Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2017 m. birželio 13 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Partnerių dalyvavimo ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklos rezultatų matomumo didinimas
 Mokslinių tyrimų 7-osios bendrosios programos išlaidų efektyvumas
 Bepilietybė Pietų ir Pietryčių Azijoje
 Tarpvalstybinis įmonių jungimasis ir skaidymas
 Sąjungos dalyvavimas Viduržemio jūros regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystėje (PRIMA) ***I
 Specialios priemonės, kad būtų galima nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms teikti papildomą pagalbą ***I
 Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas ***I
 Europos kultūros sostinės 2020–2033 m. ***I
 Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimas
 ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindiniai elementai
 Žuvų išteklių būklė ir Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus socialinė ir ekonominė padėtis

Partnerių dalyvavimo ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklos rezultatų matomumo didinimas
PDF 375kWORD 50k
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didesnio partnerių dalyvavimo ir matomumo užtikrinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumą (2016/2304(INI))
P8_TA(2017)0245A8-0201/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174, 175 ir 177 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Vėlavimas įgyvendinant ESI fondų veiksmų programas. Poveikis sanglaudos politikai ir tolesni veiksmai“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl naujų teritorinio vystymosi priemonių 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruota teritorinė investicija (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl sanglaudos politikos ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų rezultatų ir naujų elementų(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Užtikrinant sanglaudos politikos matomumą: informacijos ir komunikacijos taisyklės 2014–2020 m.“(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjį Komisijos užsakymu Eurobarometro atliktą greitąją apklausą Nr. 423 „Kiek piliečiai žino apie ES regioninę politiką ir kaip ją vertina“(9),

–  atsižvelgdamas į už regioninę ir miestų politiką atsakingo Komisijos nario Johanneso Hahno prašymu Luco van den Brandės 2014 m. spalio mėn. parengtą ataskaitą „Daugiapakopis valdymas ir partnerystė“(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Regionų komiteto 2016 m. komunikacijos planą „Regionų ir miestų ryšiai stiprina Europą“(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Komisijos užsakymu atliktą tyrimą „Partnerystės principo ir daugialypio valdymo įgyvendinimas 2014–2020 m. ESI fonduose“(12),

–  atsižvelgdamas į programos „Interreg Europe“ sekretoriato pranešimą „Projekto komunikacijos strategijos kūrimas“(13),

–  atsižvelgdamas į Lenkijos ekonomikos plėtros ministerijos užsakymu parengtą ataskaitą „Kokios naudos gauna 15 ES valstybių Višegrado ketverto šalyse įgyvendinant sanglaudos politiką?“ (ataskaita parengta paskelbus naudos, kurios 15 ES valstybių narių gavo Višegrado ketverto šalyse pradėjus taikyti sanglaudos politiką, ex post vertinimą ir prognozes)(14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovos su skurdu asociacijų tinklo (angl. European Anti-Poverty Network, EAPN) vadovą „Išklausyti piliečius: suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo stiprinimas dėl veiksmingo sprendimų priėmimo. Gairės ES ir nacionalinio lygmens sprendimus priimantiems asmenims“(15),

–  atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) 2014 m. lapkričio mėn. tyrimą „Žinių apie Europą skleidimas savo piliečiams: dabartinė padėtis ir perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) 2016 m. balandžio mėn. informacinį pranešimą „Tyrimas Regioninės plėtros komitetui: DFP laikotarpio vidurio peržiūra ir sanglaudos politika“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ERPF ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimas“ (SWD(2016)0318),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0201/2017),

A.  kadangi sanglaudos politika reikšmingai prisidėta prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo bei skirtumų tarp ES regionų mažinimo;

B.  kadangi, kaip parodė ne viena ataskaita ir nepriklausomas vertinimas, ES pagal sanglaudos politiką skirtos lėšos turi teigiamą poveikį ekonomikai ir piliečių gyvenimui, bet ne visada pakankamai gerai pranešama apie rezultatus ir informuotumas apie teigiamą sanglaudos politikos finansavimo poveikį vis dar palyginti nedidelis; kadangi ES sanglaudos politikos pridėtinė vertė viršija jų įrodytą teigiamą ekonominį, socialinį ir teritorinį poveikį, nes ji taip pat rodo valstybių narių ir regionų įsipareigojimą stiprinti Europos integraciją;

C.  kadangi labai svarbus galutinių vartotojų ir pilietinės visuomenės informuotumas apie ES finansuojamas vietos programas, nesvarbu, koks finansavimo lygis konkrečiame regione;

D.  kadangi partnerystės principu ir daugiapakopio valdymo modeliu, kurie grindžiami didesniu valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės veiksmų koordinavimu, galima efektyviai prisidėti prie to, kad būtų geriau informuojama apie ES politikos tikslus ir rezultatus;

E.  kadangi norint užtikrinti viešosios politikos atskaitomybę ir teisėtumą labai svarbus nuolatinis dialogas su pilietine visuomene ir jos dalyvavimas, nes tai suteikia bendros atsakomybės ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumo pojūtį;

F.  kadangi didinant ESI fondų matomumą galima prisidėti prie supratimo apie sanglaudos politikos veiksmingumą gerinimo ir susigrąžinti piliečių pasitikėjimą ir domėjimąsi Europos projektu;

G.  kadangi siekiant padidinti visuomenės dalyvavimą įgyvendinimo procese, itin svarbu, kad būtų nuosekliai teikiama informacija ne tik veiklos pabaigoje, kai informuojama apie konkrečius ESI fondų rezultatus, bet ir veiklos pradžioje siekiant, kad projektų rengėjai sužinotų apie finansavimo galimybes;

H.  kadangi reikėtų daugiau ir geresnių informacijos teikimo ir informavimo kanalų įvairinimo metodų;

Bendrieji aspektai

1.  pabrėžia, kad sanglaudos politika, įgyvendinama pasitelkiant penkis ESI fondus, yra viena pagrindinių viešųjų augimo priemonių, kuria užtikrinamos investicijos į visus ES regionus ir padedama mažinti skirtumus, skatinamas konkurencingumas ir pažangus, tvarus ir integracinis augimas, taip pat padedama gerinti ES piliečių gyvenimo kokybę;

2.  susirūpinęs pažymi, kad visuomenės informuotumas ir supratimas apie ES regioninės politikos veiksmingumą bėgant metams sumažėjo; pateikia nuorodą į 2015 m. rugsėjo mėn. „Eurobarometro“ apklausą Nr. 423, kurios rezultatai rodo, kad vos daugiau nei trečdalis (34 proc.) europiečių teigia girdėję apie ES bendrai finansuojamus projektus, kuriais prisidedama prie gyvenimo kokybės jų gyvenamojoje vietoje gerinimo; pažymi, kad didžioji dalis kaip svarbias politikos sritis minėjo švietimo, sveikatos, socialinės infrastruktūros ir aplinkos politiką; mano, kad ne tik ESI fondų lėšomis finansuojamų projektų kiekybė, bet visų pirma jų kokybė ir pridėtinė vertė, kurią rodo apčiuopiami rezultatai, yra išankstinė teigiamo informavimo apie ESI fondus sąlyga; todėl pabrėžia, kad, siekiant išvengti neveiksmingo lėšų naudojimo, kuris gali padaryti neigiamą reklamą sanglaudos politikai, vertinant, atrenkant, įgyvendinant ir užbaigiant projektus didžiausias dėmesys turi būti kreipiamas į tai, ar buvo pasiekti numatyti rezultatai; atkreipia dėmesį į tai, kad informavimo priemonės turi būti parenkamos ypatingą dėmesį skiriant jų turiniui ir taikymo sričiai, ir dar kartą pabrėžia, kad geriausia reklama padaroma tada, kai parodoma įgyvendinamų projektų svarba ir naudingumas;

3.  pažymi, kad, siekiant sukurti veiksmingas Europos komunikacijos strategijas, skirtas įgyvendinant sanglaudos politiką vykdomų investicijų matomumui užtikrinti, šių investicijų matomumo užtikrinimas turėtų išlikti bendra Komisijos ir valstybių narių atsakomybė; atsižvelgdamas į tai, pažymi valdymo institucijų ir kompetentingų vietos ir regioninės valdžios institucijų, kaip institucinio informavimo užtikrintojų ir paramos gavėjų, vaidmenį, nes, vietoje teikdamos informaciją bei priartindamos Europą prie piliečių, jos yra veiksmingiausia ryšių su piliečiais sąsaja; be to, primena, kad šios valdžios institucijos geriausiai išmano vietos ir regionų padėtį bei poreikius ir kad norint padidinti matomumą reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti informavimą ir skaidrumą visuomenės lygmeniu;

4.  pažymi, kad siekiant politikai suteikti daugiau matomumo reikia vykdyti dvilypį informavimo ir bendravimo su partneriais procesą; be to, pabrėžia, kad susiduriant su sudėtingais iššūkiais ir siekiant užtikrinti teisėtumą bei pasiūlyti veiksmingas ilgalaikes išeitis, valdžios institucijos, atsižvelgdamos į partnerystės principą, turi įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į visus derybų dėl partnerystės susitarimo ir veiklos programų bei jų įgyvendinimo etapus; be to, pabrėžia, kad reikia sustiprinti valdžios institucijų institucinius gebėjimus ir partnerių, ir dar kartą pabrėžia, kad Europos socialinis fondas (ESF) galėtų atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje;

5.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog nustatyta, kad valstybių narių padaryta pažanga racionalizuojant administracines procedūras platesnio regioninių ir vietos partnerių, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius bei pilietinei visuomenei atstovaujančius organus, įtraukimo ir dalyvavimo požiūriais yra nevienoda; primena socialinio dialogo svarbą šiuo požiūriu;

Iššūkiai, į kuriuos reikia reaguoti

6.  susirūpinęs nurodo, kad stiprėja euroskepticizmas ir prieš Europos Sąjungą nukreipta populistinė propaganda, iškraipanti informaciją apie Sąjungos politikos priemones, ir ragina Komisiją ir Tarybą išnagrinėti pagrindines to priežastis ir spręsti šią problemą; todėl pabrėžia, kad reikia skubiai parengti veiksmingesnes komunikacijos strategijas, užtikrinant piliečiams suprantamą kalbą ir siekiant sumažinti atotrūkį tarp ES ir jos piliečių, įskaitant bedarbius ir asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis, naudojantis įvairiomis žiniasklaidos platformomis vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, kuriomis būtų galima užtikrinti, jog piliečiams būtų tiksliai ir nuosekliai pranešama apie Europos projekto pridėtinę vertę jų gyvenimo kokybės ir gerovės požiūriu;

7.  ragina Europos Komisiją ir Tarybą išnagrinėti priemonių, kurios taikomos pagal dabartinę sistemą ir kurios bus taikomos po 2020 m. sanglaudos politikos reformos ir kuriomis siekiama sustiprinti ryšį su Europos semestru bei įgyvendinti struktūrines reformas vykdant ESI fondų lėšomis finansuojamas programas, poveikį ES politikos suvokimui;

8.  pripažįsta, kad teisinėje sistemoje yra apribojimų tinkamam sanglaudos politikos matomumui užtikrinti; pabrėžia, kad dėl tokių apribojimų įvairūs suinteresuotieji subjektai informavimą apie apčiuopiamus rezultatus ne visada laiko prioritetu; mano, kad rekomenduojama informavimo apie apčiuopiamus rezultatus veikla turėtų būti nuolat atnaujinama; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad techninė ESI fondų pagalba neapima atskiro komunikacijai skirto finansinio paketo nei Sąjungos, nei valstybių narių lygmeniu; tačiau pabrėžia valdymo institucijų ir paramos gavėjų atsakomybę reguliariai stebėti, ar laikomasi Bendrųjų nuostatų reglamento 115 straipsnyje ir XII priede nustatytų reikalavimų, susijusių su informavimo ir komunikacijos veikla;

9.  dar kartą pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio supaprastinti taisykles, kuriomis reglamentuojamas sanglaudos politikos įgyvendinimas, bei poreikio ir toliau laikytis patikimo ir skaidraus finansų valdymo ir kovoti su sukčiavimu, kartu tinkamai informuojant apie tai visuomenę; atsižvelgdamas į tai, primena, kad, siekiant neduoti pagrindo visuomenės nepasitikėjimui valdymo institucijoms ir vietos valdžios institucijoms, reikia aiškiai atskirti pažeidimus nuo sukčiavimo; be to, primygtinai pabrėžia būtinybę supaprastinti ir sumažinti paramos gavėjams administracinę naštą, nedarant poveikio būtinoms kontrolės priemonėms ir auditams;

10.  pažymi, kad itin svarbu skatinti atsakomybę už vykdomą politiką ir vietos, ir regioniniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai siekiama rezultatų ir veiksmingai apie juos informuojama; palankiai vertina tai, kad, kaip patvirtinta neseniai paskelbtame Komisijos tyrime, partnerystės principu prisidedama prie Europos viešosios politikos priemonių įgyvendinimo; vis dėlto pažymi, kad kai kuriais atvejais sutelkti partnerius tebėra gana sunku, nes formaliai partnerystės principas yra įgyvendinamas, tačiau jis nesudaro sąlygų realiai dalyvauti valdymo procese; primena, kad reikia dėti daugiau pastangų ir investuoti daugiau išteklių į partnerių įtraukimą, taip pat keitimąsi patirtimi naudojantis partnerių dialogo platformomis, siekiant dar ir to, kad jie taptų ES finansavimo galimybių ir sėkmės daugikliais;

11.  taip pat primena, kad pagal sanglaudos politiką vykdomos investicijos yra ilgalaikio ir strateginio pobūdžio, o tai reiškia, kad kartais rezultatai juntami ne iš karto, o tokia padėtis sanglaudos politikos priemonių matomumui, ypač lyginant su kitomis Sąjungos priemonėmis, pvz., Europos strateginių investicijų fondu (ESIF); dėl to primygtinai ragina, kad informavimo veikla, kai tinkama, būtų tęsiama dar ketverius metus po projekto užbaigimo; pabrėžia, kad tam tikrų investicijų (ypač investicijų į žmogiškąjį kapitalą) rezultatai yra mažiau matomi ir juos sunkiau kiekybiškai įvertinti nei „fizinių“ investicijų rezultatus, ir ragina atlikti išsamesnį ir diferencijuotą ilgalaikio sanglaudos politikos poveikio piliečių gyvenimui vertinimą; be to, mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ex post vertinimui ir informavimui apie ESI fondų įnašą į Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, nes tai ilgalaikė Europos vystymosi strategija;

12.  pažymi svarbų žiniasklaidos priemonių vaidmenį informuojant piliečius apie įvairias ES politikos kryptis ir ES reikalus apskritai; tačiau apgailestauja, kad žiniasklaida pagal ES sanglaudos politiką vykdomoms investicijoms skiria palyginti nedaug dėmesio; pažymi, kad reikia parengti žiniasklaidai skirtas informavimo kampanijas ir komunikacijos strategijas, kurios būtų pritaikytos prie dabartinių informacinių iššūkių ir kurias vykdant informacija būtų teikiama prieinamai ir patraukliai; pabrėžia būtinybę pasinaudoti didėjančia socialinės žiniasklaidos įtaka, skaitmeninės pažangos teikiamais privalumais ir skirtingais esamais žiniasklaidos kanalais ir geriau juos išnaudoti propaguojant ESI fondų teikiamas galimybes ir jais naudojantis pasiektus rezultatus;

Informavimo ir partnerių dalyvavimo gerinimas 2014–2020 m. laikotarpio antrojoje pusėje

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares ES lygmeniu geriau koordinuoti ir padaryti prieinamesnes šiuo metu taikomas informavimo priemones, siekiant spręsti ES darbotvarkei poveikį turinčius klausimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu teikti gaires, kuriose būtų išdėstyti būdai ir metodai, kaip veiksmingai informuoti apie apčiuopiamus sanglaudos politikos rezultatus kasdieniam ES piliečių gyvenimui; ragina valdymo institucijas ir paramos gavėjus aktyviai ir sistemingai teikti informaciją apie politikos rezultatus, naudą ir ilgalaikį poveikį, atsižvelgiant į skirtingus projektų įgyvendinimo etapus;

14.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tradicinėmis ir naujoviškomis žiniasklaidos priemonėmis pateikiamos informacijos kiekį ir kokybę, vien tik Komisijos logotipo projektų aprašų lentelėse nebepakanka; ragina Komisiją sukurti veiksmingesnes atpažinimo priemones;

15.  palankiai vertina šiuo metu vykdomą konkrečią informavimo veiklą, kaip antai kampanija „Europa mano regione“, Komisijos internetinė programa „ES biudžetas rezultatams“, bendradarbiavimą su asociacija „CIRCOM Regional“(16) ir neseniai įsteigto Europos solidarumo korpuso teikiamas galimybes; be to, pabrėžia tinklo „Europe Direct“ informacijos centrų atliekamą vaidmenį teikiant decentralizuotą informaciją, siekiant padidinti informuotumą apie sanglaudos politikos poveikį ir vietos, ir regioniniu lygmeniu; be to, pažymi, kad reikia sutelkti pastangas, siekiant paskatinti studentus ir žurnalistus padėti skleisti informaciją ir užtikrinti, kad informavimo kampanijos būtų vykdomos laikantis geografinės pusiausvyros;

16.  pažymi, kad būtina pakoreguoti Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytą informavimo tvarką; ragina Komisiją apsvarstyti atskiro komunikacijai, kaip techninės pagalbos daliai, skirto finansinio paketo sukūrimo pridėtinę vertę ir, jei reikia, sanglaudos politikos projektams taikyti daugiau privalomų viešumo ir informavimo reikalavimų; ragina Komisiją 2017 m. pateikti aiškias gaires, kaip dabartiniu finansavimo laikotarpiu techninę pagalbą būtų galima panaudoti komunikacijai, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą vietos ir regioninėms valdžios institucijoms ir kitiems paramos gavėjams; be to, dar kartą pabrėžia, kad įprasti komunikacijos ir reklamos standartai tinka struktūrinių ir technologinių investicijų atveju, tačiau nėra tokie veiksmingi sunkiau apčiuopiamų investicijų į žmogiškąjį kapitalą atveju;

17.  pabrėžia, kad ES sanglaudos politikos prioritetų hierarchijoje komunikacijai būtina suteikti didesnę svarbą, visų pirma tarp valdymo personalo narių, kurie nėra tiesiogiai atsakingi už komunikaciją, taip pat reikia įtraukti komunikaciją į įprastą ESI fondų procedūrą; prašo daugiau profesionalumo komunikacijos srityje, ypač orientuojantis į vietos lygmenį ir vengiant ES žargono;

18.  palankiai vertina Komisijos atliktą 2007–2013 m. laikotarpio sanglaudos politikos programų ex post vertinimą, kuris yra puikus informavimo apie pasiektus rezultatus ir padarytą poveikį šaltinis; atkreipia dėmesį į Višegrado ketverto šalių iniciatyvą dėl sanglaudos politikos 15 ES valstybių narių sukuriamų šalutinių veiksnių(17) ir ragina Komisiją parengti išsamesnio nešališko tyrimo, vykdytino visų 28 ES valstybių narių lygmeniu, projektą; toliau primygtinai ragina Komisiją diferencijuoti savo komunikacijos strategijas, taikomas paramą teikiančioms ir paramą gaunančioms valstybėms narėms, ir pabrėžti, kuo konkrečiai sanglaudos politika naudinga realiajai ekonomikai, kaip skatinamas verslumas ir novatoriškumas, kuriamos naujos darbo vietos visuose ES regionuose ir gerinama visuomeninė ir ekonominė infrastruktūra – tiek dėl tiesioginių investicijų, tiek dėl tiesioginio ir netiesioginio eksporto (šalutinių veiksnių);

19.  ragina Komisiją ir valdymo institucijas nustatyti būdus, kuriais informaciją būtų galima teikti lengviau ir standartiškiau, skatinti keitimąsi žiniomis ir gerąja patirtimi komunikacijos strategijų srityje, kad būtų galima geriau pasinaudoti esama patirtimi, ir padidinti finansavimo galimybių skaidrumą ir matomumą;

20.  palankiai vertina tai, kad šiuo programavimo laikotarpiu pradėta naudoti sanglaudos atrankos elektroninė programa („e-sanglauda“), kuria siekiama supaprastinti ir racionalizuoti ESI fondų įgyvendinimą; pažymi, kad „e-sanglauda“ galima veiksmingai prisidėti didinant galimybes pasiekti informaciją, vykdant programos vystymo stebėseną ir kuriant naudingus suinteresuotųjų subjektų ryšius;

21.  mano, kad reikia stiprinti komunikaciją pasitelkiant naujus žiniasklaidos kanalus, o tam reikės skaitmeninėms ir socialinės žiniasklaidos platformoms skirtos strategijos, kurios laikantis piliečiai būtų informuojami ir jiems būtų suteikiama galimybė išsakyti savo poreikius, siekiant įvairiomis priemonėmis, pvz., interaktyviais internetiniais būdais, pasiekti galutinius vartotojus, sukurti lengviau prieinamą mobiliesiems įrenginiams pritaikytą turinį ir programas, taip pat užtikrinti, kad prireikus informacija būtų pateikiama įvairiomis kalbomis ir pritaikyta skirtingo amžiaus grupėms; prašo, kad valdymo institucijos teiktų atitinkamiems generaliniams direktoratams naujausią informaciją apie finansinius duomenis bei pasiekimus ir investicijas siekiant, kad ESI fondų atvirųjų duomenų platformoje būtų pateikiami lengvai įskaitomi duomenys ir grafikai, kas būtų naudinga žurnalistams; ragina, remiantis apdovanojimo „RegioStars“ pavyzdžiu, pradėti taikyti regionines iniciatyvas, pagal kurias būtų apdovanojami geriausi projektai;

22.  be to, siūlo gerinti dabar vykdomos informavimo veiklos stebėseną ir vertinimą bei įkurti regionines informavimo darbo grupes, apimančias įvairių lygmenų subjektus;

23.  pabrėžia, kad Europos partnerystės elgesio kodekso svarbą ir partnerystės principo vaidmenį didinant bendrą įsipareigojimą vykdyti sanglaudos politiką ir bendrą atsakomybę už ją; ragina vykdant atvirą dialogą stiprinti ryšius tarp valdžios institucijų, galimų paramos gavėjų, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės bei piliečių ir įgyvendinant projektą pagal poreikį keisti partnerystės dalyvius, taip siekiant užtikrinti, kad kiekvienu proceso etapu bendruomenės interesams atstovautų tinkami partneriai;

24.  teigiamai vertina įgyvendinant ES miestų darbotvarkę pasiūlytą novatorišką daugiapakopio bendradarbiavimo modelį, į kurį įtraukiami įvairūs suinteresuotieji subjektai ir, kai įmanoma, rekomenduoja šį modelį atkartoti įgyvendinant sanglaudos politiką;

25.  pažymi, kad reikia stiprinti tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo komunikacinį aspektą, taip pat ir įgyvendinamų makroekonominių strategijų lygmeniu, kad jos ES piliečiams taptų matomesnės, skleidžiant gerąją patirtį ir žinias apie sėkmingas investicijas bei investavimo galimybes;

Informavimo apie sanglaudos politiką skatinimas po 2020 m.

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti sanglaudos politikos finansavimo patrauklumą toliau paprastinant priemones bei siekiant išvengti perteklinio reglamentavimo ir apsvarstyti galimybę supaprastinti teisės aktus ir gaires, o prireikus –sumažinti jų skaičių, atsižvelgiant į neseniai pateiktą Aukšto lygio grupės supaprastinimo ESI fondų paramos gavėjams stebėsenos klausimais rekomendaciją;

27.  atsižvelgdamas į tai, kaip ES sanglaudos politika prisidedama prie teigiamo Europos integracijos projekto vertinimo, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į projektų paraiškų formas įtraukti privalomą komunikacijai skirtą laukelį, atsižvelgiant į padidėjusį naudojimąsi technine pagalba naudojantis komunikacijai skirtu paketu programos lygmeniu, taip pat prižiūrėti, kad nedaugėtų apribojimų ir užtikrinti reikalingą lankstumą; be to, ragina valdymo ir vietos bei regionines institucijas pagerinti savo informavimo apie galutinius projektų rezultatus kokybę;

28.  pabrėžia, kad būtina skatinti Sąjungos ir piliečių dialogą, iš naujo apmąstyti informavimo kanalus bei strategijas ir, atsižvelgiant į socialinių tinklų ir naujų skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes, apsvarstyti galimybę pranešimus pritaikyti prie vietos ir regioninio konteksto; be to, pabrėžia galimą pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų vaidmenį padedant skleisti informaciją; vis dėlto pabrėžia, kad švietimo turinys yra toks pat svarbus kaip žiniasklaidos strategijos ir reklama pasitelkiant skirtingas platformas;

29.  pabrėžia, kad informavimo ir matomumo atžvilgiu būtinas tolesnis politikos po 2020 m. paprastinimas, be kita ko, pasidalijamojo valdymo ir audito sistemų srityje, siekiant rasti tinkamą pusiausvyrą tarp į rezultatus orientuotos politikos, tinkamo patikrų skaičiaus ir procedūrų paprastinimo;

30.  ragina programavimo laikotarpiu po 2020 m. dar labiau sustiprinti partnerystės principą; yra įsitikinęs, kad aktyvus suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinei visuomenei atstovaujančias organizacijas, įtraukimas į derybų dėl partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo procesą galėtų padėti sustiprinti atsakomybę už politikos įgyvendinimą ir politikos įgyvendinimo skaidrumą, be to, galėtų prisidėti prie geresnio politikos įgyvendinimo ES biudžeto požiūriu; todėl ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įgyvendinti esamus dalyvavimu grindžiamo valdymo modelius, suburti visus atitinkamus visuomeninius partnerius, o suinteresuotuosius subjektus įtraukti į dalyvavimu grindžiamo biudžeto sudarymo procesus, siekiant nustatyti išteklius bendram nacionaliniam, regioniniam ir vietos finansavimui, kai tai tinkama, siekiant padidinti tarpusavio pasitikėjimą ir piliečių dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų; be to, ragina atlikti paramos gavėjų ir skirtingų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo rezultatų vertinimus, kad būtų surinkti atitinkami duomenys, kurie galėtų padėti pagerinti aktyvų dalyvavimą ir būsimų veiksmų matomumą;

31.  be to, pabrėžia, kad būtina skatinti miesto ir kaimo bendradarbiavimą, siekiant sukurti teritorines miestų ir kaimo vietovių partnerystes, tam visapusiškai pasitelkiant galimą ES fondų ir rėmimosi miesto vietovių patirtimi bei didesniais lėšų valdymo pajėgumais sinergiją;

32.  taip pat primygtinai ragina Komisiją savo informavimo veiksmų plane daugiausiai dėmesio skirti skirtingų generalinių direktoratų, ministerijų ir įvairių lygmenų informuotojų bendradarbiavimo stiprinimui bei tam, kad būtų atliekama tikslinės auditorijos apžvalga, kad būtų rengiami konkrečioms tikslinėms grupėms pritaikyti suprantami pranešimai, o piliečiai būtų tiesiogiai pasiekiami vietos lygmeniu ir geriau informuojami;

33.  šiomis aplinkybėmis pažymi kultūros pokyčių svarbą, nes už informavimą atsakingi visi susiję dalyviai, o paramos gavėjai patys tampa pagrindiniais informuotojais;

34.  be to, prašo Komisijos ir valstybių narių sustiprinti jau esamų komunikacijos ir informavimo tinklų vaidmenį ir poziciją ir naudoti interaktyvią sanglaudos politikos įgyvendinimui skirtą ES e. komunikacijos platformą, kurioje būtų kaupiami visi su ESI fondų projektais susiję duomenys, kuri sudarytų sąlygas galutiniams vartotojams pateikti atsiliepimus apie įgyvendinimo procesą bei pasiektus rezultatus ir kurioje nebūtų apsiribojama glaustu projekto ir patirtų išlaidų aprašymu; mano, kad tokia platforma taip pat sudarytų palankesnes sąlygas įvertinti informavimo apie sanglaudos politiką veiksmingumą;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir valstybių narių nacionaliniams ir regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 74, 2014 3 14, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0055.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0211.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.
(7) http://www.consilium.europa.eu/press-releases-pdf/2016/11/47244650399_lt.pdf.
(8) http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/information/publications/brochures/2014/ensuring-the-visibility-of-cohesion-policy-information-and-communication-rules-2014-2020.
(9) http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/publicopinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/67400.
(10) http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/informing/dialog/2014/5_vandenbrande_report.pdf.
(11) http://cor.europa.eu/en/about/Documents/CoR-communication-plan-2016.pdf.
(12) http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/policy/how/studies_integration/impl_partner_report_en.pdf.
(13)http://www.interregeurope.eu/fileadmin/user_upload/events/Rotterdam/pdf/Designing_communication_strategy.pdf.
(14) https://www.strukturalni-fondy.cz/getmedia/fdc8a04e-590d-47ac-9213-760d4ac76f75/V4_EU15_manazerske-shrnuti.pdf?ext=.pdf.
(15) http://www.eapn.eu/images/stories/docs/EAPN-position-papers-and-reports/2014-eapn-handbook-Give-a-voice-to-citizens-Guidelines-for-Stakeholder-Engagement.pdf.
(16) Profesinė Europos regioninių visuomeninių televizijų asociacija.
(17) Lenkijos ekonomikos plėtros ministerijos užsakymu parengta ataskaita „Kokios naudos gauna 15 ES valstybių narių Višegrado ketverto šalyse įgyvendinant sanglaudos politiką?“ (ataskaita parengta paskelbus naudos, kurios 15 ES valstybių narių gavo Višegrado ketverto šalyse pradėjus taikyti sanglaudos politiką, ex post vertinimą ir prognozes).


