška „EGF/2016/008 FI/Nokia Network Systems“) (COM(2017)0157 – C8-0131/2017 – 2017/2058(BUD))

P8_TA(2017)0209 A8-0196/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0157 – C8-0131/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ir ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ir ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0196/2017),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi Sąjunga skatina globalizaciją; kadangi Sąjunga rūpinasi asmenimis, kurie šiuo metu patiria pasaulio rinkos pokyčius; kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, nustatyti, kad Sąjungos finansinis įnašas yra 60 % bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Suomija pateikė paraišką „EGF/2016/008 FI/Nokia Network Systems“ dėl finansinės EGF paramos, po to, kai buvo atleisti darbuotojai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 26 skyriui (Kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba), iš bendrovės „Nokia Oy“ (toliau – „Nokia Network Systems“) ir trijų tiekimo bei tolesnės gamybos grandies įmonių, veikiančių daugiausia NUTS 2 lygio regionuose Helsinkis-Ūsima (Ūsima) (FI1B),Vakarų Suomija (Pirkanma) (FI19) ir Šiaurės ir Rytų Suomija (Šiaurės Pohjanma) (FI1D) ir kadangi tikimasi, kad priemonėmis pasinaudos 821 iš 945 atleistų darbuotojų, atitinkančių reikalavimus EGF paramai gauti;

E.  ši paraiška buvo pateikta laikantis EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį valstybėje narėje turi būti atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant iš tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių atleistus darbuotojus;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad todėl Suomija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 2 641 800 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 4 403 000 EUR;

2.  pažymi, kad Suomija paraišką dėl EGF finansinės paramos pateikė 2016 m. lapkričio 22 d. ir kad, Suomijai sparčiai suteikus papildomą informaciją, 2017 m. balandžio 7 d. Komisija baigė tos paraiškos vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

3.  primena, kad jau pateikta 15 su kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriumi susijusių EGF paraiškų; tris iš jų pateikė Suomija(4) ir visos jos buvo pagrįstos globalizacijos kriterijumi; pažymi, kad keturios paraiškos iš 15 buvo susijusios su bendrovėmis „Nokia“; atkreipia dėmesį į tai, kad galutinėse ataskaitose dėl 2012 m. paraiškos nurodoma, jog po dvejų metų nuo tos dienos, kai Suomija pateikė paraišką dėl EGF paramos, 44 proc. EGF veikloje dalyvavusių asmenų turėjo darbą, o, kalbant apie 2013 m. paraišką, darbą turėjo 65 proc. dalyvių; tikisi, kad Komisija į laikotarpio vidurio vertinimą, kurį reikia pateikti iki 2017 m. birželio 30 d.(5), įtrauks išsamią informaciją apie EGF paramą gaunančių asmenų ilgalaikės reintegracijos į darbo rinką lygį, kaip jau raginta Parlamento 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje(6);

4.  primena, kad IRT sektorius atlieka itin svarbų struktūrinį vaidmenį Suomijos ekonomikoje; mano, kad pastarieji atleidimai iš bendrovės „Nokia Oy“ atspindi tendenciją, veikiančią visą Suomijos technologijos pramonę, kurioje darbuotojų skaičius pastaruosius dvejus metus yra itin nestabilus dėl didelio spaudimo padidinti veiksmingumą ir išlaikyti produktų konkurencingumą;

5.  primena, kad IRT sektorius yra labai jautrus pokyčiams pasaulio rinkoje; pažymi, kad šiame sektoriuje vyksta pasaulinė konkurencija ir tai reiškia, kad visi rinkos veikėjai gali konkuruoti dėl tų pačių klientų, o darbuotojų buvimo vieta ir kultūrinė aplinka turi mažai reikšmės;

6.  pažymi, kad atleidimai iš bendrovės „ Nokia Oy“ yra jos transformacijos programos, reikalingos, kad ji sugebėtų konkuruoti su konkurentais iš Rytų Azijos, dalis;

7.  pabrėžia, kad, kartu su „Siemens“ įsteigusi bendrąją tinklų technologijų įmonę, „Nokia Oy“ ėmėsi priemonių, įskaitant jos išteklių perkėlimą į ateities technologijas ir darbuotojų skaičiaus mažinimą, kuriomis siekiama jos metines veiklos išlaidas iki 2018 m. pabaigos sumažinti 900 mln. EUR;

8.  pažymi, kad visi iš bendrovės „Nokia Oy“ 2016 m. atleisti darbuotojai yra baigę universitetą (40 %) arba turi vidurinį išsilavinimą (60 %) ir yra dirbę programavimo ir projektavimo srityje, o jų profesiniai įgūdžiai daugeliu atveju yra pasenę; pažymi, kad 21 % tikslinių paramos gavėjų yra vyresni kaip 54 metų amžiaus, t. y. tokio amžiaus, kai vėl įsidarbinti darbo rinkoje yra labai sunku; be to, pažymi, kad dviejuose iš trijų susijusių regionų nedarbo lygis seniai yra didesnis už nacionalinį vidurkį ir kad aukštą išsilavinimą turinčių asmenų nedarbo lygis šiuose regionuose apskritai yra aukštas, o padėtis yra itin sudėtinga vyresnių kaip 50 metų amžiaus darbuotojų atveju;

9.  pripažįsta, kad Suomija parengė suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais, Ekonomikos reikalų ir užimtumo ministerija, subūrusi darbo grupę, į kurią buvo įtraukti tikslinių paramos gavėjų, socialinių, nacionalinių ir regionų partnerių atstovai;

10.  pažymi, kad Suomija planuoja taikyti septynių rūšių priemones: i) konsultuojamojo ugdymo priemones ir kitas parengiamąsias priemones, ii) užimtumo ir verslo paslaugas, iii) profesinį mokymą, iv) veiklos pradžios dotacijas, v) ekspertų vertinimus, vi) darbo užmokesčio subsidijas ir vii) kelionės, nakvynės ir perkraustymo išlaidas padengiančias išmokas; pažymi, kad šie veiksmai yra aktyvios darbo rinkos priemonės; pažymi, kad šios priemonės padės atleistiems darbuotojams vėl įsidarbinti;

11.  pažymi, kad pajamų paramos priemonių suma sieks 13,34 proc. visos prie individualių poreikių pritaikytų priemonių paketo sumos – tai daug mažiau negu EGF reglamente nustatyta maksimali 35 proc. riba, taip pat kad šių priemonių taikymo sąlyga – aktyvus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimas darbo paieškos arba mokymosi veikloje;

12.  palankiai vertina EURES tinklo paslaugos naudojimą siekiant darbo ieškantiems asmenims persiųsti darbo užsienyje skelbimus; pažymi, kad regioniniu lygmeniu, bendradarbiaujant su EGF ir EURES tarnybomis, bus rengiami tarptautinės darbuotojų paieškos renginiai; palankiai vertina šias priemones ir tai, kad Suomijos valdžios institucijos ragina atleistus darbuotojus visapusiškai naudotis turima laisvo judėjimo teise;

13.  palankiai vertina įvairias teiktinas mokymo ir konsultavimo paslaugas, taip pat paramą darbo už Suomijos ribų ieškantiems asmenims ir pradedančiosioms įmonėms; mano, kad šios priemonės yra ypač tinkamos atsižvelgiant į susijusių darbuotojų amžių ir gebėjimus;

14.  teigiamai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos nukentėjusiems darbuotojams pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas 2016 m. birželio 2 d., t. y. gerokai anksčiau prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui;

15.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų numatyti būsimos darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus įgūdžius, be to, jis turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

16.  palankiai vertina tai, kad informavimo ir viešinimo veiklai skiriama 59 000 EUR, ir pabrėžia, jog svarbu reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus skatinti naudotis EGF remiamomis paramos priemonėmis;

17.  pažymi, kad kontrolei ir ataskaitų teikimui skirta pakankamai lėšų; pažymi, kad nuolat teikiamos ataskaitos dėl EGF remiamų paslaugų padės teisingai naudoti lėšas; palankiai vertina tai, kad 20 000 EUR suma skiriama kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai;

18.  pažymi, kad „Nokia Network Systems“ įvykdė savo teisinius įsipareigojimus ir pasikonsultavo su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais;

19.  pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba pagal kitas Sąjungos finansines priemones;

20.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius bei gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

21.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; pažymi, jog Suomija patvirtino, kad parama iš EGF iš tiesų nepakeis minėtų veiksmų ir priemonių;

22.  rekomenduoja, kad valstybės narės ieškotų sąveikų su kitais nacionalinėmis ar Sąjungos lėšomis finansuojamais veiksmais ir kartu su EGF priemonėmis naudotų kitas Sąjungos programas;

23.  prašo Komisijos užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

24.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

25.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo gavus Suomijos paraišką „EGF/2016/008 FI/Nokia Network Systems“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/951.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) EGF/2007/004 FI/Perlos, EGF/2012/006 FI/Nokia Salo, EGF/2013/001 FI/Nokia. (5) Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 20 straipsnis. (6) 2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0361).

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. metinės ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo (2015/2283(INI))

P8_TA(2017)0210 A8-0114/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į naujausią jo versiją – 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Regionų komiteto pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2015)0315),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2014 m. metinę ataskaitą dėl subsidiarumo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d. Europos reikalų komitetų konferencijos (angl. COSAC) du kartus per metus teikiamas ataskaitas „Su parlamentiniu tikrinimu susijusių Europos Sąjungos procedūrų ir praktikos pokyčiai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 132 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0114/2017),

A.  kadangi 2014 m. Komisija gavo 21-ą pagrįstą nuomonę dėl 15-os Komisijos pasiūlymų; kadangi iš viso gauta 506-ios pagrįstos nuomonės, įskaitant pagrįstas nuomones, pateiktas vedant politinį dialogą;

B.  kadangi 2014 m. trys nacionaliniai parlamentai (Danijos Folketingas, Nyderlandų Žemieji parlamento rūmai ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai) pateikė ataskaitas su išsamiais pasiūlymais, kaip būtų galima stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį sprendimų priėmimo procese;

C.  kadangi Europos Parlamentas ir Regionų komitetas, 2014 m. vasario 5 d. pasirašę institucijų tarpusavio bendradarbiavimo susitarimą, įsipareigojo sustiprinti Europos Sąjungos teisėtumą;

D.  kadangi 2015 m. gegužės 19 d. Komisija patvirtino geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį ir naujas integruotas geresnio reglamentavimo gaires, įskaitant atnaujintas gaires dėl vertinimo, kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, atliekant naujų iniciatyvų poveikio vertinimus;

E.  kadangi 2014 m. Europos Parlamento Poveikio vertinimo skyrius atliko 31-ą pradinį, du išsamius ir tris pakaitinius arba papildomus Komisijos atliktų poveikio vertinimų poveikio vertinimus ir vieną pakeitimų poveikio vertinimą;

F.  kadangi tais atvejais, kai reikalingas lankstumas ir veiksmingumas, ir jų negalima pasiekti laikantis įprastos teisėkūros procedūros, pagal Sąjungos teisės aktus suteikiami deleguotieji įgaliojimai; kadangi taisykles, kurios yra itin svarbios numatyto klausimu požiūriu, gali nustatyti tik teisės aktų leidėjai;

G.  kadangi subsidiarumas ir proporcingumas yra pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama atliekant vertinimus atgaline data – juose vertinama, ar ES veiksmai faktiškai duoda tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo, aktualumo ir ES pridėtinės vertės požiūriais;

1.  palankiai vertina nuolatines pastangas toliau atsižvelgti į subsidiarumo ir proporcingumo principus – remiantis Sutartimis, vienus iš pagrindinių principų, kuriais, nusprendusi imtis veiksmų, vadovaujasi Europos Sąjunga ir kurie turėtų būti neatsiejama ES politikos formavimo proceso dalis; primena, jog kalbant apie bet kokią naują teisėkūros iniciatyvą Sutartyse reikalaujama, kad Komisija išnagrinėtų, ar ES turi teisę imtis veiksmų, ar ši iniciatyva pagrįsta subsidiarumo ir proporcingumo požiūriais ir kad prie kiekvienos iniciatyvos būtų pridėta aiškinamoji dalis, kurioje be kita ko būtų išdėstyta, kaip šių principų laikomasi;

2.  pabrėžia, kad valstybių narių nacionalinių parlamentų vykdoma subsidiarumo priežiūra yra svarbi priemonė mažinant vadinamąjį demokratinį deficitą ir užtikrinant Europos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti nacionaliniai parlamentai užtikrindami, kad sprendimai būtų priimami veiksmingiausiu būdu ir kuo arčiau piliečių; pabrėžia, kad, norint priimti teisės aktus, būtina didžiąja balsų dauguma susitarti Taryboje, kurioje posėdžiauja visų valstybių narių nacionaliniai ministrai, politiškai atsiskaitantys savo nacionaliniams parlamentams, taigi tai yra kitas būdas laikytis subsidiarumo principo;

3.  pažymi, kad 2014 m. iš nacionalinių parlamentų gauta daug mažiau pagrįstų nuomonių; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad taip galėjo atsitikti todėl, kad Komisija pateikė mažiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. dėl nė vieno Komisijos pasiūlymo pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nepradėta jokia vadinamosios geltonosios arba oranžinės kortelės procedūra; primena, kad prieš tai (2012 ir 2013 m.) geltonosios kortelės procedūra buvo pradėta du kartus, ir tai rodo, kad sistema veikia;

4.  pažymi, kad 2014 m. tik 15 nacionalinių parlamentų rūmų pateikė pagrįstas nuomones ir kad šis rodiklis rodo, jog visų 41 nacionalinių parlamentų rūmų dalyvavimo mastas palyginti su 2013 m. smuko maždaug 50 proc.;

5.  teigiamai vertina tai, kad 2014 m. visos ES institucijos aktyviai dalyvavo užtikrinant subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi kontrolę, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje; palankiai vertina tai, kad sustiprėjo Komisijos ir nacionalinių parlamentų politinis dialogas, įskaitant įvairius Komisijos narių vizitus į nacionalinius parlamentus;

6.  vis dėlto pažymi, kad daugumą nacionalinių parlamentų pateiktų nuomonių rengė tik keletas nacionalinių parlamentų rūmų; ragina kitus nacionalinių parlamentų rūmus aktyviau įsitraukti į ES diskusiją;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie nacionaliniai parlamentai pabrėžė, jog tam tikri Komisijos pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų nepakankamai pagrįsti arba iš esmės nepagrįsti subsidiarumo ir proporcingumo požiūriais; ragina Komisiją gerinti savo aiškinamąsias dalis visada pateikiant išsamią, visapusišką ir faktiškai pagrįstą savo pasiūlymų analizę subsidiarumo ir proporcingumo požiūriais; ši analizė padėtų nacionaliniams parlamentams veiksmingiau išnagrinėti šiuos pasiūlymus;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Poveikio vertinimo valdyba (PVV) laikėsi nuomonės, jog į apytiksliai 32 proc. jos 2014 m. peržiūrėtų poveikio vertinimų (PV) įtraukta nepatenkinama subsidiarumo arba proporcingumo principo (arba jų abiejų) analizė; pastebi, kad šis lygis panašus į ankstesnių metų lygį, todėl reikia taisyti padėtį;

