Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2222(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0387/2017

Pateikti tekstai :

A8-0387/2017

Debatai :

PV 14/12/2017 - 3
CRE 14/12/2017 - 3

Balsavimas :

PV 14/12/2017 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0502

Priimti tekstai
PDF 297kWORD 52k
Ketvirtadienis, 2017 m. gruodžio 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Peticijų komiteto svarstymai 2016 m.
P8_TA(2017)0502A8-0387/2017

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto 2016 metų svarstymų rezultatų (2017/2222(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Europos ombudsmeno metinį pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 ir 227 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 216 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0387/2017),

A.  kadangi 2016 m. buvo gautos 1 569 peticijos (palyginti su 2015 m., kai jų gauta 1 431), iš kurių 1 110 (70,8 proc.) paskelbtos priimtinomis;

B.  kadangi 2016 m. Europos Parlamento peticijų interneto portale 6 132 naudotojai parėmė vieną arba keletą peticijų (palyginti su 2015 m., kai tokių naudotojų buvo 902) ir kadangi 2016 m. peticijas naudotojai parėmė 18 810 kartų (palyginti su 1 329 kartais 2015 m.);

C.  kadangi peticijų gauta mažai, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi; kadangi iš peticijų skaičiaus matyti, kad dalis ES piliečių žino apie teisę pateikti peticiją, ja naudojasi ir tikisi naudojantis peticijų procedūra atkreipti ES institucijų dėmesį į klausimus, kurie jiems kelia susirūpinimą ir patenka į ES kompetencijos sritį; kadangi vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų siekiant padidinti informuotumą apie teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui ir skatinti naudotis šia teise;

D.  kadangi teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui suteikia ES piliečiams ir gyventojams galimybę pateikti oficialų prašymą tiesiogiai savo atstovams ir todėl šią teisę reikėtų deramai apsaugoti ir skatinti; kadangi ši teisė yra itin svarbi užtikrinant aktyvų ES piliečių ir gyventojų dalyvavimą Europos Sąjungos veiklos srityse;

E.  kadangi Europos Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu lyderiauja peticijų proceso plėtojimo srityje ir jo sistema tebėra pati atviriausia ir skaidriausia Europoje – ją taikant, visų pirma, sudaroma galimybė peticijų pateikėjams visapusiškai dalyvauti jos veikloje;

F.  kadangi komiteto funkcija – įgalinti Europos piliečius – yra viena iš esminių ypatybių, padedančių stiprinti Parlamento įvaizdį ir autoritetą prieš rinkėjus, nes sudaro galimybę institucijai reikalauti atsakomybės už ES teisės įgyvendinimą valstybėse narėse ir kitose institucijose ir geriau tą įgyvendinimą kontroliuoti;

G.  kadangi aktyvus dalyvavimas yra įmanomas tik remiantis visų ES institucijų demokratiniu ir skaidriu procesu, kuris leidžia Parlamentui ir Peticijų komitetui prasmingai dirbti atsižvelgiant į piliečius;

H.  kadangi peticijas teikia ir remia aktyvūs piliečiai, kurie savo ruožtu tikisi, kad ES institucijos, spręsdamos jiems rūpimus klausimus, suteiks pridėtinės vertės; kadangi nesiimant tinkamų veiksmų peticijų klausimais gali būti nusivilta Sąjunga, taigi ir kilti nepasitenkinimas ja;

I.  kadangi pastebėta, kad piliečiai dažnai į Peticijų komitetą kreipiasi tik kraštutiniu atveju, kai kiti regionų ir nacionalinio lygmens organai ir institucijos negali išspręsti jiems rūpimų klausimų;

J.  kadangi peticijos Parlamentui suteikia galimybę išklausyti problemas, su kuriomis piliečiai susiduria, ir padėti jas spręsti ir kadangi remiantis pirmiau minėtomis peticijomis reikėtų įvertinti ES teisės aktų poveikį ES gyventojų kasdieniam gyvenimui;

K.  kadangi padidinti tiesioginį piliečių dalyvavimą priimant sprendimus ES lygmeniu ir pagerinti tokio sprendimų priėmimo kokybę įmanoma tik jei šie veiksmai bus paremti demokratiniu valdymu, kuris galėtų užtikrinti skaidrumą, veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą ir tai, kad ES piliečių prašymai būtų įtraukti į ES darbotvarkę;

L.  kadangi peticijos, be kita ko, yra naudingas informacijos šaltinis nustatant ES teisės pažeidimus ir ES teisės trūkumus ir nesuderinamumą su tikslu užtikrinti aukštesnę jų piliečių pagrindinių teisių apsaugos lygį;