Mokslinių tyrimų 7-osios bendrosios programos išlaidų efektyvumas
PDF 390kWORD 49k
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Septintosios mokslinių tyrimų programos išlaidų efektyvumo (2015/2318(INI))
P8_TA(2017)0246A8-0194/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(3) (toliau – Finansinis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2013 „Ar Komisija užtikrino efektyvų Mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos įgyvendinimą?“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Mokslo ir technologijų komiteto ataskaitą „Išstojimas iš ES: pasekmės ir galimybės mokslo ir mokslinių tyrimų srityse“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0194/2017),

A.  kadangi 2007–2013 m. daugiametė finansinė programa (DFP) užbaigta įgyvendinti, tačiau ir toliau įgyvendinama Mokslinių tyrimų ir inovacijų septintoji bendroji programa (BP 7);

B.  kadangi 2014–2020 m. DFP laikotarpiu mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai priskiriami programos „Horizontas 2020“ reglamento taikymo sričiai;

C.  kadangi, turimomis žiniomis, nėra numatyta išsami BP 7 išlaidų efektyvumo analizė;

D.  kadangi, idealiu atveju, išsamus BP 7 įvertinimas turėjo būti atliktas iki įsigaliojant programai „Horizontas 2020“;

E.  kadangi programos klaidų lygiu ir ex post vertinimu neužtikrinama išsami informacija apie išlaidų efektyvumą;

Septintoji bendroji programa (BP 7)

1.  pabrėžia, kad Septintajai bendrajai programai balsavimu patvirtinta 55 mlrd. EUR biudžeto suma, sudaranti apytikriai 3 proc. visų išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) Europoje arba 25 proc. konkurencinio finansavimo lėšų; per septynerius BP 7 trukmės metus pateikta daugiau kaip 139 000 mokslinių tyrimų pasiūlymų, iš jų atrinkta ir finansuota 25 000 kokybiškiausių projektų; iš programoje BP 7 dalyvaujančių 29 000 organizacijų pagrindiniai lėšų gavėjai buvo, inter alia, universitetai (jiems teko 44 proc. pagal BP 7 skirto finansavimo), mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros organizacijos (27 proc.), didelės privačios įmonės (11 proc.) ir MVĮ (13 proc.), o viešasis sektorius (3 proc.) ir pilietinės visuomenės organizacijos (2 proc.) sudarė žymiai mažesnę dalį;

2.  žino, kad pagal BP 7 finansuojami visų ES valstybių narių, asocijuotųjų šalių ir šalių kandidačių, kaip antai Šveicarijos, Izraelio, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Turkijos, Kroatijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Serbijos, Albanijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Farerų Salų ir Moldovos, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo šalių partnerių paramos gavėjai;

3.  nurodo, kad BP 7 ex post vertinime, kurį atliko aukšto lygio ekspertų grupė(7), teigiama, kad BP 7 buvo sėkminga; ši aukšto lygio grupė visų pirma pabrėžė, kad Septintoji bendroji programa:

   skatino mokslinę kompetenciją individualiu ir instituciniu lygmenimis,
   skatino novatoriškus mokslinius tyrimus pagal naują BP 7 specialiąją programą „Idėjos“ (Europos mokslinių tyrimų taryba),
   strategiškai įtraukė pramonę ir MVĮ,
   stiprino naują bendradarbiavimo būdą ir atvirų inovacijų programą,
   stiprino Europos mokslinių tyrimų erdvę paskatindama bendradarbiavimo kultūrą ir sukurdama visapusiškus tinklus, tinkamus teminiams klausimams spręsti,
   sprendė tam tikrus socialinius uždavinius naudojantis moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis (BP 7 specialioji programa „Bendradarbiavimas“),
   skatino suderinti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas ir politiką,
   skatino mokslo darbuotojų judumą visoje Europoje, nes BP 7 specialioji programa „Žmonės“ sudarė būtinas atviros mokslo darbuotojų darbo rinkos sąlygas,
   skatino investicijas į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras,
   pasiekė kritinę mokslinių tyrimų masę Europos mastu ir visame pasaulyje;

4.  pažymi, kad per viešųjų suinteresuotųjų subjektų konsultacijas atliekant BP 7 vertinimą, surengtas 2015 m. vasario–gegužės mėn., atkreiptas dėmesys į šiuos trūkumus:

   didelę administracinę naštą ir sudėtingas teisines ir finansines taisykles,
   didelį paraiškų perteklių,
   nepakankamą dėmesį socialiniam poveikiui,
   pernelyg siaurą temų ir kvietimų teikti pasiūlymus spektrą,
   nepakankamą dėmesį pramonės įmonių dalyvavimui,
   aukštą ribą, taikomą naujiems dalyviams, mažą sėkmingų pasiūlymų ir pareiškėjų lygio vidurkį, atitinkamai 19 proc. ir 22 proc.,
   prastą komunikaciją;

5.  yra susirūpinęs, kad BP 7, kaip teigia Komisijos narys, nebus visiškai įgyvendinta ir įvertinta iki 2020 m. ir dėl to gali būti vėluojama įgyvendinti tolesnes programas; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki tol, kol ji pristatys mokslinių tyrimų programą, įgyvendinamą po programos „Horizontas 2020“, paskelbti vertinimo ataskaitą;

Europos Audito Rūmų išvados

6.  susirūpinęs pabrėžia, jog Audito Rūmai mano, kad mokslinių tyrimų ir kitos vidaus politikos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo tik iš dalies veiksmingos;

7.  ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją atsakingam komitetui apie 10 operacijų, kuriose rasta 77 proc. 2015 m. padarytų klaidų, ir nurodyti, kokių taisomųjų veiksmų imtasi;

8.  susirūpinęs pažymi, kad, tvirtinant pastarųjų finansinių metų biudžeto įvykdymą, klaidų lygis mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje visada buvo didesnis kaip 5 proc.;

9.  pažymi, kad 2015 m. iš 150 operacijų, kurių auditą atliko Audito Rūmai, 72 (48 proc.) aptikta klaidų; remdamasis 38 klaidomis, kurias Audito Rūmai įvertino kiekybiškai, jie apskaičiavo, kad klaidų lygis siekė 4,4 proc.; be to, 16 kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju Komisija, nacionalinės institucijos ar nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtinant išlaidas galėtų užkirsti kelią klaidoms ar jas aptikti ir ištaisyti; jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 0,6 proc. mažesnis;

10.  apgailestauja, kad 10 iš 38 operacijų, kuriose rasta kiekybiškai įvertinamų klaidų, klaidos, apie kurias pranešė Audito Rūmai, viršijo 20 proc. išnagrinėtų punktų; šie 10 atvejų (devyni iš Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos ir vienas iš 2007–2013 m. konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos) 2015 m. sudarė 77 proc. bendro apskaičiuoto klaidų lygio išlaidų kategorijoje „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“;

11.  apgailestauja, kad dauguma kiekybiškai įvertinamų klaidų (33 iš 38), kurias nustatė Audito Rūmai, yra susijusios su paramos gavėjų deklaruotų netinkamų personalo ir netiesioginių išlaidų kompensavimu ir kad beveik visos Audito Rūmų nustatytos klaidos išlaidų ataskaitose atsirado dėl to, kad paramos gavėjai netinkamai suprato sudėtingas tinkamumo taisykles arba neteisingai apskaičiavo savo tinkamas finansuoti išlaidas, todėl galima daryti išvadą, kad būtina supaprastinti šias taisykles;

12.  pažymi, kad Komisija apskaičiavo likutinį klaidų lygį (programos pabaigoje ir po koregavimo), kuris 2014 m. sudarė 3 proc. (2015 m. – 2,88 proc.);

13.  primena savo poziciją vykdant Komisijos 2012 m. ir 2014 m. biudžetų įvykdymo patvirtinimą: „tebėra įsitikinęs, kad Komisija privalo toliau siekti priimtinos programų patrauklumo dalyviams ir atskaitomybės ir finansų kontrolės teisinės būtinybės pusiausvyros; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2012 m. generalinis direktorius pareiškime nurodė, jog procedūra, kurią taikant siekiama, kad bet kokiomis aplinkybėmis likutinis klaidų lygis būtų 2 proc., nėra perspektyvi“;

14.  apgailestauja dėl to, kad svarbiausios klaidų priežastys buvo netinkamai apskaičiuotos išlaidos darbuotojams ir netinkamos finansuoti tiesioginės ir netiesioginės išlaidos;

15.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 2/2013 išvadas, kuriose Audito Rūmai padaro išvadą, jog Komisijos procesais siekiama užtikrinti, kad lėšos būtų investuojamos į aukštos kokybės mokslinius tyrimus; vis dėlto, mažiau dėmesio buvo skiriama efektyvumui;

   esamos informacinių technologijų (IT) priemonės nesudaro galimybių veiksmingai įgyvendinti projektus, o aštuoniose Komisijos tarnybose daugiau nei 2 500 darbuotojų įdarbinti tam, kad įgyvendintų BP 7, ir iš jų 1 500 (60 proc.) tiesiogiai pavesta valdyti specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ įgyvendinimą,
   reikėtų dar labiau sutrumpinti laiką iki dotacijos suteikimo, taip pat
   pagal BP 7 finansinės kontrolės modelį nepakankamai atsižvelgiama į klaidų riziką;

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadas, kuriuose pažymima, jog vis dėlto buvo skirta 4 324 dotacijos beveik 20 000 dalyvių, kad laikas iki dotacijos suteikimo jau buvo sutrumpintas ir kad kontrolės struktūra sukurta tokiu būdu, kad labiausiai pasitikima ex post kontrole;

BP 7 išlaidų efektyvumas

17.  pabrėžia, kad išlaidų efektyvumas turėtų būti matuojamas ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo (patikimo finansų valdymo)(8) siekiant politikos tikslų aspektais;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimas išdalintas įvairiems generaliniams direktoratams, vykdomosioms agentūroms, bendrosioms įmonėms, 185 straipsnyje numatytoms įstaigoms, Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos inovacijų ir technologijų institutui (EIT);

19.  pabrėžia, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas (GD) 2015 m. suteikė leidimus mokėjimams, sudarantiems 3,8 mlrd. EUR, iš kurių už 67,4 proc. mokėjimų atlikimą buvo tiesiogiai atsakingas minėtas GD, už 12,6 proc. – bendrosios įmonės, 10,7 proc. – EIB ir Europos investicijų fondas (EIF) ir už 2,4 proc. – vykdomosios agentūros;

20.  pažymi, kad, anot Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD 2015 m. veiklos ataskaitos, Europos Sąjunga suteikė BP 7 programai 44,56 mlrd. EUR, iš kurių 58 proc. teko: Vokietijai (16 proc.), Jungtinei Karalystei (16 proc.), Prancūzijai (11 proc.), Italijai (8 proc.) ir Ispanijai (7 proc.);

21.  pažymi, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD sukūrė kontrolės sistemą, kuria siekiama sumažinti būdingą riziką įvairiais tiesioginio ir netiesioginio dotacijų valdymo proceso etapais; be to, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD įdiegė finansinių priemonių, kurias įgyvendina EIB ir EIF, priežiūros strategiją;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2007–2013 m. BP 7 Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD iki 2015 m. pabaigos įvykdė ir užbaigė 3 035 dotacijų sutartis iš 4 950 ir 1 915 projektų, o 1,6 mlrd. EUR vis dar turėjo būti išmokėta; 2015 m. Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD atliko 826 galutinius mokėjimus; ragina GD ateinančiais finansiniais metais gerinti šiuos statistinius duomenis;

23.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad tokie rodikliai, kaip laikas iki dotacijos suteikimo, laikas iki informavimo ir laikas iki išmokėjimo, rodė teigiamą tendenciją ir buvo laikomi patenkinamais (93–100 proc. atitiktis);

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad per BP 7 programavimo laikotarpį Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD atliko 1 550 auditų, apimančių 1 404 gavėjus ir 58,7 proc. biudžeto;

25.  pabrėžia, jog Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD mano, kad siekiant prižiūrėti ir koordinuoti veiklą, susijusią su vykdomosiomis agentūromis, įdarbintų darbuotojų darbo laikas atitiko 9,4 visą darbo laiką dirbančių asmenų ekvivalentą; tai sudaro 1,26 mln. EUR arba 1,35 proc. visų administracinių išlaidų; be to, 2015 m. Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA) ir Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga (ERCEA) įvykdė 1,94 mlrd. EUR veiklos biudžetą, o Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME) ir Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) įvykdė 480,5 mln. EUR mokėjimų asignavimų;

26.  pažymi, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD išlaidos bendrųjų įmonių veiklos priežiūrai sudarė 1,67 mln. EUR arba 0,35 proc. nuo 479,9 mln. EUR, išmokėtų bendrosioms įmonėms; be to, pažymi, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD išlaidos 185 straipsnyje numatytų įstaigų veiklos priežiūrai sudarė 0,7 mln. EUR arba 0,78 proc. mokėjimų 185 straipsnyje numatytoms įstaigoms sumos;

27.  pabrėžia, kad bendrosios įmonės ir 185 straipsnyje numatytos įstaigos yra atsakingos už savo pačių auditą, kurio rezultatus privalo pranešti Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD;

28.  susirūpinęs pažymi, kad, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD apskaičiavimais, bendras aptiktų klaidų lygis sudaro 4,35 proc.; kartu šis GD manė, kad likutinis klaidų lygis (programos pabaigoje ir po koregavimo) sudarė 2,88 proc.;

29.  pažymi, kad iki 2016 m. pabaigos susigrąžintina suma sudarė 68 mln. EUR, iš kurių 49,7 mln. EUR buvo veiksmingai susigrąžinta;

30.  tačiau pastebi, kad BP 7 taisyklės buvo nepakankamai suderinamos su įprasta verslo praktika, kad kontrolės sistemai buvo būtina didesnė pusiausvyra tarp rizikos ir kontrolės, kad reikėjo labiau padėti gavėjams suprasti sudėtingą sistemą ir kad kompensavimo metodai turėjo būti veiksmingesni;

31.  yra susirūpinęs dėl to, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD metinėje veiklos ataskaitoje nurodoma, kad iki 2015 m. pabaigos 1 915 BP 7 projektų, kurių vertė 1,63 mlrd. EUR, vis dar nebuvo baigti, o dėl to galėtų vėluoti programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimas;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga yra suinteresuota siekti sukurti sąveikas tarp mokslinių tyrimų bei inovacijų sektoriaus ir struktūrinių fondų;

33.  pažymi, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad BP 7 ir nacionalinis mokslinių tyrimų finansavimas būtų suderinamas su ES valstybės pagalbos taisyklėmis siekiant išvengti neatitikimų ir finansavimo dubliavimosi; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į konkrečius nacionalinius požymius;

34.  pabrėžia, kokios svarbios yra finansinės priemonės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; atsižvelgdamas į mokslinių tyrimų konkurencingumą, pabrėžia, kad finansinių priemonių naudojimu aukštesnio technologinės parengties lygio projektams galima užtikrinti pakankamą viešojo sektoriaus investicijų grąžą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal „rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (2007–2013 m.) teikiamos paskolos ir mišrus arba tarpinio pobūdžio finansavimas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti rizikos finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams; pažymi, kad 961 mln. EUR vertės Sąjungos įnašu į 2007–2015 m. RPFP buvo paremta veikla, kurios vertė siekė daugiau kaip 10,22 mlrd. EUR iš siektinų 11,31 mlrd. EUR“; pažymi, kad pagal rizikos pasidalijimo priemonę (RPP), skirtą MVĮ, skirtas finansavimas sudaro per 2,3 mlrd. EUR ir iš šios sumos Sąjungos įnašas sudarė 270 mln. EUR(9); mano, kad šie skaičiai pabrėžia didelį įmonių ir kitų gavėjų interesą rizikos finansavimo srityje;

35.  pastebi, kad būtina tikslingiau naudoti finansines BP 7 priemones siekiant užtikrinti, kad būtų remiami nauji dalyviai, turintys ribotas galimybes gauti finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;

36.  pažymi, kad neįtrauktos tam tikros išorės auditoriaus ir (arba) Komisijos vidaus audito tarnybos rekomenduotos priemonės, konkrečiai, dvi priemonės, susijusios su kontrolės sistemomis, skirtomis išorės įstaigų priežiūrai, ir trys priemonės, skirtos dalyvių garantijų fondui;

37.  siūlo, kad valstybėse narėse būtų geriau informuojama apie rezultatus ir geriau organizuojamos programai skirtos informavimo kampanijos;

Ateities perspektyvos pagal programą „Horizontas 2020“

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2015 m. pabaigos pagal programą „Horizontas 2020“ paskelbti 198 kvietimai teikti paraiškas, kurių paraiškų pateikimo galutinis terminas buvo iki tos datos; reaguojant į šiuos kvietimus iš viso gauti 78 268 pasiūlymai, iš kurių 10 658 įtraukti į pagrindinį arba rezervo sąrašą; tai reiškia, kad sėkmės koeficientas siekė apie 14 proc., atsižvelgiant tik į tinkamus finansuoti pasiūlymus; tuo pačiu laikotarpiu su gavėjais pasirašytos 8 832 dotacijų sutartys, iš kurių 528 pasirašė Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD;

39.  pripažįsta, kad, palyginti su BP 6, pagal BP 7 išlaidos sumažėjo 551 mln. EUR suma ir kad Komisija siekė dar labiau nei BP 7 atveju supaprastinti programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą; pabrėžia, kad visoms politikos sritims, įskaitant struktūrinius fondus, ypač naudingas supaprastinimas, siekiant išlaikyti vienodą elgesį su visais Europos finansinės paramos gavėjais;

40.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD siekia toliau sumažinti pridėtines išlaidas, pavesdamas sutarčių valdymą vykdomosioms agentūroms ir kitoms įstaigoms; todėl pabrėžia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ 55 proc. biudžeto valdys vykdomosios agentūros;

41.  pabrėžia, kad dėl didelio politinių veikėjų skaičiaus, įskaitant Komisijos generalinius direktoratus, vykdomąsias agentūras, bendrąsias įmones ir 185 straipsnyje numatytas įstaigas, reikalingas ženklaus masto koordinavimas, kurio veiksmingumas yra itin svarbus;

42.  atkreipia dėmesį į Europos inovacijų ir technologijų instituto bei Komisijos ir Audito Rūmų nuomonių skirtumą, susijusį su mokėjimų teisėtumu; mano, kad šis ginčas negali būti sprendžiamas darant žalą gavėjams, kurie veikė sąžiningai;

43.  palankiai vertina tai, kad pagal programą „Horizontas 2020“:

   programos struktūra yra mažiau sudėtinga ir užtikrinamas skirtingų dalių sąveikumas,
   dabar taikomas vienas taisyklių rinkinys,
   dabar vienam projektui taikoma viena finansavimo norma,
   netiesioginės išlaidos padengiamos taikant fiksuotąją normą (25 proc.),
   tikrinamas tik projekto koordinatorių finansinis perspektyvumas,
   pradėtas taikyti labiau išmatuojamais veiklos rezultatais grindžiamas požiūris,
   mokslinių tyrimų ir inovacijų sričiai taikoma viena audito strategija,
   dėl dotacijų ir ekspertų valdymo sukurtas vienas bendras dalyvių portalas,
   dotacijos, ekspertų sutartys ir archyvavimas valdomi elektroniniu būdu;

44.  palankiai vertina tai, kad sukurtas bendras paramos centras, kuris padės visiems septyniems Komisijos generaliniams direktoratams, keturioms vykdomosioms agentūroms ir šešioms bendrosioms įmonėms veiksmingai ir suderintai koordinuoti ir įgyvendinti šią programą; nuo 2014 m. sausio 1 d. bendras paramos centras teikia bendrąsias paslaugas teisinės pagalbos, ex post audito, IT sistemų ir operacijų, verslo procesų, programos informacijos ir duomenų srityse visiems mokslinių tyrimų GD, vykdomosioms agentūroms ir bendrosioms įmonėms, įgyvendinančioms programą „Horizontas 2020“;

45.  siūlo padidinti nacionalinių informacijos centrų vaidmenį siekiant užkrinti kokybišką techninę pagalbą vietoje; metinis rezultatų vertinimas, mokymai ir efektyviai veikiančių nacionalinių informacijos centrų apdovanojimas padės užtikrinti, kad programa „Horizontas 2020“ būtų įgyvendinama sėkmingiau;

46.  palankiai vertina tai, kad programos „Horizontas 2020“ lėšų dalis, skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, padidėjo nuo 19,4 proc. 2014 m. iki 23,4 proc. 2015 m. ir rekomenduoja aktyviai skatinti šią tendenciją;

47.  mano, kad nepriimtina tai, jog Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD neatsižvelgė į Parlamento prašymą, kad Komisijos generaliniai direktoratai savo metinėse veiklos ataskaitose turėtų skelbti visas savo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

48.  prašo Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad tokį patį darbą tame pačiame projekte atliekantys tyrėjai gautų vienodą užmokestį, ir pateikti įmonių, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, ir (arba) įmonių, kurių metinėje finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad gautas pelnas, ir kurios gauna finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“, sąrašą, kuriame įmonės būtų išvardytos pagal valstybę, kurioje veikia;

49.  pripažįsta, kad nauji elementai, įtraukti į programą „Horizontas 2020“, taip pat atspindi Audito Rūmų pastabas;

50.  primena, kad yra rengiama Devintoji mokslinių tyrimų bendroji programa; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad apibrėžiant programą būtų vadovaujamasi geriausia programos „Horizontas 2020“ praktika; siūlo skirti didesnį finansavimą inovacijoms, nes tai ekonomiškai veiksminga verslo sektoriui ir skirtingų paprogramių biudžetai derinami lanksčiau, siekiant, kad nė vienam projektui, kuris buvo įvertintas kaip „labai geras“, nepritrūktų finansavimo;

Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikis BP 7

51.  su pagarba atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės piliečių 2016 m. birželio 23 d. balsavimą, kuriame jie išreiškė politinę valią išstoti iš Europos Sąjungos;

52.  palankiai vertina Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų darbą vertinant šio balsavimo poveikį mokslo ir mokslinių tyrimų sričiai(10), taip pat siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį Europos konkurencingumui;

53.  pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos 2014 m. gavo 1,27 mlrd. EUR pagal dotacijų finansavimo reikalavimus ir tai sudarė 15 proc. visos sumos, o 2015 m. pagal tokius reikalavimus gavo 1,18 mlrd. EUR ir tai sudarė 15,9 proc. visos sumos – didžiausia ES finansavimo dalis, kurią kokia nors valstybė narė gavo tais metais(11);

Išvados

54.  daro išvadą, kad Komisija apskritai išlaidų požiūriu efektyviai valdė BP 7; pažymi, kad programa taip pat padidino savo efektyvumą, nepaisant vėlavimo ir pakartotinio klaidų lygio įgyvendinant programą;

55.  palankiai vertina tai, kad buvo atsižvelgta į Audito Rūmų pastabas;

56.  ragina Komisiją užtikrinti, kad naujovės, pradėtos taikyti pagal programą „Horizontas 2020“, kaip antai fiksuotosios normos netiesioginėms išlaidoms, vieno bendro audito strategija, vienas bendras dalyvių portalas ir kt., būtų panašiai taikomos ir kitose politikos srityse, pvz., struktūriniams fondams; pabrėžia, kad su visais dotacijų gavėjais turi būti elgiamasi sąžiningai ir vienodai;

57.  ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų siekiant tikslo investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus; mano, kad tai turėtų paskatinti kompetenciją ir inovacijas; todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pateikti pasiūlymą dėl Mokslo pakto vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, remiantis esama Merų pakto dinamika;

58.  yra susirūpinęs dėl to, kad REA ir ERCEA savo vertinimo ataskaitose pažymėjo, kad galima labiau patobulinti Komisijos ir vykdomųjų įstaigų komunikaciją ir grįžtamosios informacijos ciklus;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Audito Rūmams ir Komisijai.

(1) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 104.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL C 373, 2015 11 10, p. 1.
(5) http://www.parliament.uk/business/committees/committees-a-z/commons-select/science-and-technology-committee/inquiries/parliament-2015/leaving-the-eu-inquiry-16-17/publications/.
(6) OL L 246, 2016 9 14, p. 25.
(7) Įsipareigojimas ir suderinamumas, ES Septintosios bendrosios programos ex post vertinimas, 2015 m. lapkričio mėn. https://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/fp7_final_evaluation_expert_group_report.pdf
(8) Finansinio reglamento 7 skyriaus II antraštinė dalis.
(9) COM(2016) 0675, p. 18 ir 19.
(10) Žr. 2016 m. lapkričio 16 d. JK Bendruomenių Rūmų Mokslo ir technologijos komiteto pranesimą.
(11) Programos „Horizontas 2020“ stebėjimo ataskaita, 2015 m., p. 21 ir toliau.