9.  atsižvelgdamas į tai pažymi, kad poveikio vertinimai yra labai svarbios priemonės, padedančios priimti sprendimus teisėkūros procese, ir šiomis aplinkybėmis pabrėžia būtinybę tinkamai apsvarstyti su subsidiarumu ir proporcingumu susijusius klausimus; šiuo požiūriu teigiamai vertina 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos patvirtintą geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, kurio tikslas – užtikrinti, kad ES teisės aktai geriau atitiktų piliečių interesus, kurie, be kita ko, susiję su Poveikio vertinimo valdybos abejonėmis dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų; teigiamai vertina, kad Komisija įtraukė išsamesnį paaiškinimą, kaip pasiūlymai dėl teisėkūros aktų turėtų atitikti subsidiarumo ir proporcingumo teisinius reikalavimus, įskaitant poveikio vertinimus; bet kuriuo atveju pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo priemonių rinkiniu turi būti naudojamasi siekiant rengti griežtus ES teisės aktus dėl klausimų, kuriuos sprendžiant didžiausia reali pažanga ir pridėtinė vertė gali būti užtikrinta ES lygmeniu;

10.  primena, kad Komisijos rengiamos metinės subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos yra labai svarbios; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją pateikti išsamesnes subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo metines ataskaitas, įskaitant išsamią proporcingumo principo laikymosi analizę;

11.  teigiamai vertina kai kurių nacionalinių parlamentų, ypač Danijos Folketingo, Nyderlandų Antrųjų Rūmų ir JK Lordų Rūmų, parengtas ataskaitas, nes jos yra vertingas indėlis į diskusijas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES sprendimų priėmimo procese, ir atkreipia dėmesį į šiose ataskaitose pateiktus pasiūlymus; atkreipia dėmesį į tai, kad jose yra minčių, kaip išplėsti subsidiarumo kontrolės priemonės taikymo sritį, siūlo šiose nuomonėse taip pat atkreipti dėmesį į tai, kaip laikomasi proporcingumo principo; tačiau mano, kad atsižvelgiant į šių pasiūlymų praktinius klausimus reikėtų atidžiai įvertinti ir persvarstyti Sutartis ir jų protokolus, nes pagal galiojančias sutartis jų įgyvendinti negalima; ragina kitus nacionalinius parlamentus dalytis nuomone apie tai, kokį vaidmenį nacionaliniai parlamentai turėtų atlikti ES sprendimų priėmimo procese; teigiamai vertina nacionalinių parlamentų aktyvų dalyvavimą diskusijose Europos Sąjungos ir ragina juos dar artimiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Parlamentu;

12.  siūlo, atliekant bet kokią Sutarčių ir jų protokolų peržiūrą, apsvarstyti, ar pagrįstas nuomones reikėtų teikti tik siekiant patikrinti, ar laikomasi subsidiarumo principo, ar taip pat reikėtų įvertinti, ar laikomasi proporcingumo principo, surinkti atitinkamą skaičių nacionalinių parlamentų nuomonių, reikalingų geltonosios arba oranžinės kortelės procedūrai pradėti, ir įvertinti, kokį poveikį darytų tie atvejai, kai pagal Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 7 straipsnio 2 dalį pasiekiama riba, kada reikia pradėti šias procedūras;

13.  pažymi, kad per Europos reikalų komitetų konferenciją (COSAC) keletas nacionalinių parlamentų išreiškė norą pasiūlyti pradėti taikyti žaliąją kortelę, kaip politinio dialogo tobulinimo srities priemonę; laikosi nuomonės, kad taip pat būtų galima nustatyti žaliosios kortelės mechanizmą, kuris suteiktų galimybę nacionaliniams parlamentams teikti Komisijai apsvarstyti pasiūlymus priimti Sąjungos teisės aktus; atsižvelgiant į tai, būtų galima apsvarstyti, kiek nacionalinių parlamentų nuomonių prireiktų tokiai procedūrai pradėti, ir jos poveikio mastą; pabrėžia, kad nustačius tokią priemonę neturėtų būti daromas neigiamas poveikis ES institucijoms ir įprastai teisėkūros procedūrai;

14.  atkreipia dėmesį į keleto nacionalinių parlamentų pateiktą prašymą pratęsti aštuonių savaičių laikotarpį, per kurį jie pagal Protokolo Nr. 2 6 straipsnį gali pateikti pagrįstą nuomonę; šiuo aspektu mano, kad būtų galima apsvarstyti, koks galėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis nacionalinių parlamentų pagrįstoms nuomonėms pateikti, jeigu šių parlamentų prašymu dėl laiko trūkumo ir pagrįstų objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, gaivalinių nelaimių ir krizės atvejų, nacionaliniams parlamentams ir Komisijai reikėtų susitarti; mano, kad susitarimo būtų galima pasiekti prisiimant politinį įsipareigojimą, dėl kurio pradiniu etapu susitartų institucijos ir nacionaliniai parlamentai, nevilkinant atitinkamo teisės akto priėmimo; pabrėžia, kad toks laikotarpis turėtų būti nustatytas užtikrinus pusiausvyrą tarp nacionalinių parlamentų teisės prieštarauti dėl nepakankamo subsidiarumo ir Sąjungos reagavimo į piliečių poreikius veiksmingumo; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai parlamentai, prieš Komisijai pateikiant teisėkūros iniciatyvą kaip žaliąją ar baltąją knygą arba prieš kasmetinį Komisijos darbo programos pateikimą, taip pat gali imtis veiksmų ir apsvarstyti atitiktį subsidiarumo principui; mano, kad nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, nacionalinių parlamentų dalyvavimas ES reikaluose gerokai išsiplėtė – taip pat ir reguliariai palaikant ryšius su kitais nacionaliniais parlamentais;

15.  mano, kad, jeigu valstybės narės sutinka pratęsti laikotarpį, per kurį nacionaliniai parlamentai gali pateikti pagrįstą nuomonę pagal Protokolo Nr. 2 6 straipsnį, šis pakeitimas turėtų būti įtrauktas į būsimą Sutarties peržiūrą; toks pratęsimo laikotarpis tada galėtų būti apibrėžtas ir antrinės teisės aktuose;

16.  primena, kad nacionaliniai parlamentai gali bet kada išreikšti susirūpinimą dėl subsidiarumo pagal konsultavimosi procedūrą arba vykdydami politinį dialogą ir Komisijai pateikdami nuomonę;

17.  ragina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą veiksmingiau bendrauti tarpusavyje – taip pat ir vystant neoficialius EP narių ir nacionalinių parlamentų narių ryšius konkrečių sričių politikai aptarti;

18.  mano, kad nacionalinius ir regioninius parlamentus svarbu remti priemonėmis, kurias taikant galima keistis informacija, pvz., sukuriant ES piliečiams prieinamą IT platformą; pabrėžia, jog turėtų būti sukurtas nacionalinių parlamentų dalyvavimo ES teisėkūros procese gerinimo mechanizmas – ypač atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gautų nacionalinių parlamentų pagrįstų nuomonių skaičius, palyginti su Komisijos pasiūlymų skaičiumi, liko nepakitęs – tačiau turi būti visapusiškai paisoma kiekvienos institucijos kompetencijos ir subsidiarumo principo;

19.  ragina naudotis tarpparlamentiniu bendradarbiavimu siekiant stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį ES teisėkūros procese; pabrėžia, kad svarbu labiau naudotis nacionaliniams parlamentams prieinamomis tarpparlamentinėmis priemonėmis, pvz., Europos reikalų komitetų konferencija, Europos Parlamento rengiamais tarpparlamentiniais posėdžiais ir Tarpparlamentine bendros užsienio ir gynybos politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija;

20.  mano, kad svarbu nacionalinius parlamentus išsamiau informuoti apie jų ypatingą vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese ir toliau skatinti naudotis ES tarpparlamentinių mainų platforma (IPEX), kuri padeda keistis informacija; primena, kad Komisijos reguliariai rengiamos viešos konsultacijos galėtų būti informacijos šaltinis, tačiau dauguma nacionalinių parlamentų narių jomis iki šiol nesinaudoja;

21.  rekomenduoja toliau naudotis nacionalinių parlamentų atstovų tinklu, siekiant išsamiau informuoti apie subsidiarumo ir proporcingumo principus ir gerinti platformos IPEX veiklą;

22.  mano, kad visos ES institucijos, dalyvaujančios Sąjungos sprendimų priėmimo procese, turi tinkamai atsižvelgti į nacionalinių parlamentų pagal Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 1 dalį teikiamas pagrįstas nuomones, ir šiuo požiūriu ragina ES institucijas imtis atitinkamų priemonių šiam procesui užtikrinti;

23.  primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą reikalaujama, jog Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršytų „to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų“; pabrėžia, kad Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog pagal proporcingumo principą „reikalaujama, kad Europos Sąjungos teisės nuostatomis numatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti“;

24.  ragina Komisiją sistemiškai atlikti išsamesnius kiekvienos teisėkūros priemonės proporcingumo vertinimus ir išsamiai vertinti įvairias jai prieinamas teisėkūros galimybes, pakankamai išaiškinant kiekvienos pasirinktos priemonės galimą poveikį aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriais ir jos galimybes konkurencingumui ir MVĮ; mano, kad šis išsamesnis proporcingumo vertinimas turėtų sudaryti sąlygas Komisijai atmesti alternatyvius neproporcingai didelį poveikį darančius arba nereikalingą naštą atitinkamiems asmenims ir įmonėms, visų pirma MVĮ, pilietinei visuomenei, darbuotojams ir kitiems susijusiems subjektams, užkraunančius pasiūlymus ir turėtų sudaryti galimybes geriau patikrinti, ar pasiūlymai atitinka proporcingumo principą; mano, kad būtų galima apsvarstyti galimybę išplėsti pagrįstų nuomonių teikimo sritį ir įtraukti vertinimą, ar paisoma proporcingumo principo;

25.  ragina Komisiją su nacionalinių parlamentų pagalba įvertinti galimybę parengti neprivalomas gaires siekiant padėti nacionaliniams parlamentams vykdyti jiems priskirtą vertinimą, ar rengiant teisėkūros procedūra priimamus aktus laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

26.  palankiai vertina Italijos Deputatų Rūmų, Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos, Vokietijos Bundestago ir Liuksemburgo Deputatų Rūmų pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad reaguojant į kylančius iššūkius, tiek viduje, tiek išorėje, reikia ne mažiau, bet daugiau Europos;

27.  pakartoja, kad jau galėjo būti imtasi keleto iniciatyvų, siekiant patobulinti ES institucijų ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą ir padaryti jį veiksmingesnį, ir visų pirma siūlo:

28.  laikosi nuomonės, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas turėtų skirti pakankamai dėmesio subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi vertinimams, kuriuos Regionų komitetas atlieka teikdamas nuomones dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

29.  pabrėžia, kad teisės aktai turi būti suprantami ir aiškūs, sudaryti sąlygas suinteresuotosioms šalims suprasti savo teises ir pareigas, į juos turi būti įtraukti tinkami ataskaitų teikimo, stebėjimo ir vertinimo reikalavimai, jais turi būti vengiama neproporcingų išlaidų ir jie turi būti praktiški įgyvendinti;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0103. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0061. (3) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 117. (4) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 87.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui“ (2016/2243(INI))

P8_TA(2017)0211 A8-0176/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl virtualiųjų valiutų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairumo didinimo kapitalo rinkų sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjunga. Spartesnė reforma“ (COM(2016)0601),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Sutelktinis finansavimas ES kapitalo rinkų sąjungoje“ (SWD(2016)0154),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos viešų konsultacijų dokumentą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017)0009),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 16 d. Europos priežiūros institucijų pranešimą dėl finansinių konsultacijų automatizavimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Europos priežiūros institucijų diskusijų dokumentą dėl didžiųjų duomenų naudojimo finansų įstaigose (JC 2016 86),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. Europos bankininkystės institucijos nuomonę dėl skolinimu pagrįsto sutelktinio finansavimo (EBA/Op/2015/03),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 4 d. Europos bankininkystės institucijos diskusijų dokumentą dėl novatoriško vartotojų duomenų naudojimo finansų įstaigose (EBA/DP/2016/01),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonę dėl investavimu pagrįsto sutelktinio finansavimo (ESMA/2014/1378),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 7 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ataskaitą dėl išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimo vertybinių popierių rinkose,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 7 d. Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto pranešimą dėl rizikos veiksnių ir pažeidžiamumo ES finansų sistemoje,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos paskelbtą rizikos rodiklių rinkinį, paremtą 2016 m. trečiojo ketvirčio duomenimis,

–  atsižvelgdamas į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2016 m. kovo mėn. rizikos rodiklių rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 16 d. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos paskelbtą penktąją vartojimo tendencijų ataskaitą (EIOPA-BoS-16–239),

–  atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2016 m. ketvirtojo ketvirčio rizikos rodiklių rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. Europos centrinio banko specialųjį leidinį Nr. 172 Distributed ledger technologies in securities post-trading: Revolution or evolution?,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario mėn. Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto dokumentą Distributed ledger technology in payment, clearing and settlement: An analytical framework,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0176/2017),

A.  kadangi finansinių paslaugų technologija („FinTech“) turėtų būti suprantama kaip finansų veikla, kuri vykdoma pasitelkiant naujas technologijas arba kuriai šios technologijos sudaro galimybes, o ši veikla daro poveikį visam finansų sektoriui visose jo srityse – bankininkystei, draudimui, pensijų fondams, konsultacijoms investavimo klausimais, mokėjimo paslaugoms ir rinkos infrastruktūroms;

B.  kadangi finansinės paslaugos visada rėmėsi technologijomis ir kito vykstant technologijų naujovių procesams;

C.  kadangi „FinTech“ gali būti bet kokio tipo juridiniai subjektai; kadangi finansinių paslaugų vertės grandinėje vis dažniau dalyvauja alternatyvūs subjektai, pavyzdžiui, startuoliai ar didžiosios technologijų įmonės; kadangi dėl šios priežasties šis terminas apima platų spektrą bendrovių ir paslaugų, kurios labai skiriasi viena nuo kitos, kelia įvairių problemų ir kurių reguliavimo sąlygos turi skirtis;

D.  kadangi įvairios „FinTech“ naujovės remiasi naujomis technologijomis, pavyzdžiui, išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikomis, novatoriškais mokėjimais, robotinėmis konsultacijomis, didžiaisiais duomenimis, debesijos kompiuterijos naudojimu, novatoriškais klientų duomenų integravimo / tapatybės nustatymo sprendimais, sutelktinio finansavimo platformomis ir t. t.;