M.  kadangi peticijos suteikia įvairiausios informacijos apie įvairias sritis ir tokia informacija gali naudotis kiti Parlamento komitetai, be kita ko, vykdydami savo teisėkūros veiklą; kadangi visam Parlamentui tenka pareiga deramai nagrinėjant peticijas užtikrinti pagrindinę teisę pateikti peticiją;

N.  kadangi kiekviena peticija turėtų būti atidžiai įvertinama ir išnagrinėjama ir kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę gauti pirmą atsakymą iš Peticijų komiteto, kuris visapusiškai nagrinėja klausimus, iškeltus visapusiškai vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teise į gerą administravimą; kadangi po pradinio peticijų nagrinėjimo arba bendravimo su Komisija ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, imantis tolesnių veiksmų sprendimui rasti, dažnai būtina keistis dokumentais ir atsakymais;

O.  kadangi, remiantis peticijų priimtinumo kriterijais, nustatytais SESV 227 straipsnyje ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių 215 straipsnyje, peticijos turi atitikti formalias priimtinumo sąlygas, t. y. peticija turi būti susijusi su klausimu, priklausančiu ES veiklos sritims ir turinčiu poveikį peticijos pateikėjui, kuris turi būti ES pilietis arba joje gyventi; kadangi suprantama, jog šių veiklos sričių yra gerokai daugiau nei tik ES išimtinių kompetencijų visuma; kadangi 459 peticijos buvo paskelbtos nepriimtinomis, nes jos neatitinka formalių sąlygų;

P.  kadangi, siekiant užtikrinti veiksmingą Peticijų komiteto darbą, reikėtų baigti nagrinėti nepagrįstas ar nepriimtinas peticijas ir peticijos pateikėjui pateikti pagrindimą; kadangi peticijų nagrinėjimo procedūros visuomet turėtų būti pagrįstos peticijų pateikėjų interesais;

Q.  kadangi dėl paties peticijų proceso ypatingo interaktyvaus pobūdžio ir jame piliečiams tenkančio pagrindinio vaidmens kiekvienas atvejis yra unikalus ir jam skirtino laiko negalima numatyti iš anksto; kadangi tokios procedūros reikalauja ypatingo administracijos lankstumo ir viešųjų ryšių įgūdžių;

R.  kadangi daug peticijų yra viešai svarstomos Peticijų komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai turi teisę pristatyti savo peticijas ir dažnai visapusiškai dalyvauja diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2016 m. Peticijų komiteto svarstymuose aktyviai dalyvavo 201 peticijos pateikėjas, o 61 peticijos pateikėjas per svarstymus pasisakė;

S.  kadangi peticijose ir per komitetų posėdžius piliečių pateikta informacija (papildyta Komisijos, valstybių narių ar kitų organizacijų dalykinėmis žiniomis) turi esminės svarbos komiteto darbui;

T.  kadangi 2016 m. pateiktose peticijose išdėstyti susirūpinimą keliantys dalykai daugiausia buvo susiję su vidaus rinka (visų pirma paslaugų teikimu ir laisvu asmenų judėjimu), pagrindinėmis teisėmis (ypač vaiko ir neįgaliųjų teisėmis), socialiniais reikalais (darbo sąlygomis) ir aplinkos klausimais (atliekų tvarkymu, tarša ir aplinkos apsauga) ir konkrečia „Brexit“ tema (įgytų teisų praradimu ir referendumo įpareigojimais);

U.  kadangi 2014 m. pabaigoje pradėjo veikti Parlamento peticijų interneto portalas; kadangi 2016 m. per interneto portalą buvo pateiktos 1 067 peticijos (t. y. 68 proc. gautų peticijų), palyginti su 992 peticijomis 2015 m.; kadangi buvo atlikta techninių patobulinimų, įskaitant paieškos funkcijos patobulinimus, kurie yra naudingi ir naudotojams, ir portalo administratoriams; kadangi netrukus po priėmimo į portalą įkeliamos peticijų santraukos; kadangi buvo peržiūrėti konfidencialumo nustatymai ir pareiškimai dėl privatumo ir pateikta nuoroda į dažnai užduodamus klausimus; kadangi pasinaudojant nauja informacijos perkėlimo priemone į portalą buvo įkeltos 2015 m. ir 2016 m. peticijų santraukos; kadangi buvo atliktas paieškos sistemų optimizavimo (SEO) procesas; kadangi pavyko sėkmingai patenkinti daug pavienių naudotojų prašymų suteikti pagalbą; kadangi vykdomi tolesni šio projekto etapai: diegiamos tokios galimybės, kaip automatinis elektroninis pranešimas apie kiekvienos atitinkamos peticijos įtraukimą į komiteto darbotvarkę ir nuoroda į būsimą peticijos nagrinėjimo transliaciją internetu, taip pat vėlesnis susijusių diskusijų protokolų ir vaizdo įrašų įkėlimas, – šios naujovės bus naudingos ir peticijų pateikėjams, ir jų rėmėjams;

V.  kadangi Europos piliečių iniciatyva yra svarbi priemonė piliečių dalyvavimui politiniame ES sprendimų priėmimo procese stiprinti ir reikėtų visapusiškai išnaudoti jos teikiamas galimybes siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis ir padėti kurti tikrą ir įtraukią Europos Sąjungą; kadangi 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijai pateikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant peržiūrėti dabartinį Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482) pradėtas labai reikalingas peržiūros procesas siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų prieinamesnė ir naudingesnė ES piliečiams;

W.  kadangi pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 216a straipsnį buvo suplanuoti keturi apsilankymai informacijos rinkimo tikslu; kadangi apsilankymai informacijos rinkimo tikslu yra itin svarbi Peticijų komiteto priemonė, nes teikia unikalią galimybę iš įvairių suinteresuotųjų subjektų surinkti informaciją sudėtingais klausimais ir kartu padeda užtikrinti, kad Parlamento darbas būtų akivaizdžiai matomas piliečių skirtinguose Euoropos kampeliuose; kadangi įvyko du apsilankymai informacijos rinkimo tikslu, vienas – Ispanijoje, gavus keletą ES piliečių peticijų dėl galimų Vandens pagrindų direktyvos pažeidimų, ir vienas – Slovakijoje dėl ES struktūrinių fondų panaudojimo neįgaliųjų ilgalaikės globos centruose; kadangi buvo atšaukti du likę apsilankymai informacijos rinkimo tikslu, vienas – Airijoje ir vienas – Italijoje;

X.  kadangi Peticijų komitetui tenka pareiga palaikyti santykius su Europos ombudsmeno tarnyba, kuri yra atsakinga už ES piliečių skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą;

Y.  kadangi 2016 m. birželio 20 d. posėdyje Europos ombudsmenė Emily O’Reilly pristatė Peticijų komitetui savo 2015 m. metinį pranešimą ir kadangi Peticijų komiteto metinis pranešimas savo ruožtu yra iš dalies grindžiamas ombudsmeno metiniu pranešimu;

Z.  kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariai taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai bei regioniniai ombudsmenai ir panašios valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia praktika;

AA.  kadangi 147 gautos peticijos (iš kurių 120 – 2016 m.) yra susijusios su įvairiais klausimais (visų pirma piliečių teisių apsauga), kylančiais dėl Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos;

AB.  kadangi Peticijų komiteto gairės, kurios buvo patvirtintos 2016 m. sausio mėn. ir nuo tada taikomos, suteikė aiškumo ir tam tikrą struktūrą komiteto darbui ir peticijų tvarkymui;

AC.  kadangi per Parlamento darbo tvarkos taisyklių peržiūrą (patvirtintą 2016 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje) taip pat pakeista ir patikslinta peticijų procedūra;

AD.  kadangi grynai formalus požiūris į peticijų, susijusių su poveikio aplinkai vertinimais, nagrinėjimą kelia grėsmę ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimui valstybėse narėse ir pasitikėjimui Komisija, kuri turėtų vykdyti veiksmingą priežiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai apsaugotos pagrindinės piliečių teisės;

1.  pabrėžia, kad Peticijų komitetui tenka esminis vaidmuo būti kontaktiniu centru, kuriam ES piliečiai ir gyventojai gali pateikti savo skundus dėl pažeidimų ir trūkumų taikant ES teisę valstybėse narėse ir ES teisės aktų spragų ir nenuoseklumų; pabrėžia, kad reikia visiškai užtikrinti, kad iškeltus klausimus institucijos nagrinėtų greitai, nuodugniai, nešališkai ir sąžiningai;

2.  pripažįsta, kad peticijos – svarbus šaltinis renkant informaciją iš pirminio šaltinio ne tik apie pažeidimus ir trūkumus taikant ES teisę valstybėse narėse, bet ir apie potencialias ES teisės aktų spragas, taip pat apie piliečių pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, kurie galėtų būti priimti, arba galimus galiojančių teisės aktų tekstų patobulinimus;

3.  primena, kad peticijos suteikia galimybę Parlamentui ir kitoms ES institucijoms atkurti ryšį su ES piliečiais, kuriems poveikį daro ES teisės taikymas įvairiais administraciniais lygmenimis; mano, kad gebėjimas užtikrinti skaidrumą, tiesioginis piliečių dalyvavimas, visapusiška pagrindinių teisių apsauga, akivaizdus ES institucijų atsako pagerėjimas imantis problemų, į kurias jų dėmesį atkreipė piliečiai, ir jas sprendžiant, papildomai prie tvirtesnio ES institucijų ir kitų ES organų bendradarbiavimo su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, yra esminė Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės priemonė;

4.  patvirtina, kad veiksmingai nagrinėjant peticijas keliami klausimai dėl Komisijos ir Parlamento pajėgumų reaguoti į problemas, susijusias su perkėlimu į nacionalinę teisę ir netinkamu taikymu, bei jas spręsti ir kad galiausiai šie pajėgumai stiprinami; pažymi, jog Komisija ES teisės įgyvendinimą laiko prioritetu, kad piliečiai ja galėtų naudotis savo kasdieniame gyvenime;

5.  ragina apibrėžti, kaip, laikantis skaidrumo principų, aiškiai atskirti peticijos pateikėjų ir jų rėmėjų statusą ir teises;

6.  toliau laikosi nuomonės, kad, kai peticijos yra nepriimtinos arba nepagrįstos, ypač būtina užtikrinti, jog nebūtų neproporcingai ilgai delsiama jas paskelbti nepriimtinomis arba baigtomis nagrinėti; todėl atkreipia dėmesį į reikalavimą, kad peticijos paskelbimas nepriimtina ar baigta nagrinėti dėl jos nepagrįstumo turi būti deramai pagrįstas peticijos pateikėjui;

7.  pripažįsta veiksmingo ES teisės taikymo poveikį didinant pasitikėjimą ES institucijomis; primena, kad Lisabonos sutartyje įtvirtinta teisė pateikti peticiją – tai svarbus Europos pilietiškumo elementas ir tikras ES teisės aktų taikymo stebėsenos lakmuso popierėlis, leidžiantis nustatyti galimas spragas; ragina Peticijų komitetą rengti reguliarius posėdžius svarbių peticijų klausimais su nacionalinių peticijų komitetų nariais siekiant didinti informuotumą apie ES piliečiams rūpimus klausimus ES ir valstybėse narėse, taip pat siekiant toliau stiprinti jų teises priimant ir įgyvendinant geresnius ES teisės aktus; todėl ragina visas susijusias nacionalinio ir Europos lygmens valdžios institucijas tvirtai įsipareigoti prioriteto tvarka nagrinėti peticijas ir spręsti jose keliamus klausimus;

8.  primena Komisijai, kad peticijos – unikali priemonė atkreipti dėmesį į atvejus, kai nesilaikoma ES teisės, ir juos tirti pasitelkiant Europos Parlamento politinės priežiūros priemones; primena Komisijai, kad reikia tinkamai atsakyti į Peticijų komiteto pateiktus pagalbos prašymus, ir dar kartą ragina Komisiją gerinti savo atsakymų (taip pat per komiteto posėdžius) kokybę tiek dalykiniu, tiek išsamumo požiūriu, siekiant užtikrinti, kad Europos piliečiams susirūpinimą keliantys klausimai būtų tinkamai ir skaidriai sprendžiami; atkreipia dėmesį į tai, kad peticijose nurodytų problemų sprendimo būdas daro labai didelį poveikį piliečiams, taip pat tam, ar veiksmingai bus užtikrinama ES teisėje įtvirtinta jų teisė pateikti peticiją, ir jų nuomonei apie ES institucijas; primygtinai ragina Komisiją nustatyti, kokiais būdais būtų galima stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių institucijomis atsakant į užklausas dėl ES teisės įgyvendinimo ir jos laikymosi;

9.  mano, kad tai, jog atsakomybė užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse pirmiausia tenka nacionaliniams teismams, nereiškia, kad Komisijai neturi tekti aktyvesnis vaidmuo kaip Sutarčių sergėtojai užtikrinti ES teisės laikymąsi, visų pirma atvejais, susijusiais su aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga, kai derėtų vadovautis atsargumo principu;

10.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog Tarybos ir Komisijos aukščiausio galimo rango atstovai dalyvautų Peticijų komiteto posėdžiuose ir klausymuose, kai dėl svarstomų klausimų turinio reikia įtraukti minėtas institucijas;

11.  ragina Peticijų komiteto posėdžiuose dalyvaujančius Komisijos pareigūnus būti pasirengusius dalyvauti deramame dialoge su peticijų pateikėjais ir neapsiriboti vien tik jau parengtų ir prieš posėdį atsiųstų klausimų perskaitymu;

12.  ragina apsvarstyti galimybę naudotis telekonferencijų paslaugomis; ragina naudotis naujosiomis garso ir vaizdo technologijomis siekiant užtikrinti, kad peticijų pateikėjai, dalyvaudami jų pateiktų peticijų svarstymuose realiuoju laiku, galėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį komiteto veikloje;

13.  nepritaria dažnai Komisijos pateikiamam 27-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2009 m.) aiškinimui, pagal kurį jai tariamai suteikta teisė baigti nagrinėti bylas, dėl kurių dar nesiimta jokių oficialių žingsnių siekiant pradėti pažeidimo procedūrą, arba sustabdyti vykdomas pažeidimo procedūras, jei bylos nagrinėjamos nacionaliniame teisme; primena, kad 2016 m. gruodžio 15 d.(1) metinės rezoliucijos dėl Peticijų komiteto veiklos 11 dalyje Parlamentas dar kartą patvirtino, jog nepritaria pradiniam Komisijos požiūriui, pateiktam minėtojoje ataskaitoje – toks nepritarimas jau buvo išreikštas 2011 m. rugsėjo 14 d.(2) Parlamento rezoliucijoje, kurioje, ypač jos 1, 23 ir 32 dalyse, buvo reikalaujama, kad Komisija imtųsi aktyvesnių veiksmų, kad, vykdydama savo funkcijas, užtikrintų nuoseklų ES teisės aktų įgyvendinimą ir taikytų pažeidimo procedūrą nepriklausomai nuo to, ar nacionaliniu lygmeniu vykdomas teismo procesas;

14.  nurodydamas 2017 m. liepos 6 d. Komisijos metinę ataskaitą dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2016 m. (COM(2017)0370) susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad nebaigtų nagrinėti pažeidimo bylų skaičius palyginti su ankstesniais metais gerokai padidėjo – 21 proc.; ragina Komisiją reaguoti į Parlamento raginimus dalytis informacija apie vykdomų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų padėtį; atkreipia dėmesį į peticijoms tenkantį svarbų vaidmenį nustatant Europos teisės netinkamo įgyvendinimo ar pavėluoto perkėlimo į nacionalinę teisę atvejus; primena Komisijai, kad Peticijų komitetas yra įsipareigojęs laiku ir atsakingai atsiliepti į piliečių lūkesčius užtikrinant demokratinę kontrolę ir tinkamą ES teisės taikymą;

15.  prašo Komisijos teikti tikslią statistiką, susijusią su peticijų, dėl kurių buvo pradėta taikyti „EU Pilot“ procedūra arba pažeidimo nagrinėjimo procedūra, skaičiumi; be to, prašo, siekiant sudaryti sąlygas struktūriniam dialogui ir sumažinti ginčių sprendimo trukmę, gauti ataskaitas dėl bylų, susijusių su vykdomais tyrimais ir (arba) procedūromis, ir dokumentus, kuriais keičiamasi vykdant „EU Pilot“ procedūrą arba pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kai jos būna baigiamos nagrinėti taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; ragina Komisiją aptarti šias ataskaitas su Peticijų komitetu, aktyviai įtraukiant Parlamento pirmininko pavaduotoją, atsakingą už teisės taikymo ir supaprastinimo klausimus;

16.  ragina Komisiją deramai naudotis savo įgaliojimais, kurie jai suteikti kaip Sutarčių sergėtojai, kadangi šis jos vaidmuo yra itin svarbus užtikrinant ES veikimą piliečiams ir ES teisės aktų leidėjams; ragina laiku vykdyti pažeidimų nagrinėjimo procedūras siekiant nedelsiant nutraukti ES teisės nesilaikymo praktiką;

17.  mano, kad bendradarbiavimas su kitais Parlamento komitetais yra itin svarbus; šiuo atžvilgiu remiasi patvirtintomis Peticijų komiteto gairėmis, kuriose nustatomas peticijų tinklo su kitais komitetais sukūrimo principas; teigiamai vertina tai, kad buvo patvirtintos tokio tinklo gairės; atkreipia dėmesį į visiems komitetams pateiktą klausimyną, kuriuo siekiama geriau suprasti jų taikomas procedūras, pagal kurias jie nagrinėja peticijas, gautas nuomonei ar informacijai pateikti; su pasitenkinimu pažymi, kad pirmasis tinklo susitikimas darbuotojų lygmeniu įvyko 2016 m., o narių lygmeniu 2017 m. buvo surengti du susitikimai; teigiamai vertina pažangą, padarytą Peticijų komitetui ir kitiems komitetams derinant veiksmus, ir politinių sričių teminį pasiskirstymą susijusiuose komitetuose, dėl kurio bus galima imtis veiksmingesnių tolesnių veiksmų kitiems komitetams atsiųstų peticijų atžvilgiu; ragina stiprinti PETI komiteto tinklą siekiant integruoti peticijas į vykstančią teisėkūros veiklą; rekomenduoja užtikrinti, jog Europos Parlamento narių darbuotojai gautų konkrečias instrukcijas dėl teisės pateikti peticiją, kad jie galėtų geriau padėti rinkėjams, norintiems vykdyti šį procesą;