Bepilietybė Pietų ir Pietryčių Azijoje
PDF 300kWORD 56k
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bepilietybės Pietų ir Pietryčių Azijoje (2016/2220(INI))
P8_TA(2017)0247A8-0182/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių, įskaitant teisės į pilietybę, priemones, pvz., JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Vaiko teisių konvenciją, Konvenciją dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo, 1954 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso, 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvinį protokolą, Neįgaliųjų teisių konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į kitas JT priemones dėl bepilietybės ir teisės į pilietybę, pavyzdžiui, į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) Vykdomojo komiteto išvadą Nr. 106 dėl asmenų be pilietybės nustatymo, bepilietybės prevencijos, asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo ir jų apsaugos(1), kuri patvirtinta 2006 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. A/RES/61/137,

–  atsižvelgdamas į UNHCR bepilietybės panaikinimo iki 2024 m. kampaniją(2) ir Pasaulinę kampaniją dėl vienodų pilietybės teisių, kurią remia UNHCR, JT Moterys ir kitos organizacijos, ir kurią patvirtino JT Žmogaus teisių taryba,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir savavališko pilietybės atėmimo (A/HRC/RES/32/5),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 25 d. Pasaulinėje žmogaus teisių konferencijoje priimtą Vienos deklaraciją ir veiksmų programą(3),

–  atsižvelgdamas į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 32 dėl pabėgėlių statuso, prieglobsčio, pilietybės ir moterų bepilietybės su lytimi susijusių aspektų(4),

–  atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) žmogaus teisių deklaraciją(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį, kurioje teigiama, kad „palaikydama santykius su platesniu pasauliu“, ES turi prisidėti prie „skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadas dėl 2015–2019 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl bepilietybės reiškinio(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Mianmaro, ypač dėl rohinjų padėties(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Išorės politikos generalinio direktorato tyrimą „Bepilietybės poveikio žmogaus teisėms mažinimas ES išorės politikoje“ (angl. „Adressing the Human Rights impact of statelessness in the EU's external action“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0182/2017),

A.  kadangi Pietų ir Pietryčių Azijos regioną sudaro šios šalys: Afganistanas, Bangladešas, Butanas, Brunėjus, Kambodža, Indija, Indonezija, Laosas, Malaizija, Maldyvai, Mianmaras, Nepalas, Pakistanas, Filipinai, Singapūras, Šri Lanka, Tailandas, Rytų Timoras ir Vietnamas ir jos visos yra arba Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN), arba Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijos (SAARC) narės arba turi stebėtojo statusą;

B.  kadangi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje patvirtinama, kad visi žmonės gimsta lygūs savo orumu ir teisėmis; kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 15 straipsnyje ir kitose tarptautinėse žmogaus teisės priemonėse įtvirtinta teisė į pilietybę ir tai, kad niekam negali būti savavališkai atimta jo pilietybė; kadangi vis dėlto tarptautinėmis teisinėmis priemonėmis dar reikia pasiekti pagrindinį jų tikslą – užtikrinti kiekvieno asmens teisę į pilietybę;

C.  kadangi visos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; kadangi žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra prigimtinės visų žmonių teisės ir jų apsauga ir rėmimas yra svarbiausia valdžios sektoriaus pareiga;

D.  kadangi Vaiko teisių konvencijoje, kurią ratifikavo visos Pietų ir Pietryčių Azijos šalys, nurodoma, kad vaikas turi būti užregistruotas iškart po gimimo ir turi teisę gauti pilietybę; kadangi yra apskaičiuota, kad pusė pasaulyje esančių asmenų be pilietybės yra vaikai ir dauguma jų neturi pilietybės nuo gimimo;

E.  kadangi ASEAN žmogaus teisių deklaracijoje tvirtinama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į pilietybę, kaip numatyta teisės aktuose, ir iš jokio asmens negali būti savavališkai atimta jo pilietybė arba neleista naudotis teise pakeisti tą pilietybę;

F.  kadangi asmuo be pilietybės 1954 m. Konvencijoje dėl asmenų be pilietybės statuso apibrėžiamas kaip asmuo, „kurio jokia valstybė pagal savo galiojančius įstatymus nelaiko piliečiu“; kadangi bepilietybės priežastys gali būti įvairios, be kita ko, įskaitant: valstybių teisių perėmimą ir likvidavimą, kai kuriais atvejais įvykius, susijusius su priverstiniu pabėgimu, migraciją ir prekybą žmonėmis, taip pat: pilietybės įstatymų pokyčius ir spragas, pilietybės galiojimo pabaigą dėl gyvenimo ilgą laiką ne savo šalyje, savavališką pilietybės atėmimą, diskriminaciją dėl lyties, rasės, etninės kilmės ar kitu pagrindu, administracines ir biurokratines kliūtis, taip pat ir gaunant ar registruojant gimimo liudijimus; kadangi dauguma arba net visos šios priežastys gali būti susijusios su bepilietybės atvejais Pietų ir Pietryčių Azijoje;

G.  kadangi svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad asmenų be pilietybės ir pabėgėlių klausimai yra visiškai skirtingi dalykai; kadangi dauguma asmenų be pilietybės niekada nėra palikę savo gimtųjų vietų arba niekada nėra kirtę valstybės sienos;

H.  kadangi bepilietybė yra daugialypė problema ir lemia daugelį žmogaus teisių pažeidimų, kurie, be kita ko, apima problemas, susijusias su gimimo liudijimais ir kitais civilinės būklės dokumentais, taip pat kitas problemas, susijusias su nuosavybės teisėmis, neįtraukimu į vaikų sveikatos priežiūros programas ir valstybinę mokyklų sistemą, verslo nuosavybe, politiniu atstovavimu ir dalyvavimu balsuojant, galimybėmis gauti socialinę apsaugą ir viešąsias paslaugas; kadangi bepilietybė gali skatinti prekybą žmonėmis, savavališką sulaikymą, judėjimo laisvės pažeidimą, vaikų išnaudojimą ir smurtą prieš vaikus bei moterų diskriminaciją;

I.  kadangi bepilietybės problemai ir toliau skiriama mažai tarptautinio dėmesio, nors ji turi labai didelį nerimą keliančių pasaulinių ir regioninių padarinių žmogaus teisėms, ir ji toliau vertinama kaip vidinis valstybių reikalas; kadangi asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimas ir galiausiai bepilietybės panaikinimas turėtų tapti prioritetiniu žmogaus teisių srities klausimu tarptautiniu lygmeniu;

J.  kadangi teisinė lytinė diskriminacija, pavyzdžiui, įgyjant pilietybę arba perduodant ją vaikui ar sutuoktiniui, vis dar gaji Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse, pvz., Nepale, Malaizijoje ir Brunėjuje;

K.  kadangi, UNHCR vertinimu, visame regione nėra užregistruoti 135 milijonai jaunesnių nei penkerių metų vaikų gimimai ir esama pavojaus, kad šie vaikai taps asmenimis be pilietybės;

L.  kadangi panaikinus bepilietybę taip pat būtų sustiprinta demokratija, nes buvę asmenys be pilietybės dalyvautų valstybės gyvenime ir galėtų prisidėti prie demokratinio proceso;

M.  kadangi sudėtinga bepilietybės problema vis dar yra itin mažareikšmis tarptautinės teisės ir politikos subjektas, nors tai nėra antraeilis klausimas;

N.  kadangi bepilietybė žlugdo neturinčių pilietybės gyventojų vystymosi perspektyvas ir kenkia veiksmingam Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui;

O.  kadangi UNHCR 2014–2024 m. pasauliniame bepilietybės panaikinimo veiksmų plane siekiama padėti vyriausybėms sprendžiant pagrindines esamas bepilietybės problemas, išvengti naujų bepilietybės atvejų atsiradimo ir geriau nustatyti gyventojų be pilietybės grupes ir jas apsaugoti; kadangi šio veiksmų plano 10 veiksme taip pat pažymimas poreikis gerinti kiekybinius ir kokybinius duomenis apie bepilietybę; kadangi ES yra įsipareigojusi aktyviai remti šį veiksmų planą;

P.  kadangi Tarybos išvadose dėl 2015–2019 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje patvirtinta, kad santykiuose su prioritetinėmis šalimis svarbu spręsti bepilietybės klausimą ir daugiausia dėmesio skirti prevencinėms priemonėms, užkertančioms kelią asmenų be pilietybės atsiradimui dėl konfliktų, priverstinio gyventojų perkėlimo ar valstybių iširimo;

Q.  kadangi 2016 m. rugsėjo 20 d. ES metinėje ataskaitoje „Žmogaus teisės ir demokratija pasaulyje – su konkrečiomis šalimis ir regionais susiję klausimai“ patvirtinamas ES tikslas didinti žmogaus teisių aspektų ES užsienio politikoje nuoseklumą, veiksmingumą ir matomumą ir tikslas stiprinti ES vaidmenį JT ir regioninių žmogaus teisių gynimo mechanizmų kontekste, kad būtų skatinamas regionų savarankiškumas ir propaguojamas žmogaus teisių visuotinumas, taip pat konkrečiai nurodoma, kad tai apima pirmojo politinio dialogo žmogaus teisių klausimais su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) žmogaus teisių gynimo mechanizmais pradžią;

R.  kadangi ES pasiryžo žmogaus teisėms skirti centrinę vietą santykių su trečiosiomis šalimis srityje;

S.  kadangi bepilietybė skatina gyventojų judėjimą, emigraciją, prekybą žmonėmis ir tai destabilizuoja visus subregionus;

T.  kadangi daugelis iš 10 mln. visame pasaulyje gyvenančių asmenų be pilietybės gyvena Pietų ir Pietryčių Azijoje, o Mianmaro rohinjai yra vienintelė pasaulyje didžiausia asmenų be pilietybės grupė, kurią sudaro daugiau kaip 1 milijonas asmenų, patenkančių į UNHCR bepilietybės įgaliojimus, tačiau didelės asmenų be pilietybės bendruomenės taip pat gyvena Tailande, Malaizijoje, Brunėjuje, Vietname, Filipinuose ir kitur; kadangi pilietybės neturintys tibetiečiai gyvena tokiose šalyse kaip Indija ir Nepalas; kadangi daliai šių grupių taikomas UNHCR bepilietybės įgaliojimas, bet ne visoms; kadangi visame pasaulyje yra per maža statistinė aprėptis ir gaunama per mažai duomenų apie pilietybės neturinčius asmenis, nes ne visos šalys kaupia statistinius duomenis šiuo klausimu; kadangi Pietų ir Pietryčių Azijoje yra ir užvilkintų, ir neišspręstų bylų, taip pat bylų, kuriose pasiekta pažangos;

U.  kadangi pastaraisiais metais Pietų ir Pietryčių Azijoje padaryta pažanga atlikus pilietybės įstatymų pakeitimus, kuriais įtraukiamos tinkamos nuostatos siekiant užkirsti kelią bepilietybei ir sudaryti sąlygas asmenims be pilietybės gauti pilietybę; kadangi būtina stiprinti šias pastangas ir priimtų įstatymų reikia laikytis ir praktiškai;

V.  kadangi rohinjai yra viena iš pasaulyje labiausiai persekiojamų mažumų, kurios atstovai sudaro vieną didžiausių asmenų be pilietybės grupę pasaulyje, ir nuo tada, kai 1982 m. įsigaliojo Birmos pilietybės įstatymas, jie oficialiai yra be pilietybės; kadangi Mianmaro valdžia ir kaimyninės šalys rohinjų nepageidauja, nors kai kurios kaimyninės šalys yra priėmusios didelį skaičių pabėgėlių; kadangi Rachinų valstijoje tebesitęsia konfliktai; kadangi tūkstančiai pabėgėlių, kuriems beviltiškai ieškant humanitarinės pagalbos pavyko kirtus sieną atvykti į Bangladešą, pažeidžiant tarptautinę teisę yra verčiami grįžti atgal; kadangi rohinjai bėga nuo kolektyvinės bausmės politikos Rachinų valstijoje, kur saugumo pajėgos nesirinkdamos rengia atsakomąsias atakas, kaip pranešama, šaudo kaimo gyventojus iš ginkluotų sraigtasparnių, degina namus, vykdo savavališkus sulaikymus ir prievartauja moteris ir mergaites; kadangi iki šiol reakcija į rohinjų žmogaus teisių ir humanitarinės krizės padėties blogėjimą šalyje ir tarptautiniu mastu iš esmės buvo nepakankama ir dar neišbandyta daugybė priemonių šiai problemai spręsti;

W.  kadangi po Bangladešo nepriklausomybės karo, kai Pakistanas atsisakė vadinamųjų biharių repatrijavimo, šimtai tūkstančiai jų nebuvo laikomi Bangladešo piliečiais; kadangi vis dėlto nuo 2003 m. daugeliu teismo sprendimų buvo patvirtinta, kad bihariai yra Bangladešo piliečiai; kadangi daug biharių vis dar nėra visiškai integruoti į Bangladešo visuomenę ir vystymosi programas ir dauguma dar neturi galimybės visapusiškai naudotis savo iš naujo patvirtintomis teisėmis;

X.  kadangi Pietų ir Pietryčių Azijoje yra daug kitų asmenų be pilietybės grupių; kadangi vis dėlto pastaraisiais metais įvyko daug teigiamų pokyčių, pvz., Indonezijoje, kuri savo pilietybės suteikimo procedūroje panaikino diskriminaciją dėl lyties ir 2006 m. savo pilietybės įstatymą pertvarkė taip, kad migrantai iš Indonezijos, kurie užsienyje praleidžia daugiau kaip penkerius metus, dabar daugiau nebepraranda savo pilietybės, jei toks pilietybės praradimas lemia bepilietybę; Kambodžoje, kur gimimų registravimas tapo nemokamas per pirmas 30 dienų po gimimo; Vietname, kuris 2008 m. palengvino visų asmenų be pilietybės, Vietname gyvenančių daugiau kaip 20 metų, natūralizaciją ir Tailande, kuriame, pertvarkius pilietybės ir civilinės registracijos įstatymus, nuo 2011 m. 23 000 asmenų be pilietybės buvo suteikta pilietybė;

Y.  kadangi nepaprastai svarbu, kad visų šio regiono šalių vyriausybės ir atitinkamos valdžios institucijos visapusiškai laikytųsi negrąžinimo principo ir apsaugotų pabėgėlius pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinius žmogaus teisių standartus;

Z.   kadangi asmenų be pilietybės grupės turėtų turėti galimybę pasinaudoti humanitarinės pagalbos programomis, per kurias teikiama sveikatos priežiūra, švietimas apie maisto produktus ir pagalba mitybos klausimais;

1.  yra susirūpinęs dėl milijonų bepilietybės atvejų pasaulyje, visų pirma Pietų ir Pietryčių Azijoje, ir reiškia savo solidarumą su asmenimis be pilietybės;

2.  yra labai susirūpinęs dėl rohinjų mažumos padėties Mianmare; yra sukrėstas pranešimų apie masinius žmogaus teisių pažeidimus ir nesibaigiančias rohinjų represijas bei diskriminaciją ir jų nepripažinimą Mianmaro visuomenės dalimi, nes tai panašu į koordinuotą etninio valymo kampaniją; pabrėžia, kad daug rohinjų kartų gyveno Mianmaro teritorijoje ir jie turi visas teises į praeityje turėtą Mianmaro pilietybę ir į visas su tuo susijusias teises ir pareigas; primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę ir valdžios institucijas atkurti Mianmaro pilietybę rohinjų mažumai; taip pat primygtinai ragina į Rachinų valstiją nedelsiant įsileisti humanitarines organizacijas, tarptautinius stebėtojus, NVO ir žurnalistus; mano, kad turės būti surengti nepriklausomi tyrimai, kad žmogaus teisių pažeidimus įvykdę asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; be to, mano, kad reikia imtis neatidėliotinų priemonių siekiant užkirsti kelią tolesniems diskriminavimo, priešiškumo ir smurto prieš mažumas veiksmams arba tokių veiksmų skatinimui; tikisi, kad Nobelio taikos premijos ir Sacharovo premijos laureatė Aung San Suu Kyi pasinaudos įvairiomis savo pozicijomis Mianmaro vyriausybėje tam, kad būtų greičiau rastas šio klausimo sprendimas;

3.  apgailestauja dėl to, kad tam tikrais atvejais bepilietybės statusas panaudojamas tam tikroms bendruomenėms marginalizuoti ir jų teisėms atimti; mano, kad mažumų teisinė, politinė ir socialinė įtrauktis yra pagrindinis perėjimo prie demokratijos elementas ir kad išsprendus bepilietybės problemą pagerėtų socialinė sanglauda ir politinis stabilumas;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad bepilietybė gali lemti dideles humanitarines krizes, ir pakartoja, kad asmenys be pilietybės turėtų turėti galimybę pasinaudoti humanitarinėmis programomis; pabrėžia tai, kad bepilietybė dažnai reiškia, kad nėra galimybių gauti išsilavinimo, sveikatos priežiūros paslaugų, darbo, nėra judėjimo laisvės ir saugumo;

5.  yra susirūpinęs dėl to, kad nėra duomenų apie asmenis be pilietybės Pietų ir Pietryčių Azijoje ir turima labai mažai duomenų arba jų nėra apie bepilietybę, pavyzdžiui, Butane, Indijoje, Nepale ir Rytų Timore; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad, pavyzdžiui, nors esama bendrų skaičių, nėra neapibendrintų duomenų apie moteris, vaikus ir kitas pažeidžiamas asmenų grupes; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šio informacijos trūkumo yra sudėtingiau parengti tikslinius veiksmus, taip pat ir vykdant UNHCR bepilietybės panaikinimo iki 2024 m. kampaniją; primygtinai ragina Pietų ir Pietryčių Azijos šalis pateikti patikimus ir viešus neapibendrintus duomenis apie bepilietybę;

6.  pabrėžia, kad esama ir tokių teigiamų pavyzdžių kaip 2016 m. gegužės mėn. Filipinų iniciatyva atsižvelgti į duomenų apie pilietybės neturinčių vaikų kiekį ir apie jų padėtį regione poreikį; ragina ES pasisiūlyti bendradarbiauti ir padėti išsamiai įvertinti bepilietybės padėtį ir nustatyti projektus bepilietybei šiame regione panaikinti;

7.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Brunėjaus, Malaizijos ir Nepalo valstybėse taikomi dėl lyties diskriminuojamieji teisės aktai; pabrėžia būtinybę peržiūrėti su pilietybės teisės aktais susijusias nuostatas, visų pirma Vaiko teisių konvencijoje ir Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

8.  palankiai vertina teigiamus pokyčius šiame regione ir Filipinų, Vietnamo ir Tailando pastangas ir ragina šio regiono šalis bendradarbiauti ir dalytis gerais pavyzdžiais ir pastangomis, kad visame regione neliktų asmenų be pilietybės;

9.  primena pilietybės neturėjusių asmenų padėtį regione ir žmogaus teisių dalyvavimo principą; remia dėl bepilietybės nukentėjusių bendruomenių ir buvusių asmenų be pilietybės įtraukimą į vystymosi projektus ir planavimą; ragina vyriausybes ir vystymosi projektų vykdytojus spręsti pilietybės neturėjusių asmenų diskriminacijos problemą, vadovaujantis Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje siekiama paspartinti de facto lygybę;

10.  nors pripažįsta valstybių suverenumą tokiais klausimais kaip pilietybė, primygtinai ragina šalis, kuriose yra gyventojų be pilietybės, imtis konkrečių veiksmų siekiant išspręsti šį bepilietybės klausimą laikantis tarptautinėse konvencijose, kurias visas jos yra ratifikavusios, visų pirma Vaiko teisių konvencijoje, įtvirtintų principų; atkreipia dėmesį į daugelį teigiamų pokyčių šiame regione;

11.  primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę įsipareigoti laikytis aiškaus veiksmų plano, pagal kurį būtų visiškai įgyvendintas 1997 m. Čitagongo kalvų ruožo taikos susitarimas ir taip būtų galima reabilituoti perkeltuosius jumų tautų asmenis (angl. Jumma people), kurie šiuo metu gyvena Indijoje ir neturi pilietybės;

12.  primygtinai ragina valstybes įgyvendinti apsaugos priemonę, kuri įtvirtinta ir 1961 m. Konvencijoje dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kad valstybėje gimusiam asmeniui taip pat būtų suteikta tos valstybės pilietybė, jei kitu atveju šis asmuo liktų be pilietybės;

13.  atkreipia ypatingą dėmesį į bepilietybės ir socialinio ir ekonominio pažeidžiamumo sąsajas; primygtinai ragina besivystančių šalių vyriausybes, siekiant užkirsti kelią pilietybės atsisakymui, praradimui ar atėmimui diskriminaciniais pagrindais, priimti nešališkus pilietybės įstatymus ir įgyvendinti prieinamas, nebrangias ir nediskriminacines pilietybės suteikimą patvirtinančių dokumentų išdavimo procedūras;

14.  palankiai vertina Tarybos išvadose dėl 2015–2019 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiimtą įsipareigojimą palaikant santykius su prioritetinėmis šalimis spręsti bepilietybės klausimą ir, be to, pritaria Tarybos įsipareigojimui stiprinti savo santykius su ASEAN; rekomenduoja, kad pastangos būtų skiriamos ne tik dėl konfliktų, priverstinio gyventojų perkėlimo ir valstybių iširimo atsiradusiems gyventojams be pilietybės, bet ir kitiems susijusiems aspektams, pvz., bepilietybei dėl diskriminacijos ir dėl nevykdomos gimimų ir civilinės registracijos;

15.  primena 2015–2019 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje pažadėtą veiksmą dėl bendros Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sistemos sukūrimo klausimams dėl bepilietybės trečiosiose šalyse kelti; pabrėžia, kad oficialios sistemos sukūrimas ir sklaida būtų naudinga Europos Sąjungai remiant UNHCR tikslą iki 2024 m. panaikinti bepilietybę pasaulyje;

16.  ragina ES remti pasaulinių sprendimų bepilietybei panaikinti rengimą kartu su konkrečiomis regioninėmis ir vietos strategijomis, nes universalaus metodo nepakaks bepilietybės problemai veiksmingai išspręsti;

17.  mano, kad ES turėtų stipriau pabrėžti didelį bepilietybės poveikį pasaulinėms problemoms, pvz., skurdo panaikinimui, Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimui, vaiko teisių rėmimui ir būtinybei spręsti neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis klausimus;

18.  palankiai vertina tai, kad priimtas darnaus vystymosi tikslas Nr. 16.9, pagal kurį numatoma, kad visiems asmenims turėtų būti suteikta teisinė tapatybė ir gimimo registravimas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad bepilietybė nėra aiškiai paminėta Darbotvarkėje iki 2030 m. nei kaip diskriminavimo pagrindas, nei kaip skurdo mažinimo tikslas; ragina ES ir jos valstybes nares apsvarstyti galimybę bepilietybės rodiklius įtraukti į savo stebėsenos ir ataskaitų teikimo įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus mechanizmus;

19.   pabrėžia veiksmingos komunikacijos strategijos bepilietybės klausimais svarbą siekiant padidinti informuotumą šiuo klausimu; ragina ES daugiau ir geriau informuoti apie bepilietybę bendradarbiaujant su UNHCR ir per savo delegacijas susijusiose trečiosiose šalyse ir skirti daug dėmesio dėl bepilietybės kylantiems žmogaus teisių pažeidimams;

20.  ragina ES parengti visapusišką strategiją dėl bepilietybės, pagrįstą dviem priemonių rinkiniais; mano, kad pirmasis rinkinys turėtų būti skirtas skubiems atvejams, o antrajame turėtų būti apibrėžtos ilgalaikės priemonės bepilietybei panaikinti; mano, kad strategijoje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ribotam prioritetų skaičiui ir kad skubiais atvejais ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens, kad padidintų informuotumą apie bepilietybę tarptautiniu lygmeniu;

21.  pabrėžia, kad ES visapusišką strategiją dėl bepilietybės turėtų būti įmanoma pritaikyti konkretiems atvejams, su kuriais susiduria pilietybės neturintys asmenys; pabrėžia, kad norint nustatyti tinkamas priemones, reikia atskirti bepilietybę dėl administracinių gebėjimų stokos ir bepilietybę dėl diskriminacinės valstybės politikos tam tikrų bendruomenių ar mažumų atžvilgiu;

22.  rekomenduoja, kad valstybės narės pirmenybę skirtų paramai teigiamiems pokyčiams sprendžiant bepilietybės klausimą Pietų ir Pietryčių Azijoje, ir siūlo naują visapusišką politinį požiūrį, kuris apimtų:

   valstybių raginimą prisijungti prie konvencijų bepilietybės klausimais pabrėžiant jų naudą dvišaliams ryšiams parlamentų, ministerijų ir kitais lygmenimis;
   ASEAN sektorinių organizacijų ir SAARC rėmimą padedant atitinkamoms jų valstybėms narėms, kad būtų toliau įgyvendinama teisė į pilietybę ir naikinama bepilietybė;
   konvencijų bepilietybės klausimu vertės pabrėžimą daugiašaliuose forumuose;
   darbą su valstybėmis siekiant propaguoti privalumus, kuriuos teikia nacionalinių tarpsektorinių, neapibendrintų ir patikrinamų duomenų apie asmenis be pilietybės ir nenustatytos pilietybės asmenis rinkimas, nes asmenų be pilietybės identifikavimas yra pirmasis žingsnis atitinkamoms valstybėms, kad būtų galima imtis būtinų veiksmų bepilietybei panaikinti; surinkti duomenys bus naudojami registravimo, dokumentavimo, viešųjų paslaugų teikimo, teisės ir tvarkos palaikymo ir vystymosi planavimo tikslais;
   nuolatinį pabrėžimą, kad gimimo registravimas turi būti nemokamas, lengvai prieinamas ir vykdomas nediskriminuojant;
   nuolatinį pabrėžimą, kad nacionalinė atpažinties duomenų administravimo tvarka turi apimti ir suteikti tapatybės dokumentus visiems teritorijoje esantiems asmenims, kuriems gali kilti bepilietybės rizika arba kurie gali neturėti pilietybės, įskaitant sunkiai pasiekiamas ir marginalizuotas grupes;
   Pietų ir Pietryčių Azijos šalių rėmimą, siekiant kiekvienam asmeniui, įskaitant pilietybės neturinčius vaikus, užtikrinti galimybę gauti išsilavinimą, nes pilietybės neturintiems vaikams kyla daug kliūčių siekiant gauti vienodas išsilavinimo galimybes;
   svarbaus novatoriškų technologijų vaidmens skatinimą naudojant skaitmenines gimimų registravimo programas, kad būtų pagerinta registracija ir įrašų archyvavimas;
   problemos dėl nacionalinių teisės aktų turinio ir taikymo ir dėl šališko teisės į pilietybę atėmimo arba nesuteikimo etniniu pagrindu sprendimą, nes tai yra pagrindinė bepilietybės šiame regione priežastis;
   šio regiono valstybių raginimą atsižvelgti į moterų poreikius ir spręsti problemas, susijusias su seksualiniu smurtu ir smurtu dėl lyties, taikant žmogaus teisėmis ir bendruomene pagrįstus metodus, visų pirma prekybos žmonėmis aukoms;
   pilietybės įstatymų ir diskriminacijos dėl lyties klausimo sprendimą, nes kai kuriose šalyse sudaromos sudėtingos sąlygos arba visiškai neįmanoma motinoms perduoti pilietybę savo vaikams;
   užtikrinimą, kad visi ES finansuojami vystymosi ir humanitarinės pagalbos projektai būtų rengiami taip, kad į juos prireikus visada būtų įtraukiamas bepilietybės klausimo sprendimas;
   atitinkamų ES institucijų ir veikėjų gebėjimo suprasti, vertinti bepilietybės problemas, planuoti jų sprendimą ir apie jas pranešti stiprinimą, reguliaraus ataskaitų teikimo apie ES laimėjimus kovojant su bepilietybe nustatymą, įskaitant skyriaus apie bepilietybę įtraukimą į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje;
   užtikrinimą, kad bepilietybė, tautybė ir pilietybė būtų tinkamai įtraukiamos į šalių žmogaus teisių ir demokratijos strategijas ir jos būtų grindžiamos principu, pagal kurį visi, neišskiriant lyties, rasės, spalvos, odos, tikėjimo, religijos, tautybės, pilietybės ar priklausymo etninei mažumai, turi teisę į pilietybę; bepilietybės klausimo kėlimą kiekvienoje politinėje ir žmogaus teisių diskusijoje su susijusiomis šalimis;
   ES žmogaus teisių gairių dėl bepilietybės parengimą siekiant pateikti konkrečius išmatuojamus tikslus, susijusius su ES pastangomis visame pasaulyje panaikinti bepilietybę;
   dialogo dėl bepilietybės Pietų ir Pietryčių Azijoje su atitinkamomis regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei su kaimyninėmis Pietų ir Pietryčių Azijos šalimis ir kitomis aktyviomis šio regiono valstybėmis stiprinimą;
   užtikrinimą, kad rinkimų stebėjimo misijų dalyviai žinotų apie bepilietybės problemas, kai tai reikalinga;
   būtinybės įgalinti regionines žmogaus teisių organizacijas pabrėžimą, kad jos galėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį identifikuojant ir pašalinant bepilietybės atvejus;
   vystomojo bendradarbiavimo priemonės, Europos plėtros fondo ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės biudžetuose tinkamų lėšų numatymą NVO ir kitoms organizacijoms, kurios dirba asmenų be pilietybės bendruomenių labui; pilietinės visuomenės organizacijų ir asmenų be pilietybės bendruomenių partnerystės rėmimą, siekiant įgalinti jas kovoti už savo teises;
   šalių koordinavimo skatinimą siekiant spręsti bepilietybės klausimą, ypač kai tai turi tarpvalstybinių pasekmių, ir keitimosi geriausia patirtimi įtraukimą įgyvendinant tarptautinius kovos su bepilietybe standartus;
   tolesnių veiksmų, kaip antai informuotumo didinimo ir techninės paramos viešosioms administracijoms kaip gebėjimų stiprinimo priemonės, taip pat ir vietos lygmeniu, užtikrinimą, kai reikia praktiškai įgyvendinti teigiamus pokyčius, kaip antai Tailande, Filipinuose, Vietname ir Bangladeše, kur bihariams buvo atkurta pilietybė ir jų teisė balsuoti;

23.  ragina Brunėjaus Darusalamo, Malaizijos ir Nepalo vyriausybes kovoti su jų nacionaliniuose teisės aktuose esančiomis diskriminacijos dėl lyties nuostatomis ir propaguoti vaikų teisę į pilietybę;

24.  atkreipia dėmesį į bepilietybės ir priverstinio gyventojų perkėlimo sąsają, ypač konfliktiniuose regionuose; primena tai, kad mažiausiai 1,5 milijono pasaulyje gyvenančių asmenų be pilietybės yra pabėgėliai ar buvę pabėgėliai, įskaitant daug jaunų moterų ir mergaičių;

25.  primena, kad su bepilietybe pasaulyje susiję duomenys yra labai netikslūs ir ne visada užregistruoti ir kad turimi duomenys grindžiami skirtingomis apibrėžtimis; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę patvirtinti vienodą apibrėžtį ir spręsti klausimus, susijusius su duomenų rinkimo spragomis, siekiant nustatyti bepilietybės mastą besivystančiose šalyse, visų pirma padedant vietos valdžios institucijoms parengti atitinkamus asmenų be pilietybės kiekybinio nustatymo, identifikavimo ir registravimo metodus, ir stiprinti jų statistinius gebėjimus;

26.  ragina Komisiją pradėti rengti gerosios patirties mainus tarp valstybių narių, skatina aktyviai koordinuoti nacionalines ryšių bepilietybės klausimais palaikymo institucijas ir palankiai vertina kampaniją #IBelong;

27.  pabrėžia, kad labai svarbi 1954 m. Konvencija dėl asmenų be pilietybės statuso ir 1961 m. Konvencija dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, pagal kurias reikalaujama nustatyti teisines asmenų be pilietybės identifikavimo ir apsaugos bei bepilietybės prevencijos sistemas ir kurios gali būti svarbus pradinis žingsnis valstybėse narėse, kurios nori daryti pažangą sprendžiant bepilietybės problemą;

28.  palankiai vertina ES paramą asmenims be pilietybės Pietų ir Pietryčių Azijoje pasitelkiant įvairias priemones ir ragina Sąjungą toliau stengtis, kad bepilietybės poveikio vystymuisi, taikai ir stabilumui klausimas būtų sprendžiamas kaip neatsiejama vystomojo bendradarbiavimo programų ir apskritai išorės veiksmų dalis;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) http://www.unhcr.org/excom/exconc/453497302/conclusion-identification-prevention-reduction-statelessness-protection.html
(2) http://www.unhcr.org/protection/statelessness/54621bf49/global-action-plan-end-statelessness-2014-2024.html
(3) http://www.ohchr.org/Documents/ProfessionalInterest/vienna.pdf
(4) http://www.refworld.org/docid/54620fb54.html
(5) http://www.asean.org/wp-content/uploads/images/ASEAN_RTK_2014/6_AHRD_Booklet.pdf
(6) https://ec.europa.eu/anti-trafficking/sites/antitrafficking/files/council_conclusions_on_the_action_plan_on_human_rights_and_democracy_2015_-_2019.pdf
(7) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/131181.pdf
(8) http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2015/12/04-council-adopts-conclusions-on-statelessness/
(9) http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/06/20-fac-conclusions-myanmar-burma/
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0404.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0316.
(12) OL C 316, 2016 8 30, p. 141.