E.  kadangi investicijos į „FinTech“ programas sudaro milijardus eurų ir kiekvienais metais vis didėja;

F.  kadangi technologijų programos vystosi skirtingu tempu, o jų vystymosi mastas ir poveikis tebėra neaiškus, tačiau jos gali iš esmės pakeisti finansų sektorių; kadangi kai kurios „FinTech“ programos vieną dieną gali tapti sisteminės svarbos;

G.  kadangi „FinTech“ naujovėmis turėtų būti prisidedama prie Europos finansų sistemos ir ekonomikos kūrimo ir konkurencingumo, įskaitant Europos Sąjungos piliečių gerovę, tuo pačiu metu stiprinant finansinį stabilumą ir išlaikant aukščiausią vartotojų apsaugos lygį;

H.  kadangi „FinTech“ gali duoti daug naudos, pavyzdžiui, užtikrinti greitesnes, pigesnes, labiau prie poreikių pritaikytas, įtraukesnes, lankstesnes, skaidresnes ir geresnes finansines paslaugas vartotojams ir įmonėms, taip pat atverti naujų verslo galimybių Europos verslininkams; kadangi mažmeninių finansinių paslaugų srityje vartotojų patirtis yra varomoji rinkos dalyvių jėga; kadangi pažanga ir naujovės finansų sektoriuje neturėtų išstumti grynųjų pinigų kaip mokėjimo priemonės;

I.  kadangi dėl naujų finansinių paslaugų vystymo ir teikiamų paslaugų skaitmeninimo pasikeis finansinių paslaugų sektoriaus rinkos dinamika, nes atsiras naujų formų konkurencija, inovacijos, partnerystės ir užsakomosios paslaugos, vykdomos subjektų ir tarp jų;

J.  kadangi sąžiningos konkurencijos skatinimas, ekonominių rentų, jei tokių esama, neutralizavimas ir vienodų sąlygų finansinių paslaugų ES sukūrimas yra būtina sąlyga norint skatinti „FinTech“ Europoje ir visų susijusių subjektų bendradarbiavimą;

K.  kadangi ekonominiai tyrimai parodė, kad finansų sistemos ekonominis efektyvumas galėtų padėti sumažinti kainas vartotojams už mažmeninius finansinius produktus ir paslaugas; kadangi „FinTech“ gali prisidėti prie tokio kainų mažinimo;

L.  kadangi „FinTech“ sprendimai gali padidinti galimybes gauti kapitalo, ypač MVĮ, panaudojant tarpvalstybines finansines paslaugas, alternatyvius skolinimo ir investavimo kanalus, pavyzdžiui, sutelktinį finansavimą ir tarpusavio skolinimą, taip stiprinant kapitalo rinkų sąjungą;

M.  kadangi „FinTech“ naujovės taip pat gali palengvinti tarpvalstybinius finansinius srautus ir kapitalo rinkų integraciją Europoje ir tokiu būdu skatinti tarpvalstybinį verslą, sudarant sąlygas sukurti kapitalo rinkų sąjungą;

N.  kadangi „FinTech“ naujovės, visų pirma vidaus ir tarpvalstybinių mokėjimų sprendimų srityje, taip pat gali padėti toliau plėtoti bendrą prekių ir paslaugų rinką ir sudaryti palankesnes sąlygas siekti G 20 ir G 8 „5x5 tikslų“ sumažinti perlaidų įkainius;

O.  kadangi „FinTech“ gali būti veiksminga finansinės įtraukties priemonė, atverianti galimybes naudotis pritaikytomis finansinėmis paslaugomis asmenims, kurie to negalėjo anksčiau, ir tokiu būdu užtikrinanti įtraukesnį augimą; kadangi siekiant, kad „FinTech“ užtikrintų tikrą finansinę įtrauktį, būtina spręsti problemas, susijusias su Europos Sąjungos piliečių finansiniu švietimu ir skaitmeniniais įgūdžiais;

P.  kadangi teisės aktų, reguliavimo ir priežiūros atveju reikia atsižvelgti į naujoves ir užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp paskatų inovatyviai vartotojų ir investuotojų apsaugai bei finansiniam stabilumui; kadangi „FinTech“ reikalauja didesnio „institucijos reguliavimo“ ir „veiklos reguliavimo“ suderinimo; kadangi dėl sudėtingos „FinTech“ ir esamų teisės aktų sąveikos gali atsirasti neatitikimų, nes bendrovės ir paslaugų teikėjai reguliuojami skirtingai, net jeigu jų veikla iš esmės yra ta pati, o dabartiniuose teisės aktuose pateikta veiklos apibrėžtis ir (arba) taikymo sritis pakankamai neapima kai kurios veiklos; kadangi dabartinė ES vartotojų ir investuotojų apsaugos sistema, taikoma finansinėms paslaugoms, deramai neapima visų „FinTech“ naujovių;

Q.  kadangi Europos priežiūros institucijos (EPI) pradėjo nustatyti galimą novatoriškų finansų technologijų riziką ir naudą; kadangi nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos stebi šiuos technologinius pokyčius ir susidūrė su skirtingais požiūriais; kadangi iki šiol plėtoti „FinTech“ ekosistemą Europoje trukdė skirtingos taisyklės valstybėse narėse ir bendradarbiavimo stoka rinkose; mano, kad siekiant skatinti laikytis bendro požiūrio į „FinTech“ svarbu imtis ryžtingų ES veiksmų kuriant tvirtą „FinTech“ ekosistemą Europoje;

R.  kadangi „FinTech“ gali padėti mažinti finansų sistemos riziką, užtikrindama rizikos decentralizaciją ir dekoncentraciją, spartesnį kliringą ir atsiskaitymą piniginiais mokėjimais ir vertybiniai popieriais, geresnį užstato valdymą ir kapitalo optimizavimą;

S.  kadangi gali būti manoma, kad viena iš sričių, kurioje labiausiai jaučiamas „FinTech“ poveikis, – vertės po sandorio sudarymo grandinė, kuri apima tokias paslaugas, kaip kliringas, atsiskaitymas, turto saugojimas ir reguliavimo ataskaitų rengimas, ir kurioje technologijos, pavyzdžiui, išsklaidytosios operacijų knygos technologija, galėtų pertvarkyti visą sektorių; kadangi šioje vertės grandinėje kai kurie tarpininkai, pavyzdžiui, investicijų saugotojai, pagrindinės sandorio šalys ir centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, ilgainiui galėtų tapti nereikalingi, o tam tikras kitas funkcijas vis dar turės atlikti nepriklausomos, reguliuojamos įmonės;

T.  kadangi „RegTech“ gali duoti daug naudos finansų įstaigoms ir priežiūros institucijoms, sudarant galimybes naujų technologijų naudojimui siekiant į reguliavimo ir atitikties reikalavimus reaguoti skaidriau, efektyviau ir realiu laiku;

U.  kadangi „InsurTech“ yra draudimo veikla, kuri vykdoma pasitelkiant naujas technologijas arba kuriai šios technologijos sudaro galimybes, pavyzdžiui, naudojant automatizuotas konsultacijas, rizikos vertinimą ir didžiuosius duomenis, be to, apsidraudžiant nuo naujų pavojų, pvz., kibernetinių išpuolių;

V.  kadangi bendrovėms, dirbančioms „FinTech“ produktų ir paslaugų srityje, ir novatoriškiems verslo partneriams, kurie šioms bendrovėms teikia techninę medžiagą, kurios joms reikia norint teikti šiuos produktus ir paslaugas, būtina skubiai užtikrinti geresnes galimybes gauti finansavimą, siekiant skatinti finansines naujoves Europoje, visų pirma startuoliams plėtoti savo veiklą; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad galimybės gauti rizikos kapitalą kaip finansavimo šaltinį ir stiprus technologijų sektorius yra svarbiausi veiksniai, siekiant skatinti dinamišką „FinTech“ ekosistemą Europoje;

W.  kadangi kibernetiniai išpuoliai kelia vis didesnę grėsmę visai skaitmeninei infrastruktūrai, taigi ir finansų infrastruktūrai; kadangi finansų sektoriui gresia tris kartus didesnė rizika patirti išpuolių nei bet kuriam kitam sektoriui; kadangi jo paslaugų saugumas, patikimumas ir tęstinumas yra būtinos sąlygos norint užtikrinti visuomenės pasitikėjimą šiame sektoriuje; kadangi jo mažmeniniai vartotojai taip pat yra labai pažeidžiami panašių išpuolių arba tapatybės vagystės atveju;

X.  kadangi prijungiami prietaisai yra neatsiejama „FinTech“ paslaugų dalis; kadangi daiktų internetui (DI) ypač gresia kibernetiniai išpuoliai, o tai kelia ypatingą iššūkį siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą; kadangi sujungta sistema yra tiek saugi, kiek saugi jos silpniausia grandis;

Y.  kadangi „FinTech“ vystantis vartotojai ir investuotojai turi turėti galimybę toliau remtis aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugos, duomenų apsaugos, teisių į privatumą ir finansinių paslaugų teikėjams tenkančios teisinės atsakomybės standartais;

Z.  kadangi, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas „FinTech“, svarbu sukurti nuoseklią ir palankią reglamentavimo sistemą ir konkurencingą aplinką, kuri galėtų leisti „FinTech“ plėtotis ir naudotis įvairiomis novatoriškomis saugaus šifravimo, elektroninės atpažinties ir tapatumo nustatymo priemonėmis, turinčiomis paprastą sąsają;

AA.  kadangi automatizavimas finansų sektoriuje, kaip ir kituose sektoriuose, gali sutrikdyti esamų užimtumo modelių taikymą; kadangi, siekiant gerinti ir plėtoti įgūdžius, vystant bet kokią Europos „FinTech“ strategiją daugiausia dėmesio turės būti skiriama mokymui ir perkvalifikavimui;

AB.  kadangi dėl tinklo poveikio rinkos struktūra daugelyje skaitmeninės ekonomikos sričių skirta nedideliam rinkos dalyvių skaičiui, o tai kelia sunkumų konkurencijos teisės ir antimonopolinės teisės srityje;

„FinTech“ skirtos ES sistemos formavimas

1.  palankiai vertina naujus pokyčius „FinTech“ srityje ir ragina Komisiją parengti visapusišką „FinTech“ veiksmų planą, atsižvelgiant į savo kapitalo rinkų sąjungos ir bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR) strategijas; jis gali padėti apskritai siekti veiksmingos ir konkurencingos, išsamesnės, labiau integruotos, stabilesnės ir tvaresnės Europos finansų sistemos, teikti ilgalaikę naudą realiajai ekonomikai ir patenkinti vartotojų ir investuotojų apsaugos ir reguliavimo tikrumo poreikius;

2.  džiaugiasi, kad neseniai sukurta „FinTech“ darbo grupė, kuri vertina naujoves šioje srityje ir tuo pačiu metu kuria strategijas, kaip išspręsti galimus „FinTech“ keliamus iššūkius, taip pat tai, kad Komisija pradėjo teikti viešas konsultacijas „FinTech“ klausimais; ragina Komisiją įtraukti Parlamentą į „FinTech“ darbo grupės veiklą; mano, kad pastarojo meto Komisijos iniciatyvos yra svarbus žingsnis siekiant Komisijai parengti visapusišką „FinTech“ strategiją ir sumažinti reguliavimo netikrumą „FinTech“ atžvilgiu;

3.  mano, kad „FinTech“ gali padėti sudaryti sąlygas sėkmingai vystyti kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvas, pavyzdžiui, įvairinant finansavimo galimybes ES, ir ragina Komisiją pasinaudoti „FinTech“ privalumais skatinant kapitalo rinkų sąjungos sukūrimą;

4.  ragina Komisiją laikytis proporcingo, įvairius sektorius apimančio ir holistinio požiūrio į savo veiklą „FinTech“ srityje, remiantis praktine patirtimi kitose jurisdikcijose ir prisitaikant prie subjektų ir taikomų verslo modelių įvairovės; ragina Komisiją prireikus veikti kaip pradininką, siekiant sukurti palankią aplinką plėstis Europos „FinTech“ centrams ir įmonėms;

5.  pabrėžia, kad prireikus reikėtų peržiūrėti finansines paslaugas reglamentuojančius teisės aktus tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, jie turėtų būti pakankamai palankūs inovacijoms, kad rinkos dalyviams būtų sudarytos ir išlaikytos vienodos sąlygos; ypač rekomenduoja, kad, laikantis „inovacijų principo“, kaip poveikio vertinimo dalis būtų atliktas tinkamas galimo teisės aktų poveikio inovacijoms vertinimas, siekiant, kad šios naujovės suteiktų visapusišką „didelę ekonominę ir socialinę naudą“;

6.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, tuo pačiu palengvinant naujų rinkos dalyvių prieigą, ir išvengti reglamentavimo arbitražo valstybių narių ir teisinių statusų atžvilgiu, teisės aktai ir priežiūra „FinTech“ srityje turėtų būti grindžiami šiais principais:

7.  rekomenduoja, kad kompetentingos valdžios institucijos leistų ir skatintų kontroliuojamus bandymus su naujomis technologijomis tiek naujiems, tiek esamiems rinkos dalyviams; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia kontroliuojama bandymų aplinka gali virsti „FinTech“ paslaugų reglamentavimo aplinka, galimai teikianti visuomenei naudos; ji vienija įvairius rinkos dalyvius ir jau sėkmingai veikia keliose valstybėse narėse; pabrėžia, kad būtina užtikrinti iniciatyvų ir į ateitį orientuotą valdžios institucijų dalyvavimą, palaikant dialogą su rinkos dalyviais ir visais kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; tai gali padėti priežiūros ir reguliavimo institucijoms įgyti žinių technologijų srityje; ragina kompetentingas valdžios institucijas apsvarstyti galimybę parengti finansų ir (arba) praktines testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priemones „FinTech“ programoms tais atvejais, kai jos gali kelti sisteminę riziką, nedubliuojant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomos veiklos;

8.  pabrėžia, kad kai kurie centriniai bankai jau bando centrinių bankų skaitmeninę valiutą ir kitas naujas technologijas; ragina atitinkamas Europos valdžios institucijas įvertinti išsklaidytąja operacijų knyga paremtos versijos centrinių bankų skaitmeninės valiutos galimos rizikos ir naudos poveikį ir susijusius būtinus reikalavimus dėl vartotojų apsaugos ir skaidrumo; ragina jas taip pat eksperimentuoti, siekiant neatsilikti nuo rinkos pokyčių;

9.  pabrėžia, jog svarbu, kad reguliavimo institucijos ir priežiūros institucijos turėtų pakankamai techninių žinių, kad galėtų tinkamai prižiūrėti sudėtingesnes „FinTech“ paslaugas; pabrėžia, kad dėl tokio nuolatinio tikrinimo reguliavimo institucijos galės nustatyti ir numatyti konkrečią įvairių technologijų keliamą riziką ir, jei reikia, nedelsiant ir turint aiškią darbotvarkę įsikišti;

10.  todėl pabrėžia, kad svarbu reguliavimo ir priežiūros institucijose įsteigti „vieno langelio“ principu veikiantį centrą, skirtą „FinTech“ paslaugų teikėjams ir naudotojams; pripažįsta, kad reikia panaikinti priežiūros kliūtis įvairiuose sektoriuose, ir rekomenduoja finansų sektoriaus priežiūros institucijoms glaudžiai bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis ir Europos institucijoms, turinčioms reikiamų žinių technologijų srityje;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti daugiau mokslinių tyrimų projektų, susijusių su „FinTech“;

12.  pabrėžia, kad svarbu skatinti finansines naujoves Europoje; ragina sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą novatoriškiems finansinių paslaugų teikėjams ir novatoriškoms įmonėms, kurios jiems teikia medžiagą, reikalingą norint teikti šias paslaugas;

13.  pabrėžia, kad „FinTech“ bendrovės ne tik padeda vystyti finansų srities tarpininkavimą, tačiau taip pat kelia riziką, susijusią su finansiniu stabilumu; pažymi, kad reguliavimo ir priežiūros institucijos daug informacijos gauna iš pripažintų finansų įstaigų balansų apie daugelio reguliavimo sistemų, kaip antai kapitalo reikalavimai, sverto koeficientas, likvidumo koeficientas ir kt., įgyvendinimą, o kalbant apie nebankines skolinimo įstaigas, tokiais atvejais, kaip sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas (P2P), sunku gauti pakankamai informacijos apie finansų tarpininkų veiklą iš savo balansų; todėl primygtinai ragina reguliavimo ir priežiūros institucijas apsvarstyti, kaip jos galėtų gauti tinkamos priežiūros informacijos finansiniam stabilumui išlaikyti, ir, jei reikia, nustatyti reguliavimo apribojimus savo balansams, kad būtų galima pasiekti ir išlaikyti finansinį stabilumą;

14.  pabrėžia, kad „RegTech“ gali pagerinti atitikties procedūras, visų pirma priežiūros informacijos kokybę ir savalaikiškumą, užtikrinant, kad jos būtų mažiau sudėtingos ir ekonomiškai efektyvesnės; ragina valdžios institucijas paaiškinti teisines sąlygas, pagal kurias prižiūrimam subjektui leidžiama perduoti atitikties užtikrinimo veiklą tretiesiems subjektams, užtikrinant, kad galiotų atitinkami priežiūros susitarimai trečiosioms šalims, ir kad teisinė atsakomybė dėl atitikties ir toliau tektų prižiūrimam subjektui; ragina atitinkamas valdžios institucijas, visų pirma Komisiją, atliekant darbą, susijusį su Europos forumu po sandorio sudarymo klausimais, imtis iniciatyvos siekiant suprasti kliūtis, kylančias taikant naujus „FinTech“ ir „RegTech“ sprendimus srityse, susijusiose su iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo procesais, kuriems taikoma Finansinių priemonių rinkų direktyva (FPRD), Europos rinkos infrastruktūros reglamentas (ERIR) ir Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentas (CVPDR), ir, jei nesama jokių kliūčių, paaiškinti subjektų teisę naudoti tokius sprendimus tam, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal tuos teisės aktus;

15.  primena, kad naujoviškos finansinės paslaugos turėtų būti prieinamos visoje ES ir todėl Sąjungos viduje neturėtų būti sudaroma kliūčių jų tarpvalstybiniam teikimui; ragina Komisiją ir EPI vykdyti stebėseną ir išvengti reguliavimo dubliavimosi, naujų kliūčių patekti į rinką ir nacionalinių kliūčių šioms paslaugoms teikti; ragina Komisiją užkirsti kelią kliūtims tarp valstybių narių dėl nacionalinių režimų neatitikimų ir propaguoti geriausią praktiką, susijusią su valstybių narių reguliavimo metodais; be to, ragina Komisiją ir EPI, jei tinkama, visoje Sąjungoje siūlomų naujų finansinių paslaugų teikėjams taikyti paso mechanizmus; remia Komisijos pastangas ieškant būdų, kaip ES gali padėti padidinti mažmeninių finansinių paslaugų pasirinkimą, skaidrumą ir konkurenciją Europos vartotojų labui, ir pabrėžia, kad šis tikslas turėtų papildyti siekį pagerinti finansų sistemos veiksmingumą;

16.  teigiamai vertina tai, kad visoje ES atsirado dinamiškos „FinTech“ bendruomenės; ragina Komisiją ir atitinkamas ES ekonomikos valdymo institucijas glaudžiai bendradarbiauti su „FinTech“ centrais, taip pat stiprinti šių bendruomenių pažangų verslumą ir jų pastangas, skatinant bei finansuojant inovacijas ir palaikant jas kaip būsimo ES konkurencinio pranašumo finansinių paslaugų sektoriuje šaltinį;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad „FinTech“ startuoliai mano, kad yra ypač pažeidžiami piktnaudžiautojų patentais, t. y. subjektų, kurie superka patentus ketindami pareikšti dėl jų reikalavimus įmonėms, kurios jau naudojasi teisėmis į technologijas, grasindami bylomis dėl patentų teisės pažeidimų; ragina Komisiją išanalizuoti šią padėtį ir pasiūlyti priemones, skirtas kovoti su piktnaudžiautojais patentais „FinTech“ srityje;

18.  pabrėžia galimą „FinTech“ svarbą skaitmeninant viešąsias paslaugas ir taip prisidedant prie jų didesnio efektyvumo, pavyzdžiui, mokesčių surinkimo ir mokestinio sukčiavimo prevencijos srityje;

19.  pabrėžia, kad dėl tinklo efekto daugelio skaitmeninės ekonomikos sričių rinkos struktūrą nulemia labai nedaug rinkos dalyvių, o tai sukelia problemų konkurencijos teisės ir antimonopolinės teisės srityse; ragina Komisiją iš naujo įvertinti konkurencijos reglamentavimo sistemos tinkamumą sprendžiant skaitmeninės ekonomikos, ypač „FinTech“ sektoriaus, iššūkius;

20.  pabrėžia, kad esama galimybių toliau tobulinti priemones, kurios gali būti naudojamos tarpvalstybiniams mokėjimams; remia tokių mokėjimo priemonių plėtrą Europoje ir apgailestauja dėl didelės fragmentacijos ES internetinės bankininkystės rinkoje ir dėl to, kad nėra visoje ES taikomos ir ES subjektų valdomos kredito arba debeto kortelių sistemos; mano, kad tokia sistema būtų esminė tinkamai veikiančios kapitalo rinkų sąjungos ir kertinė bendrosios skaitmeninės rinkos dalis, nes ji padėtų skatinti e. prekybą ir tarpvalstybinę finansinių paslaugų konkurenciją Europoje; ragina Komisiją nustatyti veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sukurti tokios sistemos plėtrai palankią aplinką; pripažįsta, kad konkurencijos sumetimais tokia sistema turi veikti greta ir tam tikrais atvejais sąsajoje su kitais novatoriškais mokėjimo sprendimais;

21.  pabrėžia, kad vartotojai yra varomoji „FinTech“ plėtros jėga; pabrėžia, kad visi būsimi teisės aktų pakeitimai turėtų būti skirti tam, kad būtų šiame virsme remiami vartotojai;

Duomenys

22.  primena, kad duomenų rinkimas ir analizė atlieka esminį vaidmenį „FinTech“, todėl pabrėžia, kad reikia darnaus ir technologijų atžvilgiu neutralaus galiojančių teisės aktų taikymo (įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, peržiūrėtą Mokėjimo paslaugų direktyvą, Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų reglamentą, ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą ir Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą); pabrėžia, kad siekiant plėtoti novatoriškas finansines paslaugas Europoje reikia laisvo duomenų judėjimo visoje Sąjungoje; ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad teikiant finansines paslaugas būtų naudojami tik objektyvūs ir aktualūs duomenų elementai; palankiai vertina 2017 m. sausio 10 d. Komisijos viešąsias konsultacijas dėl duomenų ekonomikos (COM(2017)0009), kurias vykdant turėtų būti gauta įrodymų ir nustatyta, ar esama kliūčių laisvam duomenų judėjimui visoje Sąjungoje;

23.  pabrėžia, kad reikia aiškių taisyklių dėl duomenų nuosavybės, prieigos ir perdavimo; atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau duomenų atsiranda veikiant mašinoms ar procesams, grindžiamiems naujomis technologijomis, pavyzdžiui, mašininiu mokymusi; pabrėžia, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatyta aiški asmens duomenims taikoma teisinė sistema, tačiau reikia daugiau teisinio tikrumo dėl kitų kategorijų duomenų; šiuo klausimu mano, kad reikėtų aiškiai atskirti pirminius duomenis ir apdorotus duomenis;

24.  pabrėžia, kad atviroji bankininkystė ir dalijimasis duomenimis padeda užtikrinti, kad visi „FinTech“ verslo modeliai vartotojų naudai galėtų vystytis vienu metu; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pastarojo meto peržiūrėtos Mokėjimo paslaugų direktyvos įgyvendinimo pasiekimus mokėjimų inicijavimo ir prieigos prie sąskaitos duomenų srityse;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad debesijos kompiuterija gali suteikti finansinių paslaugų teikėjams ir vartotojams naudos, susijusios su sąnaudų efektyvumu, trumpesniu platinimo rinkoje laiku ir geresniu IRT išteklių panaudojimu; atkreipia dėmesį į tai, kad nėra aiškių ir išsamių europinių gairių dėl duomenų, susijusių su finansų sektoriumi, perdavimo į debesiją; pabrėžia, kad svarbu parengti tokias gaires ir suformuoti bendrą visų nacionalinių kompetentingų institucijų požiūrį į debesijos kompiuterijos naudojimą; pabrėžia, kad tokios taisyklės ar gairės reikalingos siekiant padidinti perėjimo prie debesijos kompiuterijos lankstumą ir spartą; pabrėžia, kad šiose gairėse turėtų būti numatyti griežti duomenų saugumo ir vartotojų apsaugos standartai; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas išnagrinėti įvairias galimybes šioje srityje, pavyzdžiui, iš anksto patvirtintas debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų sutartis su finansų įstaigomis;

26.  pažymi, kad būtina padidinti vartotojų informuotumą apie jų asmens duomenų vertę; pažymi, kad vartotojai gali sudaryti sutartis dėl skaitmeninio turinio dalijimosi už mokamą mokestį; pabrėžia, kad dėl to gali atsirasti ekonominės naudos, tačiau tai taip pat gali būti naudojama diskriminuojančiu būdu; ragina Komisiją ištirti galimybę parengti Europos dalijimosi duomenimis strategiją siekiant, kad vartotojai kontroliuotų savo asmens duomenis; mano, kad aiški, į vartotojus orientuota politika padės padidinti pasitikėjimą debesijos kompiuterija grindžiamomis paslaugomis ir paskatins naujas novatoriškas paslaugas, siūlomas įvairių finansinės vertės grandinės subjektų, pavyzdžiui, naudojant taikomųjų programų sąsajas arba palengvinant tiesioginę prieigą prie elektroninio mokėjimo paslaugų duomenų; prašo Komisijos ištirti galimybes ateityje naudoti asmens informacijos valdymo sistemas (angl. PIMS) kaip technines priemones, kuriomis vartotojai valdytų savo asmens duomenis;

27.  finansų įstaigoms naudojant daugiau klientų duomenų arba didžiųjų duomenų, primena Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, kuriomis duomenų subjektui suteikiama teisė gauti paaiškinimą dėl sprendimo, priimto automatizuotai tvarkant duomenis, ir užginčyti šį sprendimą(4); pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad neteisingi duomenys galėtų būti keičiami ir kad būtų naudojami tik patikrinami ir aktualūs duomenys; ragina visus suinteresuotus subjektus dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti šių teisių įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad duotas sutikimas naudoti asmens duomenis turi būti dinamiškas ir kad duomenų subjektai turi galėti keisti ir koreguoti savo sutikimą;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad finansų įstaigoms naudojant daugiau klientų duomenų arba didžiųjų duomenų gali būti naudos vartotojams, pavyzdžiui, pateikiant labiau konkretiems poreikiams pritaikytus, segmentuotus ir pigesnius pasiūlymus, grindžiamus efektyvesniu rizikos ir kapitalo paskirstymu; pažymi, kad, kita vertus, vystosi dinamiška kainodara, kuri gali sukelti priešingų pasekmių ir pakenkti pasiūlymų palyginamumui, konkurencijos veiksmingumui, rizikos pasiskirstymui ir pasidalijimui, pavyzdžiui, draudimo sektoriuje;

29.  pripažįsta, kad, siekiant teikti tokias paslaugas kaip robotinės konsultacijos, asmens duomenys vis dažniau susiejami su algoritmais; pabrėžia, kad robotinės konsultacijos gali padidinti efektyvumą ir daryti teigiamą poveikį finansiniam įtraukumui; pabrėžia, kad algoritmų ar pagrindinių duomenų klaidos ar paklaidos gali sukelti sisteminę riziką ir žalą vartotojams, pavyzdžiui, padidinant atskirtį; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas stebėti šią riziką, siekiant užtikrinti, kad finansinių konsultacijos automatizavimas galėtų iš tiesų užtikrinti geresnes, skaidrias, prieinamas ir ekonomiškai efektyvias konsultacijas, taip pat spręsti vis sudėtingesnio atsakomybės už tokios rizikos sukeltą žalą nustatymo problemą, kylančią dabartinėje teisinės atsakomybės sistemoje, taikomoje duomenų naudojimui; pabrėžia, kad robotinėms konsultacijoms turėtų būti taikomi tie patys vartotojų apsaugos reikalavimai kaip tiesioginių konsultacijų atveju;

Kibernetinis saugumas ir IRT rizikos

30.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti ištisinį saugumą visoje finansinių paslaugų vertės grandinėje; atkreipia dėmesį į didelę ir įvairią riziką, keliamą kibernetinių išpuolių, nukreiptų prieš mūsų finansų rinkų infrastruktūrą, daiktų internetą, valiutas ir duomenis; ragina Komisiją užtikrinti, kad kibernetinis saugumas būtų svarbiausias „FinTech“ veiksmų plano prioritetas, o Europos priežiūros institucijas ir ECB (kaip bankų priežiūros instituciją) paversti kibernetinį saugumą vienu iš svarbiausių savo reguliavimo ir priežiūros programų elementų;

31.  ragina Europos priežiūros institucijas, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, reguliariai peržiūrėti galiojančius veiklos standartus, susijusius su finansų įstaigų IRT rizika; be to, ragina priimti Europos priežiūros institucijų gaires dėl tokios rizikos priežiūros, nes valstybių narių kibernetinio saugumo strategijose nustatyti apsaugos lygiai nėra vienodi; pabrėžia Europos priežiūros institucijų turimų technologinių praktinių žinių svarbą siekiant, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis; ragina vykdyti daugiau mokslinių tyrimų šioje srityje;

32.  pabrėžia, kad priežiūros institucijoms, atitinkamo lygmens reguliavimo institucijoms ir vyriausybėms, taip pat mokslininkams ir rinkos dalyviams reikia tarpusavyje keistis informacija ir gerąja patirtimi (taip pat rinkos dalyviams tarpusavyje); ragina Komisiją, valstybes nares, rinkos dalyvius ir ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA), įvertinti skaidrumo ir dalijimosi informacija galimybes kovojant su kibernetiniais išpuoliais; siūlo ištirti galimą naudą, kurią šiuo klausimu galėtų duoti vieno bendro kontaktinio punkto rinkos dalyviams sukūrimas, taip pat apsvarstyti labiau suderintos politikos galimybes tiriant kibernetinius nusikaltimus finansinių paslaugų srityje, nes jiems vis labiau būdingas tarpvalstybiškumas;

33.  pabrėžia, kad reglamentuojant finansinių paslaugų teikimo infrastruktūrą reikia turi numatyti tinkamas paskatas paslaugų teikėjams, kad jie pakankamai investuotų į kibernetinį saugumą;

34.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad Tinklų ir informacijos saugumo direktyva būtų laiku perkelta į nacionalinę teisę; palankiai vertina naująją viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kibernetinio saugumo srityje, kurią, dalyvaujant pramonės atstovams, neseniai pradėjo Komisija; prašo Komisiją parengti naujų ir konkrečių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stiprinti šiame sektoriuje veikiančių „FinTech“ įmonių, ypač MVĮ ir startuolių, atsparumą kibernetiniams išpuoliams;

35.  pažymi, kad visuomenės pasitikėjimas atitinkamomis technologijomis yra labai svarbus būsimam „FinTech“ augimui, ir atkreipia dėmesį į poreikį gerinti švietimą ir informuotumą apie teigiamą „FinTech“ poveikį kasdienei veiklai, bet taip pat apie tinklų ir informacijos saugumo riziką piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ;

36.  palankiai vertina sujungtų įrenginių saugumą didinančias nuolatines pastangas standartizavimo srityje; vis dėlto pabrėžia, kad turi būti užtikrinama aukštesnio nei minimalaus standartizavimo lygio sauga, visų pirma dėl to, kad dėl galimo domino efekto vienodos standartizuotos saugumo priemonės padidina didelių saugumo pažeidimų riziką; primygtinai ragina įmones vystyti įvairias savo pačių priemones savo įrenginiams ir veiklai apsaugoti;

Blokų grandinės

37.  pabrėžia blokų grandinės prietaikų galimybes grynųjų pinigų ir vertybinių popierių perdavimo srityje, taip pat sudarant palankesnes sąlygas vadinamosioms išmaniosioms sutartims (angl. „smart contract“), o tai atveria daug galimybių abiem finansinių sutarčių šalims, visų pirma prekybos finansavimo ir verslo paskolų susitarimams, kurie gali supaprastinti sudėtingus komercinius ir finansinius įmonių tarpusavio (angl. B2B) bei įmonių ir vartotojų (angl. B2C) sutartinius santykius; pabrėžia, kad blokų grandinės platformos taip pat tinkamos siekiant supaprastinti sudėtingus įmonių tarpusavio bei įmonių ir vartotojų sandorius;

38.  primena neautorizuojamų blokų grandinės prietaikų naudą ir riziką; ragina Komisiją surengti metinę įvairių suinteresuotųjų subjektų konferenciją šia tema; yra susirūpinęs dėl to, kad neautorizuojamų blokų grandinės prietaikos vis dažniau naudojamos nusikalstamoms veikoms, mokesčiams slėpti, mokesčiams vengti ir pinigams plauti; ragina Komisiją atidžiai stebėti šias sritis, be kita ko, lėšų maišytojų (angl. „mixers/tumblers“) vaidmenį šiame procese, ir tai aptarti parengiant ataskaitą;

Sąveikumas

39.  pripažįsta taikomųjų programų sąsajų svarbą papildant kitas priemones, kurias gali naudoti vartotojai, ir suteikiant naujiems subjektams prieigą prie finansų infrastruktūros; rekomenduoja sukurti standartizuotas taikomųjų programų sąsajas, kurias pardavėjai galėtų naudoti, pavyzdžiui, atvirosios bankininkystės srityje, kartu išlaikant tokių pardavėjų galimybę kurti savo programinę įrangą;

40.  mano, kad „FinTech“ paslaugų sąveikumas tiek Europoje, tiek ir bendradarbiaujant su trečiųjų valstybių jurisdikcijomis ir su kitais ekonomikos sektoriais, yra esminė sąlyga siekiant Europos „FinTech“ sektoriaus ateities plėtros ir visapusiško jo teikiamų galimybių išnaudojimo; siekiant tam sudaryti palankesnes sąlygas, ragina, kai įmanoma, standartizuoti duomenų formatus (kaip peržiūrėtos Mokėjimo paslaugų direktyvos atveju);

41.  ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių ir rinkos dalyvių pastangas, siekiant užtikrinti įvairių nacionalinių e. identifikavimo sistemų sąveikumą; pabrėžia, kad privačiajam sektoriui turėtų būti suteikiamos galimybės naudotis tokiomis sistemomis; mano, kad taip pat turėtų būti priimtinos nuotolinės atpažinties priemonės, nenurodytos Elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo reglamente, jei jų saugumo laipsnis lygiavertis to reglamento pakankamai aukštam patikimumo laipsniui ir todėl jos yra saugios ir sąveikios;

42.  pabrėžia tradicinių ir naujų mokėjimų sprendimų sąveikumo svarbą siekiant sukurti visiškai integruotą ir novatorišką Europos mokėjimų rinką;

43.  prašo Europos priežiūros institucijų nustatyti, kokiais atvejais tikslinis arba rizika grindžiamas tapatumo nustatymas gali būti alternatyva griežtam tapatumo nustatymui; be to, prašo Komisiją ištirti, ar griežto tapatumo nustatymo procesus taip pat galėtų vykdyti ne bankai;

44.  ragina Europos priežiūros institucijas, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, parengti technologijų atžvilgiu neutralius standartus ir licencijas tiek „pažink savo klientą“, tiek nuotolinės atpažinties metodams, pavyzdžiui, remiantis naudotojų privatumo nepažeidžiančias biometriniais kriterijais;

Finansinis stabilumas bei vartotojų ir investuotojų apsauga

45.  ragina valstybes nares rengiant „FinTech“ veiksmų planą skirti ypatingą dėmesį mažmeninių vartotojų ir investuotojų poreikiams ir grėsmėms, kurių jie gali būti pažeidžiami, atsižvelgiant į vis didėjančią „FinTech“ plėtrą paslaugų neprofesionaliesiems klientams srityje, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo atvejais; pabrėžia, kad, nepriklausomai nuo platinimo kanalo arba kliento vietos, „FinTech“ taikomi tokie pat vartotojų apsaugos standartai kaip ir kitoms finansinėms paslaugoms;

46.  ragina Europos priežiūros institucijas tęsti ir paspartinti jų vykdomą darbą, susijusį su technologinių naujovių stebėjimu ir jų privalumų ir galimos rizikos analize, o ypač su vartotojų ir investuotojų apsauga bei finansine įtrauktimi;

47.  ragina Komisiją ištirti, kiek „FinTech“ gali padėti teikti vartotojams kokybiškesnes finansines konsultacijas ir ar susiskaidžiusi ES reguliavimo sistema, taikoma konsultacijoms, yra pakankama šiam tikslui pasiekti;

48.  mano, kad vis dar yra didelių reguliavimo neaiškumų dėl „InsurTech“, ir pabrėžia, jog šį klausimą reikia spręsti, kad būtų užtikrintas saugumas, privatumas, sąžininga konkurencija ir finansinis stabilumas; pabrėžia, kad didesnis teisinis tikrumas padės užtikrinti, kad nepakankamai reguliuojamų „InsurTech“ įmonių produktų vartotojai netaptų nuostolių arba netinkamo pardavimo aukomis, ir padės įmonėms ir vartotojams geriau išnaudoti „InsurTech“ sprendimus;

49.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti tiek „FinTech“ sprendimų plėtrą, tiek finansinio stabilumo augimą; ragina kaip galimą šio tikslo įgyvendinimo priemonę įvertinti tarpusavyje įvertintas atvirojo kodo technologijas; ragina Europos priežiūros institucijas plėtoti partnerystę su privačiojo sektoriaus subjektais kuriant ir įvertinant novatoriškas technologijas, kurios gali padėti užtikrinti finansinį stabilumą ir sustiprinti vartotojų apsaugą, pavyzdžiui, mažinant algoritmų paklaidas arba didinant vartotojų informuotumą apie kibernetines grėsmes;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos dalyvių įvairovė ir tarpusavio konkurencija yra esminiai veiksniai finansinio stabilumo veiksniai; ragina reguliavimo ir priežiūros institucijas stebėti skaitmeninimo poveikį konkurencijai visuose atitinkamuose finansų sektoriaus segmentuose, taip pat parengti ir taikyti priemones, kurios padėtų išvengti antikonkurencinio elgesio arba konkurencijos iškraipymų arba juos atitaisyti;

Finansinis švietimas ir IT gebėjimai

51.  pabrėžia, kad finansinis ir skaitmeninis raštingumas yra esminiai veiksniai siekiant efektyviai naudoti „Fintech“ ir mažinti „Fintech“ aplinkos rizikingumą;

52.  pabrėžia, kad mažmeniniams vartotojams ir investuotojams reikalingas tinkamas finansinis švietimas, norint, kad „FinTech“ taptų tikra finansinės įtraukties priemone ir sudarytų galimybę vartotojams ir investuotojams, kurie vis labiau tiesiogiai susiduria su galimybe nedelsiant pasinaudoti individualiems poreikiams pritaikytais finansinių investicijų produktais ir paslaugomis, savarankiškai priimti pagrįstus finansinius sprendimus dėl šių pasiūlymų ir suprasti visus pavojus, kylančius naudojant šias novatoriškas technologijas; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas didinti paramą iniciatyvoms, kuriomis siekiama gerinti finansinį švietimą; pabrėžia, kad profesinis mokymas ir informacija apie vartotojų ir investuotojų teises turėtų būti lengvai prieinami;

53.  primena Komisijos prognozes, kad 2020 m. Europoje gali trūkti iki 825 000 IRT specialistų; mano, kad reikia informatikų, ir ragina valstybes nares pasirengti darbo rinkos pokyčiams, kurie gali įvykti greičiau nei šiandien galime tikėtis;

54.  pabrėžia, kad reikia stiprinti skaitmeninį švietimą ir gebėjimus finansų sektoriuje reguliavimo institucijose ir visoje visuomenėje (įskaitant profesinį mokymą); ragina Komisiją pateikti gerosios patirties pavyzdžius, vykdant iniciatyvą „Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija“;

o
o   o

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0228. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0358. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0434. (4) Žr. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 71 konstatuojamoji dalis.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis Kroatijoje pradžios projekto (05318/2017 – C8-0033/2017 – 2017/0801(CNS))

P8_TA(2017)0212 A8-0171/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (05318/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0033/2017),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0171/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2017 m. kovo 24 d. Komisijos deleguoto reglamento, kuriuo dėl Gajanos išbraukimo iš priedo I punkto lentelės ir Etiopijos įtraukimo į tą lentelę iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 (C(2017)01951 – 2017/2634(DEA))

P8_TA(2017)0213 B8-0294/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2017)01951) (toliau – iš dalies keičiantis deleguotasis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849(1) [4-ąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą] dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, ypač į jos 9 straipsnio 2 dalį ir 64 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/1675(2), kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes, ypač į jo priedą,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl 2016 m. lapkričio 24 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 24 d. Komisijos laišką, pateiktą su iš dalies keičiančiu deleguotuoju reglamentu,

–  atsižvelgdamas į dviejų Parlamento specialiųjų komitetų – Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto ir Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo klausimais – iki šiol atliktą darbą ir parengtas išvadas,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi deleguotajame reglamente, jo priede ir iš dalies keičiančiame deleguotajame reglamente turėtų būti nurodytos didelės rizikos trečiosios valstybės, turinčios strateginių trūkumų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir kova su terorizmo finansavimu, o tai kelia grėsmę ES finansų sistemai ir dėl to būtinos sustiprintos deramo klientų tikrinimo priemonės, kurias turi taikyti ES įpareigotieji subjektai pagal 4-ąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą;

B.  kadangi naujausias Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes, galioja nuo 2016 m. rugsėjo 23 d.;

C.  kadangi Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675 ir toliau galios, net jei iš dalies keičiantis deleguotasis reglamentas bus atmestas;

D.  kadangi sąraše surašytos valstybės, įskaitant po pakeitimų iš dalies keičiančiame deleguotajame reglamente, kurį Komisija priėmė 2017 m. kovo 24 d., atitinka tas, kurias nustatė Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. FATF) savo 29-ajame plenariniame posėdyje, vykusiame 2017 m. vasario 20–24 d.;

E.  kadangi, kaip nustatyta 4-osios pinigų plovimo prevencijos direktyvos 28 konstatuojamojoje dalyje ir pakartota Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1675 aiškinamajame memorandume (C(2016)04180), Komisijos vertinimas yra atskiras procesas; kadangi todėl Komisija gali laisvai viršyti Finansinių veiksmų darbo grupės standartus palikdama trečiąją valstybę savo sąraše, net jei Finansinių veiksmų darbo grupė ją iš to sąrašo išbraukė, arba įrašydama į jį papildomas trečiąsias valstybes, jei jos atitinka konkrečius kriterijus, nustatytus 4-osios pinigų plovimo prevencijos direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje;

F.  kadangi Komisijos vertinimas yra atskiras procesas, kuris turi būti atliktas nuodugniai, nešališkai ir vertinant visa trečiąsias valstybes remiantis tais pačiais kriterijais, nustatytais 4-osios pinigų plovimo prevencijos direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje;

G.  kadangi Parlamentas atmetė ankstesnį deleguotąjį reglamentą (C(2016)07495), motyvuodamas tuo, kad Komisijos procesas buvo nepakankamai savarankiškas ir jį vykdant neatsižvelgta į nebaigtinį 4-osios pinigų plovimo prevencijos direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje pateiktų kriterijų sąrašo pobūdį („visų pirma“), todėl nebuvo apimti pirminiai nusikaltimai susiję su pinigų plovimu, pavyzdžiui, mokestiniai nusikaltimai;

H.  kadangi Parlamentas ir toliau laikosi nuomonės, kad gali išlikti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu trūkumų, susijusių su keletu 9 straipsnio 2 dalies aspektų tam tikrose šalyse, kurios iš dalies keičiančiame deleguotajame reglamente neįtrauktos į didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą;

I.  kadangi Parlamentas deramai atsižvelgė į 2017 m. kovo 24 d. Komisijos laišką, kuriame nurodyta, jog Komisija svarsto galimybes sumažinti savo priklausomybę nuo išorės informacijos šaltinių; kadangi viena iš svarstomų alternatyvų yra, kaip prašė Parlamentas, įdiegti savarankišką vertinimo procesą ES didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašui sudaryti;

J.  kadangi Parlamentas supranta, kad savarankiško vertinimo procesui gali tekti skirti laiko ir išteklių, ypač atsižvelgiant į Komisijos turimus labai ribotus žmogiškuosius ir kitus išteklius, skirtus užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, tačiau tikisi, kad Komisija tvirčiau įsipareigos nustatyti apibrėžtus plataus užmojo tarpinius tikslus (pavyzdžiui, veiksmų planą), siekiant aiškiai parodyti, kad institucijos drauge įsipareigojusios kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir terorizmo finansavimu;

K.  kadangi Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas kartu paprašė Komisijos nario, atsakingo už šį deleguotąjį aktą, atvykti į komitetų posėdžius siekiant surengti deramas diskusijas dėl pasiūlymo ir Parlamento prieštaravimo dėl jo;

1.  pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti;

3.  ragina Komisiją pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į pirmiau nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus, įskaitant Parlamento rekomendaciją priimti veiksmų planą savarankiškam vertinimo procesui įdiegti;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 141, 2015 6 5, p. 73. (2) OL L 254, 2016 9 20, p. 1. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0008.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (D050182 – 2017/2675(RSP))

P8_TA(2017)0214 B8-0293/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (D050182),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje, 2017 m. kovo 27 d. vykusį balsavimą, kuriuo buvo nuspręsta nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2016 m. rugsėjo 21 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2016 m. spalio 21 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2011 m. kovo 25 d. įmonė „Bayer“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Nyderlandų kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra GHB119 medvilnės, kurie iš jos sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos GHB119 medvilnės arba kurie iš jos sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti kitais tikslais nei maistui ir pašarams, kaip ir bet kuri kita medvilnė, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2016 m. spalio 21 d.;

C.  kadangi genetiškai modifikuotas organizmas, turintis unikalų atpažinties kodą BCS-GHØØ5-8, priskirtas GHB119 medvilnei, kaip nurodoma paraiškoje, sintetina PAT baltymą, kuris suteikia atsparumą amonio gliufozinato herbicidams, ir Cry2Ae baltymą, kuris suteikia apsaugą nuo tam tikrų drugių (lot. Lepidoptera) būrio kenkėjų; kadangi suteikus leidimą importuoti šią medvilnę į Sąjungą neabejotinai būtų sudarytos sąlygos padidinti jos auginimą kitose pasaulio dalyse, atitinkamai padidinant amonio gliufozinato herbicidų naudojimą;

D.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009(5) nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d.;

E.  kadangi nepriklausomuose moksliniuose tyrimuose reiškiamas susirūpinimas dėl didelių lyginamojo vertinimo trūkumų, pvz., dėl to, kad, nors daugelio junginių sudėtyje rasta statistiniu požiūriu labai didelių skirtumų, nebuvo manoma, kad reikia atlikti tolesnį tyrimą; yra susirūpinęs dėl rimtų toksikologinio vertinimo trūkumų, pvz., dėl to, kad buvo svarstomas tik vienas Bt toksinų veikimo būdas, kad nebuvo atlikta tyrimų dėl kombinatorinio poveikio ar vertinimų dėl pesticidų liekanų; taip pat yra susirūpinęs dėl negalutinio vertinimo dėl galimo poveikio imuninei sistemai(6);

F.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų; kadangi minėtos pastabos, be kita ko, susijusios su tuo, kad: trūksta duomenų dėl herbicidų ir metabolitų liekanų GM augaluose ir sėklose, kurie naudojami maistui ir (arba) pašarams, identifikavimo ir kiekybinio nustatymo, rizikos aplinkai vertinime ir aplinkos stebėsenos plane, susijusiame su, be kita ko, išsiskiriančiomis nuomonėmis dėl to, ar Europoje pranešta apie giminingus laukinius augalus, aptikta trūkumų, arba trūksta duomenų apie importuotos sėklos daigumą, taip pat neatsižvelgta į jokį nenumatytą poveikį; kadangi, be to, kai kuriuose pastabose buvo kritikuojama apskritai labai prasta duomenų bazė ir, konkrečiau, tai, kad buvo atsižvelgta tik į labai ribotą skaičių tyrimų, ir tai, kad, pvz., neatliktas tinkamas GHB119 medvilnės sodinamosios medžiagos toksiškumo tyrimas, taip pat jokie tinkami tyrimai dėl GM medvilnės poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai, ir tai, kad pateiktas mitybos tyrimas nebuvo laikomas priimtinu(7);

G.  kadangi, nepaisant visų minėtų susirūpinimą keliančių klausimų, EFSA nemano, kad reikia kokios nors stebėsenos po pateikimo rinkai, taikomos maistui ir (arba) pašarui, gautiems iš GHB119 medvilnės;

H.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. kovo 27 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 15 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 11 valstybių narių, sudarančios tik 38,69 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o 2 valstybės narės susilaikė;

I.  kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose (COM(2015)0177), tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija turėjo priimti sprendimus dėl leidimų negaudama valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai apskritai rimta išimtis kalbant apie procedūrą kaip apie visumą  – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą pasmerkė šią praktiką kaip nedemokratišką(8);

J.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(9) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

K.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 14 konstatuojamoje dalyje aiškiai nurodoma, kad: „svarstydama kitų įgyvendinimo aktų projektų, susijusių su ypatingai jautriais sektoriais, visų pirma mokesčių, vartotojų sveikatos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos, priėmimo klausimą, Komisija, siekdama rasti suderintą sprendimą, kiek įmanoma, stengsis neprieštarauti bet kokiai prieš įgyvendinimo akto tinkamumą nukreiptai vyraujančiai pozicijai, kuri gali susiformuoti apeliaciniame komitete“;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(10) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą, iki kol bus taip persvarstyta leidimų teikimo procedūra, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) Paskelbta: https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4586 (4) –––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110.),2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (P8_TA(2015)0456),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0040),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0039),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), projekto (P8_TA(2016)0038),2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0271),2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0272),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (P8_TA(2016)0388),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (P8_TA(2016)0389),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0386),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0387),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0390),2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (P8_TA(2017)0123). (5) OL L 309, 2009 11 24, p. 1. (6) Bauer-Panskus/Then: „Testbiotech comment on the Scientific Opinion on application (EFSA-GMO-NL-2011-96) for the placing on the market of genetically modified insect-resistant and herbicide-tolerant cotton GHB119 from Bayer CropScience AG“, paskelbta: https://www.testbiotech.org/node/1860. (7) http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA -Q-2011-00311. (8) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras). (9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0379. (10) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (D050183-2017/2674(RSP))

P8_TA(2017)0215 B8-0292/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, kurie yra sudaryti ar pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projektą (D050183),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. kovo 27 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau –EFSA) 2016 m. spalio 26 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2016 m. gruodžio 5 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2010 m. lapkričio 11 d. bendrovė „Dow AgroSciences Europe“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Nyderlandų kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra kukurūzų DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti pagal kitą paskirtį nei maistui ar pašarams, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2016 m. spalio 26 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2016 m. gruodžio 5 d.(5);

C.  kadangi kukurūzai DAS-40278-9 sintetina baltymą AAD-1, kuris suteikia atsparumą 2,4-dichlorfenoksiacto rūgšties (2,4-D) ir ariloksifenoksipropionato (AOPP) herbicidams;

D.  kadangi nepriklausomuose moksliniuose tyrimuose reiškiamas susirūpinimas dėl veikliosios medžiagos 2,4-D, susijęs su embrionų vystymusi, apsigimimais ir endokrininės sistemos pažeidimais; kadangi neaišku, ar ir kokiu mastu 2,4-D produktuose esama labai toksiškų dioksinų ir furanų, kurie yra žmogaus kancerogenai ir endokrininę sistemą ardančios medžiagos ir kurie išlieka aplinkoje ir kaupiasi maisto grandinėje, priemaišų(6);

E.  kadangi veikliosios medžiagos 2,4-D patvirtinimo galiojimas pratęstas 2015 m.; kadangi patvirtintas žemesnio už tam tikrą lygį priemaišų, tokių kaip dioksinai ir furanai, buvimas; kadangi pareiškėjas vis dar turi pateikti informaciją, susijusią su medžiagos poveikio endokrininei sistemai savybėmis(7);

F.  kadangi leidimas importuoti į Sąjungą kukurūzus DAS-40278-9 neabejotinai sudarys sąlygas padidinti jų auginimą ir kitur, pavyzdžiui, JAV, Brazilijoje ir Argentinoje, ir atitinkamai padidinti 2,4-D ir AOPP herbicidų naudojimą; kadangi nepriklausomuose moksliniuose tyrimuose taip pat keliamas susirūpinimas dėl didelių lyginamojo vertinimo spragų, rimtų spragų, susijusių su toksikologiniu vertinimu (t. y. dėl fakto, kad šėrimo tyrime nereikalauta jokio viso augalo tyrimo, neatsižvelgta į ilgalaikį arba kauptinį poveikį, neaptartas poveikis reprodukcinėms sistemoms, taip pat dėl metodikos spragų atliekant tyrimus su gyvūnais), taip pat dėl nevienareikšmiško galimo poveikio imuninei sistemai vertinimo(8);

G.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų; kadangi minėtos pastabos, be kita ko, susijusios su tuo, kad: nėra duomenų arba jie nepakankami, trūksta paaiškinimo, teiginiai paraiškoje prieštaringi, prasta bandymo koncepcija, trūksta bandymų, pvz., susijusių su galimybe sukelti alergiją, abejotini saugos vertinimo tyrimų rezultatai, nėra jokio 90-ties dienų trukmės beveik lėtinio toksiškumo tyrimo su visomis maisto medžiagomis ir todėl tampa neįmanoma įvertinti galimos rizikos dėl maisto produktų, pagamintų su šiais kukurūzais, vartojimo; taip pat susijusios su tyrimų, į kuriuos atsižvelgta atliekant rizikos vertinimą, pasirinktimi ir koncepcija(9);

H.  kadangi, nepaisant visų šių susirūpinimą keliančių klausimų, EFSA nemano, kad reikia kokios nors stebėsenos po pateikimo rinkai, taikomos maistui ir pašarams, gautiems iš kukurūzų DAS-40278-9;

I.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. kovo 27 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 16 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 9 valstybės narės, sudarančios tik 36,22 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o trys valstybės narės susilaikė;

J.  kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose (COM(2015)0177), tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateiktame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija turėjo priimti sprendimus dėl leidimų negaudama Valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai apskritai rimta išimtis kalbant apie procedūrą kaip apie visumą – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą pasmerkė šią praktiką kaip nedemokratišką(10);

K.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(11) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

L.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 14 konstatuojamoje dalyje aiškiai nurodoma, kad: „Svarstydama kitų įgyvendinimo aktų projektų, susijusių su ypatingai svarbiais sektoriais, visų pirma mokesčių, vartotojų sveikatos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos, priėmimo klausimą, Komisija, siekdama rasti suderintą sprendimą, kiek įmanoma stengsis neprieštarauti bet kokiai pozicijai, pagal kurią įgyvendinimo aktas pripažįstamas netinkamu, kuri gali susiformuoti apeliaciniame komitete“;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(12) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti teisinę bazę, leidžiančią užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą, iki kol bus taip persvarstyta leidimų teikimo procedūra, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4633 (4) –––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110.),2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (P8_TA(2015)0456),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0040),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0039),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0038),2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0271),2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0272),2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (P8_TA(2016)0388),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0389),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0386),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0387),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0390),2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (P8_TA(2017)0123). (5) Paskelbta: https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4633 (6) http://www.pan-europe.info/sites/pan-europe.info/files/public/resources/reports/pane-2014-risks-of-herbicide-2-4-d.pdf (7) 2015 m. lapkričio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2033, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos 2,4-D patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (OL L 298, 2015 11 14, p. 8). (8) Bauer-Panskus/Then: „Testobiotech“ pastabos dėl EFSA mokslinės nuomonės dėl paraiškos, kurią pateikė „DOW AgroSciences LLC“ (EFSA-GMO-NL-2010-89) dėl genetiškai modifikuotų herbicidams atsparių kukurūzų DAS-40278-9 pateikimo rinkai, paskelbtos: https://www.testbiotech.org/node/1862. (9) Žr. EFSA klausimų registrą, G priedas prie klausimo Nr. EFSA-Q-2010–01326, kurį galima rasti interneto adresu: http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2010-01326. (10) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras). (11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0379. (12) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Vengrijoje (2017/2656(RSP))

P8_TA(2017)0216 B8-0295/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutartį, ypač į jos 2, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 4, 12, 13, 14, 16, 18 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pirmiausia į bylas Szabó ir Vissy prieš Vengriją, Karácsony ir kiti prieš Vengriją, Magyar Keresztény Mennonita Egyház ir kiti prieš Vengriją, Baka prieš Vengriją ir Ilias ir Ahmed prieš Vengriją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir daugybę Jungtinių Tautų žmogaus teisių sutarčių, kurios yra privalomos visoms valstybėms narėms,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d.(1) ir birželio 10 d.(2) rezoliucijas dėl padėties Vengrijoje, 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika“(3), 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje(4) ir 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo(5),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2017 m. vasario 27 d. klausymą dėl žmogaus teisių padėties Vengrijoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. plenarinio posėdžio diskusiją dėl padėties Vengrijoje,

–  atsižvelgdamas į Romos deklaraciją, kurią 2017 m. kovo 25 d. priėmė 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento bei Europos Komisijos vadovai,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 17 d. Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos priimtą 2007 m. CLXVIII aktą dėl Lisabonos sutarties, kuria iš dalies keičiamos Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, paskelbimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2162 (2017) „Susirūpinimą keliantys įvykiai Vengrijoje: įstatymo dėl nevyriausybinių organizacijų (NVO) projektas, siekiant riboti pilietinės visuomenės veiklą ir galimai uždaryti Centrinės Europos universitetą“,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2017 m. kovo 8 d. pareiškimą dėl naujojo Vengrijos įstatymo, kuriuo remiantis leidžiama automatiškai sulaikyti prieglobsčio prašytojus, ir jo 2017 m. balandžio 27 d. laišką Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkui, kuriame raginama atmesti siūlomą įstatymo dėl iš užsienio finansuojamų NVO projektą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją dėl akto, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinis aukštojo mokslo aktas, taip pat į kitas vykstančias ir numatomas pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Vengriją,

–  atsižvelgdamas į Komisiją atsaką į Vengrijos nacionalinę konsultaciją „Stabdykime Briuselį“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario D. Avramopouloso 2017 m. kovo 28 d. vizitą į Vengriją,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto laišką Komisijos pirmininko pavaduotojui F. Timmermansui, kuriame prašoma Komisijos nuomonės dėl to, ar aktas, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri aktai, susiję su procedūros, atliekamos saugomame pasienio ruože, stiprinimu, Pagrindinių teisių chartijos požiūrius suderinamas su Sąjungos prieglobsčio acquis nuostatomis įgyvendinant minėtajame akte nurodytas priemones,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kadangi šios vertybės yra visuotinės ir bendros valstybėms narėms (ES sutarties 2 straipsnis);

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra ES pirminės teisės dalis ir pagal ją draudžiama diskriminacija bet kokiu pagrindu, pvz., dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos;

C.  kadangi nuo 2004 m. Vengrija yra Europos Sąjungos valstybė narė ir kadangi, remiantis nuomonių apklausomis, didelė dauguma Vengrijos gyventojų pritaria šalies narystei ES;

D.  kadangi Chartijoje nustatyta, kad menai ir moksliniai tyrimai neturi būti varžomi, o akademinė laisvė turi būti gerbiama; kadangi pagal ją taip pat užtikrinama laisvė kurti demokratiniais principais grindžiamas švietimo įstaigas;

E.  kadangi asociacijų laisvė turėtų būti saugoma ir kadangi dinamiškas pilietinės visuomenės sektorius atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant visuomenę dalyvauti demokratiniame procese ir vyriausybių atskaitomybę už jų teisinių įsipareigojimų vykdymą, įskaitant pagrindinių teisių ir aplinkos apsaugą bei kovą su korupcija;

F.  kadangi teisė į prieglobstį užtikrinama deramai laikantis 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos ir jos 1967 m. sausio 31 d. Protokolo dėl pabėgėlių statuso taisyklių bei vadovaujantis ES sutartimi ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV);

G.  kadangi 2016 m. atmesta 91,54 proc. prieglobsčio prašymų; kadangi pagal naujus įstatymus ir procedūras prieglobsčio srityje, nuo 2015 m. priimtus Vengrijoje, visi prieglobsčio prašytojai į Vengriją priversti įvažiuoti per Vengrijos teritorijoje esančią tranzito zoną, į kurią per dieną įleidžiamas ribotas žmonių skaičius, pvz., šiuo metu siekiantis 10; kadangi NVO yra ne kartą pranešusios, kad pasiekę Vengrijos sienas migrantai bemat verčiami grįžti į Serbiją – kai kada žiauriu elgesiu ir smurtu – neapsvarsčius jų prašymų suteikti apsaugą; kadangi Vengrijos vyriausybė nevykdė savo įsipareigojimų perkelti prieglobsčio prašytojus vadovaujantis ES teisės nuostatomis;

H.  kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras, atsižvelgdamas į rašytines pastabas dėl dviejų skundų prieš Austriją, susijusias su pareiškėjų perkėlimu iš Austrijos į Vengriją pagal Reglamentą „Dublinas III“, kurias 2016 m. gruodžio 17 d. jis pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui, pareiškė, kad dėl pastaraisiais mėnesiais atliktų radikalių Vengrijos prieglobsčio įstatymo ir praktikos pakeitimų į ten grąžintiems prieglobsčio prašytojams gresia rimtas pavojus susidurti su žmogaus teisių pažeidimais;

I.  kadangi 11 pabėgėlių – vadinamasis Röszke vienuoliktukas – buvusių vietoje 2016 m. rugsėjo 16 d., t. y. dieną po to, kai Vengrija uždarė sieną su Serbija, buvo apkaltinti teroro akto įvykdymu ir nuteisti kalėti, o tarp jų ir Kipre gyvenantis siras Ahmed H., kuris, neužtikrinus teisingo bylos nagrinėjimo, 2016 m. lapkričio mėn. buvo nuteistas 10 metų kalėti tik dėl to, kad, mėgindamas sušvelninti įtampą, naudojo garsintuvą ir sviedė tris objektus į pasienio policininkus;

J.  kadangi nuo 2015 m. gruodžio 16 d., kai Parlamentas priėmė savo rezoliuciją, susirūpinimas buvo pareikštas dėl daugybės klausimų, pvz., dėl viešųjų išlaidų panaudojimo, išpuolių prieš pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, prieglobsčio prašytojų teisių, masinio piliečių sekimo, asociacijų laisvės, saviraiškos laisvės, žiniasklaidos pliuralizmo ir laikraščio „Népszabadság“ uždarymo, romų teisių, įskaitant romų iškeldinimą iš Miškolco ir romų vaikų segregaciją švietimo srityje, LGBTI teisių, moterų teisių, teismų sistemos, įskaitant galimybę paskelbti įkalinimo iki gyvos galvos nuosprendį be lygtinio paleidimo teisės, priverstinio Vengrijos NVO Romų parlamento ir nepriklausomos romų organizacijos „Phralipe“ iškeldinimo iš jų būstinių bei pavojaus, kad bus uždaryti G. Lukácso archyvai;

K.  kadangi nacionalinės konsultacijos „Stabdykime Briuselį“ – tai nacionalinė konsultacija dėl imigracijos ir terorizmo bei ją lydinčios vyriausybinės reklamos kampanijos – turinys ir kalba nepaprastai klaidinantys ir šališki;

L.  kadangi byloje Szabó ir Vissy prieš Vengriją Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad 2011 m. pradėtu taikyti Vengrijos teisės aktu dėl slapto sekimo kovos su terorizmu tikslais pažeista teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, taip pat teisė turėti namus ir susirašinėti; kadangi byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją Teismas nustatė, kad pažeista teisė į laisvę ir saugumą, sąlygų Röszke tranzito zonoje klausimu – teisė į veiksmingą teisinę gynybą, o pareiškėjų išsiuntimo į Serbiją klausimu – teisė į apsaugą nuo nežmoniško ar žeminančio elgesio; kadangi byloje Baka prieš Vengriją Teismas nusprendė, kad Vengrija pažeidė buvusio Vengrijos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Andráso Baka teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir saviraiškos laisvę;

M.  kadangi naujausi įvykiai Vengrijoje, t. y. aktas, kuriuo iš dalies keičiami kai kurie aktai, siekiant vis labiau griežtinti procedūras, taikomas sienų kontrolės ir prieglobsčio srityse, aktas, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinis aukštojo mokslo aktas, kuris kelia tiesioginę grėsmę Centrinės Europos universitetui ir sulaukė didžiulio visuomenės nepritarimo, taip pat siūlomas aktas dėl organizacijų, gaunančių paramą iš užsienio, skaidrumo (Vengrijos parlamento akto projektas T/14967), kelia susirūpinimą dėl to, ar jie suderinami su ES teise ir Pagrindinių teisių chartija;

1.  primena, kad visos ES valstybės narės turi gerbti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes;

2.  apgailestauja, kad dėl įvykių Vengrijoje per keletą pastarųjų metų buvo stipriai pakirsta teisinė valstybė, demokratija ir pagrindinės teisės, inter alia, saviraiškos laisvė, akademinė laisvė, migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teisės, susirinkimų ir asociacijų laisvė, ribojama ir trikdoma pilietinės visuomenės organizacijų veikla, pakirsta teisė į vienodą požiūrį, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus, žydus ir LGBTI asmenis, teisės, socialinės teisės, konstitucinės sistemos veikimas, teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumas, be to, nerimauti verčia daugybė tariamos korupcijos ir interesų konfliktų atvejų, o visa tai kartu gali kelti stiprėjančią sisteminę grėsmę teisinės valstybės principo funkcionavimui šioje valstybėje narėje; mano, jog Vengrija yra išmėginimas ES ir paskatinimas įrodyti, kad ji pajėgia ir yra pasiryžusi reaguoti į valstybės narės keliamą grėsmę jos pačios pamatinėms vertybėms ir jų nepaisymą; su susirūpinimu pažymi, kad įvykiai kai kuriose kitose valstybėse narėse yra nerimą keliantys ženklai, kad jose, kaip ir Vengrijoje, pažeidžiamas teisinės valstybės principas;

3.  ragina Vengrijos vyriausybę įsitraukti į dialogą su Komisija visais šioje rezoliucijoje išdėstytais klausimais, pirmiausia kalbant apie migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teises, asociacijų laisvę, švietimo ir akademinių tyrimų laisvę, romų segregaciją švietimo srityje ir besilaukiančių moterų apsaugą darbe; pakartoja, kad abi šalys turėtų įsitraukti į šį dialogą atsisakydamos šališkumo, remdamosi įrodymais ir bendradarbiaudamos; ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie savo vertinimus;

4.  reiškia susirūpinimą dėl naujausių Vengrijos vyriausybės pareiškimų ir iniciatyvų, visų pirma dėl konsultavimosi kampanijos „Stabdykime Briuselį“ išlaikymo ir tyrimo priemonių, nukreiptų prieš Centrinės Europos universiteto darbuotojus užsieniečius, taip pat dėl valdančiosios partijos lyderių pareiškimų, kuriuose prieštaraujama bet kokiam teisės aktų pakeitimui atsižvelgiant į ES institucijų ir tarptautinių organizacijų pateiktas rekomendacijas; apgailestauja dėl to, jog tokie signalai nerodo aiškaus Vengrijos valdžios institucijų įsipareigojimo visapusiškai užtikrinti, kad jos veiksmai atitiktų ES pirminę ir antrinę teisę;

5.  ragina Komisiją griežtai stebėti, kaip Vengrijos vyriausybė naudoja ES lėšas, ypač prieglobsčio ir migracijos, viešosios komunikacijos, švietimo, socialinės įtraukties ir ekonominio vystymosi srityse, siekiant užtikrinti, kad visi bendrai finansuojami projektai būtų visapusiškai suderinami tiek su ES pirminės, tiek su antrinės teisės nuostatomis;

6.  kol kas ragina Vengrijos vyriausybę panaikinti aktą, kuriuo iš dalies keičiami kai kurie aktai, susiję su dar didesniu procedūrų, taikomų sienų kontrolės ir prieglobsčio srityse, griežtinimu, taip pat aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinis aukštojo mokslo aktas, ir atsiimti pasiūlymą dėl akto dėl organizacijų, gaunančių paramą iš užsienio, skaidrumo (Vengrijos parlamento teisės akto projektas T/14967);

7.  primygtinai ragina Vengrijos vyriausybę nedelsiant sustabdyti visų akte, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinis aukštojo mokslo aktas, numatytų terminų eigą, nedelsiant pradėti dialogą su atitinkamomis JAV institucijomis siekiant užtikrinti Centrinės Europos universiteto, išduodančio JAV pripažįstamus diplomus, veikimą ateityje ir viešai įsipareigoti leisti šiam universitetui toliau veikti Budapešte kaip laisvajam universitetui;

8.  apgailestauja, jog Komisija nereagavo į Parlamento raginimą aktyvuoti savo ES sistemą teisinei valstybei stiprinti, kuris buvo išdėstytas jo 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucijose dėl padėties Vengrijoje, kad, palaikant dialogą su atitinkama valstybe nare, būtų užkirstas kelią tolesnei stiprėjančios sisteminės grėsmės teisinei valstybei eskalacijai; laikosi nuomonės, kad vadovaujantis požiūriu, kurio šiuo metu laikosi Komisija, daugiausia dėmesio skiriama neesminiams techniniams teisės aktų aspektams, nekreipiant dėmesio į tendencijas, kryptingumą ir bendrą priemonių, susijusių su teisinės valstybės principu ir pagrindinėmis teisėmis, poveikį; mano, kad dažniausiai būtent pažeidimo nagrinėjimo procedūros nepadėjo užtikrinti realių pokyčių ir reguliuoti padėties platesniąja prasme;

9.  mano, kad, esant dabartinei padėčiai Vengrijoje, aiškiai rizikuojama stipriai paminti vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, ir esama pagrindo ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai procedūrai inicijuoti;

10.  todėl, vadovaudamasis savo darbo tvarkos taisyklių 83 straipsniu, paveda Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui inicijuoti tyrimą ir parengti specialųjį pranešimą, siekiant surengti balsavimą plenariniame posėdyje dėl pagrįsto pasiūlymo, kuriuo Taryba būtų raginama imtis veiksmų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį;

11.  pakartoja, kad būtinas reguliarus stebėsenos ir dialogo procesas, į kurį būtų įtrauktos visos valstybės narės, siekiant apsaugoti ES pamatines demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės vertybes, dalyvaujant Tarybai, Komisijai ir Parlamentui, kaip pažymima jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo (Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto) sukūrimo(6), bei išvengti dvigubų standartų;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, Vengrijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0461. (2) OL C 407, 2016 11 4, p. 46. (3) OL C 75, 2016 2 26, p. 52. (4) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 27. (5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 154. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros (2016/2798(RSP))

P8_TA(2017)0217 B8-0298/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (COM(2016)0383),

–   atsižvelgdamas į atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas)(2), kuriuo nustatoma sistema, kuria naudojantis asmenys gali informuoti apie savo įgūdžius ir kvalifikacijas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendroje ataskaitoje nustatytus naujus Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetus iki 2020 m.(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(4),

–   atsižvelgdamas į tinklo „Eurydice“ apžvalgą dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimo aukštosiose mokyklose;

–  atsižvelgdamas į daugiakalbį Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių (ESCO), kuriame kaip ir Europos kvalifikacijų sandaroje (EKS) bus naudojamas elektroninio informacijos apie kvalifikacijas skelbimo bendras formatas, nustatytas pasiūlymo VI priede;

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo(5) (EQAVET),

–  atsižvelgdamas į nepriklausomą Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registrą(6), kuriame registruojamos kokybės užtikrinimo agentūros, įrodžiusios, kad iš esmės taiko aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo Europos standartus ir gaires (ESG) Europos aukštojo mokslo erdvėje,

–  atsižvelgdamas į Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS)(7), sukurtą atsižvelgiant į Europos aukštojo mokslo erdvę ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET), nustatytą 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija(8);

–  atsižvelgdamas į Bolonijos procesą aukštojo mokslo srityje, 2015 m. Jerevano ministrų komunikatą ir ataskaitą „Europos aukštojo mokslo erdvė 2015 m. Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvenciją (Lisabonos pripažinimo konvencija) ir Rekomendaciją dėl kvalifikacijų sandarų naudojimo pripažįstant užsienio kvalifikacijas, kurioje EKS aiškiai nurodyta kaip akademiniam pripažinimui naudotina priemonė,

–   atsižvelgdamas į strategiją „Platesnis dalyvavimas siekiant teisingumo ir ekonomikos augimo. Mokymosi visą gyvenimą socialinio aspekto stiprinimo Europos aukštojo mokslo srityje iki 2020 m. strategija“, apimanti visas Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) valstybes“,

–   atsižvelgdamas į 2015 m. UNESCO ataskaitą dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo, patvirtinimo ir akreditavimo UNESCO valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(10), iš dalies pakeistą 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES(11),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros (O-000038/2017 – B8-0218/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi įgūdžių pripažinimas, supratimas ir įvertinimas apima ne tik tai, ko siekia darbo rinka; kadangi įgūdžius turintiems asmenims ir darbuotojų ieškantiems darbdaviams būtų naudinga EKS, kurią naudojant galima nustatyti ir suderinti įgūdžius ir tokiu būdu teikti socialinę ir ekonominę naudą; kadangi būtina padėti asmenims įgyti ir tobulinti gebėjimus ir įgūdžius visą gyvenimą;

B.  kadangi geresnis kvalifikacijų palyginamumas padidina visų darbuotojų migrantų įsidarbinimo ir profesinio tobulėjimo galimybes;

C.  kadangi reikėtų skirti daugiau dėmesio IRT įgūdžiams ir nustatyti struktūrines priemones siekiant padėti žmonėms įgyti ir patvirtinti šiuos įgūdžius;

D.  kadangi, atsižvelgiant į naujus uždavinius, susijusius su visuomenės ir technologiniais bei demografiniais pokyčiais, tolesnis EKS rengimas gali skatinti mokymąsi visą gyvenimą remiant tiek lygias galimybes, tiek teisingumą švietimo srityje ir geriau susiejant švietimo ir mokymo sistemas; kadangi švietimas ir mokymas turėtų padėti žmonėms prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, su kuriomis jiems tenka susidurti, t. y. kvalifikacijos kėlimas ir jų lavinimas turėtų būti vykdomi taikant holistinį požiūrį, kad jie įgytų kritinį mąstymą, taptų savimi pasitikintys ir nepriklausomi ir įgytų XXI amžiui reikalingų įgūdžių;

E.  kadangi nuolatinis žinių, įgūdžių ir gebėjimų ugdymas (kitaip vadinamas mokymusi visą gyvenimą) gali žmonėms padėti priimti tinkamesnius su darbu ir gyvenimu susijusius individualius sprendimus, taip pat padėti jiems siekti asmeninio tobulėjimo ir atskleisti visas savo galimybes ir taip būti naudingiems visuomenei, padidinti žmonių galimybes susirasti darbą ir išsaugoti savo karjerą;

F.  kadangi vienas iš EKS tikslų yra suteikti geresnes švietimo sistemų palyginimo galimybes ir kartu paskatinti pokyčius ir reformas nacionaliniu ir sektorių lygmenimis, siekiant strategijos „Europa 2020“ ir programos „ET 2020“ tikslų;

G.  kadangi dėl nepakankamų valstybių narių užmojų ir nepaisant iki šiol atliktų veiksmų trūksta kvalifikacijų skaidrumo ir pripažįstama tik maža dalis užsienio kvalifikacijų; kadangi reikia pritaikyti EKS, kad kvalifikacijos būtų skaidresnės ir lengviau palyginamos;

H.  kadangi EKS turėtų veikti kaip metasistema naudotojams ir palengvinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių valdžios institucijų, socialinių partnerių, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarptautiniu lygmeniu;

I.  kadangi tik Nyderlandų ir Švedijos nacionalinėse kvalifikacijų sandarose (NKS) taikomos specialios neformaliųjų kvalifikacijų įtraukimo procedūros; kadangi nė vienos valstybės narės NKS nėra nustatyta specialių savišvietos procedūrų;

J.  kadangi valstybės narės turėtų, laikydamosi EKS, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2018 m. įdiegti neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų, įskaitant vykdant savanorišką veiklą įgytus ir su NKS susijusius įgūdžius, patvirtinimo priemones;

K.  kadangi valstybės narės 2015 m. Jerevano komunikate konkrečiai įsipareigojo pakoreguoti nacionalinės teisės aktus, kad jie visiškai atitiktų Lisabonos pripažinimo konvenciją, ir persvarstyti NKS, siekdamos užtikrinti, kad atitinkamoje sandaroje būtų nustatyti tokie žinių įgijimo būdai, kuriuos taikant būtų pripažįstamas ankstesnis mokymasis;

L.  kadangi užtikrinti mokymo turinio kokybę ir sukurti švietimo sistemas yra valstybių narių pareiga ir išskirtinė kompetencija; kadangi EKS su šia pareiga neturi nieko bendra;

M.  kadangi esama diplomų pripažinimo skirtumų tarp regionų, visų pirma pasienio regionų, ir dėl to skiriasi galimybės įsidarbinti;

N.  kadangi tiek viešosios, tiek privačios bibliotekos labai prisideda prie mokymosi visą gyvenimą ir raštingumo bei skaitmeninių įgūdžių gerinimo;

O.  kadangi šiuo metu EKS dalyvauja 39 valstybės, įskaitant: ES valstybes nares, EEE šalis, ES šalis kandidates, potencialias šalis kandidates (Bosniją ir Hercegoviną ir Kosovą) ir Šveicariją;

1.  atsižvelgia į Komisijos iniciatyvą persvarstyti EKS ir toliau remti Europos švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą, vis dar paisant valstybių narių kompetencijos ir užtikrinant, kad būtų išsaugoti saviti valstybių narių švietimo sistemų bruožai;

2.  pažymi, kad kritinio ir netradicinio mąstymo skatinimas yra nepaprastai svarbus ugdant naujus įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje;

3.  rekomenduoja išsaugoti įvairiapusius ne tik techninius, bet ir rankų darbo įgūdžius, kurie perduodami iš kartos į kartą ir kurie užtikrina amatininkų gamybos sektoriaus plėtrą ir augimą – jie turi būti išsaugoti kaip būdas išlaikyti kiekvienos valstybės narės individualumą;

4.  pažymi, kad viena iš EKS užduočių yra padidinti valstybėse narėse įgytų kvalifikacijų palyginamumą kartu išsaugant specifinius nacionalinių švietimo sistemų bruožus;

5.  pabrėžia, jog Sąjunga turėtų sudaryti sąlygas, kad, nepaisant amžiaus ar statuso, kiekvieno žinios ir įgūdžiai, įskaitant gautus atliekant savanorišką darbą, būtų geriau matomi ir geriau vertinami bei pripažįstami aiškiu ir prieinamu būdu, ypač tarpvalstybinėse vietovėse, nesvarbu, kur ar kaip tos žinios ir įgūdžiai buvo įgyti; pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad kvalifikacijų ir diplomų pripažinimas vyktų sparčiau ir būtų veiksmingesnis ir kad jis būtų susietas su atitinkamo lygmens EKS;

6.  primena, jog reikia akcentuoti EKS įgyvendinimą siekiant pagerinti šios sandaros kokybę ir potencialą;

7.  rekomenduoja suteikti daugiau lankstumo atnaujinant savo nacionalines sistemas pagal EKS;

8.  primena, kad viena iš pagrindinių EKS užduočių yra skatinti kvalifikacijų perkėlimą bei sudaryti jam sąlygas ir pripažinti tiek formalų, tiek neformalų mokymąsi tarp įvairių švietimo ir mokymo sistemų, siekiant sudaryti sąlygas tarpvalstybiniam judumui profesiniais ir mokymosi tikslais, kad būtų galima spręsti Europos darbo rinkos neatitikimo problemą ir geriau patenkinti piliečių asmeninius ir plačiosios visuomenės poreikius;

9.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtina toliau redaguoti tris horizontaliąsias sritis (žinių, gebėjimų ir kompetencijų), kad jos taptų labiau suprantamos ir aiškios; ragina 2006 m. Europos bendrųjų kompetencijų metmenis naudoti kaip naudingą išteklių ir kaip pagrindinį pamatinį dokumentą, kad būtų galima užtikrinti labiau suderintą įvairių ES sistemų terminologiją ir pagaliau taikyti tikrai į mokymo rezultatus orientuotą požiūrį;

10.  pabrėžia, kad svarbu analizuoti ir kurti priemones būsimiems įgūdžių poreikiams iš anksto nustatyti; taigi ragina valstybes nares ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kaip antai darbdaviai, šioje srityje keistis gerąja praktika;

11.  pabrėžia mokymo sistemų ir stažuočių svarbą formuojant įgūdžius; taigi pabrėžia poreikį valstybėse narėse skatinti dualistines švietimo sistemas, pagal kurias stažuotės įmonėse būtų derinamos su lavinimu profesinio mokymo įstaigose; primena, kad darbdaviai ir verslininkai atlieka esminį mokymo darbo vietoje bei stažuotojų organizavimo vaidmenį, ir mano, kad šis vaidmuo turėtų būti dar labiau remiamas ir plėtojamas;

12.  rekomenduoja, kad EKS būtų pakankamai glaudžiai susijusi su visuomenės poreikiais, įskaitant darbo rinkos poreikius, siekiant padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą, taip pat padėti asmenims ugdyti savo gebėjimus, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

13.  pabrėžia, kad reikia visapusiškai išnaudoti EKS galimybes siekiant skatinti ir lengvinti studentų ir darbuotojų judumą ES kartu skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir darbo jėgos judumą ir lankstumą visoje Europoje ekonominių sunkumų ir rinkos globalizacijos laikais;

14.  pabrėžia, kad daug valstybių narių dar tik pradeda įgyvendinti savo NKS, paremtas aštuoniais EKS lygiais; prašo Komisiją paraginti valstybes nares užtikrinti, kad šis procesas būtų vykdomas toliau;

15.  pabrėžia ESCO iniciatyvos, pagal kurią 25 kalbomis nustatomi ir skirstomi į kategorijas ES darbo rinkos, švietimo ir mokymo požiūriu svarbūs įgūdžiai, žinios, kvalifikacijos ir profesijos, svarbą;

16.  ragina aktyviai remti ir skatinti bendrus europinius principus, skirtus neformaliojo mokymosi ir savišvietos procesams nustatyti ir patvirtinti, nes tai itin svarbu siekiant įtraukti vadinamuosius netipinius mokinius; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad didėja pramone pagrįstų mokymo sesijų, kurios turėtų būti įtrauktos į tvirtinimo procesą, skaičius, ir akcentuoja poreikį ypatingą dėmesį skirti pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų, ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus darbuotojų ir kitų grupių sertifikavimui; ragina Komisiją įvertinti, ar tvirtinant ir pripažįstant neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus būtų galima taikyti ECVET kreditus; tiki, kad formaliojo mokymosi pasiekimai nenuvertės;

17.  pabrėžia, kad reikia geresnio EKS ir kitų esamų pripažinimo ir skaidrumo užtikrinimo priemonių, pvz., ECVET, ECTS ir „Europass“, koordinavimo, kad jos turėtų būti remiamos kokybės užtikrinimo sistemų, siekiant užtikrinti sąveiką ir padidinti skaidrumo priemonių veiksmingumą;

18.  rekomenduoja Komisijai parengti darbdaviams skirtą savęs vertinimo priemonę, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis naudojimasis EKS; skatina darbdavius kritiškai vertinti įsidarbinti reikalingų įgūdžių ir kvalifikacijos lygį;

19.  pabrėžia galimus pavojus, susijusius su mokymosi rezultatų apibrėžimu EKS poveikio programai aspektu; pabrėžia ES ir dalyvaujančių valstybių narių švietimo sistemų įvairovės svarbą;

20.  ragina likusias valstybes nares nedelsiant susieti savo NKS su EKS; ragina tą atlikti greičiau, kad būtų pašalintos visos likusios pripažinimo kliūtys;

21.  rekomenduoja, kad Komisija vėl įvertintų EKS gerinimo sąnaudas, nes šiuo metu neplanuojama jokių papildomų sąnaudų; yra susirūpinęs, kad nepakankamai įvertinamas darbo, susijusio su EKS persvarstymu, mastas;

22.  ragina valstybes nares įgyvendinti jų švietimo ir mokymo strategijoms taikomas socialinės dimensijos strategijas siekiant skatinti paramą lygioms galimybėms, pagerinti teisingumą švietimo srityje, kovoti su nelygybe ir užtikrinti geresnę švietimo ir mokymo sistemų svarbą; prašo Europos Komisijos remti valstybių narių pastangas šioje srityje;

23.  ragina Komisiją įgyvendinant modernizavimo darbotvarkę iš naujo įvertinti, ar turi būti skatinama veiklos rodikliais grindžiama finansavimo tvarka profesinio mokymo ir rengimo ir aukštojo mokslo srityse, taip pat stojimo mokesčiai, kad būtų užtikrintas švietimo ir mokymo sistemų socialinis vaidmuo ir galimybė įgyti kvalifikaciją;

24.  primygtinai ragina Komisiją patikslinti ECVET ir ECTS tikimąsi vaidmenį siekiant užtikrinti didesnį peržiūros skaidrumą suinteresuotiesiems asmenims;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti įsipareigojimui įtraukti neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus į daugelį NKS, o vėliau ir į EKS (dabar jie neįtraukiami), ypač savišvietos rezultatus, nes dabar į juos visiškai neatsižvelgiama;

26.  pabrėžia, kad reikia geriau suprasti už ES ribų įgytą kvalifikaciją, siekiant jas patvirtinti ir pripažinti bei skatinti migrantų ir pabėgėlių integraciją į Europos visuomenę, ES darbo rinką ir ES švietimo ir mokymo sistemas; todėl palankiai vertina rekomendaciją, kuria nustatomas trečiosios šalies nacionalinių ir regioninių kvalifikacijų sistemų, valstybių narių NKS ir EKS tarpusavio ryšių pagrindas, ypač galimybė vykdyti struktūrinį dialogą su asociacijos sutartį su ES pasirašiusiomis kaimyninėmis šalimis, kuriuo jų NKS būtų stiprinamos su EKS ir ES ir teiktų paramą (pvz., paramą vystymuisi) trečiosioms šalims, kad jos galėtų plėtoti nacionalines kvalifikacijų sistemas;

27.  pripažįsta, kad trečiosios šalys suinteresuotos naudoti EKS kaip savo kvalifikacijų sistemų atskaitos tašką, o EKS būtų tikslinga persvarstyti siekiant supaprastinti oficialų trečiosiose šalyse įgytų kvalifikacijų palyginimą su ES įgytomis kvalifikacijomis;

28.  primygtinai teigia, kad susiję suinteresuotieji asmenys, kaip antai viešosios įdarbinimo tarnybos, socialiniai partneriai, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai ir pilietinė visuomenė, turėtų būti toliau įtraukiami ir glaudžiai bendradarbiauti ES ir nacionaliniu lygmenimis kuriant, įgyvendinant, propaguojant ir stebint EKS, kad jai būtų užtikrinta didesnė parama;

29.  mano, kad tokią priemonę, kaip EKS, reikia nuolat atnaujinti ir pritaikyti, ir todėl ji turėtų būti remiama ir gerinama, reguliariai vykdant reguliarią stebėseną, visų pirma kiek tai susiję su jos patogumu vartotojui, atvirumu ir skaidrumu; pabrėžia, kad EKS bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu valstybės narės iš tikrųjų įsipareigos ją įgyvendinti ir naudoti;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 111, 2008 5 6, p. 1. (2) OL L 390, 2004 12 31, p. 6. (3) OL C 417, 2015 12 15, p. 25. (4) OL C 398, 2012 12 22, p. 1. (5) OL C 155, 2009 7 8, p. 1. (6) https://www.eqar.eu (7) http://ec.europa.eu/education/library/publications/2015/ects-users-guide_en.pdf (8) OL C 155, 2009 7 8, p. 11. (9) OL L 347, 2013 12 20, p. 50. (10) OL L 255, 2005 9 30, p. 22. (11) OL L 354, 2013 12 28, p. 132.