18.  apgailestauja dėl to, kad ES pagrindinių teisių chartija valstybėse narėse taikoma tik įgyvendinant ES teisę; pakartoja, kad daugelis piliečių mano, kaip ji įgyvendinama neaiškiai ir nepatenkinamai; apgailestauja dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė atsargų Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio išaiškinimą, tačiau leido išplėsti Chartijos taikymo sritį įtraukiant nacionalines nuostatas, pagal kurias įgyvendinama ES teisė, taip pat tas, kurios užtikrina veiksmingą ES nuostatų taikymą; mano, kad daugumos ES piliečių lūkesčiai, susiję su Chartijos suteiktomis teisėmis, yra kur kas didesni nei dabartinė jų taikymo sritis; pabrėžia, kad pernelyg siauras ar nenuoseklus 51 straipsnio aiškinimas atitolina piliečius nuo ES; ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad 51 straipsnio taikymo srities aiškinimas būtų kiek įmanoma nuoseklesnis ir platesnis; palankiai vertina tai, kad Pagrindinių teisių agentūra pradėjo taikyti interaktyvią priemonę, leidžiančią lengvai gauti informacijos, į kurią instituciją kiekvienoje valstybėje narėje reikia kreiptis su užklausomis dėl pagrindinių teisių;

19.  atkreipia dėmesį į nerimą, kurį jaučia tam tikrų peticijų pateikėjai, susirūpinę dėl savo būsimų teisių po Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos – tai matyti iš daugybės peticijų dėl Jungtinės Karalystės; primena savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją(3), kurioje Parlamentas pabrėžia, kad susitarimas dėl išstojimo gali būti sudarytas tik Parlamentui pritarus, ir savo reikalavimą dėl sąžiningo elgesio su ES 27 piliečiais, gyvenančiais ar gyvenusiais Jungtinėje Karalystėje, ir Jungtinės Karalystės piliečiais, gyvenančiais ar gyvenusiais ES 27, taip pat laikosi nuomonės, kad derybose turi būti teikiama pirmenybė jų atitinkamoms teisėms ir interesams; atkreipia dėmesį į neišspręstus susirūpinimą keliančius klausimus dėl balsavimo teisių ir balsavimo teisių atėmimo iš kitose ES šalyse daugiau kaip 15 metų gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių; primena, kad Peticijų komitetui tenka aktyvus vaidmuo ginant ES ir Jungtinės Karalystės piliečių teises – jis prisidėjo rengiant 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. spalio 3 d.(4) Parlamento rezoliucijas dėl dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos, taip pat užsakė atlikti tyrimą dėl „Brexit“ poveikio teisei pateikti peticijas ir Peticijų komiteto kompetencijai, įsipareigojimams ir veiklai ir savo 2017 m. birželio 21 d. posėdyje išnagrinėjo peticijas dėl „Brexit“ ir piliečių teisių; pritaria Komisijos įsipareigojimui visapusiškai garantuoti Europos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teises per „Brexit“ derybas ir po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir ragina Komisiją kitose ES šalyse gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams garantuoti visapusiškas įgytas teises siekiant užtikrinti, kad piliečiais nebūtų naudojamasi kaip derybų įrankiais ir kad jų teisės pasibaigus deryboms nebūtų sumenkintos;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komitetas šiuo metu atlieka didelį darbą, susijusį su peticijomis dėl neįgaliesiems kylančių problemų, ir pabrėžia, kad komitetas yra pasirengęs toliau remti pastangas, skirtas neįgaliųjų teisėms stiprinti; ragina ES institucijas rodyti pavyzdį šioje srityje ir užtikrinti, kad nacionalinių valdžios institucijų įgyvendinimo priemonės visapusiškai ir nuolat atitiktų ES teisės aktus ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. rugsėjo 22–23 d. buvo surengtas apsilankymas Slovakijoje siekiant surinkti informaciją apie tai, kaip naudojamos investicijos į neįgaliesiems skirtas įstaigas, ir rekomenduota, kad Komisija ištirtų esamą padėtį; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvesnį neįgaliųjų politinį dalyvavimą, visų pirma rengiantis būsimiems rinkimams į Europos Parlamentą, taip pat pripažinti visų neįgaliųjų teisę balsuoti vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 12 ir 29 straipsniais;

21.  pakartoja, kad komitetas savo darbu skatina ratifikuoti ir skubiai įgyvendinti 2013 m. Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudarymo; pabrėžia, kad su šiuo klausimu yra susijusi jo trumpa 2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Marakešo sutarties ratifikavimo(5), kurioje visos šalys raginamos skubiai imtis veiksmų siekiant rasti išeitį iš šios ilgalaikės padėties ir sudaryti palankias sąlygas ratifikavimui ES lygmeniu; pažymi, kad Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Marakešo sutarties (COM(2016)0595 ir COM(2016)0596) įgyvendinimo, kurie tapo privalomi(6);

22.  atkreipia dėmesį į du metinius pranešimus, t. y. metinį pranešimą apie visą komiteto veiklą 2015 m.(7) ir metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2015 m. veiklą(8), ir į keletą komiteto nuomonių, pavyzdžiui, dėl tarpvalstybinio įvaikinimo pripažinimo(9), dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų(10), dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas(11), dėl 2016 m. metinės Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos(12) ir dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2015 m.(13);

23.  nurodo, kad komitetas remia Europos piliečių iniciatyvą; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą persvarstyti reglamentą siekiant padidinti jo, kaip svarbios demokratinio dalyvavimo priemonės, svarbą; apgailestauja dėl to, kad Komisija deramai neatsižvelgė į neseniai atlikta darbą rengiant ne teisėkūros rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos, ypač Peticijų komiteto nuomonę, tokiu būdu taip pat nebuvo visapusiškai laikomasi tarpinstitucinio susitarimo; ragina Komisiją vykdant būsimą teisėkūros procedūrą atsižvelgti į Peticijų komiteto nuomonę, kad pasitelkus Europos piliečių iniciatyvą būtų užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas ES piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese;

24.  apgailestauja, kad Komisija ryžtingai nepasinaudojo tikrinimo įgaliojimais, kad bendrajai rinkai nebūtų pateikti taršūs automobiliai su dyzeliniais varikliais, dėl kurių labai padidėja į atmosferą išmetamas NO2 kiekis, viršijantis ribines vertes, ir kurie neatitinka ES taisyklių dėl tipo patvirtinimo ir teršalų, išmetamų iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių, kiekio; atkreipia dėmesį į tai, kad šis aspektas yra neatsiejama piliečiams, kurie pasinaudojo savo teise teikti peticijas, kad paragintų veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą, aplinką ir vartotojų teises, susirūpinimą keliančių klausimų dalis;

25.  pabrėžia, kad skaidrumas ir visuomenės galimybės susipažinti su ES institucijų dokumentais turėtų būti norma, kad būtų užtikrintas aukščiausias piliečių demokratinių teisių apsaugos lygis; mano, kad turėtų būti nedelsiant pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 šiuo atžvilgiu;

26.  pabrėžia, kad Parlamentas aktyviai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu ir dalyvauja Europos ombudsmenų tinklo veikloje; pabrėžia puikius ombudsmeno ir Peticijų komiteto santykius institucinėje sistemoje; labai vertina nuolatinę ombudsmeno paramą komiteto darbui per visus metus; atkreipia dėmesį į itin svarbų ombudsmeno vaidmenį padedant ES lygmeniu pagerinti sprendimų priėmimo procesus ir administravimą, kurie turėtų kuo skubiau tapti visiškai skaidriais, nešališkais ir pritaikytais užtikrinti efektyvią ir veiksmingą piliečių teisių apsaugą; remia dabartinę ombudsmenės veiklą įvairiose jos kompetencijos srityse, įskaitant jos iniciatyva pradėtus ir strateginius tyrimus, kurie naudingi ne tik gero administravimo požiūriu, bet ir geresnio demokratinio Sąjungos veikimo požiūriu; teigiamai vertina Europos ombudsmeno iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau išnaudoti tinklo potencialą ir didinti jo matomumą;

27.  palankiai vertina 2016 m. Europos ombudsmeno tarnybos paskelbtą apdovanojimą už gerą administravimą, kuriuo pripažįstamas ES institucijų darbuotojų, agentūrų ir įstaigų darbas skatinant gerą administravimą vykdant savo kasdienines pareigas; ragina dabartinį Europos gero administracinio elgesio kodeksą patobulinti paverčiant jį privalomu reglamentu, kuris, be kitų aspektų, apimtų konkrečias nuostatas dėl interesų konfliktų prevencijos visais ES institucijų, agentūrų ir organų lygmenimis;

28.  pabrėžia, kad pateiktose peticijose iškelti klausimai yra susiję su labai įvairiomis sritimis – nuo vidaus rinkos, teisingumo, energetikos ir transporto iki pagrindinių teisių, sveikatos priežiūros, aplinkos teisės, negalios ir gyvūnų gerovės bei įvairių „Brexit“ padarinių piliečiams; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. gautų peticijų padaugėjo 10 proc. (iš viso 1569), ir ragina ES institucijas užtikrinti, kad už peticijų nagrinėjimą atsakingose tarnybose, ypač Peticijų komiteto sekretoriate, būtų pakankamai darbuotojų;

29.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nuodugniai išanalizuojama valstybių narių atliekamų poveikio aplinkai vertinimų atitiktis ES teisei ryšium su leidimais, suteiktais infrastruktūros projektams, kurių atžvilgiu piliečiai savo peticijose atkreipė dėmesį į pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai; tvirtina, jog svarbu, kad Komisija, siekdama užkirsti kelią nepataisomam aplinkos nykimui ir vadovaudamasi atsargumo principu, aktyviai iš anksto atliktų analizę ir galimai imtųsi iš jos išplaukiančių veiksmų;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad pateikta daug peticijų dėl vaikų gerovės institucijų praktikos ir vaikų teisių apsaugos, visų pirma atsižvelgiant į tarpvalstybinius aspektus; pripažįsta Peticijų komiteto darbo grupės vaiko gerovės klausimais atliekamą darbą; atkreipia dėmesį į 2016 m. kovo mėn. priimtą trumpą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl vaiko interesų apsaugos Europoje tarpvalstybiniu mastu; atkreipia dėmesį į reglamento „Briuselis IIa“ dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo ir dėl tarptautinio vaikų grobimo išdėstymą nauja redakcija ir pažymi, kad, siekiant pašalinti esamus sunkumus, reikia nuodugniai ištirti daug peticijose iškeltų klausimų, pavyzdžiui, dėl procedūrų ir praktikos, kurių laikosi atitinkamos valstybių narių institucijos priimdamos tarpvalstybinį poveikį turinčius su vaikais susijusius sprendimus, ir vaiko grąžinimo po tarptautinio pagrobimo procesų efektyvumo;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat gaunama daug peticijų dėl gyvūnų gerovės, ir dar kartą išreiškia apgailestavimą dėl to, kad vėluojama įgyvendinti Europos Sąjungos strategiją dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m.; mano, jog itin svarbu ES lygmeniu pradėti įgyvendinti naują strategiją, kuria būtų siekiama pašalinti visas esamas spragas ir užtikrinti visapusišką ir veiksmingą gyvūnų gerovės apsaugą taikant aiškią ir išsamią teisinę sistemą, kuri visapusiškai atitiktų SESV 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

32.  apgailestauja, kad, gavus peticiją Nr. 0747/2016, nebuvo padaryta jokios reikšmingos pažangos nepiliečių rinkimų teisių Estijoje ir Latvijoje klausimu; pabrėžia, kad bet koks bereikalingas delsimas gali būti nepasitikėjimo ES institucijomis priežastimi;

33.  pabrėžia svarbų Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) vaidmenį, nes jis suteikia galimybę piliečiams ir įmonėms spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl galimų valdžios institucijų įvykdytų ES teisės pažeidimų kitose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir pačias valstybes nares propaguoti SOLVIT tinklą, kad jis taptų dar naudingesnis ir matomesnis piliečiams; šiuo požiūriu palankiai vertina SOLVIT tinklo stiprinimo veiksmų planą, kurį Komisija paskelbė 2017 m. gegužės mėn.; ragina Komisiją užtikrinti skubų šio veiksmų plano įgyvendinimą ir informuoti Parlamentą apie jo rezultatus;

34.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento peticijų interneto portalo patobulinimus; pabrėžia, kad interneto portalą reikia toliau techniškai tobulinti siekiant užtikrinti, kad Peticijų komitetas būtų visiškai pasirengęs veikti netikėtomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, staiga padidėjus pateikiamų peticijų skaičiui; mano, kad nuolatinis portalo techninis tobulinimas ir techninių galimybių didinimas yra itin svarbūs sklandžiam peticijų procesui; pabrėžia portalo, kaip lengvai prieinamo informacijos šaltinio piliečiams ir peticijų pateikėjams, taip pat mobiliųjų prietaisų naudotojams ir neįgaliesiems, svarbą; tikisi, kad bus greitai įgyvendinti likę šio projekto etapai ir taip bus sudarytos galimybės didesniam interaktyvumui ir geresniam peticijų pateikėjų ir peticijų rėmėjų informavimui realiuoju laiku;

35.  ragina užtikrinti, kad spaudos ir ryšių tarnyba veiktų tikslingiau ir aktyviau ir kad aktyviau dalyvautų socialinės žiniasklaidos atstovai, tokiu būdu užtikrinant, jog komitetas geriau reaguotų į visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0512.
(2) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 66.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0102.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0361.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0037.
(6) OL L 242, 2017 9 20, p. 1 ir 6.
(7) Nuomonė priimta 2016 m. lapkričio 30 d.
(8) Nuomonė priimta 2016 m. lapkričio 11 d.
(9) Nuomonė priimta 2016 m. balandžio 21 d.
(10) Nuomonė priimta 2016 m. lapkričio 15 d.
(11) Nuomonė priimta 2016 m. balandžio 27 d.
(12) Nuomonė priimta 2016 m. balandžio 22 d.
(13) Nuomonė priimta 2016 m. spalio 12 d.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika