Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. birželio 1 d. - Briuselis
Prašymas atšaukti Béla Kovács imunitetą
 Knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikomi pridėtinės vertės mokesčio tarifai *
 Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos. Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys
 Pažeidžiamų suaugusiųjų asmenų apsauga
 Laikinųjų autonominių prekybos priemonių Ukrainai nustatymas ***I
 Vienoda vizų forma ***I
 Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametė programa ***
 ES pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametė programa (rezoliucija)
 Europos pramonės skaitmeninimas
 Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“
 Atsparumas kaip ES išorės veiklos strateginis prioritetas
 Kova su antisemitizmu
 Aukšto lygio JT konferencija darnaus vystymosi tikslo Nr. 14 įgyvendinimui remti (JT konferencija vandenynų klausimu)

Prašymas atšaukti Béla Kovács imunitetą
PDF 249kWORD 45k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Béla Kovács imunitetą (2016/2266(IMM))
P8_TA(2017)0232A8-0203/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos generalinio prokuroro dr. Péterio Polto 2016 m. rugsėjo 19 d. perduotą prašymą atšaukti Bélos Kovácso imunitetą, kuris susijęs su baudžiamuoju procesu, kurį prieš jį inicijavo Centrinė tyrimą vykdanti prokuratūra ir kuris buvo paskelbtas 2016 m. spalio 3 d. plenariniame posėdyje,

–  pakvietęs B. Kovácsą pateikti paaiškinimų 2017 m. sausio 12 d., sausio 30 d. ir kovo 22 d., kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Vengrijos Pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 2004 m. Įstatymo Nr. LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių teisinio statuso 10 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį ir 2012 m. Įstatymo Nr. XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 1 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0203/2017),

A.  kadangi Vengrijos generalinis prokuroras paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Bélos Kovácso imunitetą, kad būtų galima atlikti tyrimus siekiant patikrinti, ar jam turi būti pateikti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos – sukčiavimo pasinaudojant biudžeto lėšomis, dėl kurio buvo patirti dideli finansiniai nuostoliai, pagal Vengrijos Baudžiamojo kodekso 396 straipsnio 1 dalies a punktą ir suklastotų privataus pobūdžio dokumentų panaudojimo įvairioms reikmėms pagal Baudžiamojo kodekso 345 straipsnį; kadangi, remiantis šiuo straipsniu, tas, kas naudoja suklastotą ar padirbtą dokumentą arba privataus pobūdžio dokumentą su neteisingu turiniu, kad pateiktų įrodymus apie teisės ar pareigos buvimą, pasikeitimą ar galiojimo pabaigą, padaro baudžiamąjį nusižengimą, už kurį baudžiama ne ilgesniu kaip vieneri metai laisvės atėmimu;

B.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Vengrijos Pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį parlamento nariai naudojasi imunitetu; kadangi pagal Įstatymo Nr. LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių teisinio statuso 10 straipsnio 2 dalį Europos Parlamento nariai naudojasi imunitetu, kuris suteikiamas ir Vengrijos parlamento nariams, o pagal 12 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl Europos Parlamento nario imuniteto atšaukimo priima Europos Parlamentas; kadangi pagal 2012 m. Įstatymo Nr. XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 1 dalį baudžiamasis procesas arba, parlamento nariui atitinkamoje byloje savanoriškai neatšaukus savo imuniteto, teisės pažeidimo nagrinėjimo procesas jam gali būti taikomas tik gavus išankstinį Nacionalinės Asamblėjos sutikimą; kadangi pagal minėtojo įstatymo 74 straipsnio 3 dalį, kol nepateiktas kaltinimas, pateikimą prašymą atšaukti imunitetą pateikia generalinis prokuroras;

D.  kadangi pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimo 2005/684/EB, Euratomas, kuriuo patvirtinamas Europos Parlamento narių statutas(2), 21 straipsnio 1 ir 2 dalis Parlamento nariai turi teisę naudotis savo nuožiūra pasirinkto asmeninio personalo paslaugomis ir Parlamentas padengia išlaidas, Parlamento narių realiai patirtas tokio personalo samdymui;

E.  kadangi pagal Biuro 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 34 straipsnio 4 dalį, išlaidos, susijusios su susitarimais dėl stažuotės, remiantis Biuro nustatytomis sąlygomis, taip pat gali būti kompensuojamos;

F.  kadangi pagal Biuro 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dėl Parlamento narių stažuotojų taisyklių 1 straipsnio 1 dalį siekiant prisidėti prie Europos švietimo ir profesinio mokymo, taip pat paskatinti geresnį institucijos veiklos suvokimą, Europos Parlamento nariai gali suteikti galimybę atlikti stažuotes per plenarinius posėdžius Briuselyje ir Strasbūre arba vykdant savo kaip Parlamento narių veiklą šalyje, kurioje atitinkami Parlamento nariai išrinkti;

G.  kadangi pagal Stažuotojų taisyklių 5 straipsnio 1 ir 2 dalis konkrečios stažuotės sąlygos nustatomos raštu sudaromame susitarime dėl stažuotės, kurį pasirašo Parlamento narys ir stažuotojas; kadangi į susitarimą dėl stažuotės įtraukiamas punktas, kuriame aiškiai nurodoma, kad Europos Parlamentas negali būti laikomas susitarimo šalimi; kadangi pagal 5 straipsnio 4 dalį su stažuotėmis susijusios išlaidos, įskaitant stipendijas ir draudimo išlaidas (jei jas apmoka Parlamento narys), padengiamos iš Parlamento nario padėjėjo išmokos lėšų, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 33 straipsnio 4 dalyje, neviršijant šiai išmokai skirtų lėšų;

H.  kadangi pagal Stažuotojų taisyklių 1 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį stažuotojui skiriama stipendija negali iš tiesų būti užslėptos formos atlyginimas; kadangi pagal 7 straipsnio 1 dalį stažuotės laikotarpiu visa atsakomybė už stažuotojus tenka Parlamento nariui, pas kurį stažuojamasi;

I.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado jokių fumus persecutionis įrodymų, t. y. nesama pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad prašymas atšaukti imunitetą pateiktas dėl proceso, kuris pradėtas siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai;

J.  kadangi buvusio Parlamento pirmininko sprendimas skirti B. Kovácsui papeikimą už tai, kad jis pažeidė Elgesio kodekso(3) 1 straipsnio a dalį negali būti laikomas prilygstančiu teisminiam sprendimui, sudarančiam res judicata dėl klausimų, su kuriais susijęs Centrinės tyrimą vykdančios prokuratūros pradėtas baudžiamasis procesas; kadangi dėl to nepažeidžiamas principas ne bis in idem; kadangi dėl šių priežasčių buvusio Parlamento pirmininko pagal Elgesio kodeksą skirta sankcija netrukdo pradėti ar vykdyti baudžiamojo proceso Vengrijoje siekiant nustatyti, ar jam turi būti pateikti kaltinimai;

1.  nusprendžia atšaukti Béla Kovács imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Vengrijos institucijai ir Bélai Kovácsui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI:EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) OL L 262, 2005 10 7, p. 1.
(3) Žr. Darbo tvarkos taisyklių I priedą, Europos Parlamento narių elgesio kodeksą finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais.


Knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikomi pridėtinės vertės mokesčio tarifai *
PDF 439kWORD 43k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikomų pridėtinės vertės mokesčio tarifų (COM(2016)0758 – C8-0529/2016 – 2016/0374(CNS))
P8_TA(2017)0233A8-0189/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0758),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0529/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0189/2017),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)   2013 m. Sąjungoje skirtumas tarp tikėtinų PVM pajamų ir faktiškai surinkto PVM (vadinamosios PVM nepriemokos) buvo maždaug 170 mlrd. EUR, o dėl tarpvalstybinio sukčiavimo Sąjungoje kasmet prarandama maždaug 50 mlrd. EUR vertės PVM pajamų, todėl PVM yra svarbus klausimas, kuris turės būti sprendžiamas Sąjungos lygmeniu;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Tarybos direktyvoje 2006/112/EB7 nustatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus bet kokio fizinio pavidalo leidiniams. Tačiau lengvatinio PVM tarifo negalima taikyti elektroniniams leidiniams, ir jie turi būti apmokestinami taikant standartinį PVM tarifą;
(1)  Tarybos direktyvoje 2006/112/EB7 nustatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus bet kokio fizinio pavidalo leidiniams. Tačiau lengvatinio PVM tarifo negalima taikyti elektroniniams leidiniams – jie turi būti apmokestinami taikant standartinį PVM tarifą, o tai apsunkina elektroninių leidinių padėtį ir trukdo vystytis šiai rinkai. Toks lyginamasis trūkumas galėtų kliudyti vystytis skaitmeninei ekonomikai Sąjungoje;
____________
_____________

7 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
7 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  savo 2011 m. spalio 13 d. rezoliucijoje dėl PVM ateities7a Europos Parlamentas priminė, kad viena pagrindinių PVM ypatybių yra neutralumo principas, ir todėl pabrėžė, kad „visoms knygoms, laikraščiams ir žurnalams, nesvarbu, koks jų formatas, turėtų būti taikoma visiškai tokia pati tvarka“;
_________________
7a Priimti tekstai, P7_TA(2011)0436.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  atsižvelgiant į Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją8 ir siekiant neatsilikti nuo technologinės skaitmeninės ekonomikos pažangos, valstybėms narėms turėtų būti leista elektroniniams leidiniams taikomus PVM tarifus suvienodinti su mažesniais bet kokio fizinio pavidalo leidiniams taikomais PVM tarifais;
(2)  atsižvelgiant į Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją8 ir užmojus užtikrinti Europos konkurencingumą pasauliniu mastu ir Europos, kaip pasaulio lyderės, poziciją skaitmeninės ekonomikos srityje, valstybėms narėms turėtų būti leista elektroniniams leidiniams taikomus PVM tarifus suvienodinti su mažesniais bet kokio fizinio pavidalo leidiniams taikomais PVM tarifais, taip skatinant inovacijas, kūrybingumą, investicijas ir naujo turinio gamybą, palengvinant skaitmeninį mokymąsi, žinių perdavimą ir prieigą prie kultūros skaitmeninėje aplinkoje bei jos propagavimą;
____________
_____________
8 COM(2015) 0192 final.
8 COM(2015)0192 final.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  leidimas valstybėms narėms taikyti sumažintą, itin sumažintą arba nulinį tarifą spausdintiems ir elektroniniams leidiniams reikštų ekonominės naudos perdavimo vartotojams, savo ruožtu, skatinant skaityti, ir leidėjams, savo ruožtu, remiant investicijas į naują turinį, o laikraščių ir žurnalų atveju – sumažinant priklausomybę nuo reklamos, užtikrinimą;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  PVM veiksmų plane9 Komisija nurodė, jog elektroniniams leidiniams turėtų būti taikomos tokios pačios taisyklės dėl lengvatinio PVM tarifo kaip ir bet kokio fizinio pavidalo leidiniams. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikia visoms valstybėms narėms numatyti galimybę knygų, laikraščių ir periodinių leidinių tiekimui taikyti lengvatinį PVM tarifą arba mažesnio dydžio lengvatinius PVM tarifus ir jų neapmokestinti, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM;
(3)  PVM veiksmų plane9 Komisija nurodė, jog elektroniniams leidiniams turėtų būti taikomos tokios pačios taisyklės dėl lengvatinio PVM tarifo kaip ir bet kokio fizinio pavidalo leidiniams. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikia visoms valstybėms narėms numatyti galimybę knygų, laikraščių ir periodinių leidinių tiekimui taikyti lengvatinį PVM tarifą arba mažesnio dydžio lengvatinius PVM tarifus ir jų neapmokestinti, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM. Toks pasiūlymas atitinka tikslą suteikti valstybėms narėms daugiau laisvės nustatant savo PVM tarifus paskirties šalies principu grindžiamoje galutinėje PVM sistemoje;
_________________
_________________
9 COM(2016)0148 final.
9 COM(2016)0148 final.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   atsižvelgiant į veiksmų planą dėl PVM, šios direktyvos tikslas – paprastesnės, geriau apsaugotos nuo sukčiavimo ir palankesnės verslui PVM sistemos visose valstybėse narėse, be kita ko, prisitaikymas prie šių dienų skaitmeninės ir judriojo ryšio ekonomikos spartaus vystymosi;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekiant užkirsti kelią tam, kad garso ir vaizdo turiniui būtų pernelyg dažnai taikomi lengvatiniai PVM tarifai, valstybėms narėms turėtų būti leista lengvatinį tarifą knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikyti tik tuo atveju, jei visų šių fizinio ar elektroninio pavidalo leidinių ar didžiosios jų dalies nesudaro muzikos ar vaizdo turinys;
(5)  siekiant užkirsti kelią tam, kad garso ir vaizdo turiniui būtų pernelyg dažnai taikomi lengvatiniai PVM tarifai, valstybėms narėms turėtų būti leista lengvatinį tarifą knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikyti tik tuo atveju, jei visų šių fizinio ar elektroninio pavidalo leidinių ar didžiosios jų dalies nesudaro muzikos ar vaizdo turinys. Atsižvelgiant į tai, kad svarbu palengvinti prieigą prie knygų, laikraščių ir periodinių leidinių akliesiems, silpnaregiams arba skaityti spausdinto teksto dėl kitų priežasčių nepajėgiems asmenims, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje ...9a, laikytina, kad elektroninių knygų, laikraščių ir periodinių leidinių adaptuotosios ir garso versijos nėra išimtinai ar didžiąja dalimi sudaromos muzikos ar vaizdo turinio. Todėl mažesni PVM tarifai galėtų būti taikomi ir šių formatų leidiniams;
__________________
9a Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ... dėl aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (COM(2016)0596 galutinis, 2016/0278(COD)) (OL ..., p. ...).
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   suteikiant valstybėms narėms laisvę taikyti sumažintus arba itin sumažintus PVM tarifus e. knygoms, e. laikraščiams ir e. periodiniams leidiniams, būtų sudaroma galimybė nustatyti naujus pelno dydžius leidėjams ir investuoti į naują turinį, palyginti su dabartiniu modeliu, kuris labai priklauso nuo reklamos. Sąjungos lygmeniu taip pat turėtų būti pradėta platesniu mastu svarstyti e. turinio finansavimo modelį;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  šiuo pasiūlymu valstybėms narėms suteikiamas lankstumas jokiu būdu nereiškia, kad sukuriama galutinė PVM sistema, kurią taikant bet koks lankstumo didinimas turės būti vykdomas atsižvelgiant į poveikį bendrosios rinkos veikimui, galimybes sukčiauti PVM, verslo išlaidų didėjimą ir nesąžiningos konkurencijos grėsmę;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  nors ši direktyva valstybėms narėms leidžia ištaisyti dėl nevienodo požiūrio taikymo susidariusią padėtį, ji nepanaikina poreikio sukurti labiau koordinuotą, veiksmingesnę ir paprastesnę lengvatinių PVM tarifų, kuriems taikoma mažiau išimčių, sistemą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
Direktyva 2006/112/EB
III priedo 6 punktas
6)  knygų, laikraščių ir periodinių leidinių, išskyrus visiškai ar iš esmės reklaminius leidinius, taip pat leidinius, kuriuos visus ar didžiąją jų dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys, tiekimas, įskaitant jų išdavimą panaudai bibliotekose;“
6)  knygų, laikraščių ir periodinių leidinių, išskyrus visiškai ar iš esmės reklaminius leidinius, taip pat leidinius, kuriuos visus ar didžiąją jų dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys, įskaitant brošiūras, skrajutes ir panašius spaudinius, vaikams skirtas iliustruotas, piešimo ar spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius ir hidrografines ar panašias schemas, tiekimas, įskaitant jų išdavimą panaudai bibliotekose;“
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
Stebėsena
Europos Komisija iki ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], pateikia ataskaitą, kurioje nurodomos valstybės narės, patvirtinusios panašius sumažintus ar itin sumažintus PVM mokesčius knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams ir jų elektroniniams atitikmenims, ir įvertina šių priemonių pasekmes poveikio biudžetui ir kultūros sektoriaus vystymosi atžvilgiu.

Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos. Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys
PDF 373kWORD 56k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija „Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys“ (2016/2305(INI))
P8_TA(2017)0234A8-0184/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016)0587) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0300),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“ (COM(2016)0588) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0306),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (COM(2016)0590),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 nuostatos dėl interneto ryšio vietos bendruomenėse rėmimo (COM(2016)0589),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos diegimo (COM(2016)0591),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0100),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią, duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014)0442),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa(1),

–  atsižvelgdamas į priedą prie 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikato „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir tolesni veiksmai“ (COM(2013)0685),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016)0176),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 470–790 MHz dažnių juostos naudojimo Sąjungoje (COM(2016)0043),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 26/16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 25 d. Komisijos komunikatą „Atviresnis švietimas: visiems prieinamas novatoriškas mokymas(is) naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais“ (COM(2013)0654),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kosmoso strategija“ (COM(2016)0705),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB(3),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Transporto ir turizmo, Regioninės plėtros ir Kultūros ir švietimo komitetų nuomones (A8-0184/2017),

A.  kadangi 5G ryšys bus pagrindinis gigabitinės visuomenės modulis, ateities mobiliojo ryšio technologijų standartas ir naujovių varomoji jėga, sukelsianti veiklą trikdančių ekonominių pokyčių, kadangi jį įdiegus bus sukurti nauji naudojimo būdai, aukštos kokybės paslaugos, produktai, įplaukų srautai ir verslo modeliai bei galimybės, taip pat kadangi manoma, kad jis paskatins pramonės konkurencingumą ir turėtų patenkinti vartotojų poreikius;

B.  kadangi Europos pirmavimas 5G ryšio technologijos srityje yra itin svarbus ekonomikos augimui ir tam, kad būtų išlaikytas jos konkurencingumas pasaulyje, o tam savo ruožtu reikia, Europos lygmens koordinavimo ir planavimo, ir kadangi atsilikti reiškia kelti pavojų darbo vietoms, inovacijai ir žinioms;

C.  kadangi 5G ryšys ir 5G prietaikos sukurs naujus verslo modelius suteikiant labai didelės spartos ryšį, kuris paskatins inovaciją visuose sektoriuose, taip pat ir transporto, energetikos, finansų ir sveikatos sektoriuose; kadangi atsižvelgiant į tai Europa negali sau leisti atsilikti, nes 5G ryšys bus ateities augimo ir inovacijos variklis;

D.  kadangi 5G ryšio tinklų struktūra iš esmės skirsis nuo ankstesnės kartos struktūros, kad būtų galima patenkinti numatomus itin didelio pralaidumo tinklų verslo ir naudojimo reikalavimus, ypač susijusius su delsa, aprėptimi ir patikimumu;

E.  kadangi dėl 5G architektūros padidės mobiliojo ir fiksuotojo ryšio tinklų konvergencija; kadangi dėl to itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio tinklų įrengimas padės patenkinti tankaus 5G belaidžio ryšio tranzitinio tinklo kaip galima arčiau galutinio naudotojo poreikius;

F.  kadangi ateityje Europos visuomenė ir Europos ekonomika tvirtai pasikliaus 5G ryšio infrastruktūra, kurios poveikis gerokai viršys dabartinius belaidžio ryšio prieigos tinklus, siekiant teikti kokybiškas ir spartesnes komunikacijos paslaugas, kurios būtų įperkamos visiems ir prieinamos bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu;

G.  kadangi skaitmeninimas spartėja dideliu greičiu viso pasaulio mastu ir tam reikia investicijų į visuotinės aprėpties aukštos kokybės ryšių tinklus; kadangi dėl to reikia laiku suteikti radijo spektrą, kuris galėtų patenkinti tuos poreikius;

H.  kadangi mobilusis ir belaidis ryšys visiems piliečiams tampa vis svarbesnis, kadangi nuolat naudojamasi naujoviškomis paslaugomis ir prietaikomis ir kadangi į tai būtina atsižvelgti į ateitį orientuotoje skaitmeninėje politikoje;

I.  kadangi 5G ryšio tinklo diegimas bus vykdomas daugiausia pasitelkiant privačias investicijas ir tam reikės, kad Europos elektroninių ryšių kodeksu būtų sukurta tikrumą, konkurenciją ir investicijas skatinanti reguliavimo aplinka; kadangi dėl to reikės supaprastinti administracines sąlygas, pvz., diegiant mažus elementus griežtam ir laiku vykdomam spektro suderinimui ir itin didelio pralaidumo tinklo plėtrai, kaip šiuo metu siūloma Europos elektroninių ryšių kodekse;

J.  kadangi viešąsias iniciatyvas, tokias kaip 2013 m. Komisijos viešojo ir privačiojo sektoriaus iniciatyva, kuriai skirta 700 mln. EUR viešųjų lėšų 5G ryšiui Europoje įdiegti iki 2020 m., turi papildyti konkurencinga rinka su į ateitį orientuotu prieigos reguliavimu ir radijo spektro koordinavimu, kuri paskatins inovacijas ir reikiamas investicijas į privačią infrastruktūrą;

K.  kadangi 5G ryšio diegimas turėtų papildyti, o ne žlugdyti kitus projektus, kuriais siekiama stiprinti ryšius mažiausiai urbanizuotose ir atokiausiose Europos teritorijose;

L.  kadangi, norint įgyvendinti 5G ryšį ir gigabitinę visuomenę, reikia nustatyti aiškų tvarkaraštį, taikyti paklausa grindžiamą, į ateitį orientuotą ir technologiškai neutralų požiūrį, paremtą atskirų regionų ir sektorių vertinimais, koordinuoti valstybių narių veiksmus, bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrinti deramas investicijas, kad per nustatytą laiką būtų įgyvendintos visos sąlygos, kad tai taptų tikrove visiems ES piliečiams;

I.5G ryšio vizija. Kartų poslinkio poreikis

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti 5G veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama, kad ES pirmautų pasaulyje 2020–2025 m. diegdama standartizuotus 5G ryšio tinklus, kaip dalį platesnės išplėtotos strategijos dėl Europos gigabitinės visuomenės, kuri būtų technologiškai konkurencingesnė ir įtrauki; mano, kad tam, kad tai būtų pasiekta, valstybių narių veiksmų koordinavimas yra lemiamas dalykas siekiant, jog nebūtų vėluojama diegti 5G ryšio, kaip atsitiko 4G atveju, dėl to dabartinė šios technologijos aprėptis yra 86 proc. ir tik 36 proc. kaimo vietovėse;

2.  pabrėžia tai, kad, anot Komisijos, pagal 5G technologijos diegimo veiksmų planą visoje ES „būtų galima sukurti du milijonus darbo vietų“, ir tai galėtų padėti stiprinti Europos ekonomiką ir kovoti su dideliu nedarbu, ypač jaunimo nedarbu;

3.  pabrėžia, kad 5G infrastruktūros viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė šiuo metu yra viena iš pasaulyje pažangiausių iniciatyvų 5G ryšio ir su juo susijusių naujų prietaikų srityje; mano, kad nors mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei pramonės plėtros sinergijos skatinimas yra teigiamas dalykas, atsižvelgiant į 5G ryšio diegimo poveikį visuomenei, būtų teisinga, kad dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje taip pat būtų galima ir vartotojų ir pilietinės visuomenės atstovams;

4.  pabrėžia, kad itin svarbu nustatyti ambicingą ir į ateitį orientuotą radijo spektro paskirstymo Sąjungoje tvarkaraštį, norint, kad Europa pirmautų plėtojant 5G technologiją; todėl palankiai vertina Komisijos veiksmus, pasiūlytus komunikate „Europos 5G veiksmų planas“ ir mano, kad šie veiksmai yra minimali sėkmingo 5G ryšio įdiegimo Sąjungoje sąlyga;

5.  pabrėžia, kad privačias investicijas reikėtų remti į infrastruktūrą orientuota politika ir reguliavimo aplinka, kurios būtų parengtos siekiant nuspėjamumo ir tikrumo ir kuriomis būtų siekiama skatinti konkurenciją, kuri būtų naudinga galutiniams vartotojams, ir jos neturėtų būti atidedamos dėl pernelyg didelio užmojo viešųjų sistemų, kurios gali pakenkti 5G ryšio diegimui;

6.  pabrėžia, jog svarbu, kad akademinė bendruomenė, mokslinių tyrimų institucijos, privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus atstovai bendradarbiautų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, susijusios su 5G judriuoju ryšiu, srityje; atkreipia dėmesį į 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kaip į teigiamą pavyzdį šioje srityje ir ragina Komisiją toliau įtraukti visus susijusius sektorius į procesą;

7.  Mano, kad Europa gaus naudos iš tolesnio perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos platesnės aprėpties, sujungiamumo ir didesnės spartos aspektais ir kad skaitmeninė ekonomika iki 2020 m. prisidės prie 40 proc. viso BVP augimo ir ji augs 13 kartų greičiau nei visas BVP;

8.  palankiai vertina ir palaiko gigabitinės visuomenės vidutinio laikotarpio tikslus, kad visiems Europos vartotojams būtų prieinamas bent 100 Mbps spartos tinklas, kurį galima atnaujinti iki 1 Gbps ir ilguoju laikotarpiu iki 100 Gbps pagrindinei socialinei ir ekonominei varomajai jėgai, pvz., viešųjų paslaugų teikėjams, intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančioms įmonėms, pagrindiniams transporto mazgams, finansų įstaigoms, ligoninėms, švietimo įstaigoms ir mokslinių tyrimų įstaigoms; ragina pirmenybę teikti šviesolaidinio tranzitinio tinklo diegimui, konkurencijai, kuri skatintų investicijas, ir aukštos kokybės galutinių naudotojų patirčiai; primena, kad Sąjunga atsilieka įgyvendindama savo 2020 m. skaitmeninės darbotvarkės sujungiamumo tikslus, o vėlavimas kaimo ir atokiose vietovėse kelia ypač didelį susirūpinimą;

9.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad kuo daugiau ES piliečių galėtų gauti naudos ir gigabitinės visuomenės sujungiamumo, įskaitant atokiose vietovėse gyvenančius ES piliečius;

10.  tvirtai palaiko pastangas iki 2025 m. užtikrinti galimybę naudotis 5G tinklu įvairiarūšio vežimo srityje, remiantis viešojo transporto tinklais, susietais su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) ir transeuropiniais transporto tinklais (TEN-T), ir tikisi, kad vėliau bus užtikrinta prieiga visoje ES, tiek miesto, tiek kaimo vietovėse ir pagrindiniuose turizmo centruose ir objektuose;

11.  pažymi, kad vis dar reikia gerinti ketvirtosios kartos mobiliųjų tinklų (LTE) aprėptį, kadangi šiuo aspektu Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos, ir kad 5G ryšio veiksmų planas turėtų būti laikomas galimybe pasimokyti iš 4G ryšio diegimo metu padarytų klaidų;

12.  pažymi, kad 5G radijo prieigos sistemos turės veikti labai plačiame dažnių intervale nuo mažiau kaip 1 GHz iki 100 GHz ir apimti 300 GHz tranzitinį tinklą; pažymi, kad 3-6 GHz ir daugiau kaip 6 GHz dažniai turėtų leisti pasiekti itin didelį duomenų kiekį ir pralaidumą tankiai apgyvendintose vietovėse; pripažįsta, kad didelio dažnio juostose 5G ryšio sistemoms reikia labai tankaus infrastruktūros tinklo, paremto mažų aprėpties zonų prieiga prie teritorijų, tam reiks priimti sprendimus dėl radijo spektro juostų, kurias reikės naudoti, arba dėl dalijimosi radijo spektro juostomis;

13.  pabrėžia, kad vien tik atsisiuntimo spartos nepakanka gigabitinės visuomenės ateities sujungiamumo poreikiams patenkinti, kuriems reikės nustatyti infrastruktūros tikslą dėl itin didelio pralaidimo tinklų diegimo, kadangi šie tinklai atitinka aukščiausius siuntimo ir atsisiuntimo spartos, delsos ir atsparumo standartus;

14.  pabrėžia, kad reikia priimti nuoseklią Europos spektro strategiją, įskaitant koordinuotas nacionalines veiksmų gaires ir tvarkaraščius, kad būtų tinkamai sprendžiamos su 5G ryšiu susijusios problemos ir su žmonių, įrenginių tarpusavio ir daiktų interneto ryšiais susijusios įvairių lygmenų (ryšio spartos, judumo, delsos, visuotinio prieinamumo, veikimo ciklo, patikimumo ir kt.) problemos, ir užtikrinamas sklandus perėjimo prie 5G ryšio laikotarpis visose valstybėse narėse;

15.  nurodo, kad norint įdiegti 5G belaidžius tinklus, reikia itin didelio pralaidumo tranzitinio tinklo ir lanksčiai ir veiksmingai panaudoti visas įmanomas negretimas spektro dalis, įskaitant 700 Mhz juostą, labai skirtingiems tinklo diegimo scenarijams, o tam reikės kurti inovatyvius spektro licencijavimo modelius ir aiškiai dėmesį skirti turimų dažnių juostų suderinimui regionų lygmeniu;

16.  pripažįsta licencijuoto radijo spektro juostų svarbą tam, kad būtų užtikrinamos ilgalaikės investicijos į tinklą ir geresnė paslaugų kokybė, suteikiant nuolatinę ir patikimą prieigą prie radijo spektro, taip pat pabrėžia, kad reikia geresnės nelicencijuoto radijo spektro juostų teisinės apsaugos ir įvairių dalijimosi radijo spektru spektro juostomis metodų;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad koordinavimo trūkumas kelia pavojų 5G ryšio diegimui, kadangi kritinės masės sukaupimas yra itin svarbus investicijoms pritraukti ir išgauti visą 5G ryšio technologijos teikiamą naudą;

18.  pažymi, kad visi sektoriaus dalyviai turėtų pasinaudoti vienodomis nuspėjamomis sąlygomis, kuriomis skatinama konkurencija, ir turėtų galėti laisvai kurti savo tinklus, pasirinkti savo investicijų modelius ir technologijų rinkinį, kuris turėtų užtikrinti visišką funkcionalumą, atitinkantį 5G ryšio diegimo tikslus, įskaitant šviesolaidinę ryšio liniją (FTTH), kabelinį ryšį, palydovinį ryšį, belaidį vietinį tinklą (Wi-Fi), WiGig, G.fast, 2G, Massive MIMO ar bet kokias kitas sparčiai besivystančias technologijas, su sąlyga, kad tai padės visiems europiečiams pagal savo realius poreikius prisijungti prie itin didelio pralaidumo tinklų; pažymi, kad 5G ryšio diegimui reikės gerokai daugiau šviesolaidinių tinklų tankesniame belaidžio ryšio tinkle;

19.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas“ ir jos „Europos 5G veiksmų planą“, kuriais valstybėms narėms suteikiama puiki proga įgalėti savo kultūros ir kūrybos sektorių novatorius, ypač MVĮ, toliau konkuruoti pasaulinėje arenoje ir rodyti savo talentą verslumo ir inovacijų srityje;

II.Pasinaudojimas gigabitinės visuomenės nauda

20.  mano, kad 5G ryšys yra daugiau nei belaidžio judriojo plačiajuosčio ryšio raida ir kad jis bus pagrindinis būsimo skaitmeninio pasaulio veiksnys, kaip kitos kartos visuresė itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, kuria bus remiamas procesų transformavimas visuose ekonomikos sektoriuose (viešajame sektoriuje, švietimo, sutelktojo žiniasklaidos turinio teikimo, sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų, energetikos, viešųjų paslaugų, gamybos, transporto, automobilių pramonės, garso ir vaizdo, virtualios tikrovės, internetinių žaidimų ir kituose sektoriuose) ir teikiamos veiksmingos, interaktyvios, patikimos ir individualiems poreikiams itin pritaikytos paslaugos, kurios turėtų pagerinti kiekvieno piliečio gyvenimą;

21.  pažymi, kad dėl Europos susiskaidymo diegiant 4G ryšį, kuris vis dar pastebimas, kadangi esama didelių skirtumų skirtingose valstybėse narėse, kaip rodo 2015 m. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI), trūksta konkurencingumo skaitmeninėje srityje palyginti su JAV, Kinija, Japonija, Pietų Korėja ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad nors Europa daro pažangą skaitmeninio plėtojimosi srityje, jo tempas mažėja, o tai kelia ilgalaikę riziką būtinoms investicijoms ir Europos verslo aplinkos patrauklumui;

22.  primena, kad galutiniai 5G ryšio įdiegimo gavėjai turėtų būti galutiniai vartotojai ir kad visi sprendimai dėl 5G technologijų diegimo visuomet turėtų būti orientuoti į šį galutinį tikslą teikti įperkamas, patikimas ir aukštos kokybės paslaugas;

23.  pažymi, kad viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijos ekonomikai daro dauginamąjį poveikį ir gali būti, kad visiškai įdiegus 5G ryšį tiesiogiai ir netiesiogiai bus sukurta 2,3 mln. darbo vietų 28 valstybėse narėse;

24.  pažymi, kad tikimasi, kad 5G technologijos Europoje teiks naudos, apimančios gerokai daugiau nei tik mobiliojo ryšio pramonė, ir jų netiesioginis poveikis 2025 m. sieks 141,8 mlrd. EUR per metus;

25.  pabrėžia, kad greito 5G ryšio diegimo visoje ES sėkmė priklauso nuo paklausa grindžiamų naujų verslo modelių plėtojimo; pabrėžia, kad yra daugybė iniciatyvų, kuriomis prisidedama prie 5G ryšio reikalavimų išaiškinimo, ir dėl to vertikaliosioms pramonės šakoms sunku prisidėti prie šio proceso; todėl pabrėžia, kad vertikaliąsias pramonės šakas reikia aktyviai ir efektyviai įtraukti į reikalavimų nustatymo procesą;

26.  pabrėžia, kad sąžininga konkurencija ir vienodos sąlygos rinkos dalyviams yra svarbiausi būtini aspektai tam, kad rinkos dalyviai sukurtų gigabitinę visuomenę; mano, kad todėl turėtų būti taikomas principas „vienodos paslaugos, vienoda rizika, vienodos taisyklės“;

27.  mano, kad Komisija ir valstybės narės, kartu su visomis susijusiomis suinteresuotaisiais subjektais, turėtų apsvarstyti priemones, kaip paskatinti pažangius bandymus ir bandymų platformas, kad būtų paspartinta inovacija 5G ryšio prietaikų srityje;

28.  pažymi, kad gigabitine visuomene turėtų būti kovojama su skaitmenine atskirtimi ir didinamas naudojimasis internetu; pažymi, kad vis dar reikia nuolatinių investicijų į esamų technologijų diegimą kaimo ir atokiose vietovėse; pabrėžia, kad siekiant panaikinti kaimo ir atokių vietovių skaitmeninę atskirtį būtina išmaniai derinti privačias ir viešąsias investicijas; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti praeities patirtimi mažinant skirtumus tarp valstybių narių, regionų, tankiai apgyvendintų vietovių ir atokių vietovių, remiant suderintą geografinę plėtrą;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors tarp miesto ir kaimo vietovių esama skaitmeninės atskirties, ji ypač pastebima ir tarp valstybių narių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia konkurencingos teisės aktų sistemos ir iniciatyvų, kuriomis skatinama investuoti į infrastruktūrą, didinama subjektų įvairovė ir stiprinamas koordinavimas Europos lygmeniu, svarbą;

30.  pažymi, kad 5G bus kertinis akmuo įgyvendinant tinklaveika grindžiamos visuomenės viziją ir suteiks daugiau galimybių gyventi, studijuoti ir dirbti Europos Sąjungoje, o tai yra būtina sąlyga siekiant, kad žmonės ir įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamomis galimybėmis;

31.  mano, kad sudarant palankesnes sąlygas diegti 5G mažos aprėpties zonas, kurios atitinka WiFi4EU reglamentą, bus prisidedama prie skaitmeninės ir technologinės atskirties mažinimo ir 5G paslaugų prieinamumo visiems piliečiams didinimo;

32.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Europa neatsiliktų nuo technologijų pažangos ir galimybių, kurias teikia gerokai veiksmingesnės IRT technologijos, siekiant remti socialinį ir ekonominį vystymąsi šiuo metu nepakankamai išsivysčiusiuose regionuose;

33.  pabrėžia, kad, norint išnaudoti visą technologinio 5G judriojo ryšio standarto paslaugų potencialą, tankus šviesolaidinis tinklas yra būtina tranzitinė infrastruktūra;

34.  palankiai vertina iniciatyvą „WiFi4EU“, kuria vietos bendruomenėse ES finansuojama sistema, kurią įgyvendina valstybės narės, skatinamas nemokama ir visuotinė prieiga prie interneto; pažymi, kad iniciatyva „WiFi4EU“ siekiama skatinti skaitmeninę įtrauktį regionuose, paskirstant lėšas išlaikant geografinę pusiausvyrą ir skiriant dėmesį naudotojų paslaugų patirties kokybei; pažymi, kad prieigos sparta didėja, ir kol didėja naudojimasis įvairiais belaidžiais prietaisais, belaidis vietinis tinklas turės patenkinti galutinių paslaugos gavėjų junglumo poreikius; mano, kad reikia parengti reguliavimo sistemą nustatant konkrečius prioritetus, kad būtų įveiktos kliūtys, kurių negalima įveikti vien rinkos priemonėmis;

35.  ragina Komisiją savo 5G veiksmų plane ypatingą dėmesį skirti aprėpčiai uždarose patalpose, atsižvelgiant į tai, kad daug 5G taikomųjų programų bus naudojamos gyvenamuosiuose namuose ir biuruose; primena prastą aukštesnio dažnio tinklų skvarbą pastatuose; rekomenduoja įvertinti papildomas technologijas, kad būtų užtikrinta gera aprėptis uždarose patalpose, pavyzdžiui, „Massive MIMO“, uždarų patalpų kartotuvai ir „WiGig“ didelės spartos belaidžio ryšio taikomosios programos;

36.  pabrėžia, kad 5G ryšio technologijų vystymas yra IRT tinklų infrastruktūros transformavimo svarbiausias aspektas siekiant visa apimančio pažangiojo ryšio: pažangių automobilių, pažangiųjų elektros energijos tinklų, pažangiųjų miestų, pažangių gamyklų, pažangių vyriausybių ir ne tik; mano, kad itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir pažangaus, veiksmingo tinklo savybės, kuriomis pasiekiamas beveik momentinis žmonių tarpusavio, žmogaus ir mašinų ir susietų mašinų junglumas, pakeis galutinių vartotojų susietumą, kuriam galimybę sudarys tokios tinklo paradigmos, kaip tinklelio topologijos (angl. „mesh“) tinklai, dinamiškas tinklo padalijimas (angl. „slicing“) ir aparatinės įrangos pakeitimo programine (angl. „softwarisation“) technologijos;

37.  pabrėžia, kad esminis reikalavimas diegiant 5G ryšį yra į didelį energinį naudingumą orientuotas mažesnis tinklo suvartojamos energijos kiekis; pabrėžia, kad šis aspektas yra itin svarbus siekiant sumažinti veiklos sąnaudas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti tinklų junglumą kaimo ir atokiose vietovėse ir suteikti prieigą prie tinklo tvariai ir efektyviai naudojant išteklius;

38.  pabrėžia, kad norint diegti 5G ryšį reikia iš esmės atnaujinti fiksuotojo ryšio tinklus ir tankinti judriojo ryšio tinklus, atsižvelgiant į gigabitinės visuomenės tikslus, visų pirma su e. sveikatos sprendimų srityje;

39.  pabrėžia, kad audiovizualinis sektorius, užtikrinantis darbo vietas ir ekonomikos augimą, yra vienas svarbiausių 5G technologijos sėkmės Europoje variklių ir kad pažanga jame gali padaryti stiprų teigiamą poveikį audiovizualinės žiniasklaidos vertės grandinei, įskaitant turinio gamybą, inovacijas, platinimą ir vartotojų aplinką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į šio sektoriaus reikmes ir specifiką, ypač susijusias su transliavimu;

40.  pažymi, kad į tinklą sujungtos transporto priemonės yra nuosekliai saugesnės (mažiau avarijų), ekologiškesnės (mažiau išmetamųjų dujų) ir jos prisideda prie nuspėjamesnių kelionės modelių; todėl pritaria idėjai nustatyti ES lygmens tikslą, kad visose ES rinkoje esančiose transporto priemonėse būtų įdiegtas 5G ryšys ir intelektinės transporto sistemos įranga; tvirtai remia tikslą įdiegti 5G ryšį bazinės stoties tinklo greitosios medicinos pagalbos automobiliuose ir kitose pagalbos tarnybų transporto priemonėse (policijos automobiliuose, ugniagesių automobiliuose), kad per intervencijas būtų užtikrinta nuolatinė ir nepertraukiama aprėptis;

41.  atkreipia dėmesį į patikimos ir nepertraukiamos 5G aprėpties naudą kelių eismo saugumui suteikiant galimybę naudoti susietas ir skaitmenines sunkiųjų krovininių transporto priemonių kontrolės priemones, pvz., pažangiuosius tachografus ir e. dokumentus.

42.  mano, kad 5G ryšys turėtų suteikti galimybę teikti naujas įperkamas ir kokybiškas paslaugas, sujungti naujas pramonės šakas bei iš esmės pagerinti vartojimo patirtį vis tobulėjantiems ir daugiau reikalavimų keliantiems skaitmeninių paslaugų vartotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad 5G naudojimas gali padėti spręsti svarbias socialines problemas, nes jis gali žymiai sumažinti mobiliųjų prietaisų energijos naudojimą ir turi galimybių keisti tokius sektorius, kaip sveikata ir transportas;

43.  teigiamai vertina Europos plačiajuosčio ryšio tinklų fondą – plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai skirtą fondą, kuriame galės dalyvauti nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos bei privatūs investuotojai ir kurį naudojant bus toliau siekiama pritraukti infrastruktūros investicijų į pakankamai paramos negaunančius mažiau apgyvendintus regionus, kaimo vietoves ir atokius regionus;

44.  mano, kad skaitmeninių įgūdžių vystymas ir tobulinimas yra labai svarbus ir turėtų būti vykdomas daug investuojant į švietimą, įskaitant profesinį mokymą, verslumo ugdymą ir tęstinį mokymą, taip pat perkvalifikavimą, ir taip siekiant (be kita ko, visapusiškai dalyvaujant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant socialinius partnerius) dviejų pagrindinių tikslų: išsaugoti ir kurti darbo vietas technologijų srityje parengiant aukštos kvalifikacijos darbuotojus, padėti piliečiams kontroliuoti savo gyvenimą skaitmeninėje aplinkoje jiems suteikiant reikiamas priemones ir panaikinti skaitmeninį neraštingumą, kuris lemia skaitmeninę ir socialinę atskirtį;

45.  mano, kad Sąjunga, bendradarbiaudama su organizacija „EIT Digital“, turėtų parengti ir pateikti 5G technologijos naudojimo įgūdžių ugdymo programas, pagrindinį dėmesį skiriant startuoliams ir MVĮ, kad jos galėtų pasinaudoti diegiamos 5G technologijos privalumais;

46.  pabrėžia, kad 5G tinklų plėtra skatins greitus technologinius pokyčius, leisiančius visapusiškai vystyti išmaniąją skaitmeninę pramonę, daiktų internetą ir pažangias gamybos sistemas;

47.  pabrėžia 5G svarbą sudarant sąlygas, kad Europa pirmautų pasauliniu mastu teikiant aukščiausios klasės mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri galėtų paversti Europą pažangiausių mokslinių tyrimų centru;

III.Politikos principai

48.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą stiprinti finansavimo priemonių (ESIF, EITP), skirtų strateginiams gigabitinio ryšio tikslams finansuoti iki 2025 m., Investicijų planą Europai;

49.  pabrėžia, kad visi sprendimai, susiję su bendrąja skaitmenine rinka, įskaitant spektro paskirstymą, junglumo tikslus ir 5G ryšio diegimą, turi būti suformuluoti atsižvelgiant į būsimus poreikius ir į numatomus rinkos pokyčius per ateinančius 10–15 metų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad sėkmingas 5G ryšio diegimas yra itin svarbus ekonomikos konkurencingumo atžvilgiu, o tai galima pasiekti tik priimant įžvalgius Europos teisės aktus ir užtikrinant politikos koordinavimą;

50.  pabrėžia, kad gigabitinės visuomenės ir 5G ryšio srities teisės aktai turėtų būti proporcingi, dažnai persvarstomi ir atitikti inovacijų principą – galimas poveikis inovacijoms turi būti įtrauktas į poveikio vertinimus;

51.  ragina Komisiją užtikrinti, išsaugoti ir plėtoti tinkamo lygmens ilgalaikį 5G ryšio veiksmų plano ir tinklo modernizavimo finansavimą, atsižvelgiant į kitą 2020–2027 m. daugiametę finansinę programą ir, visų pirma, kitą MTTPI programą; pabrėžia, jog svarbu, kad akademinė bendruomenė, mokslinių tyrimų institucijos, privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus atstovai bendradarbiautų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, susijusios su 5G judriuoju ryšiu, srityje; atkreipia dėmesį į 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kaip į teigiamą pavyzdį šioje srityje; primena, kad, Komisijos duomenimis, norint pasiekti junglumo tikslus per ateinantį dešimtmetį reikės investuoti 500 000 mln. EUR, nors ji taip pat skaičiuoja, kad trūks 155 000 mln. EUR investicijų; todėl mano, kad didžiausia pirmenybė turi būti skiriama dėl konkurencijos daromoms pakankamoms investicijoms į skaitmeninės infrastruktūros diegimą, nes tai esminė sąlyga siekiant, kad piliečiai ir įmonės galėtų pasinaudoti 5G technologijos plėtra;

52.  primygtinai ragina visas valstybes nares nedelsiant įgyvendinti 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(4) nuostatas, kad veiksmingai ir tvariai vykdant šį planą būtų užtikrintas deramas saugumas;

53.  mano, kad geriausias būdas siekti gigabitinės visuomenės yra į ateitį orientuotas, konkurenciją skatinanti ir technologiškai neutralus požiūris, kuris remiamas įvairiais investicijų modeliais, pvz., viešojo ir privačiojo sektoriaus arba bendromis investicijomis; pažymi, kad bendros investicijos ir kitos bendradarbiavimu grindžiamų investicijų formos bei ilgalaikiai komerciniai prieigos susitarimai dėl itin didelio pralaidumo tinklų gali padėti sutelkti išteklius, naudoti įvairias lanksčias sistemas ir sumažinti diegimo išlaidas;

54.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti 5G veiksmų planą regionuose ir miestuose laiku imantis nuoseklių ir įtraukių veiksmų, siekiant skatinti tarpsektorines naujoves ir plėtoti ekonominę visos pramonės bendradarbiavimo sistemą;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti skatinti tarpsektorinį, įvairių kalbų 5G ryšio ir tarpvalstybinį sąveikumą ir remti privatumui palankias, patikimas, saugias paslaugas, kadangi pramonė ir plačioji visuomenė tampa vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių paslaugų infrastruktūros savo verslo ir paslaugų teikimo tikslais, ir atsižvelgti į ekonomines ir geografines nacionalines aplinkybes, kaip į sudedamąją bendros strategijos dalį;

56.  ragina dėti daugiau pastangų standartizavimo srityje, siekiant užtikrinti, kad Europa būtų lyderė nustatant technologinius standartus, pagal kuriuos turi būti sudaromos sąlygos diegti 5G tinklus ir paslaugas; mano, kad Europos standartizacijos institucijos šiame procese turėtų vaidinti ypatingą vaidmenį; pažymi, kad kiekvienas sektorius, tvirtai siekdamas nustatyti bendrus standartus, kurie galėtų tapti pasauliniais standartais, turėtų parengti savo standartizavimo veiksmų gaires, pagrįstas pramonės valdomais procesais; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei Europos standartizaciją;

57.  pabrėžia, kad 5G technologija turi potencialo iš pagrindų pakeisti prieigą prie turinio ir jo sklaidą bei gerokai sustiprinti vartotojo patirtį, kartu sudarydama sąlygas naujoms kultūrinio ir kūrybinio turinio formoms kurtis; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į būtinybę taikyti veiksmingas kovos su piratavimu priemones ir vadovautis visapusišku požiūriu siekiant stiprinti intelektinės nuosavybės teises, kad vartotojams būtų užtikrinti nesudėtingi būdai teisėtam turiniui gauti;

58.  primygtinai ragina aktyviau eksperimentuoti 5G technologijų srityje; remia integruotų sprendimų ir bandymų kūrimą bei skirtingose pramonės šakose vykdomus didelio masto bandomųjų projektų bandymus, kuriais siekiama patenkinti gigabitinės visuomenės paslaugų poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamas nelicencijuotas dažnių juostas, siekiant skatinti pramonės eksperimentus; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę nustatyti konkretų ir patrauklų tikslą kaip pagrindą privačiojo sektoriaus eksperimentams 5G technologijų ir produktų srityje;

59.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos gaires, kurias oficialiai pripažino PSO, siekiant išvengti nesuderinamumo ir susiskaidymo ir užtikrinti nuoseklias belaidžio ryšio tinklo diegimo sąlygas Europos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

60.  pabrėžia, kad siekiant gigabitinės visuomenės raidos, reikia nustatyti aiškias bendras ES taisykles, kurios turėtų būti orientuotos į ateitį ir kuriomis būtų skatinama konkurencija, siekiant skatinti investicijas ir inovacijas ir užtikrinti įperkamumą ir galutinių vartotojų pasirinkimo galimybes; pabrėžia, kad infrastruktūra pagrįsta konkurencija suteikia efektyvaus reguliavimo ir sąžiningos ilgalaikės investicijų grąžos galimybę; ragina valstybes nares supaprastinti administracinę procedūrą prieigai prie fizinės infrastruktūros gauti;

61.  pabrėžia, kad teikiant skaitmenines paslaugas reikia sukurti inovacijoms palankią aplinką, ypač didžiųjų duomenų ir daiktų interneto srityje, plečiant vartotojų pasirinkimą, tuo pačiu didinant pasitikėjimą ir skatinant skaitmeninių paslaugų diegimą, taikant veiksmingas ir supaprastintas taisykles ir sutelkiant dėmesį į naudotojų poreikius ir paslaugų savybes, neatsižvelgiant į paslaugų teikėjo pobūdį;

62.  pabrėžia, kad reikia atidžiai peržiūrėti ir prireikus patikslinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus, kurie turi būti sutelkti į visas 5G ryšio sritis, kuriais turi būti taikomas įvairių technologijų ir konkurencija paremtas metodas, remiamas reguliavimo tikrumas ir kuo labiau didinama inovacijų ir naudojimo aprėptis, ir į jų tikslus įtraukti kovą su skaitmenine atskirtimi;

63.  ragina Komisiją įvertinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus, kad būtų nustatytos spragos ir parengtos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų;

64.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti dalyvaujamąją plačiajuosčio ryšio platformą, kad būtų užtikrintas aktyvus viešųjų ir privačiųjų subjektų, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijų, dalyvavimas;

65.  pabrėžia, kad užtikrinta prieiga prie interneto ir garantuotas spartus, patikimas, mažos delsos ir virpėjimo interneto junglumas yra labai svarbūs skaitmeninimo procesams ir turizmo sektoriaus vertės grandinei, taip pat plėtojant ir diegiant transporto technologijas, pvz., sąveikiąsias intelektines transporto sistemas, upių informacijos paslaugas ir geležinkelių eismo valdymo sistemas (ERTMS);

66.  primena, kad konkurencinga prieiga prie 5G ryšio sprendimų būtų labai naudinga MVĮ; ragina Komisiją išsamiai išdėstyti savo veiksmų planus, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ ir startuoliams dalyvauti vykdant eksperimentus 5G technologijų srityje ir užtikrinti jų prieigą prie 5G ryšio dalyvaujamosios plačiajuosčio ryšio platformos;

67.  remia ES lygmens iniciatyvas, pagal kurias būtų užtikrinamas geresnis spektro koordinavimas tarp valstybių narių ir ilga licencijų trukmė, ir taip padidinti investicijų stabilumą ir tikrumą; pažymi, kad visose valstybėse narėse sprendimą dėl šių klausimų reikėtų priimti tuo pačiu metu, kad būtų priimtos privalomos gairės dėl tam tikrų paskirstymo proceso sąlygų, kaip antai spektro paskirstymo, dalijimosi spektru ir bendrai organizuojamų aukcionų rengimo siekiant skatinti transeuropinius tinklus ir struktūras terminai; pažymi, kad kartoms pereinant prie 5G ryšio konkurencingas judriojo ryšio telekomunikacijų rinkų pobūdis Europos Sąjungoje yra itin svarbus;

68.  ragina ES suderinti veiksmus su Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU), kad būtų užtikrinta nuosekli ES politika; pabrėžia, kad iki 2019 m. vyksiančios Pasaulio radijo ryšio konferencijos reikėtų nustatyti su 5G ryšiu susijusius Europos spektro suderinimo poreikius po 2020 m., užtikrinant deramą esamų tarnybų, kuriomis iki šiol pasikliaujama, apsaugą ir laikantis WRC-15 priimtų sprendimų;

69.  pabrėžia, kad itin didelio pralaidumo tinklų apibrėžtis, nustatyta Europos elektroninių ryšių kodekse, turėtų atitikti technologinio neutralumo principą, jei tokios technologijos atitinka tinklo paslaugų kokybės reikalavimus, kurių ateityje reikės pramonės ir vartotojų taikomosioms programoms;

70.  prašo Komisijos nustatyti metinę pažangos apžvalgą ir parengti rekomendacijas dėl 5G veiksmų plano bei pranešti Parlamentui apie jų rezultatus;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 81, 2012 3 21, p. 7.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.
(3) OL L 179, 2013 6 29, p. 1.
(4) OL L 194, 2016 7 19, p. 1.


Pažeidžiamų suaugusiųjų asmenų apsauga
PDF 351kWORD 49k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugos (2015/2085(INL))
P8_TA(2017)0235A8-0152/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ir ypač į jos 3 straipsnį, pagal kurį kiekvienam asmeniui užtikrinama teisė į fizinę ir psichinę neliečiamybę, taip pat į jos 21 straipsnį dėl diskriminacijos uždraudimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir jos tarpvalstybinių pasekmių(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą Europos pridėtinės vertės vertinimą (PE 581.388),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinės suaugusiųjų asmenų apsaugos (toliau – Hagos konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgaliųjų teisių (toliau – Jungtinių Tautų konvencija dėl neįgaliųjų teisių),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. vasario 23 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. R (99) 4 dėl neveiksnių pilnamečių teisinės apsaugos principų (toliau – Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (99) 4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 9 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. CM/Rec(2009)11 dėl nuolatinių įgaliojimų ir išankstinių nurodymų, vykdomų neveiksnumo atveju, principų (toliau – Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. CM/Rec(2009)11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0152/2017),

A.  kadangi būtina, kad Sąjunga priartėtų prie savo piliečių ir spręstų tiesiogiai su jais susijusius klausimus, be diskriminacijos ar atskirties užtikrindama pagarbą pagrindinėms teisėms;

B.  kadangi pažeidžiamų suaugusių asmenų, kurie naudojasi judėjimo laisve Sąjungoje, apsauga yra iš esmės tarpvalstybinio pobūdžio klausimas, taigi, daro poveikį visoms valstybėms narėms; kadangi šis klausimas parodo, kokį svarbų vaidmenį turi atlikti Sąjunga ir Europos Parlamentas reaguodami į problemas ir sunkumus, kuriuos Sąjungos piliečiai patiria naudodamiesi savo teisėmis, ypač tarpvalstybiniais atvejais;

C.  kadangi pažeidžiamų suaugusių asmenų apsauga glaudžiai susijusi su pagarba žmogaus teisėms; kadangi kiekvienas pažeidžiamas suaugęs asmuo turi būti laikomas, kaip ir kiekvienas Sąjungos pilietis, turinčiu teises ir, priklausomai nuo savo gebėjimo, galinčiu laisvai ir savarankiškai priimti informacija pagrįstus sprendimus asmeniu, o ne tik pasyviu globos ir priežiūros paslaugų gavėju;

D.  kadangi suaugusių asmenų pažeidžiamumas ir įvairūs teisės aktai dėl jų teisinės apsaugos negali kliudyti naudotis asmens teise laisvai judėti;

E.  kadangi dėl demografinės raidos ir pailgėjusios gyvenimo trukmės išaugo vyresnio amžiaus asmenų, kurie dėl ligų, susijusių su amžiumi, negali apginti savo interesų, skaičius; kadangi esama kitų nuo amžiaus nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, protinės ir fizinės negalios, kuri gali būti ir įgimta ir dėl kurios bet kurio suaugusio asmens galėjimas apginti savo interesus gali būti ribotas;

F.  kadangi iškilo problemų augant išvykusių iš kilmės šalies ir į pensiją išėjusių asmenų, tarp kurių yra pažeidžiamų asmenų arba tokių, kurie gali tapti pažeidžiami, judėjimui tarp valstybių narių;

G.  kadangi valstybių narių teisės aktai dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, suaugusių asmenų apsaugos priemonių pripažinimo ir vykdymo skiriasi; kadangi taikytinų įstatymų įvairovė ir ne vieno kompetentingo teismo buvimas gali pakenkti pažeidžiamų suaugusių asmenų teisei laisvai judėti ir gyventi pasirinktoje valstybėje narėje ir deramai jų turto apsaugai, kai tokio turto esama ne vienoje valstybėje narėje;

H.  kadangi taip pat esama valstybių narių teisės aktų skirtumų apsaugos priemonių srityje, nepaisant šioje srityje padarytos pažangos, susijusios su Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R (99) 4;

I.  kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012(2) 1 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui;

J.  kadangi Hagos konvencija yra tarptautinės privatinės teisės normų rinkinys, kuriuo ypač reikėtų vadovautis siekiant spręsti su pažeidžiamais suaugusiais asmenimis susijusias tarpvalstybines problemas; kadangi nepaisant to, kiek laiko praėjo nuo tos konvencijos pasirašymo dienos, mažai valstybių narių yra ją ratifikavusios; kadangi dėl tokio vėlavimo ratifikuoti konvenciją kyla grėsmė pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugai tarpvalstybiniais atvejais Sąjungoje; kadangi veiksmingumo sumetimais būtina veikti Sąjungos mastu, siekiant užtikrinti pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugą tarpvalstybiniais atvejais;

K.  kadangi pažeidžiamas suaugęs asmuo yra 18 metų sulaukęs asmuo, kuris negali apginti savo interesų, nes jam trūksta ar nepakanka asmeninių gebėjimų (laikinai arba visam laikui negali pasirūpinti savimi ir savo turtu);

L.  kadangi derėtų atsižvelgti į JT konvencijos dėl neįgaliųjų teisių nuostatas; kadangi Sąjunga ir valstybės narės yra šios konvencijos šalys;

M.  kadangi nustatydama įvairių sričių politiką Sąjunga privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

N.  kadangi Sąjungos veiksmų pažeidžiamų suaugusių apsaugos srityje pagrindinis tikslas turi būti užtikrinti apsaugos priemonių, kurias vienos valstybės narės institucijos taiko pažeidžiamam suaugusiam asmeniui, informacijos perdavimą, pripažinimą ir vykdymą kitose valstybėse narėse, įskaitant įgaliojimų neveiksnumo atveju perdavimą ir pripažinimą, taip pat sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą tuo klausimu;

O.  kadangi terminas „apsaugos priemonės“ visų pirma turėtų reikšti Hagos konvencijos 3 straipsnyje numatytas priemones;

P.  kadangi terminas „įgaliojimai neveiksnumo atveju“ reiškia tai, kad veiksnus suaugęs asmuo savo atstovui sutartimi ar vienašališku sandoriu suteikia įgaliojimus, kurie įsigalioja tada, kai tas suaugęs asmuo nebegali pats ginti savo interesų;

Q.  kadangi piliečiams turėtų būti lengviau prieinama aiški ir tiksli informacija apie nacionalinės teisės aktus, susijusius su pažeidžiamų suaugusių asmenų neveiksnumu ir apsauga, kad patys piliečiai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus;

R.  kadangi įvairioms administracinėms ir teisminėms institucijoms suteikiamos galimybės laiku gauti informaciją apie suaugusių asmenų, kuriems taikoma apsaugos priemonė arba kurių atžvilgiu vykdomi įgaliojimai neveiksnumo atveju, teisinę padėtį galėtų pagerinti ir sustiprinti tokių asmenų apsaugą;

S.  kadangi, kiekvienoje valstybėje narėje sukūrus duomenų bazes ar registrus, į kuriuos būtų įtraukti administraciniai ir teismų sprendimai, kuriais nustatomos pažeidžiamo suaugusio asmens apsaugos priemonės, ir įgaliojimai neveiksnumo atveju, jeigu tokie įgaliojimai numatyti nacionalinėje teisėje, padidėtų galimybės visoms atitinkamoms administracinėms ir teisminėms institucijoms laiku gauti informaciją apie pažeidžiamo suaugusio asmens teisinę padėtį ir geriau užtikrinti teisinę apsaugą; kadangi reikia tinkamai užtikrinti tokių duomenų bazių ar registrų konfidencialumą, laikantis Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių privatumą ir asmens duomenų apsaugą;

T.  kadangi vienos valstybės narės institucijų taikomos apsaugos priemonės turėtų būti ipso jure pripažįstamos kitose valstybėse narėse; kadangi, nepaisant to, kas pasakyta pirmiau, gali reikėti nustatyti, kokios gali būti atsisakymo pripažinti ir vykdyti apsaugos priemones priežastys; kadangi tinkamai apibrėžtos priežastys, kurias galėtų nurodyti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos atsisakydamos pripažinti ir vykdyti kitos valstybės narės valdžios institucijų priimtą apsaugos priemonę, turėtų apsiriboti tik atitinkamos valstybės viešosios tvarkos apsauga;

U.  kadangi būtų galima nustatyti veiksmingus mechanizmus siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų pripažįstami, registruojami ir vykdomi įgaliojimai neveiksnumo atveju; kadangi reikėtų Sąjungos mastu sukurti vieną įgaliojimo neveiksnumo atveju šabloną, siekiant užtikrinti, kad įgaliojimai neveiksnumo atveju galiotų visose valstybėse narėse;

V.  kadangi, siekiant palengvinti informavimą apie sprendimus dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugos, taip pat šių sprendimų perdavimą, pripažinimą ir vykdymą, reikėtų nustatyti vienodus Sąjungos šablonus; kadangi pagal teisinės apsaugos principus reikalaujama, kad bet kuris asmuo, kuriam pavesta pažeidžiamo suaugusio asmens ar turto apsauga, pateikęs prašymą gali per pagrįstą laikotarpį gauti pažymą, kurioje būtų nurodytas jo statusas ir jam suteikti įgaliojimai;

W.  kadangi vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas, vykdytinas toje valstybėje narėje, turėtų būti vykdytinas kitose valstybėse narėse nereikalaujant, kad tas sprendimas būtų paskelbtas vykdytinu;

X.  kadangi reikėtų įgyvendinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmus, siekiant skatinti ir palengvinti kompetentingų institucijų komunikaciją ir su pažeidžiamais suaugusiais asmenimis susijusios informacijos perdavimą ir mainus; kadangi, jeigu kiekviena valstybė narė paskirtų centrinę instituciją, kaip numatyta Hagos konvencijoje, tai tinkamai padėtų pasiekti šį tikslą;

Y.  kadangi tam tikros apsaugos priemonės, kurias numatė vienos valstybės narės institucijos pažeidžiamam suaugusiam asmeniui, pavyzdžiui, suaugusio asmens perkėlimas į įstaigą, kuri yra kitoje valstybėje narėje, gali turėti logistinių ir finansinių pasekmių kitai valstybei narei; kadangi, atsižvelgiant į tokius atvejus, derėtų nustatyti atitinkamų valstybių narių institucijų bendradarbiavimo mechanizmus, kad jos galėtų pasinaudoti galimybe susitarti dėl išlaidų, susijusių su atitinkama apsaugos priemone, pasidalijimo;

Z.  kadangi centrinių institucijų buvimas neturėtų trukdyti valstybių narių administracinėms ir teisminėms institucijoms tiesiogiai komunikuoti, jeigu tokia komunikacija joms atrodytų efektyvesnė;

AA.  kadangi nuo 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucijos priėmimo dienos praėjo nemažai laiko ir Komisija galėjo surinkti pakankamai informacijos apie Hagos konvencijos taikymo ją ratifikavusiose valstybėse narėse rezultatus ir parengti ataskaitą, kurios Europos Parlamentas prašė toje rezoliucijoje;

1.  džiaugiasi, kad kai kurios valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Hagos konvenciją, ir ragina konvencijos dar nepasirašiusias ar neratifikavusias valstybes nares kuo greičiau tai padaryti; ragina Komisiją daryti politinį spaudimą Tarybai ir valstybėms narėms, siekiant padidinti ratifikavimų skaičių iki 2017 m. pabaigos;

2.  pažymi, kad pasiūlymas dėl reglamento, dėl kurio teikiamos pridedamos rekomendacijos, nepakeistų Hagos konvencijos, tačiau paremtų Konvenciją ir paskatintų valstybes nares ją ratifikuoti ir įgyvendinti;

3.  pažymi, kad dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, apsaugos reikia priimti išsamų konkrečių ir tikslinių veiksmų rinkinį;

4.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinėje teisėje numatytos apsaugos priemonės būtų pakankamai gerai pritaikomos kiekvienam pažeidžiamam suaugusiam asmeniui, kad kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų atitinkamai imtis proporcingų individualių apsaugos priemonių ir būtų išvengta tokių atvejų, kai iš Sąjungos piliečių atimamos teisės, nors jie vis dar pajėgūs naudotis tomis teisėmis; pažymi, kad daugeliu atveju neįgaliųjų teisinis neveiksnumas susijęs su negalia, o ne su amžiumi;

5.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad ne visi pažeidžiami suaugę asmenys yra pažeidžiami dėl to, kad yra vyresnio amžiaus, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant sustiprinti ne tik vyresnio amžiaus pažeidžiamų žmonių, bet lygiai taip pat dėl sunkios protinės ir (arba) fizinės negalios pažeidžiamų arba tapusių pažeidžiamais suaugusių asmenų, kurie negali ginti savo pačių interesų, teisinę apsaugą ir teises; mano, kad tuo tikslu būtų labai naudinga nustatyti valstybių narių gerosios patirties palyginimo ir keitimosi ja formas, turint omenyje, kad apsauga ir globa gali būti įvairių tipų;

6.  ragina valstybes nares skatinti suaugusių asmenų apsisprendimą ir į nacionalinę teisę įtraukti teisės aktą dėl įgaliojimų neveiksnumo atveju, remiantis principais, nurodytais Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2009)11;

7.  ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti nepalankiausias sąlygas turinčių pažeidžiamų suaugusių asmenų poreikiams ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad jie nebūtų diskriminuojami dėl jų padėties; todėl ragina valstybes nares, kurių teisėje yra pripažįstamas įgaliojimas neveiksnumo atveju arba kurios nori jį įtvirtinti savo teisėje, savo teisinėje sistemoje nenumatyti mokesčių ar formalumų, kurie galėtų nepagrįstai trukdyti nepalankias sąlygas turintiems suaugusiems asmenims naudotis įgaliojimų neveiksnumo atveju galimybe, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties;

8.  ragina Komisiją inicijuoti, išsaugoti ir finansuoti projektus, kuriais siekiama informuoti Sąjungos piliečius apie valstybių narių teisės aktus, susijusius su pažeidžiamais suaugusiais asmenimis ir šių asmenų apsaugos priemonėmis; ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių ir veiksmų, kad visiems jų teritorijoje gyvenantiems asmenims būtų suteikta lengvai prieinama ir pakankama informacija apie nacionalinės teisės aktus ir teikiamas paslaugas, susijusias su pažeidžiamų suaugusių asmenų apsauga;

9.  apgailestauja, kad Komisija neįvykdė Parlamento prašymo laiku pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pastebėtų Hagos konvencijos taikymo problemų ir gerosios patirties, kurioje taip pat reikėjo pateikti pasiūlymų dėl Sąjungos priemonių, papildančių ir patikslinančių konvencijos taikymo priemones; laikosi nuomonės, kad tokioje ataskaitoje galėjo būti iškeltos praktinės problemos, su kuriomis Komisija susidūrė rinkdama informaciją apie Hagos konvencijos taikymą;

10.  prašo Komisijos anksčiau nei 2018 m. kovo 31 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalį pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų siekiama sustiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir pagerinti sprendimų dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugos ir įgaliojimų neveiksnumo atveju pripažinimą ipso jure ir vykdymą, atsižvelgiant į priede pateikiamas rekomendacijas;

11.  pažymi, kad šiose rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo; pabrėžia, kad šiuo aspektu svarbu, apžvelgiant valstybių gerosios praktikos pavyzdžius, pirmiausia įvardyti savivaldybių ir vietos valdžios institucijų sukauptą patirtį;

12.  mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir priede pateiktas rekomendacijas Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

A.   PASIŪLYMO PAGRINDAI IR TIKSLAI

1.  Skatinti informavimą apie administracinius ir teismų sprendimus dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų, kuriems taikomos apsaugos priemonės, nustatytos 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvencijoje dėl tarptautinės suaugusiųjų asmenų apsaugos, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tų sprendimų perdavimui, pripažinimui ir vykdymui;

2.  sudaryti nacionalines duomenų bazes ar registrus, į kuriuos, pirma, būtų įtraukti administraciniai ir teismų sprendimai, kuriais nustatomos pažeidžiamo suaugusio asmens apsaugos priemonės, ir, antra, įgaliojimai neveiksnumo atveju, tose šalyse, kuriose jie įtvirtinti, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir palengvinti judėjimą bei galimybę kompetentingoms administracinėms institucijoms ir teisėjams greitai gauti informacijos apie teisinę asmenų, kuriems taikomos apsaugos priemonės, padėtį;

3.  taikyti specialias ir tinkamas priemones, kuriomis būtų skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas, remiantis Hagos konvencijoje numatytomis priemonėmis, visų pirma įsteigti centrines institucijas, kurioms būtų pavesta sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingų valstybių narių institucijų komunikacijai ir koordinuoti informacijos apie administracinius ir teismų sprendimus dėl suaugusių asmenų, kuriems taikomos apsaugos priemonės, perdavimą ir keitimąsi ja;

4.  užtikrinti, kad valstybių narių keitimasis informacija apie pažeidžiamų suaugusių asmenų teisių apsaugos statusą ir prieiga prie apsaugos priemonių ir įgaliojimų neveiksnumo atveju bazių ir registrų būtų tokie, kad būtų tinkamai taikomas konfidencialumo principas ir vykdomos atitinkamų suaugusių asmens duomenų apsaugos taisyklės;

5.  sukurti vienodus Sąjungos šablonus, kuriais būtų skatinamas informacijos apie administracinių ir teismų sprendimų dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų rinkimas, taip pat su jais susijusių sprendimų perdavimas, pripažinimas ir vykdymas. Komisija galėtų pasinaudoti šablonų, kuriuos rekomendavo Specialusis diplomatinio pobūdžio Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos komitetas 1999 m. rugsėjo mėn. – spalio mėn. sesijos dokumentuose dėl suaugusiųjų asmenų apsaugos, pavyzdžiais;

6.  pripažinti bet kuriam asmeniui, kuris užtikrina pažeidžiamo suaugusio asmens ar jo turto apsaugą, teisę reikalauti, kad kompetentingos valdžios institucijos per pagrįstą laikotarpį išduotų jam visose valstybėse narėse galiojančią pažymą, kurioje būtų nurodytas jo statusas ir jam suteikti įgaliojimai;

7.  palengvinti apsaugos priemonių, kurias priėmė vienos valstybės narės institucijos, pripažinimą ipso jure kitose valstybėse narėse, ir tai neturėtų poveikio teisinių garantijų, kuriomis siekiama apsaugoti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešąją tvarką ir kurios gali leisti toms valstybėms narėms pagrįsti tokių apsaugos priemonių nepripažinimą ir neįgyvendinimą, nustatymui išimties tvarka ir laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 ir 21 straipsnių;

8.  palengvinti apsaugos priemonių, kurias priėmė vienos valstybės narės institucijos, vykdymą kitose valstybėse narėse, kad nereikėtų paskelbti tokių priemonių vykdytinomis;

9.  sudaryti sąlygas valstybėms narėms konsultuotis ir derintis tai atvejais, kai sprendimas, kurį numatė vienos valstybės narės institucijos, gali turėti logistinių ir finansinių pasekmių kitai valstybei narei, kad atitinkamos valstybės narės galėtų susitarti dėl išlaidų, susijusių su atitinkama apsaugos priemone, pasidalijimo. Konsultacijos ir derinimas turėtų visuomet vykti visiškai atsižvelgiant į atitinkamo pažeidžiamo suaugusio asmens interesus ir paisant pagrindinių jo teisių. Atitinkamos institucijos galėtų kompetentingai administracinei ar teisminei institucijai pateikti alternatyvių priemonių, tačiau už galutinį sprendimą būtų atsakinga pastaroji;

10.  parengti įgaliojimų neveiksnumo atveju vienodus šablonus, kad jais galėtų naudotis suinteresuotieji asmenys, davę informuoto asmens sutikimą, patikrintą kompetentingų institucijų, ir užtikrinti, kad tokie įgaliojimai galėtų būti perduodami, pripažįstami ir įgyvendinami.

B.   SIŪLOMI VEIKSMAI

1.  ragina Komisiją iki 2018 m. kovo 31 d., remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalimi, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, pagerinti sprendimų dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugos ir įgaliojimų neveiksnumo atveju pripažinimą ir vykdymą..

(1) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 71.
(2) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).


Laikinųjų autonominių prekybos priemonių Ukrainai nustatymas ***I
PDF 442kWORD 47k
2017 m. birželio 1 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laikinųjų autonominių prekybos priemonių Ukrainai, kuriomis papildomos prekybos lengvatos, taikomos pagal Asociacijos susitarimą, nustatymo (COM(2016)0631 – C8-0392/2016 – 2016/0308(COD))(1)
P8_TA(2017)0236A8-0193/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  atsižvelgiant į Ukrainos ekonominių reformų pastangas ir siekiant remti glaudesnių ekonominių santykių su Europos Sąjunga plėtojimą, tikslinga didinti prekybos srautus, susijusius su tam tikrų žemės ūkio produktų importu, ir suteikti nuolaidų autonominių prekybos priemonių forma atrinktiems pramonės produktams, kartu spartinant Europos Sąjungos ir Ukrainos prekybos muitų panaikinimą;
(2)  atsižvelgiant į didinamas Ukrainos ekonominių ir politinių reformų pastangas ir siekiant remti ir paspartinti glaudesnių ekonominių santykių su Sąjunga plėtojimą, tikslinga ir būtina didinti prekybos srautus, susijusius su tam tikrų žemės ūkio produktų importu, ir suteikti nuolaidų autonominių prekybos priemonių forma atrinktiems pramonės produktams, kartu spartinant Sąjungos ir Ukrainos prekybos muitų panaikinimą;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  autonominės prekybos priemonės turėtų būti suteikiamos tarifinių kvotų I ir II prieduose išvardytiems produktams (papildomai prie susitarime nustatytų lengvatinių tarifinių kvotų) ir dalinio arba visiško importo muitų III priede išvardytiems pramonės produktams panaikinimo forma;
(3)  Komisijai paskelbus savo analizę apie galimą šio reglamento poveikį, kurią atliekant turėtų būti atsižvelgta į galimą šiame reglamente išvardytų autonominių prekybos priemonių poveikį galimiems galutiniams naudos gavėjams ir ypač didelis dėmesys skiriamas mažosioms ir vidutinėms gamybos įmonėms Ukrainoje, autonominės prekybos priemonės turėtų būti suteikiamos produktams, kurie, atsižvelgiant į tą analizę, įvertinti kaip naudingi. Tos autonominės prekybos priemonės turėtų būti suteikiamos nulinių tarifinių kvotų I ir II prieduose (papildomai prie Asociacijos susitarime nustatytų lengvatinių tarifinių kvotų) ir dalinio arba visiško importo muitų III priede išvardytiems pramonės produktams panaikinimo forma;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui, teisė naudotis papildomomis nulinėmis tarifinėmis kvotomis turėtų priklausyti nuo to, ar Ukraina laikosi atitinkamų produktų kilmės taisyklių ir su jomis susijusių procedūrų, taip pat nuo glaudaus administracinio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga, kaip numatyta Susitarime;
(4)  siekiant užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui, teisė naudotis papildomomis nulinėmis tarifinėmis kvotomis, taikomomis I ir II priede išvardytiems produktams, ir dalinis ar visiškas importo muitų III priede išvardytiems pramonės produktams panaikinimas turėtų priklausyti nuo to, ar Ukraina laikosi visų atitinkamų pagal Asociacijos susitarimą numatytų naudojimosi lengvatomis sąlygų, įskaitant atitinkamas produktų kilmės taisykles ir su jomis susijusias procedūras, taip pat nuo to, ar administracija glaudžiai bendradarbiauja su Sąjunga, kaip numatyta tame Susitarime;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Asociacijos susitarimo 2 straipsnyje numatyta, kad pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principas sudaro esminius Susitarimo elementus. Tikslinga numatyti galimybę laikinai sustabdyti lengvatų taikymą tais atvejais, kai Ukraina nesilaiko pagrindinių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų;
(9)  Asociacijos susitarimo 2 ir 3 straipsniuose numatyta, kad pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principas, taip pat kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu bei kova dėl darnaus vystymosi ir veiksmingo daugiašališkumo sudaro pagrindinius tuo Susitarimu reglamentuojamų ryšių su Ukraina elementus. Tikslinga numatyti galimybę laikinai sustabdyti lengvatų taikymą tais atvejais, kai Ukraina nesilaiko pagrindinių Asociacijos susitarimo principų, kaip kad yra kitų Sąjungos pasirašytų asociacijos susitarimų atveju;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  Komisijos metinė ataskaita dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo turėtų apimti išsamų šiame reglamente numatytų laikinų autonominių prekybos priemonių įgyvendinimo vertinimą;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Teisė naudotis 1 straipsnyje nustatytomis tarifinėmis kvotomis įgyjama, jei:
Teisė naudotis 1 straipsnyje nustatytomis tarifinėmis kvotomis ir lengvatiniais importo muitais įgyjama, jei:
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  laikomasi produktų kilmės taisyklių ir su jomis susijusių procedūrų, kaip numatyta Asociacijos susitarime ir visų pirma I protokole „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“, ir II protokolo „Dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje“;
a)  laikomasi produktų kilmės taisyklių ir su jomis susijusių procedūrų, kaip numatyta Asociacijos susitarime ir visų pirma I protokole „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“, ir II protokolo „Dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje“; dėl Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose teritorijose pagamintų arba iš jų eksportuotų produktų, kaip nurodyta Asociacijos susitarimo I protokolo 16 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiamas EUR.1 judėjimo sertifikatas, kurį išduoda Ukrainos vyriausybės muitinės, atlikusios eksporto sąskaitų patikrinimą eksportuotojo patalpose ir bet kokį kitą patikrinimą, kurį mano esant tinkamą pagal to protokolo 17 straipsnio 5 dalį ir 33 straipsnį, įskaitant įvertinimą, ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, besinaudojantys laikinosiomis autonominėmis prekybos priemonėmis, kenkia kovai su korupcija ar vykdo neteisėtą ekonominę veiklą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  Ukraina nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos nenustato naujų muitų arba jiems lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų ir naujų kiekybinių apribojimų arba lygiaverčio poveikio priemonių, taikomų Sąjungos kilmės importui, arba nepadidina galiojančių muitų arba mokesčių, arba nenustato jokių kitų apribojimų;
b)  Ukraina nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos nenustato naujų muitų arba jiems lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų ir naujų kiekybinių apribojimų arba lygiaverčio poveikio priemonių, taikomų Sąjungos kilmės importui, arba nepadidina galiojančių muitų arba mokesčių, arba nenustato jokių kitų apribojimų, įskaitant diskriminuojančias vidaus administracines priemones;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  laikomasi demokratijos principų, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principo, nurodytų Asociacijos susitarimo 2 straipsnyje.
c)  laikomasi demokratijos principų, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principo, taip pat dedamos nuolatinės ir ilgalaikės pastangos kovojant su korupcija ir neteisėta veikla, kaip nurodyta Asociacijos susitarimo 2, 3 ir 22 straipsniuose.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)   toliau paisoma įsipareigojimo bendradarbiauti klausimais, susijusiais su užimtumu, socialine politika ir lygiomis galimybėmis, pagal Asociacijos susitarimo 13 skirsnio IV antraštinę dalį („Prekyba ir darnus vystymasis“) ir 21 skirsnio V antraštinę dalį („Bendradarbiavimas užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių srityse“) ir laikantis jo 420 straipsnyje nustatytų tikslų.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
Jei Komisija nustato, kad yra užtektinai įrodymų, jog nesilaikoma 2 straipsnyje nustatytų sąlygų, pagal 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą ji gali visiškai ar iš dalies sustabdyti šiame reglamente numatytų lengvatinių priemonių taikymą.
Jei Komisija nustato, kad yra užtektinai įrodymų, jog nesilaikoma šio reglamento 2 straipsnyje nustatytų sąlygų, pagal 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą ji gali visiškai ar iš dalies sustabdyti šiame reglamente numatytų lengvatinių priemonių taikymą.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Kai valstybė narė prašo Komisijos sustabdyti bet kokių lengvatinių priemonių taikymą remdamasi tuo, kad nesilaikoma 2 straipsnio b dalyje nustatytų sąlygų, Komisija per du mėnesius nuo tokio prašymo gavimo pateikia pagrįstą nuomonę dėl prašymo, kuriame teigiama, kad nesilaikoma sąlygų, pagrįstumo. Jei Komisija padaro išvadą, kad prašymas pagrįstas, ji pradeda šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytą procedūrą.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Jei Ukrainos kilmės produktas importuojamas tokiomis sąlygomis, kurios kelia arba gali kelti didelių sunkumų panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus gaminantiems Bendrijos gamintojams, šiam produktui bet kuriuo metu Komisijos pasiūlymu Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali pradėti iš naujo taikyti Bendrojo muitų tarifo muitus.
1.  Jei Ukrainos kilmės produktas importuojamas tokiomis sąlygomis, kurios kelia arba gali kelti didelių sunkumų panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus gaminantiems Sąjungos gamintojams, šiam produktui bet kuriuo metu gali būti pradedama iš naujo taikyti Bendrojo muitų tarifo muitus.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisija atidžiai stebi šio reglamento poveikį Sąjungos gamintojams dėl I ir II prieduose išvardytų produktų, taip pat dėl kainų Sąjungos rinkoje ir atsižvelgiant į svarbią turimą informaciją apie Sąjungos gamintojus, kaip antai rinkos dalis, gamyba, atsargos, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimo koeficientas.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva Komisija per pagrįstą laikotarpį priima oficialų sprendimą pradėti tyrimą. Jei Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, ji paskelbia pranešimą apie tai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pranešime pateikiama gautos informacijos santrauka ir nurodoma, kad visa susijusi informacija turėtų būti siunčiama Komisijai. Jame nurodomas laikotarpis, ne ilgesnis kaip keturi mėnesiai nuo pranešimo paskelbimo dienos, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pateikti savo nuomonę.
2.  Valstybės narės, bet kokio juridinio asmens ar bet kokios juridinio asmens statuso neturinčios asociacijos prašymu, veikdama Sąjungos pramonės vardu, turint omenyje visus panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus gaminančius Sąjungos gamintojus ar jų didelę dalį, arba savo pačios iniciatyva, Komisija, jeigu jai akivaizdu, kad yra pakankamų prima facie įrodymų, per pagrįstą laikotarpį priima oficialų sprendimą pradėti tyrimą. Taikant šį straipsnį, „didelė dalis“ – tai Sąjungos gamintojai, kurių kolektyvinė produkcija sudaro daugiau kaip 50 % visos Sąjungos panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų, pagamintų tos Sąjungos pramonės dalies, produkcijos, kuri reiškia palaikymą ar pasipriešinimą prašymui, ir ne mažiau kaip 25 % visos panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų, pagamintų Sąjungos pramonės, produkcijos. Jei Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, ji paskelbia pranešimą apie tai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pranešime pateikiama gautos informacijos santrauka ir nurodoma, kad visa susijusi informacija turėtų būti siunčiama Komisijai. Jame nurodomas laikotarpis, ne ilgesnis kaip keturi mėnesiai nuo pranešimo paskelbimo dienos, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pateikti savo nuomonę.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 6 dalis
6.  Komisija sprendimą priima per tris mėnesius 5 straipsnyje nurodyta tvarka. Toks sprendimas įsigalioja per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos.
6.  Komisija sprendimą priima per tris mėnesius 5 straipsnyje nurodyta tvarka. Toks sprendimas įsigalioja per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos. Bendrojo muitų tarifo muitai vėl nustatomi tokiam laikotarpiui, kuris būtinas pablogėjusiai Sąjungos gamintojų ekonominei ir (arba) finansinei padėčiai pagerinti, arba kol esama tokio pablogėjimo grėsmės. Muitai negali būti vėl nustatyti ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai šis laikotarpis pratęsiamas dėl tinkamai pagrįstų aplinkybių. Jeigu galutinai nustatyti faktai rodo, kad 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos, Komisija, laikydamasi 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo baigiamas tyrimas ir procedūra.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a straipsnis (naujas)
5a straipsnis
Autonominių prekybos priemonių įgyvendinimo vertinimas
Komisijos metinė ataskaita dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo turėtų apimti išsamų šiame reglamente numatytų laikinų autonominių prekybos priemonių įgyvendinimo vertinimą ir prireikus apima tų priemonių socialinio poveikio Ukrainoje ir Sąjungoje vertinimą. Informacija apie tarifinių kvotų, susijusių su žemės ūkio produktais, panaudojimą pateikiama tam skirtose Komisijos interneto svetainėse.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo lentelės 4 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

09.6752

2002

Pomidorai, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties

 

5 000

Pakeitimas

Išbraukta.

Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo lentelės 2 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Paprastieji kviečiai, kviečiai spelta ir meslinas, miltai, kruopos, rupiniai ir granulės

1001 99 00, 1101 00 15, 1101 00 90, 1102 90 90, 1103 11 90, 1103 20 60

100 000 tonų per metus

Pakeitimas

Išbraukta.

Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo lentelės 3 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Kukurūzai, išskyrus sėklą, miltus, kruopas, rupinius, granules ir grūdus

1005 90 00, 1102 20, 1103 13, 1103 20 40, 1104 23

650 000 tonų per metus

Pakeitimas

Kukurūzai, išskyrus sėklą, miltus, kruopas, rupinius, granules ir grūdus

1005 90 00, 1102 20, 1103 13, 1103 20 40, 1104 23

650 000 tonų per metus

Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo lentelės 3 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

3102 10 10

Karbamidas, turintis vandeninio tirpalo pavidalą arba jo neturintis, kurio sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 45 % sauso bevandenio produkto masės (išskyrus turintį granulių arba panašių formų pavidalą arba supakuotą į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg)

3%

Pakeitimas

Išbraukta.

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0193/2017).


Vienoda vizų forma ***I
PDF 322kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1995 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (COM(2015)0303 – C8-0164/2015 – 2015/0134(COD))
P8_TA(2017)0237A8-0028/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0303),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0164/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gegužės 3 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0028/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. birželio 1 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą

P8_TC1-COD(2015)0134


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1370.)


Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametė programa ***
PDF 231kWORD 41k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametė programa, projekto (14423/2016 – C8-0528/2016 – 2016/0204(APP))
P8_TA(2017)0238A8-0177/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14423/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį (C8-0528/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0177/2017),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


ES pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametė programa (rezoliucija)
PDF 243kWORD 42k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018–2017 m. daugiametės programos (2017/2702(RSP))
P8_TA(2017)0239B8-0384/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametė programa, projektą (14423/2016),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį (C8-0528/2016),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0177/2017), pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento poziciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2013–2017 m. daugiametė programa, projekto (dok. 10449/2012 – C7-0169/2012 – 2011/0431(APP))(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2015 m.(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos ir Tarybos pareiškimus dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametės programos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi užtikrinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje paskelbtas teises;

B.  kadangi Parlamentui pritarti pateiktą Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018–2022 m. daugiametė programa, projektą sudaro aštuonios teminės sritys: nukentėjusiųjų teisės ir teisė kreiptis į teismą; lygybė ir diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos arba pilietybės; informacinė visuomenė, ypač pagarba privačiam gyvenimui ir asmens duomenų apsauga; teisminis bendradarbiavimas, išskyrus baudžiamosiose bylose; migracija, valstybių sienos, prieglobstis ir pabėgėlių bei migrantų integracija; rasizmas, ksenofobija ir susijęs nepakantumas; vaiko teisės; ir romų integracija ir socialinė įtrauktis ypatingą dėmesį skiriant priešiškumui čigonams;

C.  kadangi policijos bendradarbiavimą ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose įtraukus į daugiametę programą būtų ne tik atsižvelgta į esamus poreikius, bet ir sudaryta galimybė Agentūrai savo iniciatyva parengti išsamią analizę tose srityse, kurios akivaizdžiai susijusios su pagrindinėmis teisėmis, ypač atsižvelgiant į naujausius ir tebevykstančius teisėkūros pokyčius ES lygmeniu šioje srityje;

D.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai policijos bendradarbiavimas ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose tapo Sąjungos teisės dalimi ir todėl priklauso Agentūros užduočių sričiai, kaip ir visos Sąjungos kompetencijai priklausančios sritys, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007 3 straipsnio 1 dalį;

E.  kadangi, net jei policijos bendradarbiavimas ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose nebus įtrauktas į Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma daugiametė programa, Agentūra galės toliau vykdyti savo užduotis šiose srityse Parlamentui, Tarybai arba Komisijai paprašius pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007 5 straipsnio 3 dalį;

F.  kadangi Agentūros 2018–2022 m. daugiametę programą reikia nustatyti siekiant užtikrinti tolesnę jos veiklą ir kadangi, jei 2018 m. pradžioje naujo daugiamečio plano nebus, Agentūra galės veikti tik esant konkrečiam institucijų užsakymui, bet ne savo iniciatyva;

1.  labai apgailestauja dėl to, kad su Taryba nesusitarta dėl pasiūlytų policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose teminių sričių įtraukimo į naująją daugiametę programą;

2.  dar kartą atkreipia dėmesį į Agentūros darbo svarbą ir jos svarbų vaidmenį visoje ES skatinant pagrindines teises;

3.  mano, kad vienas iš pagrindinių Agentūros darbo aspektų – toliau teikti paramą, susijusią su pagrindinių teisių užtikrinimu Sąjungos teisės srityje, ir kad dėl to turi būti užtikrintas Agentūros veiklos nenutrūkstamumas;

4.  teigiamai vertina Komisijos ir Tarybos pareiškimus ir tvirtina, kad reikia patobulinti Agentūros valdymo ir veikimo darbines procedūras ir patikslinti, kad Agentūros kompetencijos taip pat apima buvusio trečiojo ramsčio klausimus – policijos bendradarbiavimą ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose;

5.  atkreipia dėmesį į skirtingas Komisijos ir Tarybos nuomones dėl Agentūros steigimo reglamento aiškinimo ir ragina abi institucijas kuo greičiau pasiekti susitarimą;

6.  ragina Komisiją, 2017 m. atlikus Agentūros išorės vertinimą, pateikti pasiūlymą dėl Reglamento (EB) Nr. 168/2007 pakeitimų, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant patobulinti Agentūros valdymo ir veikimo procedūras ir suderinti šį reglamentą su Lisabonos sutartimi, kaip numatyta šio reglamento 31 straipsnio 2 dalyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai.

(1) OL C 434, 2015 12 23, p. 262.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0485.


Europos pramonės skaitmeninimas
PDF 389kWORD 56k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos pramonės skaitmeninimo (2016/2271(INI))
P8_TA(2017)0240A8-0183/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnį (XVII antraštinė dalis), kuris susijęs su ES pramonės politika ir kuriame kalbama apie Sąjungos pramonės konkurencingumą,

–  atsižvelgdamas į SESV 9, 11 ir 16 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016)0176),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Kvantinės technologijos“ (SWD(2016)0107),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Daiktų interneto tobulinimas Europoje“ (SWD(2016)0110),

–  atsižvelgdama į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014)0442),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Bendrijos inovacijų politikos peržiūros besikeičiančiame pasaulyje(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010)0614),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politikos vidurio laikotarpio peržiūra. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2007)0374),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192), pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0100) ir vėlesnius pasiūlymus dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013)0627),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (COM(2013)0147),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (COM(2013)0048),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–   atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017)0009),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto(11),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Pramonė 4.0 ir skaitmeninė pertvarka: tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0183/2017),

A.  kadangi, siekiant suderinti konkurencingumą ir tvarumą bei kokybiškų darbo vietų kūrimą ir įtraukumą, reikia toliau energingai dėti pastangas reindustrializuoti ES ir jos valstybes nares, taikant konkrečią politiką, veiksmus ir paskatas; primindamas ES tikslą užtikrinti, kad 2020 m. 20 proc. ES BVP būtų gaunama iš pramonės sektoriaus, kurio siekiant turi būti atsižvelgiama į struktūrinius pramonės sektoriaus pokyčius dėl skaitmeninio sutrikdymo ir naujų verslo modelių atsiradimo;

B.  kadangi Europos pramonė yra Europos ekonomikos ir gerovės pagrindas ir kadangi dėl greičiau besikeičiančių globalizacijos ir inovacijų tendencijų joje kyla didelių sunkumų;

C.  kadangi pramoninės gamybos skaitmeninimas padeda didinti mūsų ekonomikos atsparumą, energijos ir išteklių vartojimo efektyvumą, inovaciją, tvarumą ir konkurencingumą, taigi ir keisti verslo modelius, gamybos būdus, produktus, procesus ir vertės kūrimą, o tai daro esminį poveikį Europos pramonės ir darbuotojų galimybių ir iššūkių pusiausvyrai;

D.  kadangi dėl savo pramonės paveldo, pramonės sektorių ir vertės grandinių tinklo, inovacinių pranašumų, strateginių viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), privačiųjų investicijų galimybių, veiksmingo administravimo, kvalifikuotos darbo jėgos ir jos integravimo į pramonės plėtros, keliančios iššūkių visuomenei, procesus ir to, kad vykdo daugiau nei 30 nacionalinių ir regioninių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų, Europa turi tvirtą pagrindą, kuriuo remdamasi ji gali tapti skaitmeninės transformacijos lydere; kadangi, jei sugebėsime sukurti visapusiškai integruotas skaitmeninėmis priemonėmis grindžiamų pramonės gaminių ir gaminių ir paslaugų paketų vertės grandines, galėsime sustiprinti ES pramonę;

E.  kadangi dėl 5G ryšio iš esmės pasikeis mūsų ekonomika – skaitmeninimas taps svarbiausiu pramonės plėtros ir socialinių paslaugų procesu;

F.  kadangi, norint sėkmingai įgyvendinti Europos pramonės strategiją, būtina sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, kuri paskatintų ekonomikos augimą ir užimtumą, atsižvelgiant į socialinius aspektus;

G.  kadangi gerai parengta technologijų požiūriu neutrali pramoninės gamybos skaitmeninimo strategija, visoje vertės grandinėje vis labiau susiejanti žmones, gamybos įrenginius ir tarpvalstybines paslaugas, yra svarbus kertinis akmuo siekiant padidinti mūsų ekonomikos atsparumą, tvarumą ir konkurencingumą bei kurti naujas darbo vietas;

H.  kadangi skaitmeninimu turėtų būti pasinaudojama galimybėmis veiksmingiau naudoti išteklius, energiją ir kapitalas, ir jis turėtų padėti kurti labiau integruotą žiedinę ekonomiką, sumažinti materialinius poreikius ir didinti pramonės bendradarbiavimą;

I.  kadangi skaitmeninimas gali paskatinti turizmo sektoriaus augimą duodamas naudos keliautojams ir jų judumui, nes jiems, be kita ko, suteikiama galimybė lengvai gauti tikrojo laiko informacijos ir naudotis įvairiomis paslaugomis;

J.  kadangi gerai išplėtotos kalbų technologijos gali padėti pramonei peržengti kalbos barjerus, kurie sudaro kliūtis skaitmeninės rinkos plėtrai;

K.  kadangi skaitmeninimas transporto sektoriuje sukuria naujų galimybių gamintojams, veiklos vykdytojams, investuotojams ir keleiviams, be to, skaitmeninti transporto sektoriuje yra būtina, kad sektorius išliktų konkurencingas bei veikiantis ir kad būtų padidintas jo efektyvumas, o transporto paslaugos taptų tvaresnės ir veiksmingesnės;

L.  kadangi skaitmeninimas gali padėti sukurti saugesnes darbo sąlygas, užtikrinti didesnę produktų saugą ir paskatinti gamybos individualizavimą ir decentralizaciją;

M.  kadangi su IRT sektoriumi susijusio užimtumo ir mokymo srityje yra didelė lyčių nelygybė, turinti didelį neigiamą poveikį lygybei darbo rinkoje;

N.  kadangi dėl gamybos skaitmeninimo, individualizavimo ir decentralizavimo darbo sąlygos taps permainingos ir atsiras įvairių reiškinių; kadangi turi išlikti bendras siekis užtikrinti saugias ir deramas darbo sąlygas ir aukštus produktų saugos standartus;

O.  kadangi atlikta daug tyrimų, kuriuose pabrėžiama, kad dėl pramonės gamybos skaitmeninimo Europoje atsiras paklausos darbo rinkoje ir užimtumo pokyčių; kadangi tai gali paveikti esamas taisykles dėl darbuotojų teisių ir dalyvavimo; kadangi yra aišku, kad šiems pokyčiams įveikti reikia ugdyti naujus darbuotojų IRT įgūdžius ir didinti visos visuomenės skaitmeninius įgūdžius;

ES integruotos pramonės skaitmeninimo strategijos kūrimas

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“;

2.  yra tvirtai įsitikinęs, kad pramonės skaitmeninimo strategija yra itin svarbi siekiant opiausius Europai tenkančius ekonominius ir visuomeninius uždavinius spręsti taip:

   a) stiprinti ekonominę dinamiką, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir atsparumą technologiniams pokyčiams ir sutrikimams modernizuojant ir tarpusavyje susiejant Europos pramonės sektorius ir ekonomines vertės grandines, didinant viešąsias ir privačiąsias investicijas į realiąją ekonomiką ir suteikiant investicijų galimybes vykdant tvarią modernizaciją;
   b) skatinti darbo vietų kūrimą ir galimybes sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą, patobulinti darbo standartus ir padidinti darbo vietų pramonės sektoriuje patrauklumą, prisidėti teikiant vartotojams daugiau galimybių ir informacijos, vykdyti socialiniu požiūriu teisingą pertvarkymą ir kurti įtraukią darbo rinką, kurioje darbo modeliai ir darbo laiko sistemos būtų įvairesni, ir gerinti darbo sąlygas ir geriau susieti užimtumą ir mokymąsi visą gyvenimą;
   c) veiksmingiau naudoti išteklius ir sumažinti pramonės gamybos materialinius poreikius sustiprinus Europos žiedinę ekonomiką, neužmirštant, kad tai yra labai svarbu siekiant sudaryti esmines sąlygas Europos aukštųjų technologijų sektoriui, taip pat suskaitmenintos pramoninės gamybos procesams ir jų produktams;
   d) stiprinti Europos sanglaudą įgyvendinant patikimą ir plataus užmojo Europos investicijų politiką (ypač daug dėmesio skiriant šiuolaikinės skaitmeninės infrastruktūros kūrimui), naudojantis įvairiomis Europos finansinėmis priemonėmis, įskaitant ESIF, regioninius fondus, programą „Horizontas 2020“ ir kt., ir užtikrinti, kad būtų vykdoma suderinta ir technologijų požiūriu neutrali Europos pramonės politika, grindžiama sąžininga įvairių veiklos vykdytojų konkurencija, inovacija ir tvaria modernizacija ir technologinėmis, socialinėmis ir verslo modelių inovacijomis, kurios padeda gerinti bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą ir visos Europos pramonės integraciją ir modernizavimą;
   e) remti Europos tikslus klimato politikos srityje didinant energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą pramonės gamyboje, taip pat didinant pačios pramoninės gamybos tvarumą, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiekti, kad pramonės tvarumas taptų neatsiejamas nuo konkurencingumo;
   f) stiprinti ekonomines, politines ir socialines inovacijas įgyvendinant viešųjų ir privačių duomenų ir informacijos atvirumo ir prieinamumo principus, bet įmonėms, darbuotojams ir vartotojams tarpusavyje keičiantis duomenimis visuomet apsaugoti neskelbtinus duomenis, ir sudaryti sąlygas geriau tarpusavyje integruoti visų tipų ekonomikos sektorius ir visas politikos sritis, įskaitant kūrybos ir kultūros sektorius;
   g) gerinti piliečių pragyvenimą miestuose ir ne miesto vietovėse, taip pat didinti jų sąmoningumą ir sugebėjimus pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis;
   h) skatinti technologines ir socialines inovacijas ES mokslinių tyrimų srityje įgyvendinant aiškią kryptį ir viziją turinčią pramonės skaitmeninimo politiką;
   i) didinti energetinį saugumą ir mažinti energijos suvartojimą užtikrinant suskaitmenintą, lankstesnę ir efektyvesnę pramonės gamybą, kuri leis geriau valdyti energijos paklausą;
   j) kurti partnerystes su kitais pasaulio makroregionais kuriant inovatyvias ir sąžiningas atviras skaitmenines rinkas;
   k) suprasti, kad pasaulio lygmeniu susietų skaitmeninių rinkų ir suskaitmenintos gamybos eroje reikia įgyvendinti sąžiningesnę ir veiksmingesnę Europos mokesčių politiką;
   l) pritraukti investicijas ir pasaulinio lygio mokslininkus bei ekspertus ir taip skatinti ekonomikos augimą bei didinti Europos konkurencingumą;
   m) remti skaitmeninimo ir technologinės plėtos procesų skatinamus naujus verslo modelius ir naujovišką veiklą vykdančias pradedančiąsias įmones;

3.  pabrėžia, kad svarbu sukurti konkurencingą verslo aplinką, kurioje būtų sudaromos palankios sąlygos privačioms investicijoms, palankią reglamentavimo sistemą, kurioje būtų vengiama biurokratinių kliūčių, ir sukurti šiuolaikinę Europos infrastruktūrą ir pramonės skaitmeninimo ES lygmens struktūrą, kuri palengvintų nacionalinio, regioninio ir ES lygmens pramonės skaitmeninimo iniciatyvų ir platformų koordinavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pasiekas tikslas iki 2020 m. iš pramonės gauti 20 proc. BVP; pabrėžia, kad tam, kad ES galėtų pasaulyje tapti pramonės lydere, pramonės skaitmeninimas turi būti susietas su platesne pramonės strategija; pabrėžia, kad svarbu skatinti skaitmeninimą, ypač atsiliekančiose valstybėse narėse, regionuose ir tarp žmonių, kurie patiria neigiamą skaitmeninės atskirties poveikį; šiuo požiūriu palankiai vertina pasiūlymus dėl aukšto lygio apskritojo stalo ir Europos suinteresuotųjų šalių forumo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, ir tikisi, kad, be pramonės lyderių ir socialinių partnerių, svarbų vaidmenį atlikti bus pakviesti ir mokslininkai, MVĮ, standartizacijos organizacijos, politikos formuotojai, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė;

4.  prašo Komisiją tęsti savo svarbų darbą, atliekamą tiriant gamybos ir skaitmeninimo tendencijas, taip pat netechninių sričių (pavyzdžiui, teisės, politikos, administravimo, ryšių ir kt.) tendencijas ir atitinkamus pokyčius kituose regionuose, nustatant naujas svarbias technologijas, siekiant užtikrinti, kad Europa toliau pirmautų šiose srityse, o naujos tendencijos, atsižvelgiant į projektuojant numatytos saugumo ir privatumo apsaugos principus, būtų integruotos į politiką ir veiksmus ir ištiriant, ar šis darbas galėtų būti atliktas pasinaudojant specialiu pramonės vertinimo tinklą, kuris apimtų nacionalines mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas;

5.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180), tačiau apgailestauja dėl to, kad kalbant apie transporto sektorių minimi tik su susietuoju ir automatizuotu transporto priemonių vairavimu susiję klausimai ir nepakankamai aptariamos visos esamos problemos; primena, kad, nors susietasis ir automatizuotas transporto priemonių vairavimas yra viena iš įdomiausių būsimų skaitmeninių sektoriaus permainų, esama galimybių skaitmeninti visų rūšių transportą, tiek kalbant apie veiklos, tiek apie administracinius procesus ir visoje vertės grandinėje nuo gamintojų iki keleivių ir krovinių vežimo, ir derinti su visomis naujomis sektoriuje naudojamomis technologijomis, pavyzdžiui, Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemomis EGNOS ir GALILEO, kurių rezultatų galima tikėtis artimiausioje ateityje; prašo Komisijos daugiausia dėmesio skirti visų rūšių transporto skaitmeninei pertvarkai, įskaitant su transportu ir turizmu susijusias paslaugas;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimo procesas nebuvo vienodai naudingas visame transporto sektoriuje, dėl to vidaus rinkoje atsirado nuostolingas susiskaidymas tiek skirtingų transporto rūšių, tiek tos pačios transporto rūšies atžvilgiu; pabrėžia, kad esama didelių ir vis didėjančių valstybių narių skirtumų, susijusių su transporto konkurencingumu ir skaitmeninimu, kurie taip pat pasireiškia tarp regionų, bendrovių ir MVĮ; mano, kad kuriant suderintą ES pramonės skaitmeninimo strategiją būtų galima išvengti tokio susiskaidymo ir skirtumų ir pritraukti investicijų į skaitmeninius projektus; pabrėžia, kad turėtų būti siekiama parengti ne dar vieną politinį dokumentą, o tikrą naujovių tendencijas ir rinkos potencialą atspindinčią strategiją, kurios įgyvendinimas būtų nuolat vertinamas;

7.  mano, kad pramonės skaitmeninimo strategija padės išspręsti kai kurias skubiausiai spręstinas transporto ir turizmo sektorių problemas; todėl ragina Komisiją toliau remti skaitmeninimą siekiant:

   a) pagerinti bendrą transporto sektoriaus saugą, kokybę ir aplinkosaugos veiksmingumą;
   b) pagerinti nevaržomą prieinamumą visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir riboto judumo arba neįgalius asmenis, ir didinti informuotumą apie alternatyvius judumo sprendimus, suteikiant keleiviams daugiau pasirinkimo galimybių, patogesnių naudoti ir labiau pritaikytų produktų ir daugiau informacijos visoje ES – tiek miestuose, tiek mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
   c) sumažinti transporto išlaidas, pavyzdžiui, techninės priežiūros išlaidas, ir pagerinti esamų transporto infrastruktūros pajėgumų (pvz., transporto priemonių grupavimo (angl. platooning), sąveikiąsias intelektines transporto sistemas (C-ITS), geležinkelių eismo valdymo sistemas (ERTMS) ir upių informacijos paslaugas (RIS)) naudojimo veiksmingumą;
   d) padidinti konkurencingumą skatinant naujų dalyvių atsiradimą, visų pirma MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, kad būtų galima kovoti su veikiančiomis monopolijomis;
   e) sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai ir vienodai užtikrinti ES teisės aktų vykdymą kuriant transporto valdymo sistemas, intelektines transporto sistemas, skaitmeninius tachografus, elektronines rinkliavos sistemas ir pan.) ir sukurti reglamentavimo sistemas, pritaikytas tikroms naujoms situacijoms, kurios gali iš naujo susidaryti taikant pažangias technologijas;
   f) sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms transporto įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, pavyzdžiui, krovinių vežimo ir logistikos sektoriuje supaprastinant administracines procedūras, numatant krovinio buvimo vietos nustatymą ir sekimą, taip pat optimizuojant grafikus ir eismo srautus;
   g) toliau užtikrinti keleivių teises, įskaitant duomenų apsaugą, taip pat tuomet, kai keliaujama daugiarūšiu transportu;
   h) mažinti problemas, susijusias su informacijos asimetrija transporto rinkoje;
   i) skatinti turizmo sektoriaus patrauklumą, nes tai padeda sukurti apie 10 proc. Europos BVP, ir kūrybos sektoriaus patrauklumą miesto, kaimo ir atokiausiose vietovėse, pavyzdžiui, geriau integruojant judumo ir turizmo paslaugas, taip pat susijusias su mažiau žinomomis lankytinomis vietomis;

8.  nurodo, kad nepertraukiamas ir aukštos kokybės junglumas yra būtina greito, saugaus ir patikimo susisiekimo visomis transporto rūšimis ir tolesnio transporto sektoriaus skaitmeninimo sąlyga; apgailestauja, kad Europos Sąjungoje interneto aprėptis yra labai nevienoda; mano, kad transporto sektoriaus skaitmeninimui labai svarbios investicijos į plačiajuostį ryšį ir teisingą dažnių spektro paskirstymą; pabrėžia, kad reikia turėti įvairius sektorius, pavyzdžiui, elektronikos, telekomunikacijų, transporto ir turizmo, apimančią viziją; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimą ne vėliau kaip 2025 m. pagrindiniuose transporto keliuose ir mazguose užtikrinti tokį ryšį ir pradėti siekti visapusiškos aprėpties visoje Europos Sąjungoje;

Sąlygų sėkmingam pramonės skaitmeninimui kūrimas: infrastruktūra, investicijos, inovacijos ir įgūdžiai

9.  pabrėžia, kad pramonės skaitmeninimo strategija suteikia galimybę skatinti inovacijas, didinti efektyvumą, diegti daugiau tvarių technologijų, kuriomis didinamas konkurencingumas ir modernizuojama ES pramoninė bazė, ir panaikinti kliūtis skaitmeninės rinkos plėtrai; pabrėžia, kad integruotas pramonės skaitmeninimas turi būti grindžiamas tvirtomis palankiomis sąlygomis: nuo aukščiausio lygio į ateitį orientuotos skaitmeninės infrastruktūros, MTTP ir investicijoms palankios aplinkos iki tinkamos šiuolaikinės reglamentavimo sistemos, kuria skatinama diegti inovacijas, stipresnės bendrosios skaitmeninės rinkos, aukšto lygio įgūdžių ir verslumo ir geresnio socialinio dialogo;

10.  pabrėžia, kad reikia didinti viešąsias ir privačias investicijas į didelės spartos ryšius, pavyzdžiui, plėtojant 5G technologijas, šviesolaidinius tinklus ir palydovinį ryšį, siekiant užtikrinti tvirtą Europos pramonės skaitmeninės infrastruktūros pagrindą miestuose ir pramonės zonose; pabrėžia, kad, siekiant didinti ryšių paklausą ir investicijų į tinklą aplinkos nuspėjamumą, svarbu suderinti spektro paskirstymo procesus; pabrėžia būtinybę toliau pirmauti skaitmeninių pramonės vertės grandinių ir bazinių technologijų srityse, pavyzdžiui, 5G ryšio ir kvantinių technologijų, itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, debesijos kompiuterijos, didžiųjų duomenų analizės, daiktų interneto, robotikos, automatizavimo (įskaitant itin automatizuotą vairavimą) ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos srityse; šiuo požiūriu pritaria prie Komisijos komunikato pridedamiems Komisijos darbiniams dokumentams;

11.  pripažįsta galimybes ir iššūkius, susijusius su pramonės skaitmeninimu; pripažįsta, kad pramonės skaitmeninimas turi teigiamą poveikį, nes didina darbo sąlygų lankstumą, kuris gali sukurti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, judriuoju nuotoliniu darbu įvairinti pasirinkimą ir sudaryti galimybes žmonėms iš kaimo ir atokių vietovių integruotis į darbo rinką su sąlyga, kad jie bus aprūpinti reikiama infrastruktūra, ir tokiu būdu skatinti ekonomikos augimą; taip pat pripažįsta, kad skaitmeninimo sukelta didesnio lankstumo tendencija gali padidinti laikino ir neužtikrinto darbo pavojų; pabrėžia, kad naujų darbo formų negalima naudoti siekiant apeiti galiojančius darbo ir socialinius teisės aktus, susijusius su darbuotojų ir vartotojų teisių apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinės pramonės šakos ir įmonės platformų ekonomikoje turi veikti vienodomis sąlygomis;

12.  pažymi, kad skaitmeniniai transporto ir turizmo sektorių pokyčiai, visų pirma kuriant užsakomąsias paslaugas ir vystant bendradarbiavimo grindžiamą ekonomiką, padeda gerokai keisti keleivių ir vartotojų elgesį judumo ir turizmo srityje ir prisideda prie infrastruktūros pritaikymo būtinybės; ragina Komisiją įvertinti transporto, judumo ir turizmo paslaugų skaitmeninimo poveikį, ypatingą dėmesį skiriant šių paslaugų naudotojų, elgesiui ir pasirinkimui, ir dar labiau atskleisti šių visuomenės pokyčių galimybes;

13.  pažymi, jog dėl to, kad kelionės bilietų platinimas vis labiau skaitmeninamas, naudotojai internetu gali lengvai gauti daugiau informacijos, tačiau tampa vis sunkiau palyginti pasiūlymus; todėl būtina stiprinti skaidrumo ir neutralumo užtikrinimo priemones platinant kelionės bilietus, visų pirma internetu, kad naudotojai galėtų priimti patikima informacija, susijusia ne tik su kaina, bet ir kitais parametrais, įskaitant paslaugos kokybę ir papildomas paslaugas, pagrįstus sprendimus; mano, kad užtikrinus tokį skaidrumą bus skatinama konkurencija ir remiama daugiarūšio transporto plėtra;

14.  mano, kad skaitmeninimas turėtų suteikti vartotojams didesnį pasirinkimą, daugiau naudotojams patogių ir pritaikytų produktų ir daugiau informacijos, visų pirma apie produktų arba paslaugų kokybę;

15.  atkreipia dėmesį, kad kalbos barjerų įtaka pramonei ir jos skaitmeninimui nėra pakankamai gerai atspindėti ir įvertinti skaitmeninės rinkos dokumentuose; ragina Komisiją bei valstybes nares skatinti kalbų technologijų plėtrą, kuri kartu su pramonės skaitmeninimu sumažintų Europos rinkos susiskaidymą;

16.   pabrėžia, kad parama „analoginei“ daugiakalbystei Europoje yra vienodai naudinga ir Europos pramonės skaitmeninimui, ir visapusiškų skaitmeninių įgūdžių lavinimui; todėl pabrėžia, kad gerokai daugiau dėmesio turi būti skiriama moksliniams tyrimams statistinio, išmaniojo ir mašininio vertimo ir mokymuisi skirtų programų srityse;

17.  pabrėžia, kad regionuose reikia sutelkti dėmesį į jų gamybos pranašumus ir skatinti jų vystymąsi pasitelkiant pažangiąją specializaciją, pažangiąsias grandines ir klasterius; mano, kad MVĮ, pramonės ir socialinių subjektų, amatų sektoriaus, pradedančiųjų įmonių, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų centrų, vartotojų organizacijų, kūrybinės pramonės sektorių, finansų ir kitų sričių suinteresuotųjų subjektų klasteriai ir sinergija gali būti sėkmingi pavyzdžiai plėtojant skaitmeninę gamybą ir inovacijas; skatina ES siekti mokslinių tyrimų, inovacijų ir struktūrinės sanglaudos; pabrėžia verslo skatinimo programų ir rizikos kapitalo svarbą siekiant padėti pradedančiosioms įmonėms plėtoti savo veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skaitmeninimą naudoti plėtojant verslo modelių inovacijas, pavyzdžiui, vadinamąsias mokėjimo už produkciją sistemas ir masinį pritaikymą individualiam vartotojui;

18.  mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti konkrečioms problemoms, kurias patiria MVĮ aplinkybėmis, kai santykiniai laimėjimai, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo bei gamybos efektyvumo srityje, pasiekti dedant skaitmeninimo pastangas, galėtų būti didžiausi; palankiai vertina MVĮ asociacijų ir jų galių didinimą taikant skaitmeninimo programas, kuriant taikomųjų mokslų centrus itin daug dėmesio skiriant skaitmeninimui ir bendrai finansuojant MVĮ vidaus MTTP; mano, kad reikia atkreipti dėmesį į duomenų nuosavybę ir prieigą prie duomenų bei sukurti Europos skaitmeninės pameistrystės programą;

19.  teigiamai vertina sukurtą pramonės modernizavimo pažangiosios specializacijos platformą ir ypač į Pramonės skaitmeninimo veiksmų planą įtrauktą Komisijos pasiūlymą sukurti kompetencijos centrų ir skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, kuriuo siekiama visuose regionuose sustiprinti pramonės skaitmeninimą ir MVĮ skirtas skaitmenines inovacijas; pažymi, kad šioje srityje nereikėtų pamiršti amatų sektoriaus; ragina Komisiją visų pirma skatinti steigti skaitmeninių inovacijų ir skaitmeninės kompetencijos centrus mažiau skaitmenizuotuose Europos regionuose; ragina Komisiją padidinti skaitmeninių inovacijų centrų finansavimą naudojantis įvairiais Europos ištekliais, pvz., programa „Horizontas 2020“, struktūriniais fondais ir kt., remti valstybių narių pastangas ir strategijas, kuriomis siekiama sukurti nacionalinį skaitmeninių inovacijų centrų tinklą ir apsvarstyti galimybę išbandyti vadinamąjį smėlio dėžės metodą, pagal kurį, taikant galiojančias taisykles, neblokuojami kontroliuojamoje aplinkoje atliekami kelių sektorių eksperimentai; ragina valstybes nares stiprinti savo skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimą tarpvalstybiniu lygmeniu; mano, kad įsteigtų skaitmeninių inovacijų centrų specializacija turėtų būti pramoninės skaitmeninės inovacijos, padedančios spręsti Europos visuomenės problemas; mano, kad pagal programą „Horizontas 2020“ skaitmeniniams inovacijų centrams skiriamą finansavimą būtų galima derinti su pagal programą „Horizontas 2020“ šios srities visuomenės problemoms spręsti skiriamu finansavimu; atkreipia dėmesį į MVĮ galimybę pasinaudoti IRT inovacijų kuponais siekiant gauti konsultacijas, dalytis geriausia patirtimi ir skaitmeninių inovacijų centrų specialistų žiniomis;

20.  atkreipia dėmesį į svarbų miestų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį kuriant naujus verslo modelius ir užtikrinant MVĮ ir pramonės subjektams skaitmeninę infrastruktūrą ir paramą ir į didžiules galimybes, kurias miestams teikia skaitmeninės pramonės inovacijos, pavyzdžiui, susijusios su gamyba vietos lygmeniu nesukuriant jokių atliekų, didesne pramoninės gamybos ir logistikos vietos lygmeniu bei miestuose, taip pat transporto procesų integracija, energijos gamyba, vartojimu, gamyba ir trimačiu spausdinimu; mano, kad miestai taip pat turėtų turėti galimybę naudotis skaitmeninių inovacijų centrais; prašo Komisiją išnagrinėti vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis sukauptos geriausios patirties pavyzdžius ir skatinti jais keistis; teigiamai vertina tai, kad buvo paskelbtas Europos skaitmeninių miestų indeksas, taip pat iniciatyvas, kuriomis skatinamas Europos miestų duomenų ir sistemų sąveikumas; pažymi, kad šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka Pažangiųjų miestų iniciatyva; atkreipia dėmesį į teigiamą patirtį, sukauptą regioniniuose patariamuosiuose forumuose;

21.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti viešieji pirkimai ir teisiniai verslo įmonių registracijos, ataskaitų apie verslo veiklą teikimo ar informacijos atskleidimo reikalavimai plėtojant naujas pramonines skaitmenines technologijas; prašo Komisijos apsvarstyti, kaip viešaisiais pirkimais būtų galima pasinaudoti kaip inovacijų skatinimo priemone; prašo Komisijos, siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų atnaujinamos atsižvelgiant į skaitmenines aplinkybes, skaitmeninę patikrą įtraukti į programą REFIT ir sudaryti palankesnes sąlygas valdžios institucijoms keistis geriausia patirtimi, susijusia su inovacijų kriterijų taikymu vykdant viešuosius konkursus; rekomenduoja sparčiau pritaikyti teisinę ir technologinę aplinką prie pramonės skaitmeninimo ir daiktų interneto diegimo poreikių, pavyzdžiui, pereiti prie interneto protokolo 6 versijos (IPv6);

22.  pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamą viešąjį ir privatųjį finansavimą Europos pramonės skaitmeninimui geriau panaudojant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas; mano, kad būtina padidinti šių lėšų dalį, taip pat skirti gerokai daugiau viešųjų investicijų skaitmeninei infrastruktūrai; pabrėžia didžiulę finansavimo, gaunamo ir privačių ir bendradarbiavimu grindžiamų platformų, svarbą; prašo Komisijos vykdyti pramonės skaitmeninimui skirtų finansų srities apskritojo stalo diskusijas, kurių metu būtų išnagrinėti ir parengti naujoviški finansavimo pasiūlymai; apgailestauja, kad ES biudžete skaitmeninei politikai skirtų išteklių nepakanka, kad būtų galima daryti realų poveikį; pripažįsta, kad reikia skatinti Europos ekonomiką investuojant į gamybą; mano, kad galimybės naudotis esamomis Europos finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais, programa „Horizontas 2020“, turėtų padėti užtikrinti, kad šis tikslas būtų pasiektas; mano, kad finansavimo iš šių fondų galimybės turėtų būti suderintos su nacionaliniais ištekliais ir valstybės pagalbos taisyklėmis; pripažįsta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir bendrųjų įmonių atliekamą vaidmenį;

23.  ragina valstybes nares, siekiant remti veiksmingą pramonės skaitmeninimą, teikti mokesčių paskatas skaitmeninės ir pažangios gamybos sistema besinaudojančiam verslui ir įmonėms;

Europos technologinės lyderystės ir saugumo pramonės skaitmeninimo srityje užtikrinimas: susijungimai ir įsigijimai, kibernetinis saugumas, duomenų srautai, standartizacija

24.  pripažįsta, kad būtinai reikia stiprinti MTTP; ragina Komisiją remti ir vidaus, ir išorės MTTP veiklą ir skaitmeninėje ekosistemoje skatinti inovacijų tinklus bei pradedančiųjų įmonių, pripažintų verslo subjektų, MVĮ, universitetų ir kitų subjektų bendradarbiavimą; prašo komisijos ištirti, kaip būtų galima kuo labiau padidinti pagal programą „Horizontas 2020“ atliktų mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimo į rinką bei Europos įmonių naudojimosi šiais rezultatais mastą; prašo Komisijos didinti programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų projektų, kuriuos įgyvendinant išduodami patentai ir sukuriama intelektinė nuosavybė, skaičių;

25.  pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti ES kritinės svarbos technologijas ir praktinę patirtį, nes jos yra būsimo pramonės pranašumo ir ekonominio atsparumo pagrindas; atkreipia dėmesį į riziką, kuri gali kilti dėl strateginių, įgyvendinant valstybės ir pramonės politiką skatinamų tiesioginių užsienio investicijų, ypač dėl susijungimų ir įsigijimų būdu įsteigtų valstybės įmonių; atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginių užsienio investicijų srityje tam tikri išorės investuotojai buvo vis labiau domisi galimybėmis susijungimų ir įsigijimų būdu įsigyti kritinės svarbos ES technologijų; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą išnagrinėti JAV užsienio investicijų komiteto (CFIUS) patirtį; pabrėžia, kad, nustačius pasaulines taisykles, turėtų būti užtikrinamos vienodas galimybes patekti į investicijų rinką;

26.  pabrėžia, kad dėl pokyčių, susijusių su automatika, robotika, naudojimusi dirbtiniu intelektu gamybos procesuose, taip pat aukšto lygio įvairios kilmės techninių sudedamųjų dalių integracija, kyla naujų klausimų dėl atsakomybės už produktus ir gamybos įrenginius; ragina Komisiją kuo skubiau išaiškinti galimas autonomiškai veikiančių sistemų saugumo ir atsakomybės taisykles, įskaitant bandymų sąlygas;

27.  pripažįsta, kad dėl atvirumo ir ryšių taip pat gali padidėti pažeidžiamumas, susijęs su kibernetiniais išpuoliais, sabotažu, manipuliavimu duomenimis ar pramoniniu šnipinėjimu, ir dėl to pabrėžia, kad svarbu taikyti bendrą Europos požiūrį į kibernetinį saugumą; pripažįsta būtinybę ugdyti sąmoningumą kibernetinio saugumo didinimo klausimu; mano, kad už kibernetinį atsparumą itin didelė atsakomybė tenka verslo lyderiams ir nacionalinės bei Europos pramonės ir saugumo politikos formuotojams; mano, kad gamintojai yra atsakingi už tai kad saugos ir saugumo standartai taptų pagrindiniais visų skaitmeninių inovacijų projektavimo parametrais, taikant pažangiausias technologijas ir projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir projektuojant numatyto saugumo principus, tačiau tam tikromis sąlygomis bei taikant tikrus kriterijus gamintojai gali būti nelaikomi atsakingais; pažymi, kad daiktų internetui taikomi kibernetinio saugumo reikalavimai ir IT saugumo standartai, pavyzdžiui, grindžiami pavyzdiniu pramonės architektūros modeliu (RAMI) 4.0 ir pramonės kontrolės sistemomis, turėtų padėti stiprinti Europos kibernetinį atsparumą; mano, kad šiuo klausimu Europos standartizacijos institucijoms šioje srityje tenka ypatingas vaidmuo ir kad jų nereikėtų palikti nuošalyje; prašo Komisijos išnagrinėti įvairius kibernetinio saugumo daiktų internete didinimo modelius; tačiau prašo viešųjų institucijų, vykdant viešuosius pirkimus IT įrangai ir daiktų interneto produktams įsigyti, nustatyti privalomus kibernetinio saugumo reikalavimus; mano, kad labai svarbu MVĮ teikti kibernetinio saugumo patikrinimo paslaugas ir konsultacijas jų suskaitmenintų pramonės gaminių klausimais; mano, kad, ES valstybėms narėms keičiantis geriausia patirtimi, Europoje būtų galima užtikrinti didesnį kibernetinį atsparumą šioje srityje;

28.  mano, kad reikėtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir jų skaitmeniniam saugumui taikyti bendrus kriterijus ir kad ES direktyva dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (Tinklų ir informacijos saugumo direktyva) yra pirmasis žingsnis siekiant Sąjungoje užtikrinti aukštą bendrą tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygį; ragina Komisiją skatinti valstybes nares šią direktyvą nuosekliai ir laiku perkelti į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad būtina stiprinti vaidmenį, kurį Tinklų ir informacijos saugumo direktyvoje nurodyti valdymo organai atlieka užtikrinant pasitikėjimą ateities technologijomis; pažymi, kad reikėtų pripažinti, jog kibernetinės grėsmės stebėsenos mechanizmai ir perspektyvų vertinimas yra svarbios ES skaitmeninės pramonės saugumo užtikrinimo priemonės, visų pirma užtikrinant MVĮ ir vartotojų apsaugą;

29.  pabrėžia, kad itin daug dėmesio reikia skirti su pramone arba gamyba susijusių duomenų ir informacijos rinkimo ir galimybių su jais susipažinti klausimams; todėl pabrėžia, kad itin daug dėmesio taip pat reikia skirti duomenų suverenumo, atvirosios ir standartizuotos prieigos ir duomenų prieinamumo principams, taip pat inovacijų stiprinimui ir našumo didinimui, naujiems paslaugų ir verslo modeliams ir galimybėms atlikti saugumo auditą, kartu sudarant sąlygas sąžiningai konkurencijai; pabrėžia, kad naujų formų reglamentavimo taisykles dėl duomenų nuosavybės ir prieigos prie duomenų reikia priimti labai atsargiai ir tik išsamiai pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, mano, kad reikia apsaugoti ir ginti ir inovacijas, ir darbuotojų ir vartotojų privatumą, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; be to, pabrėžia, kad reikėtų skatinti atskleisti informaciją ir sudaryti sąlygas su ja susipažinti viešojo intereso ir moksliniais tikslais; atkreipia dėmesį į Komisijos šios srities pasiūlymą dėl duomenimis grindžiamos ekonomikos, kuriuo siekiama skatinti bendrą Europos duomenų rinką; mano, kad per šiuo metu vykstančias diskusijas dėl duomenų apsaugos tvarkos, siekiant skatinti kurti techninius sprendimus, skirtus patikimiems atpažinties ir keitimosi duomenimis sprendimams, reikia pabrėžti du esminius aspektus – viena vertus, numatytąsias sutarčių taisykles, kita vertus, nesąžiningos veiklos kontrolės įmonėms palaikant sutartinius santykius priemonių nustatymą;

30.  pabrėžia, kad Europos debesijos iniciatyva, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl laisvo duomenų judėjimo, kuriuo siekiama panaikinti nepagrįstus duomenų vietos apribojimus, gali dar labiau paskatinti Europos pramonės, visų pirma MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, skaitmeninimo procesą ir panaikinti ES bendrosios rinkos susiskaidymą; ragina Komisiją stebėti, kaip patvirtinama ir nuosekliai įgyvendinama Europos debesijos iniciatyva, siekiant užtikrinti teisingą, greitą, patikimą ir sklandų duomenų srautą ir naudojimą; primena Komisijai jos įsipareigojimą savo komunikate pristatyti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl laisvo duomenų judėjimo ES, kad būtų pašalinti nepagrįsti nacionaline teise ar reglamentavimu keliami lokalizavimo reikalavimai;

31.  tvirtai mano, kad ypač transporto sektoriuje atvirieji ir didieji duomenys bei duomenų analizės išlieka esminiai aspektai siekiant visapusiškai pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais ir skatinti naujoves; apgailestauja, kad iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti laisvesnį duomenų srautą, tebėra suskaidytos; pabrėžia, kad reikia daugiau teisinio tikrumo, visų pirma kalbant apie nuosavybę ir atsakomybę, remiantis visišku privatumo užtikrinimu ir duomenų apsauga;

32.  pripažįsta galimybes, kurias pramonės skaitmeninimas teikia sektorių duomenų paieškai ir viešųjų ir pusiau viešųjų institucijų bei rinkos dalyvių vykdomam valdymui;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus vaidmuo tenka struktūros atvirumo kaip skaitmeninių komponentų kūrimo principo integravimui;

34.  pripažįsta, kad svarbu apsaugoti praktinę patirtį keičiantis pramonės skaitmeniniais komponentais ir siejant juos tarpusavyje ir tuo pat metu sudaryti sąlygas sąveikumui ir tarpusavio sujungiamumui ir šiuos procesus skatinti;

35.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti Europos pirmavimą pramonės skaitmeninimo srityje, būtina įgyvendinti tvirtą su valstybėmis narėmis ir Komisija suderintą standartizacijos strategiją, taip pat sąveikumą skaitmeninėje srityje; atkreipia dėmesį į svarbią ir unikalią Europos standartizacijos institucijų struktūrą ir į tai, kad jos laikosi įtraukaus ir sutariamu grindžiamo požiūrio, įtraukdamos visuomenės suinteresuotuosius subjektus ir ypač MVĮ; ragina Komisiją skatinti ir plėtoti atvirųjų standartų kūrimą ir palankiai vertina Komisijos ketinimą užtikrinti prieigą prie su standartais susietų patentų ir veiksmingą jų licencijavimą, laikantis teisingų, pagrįstų ir nediskriminacinių (angl. fair, reasonable and non-discriminatory, FRAND) sąlygų, taip pat pripažįsta, kad tai labai svarbu siekiant ES skatinti inovacijas ir MTTP; mano, kad žiedinė ekonomika galėtų būti pagrindinė varomoji nuoseklios informacijos srautų standartizacijos pramonės vertės grandinėse jėga; ragina laikytis ES mastu Europos standartizacijos organizacijose (CEN, CENELEC ir ETSI) suderinto požiūrio į tarptautinius forumus ir konsorciumus; mano, kad pageidautina siekti nustatyti pasaulinius ir visuotinius standartus, tačiau taip pat pabrėžia, kad yra pasirengęs toliau plėtoti Europos standartus, jeigu tarptautinis bendradarbiavimas standartizacijos forumuose nebus konstruktyvus; mano, kad sąveikumas yra būtina sąlyga, visų pirma daiktų interneto srityje, siekiant užtikrinti, kad kuriamos naujos technologijos pagerins galimybes vartotojams, kurie neturėtų būti susaistyti tik su keliais konkrečiais paslaugų teikėjais;

36.  pabrėžia, kad skaitmeninimo srities kliūtys prekybai trukdo plėtoti tarptautinę Europos pramonės veiklą ir daro neigiamą poveikį Europos konkurencingumui; mano, kad ES ir trečiųjų šalių sąžiningos prekybos susitarimai gali labai padėti plėtoti bendras tarptautines duomenų apsaugos, duomenų srautų, duomenų naudojimo ir standartizacijos srities taisykles;

Socialinis aspektas: įgūdžiai, švietimas ir socialinės inovacijos

37.  mano, kad, siekiant įtraukti pertvarkos poveikį į Europos socialinius ir ekonominius modelius, reikia dėti daug pastangų švietimo, apmokestinimo ir socialinės apsaugos sistemų srityse; atkreipia dėmesį, kad pramonės skaitmeninė transformacija daro didelį socialinį poveikį: pradedant užimtumu, darbo sąlygomis ir darbuotojų teisėmis ir baigiant švietimu ir įgūdžių lavinimu, e. sveikata, aplinka ir darniu vystymusi; pabrėžia būtinybę šių pokyčių metu ir toliau užtikrinti saugumą; ragina Komisiją deramai ištirti pramonės skaitmeninimo socialinį poveikį ir imtis veiksmų dėl jo, taip pat prireikus pasiūlyti tolesnių priemonių, skirtų skaitmeninei atskirčiai mažinti ir įtraukiai skaitmeninei visuomenei skatinti, tuo pat metu didinant Europos konkurencingumą;

38.  primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apibrėžė darbuotojo sąvoką remdamasis tam tikrais darbo santykius apibrėžiančiais kriterijais, pvz., pavaldumas, atlyginimas ir darbo pobūdžiu(12); ragina užtikrinti sąvokos „darbas“ skaitmeninėje darbo rinkoje apibrėžties teisinį tikrumą, siekiant užtikrinti atitiktį darbo ir socialiniams teisės aktams; tvirtina, kad visi platformų ekonomikos darbuotojai dirba arba pagal sutartis, arba savarankiškai, ir todėl turėtų būti atitinkamai klasifikuojami, nesvarbu, kokia jų sutartinė padėtis;

39.  pabrėžia, kad švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra socialinės sanglaudos skaitmeninėje visuomenėje pagrindas; pabrėžia, kad Europa susiduria su skaitmenine atskirtimi šioje srityje; ragina, pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir jiems dalyvaujant, įgyvendinti Įgūdžių garantijos iniciatyvą ir ragina valstybes nares rasti būdų patenkinti piliečių poreikiams dėl tęstinio mokymo ir perkvalifikavimo, kvalifikacijos didino ir mokymosi visą gyvenimą siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie išmaniosios ekonomikos; pabrėžia, kad per šiuos procesus svarbu užtikrinti skaitmeninių įgūdžių plėtojimą ir pripažinimą, ir atkreipia dėmesį į naują tendenciją tuo pačiu metu ugdyti keletą įgūdžių; mano, kad darbdaviai turėtų naudotis Europos socialinio fondo lėšomis tokiam mokymui organizuoti ir skatindami naudotis skaitmeninių priemonių rinkiniu kvalifikacijai kelti bendradarbiaujant su pramonės atstovais ir socialiniais partneriais; palankiai vertina mokymo medžiagos ir konkretiems sektoriams pritaikytų mokymo programų rengimą; prašo Komisiją išnagrinėti galimybes nustatyti tęstinio skaitmeninių įgūdžių ugdymo programų sertifikavimo sistemą;

40.  pabrėžia, kad skaitmeniniai įgūdžiai turi būti įtraukti į nacionalines švietimo programas; pažymi, kad, siekiant šio tikslo, reikėtų toliau plėtoti tokias Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) remiamas iniciatyvas kaip Europos kibernetinio saugumo mėnuo ir Europos kibernetinio saugumo iššūkis; pabrėžia, kad svarbu specialiai rengti mokytojus ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir kad reikėtų ugdyti visų vaikų skaitmeninius įgūdžius; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visose mokyklose būtų įdiegtas belaidis vietinis tinklas ir joms būtų suteikta šiuolaikinė IT įranga; pažymi, kad programavimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, kad būtų galima pasimokyti iš nusistovėjusios praktikos, pavyzdžiui, iš programos „Fit4Coding“, skaitmeninės akademijos iniciatyvų, e. mokymosi programų arba iš tokių kodavimo mokyklų kaip „Webforce3“; prašo Komisiją skatinti į EBPO ir (arba) PISA vertinimus įtraukti skaitmeninių įgūdžių tikrinimą, kad būtų galima didinti konkurenciją ir palyginti ES valstybių narių rezultatus; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, parengti tarpdalykines studijų programas, kuriomis būtų siekiama integruoti kelių rūšių kompetenciją, pavyzdžiui, IT ir verslo valdymo arba inžinerijos ir duomenų mokslų; pabrėžia, kad visos valstybės narės turėtų parengti išsamias nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas ir nustatyti jų tikslus, kaip padaryti jas paragino Komisija; pabrėžia, kad, rengiant ir įgyvendinant tokias strategijas, itin svarbų vaidmenį gali atlikti socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai; pažymi, kad iki šiol tik pusė ES valstybių narių sudarė nacionalines koalicijas užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti; pabrėžia, kad, nustačius specialią biudžeto eilutę, skirtą su skaitmeniniais įgūdžiais ir koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti susijusiai veiklai remti, būtų galima stiprinti informacijos sklaidą ir tolesnę veiklą;

41.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į profesinio mokymo skaitmeninimą ir amatų sektorių; pabrėžia, kad skaitmeninius įgūdžius taip pat reikia papildyti inžineriniais įgūdžiais ir kad kartu reikia skatinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) studijas, taip pat tokius socialinius emocinius įgūdžius kaip gebėjimas bendrauti, komandos koordinavimas ir kelis sektorius aprėpiantis mąstymas;

42.  reikalauja į visas skaitmeninimo iniciatyvas įtraukti lyčių aspektą, užtikrinant, kad vykdoma skaitmeninė transformacija taip pat taptų postūmiu užtikrinti lyčių lygybę; pabrėžia būtinybę skirti dėmesio didelei lyčių nelygybei IRT sektoriuje, kadangi jis yra labai svarbus ilgalaikiam Europos ekonomikos augimui ir gerovei užtikrinti;

43.  atkreipia dėmesį į skaitmeninimo potencialą užtikrinant socialinių ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumą ir neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų atskirtį įtrauktį darbo rinkoje; visų pirma pabrėžia nuotolinio darbo svarbą šiomis aplinkybėmis;

44.  pažymi, kad, kaip parodė iniciatyva EUROPEANA, Europos kūrinių skaitmeninimas suteikia didžiulę galimybę pagerinti jų prieinamumą, platinimą ir propagavimą, o skaitmeninės inovacijos gali būti postūmis kultūros kūrinių eksponavimo ir prieinamumo revoliucijai; pabrėžia, kad visų pirma svarbu skatinti 3D technologijų naudojimą siekiant rinkti duomenis apie prarastas kultūros vertybes ir paveldą ir norint juos atkurti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti Europos kultūros paveldo skaitmeninimo, išsaugojimo ir jo prieinamumo internete finansavimą;

45.  apgailestauja dėl to, kad kultūros objektai dažnai yra sunkiai pasiekiami negalią turintiems asmenims, ir atkreipia dėmesį į galimybes, kurių stipresnė skaitmeninė kultūrinė platforma teikia gerinant dalyvavimą ir užtikrinant geresnį kultūrinės patirties, objektų ir meno kūrinių prieinamumą visoje Europoje, nepaisant to, kokioje geografinėje vietovėje jie yra;

46.  ragina vykdyti mokslinius tyrimus pagalbinių technologijų srityje ir jas plėtoti – jos gali tapti naujais pramonės produktais, gerinančiais neįgalių asmenų įtrauktį.

47.  rekomenduoja pradėti nuolat keistis geriausios patirties pavyzdžiais, parengti dvejų metų pažangos peržiūrą ir rekomendacijas dėl pramonės skaitmeninimo;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.
(2) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 131.
(3) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57.
(4) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 41.
(5) OL C 482, 2016 12 23, p. 89.
(6) OL C 468, 2016 12 15, p. 19.
(7) OL C 93, 2016 3 9, p. 120.
(8) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 22.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0486.
(10) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.
(11) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 24.
(12) Žr. ESTT C-596/12 17 dalį ir ESTT C-232/09 39 dalį.


Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“
PDF 243kWORD 44k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Parlamento, Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų ir Komisijos bendro pareiškimo dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (2017/2586(RSP))
P8_TA(2017)0241B8-0390/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos (vystymasis), Komisijos ir Parlamento pasiektą susitarimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Europos konsensusą dėl vystymosi(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kuri buvo priimta per 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusį Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. paskelbtą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Pasiūlymas dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ (COM(2016)0740),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, įskaitant 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(3) ir 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

1.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti 2005 m. Europos konsensusą dėl vystymosi, siekiant atsižvelgti į naują pasaulio vystymosi kontekstą priėmus Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT), taip pat į ES teisinės ir institucinės struktūros pokyčius nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis;

2.  atkreipia dėmesį į naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi svarbą, nes tai esminis strateginis dokumentas, kuriame apibrėžiami bendri ES ir jos valstybių narių vizija, vertybės ir principai, susiję su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu vykdant savo vystomojo bendradarbiavimo politiką;

3.  teigiamai vertina tai, jog naujuoju konsensusu aiškiai pripažįstama, kad pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas yra skurdo mažinimas, o ilgainiui – ir jo panaikinimas, kaip nustatyta SESV 208 straipsnyje; pakartoja, kad šito turėtų būti siekiama visapusiškai laikantis veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo principų, kurie apima besivystančių šalių atsakomybę už vystymosi prioritetus, orientavimąsi į rezultatus, įtraukias partnerystes bei skaidrumą ir atskaitomybę;

4.  prabrėžia, kad būtini atskaitomybės mechanizmai, kad būtų galima vykdyti DVT, taip pat siekio 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų skirti oficialiai paramai stebėseną ir įgyvendinimą; ragina ES ir jos valstybes nares pateikti tvarkaraštį, kaip būtų galima laipsniškai įgyvendinti šiuos tikslus ir siekius, o apie pažangą kasmet informuoti Parlamentą;

5.  pritaria Parlamento, Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų ir Komisijos bendram pareiškimui dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1) Žr. Tarybos dokumentą 9459/2017.
(2) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0026.


Atsparumas kaip ES išorės veiklos strateginis prioritetas
PDF 274kWORD 46k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atsparumo kaip strateginio ES išorės veiklos prioriteto (2017/2594(RSP))
P8_TA(2017)0242B8-0381/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208, 210 ir 214 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. paskelbtą Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją (VESS),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012)0586) ir į 2013 m. birželio 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Atsparumo krizių ištiktose šalyse veiksmų planas 2013–2020 m. laikotarpiu“ (SWD(2013)0227),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl ES požiūrio į atsparumą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“;

–  atsižvelgdamas į šalių konferencijos sprendimą Nr. 1/CP.21, susijusį su Paryžiaus klimato susitarimo įsigaliojimu,

–  atsižvelgdamas į Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą 2015–2030 m. laikotarpiui, priimtą per trečiąją Jungtinių Tautų pasaulinę nelaimių rizikos mažinimo konferenciją, vykusią 2015 m. kovo 14–18 d. Sendajuje (Japonija),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2015–2030 m. veiksmų planas dėl Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos. Visoms ES politikos kryptims taikytinas nelaimių rizika grindžiamas metodas“ (SWD(2016)0205),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 23 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitą dėl Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais rezultatų (A/71/353),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Gyventi oriai: kai priklausomybę nuo pagalbos pakeičia savarankiškumas. Priverstinis perkėlimas ir vystymasis“ (COM(2016)0234),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „ES požiūris į atsparumą ir nelaimių rizikos mažinimą besivystančiose šalyse: per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“(1), į 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją „Pasiruošimas pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais. Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės“(2) ir į 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros(3),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl atsparumo kaip strateginio ES išorės veiksmų prioriteto (O-000033/2017 – B8-0313/2017),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 1,6 mlrd. žmonių gyvena 56 šalyse, kurios įvardijamos kaip nestabilios(4); kadangi nestabilią padėtį dažniausiai lemia žmonės; kadangi esant nestabiliai padėčiai dėl įvairių veiksnių, pvz., konfliktų ir nesaugumo, galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas trūkumo, priverstinio gyventojų perkėlimo, ypač didelio skurdo, nelygybės, maisto stygiaus, ekonominių sukrėtimų, prasto valdymo ir silpnų institucijų, korupcijos ir nebaudžiamumo ir gaivalinių nelaimių, kurių riziką didina klimato kaitos poveikis, didėja gyventojų pažeidžiamumas; kadangi esant nestabiliai padėčiai ypač svarbu skatinti atsparumą ir EBPO jį apibūdina penkiais skirtingais, bet tarpusavyje susijusiais – ekonominiu, aplinkosauginiu, politiniu, saugumo ir socialiniu – aspektais;

B.  kadangi atsparumo koncepcija naudojama ES ir kitų tarptautinių organizacijų politikoje daugelį metų ir, kaip matyti, jos aprėptis didėja; kadangi 2013 m. Taryba savo išvadose dėl atsparumo jį apibrėžia kaip „asmens, namų ūkio, bendruomenės, šalies ar regiono gebėjimą pasirengti sunkumams ir sukrėtimams, atremti juos, prie jų prisitaikyti ir greitai atsigauti nekeliant pavojaus ilgalaikėms vystymosi perspektyvoms“;

C.  kadangi visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje (VESS) nurodoma, kad „į rytus ir į pietus nuo Sąjungos esančių valstybių ir visuomenės atsparumas“ yra vienas iš pagrindinių penkių ES išorės veiksmų prioritetų ir atsparumas apibrėžiamas kaip „valstybių ir jų visuomenės gebėjimas reformuotis, taip atlaikant vidaus ir išorės krizes ir nuo jų atsigaunant“; kadangi ES visuotinėje strategijoje patvirtinama, kad „atsparios valstybės pagrindas – atspari visuomenė, kurioje vyrauja demokratija, pasitikėjimas institucijomis ir darnus vystymasis“;

D.  kadangi ES visuotinėje strategijoje taip pat teigiama, kad ES „patvirtins jungtinį požiūrį į humanitarinę, vystymosi, migracijos, prekybos, investicijų, infrastruktūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir mokslinių tyrimų politiką“ ir, be kita ko, vykdys konkretiems poreikiams pritaikytą politiką, kad būtų remiamas įtraukus ir atsakingas valdymas, skatinamos žmogaus teisės, laikysis vietos atsakomybe ir teisėmis grindžiamo požiūrio į reformas teisingumo, saugumo bei gynybos sektoriuose ir rems nestabilias valstybes, kovos su skurdu ir nelygybe, gilins santykius su pilietine visuomene, skatins energetikos ir aplinkos sektorių reformos politiką ir rems darnius atsakomuosius veiksmus maisto gamybos ir vandens naudojimo srityse;

E.  kadangi ES išorės veiksmams reikia taikyti įvairialypį požiūrį į atsparumą ir kadangi jį, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, galima paskatinti didinant, visų pirma, paramą vystymuisi ir, kai reikia, humanitarinę pagalbą, kartu kuriant su aplinkos apsauga susijusią politiką, kuriomis aiškiai siekiama sumažinti pažeidžiamumą ir nelaimių riziką, nes tai – esminės priemonės humanitariniams poreikiams mažinti; kadangi ES užsienio politika taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant atsparumą, būtent skatinant darnų vystymąsi, žmogaus teises ir politinį dialogą, taip pat skatinant naudoti išankstinio įspėjimo sistemas ir siekiant išvengti socialinių ir ekonominių sukrėtimų, tokių kaip badas, nelygybės augimas, žmogaus teisių pažeidimai ir smurtiniai konfliktai, o konfliktams kilus – juos išspręsti;

F.  kadangi ES turėtų skatinti integruotą požiūrį į savo išorės veiksmus ir tuo pat metu stiprinti savo indėlį į darnų vystymąsi ir pripažinti kiekvienos politikos krypties įgaliojimus ir tikslus, kaip tai pripažįstama Sutartyse; kadangi tai ypač svarbu krizės aplinkybėmis ir atsižvelgiant į ES humanitarines operacijas, kurių negalima laikyti krizės valdymo priemone ir kurias vykdant reikia visapusiškai vadovautis humanitarinės pagalbos principais, kaip nustatyta Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos, ir siekti nuoseklios, veiksmingos ir kokybiškos humanitarinės pagalbos; kadangi ES turėtų ir toliau skatinti visas konflikto šalis paisyti žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės;

G.  kadangi atliekant humanitarines operacijas reikėtų vadovautis tarptautiniu lygmeniu pripažintų standartų ir principų rinkiniu, nes jie paminėti „Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio judėjimo bei nevyriausybinių organizacijų elgesio kodekse dėl pagalbos nelaimių atveju“ ir aiškiai įtraukti į „Humanitarinę chartiją“;

H.  kadangi atsparumo skatinimą reikia suvokti kaip ilgalaikes pastangas, susietas su darnaus vystymosi skatinimo veikla, o vystymasis bus darnus, tik jei jis bus atsparus sukrėtimams, sunkumams ir pokyčiams; kadangi dalis ES užsienio politikos ir vystomojo bendradarbiavimo programų, skatinančių atsparumą, turi būti pritaikytos konkrečioms aplinkybėms ir jomis siekiama prisidėti prie nacionalinių atsparumo strategijų, už kurias atsakingos valstybių partnerių vyriausybės, kurios taip pat atskaitingos savo gyventojams, stiprinimo;

I.  kadangi siekiant atsparumo, taigi, ir siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), itin svarbu, laikantis Sendajaus programos prioritetų, suvokti riziką, stiprinti rizikos valdymą ir investuoti į išankstinio įspėjimo ir išankstinio reagavimo sistemas, taikyti prevencines priemones ir mažinti nelaimių riziką;

J.  kadangi susitelkimas į žmones turėtų būti itin svarbus ES požiūrio į atsparumą aspektas, be kita ko, kai įmanoma, dirbant su nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų subjektais ir didinant jų pajėgumus, kad būtų sustiprintas šis susitelkimas, taip pat pripažįstant ir remiant itin svarbų pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos bendruomenių vaidmenį;

K.  kadangi gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės skirtingai paveikia moteris, mergaites, berniukus ir vyrus, o lyčių nelygybė sustiprina sunkumų ir sukrėtimų poveikį ir trukdo darniam vystymuisi;

L.  kadangi per krizes ir konfliktus labiausiai nukenčia moterys ir mergaitės; kadangi įvykus nelaimėms ir po jų moterims ir mergaitėms nepalyginamai dažniau kyla pavojus, jos dažniau praranda pragyvenimo šaltinį, saugumą ir netgi gyvybę; kadangi dėl perkėlimo ir įprastos apsaugos struktūrų žlugimo bei paramos nutraukimo moterims ir mergaitėms kyla didesnis pavojus; kadangi esant krizinėms aplinkybėms dėl prievartavimo, seksualinio išnaudojimo ir rizikingo elgesio labai padidėja nepageidaujamo nėštumo atvejų, lytiškai plintančių infekcijų ir reprodukcinės sveikatos komplikacijų tikimybė;

M.  kadangi siekiant skatinti atsparumą labai svarbu suteikti moterims galių; kadangi siekiant, kad programos būtų veiksmingos, visapusiškos ir tvarios, jomis reikia kurti ir stiprinti atsparumą, į jas privalu įtraukti moteris, taip pat jomis turi būti skiriama dėmesio konkretiems gebėjimams ir prisitaikymo mechanizmams;

N.  kadangi šeima yra svarbi institucija, atliekanti pagrindines gamybos, vartojimo, reprodukcines ir kaupimo funkcijas, susijusias su socialinių ir ekonominių galių suteikimu pavieniams asmenims ir visuomenėms; kadangi šeimos ir jų nariai teikia globėjišką paramą, o jų atsparų elgesį gali atspindėti išlaikytas įprastas optimizmas, sumanumas ir ryžtas, nepaisant nepalankios padėties; kadangi šios stiprybės ir ištekliai suteikia pavieniams asmenims galimybę sėkmingai reaguoti į krizes ir iššūkius;

O.  kadangi įgyvendinant ES išorės veiksmus taikomu požiūriu į atsparumą ypač daug dėmesio reikėtų skirti pažeidžiamiausių visuomenės dalių, įskaitant labiausiai nepasiturinčius asmenis, mažumas, prievarta perkeltus gyventojus, moteris, vaikus, migrantus, užsikrėtusius ŽIV žmones, LGBTI asmenis, neįgaliuosius ir pagyvenusius žmones, poreikiams;

1.  palankiai vertina tai, kad pagal VESS pripažįstama atsparumo skatinimo svarba ir jo skatinimas tapo ES išorės veiksmų prioritetu; palankiai vertina teigiamą indėlį, kurį didesnis politinis, diplomatinis ir saugumo dėmesys atsparumo skatinimui gali suteikti šalyse partnerėse, tačiau pabrėžia, kad atsparumo negalima sumenkinti iki šių aspektų;

2.  dar kartą patvirtina, kad ES valstybės narės turi gerbti savo oficialios paramos vystymuisi įsipareigojimus ir stiprinti atsparumą, įgyvendinant su vystymusi ir humanitarine pagalba susijusią savo strategiją ir planavimo procesus; todėl pabrėžia, kokia svarbi EBPO atsparumo sistemų analizavimo programa, padedanti perkelti strategijas į veiksmingesnius skirtingiems sektoriams skirtos ir daugialypės programos planus;

3.  mano, kad dabartinis ES požiūris į atsparumą, įskaitant įsipareigojimus spręsti pagrindines krizių priežastis ir pažeidžiamumo klausimą, kaip numatyta 2012 m. Komisijos komunikate ir 2013 m. Tarybos išvadose, vis dar yra iš esmės pagrįstas ir juo turėtų būti vadovaujamasi toliau, kartu pripažįstant, kad į naują bendrą komunikatą reikia įtraukti įgyvendinant šią politiką įgytą patirtį; svarsto, kaip komunikatu bus atsižvelgiama į atlikus vertinimus gautą informaciją, nes pagrindinį vertinimą planuojama atlikti tik 2018 m.; mano, kad reikėtų visapusiškai įgyvendinti 2013–2020 m. atsparumo didinimo veiksmų planą;

4.  pabrėžia, kad atsparumas turi daug aspektų – žmogiškąjį, ekonomikos, aplinkos, politikos, saugumo ir visuomenės, – ir palankiai vertina tai, kad ši koncepcija tampa svarbi ES užsienio ir saugumo politikos, vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse; pabrėžia, kad reikia gerbti aiškius kiekvienos politikos krypties įgaliojimus ir uždavinius ir kartu taip pat skatinti didesnį įvairių politikos krypčių nuoseklumą siekiant darnaus vystymosi; primena, kaip svarbu, atliekant visus ES išorės veiksmus, užtikrinti, kad būtų laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir kad įgyvendinant ES politiką nebūtų silpninamos besivystančių šalių pastangos siekti darnaus vystymosi tikslų;

5.  ypač pabrėžia ypatingą humanitarinės pagalbos padėtį, nes ji turi būti teikiama vadovaujantis vien poreikiais ir įgyvendinama su didžiausia pagarba pagrindiniams humanitariniams žmonijos, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principams ir pagarba Ženevos konvencijose ir jų papildomuose protokoluose nustatytoms žmogaus teisėms; pabrėžia, kad paisyti humanitarinių principų yra būtina, jei norima pasiekti gyventojus, kuriems reikia pagalbos, ir apsaugoti su humanitarinės pagalbos teikimu susijusius veikėjus;

6.  palankiai vertina tai, kad ES ir valstybių narių teikiamai humanitarinei pagalbai neturėtų būti taikomi kitų partnerių paramos teikėjų nustatyti apribojimai, susiję su būtina medicinos pagalba, įskaitant ginkluotų konfliktų metu išprievartautų moterų ir mergaičių teisę į saugius abortus, tačiau šiai pagalbai turėtų būti taikoma tarptautinė humanitarinė teisė;

7.  pabrėžia tai, kad atsparumo didinimas šalyse partnerėse yra ilgalaikis procesas ir kad dėl to jį reikia integruoti į vystymosi programas, kuriomis įtraukiami pažeidžiamiausi visuomenės segmentai, ir į finansinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad naujame bendrame komunikate tai turėtų būti pripažįstama ir pritariama atsparumo skatinimui, kaip svarbiausiam šalių partnerių, ypač nestabilių valstybių, darnaus vystymosi strategijų elementui; pažymi, kad šios strategijos turi būti pritaikytos konkrečioms aplinkybėms ir derėti su vystymosi veiksmingumo principais, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu: šalių partnerių, gaunančių paramą, atsakomybės už vystymosi prioritetus (įskaitant suderinimą su nacionalinėmis vystymosi strategijomis), susitelkimo į rezultatus, įtraukių partnerysčių ir skaidrumo bei atskaitomybės principais; pabrėžia, kad šiuo požiūriu svarbus Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės stebėsenos ir kontrolės vaidmuo;

8.  primygtinai ragina Komisiją įtraukti atsparumą ir jo daugiaaspektiškumą į savo politinį dialogą su besivystančiomis šalimis kaip pagrindinį elementą;

9.  pabrėžia, koks visapusiškai svarbus su atsparumu susijusių ES veiksmų teikiant humanitarinę ir vystymosi pagalbą bendras programavimas, siekiant užtikrinti didžiausią galimą papildomumą ir mažesnį pagalbos suskaidymą, taip pat užtikrinti, kad trumpalaikiais veiksmais būtų padėtas pagrindas vidutinės trukmės ir ilgalaikėms intervencijoms;

10.  pabrėžia, kaip svarbu teikti techninę pagalbą mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms, ypač tvarios žemėtvarkos, ekosistemų išsaugojimo ir vandentiekos srityse, nes jos yra itin svarbios siekiant naudos tiek aplinkai, tiek nuo jos priklausomiems žmonėms;

11.  primena, kad būtent nepasiturintiems žmonėms labiausiai gresia ilgai jausti dideles nelaimių pasekmes, susijusias su pajamomis ir gerove; primygtinai tvirtina, kad todėl svarbiausias ir visaapimantis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas turi būti skurdo panaikinimas darnaus vystymosi sąlygomis, kad visiems būtų užtikrintas orumas ir deramos gyvenimo sąlygos;

12.  pabrėžia, kad stiprinant atsparumą itin svarbus nelaimių rizikos mažinimas; ragina ES užtikrinti, kad jos atsparumo skatinimo veiksmai naujame bendrame komunikate būtų suderinti su įsipareigojimais ir tikslais, nustatytais Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje, ir kad jie būtų įgyvendinami pasitelkiant Europos Komisijos Sendajaus veiksmų planą, kuriuo skatinama visoms ES politikos kryptims taikyti nelaimių rizika grindžiamą požiūrį, taip pat užtikrinti, kad šiam prioritetui būtų skirta pakankamai išteklių; pabrėžia, kad rizikos valdymas yra itin svarbus siekiant darnaus vystymosi, ir ragina tobulinti įtraukias vietos ir nacionalines nelaimių rizikos mažinimo strategijas ir vystyti visą visuomenę ir visas pavojaus rūšis apimantį požiūrį, taikomą valdant nelaimių riziką, taip siekiant sumažinti pažeidžiamumą ir padidinti atsparumą; ragina stiprinti sąsajas tarp nelaimių rizikos mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir miestų politikos bei iniciatyvų;

13.  ragina stiprinti asmeninį ir bendruomenių atsparumą ir daugiausia dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms, įskaitant labiausiai nepasiturinčius visuomenės atstovus, mažumas, šeimas, moteris, vaikus, migrantus, užsikrėtusius ŽIV žmones, LGBTI asmenis, neįgaliuosius ir pagyvenusius žmones, kad jie ir toliau būtų laikomi svarbiausiais skatinant atsparumą ES išorės veiksmų srityje; atkreipia dėmesį į itin svarbų pilietinės visuomenės ir vietos bendruomenių vaidmenį didinant atsparumą; taip pat pabrėžia, kad svarbu rinkti ir skleisti pagal atitinkamus aspektus suskirstytus duomenis, kad būtų galima suprasti pažeidžiamų grupių padėtį ir ją spręsti;

14.  nurodo, kad veiksmingai didinant atsparumą privalu pripažinti šeimų reikšmę ir stiprinti jų gebėjimą atlaikyti sukrėtimus;

15.  ragina vykdyti programavimą atsižvelgiant į lyčių aspektą, kad taip būtų skatinamas moterų dalyvavimas ir sprendžiami moterims rūpimi klausimai, kylantys stiprinant jų atsparumą nelaimėms ir klimato kaitai, taip pat kad būtų užtikrinamos moterų teisės, įskaitant teises į nuosavybę ir žemės nuosavybės apsaugą, pvz., susijusias su vandeniu, miškais, apgyvendinimu ir kitu turtu;

16.  ragina toliau dėti pastangas siekiant gerinti moterų ir mergaičių prieigą prie švietimo sveikatos ir lytinės sveikatos klausimais, šeimos planavimo, nėščiųjų priežiūros ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių, būtent skirti dėmesio didele dalimi nepasiektam 5-ajam Tūkstantmečio vystymosi tikslui (TVT) dėl gimdyvių sveikatos, taip pat mažinti naujagimių ir vaikų mirtingumą ir vengti labai rizikingų gimdymų;

17.  pabrėžia, kaip svarbu esant nepaprastajai padėčiai suteikti galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros ir kitomis paslaugomis, taip pat galimybę gauti vandens, užtikrinti sanitarijos ir higienos sąlygas ir ilgalaikį visuomenės sveikatos planavimą;

18.  atkreipia dėmesį į ypatingą problemą, kurią kelia priverstinis ir užsitęsęs gyventojų perkėlimas daugeliui nestabilių ir nukentėjusių nuo konfliktų šalių bei jų kaimynystėje esančių šalių; pabrėžia, kad privalu besąlygiškai užtikrinti perkeltų asmenų apsaugą ir kad visų svarbiausia didinti nukentėjusių gyventojų ir juos priimančių bendruomenių atsparumą ir savarankiškumą, kaip nustatyta Komisijos komunikate „Gyventi oriai“; primena, koks svarbus savarankiškumas skatinant orumą ir atsparumą;

19.  pabrėžia, jog reikia išplėsti Konvencijos dėl pabėgėlių ir Kampalos konvencijos taikymo sritį, siekiant apsaugoti perkeltus asmenis visame pasaulyje ir jiems padėti, taip pat apsaugoti nuo įvairių smurto formų, pvz., prekybos žmonėmis ir smurto dėl lyties, nukentėjusius asmenis, nes jie gali pagrįstai baimintis persekiojimo arba jiems gali kilti pavojus patirti didelę žalą;

20.  pripažįsta, kad valstybės atsparumas yra svarbus atsparumo aspektas, ir pabrėžia, kad šalių atsparumą ir stabilumą tiesiogiai lemia pagarba žmogaus teisėms, demokratijos tvirtumas, teisinė valstybė ir geras valdymas, pasitikėjimas institucijomis ir atskaitomybė šalies piliečiams, tačiau svarbiausia – pavienių ar asociacijose dalyvaujančių piliečių įtraukimas į galimų sprendimų paieškas – tikslai, kurių kiekvieną privalu skatinti ir ginti įgyvendinant VESS; pabrėžia, kaip svarbu, siekiant stiprinti atsparumą, gerinti pagrindines viešąsias paslaugas, pvz., švietimą, sveikatos apsaugą, vandentieką ir sanitarines sąlygas;

21.  pabrėžia, kad atsparumo koncepcija ES išorės veiksmų srityje turėtų išlaikyti pasaulinio masto geografinę aprėptį; pažymi, kad atsparumo didinimas turėtų būti vienas iš žmogaus teisių ir darnaus vystymosi šalyse partnerėse skatinimo tikslų ir neturėtų būti apsiribojama geografinėmis zonomis, patiriančiomis saugumo krizes, darančias tiesioginį poveikį ES; pabrėžia, kad skatinant atsparumą visais atvejais reikėtų teikti pirmenybę ir ypač daug dėmesio skirti mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nestabilioms valstybėms ir šalims, patiriančioms pasikartojančias ir sezonines krizes, ir naikinti pagrindines krizių priežastis, būtent stiprinant prevencines priemones ir vykdant pasirengimo veiklą;

22.  pabrėžia, kokios svarbios yra išankstinio įspėjimo sistemos ir išankstinio reagavimo pajėgumai, kaip mechanizmas atsparumui skatinti, ir ragina ES šioje srityje dėti daugiau pastangų, būtent skatinti glaudesnį skirtingų šios srities veiklos vykdytojų, ypač ES delegacijose, bendradarbiavimą ir rengti bendras nestabilių sąlygų analizes ir mainus su panašiais pavojais susiduriančiuose regionuose, kuriuose dažnos gaivalinės nelaimės, nes tai paskatintų geresnį suvokimą ir geriau koordinuotą atsaką rengiant ES politikos dokumentus, taip pat tarp ES institucijų ir valstybių narių;

23.  ragina skirti pakankamai lėšų atsparumui skatinti, atsižvelgiant į tai, kad atsparumas – vienas iš ES strateginių prioritetų; palankiai vertintų strateginius apsvarstymus, prieš priimant kitą daugiametę finansinę programą, apie tai, kaip ES gali veiksmingiau panaudoti turimas išorės finansavimo priemones ir novatoriškus mechanizmus ir toliau užtikrinti, kad jie derės su vystymosi veiksmingumo principais, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu, taip siekiant, kad į vystymosi ir paramos strategijas bei programas būtų sistemingai įtraukiamas atsparumas; pabrėžia, kad veiksmai gali būti finansuojami pagal skirtingas priemones taikant papildomumo principą ir pabrėžia, kad naudojant lėšas, gautas pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, pagrindinis tikslas ir toliau turi būti skurdo mažinimas;

24.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nelaimių ir krizių aplinkybes, reikia stiprinti ir plėtoti švietimą ir gerinti informacijos bei žinių sklaidą, rinkimą ir perdavimą, nes tai padės stiprinti bendruomenių atsparumą, skatinti elgsenos pokyčius ir formuoti pasirengimo nelaimėms kultūrą;

25.  ragina stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą siekiant atsparumo; atsižvelgdamas į tai, primena, koks svarbus Komisijos komunikatas „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“; ragina Komisiją ir toliau paprastinti sąlygas įsitraukti privačiajam sektoriui, sukuriant paskatų ir tinkamą aplinką, kad privatūs subjektai galėtų dalyvauti didinant atsparumą ir mažinant riziką šalyse partnerėse;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) OL C 468, 2016 12 15, p. 120.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0459.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0026.
(4) EBPO (2016 m.), States of Fragility 2016: Understanding violence (Nestabilios valstybės 2016 m. Smurto supratimas), EBPO leidinys, Paryžius.


Kova su antisemitizmu
PDF 254kWORD 45k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su antisemitizmu (2017/2692(RSP))
P8_TA(2017)0243B8-0383/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos preambulę, antrą įtrauką, ketvirtą–septintą įtraukas, 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. priimta Europos saugumo darbotvarkė,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 20 d. Europos Tarybos rezoliuciją Nr. 2106 (2016) „Atnaujintas įsipareigojimas kovoti su antisemitizmu Europoje“,

–  atsižvelgdamas į pirmojo metinio Komisijos kolokviumo pagrindinių teisių klausimais, surengto 2015 m. spalio 1 ir 2 d. ir pavadinto „Tolerancija ir pagarba. Antisemitinės ir antimusulmoniškos neapykantos prevencija ir kova su ja Europoje“ išvadas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. gruodžio mėn. Komisija paskyrė kovos su antisemitizmu koordinatorių,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

–  atsižvelgdamas į Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, dėl kurio 2016 m. gegužės 31 d. susitarė Komisija ir svarbiausios IT bendrovės bei kitos platformos ir socialinių tinklų bendrovės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į tikslinius smurtinius teroristinius išpuolius prieš žydų bendruomenės narius, per pastaruosius metus įvykdytus keliose valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į tai, kad už visų piliečių saugumą ir saugą pirmiausia yra atsakingos šalių vyriausybės, todėl jos turi visų pirma užtikrinti stebėseną ir smurto, įskaitant antisemitinį smurtą, prevenciją ir vykdyti pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES valstybėse narėse pastaraisiais metais labai padaugėjo antisemitinių išpuolių, kaip nurodyta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir kitų organizacijų pranešimuose;

B.  kadangi skelbiama, jog įgyvendintos tikslinės saugumo priemonės padėjo užkirsti kelią smurtiniams antisemitiniams išpuoliams ir sumažinti jų skaičių;

C.  kadangi kova su antisemitizmu yra visos visuomenės uždavinys;

1.  pabrėžia, kad neapykantą kurstanti kalba ir bet kokio pobūdžio smurtas prieš žydų tautybės ES piliečius yra nesuderinami su Europos Sąjungos vertybėmis;

2.  ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas bei agentūras perimti ir taikyti darbinę antisemitizmo apibrėžtį, taikomą Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso (angl. International Holocaust Remembrance Alliance, IHRA)(4) , kad būtų remiamos teisminės ir teisėsaugos institucijos joms siekiant veiksmingiau ir efektyviau nustatyti ir patraukti atsakomybėn antisemitinių išpuolių vykdytojus, šiuo klausimu taip pat ragina valstybes nares sekti Jungtinės Karalystės ir Austrijos pavyzdžiu;

3.  ragina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų aktyviai prisidedama prie jų žydų tautybės piliečių ir žydų religinių, švietimo ir kultūros įstaigų saugumo užtikrinimo, glaudžiai konsultuojantis ir palaikant dialogą su žydų bendruomenėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir NVO, kovojančiomis prieš diskriminaciją;

4.  palankiai vertina tai, kad buvo paskirtas Komisijos kovos su antisemitizmu koordinatorius, ir primygtinai ragina Komisiją teikti visas reikiamas priemones ir paramą, kad jis galėtų kuo efektyviau vykdyti veiklą;

5.  ragina valstybes nares paskirti nacionalinius kovos su antisemitizmu koordinatorius;

6.  ragina nacionalinių ir regioninių parlamentų narius ir politinius vadovus sistemingai ir viešai smerkti antisemitinius pareiškimus, parengti atkirtį duoti skirtų kalbų ir skleisti priešingas idėjas, taip pat sudaryti įvairioms partijoms priklausančių narių parlamentines kovos su antisemitizmu grupes, siekiant sustiprinti visų politinių jėgų kovą su antisemitizmu;

7.  pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų ir švietimo vaidmenį užkertant kelią visų formų neapykantai ir netolerancijai ir kovojant su jomis, taip pat ragina padidinti finansinę paramą;

8.  ragina valstybes nares paskatinti žiniasklaidą propaguoti pagarbą visiems tikėjimams ir branginti įvairovę, taip pat rengti žurnalistų mokymus visų formų antisemitizmo klausimais, siekiant spręsti galimų išankstinių nuostatų problemas;

9.  ragina valstybes nares, kuriose dar nelaikoma, kad su rase, tautybe ar etnine kilme, religija ar tikėjimu susiję motyvai yra nusikalstamos veikos sunkinanti aplinkybė, kuo greičiau ištaisyti šią padėtį ir visapusiškai bei tinkamai įgyvendinti ir taikyti Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, kad būtų užtikrinta, jog už antisemitinius veiksmus valstybės narės valdžios institucijos patrauktų baudžiamojon atsakomybėn tiek internete, tiek neinternetinėje aplinkoje;

10.  primygtinai teigia, kad teisėsaugos institucijoms būtina suteikti tikslinį mokymą, kaip kovoti su nusikaltimais dėl neapykantos ir su diskriminacija, kad būtina sukurti specialius kovos su neapykantos nusikaltimais policijos skyrius, jei tokių skyrių dar nėra, ir ragina ES agentūras ir tarptautines organizacijas padėti valstybėms narėms organizuoti tokius mokymus;

11.  ragina visais lygmenimis vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą persekiojant už neapykantos nusikaltimus, visų pirma persekiojant už sunkią nusikalstamą veiką, tokią kaip teroristinė veikla;

12.  ragina ES ir jos valstybes nares sustiprinti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta visapusiška ir veiksminga sistema, kurią taikant būtų sistemingai renkami patikimi, aktualūs ir palyginami duomenys apie neapykantos nusikaltimus, suskirstyti pagal motyvus, įskaitant teroro aktus;

13.  ragina valstybes nares elgesio kodekso, dėl kurio susitarė Komisija ir pagrindinės IT bendrovės, klausimu primygtinai reikalauti, kad interneto tarpininkai ir socialinių tinklų platformos nedelsiant imtųsi veiksmų, kuriais būtų vykdoma antisemitinės neapykantos kurstymo prevencija ir su juo kovojama;

14.  pabrėžia, kad mokyklos turi unikalią galimybę skleisti tolerancijos ir pagarbos vertybes, nes jos bendrauja su vaikais nuo jauno amžiaus;

15.  ragina valstybes nares skatinti mokyti apie Holokaustą (Šoa) mokyklose ir užtikrinti, kad mokytojai būtų tinkamai parengti šiai užduočiai ir kad jie galėtų tinkamai atsižvelgti į klasės įvairovę; taip pat ragina valstybes nares išnagrinėti galimybę persvarstyti vadovėlių turinį, kad žydų istorija ir dabartinis žydų gyvenimas būtų išsamiai ir adekvačiai nušviesti be jokių formų antisemitizmo;

16.  prašo Komisiją ir valstybes nares padidinti finansinę paramą tikslinei veiklai ir mokomiesiems projektams, plėtoti ir stiprinti partnerystes su Europos žydų bendruomenėmis ir institucijomis, ir paskatinti įvairių tikėjimų vaikų ir jaunimo mainus rengiant bendrus renginius, pradedant ir remiant šios srities informuotumo kampanijas;

17.  ragina Komisiją palaikyti glaudžius ryšius su tarptautiniais veikėjais, kaip antai UNESCO, ESBO ir Europos Taryba, taip pat su tarptautiniais partneriais, kad su antisemitizmu būtų kovojama tarptautiniu lygmeniu;

18.  ragina Komisiją prašyti, kad jai būtų suteiktas konsultanto statusas IHRA;

19.  ragina visas valstybes nares sausio 27 d. oficialiai minėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai, ESBO ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(2) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0485.
(4) http://ec.europa.eu/newsroom/just/item-detail.cfm?item_id=50144


Aukšto lygio JT konferencija darnaus vystymosi tikslo Nr. 14 įgyvendinimui remti (JT konferencija vandenynų klausimu)
PDF 254kWORD 40k
2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl aukšto lygio JT konferencijos darnaus vystymosi tikslo Nr. 14 įgyvendinimui paremti (JT Vandenyno konferencija) (2017/2653(RSP))
P8_TA(2017)0244B8-0382/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos(1) ir jo tikslus,

–  atsižvelgdamas į artėjančią aukšto lygio JT konferenciją darnaus vystymosi tikslo Nr. 14 įgyvendinimui paremti (JT Vandenyno konferencija), kuri bus surengta Jungtinių Tautų centrinėje būstinėje 2017 m. birželio 5–9 d.,

–  atsižvelgdamas į ketvirtąją aukšto lygio konferenciją „Mūsų vandenynas“, kurią Europos Sąjunga surengs Maltoje 2017 m. spalio 5–6 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Maltoje vykusią ministrų konferenciją dėl žvejybos Viduržemio jūroje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (JOIN(2016)0049),

–  atsižvelgdamas į klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, Komisijai „Aukšto lygio JT konferencija darnaus vystymosi tikslo Nr. 14 įgyvendinimui paremti (JT Vandenyno konferencija)“ (O-000031/2017 – B8-0311/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi vandenynai ir jūros yra labai svarbūs mūsų gyvenimui, gerovei ir ateičiai; kadangi šiuo metu sparčiai blogėjanti vandenynų būklė – šylantys ir rūgštėjantys vandenynai, nykstantys koralai, didėjantis spaudimas žuvų ištekliams ir augantis šiukšlių kiekis jūrose, mus įspėja, kad atėjo laikas imtis veiksmų, kad būtų sutelktas reikiamas vadovavimas siekiant apsaugoti mūsų vandenynus;

B.  kadangi Komisijos narys K. Vella paragino ES imtis daugiau veiksmų ir labiau dalyvauti siekiant apsaugoti mūsų jūras ir vandenynus;

C.  kadangi grėsmės ekosistemoms ir žvejybos vietoms, kurias kelia su mėlynuoju augimu susijusi veikla, kaip antai jūros dugno kasyba, naftos žvalgyba ir potvynio bei bangų energijos naudojimas, kartu su šios veiklos keliama rizika, yra nežinomos, peržengia sienas ir daro įtaką tradiciniams žvejybos plotams;

D.  kadangi smulkiosios žvejybos atstovų prieiga prie rinkų ir išteklių yra JT darbotvarkės iki 2030 m. prioritetas; kadangi žvejų nuomonė turėtų būti išklausyta visais žuvininkystės politikos sprendimų priėmimo proceso etapais;

E.  kadangi daugiau kaip 90 proc. darbuotojų žvejybos sektoriuje yra smulkiosios žvejybos atstovai, iš kurių pusė yra moterys, ir jų sužvejojamų žuvų kiekis sudaro maždaug 50 proc. pasaulyje sužvejojamo žuvų kiekio; kadangi, kaip teigiama Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškose gairėse dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo siekiant aprūpinimo maistu ir skurdo panaikinimo tikslo, smulkioji žvejyba yra vertingas gyvūninių baltymų šaltinis milijardams žmonių visame pasaulyje ir ji dažnai remia pakrančių bendruomenių vietos ekonomiką;

1.  palankiai vertina iniciatyvą surengti aukšto lygio JT konferenciją, kurioje būtų sutelktas dėmesys tam, kad reikia imtis pasaulinio masto veiksmų siekiant sumažinti neigiamą žmonių veiklos poveikį vandenynams;

2.  pažymi, kad nepaisant 2002 m. Johanesburge įvykusiame Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl tvaraus vystymosi priimto pasaulinio įsipareigojimo iki 2015 m. apriboti žuvų išteklių pereikvojimą, 31,4 proc. pasaulio žuvų išteklių vis dar žvejojami pernelyg intensyviai; primena, kad žuvininkystės išteklių pereikvojimas kelia rimtą grėsmę ne tik visoms jūrų ekosistemoms, bet ir aprūpinimui maistu ir viso pasaulio pakrančių bendruomenių ekonominiam ir socialiniam tvarumui;

3.  yra susirūpinęs, kad vandenynų rūgštėjimas, kurį sukelia didėjantis anglies dioksido kiekis, daro didelį neigiamą poveikį daugeliui jūrų organizmų; pabrėžia, kad reikia parengti veiksmingas prisitaikymo ir tarpsektorines poveikio švelninimo priemones siekiant didinti vandenynų ir pakrančių ekosistemų atsparumą vandenynų rūgštėjimui ir žalingam klimato kaitos poveikiui;

4.  pabrėžia, kad tam, kad būtų atkurti ir išsaugoti pereikvoti žuvų ištekliai viršijant dydį, kuriuo galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, pasaulio žuvininkystės valdymo srityje reikia įgyvendinti Sutartyse ir Bendroje žuvininkystės politikoje įtvirtintą ekosistemomis paremtą atsargumo principą;

5.  ragina priimant bet kokius sprendimus dėl žuvininkystės subsidijų atsižvelgti į smulkiosios žvejybos specifiką, vietinį pobūdį ir labai svarbų vaidmenį užtikrinant apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir socialinį pakrančių bendruomenių išgyvenimą;

6.  ragina valstybes prisiimti savo, kaip vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės, atitinkamą atsakomybę, visų pirma:

   vėliavos valstybes – visapusiškai įgyvendinti tarptautines ir nacionalines valdymo priemones, siekiant užtikrinti, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi taisyklių;
   pakrantės valstybes – užtikrinti tausią žvejybą jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir kontroliuoti galimybę naudotis šiais vandenimis, siekiant užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai;
   uosto valstybes – ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Susitarimą dėl uosto valstybės priemonių;
   rinkos valstybes – imtis priemonių, kad būtų užtikrintas geresnis kovos su NNN žvejyba, prekybos ir rinkos politikos koordinavimas;

7.  pabrėžia, kad, laikantis JT darnaus vystymosi tikslo Nr. 14.5, svarbu išsaugoti bent 10 proc. pakrančių ir jūrų teritorijų;

8.  pabrėžia JT darnaus vystymosi tikslo Nr. 14.5 svarbą didinant tvaraus jūrų išteklių naudojimo teikiamą ekonominę naudą mažoms besivystančioms salų valstybėms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, be kita ko, pasitelkiant tvarų žuvininkystės valdymą, akvakultūrą ir turizmą;

9.  ragina gerinti tvarų žuvininkystės valdymą, be kita ko, įgyvendinant mokslo žiniomis pagrįstas valdymo priemones;

10.  ragina stiprinti visų valstybių regioninį bendradarbiavimą žuvininkystės valdymo srityje, siekiant tvaraus ir teisingo migruojančių rūšių išteklių naudojimo, visų pirma mokslinių išteklių būklės vertinimų, stebėsenos ir kontrolės ir žvejybos veiklos kontrolės srityje, kaip buvo raginama 1995 m. JT susitarime dėl žuvų išteklių ir trijose peržiūros konferencijose, įvykusiose 2006 m., 2010 m. ir 2016 m.; mano, kad regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO) turėtų rūpintis visomis verslinės žvejybos tikslais naudojamomis rūšimis ir kad joms turėtų būti suteikta daugiau galių, kad jos galėtų efektyviai užtikrinti valdymo sprendimų vykdymą ir sankcijų taikymą.

11.  ragina Komisiją ir Tarybą toliau skatinti bendros žuvininkystės politikos principus ir tikslus;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

Teisinė informacija - Privatumo politika