Tarpvalstybinis įmonių jungimasis ir skaidymas
PDF 344kWORD 50k
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarpvalstybinio įmonių susijungimo ir skaidymo (2016/2065(INI))
P8_TA(2017)0248A8-0190/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49, 54 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 17 d. Tarybos šeštąją direktyvą 82/891/EEB, pagrįstą Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl akcinių bendrovių skaidymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto(3),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus(4),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje(5),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų planas. Šiuolaikinė teisinė sistema didesniam akcininkų aktyvumui ir įmonių tvarumui užtikrinti“ (COM(2012)0740),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Europos bendrovių teisės ateities(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonės registruotosios buveinės perkėlimo į kitą šalį(7),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Teisingos, konkurencingos ir stabilios pelno mokesčio sistemos kūrimas Europos Sąjungoje“ (COM(2016)0682),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimus dėl įsisteigimo laisvės, pirmiausia į sprendimus bylose SEVIC Systems AG(8), Cadbury Schweppes plc & Cadbury Schweppes Overseas Ltd / Commissioners of Inland Revenue(9), CARTESIO Oktató és Szolgáltató bt.(10), VALE Építési kft.(11), KA Finanz AG / Sparkassen Versicherung AG Vienna Insurance Group(12), Kamer van Koophandel en Fabrieken voor Amsterdam / Inspire Art Ltd.(13), Überseering BV / Nordic Construction Company Baumanagement GmbH (NCC)(14), Centros Ltd / Erhvervs- og Selskabsstyrelsen (15) bei The Queen / H. M. Treasury ir Commissioners of Inland Revenue, ex parte Daily Mail ir General Trust plc.(16),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. spalio mėn. atsakomąjį pareiškimą, kuriame pateikiama atsakymų į klausimus, pateiktus per viešąsias konsultacijas dėl tarpvalstybinio įmonių susijungimo ir skaidymo, vykusias tarp 2014 m. rugsėjo 8 d. ir 2015 m. vasario 2 d., santrauka(17),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento C teminio skyriaus (Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2016 m. birželio mėn. tyrimą Cross-border mergers and divisions, transfers of seat: is there a need to legislate? („Ar būtina priimti teisės aktus, susijusius su buveinės perkėlimu tarpvalstybinio įmonių susijungimo ir skaidymo atvejais?“)(18),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2015 m. gruodžio mėn. tyrimą Ex-post analysis of the EU framework in the area of Cross-border mergers and divisions („ES tarpvalstybinio įmonių susijungimo ir skaidymo sistemos ex post analizė“)(19),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Komisijos komunikatą „2017 m. Komisijos darbo programa. Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“ (COM(2016)0710), ypač į jos II skyriaus 4 punktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą bei 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0190/2017),

A.  kadangi išsamios bendrovių teisės reformos poveikis Europos konkurencingumui yra didelis, o norint visapusiškai įgyvendinti direktyvą dėl tarpvalstybinio susijungimo susiduriama su kliūtimis;

B.  kadangi iki šiol neparengtas Europos Sąjungos teisės aktas dėl tarpvalstybinio įmonių skaidymo; kadangi, esant dabartinei padėčiai, susijusios įmonės susiduria su akivaizdžiais procedūriniais, administraciniais ir finansiniais sunkumais bei piktnaudžiavimo ir dempingo rizika;

C.  kadangi Parlamentas nuolat ryžtingai ragino parengti ES teisės aktą dėl tarpvalstybinio įmonių registruotos ar tikrosios buveinės perkėlimo; kadangi dauguma suinteresuotųjų šalių plačiai remia Parlamento raginimus;

D.  kadangi, siekiant gerinti įmonių judumą ES viduje, svarbu, kad būtų taikoma bendra teisinė įmonių jungimosi, skaidymo ir perkėlimo sistema;

E.  kadangi ne visos valstybės narės, kuriose buvo vykdomos tarpvalstybinio įmonių susijungimo ir skaidymo arba registruotos ar tikrosios buveinės perkėlimo operacijos, yra parengusios taisykles, pagal kurias darbuotojams būtų užtikrinamos teisės į konsultacijas, informavimą ir dalyvavimą priimant sprendimus;

F.  kadangi perkeliant registruotą buveinę neturėtų būti apeinami Europos Sąjungos ir kilmės valstybių narių teisėje nustatyti teisiniai, socialiniai ir mokestiniai reikalavimai, priešingai, turėtų būti siekiama sukurti vienodą teisinę sistemą, pagal kurią būtų užtikrinamas maksimalus procedūrų skaidrumas ir paprastumas bei kovojama su mokestiniu sukčiavimu;

G.  kadangi atitinkamame ES acquis darbuotojams užtikrinamos įvairiausios teisės, susijusios su informavimu, konsultavimusi ir dalyvavimu; kadangi Direktyvoje 2009/38/EB(20) ir Direktyvoje 2005/56/EB užtikrinamas tarpvalstybinių darbuotojų dalyvavimas ir nustatomas anksčiau turėtų teisių principas; kadangi manoma, kad buveinės perkėlimo atveju šios darbuotojų teisės taip pat turėtų būti apsaugotos;

H.  kadangi visos naujos iniciatyvos Europos bendrovių teisės srityje turėtų būti pagrįstos išsamiu esamų formų bendrovių teisės vertinimu ir analize, svarbiais ESTT sprendimais dėl tarpvalstybinio bendrovių judumo bei poveikio vertinimais, kurie atspindėtų visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant akcininkus, kreditorius, investuotojus ir darbuotojus, interesus, užtikrinant subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi;

Horizontalieji klausimai

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu sukurti sistemą, pagal kurią būtų visapusiškai reglamentuojamas įmonių judumas Europos lygmeniu, siekiant supaprastinti procedūras ir reikalavimus, taikytinus perkėlimo, skaidymo ir susijungimo atvejais, ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui bei fiktyviam perkėlimui socialinio ar mokesčių dempingo tikslais;

2.  ragina Komisiją skirti dėmesio viešųjų konsultacijų dėl galimos Direktyvos 2005/56/EB peržiūros ir galimybės taikyti teisinę sistemą tarpvalstybiniam įmonių skaidymui reglamentuoti, vykusių tarp 2014 m. rugsėjo 8 d. ir 2015 m. vasario 2 d., rezultatams; primena, kad, kaip matyti iš konsultacijų rezultatų, pasiektas tam tikras konsensusas dėl prioritetų, susijusių su tarpvalstybinio įmonių susijungimo ir skaidymo teisės aktais, siekiant stiprinti vidaus rinką ir darbuotojų teises;

3.  mano, kad į būsimuosius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių judumo turėtų būti įtrauktos maksimalaus suderinimo nuostatos, pirmiausia kalbant apie procedūrinius standartus ir su įmonių valdymu susijusių – ypač smulkesnių – veikėjų teises, ir pagal jį numatytas taikymo išplėtimas įtraukiant visus subjektus, kurie, remiantis SESV 54 straipsniu, apibrėžiami kaip įmonė, o tada imtasi kitų sektoriaus taisyklių, pvz., susijusių su darbuotojų teisėmis;

4.  laikosi nuomonės, jog taikant naująsias įmonių susijungimo, skaidymo ir buveinių perkėlimo taisykles turėtų būti skatinamas įmonių judumas Sąjungoje, atsižvelgiant į jų verslo poreikius, susijusius su restruktūrizacija, kad būtų geriau pasinaudojama vidaus rinkos galimybėmis ir įmonėms būtų lengviau savo nuožiūra organizuoti savo veiklą, deramai užtikrinant darbuotojų atstovavimo teises; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu šalinti kliūtis, su kuriomis susiduriama dėl įstatymų kolizijos, siekiant nustatyti taikytiną nacionalinę teisę; mano, kad darbo teisių apsaugos klausimas galėtų būti sprendžiamas įvairiais ES teisės aktais, pirmiausia pasiūlymu dėl direktyvos dėl minimalių standartų užtikrinimo darbuotojams, taip pat dėl darbuotojų dalyvavimo įgyvendinant įvairių formų ES bendrovių teisę ir pagal ES teisę sukurtų stebėtojų tarybų veikloje;

Tarpvalstybinis įmonių susijungimas

5.  atkreipia ypatingą dėmesį į pozityvų Direktyvos 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas, poveikį: tai, kad ji padėjo supaprastinti tarpvalstybinį ribotos atsakomybės bendrovių jungimąsi Europos Sąjungoje, rodo oficialūs duomenys, patvirtinantys, jog pastaraisiais metais gerokai išaugo tarpvalstybinio įmonių susijungimo atvejų, be to, buvo apribotos su tuo susijusios išlaidos ir administracinės procedūros;

6.  mano, kad Direktyvą 2005/56/EB būtina peržiūrėti, siekiant gerinti jos įgyvendinimą ir atsižvelgti į pastarojo meto pokyčius, susijusius tiek su ESTT praktika dėl įsisteigimo laisvės, tiek su ES bendrovių teise; mano, kad į būsimą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Direktyvai 2005/56/EB iš dalies pakeisti turėtų būti įtrauktos naujos įmonių skaidymo taisyklės ir gairės dėl tolesnės teisėkūros įmonių judumo srityje;

7.  ragina Komisiją atsižvelgti į 2015 m. spalio mėn. konsultacijos rezultatus, kurie aiškiai rodo, kad būtinas maksimalus susijungimų poveikį įvairioms verslo suinteresuotosioms šalims reglamentuojančių kriterijų suderinimas;

8.  mano, kad pažangesnių taisyklių, susijusių su įvairiais įmonių valdymo subjektais ir kategorijomis, parengimas yra prioritetinis uždavinys ir kad panašios taisyklės turėtų būti rengiamos būsimų bendrų tarpvalstybinio įmonių skaidymo ir registruotos ar tikrosios buveinės perkėlimo modelių atžvilgiu; mano, kad nepaprastai svarbu supaprastinti tarpvalstybinio jungimosi procedūras aiškiau apibrėžiant teisinės dokumentacijos standartus – pradedant akcininkų informavimo ir susijungimo dokumentų rinkimo klausimais – bei naująją skaitmeninimo praktiką, tačiau turi būti išsaugoti pagrindiniai Direktyvoje 2005/56/EB nustatyti procedūriniai standartai ir reikalavimai (įskaitant pažymėjimų išdavimą prieš jungimąsi ir teisėtumo kontrolę remiantis jos 10 ir 11 straipsniais) bei išsaugoti su viešuoju interesu susiję elementai, pvz., teisinis tikrumas ir verslo duomenų registrų patikimumas;

9.  tikisi, jog nuostatos dėl darbuotojų teisių bus suformuluotos taip, kad atitinkamos įmonės Tarpvalstybinių susijungimų direktyva negalėtų naudotis tik savo registruotai ar tikrajai buveinei perkelti mokestinio, socialinio ar teisinio piktnaudžiavimo tikslais; pabrėžia, kad svarbu vengti dviprasmybių taikant nacionalines nuobaudas už teisės aktų dėl darbuotojų teisių nesilaikymą;

10.  mano, kad svarbu tobulinti tam tikrus esminius aspektus:

   turto ir įsipareigojimų valdymo principus,
   turto vertinimo metodą,
   kreditorių apsaugos taisykles,
   kreditorių apsaugos laikotarpio pradžios datą ir trukmę, laikantis atsakomybės priskyrimo visuotiniam susirinkimui principo,
   bendrovių informacijos skelbimą naudojantis valstybių narių tarpusavyje sujungtais ir standartizuotais registrais,
   smulkiųjų akcininkų teises,
   minimalių standartų, susijusių su darbuotojų informavimu, konsultacijomis su jais ir jų dalyvavimu priimant sprendimus, nustatymą,
   tam tikras konkrečias procedūrinių reikalavimų taikymo išimtis;

11.  mano, kad labai svarbu apsaugoti tam tikras smulkiųjų akcininkų teises, pvz., teisę atlikti su susijungimu susijusį tyrimą, teisę gauti kompensaciją akcininkui, kuris atsisako savo akcijų dalies priešindamasis susijungimui, ir teisę užginčyti valiutos keitimo kurso tinkamumą;

12.  pritaria galimybei nustatyti pagreitintas tarpvalstybines procedūras visų akcininkų konsensuso, darbuotojų nebuvimo arba bet kokio nereikšmingo poveikio kreditoriams atveju;

Tarpvalstybinis įmonių skaidymas

13.  primena, kad Direktyva 82/891/EEB reglamentuojamas tik įmonių skaidymas konkrečios valstybės narės viduje; pažymi, jog per Komisijos 2015 m. konsultaciją pažymėta, kad konkretūs įmonių skaidymo, apimančio keletą valstybių narių, atvejai reti, tačiau duomenys apie skaidymą valstybių narių viduje rodo, kad esama realios būtinybės parengti specialią ES tarpvalstybinio įmonių skaidymo sistemą; pabrėžia, kad naująja direktyva neturėtų būti naudojamasi kaip formalia priemone įmonei skaidyti, siekiant ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo ir išvengti pagal nacionalinę teisę numatytų teisinių prievolių;

14.  ragina Komisiją atsižvelgti į svarų poveikį ekonomikai, kurį darytų teisės aktas dėl tarpvalstybinio įmonių skaidymo reglamentavimo, pvz., būtų supaprastinta organizacinė struktūra, užtikrinti geresni gebėjimai prisitaikyti ir naujos galimybės vidaus rinkoje;

15.  atkreipia dėmesį į ilgai trunkančias sudėtingas procedūras, kurias šiuo metu reikalaujama taikyti tarpvalstybinio įmonių skaidymo atveju ir kurios paprastai įgyvendinamos dviem etapais: iš pradžių įmonė skaidoma valstybės viduje, o tada vyksta tarpvalstybinis susijungimas; mano, kad, ES lygmeniu nustačius suderintus tarpvalstybinio įmonių skaidymo standartus, operacijos taptų paprastesnės, sumažintos procedūrų išlaidos ir sutrumpėtų jų trukmė;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu šalinti su įstatymų kolizija susijusias kliūtis, siekiant nustatyti taikytiną nacionalinę teisę;

17.  primena, kad kai kuriose valstybėse narėse ad hoc nacionalinės teisės aktai dėl tarpvalstybinio įmonių skaidymo tvarkos negalioja;

18.  mano, kad būsimoji teisėkūros iniciatyva dėl tarpvalstybinio įmonių skaidymo turėtų būti grindžiama principais ir reikalavimais, nustatytais atsižvelgiant į Tarpvalstybinio įmonių susijungimo direktyvą:

   procedūriniais ir supaprastinimo klausimais, įskaitant visus pagrindinius šiuo metu taikomus įmonių skaidymo metodus (padalijimą (angl. split-up), atskyrimą (angl. spin-off), perėmimą (angl. hive-down)),
   kreditorių ir smulkiųjų akcininkų teisėmis vadovaujantis apsaugos ir veiksmingumo principais,
   darbuotojų dalyvavimo ir atstovavimo bei jų apsaugos standartų laikymusi, siekiant stiprinti darbuotojų apsaugą, ypač nuo socialinio dempingo,
   apskaitos klausimais,
   turtu ir įsipareigojimais,
   taisyklių ir procedūrų, pvz., su akcijomis susijusių teisių, reikalavimų, susijusių su registracija ir ryšiais tarp verslo duomenų registrų, sandorio pabaigos data, minimaliu skaidymo sąlygų turiniu, daugumos taisyklėmis ir organu, įgaliotu stebėti sandorio tesėtumą ir tvarkingumą, derinimu;

o
o   o

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(1) OL L 378, 1982 12 31, p. 47.
(2) OL L 310, 2005 11 25, p. 1.
(3) OL L 294, 2001 11 10, p. 1.
(4) OL L 294, 2001 11 10, p. 22.
(5) OL L 80, 2002 3 23, p. 29.
(6) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 78.
(7) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 5.
(8) 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimas SEVIC Systems AG, C-411/03, ECLI:EU:C:2005:762.
(9) 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Cadbury Schweppes Overseas Ltd / Commissioners of Inland Revenue, C-196/04, ECLI:EU:C:2006:544.
(10) 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimas CARTESIO Oktató és Szolgáltató bt., C-210/06, ECLI:EU:C:2008:723.
(11) 2012 m. liepos 12 d. Sprendimas VALE Építési kft., C-378/10, ECLI:EU:C:2012:440.
(12) 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas KA Finanz AG / Sparkassen Versicherung AG Vienna Insurance Group, C-483/14, ECLI:EU:C:2016:205.
(13) 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas Kamer van Koophandel en Fabrieken voor Amsterdam / Inspire Art Ltd., C-167/01, ECLI:EU:C:2003:512.
(14) 2002 m. lapkričio 5 d. Sprendimas Überseering BV / Nordic Construction Company Baumanagement GmbH (NCC), C-208/00, ECLI:EU:C:2002:632.
(15) 1999 m. kovo 9 d. Sprendimas Centros Ltd / Erhvervs- og Selskabsstyrelsen, C-212/97, ECLI:EU:C:1999:126.
(16) 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas The Queen / H. M. Treasury ir Commissioners of Inland Revenue, ex parte Daily Mail ir General Trust plc., C81/87, ECLI:EU:C:1988:456.
(17) http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2014/cross-border-mergers-divisions/docs/summary-of-responses_en.pdf.
(18) PE 556.960. http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/556960/IPOL_STU(2016)556960_EN.pdf.
(19) PE 593.796.
(20) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 122, 2009 5 16, p. 28).


Sąjungos dalyvavimas Viduržemio jūros regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystėje (PRIMA) ***I
PDF 343kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Viduržemio jūros regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystėje (PRIMA) (COM(2016)0662 – C8-0421/2016 – 2016/0325(COD))
P8_TA(2017)0249A8-0112/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0662),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 185 bei 188 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0421/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. balandžio 26 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0112/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. birželio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/... dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2017/1324.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl iniciatyvos PRIMA įgyvendinimo struktūros finansinių garantijų

1.  Kalbant apie iniciatyvą PRIMA, ES finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto vi papunktyje nustatyta, kad Komisija gali pavesti Sąjungos biudžeto vykdymą įstaigai, kurios veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančiai viešųjų paslaugų srityje (toliau – įgyvendinimo struktūra). Tokia įstaiga turi pateikti pakankamas finansines garantijas.

2.  Kad būtų laikomasi patikimo ES lėšų valdymo principo, šios garantijos, neapribojant apimties ar sumų, turėtų apimti bet kokias įgyvendinimo struktūros skolas Sąjungai, susijusias su visomis įgyvendinimo užduotimis, kaip numatyta įgaliojimo susitarime. Paprastai Komisija tikisi, kad laiduotojai prisiims solidariąją atsakomybę už įgyvendinimo struktūros skolas.

3.  Tačiau remdamasis išsamia rizikos analize, visų pirma, jeigu pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį atlikto įgyvendinimo struktūros ex ante ramsčiais grindžiamo vertinimo rezultatas bus laikomas tinkamu, už iniciatyvą PRIMA atsakingas Komisijos leidimus suteikiantis pareigūnas numatys, kad:

–  atsižvelgiant į proporcingumo principą iš įgyvendinimo struktūros reikalaujamos finansinės garantijos gali būti ne didesnės negu didžiausia Sąjungos įnašo suma.

–  taigi kiekvieno laiduotojo atsakomybė gali būti proporcinga jų įnašo į iniciatyvą PRIMA daliai.

Laiduotojai gali susitarti dėl sąlygų, kurių laikydamiesi jie atitinkamuose atsakomybės deklaravimo raštuose nustatys savo atsakomybės dalį.

(1) OL C 125, 2017 4 21, p. 80.


Specialios priemonės, kad būtų galima nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms teikti papildomą pagalbą ***I
PDF 322kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento irTarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl specialių priemonių, kad būtų galima nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms teikti papildomą pagalbą (COM(2016)0778 – C8-0489/2016 – 2016/0384(COD))
P8_TA(2017)0250A8-0070/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0778),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 177 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0489/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gegužės 24 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0070/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. birželio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl specialių priemonių, kad būtų galima nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms teikti papildomą pagalbą

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1199.)

(1) OL C 173, 2017 5 31, p. 38.


Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas ***I
PDF 330kWORD 53k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo pagrindai ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (COM(2015)0341 – C8-0189/2015 – 2015/0149(COD))
P8_TA(2017)0251A8-0213/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0341),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0189/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. balandžio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0213/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  patvirtina Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. birželio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1369.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas

dėl SESV 290 ir 291 straipsnių

Primindami 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, visų pirma jo 26 punktą, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pareiškia, kad šio reglamento nuostatos nedaro poveikio jokiai būsimai institucijų pozicijai dėl SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kituose teisėkūros dokumentuose.

Komisijos pareiškimas dėl finansinės kompensacijos gaminių naudotojams

Atsižvelgdama į savo nuolatines pastangas geriau užtikrinti Sąjungos teisės aktų, kuriais derinami gaminiams keliami reikalavimai, taikymą, Komisija turėtų išnagrinėti, ar svarstyti kompensacijos, mokėtinos gaminių naudotojams, jei gaminiai neatitinka etiketėje nurodytos energijos vartojimo efektyvumo klasės, klausimą, kad gaminių naudotojams būtų atlygintas galimas finansinis nuostolis, padarytas jiems dėl neteisingo gaminių ženklinimo etiketėmis arba dėl prastesnių, nei nurodyta, energijos vartojimo ir aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių.

(1) OL C 82, 2016 3 3, p. 6.
(2) Ši pozicija pakeičia 2016 m. liepos 6 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0304).


Europos kultūros sostinės 2020–2033 m. ***I
PDF 319kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. (COM(2016)0400 – C8-0223/2016 – 2016/0186(COD))
P8_TA(2017)0252A8-0061/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0400),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 167 straipsnio 5 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0223/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gegužės 24 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0061/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. birželio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2017/1545.)


Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimas
PDF 399kWORD 61k
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jos tarpinį įvertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos (2016/2147(INI))
P8_TA(2017)0253A8-0209/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimą 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1292/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1312/2013/ES dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) strateginės inovacijų darbotvarkės: EIT indėlis kuriant inovacinę Europą(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentus (ES) Nr. 557/2014, 558/2014, 559/2014, 560/2014 ir 561/2014(7) ir 2014 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentus (ES) Nr. 642/2014(8) ir 721/2014(9) dėl programos „Horizontas 2020“ lėšomis finansuojamų bendrų įmonių įsteigimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 553/2014/ES, 554/2014/ES, 555/2014/ES ir 556/2014/ES(10), kuriais pagal 185 straipsnį sudaromos viešojo sektoriaus subjektų partnerystės, finansuojamos programos „Horizontas 2020“ lėšomis,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. paskelbtus aukšto lygio darbo grupės dokumentus dėl kuo didesnio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų poveikio užtikrinimo(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pateiktas 2014 ir 2015 m. programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos mokslinių tyrimų erdvė: laikas ją įgyvendinti ir stebėti pažangą“ (COM(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos gynybos veiksmų planas“ (COM(2016)0950),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje strategijos įgyvendinimas“ (COM(2016)0657),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0106),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atsakymas į aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitą dėl Septintosios bendrosios programos ex post vertinimo“ (COM(2016)0005),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2014 m. mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos Europos Sąjungoje metinė ataskaita“ (COM(2015)0401),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. ir 2015 m. Europos Komisijos ataskaitas „Socialinių ir humanitarinių mokslų integraciją į programą „Horizontas 2020“: dalyviai, biudžetas ir drausmė“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geresnis reglamentavimas skatinant inovacijomis grindžiamas investicijas ES lygmeniu“ (SWD(2015)0298),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos mokslinių tyrimų erdvė. 2014 m. pažangos ataskaita“ (COM(2014)0575),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Antroji Europos Sąjungos branduolinės energetikos švietimo ir mokymo padėties ataskaita“ (SWD(2014)0299),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ABT pavyzdinės iniciatyvos. Naujoviškas partneryste grindžiamas požiūris siekiant spręsti didžiuosius mokslinius iššūkius ir skatinti inovacijas Europoje“ (SWD(2014)0283),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Antrasis tarpinis jungtinių technologijų iniciatyvų bendrosios įmonės „Švarus dangus“, Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės ir Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės vertinimas“ COM(2014)0252),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Jungtinių technologijų iniciatyvų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmuo ir poveikis įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ siekiant tvarių pramonės permainų“(12),

–   atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos debesijos iniciatyvos(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybei skirtų ES lėšų(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Sąveikos skatinant inovacijas: Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programa „Horizontas 2020“ ir kiti Europos inovacijų fondai ir ES programos“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, skirtų pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai(16),

–  atsižvelgdamas į darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0209/2017),

A.  kadangi „Horizontas 2020“ yra didžiausia ES centralizuotai valdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų programa ir didžiausia pasaulyje viešai finansuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų programa;

B.  kadangi per derybas dėl programos „Horizontas 2020“ ir dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) Parlamentas ragino skirti 100 mlrd. eurų, o ne pradžioje sutartus 77 mlrd.; kadangi, jeigu norima, kad vykdant programą „Horizontas 2020“ būtų visapusiškai panaudotas kompetencijos potencialas ir tinkamai sprendžiamos socialinės problemos, kurias šiuo metu patiria Europos visuomenė, biudžetas yra labai nedidelis;

C.  kadangi aukšto lygio darbo grupės ataskaita dėl kuo didesnio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų poveikio užtikrinimo ir 2017 m. trečiajam ketvirčiui numatytas tarpinis vertinimas padės Devintosios bendrosios programos, pasiūlymas dėl kurios bus paskelbtas per pirmą 2018 m. pusmetį, struktūros ir turinio pagrindą;

D.  kadangi rengiant programą „Horizontas 2020“ ekonomikos ir finansų krizė buvo lemiamas veiksnys; kadangi nauji iššūkiai, naujos politinė, socialinės ir ekonominės paradigmos bei besitęsiančios visuotinės tendencijos tikriausiai formuos kitą bendrąją programą (BP);

E.  kadangi bendroji programa turi būti grindžiama Europos vertybėmis, mokslo nepriklausomybe, atvirumu, įvairove, aukštais europietiškais etikos standartais, socialine sanglauda ir vienodomis galimybėmis piliečiams naudotis programos teikiamais sprendimais ir atsakymais;

F.  kadangi investicijos į MTTP yra labai svarbios Europos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi bei pasauliniam konkurencingumui; kadangi aukštos kokybės mokslo svarba skatinant inovacijas ir ilgalaikius konkurencinius pranašumus turi atsispindėti 9-osios bendrosios programos finansavime;

Programos „Horizontas 2020“ struktūra, filosofija ir įgyvendinimas

1.  mano, kad, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo programos „Horizontas 2020“ pradžios, atėjo laikas Parlamentui parengti savo poziciją dėl tarpinio programos vertinimo ir būsimos Devintosios bendrosios programos vizijos;

2.  primena, kad programos „Horizontas 2020“ tikslas – padėti kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą visuomenę ir ekonomiką, stiprinti mokslinę ir technologinę bazę ir galiausiai Europos konkurencingumą pritraukiant papildomą nacionalinį viešojo ir privačiojo sektorių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) finansavimą ir padėti iki 2020 m. pasiekti tikslą 3 proc. BVP skirti MTTP; apgailestauja, kad ES 2015 m. investavo tik 2,03 proc. BVP, o konkretūs skaičiai įvairiose šalyse įvairuoja nuo 0,46 iki 3,26 proc.(17), ir pagrindiniai pasauliniai konkurentai lenkia ES MTTP skiriamų išlaidų atžvilgiu;

3.  primena, kad Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) tiesiogiai susiduria su konkurencija veiksmingiausiai pasaulyje mokslinius tyrimus atliekančiuose regionuose ir kad dėl to EMTE stiprinimas yra bendra Europos pareiga; ragina atitinkamas valstybes nares atitinkamai prisidėti siekiant nustatyto tikslo investuoti 3 proc. BVP į MTTP; pažymi, kad bendrai padidinus šį skaičių iki 3 proc. moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europoje būtų papildomai skiriama daugiau kaip 100 mlrd. EUR per metus;

4.  pabrėžia, kad 7-osios bendrosios programos vertinimo ir programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo stebėjimo rezultatai rodo, kad ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra labai sėkmingos ir suteikia aiškią pridėtinę vertę ES(18); pripažįsta, kad vis dar yra galimybių patobulinti bendrąją programą ir programas ateityje;

5.  mano, kad tokios sėkmės priežastys yra tarpdisciplininės ir bendradarbiavimo sąlygos bei kompetencijos ir poveikio reikalavimai;

6.  supranta, kad bendrąja programa ketinama skatinti pramonės sektoriaus dalyvavimą, siekiant padidinti pramonės išlaidas MTTP(19); pažymi, kad pramonės dalyvavimas, įskaitant MVĮ, yra gerokai didesnis negu 7-ojoje bendrojoje programoje; tačiau primena, kad vidutiniškai pramonės dalis MTTP finansuojant išlaidas ženkliai nepadidėjo, kaip buvo sutarta Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime(20); prašo Komisiją įvertinti pramonės vykdomų priemonių, tokių kaip jungtinės technologijų iniciatyvos (JTI)(21), finansavimo Europos pridėtinę vertę ir svarbą visuomenei bei įvertinti visų jungtinių iniciatyvų darną, atvirumą ir skaidrumą(22);

7.  pažymi, kad programos biudžetą, valdymą ir įgyvendinimą vykdo 20 skirtingų ES institucijų; kelia klausimą, ar tai nenulemia pernelyg didelių koordinavimo pastangų, administracinio sudėtingumo ir dubliavimosi; ragina Komisiją dėti pastangas siekiant supaprastinti šią veiklą;

8.  pažymi, kad 2 ir 3 ramsčių nuostatose ypatingai daug dėmesio skiriama aukštesniems technologinės parengties lygiams, o tai galėtų trukdyti ateityje įsisavinti radikalias inovacijas, kurios vis dar plėtojamos mokslinių tyrimų projektuose, turinčiuose žemesnius technologinės parengties lygius; prašo kruopščiai subalansuoti technologinės parengties lygius siekiant stiprinti visą vertės kūrimo grandinę; mano, kad technologinės parengties lygių koncepcija gali neapimti netechnologinių inovacijų, kylančių iš fundamentinių ar taikomųjų mokslinių tyrimų, visų pirma socialinių ir humanitarinių mokslų srityse;

9.  ragina Komisiją pasiūlyti subalansuotą mažų, vidutinių ir didelių projektų derinį; pažymi, kad pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomų projektų vidutinis biudžetas padidėjo ir kad didesniems projektams reikia daugiau išteklių rengiant paraišką ir vykdant projekto valdymą, taigi ji palankesnė dalyvių, kurie turi daugiau patirties bendrųjų programų projektuose, atžvilgiu ir sukuria kliūčių naujiems dalyviams, o finansavimas sutelkiamas riboto institucijų skaičiaus rankose;

Biudžetas

10.  pabrėžia, kad dabartinis nerimą keliantis žemas sėkmės rodiklis, kuris yra mažiau nei 14 proc.(23), yra neigiama tendencija, palyginti su 7-ąja bendrąja programa; pabrėžia, kad dėl paraiškų pertekliaus negali būti paremta daugybė labai kokybiškų projektų, ir apgailestauja, kad ši problema dar paaštrėjo sumažinus Europos strateginių investicijų fondui skiriamas lėšas; ragina Komisiją vengti tolesnių programos „Horizontas 2020“ biudžeto mažinimų;

11.  atkreipia dėmesį į biudžetinius sunkumus, kuriuos patiria Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos; apgailestauja dėl neigiamo poveikio šios programos įgyvendinimui per dabartinės DFP pirmuosius metus, kurį lėmė ES biudžeto mokėjimų krizė; be kita ko, atkreipia dėmesį į dirbtinį vėlavimą, susijusį su 1 mlrd. EUR vertės kvietimais teikti paraiškas 2014 m., ir ženkliai sumažintą išankstinio naujų programų finansavimo lygį; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad, pagal DFP reglamento 15 straipsnį, 2014–2015 m. programos „Horizontas 2020“ ištekliai buvo sutelkti laikotarpio pradžioje; pabrėžia, kad šie sutelkti asignavimai buvo iki galo išnaudoti, taip įrodant gerus šios programos rezultatus ir jos pajėgumą išnaudoti dar daugiau lėšų; pabrėžia, kad dėl šio asignavimų telkimo laikotarpio pradžioje bendras programų finansinis paketas nekinta, todėl antrajai DFP laikotarpio pusei lieka atitinkamai mažiau asignavimų; ragina abi biudžeto valdymo institucijas bei Komisiją ateinančiais metais užtikrinti tinkamą mokėjimų asignavimų lygį ir dėti visas pastangas, kad būtų išvengta naujos mokėjimų krizės paskutiniais dabartinės DFP metais;

12.  pažymi, kad programa „Horizontas 2020“ privalo būti pirmiausia grindžiama dotacijomis ir visų pirma skirta pagrindiniams ir bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams finansuoti; pabrėžia, kad moksliniai tyrimai gali būti labai rizikingos investicijos investuotojams ir kad mokslinių tyrimų finansavimas skiriant subsidijas yra būtinas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad viešosios įstaigos bet kuriuo atveju negali gauti paskolos pagal teisės nuostatas; apgailestauja dėl to, kad kai kuriais atvejais pastebima tendencija pereiti nuo subsidijų prie naudojimosi paskolomis; pripažįsta, kad finansines priemones turėtų būti galima gauti aukštų technologinės parengties lygių inovacijoms, priartėjusioms prie rinkos veiklos, kaip InnovFin finansinių priemonių dalį, o ne pagal bendrąją programą (pvz., pagal EIB ir EIF schemas);

13.  pabrėžia, kad kelios valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų nacionalinių investicijų į MTTP srityje; pabrėžia, kad turi būti pasiektas 3 proc. BVP tikslas, ir tikisi, kad šį procentą kiek įmanoma greičiau bus galima padidinti iki ES didžiausių pasaulinių konkurentų lygio; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti nacionalines strategijas tam tikslui pasiekti, taip pat ragina skirti struktūrinių fondų dalį MTTP veiklai ir programoms, ypač investicijoms į pajėgumų didinimą, mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir atlyginimus, taip pat pasiūlymų pagal bendrąją programą rengimo ir projektų valdymo veiklos rėmimui;

Vertinimas

14.  patvirtina, kad kompetencijos kriterijus turėtų ir toliau būti pagrindinis visų trijų BP ramsčių kriterijus, tačiau atkreipia dėmesį į „poveikio“ ir „įgyvendinimo kokybės ir veiksmingumo“ kriterijus, kurie gali būti naudingi nustatant projekto pridėtinę vertę ES; todėl prašo Komisiją apsvarstyti būdus, kaip vertinant kriterijus „poveikis“ ir „įgyvendinimo kokybė ir veiksmingumas“ atsižvelgti į šiuos veiksnius: nepakankamai atstovaujamų ES regionų dalyvavimo trūkumas, nepakankamai atstovaujamų mokslo sričių, pvz., socialinių ir humanitarinių mokslų, įtraukimas ir mokslinių tyrimų infrastruktūros, finansuotos iš Europos struktūriniai ir investicijų fondų (ESIF) lėšų, naudojimas, nes tai atrodo svarbūs veiksniai, užtikrinantys sėkmingą Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės (EMTE) įgyvendinimą ir bendrųjų programų sąveiką su ESI fondais;

15.  ragina vertintojus užtikrinti geresnį ir skaidresnį vertinimą bei jo kokybę; pabrėžia, kad būtina pagerinti atsiliepimus, teikiamus dalyviams per visą atrankos procesą, ir primygtinai reikalauja atsižvelgti į atmestų paraiškų teikėjų skundus, kad apibendrintos vertinimo ataskaitos neišsamios ir trūksta aiškumo, ką reikėtų padaryti kitaip, kad paraiška būtų patenkinta; taigi ragina Komisiją skelbiant konkursą kartu paskelbti ir išsamius projektų vertinimo kriterijus, pateikti dalyviams išsamesnes ir informatyvesnes apibendrintas vertinimo ataskaitas, o kvietimus teikti paraiškas taip sukonkretinti, kad būtų išvengta neproporcingai didelio paraiškų skaičiaus, nes tai kenkia mokslininkų motyvacijai ir programos reputacijai;

16.  ragina Komisiją pateikti platesnę poveikio apibrėžtį, kuri apimtų tiek ekonominius, tiek ir socialinius padarinius; pabrėžia, kad fundamentinių mokslinių tyrimų projektų poveikio vertinimas turėtų išlikti lankstus; ragina Komisiją palaikyti tinkamą principais „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ grindžiamų kvietimų teikti paraiškas proporciją ir išnagrinėti, kokia vertinimo procedūra (vieno ar dviejų etapų) būtų naudingesnė siekiant išvengti pernelyg didelio paraiškų skaičiaus ir vykdyti kokybiškus mokslinius tyrimus;

17.  ragina Komisiją įvertinti, ar atsižvelgiant į tvarumą būtų prasminga labiau susitelkti į tam tikras temas;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad dalyvių portalas būtų patogesnis naudoti, ir skirti daugiau išteklių nacionaliniams informacijos centrams, kad visų pirma labai mažoms ir mažoms įmonėms būtų užtikrinta veiksminga pagalba projektų pasiūlymų teikimo ir vertinimo etape;

19.  mano, kad Europos mokslinių tyrimų taryba turėtų dalyvauti daugiau bendradarbiavimo projektų visoje Europoje ir ypač atsižvelgti į mažo pajėgumo regionus ir institucijas, siekiant skleisti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir praktinę patirtį visoje ES;

Kompleksiniai klausimai

20.  pažymi, kad suinteresuotieji subjektai plačiai pritaria programos „Horizontas 2020“ struktūrai ir ypač į visuomenės iššūkius orientuotam požiūriui; ragina Komisiją toliau plėtoti į visuomenės iššūkius orientuotą požiūrį ir pabrėžia universitetų, tyrimų organizacijų, pramonės (ypač MVĮ) ir kitų subjektų bendrai atliekamų mokslinių tyrimų svarbą; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę remiantis dabartinėmis ekonominėmis, socialinėmis ir politinėmis aplinkybėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu įvertinti visuomenės iššūkių tinkamumą ir atskiriems visuomenės iššūkiams skiriamą biudžetą;

21.  pripažįsta Komisijos pastangas supaprastinti administravimą ir sumažinti laiką tarp kvietimo teikti paraiškas paskelbimo ir subsidijų skyrimo; ragina Komisiją tęsti savo pastangas siekiant sumažinti biurokratiją ir supaprastinti administravimą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti taikyti vienkartinės išmokos mokėjimus, siekiant supaprastinti administravimą ir auditą;

22.  ragina Komisiją įvertinti, ar pradėjus taikyti programai „Horizontas 2020“ naują supaprastintą finansavimo modelį įsitraukė daugiau pramonės atstovų, kaip buvo tikėtasi; šiuo atžvilgiu ragina patikrinti finansavimo modelio veiksmingumą;

23.  ragina Komisiją patikrinti, ar vietoj nuostatose dėl dalyvavimo programoje nustatytos sistemos naudojant nacionalines arba specialias atsiskaitymo sistemas apskaitos procedūra būtų žymiai paprastesnė ir taip sumažėtų klaidų lygis kalbant apie ES lėšomis finansuojamų projektų auditą; šiuo atžvilgiu ragina artimiau bendradarbiauti su Europos Audito rūmais ir pradėti taikyti „vieno langelio audito“ sistemą;

24.  pažymi, kad fondų sąveika nepaprastai svarbi siekiant didesnio investicijų veiksmingumo; pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos (RIS3) – tai svarbi priemonė siekiant pagreitinti sąveiką nustatant nacionalines ir regionines investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas sistemas, todėl jos pačios savaime turėtų būti skatinamos ir stiprinamos; apgailestauja dėl to, kad yra didelių kliūčių siekiant užtikrinti, kad sąveika visapusiškai veiktų(24); todėl siekia taisyklių ir procedūrų suderinimo MTTP ir inovacijų projektams pagal ESIF ir bendrąją programą ir pažymi, kad veiksmingas pažangumo ženklo sistemos naudojimas bus įmanomas tik tuomet, jei bus laikomasi pirmiau nurodytų sąlygų; ragina Komisiją skirti ESIF lėšų RIS3 sąveikai su programa „Horizontas 2020“; ragina Komisiją persvarstyti valstybės pagalbos taisykles ir sudaryti sąlygas tam, kad struktūrinių fondų projektus MTTP srityje būtų galima pagrįsti pagal bendrosios programos darbo tvarkos taisykles, kartu užtikrinant jų skaidrumą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą papildomumo principo taikymą praktikoje, t. y. ES fondų įnašai neturėtų pakeisti nacionalinių ar lygiaverčių valstybių narių išlaidų regionuose, kuriuose jis taikomas;

25.  pažymi, kad norint sėkmingai įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, reikia visapusiškai išnaudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų teikiamas galimybes visose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ skirtumus, šis klausimas turi būti sprendžiamas ir ES, ir nacionaliniu lygmeniu, įskaitant ESIF fondus; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti esamas priemones ar patvirtinti naujas priemones siekiant panaikinti šį skirtumą, pavyzdžiui, parengiant mokslo darbuotojams skirtas tinklų kūrimo priemones; palankiai vertina pažangos skleidimo ir dalyvių skaičiaus didinimo politiką; ragina Komisiją įvertinti, ar taikant tris dalyvių skaičiaus didinimo priemones buvo pasiekti jų konkretūs tikslai: parengti deramą biudžetą ir suderintą priemonių rinkinį, kuriuo būtų atsiliepiama į esamus ES skirtumus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti aiškias taisykles, kurios padėtų visapusiškai įgyvendinti pažangumo ženklo sistemą ir ištirti finansavimo sąveiką; prašo Komisijos sukurti mechanizmus, kuriais būtų galima Bendros strateginės programos fondų lėšomis finansuojamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą integruoti į bendrosios programos projektus; ragina persvarstyti rodiklį, taikomą siekiant apibrėžti nepakankamai atstovaujamas šalis ir regionus, ir bendrosios programos gyvendinimo laikotarpiu reguliariai tikrinti tų šalių ir regionų sąrašą;

26.  pažymi, kad pagal Komisijos metines ataskaitas dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo 2014 m. ir 2015 m., 15 ES valstybių narių buvo skirta iš viso 88,6 proc. lėšų, tuo tarpu bendras ES finansavimas 13 ES valstybių narių buvo 4,5 proc., t. y. net mažiau negu asociacijos šalims skirtas finansavimas, kuris siekė 6,4 proc.;

27.  palankiai vertina pastangas užtikrinti geresnį ryšį tarp Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės, siekiant palengvinti būdus, taikomus naujos kartos mokslininkams apmokyti; pripažįsta, kad svarbu įtraukti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką, mokslinius tyrimus ir verslumo įgūdžius į valstybių narių švietimo sistemas nuo ankstyvojo etapo, kad jaunimas būtų paskatintas plėtoti šiuos gebėjimus, nes MTTP turėtų būti traktuojami kaip struktūrinis, o ne ciklinis ar laikinas veiksnys; ragina valstybes nares ir Komisiją didinti jaunų mokslo darbuotojų užimtumo stabilumą ir patrauklumą;

28.  pabrėžia, kad svarbus glaudesnis pramonės ir universitetų bei mokslo institutų bendradarbiavimas, siekiant paskatinti struktūrų, skirtų ryšių su gamybos sistemomis stiprinimui, kūrimą universitetuose ir mokslo centruose;

29.  pabrėžia, kad pasaulinis bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, padedanti stiprinti Europos mokslinius tyrimus; patvirtina, kad tarptautinio dalyvavimo lygis krito nuo 5 proc. pagal 7-ąją bendrąją programą iki 2,8 proc. pagal programą „Horizontas 2020“; primena, kad įgyvendinant bendrąją programą turėtų būti prisidedama siekiant užtikrinti, kad Europa ir toliau būtų pagrindinė pasaulinė veikėja, tuo pačiu metu pabrėžiama mokslo diplomatijos svarba; ragina Komisiją persvarstyti tarptautinio bendradarbiavimo sąlygas bendrojoje programoje ir nustatyti konkrečias, neatidėliotinas priemones ir ilgalaikę strateginę viziją ir struktūrą, kuriomis būtų remiamas šis tikslas; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tokias iniciatyvas kaip Jungtinė Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programa (BONUS) ir Partnerystė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA);

30.  pabrėžia, kad reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą vykdant 9-ąją bendrąją programą ir skleisti mokslo diplomatiją;

31.  primena, kad socialinių ir humanitarinių mokslų integravimas reiškia socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus įgyvendinant tarpdisciplininius projektus, o ne ex post technologinių projektų papildymą, ir kad opiausiems klausimams, su kuriais susiduria ES, spręsti reikalingi metodologiniai tyrimai, kuriuos įgyvendinant daugiau dėmesio koncepciniu požiūriu būtų skiriama socialiniams ir humanitariniams mokslams; pažymi, kad dabartinėje bendroje programoje socialiniams ir humanitariniams mokslams atstovaujama nepakankamai; ragina Komisiją didinti galimybes socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams dalyvauti tarpdisciplininiuose BP projektuose programoje “ ir numatyti pakankamai lėšų socialinių ir humanitarinių mokslų temoms;

32.  pažymi, kad programoje „Horizontas 2020“ buvo siekiama mokslinių tyrimų ir inovacijų pusiausvyros, ir ragina taikyti panašų požiūrį kitoje bendrojoje programoje; teigiamai vertina Europos inovacijų tarybos sukūrimą(25), tačiau primygtinai tvirtina, kad ji neturėtų lemti to, kad moksliniai tyrimai būtų atskirti nuo inovacijų arba būtų toliau skaidomas finansavimas; pabrėžia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ dėmesys nesutelkiamas į vadinamąjį mirties slėnį, kuris yra pagrindinė kliūtis siekiant paversti prototipus masine gamyba;

33.  ragina Komisiją paaiškinti, kokios yra Europos inovacijų tarybos (angl. EIC) užduotys, priemonės ir veikimas, ir pabrėžia, kad reikia įvertinti bandomojo EIC projekto rezultatus; ragina Komisiją pasiūlyti subalansuotą EIC paketui skirtų priemonių derinį; pabrėžia, kad Europos inovacijų taryba jokiu būdu negali pakeisti antrojo ramsčio ir jis ir toliau turėtų būti vystomas dėmesį sutelkiant į bendrai vykdomus mokslinius tyrimus, o ne tapti individualios paramos priemone; pabrėžia, kad reikia išsaugoti ir sustiprinti MVĮ priemonę ir projektą „Spartus inovacijų diegimas“; ragina Komisiją parengti mechanizmus, kuriais būtų galima geriau integruoti MVĮ į tarpdisciplininius BP 9 projektus siekiant atskleisti visas jų galimybes; ragina Komisiją žinių ir inovacijos bendriją (ŽIB) palikti dabartinėje Europos inovacijos ir technologijos instituto struktūroje, pabrėždamas skaidrumo ir plataus masto suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo svarbą, taip pat ištirti, kaip Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT) ir Žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) galėtų sąveikauti su Europos inovacijų taryba; prašo Komisijos bendradarbiaujant su Europos inovacijų taryba sukurti teisinę sistemą rizikos kapitalo investicijoms, siekiant paskatinti rizikos kapitalo investicijas Europoje;

34.  palankiai vertina iniciatyvas, kurias įgyvendinant suburiamos privačiojo ir viešojo sektoriaus įmonės, kad būtų paskatinti moksliniai tyrimai ir inovacijos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį ES vadovaujamąjį vaidmenį pirmenybę skiriant viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus poreikiams ir pakankamam skaidrumui, atsekamumui ir teisingai programos „Horizontas 2020“ investicijų grąžai visuomenei galutinių produktų įperkamumo, prieinamumo ir tinkamumo atžvilgiu, ir ypač tokiose opiose srityse, kaip pvz., sveikatos apsauga, siekti apsaugoti viešąjį interesą ir nešališką socialinį poveikį; ragina Komisiją toliau tirti pagrindinių projektų, finansuojamų bendrosios programos viešosiomis dotacijomis, ilgalaikio panaudojimo mechanizmus, pagal kuriuos būtų derinama sąžininga grąža visuomenei ir pramonės paskatos dalyvauti šiuose projektuose;

35.  teigiamai vertina tai, kad dabar programos „Horizontas 2020“ bendruoju principu yra atvira prieiga; atkreipia dėmesį į tai, kad, daugelyje leidinių, susijusių su „Horizontas 2020“ projektais iki 2016 m.(26) , matyti, jog reikia nustatyti naują politiką dėl keitimosi duomenimis ir žiniomis vykdymo siekiant, kad kuo daugiau mokslinių tyrimų rezultatų ir mokslinių duomenų būtų prieinami; ragina Komisiją įvertinti, ar lankstumo kriterijai gali tapti kliūtimi šiam tikslui pasiekti, ir kaupti žinias bei didinti plėtrą;

36.  teigiamai vertina atvirųjų mokslinių tyrimų duomenų bandomojo projekto finansavimą, nes tai pirmasis žingsnis kuriant atvirojo mokslo debesiją; pripažįsta e. infrastruktūros ir itin spartaus skaičiavimo aktualumą ir galimybes, viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų bei pilietinės visuomenės dalyvavimo poreikį ir piliečių mokslo svarbą siekiant užtikrinti, kad visuomenė atliktų aktyvesnį vaidmenį apibrėžiant ir suvokiant problemas bei bendrai ieškant spendimų; ragina Komisiją ir viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų bendruomenę tirti naujus modelius, pagal kuriuos integruojami privačios debesijos ir tinklo ištekliai ir viešoji e. infrastruktūra, ir pradėti įgyvendinti piliečių darbotvarkes mokslo ir inovacijų srityje;

37.  palankiai vertina Komisijos neseniai pradėtą taikyti inovacijų centrų koncepciją, nes šiais centrais įmonėms, visų pirma MVĮ, padedama gerinti verslo modelius ir gamybos procesus ir taip toliau stiprinama Europos inovacijų erdvė;

38.  ragina nacionalinius informacijos centrus aktyviau dalyvauti skatinant projektus, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, ir padėti ieškoti kitų minėtų projektų nacionalinių ar tarptautinių viešojo arba privačiojo finansavimo išteklių, ir dėl to stiprinti šios srities bendradarbiavimą nacionalinių informacijos centrų tinkle;

9-osios bendrosios programos rekomendacijos

39.  mano, kad ES turi galimybę tapti pasaulyje pirmaujančiu pasauliniu mokslinių tyrimų ir mokslo centru; be to, mano, kad šiuo tikslu siekiant paskatinti augimą, darbo vietų kūrimą ir inovacijų diegimą, 9-oji bendroji programa turi tapti svarbiausiu Europos prioritetu;

40.  teigiamai vertina programos „Horizontas 2020“ sėkmę ir 1:11 sverto koeficientą; ragina Komisiją pasiūlyti padidinti 9-osios bendrosios programos biudžetą iki 120 mlrd. EUR; mano, kad ir padidinus biudžetą bus reikalinga sistema, integruojanti inovacijas, ir dėl to ragina Komisiją aiškiai apibrėžti inovacijas ir įvairius jų tipus;

41.  pažymi, kad ES susiduria su daugybe didelių ir dinamiškų problemų, ir ragina Komisiją kartu su Europos Parlamentu 3 ramstyje numatyti subalansuotą ir lankstų priemonių, kuriomis būtų reaguojama į dinamiško pobūdžio kylančias problemas, rinkinį; pabrėžia, kad reikia numatyti pakankamą biudžetą konkretiems 3 ramsčio uždaviniams spręsti, taip pat reguliariai peržiūrėti šių uždavinių tinkamumą;

42.  ragina Komisiją 9-ojoje bendrojoje programoje išlaikyti tinkamą fundamentalių mokslinių tyrimų ir inovacijų pusiausvyrą; pažymi, kad būtina stiprinti bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus; pabrėžia, kad svarbu, kad MVĮ aktyviau įsitrauktų į bendradarbiavimu grindžiamus projektus ir inovacijas;

43.  skatina Komisiją didinti kitų Europos fondų, skirtų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir 9-osios bendrosios programos sąveiką ir šiems fondams sukurti suderintas priemones ir taikyti vienodas taisykles tieki Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu ir dėl to glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; ragina Komisiją ir būsimoje bendrojoje programoje didelį dėmesį skirti svarbiam standartizavimo inovacijų srityje vaidmeniui;

44.  pažymi, kad 9-ąja bendrąja programa turėtų būti išspręsta galima paraiškų pertekliaus ir mažo sėkmės procento problema, su kuria buvo susidurta programoje „Horizontas 2020“; siūlo apsvarstyti galimybę pakartotinai nustatyti dviejų etapų vertinimo procedūrą su vienodu pirmuoju etapu ir patikslintu antruoju etapu, skirtu atrinktiems pretendentams; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų parengtos pakankami išsamios trumpos vertinimo ataskaitos su nuorodomis, kaip pasiūlymą būtų galima pagerinti;

45.  pabrėžia, kad Europos pridėtinė vertė turi išlikti neginčijamas bendrosios mokslinių tyrimų programos pagrindas;

46.  ragina Komisiją kitoje DFP atskirti gynybos mokslinius tyrimus nuo civilinių mokslinių tyrimų, sukuriant dvi atskiras programos su dviem atskirais biudžetais, kurios nedarytų poveikio 9-osios bendrosios programos civilinių mokininių tyrimų biudžeto užmojams; todėl ragina Komisiją pateikti Parlamentui galimus būsimų gynybos srities mokslinių tyrimų programų finansavimo būdus, vadovaujantis Sutartis, su numatytu biudžetu, naujais ištekliais ir konkrečiomis taisyklėmis; pabrėžia parlamentinės priežiūros svarbą šiuo atžvilgiu;

47.  mano, kad ateities ir besiformuojančių technologijų programa turi didelių ateities galimybių ir yra gera priemonė skleisti inovatyvias idėjas ir praktines žinias nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu;

48.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir ES klimato tikslus, reikia pirmenybę teikti klimato kaitos mokslinių tyrimų ir klimato duomenų rinkimo infrastruktūros finansavimui – ypač dėl to, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę gerokai sumažinti JAV mokslinių aplinkos tyrimų institucijoms skiriamą biudžetą;

49.  pabrėžia, kad 9-oji bendroji programa, skirta moksliniams tyrimams ir investicijoms, turėtų stiprinti visuomenės pažangą ir ES konkurencingumą, skatindama augimą ir darbo vietų kūrimą, naujų žinių ir inovacijų pritaikymą siekiant išspręsti svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria Europa, taip pat toliau siekti pažangos, plėtojant tvarią Europos mokslinių tyrimų erdvę; šiuo klausimui teigiamai vertina dabartinę bendrosios programos ramsčių struktūrą ir ragina Komisiją šią struktūrą išlaikyti siekiant tęstinumo ir nuspėjamumo; todėl prašo Komisijos toliau siekti programos nuoseklumo, supaprastinimo, skaidrumo ir aiškumo, taip pat tobulinti vertinimo procesą, mažinti susiskaldymą ir dubliavimą bei vengti nereikalingos administracinės naštos;

50.  pripažįsta, kad administracinės užduotys ir moksliniai tyrimai didele dalimi kompensuoja vienas kitą; dėl to pabrėžia, kad svarbu išlaikyti kuo mažesnes prievoles teikti ataskaitas, kad būtų išvengta biurokratizmo, trukdančio inovacijoms, ir užtikrinti veiksmingą 9-osios bendrosios programos finansavimą ir kartu išsaugoti mokslinių tyrimų nepriklausomumą; šiuo tikslu ragina Komisiją intensyvinti savo supaprastinimo pastangas;

51.  pažymi, kad Komisija vis dažniau kalba apie rezultatais grindžiamą paramą; ragina Komisiją pateikti tikslesnę rezultatų apibrėžtį;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti bendrosios programos ir kitų fondų tarpusavio sąveiką ir pašalinti mokslinių tyrimų trūkumus, su kuriais susiduria kai kurių valstybių narių konvergencijos regionai, taikant papildomumo principą; apgailestauja dėl to, kad struktūrinių ir investicijų fondų finansiniai asignavimai gali lemti nacionalinių MTTP išlaidų mažėjimą regionuose, kuriems jie skiriami, tačiau primygtinai tvirtina, kad minėti asignavimai turėtų tik papildyti nacionalines viešąsias išlaidas; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ateityje viešasis mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas būtų laikomas investicijomis, o ne išlaidomis;

53.  pažymi, kad struktūrinių fondų investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas veiksmingos gali būti tik tuomet, jei valstybėse narėse buvo tinkamai atliktas parengiamasis darbas; todėl ragina, kad turėtų būti glaudžiau susietos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių reformų ir investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

54.  pabrėžia, kad reikia sukurti naujus aukštesnės kompetencijos centrus ir regionus ir tai, kad svarbu toliau plėtoti Europos mokslinių tyrimų erdvę; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo, turėtų būti daugiau sąsajų tarp bendrosios programos, ESIF ir ESI fondų; ragina nustatyti politiką, pagal kurią būtų pašalintos tokios kliūtys, kaip mažesnis darbo užmokestis, kuris mokamas rytinėse ir pietinėse šalyse, kad būtų išvengta protų nutekėjimo; ragina teikti pirmenybę projekto kompetencijai, o ne vadinamųjų pirmaujančių elitinių institucijų kompetencijai;

55.  mano, kad būtina įtraukti aktyvesnių paskatų siekiant naudoti ESI fondų lėšas investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kai tai numatoma pagal konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas arba kai nustatoma trūkumų; pažymi, kad ESI fondų lėšos, skiriamos investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, 2014–2020 m. laikotarpiu sieks 65 mlrd. EUR; todėl siūlo, kad sukurtas ESI fondų veiklos lėšų rezervas valstybėse narėse būtų naudojamas siekiant didelę įplaukų iš struktūrinių fondų dalį investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

56.  teigiamai vertina pažangumo ženklo, kaip ESI fondų ir programos „Horizontas 2020“ sinergijos sričiai taikytino kokybės ženklo, principą ir potencialą, tačiau pažymi, kad dėl valstybėse narėse skiriamo nepakankamo finansavimo jis nepakankamai taikomas praktikoje; mano, kad projektai, pateikti prašant skirti jiems finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“ ir atitikę griežtus atrankos ir lėšų skyrimo kriterijus, tačiau negavę finansavimo dėl biudžeto suvaržymų, turėtų būti finansuojami ESI fondų lėšomis, jei esama tokiam tikslui skirtų lėšų; pažymi, kad panašus mechanizmas turėtų būti nustatytas taip pat ir bendradarbiavimu grindžiamiems mokslinių tyrimų projektams;

57.  ragina Komisiją 9-ojoje bendrojoje programoje suteikti daugiau paramos jauniems mokslininkams, pvz., numatyti tinklų kūrimo priemones visos Europos mastu ir sustiprinti pradedančiųjų mokslo darbuotojų, turinčių mažiau nei dvejų metų patirtį po mokslų daktaro diplomo, finansavimo schemą;

58.  atkreipia dėmesį, kad programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ yra mokslininkų gerai žinoma finansavimo forma, skatinanti mokslininkų judumą ir jaunų mokslininkų tobulėjimą; atkreipia dėmesį, kad dėl tęstinumo rekomenduojama 9-ojoje bendrojoje programoje toliau finansuoti programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ;

59.  taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau skatinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, tačiau jos turėtų būti tik papildomu šaltiniu, o ne pakeistų viešojo sektoriaus investicijų; primena, kad du trečdalius iš MTTP skiriamų 3 proc. BVP turėtų teikti privatus sektorius(27); palankiai vertina pramonės indelį ir atsižvelgdamas į apskritai nedidelius viešosioms moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtoms išlaidoms skiriamus išteklius, ragina privatųjį sektorių daugiau dalyvauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų bei atviros prieigos ir atvirojo mokslo srityje; ragina Komisiją nustatyti didelių pramonės subjektų dalyvavimo lygį (ar tai būtų paskolų, dotacijų ar dalyvavimo savo lėšomis formos), priklausomai nuo projekto Europos pridėtinės vertės ir jo galimybių skatinti MVĮ, taip pat atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus ir poreikius; prašo Komisijos stebėti įnašus natūra, siekiant įsitikinti, kad šios investicijos yra tikros ir naujos investicijos;

60.  ragina Komisiją padidinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo 9-osios bendrosios programos projektuose taisyklių skaidrumą ir aiškumą, remiantis atlikus vertinimą gautais rezultatais ir pateiktomis rekomendacijomis; prašo Komisijos patikrinti ir įvertinti esamas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms skirtas priemones;

61.  pabrėžia, kad, nepaisant MVĮ priemonės, toliau turi būti remiamas pramonės sektoriaus dalyvavimas, nes pramonės sektorius turi būtinų žinių daugelyje sričių ir teikia svarbų finansinį įnašą;

62.  apgailestauja dėl prieštaringų rezultatų programos „Horizontas 2020“ lyčių lygybės aspekto požiūriu, nes vienintelis pasiektas tikslas – moterų patariamosiose grupėse skaičius, o moterų skaičius projekto vertinimo grupėse ir tarp projekto koordinatorių, taip pat lyties aspektas mokslinių tyrimų ir inovacijų turinio požiūriu ir toliau neatitinka tikslinio lygio; pabrėžia, kaip svarbu 9-ojoje bendrojoje programoje pagerinti dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą ir pasiekti tikslinius lygius, nustatytus, programos „Horizontas 2020“ reglamente, ir ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuriame būtų aptartos kliūtys ar sunkumai, dėl kurių moterys nėra pakankamai atstovaujamos šioje programoje; ragina valstybes nares, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslais, sukurti lyčių požiūriu palankią teisinę ir politinę aplinką ir suteikti paskatų pokyčiams; palankiai vertina Komisijos parengtas programos „Horizontas 2020“ lyčių lygybės gaires(28); primena, kad pagal šias gaires, lyčių pusiausvyra yra vienas iš vertinimo kriterijų, pagal kuriuos pirmenybė skiriama paraiškoms, surinkusioms tą patį balų skaičių, ir viršijusioms nustatytą ribą;

63.  pažymi, kad kitoje bendrojoje programoje turės būti atsižvelgta į JK išstojimą iš ES ir jo reikšmę ; pažymi, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms naudingos yra stabilios ilgalaikės sistemos ir JK pirmauja mokslo srityje; išreiškia pageidavimą, kad mokslinių tyrimų srityje JK ir ES toliau bendradarbiautų ir vystytų tinklus mokslinių tyrimų srityje ir vadovaujantis tam tikromis sąlygomis nedelsiant rasti stabilų ir priimtiną sprendimą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad ES neprarastų mokslinių tyrimų rezultatų, gautų pagal programą „Horizontas 2020“ ir 9-ąją bendrąją programą;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 104.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 948.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 81.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 965.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 174.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 892.
(7) OL L 169, 2014 6 7, p. 54-178.
(8) OL L 177, 2014 6 17, p. 9.
(9) OL L 192, 2014 7 1, p. 1.
(10) OL L 169, 2014 6 7, p. 1-53.
(11) http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/hlg_issue_papers.pdf.
(12) OL C 34, 2017 2 2, p. 24.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0052.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0075.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0311.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0320.
(17) 2017 m. vasario mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) tyrimas „Horizontas 2020“ – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Europos teisės akto įgyvendinimo vertinimas“.
(18) Gauta daugiau kaip 130 000 pasiūlymų, pasirašyta 9 000 dotacijų sutarčių, dalyvavo 50 000 dalyvių ir skirtas 15,9 mlrd. eurų ES finansavimas.
(19) Du trečdalius iš MTTP skiriamų 3 proc. BVP turėtų teikti pramonė. Žr. Eurostato pateikiamas privačias MTTP išlaidas: http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tsc00031&plugin=1
(20) http://ec.europa.eu/invest-in-research/pdf/download_en/barcelona_european_council.pdf
(21) Iš viso septynioms jungtinėms technologijų iniciatyvoms skiriama daugiau kaip 7 mlrd. EUR programos „Horizontas 2020“ lėšų, t. y. apie 10 proc. viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto ir daugiau kaip 13 proc. dabartinių numatytų programos „Horizontas 2020“ kvietimams lėšų (septyneriems metams – apie 8 mlrd. EUR per metus).
(22) Žr. 2015 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas.
(23) 2017 m. vasario mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) tyrimas „Horizontas 2020“ – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Europos teisės akto įgyvendinimo vertinimas“.
(24) Didelė mokslinių tyrimų infrastruktūra atitinka ERPF taikymo sritį ir tikslus, tačiau nacionaliniu lygmeniu skiriamos ERPF lėšos negali būti naudojamos jai bendrai finansuoti; statybos išlaidos, susijusios su naujomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, pagal ERPF yra tinkamos finansuoti, tačiau veiklos ir darbuotojų išlaidos – netinkamos.
(25) Komisijos komunikatas „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016)0733).
(26) „OpenAIRE“ ataskaita: pagal programą „Horizontas 2020“ iš viso 2017 projektų (19 proc.) buvo baigti, o 8667 – dar vykdomi. „OpenAIRE“ atskaitoje nustatyta, kad 6133 leidinių yra susiję su 1375 programos „Horizontas 2020“ projektais;
(27) Žr. 2015 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas.
(28) Žr. programos „Horizontas 2020“ lyčių lygybės gaires programoje „Horizontas 2020“ http://eige.europa.eu/sites/default/files/h2020-hi-guide-gender_en.pdf


ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindiniai elementai
PDF 370kWORD 57k
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų (2016/2326(INI))
P8_TA(2017)0254A8-0202/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 3 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 4, 162, 174–178 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas). Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ (COM(2016)0603),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas: pranešimo vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl spartesnio sanglaudos politikos įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Dunojaus regiono strategijos(12), savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje(13), savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos(14), savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES Alpių regiono strategijos(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Sąveikos skatinant inovacijas: Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programa „Horizontas 2020“ ir kiti Europos inovacijų fondai ir ES programos“(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Naujos teritorinio vystymosi priemonės 2014–2020m. sanglaudos politikoje: integruota teritorinė investicija (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)“(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos(20),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus ir Parlamento rezoliucijas dėl atokiausių regionų, ypač į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“(21) ir į 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros(23),

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio darbo grupės, stebinčios supaprastinimo procesą ESI fondų paramos gavėjų atžvilgiu, išvadas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2016 m. Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 31 „Panaudoti kas penktą ES biudžeto eurą klimato politikai: vykdomas ambicingas darbas, tačiau yra rimta rizika, kad tikslai nebus pasiekti“, kurios priimtos 2017 m. kovo 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą(24) dėl SESV 349 straipsnio aiškinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016: „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. Komisijos ataskaitą „Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo papildomumas. Koordinavimo, sąveikos ir papildomumo užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0202/2017),

A.  kadangi ES sanglaudos politika grindžiama ES sutartimi ir SESV, o ES solidarumas – vienas pagrindinių Sąjungos principų – reiškiamas siekiant savo Sutartimi grindžiamo tikslo sumažti skirtumus tarp regionų ir skatinti visų ES regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

B.  kadangi nuo 2008 m. ES kaip „konvergencijos priemonės“ veikimas stringa, dėl to itin padidėjo esami skirtumai tarp valstybių narių ir jų viduje, o ES išryškėjo didėjanti socialinė ir ekonominė nelygybė; primena, kad ES lygmens sanglaudos politika yra labai veiksminga, ypač skatinant įvairių formų teritorinį bendradarbiavimą, ir todėl savo ekonominiu, socialiniu ir teritoriniu aspektu išlieka skubiai reikalinga politika, kuri suderina specialius teritorijos poreikius su ES prioritetais ir vietoje visiems piliečiams pateikia apčiuopiamų rezultatų;

C.  kadangi sanglaudos politika tebėra pagrindinė, itin sėkminga ir vertinama ES masto investicijų ir plėtros politika, skirta darbo vietoms tvariai kurti ir pažangiam, tvariam ir įtraukiam augimui ir konkurencingumui po 2020 m. kurti, ypač atsižvelgiant į daugelyje valstybių narių stipriai sumažėjusias viešas ir privačias investicijas bei globalizacijos padarinius; primena, kad sanglaudos politika atliko itin svarbų vaidmenį ir davė reikšmingą atsaką makroekonominiams apribojimams;

D.  kadangi pastaroji 2013 m. sanglaudos politikos reforma buvo visapusiška ir įgyvendinta iš esmės, politikos dėmesį nukreipiant, pirma, į rezultatais grindžiamą požiūrį, paramos teikimą pagal temas, veiksmingumą ir naudingumą ir, antra, į principus, įskaitant partnerystę, daugiapakopį valdymą, pažangią specializaciją ir vieta grindžiamus požiūrius;

E.  kadangi atnaujinta sanglaudos politika lėmė laipsnišką dėmesio nukreipimą nuo su pagrindine infrastruktūra susijusių projektų į žinių ekonomikos ir inovacijų skatinimą;

F.  kadangi šie principai turėtų būti išsaugoti ir sutvirtinti po 2020 m., siekiant užtikrinti politikos įgyvendinimo tęstinumą, matomumą, teisinį tikrumą, prieinamumą ir skaidrumą;

G.  kadangi siekiant, kad sanglaudos politika būtų sėkmingai įgyvendinama po 2020 m., svarbu sumažinti pagal šią politiką paramą gaunančių subjektų ir valdymo institucijų administracinę naštą, surasti tinkamą pusiausvyrą tarp politikos orientavimosi į rezultatus ir patikrinimų bei kontrolės lygio siekiant padidinti proporcingumą, įgyvendinant programas nustatyti diferenciaciją ir supaprastinti taisykles ir procedūras, nes jos šiuo metu dažnai laikomos pernelyg sudėtingomis;

H.  kadangi šie elementai kartu su integruotu politikos požiūriu ir partnerystės principu iliustruoja pridėtinę sanglaudos politikos vertę;

I.  kadangi ES sanglaudos politika neturi susilpnėti dėl ES ir nacionalinių biudžetų apribojimų ir dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES padarinių; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir JK derybininkus apsvarstyti JK tolesnio dalyvavimo Europos teritorinio bendradarbiavimo programose pranašumus ir trūkumus;

J.  kadangi įgyvendinant sanglaudos politiką ir taip atremiama labai daug iššūkių, susijusių su Sutartyse numatytais šios politikos tikslais, tad negali būti tikimasi, kad pagal ją bus išspręstos visos naujos problemas, su kuriomis ES susidurs po 2020 m. disponuodama tokiu pat arba netgi mažesniu biudžetu, nors rezultatas gali būti geresnis, jeigu valstybėms narėms, regionams ir miestams būtų suteiktas didesnis lankstumas remti naujus politinius iššūkius;

ES sanglaudos politikos pridėtinė vertė

1.  tvirtai nepritaria jokiam scenarijui, kokia ES 27 bus 2025 m., kuris įtrauktas į Baltąją knygą dėl Europos ateities, nes tai sumažintų ES pastangas, susijusias su sanglaudos politika; priešingai, ragina Komisiją pateikti visapusišką pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tvirtos ir veiksmingos sanglaudos politikos po 2020 m.;

2.  pabrėžia, kad augimas ir regioninė, ekonominė bei socialinė konvergencija neįmanomi neužtikrinus gero valdymo, bendradarbiavimo ir visų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimo bei veiksmingo nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens partnerių dalyvavimo, kaip apibrėžta pagal partnerystės principą (Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 5 straipsnis); pakartoja, kad pagal ES sanglaudos politikos pasidalijamojo valdymo tvarką ES disponuoja išskirtine priemone, skirta tiesiogiai spręsti susirūpinimą piliečiams keliančius klausimus, susijusius su vidaus ir išorės iššūkiais; mano, kad pasidalijamasis valdymas, pagrįstas partnerystės principu, daugiapakopis valdymas ir skirtingų administracinių lygmenų ir sektorių suderinimas yra labai vertingas užtikrinant didesnę atsakomybę už politikos įgyvendinimą tarp visų suinteresuotųjų subjektų;

3.  atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos skatinamąjį poveikį ir pamokas administracijoms, paramos gavėjams ir suinteresuotiesiems subjektams; atkreipia ypatingą dėmesį į sanglaudos politikos kaip pažangios, tvarios ir įtraukios politikos horizontalųjį ir kompleksinį požiūrį, nes ji sudaro nacionalinių ir subnacionalinių veikėjų sutelkimo ir koordinavimo bei tiesioginio jų dalyvavimo bendrai siekiant ES prioritetų įgyvendinant bendrai finansuojamus projektus programą; atsižvelgdamas į tai ragina užtikrinti optimalų Komisijos GD, atsakingų už sanglaudos politiką, ir kitų GD koordinavimą ir bendradarbiavimą, taip pat jų bendradarbiavimą su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis;

4.  apgailestauja dėl vėlyvo keleto veiksmų programų priėmimo ir vėlyvo valdymo institucijų skyrimo tam tikrose valstybėse narėse per dabartinį programavimo laikotarpį; teigiamai vertina pastebėtus pirmuosius greitesnio veiksmų programų įgyvendinimo ženklus 2016 m.; primygtinai ragina Komisiją toliau tęsti Geresnio įgyvendinimo darbo grupės darbą siekiant remti įgyvendinimą ir nustatyti vėlavimo įgyvendinti priežastis bei pasiūlyti praktinius būdus ir priemones, kad kito programavimo laikotarpio pradžioje būtų išvengta tokių problemų; tvirtai skatina visus susijusius veikėjus toliau gerinti ir spartinti įgyvendinimą netrikdant darbo;

5.  atkreipia dėmesį į finansinio planavimo ir įgyvendinimo sistemos trūkumus, kurie lėmė neapmokėtų sąskaitų kaupimąsi ir precedento neturintį susikaupusį šių sąskaitų kiekį, kuris perkeltas iš ankstesnės daugiametės finansinės programos (DFP) į dabartinę; ragina Komisiją parengti struktūrinį sprendimą, kaip išspręsti tokias problemas iki dabartinės DFP pabaigos ir užkirsti kelią šių problemų perkėlimui į kitos DFP laikotarpį; pabrėžia, kad mokėjimų asignavimų lygis turi atitikti praeities įsipareigojimus, ypač artėjant prie laikotarpio pabaigos, kai iš valstybių narių gaunamų mokėjimo prašymų lygis linkęs ženkliai augti;

6.  pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse partnerystės principas lėmė glaudesnį regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, tačiau padėtis gali būti dar labiau gerinama, siekiant užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, būtų įtrauktos realiai ir anksti, siekiant užtikrinti didesnę atskaitomybę ir matomumą įgyvendinant sanglaudos politiką nedidinant administracinės naštos ar nesukeliant vėlavimo; pabrėžia, kad laikantis daugiapakopio valdymo požiūrio suinteresuotieji subjektai turėtų būti toliau įtraukti į procesą; mano, kad partnerystės principas ir elgesio kodeksas ateityje turėtų būti toliau stiprinami, pvz., nustatant aiškius būtinuosius dalyvavimo partnerystėje reikalavimus;

7.  pabrėžia, kad, nors įgyvendinant sanglaudos politiką pastarosios ekonominės ir finansų krizės ir griežto taupymo priemonių poveikis ES buvo sušvelnintas, regioniniai skirtumai ir skirtumai konkurencingumo ir socialinės nelygybės srityse tebėra dideli; ragina imtis ryžtingesnių veiksmų, siekiant mažinti šiuos skirtumus ir užkirsti kelią naujiems skirtumams visų rūšių regionuose, išsaugant ir sustiprinant paramą regionams, kad visi regionai jaustųsi atsakingi už šią politiką ir būtų siekiama ES tikslų visoje Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti tam, kad Europos regionai būtų atsparesni staigiems sukrėtimams;

8.  pažymi, kad dėl visų formų teritorinio bendradarbiavimo, įskaitant makroregionines strategijas, kurių galimybės dar turi būti visapusiškai išnaudotos, regionų ir piliečių politinio bendradarbiavimo ir koordinavimo samprata įsigali visoje ES; atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos vertę atremiant iššūkius, būdingus saloms, tarpvalstybiniams regionams ir labiausiai į šiaurę nutolusiems retai gyvenamiems regionams, kaip numatyta ES sutarties 174 straipsnyje, SESV 249 ir 255 straipsniuose apibrėžtiems atokiausiems regionams, kuriems taikomas specialus statusas ir kurių specialios priemonės ir finansavimas turėtų būti išsaugotas ir po 2020 m., ir periferiniams regionams;

9.  pažymi, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas yra vienas iš svarbių 2014–2020 m. sanglaudos politikos tikslų, kuris teikia papildomos vertės ES tikslams, skatina solidarumą tarp ES regionų ir ES solidarumą su jos kaimynėmis bei sudaro sąlygas keistis patirtimi ir perduoti gerąją patirtį, pvz., naudojantis standartizuotais dokumentais; primygtinai tvirtina, kad reikia toliau siekti tarpvalstybinio, tarptautinio ir regionų bendradarbiavimo, kuriuo iš dalies siekiama stiprinti teritorinę sanglaudą, laikantis SESV 174 straipsnio; mano, kad tai turėtų likti svarbi priemonė ir po 2020 m.; vis dėlto pabrėžia, kad dabartinis Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetas neatitinka didelių iššūkių, kurie kyla INTERREG programoms, ir juo veiksmingai neremiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas; todėl ragina kitu programavimo laikotarpiu gerokai padidinti Europos teritorinio bendradarbiavimo biudžetą;

10.  pabrėžia dabartinės INTERREG Europos bendradarbiavimo programos svarbą Europos valdžios institucijoms, kad būtų supaprastintas keitimasis patirtimi ir perduodama geroji patirtis; siūlo padidinti finansavimo galimybes kitoje INTERREG Europos programoje po 2020 m., kad būtų sudarytos galimybės investicijoms į fizinius bandomuosius projektus ir parodomuosius projektus, taip pat atsižvelgti į suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visoje Europoje;

Sanglaudos politikos struktūra po 2020 m. Tęstinumas ir sritys, kuriose galima tobulėti

11.  pabrėžia, kad dabartinė regionų klasifikacija, nustatytos reformos, pvz., paramos teikimas pagal temas ir veiklos pagrindas, parodė sanglaudos politikos vertę; prašo Komisijos pateikti didesnio lankstumo idėjų įgyvendinant visą ES biudžetą; mano, kad rezervo sukūrimas yra įdomi galimybė šiomis aplinkybėmis siekiant reaguoti į didelius nenumatytus įvykius programavimo laikotarpiu ir sudaryti sąlygas veiksmų programų kūrimui iš naujo siekiant pritaikyti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų investicijas prie besikeičiančių kiekvieno regiono poreikių ir spręsti problemas, susijusias su globalizacijos padariniais regioniniu ir vietos lygmenimis, tačiau nedarant neigiamo poveikio sanglaudos politikos investicijoms ar nedarant poveikio strateginiam orientavimui, ilgalaikiams tikslams ir daugiamečių programų, skirtų regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, planavimo užtikrintumui ir stabilumui;

12.  pripažįsta ex ante sąlygų vertę, ypač pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijoms (angl. RIS3): taip toliau remiamas strateginis ESI fondų programavimas ir skatinamas didesnis orientavimas į rezultatus; pažymi, kad ex ante sąlygos leidžia ESI fondų lėšomis veiksmingai nedarant poveikio Sutartyje numatytiems sanglaudos politikos tikslams paremti Europos tikslus po 2020 m.;

13.  griežtai nesutinka su tuo, kad būtų keliamos makroekonominės sąlygos, ir pabrėžia, kad sanglaudos politikos ir ekonominio valdymo procesų Europos semestre ryšys turi būti suderintas, abipusis ir nebaudžiamojo pobūdžio visų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu; pritaria tam, kad būtų toliau pripažįstamas teritorinis aspektas, nes tai būtų naudinga Europos semestrui, t. y. turėtų būti išlaikant pusiausvyrą atsižvelgiama į ekonominį valdymą ir sanglaudos politikos tikslus, susijusius su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, taip pat tvarų augimą darbo vietų kūrimą ir aplinkos apsaugą;

14.  mano, kad remiantis tuo, jog sanglaudos politikos lėšomis siekiama skatinti investicijas, augimą ir užimtumą visoje ES, Komisija 7-oje sanglaudos ataskaitoje ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybių narių vyriausybėmis turėtų išnagrinėti, kaip spręsti šių vyriausybių biudžeto deficitui šių investicijų daromos įtakos klausimą;

15.  pažymi, kad administracinių ir institucinių pajėgumų, susijusių su veiksmų programų rengimu, įgyvendinimu ir vertinimu, taip pat kokybiškesniu profesiniu rengimu, didinimas, taigi ir nacionalinių ir regioninių agentūrų stiprinimas siekiant remti investicijas, valstybėse narėse ir regionuose nepaprastai svarbus norint, kad sanglaudos politika būtų įgyvendinama laiku ir sėkmingai, o konvergencijai būtų taikomi aukštesni standartai; tuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į TAIEX regioninę tarpusavio iniciatyvą, kuria gerinami administraciniai ir instituciniai pajėgumai ir pasiekiami geresni ES investicijų rezultatai;

16.  pabrėžia, kad būtina paprastinti bendrą sanglaudos politikos valdymo sistemą visais valdžios lygmenimis, palengvinant veiksmų programų rengimą, valdymą ir vertinimą, kad ji taptų prieinamesnė, lankstesnė ir veiksmingesnė; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu kovoti su perteklinio reglamentavimo reiškiniu valstybėse narėse; prašo Komisijos numatyti daugiau galimybių e. sanglaudai ir specialių rūšių išlaidoms, pvz., standartiniams vieneto įkainiams ir vienodo dydžio sumoms pagal BNR, ir sukurti skaitmeninę platformą ar vieno langelio sistemą, pagal kurią būtų teikiama informacija paraiškų teikėjams ir paramos gavėjams; pritaria išvadoms ir rekomendacijoms, kurias šiai dienai yra priėmusi aukšto lygio darbo grupė, stebinti supaprastinimo procesą ESI fondų paramos gavėjų atžvilgiu, ir ragina valstybes nares įgyvendinti šias rekomendacijas;

17.  prašo Komisijos apsvarstyti sprendimus remiantis proporcingumo ir diferenciacijos principais įgyvendinant programas, atsižvelgiant į riziką, objektyvius kriterijus ir teigiamas paskatas programoms, jų mastą ir administracinius pajėgumus, ypač kai tai susiję su įvairių lygmenų auditu, kurį atliekant didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas kovai su pažeidimais, būtent sukčiavimu ir korupcija, ir patikrinimų skaičiumi, labiau suderinti sanglaudos, konkurencijos ir kitas Sąjungos politikos sritis, pirmiausia valstybės pagalbos taisykles, kurios taikomos ESI fondams, tačiau netaikomos ESIF ar programai „Horizontas 2020“, taip pat apsvarstant galimybę parengti vieną taisyklių rinkinį visiems ESI fondams, kad finansavimas būtų veiksmingesnis, atsižvelgiant į kiekvieno fondo ypatybes;

18.  ragina Komisiją kartu su nacionalinėmis ir regioninėmis programų valdymo institucijomis, siekiant realaus supaprastinimo, parengti įgyvendinamą supaprastinto sąnaudų skaičiavimo tvarkos taikymo išplėtimo planą ir įtraukti į jį ERPF, taip pat atsižvelgiant į pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos biudžetui taikomos finansinės taisyklės (vadinamasis omnibusas), nuostatas;

19.  mano, kad subsidijos turėtų likti sanglaudos politikos finansavimo pagrindu; tačiau atkreipia dėmesį į augantį finansinių priemonių vaidmenį; pažymi, kad paskolos, kapitalas ar garantijos gali atlikti papildomą vaidmenį, tačiau jie turi būti naudojami atsargiai, remiantis atitinkamu ex ante vertinimu, ir subsidijos turėtų būti papildomos tik kai matoma, kad tokios finansinės priemonės turi pridėtinę vertę ir galėtų padaryti sverto poveikį pritraukdamos papildomos finansinės paramos, atsižvelgiant į skirtumus tarp regionų, taip pat praktikos ir patirties įvairovę;

20.  pabrėžia, jog svarbu, kad su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis susijusi Komisijos, EIB ir valstybių narių pagalba vietos ir regioninėms valdžios institucijoms būtų teikiama naudojantis tokiomis platformomis, kaip „fi-compass“, arba teikiant paskatas naudos gavėjams; primena, kad šios priemonės netinkamos visų rūšių intervencijoms pagal sanglaudos politiką; mano, kad visi regionai savanoriškai turėtų galėti nuspręsti dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal savo poreikius; vis dėlto, išreiškia prieštaravimą dėl visų privalomų kiekybinių tikslų finansinių priemonių taikymo srityje ir pabrėžia, kad didinant finansinių priemonių naudojimą neturėtų apskritai mažėti ES biudžetas;

21.  ragina Komisiją užtikrinti geresnę ESI fondų ir kitų Sąjungos fondų bei programų, įskaitant ESIF, sinergiją ir komunikaciją, taip pat komunikaciją apie šiuos fondus ir programas, ir sudaryti galimybes paprasčiau vykdyti įvairių fondų operacijas; pabrėžia, kad ESIF neturėtų kelti grėsmės strateginiam sanglaudos politikos programavimo nuoseklumui, teritoriniam sutelkimui ir ilgalaikei perspektyvai, neturėtų pakeisti arba išstumti subsidijų ir siekti pakeisti ar sumažinti ESIF biudžetą; primygtinai reikalauja jo ištekliams taikyti realų papildomumą; ragina nustatyti aiškias ESIF ir sanglaudos politikos ribas nustatant galimybes juos derinti ir palengvinti jų taikymą jų nemaišant, nes taip finansavimo struktūra taps patrauklesne, siekiant gerai panaudoti nedidelius ES išteklius; mano, kad reikia suderinti įvairių fondų operacijoms taikomas taisykles ir parengti aiškią komunikacijos apie esamas finansavimo galimybes strategiją; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją paramos gavėjams parengti priemonių rinkinį;

22.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti papildomą rodiklių rinkinį, kuris papildytų BVP rodiklį, kuris tebėra pagrindinis teisėtas patikimas būdas ESI fondų lėšoms teisingai paskirstyti; mano, kad šiame kontekste reikėtų įvertinti ir apsvarstyti socialinės pažangos rodiklį arba demografinį rodiklį siekiant pateikti išsamų regioninės plėtros vaizdą; mano, kad tokie rodikliai galėtų padėti geriau reaguoti į besiformuojančią naujų rūšių nelygybę tarp ES regionų; be to, pabrėžia rezultatų rodiklių svarbą užtikrinant, kad politika būtų labiau orientuota į rezultatus ir laimėjimus;

23.  ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis siekiama išspręsti nacionalinio sanglaudos politikos projektų finansavimo klausimą, atsižvelgiant į vietos ir regioninės valdžios institucijų patiriamą problemą labai centralizuotose valstybėse narėse, kurios neturi pakankamų fiskalinių ir finansinių pajėgumų ir kurios susiduria su dideliais sunkumais bendrai finansuodamos projektus ir netgi rengdamos projektų dokumentus, nes trūksta prieinamų finansinių išteklių, kurie skatina mažesnį sanglaudos politikos naudojimą;

24.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudoti NUTS III lygį kaip regionų klasifikaciją tam tikrų atrinktų prioritetų sanglaudos politikoje;

Svarbiausios atnaujintos sanglaudos politikos sritys po 2020 m.

25.  pabrėžia Europos socialinio fondo (ESF), Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos svarbą, ypač kovojant su ilgalaikiu ir jaunimo nedarbu Sąjungoje, kuris yra pasiekęs iki šiol neregėtą lygį, pirmiausia mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose ir nuo krizės labiausiai nukentėjusiuose regionuose; atkreipia dėmesį į itin svarbų vaidmenį, kurį kuriant darbo vietas atlieka MVĮ, užtikrinančios 80 proc. darbo vietų Sąjungoje, be to, jos svarbios skatinant inovatyvius sektorius, pvz., skaitmeninę ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

26.  mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. turėtų būti toliau rūpinamasi pažeidžiamais ir marginalizuotais asmenimis, spręsti didėjančių skirtumų klausimą ir kurti solidarumą; taip pat atkreipia dėmesį į teigiamą investicijų į šveitimą, mokymą ir kultūrą poveikį socialinės pridėtinės vertės ir užimtumo požiūriu; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad reikia išsaugoti socialinę įtrauktį, įskaitant ESF išlaidas, kurias toje srityje papildytų ERPF investicijos;

27.  siūlo geriau naudoti ESI fondų lėšas siekiant spręsti demografinių pokyčių ir jų regioninių bei vietos padarinių problemą; mano, kad regionuose, kurie susiduria su tokiais iššūkiais kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, ESI fondų lėšos turėtų būti optimaliai skirtos darbo vietų kūrimui ir augimui užtikrinti;

28.  pažymi, kad vis didesnę svarbą įgyja Teritorinė darbotvarkė ir sėkmingos kaimo ir miesto partnerystės, taip pat atkreipia dėmesį į pavyzdinį pažangiųjų miestų, kaip inovatyvių sprendimų atremiant regioninius ir vietos iššūkius mikrokosmų ir katalizatorių, vaidmenį;

29.  teigiamai vertina Amsterdamo paktą ir didesnį miestų ir miesto teritorijų vaidmens formuojant Europos politiką pripažinimą ir ragina veiksmingai įgyvendinti bendradarbiavimu grindžiamą darbo metodą, kuris numatytas pagal pakto partnerystes; tikisi, kad rezultatai bus įtraukti į būsimą ES politiką po 2020 m.;

30.  atkreipia dėmesį į didesnį sanglaudos politikos miestų aspektą kaip konkrečias nuostatas dėl tvarios miestų plėtros ir miestų novatoriškų veiksmų; mano, kad ateityje jį reikėtų toliau vystyti ir stiprinti finansiškai po 2020 m. ir kad turėtų būti stiprinamas kompetencijų subdelegavimas žemesniems valdžios lygmenims; ragina Komisiją gerinti įvairių priemonių, kuriomis siekiama didinti tiesioginę paramą vietos vyriausybei pagal sanglaudos politiką, koordinavimą ir teikti finansavimą bei numatyti tikslines teritorinio vystymosi priemones; atkreipia dėmesį į būsimą tokių naujų teritorinio vystymosi priemonių kaip bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir integruotos teritorinės investicijos vaidmenį;

31.  pritaria įsipareigojimams, kuriuos ES yra prisiėmusi pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos; atsižvelgdamas į tai primena visų ES institucijų patvirtintą tikslą panaudoti mažiausiai 20 proc. ES biudžeto lėšų su kova su klimato kaita susijusiems veiksmams ir pabrėžia, kad ESI fondai atlieka svarbų vaidmenį šioje srityje ir turėtų būti kuo veiksmingiau naudojami klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat žaliosios ekonomikos ir atsinaujinančiosios energijos tikslais; mano, kad reikia gerinti su klimato politika susijusių išlaidų stebėsenos ir sekimo sistemą; atkreipia dėmesį į su tuo susijusias Europos teritorinio bendradarbiavimo galimybes ir miestų bei regionų vaidmenį įgyvendinant miestų darbotvarkę;

32.  pažymi, kad RIS3 stiprinamos regioninės inovacijų ekosistemos; pabrėžia, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir technologinė plėtra turėtų toliau atlikti svarbų vaidmenį, kad ES išliktų konkurencinga pasauliniu lygmeniu; mano, kad pažangiosios specializacijos modelis turėtų tapti vienu pagrindinių sanglaudos politikos požiūrių įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., skatinant įvairių regionų, miesto ir kaimo vietovių bendradarbiavimą, remiant ES regionų ekonominę plėtrą ir kuriant tarptautinių RIS3 ir pasaulinio lygio branduolių sinergiją; primena apie vykdomą bandomąjį projektą „Kompetencijos laiptai“ („Stairway to Excellence“, „S2E“), pagal kurį toliau remiami regionai plėtojant ir išnaudojant ESI fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų ES finansavimo programų sąveiką; todėl mano, kad reikia imtis papildomų veiksmų, kad būtų kuo labiau padidintos sinergijos siekiant toliau po 2020 m. stiprinti pažangiąją specializaciją ir inovacijas;

33.   pabrėžia, kad siekiant kovoti su euroskepticizmu labai svarbu didinti sanglaudos politikos matomumą, nes jis gali padėti susigrąžinti piliečių pasitikėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant didinti ESI fondų matomumą, daugiau dėmesio reikia skirti jų programų turiniui ir rezultatams taikant principus „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“, sudarant sąlygas dalyvauti suinteresuotosioms šalims ir paramos gavėjams, kurie gali padėti veiksmingai skleisti sanglaudos politikos rezultatus; be to, ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir miestus veiksmingiau bendrauti aptariant išmatuojamus sanglaudos politikos rezultatus, kurie kasdieniam ES piliečių gyvenimui atneša papildomos naudos; primygtinai ragina toliau vykdyti komunikacijos veiklą panaudojant techninės pagalbos daliai skirtą biudžetą tol, kol baigiama vykdyti projektą, kai jo rezultatai tampa aiškiai matomi;

Perspektyva

34.  ragina prioritetą ES darbotvarkėje teikti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir solidarumo skatinimui visoje ES bei ES fondų nukreipimui siekiant augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo; taip pat ragina toliau kovoti su regionų skirtumais, skurdu ir socialine atskirtimi bei diskriminacija; mano, kad be Sutartyse įtvirtintų tikslų sanglaudos politika turėtų toliau būti priemonė, kuria būtų siekiama ES politinių tikslų ir prisidedama prie didesnio informuotumo apie jos įgyvendinimą, ir išlikti visiems regionams prieinama Sąjungos pagrindine investicijų politika;

35.  pakartoja, jog dabar pats metas rengtis ES sanglaudos politikai po 2020 m., kad ji būtų tikrai veiksmingai pradėta įgyvendinti pačioje naujojo programavimo laikotarpio pradžioje; taigi ragina Komisiją laiku pradėti rengti naują teisės aktų sistemą, t. y. iš karto pateikus ir į oficialias kalbas išvertus Komisijos pasiūlymą dėl sekančio DFP; taip pat ragina laiku priimti visus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl būsimos sanglaudos politikos ir priimti valdymo ir kontrolės gaires prieš pradedant naują programavimo laikotarpį, netaikant įsigaliojimo atgaline data; pabrėžia, kad vėlesnis veiksmų programų įgyvendinimas daro poveikį sanglaudos politikos veiksmingumui;

36.  pažymi, kad dabartinės sanglaudos politikos teisės aktų sistemos esmė turėtų išlikti ir po 2020 m., įgyvendinant patobulintą, sustiprintą, lengvai prieinamą ir į rezultatus orientuotą politiką, apie kurios pridėtinę vertę būtų išsamiau informuojami piliečiai;

37.  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą 2016/0282(COD) pabrėžia, kad migrantų ir pabėgėlių, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, priėmimas bei jų socialinė ir ekonominė integracija reikalauja vadovautis nuosekliu transnacionaliniu požiūriu ir kad šis klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis esama ir būsima ES sanglaudos politika;

38.  atkreipia dėmesį į taisyklių stabilumo svarbą; ragina Komisiją rengiant sanglaudos politikos įgyvendinimo nuostatas pagal kitą DFP taikyti kuo mažiau pakeitimų; yra įsitikinęs, kad po 2020 m. sanglaudos politikai skirta ES biudžeto dalis išliktų pakankama, jei nepadidinta, atsižvelgiant į sudėtingus vidaus ir išorės uždavinius, kuriuos reikės spręsti įgyvendinant politiką ir jos tikslus; mano, kad šios politikos negalima silpninti jokiomis aplinkybėmis, įskaitant Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, ir visame ES biudžete jai tenkanti dalis neturėtų būti mažinama naudojant šiai politikai skirtas lėšas naujų uždavinių išlaidoms apmokėti; taip pat atkreipia dėmesį į daugiametės sanglaudos politikos pobūdį ir ragina išlaikyti jos septynerių metų programavimo laikotarpį arba nustatyti „penkerių + penkerių“ metų programavimo laikotarpį su privaloma laikotarpio vidurio peržiūra;

39.  ragina greitai skirti veiklos rezervo lėšas; pažymi, kad laikotarpis nuo veiklos rezultatų iki rezervo lėšų panaudojimo yra per ilgas, todėl sumažėja rezervo efektyvumas; primygtinai ragina Komisiją leisti valstybėms narėms įgyvendinti veiklos lėšų rezervo naudojimą, kai tik bus užbaigta peržiūra;

40.  todėl nurodo, kad skaitmeninė darbotvarkė, įskaitant būtinos infrastruktūros teikimą ir pažangius technologinius sprendimus, turi būti vienas iš sanglaudos politikos prioritetų, visų pirma per kitą finansavimo laikotarpį; pažymi, kad kartu su plėtra telekomunikacijų sektoriuje bet kuriuo atveju turi būti vykdomos atitinkamos mokymo priemonės, kurios taip pat turėtų būti remiamos pagal sanglaudos politiką;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybėms narėms ir jų parlamentams bei Regionų komitetui.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(8) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0321.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0217.
(12) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 14.
(13) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 1.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0383.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0336.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0311.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0211.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.
(20) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0307.
(21) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 1.
(22) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0133.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384.
(24) ECLI:EU:C:2015:813.


Žuvų išteklių būklė ir Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus socialinė ir ekonominė padėtis
PDF 371kWORD 56k
2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žuvų išteklių būklės ir Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus socialinės ir ekonominės padėties (2016/2079(INI))
P8_TA(2017)0255A8-0179/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(1) ((BŽP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantį reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999(4) (NNN reglamentas),

–  atsižvelgdamas į įpusėjusį Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) strategijos (2017–2020 m.), kuria siekiama tausios žuvininkystės Viduržemio ir Juodojoje jūrose, įgyvendinimo laikotarpį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Visuotinio susirinkimo metu priimtą JT rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į regioninę konferenciją dėl tvarios smulkiosios žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūroje ateities kūrimo, vykusią 2016 m. kovo 7–9 d. Alžyre, Alžyre,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0179/2017),

A.  kadangi Viduržemio jūra, kurioje yra 17 000 jūrinių gyvūnų rūšių, yra viena pagrindinių pasaulio biologinės įvairovės vietų; kadangi dėl šios priežasties priimant sprendimus dėl jos valdymo reikia atsižvelgti į daugiarūšiškumą;

B.  kadangi Komisija savo komunikate „Konsultacijos dėl 2017 m. žvejybos galimybių pagal bendrą žuvininkystės politiką“ (COM(2016)0396) teigia, kad žvejyba Viduržemio jūroje vis dar viršija nustatytas normas ir būtina imtis priemonių šiai padėčiai pakeisti; kadangi minėtame dokumente Komisija išreiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelio vertinamų rūšių sužvejojamas kiekis gerokai viršija nustatytą didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (angl. MSY);

C.  kadangi ne vėliau kaip iki 2020 m. Viduržemio jūroje reikia įveikti didelį iššūkį, kad būtų pasiektas tikslas nuosekliai atkurti ir išsaugoti visų rūšių žuvų išteklių lygį, kuris būtų didesnis už biomasės lygį, kuriuo įmanoma užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį; kadangi norint įveikti šį iššūkį būtinas ES nepriklausančių šalių dalyvavimas ir įsipareigojimas; kadangi bendras žvejybos lygis Viduržemio jūros baseine maždaug 2–3 kartus viršija nustatytą MSY grindžiamą žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį (angl. FMSY); kadangi, nepaisant didelių pastangų, kurios buvo dedamos tiek visoje ES, tiek už jos ribų, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės sektoriaus teisės aktai būtų įgyvendinami ir jų būtų laikomasi, daugiau kaip 93 proc. vertinamų rūšių išteklių Viduržemio jūroje vis dar pereikvojami;

D.  kadangi šiame regione žuvininkystė socialiniu ir ekonominiu požiūriu labai svarbi pakrantės gyventojams; kadangi šiame sektoriuje dirba šimtai tūkstančių žmonių, įskaitant antrinio perdirbimo sektorių, ir jame itin daug moterų, kurių užimtumas ypač priklauso nuo žuvininkystės; kadangi Viduržemio jūra svariai prisideda prie aprūpinimo maistu, visų pirma regiono pažeidžiamiausių gyventojų; kadangi žuvininkystė teikia galimybę papildyti pajamas ir maisto atsargas ir prisidėti prie stabilumo regione;

E.  kadangi Viduržemio jūrą tuo pačiu metu veikia įvairūs veiksniai, kaip antai jūrų transporto keliama tarša, kurie, kartu su žvejyba, daro poveikį žuvų išteklių sveikatai;

F.  kadangi Viduržemio jūros baseine smulkiajai žvejybai tenka 80 proc. žvejybos laivyno ir 60 proc. sektoriaus darbo vietų; kadangi apgailestautina, kad Europos lygmeniu nėra visuotinai suderintos smulkiosios žvejybos apibrėžties, nors tai ir sunki užduotis, atsižvelgiant į jūrų ekosistemos ir žuvininkystės sektoriaus ypatumų ir savybių įvairovę; kadangi „Smulkioji priekrantės žvejyba“ oficialiai apibrėžiama tik Europos žuvininkystės fondo reikmėms (Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006) kaip „žvejyba, vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių“ (pvz., tralų); kadangi smulkiosios priekrantės žvejybos apibrėžtyje derėtų atsižvelgti į įvairius nacionalinius ir regionų ypatumus;

G.  kadangi per aukšto lygio susitikimą dėl Viduržemio jūros rūšių būklės, vykusį 2016 m. vasario mėn. Katanijoje, susitarta, kad būtina skubiai keisti šias neigiamas tendencijas, ir buvo pripažintas didelis iššūkis atkurti ir išsaugoti žuvų išteklių lygį, kuris būtų didesnis už biomasės lygį, kuriuo įmanoma užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, laikantis BŽP įsipareigojimo ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti visoms rūšims nustatytą didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

H.  kadangi, be peržvejojimo, Viduržemio jūrai būdinga daugybė problemų, kurių daugumą lemia tankiai apgyvendintos pakrantės (pernelyg didelis maisto medžiagų kiekis, teršalai, buveinių ir pakrančių keitimas), taip pat jūrų transportas ir išteklių pereikvojimas, įskaitant naftos ir dujų išgavimą; be to, kadangi Viduržemio jūra labai pažeidžiama klimato kaitos požiūriu ir tai kartu su intensyviu laivų eismu sudaro sąlygas naujų invazinių rūšių atsiradimui ir įsitvirtinimui;

I.  kadangi negalėjimas naudoti tam tikrų įrankių ir būdų, kurie yra priimtinesni ir daro mažesnį poveikį nykstančių išteklių būklei, daro didelį poveikį jau atskirtų pakrančių ir salų bendruomenių gyvybingumui, trukdo vystymuisi ir didina gyventojų skaičiaus mažėjimą;

J.  kadangi visų Viduržemio jūros regiono valstybių narių pakrantės bendruomenės labai priklauso nuo žvejybos, ypač nuo smulkiosios žvejybos, todėl nepakankamas žuvų išteklių tvarumas joms gali kelti grėsmę;

K.  kadangi ES yra daug pakrantės bendruomenių, kurios labai priklauso nuo tradicinės, nepramoninės ir smulkiosios žvejybos veiklos Viduržemio jūros baseine;

L.  kadangi daugelyje Viduržemio jūros regionų mėgėjų žvejyba turi socialinę ir ekonominę vertę, taip pat tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį užimtumui;

M.  kadangi būtina atsižvelgti į mėgėjų žvejybos vaidmenį rūpinantis Viduržemio jūros regiono išteklių būkle;

1.  pabrėžia, kad svarbu skubiai ir visapusiškai taikyti nustatytus BŽP tikslus ir veiksmus, taip pat laiku, skubiai ir veiksmingai įgyvendinti joje numatytus daugiamečius valdymo planus, laikantis regionalizavimu ir daugiarūšiškumu pagrįsto požiūrio; ypač pabrėžia, kad būtina pasiekti geros aplinkos būklės tikslą, nustatytą Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje 2008/56/EB, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl žuvininkystės valdymo priemonių turėtų būti priimami vykdant bendrą žuvininkystės politiką;

2.  mano, kad vykdant BŽP Viduržemio jūrai reikia ir toliau taikyti kitokį požiūrį negu likusiems jūrų baseinams, nes didelė dalis Viduržemio jūros vandenų yra tarptautiniai, ir juose lemiamą vaidmenį rūpinantis išteklių būkle atlieka trečiosios šalys;

3.  mano, kad reikia skubiai imtis bendrų veiksmų, paremtų bendradarbiavimu įvairiais lygmenimis: tarptautiniu, Europos, nacionaliniu ir regioniniu; mano, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant profesionalius žvejus ir žvejus mėgėjus, žuvininkystės pramonę, tradicinę ir nepramoninę smulkiąją žvejybą, mokslininkus, regionines organizacijas, saugomų jūrų rajonų valdytojus, profesines sąjungas ir NVO, turi dalyvauti įtraukiame procese, vykdomame taikant principą „iš apačios į viršų“; šiomis aplinkybėmis pabrėžia strateginį Viduržemio jūros patariamosios tarybos vaidmenį;

4.  pabrėžia, kad neužtikrinant pakrančių bendruomenių, kurioms reikia pranešti apie išeikvotų išteklių ir rūšių keliamą pavojų jų ekonomikos ir socialinei ateičiai, informuotumo, visapusiškos paramos joms ir jų dalyvavimo, nebus išnaudotas visas valdymo priemonių ir reglamentavimo potencialas;

5.  nurodo, kad kol kas nėra bendrai ir tiksliai apibrėžta, kas yra smulkioji ir nepramoninė žvejyba; pabrėžia, kad norint imtis tolesnių politinių veiksmų būtina kuo skubiau ES lygmeniu nustatyti tokias apibrėžtis;

6.  teigia, kad formuojant žvejybos politiką turėtų būti sudarytos sąlygos į sprendimų priėmimo procesus įtraukti ir integruoti žvejus ir jų asociacijas bei gamintojų organizacijas, profesines sąjungas, pakrantės veiksmų grupes ir vietos bendruomenes, laikantis BŽP regionavimo principo ir įtraukiant rytinėse ir pietinėse Viduržemio jūros baseino pakrantėse esančias trečiąsias šalis; pabrėžia, kad tik sudarius teisingas, lygias ir vienodas sąlygas visoms susijusioms šalims ir žvejybos veiklos Viduržemio jūroje vykdytojams bus galima pasiekti, kad žuvų ištekliai būtų sveiki, o žvejyba tausi ir pelninga, ir taip išlaikyti dabartinį užimtumo lygį, o idealiu atveju – sukurti daugiau darbo vietų žvejybos sektoriuje; pabrėžia, koks svarbus yra stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių žvejybos sektoriuje, taip pat oficialiai įteisinto socialinio dialogo ir darbuotojų dalyvavimo įmonės reikaluose vaidmuo;

7.  pažymi, kad pagal BŽP teikiamos paskatos, įskaitant žvejybos galimybes, rinktis atrankiąją žvejybą ir būdus, kurie daro nedidelį poveikį jūrų ekosistemai ir žuvininkystės ištekliams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę, kad valstybės narės taikytų skaidrius ir nešališkus kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus (BŽP reglamento 17 straipsnis); primygtinai ragina dėti pastangas einant šia kryptimi, kad smulkiosios (nepramoninės ir tradicinės) žvejybos laivams būtų teikiama daugiau paskatų ir būtų užtikrintos lengvatinės galimybės žvejoti pakrantės zonose, jei jie žvejoja selektyviai ir nedaro didesnio poveikio aplinkai; pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su suinteresuotomis pakrančių bendruomenėmis;

8.  pažymi, kad nepakankamai ištirtas mėgėjų žvejybos poveikis žuvų ištekliams ir jos socialinis ir ekonominis potencialas Viduržemio jūroje; mano, kad ateityje turi būti renkami duomenys apie žvejų mėgėjų skaičių, jų sugaunamą kiekį ir pakrantės bendruomenėse kuriamą vertę;

9.  pažymi, kad mėgėjų žvejyba vykdant turistinę veiklą vietos bendruomenėms suteikia daug pajamų ir daro mažą poveikį aplinkai, todėl ją reikėtų skatinti;

10.  mano, kad būtina apibrėžti priekrantės žvejybą, smulkiąją priekrantės ir tradicinę žvejybą, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius ypatumus ir laikantis regioninio požiūrio;

11.  pabrėžia, kad vykdant priekrantės žvejybą daugiausia naudojami tradiciniai įrankiai ir būdai, kurie dėl savo ypatumų apibrėžia pakrančių regionų tapatybę ir gyvenimo būdą, ir todėl nepaprastai svarbu išsaugoti jų naudojimą ir apsaugoti juos kaip kultūros, istorinio ir tradicijų paveldo dalį;

12.  mano, kad regionavimo srityje ir, atsižvelgiant į visų žvejybos rūšių ypatumus, reikėtų leisti tam tikras pagrįstas išimtis, susijusias su tam tikrų žvejybos įrankių ir būdų naudojimu;

13.  pabrėžia, kad, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimo, valdymo ir naudojimo srityje reikia laikytis atsargumo principo, pagal kurį būtų atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius argumentus, kad būtų užtikrinta tausi žvejyba, kuri padėtų apsaugoti ir išsaugoti jūros aplinką apskritai; pažymi, kad mokslinės informacijos trūkumas neturi būti dingstis atidėti ar sužlugdyti išsaugojimo ir valdymo veiksmų; mano, kad itin svarbu skubiai gauti trūkstamų konkrečių mokslinių duomenų ir žinių apie išteklių būklę; pabrėžia, kad reikia tartis su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir įtraukti jas į šį procesą;

14.  mano, kad siekiant apsaugoti ir išsaugoti Viduržemio jūros baseino žuvininkystės ir aplinkos išteklius, žuvininkystės valdymo politika turi būti veiksminga ir ją turi papildyti ryžtinga, plataus masto ir skubi politika bei priemonės, skirtos kovai su (neigiamą) poveikį šiems ištekliams darančiais veiksniais: klimato kaita (atšilimu, rūgštėjimu, lietaus kiekiu), tarša (chemine, organine, makroskopine ir mikroskopine), nekontroliuojamu dujų ir naftos ieškojimu bei gavyba, jūrų transportu, invazinėmis rūšimis, natūralių buveinių, ypač pakrančių, naikinimu ar keitimu; todėl mano, kad svarbu geriau suprasti šių veiksnių poveikį žuvų ištekliams; ragina šiuo požiūriu stiprinti dabartinius Europos pajėgumus stebėti ir prižiūrėti Viduržemio jūrą, pvz., tinklą „EMODnet“ ir programą „Kopernikus“ bei jos jūrų komponentą;

15.  mano, kad žuvų ir jūros išteklių apsauga ir išsaugojimas Viduržemio jūros baseine negali būti grindžiami vien žvejybos sektoriaus priemonėmis ir turi aprėpti kitus veiklos sektorius, darančius poveikį jūros aplinkai;

16.  laikosi nuomonės, kad reikia labiau stengtis gilinti žinias apie jūrų aplinką, ypač komerciniais tikslais naudojamas rūšis, ir remiantis šiomis žiniomis planuoti tausų jų naudojimą;

17.  ypač pabrėžia, kad Viduržemio jūros šiame baseine, net ir ES valstybėse, plačiai paplitęs neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos (NNN) reiškinys; mano, kad jokie veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti išteklius, tačiau taip pat, ir visų pirma, ekonomikas, kurių pagrindą sudaro smulkioji žvejyba, negali būti veiksmingi, jei nebus griežtai ir ryžtingai kovojama su NNN žvejyba; laikosi nuomonės, kad, siekdama įveikti NNN, ES taip pat turėtų užsitikrinti prie Viduržemio jūros esančių ES nepriklausančių šalių paramą; be to, mano, kad visame Viduržemio jūros baseine turi būti atitinkamai suderintos tikrinimo procedūros, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tikrinimo ir sankcijų taikymo procedūros stipriai skiriasi;

18.  primena, kad pakrantės bendruomenės daro didelį poveikį priemonių, skirtų NNN žvejybos prevencijai, nustatymui ir identifikavimui, efektyvumui;

19.  mano, kad pirmenybę reikia teikti aktyvesnei kontrolei sausumoje, visoje platinimo grandinėje (turguose ir maitinimo įstaigose) ir jūroje, ypač vietovėse, kuriose žvejybos veikla laikinai nutraukta ar uždrausta;

20.  laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti socialinės nelygybės, žvejybos galimybės turėtų būti suteikiamos vadovaujantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, įskaitant aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius, deramai atsižvelgiant į nedidelio poveikio metodus; mano, kad žvejybos galimybės turėtų būti sąžiningai paskirstytos įvairiuose žvejybos segmentuose, įskaitant tradicinę ir smulkiąją žvejybą; be to, mano, kad laivams turėtų teikiamos paskatos naudoti selektyvesnius žvejybos įrankius ir būdus, darančius mažesnį poveikį jūros aplinkai, kaip nustatyta BŽP reglamento 17 straipsnyje;

21.  mano, kad išteklių išeikvojimo Viduržemio jūroje problemą reikia spręsti komercinei ir mėgėjų žvejybai taikant žuvininkystės valdymo ir išsaugojimo priemones, apimančias visų pirma erdvės ir laiko apribojimus, taip pat didžiausią žuvų kiekį, leidžiamą sužvejoti per dieną arba savaitę, ir prireikus kvotas; mano, kad bendrų išteklių srityje tai užtikrintų vienodas sąlygas su trečiosiomis šalimis; laikosi nuomonės, kad sprendimą dėl šių priemonių reikėtų priimti glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamu sektoriumi, siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą;

22.  palankiai vertina tai, kad padidėjo Europos žuvininkystės kontrolės agentūros atliekamų inspekcijų skaičius, ir pabrėžia, kad reikia didinti pastangas kovojant su dviem svarbiausiomis problemomis, susijusiomis su reikalavimų laikymusi 2016 m.: neteisingu dokumentų deklaravimu (laivo žurnalais, iškrovimo ir perkėlimo deklaracijomis, pardavimo pažymomis ir kt.) ir draudžiamų ar reikalavimų neatitinkančių žvejybos įrankių naudojimu;

23.  pabrėžia, kad atsakomybė, susijusi su vykdant reformuotą BŽP nustatytu įpareigojimu iškrauti laimikį, jokiu būdu neturi tekti žvejams;

24.  ragina išnagrinėti, kokius padarinius tai, kad žuvys nebebus išmetamos į jūrą, sukels jūrų organizmams ir kitoms rūšims, pvz., kirams, – jie neteks maisto;

25.  pažymi, kad saugomų jūrų teritorijų Viduržemio jūroje sistema apima nepakankamą ploto dalį ir labai skiriasi apimami plotai skirtinguose baseinuose; pažymi, kad apskritai visur trūksta ekonominių išteklių; mano, kad itin svarbu pripažinti ir padidinti vaidmenį, kurį saugomos jūrų teritorijos jau atlieka kaip pažangių mokslinių tyrimų, konkrečių veiksmų įgyvendinimo ir bendradarbiavimo su žvejais bei jų dalyvavimu grindžiamo valdymo laboratorijos ir, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir išsaugojimo tikslus, optimizuoti jų naudojimą; mano, kad šiuo požiūriu svarbu užtikrinti, kad šiai sistemai skiriamas finansavimas būtų tolydžio didinamas; mano, kad itin svarbu glaudžiau bendradarbiauti su Bendrąja Viduržemio jūros žvejybos komisija (BVJŽK) ir ES nepriklausančiomis šalimis, siekiant nustatyti teritorijas, kurioms turi būti taikomos apsaugos priemonės, ir įdiegti veiksmingą stebėsenos ir kontrolės sistemą, kad būtų galima patikrinti šių teritorijų veiksmingumą;

26.  pabrėžia, kad, laikantis JT darnaus vystymosi tikslo Nr. 14.5, svarbu užtikrinti, kad saugomos jūrų teritorijos iki 2020 m. apimtų bent 10 proc. Viduržemio jūros ploto; ragina BVJŽK 2018 m. metinėje sesijoje susitarti dėl pažangos kalendoriaus ir nustatyti kvalifikuotus tikslus, kad būtų galima pasiekti šį tikslą; pabrėžia, kad esami saugomi jūrų rajonai dažnai valdomi netinkamai; todėl mano, kad, be veiksmingos stebėsenos bei kontrolės sistemos sukūrimo, būtina sukurti ir taikyti ekosistema grindžiamas valdymo priemones, kad būtų galima patikrinti apsaugos priemonių veiksmingumą;

27.  visų pirma pabrėžia, kad reikia apsaugoti bendradarbiavimą pažeidžiamų teritorijų, kurios yra svarbios ekonomiškai naudingiausių rūšių neršto vietos (pvz., Jabukos įduba Adrijos jūroje), valdymo srityje;

28.  pabrėžia, kad Viduržemio jūrai būdinga biologiškai unikali populiacija, kuria naudojasi įvairių šalių laivai, ir kad dėl to būtinas glaudus visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir priemonių, kuriomis reglamentuojama žvejyba, suderinimas visais lygmenimis;

29.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų išspręsta į jūrą išmestų šiukšlių ir plastiko, kurie labai kenkia aplinkai, ekologijai, ekonomikai ir sveikatai, problema;

30.  mano, kad labai svarbu valdymo planuose nustatyti įvairiapusišką ir moduliuojamą politikos metodą bei taikyti įvairius kriterijus, paremtus rūšių biologinėmis savybėmis ir techninėmis žvejybos būdų savybėmis; be to, mano, kad į kiekvieną daugiametį planą turėtų būti įtrauktas tinkamas erdvės (vietos, kuriose draudžiama žvejoti, kurios yra kaitaliojamos, visiškai ar iš dalies uždaromos, atsižvelgiant į žvejybos sistemas) ir laiko (laikotarpis, kurio metu žvejyba draudžiama) planavimas, taip pat techninių priemonių, kuriomis siekiama didžiausio įrankių selektyvumo, skatinimas; pabrėžia, kad turi būti numatytos atitinkamos finansinės kompensacijos;

31.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus, susijusius su daugiamečiu Viduržemio jūros valdymo planu; pabrėžia, kad svarbu regionuoti BŽP valdant žvejybą Viduržemio jūros baseine; prašo įtraukti Viduržemio jūros patariamąją tarybą (MEDAC) į visą daugiamečio valdymo plano ir regioninių priemonių kūrimo bei įgyvendinimo procesą;

32.  pabrėžia, kad biologinio atsikūrimo laikotarpiais žvejams turi būti užtikrinamos tinkamos pajamos;

33.  pabrėžia, kad, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis, Viduržemio jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į lytinę brandą, turėtų būti nustatytas mažiausias leidžiamas visų tikslinių rūšių žuvų dydis, taikomas komercinei ir mėgėjų žvejybai; pažymi, kad reikia užtikrinti, kad šio mažiausio dydžio būtų griežčiau paisoma;

34.  mano, kad būtina skatinti imtis veiksmų, kurie būtų suderinti su ES nepriklausančiomis Viduržemio jūros regiono šalimis, stiprinant politinį ir techninį įvairių šalių bendradarbiavimą per šiame regione veikiančias tarptautines įstaigas; palankiai vertina neseniai pradėtą įgyvendinti Komisijos programą „MedFish4Ever“ – raginimą imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas žuvų išteklių Viduržemio jūroje išeikvojimas; pabrėžia, kad įgyvendinant šią programą reikia daryti viską, kas įmanoma, siekiant Viduržemio jūros regiono šalyse skatinti tausią žvejybą;

35.  pažymi, kad būtina remti ir sudaryti susitarimą dėl draudimo žvejoti tam tikrose vietose ir tam tikru laikus, visus metus laikinai apribojant žvejybą tam tikrų rūšių žuvų veisimosi vietose; pažymi, kad žvejybos pastangų paskirstymas pagal sezonus ir specializacija duos labai gerų rezultatų ir turi būti planuojami susitarus su žvejų bendruomenėmis bei moksliniais patarėjais;

Priemonės trečiųjų šalių atžvilgiu

36.  ragina Komisiją, pasitelkiant BVJŽK, skatinti veiksmus siekiant gerinti bendrai su trečiosiomis šalimis naudojamų žuvų išteklių būklę, kartu pasinaudojant ir jau įtvirtintu laivynams atstovaujančių įstaigų ir žvejybos pramonės sektoriuje veikiančioms įmonėms atstovaujančių įstaigų bendradarbiavimu su atitinkamomis suinteresuotų trečiųjų šalių institucijomis ar įstaigomis;

37.  pažymi, kad nesant bendros reguliavimo sistemos, kuri būtų taikoma Viduržemio jūroje veiklą vykdantiems ES ir ES nepriklausančių šalių laivams, sukuriama nesąžininga žvejų konkurencija ir kartu sukeliamas pavojus ilgalaikiam bendrai su trečiosiomis šalimis gaudomų žuvų išteklių tvarumui;

38.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti ir reikia skatinti reikalavimų laikymąsi ir vienodas sąlygas vykdant žvejybos kontrolę su trečiosiomis valstybėmis ir regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis ir stiprinti horizontalųjį jūrų teritorijų ir žuvų išteklių, kurie nepriklauso nacionalinei jurisdikcijai, valdymo koordinavimą;

39.  ragina Komisiją padėti ES nepriklausančioms Viduržemio jūros šalims užtikrinti tausią žvejybą, remiant smulkiąją ir priekrantės žvejybą, dalijantis geriausia patirtimi ir palaikant atvirą ryšių kanalą, ir pradėti reikiamą skirtingų susijusių nacionalinių administracijų dialogą, kad būtų teikiama derama parama BVJŽK vidutinės trukmės strategijos (2017–2020 m.) įgyvendinimui ir būtų pakeista ši nerimą kelianti tendencija, susijusi su Viduržemio jūros išteklių būkle; ragina Komisiją organizuoti veiksmingą keitimąsi informacija su trečiosiomis Viduržemio jūros regiono valstybėmis dėl trečiųjų šalių laivynų veiklos Viduržemio jūroje;

40.  ragina vadovaujant BVJŽK parengti regioninį planą, siekiant užtikrinti, kad visiems Viduržemio jūros regione žvejojantiems laivams būtų taikomos vienodos sąlygos ir kad būtų užtikrinta tinkama žuvininkystės išteklių ir visų Viduržemio jūros pakrantės šalių laivynų pajėgumų pusiausvyra; be to, ragina įsteigti regioninį centrą, atsakingą už laivų stebėjimo sistemą (LSS) ir bendras tikrinimo operacijas;

41.  rekomenduoja Komisijai nutraukti importą iš trečiųjų valstybių, kurios nesiima reikiamų priemonių NNN žvejybai išvengti, nuo jos atgrasyti ir jai panaikinti, kurių jos privalo imtis pagal tarptautinės teisės nuostatas kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar pardavimo valstybės;

42.  ragina valstybes nares ir Komisiją teikti visą reikiamą paramą ir bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kad būtų geriau kovojama su NNN žvejyba visoje Viduržemio jūroje;

43.  primygtinai ragina pakrančių valstybes bendradarbiauti, kad būtų nustatyti ribojamos žvejybos rajonai ir saugomos jūros teritorijos, taip pat ir tarptautiniuose vandenyse;

44.  pabrėžia, kad būtina nustatyti pagrindines mėgėjų žvejybos valdymo taisykles visame Viduržemio jūros regione;

Socialiniai ir ekonominiai aspektai

45.  pabrėžia, kad 250 000 asmenų tiesiogiai įdarbinti laivuose ir kad nuo žuvininkystės pramonės priklausančių žmonių skaičius tampa proporcingai didesnis, jei įskaitome šeimas, kurios išsilaiko iš regioninės žvejybos ir kurios dirba antrinės pramonės srityse, pvz., laivų perdirbimo ir priežiūros bei turizmo, įskaitant su mėgėjų žvejyba susijusį turizmą; pažymi, kad 60 proc. su žuvininkyste susijusių darbo vietų yra besivystančiose šalyse, esančiose Viduržemio jūros pietinėje ir rytinėje pakrantėse, o tai rodo, kokią reikšmę smulkioji (nepramoninė ir tradicinė) ir mėgėjų žvejyba turi šių regionų tvariam vystymuisi, ypač pažeidžiamiausioms pakrančių bendruomenėms;

46.  mano, kad itin svarbu gerinti žvejų darbo sąlygas, pradedant nuo deramo atlygio ir sąžiningos konkurencijos, ypač atsižvelgiant į didelį nelaimingų atsitikimų skaičių ir aukštą profesinių ligų rizikos lygį šioje pramonės srityje; siūlo valstybėms narėms, tinkamai atsižvelgiant į savo įstatymus ir praktiką, nustatyti pajamų rėmimo priemones; galiausiai rekomenduoja valstybėms narėms įsteigti stabilių pajamų kompensavimo fondą, kuris apimtų žvejybos draudimo laikotarpius, kurie gali būti nustatyti esant netinkamoms oro sąlygoms, dėl kurio žvejoti tampa neįmanoma, žvejybos draudimo laikotarpius, skiriamus biologiniam atsikūrimui, siekiant apsaugoti naudojamų išteklių gyvenimo ciklą, ar nustatomus įvykus ekologinėms katastrofoms arba užsitęsusios aplinkos taršos ir taršos jūriniais biotoksinais atvejais;

47.  pažymi, kad ES žvejybos sektorius jau kurį laiką išgyvena sunkų laikotarpį, nes auga gamybos sąnaudos, nyksta žuvų ištekliai, sugaunama mažiau žuvų ir nuolat krinta pajamų lygis;

48.  pabrėžia, kad socialinė ir ekonominė sektoriaus padėtis pablogėjo dėl įvairių priežasčių, be kita ko, dėl žuvų išteklių sumažėjimo, žuvų vertės per pirminį pardavimą sumažėjimo (tai neatsispindi pardavimo vartotojams kainose dėl daugelio tarpininkų neteisingo pridėtinės vertės paskirstymo sektoriaus vertės grandinėje ir, kai kuriuose regionuose, dėl platinimo monopolio) ir degalų kainų padidėjimo; pabrėžia, kad dėl visų šių sunkumų padidėjo žvejybos pastangos, o tai ypač didelį nerimą keliantis reiškinys kalbant apie smulkiąją žvejybą, dėl to net gali kilti pavojus šiam tradiciniam gyvenimo būdui ir nuo žvejybos itin priklausomų vietos bendruomenių išlikimui;

49.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti iniciatyvas, kurios galėtų turėti teigiamą poveikį užimtumui ir būtų suderinamos su žvejybos pastangų mažinimo tikslu, pvz., žvejybos turizmą ar su moksliniais tyrimais susijusią veiklą;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti visų žvejybos sektoriaus darbuotojų galimybes turėti deramas darbo sąlygas ir tinkamą socialinę apsaugą, nepaisant juos įdarbinusios įmonės dydžio, tipo, darbo vietos ar bazinės sutarties, taip pat naudojant regione pasirašytus tausios žvejybos partnerystės susitarimus siekiant kovoti su socialiniu dempingu, užtikrinti geresnes galimybes patekti į rinką ir pasinaudoti finansavimu, gerinti bendradarbiavimą su viešojo administravimo ir kitomis institucijomis ir pragyvenimo šaltinių įvairinimą; pabrėžia veiksmingos darbo inspekcijos ir kontrolės svarbą;

51.  pabrėžia, kad, turint mintyje didelį nelaimingų atsitikimų sektoriuje skaičių ir neproporcingai didelę fizinių ir psichikos susirgimų riziką, būtina pagerinti žvejų darbo sąlygas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti deramą žvejų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia, jog svarbu tiek žvejybos laivuose, tiek sausumoje užtikrinti tinkamas sanitarines sąlygas, taip pat tinkamas gyvenamąsias patalpas ir rekreacinės veiklos galimybes; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad uostai ir jų akvatorijos toliau saugiai veiktų ir būtų tinkami laivybai;

52.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visos į ES importuojamos žuvys ir žuvų produktai tenkintų sąlygas, atitinkančias tarptautinius aplinkosaugos, darbo ir žmogaus teisių standartus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tvarumą žvejybos sektoriuje siekiant išsaugoti darbo vietas ir augimą; pabrėžia, kad tai itin svarbu ne tik kalbant apie konkurenciją Sąjungoje, bet taip pat – ir ypač –atsižvelgiant į trečiosiose šalyse esančius konkurentus;

53.  mano, kad Komisija ir valstybės narės turi skatinti panaudoti visas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir Europos kaimynystės priemonės lėšas; mano, kad Komisija turėtų kuo labiau stengtis padėti tiek valstybėms narėms, tiek ES nepriklausančioms šalims kuo efektyviau panaudoti visas prieinamas lėšas, ypač siekiant šių tikslų:

   pagerinti darbo sąlygas ir laivų saugą;
   didinti darbo ir profesinio mokymo prestižą ir teikti paramą naujos ekonominės veiklos kūrimui ir plėtojimui sektoriuje užtikrinant jaunimo įdarbinimą, švietimą ir daugiadalykį mokymą;
   sustiprinti moterų vaidmenį žuvininkystės ir susijusiuose gamybos sektoriuose, atsižvelgiant į tai, kad moterys sudaro 12 proc. sektoriaus darbo jėgos;

54.  pažymi, kad EJRŽF privalo padėti smulkiosios žvejybos pramonės įmonėms atsinaujinti įrangą, ypač siekiant atitikti griežtus reikalavimus, susijusius su įpareigojimu iškrauti laimikį;

55.  ragina Komisiją skatinti žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽVVG), kurios skatina tausios žvejybos modelį, steigimą ir veiklą;

56.  mano, kad labai svarbu skatinti, pabrėžti ir remti tos pačios vietovės ar regiono žvejų, ypač smulkiųjų žvejų, bendradarbiavimą siekiant, kad būtų bendrai sprendžiami su vietos žuvų išteklių planavimu ir valdymu susiję klausimai tam, kad atsižvelgiant į BŽP tikslus būtų pasiektas veiksmingas ir konkretus regionavimas; laikosi nuomonės, kad didelė naudojamų įgūdžių, tikslų, techninių savybių ir įgulos fragmentacija ir diferenciacija yra savita žvejybos Viduržemio jūroje ypatybė, todėl laikantis horizontalaus ir visiems bendro požiūrio nebūtų paisoma vietinio baseino specifikos;

57.  pažymi, kad, nepaisant neseniai padarytos pažangos, išteklių, kurių būklė nėra patikimai įvertinta, vis dar daug ir kad Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) išreiškė apgailestavimą dėl to, jog pačių vertinimų skaičius netgi sumažėjo – nuo 44 vertinimų 2012 m. iki 15 – 2014 m.; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti greitą ir deramą duomenų rinkimą ir skatinti bei remti tyrimų skaičiaus ir rūšių, apie kurias turima duomenų, skaičiaus didėjimą, taip padidinant informuotumą išteklių ir mėgėjų žvejybos bei išorės veiksnių, pvz., taršos, poveikio klausimais, kad būtų pasiektas tvarus išteklių valdymas;

58.  mano, kad racionalus ir tvarus žvejybos valdymas negalimas nesurinkus ir moksliškai nepanaudojus tam tikro kiekio mokslinių duomenų apie tam tikrus veiksnius, kaip antai žvejybos pajėgumus, vykdomą žvejybos veiklą ir socialinę ir ekonominę padėtį bei naudojamų išteklių biologinę būklę;

59.  pažymi, kad tik 40 proc. žuvies, iškraunamos zonose, kuriose veikia BVJŽK, sugaunama iš išteklių, kuriems taikomas Komisijai pateiktas mokslinis įvertinimas, ir kad išteklių, kuriems taikomas valdymo planas, atveju ši procentinė dalis dar mažesnė; atkreipia dėmesį, kad reikia gerinti išteklių būklės mokslinių įvertinimų aprėptį ir didinti iškraunamos žuvies, sugaunamos vykdant pagal daugiamečius valdymo planus reglamentuojamų formų žvejybą, procentinę dalį;

60.  mano, kad svarbu įvertinti mėgėjų žvejybos pastangas ir rinkti duomenis apie sugautą kiekį kiekvieno jūros baseino teritorijoje ir Viduržemio jūroje;

61.  pabrėžia, kad reikalingas integruotas požiūris, pagal kurį kartu būtų atsižvelgiama į jūrų aplinkos įvairovę ir jūroje gyvenančių rūšių (gaudomų ir negaudomų) sudėtingumą, taip pat į įvairias žvejybos savybes ir eigą, žuvų vertės per pirminį pardavimą sumažėjimo reiškinį ir, kai kuriuose regionuose, platinimo monopolį, taip pat į visus kitus veiksnius, darančius poveikį išteklių sveikatai;

62.  pripažįsta, kad turimi duomenys, naudojami vertinant smulkiosios žvejybos mastą ir poveikį, yra riboti ir atskirose valstybėse narėse gali skirtis; nurodo, kad dėl šių duomenų stokos nepramoninė žvejyba dažnai nepakankamai vertinama;

63.  pabrėžia, kad geresnis skirtingų žvejybos rūšių, ypač smulkiosios ir mėgėjų žvejybos, ekonominio ir socialinio poveikio supratimas padėtų nustatyti geriausias valdymo priemones;

64.  tvirtai remia BVJŽK pasiūlymą sukurti žvejybos veiklos katalogą ir įtraukti į jį informaciją, susijusią su žvejybos įrankiais ir operacijomis, žvejybos zonų, taip pat tikslinių rūšių ir atsitiktinai sugaunamų rūšių aprašymą, kuriame būtų išsamiai aprašyta vietovėje vykdoma žvejybos veikla ir jos sąveika su kitais sektoriais, kaip antai mėgėjų žvejyba;

65.  mano, kad naujosios taisyklės turėtų būti taikomos mėgėjų žvejybai ir kad taip pat reikėtų parengti mėgėjų žvejybos katalogą, į kurį būtų įtraukta informacija apie žvejybos įrankius ir operacijas bei žvejybos zonų, tikslinių rūšių ir atsitiktinai sugaunamų rūšių aprašymai;

66.  ragina Komisiją skatinti glaudų mokslinį bendradarbiavimą, imtis veiksmų duomenų apie svarbiausius išteklius rinkimui pagerinti sutrumpinant laikotarpį nuo jų surinkimo iki galutinio įvertinimo, taip pat paprašyti ŽMTEK pateikti naujų išteklių vertinimą; labai apgailestauja, kad Viduržemio jūros regione didžioji dalis sugaunamų žuvų priklauso rūšims, apie kurias turima nepakankamai duomenų (angl. data-deficient fisheries);

67.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu aktyviau dalytis duomenimis ir pašalinti jų neprieinamumo ir išsisklaidymo problemas, sukuriant bendrą duomenų bazę, į kurią būtų įtraukti išsamūs ir patikimi duomenys apie žuvininkystės išteklius, ir įsteigiant ekspertų ir mokslinių tyrimų institucijų tinklą, apimantį skirtingas žuvininkystės mokslo sritis; pabrėžia, kad ši duomenų bazė turėtų būti finansuojama ES ir joje turėtų būti sukaupti visi duomenys apie žvejybą ir žvejybos veiklą pagal geografinį parajonį, įskaitant duomenis apie mėgėjų žvejybą, kad būtų galima palengvinti kokybės kontrolės, nepriklausomų bei išsamių duomenų stebėseną ir taip pagerinti išteklių vertinimus;

68.  pažymi, kad šiuo metu nėra tinkamai įvertintas NNN žvejybos poveikis, ypatumai ir mastas, skirtingose Viduržemio jūros baseino šalyse jie vertinami įvairiai, todėl informacija apie dabartinę žvejybos būklę ir pokyčius bėgant laikui teisingai neatspindi situacijos šiose šalyse; pabrėžia, kad į šias šalis turi būti tinkamai atsižvelgiama rengiant žvejybos valdymui skirtus mokslinius vertinimus;

69.  ragina valstybes nares kovoti su sukčiavimu, susijusiu su jūros gėrybėmis, pasitelkiant produktų ženklinimą ir atsekamumą, ir dėti daugiau pastangų kovojant su neteisėta žvejyba; apgailestauja, kad trūksta informacijos apie daugumą išteklių (ištekliai, apie kuriuos nėra pakankamai duomenų, angl. data-poor stocks) ir kad apie 50 proc. laimikio oficialiai nedeklaruojama, o 80 proc. iškraunamo laimikio sudaro ištekliai, apie kuriuos nėra pakankamai duomenų;

70.  ragina valstybes nares ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas susijusias TDO konvencijas dėl žuvininkystės sektorių darbuotojų, kad būtų užtikrintos geros darbo sąlygos, taip pat stiprinti kolektyvinių derybų institucijas, kad jūrų sektorių darbuotojai, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, galėtų naudotis darbuotojų teisėmis;

71.  ragina Komisiją, plėtojant papildomą veiklą, skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės sektoriaus įvairinimą ir inovacijas;

Sąmoningumas

72.  pabrėžia, kad gerų rezultatų ir visapusiško įgyvendinimo bus įmanoma pasiekti tik jei sektoriaus veiklos vykdytojai veiks labai atsakingai ir sąmoningai, stiprindami visų žvejų (profesionalų ir mėgėjų) gebėjimus, juos mokydami, labiau juos įtraukdami į sprendimų priėmimo procesą, taip pat imdamiesi konkrečių veiksmų gerajai praktikai skleisti;

73.  mano, kad svarbu skatinti nustatyti privalomą reikalavimą tinkamai informuoti vartotojus – tiksliai nurodyti produktų kilmę, žvejybos metodą ir sužvejojimo datą; mano, kad reikia išnagrinėti ir įvertinti, ar taikant į naują BRO įtrauktas priemones pavyko pagerinti vartotojams teikiamą informaciją;

74.  be to, mano, kad svarbu didinti vartotojų sąmoningumą ir ugdyti juos žuvis vartoti atsakingai, renkantis vietinių rūšių žuvims, kurios žvejojamos naudojant tausius metodus, jei įmanoma, kurių ištekliai nėra pereikvoti ir kuriais retai prekiaujama; mano, kad to siekiant svarbu skatinti bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais sukurti veiksmingą atsekamumo ir ženklinimo sistemą, kad, be kita ko, vartotojai būtų informuojami ir būtų kovojama su sukčiavimu maisto produktų srityje;

75.  mano, kad turi būti užtikrinta sąžiningos konkurencijos, vartotojų reikalavimų, žvejybos sektoriaus tvarumo ir darbo vietų išlaikymo pusiausvyra; pabrėžia, kad siekiant atremti iššūkius ir pagerinti padėtį Viduržemio jūroje reikia visa apimančio požiūrio ir tvirtos visų Viduržemio jūros regiono šalių politinės valios;

76.  palankiai vertina kampaniją MEDFISH4EVER, Komisijos inicijuotą siekiant geriau informuoti visuomenę apie Viduržemio jūros padėtį;

77.  mano, kad mokykloms ir ligoninėms, taip pat kitoms viešosioms įstaigoms turi būti tiekiamos vietoje sužvejotos žuvys;

78.  pabrėžia, kad dėl šios naujos tvarkos ir visų šių naujų Viduržemio jūroje sąveikaujančių veiksnių turi būti peržiūrėtas Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, siekiant atsižvelgti į dabartinę padėtį;

79.  pažymi, kad reikia peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006, ypač tą dalį, kurioje nurodytas draudimas naudoti tam tikrus tradicinius įrankius (pvz., draudimas naudoti žiauninius tinklus, kurie nepatenka į komercinės žvejybos kategoriją), ir nuostatas, susijusias su tam tikrais žvejybos įrankių ypatumais, pvz., žvejybos tinklų aukščiu ir akių dydžiu bei gyliu ir atstumu nuo pakrantės, kuriuo galima naudoti įrankius;

o
o   o

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
(2) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
(3) OL L 409, 2006 12 30, p. 11.
(4) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0343.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika