Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2017 m. liepos 5 d. - Strasbūras
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Europos mokėjimo įsakymo procedūra
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra
 Galimybė susipažinti su konfidencialia informacija (Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 5 dalies ir 210a straipsnio išaiškinimas)
 Kigalyje priimtas susitarimas iš dalies pakeisti Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų ***
 Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ***
 Europos Sąjungos ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymas (pritarimo procedūra) ***
 Europos Sąjungos ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymas (rezoliucija)
 Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros ir Eurojusto susitarimo memorandumas *
 Baudžiamosios teisės priemonės kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ***II
 Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinė sistema ***I
 Augantis ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir hepatito C viruso epidemijų skaičius Europoje
 2018 m. biudžetas. Įgaliojimai, susiję su trišaliu dialogu
 ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas
 Rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-osios sesijos
 ES pramonės strategijos parengimas kaip strateginis prioritetas augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Europos mokėjimo įsakymo procedūra
PDF 242kWORD 43k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, I priedas (C(2017)03984 – 2017/2747(DEA))
P8_TA(2017)0291B8-0437/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2017)03984),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. birželio 19 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų 2017 m. birželio 22 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą(1), iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2421(2), ypač į jo 30 straipsnį ir 31 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2017 m. liepos 4 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 prieduose pateikiamos formos, naudotinos siekiant palengvinti jo taikymą;

B.  kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1896/2006 buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2015/2421, kuris bus taikomas nuo 2017 m. liepos 14 d.; kadangi atlikti Europos mokėjimo įsakymo procedūros pakeitimai turėtų būti atspindėti Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 I priede;

C.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 I priedą būtina pakeisti ir kadangi naujasis I priedas turėtų būti taikomas tuo pat metu kaip ir Reglamentas (ES) 2015/2421;

D.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 pakeitimai bus pradėti taikyti nuo 2017 m. liepos 14 d., taigi deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti 2017 m. liepos 14 d.;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 399, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 341, 2015 12 24, p. 1.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra
PDF 243kWORD 43k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo pakeičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, I, II, III ir IV priedai (C(2017)03982 – 2017/2748(DEA))
P8_TA(2017)0292B8-0438/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2017)03982),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. birželio 19 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2017 m. birželio 22 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą(1), su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2421(2), ir visų pirma jo 26 straipsnį ir 27 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2017 m. liepos 4 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 861/2007 prieduose pateikiamos formos, naudotinos siekiant palengvinti jo taikymą;

B.  kadangi Reglamentas (EB) Nr. 861/2007 buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2015/2421, kuris bus taikomas nuo 2017 m. liepos 14 d.; kadangi Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros pakeitimai turėtų būti atspindėti nurodytose prieduose pateiktose formose;

C.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 861/2007 I–IV priedus būtina pakeisti ir kadangi nauji I–IV priedai turėtų būti taikomi tuo pat metu kaip ir Reglamentas (ES) 2015/2421;

D.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 861/2007 pakeitimai bus pradėti taikyti nuo 2017 m. liepos 14 d., taigi deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti 2017 m. liepos 14 d.;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 199, 2007 7 31, p. 1.
(2) OL L 341, 2015 12 24, p. 1.


Galimybė susipažinti su konfidencialia informacija (Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 5 dalies ir 210a straipsnio išaiškinimas)
PDF 240kWORD 42k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl galimybės susipažinti su konfidencialia informacija (Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 5 dalies ir 210a straipsnio išaiškinimas) (2017/2095(REG))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 5 dalies pridėti tokį išaiškinimą:"„Galimybei susipažinti su konfidencialia informacija taikomos taisyklės, nustatytos Europos Parlamento sudarytuose tarpinstituciniuose susitarimuose, susijusiuose su slapto pobūdžio informacijos tvarkymu1a, ir jų įgyvendinimo vidaus taisyklėse, patvirtintose Europos Parlamento kompetentingų organų1b.____________________1a 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento ir Tarybos dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (OL C 298, 2002 11 30, p. 1).2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (OL L 304, 2010 11 20, p. 47).2014 m. kovo 12 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente (OL C 95, 2014 4 1, p. 1).1b 2002 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje įgyvendinimo (OL C 298, 2002 11 30, p. 4).2013 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento biuro sprendimas dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių (OL C 96, 2014 4 1, p. 1).“."

2.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 210a straipsnio pridėti tokį išaiškinimą:"„Šis straipsnis taikomas ta apimtimi, kiek taikytinoje teisės sistemoje, susijusioje su konfidencialios informacijos tvarkymu, numatyta galimybė susipažinti su konfidencialia informacija uždarame posėdyje, vykstančiame ne saugiose patalpose.“"

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Kigalyje priimtas susitarimas iš dalies pakeisti Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų ***
PDF 234kWORD 42k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų Kigalio pakeitimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07725/2017 – C8-0157/2017 – 2017/0016(NLE))
P8_TA(2017)0294A8-0237/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07725/2017),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. Kigalyje (Ruanda) vykusiame 28-ajame Monrealio protokolo šalių susitikime priimtą Monrealio protokolo Kigalio pakeitimą,

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0157/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0237/2017),

1.  pritaria pakeitimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ***
PDF 240kWORD 42k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo Europos Sąjungos vardu projekto (07524/2017 – C8-0143/2017 – 2013/0448(NLE))
P8_TA(2017)0295A8-0241/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07524/2017),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo II–IX priedų teksto pakeitimą ir jo papildymą naujais X ir XI priedais (07524/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0143/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis bei į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0241/2017),

1.  pritaria protokolo pakeitimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


Europos Sąjungos ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymas (pritarimo procedūra) ***
PDF 235kWORD 41k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12502/2016 – C8-0517/2016 – 2016/0298(NLE))
P8_TA(2017)0296A8-0232/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12502/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą (12504/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0517/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0232/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kubos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0297.


Europos Sąjungos ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymas (rezoliucija)
PDF 290kWORD 50k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija su ne teisėkūros pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (12502/2016 – C8-0517/2016 – 2016/0298(NLE)2017/2036(INI))
P8_TA(2017)0297A8-0233/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kubos diplomatinių santykių užmezgimą 1988 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12502/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo (PDBS) projektą (12504/2016),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0517/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ir visų pirma į jos V antraštinę dalį dėl išorės veiksmų,

–  atsižvelgdamas į SESV, ir visų pirma į jos Penktosios dalies I–III ir V antraštines dalis,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 2 d. Bendrąją poziciją 96/697/BUSP, Tarybos nustatytą remiantis Europos Sąjungos sutarties J.2 straipsniu dėl Kubos(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/2233, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 96/697/BUSP dėl Kubos(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (COM(2009)0495),

–  atsižvelgdamas į neseniai vykusiuose Lotynų Amerikos ir Karibų regiono valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimuose priimtas deklaracijas, ypač 2015 m. birželio 10–11 d. Briuselyje įvykusiame antrajame ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) aukščiausiojo lygio susitikime, kurio bendra tema buvo „Mūsų bendros ateities kūrimas. Siekiant klestinčios, darnios ir tvarios visuomenės mūsų piliečiams“, priimtą politinę deklaraciją „Partnerystė ateities kartoms“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES ir Karibų regiono bendros strategijos,

–  atsižvelgdamas į specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais kalbą bendrame šio Parlamento Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio posėdyje 2016 m. spalio 12 d., kurioje jis paaiškino ES ir Kubos dialogo žmogaus teisių klausimais rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Kubos pilietinės visuomenės organizacijų pranešimus,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Kubos(4), 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES politikos Kubos vyriausybės atžvilgiu(5), 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Kubos(6) ir 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl sąžinės kalinių Kuboje(7),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0233/2017),

A.  kadangi Europą ir Kubą sieja glaudūs istoriniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai;

B.  kadangi ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių santykiai yra įvairūs ir apima platų spektrą;

C.  kadangi ES palaiko ryšius su Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija (CELAC); kadangi CELAC teigiamai vertina galimybę plėtoti ES ir Kubos santykius;

D.  kadangi Kuba yra vienintelė šalis Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, su kuria ES nėra pasirašiusi jokios rūšies susitarimų; kadangi 20 jos valstybių narių su šia sala yra pasirašiusios įvairių tipų dvišalius susitarimus ir su ja palaiko gerus santykius;

E.  kadangi Bendroji pozicija 96/697/BUSP buvo panaikinta 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/2233;

F.  kadangi 2008 m. buvo iš naujo pradėtas ES ir Kubos aukšto lygio dialogas ir atnaujintas dvišalis vystomasis bendradarbiavimas; kadangi 2010 m. Taryba pradėjo svarstymus dėl ES ir Kubos santykių ateities ir 2014 m. vasario mėn. priėmė derybinius nurodymus ir po jų oficialios derybos dėl PDBS buvo pradėtos 2014 m. balandžio mėn. ir baigtos 2016 m. kovo 11 d.;

G.  kadangi PDBS apibrėžiami ES ir Kubos santykių bendrieji principai bei tikslai, įskaitant tris pagrindinius skyrius dėl politinio dialogo, bendradarbiavimo ir sektorių politikos dialogo, taip pat prekybos ir bendradarbiavimo prekybos srityje;

H.  kadangi žmogaus teisės įtrauktos tiek į politinio dialogo, tiek į bendradarbiavimo skyrių; kadangi PDBS abi šalys patvirtina, jog gerbia visuotines žmogaus teises, nustatytas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose tarptautinėse žmogaus teisių priemonėse; kadangi PDBS abi šalys patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti Jungtinių Tautų vaidmenį ir laikytis visų Jungtinių Tautų chartijoje įtvirtintų principų ir tikslų; kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ES išorės veiksmai turėtų būti grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir vykdant ES išorės veiksmus turi būti laikomasi Jungtinių Tautų chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų; kadangi dėl šios priežasties pagrindinis PDBS siekis turėtų būti žmogaus teisių paisymas ir demokratijos bei teisinės valstybės principų gynimas;

I.  kadangi PDBS apima vadinamąją žmogaus teisių sąlygą, kuri yra svarbi standartinė esminė tarptautinių ES susitarimų dalis, suteikianti galimybę sustabdyti PDBS tuo atveju, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių;

J.  kadangi abi šalys susitarė dėl bendrų sąlygų ir bendradarbiavimo sričių skyriuje dėl bendradarbiavimo, įskaitant tokius klausimus kaip žmogaus teisės, valdymas, teisingumas ir pilietinė visuomenė;

K.  kadangi Kuba pasirengusi imtis bendradarbiavimo su ES pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP); kadangi pagrindiniai EDŽTRP tikslai – yra demokratijos palaikymas, vystymas ir stiprinimas trečiosiose šalyse ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei jų paisymo didinimas; kadangi PDBS abi šalys pripažįsta, kad demokratija yra grindžiama laisvai reiškiama žmonių valia sukurti savo politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sistemas ir visapusišku žmonių dalyvavimu visose gyvenimo srityse;

L.  kadangi ES ir Kubos dialogas žmogaus teisių klausimais, kuriam vadovauja ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, užmegztas 2015 m.; kadangi žmogaus teisių padėtis toliau kelia susirūpinimą;

M.  kadangi klausimai, svarstyti antrajame dialogo žmogaus teisių klausimais susitikime, vykusiame 2016 m. birželio mėn. Kuboje, kuriame dalyvavo šios srities šakinės ministerijos ir agentūros, apėmė asociacijų laisvę ir žmogaus teisių klausimus daugiašaliame kontekste, pavyzdžiui, mirties bausmės klausimą; kadangi 2017 m. gegužės 22 d. Briuselyje įvyko trečiasis dialogas žmogaus teisių klausimais;

N.  kadangi Europos Parlamentas tris kartus Kubos aktyvistams skyrė Sacharovo premiją už minties laisvę: 2002 m. premiją gavo Oswaldo Payá, 2005 m. – „Baltai vilkinčios moterys“ ir 2010 m. – Guillermo Fariñas;

O.  kadangi ES tapo didžiausia užsienio investuotoja Kuboje ir pagrindine jos eksporto ir apskritai prekybos partnere, nes ES bendra prekyba su Kuba ir eksportas į ją nuo 2009 m. iki 2015 m. padvigubėjo;

P.  kadangi PDBS vienas skyrius skirtas tarptautinės prekybos principams ir jame nagrinėjami klausimai, susiję su bendradarbiavimu muitų srityje, palankesnėmis sąlygomis prekybai ir jos įvairinimu, techninėmis normomis ir standartais, tvaria prekyba ir stabilios, skaidrios ir nediskriminacinės verslo ir investicijų tvarkos skatinimu; kadangi prekybos liberalizavimas, ekonominės ir finansinės investicijos, technologinės naujovės ir visos rinkos laisvės sudarytų sąlygas šiai salai modernizuoti savo ekonomiką;

Q.  kadangi Kubai skirtas pertvarkos, atnaujinimo ir modernizavimo siūlymas įtrauktas į „ekonominės ir socialinės politikos gaires“, priimtas po viešųjų diskusijų procedūros 2011 m.;

R.  kadangi 2016 m. Kuboje buvo pradėtos dvejos viešosios diskusijos dėl „Ekonomikos ir socialinio modelio konceptualizavimo“ ir „Nacionalinės ekonomikos ir socialinio vystymosi plano iki 2030 m.: Tautos vizija, kryptys ir strateginiai sektoriai“;

S.  kadangi ES ir Kuba susitarė lyčių aspektą įtraukti į visas bendradarbiavimo sritis ir ypatingą dėmesį skirti prevencijai ir kovai su visų formų smurtu prieš moteris;

T.  kadangi Kuba yra pasirašiusi vienuolika iš aštuoniolikos Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijų ir ratifikavusi aštuonias iš jų; kadangi Kuba nėra ratifikavusi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto;

U.  kadangi Kuba ratifikavo visas aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas;

V.  kadangi Kubos Nacionalinė Asamblėja nuo 1977 m. priklauso Pasaulinei parlamentų sąjungai;

W.  kadangi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė dvidešimt šešias rezoliucijas, kuriose ragino nutraukti JAV embargą Kubai, ir kadangi 2016 m. spalio mėn. pirmą kartą tokio turinio rezoliucija buvo priimta vienbalsiai;

X.  kadangi įprasta įvairiomis progomis išreikšta Parlamento pozicija, kuriai pritariama Europos institucijose, yra nesutikti su eksteritorialumo įstatymais, nes jie tiesiogiai kenkia Kubos gyventojams ir daro poveikį Europos įmonių veiklai;

1.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. gruodžio 12 d. Briuselyje pasirašytas ES ir Kubos PDBS, ir pareiškia, kad tai priemonė, kuri užtikrins naują ES ir Kubos santykių sistemą ir atitiks ES interesus, pakeitusi 1996 m. Bendrąją poziciją; pabrėžia, kad šio susitarimo sėkmė priklauso nuo jo įgyvendinimo ir laikymosi;

2.  pažymi, kad ES ir Kubos santykiai yra didelės strateginės svarbos;

3.  teigia, kad PDBS struktūra, turinys ir dinamika atitinka ES institucijų išorės santykių srityje nustatytus principus ir vertybes;

4.  pabrėžia, kad ES Taryba susitarė nustatyti naują santykių su Kuba sistemą ir priėmė sprendimą pradėti derybas ir jas sėkmingai užbaigti per labai trumpą laikotarpį;

5.  atkreipia dėmesį į įsipareigojimą, kurį Kuba prisiima kartu su ES, ir abiejų šalių atsakomybę vykdyti susitarimo nuostatas, be kita ko, vykdant politinį dialogą;

6.  primena, kad PDBS, kaip pirmasis susitarimas tarp ES ir Kubos, bus svarbus žingsnis plėtojant dvišalius santykius tarp susitarimo šalių; palankiai vertina tai, kad abi šalys susitarė plėtoti šiuos santykius struktūriškai, abipusiškai laikydamosi darbotvarkės ir abiem pasirašiusioms šalims privalomų įsipareigojimų;

7.  pabrėžia, kad svarbu, jog buvo įtrauktas politinio dialogo skyrius ir sukurtas institucionalizuotas ES ir Kubos dialogas žmogaus teisių klausimais; ragina ES per šį dialogą remti Parlamento požiūrį į demokratiją, visuotines žmogaus teises ir pagrindines laisves, kaip antai saviraiškos, susirinkimų ir politinių asociacijų laisvę, visų rūšių informacijos laisvę, ir jos pasaulinio masto politiką, kuria remiami žmogaus teisių gynėjai; ragina abi šalis suteikti garantijas žmogaus teisių gynėjų darbui ir aktyviam pilietinės visuomenės politinės opozicijos veikėjų nevaržomam dalyvavimui šiame dialoge; tačiau pažymi, kad plėtojant dialogą žmogaus teisių klausimais Kuboje nepavyko nutraukti savavališkų politiškai motyvuotų sulaikymų ir kad, priešingai, Kubos žmogaus teisių ir nacionalinio susitaikymo komisijos duomenimis, pastaraisiais metais represijos vykdomos vis aktyviau;

8.  pabrėžia ES ir Kubos dialogo žmogaus teisių klausimais svarbą ir džiaugiasi, kad jis buvo pradėtas prieš baigiant derybas dėl PDBS sudarymo; pakartoja, kad ES politikos Kubos atžvilgiu siekiai apima pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir palankių sąlygų ekonomikos ir socialiniam modernizavimui, kurio tikslas – pagerinti Kubos gyventojų gyvenimo lygį, sudarymą;

9.  atkreipia dėmesį į Kubos pastangas siekiant perkelti į savo teisės sistemą pagrindinius JT žmogaus ir darbo teisių principus ir primygtinai ragina ratifikuoti likusias JT konvencijas dėl žmogaus teisių, visų pirma Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims fakultatyvinį protokolą; atkreipia dėmesį į Kubos nacionalinio lytinio švietimo centro darbą; ragina Kubos vyriausybę toliau dėti pastangas, kad būtų nutraukta visų rūšių diskriminacija ir marginalizacija, kurių objektas – LGBT bendruomenė;

10.  ragina Kubos vyriausybę savo žmogaus teisių politiką suderinti su chartijose, deklaracijose ir tarptautinėse priemonėse, kurias Kuba yra pasirašiusi, apibrėžtais tarptautiniais standartais; primygtinai teigia, kad žmonių persekiojimas ir kalinimas dėl jų idealų ir jų taikios politinės veiklos pažeidžia Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytas nuostatas, todėl ragina paleisti visus tokiomis aplinkybėmis įkalintus asmenis;

11.  primena, kad PDBS apima nuostatą dėl susitarimo sustabdymo tuo atveju, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) užtikrinti, kad su Parlamentu būtų nuolat dalijamasi informacija apie PDBS įgyvendinimą, PDBS nustatytų dvišalių įsipareigojimų vykdymą ir ypač apie visų žmogaus, aplinkos ir darbo teisių nuostatų, minimų šioje rezoliucijoje, įgyvendinimą; ragina EIVT, ypač pasitelkus ES delegaciją, dėti visas įmanomas pastangas siekiant atidžiai stebėti žmogaus teisių ir pagrindinių teisių paisymą Kuboje įgyvendinant PDBS ir apie tai pranešti Europos Parlamentui;

12.  pabrėžia, kad PDBS turėtų padėti pagerinti Kubos piliečių gyvenimo sąlygas ir socialines teises, dar kartą patvirtindamas, jog svarbu sistemingai dirbti siekiant skatinti demokratijos ir žmogaus teisių, įskaitant saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę, vertybes;

13.  palankiai vertina tai, kad PDBS pateiktos tiesioginės nuorodos į pilietinę visuomenę kaip bendradarbiavimo veikėją; reiškia savo tvirtą solidarumą su Kubos gyventojais ir savo paramą pažangai užtikrinant demokratijos ir pagrindinių laisvių paisymą bei jų gynimą; ragina abi susitarimo šalis skatinti aktyvų Kubos pilietinės visuomenės vaidmenį šio susitarimo įgyvendinimo etapu;

14.  primena labai svarbų Kubos pilietinės visuomenės vaidmenį šalies ekonominio ir demokratinio vystymosi srityje; pabrėžia, kad pilietinė visuomenė turi būti lyderė visose šio susitarimo srityse, įskaitant sritis, susijusias su parama vystymuisi; primena, kad Parlamentas, teikdamas Sacharovo premiją, remia Kubos pilietinės visuomenės vaidmenį propaguojant Kuboje žmogaus teises ir demokratiją.

15.  primena, kad interneto junglumas Kuboje yra vienas prasčiausių pasaulyje ir kad prieiga prie interneto yra labai brangi, o turinys tebėra ribojamas; džiaugiasi tuo, kad daugiau kubiečių gauna prieigą prie interneto, tačiau mano, kad vyriausybė turėtų imtis tolesnių priemonių necenzūruojamai prieigai stiprinti ir gyventojų skaitmeninėms teisėms gerinti;

16.  ragina, kad tinkamu periodiškumu ir laikydamasi susitarime numatytos koordinavimo sistemos, EIVT informuotų Parlamentą apie susitarimo įgyvendinimo ir taikymo pažangą;

17.  atkreipia dėmesį į Kubos ir JAV santykių normalizavimo procesą, 2015 m. atkūrus diplomatinius santykius, ir skatina tolesnes pastangas;

18.  pakartoja įprastą savo nuomonę, kuriai pritaria ir kitos Europos institucijos ir kurios buvo laikomasi daugybe progų, nepritarti eksteritorinį poveikį turintiems įstatymams ir priemonėms, nes jie kenkia Kubos gyventojams ir trukdo normaliai vystytis Europos įmonėms;

19.  pripažįsta, kad PDBS gali prisidėti prie reformų, prisitaikymo ir modernizavimo procesų, kurie jau pasiūlyti Kuboje, ypač atsižvelgiant į Kubos tarptautinių partnerių įvairinimą ir bendros politinio ir ekonominio vystymosi sistemos kūrimą; pabrėžia, kad glaudesni politiniai ir ekonominiai ryšiai su Kuba galėtų padėti šioje šalyje vykdyti politines reformas, kurios atitiktų Kubos gyventojų lūkesčius; ragina Europos institucijas ir valstybes nares padėti Kuboje įvykdyti ekonomines ir politines permainas, skatinant perėjimą prie visiškai demokratinių ir rinkimų standartų, kurių laikantis būtų gerbiamos visų šalies piliečių pagrindinės teisės; remia įvairių ES užsienio politikos priemonių, ypač EDŽTRP, naudojimą, siekiant sustiprinti ES dialogą su Kubos pilietine visuomene ir tais, kurie palaiko taikias permainas Kuboje;

20.  pažymi, kad PDBS, kaip pirmuoju ES ir Kubos susitarimu, kuriame yra skyrius dėl prekybos ir bendradarbiavimo prekybos srityje, kuriuo siekiama sukurti labiau nuspėjamą ir skaidresnę aplinką vietos ir Europos ekonominės veiklos vykdytojams, sukuriama nauja šių santykių teisinė sistema;

21.  pažymi, kad pagal PDBS numatytą prekybos ir bendradarbiavimo prekybos srityje ramstį Kubai netaikomos prekybos lengvatos; primena, kad šis ramstis apima muitinių bendradarbiavimą, prekybos lengvinimą, intelektinę nuosavybę, sanitarijos ir fitosanitarijos priemones, technines kliūtis prekybai, tradicines ir amatininkų prekes, prekybą ir darnų vystymąsi, bendradarbiavimą dėl prekybos apsaugos, prekių kilmės taisykles ir investavimą;

22.  pažymi, kad PDBS yra priemonė išplėsti dvišalius prekybos ir investicijų santykius ir nustatyti įprastinius pagrindus ES ir Kubos prekybos ir ekonominiams santykiams;

23.  pritaria ilgalaikei praktikai, kurią taip pat patvirtino Komisijos narė Cecilia Malmström savo 2014 m. rugsėjo 29 d. klausyme, laikinai netaikyti politiškai svarbiuose susitarimuose įtvirtintų prekybos ir investavimo nuostatų negavus Europos Parlamento pritarimo; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT tęsti šią praktiką ir, kai kalbama apie prekybos aspektus, kaip yra ir PDBS atveju, ją išplėsti įtraukiant visus su ES išorės veiksmais susijusius tarptautinius susitarimus;

24.  mano, kad šis susitarimas padės skatinti dialogą ir ekonominį bendradarbiavimą, sukuriant nuspėjamą ir skaidrią verslo aplinką, ir padės sukurti stipresnę ir stabilesnę sistemą ateityje, jeigu bus užtikrinta, kad kubiečiai galėtų kartu su įmonėmis ir asmenimis iš ES dalyvauti investicijose;

25.  taip pat ragina Europos įmones, vykdančias veiklą Kuboje, ypač tas įmones, kurios gauna paskolas arba finansinę pagalbą iš valstybės, taikyti tuos pačius darbo ir etikos standartus, kokie taikomi jų kilmės valstybėse;

26.  palankiai vertina tai, kad Kuba ratifikavo visas aštuonias TDO konvencijas ir prašo prisiimti su jų greitu įgyvendinimu susijusius įsipareigojimus; primygtinai ragina Kubą ir visas šalis, su kuriomis ji sudariusi susitarimus ar derasi dėl jų sudarymo, ratifikuoti TDO reglamentus ir deramo darbo darbotvarkę ir jų laikytis, taip pat uždrausti visų formų darbuotojų išnaudojimą; pažymi, kad yra sričių, kuriose kyla pavojų socialinėms ir darbo teisėms, kaip antai įdarbinimo praktika Kubos valstybinėse įmonėse ir darbo užmokesčio konfiskavimo praktika turizmo sektoriuje; šiuo požiūriu pabrėžia, kad visi darbuotojai turi naudotis pagrindinėmis darbuotojų teisėmis ir tinkama socialine apsauga, kaip nustatyta TDO konvencijose, ir šiuo tikslu ragina abi šalis bendradarbiauti pagal PDBS 38 straipsnį;

27.  pažymi, kad ES yra pagrindinė Kubos eksporto partnerė ir antra pagal svarbą prekybos partnerė, taip pat didžiausia užsienio investuotoja; pažymi, kad pagal ES užsienio prekybos politiką Kubai prekybos lengvatos nenumatytos ir kad ES tarifų normos taikomos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nurodyta tvarka; primena, kad dėl ES bendrosios lengvatų sistemos (BLS) reformos, nuo 2014 m. sausio mėn. Kuba prarado savo prekybos lengvatas eksportui į ES dėl to, kad ji jau priskiriama prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijos ir nebeatitinka tinkamumo kriterijų; taip pat pabrėžia, kad prekyba vis dar užima nedidelę Kubos ekonomikos dalį, o eksportas ir importas kartu siekia iki 26,4 proc. BVP;

28.  siūlo išnagrinėti ateities galimybes integruoti Kubą į ES ir CARIFORUM EPS, kuriame yra daug konkrečių ir naudingų skyrių dėl bendradarbiavimo prekybos srityje ir pagal kurį būtų sudaryta galimybė tolesnei Kubos regioninei integracijai;

29.  pažymi, kad Kuba yra PPO narė ir todėl pabrėžia, kad reikia laikytis pagrindinių PPO principų, kaip antai prekybos lengvinimas, susitarimai dėl prekybos kliūčių, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės ir prekybos apsaugos priemonės;

30.  ragina Kubą ratifikuoti PPO prekybos lengvinimo susitarimą, kuris įsigaliojo 2017 m. vasario mėn.; palankiai vertina tai, kad šalyje įsteigtas prekybos lengvinimo komitetas ir šiuo požiūriu prašo Komisijos ir EIVT teikti techninę paramą;

31.  nurodo, kad svarbu plėtoti muitinių bendradarbiavimą siekiant spręsti svarbius uždavinius, tokius kaip, be kita ko, sienų saugumas, visuomenės sveikata, geografinių nuorodų apsauga, kova su padirbtomis prekėmis ir kova su terorizmu; ragina Komisiją ir EIVT teikti techninę ir finansinę paramą ir abipusiu sutarimu nustatyti dvišales priemones siekiant padėti Kubai taikyti prekybos lengvinimo priemones ir teikti informacijos paslaugas;

32.  pabrėžia, kad būtina įvairinti eksportą iš Kubos ir įtraukti į eksportą ne tik tradicines prekes ir prašo Komisijos sukurti ad hoc prekybos padalinius, kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir Kubos eksportuotojams būtų suteikiama reikalingų žinių siekiant padidinti jų galimybes pateikti prekes į ES rinką;

33.  palankiai vertina Pasaulio muitų organizacijos (PMO) vaidmenį teikiant strateginę paramą Kubos Respublikos bendrajai muitinės tarnybai (isp. Aduanas General de la República, AGR) pagal programą „Mercator“ siekiant įvertinti pasiruošimą įgyvendinti PPO prekybos lengvinimo susitarimą; pažymi, kad svarbu, jog Kubos Respublikos bendroji muitinės tarnyba aktyviai įgyvendintų prekybos lengvinimo susitarimą ir prašo Komisiją padėti Kubai šiame procese;

34.  atkreipia dėmesį į Kubos valdžios institucijų priimtas priemones, skatinančias laisvę užsiimti verslu ir ekonomikos liberalizavimą; pabrėžia, jog svarbu Kuboje palaipsniui stiprinti privatų sektorių; pabrėžia, kad norint didinti stabilias užsienio investicijas, kuriomis siekiama pagerinti šalies fizinę ir technologinę infrastruktūrą ir sukurti konkurencingą Kubos gamybos sistemą, reikės daug tolesnių ekonominių ir finansinių priemonių ir taisyklių, kurios, be kita ko, sukūrus nepriklausomas, skaidrias ir nešališkas institucijas, užtikrintų teisinį tikrumą ir ekonominį stabilumą šalyje; pabrėžia, kad Kuba šioje srityje gali remtis ES valstybių narių patirtimi;

35.  prašo Kubą laikyti EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įsipareigojimus atitinkančia šalimi, jei ji atitiks EIB keliamus reikalavimus;

36.  palankiai vertina tai, kad į PDBS įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama tvaraus Kubos ekonomikos, socialinio ir aplinkos vystymosi, ir visų pirma įsipareigojimas dirbti siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje numatytus darnaus vystymosi tikslus (DVT), atsižvelgiant į Adis Abebos vystymosi finansavimo veiksmų darbotvarkę; ragina susitarimo šalis, kai PDBS bus ratifikuotas, skubiai užmegzti specialų Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui skirtą dialogą;

37.  primena, kad ES ir Kubos diplomatiniai santykiai užmegzti 1988 m., kad nuo 1984 m. Kubai skiriama parama vystymuisi arba humanitarinė pagalba ir kad šiuo metu ji gauna 50 mln. EUR dydžio 2014–2020 m. skirtą ES pagalbą pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) reglamentą;

38.  primena, kad PDBS sudarys palankesnes sąlygas Kubai dalyvauti ES programose ir geriau įgyvendinti orientacinę daugiametę programa (angl. MIP) 2014–2020 m. laikotarpiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikos ir socialinės srities modernizavimo strategijai, kurią priėmė Kubos vyriausybė;

39.  yra sunerimęs dėl to, kad kyla pavojus, jog palaipsniui bus nutraukta pagal VBP reglamentą Kubai skiriama parama vystymuisi, nes ši šalis EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) klasifikuojama kaip „didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šalis“; mano, kad šalies kaip besivystančios salų valstybės padėtis ir ekonomikos krizė šalyje, kurią paaštrina neigiamas vienašalių ribojamųjų priemonių poveikis, yra pagrindas priimti priemones, kurios sudarytų galimybę užtikrinti ES pagalbos Kubai tęstinumą, ir tai visų pirma turėtų būti ypatingai apsvarstyta atliekant VBP reglamento laikotarpio vidurio vertinimą;

40.  pritaria šalių kartojamam pareiškimui, kad visos išsivysčiusios valstybės 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų turi skirti oficialiai paramai vystymuisi, o besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys ir didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys turi nusistatyti tikslus didinti savo įnašus į tarptautinius viešuosius finansus;

41.  teigiamai vertina tai, kad į visas svarbias bendradarbiavimo sritis, įskaitant darnų vystymąsi, skatinama įtraukti lyčių aspektą;

42.  pripažįsta ir teigiamai vertina svarbų Kubos vaidmenį vykdant Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą, jos įsipareigojimą ir tarptautinį solidarumą, prisidedant prie humanitarinės pagalbos, ypač sveikatos ir švietimo sektoriuose;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad PDBS yra galimybė Kubai aktyviau ir geriau susipažinti su ES programomis ir lengviau jomis naudotis, įskaitant bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ ir švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus +“, o tai, savo ruožtu, turėtų paskatinti glaudesnius akademinius ir žmonių tarpusavio ryšius;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad PDBS taip pat bus priemonė daugiašaliuose forumuose skatinti bendrus pasaulinių uždavinių, pavyzdžiui, migracijos, kovos su terorizmu ir klimato kaitos, sprendimus;

45.  patvirtina savo sprendimą į Kubą nusiųsti oficialią Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto delegaciją; prašo Kubos valdžios institucijas leisti EP delegacijoms atvykti į šalį ir susitikti su jų atstovais;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kubos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 322, 1996 12 12, p. 1;
(2) OL L 337 I, 2016 12 13, p. 41.
(3) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0296.
(4) OL C 201 E, 2005 8 18, p. 83.
(5) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 81.
(6) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 377.
(7) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 82.


Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros ir Eurojusto susitarimo memorandumas *
PDF 236kWORD 41k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama, kad Eurojustas sudarytų Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros ir Eurojusto susitarimo memorandumą, projekto (07536/2017 – C8-0136/2017 – 2017/0804(CNS))
P8_TA(2017)0298A8-0215/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (07536/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0136/2017),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(1), ypač į jo 26 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0215/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.


Baudžiamosios teisės priemonės kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ***II
PDF 312kWORD 41k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (06182/1/2017 – C8-0150/2017 – 2012/0193(COD))
P8_TA(2017)0299A8-0230/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (06182/1/2017 – C8-0150/2017),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0363) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto kontrolės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0230/2017),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) 2014 4 16 priimti tekstai, P7_TA(2014)0427.


Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinė sistema ***I
PDF 250kWORD 61k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013)0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD))
P8_TA(2017)0300A8-0239/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0884),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0033/2014),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 33 bei 114 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Lietuvos parlamento ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0239/2016),

1.  priima kaip savo poziciją per pirmąjį svarstymą 2016 m. spalio 25 d. priimtą tekstą(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. liepos 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/… dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos

P8_TC1-COD(2013)0432


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 straipsnį ir 114 straipsnius, [1 pakeit.]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  muitų sąjungos srities nuostatos yra suderintos Sąjungos teise. Tačiau jų vykdymo užtikrinimas patenka į valstybių narių nacionalinės teisės taikymo sritį;

(1a)   ši direktyva turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013(5) (toliau – Kodeksas); [2 pakeit.]

(2)  taigi muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės, dėl to gali būti, kad valstybės narės praras įplaukų ir atsiras rinkos iškraipymų; [3 pakeit.]

(3)  toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti daro neigiamą poveikį optimaliam muitų sąjungą sąjungos valdymui ir skaidrumui, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su skirtingų muitinių taikomais pažeidimų nagrinėjimo būdais, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems Sąjungoje jau dabar taikomos skirtingos taisyklės, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis; [4 pakeit.]

(4)  Kodeksas parengtas atsižvelgiant į daugiašalę elektroninę aplinką, kurioje muitinės palaiko tikralaikį ryšį ir kurioje vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas taikomas visose kitose valstybėse narėse; todėl tai teisinei sistemai reikalingas suderintas vykdymo užtikrinimas. Kodekse taip pat reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas;

(5)  šioje direktyvoje nustatyta Sąjungos muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimo teisinė sistema atitinka galiojančius teisės aktus dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017…(6). Muitų teisės pažeidimai, kuriems taikoma šioje direktyvoje nustatyta teisinė sistema, apima muitų teisės pažeidimus, kurie daro poveikį tiems finansiniams interesams, tačiau jiems netaikomi teisės aktai dėl tų finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, ir muitų teisės pažeidimus, kurie visiškai nedaro poveikio Sąjungos finansiniams interesams;

(6)  reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos pagal šią direktyvą, sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje nėra nustatyta turėtų būti numatyta, kad, ar už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turi taikyti administracinės ar baudžiamosios nebaudžiamosios teisės sankcijas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms pagal nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę taikyti baudžiamosios teisės, o ne nebaudžiamosios teisės sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikoma sankcija būtų atgrasoma, veiksminga ir proporcinga; [5 pakeit.]

(7)  pirmoji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, grindžiamus atsakomybe be kaltės, kuriai nebūtinas kaltės elementas, atsižvelgiant į objektyvų pareigų pobūdį ir į tai, kad už tų pareigų vykdymą atsakingi asmenys negali ignoruoti jų egzistavimo ir privalomo jų pobūdžio; [6 pakeit.]

(8)  antroji ir trečioji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, padarytus atitinkamai dėl aplaidumo arba tyčia, jeigu tas subjektyvusis elementas turi būti nustatytas, kad atsirastų atsakomybė; [7 pakeit.]

(9)  kurstymas arba padėjimas įvykdyti veiksmą, kuris laikomas tyčiniu muitų teisės pažeidimu, ir bendrininkavimas jį vykdant, taip pat kėsinimasis įvykdyti tam tikrus tyčinius muitų teisės pažeidimus turėtų būti laikomi muitų teisės pažeidimais;

(10)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad, kaip nurodyta Kodekse, bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu; [8 pakeit.]

(11)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsakomybė už tą patį muitų teisės pažeidimą būtų numatyta ir juridiniams asmenims, ir fiziniams asmenims, jeigu tas muitų teisės pažeidimas padarytas juridinio asmens naudai;

(12)  siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų kategorijas ir tų pažeidimų sunkumą. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes; [9 pakeit.]

(12a)   tik tais atvejais, kai sunkūs pažeidimai yra susiję ne su išvengto muito suma, bet su atitinkamų prekių verte, pavyzdžiui, kai pažeidimai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis arba draudžiamomis ar riboto naudojimo prekėmis, muitinės turėtų nustatydamos sankcijos dydį remtis atitinkamų prekių verte; [10 pakeit.]

(13)  proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti ketveri metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tada, kai nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba veiksmą atlieka už pažeidimą atsakingas asmuo. Valstybės narės gali turėtų turėti galimybę nustatyti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Reikėtų uždrausti inicijuoti arba tęsti šį procesą Bet koks procesas turėtų būti nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai; [11 pakeit.]

(14)  reikėtų numatyti, kad administracinis procesas dėl muitų teisės pažeidimo būtų sustabdytas, jeigu prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų inicijuojamas baudžiamasis procesas. Pasibaigus baudžiamajam procesui administracinį procesą turėtų būti galima tęsti tik griežtai laikantis ne bis in idem principo, o tai reiškia, kad už tą patį pažeidimą negalima bausti du kartus; [12 pakeit.]

(15)  siekiant išvengti pozityviųjų jurisdikcijos kolizijų, reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų sprendžiama, kuri iš jurisdikciją turinčių valstybių narių turėtų nagrinėti atvejį;

(15a)   bendras šios direktyvos tikslas – užtikrinti veiksmingą Sąjungos muitų teisės aktų vykdymą. Vis dėlto pagal šioje direktyvoje numatyta teisine sistema nesudaromos sąlygos integruotam požiūriui į vykdymo užtikrinimą, įskaitant priežiūrą, kontrolę ir tyrimus. Todėl Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl tų aspektų, be kita ko, dėl bendros rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo, siekiant įvertinti, ar reikia priimti tolesnius teisės aktus; [13 pakeit.]

(16)  šioje direktyvoje turėtų būti numatytas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su muitų teisės pažeidimais;

(17)  siekiant palengvinti muitų teisės pažeidimų tyrimą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ar kitas priemones, naudojamas darant pažeidimą;

(18)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(7) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie direktyvos perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(18a)   šia direktyva siekiama stiprinti muitinių bendradarbiavimą derinant nacionalinius įstatymus dėl muitinės sankcijų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybių narių teisinės tradicijos labai skiriasi, visiškas suderinimas šioje srityje yra neįmanomas; [14 pakeit.]

(19)  kadangi šia direktyva siekiama numatyti visoms valstybėms narėms bendrų muitų teisės pažeidimų sąrašą ir veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų, kurias turėtų skirti valstybės narės visiškai suderintoje muitų sąjungos srityje, pagrindą, dėl skirtingų teisinių tradicijų valstybės narės negali deramai pasiekti tų tikslų, o dėl masto ir poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatoma siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir nustatyti Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistema ir numatomos sistemą, bei joje numatoma, kad už tuos pažeidimus skirtinos skiriamos nebaudžiamosios teisės sankcijos suderinant valstybių narių nuostatas, nustatytas įstatymais, kitais teisės aktais arba administraciniais veiksmais. [15 pakeit.]

2.  Ši direktyva taikoma pareigų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas), ir identiškų pareigų, nustatytų kitose Kodekso 5 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų Sąjungos muitų teisės aktų dalyse, pažeidimams.

2a.   Ši direktyva apima valstybių narių įsipareigojimus Europos Sąjungos prekybos partneriams, taip pat Pasaulio prekybos organizacijai (toliau – PPO) ir Pasaulio muitinių organizacijai, siekiant sukurti vientisą ir gerai veikiančią vidaus rinką, kartu sudarant palankesnes sąlygas prekybai ir suteikiant tikrumo. [16 pakeit.]

2 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai ir sankcijos Bendrieji principai

1.   Valstybės narės nustato sankcijų už 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus taisykles, griežtai laikantis ne bis in idem principo.

Valstybės narės užtikrina, kad 3 ir 6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas būtų laikomi muitų teisės pažeidimais, nesvarbu, ar jie įvykdyti dėl aplaidumo arba tyčia.

Valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir Sąjungos teisės, gali taikyti baudžiamosios teisės, o ne nebaudžiamosios teisės sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikoma sankcija būtų atgrasoma, veiksminga ir proporcinga.

2.   Šioje direktyvoje:

a)   muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas dėl aplaidumo, t. y. atsakingas asmuo, kontroliuodamas savo veiksmus, nebuvo pagrįstai atsargus arba tas asmuo ėmėsi akivaizdžiai nepakankamų priemonių išvengti pažeidimą sukėlusių aplinkybių, jei tų aplinkybių susidarymo rizika buvo pagrįstai prognozuojama;

b)   muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, t. y. atsakingas asmuo veikė arba neveikė jam žinant, kad tas veiksmas arba neveikimas laikomas pažeidimu, arba tyčia ir sąmoningai siekiant pažeisti muitų teisės aktus;

c)   korektūros klaidos nėra muitų teisės pažeidimas, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, aišku, kad klaidos padarytos tyčia ar dėl aplaidumo. [17 pakeit.]

2a straipsnis

Prekybos lengvinimas

Siekdamos vykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal PPO prekybos lengvinimo susitarimą, valstybės narės dirba kartu, kad sukurtų bendradarbiavimo sistemą, kurioje dalyvautų visos valstybės narės. Tos sistemos tikslas – koordinuoti pagrindinius veiklos rodiklius, susijusius su muitinės sankcijomis (apeliacinių skundų skaičiaus analizė, recidyvizmo lygis ir kt.); platinti geriausią praktiką tarp muitinės tarnybų (kontrolės ir sankcijų veiksmingumas, administracinių išlaidų mažinimas); perduoti ekonominės veiklos vykdytojų patirtį ir sukurti jų tarpusavio ryšius; stebėti, kaip muitinės tarnybos vykdo savo veiklą; ir atlikti statistikos darbą dėl trečiųjų valstybių bendrovių padarytų pažeidimų. Bendradarbiavimo sistemoje visoms valstybėms narėms nedelsiant pranešama apie muitų teisės pažeidimų ir nustatytų pažeidimų tyrimus, taip siekiant palengvinti prekybą, užkirsti kelią neteisėtam prekių patekimui į vidaus rinką ir pagerinti tikrinimo veiksmingumą. [18 pakeit.]

3 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai, kuriems taikoma atsakomybė be kaltės

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu, nepriklausomai nuo kaltės elemento, būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:

a)  asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą;

b)  asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaraciją pranešimą ar prašymą papildančių dokumentų autentiškumo, tikslumo ir galiojimo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies b punktą;

c)  asmuo nepateikia įvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 127 straipsnį, pranešimo apie jūrų laivo arba orlaivio atvykimą pagal Kodekso 133 straipsnį, laikinojo saugojimo deklaracijos pagal Kodekso 145 straipsnį, muitinės deklaracijos pagal Kodekso 158 straipsnį, pranešimo apie veiklą laisvosiose zonose pagal Kodekso 244 straipsnio 2 dalį, išankstinės išvežimo deklaracijos pagal Kodekso 263 straipsnį, reeksporto deklaracijos pagal Kodekso 270 straipsnį, išvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 271 straipsnį arba pranešimo apie reeksportą pagal Kodekso 274 straipsnį;

d)  ekonominės veiklos vykdytojas nesaugo dokumentų ir informacijos, susijusių su atliktais muitiniais formalumais, prieinamomis priemonėmis muitų teisės aktuose nustatytą laikotarpį pagal Kodekso 51 straipsnį;

e)  prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, paėmimas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas;

f)  prekių paėmimas iš muitinės priežiūros pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 158 straipsnio 3 dalį ir 242 straipsnį;

g)  asmuo, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nevykdo pareigų, susijusių su prekių pristatymu į tinkamą vietą pagal Kodekso 135 straipsnio 1 dalį arba nepraneša nedelsdamas muitinei, kai pareigų įvykdyti neįmanoma, pagal Kodekso 137 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir nepraneša apie prekių buvimo vietą;

h)  asmuo, įvežantis prekes į laisvąją zoną, tais atvejais, kai laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena, įveža tas prekes ne tiesiogiai į laisvąją zoną, bet per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, pagal Kodekso 135 straipsnio 2 dalį;

i)  laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros deklarantas nepateikia muitinei dokumentų, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus arba kai jų reikia muitiniam tikrinimui atlikti, pagal Kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 163 straipsnio 2 dalį;

j)  ekonominės veiklos vykdytojas laikinojo saugojimo deklarantas arba prekes laikantis asmuo, kai prekės laikomos kitose muitinių nustatytose arba patvirtintose vietose, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

k)  muitinės procedūros deklarantas muitinės deklaracijos arba papildomos deklaracijos pateikimo metu neturi ir nelaiko muitinės žinioje deklaraciją papildančių dokumentų, būtinų tai procedūrai taikyti, pagal Kodekso 163 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

l)  supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 166 straipsnį arba įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal 182 straipsnį atveju muitinės procedūros deklarantas nepateikia papildomos deklaracijos kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų laikotarpį pagal Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;

m)  identifikavimo ženklų, kuriuos muitinės uždėjo ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių, nuėmimams ir sunaikinimas be išankstinio muitinės leidimo pagal Kodekso 192 straipsnio 2 dalį;

n)  laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas nepripažįsta įvykdyta muitinės procedūros per terminą, nustatytą pagal Kodekso 257 straipsnį;

o)  laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas neeksportuoja defektų turinčių prekių per nustatytą terminą pagal Kodekso 262 straipsnį;

p)  statinio statyba laisvojoje zonoje be išankstinio muitinės sutikimo pagal Kodekso 244 straipsnio 1 dalį;

q)  asmuo, atsakingas už importo ar eksporto muitų sumokėjimą, jų nesumoka per laikotarpį, nustatytą pagal Kodekso 108 straipsnį.;

qa)   ekonominės veiklos vykdytojas, muitinei paprašius, nepateikia reikiamų dokumentų bei informacijos tinkama forma ir per pagrįstą laikotarpį ir nesuteikia visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

qb)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

qc)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

qd)   Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

qe)   prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

qf)   prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

qg)   leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

qh)   neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas tai muitinei;

qi)   ekonominės veiklos vykdytojas naudoja netikslią ar ne visą informaciją arba neautentiškus, netikslius ar negaliojančius dokumentus, kad gautų muitinės leidimą:

i)   tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,

ii)   naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,

iii)   pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius arba

iv)   prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;

qj)   prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;

qk)   prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;

ql)   prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų šio straipsnio qd ir qj punktuose, įsigijimas ir turėjimas. [19 pakeit.]

4 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai, padaryti dėl aplaidumo

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie dėl aplaidumo įvykdyti veiksmai ar neveikimas:

a)  ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

b)  ekonominės veiklos vykdytojas nesuteikia muitinei visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

c)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

d)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

e)  ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį;

f)  Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

g)  ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į laisvą apyvartą išleistų prekių muitinei pagal Kodekso 245 straipsnį;

h)  ekonominės veiklos vykdytojas išvežimo vietoje nepateikia iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų prekių muitinei pagal Kodekso 267 straipsnio 2 dalį;

i)  prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

j)  prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

k)  leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus. [20 pakeit.]

5 straipsnis

Tyčiniai muitų teisės pažeidimai

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie tyčiniai veiksmai ar neveikimas:

a)  neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas;

b)  ekonominės veiklos vykdytojas teikia melagingus pareiškimus ar naudojasi kitomis neteisėtomis priemonėmis, kad gautų muitinės leidimą:

i)  tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,

ii)  naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,

iii)  pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius,

iv)  prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;

c)  prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;

d)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

e)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

f)  prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;

g)  prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų 4 straipsnio f punkte ir šio straipsnio c punkte, įsigijimas ir turėjimas. [21 pakeit.]

6 straipsnis

Kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kurstymas ar padėjimas įvykdyti 5 straipsnyje 8b straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmą ar neveikimą ir bendrininkavimas jį vykdant.

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kėsinimasis įvykdyti 5 3 straipsnio b qi arba c qj punktuose nurodytą veiksmą ar neveikimą. [22 pakeit.]

7 straipsnis

Muitinės klaida

3–6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos pagal Kodekso 119 straipsnį. Už dėl tokių klaidų kilusią žalą atsako muitinė. [23 pakeit.]

8 straipsnis

Juridinių asmenų atsakomybė

1.  Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn už muitų teisės pažeidimus, kaip numatyta 3–6 straipsniuose, kuriuos jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys ir einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, remdamasis: [24 pakeit.]

a)  įgaliojimu atstovauti juridiniam asmeniui;

b)  įgaliojimu priimti sprendimus juridinio asmens vardu;

c)  įgaliojimu vykdyti kontrolę juridiniame asmenyje.

2.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn, jeigu dėl 1 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės jam pavaldus asmuo galėjo padaryti muitų teisės pažeidimą to juridinio asmens naudai.

3.  Juridinio asmens atsakomybė pagal 1 ir 2 dalis nedaro poveikio muitų teisės pažeidimą padariusių fizinių asmenų atsakomybei.

3a.   Šioje direktyvoje „juridinis asmuo“ – subjektas, turintis teisinį subjektiškumą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes ar valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas bei viešąsias tarptautines organizacijas. [26 pakeit.]

8a straipsnis

Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra nedidelis

1.   Nustatydamos, ar pažeidimas, kaip nurodyta 3 straipsnyje, yra nedidelis, valstybės narės užtikrina nuo pat nustatymo, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, proceso pradžios, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas galimas svarbias aplinkybes, įskaitant šias aplinkybes:

a)   pažeidimas padarytas dėl aplaidumo;

b)   susijusioms prekėms netaikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;

c)   pažeidimas turi nedidelį poveikį arba jokio poveikio mokėtinų muitų sumai;

d)   už pažeidimą atsakingas asmuo proceso metu veiksmingai bendradarbiauja su kompetentinga institucija;

e)   už pažeidimą atsakingas asmuo pažeidimas atskleidė savanoriškai, su sąlyga, kad dėl pažeidimo dar nevykdoma jokia tyrimo veikla, apie kurią žinotų už pažeidimą atsakingas asmuo;

f)   už pažeidimą atsakingas asmuo gali įrodyti, kad deda dideles pastangas siekdamas laikytis Sąjungos muitų teisės aktų, parodydamas savo operacijų aukšto lygio kontrolę, pavyzdžiui, vykdomą pasitelkiant atitikties sistemą;

g)   už pažeidimą atsakingas asmuo yra mažoji ar vidutinė įmonė, kuri neturi jokios patirties muitų klausimais.

2.   Kompetentingos institucijos laiko pažeidimą nedideliu tik tada, jei nėra sunkinančių aplinkybių dėl pažeidimo, kaip nurodyta 8b straipsnyje. [27 pakeit.]

8b straipsnis

Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra sunkus

1.   Nustatydamos, ar pažeidimas, kaip nurodyta 3 arba 6 straipsnyje, yra sunkus, valstybės narės užtikrina nuo pat nustatymo, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, proceso pradžios, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į bet kurią iš šių galimų aplinkybių:

a)   pažeidimas buvo įvykdytas tyčia;

b)   pažeidimo veikla tęsėsi ilgą laikotarpį, o tai rodo ketinimą ją tęsti;

c)   panaši arba susijusi pažeidimo veikla tęsiasi arba pasikartoja, t. y. įvykdyta daugiau nei vieną kartą;

d)   pažeidimas turi didelį poveikį išvengtų importo arba eksporto muitų sumai;

e)   susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;

f)   už pažeidimą atsakingas asmuo atsisako bendradarbiauti arba visapusiškai bendradarbiauti su kompetentinga institucija;

g)   už pažeidimą atsakingas asmuo yra anksčiau įvykdęs pažeidimų.

2.   Pažeidimai, nurodyti 3 straipsnio f, g, p, qi, ir qj punktuose, dėl savo pobūdžio laikomi sunkiais pažeidimais. [28 pakeit.]

9 straipsnis

Sankcijos už 3 straipsnyje nurodytus Nebaudžiamosios teisės sankcijos už nedidelius muitų teisės pažeidimus

1.  Neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus, kurie pagal 8a straipsnį laikomi nedideliais, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasomos ir atgrasančios nebaudžiamosios teisės sankcijos, laikantis šių ribų:

a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis išvengtais muitais, piniginė bauda nuo 1 iki 5 70 proc. prekių vertės išvengtų muitų sumos;

b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis išvengtais muitais, piniginė bauda nuo 150 iki 7 500 EUR.

2.   Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje išvardytas svarbias aplinkybes. [29 pakeit.]

10 straipsnis

Sankcijos už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus

Valstybės narės užtikrina, kad už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 15 proc. prekių vertės;

b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 22 500 EUR. [30 pakeit.]

11 straipsnis

Sankcijos už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus Nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius muitų teisės pažeidimus

1.   Neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, valstybės narės užtikrina, kad už 5 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus, kurie pagal 8b straipsnį laikomi sunkiais, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasomos ir atgrasančios nebaudžiamosios teisės sankcijos, laikantis šių ribų:

a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis išvengtais muitais, piniginė bauda nuo 70 proc. iki 30 140  proc. prekių vertės išvengtų muitų sumos;

(aa)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs ne su išvengtais muitais, bet su prekių verte, piniginė bauda nuo 15 proc. iki 30 proc. prekių vertės;

b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs nei su konkrečiomis prekėmis išvengtais muitais, nei su prekių verte, piniginė bauda nuo 7 500 EUR iki 45 000 EUR.

2.   Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje ir 8b straipsnio 1 dalyje išvardytas svarbias aplinkybes. [31 pakeit.]

11a straipsnis

Kitos nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius pažeidimus

1.   Be 11 straipsnyje išvardytų sankcijų, jei padaromas sunkus pažeidimas, vadovaujantis Kodeksu, valstybės narės gali taikyti toliau nurodytas nepinigines sankcijas:

a)   galutinis arba laikinas prekių konfiskavimas;

b)   suteikto leidimo galiojimo sustabdymas.

2.   Pagal Kodeksą valstybės narės nustato, kad sunkių arba pakartotinių muitų teisės aktų pažeidimų atveju būtų atšaukti sprendimai, kuriais suteikiamas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas. [32 pakeit.]

11b straipsnis

Peržiūra

1.   Nuo … [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], Komisija kartu su kompetentingomis valstybių narių institucijomis peržiūri pagal 9 ir 11 straipsnius taikomų piniginių baudų dydžius. Peržiūros procedūros tikslas – užtikrinti, kad piniginių baudų, skiriamų pagal muitų sąjungos nuostatas, dydžiai būtų vienodesni, siekiant suderinti jų veikimą.

2.   Kiekvienais metais Komisija viešai skelbia informaciją apie sankcijas, kurias valstybės narės taiko už muitų teisės pažeidimus, nurodytus 3 ir 6 straipsniuose.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų pagal Kodekso 5 straipsnio 2 punktą, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012(8). [33 pakeit.]

11c straipsnis

Susitarimo procedūra

Valstybės narės nustato susitarimo procedūra kaip procedūra, pagal kurią kompetentingos institucijos gali išspręsti muitų teisės pažeidimo klausimą sudarydamos susitarimą su už pažeidimą atsakingu asmeniu, neinicijavusios arba neužbaigusios teismo proceso mainais už to asmens sutikimą, kad būtų skirta nedelsiant vykdoma sankcija.

Vis dėlto, jei buvo pradėtas teismo procesas, kompetentingos institucijos gali sudaryti susitarimą tik sutikus teismo institucijai.

Komisija pateikia gaires dėl susitarimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad už pažeidimą atsakingam asmeniui būtų skaidriai ir laikantis vienodo požiūrio principo suteikta susitarimo galimybė ir kad sudarius bet kokį susitarimą būtų viešai paskelbtas procedūros rezultatas. [34 pakeit.]

12 straipsnis

Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų institucijų naudojimasis įgaliojimais skirti sankcijas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos sankcijų už 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei taikoma:

a)  pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)  tai, kad už pažeidimą atsakingas asmuo yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas;

c)  išvengto importo ar eksporto muito sumą;

d)  tai, kad susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai arba jos kelia visuomenės saugumo riziką;

e)  už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimą su kompetentinga institucija;

f)  už pažeidimą atsakingo asmens ankstesnius pažeidimus. [35 pakeit.]

12a straipsnis

Atitiktis reikalavimams

Valstybės narės užtikrina, kad gairės ir leidiniai Sąjungos muitų teisės laikymosi ir tolesnio laikymosi klausimais būtų pateikiami suinteresuotosioms šalims lengvai prieinama, suprantama ir šiuolaikiška forma. [36 pakeit.]

13 straipsnis

Senatis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo inicijavimo senaties terminas būtų ketveri metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tęstinių arba kartotinių muitų teisės pažeidimų atveju, senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo veiksmų ar neveikimo, kurie laikomi muitų teisės pažeidimu, nutraukimo dienos.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba jeigu atitinkamų veiksmų imasi už pažeidimą atsakingas asmuo. Senaties terminas toliau skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, pabaigos dienos.

4.  Nedarant poveikio 14 straipsnio 2 daliai, valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta inicijuoti arba tęsti procesą bet koks procesas dėl 3 arba 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo būtų nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį šio straipsnio 3 dalyje nurodytą šio senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.

6.  Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.[37 pakeit.]

14 straipsnis

Proceso sustabdymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad administracinis procesas dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo būtų sustabdytas, jeigu prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų inicijuojamas baudžiamasis procesas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad sustabdytas administracinis procesas dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo nebūtų toliau tęsiamas, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas baudžiamasis procesas yra galutinai baigtas. Kitais atvejais sustabdytas administracinis procesas dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo gali būti atnaujintas.

15 straipsnis

Jurisdikcija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jurisdikcija nagrinėti 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus joms priklausytų pagal vieną iš šių kriterijų:

a)  muitų teisės pažeidimas visiškai ar iš dalies padarytas tos valstybės narės teritorijoje;

b)  asmuo, padaręs muitų teisės pažeidimą, yra tos valstybės narės pilietis;

c)  prekės, susijusios su muitų teisės pažeidimu yra tos valstybės narės teritorijoje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei daugiau nei viena valstybė narė pareiškia turinti jurisdikciją nagrinėti tą patį muitų teisės pažeidimą, jurisdikcija priklausytų valstybei narei, kurioje prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų vyksta baudžiamasis procesas. Jeigu jurisdikcija negali būti nustatyta pagal 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad jurisdikcija priklausytų valstybei narei, kurios kompetentinga institucija prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų pirma inicijuoja procesą dėl muitų teisės pažeidimo.

16 straipsnis

Valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas

Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 3 ir 6 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tuo atveju, jei prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė. Valstybių narių bendradarbiavimo tikslas – padidinti prekių muitinio tikrinimo veiksmingumą ir suderinti procedūras Sąjungoje. [38 pakeit.]

Komisija prižiūri valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sukurti muitiniam tikrinimui ir sankcijoms taikytinus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, geriausios praktikos sklaidą ir muitinės pareigūnų mokymo koordinavimą. [39 pakeit.]

17 straipsnis

Sulaikymas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ir kitas priemones, naudojamas darant 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus. Jei, pradėjus taikyti sankciją, valstybė narė visam laikui konfiskuoja tokias prekes, ji gali nuspręsti atitinkamai jas sunaikinti, pakartotinai panaudoti arba perdirbti. [40 pakeit.]

18 straipsnis

Komisijos ataskaitos ir peržiūra

Komisija iki [2019 m. gegužės 1 d.] pateikia ataskaitą apie šios direktyvos taikymą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi būtinų priemonių, siekdamos laikytis šios direktyvos.

Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl kitų elementų apie Sąjungos muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimą, kaip antai, priežiūros, kontrolės ir tyrimų, ir, prireikus, pateikia kartu pasiūlymą dėl teisėkūros procedūrą priimamo akto, siekiant papildyti šią direktyvą. [41 pakeit.]

18a straipsnis

Valstybių narių teikiamos ataskaitos

Valstybės narės siunčia Komisijai pažeidimų statistiką, parodančią, kokios buvo taikytos sankcijos už tuos pažeidimus, kad Komisija galėtų įvertinti, kaip taikoma ši direktyva. Įsigaliojus šiai direktyvai taip pateikiama informacija siunčiama kasmet. Siekdama suderinti nacionalines sankcijų sistemas Komisija tuos duomenis gali naudoti šios direktyvos peržiūros metu. [42 pakeit.]

19 straipsnis

Perkėlimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2017 m. gegužės 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

21 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 487, 2016 12 28, p. 57.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0400.
(3) OL C 487, 2016 12 28, p. 57.
(4) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(6)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/... dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (OL L ...).
(7)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(8) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).


Augantis ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir hepatito C viruso epidemijų skaičius Europoje
PDF 360kWORD 51k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES kovos su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir hepatitu C (2017/2576(RSP))
P8_TA(2017)0301B8-0436/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB(1),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatos priežiūros sektoriaus kovos su ŽIV PSO Europos regione veiksmų planą, kuriuo nustatoma Visuotinės sveikatos sektoriaus strategija dėl ŽIV 2016–2021 m. laikotarpiui,

–  atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2014 m. metinę epidemiologinę ataskaitą dėl lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV ir per kraują plintančius virusus,

–  atsižvelgdamas į ECDC 2016 m. sisteminę hepatito B ir C paplitimo ES / EEE apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 29 d. rašytinį pareiškimą dėl hepatito C(2),

–  atsižvelgdamas į ECDC 2016 m. rekomendacijų dėl tuberkuliozės kontrolės pažeidžiamose ir sunkiai pasiekiamose gyventojų grupėse dokumentą,

–  atsižvelgdamas į PSO 2016–2020 m. tuberkuliozės veiksmų planą PSO Europos regionui(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 3–4 d. Bratislavoje vykusio neoficialaus ES sveikatos apsaugos ministrų susitikimo rezultatus – per jį valstybės narės susitarė remti integruotos ES politikos programos ŽIV, tuberkuliozės ir virusinio hepatito srityje kūrimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“, kuriame svarstomi darnaus ES ir pasaulio vystymosi ekonominis, socialinis ir aplinkos aspektai bei valdymas ir kuriame Komisija teigia, kad ji „padės stebėti DVT įgyvendinimo pažangą, teikti jos ataskaitas ir ją peržiūrėti ES kontekste“(COM(2016)0739),

–  atsižvelgdamas į bendrą Rygos deklaraciją dėl tuberkuliozės ir jos atsparumo įvairiems vaistams, paskelbtą pirmojoje Rytų partnerystės ministrų konferencijoje šia tema, surengtoje Rygoje 2015 m. kovo 30–31 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Pasaulinės sveikatos asamblėjos priimtą pirmąją 2016–2021 m. PSO pasaulinę sveikatos sektoriaus kovos su virusiniu hepatitu strategiją, kurioje pabrėžiama didžiulė visuotinės sveikatos priežiūros svarba, kuria siekiama iki 2030 m. atitinkamai 90 proc. ir 65 proc. sumažinti naujų susirgimų virusiniu hepatitų ir mirties nuo jo atvejų skaičių – šie tikslai dera su darnaus vystymosi tikslais – ir kurios galutinis tikslas yra išnaikinti virusinį hepatitą kaip visuomenės sveikatos problemą,

–  atsižvelgdamas į PSO Europos sveikatos sektoriaus veiksmų planą, skirtą kovoti su virusiniu hepatitu PSO Europos regione, kurio bendras tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad virusinis hepatitas nustotų kelti pavojų visuomenės sveikatai Europos regione, mažinant sergamumą virusiniu hepatitu ir mirtingumą nuo šios ligos arba jos komplikacijų ir visiems užtikrinant vienodas galimybes pasinaudoti rekomenduojamomis prevencijos priemonėmis, tyrimais, priežiūra ir gydymo paslaugomis,

–  atsižvelgdamas į PSO 2012–2015 m. Europos veiksmų planą dėl ŽIV / AIDS,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 2 d. EP rezoliuciją dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų(4), kuriame Komisija ir valstybės narės primygtinai raginamos priimti strateginius planus, siekiant užtikrinti galimybes gauti gyvybiškai svarbių vaistų, ir suderinti hepatito C išnaikinimo Europos Sąjungoje planą, naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip bendri Europos viešieji pirkimai,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į trečiąjį darnaus vystymosi tikslą, pagal kurį, be kita ko, siekiama iki 2030 m. panaikinti ŽIV ir tuberkuliozės epidemijas ir kovoti su hepatitu,

–  atsižvelgdamas į Berlyno deklaraciją dėl tuberkuliozės „Visi prieš tuberkuliozę“ (EUR/07/5061622/5, 74415), priimtą 2007 m. spalio 22 d. PSO Europos ministrų forume,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl ES kovos su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir hepatitu C (O-000045/2017 – B8-0321/2017),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, remiantis ECDC duomenimis, vienas iš septynių ŽIV užsikrėtusių žmonių nežino savo serologinės būklės – apskaičiuota, kad nuo užsikrėtimo ŽIV infekcija iki jos diagnozavimo praeina vidutiniškai 4 metai; kadangi rizika užsikrėsti ŽIV nuo šį virusą nešiojančių žmonių, kuriems nenustatyta diagnozė, yra 3,5 kartų didesnė nei nuo tų, kuriems diagnozė nustatyta;

B.  kadangi Dublino deklaracija dėl partnerystės kovojant su ŽIV / AIDS Europoje ir Vidurinėje Azijoje buvo labai naudinga nustatant suderintą stebėsenos sistemą ES ir jos kaimyninėse valstybėse, o tai suteikia galimybę stebėti pažangą kovojant su ŽIV;

C.  kadangi esama svarių įrodymų, kad prevencinė profilaktika yra veiksminga prevencinė priemonė prieš infekcijas ir kad naudojant antiretrovirusinį gydymą beveik panaikinama perdavimo rizika, virusų koncentracijai sumažėjus iki neaptinkamo lygio(5);

D.  kadangi, nors daugumoje Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES / EEE) valstybių naujų ŽIV infekcijų atvejų tarp narkotikus besileidžiančių žmonių ir toliau mažėjo, 2015 m. ketvirtadalis visų keturiose valstybėse neseniai diagnozuotų ir užregistruotų ŽIV atvejų buvo priskirti intraveniniam narkotikų vartojimui;

E.  kadangi ES / EEE naujų užkrėtimo ŽIV atvejų, kai tėvai užkrečia vaikus arba užkrečiama atliekant kraujo perpylimą, galimybė yra faktiškai panaikinta;

F.  kadangi tokios per orą plintančios ligos, kaip tuberkuliozė ir daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė, yra tarpvalstybinės sveikatos grėsmės globalizuotame pasaulyje, kuriame žmonių judumas vis didėja;

G.  kadangi visoje ES / EEE tuberkuliozės epidemiologija skiriasi ir priklauso, be kita ko, nuo to, kiek valstybė narė pažengusi tuberkuliozės panaikinimo srityje;

H.  kadangi iki 2050 m. kasmet iš visų 10 mln. mirčių, kurios galėtų ištikti ir kurias būtų galima priskirti atsparumui vaistams, maždaug ketvirtadalis įvyks dėl vaistams atsparių formų tuberkuliozės, jos pasaulio ekonomikai kainuos mažiausiai 16,7 mlrd. USD ir Europai – mažiausiai 1,1 mlrd. USD;

I.  kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į situaciją, kai kartu apsikrečiama keliomis infekcijomis, ypač tuberkulioze ir virusiniais hepatitais B ir C; kadangi ŽIV apsikrėtę žmonės labai dažnai serga tuberkulioze ir virusiniu hepatitu, šios ligos sparčiau progresuoja ir dažnai yra sergamumo ir mirtingumo priežastis;

J.  kadangi, siekiant spręsti su šiomis epidemijomis susijusias problemas, nepaprastai svarbu bendradarbiauti tarpvalstybiniu ir tarpdisciplininiu lygmenimis;

K.  kadangi virusinis hepatitas yra viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai – visame pasaulyje maždaug 240 mln. žmonių serga lėtiniu hepatitu B(6) ir 150 mln. – lėtiniu hepatitu C; kadangi manoma, jog PSO Europos regione 13,3 mln. žmonių serga lėtiniu hepatitu B ir 15 mln. žmonių – hepatitu C; be to, kadangi PSO Europos regione ES valstybėse narėse nuo hepatito B miršta apie 360 000 žmonių, o nuo hepatito C – apie 86 000 žmonių per metus;

L.  kadangi PSO nustatė, kad pagrindinis hepatito C epidemijos Europos regione veiksnys – intraveninių narkotikų vartojimas, o tokiu būdu narkotikus vartojantys asmenys sudaro daugumą naujų susirgimo atvejų;

M.  kadangi dėl apskritai didėjančio nacionalinio pajamų lygio ir išorės donorų finansavimui taikomų tinkamumo kriterijų pokyčių galimybės naudotis Europos regione sveikatos programoms teikiama tarptautine finansine parama sparčiai mažėja; kadangi tai visų pirma veikia Rytų Europos ir Vidurinės Azijos šalis, kuriose ŽIV, tuberkuliozės ir hepatito C viruso rodikliai yra didžiausi, ir taip keliamas rimtas pavojus veiksmingai kovai su šiomis ligomis; kadangi daugelis PSO Europos regiono šalių vis dar labai priklauso nuo išorinio jų sveikatos programų, ypač skirtų padėti pažeidžiamoms grupėms ir labiausiai nukentėjusiems gyventojams, finansavimo;

N.  kadangi Komisijai bus sunku stebėti padarytą pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų, susijusių su virusiniu hepatitu, nes dažnai stinga stebėjimo valstybėse narėse duomenų arba tie duomenys nėra tinkami;

O.  kadangi vis dar nesama vienodo požiūrio ES lygmeniu, kaip kovoti su virusiniu hepatitu – kai kurios valstybės narės apskritai neturi nacionalinių planų, o kitos valstybės narės prisiėmė svarbius įsipareigojimus dėl finansavimo ir parengė strategijas ir nacionalinius planus, skirtus visapusiškai reaguoti į sudėtingą virusinio hepatito problemą;

P.  kadangi pasaulyje yra 130–150 milijonų lėtinę hepatito C viruso infekciją turinčių žmonių; kadangi kasmet nuo kepenų ligų, susijusių su hepatitu C, miršta apie 700 000 žmonių;

Q.  kadangi 2014 m. 28 ES / EEE valstybėse narėse buvo įregistruotas 35 321 hepatito C atvejis, t. y. apytikriai 8,8 atvejo 100 000 gyventojų(7);

R.  kadangi 2006–2014 m. bendras diagnozuotų ir užregistruotų atvejų skaičius visose ES / EEE valstybėse narėse pakilo 28,7 proc., o labiausiai šis skaičius didėjo nuo 2010 m.(8);

S.  kadangi hepatito C duomenų įvairiose šalyse aiškinimui trukdo skirtingos priežiūros sistemos, testavimo metodai ir programos ir sunkumai nustatant, ar atvejai yra ūmūs, ar lėtiniai(9);

Išsami ir integruota ES politikos programa

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti išsamią ES politikos programą, pagal kurią būtų kovojama su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir virusiniu hepatitu, atsižvelgiant į skirtingą ES valstybių narių ir jų kaimyninių šalių, kuriose ŽIV ir daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės našta yra didžiausia, padėtį ir konkrečius joms kylančius uždavinius;

2.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti išlaidų lygį ir sutelkti išteklius, būtinus trečiajam darnaus vystymosi tikslui pasiekti;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti darbą su bendruomenėmis ir pažeidžiamais asmenimis, vykdant įvairių sektorių bendradarbiavimą, užtikrinant NVO dalyvavimą ir teikiant paslaugas nukentėjusiems gyventojams;

4.  ragina Komisiją ir Tarybą atlikti tvirtą politinį vaidmenį vedant dialogą su kaimyninėmis Rytų Europos ir Vidurinės Azijos šalimis, užtikrinant, kad būtų vykdomi tvaraus perėjimo prie vidaus finansavimo planai, kad ŽIV, virusinio hepatito ir tuberkuliozės programos būtų veiksmingos, toliau tęsiamos ir plėtojamos po to, kai bus nutraukta tarptautinių paramos teikėjų teikiama parama; ragina Komisiją ir Tarybą ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su šiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad jos prisiimtų atsakomybę už veiksmus ŽIV, virusinio hepatito ir tuberkuliozės srityje;

5.  ragina Komisiją aptarti su valstybėmis narėmis ir ES Tarybai pirmininkausiančiomis valstybėmis galimybę atnaujinti Dublino deklaraciją ir į ją vienodomis sąlygomis įtraukti ŽIV, virusinį hepatitą ir tuberkuliozę;

ŽIV / AIDS

6.  pabrėžia, kad ŽIV vis dar yra užkrečiama liga, susijusi su itin didele socialine stigma ir galinti daryti labai didelį neigiamą poveikį sergančių ja gyvenimo kokybei; pabrėžia, jog 2015 m. 31-a Europos Sąjungos ir EEE valstybė pranešė, kad jose buvo diagnozuota beveik 30 000 naujų ŽIV infekcijos atvejų, be to, nėra jokių bendro šio skaičiaus mažėjimo požymių;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti daugiau galimybių, be kita ko, labiausiai pažeidžiamoms grupėms, taikyti pažangius gydymo būdus ir siekti įveikti socialinį stigmatizavimą, susijusį su ŽIV infekcija;

8.  pabrėžia, kad pranešama, jog ES / EEE lytiniai santykiai vis dar yra pagrindinis ŽIV infekcijos perdavimo būdas, po jo eina intraveninis narkotikų vartojimas; atkreipia dėmesį į moterų ir vaikų pažeidžiamumą šios infekcijos aspektu;

9.  ragina Komisiją ir Tarybą ne tik daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, siekiant rasti veiksmingų vaistų, kurti naujas priemones ir plėtoti pažangius bei į pacientą orientuotus metodus kovojant su šiomis ligomis, bet taip pat užtikrinti tokių priemonių prieinamumą ir įperkamumą ir veiksmingiau valdyti situacijas, kai kartu apsikrečiama keliomis infekcijomis, ypač tuberkulioze ir virusiniais hepatitais B ir C, ir kai atsiranda jų komplikacijų;

10.  pabrėžia, kad prevencija išlieka pagrindinė priemonė kovojant su ŽIV / AIDS, bet dvi iš trijų ES / EEE valstybių praneša, kad prevencijai skirtų lėšų nepakanka, norint sumažinti naujų ŽIV infekcijų skaičių;

11.  ragina valstybes nares, Komisiją ir Tarybą toliau remti ŽIV / AIDS prevenciją ir priežiūrą, pagal ES sveikatos programą vykdyti bendrus veiksmus ir projektus ir propaguoti išbandytas visuomenės sveikatos priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią ŽIV, įskaitant visapusiškas žalos mažinimo paslaugas narkotikus vartojantiems žmonėms, prevencinį gydymą, prezervatyvų naudojimą, prevencinę profilaktiką ir veiksmingą švietimą lytinės sveikatos klausimais;

12.  ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti ŽIV nustatymo testų paslaugoms, kad būtų pasiektos pagrindinės gyventojų grupės tose vietovėse, kuriose, remiantis PSO rekomendacijomis, ŽIV paplitimas yra didžiausias;

13.  ragina valstybes nares veiksmingai kovoti su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, dėl kurių didėja rizika užsikrėsti ŽIV;

14.  ragina valstybes nares ŽIV testus atlikti nemokamai, ypač pažeidžiamoms grupėms, kad būtų užtikrinamas ankstyvas aptikimas ir gerinamas ataskaitų apie infekcijų skaičių teikimas, nes tai svarbu siekiant gauti tinkamą informaciją ir perspėjimus apie ligą;

Tuberkuliozė

15.  pabrėžia, kad Europos Sąjungoje tuberkuliozės lygis yra vienas žemiausių pasaulyje; vis dėlto pažymi, kad apie 95 proc. mirčių nuo tuberkuliozės ištinka mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse; be to, pabrėžia, kad PSO Europos regione, ypač Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalyse, itin paplitusi daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė, tai sudaro maždaug ketvirtadalį pasaulinės daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės naštos; kadangi 15 iš 27-ių PSO nurodytų didžiausiu sergamumu (daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze) pasižyminčių šalių yra Europos regione;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad tuberkuliozė – pagrindinė ŽIV užsikrėtusių asmenų mirties priežastis: maždaug vienas iš trijų ŽIV užsikrėtusių žmonių miršta dėl tuberkuliozės(10); pabrėžia, kad 2014 m. trečius metus iš eilės tuberkulioze susirgusių žmonių skaičius visame pasaulyje padidėjo nuo 9 mln. 2013 m. iki 9,6 mln. 2014 m.; pabrėžia, kad nustatomas tik vienas iš keturių daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejų, o tai rodo dideles nustatymo ir diagnozavimo spragas;

17.  pabrėžia, kad atsparumas antimikrobiniams vaistams vis dažniau medicinai sukelia sunkumų, kovojant su infekcijomis ir ligomis, įskaitant tuberkuliozę;

18.  primena, kad gydymo nutraukimas prisideda prie atsparumo vaistams didėjimo, tuberkuliozės perdavimo ir prastų atskirų pacientų gydymo rezultatų;

19.  pabrėžia, kad, siekdamos pagerinti tuberkuliozės prevenciją, nustatymą ir griežtą gydymo plano laikymąsi, Komisija ir valstybės narės turi rengti tuberkuliozės programas ir numatyti finansinę paramą, kad būtų gerinamas darbas su bendruomenėmis ir pažeidžiamais asmenimis, vykdant įvairių sektorių bendradarbiavimą, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, visų pirma besivystančiose šalyse; be to, pabrėžia, kad tuberkuliozės priežiūros tęstinumui itin svarbus finansinis visų subjektų įsitraukimas subsidijuojant tuberkuliozės gydymą, nes dėl didelių kainų gydymas gali būti per brangus;

20.  pabrėžia, jog svarbu įveikti kylančią atsparumo antimikrobinėms medžiagoms krizę, be kita ko, teikiant finansavimą naujų vakcinų moksliniams tyrimams ir kūrimui, taip pat taikant pažangius ir į pacientą orientuotus metodus, diagnostiką ir tuberkuliozės gydymą;

21.  ragina Komisiją ir Tarybą atlikti tvirtą politinį vaidmenį užtikrinant, kad atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės ryšys atsispindėtų 2017 m. liepos mėn. G 20 aukščiausiojo lygio susitikimo Vokietijoje rezultatuose, o taip pat ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų plane, kurį numatyta paskelbti 2017 m.

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti kuriant tarpvalstybines priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias tuberkuliozės plitimui, sudarant dvišalius valstybių susitarimus ir vykdant bendrus veiksmus;

23.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares aukščiausiu politiniu lygiu įvairiuose sektoriuose stiprinti ir oficialiai įtvirtinti regioninį bendradarbiavimą tuberkuliozės ir daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės srityje ir kurti partnerystes su ES Tarybai pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis, kad jos tęstų šį darbą;

Hepatitas C

24.  pabrėžia, kad Europos Sąjungoje virusinis hepatitas daugiausia plinta vartojant narkotikus intraveniniu būdu, kai dalijamasi užkrėstomis adatomis ir naudojami nesterilūs švirkštai; pabrėžia, kad sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimo hepatitu susižeidus adata leidžiant injekcijas rodiklis vis dar yra didesnis už vidutinį; pabrėžia, kad žalos mažinimo paslaugos, įskaitant gydymą pakaitiniais opioidais (OST) ir adatų ir švirkštų teikimo programas (NSP), yra labai svarbi virusinio hepatito prevencijos strategija, taip pat apimanti stigmatizavimo ir diskriminacijos įveikimo priemones; pabrėžia, kad antikūnų reakcijos į hepatito C virusą (anti-HCV) ir hepatito B paviršiaus antigeno (HbsAg) tyrimai dažnai neįtraukiami į kompensuojamus sveikatos patikrinimus; atkreipia dėmesį į tai, kad retais atvejais virusas gali būti perduodamas lytiniu būdu arba sveikatos ir kosmetikos priežiūros vietose dėl netinkamos infekcijų kontrolės praktikos arba perinatališkai vaikui nuo užsikrėtusios motinos;

25.  pabrėžia, kad daugiau kaip 90 proc. pacientų, užsikrėtę šiuo virusu, nejaučia jokių simptomų ir infekcija dažniausiai aptinkama atsitiktinai arba kai pradeda reikštis simptomai; taip yra dėl to, kad 55–85 proc. atveju ši infekcija sukelia lėtinį hepatitą; kadangi esama 15–30 proc. rizikos, kad per 20 metų asmenims, sergantiems lėtiniu hepatitu, išsivystys kepenų cirozė – pagrindinė hepatoceliulinės karcinomos priežastis;

26.  pabrėžia, kad 75 proc. hepatoceliulinės karcinomos atvejų paciento ŽIV serologinio tyrimo rezultatai būna teigiami;

27.  pabrėžia, kad valstybėse narėse nėra standartizuoto hepatito C stebėjimo protokolo ir kad duomenys apie juo sergančių asmenų skaičių gali būti nepakankami;

28.  pabrėžia, kad 2016 m. balandžio mėn. PSO atnaujino Lėtinę hepatito C infekciją turinčių asmenų stebėjimo, priežiūros ir gydymo gaires ir kad jos papildo esamas PSO parengtas užsikrėtimo per kraują plintančiais virusais, įskaitant ŽIV, prevencijos gaires; pažymi, kad tose gairėse pateiktos pagrindinės šių sričių rekomendacijos ir nagrinėjamos jų įgyvendinimo galimybės;

29.  pabrėžia, kad hepatito C infekcija gali būti išgydyta, ypač jei ji aptinkama ir gydoma tinkamais antivirusinių vaistų deriniais; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad taikant antivirusinį gydymą dabar gali būti išgydyta daugiau nei 90 proc. hepatito C virusu užsikrėtusių asmenų; pabrėžia, kad virusinio hepatito B infekcijai galima užkirsti kelią skiepijant ir šią infekciją galima kontroliuoti, tačiau mažiau kaip 50 proc. lėtiniu virusiniu hepatitu sergančių žmonių ši liga diagnozuojama praėjus dešimtmečiams nuo užsikrėtimo;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tvarų nacionalinių virusinio hepatito panaikinimo planų finansavimą ir pasinaudoti ES struktūriniais fondais ir kitomis turimomis ES lėšomis;

31.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares nustatyti ES masto suderintą infekcijų stebėjimo programą, pagal kurią būtų galima laiku nustatyti virusinio hepatito, tuberkuliozės ir ŽIV protrūkius, nustatyti ligos atvejų paplitimo tendencijas, pateikti ligos sukeliamos naštos įvertinimus bei veiksmingai ir realiuoju laiku stebėti diagnozę, gydymą ir priežiūrą, įskaitant konkrečias pažeidžiamas grupes;

32.  ragina Komisiją vesti diskusijas su valstybėmis narėmis dėl to, kaip geriau parengti pirminės sveikatos priežiūros specialistus (pvz., anti-HCV ir HBsAg tyrimų įtraukimas į sveikatos patikrinimus, anamnezė, pakartotiniai tyrimai, nukreipimo galimybės), siekiant padidinti diagnozavimo rodiklius ir užtikrinti gaires atitinkančią priežiūrą;

33.  apgailestauja, kad iki šiol nėra skiepų nuo hepatito C, taigi, pirminė ir antrinė prevencija yra ypač svarbios; tačiau pabrėžia, kad daugeliu atveju tyrimus apsunkina specifiniai hepatito C infekcijos ypatumai ir stebėjimo protokolų stoka;

34.  ragina Komisiją, vadovaujant Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC), pradėti įgyvendinti, koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis, daugiadalykį planą, pagal kurį būtų standartizuoti stebėjimo, tyrimų ir gydymo protokolai ir iki 2030 m. išnaikintas hepatitas C Europos Sąjungoje;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Pasaulio sveikatos organizacijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 293, 2013 11 5, p. 1.
(2) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 247.
(3)http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0007/283804/65wd17e_Rev1_TBActionPlan_150588_withCover.pdf
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0061.
(5) https://thinkprogress.org/massive-hiv-treatment-study-found-zero-transmissions-between-mixed-status-couples-73d4a497f77b
(6) http://www.euro.who.int/en/health-topics/communicable-diseases/hepatitis/data-and-statistics
(7) Metinė epidemiologinė ataskaita, ECDC.http://ecdc.europa.eu/en/healthtopics/hepatitis_C/Documents/aer2016/AER-hepatitis-C.pdf
(8) Ten pat.
(9) Ten pat.
(10) 2015 m. PSO pasaulinė ataskaita dėl tuberkuliozės.


2018 m. biudžetas. Įgaliojimai, susiję su trišaliu dialogu
PDF 464kWORD 56k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto (2017/2043(BUD))
P8_TA(2017)0302A8-0249/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2017 m. gegužės 30 d. (COM(2017)0400),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2018 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl 2018 m. biudžeto gairių (06522/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0249/2017),

2018 m. biudžeto projektas. Ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir saugumo užtikrinimas

1.  primena, kad savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliucijoje Parlamentas patvirtino, kad tvarus ekonomikos augimas, deramų, kokybiškų ir stabilių darbo vietų kūrimas, socialinė ir ekonominė sanglauda, saugumas, migracija ir klimato kaita yra 2018 m. ES biudžeto pagrindiniai klausimai ir prioritetai;

2.  mano, kad apskritai Komisijos pasiūlymas yra gera pradžia šių metų deryboms, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. ES biudžetas turi padėti ES toliau skatinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kartu užtikrinant savo piliečių saugumą ir sprendžiant migracijos problemas; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlymas nevisiškai atitinka Parlamento raginimą dėl veiksmų kovojant su klimato kaita;

3.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą į biudžeto projektą įtraukti 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo rezultatus, dar prieš juos formaliai patvirtinant Taryboje, taip siunčiant aiškų signalą apie šio DFP tikslinimo svarbą ir poreikį didinti ES biudžeto lankstumą, kuris padėtų Sąjungai veiksmingai reaguoti į naujas ekstremaliąsias situacijas ir finansuoti savo politinius prioritetus;

4.  pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir stabilių bei kokybiškų darbo vietų kūrimo ES, nepaprastai svarbu investuoti į mokslinius tyrimus, inovacijas, infrastruktūrą, švietimą ir MVĮ; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlytą programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir programos „Erasmus +“ pastiprinimą, nes šios programos tiesiogiai padės siekti šių tikslų; tačiau mano, kad reikės užtikrinti didesnį pastiprinimą, ypač atsižvelgiant į šių politikos priemonių finansavimo sumažinimą ESIF finansavimo naudai;

5.  primena apie nepaprastai svarbų MVĮ vaidmenį kuriant darbo vietas ir mažinant investicijų trūkumą ir pabrėžia, kad tinkamas jų finansavimas turi likti vienu iš pagrindinių ES biudžeto prioritetų; todėl apgailestauja, kad COSME siūloma skirti 2,9 % mažiau lėšų nei 2017 m. biudžete, ir pareiškia ketinimą toliau stiprinti šią programą 2018 m. biudžete; atkreipia dėmesį į poreikį toliau stiprinti MVĮ ir ragina visapusiškai įvykdyti programos finansinius įsipareigojimus likusiais dabartinės DFP metais; teigiamai vertina Komisijos bandymą racionalizuoti MVĮ finansavimą programoje „Horizontas 2020“;

6.  palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vaidmenį siekiant sumažinti investicijų trūkumą visoje ES ir tarp ES teritorijų, taip pat padedant įgyvendinti strategines investicijas, kurios suteiktų didelę pridėtinę vertę ekonomikai, aplinkai ir visuomenei; todėl pritaria tam, kad jo veikla būtų pratęsta iki 2020 m.; pabrėžia greitą lėšų įsisavinimą ESIF MVĮ linijoje ir palankiai vertina numatomą jos išplėtimą; tačiau apgailestauja, kad nėra holistinio požiūrio į MVĮ finansavimą, kuris padėtų aiškiai apžvelgti visas turimas lėšas; atkreipia dėmesį į savo poziciją vykstančiose teisėkūros derybose, kad esamų ES programų lėšos daugiau neturėtų būti mažinamos siekiant finansuoti šį pratęsimą; mano, kad ESIF, kurio garantijų fondas yra daugiausiai finansuojamas iš ES biudžeto, lėšomis neturėtų būti remiami subjektai, įsisteigę šalyse ir teritorijose arba priklausantys šalims ir teritorijoms, kurios pagal atitinkamą ES politiką įtrauktos į nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą, arba kurie veiksmingai neatitinka ES arba tarptautinių mokesčių standartų dėl skaidrumo ir informacijos mainų;

7.  teigiamai vertina ES iniciatyvas su gynyba susijusių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei įsigijimo srityje, nes jomis bus padedama siekti masto ekonomijos sektoriuje ir bus užtikrintas didesnis valstybių narių veiksmų koordinavimas, taip pat, jei bus plėtojamos tinkamai, lems racionalesnes gynybos srities išlaidas ir sudarys sąlygas sutaupyti lėšų nacionaliniu lygmeniu; taip pat pabrėžia, kad būtina didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą bei inovacijas; primena savo ankstesnę poziciją, kad naujos šios srities iniciatyvos turėtų būti finansuojamos skiriant papildomų lėšų ir neturėtų būti kenkiama esamoms programoms, įskaitant EITP;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento prašymą, kad ji pateiktų vertinimą ir atitinkamus pasiūlymus dėl akcijos „Europos tinklo „Interrail“ bilietas 18-ojo gimtadienio proga“; mano, kad tokie pasiūlymai turi potencialą paskatinti europinę savimonę ir tapatybę; tačiau pabrėžia, kad bet kokie nauji projektai turi būti finansuojami numatant naujus finansinius išteklius ir nedarant poveikio esamoms programoms ir socialiniu požiūriu turėtų būti kuo įtraukesni; pakartoja savo ankstesnį raginimą Komisijai pateikti atitinkamus pasiūlymus šiuo klausimu;

9.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. biudžeto projekte numatomi papildomi asignavimai Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI), taip reaguojant į ankstesnius Parlamento raginimus toliau įgyvendinti šią programą; taip pat atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projekto, kuriame numatoma skirti 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų JUI, kaip susitarė Parlamentas ir Taryba per 2017 m. taikinimo procedūrą biudžeto klausimais; yra įsitikinęs, kad pasiūlytų sumų aiškiai nepakaks tam, kad įgyvendinant JUI būtų pasiekti jos tikslai, ir mano, kad, siekiant veiksmingai kovoti su jaunimo nedarbu, JUI toliau turėtų būti prisidedama siekiant prioritetinių Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų; primygtinai tvirtina, kad reikia pateikti veiksmingą atsaką į jaunimo nedarbo problemą visoje Sąjungoje, ir pabrėžia, kad JUI gali būti toliau tobulinama ir daroma veiksmingesne, visų pirma užtikrinant, kad ji suteiktų realią Europos pridėtinę vertę jaunimo užimtumo politikai valstybėse narėse ir nepakeistų ankstesnių nacionalinių politikos priemonių finansavimo;

10.  primena, kad sanglaudos politika atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant ES vystymosi ir augimo; pabrėžia, kad tikimasi, jog 2018 m. sanglaudos politikos programos pasivys planą ir bus įgyvendinamos visu pajėgumu; atkreipia dėmesį į Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamai asignavimų šioms programoms, kurios priklauso vienai iš pagrindinių ES politikos sričių; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nepriimtinų vėlavimų įgyvendinant veiklos programas nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų užbaigtas vadovaujančiųjų, audito ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimas ir būtų pagreitintas įgyvendinimas; pripažįsta, kad ilgos derybos dėl teisinio pagrindo reiškia, kad jose dalyvavusios ES institucijos turi prisiimti dalį atsakomybės dėl mažo įgyvendinimo lygio; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės mano, kad sanglaudos lėšos galėtų būti priemonė solidarumui garantuoti įgyvendinant Sąjungos politiką;

11.  yra ypač susirūpinęs dėl galimos naujos nesumokėtų sąskaitų sankaupos dabartinio DFP laikotarpio pabaigoje ir primena, kad 2014 m. pabaigoje buvo susidariusi kaip niekada didelė sankaupos suma, siekusi 24,7 mlrd. EUR; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, pirmą kartą pateikė mokėjimų prognozes iki 2020 m., tačiau pabrėžia, kad jos turi būti tinkamai atnaujinamos kasmet, siekiant biudžeto valdymo institucijai sudaryti sąlygas laiku imtis reikalingų priemonių; įspėja apie neigiamą poveikį, kuris galėtų būti daromas dėl naujos mokėjimų krizės, ypač ES biudžeto naudos gavėjams; yra įsitikinęs, kad ES patikimumas taip pat susijęs su jos gebėjimu užtikrinti pakankamą ES biudžeto mokėjimų asignavimų lygį, kad būtų galima vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į neigiamą vėluojančių mokėjimų poveikį privačiajam sektoriui, visų pirma ES MVĮ, kurios sudariusios sutartis su viešosiomis įstaigomis;

12.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti ES įsipareigojimą siekti 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21) nustatytų tikslų, ypač atsižvelgiant į neseniai JAV administracijos priimtą sprendimą pasitraukti iš susitarimo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, jei nebus dedama daugiau pastangų, yra didelė rizika, kad bus nepasiektas tikslas 2014–2020 m. DFP skirti mažiausiai 20 % ES išlaidų su klimatu susijusiems veiksmams; susirūpinęs pažymi, kad biologinei įvairovei skirtos lėšos padidintos labai nežymiai– tik 0,1 %; pabrėžia, kad svarbu į visą ES biudžetą integruoti biologinės įvairovės apsaugą, ir pakartoja savo anksčiau išsakytą raginimą sukurti sekimo metodiką, kuria būtų atsižvelgiama į visas su biologine įvairove susijusias išlaidas ir jų efektyvumą; taip pat pabrėžia, kad ES finansuojamais projektais turėtų būti siekiama nedaryti neigiamo poveikio klimato kaitos švelninimui ar perėjimui prie žiedinės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

13.  pabrėžia, kad precedento neturintis specialiųjų priemonių mobilizavimas parodė, kad ES biudžetas iš pradžių nebuvo sudarytas taip, kad juo naudojantis būtų galima spręsti tokias problemas, kaip dabartinė migracijos ir pabėgėlių krizė; mano, kad dar anksti būtų pereiti prie po krizės taikomo požiūrio; todėl prieštarauja pasiūlymui sumažinti 3 išlaidų kategorijos lėšas, palyginti su 2017 m. biudžetu, nes tai neatitinka ES įsipareigojimo veiksmingai spręsti migracijos ir pabėgėlių krizę; tačiau pabrėžia, kad po reakcijos į skubų, precedento neturintį atvejį reikėtų taikyti sistemingesnį ir aktyvesnį požiūrį, kurį papildytų veiksmingas ES biudžeto panaudojimas; pakartoja, kad ES prioritetas yra piliečių saugumas ir sauga;

14.  dar kartą tvirtina, kad siekiant tvariai išspręsti problemą ilguoju laikotarpiu reikia šalinti pagrindines migracijos ir pabėgėlių krizės priežastis, taip pat stabilizuoti ES kaimynystę ir kad investicijos į migrantų ir pabėgėlių kilmės šalis – nepaprastai svarbios siekiant šio tikslo; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina Išorės investicijų planą (IIP) ir ragina institucijas greitai susitarti dėl Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) ir skubiai jį įgyvendinti; todėl nustebęs atkreipia dėmesį į tai, kad sumažintos 4 išlaidų kategorijos lėšos ir to negalima visapusiškai pagrįsti ankstesniais biudžeto lėšų padidinimais arba žemu įgyvendinimo lygiu; pakartoja, kad pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas apima tokių problemų, kaip skurdas, nedarbas, švietimas ir ekonominės galimybės, taip pat nestabilumas, konfliktai ir klimato kaita, sprendimą, tačiau tuo neapsiriboja;

15.  palankiai vertina tai, kad pasiūlyta padidinti Europos kaimynystės priemonės rytinei daliai skiriamas lėšas, reaguojant į ankstesnius Parlamento raginimus; yra įsitikinęs, kad siekiant tolesnės ekonominės integracijos ir konvergencijos su ES ir skatinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises mūsų rytinėse kaimyninėse šalyse yra būtina teikti ES paramą, ypač asociacijos susitarimus pasirašiusioms šalims; pabrėžia, kad tokia parama turėtų būti teikiama tik tol, kol susijusios šalys atitinka tinkamumo kriterijus, visų pirma dėl teisinės valstybės principo, kovos su korupcija ir demokratinių institucijų stiprinimo;

16.  pabrėžia Europos Sąjungos solidarumo fondo, kuris buvo įsteigtas siekiant reaguoti į dideles gaivalines nelaimes, svarbą ir reiškia Europos solidarumą su nelaimių ištiktais regionais Europoje, ir atkreipia dėmesį į siūlomą įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų Europos Sąjungos solidarumo fondui padidinimą; ragina Komisiją nedelsiant įvertinti, ar reikėtų toliau didinti finansavimą, atsižvelgiant visų pirma į žemės drebėjimus Italijoje ir gaisrus Ispanijoje ir Portugalijoje (per kuriuos tragiškai žuvo žmonės), kuriuose daug žmonių, ypač skurstančiuose regionuose, labai sunkiai nukentėjo; ragina pritaikyti šio fondo mobilizavimo taisykles, kad jo lėšas būtų galima lanksčiau ir skubiau mobilizuoti įvairioms nelaimėms, kurios turi reikšmingą poveikį, ir sumažinti laiką nuo nelaimės iki galimybės panaudoti lėšas;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. biudžeto projekte paliktos labai mažos maržos arba nepalikta jokios maržos pagal DFP viršutines ribas 1, 3 ir 4 išlaidų kategorijose; mano, kad tai yra naujų svarbių iniciatyvų, kurių imtasi nuo 2014 m. (ESIF, su migracija susiję pasiūlymai, o pastaruoju metu gynybos srities moksliniai tyrimai ir Europos solidarumo korpusas) ir kurios įspraustos pagal 2013 m. sutartas DFP viršutines ribas, pasekmė; primena, kad DFP, ypač po jos laikotarpio vidurio tikslinimo, numatomos lankstumo nuostatos, kurios, nors ir ribotos, turėtų būti visapusiškai panaudotos siekiant išlaikyti sėkmingų programų užmojo lygį ir spręsti naujas ir nenumatytas problemas; pareiškia, kad Parlamentas, vykdant keitimo procesą, ketina dar labiau mobilizuoti tokias lankstumo nuostatas; dar kartą ragina įtraukti naujus tikrus nuosavus išteklius į ES biudžetą;

18.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į biudžeto projekte pateiktas daugybę nuorodų apie tai, kad būtina teikti taisomąjį raštą, kuris gali iš dalies užkirsti kelią Parlamento pozicijai per biudžeto procedūrą; apgailestauja dėl to, kad Komisija paskelbė, jog galimos naujos iniciatyvos saugumo ir migracijos srityje ir galimas Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimas gali būti pasiūlyti būsimame taisomajame rašte, tačiau šių iniciatyvų neįtraukė į biudžeto projektą; primygtinai ragina Komisiją laiku pateikti išsamią informaciją apie šiuos būsimus pasiūlymus, kad biudžeto valdymo institucija galėtų juos tinkamai išnagrinėti; pabrėžia, kad šiomis galimomis iniciatyvomis neturėtų būti nepaisoma Parlamento prašymų ir pakeitimų, pateiktų vykdant šią biudžeto procedūrą, jau nekalbant apie jų pakeitimą;

19.  pakartoja, kad remia Komisijos strategijos „į rezultatus orientuotas biudžetas“ įgyvendinimą, ir ragina toliau tobulinti veiksmingumo duomenų kokybę ir pateikimą, kad būtų teikiama tiksli, aiški ir suprantama informacija apie ES programų veiksmingumą;

1a išlaidų pakategorė – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

20.  pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl 2018 m. įsipareigojimų asignavimai, palyginti su 2017 m., pagal 1a pakategorę padidinami +2,5 % iki 21 841,3 mln. EUR; palankiai vertina tai, kad programa „Horizontas 2020“, EITP ir programa „Erasmus +“ sudaro svarbią šio padidinimo dalį, nes jų įsipareigojimų asignavimai padidėjo atitinkamai 7,3 %, 8,7 % ir 9,5 %, tačiau vis tiek pažymi, kad šios sumos yra šiek tiek mažesnės už finansiniame programavime numatytas sumas; visų pirma pabrėžia labai mažą patvirtintų paraiškų pagal programą „Horizontas 2020“ skaičių;

21.  vis dėlto yra nustebęs, kad COSME įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai buvo sumažinti atitinkamai 2,9 % ir 31,3 %, nors parama MVĮ nurodoma kaip vienas iš didžiausių ES prioritetų;

22.  pakartoja, kad, atsižvelgiant į ESIF pratęsimą, Parlamentas nepritaria bet kokiam tolesniam EITP lėšų sumažinimui, ir laikosi nuomonės, kad papildoma 1,1 mlrd. EUR suma, skiriama ES garantijai, turėtų būti paimta tik iš nepaskirstytų maržų (650 mlrd. EUR suma) ir numatytų grynųjų teigiamų įplaukų (450 mlrd. EUR suma); primena, kad EITP finansinis paketas (IRT kryptis) taip pat apima naują „WiFi4EU“ iniciatyvą; primena, kad EITP biudžetui sistemingai tenka pernelyg didelis paraiškų skaičius, nes trūksta asignavimų, visų pirma infrastruktūros krypčiai;

23.  atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos solidarumo korpusą; tačiau susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant Parlamento įspėjimų, 2017 m. gegužės 30 d. priimtame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatoma, kad trys ketvirtadaliai Europos solidarumo korpuso biudžeto bus finansuojami perskirstant esamų programų lėšas, daugiausia programos „Erasmus +“ (197,7 mln. EUR); yra susirūpinęs dėl pavojaus, kurį ši padėtis kels šioms ES programoms, ir pareiškia ketinimą toliau stiprinti programą „Erasmus +“ 2018 m. biudžete; pakartoja, kad bet kokie nauji politiniai įsipareigojimai turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, o ne perskirstant esamų programų lėšas;

24.  palankiai vertina pasiūlymą proporcingai didinti gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir tai, kad Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl gynybos pramonės plėtros programos;

1b išlaidų pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

25.  pažymi, kad įsipareigojimų asignavimai pagal 1b išlaidų pakategorę iš viso sudaro 55 407,9 mln. EUR, t. y. 2,4 % daugiau, palyginti su 2017 m. biudžetu, kai įtraukiamas Taisomojo biudžeto Nr. 3 projektas;

26.  pažymi, kad pasiūlyta 46 763,5 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma yra 25,7 % didesnė nei 2017 m., visų pirma dėl sumažėjimo 2017 m., nes vėluota veiksmingai pradėti įgyvendinti naujas veiksmų programas; primena, kad dėl netikslių valstybių narių prognozių 2016 m. buvo nepakankamai panaudota didelė (daugiau nei 11 mlrd. EUR) mokėjimų asignavimų pagal 1b išlaidų pakategorę suma, ir atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomos 2018 m. sumos jau buvo sumažintos 1,6 mlrd. EUR suma po to, kai buvo pateiktos ankstesnės prognozės;

27.  pabrėžia, jog reikia, kad 2014–2020 m. programos jau būtų įgyvendinamos visu greičiu, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad ateityje reikia išvengti bet kokios neįprastos neapmokėtų sąskaitų sankaupos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares prioritetine tvarka išspręsti visus neišspręstus klausimus, susijusius su vėlavimu paskirti nacionalines vadovaujančiąsias ir tvirtinančiąsias institucijas, taip pat panaikinti kitas kliūtis mokėjimo paraiškoms teikti; nuoširdžiai tikisi, kad nacionalinės institucijos ir Komisija pagerino savo 2018 m. biudžeto mokėjimų poreikių sąmatas ir kad bus visiškai panaudota pasiūlyta mokėjimų asignavimų suma; pripažįsta, kad ilgos ES institucijų derybos dėl teisinio pagrindo yra viena iš šio lėto įgyvendinimo priežasčių;

28.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą finansuoti JUI tolesnį įgyvendinimą ir pažymi, kad siūloma mobilizuoti 233,3 mln. EUR panaudojant bendrąją įsipareigojimų maržą; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis pastarosios Europos Audito Rūmų ataskaitos nurodymų; primena, kad bet koks JUI numatytų lėšų didinimas turėtų būti suderintas su atitinkamomis sumomis iš Europos socialinio fondo (ESF); pareiškia ketinimą apsvarstyti visas galimybes siekiant toliau stiprinti šią programą 2018 m. biudžete;

29.  pabrėžia Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo svarbą sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas ir prašo 2018 m. biudžete skirti atitinkamus išteklius tinkamai patenkinti tikslinių grupių reikmes ir įgyvendinti fondo tikslus;

2 išlaidų kategorija — Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2 išlaidų kategoriją pasiūlyta 59 553,5 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma (+1,7 %, palyginti su 2017 m.) ir 56 359,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma (+2,6 %) ir buvo palikta 713,5 mln. EUR marža iki viršutinės įsipareigojimų ribos; pažymi, kad didesnė asignavimų suma siekiant finansuoti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) poreikius 2018 m. (+ 2,1 %) visų pirma skirta dėl gerokai mažesnės asignuotųjų įplaukų sumos, kurią, kaip tikimasi, bus galima naudoti 2018 m.;

31.  pažymi, kad Komisija paliko 713,5 mln. EUR maržą iki 2 išlaidų kategorijos viršutinių ribų; atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjus žemės ūkio rinkų nepastovumui, kaip pieno sektoriaus krizės atveju praeityje, gali tekti panaudoti šią maržą; ragina Komisiją užtikrinti, kad iki viršutinių ribų likusi marža būtų pakankama siekiant reaguoti į bet kokias galinčias iškilti krizes;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad pratęstas išimtinių rėmimo priemonių taikymas tam tikriems vaisiams, kurių rinkos padėtis vis dar sudėtinga; tačiau apgailestauja, kad Komisija šiuo metu nesiūlo gyvulininkystės sektoriaus rėmimo priemonių, visų pirma pieno sektoriuje, susijusių su Rusijos draudimu, taikomu ES importui, ir tikisi, kad ji pakeis savo poziciją šiuo atžvilgiu; atitinkamai tikisi, kad panaudojus 2 išlaidų kategorijos maržą, dalis jos bus skirta pieno ūkiams labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusiose šalyse; laukia Komisijos taisomojo rašto, kuris turėtų būti pateiktas 2017 m. spalio mėn. ir turėtų būti paremtas naujausia informacija apie EŽŪGF finansavimą siekiant patikrinti realius žemės ūkio sektoriaus poreikius ir deramai atsižvelgti į Rusijos embargo ir kitų rinkos kintamumų poveikį;

33.  palankiai vertina tai, kad padidinti įsipareigojimų asignavimai, skiriami Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) (+ 2,4 %) ir programai LIFE+ (+ 5,9 %) laikantis finansinio programavimo, tačiau apgailestauja dėl to, kad labai sumažinta mokėjimų asignavimų suma, regis, rodo, kad šios dvi programos 2014–2020 m. laikotarpiu vis dar lėtai įsibėgėja;

3 išlaidų kategorija — Saugumas ir pilietybė

34.  atkreipia dėmesį į pasiūlytą 3 473,1 mln EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, numatytą pagal 3 išlaidų kategoriją; pabrėžia, kad reikia priimti bendrus, visapusiškus ir tvarius sprendimus dėl migracijos ir pabėgėlių padėties ir susijusių iššūkių;

35.  pritaria Komisijos pasiūlymui skirti papildomus 800 mln. EUR kovai su saugumo klausimais, ypač po teroro aktų virtinės ES;

36.  laikosi nuomonės, kad šių problemų svarba ir poreikis jas nedelsiant spręsti yra nesuderinami su labai dideliu įsipareigojimų (-18,9 %) ir mokėjimų (-21,7 %) asignavimų sumažinimu, pasiūlytu 3 išlaidų kategorijoje, palyginti su 2017 m. biudžetu, visų pirma atsižvelgiant į Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF), Vidaus saugumo fondą (VSF) ir Teisingumo programą; ragina šiems fondams skirti pakankamai biudžeto lėšų; primygtinai pabrėžia, kad tokio sumažinimo negalima pagrįsti vėlavimu įgyvendinti sutartas priemones arba tuo, kad priimami nauji teisės aktų pasiūlymai; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų numatyta pakankamai biudžeto išteklių ir kad būtų greitai tenkinami bet kokie papildomi poreikiai;

37.  apgailestauja, kad iki šiol nėra veiksmingos paskirstymo sistemos, o tai lėmė tai, kad tam tikroms valstybėms narėms, visų pirma Italijai ir Graikijai, tenka didesnė našta; primena, kad 2016 m. į ES atvyko 361 678 pabėgėliai ir migrantai, iš kurių 181 405 atvyko į Italiją ir 173 447 – į Graikiją, ir kad 2017 m. Italija jau priėmė 85 proc. visų į ES atvykusių pabėgėlių ir migrantų; apgailestauja, kad iki šiol Italija gavo tik 147,6 mln. EUR iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), t. y. sumą, kuri padengia tik 3 proc. visų šalies migracijos krizės valdymo išlaidų;

38.  be to, mano, kad valstybių narių bendradarbiavimas su saugumu susijusiais klausimais galėtų būti toliau stiprinamas teikiant didesnę paramą iš ES biudžeto; kelia klausimą, kaip toks tikslas galėtų būti pasiektas, kai atitinkamų VSF biudžeto eilučių lėšos yra labai sumažintos, palyginti su 2017 m. biudžetu; pabrėžia, kad būtina garantuoti būtiną finansavimą pasiūlytoms naujoms informacijos ir valstybės sienų sistemoms, pvz., Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) bei atvykimo iri švykimo sistemoms įgyvendinti;

39.  mano, kad 2018 m. bus itin svarbūs nustatant Europos migracijos darbotvarkę, kai jau rengiamos kai kurios jos pagrindinės dalys; pabrėžia, kad reikia atidžiai įvertinti kelių pateiktų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pvz., dėl Dublino bendros prieglobsčio sistemos reformos, naujos atvykimo ir išvykimo sistemos ir ETIAS sistemos, poveikį biudžetui, įskaitant galimybę, kad juos bus vėluojama priimti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą, kad jis atitiktų Sąjungos užmojį šiuo tikslu ir kuo greičiau būtų suformuota veiksminga, visiškai tarptautinę teisę atitinkanti ir valstybių narių solidarumu pagrrįsta Europos prieglobsčio ir migracijos politika;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme trečius metus iš eilės nenumatyta jokios maržos iki 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos, o tai parodo, kad mažiausios DFP išlaidų kategorijos dydis yra pasenęs, kaip teigė Parlamentas per laikotarpio vidurio tikslinimo procesą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą mobilizuoti 817 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą pagal lankstumo priemonę – tai buvo galima padaryti dėl to, kad patikslintame DFP reglamente numatyta daugiau lankstumo; primygtinai tvirtina, kad išlaidų lygis vis dar nėra pakankamas, ir apgailestauja, kad Komisija atidėjo bet kokius tolesnius pasiūlymus iki būsimojo taisomojo rašto;

41.  primena, kad Parlamentas nuolat tvirtai rėmė kultūros ir žiniasklaidos programas; teigiamai vertina pasiūlymą didinti lėšas, skiriamas programai „Kūrybiška Europa“, palyginti su 2017 m. biudžetu, įskaitant Europos kultūros paveldo metus pagal eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“; be to, primygtinai ragina skirti pakankamai lėšų programai „Europa piliečiams“; ragina Komisiją peržiūrėti iniciatyvas pagal eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“, kad būtų užtikrinta veiksminga biudžeto parama kokybiškam informavimui apie ES reikalus; primena apie savo paramą tvariam daugiamečiam „Euranet+“ finansavimui; galiausiai teigiamai vertina įsipareigojimų asignavimų padidinimą, palyginti su 2017 m. biudžetu, Maisto ir pašarų programai ir Vartotojų programai; galiausiai pabrėžia stiprios Sveikatos programos ir tinkamo biudžeto svarbą, kad būtų užtikrintas europinis bendradarbiavimas sveikatos srityje, įskaitant naujas sveikatos priežiūros inovacijas, sveikatos priežiūros skirtumus, lėtinių ligų naštą, atsparumą mikrobams, tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

42.  apgailestauja, kad finansavimas pagal 4 išlaidų kategoriją apskritai sumažėjo ir sudaro 9,6 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą (-5,6 %, palyginti su 2017 m.); pažymi, kad 4 išlaidų kategorijos pagrindinėms priemonėms skiriamos mažesnės sumos visų pirma yra susiję su ankstesniais padidinimais, patvirtintais 2017 m. biudžete ir skirtais Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei ir Naujam partnerystės modeliui pagal Europos migracijos darbotvarkę;

43.  mano, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonei (VBP) ir Europos kaimynystės priemonei (EKP), ypač jos pietinei daliai, skiriamų lėšų sumažinimas yra nepagrįstas, atsižvelgiant į ilgalaikius poreikius, susijusius su ES veiksmais migracijos srityje, kurie apima daugiau nei migracijos srities susitarimai pagal partnerystės modelį, ir jos įsipareigojimus tarptautinės plėtros srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares padidinti finansinius išteklius, skirtus taikos procesams ir finansinei paramai Palestinai ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai (JTPDO); primena, kad svarbu užtikrinti pakankamą pietinių kaimyninių šalių finansavimą, nes stabilumas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindinis aspektas sprendžiant esmines migracijos priežastis;

44.  tačiau palankiai vertina tai, kad siūloma didinti EKP rytinei daliai skiriamas lėšas, nes taip bus prisidedama siekiant remti demokratines reformas ir ekonominę integraciją su ES, ypač šalyse, kurios pasirašė asociacijos susitarimus su Sąjunga;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjo parama Turkijos politinėms reformoms (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) II), ypač dėl to, kad šalis regresuoja teisės normų, žodžio laisvės ir pagrindinių teisių srityse; ragina Komisiją sustabdyti pasirengimo narystei finansavimą, jei sustabdomos derybos dėl narystės, ir, jei šis scenarijus pasitvirtintų, prašo šias lėšas panaudoti tiesiogiai pilietinei visuomenei Turkijoje remti ir daugiau investuoti į žmonių tarpusavio mainų programas, pvz., studentams, mokslininkams ir žurnalistams skirtą „Erasmus+“; tikisi, kad bus skirtas pakankamas finansavimas PNPP lengvatomis besinaudojančioms Vakarų Balkanų šalims, kurioms reikalinga skubi finansinė parama reformoms vykdyti;

46.  atsižvelgdamas į aukštojo mokslo svarbą bendroms reformoms partnerių šalyse, mano, kad studentų judrumui ir moksliniam ES ir kaimyninių šalių bendradarbiavimui turėtų būti skiriama nuolatinė parama; todėl apgailestauja dėl sumažintų asignavimų techninei ir finansinei paramai pagal tris išorės priemones – PNPP, Europos kaimynystės priemonę ir vystomojo bendradarbiavimo priemonę, kuriomis siekiama remti tarptautinį aukštojo išsilavinimo aspektą „Erasmus+“ programos įgyvendinimui;

47.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą palikti 232 mln. EUR maržą iki viršutinės ribos; yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduriama ES išorės veiksmų srityje, reikia nuolat teikti finansavimą, kuris būtų didesnis nei dabartinis 4 išlaidų kategorijos lygis; primena, kad 2017 m. biudžete buvo panaudotas nenumatytų atvejų rezervas, kad būtų galima finansuoti viršijant viršutinę ribą; mano, kad naujos iniciatyvos turėtų būti finansuojamos numatant naujus asignavimus ir turėtų būti visapusiškai naudojamasi visomis lankstumo galimybėmis, dėl kurių susitarta atliekant DFP tikslinimą;

48.  ragina Komisiją, kuri nuolat nurodo galimybę pratęsti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, nedelsiant pateikti tikrą pasiūlymą dėl jos pratęsimo, jei toks yra jos ketinimas; primena Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės ir patikos fondų kūrimas būtų skaidrus ir aiškus ir atitiktų Sąjungos biudžeto vieningumo principą, atsižvelgiant į biudžeto valdymo institucijos prerogatyvas ir parlamentinę kontrolę; dar kartą primygtinai ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir laiku finansuoti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę ir patikos fondus;

49.  visapusiškai remia įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė Briuselio konferencijoje dėl Sirijos, patvirtindama ankstesnius Londone prisiimtus įsipareigojimus; pritaria tam, kad būtų stiprinama EKP ir humanitarinė pagalba, kiekvienu tikslu skiriant 120 mln. EUR siekiant vykdyti įsipareigojimą;

5 išlaidų kategorija – Administravimas

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad 5 išlaidų kategorijos išlaidos padidėjo 3,1 %, palyginti su 2017 m. biudžetu, t. y. iki 9 682,4 mln. EUR (+ 287,9 mln. EUR); pažymi, kad daugiau nei trečdalį šių nominaliniai padidėjusių lėšų galima paaiškinti atsižvelgiant į papildomus asignavimus, kurių reikia pensijoms (+ 108,5 mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad papildomus asignavimus daugiausia lemia numatomas pensininkų skaičiaus didėjimas (+ 4,2 %); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tikimasi, jog ateinančiais metais pensininkų skaičius dar padidės; atkreipia dėmesį į griežtą požiūrį į administracines išlaidas ir nominaliai įšaldytas visas su atlyginimais nesusijusias išlaidas;

51.  pažymi, kad faktinė marža yra 93,6 mln. EUR iki viršutinės ribos po to, kai buvo kompensuota 570 mln. EUR suma, nes buvo panaudotas nenumatytų atvejų rezervas, mobilizuotas 2017 m., 3 išlaidų kategorijos tikslais; pabrėžia, kad dėl pensijų ES biudžeto 5 išlaidų kategorijos dalis šiek tiek padidėjo ir sudaro 6,0 % (įsipareigojimų asignavimai);

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

52.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės siekiant nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios gali tapti nuolatiniais ES veiksmais ir programomis; ketina nustatyti subalansuotą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį; pažymi, kad dabartiniame pasiūlyme kai kurių išlaidų kategorijų marža yra gana maža arba jos išvis nėra numatyta, ir ketina išnagrinėti būdus, kaip sudaryti sąlygas galimiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nesumažinant kitų politinių prioritetų; mano, kad įgyvendinant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, Komisija turėtų nuolatos informuoti prie jų sukūrimo prisidėjusius Europos Parlamento narius, kad būtų užtikrintas visiškas jų pasiūlymų idėjos išlaikymas;

Agentūros

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai 2018 m. biudžeto projekte numatyta + 3,1 % daugiau lėšų decentralizuotoms agentūroms (neatsižvelgiant į asignuotąsias pajamas) ir + 146 etatai, tačiau atkreipia dėmesį į didelius skirtumus tarp visu pajėgumu veikiančių agentūrų (-11,2 %) ir naujas užduotis vykdančių agentūrų (+ 10,5 %); mano, kad šie skaičiai tiksliai atspindi tai, kad nuo 2013 m. dauguma agentūrų pasiekė arba net viršijo 5 % darbuotojų skaičiaus sumažinimo tikslą (kai kurios agentūros jį pasieks 2018 m.), o darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį augo tik agentūrose, kurios vykdo su migracija ir saugumu susijusią veiklą (+ 183 etatai), finansų priežiūros agentūrose (+ 28 etatai) ir kai kuriose agentūrose, kurioms patikėtos naujos užduotys (ERA, EASA, GSA) (+ 18 etatų); pakartoja savo raginimą, pateiktą 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje(5), išsaugoti išteklius ir prireikus teikti papildomus išteklius siekiant užtikrinti tinkamą agentūrų veikimą, įskaitant ES agentūrų tinklo nuolatinį sekretoriatą (dabar vadinamą bendros paramos biuru);

54.  pakartoja savo įsitikinimą, kad ES agentūroms, veikiančioms teisingumo ir vidaus reikalų srityje, turi būti skubiai užtikrintos reikiamos lėšos veiklos išlaidoms ir darbuotojai, kad jos galėtų sėkmingai vykdyti papildomas užduotis ir pareigas, kurios joms pavestos pastaraisiais metais; šiuo požiūriu palankiai vertina darbuotojų skaičiaus padidinimą, pasiūlytą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX) ir Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO), nes tai, jo nuomone, yra būtiniausia priemonė siekiant užtikrinti, kad šios agentūros galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklą; pabrėžia, kad siūlomo biudžeto ir darbuotojų skaičiaus Europolui nepakanka priskirtoms užduotims vykdyti, nes Komisija ir valstybės narės ankstesniais metais nusprendė stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, visų pirma kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, kibernetiniu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir nelydimų nepilnamečių apsaugos srityje; pabrėžia nustatytus trūkumus dabartinėje informacijos mainų struktūroje ir primygtinai ragina Komisiją skirti „eu-LISA“ pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad ji galėtų įgyvendinti papildomas užduotis ir pareigas, kurios jai neseniai buvo paskirtos; pabrėžia svarbų EASO vaidmenį padedant valstybėms narėms tvarkyti prieglobsčio prašymus, ypač atsižvelgiant į padidėjusį prieglobsčio prašytojų skaičių; apgailestauja dėl sumažinto veiklos finansavimo lygio (-23,6 %, palyginti su 2017 m.) ir Eurojusto darbuotųjų skaičiaus (-4 %), kai organizacija šiuo metu susiduria su padidėjusiu dabro krūviu;

55.  susirūpinęs pažymi, kad užimtumo ir mokymo srities (Europos profesinio mokymo plėtros centras, Europos transporto darbuotojų federacija, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas) bei aplinkos politikos (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos cheminių medžiagų agentūra, Europos aplinkos agentūra, Europos maisto saugos tarnyba, Europos vaistų vertinimo agentūra) ES agentūroms labai gresia etatų mažinimas (atitinkamai po 5 ir 12 etatų); mano, kad tai neatitinka bendros Sąjungos politikos dėl deramų, kokybiškų ir stabilių darbo vietų kūrimo ir kovos su klimato kaita; palankiai vertina darbuotojų skaičiaus ir biudžeto padidinimą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai ir Europos GNSS agentūrai, bet pabrėžia, kad to nepakanka, kad šios agentūros galėtų deramai vykdyti savo užduotis;

56.  pažymi, kad 2018 m. yra trečiasis REACH registracijos terminas, turintis įtakos daugybei įmonių Europoje ir iki šiol didžiausiam MVĮ skaičiui, ir tai atitinkamai turės didelį poveikį Europos cheminių medžiagų agentūros darbo krūviui; todėl ragina Komisiją susilaikyti nuo 2018 m. planuojamo šešių laikinųjų agentūros darbuotojų etatų naikinimo ir atidėti jį iki 2019 m., kad Europos cheminių medžiagų agentūra galėtų veiksmingai įgyvendinti visą 2018 m. darbų programą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad nuo 2012 m. Europos cheminių medžiagų agentūra jau 10 % sumažino REACH darbuotojų skaičių;

o
o   o

57.  primena, kad lyčių aspekto integravimas yra teisinė prievolė, kylanti tiesiogiai iš Sutarčių; ragina biudžeto procedūros metu užtikrinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principo taikymą ir naudoti biudžeto išlaidas kaip veiksmingą priemonę moterų ir vyrų lygybei skatinti; rekomenduoja parengti biudžeto planą, skirtą lyčių aspektui ES institucijose integruoti, pagal patvirtintą bandomąjį projektą, ateityje įtraukiant konkrečią biudžeto eilutę, skirtą lyčių aspekto integravimo koordinavimo valdymui visose institucijose;

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL BIUDŽETO PROCEDŪROS DATŲ IR TAIKINIMO KOMITETO VEIKIMO SĄLYGŲ 2018 M.

A.  Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priedo A dalį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria dėl šių pagrindinių 2018 m. biudžeto procedūros datų:

1.  Trišalis dialogas bus sušauktas liepos 13 d. ryte prieš priimant Tarybos poziciją;

2.  Komisija stengsis pateikti 2018 m. sąmatą iki gegužės mėn. pabaigos;

3.  Taryba sieks priimti savo poziciją ir perduoti ją Europos Parlamentui ne vėliau kaip 37-ą savaitę (trečią rugsėjo mėn. savaitę), kad būtų lengviau laiku susitarti su Europos Parlamentu;

4.  Europos Parlamento Biudžeto komitetas stengsis balsuoti dėl Tarybos pozicijos pakeitimų ne vėliau kaip iki 41-os savaitės pabaigos (spalio mėn. viduryje);

5.  Trišalis dialogas bus sušauktas spalio 18 d. popietę prieš Europos Parlamente įvyksiantį svarstymą;

6.  Europos Parlamentas plenariniame posėdyje dėl svarstymo balsuos 43-ą savaitę (spalio 23-26 d. plenarinėje sesijoje);

7.  taikinimo laikotarpis prasidės spalio 31 d. Pagal SESV 314 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas taikinimui skirtas laikas baigsis 2017 m. lapkričio 20 d.;

8.  Taikinimo komitetas susirinks lapkričio 6 d. popietę Europos Parlamente ir lapkričio 17 d. Taryboje ir gali prireikus dar kartą susitikti; Taikinimo komiteto posėdžiai bus rengiami trišalio dialogo posėdžio (-ių) metu. Trišalį dialogą numatyta surengti lapkričio 9 d. ryte. Papildomas (-i) trišalis (-iai) dialogas (-ai) gali būti sušauktas (-i) per 21 dieną trunkantį taikinimo laikotarpį, be kita ko, lapkričio 13 ar 14 d. (Strasbūras).

B.  Taikinimo komiteto veikimo sąlygos išdėstytos pirmiau nurodyto Tarpinstitucinio susitarimo priedo E dalyje.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0085.
(5) Žr. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos agentūrų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo: veikla, finansų valdymas ir kontrolė (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0155).


ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas
PDF 394kWORD 59k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimo (2016/2240(INI))
P8_TA(2017)0303A8-0220/2017

Europos Parlamentas,

‒  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnio 3 ir 4 dalis,

‒  atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 24 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2347,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į 4-ąjį ir 17-ąjį darnaus vystymosi tikslus,

‒  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Komisijos bei Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029),

‒  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę (COM(2007)0242),

–  atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Kultūra ES išorės santykiuose“ ir rekomendacijas(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2016 m. birželio 28 d. pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. ES visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija“,

‒  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės(2),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo (COM(2010)0390),

‒  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą(3),

‒  atsižvelgdamas į 2005 m. Europos Tarybos bendrąją kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją (Faro konvenciją)(4),

‒  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiuose(5),

‒  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(6),

‒  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją „ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus“(8),

‒  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 23 d. Tarybos išvadas dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.)(9),

‒  atsižvelgdamas į 1972 m. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,

‒  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos priimtą rezoliuciją CM/Res(2010)53 dėl išplėstinio dalinio susitarimo (IDS) dėl kultūros maršrutų,

‒  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(11),

‒  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ES išorės santykių srityje, ypač daug dėmesio skiriant kultūros svarbai vystomojo bendradarbiavimo srityje(12),

‒  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl ISIS / „Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo(13), ypač į jos 3 dalį, kurioje „ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pasinaudoti kultūros diplomatija ir kultūrų dialogu kaip skirtingų bendruomenių sutaikymo ir sunaikintų vietų atstatymo priemone“,

‒  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(14),

‒  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 21 ir 22 d. vykusio 3502-ojo Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdžio rezultatus,

‒  atsižvelgdamas į Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto prašymu atliktą tyrimą „Europos kultūros institutai užsienyje“(15),

‒  atsižvelgdamas į Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto prašymu atliktą tyrimą „Europos kultūros sostinės. Sėkmės strategijos ir ilgalaikis poveikis“(16),

‒  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos Užsienio politikos priemonių tarnybos užsakytą tyrimą „Požiūrio į ES ir ES politiką užsienyje analizė“(17),

‒  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimo,

‒  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimo,

‒  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kultūros paveldo metų (2018-ųjų) (COM(2016)0543),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos solidarumo korpuso (COM(2016)0942),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 27 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą, pagal kurį Ahmad Al Faqi Al Mahdi buvo pripažintas kaltu dėl keleto mauzoliejų sunaikinimo Timbuktu ir pagal kurį, vadovaujantis Romos statutu, pirmą kartą pripažinta, kad kultūros paveldo sunaikinimas gali būti vertinamas kaip karo nusikaltimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0220/2017),

A.  kadangi ES tampa vis svarbesne veikėja plėtojant tarptautinius santykius ir turėtų skirti papildomų išteklių ir energijos bendrai kultūrai, kultūros paveldui, meninei kūrybai ir inovacijoms skatinti atsižvelgiant į regioninę įvairovę, remiantis SESV 167 straipsniu;

B.  kadangi ES yra svarbi tarptautinės politikos veikėja, kurios vaidmuo pasaulio arenoje vis svarbesnis, be kita ko, dėl kultūros ir kalbų įvairovės skatinimo plėtojant tarptautinius santykius;

C.  kadangi kultūra pati savaime yra vertybė ir ES patirtis parodė, kad kultūriniai mainai gali padėti siekti ES išorės tikslų ir būti galingas tiltas, jungiantis skirtingų etninių, religinių ir socialinių sluoksnių žmones, visų pirma todėl, kad šie mainai stiprina kultūrų ir religijų dialogą ir tarpusavio supratimą, be kita ko, per Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) veiklą; šiuo atžvilgiu mano, kad kultūra turėtų tapti esmine politinio dialogo su trečiosiomis šalimis dalimi ir kad reikia sistemingai integruoti kultūrą į projektus ir programas;

D.  kadangi siekiant, kad ES skatintų kultūrų tarpusavio supratimą, ji turės plėsti bendras informavimo priemones, pasitelkdama tikrą europinę žiniasklaidą, pavyzdžiui, „Arte“, „Euronews“ arba „Euranet“;

E.  kadangi kultūra bei kultūros apsauga yra neatskiriamai susijusios su žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių užtikrinimu;

F.  kadangi bendradarbiavimas mokslo srityje yra esminis užsienio politikos elementas, tiesiantis tiltus tarp šalių, gerinantis tarptautinių mokslinių tyrimų kokybę ir didinantis mokslo diplomatijos žinomumą;

G.  kadangi ES ir jos valstybių narių kultūrinės, kalbinės, istorinės ir religinės šaknys ir paveldas bendri ir semiantis įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo joms pavyko suvienyti įvairovę; kadangi Europos kultūra ir kultūros paveldas, ir materialusis, ir nematerialusis, išreiškia Europos visuomenių ir regionų – tiek daugumos visuomenių, tiek mažumų kultūrų – įvairovę;

H.  kadangi 2015 m. kovo mėn. Paryžiuje priimtoje „Deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą“ pabrėžiama būtinybė plėtoti aktyvų kultūrų dialogą bei visuotinį solidarumą ir tarpusavio pagarbą;

I.  kadangi ES kultūriniai ryšiai yra svarbiausios socialinės sanglaudos ir tvaraus ekonominio vystymosi ir žmogaus socialinės raidos varomosios jėgos ir kartu atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant pilietinės visuomenės pajėgumus, žmonių tarpusavio ryšius ir užkertant kelią radikalizacijai, siekiant apsaugoti kultūros paveldą, sustiprinti demokratizacijos procesus ir įtraukti žmones į konfliktų prevencijos, sprendimo bei atsparumo jiems didinimo procesus;

J.  kadangi kultūros diplomatija turėtų skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, įskaitant mažumų kalbų išsaugojimą, pripažįstant, kad jos yra vertybė savaime ir prisideda prie Europos kultūros paveldo;

K.  kadangi žmogaus teisės apima ir kultūrines teises, todėl vienodas dėmesys turėtų būti skiriamas kiekvieno asmens teisei dalyvauti kultūriniame gyvenime ir naudotis savo kultūra, kartu visapusiškai gerbiant visų asmenų pagrindines žmogaus teises;

L.  kadangi siekiant kovoti su kultūros objektų iš Sirijos prekyba 2014 m. gruodžio mėn. nustatytos ribojamosios priemonės; kadangi akivaizdu, kad reikia sukurti reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmą, kad būtų nustatyti kultūros paveldo naikinimo atvejai ir užkirstas kelias jo naikinimui, įskaitant konfliktinėse teritorijose ar šalyse; kadangi šie veiksmai gali būti naudojami konfliktinėse situacijose siekiant įbauginti ar šokiruoti, o kai kuriais atvejais jie prilygsta „kultūriniam valymui“;

M.  kadangi kultūra yra bendra gėrybė ir rengiant naują konsensusą dėl vystymosi turi būti apsvarstyta galimybė susigrąžinti bendras viešąsias gėrybes, įskaitant kultūros;

N.  kadangi ES ir atskiros valstybės narės teikia daugiau nei pusę pasaulio paramos vystymuisi – tai nusipelno didesnio pripažinimo;

O.  kadangi kultūros paveldas yra visuotinis palikimas, todėl jo apsauga yra išankstinė taikos kūrimo ir atsparumo sąlyga;

P.  kadangi bendru komunikatu „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ suteikiamas ES tarptautinių kultūrinių ryšių pagrindas; kadangi vis dėlto jame esama trūkumų nustatant teminius ir geografinius prioritetus, konkrečius tikslus ir rezultatus, tikslines grupes, bendrus interesus ir iniciatyvas, finansavimo nuostatas, patikimą finansų valdymą, vietos ir regioninę perspektyvą bei iššūkius ir įgyvendinimo būdus;

Q.  kadangi žmonių tarpusavio ryšiai, pvz., jaunimo mainai, miestų partnerystė ir partnerystės profesinėje srityje yra svarbios priemonės, kuriomis skatinamas kultūrų tarpusavio supratimas ir kurias ES turėtų stiprinti savo užsienio politikos santykiuose;

R.  kadangi judumas yra esminė ES tarptautinių kultūrinių ryšių dalis, todėl reikia sukurti mechanizmus, kad kultūros specialistams, mokslo ir universitetų darbuotojams, mokytojams, studentams ir kitiems kultūros darbuotojams, taip pat ES programose(18) dalyvavusių buvusių studentų tinklams priklausantiems asmenims būtų lengviau gauti vizas keliauti į trečiąsias šalis ir iš jų;

S.  kadangi ES ir kaimyninės šalys per visą istoriją kultūriškai veikė vienos kitas;

T.  kadangi menininkų ir kultūros specialistų bendradarbiavimas ir mokymas, taip pat jų ir jų darbų judumas, be kita ko, naudojantis Europos ir tarptautiniais tinklais, ir menininkų kūrybinės viešnagės – svarbiausi veiksniai siekiant skleisti Europos ir ne Europos kultūrą bei meną ir užtikrinti kultūros ir meno mainus, todėl juos reikia skatinti bei stiprinti;

U.  kadangi vizų politika menininkams ir kultūros specialistams yra raktas į sėkmingą bendradarbiavimą ir laisvą kūrinių apyvartą pasitelkiant Europos ir tarptautinius tinklus, taip pat užtikrinant gyvybingas menininkų kūrybinių viešnagių programas, į kurias įtraukiama įvairių pasaulio šalių ir regionų pilietinė visuomenė;

V.  kadangi galėtų būti naudinga pradėti nuo kritiško įvertinimo, kas pasiekta pagal ES kultūros darbotvarkę, siekiant toliau plėtoti ir tobulinti strategiją, nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus, atitinkančius atskiros šalies ypatumus, prioritetus ir realistiškus rezultatus, taip pat pasimokyti iš geriausios patirties;

W.  kadangi ES, kaip pagrindinė Jungtinių Tautų partnerė, turėtų glaudžiai dirbti su UNESCO, kad apsaugotų pasaulio kultūros paveldą;

X.  kadangi ES programų ir išteklių tarpusavio koordinavimas turėtų stiprinti ES tarptautinių santykių kultūrinį aspektą, siekiant sukurti bendrą dialogo erdvę daugiakultūriam supratimui ir pasitikėjimui;

Y.  kadangi trečiosiose šalyse, įskaitant šalis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, ES iniciatyvos ir veiksmai turėtų būti labiau pastebimi, o jų rezultatai geriau priskiriami, įvertinami ir skleidžiami(19);

Z.  kadangi audiovizualinio, kultūros ir kūrybos sektorių produktų ir paslaugų skaičius auga, kaip ir jų indėlis į BVP bei platinimas tarptautiniu mastu;

AA.  kadangi dauguma Europos Tarybos sertifikuotų Europos kultūros maršrutų apima ES rytines ir pietines kaimynines šalis, taip pat šalis kandidates, o tai padeda stiprinti ES ir jos kaimyninių šalių ryšius;

AB.  kadangi Sąjungos pastangos ugdyti visuomenės atsparumą stiprinant darbą kultūros, švietimo ir jaunimo srityse skatina pliuralizmą, sambūvį ir pagarbą,

Tikslai

1.  palankiai vertina bendrą komunikatą, kuriame pateikiama visų ES ir jos valstybių narių remiamų arba įgyvendinamų priemonių, veiksmų, iniciatyvų, programų ir projektų, kurių bendras vardiklis yra kultūra, apžvalga; ragina parengti veiksmingą ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategiją;

2.  pripažįsta, kad minėtu bendru komunikatu siekiama puoselėti kultūrinį bendradarbiavimą ES viduje ir su šalimis partnerėmis ir skatinti pasaulio tvarką, grindžiamą taikos palaikymu, kova su ekstremizmu ir radikalėjimu pasitelkiant kultūrų ir religijų dialogą, konfliktų prevencija, kartu gerbiant demokratiją, teisinės valstybės principą, žodžio laisvę, kūrybinę laisvę, tarpusavio supratimą, žmogaus teises, kultūrų ir kalbų įvairovę ir pagrindines vertybes; be to, pabrėžia svarbų kultūros diplomatijos, kultūrinio bendradarbiavimo ir švietimo bei kultūros mainų vaidmenį stiprinant bendrą visuotinių vertybių pagrindą;

3.  pripažįsta pastangas, kurias deda EIVT kartu su Komisija, kad pagerintų mokslo ir mokslinių tyrimų politikos išorės aspektą, ir primygtinai ragina Komisiją skatinti plataus užmojo mokslo diplomatijos plėtojimą;

4.  ragina propaguoti kultūrines teises, kaip neatskiriamą pagrindinių žmogaus teisių dalį, ir dėl jos savaiminės vertės laikyti kultūrą ketvirtuoju atskiru ir universaliu tvaraus vystymosi ramsčiu, kartu su socialiniu, ekonominiu ir aplinkos aspektais;

5.  teigiamai vertina bendro komunikato požiūrį, pagal kurį nustatomos trys darbo sritys: kultūros kaip socialinio ir ekonominio vystymosi varomosios jėgos rėmimas; kultūros ir kultūrų dialogo skatinimas siekiant taikių bendruomeninių santykių; bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje stiprinimas.

6.  ragina skatinti meninę saviraiškos laisvę kaip Europos Sąjungos vertybę ir pastangas, plėtojant laisvą dialogą ir keitimąsi geriausia patirtimi tarptautiniu lygmeniu;

7.  pabrėžia, kad ES turi daugialypės ir įvairios patirties įtraukaus valdymo srityje, kad jos stiprybę sudaro tai, kad ji yra suvienijusi įvairovę, ir kad tai yra sritis, kurioje ES sukuria pridėtinę vertę;

8.  pripažįsta, kad, nors kultūros srityje turi būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, – be kita ko, atsižvelgiant į ES ir valstybių narių bendras kultūrines šaknis ir bendrą paveldą ir į daugiametės meno ir kultūros sąveikos rezultatus, – tradicija dirbti ir kurti kartu sukūrė pagrindą kitų kultūrų pagarbai ir jų supratimui;

9.  pabrėžia, kad ES yra arena, kurioje visos valstybės narės suvienija jėgas, kad sustiprintų savo vaidmenį tarptautinių kultūrinių ryšių srityje, naudodamosi darbo kartu teikiamais abipusiais privalumais;

10.  siūlo, kad kiekviena valstybė narė galėtų pradėti bendrus veiksmus kartu su ES, kuriais būtų siekiama kiekvienais metais atkreipti dėmesį į vis kitą ES šalį, pvz., rengiant parodas ir bendros gamybos projektus, ypatingą vaidmenį skiriant rotacine tvarka pirmininkaujančiai valstybei narei, siekiant suteikti papildomą savaiminę vertę ES ir valstybėms narėms bei padidinti jų veiksmų ir iniciatyvų matomumą užsienyje, taip pat pasitelkiant ES delegacijas, kurioms šiuo tikslu būtų suteikti konkretūs žmogiškieji ir finansiniai ištekliai;

11.  mano, kad valstybės narės, visų pirma mažesnės valstybės narės ir jų kultūros institucijos bei veikėjai, galėtų padidinti savo kultūrinių laimėjimų vertę pasinaudodamos ES teikiama galimybe juos populiarinti ir skleisti užsienyje;

12.  mano, kad kultūros diplomatija gali veikti kaip ES ir jos valstybių narių atstovė;

13.  primena, kad materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo požiūriu svarbus valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimas jo prieinamumo, tyrimų, propagavimo, išsaugojimo ir valdymo bei kovos su jo nelegalia prekyba, plėšikavimu ir naikinimu srityse, be kita ko, naudojantis regionams skirtais fondais ir pagalba bei tarptautiniu policijos bendradarbiavimu ES viduje ir už jos ribų;

14.  pabrėžia nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį skatinant kultūrų įvairovę ir tarpkultūrinę kompetenciją bei poreikį stiprinti šią žiniasklaidą kaip patikimos informacijos šaltinį, visų pirma ES kaimyninėse šalyse;

15.  teigiamai vertina tai, kad bendru komunikatu kultūros ir kūrybos pramonės sektoriai įtraukiami kaip svarbus ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos elementas; kadangi šie pramonės sektoriai prisideda prie Europos švelniosios galios skleidžiant Europos vertybes, ypač atsižvelgiant į regioninius kūrybinės veiklos centrus ir kultūros tinklus, ir rekomenduoja juos nustatyti, remti ir padėti ugdyti su jais susijusius gebėjimus; ragina Komisiją stiprinti kultūros ir kūrybos sektoriaus subjektų tinklus, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, Europos kūrybos rajonams ir kūrybinėms platformoms, kaip didinamojo poveikio ir inovacijų, taip pat ir kitose srityse, kūrėjams;

16.  prašo Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę apibrėžti, kad kultūros veikėjai atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant bendrą komunikatą, ir aiškiai nurodyti, kad jie, be kitų kategorijų subjektų, apima menininkus, kultūros ir kūrybos specialistus, kultūros institucijas, privačiuosius ir viešuosius fondus, universitetus bei kultūros ir kūrybos srities įmones;

Valdymas ir priemonės

17.  ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pristatyti šios srities metinius ir daugiamečius veiksmų planus, kurie turėtų apimti veiksmus, strateginius teminius ir geografinius prioritetus bei bendrus tikslus, taip pat atlikti periodinę bendro komunikato įgyvendinimo peržiūrą, apie kurios rezultatus turėtų būti pranešama Parlamentui;

18.  pabrėžia, kad ES politika ir veiksmai, susiję su trečiosiomis valstybėmis, turi būti nuoseklesni; pabrėžia, kad būtina remtis esamais mokslinių tyrimų rezultatais, geriausia patirtimi ir kitomis ES finansuojamomis iniciatyvomis bei priemonėmis, susijusiomis su kultūros paveldo apsauga, kurios praverstų bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis; ragina siekti didesnės sąveikos tarp visų dalyvaujančių veikėjų ir kitų ES finansuojamų iniciatyvų, kurios galėtų būti naudingos siekiant strategijos tikslų, užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą, optimizuojant rezultatus ir didinant ES veiksmų ir iniciatyvų poveikį; rekomenduoja atlikti dabartinės padėties peržiūrą siekiant užtikrinti veiksmingas priemones;

19.  primygtinai ragina Komisiją kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti biudžeto eilutę, skirtą pagal esamas ir būsimas programas vykdomų tarptautinių kultūrinių ryšių paramai, visų pirma kitos kartos kultūros ir švietimo programoms, kad jas įgyvendinant būtų tinkamai vykdomi tarptautiniai veiksmai;

20.  siūlo sukurti specialią ES programą ir sutelkti išteklius tarptautinio judumo ir mainų tikslams, kaip antai kūrybinių viešnagių programos, visų pirma skirtos jauniems kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojams bei menininkams;

21.  atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad šiuo atžvilgiu absolventai ir buvę programos „Erasmus“ ir kitų švietimo ir savanoriškos veiklos judumo programų naudos gavėjai turėtų būti skatinami naudotis savo tarpkultūriniais įgūdžiais ir gebėjimais kitų asmenų labui ir turėtų tapti įtakingais veikėjais plėtojant partnerystes kultūros išorės santykių srityje;

22.  ragina Komisiją plėtoti kultūrinio turizmo aspektą, pvz., rengiant temines programas ir keičiantis geriausia patirtimi, siekiant palengvinti tarptautinį judumą ir mainus su trečiųjų valstybių piliečiais, taip pat prieigą prie kultūros objektų;

23.  ragina Komisiją ir EIVT įtraukti tarptautinius kultūrinius ryšius į tarptautinio bendradarbiavimo priemones ir programas horizontaliu būdu bei į atliekamas laikotarpio vidurio peržiūras, siekiant užtikrinti suderinamumą ir paversti tarptautinius kultūrinius ryšius veiksminga priemone;

24.  ragina Komisiją stiprinti kultūrinio aspekto poveikį tarptautiniuose santykiuose, sistemingai įtraukiant kultūrinį aspektą į derybas ir asociacijos susitarimus; pabrėžia, jog būtina, kad ES nustatytų elgesio principus bendradarbiavimo tarptautiniuose projektuose partneriams ir sukurtų lanksčią sistemą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kultūros srityje, pašalinant kliūtis;

25.  ragina Komisiją toliau remti kultūrinius ryšius su kaimynystės valstybėmis pasitelkiant techninę pagalbą, gebėjimų stiprinimo programas, mokymus, įgūdžių ugdymą ir žinių perdavimą, taip pat ir žiniasklaidos srityje, siekiant pagerinti valdymą ir sudaryti palankesnes sąlygas naujoms partnerystėms nacionaliniu, regioniniu, vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis, kartu užtikrinant regioninių programų Pietų ir Rytų kaimynystės šalyse, įskaitant Vakarų Balkanus, tolesnius veiksmus;

26.  pabrėžia, kad dėl tvarumo priežasčių ES išorės kultūros finansavimo veikla turi būti grindžiama aktyviu vietos partnerių dalyvavimu ir programų pritaikymu prie vietos realijų, deramai atsižvelgiant į projektų vykdymo laikotarpį po finansavimo, įskaitant perėjimą prie nacionalinio finansavimo ar kitų pajamų modelių;

27.  pabrėžia kultūros ir žmogaus teisių iniciatyvų, kuriomis turėtų būti siekiama remti kultūros darbuotojams tose šalyse arba regionuose, kuriose gresia pavojus jų teisėms, svarbą; ragina tokias programas bendrai finansuoti Europos demokratijos fondo ir Europos kaimynystės priemonės lėšomis;

28.  pažymi, jog aktyvi pilietinė visuomenė šalyse partnerėse gali labai padėti skleidžiant ES ginamas vertybes, todėl itin svarbu, kad ES plėtodama dvišalius santykius stiprintų paramą šalių partnerių kultūros sektoriaus pilietinės visuomenės organizacijoms

29.  ragina Komisiją įtraukti kultūrą į visus esamus ir būsimus dvišalius ir daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus ir skirti tam tinkamą biudžetą, deramai laikantis įsipareigojimų pagal UNESCO konvenciją dėl kultūrų įvairovės, siekiant didesnį dėmesį skirti kultūros paveldo bei kultūros ir kūrybos sektoriaus ekonominiam potencialui skatinant tvarų vystymąsi, taip pat augimo ir darbo vietų kūrimo srityse, ir jų poveikiui socialinei gerovei; mano, kad tai būtų galima padaryti, pvz., patvirtinus naujus derybų dėl naujos partnerystės su AKR šalimis po 2020 m. įgaliojimus; ragina šioje srityje parengti ES lygmens rodiklius, kurie būtų priemonė prisidėti prie diskusijų dėl kultūros politikos;

30.  pažymi jaunimo judumo ir universitetų bendradarbiavimo programų svarbą, kaip itin vertingas ilgalaikių akademinių ir kultūrinių ryšių užmezgimo priemones;

31.  ragina Komisiją sustiprinti programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“ ir „Horizontas 2020“ tarptautinį aspektą; šiuo atžvilgiu primena labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka ES programos kultūros, švietimo, jaunimo reikalų ir sporto srityse kaip esminiai veiksniai kovojant su netolerancija ir išankstinėmis nuostatomis, taip pat stiprinant bendrumo jausmą ir pagarbą kultūrų įvairovei; ragina Komisiją skatinti, ypač atsižvelgiant į Europos kaimynystės politiką, arčiausiai ES esančių šalių partnerių dalyvavimą šiose programose;

32.  pripažįsta Komisijos pastangas skatinti bendradarbiavimo mokslo, mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros srityse kaip švelniosios galios priemonių Europos išorės santykiuose vaidmenį; pabrėžia, kad mainai mokslo ir kultūros srityje prisideda prie pajėgumų stiprinimo ir konfliktų sprendimo, ypač palaikant santykius su kaimyninėmis šalimis;

33.  ragina Komisiją stiprinti ir plėsti ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), kad ji apimtų tarptautinių kultūrinių ryšių strategiją, ir pasitelkiant ES temines programas stiprinti MVĮ, veikiančias ne ES šalių kultūros sektoriuje;

34.  pabrėžia Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, taip pat regioninių bei vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės vaidmenį kuriant strategiją;

35.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų atlikti aktyvų vaidmenį propaguojant kultūrą, kai vykdomi ES išorės veiksmai, taip pat ir per savo informacijos ir ryšių palaikymo biurus;

36.  ragina Komisiją ir EIVT nustatyti „ryšių centrą“ kiekvienoje ES delegacijoje palaikyti ryšiams su valstybių narių nacionaliniais kultūros institutais, atstovais ir vietos pilietine visuomene, veikėjais ir valdžios institucijomis, struktūrinio dialogo procese siekiant bendrai nustatyti bendras prioritetines sritis, poreikius ir bendradarbiavimo metodus, ir skirti tam tinkamą biudžetą ir mokymus; prašo Komisiją ir EIVT kas dvejus metus teikti ataskaitą Europos Parlamentui dėl įgyvendinimo būklės ir pasiektų rezultatų;

37.  ragina skirti tinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius EIVT tarptautiniams kultūriniams ryšiams, kad EIVT galėtų skatinti ir nukreipti įvairias ES tarnybas, nagrinėjančias tarptautinių kultūrinių ryšių klausimus;

38.  pasisako už tai, kad tarptautiniai kultūriniai ryšiai būtų švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų dalykas, siekiant stiprinti veikėjų pajėgumus šioje srityje, taip pat gerinti kultūrinį dalyvavimą pasitelkiant švietimą, be kita ko, teikiant ES darbuotojams tinkamus kultūrinės kompetencijos srities mokymus;

39.  ragina aiškiai suformuluoti valstybių narių kultūros institutų vaidmenį ES kultūrinės įtakos už jos ribų požiūriu, kuris turi būti vykdomas taikant įtraukų ir bendrą europinį požiūrį, naudojantis ES nacionalinių kultūros institutų tinklu (angl. EUNIC) bei kitais forumais, ir siūlo taikyti įtraukų ir vienodą požiūrį visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, atžvilgiu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina valstybių narių kultūros įstaigų iki šiol atliktą darbą; ragina toliau bendradarbiauti užsienyje, siekiant optimizuoti valstybių narių interesus, ypatingą dėmesį skiriant mažesnėms valstybėms narėms ir užsienyje kultūros institutų neturinčioms valstybėms narėms bei jų kultūros atstovavimo poreikiams;

40.  ragina stiprinti strateginę partnerystę su UNESCO įgyvendinant bendrą komunikatą, naudojantis jos patikimumu Europoje ir pasauline aprėptimi, siekiant keleriopai padidinti bendrų veiksmų su visais ES ir ne ES suinteresuotaisiais subjektais poveikį, ir apsvarstyti galimybę susieti ją su būsimomis darbo grupėmis ar patariamosiomis tarybomis, siekiant padėti įgyvendinti komunikatą;

41.  pabrėžia, kad būtina iš naujo apibrėžti nacionalinių kultūros institutų vaidmenį kultūros mainuose, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie iš jų turi senas tradicijas ir daug kontaktų trečiosiose šalyse, kurie galėtų suteikti tvirtą pagrindą įvairių Europos veikėjų bendradarbiavimui ir ryšiams; be to, pabrėžia jų potencialą, nes jie gali skatinti ir palengvinti dvišalius santykius tarp šalių ir padėti plėtoti bei įgyvendinti Europos kultūros diplomatijos strategiją;

42.  ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę toliau remti individualiai pritaikytos studijų programos „Europos Sąjungos lankytojų programa“ (angl. EUVP) plėtrą, nes tai galinga priemonė siekiant sustiprinti dialogą, paskatinti demokratiją ir suteikti nuolatinę platformą jauniems ir būsimiems lyderiams bei nuomonės formuotojams iš trečiųjų šalių bei pagrindiniams ES institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyviams;

43.  palankiai vertina tai, kad sukurta kultūrinės diplomatijos platforma, ir ragina, kad ji būtų tvari, o jos tikslai, rezultatai ir valdymas būtų reguliariai įvertinami; pripažįsta, kad daug skirtingų institucinių ir neinstitucinių suinteresuotųjų subjektų(20) yra aktyvūs tarptautinių kultūrinių ryšių srityje, ir ragina Komisiją skatinti struktūrinį dialogą tarp visų suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, taikant atvirojo koordinavimo metodą;

44.  ragina nedelsiant sukurti pavojuje esančio paveldo prevencijos, vertinimo, atkūrimo ir nuostolių vertinimo mechanizmą, įskaitant greitojo reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmą siekiant apsaugoti paveldą šalyse, kuriose vyksta konfliktai, remiantis JT „Kultūros žydrųjų šalmų“ iniciatyvos patirtimi, glaudžiai ir struktūriškai bendradarbiaujant su UNESCO ir naudojantis Europos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ technologine parama; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2347, kurioje teigiama, kad kultūros paveldo naikinimas gali būti laikomas karo nusikaltimu, ir ragina ES ir EIVT dirbti su visais partneriais siekiant prisidėti prie konfliktų prevencijos, taikos kūrimo bei atstatymo ir susitaikymo procesų visose srityse, kurios nukentėjo nuo konflikto;

45.  ragina ES lygmeniu koordinuotai kovoti su neteisėta prekyba kultūros objektais, pavogtais per ginkluotus konfliktus ir karus, taip pat grąžinti šiuos objektus, pripažįstant, kad koordinuotumas yra itin svarbus stengiantis sustabdyti teroristinių grupuočių finansavimą;

46.  pabrėžia, kad būtina stiprinti strateginę ES ir UNESCO partnerystę sukuriant ilgalaikę bendradarbiavimo ir ryšių bendrų prioritetų klausimais platformą, siekiant veiksmingai spręsti bendrus uždavinius kultūros ir švietimo srityse;

47.  siūlo Europos kultūros forume ir Europos vystymosi dienose ypatingą dėmesį skirti struktūriniam dialogui su pilietine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais ES tarptautinių kultūrinių ryšių tema;

48.  ragina Komisiją surengti specialų kultūros ir vystymosi veikėjų kolokviumą / forumą dėl kultūros ir plėtros, vadovaujantis 2009 m. balandžio mėn. ES ir AKR šalių Briuselio deklaracija, ir atverti jį ES kaimyninių šalių ir kitų strateginių partnerių šalių veikėjams;

49.  mano, kad sprendimas dėl Europos kultūros paveldo metų (2018-ųjų) yra galimybė prisidėti prie kultūros paveldo skatinimo pasitelkiant integruotą požiūrį, nes tai svarbus ES tarptautinis aspektas, grindžiamas šalių partnerių susidomėjimu Europos paveldu ir praktine patirtimi;

50.  ragina veiksmingai įgyvendinti jau esamas teisines priemones, siekiant geriau apsaugoti kultūros paveldą, autorių teises ir intelektinę nuosavybę; prašo Komisijos pateikti numatytą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų reguliuojamas kultūros prekių importas į ES, visų pirma iš konfliktų zonų, kaip priemonę kovoti su nelegalia prekyba;

51.  ragina ES ir valstybes nares, kurios pasirašė ir ratifikavo 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, taigi ir įsipareigojo ją įgyvendinti, remti bendrus veiksmus dėl jos įgyvendinimo;

Žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamas požiūris

52.  pritaria bendro komunikato pasiūlymui pereiti nuo principu iš viršaus į apačią grindžiamo demonstravimo požiūrio prie žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamo požiūrio, pabrėžiant bendros kūrybos ir bendros gamybos procesus kultūros ir kūrybos pramonės sektoriuose; mano, kad kultūra turėtų pasiekti visus piliečius;

53.  pripažįsta, kad jaunimas yra viena iš pagrindinių tikslinių grupių ES ir šalyse partnerėse ir kad susipažinimas su kitomis kultūromis ir kalbomis suteikia galimybę įgyti patirtį, kuri dažnai suformuoja polinkį visam gyvenimui, taip pat pripažįsta, kad scenos menas, vaizduojamieji menai, gatvės menai, muzika, teatras, kino filmai, literatūra, socialinė žiniasklaida ir apskritai skaitmeninės platformos yra tinkamiausi kanalai jaunimui pasiekti ir įtraukti;

54.  prašo išnaudoti bendrus projektus, kuriuos įgyvendina ES ir trečiosios šalys mokslinių tyrimų ir kultūros paveldo skaitmeninimo plėtros srityje, taip pat siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyti žinių, kurti naujas paslaugas bei produktus ir skatinti kultūrinį turizmą;

55.  ragina į Europos politiką įtraukti kultūrinio turinio, kurio vienas iš didžiųjų kūrėjų, taip pat skaitmeninėje aplinkoje, yra Europa, vertę ir vaidmenį, siekiant sukurti virtualius gyventojų tinklus visame pasaulyje, padidinti gyventojų dalyvavimą ir paskatinti kultūrinius mainus;

56.  ragina įsteigti ES jungiamumo iniciatyvą siekiant padėti aktyviau dalyvauti jaunimui, kuris yra geografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje;

57.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, kuriomis skatinamas jaunų kultūros srities verslininkų tarpusavio mokymasis, kaip antai programa „Medculture“, arba remiami veiksmai, pvz., mokymas apie tarpkultūrinius ryšius, kaip antai programa „Daugiau Europos“ (angl. „More Europe“);

58.  pritaria priemonėmis, kuriomis siekiama, kad trečiosioms šalims būtų kuo lengviau dalyvauti tarpvalstybiniuose ir bendruose projektuose, kaip antai Europos Tarybos kultūros maršrutai, taip pat kad jos būtų įtrauktos veikėjų teisėmis į būsimą strategiją, siūlomą ES delegacijoms trečiosiose šalyse, kad jos savo darbe trečiosiose šalyse galėtų visapusiškai naudotis ES kultūrine veikla, kaip antai Europos kultūros sostinė ir LUX kino apdovanojimas; primena, kad skaitmeninės priemonės, technologinės platformos, tokios kaip EUROPEANA, ir kultūros tinklai gali atlikti esminį vaidmenį norint pasiekti platesnę auditoriją ir skleidžiant geriausią patirtį;

59.  ragina, remiantis veikiančia mokslo vizos programa, sukurti kultūros vizos programą trečiųjų šalių piliečiams, menininkams ir kitiems kultūros srities specialistams, siekiant puoselėti kultūrinius ryšius ir šalinti kliūtis judumui kultūros sektoriuje;

60.  ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su Europos Taryba, visų pirma programose, kuriomis siekiama parodyti, kad kultūra yra demokratijos, kultūrų dialogo, kultūros paveldo ir audiovizualinio sektoriaus veiksnys;

61.  pripažįsta, kad reikia išsamių šios srities žinių, nuodugniai pažinti vietos veikėjus ir pilietinę visuomenę, kad būtų galima pagerinti šių veikėjų galimybes naudotis programomis ir finansavimu bei užtikrinti, kad būtų pasinaudota jų dalyvavimo ES programose ir iniciatyvose didinamuoju poveikiu; rekomenduoja konsultuotis su vietos veikėjais, įskaitant vietos valdžios institucijas, siekiant kartu kurti programas; ragina kurti novatoriškus bendradarbiavimu grindžiamus metodus remiantis jau esamomis priemonėmis ir tinklais (dotacijomis, papildomomis dotacijomis)(21) ir stebėti šių metodų taikymą, atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą;

62.  pripažįsta, kad vystymosi strategijos ir programos griežtai sutelktos į materialinį, socialinį ir kultūrinį skurdą; ragina geriau pasiekti pažeidžiamas bendruomenes, įskaitant esančias kaimo ir atokiose vietovėse, siekiant skatinti socialinę sanglaudą;

63.  ragina siekti didesnio ES ir valstybių narių kultūros srities veiklos tarptautiniu lygmeniu matomumo ir geresnės jos sklaidos, be kita ko, nustatant bendras gaires(22) ir kreipiantis į tikslines auditorijas jų vietos kalba;

64.  ragina pakeisti žiniasklaidos aprėpties paradigmą skatinant teikti Europos kultūros informaciją ir sukurti ES kultūros portalą, rengti festivalius ir apibrėžti Europos kultūros rūmų sąvoką, be kita ko, struktūriškai bendradarbiaujant su vietos žiniasklaida ir socialinės žiniasklaidos platformomis, taip pat bendradarbiaujant su Europos transliuotojų sąjunga (angl. EBU), EURONEWS ir EURANET;

65.  ragina ES visapusiškai pasinaudoti multimedijos mokslinių tyrimų teikiamais privalumais siekiant suvokti dabartinius iššūkius ir galimybes besivystančiose šalyse, įskaitant kultūros srityje, taip pat vertinant kultūros vaidmenį vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse;

Visuotinė ES strategija

66.  pabrėžia svarbų kultūros, kaip švelniosios galios priemonės ir kaip taikos palaikymo, stabilumo ir susitaikymo, taip pat kaip tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi bei žmogaus socialinės raidos varomosios jėgos, vaidmenį ES išorės politikoje;

67.  pabrėžia esminį švietimo ir kultūros vaidmenį skatinant pilietiškumą ir tarpkultūrinius įgūdžius, taip pat suteikiant geresnių socialinių, žmogiškųjų ir ekonominių galimybių;

68.  džiaugiasi, kad visuotinė ES strategija pabrėžia kultūrų ir religijų dialogą stiprinant tarpusavio supratimą; vis dėlto apgailestauja, kad neminima kultūros ir meno, kaip veiksnių, sulaikančių radikalizmą ir terorizmą, vertė; todėl prašo, kad būtų gerinamos priemonės, konkrečiai skirtos kultūros sektoriui ir bendradarbiavimui su šio sektoriaus atstovais stiprinti;

69.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Jungtinės Tautos, UNESCO, Interpolas, Pasaulio muitinių organizacija ir Tarptautinė muziejų taryba, siekiant sustiprinti kovą su prekyba kultūros vertybėmis, kuri gali būti naudinga finansuojant nusikalstamą veiklą, įskaitant teroristinių organizacijų finansavimą;

70.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę įgyvendinant visuotinės ES strategijos veiksmų planą suteikti kultūros klausimams specialų vaidmenį;

71.  pabrėžia, kad ES, kurios pagrindą sudaro žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių pagarba, išorės politikoje turėtų remtis įgyta patirtimi ir išmoktomis pamokomis, ir šiuo pagrindu turėtų būti plėtojami santykiai su trečiosiomis šalimis pasitelkiant kultūrą ir kultūros paveldą; pažymi, kad šiuo atžvilgiu tai taip pat suteiktų galimybę ES demonstruoti ir eksportuoti savo kultūrines vertybes;

72.  ragina įgyvendinti tikslingą kultūros ir švietimo politiką, kuria galima remti pagrindinius ES užsienio ir saugumo politikos tikslus ir prisidėti prie demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo bei žmogaus teisių apsaugos; primena, kad 2018-ieji metai bus 70-osios Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metinės;

73.  pripažįsta, kad ES kultūrinė įtaka sudaro jai sąlygas projektuoti matomumą tarptautiniuose reikaluose per įvairaus jos kultūrinio tapatumo kanalus;

74.  primena, kad švietimas ir kultūra yra esminiai veiksniai siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iki 2030 m. pasiekti darnaus vystymosi tikslus, ypatingą dėmesį skiriant miestų atnaujinimui ir miestams Europoje ir pasaulyje; todėl ragina pasiūlyme dėl naujo Europos konsensuso dėl vystymosi pabrėžti kultūros vaidmenį ir kultūrų raiškos apsaugą ir skatinimą;

75.  ragina stiprinti tarptautinius kultūrinius ryšius diskutuojant dėl migracijos ir pabėgėlių politikos; primygtinai ragina ES, kurios stiprybę sudaro tai, kad ji yra suvienijusi įvairovę, laikytis harmoningo požiūrio, pagal kurį būtų gerbiami kultūrų skirtumai ir diasporos atliktų itin svarbų vaidmenį; pabrėžia, kad kultūra turėtų būti tiltas į tarpusavio supratimą, siekiant gyventi kartu didesnėje darnoje;

76.  pripažįsta, kad ES taip pat veikia specifinėse aplinkose, kuriose politinis kontekstas ir teisinės sistemos yra priešiškos ir represinės kultūrinių ryšių atžvilgiu; pripažįsta, kad trečiosiose šalyse ES dažnai kenčia nuo netikslios, dalinės ir subjektyvios informacijos padarinių ir yra aiškios propagandos taikinys; ragina imtis konkrečių priemonių ir atitinkamų veiksmų šiuo klausimu;

77.  ragina ES ir valstybes nares didinti švietimo ir kultūros paslaugų prieinamumo, visų pirma nepilnamečiams migrantams ir pabėgėliams ES ir trečiosiose šalyse, išteklius; prašo remti „švietimo koridorius“ universitetų studentams ES universitetuose, bendradarbiaujant su telematikos universitetais ir visada gerbiant kalbų ir kultūrų įvairovę;

78.  ragina Komisiją ir EIVT puoselėti kultūrinius ryšius su tiesioginiais ES kaimynais siekiant propaguoti konkrečius veiksmus, kuriais siekiama skatinti kultūrų dialogą(23) ir spręsti ES patiriamas migracijos, saugumo ir radikalėjimo problemas;

79.  rekomenduoja ES bendradarbiauti su visomis atitinkamomis šioje srityje dirbančiomis institucijomis ir vietos partneriais siekiant savo tikslų tarptautinių kultūrinių ryšių srityje naudojantis daugiašaliu bendradarbiavimu tarptautinėse organizacijose ir partnerystėmis su svarbiausiais veikėjais vietoje;

80.  ragina Komisiją ir EIVT stiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba dėl išplėstinio dalinio susitarimo dėl kultūros maršrutų, kuris yra institucinė priemonė, skirta žmonių kultūriniams ryšiams stiprinti, taip pat su trečiosiomis šalimis, siekiant skatinti pagrindines kultūrų įvairovės vertybes, kultūrų dialogą ir tvarią mažiau žinomų kultūros objektų teritorijų plėtrą, kartu išsaugant bendrą jų kultūros paveldą;

81.  ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su visomis valstybėmis, kurios siekia tų pačių tikslų bei laikosi tų pačių vertybių ir yra pasirengusios imtis veiksmų, kad jas remtų; pabrėžia, kad tai itin svarbu, siekiant nustatyti teisėtus ir pastovius veiksmus, kad ES būtų pripažinta kaip pasaulinio masto veikėja;

o
o   o

82.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/culture/library/publications/global-cultural-citizenship_en.pdf
(2) OL C 287, 2007 11 29, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0441.
(4) http://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/treaty/199.
(5) OL C 320, 2008 12 16, p. 10.
(6) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0403.
(9) OL C 463, 2014 12 23, p. 4.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0293.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0486.
(12) OL C 417, 2015 12 15, p. 41.
(13) OL C 346, 2016 9 21, p. 55.
(14) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32.
(15) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/563418/IPOL_STU(2016)563418_EN.pdf.
(16) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2013/513985/IPOL-CULT_ET(2013)513985_EN.pdf.
(17) http://ec.europa.eu/dgs/fpi/showcases/eu_perceptions_study_en.htm.
(18) Pavyzdžiui, „Erasmus“, „Horizontas 2020“ ir „Kūrybiška Europa“.
(19) Pavyzdžiui, 1974 m. Parlamento ir Komisijos sukurta ES lankytojų programa (angl. EUVP) – tai individuali mokymosi programa perspektyviems jauniesiems lyderiams ir nuomonės formuotojams iš ne Europos Sąjungos šalių, o šios programos šūkis – „ES vertybių populiarinimas pasaulyje nuo 1974 m.“.
(20) Komisijos generaliniai direktoratai (būtent Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros (EAC), Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO), Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR), Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD) bei Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CONNECT)), EIVT, Užsienio politikos priemonių tarnyba (FPI), ES delegacijos, valstybių narių delegacijos, valstybių narių kultūros institutai užsienyje, Europos Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, ES nacionalinių kultūros institutų tinklas (EUNIC), Tarptautinė muziejų taryba (ICOM), Tarptautinis kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo studijų centras (ICCROM), UNESCO, tarptautinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, vietos kultūros veikėjai, gatvės menininkai ir kitos platformos bei tinklai.
(21) Pavyzdžiui, ES finansuojama programa MEDCULTURE, kuria siekiama kurti ir tobulinti kultūros politiką ir praktiką, susijusią su kultūros sektoriumi. Taikant dalyvaujamąjį požiūrį įtraukiami pilietinės visuomenės veikėjai, ministerijos, privačiosios ir viešosios institucijos, dirbančios kultūros srityje, taip pat kiti susiję sektoriai.
(22) Vienas iš pasiūlymų būtų sukurti „kultūros ambasadorių“ instituciją; šie ambasadoriai būtų asmenys, atsidavę Europos integracijai ir tarptautiniams santykiams bei juos remiantys (institucija turėtų būtų panaši į JT gerosios valios ambasadorių). Tai galėtų būti menininkai, muzikantai, rašytojai ir pan.
(23) Pavyzdžiui, ES finansuojamas projektas „Young Arab Voice“.


Rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-osios sesijos
PDF 451kWORD 55k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-osios sesijos (2017/2041(INI))
P8_TA(2017)0304A8-0216/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), visų pirma į jos 21, 34 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-ąją sesiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000), 1820 (2009), 1888 (2009), 1889 (2010), 1960 (2011), 2106 (2013), 2122 (2013) ir 2242 (2015) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose(1),

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir į Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų 71-ojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į persvarstytas ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje, pagal kurią valstybės narės prašymu ES suteikiama teisė dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos veikloje, žodžiu teikti pasiūlymus ir pataisas, dėl kurių bus balsuojama, ir naudotis atsakymo teise,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A/71/L.48, kuria įsteigiamas „Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Irake (Mosule)(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0216/2017),

A.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą ir gerą pasaulinį valdymą, kurio pagrindas būtų JT, yra neatsiejama ES išorės politikos dalis, ir šis įsipareigojimas grindžiamas įsitikinimu, kad daugiašalė sistema, pagrįsta visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis, geriausiai tinka siekiant spręsti pasaulines krizes, atremti iššūkius ir grėsmes;

B.  kadangi keli nacionalistiniai ir protekcionistiniai judėjimai visame pasaulyje abejoja bendradarbiavimu, dialogu, laisva ir sąžininga prekyba ir žmogaus teisėmis grindžiama tarptautine tvarka;

C.  kadangi ES turėtų imtis aktyvaus vaidmens kuriant tokias Jungtines Tautas, kurios galėtų veiksmingai prisidėti prie pasaulinio masto sprendimų, taikos ir saugumo, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principu grindžiamos tarptautinės tvarkos; kadangi ES valstybės narės turi dėti visas pastangas siekdamos dar labiau koordinuoti ir sujungti savo veiksmus Jungtinių Tautų sistemos organuose ir institucijose, laikydamosi ES sutarties 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų įgaliojimų;

D.  kadangi ES ir jos valstybės narės kartu įneša didžiausią finansinį indėlį į JT sistemą, užtikrindamos beveik 50 % visų įnašų į JT, o ES valstybės narės prisideda suteikdamos apie 40 % reguliaraus JT biudžeto; kadangi ES įnašai į JT turėtų būti labiau matomi;

E.  kadangi ES imasi veiksmų aplinkos tvarumui užtikrinti, ypač kovos su klimato kaita srityje, skatindama tarptautines priemones ir veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę ir tvarų gamtos išteklių valdymą;

F.  kadangi ES yra viena iš labiausiai pasišventusių žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, kultūros vertybių ir įvairovės, demokratijos ir teisinės valstybės gynėjų ir skatintojų;

G.  kadangi ES saugumo aplinka darosi vis nestabilesnė ir nepastovesnė dėl daugybės ilgalaikių ar naujai atsirandančių problemų, įskaitant smurtinius konfliktus, terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, propagandą ir kibernetinį karą, precedento neturinčius pabėgėlių srautus ir migracijos spaudimą, taip pat klimato kaitos poveikį, kurių neįmanoma spręsti nacionaliniu lygiu ir kurioms spręsti reikia užtikrinti regioninį ir pasaulinį atsaką, taip pat aktyvų ir konstruktyvų bendradarbiavimą;

H.  kadangi ES ir JT turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kad būtų galima panaikinti skurdą, kurti bendrą gerovę, mažinti nelygybę, kurti saugesnį ir teisingesnį pasaulį, kovoti su klimato kaita ir apsaugoti natūralią aplinką; kadangi JT Generalinė Asamblėja nusprendė dėti daugiau pastangų naujajai vystymosi darbotvarkei įgyvendinti;

1.  teikia Tarybai šias rekomendacijas:

  

Taika ir saugumas

   a) toliau raginti visapusiškai gerbti Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių, o būtent Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos, suverenitetą, tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir teritorinį vientisumą, turint mintyje šiose srityse įvykdytus tarptautinės teisės pažeidimus šiose srityse; remti ir intensyvinti diplomatines pastangas siekiant taikiai ir tvariai išspręsti minėtus vykstančius ir užsitęsusius konfliktus bei konfliktą Kalnų Karabacho regione, ir užtikrinti, kad vietoje būtų paisoma žmogaus teisių ir teritorinio vientisumo, jėgos nenaudojimo ir tautų lygių teisių bei laisvo jų apsisprendimo; primygtinai raginti tarptautinę bendruomenę visapusiškai įgyvendinti neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką; aktyviai didinti spaudimą Rusijai, nuolatinei JT Saugumo Tarybos narei, siekiant išspręsti konfliktą Ukrainoje, laikantis Minsko susitarimų, ir nutraukti Gruzijos regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – okupaciją; surasti tokią geopolitinę pusiausvyrą, kuriai esant niekaip nebūtų siekiama išskirtinių įtakos zonų;
   b) toliau visapusiškai remti pastangas, kurias JT deda siekdamos padėti rasti visapusišką Kipro padalijimo problemos užbaigimo sprendimą, ir pabrėžia, kad Kipro problemos sprendimas turėtų teigiamo poveikio visam regionui, taip pat tiek Kipro graikams, tiek Kipro turkams; ragina Tarybą pasinaudoti visais savo ištekliais, kad būtų visapusiškai remiamas susijungimo proceso baigimas, ir palaikyti JT atliekamą vaidmenį;
   c) paremti JT vadovaujamą darbą, kad Skopjės ir Atėnų susitarimu būtų išspręsta buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pavadinimo problema;
   d) primygtinai raginti visas JT valstybes nares suteikti visus reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant padėti vietos gyventojams per ginkluotus konfliktus ir pabėgėliams ir primygtinai raginti visas JT valstybes nares vykdyti finansinius įsipareigojimus, prisiimtus Jungtinių Tautų atžvilgiu;
   e) palaikyti Irano ir JT Saugumo Tarybos narių bei Vokietijos branduolinį susitarimą, – tai yra svarbus tarptautinės ir ypač ES diplomatijos laimėjimas, – ir toliau daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms, kad jos užtikrintų praktinį įgyvendinimą;
   f) naudojantis visomis turimomis priemonėmis gerinti valstybinių ir nevalstybinių subjektų veiksmų atitiktį tarptautinei humanitarinei teisei; remti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto vadovaujamus veiksmus siekiant sukurti veiksmingą atitikties tarptautinei humanitarinei teisei stiprinimo mechanizmą;
   g) siekti, kad būtų prisiimti tvirtesni daugiašaliai įsipareigojimai siekiant rasti dabartinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, ypač Sirijoje, Irake, Jemene ir Libijoje, ilgalaikius, tvarius ir taikius politinius sprendimus; aktyviau dėti diplomatines pastangas siekiant išspręsti įšaldytus konfliktus visame pasaulyje; toliau remti JT specialiųjų įgaliotinių darbą, veiksmus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama išspręsti šiuos konfliktus; raginti tarptautinę bendruomenę toliau teikti humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą, siekiant pagerinti humanitarinę padėtį, ir dėti pastangas siekiant nedelsiant nutraukti smurtą; užkirsti kelią bet kokiems tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimams, įskaitant tiesioginius išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą ir civilius gyventojus, ir griežtai pasmerkti tokius pažeidimus Sirijoje;; primygtinai raginti visas JT valstybes nares suteikti visus reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant padėti regionų, kuriuose vyksta konfliktai, gyventojams; remti JT sutelktas pastangas siekiant rasti tvarų konflikto Sirijoje ir Irake sprendimą ir toliau remti ES vaidmenį humanitarinės pagalbos srityje ir ES regioninę iniciatyvą; primygtinai raginti tarptautinę bendruomenę padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų griežtai nuteisti už Sirijos konflikto metu padarytus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą atsakingi asmenys pagal jų nacionalines teismų sistemas, tarptautiniuose teismuose arba ad hoc tribunoluose; remti JT taikos plano iniciatyvą Jemene ir nedelsiant reaguoti į tebesitęsiančią humanitarinę krizę; ragina visas suinteresuotąsias šalis paisyti visų Jemeno piliečių žmogaus teisių ir laisvių ir pabrėžti, kaip svarbu gerinti visų taikos ir humanitarinėse misijose dirbančių asmenų saugumą šalyje; skatinti Irano ir Saudo Arabijos draugiškų santykių politiką, kuri būtina siekiant sumažinti įtampą regione ir išspręsti konfliktus Jemene ir kitose šalyse; toliau skatinti tokius veiksmus siekiant naikinti pagrindines terorizmo ir ekstremizmo, keliančių grėsmę tarptautiniam saugumui ir regioniniam stabilumui, priežastis; raginti suteikti didesnę paramą JT remiamai Libijos vyriausybei ir atlikti pagrindinė vaidmenį stabilizuojant Libiją ir išsaugant jos vieningumą ir teritorinį vientisumą pagal Libijos politinį susitarimą; pakartoti, kad nedelsiant reikia suvienyti visas teisėtoms civilinės valdžios institucijoms pavaldžias ginkluotąsias pajėgas, kaip išdėstyta Libijos politiniame susitarime; atnaujinti paramą JT specialiojo Artimųjų Rytų taikos proceso koordinatoriaus ir JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Vakarų Sacharai pastangoms siekiant išspręsti šiuos ilgai trunkančius konfliktus; raginti įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų;
   h) remti derybas Sirijos viduje, vykdomas vadovaujantis Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2254 (2015); pabrėžti, jog suinteresuotosios šalys turėtų siekti bendrojo susitarimo, kuris apimtų politinį dokumentų rinkinį, kad derybomis pasiektą pereinamąjį politinį procesą būtų galima įgyvendinti pagal aiškų rezoliucijoje Nr. 2254 (2015) išdėstytą eiliškumą ir terminus; pabrėžti, jog siekiant šio tikslo susiformavo aiški keturių krypčių darbotvarkė; pareikšti susirūpinimą, kad nuolatinės kovos Sirijoje kenkia 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusiam paliaubų režimui ir turi didelių neigiamų padarinių Sirijos civilių gyventojų saugumui, galimybėms gauti humanitarinę pagalbą ir menkina impulsą vykdyti politinį procesą; pritarti JT generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Sirijai raginimui, adresuotam paliaubas Sirijoje garantuojančioms valstybėms, kad jos imtųsi skubių veiksmų paliauboms išlaikyti;
   i) vykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl Vakarų Sacharos;
   j) užtikrinti, kad JT Generalinė Asamblėja, bendradarbiaudama su ES ir JAV, numatytų visas priemones, skirtas užtikrinti, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįstas spendimas, pagal kurį būtų laikomasi 1967 m. nustatytų sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė ir viena šalia kitos taikiai bei saugiai egzistuotų Izraelio valstybė su saugiomis ir pripažintomis sienomis ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė, būtų tvarus ir veiksmingas;
   k) raginti suteikti daugiau paramos ir galių Irako institucijoms ir priminti, kad būtina stengtis sukurti įtraukesnę visuomenę ir reintegruoti visas etnines ir religines mažumas, kurios buvo perkeltos, taip pat ir Šiaurės Irake ir baigus karinę operaciją Mosule ir aplink jį, kur turi būti rastas taikus ir įtraukus pokonfliktinis sprendimas; priminti, kad nuolatinė civilių apsauga ir tarptautinės humanitarinės teisės (THT) laikymasis įgyvendinant karines strategijas Irake turi kritinę reikšmę;
   l) toliau atremti pagrindines grėsmes saugumui Sahelio, Sacharos ir Čado ežero, Didžiųjų Ežerų ir Somalio pusiasalio regionuose ir taip kovoti su terorizmo grėsme, kurią kelia ISIL / „Da’esh“ ir tinklui „Al-Qaeda“ priklausantys padaliniai, taip pat grupuotė „Boko Haram“ ar bet kurios kitos susijusios teroristinės grupuotės;
   m) veikti išvien su visa tarptautine bendruomene siekiant išspręsti humanitarines ir saugumo krizes, kurios kelia grėsmę Afrikos žemynui, ypač Somalyje, Pietų Sudane, Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje, Nigerijoje, Burundyje ir apskritai Didžiųjų Ežerų regione; raginti JT valstybes nares padidinti paramą siekiant, kad Afrikos Sąjungos vaidmuo ir nuosavi pajėgumai tarpininkaujant ir valdant krizes didėtų, tuo pačiu metu siekti papildomumo JT Taikos stiprinimo paramos biuro pastangoms; remiantis savo naujais įgaliojimais, užtikrinti, kad kuo skubiau būtų patvirtinta misija MONUSCO, ir, visų pirma, įgyvendintas 2016 m. gruodžio 31 d. susitarimas;
   n) raginti tarptautinę bendruomenę suvienyti pastangas siekiant valdyti dabartinę politinę krizę Kongo Demokratinėje Respublikoje ir išvengti valstybės žlugimo šalyje;
   o) pabrėžti, kaip svarbu daugiau investuoti į konfliktų prevenciją atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip politinė ar religinė radikalizacija, su rinkimais susijęs smurtas, gyventojų perkėlimas ar klimato kaita;
   p) atkreipti JT, visų pirma Saugumo Tarybos, narių dėmesį į išaugusią įtampą tarp kai kurių Vakarų Balkanų šalių; primygtinai raginti savo lyderius parodyti susivaldymą įgyvendinant savo regioninę politiką, o ES ir JT – toliau visapusiškai dalyvauti siekiant dvišalių nesutarimų ilgalaikių sprendimų, be kita ko, prireikus imantis tarpininkų vaidmens; smerkti Rusijos veiksmus Vakarų Balkanuose, dėl kurių kyla grėsmė, kad šio regiono šalyse bus destabilizuotas trapus reformų procesas ir bus pakenkta šių šalių siekiams, susijusiems su ES ir NATO;
   q) toliau skatinti JT pastangas užtikrinti taiką Afganistane ir išspręsti nestabilios saugumo padėties šalyje problemą;
   r) griežtai pasmerkti Šiaurės Korėjos vadovybės veiksmus, kurie kelia grėsmę taikai ir saugumui Korėjos pusiasalyje ir už jo ribų; ragina Kiniją, kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę, dar labiau spausti Šiaurės Korėjos režimą, kad jis deeskaluotų savo agresyvius veiksmus, keliančius grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui; parengti ir įgyvendinti griežtus atsakomuosius veiksmus, grindžiamus plačiu ir pakankamai tvirtu tarptautiniu sutarimu, siekiant atgrasinti Šiaurės Korėjos režimą nuo tolesnio priešiškų branduolinių pajėgumų plėtojimo ir ekstrateritorinių žmogžudysčių, išpuolių ir žmonių grobimo vykdymo;
   s) primygtinai raginti JT Generalinę Asamblėją ir JT Saugumo Tarybą aptarti įtampą Pietų Kinijos jūroje, siekiant skatinti visas suinteresuotąsias šalis užbaigti derybas dėl elgesio kodekso;
   t) palankiai vertinti JT Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją Nr. 2307 (2016) ir pasveikinti Kolumbijos vyriausybę ir gyventojus dėl jų pastangų siekiant taikos;
   u) labai padidinti valstybių narių paramą JT taikos palaikymo ir taikos kūrimo operacijoms, kurios apima žmogaus teisių komponentą ir aiškias pasitraukimo strategijas, ypač teikiant personalą ir įrangą, ir plėsti ES tarpininko vaidmenį šioje srityje; užtikrinti didesnį šios paramos ir įnašo matomumą; toliau kurti procedūras, pagal kurias, siekiant remti JT operacijas, būtų panaudojama ES bendra saugumo ir gynybos politika, kartu pakankamai dėmesio skiriant kelioms sudėtingo krizių valdymo dimensijoms, pvz., žmogaus teisėms, darniam vystymuisi ir pagrindinėms masinės migracijos priežastims; remti siekį reformuoti naudojimąsi veto teise JT Saugumo Taryboje tais atvejais, kai esama karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymų;
   v) remti JT generalinio sekretoriaus pastangas didinti JT dalyvavimą derybose dėl taikos;
   w) remti visapusišką JT Saugumo Tarybos rezoliucijų dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą; raginti skatinti moterų, kaip aktyvių veikėjų, visapusišką dalyvavimą vienodomis teisėmis; skatinti moterų aktyvų dalyvavimą konfliktų prevencijos bei sprendimo procese ir kovojant su smurtiniu ekstremizmu; priminti, kad seksualinis smurtas, pvz., išžaginimas, naudojamas kaip karo taktika ir laikomas karo nusikaltimu; užtikrinti saugią medicinos pagalbą išžaginimo per karą atvejais; raginti stiprinti moterų ir mergaičių apsaugą per konfliktus, ypač atsižvelgiant į seksualinį smurtą, remti ir stiprinti pasinaudojant JT dedamas tarptautines pastangas siekiant nutraukti vaikų naudojimą ginkluotuose konfliktuose ir užtikrinti analizę atsižvelgiant į lytį ir lyčių bei žmogaus teisių aspektų integravimą į visą JT veiklą; ragina parengti rodiklius moterų dalyvavimo stiprinant taiką ir saugumą pažangai išmatuoti;
   x) skubiai, nedelsiant atsižvelgti į visus 2015 m. gegužės 15 d. JT vertinimo ataskaitos dėl vykdymo užtikrinimo ir žalos ištaisymo pagalbos veiklos, susijusios su taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų ir susijusių darbuotojų vykdytu seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta, aspektus ir nustatyti veikiančius ir skaidrius priežiūros ir atskaitomybės mechanizmus, susijusius su tariamais pažeidimais; raginti nedelsiant ištirti bet kokius kariuomenės ir civilių darbuotojų įvykdytus seksualinio smurto veiksmus, vykdyti už juos baudžiamąjį persekiojimą ir paskelbti nuosprendžius;
   y) toliau stiprinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principo, kaip svarbaus JT valstybių narių darbo principo konfliktų sprendimo, žmogaus teisių ir vystymosi srityje, vaidmenį; toliau remti pastangas, kuriomis siekiama išsamesnio atsakomybės užtikrinti apsaugą principo taikymo, ir remti JT jai toliau atliekant esminį vaidmenį padedant šalims įgyvendinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principą, kad būtų paisoma žmogaus teisių, laikomasi teisinės valstybės principo ir tarptautinės humanitarinės teisės; propaguoti plačią žmogiškojo saugumo koncepcijos ir atsakomybės užtikrinti apsaugą principo apibrėžtį;
   z) skatinti visas JT valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo;
   aa) pradėti viešas ir išsamias diskusijas su visais JT Generalinės Asamblėjos nariais dėl konstitucinių apribojimų laikymosi vykdant prezidentinius įgaliojimus visame pasaulyje svarbos;
  

Kova su terorizmu

   ab) pakartoti, kad vienareikšmiškai smerkia terorizmą ir visapusiškai remia veiksmus, kuriais siekiama nugalėti ir pašalinti teroristines organizacijas, ypač ISIL / „Da’esh“, kurios kelia akivaizdžią grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui; primygtinai teigia, kad visos kovos su terorizmu priemonės turėtų visapusiškai atitikti tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę;
   ac) remti JT siekiant, kad kova su terorizmu būtų svarbiausias jos prevencijos darbotvarkės elementas, laikantis ES įsipareigojimo dėl prevencinių priemonių siekiant kovoti su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu; stiprinti bendras ES ir JT pastangas kovojant su pagrindinėmis ekstremalaus smurto ir terorizmo priežastimis, kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir plėtojant mokslinius tyrimus ir stiprinant gebėjimus kibernetinės gynybos srityje; skatinti švietimą, kaip priemonę siekiant užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui, ir remtis esamomis taikos kūrimo iniciatyvomis, kurias parengė vietos subjektai, kad būtų sukurti, įgyvendinti ir plėtojami metodai, kuriuos taikant kovojama su radikalizacija ir teroristų verbavimu, kartu skatinant tarptautinius veiksmus, kuriais už smurtą atsakingiems asmenims būtų įvykdytas teisingumas; pritarti didesniam ES indėliui į JT pajėgų stiprinimo iniciatyvas, susijusias su kova su užsienio kovotojais ir smurtiniu ekstremizmu;
   ad) dėti daugiau pastangų siekiant suvaržyti verbavimą ir kovoti su teroristų propaganda, vykdoma ne tik socialinės žiniasklaidos platformose, bet ir pasitelkiant radikalių pažiūrų neapykantą kurstančių pamokslininkų tinklus; remti veiksmus, kuriais stiprinamas radikalizacijos požiūriu pažeidžiamų bendruomenių, į kurias nukreipta ekstremistinė propaganda, atsparumas, t. y., be kita ko, šalinti radikalizaciją skatinančias ekonomines, socialines, kultūrines ir politines priežastis; remti kovą su radikalizacija ir deradikalizavimo politiką, laikantis JT veiksmų plano dėl smurtinio ekstremizmo prevencijos; priminti, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo laikymosi skatinimas ir apsauga yra itin svarbūs kovos su terorizmu politikos priemonių aspektai;
   ae) bendradarbiauti su JT Generaline Asamblėja siekiant kovoti su terorizmo finansavimu ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant nustatomi teroristai ir teroristinės organizacijos, taip pat stiprinti turto įšaldymo mechanizmus visame pasaulyje, kartu laikantis tarptautinių tinkamo proceso ir teisinės valstybės standartų;
   af) stiprinti tarptautinės policijos, teisinio ir teisminio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu veiksmingumą; šiuo klausimu teigiamai vertina JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2322 (2016) ir pabrėžia, kad reikia pagreitinti tarptautinio teisminio bendradarbiavimo procesus, stiprinti galiojančius tarptautinio policijos bendradarbiavimo mechanizmus ir atnaujinti centrinių ir teisminių institucijų ryšių tinklą;
  

Ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas

   ag) remti JT pastangas siekiant išvengti to, kad nevalstybiniai subjektai ir teroristinės grupuotės kurtų ir gamintų masinio naikinimo ginklus ir jų siuntimo į taikinį sistemas, juos įsigytų ar perduotų; primygtinai raginti visapusiškai laikytis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos ir Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos ir aktyviai imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama visuotinio nusiginklavimo;
   ah) propaguoti visapusišką Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą ir skatinti visas JT valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti šią sutartį;
   ai) numatyti efektyvesnių veiksmų, kuriais būtų kovojama su ginklų ir šaudmenų, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus, nukreipimu ir neteisėta prekyba jais, ypač sukuriant ginklų sekimo sistemą; prašyti ES valstybių narių aktyviai imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama visuotinio nusiginklavimo;
   aj) ypatingą dėmesį atkreipti į technologinę robotų naudojimo ginklams pažangą, ypač į ginkluotus robotus, bepiločius orlaivius ir jų atitiktį tarptautinei teisei; sukurti teisinę bepiločių orlaivių ir ginkluotų robotų naudojimo sistemą, kuri atitiktų galiojančią tarptautinę humanitarinę teisę, kad šios technologijos valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai nenaudotų neteisėtai veiklai;
  

Migracija

   ak) raginti stiprinti pasaulinį atsaką į migraciją, remiantis sėkmingu 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimu siekiant spręsti didelių pabėgėlių ir migrantų srautų problemą, spręsti kylančius uždavinius ir saugumo problemas, nulemtas neteisėtos migracijos aspektų, pvz., neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis, ir dėti pastangas siekiant sudaryti teisėtos migracijos galimybes; pabrėžia, jog reikia veiksmingai ir skubiai įsipareigoti naikinti pagrindines humanitarinės krizės ir precedento neturinčių migracijos ir pabėgėlių srautų priežastis;
   al) skatinti teikti didesnę paramą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) darbui įgyvendinant jo tarptautinius pabėgėlių apsaugos įgaliojimus, susijusius ir su pažeidžiamomis grupėmis, kaip antai moterys, vaikai ir neįgalieji; atkreipti dėmesį į nepaprastai didelį finansavimo trūkumą, atsižvelgiant į UNHCR biudžeto poreikius ir gautas lėšas, ir prašyti parodyti didesnį pasaulinį solidarumą; raginti, siekiant užtikrinti UNHCR veiklą, padidinti jo pagrindinių funkcijų finansavimą JT nuolatinio biudžeto lėšomis; raginti politiniu požiūriu dalyvauti vykdant konkrečius solidarumo veiksmus, kuriais būtų remiama Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų, šiuos veiksmus finansuoti ir jų imtis;
   am) propaguoti ir apsaugoti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teises; raginti panaikinti JT valstybių narių teisės aktus, kuriais žmonės laikomi nusikaltėliais dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, ir skatinti tarptautinius veiksmus, kuriais kovojama su homofobiniais ir transfobiniais neapykantos nusikaltimais;
   an) propaguoti nuomonės ir saviraiškos principus, kaip paminėta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje, ir jų paisyti ir pabrėžti laisvos spaudos svarbą sveikoje visuomenėje ir kiekvieno piliečio vaidmenį joje;
   ao) vadovaujantis Vaiko teisių konvencija raginti stiprinti vaikų apsaugos sistemas ir remti konkrečias priemones pabėgėlių ir migrantų vaikų interesams ginti;
   ap) prašyti, kad būtų dedama daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, ypač kovoti su nusikaltėlių tinklais laiku ir veiksmingai pasikeičiant svarbia žvalgybos informacija; patobulinti metodus, skirtus aukoms nustatyti ir apsaugoti, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant sekti, konfiskuoti ir susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą šiame sektoriuje; primygtinai tvirtinti JT lygmeniu, kad svarbu ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir ją papildantį Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru ir Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja;
  

Žmogaus teisės, demokratija ir teisinės valstybės principas

   aq) primygtinai raginti visas valstybes, įskaitant ES valstybes nares, skubiai ratifikuoti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvųjį protokolą, kuriuo nustatomi skundų pateikimo ir tyrimo mechanizmai;
   ar) raginti visas valstybes, ypač ES valstybes nares, aktyviai dalyvauti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biure Ženevoje vyksiančiose derybose dėl tarptautinės privalomos Sutarties dėl tarpvalstybinių korporacijų ir žmogaus teisių;
   as) aiškiai ir tvirtai pakartoti, kad visos žmogaus teisės, dėl kurių susitarta pagal JT konvencijas, yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios ir kad reikia užtikrinti šių teisių paisymą; raginti žmogaus teises ir pagrindines laisves labiau apsaugoti kiekvienu jų išraiškos aspektu, taip pat kai naudojamasi naujomis technologijomis; toliau raginti visas JT valstybes nares pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti įvairias žmogaus teisių konvencijas ir laikytis šiose priemonėse numatytų savo įsipareigojimų teikti ataskaitas; raginti apsaugoti nuomonės laisvę ir saviraiškos laisvę; pabrėžti laisvos žiniasklaidos svarbą;
   at) raginti visas JT valstybes nares įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo rekomendacijas dėl šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų; skatinti, stiprinti ir integruoti veiklą, kuria remiama moterų ir vyrų lygybė; raginti suteikti daugiau galių moterims ir mergaitėms, stiprinant moterų lyderystę ir dalyvavimą priimant sprendimus visais lygmenimis, ir skirti ypatingą dėmesį siekiant įtraukti mažumų moteris; raginti panaikinti visą smurtą prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminaciją, taip pat atsižvelgiant į diskriminaciją dėl lytinės tapatybės ir lyties raiškos; propaguoti vaiko teises, ypač užtikrinant jų galimybes įgyti išsilavinimą ir į ginkluotas grupuotes užverbuotų vaikų reabilitaciją ir reintegraciją, taip pat panaikinant vaikų darbą, kankinimą, vaiko raganavimo problemą, prekybą vaikais, vaikų santuokas ir seksualinį išnaudojimą; aktyviai skatinti remti tolesnius veiksmus kovojant su LGBTI asmenų teisių pažeidimais; padėti atidžiai stebėti LGBTI asmenų ir LGBTI žmogaus teisių gynėjų padėtį šalyse, kuriose galioja LGBTI nepalankūs teisės aktai;
   au) toliau propaguoti religijos ar tikėjimo laisvę; raginti dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinių ir kitų mažumų teises; raginti geriau užtikrinti religinių ir etninių mažumų apsaugą nuo persekiojimo ir smurto; raginti panaikinti įstatymus, kuriais kriminalizuojama šventvagystė ar apostazė ir kurie naudojami kaip pretekstas siekiant persekioti religines mažumas ir netikinčiuosius; remti specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais darbą; aktyviai siekti, kad JT pripažintų religinių, etninių ir kitų mažumų genocidą, kurį įvykdė grupuotė ISIL / „Da’esh“, ir kad Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) būtų perduotos bylos dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir genocido; remti JT darbą, kuriuo siekiama panaikinti kankinimus ir kitą žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ar baudimą, kolektyvines mirties bausmes ir kitas mirties bausmes, taip pat už su narkotikais susijusius nusikaltimus;
   av) priminti, kad vienareikšmiškai smerkia visus smurto prieš žmogaus teisių gynėjus, informatorius, žurnalistus ar tinklaraštininkus, jų puldinėjimo, bauginimo ar persekiojimo veiksmus; pritarti, kad būtų paskirtas JT Generalinio Sekretoriaus specialusis įgaliotinis žurnalistų saugumo klausimais;
   aw) priminti JT Generalinės Asamblėjos pareigą renkant JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) nares atsižvelgti į tai, ar kandidatės laikosi žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos, teisinės valstybės ir demokratijos principų; raginti parengti aiškius, rezultatais pagrįstus žmogaus teisių paisymo kriterijus, taikytinus JT ŽTT narėms;
   ax) stiprinti TBT vaidmenį ir tarptautinę baudžiamojo teisingumo sistemą, kad būtų skatinama atskaitomybė ir panaikintas nebaudžiamumas; raginti visas JT valstybes nares ratifikuojant Romos statutą prisijungti prie TBT ir skatinti ratifikuoti Kampalos pakeitimus; suteikti TBT tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą;
   ay) primena ES poziciją dėl visiško mirties bausmės netoleravimo; išlaikyti tvirtą įsipareigojimą skatinant panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje; ragina paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą ir toliau siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo; imtis iniciatyvos siekiant skatinti tarptautinę sistemą dėl kovos su kankinimo ir mirties bausmės vykdymo priemonėmis, kuri būtų grindžiama patirtimi, įgyta taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1236/2005 šiuo klausimu;
   az) raginti aktyviau dalyvauti propaguojant teisinės valstybės principą, tarpdisciplininį dalyką, susiejantį visus tris JT ramsčius: taiką ir saugumą, žmogaus teises ir vystymąsi; bendradarbiauti su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru siekiant primygtinai raginti Venesuelos valdžios institucijas paleisti visus politinius kalinius ir laikytis valdžios atskyrimo principo;
   ba) remti JT pastangas diegti tarptautinę sporto ir žmogaus teisių sistemą, kuri padėtų užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, susijusiems su dideliais sporto renginiais, tuos pažeidimus stebėti ir atitaisyti jų padarytą žalą;
   bb) toliau remti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro darbą, kuriuo didinama atskaitomybė ir gerinamos galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis asmenims, nukentėjusiems nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų, kad būtų lengviau sukurti sąžiningą ir veiksmingesnę šalių viduje prieinamų teisių gynimo priemonių sistemą, ypač tais atvejais, kai žmogaus teisės šiurkščiai pažeidžiamos verslo sektoriuje; raginti visas vyriausybes vykdyti savo pareigas siekiant užtikrinti žmogaus teisių paisymą, nukentėjusiųjų galimybę kreiptis į teismą, nes šie nukentėję asmenys susiduria ir su praktiniais, ir su teisiniais iššūkiais mėgindami pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis tuomet, kai žmogaus teisės pažeidžiamos verslo srityje;
  

Vystymasis

   bc) atkreipti dėmesį į ES vadovaujamą vaidmenį procese, po kurio JT Generalinė Asamblėja 2015 m. rugsėjo mėn. patvirtino Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (Darbotvarkė iki 2030 m.) ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT); imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą Darbotvarkės iki 2030 m. ir 17 DVT įgyvendinimą, nes tai yra svarbios priemonės siekiant prevencijos ir darnaus vystymosi; imtis veiksmų, kad būtų pagerintas būsimų kartų gyvenimas, taip pat skatinti ir remti šalis, kad jos prisiimtų atsakomybę ir sukurtų nacionalines sistemas, skirtas 17 DVT įgyvendinti; skatinti JT valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su paramos vystymuisi išlaidomis, ir raginti patvirtinti patikimą rodiklių sistemą ir naudoti statistinius duomenis pažangai stebėti ir atskaitomybei užtikrinti vertinant padėtį besivystančiose šalyse, stebėti pažangą ir užtikrinti atsakomybę; pabrėžia, kad, siekiant tiksliau įvertinti besivystančių šalių faktinę padėtį ir veiksmingai kovoti su skurdu ir remti darnų vystymąsi, ypač vidutines pajamas gaunančiose šalyse, reikia atsižvelgti ne tik į BVP, bet ir į kitus rodiklius; raginti įgyvendinti visą ES apimančias iniciatyvas siekiant skatinti ir apsaugoti moterų teises; ragina visapusiškai įgyvendinti Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, taip pat politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui;
   bd) toliau stengtis pasiekti politikos suderinamumą vystymosi labui visose ES politikos priemonėse, – tai itin svarbu norint įgyvendinti DVT, – ir JT lygmeniu daryti spaudimą, kad pagal tikslą Nr. 17.14 būtų pasiektas didesnis politikos suderinamumas; remti JT siekius dėti daugiau pastangų, kad būtų teikiama integruota ir koordinuojama politinė parama Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui, ir atitinkamai skatinti JT plėtojimo sistemą, kuri veiktų labiau integruotai – būtų sustiprintas agentūrų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendras projektų įgyvendinimas, ypač stiprinant saugumo ir vystymosi sąsają; raginti JT sistemingai integruoti gebėjimų stiprinimo ir gero valdymo klausimus į ilgalaikes vystymosi strategijas, siekiant panaikinti skurdą ir badą, veiksmingai užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti atsparumą siekiant skatinti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai darnų vystymąsi, kovoti su socialine nelygybe ir teikti humanitarinę pagalbą gyventojams; pabrėžti, kad galimybė naudotis saugiu, patikimu bei prieinamu vandens tiekimu ir tinkamomis sanitarijos paslaugomis padeda kelti gyvenimo lygį, išplečia vietos ekonomiką ir skatina kurti oresnio darbo vietas;
   be) primygtinai reikalauti, kad aukšto lygio politinis forumas darnaus vystymosi tema taptų pagrindiniu sprendimų priėmimo organu, kompetentingu užtikrinti nuoseklią, veiksmingą ir įtraukią tolesnę veiklą ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo peržiūrą; pripažinti reikšmingą pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos subjektų vaidmenį sėkmingai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant DVT; pripažinti naudingą DVT vaidmenį ir poveikį tarptautinei taikai ir saugumui;
  

Klimato kaita

   bf) užtikrinti, kad kovojant su klimato kaita ES išliktų pirmose gretose ir toliau šioje srityje bendradarbiautų su JT; raginti visas JT valstybes nares laikytis Paryžiaus susitarimo ir užtikrinti, kad sparčiai būtų įgyvendinti sprendimai, priimti per 2015 m. JT klimato kaitos konferenciją;
   bg) artimai bendradarbiauti su mažomis salų valstybėmis ir kitomis šalimis, susiduriančiomis su sunkiausiais klimato kaitos padariniais, siekiant užtikrinti, kad į jų balsą ir jų poreikius būtų atsižvelgiama įvairiuose JT forumuose;
  

Europos Sąjunga ir JT sistemos reforma

   bh) raginti ES valstybes nares glaudžiau koordinuoti savo veiksmus Jungtinių Tautų sistemos organuose ir institucijose ir dar labiau stengtis sustiprinti ES, kaip stebėtojos, statusą tam tikrose JT pavaldžiose organizacijose; stiprinti ryšių palaikymą ir užtikrinti, kad valstybių narių pozicijos būtų vis labiau koordinuojamos ES lygmeniu; siekti derinti pozicijas su šalimis kandidatėmis, šalimis partnerėmis ir kitomis panašiai mąstančiomis valstybėmis;
   bi) dėti pastangas siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, remiant tarptautinės mokesčių institucijos JT sistemoje sukūrimą; kovoti su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu taikant automatinį keitimąsi informacija mokesčių klausimais ir sudarant bendrą pasaulinį mokesčių rojų juodąjį sąrašą;
   bj) aktyviai remti išsamią JT Saugumo Tarybos reformą remiantis plataus masto bendru sutarimu, kad būtų geriau atspindima nauja pasaulio tikrovė ir būtų veiksmingiau sprendžiami dabartiniai ir būsimi saugumo uždaviniai; siekti ilgalaikio ES tikslo turėti vietą reformuotoje JT Saugumo Taryboje; primygtinai raginti JT Saugumo Tarybos nares susilaikyti nuo veto teisės naudojimo tais atvejais, kai sprendžiama dėl įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui; skatinti JT Generalinės Asamblėjos darbo pagyvinimą ir didesnį visų JT institucijų veiksmų koordinavimą bei nuoseklumą, nes taip būtų padidintas sistemos efektyvumas, veiksmingumas, teisėtumas, skaidrumas, atskaitomybė, gebėjimai ir reprezentatyvumas ir taip būtų galima greičiau reaguoti į pasaulines problemas;
   bk) tvirtai remti naujai išrinkto JT generalinio sekretoriaus reformų darbotvarkę; raginti suteikti postūmį JT taikos ir saugumo struktūros, taip pat Sekretoriato veikimo ir sandaros reformai – supaprastinimui, decentralizavimui ir lankstumui, taip pat finansinės organizacijos supaprastinimui; sukurti veiksmingą JT informatorių apsaugos sistemą;
   bl) aktyviai remti JT generalinio sekretoriaus pastangas JT būstinės lygmeniu į aukščiausias vadovaujamas pareigas skirti daugiau moterų;
   bm) skatinti diskusijas parlamentų ir regioninių asamblėjų vaidmens JT sistemoje tema ir Jungtinių Tautų Parlamentinės Asamblėjos įsteigimo tema, kad būtų stiprinamas organizacijos demokratinis profilis ir vidaus demokratinis procesas, o pasaulio pilietinė visuomenė galėtų būti tiesiogiai įtraukiama į sprendimų priėmimo procesą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai ir susipažinti Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0089.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0201.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0317.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0051.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0422.


ES pramonės strategijos parengimas kaip strateginis prioritetas augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti
PDF 260kWORD 44k
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (2017/2732(RSP))
P8_TA(2017)0305RC-B8-0440/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 173 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV ir Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko J. C. Junckerio politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pramonės konkurencingumo darbotvarkės, dėl Europos pramonės skaitmeninės pertvarkos ir dėl dokumentų rinkinio „Bendrosios skaitmeninės rinkos technologijos ir viešųjų paslaugų modernizavimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas dėl būsimos ES pramonės politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ratifikuotą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (O-000047/2017 – B8-0319/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Europos pramonė daugelyje pramonės sektorių pirmauja pasaulyje, jos eksporto mastas sudaro daugiau kaip pusę Europos eksporto, jai skiriama maždaug 65 proc. investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, joje sukurta daugiau kaip 50 mln. darbo vietų (tiesiogiai ir netiesiogiai, t. y. 20 proc. Europos darbo vietų);

B.  kadangi Europos gamybos pramonės indėlis į ES BVP per pastaruosius 20 metų sumažėjo nuo 19 proc. iki mažiau nei 15,5 proc., be to, per minėtąjį laikotarpį sumažėjo šios pramonės indėlis į darbo vietų kūrimą ir investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

C.  kadangi būtina stiprinti mūsų pramonės pagrindą, kad ES būtų išlaikytos žinios ir praktinė patirtis;

D.  kadangi ES politika turi sudaryti sąlygas, kad Europos pramonė galėtų išlaikyti savo konkurencingumą ir pajėgumą investuoti Europoje, spręsti klausimus, susijusius su socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais, įskaitant klimato kaitą, ir kartu išlikti lyderė socialinės ir aplinkosaugos atsakomybės požiūriu;

E.  kadangi žiedinė ekonomika gali daryti didelį teigiamą poveikį Europos reindustrializacijai ir suvartojamo elektros energijos kiekio bei priklausomybės nuo trečiųjų šalių žaliavų mažinimui ir kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą yra svarbi varomoji jėga skatinant pramonės atnaujinimą, galintį sudaryti sąlygas teigiamų ciklų kartojimuisi;

F.  kadangi plataus užmojo inovacijų politika, kuria remiama aukštos kokybės, novatoriškų, efektyviai energiją naudojančių produktų gamyba ir skatinami tvarūs procesai, suteiks ES galimybę didinti savo konkurencingumą pasaulio mastu; kadangi inovacijos, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumas ir įgūdžių atnaujinimas – tai būtini tvaraus ekonomikos augimo elementai; kadangi novatoriška pramonė labai priklauso nuo ES mokslinių tyrimų pajėgumų, mokslinių tyrimų pažangos ir visų pirma bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje;

G.  kadangi Europos pramonė (tiek smulkaus, tiek stambaus masto) susiduria su pasauline konkurencija ir kadangi integruota ir veikianti vidaus rinka bei atvira ir sąžininga prekyba su trečiosiomis šalimis yra labai svarbios ES pramonei, turint omenyje tai, kad sąžininga prekyba pramonės produktais turi būti vykdoma laikantis ES standartų;

H.  kadangi mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro didžiąją daugumą Europos įmonių ir yra pagrindinė varomoji ES pramonės jėga, dėl pasaulinių ekonomikos pokyčių ir finansinių bei administracinių kliūčių kyla didžiulių iššūkių;

I.  kadangi moterys verslininkės sudaro tik 31 proc. ES savarankiškai dirbančių asmenų ir 30 proc. pradedančiųjų verslininkų ir pramonės sektoriuje joms šiuo metu nepakankamai atstovaujama, visų pirma su mokslu ir inžinerija susijusiose bei vadovaujamosiose pareigose;

J.  kadangi dabar daugiau kaip 60 proc. visų įmonių yra šeimos verslas ir tos įmonės sukuria iki 50 proc. visų Europos Sąjungos privačiojo sektoriaus darbo vietų;

K.  kadangi paramos pramonės skaitmeninimui strategija yra labai svarbi siekiant užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą;

L.  kadangi ES finansavimo priemonės ir programos yra strategiškai svarbios skatinant konkurencingumą, pritraukiant investicijų į ES ir vengiant investicijų nutekėjimo;

1.  pabrėžia esminę pramonės, kaip tvaraus ekonomikos augimo, užimtumo ir inovacijų Europoje variklio, svarbą;

2.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir atnaujinti technologinį pagrindą Europoje, ir kartu primena ES tikslą užtikrinti, kad iki 2020 m. 20 proc. Sąjungos BVP būtų gauta iš pramonės;

3.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis iki 2018 m. pradžios parengti Sąjungos nuoseklią ir išsamią pramonės politikos strategiją ir veiksmų planą, kurie būtų orientuoti į Europos reindustrializaciją, kartu su tikslais, rodikliais, priemonėmis ir tvarkaraščiais; ragina Komisiją šią strategiją grįsti pramonės politikos integravimo į ES strategines politikos iniciatyvas poveikio vertinimu ir plataus masto dialogu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be to, visose pagrindinėse politinėse iniciatyvose atsižvelgti pramonės konkurencingumo ir tvarumo aspektus; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia Sąjungos strategija turi būti pagrįsta, inter alia, skaitmeninimu, efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo ekonomika, taip pat gyvavimo ciklo bei žiedinės ekonomikos požiūriu;

4.  mano, kad Europos reguliavimo sistema ir viešosios bei privačios investicijos turėtų sudaryti sąlygas pramonės įmonėms prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių ir imtis išankstinių veiksmų siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, regionų konvergencijos ir teritorinės sanglaudos;

5.  atkreipia dėmesį į MVĮ, pagrindinės varomosios ES pramonės jėgos, vaidmenį ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti tvirtas vertės grandines tarp MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių įmonių, o ES pramonės politiką reikia vykdyti taip, kad ji būtų palanki MVĮ ir kad būtų sprendžiami joms tenkantys uždaviniai; pabrėžia, kad reikia remti verslui palankios aplinkos kūrimą užtikrinant visoms ES MVĮ, startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms, jauniesiems verslininkams, visų pirma inovatyviausiose srityse, ir socialinės ekonomikos įmonėms vienodas veiklos sąlygas;

6.  pabrėžia, kad konkurencingumo grupės, verslo tinklai ir skaitmeninių inovacijų centrai yra labai naudingos priemonės atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams suburti; ragina ES remti viešąsias investicijas į inovacijas, nes jos turi strateginę reikšmę šioje srityje; prašo Komisijos remti šias grupes ir jų bendradarbiavimą Europos lygmeniu, užtikrinant MVĮ, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimą regionų ir vietos lygmeniu; ragina Komisiją plėtoti pažangiosios specializacijos platformas ir taip skatinti tarpsektorinius ir tarpdisciplininius ryšius; pabrėžia būtinybę stiprinti regionų bendradarbiavimą, siekiant plėtoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir steigti tarpsektorinius inovacijų aljansus;

7.  ragina Komisiją nustatyti iššūkius ir kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkėmis norinčios tapti moterys, ir skatinti bei remti moterų lyderystę ir kovos su nelygybe darbo užmokesčio ir galimybės eiti bet kokias pareigas srityse būdus;

8.  yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumo ir tvarumo požiūriu ES pramonė turėtų būti laikoma strategine vertybe; pabrėžia, kad tik turėdama stiprią ir atsparią pramonę ir į ateitį orientuotą pramonės politiką ES galės spręsti įvairius ateityje kilsiančius iššūkius, įskaitant tvarią reindustrializaciją, pasaulinę konkurenciją, sparčią technologinę pažangą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

9.  pabrėžia energetikos sąjungos, bendrosios skaitmeninės rinkos, Skaitmeninės darbotvarkės ir Europos jungčių per tinkamą, ateičiai pritaikytą ir veiksmingą infrastruktūrą svarbą;

10.  pabrėžia, kad, siekiant didinti konkurencingumą Europoje, labai svarbu, kad ES remtų kokybinį Europos produktų augimą, tam pasitelkdama reindustrializacijos procesus, visų pirma mokslinius tyrimus ir skaitmeninimą;

11.  pabrėžia, kad siekiant padėti Sąjungos pramonei susidoroti su sparčių ekonomikos ir reglamentavimo permainų keliamais sunkumais dabartiniame globalizuotame pasaulyje, būtina stiprinti Europos pramonės patrauklumą tiesioginėms Europos ir užsienio investicijoms;

12.  pabrėžia, kad svarbu laiku priimti Sąjungos pramonės strategiją, todėl primena, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtina ir toliau skirti pakankamai lėšų pramonės sektoriui, visų pirma pasitelkiant specialias priemones ir fondus, pavyzdžiui, Europos struktūrinius ir investicijų fondus, programą „Horizontas 2020“, Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir COSME;

13.  primena ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; ragina integruoti į ES pramonės strategiją veiksmingas finansavimo priemones ir priemones, padedančias mažinti su anglies dioksidu susijusią riziką ir kovoti su anglies dioksido nutekėjimo pavojumi;

14.  atkreipia dėmesį į poreikį visapusiškai išnaudoti pramonės potencialą, visų pirma aplinkosaugos technologijų srityje, ir užtikrinti, kad pramonės sektoriai nuolat plėtotų ir skleistų geriausius prieinamus gamybos būdus ir kuriamas inovacijas;

15.  pabrėžia būtinybę mažinti administracinę naštą ir atitikties kainą įmonėms, įskaitant šeimos įmones, ir užtikrinti ES teisės aktų dėl vartotojų, sveikatos ir saugumo bei aplinkos apsaugos veiksmingumą;

16.  pabrėžia atviros ir sąžiningos tarptautinės prekybos, grindžiamos bendromis taisyklėmis ir vienodomis veiklos sąlygomis, svarbą ES pramonei; ragina užtikrinti labiau suderinti prekybos politiką ir pramonės politiką siekiant užkirsti kelią nenuoseklumui, dėl kurio gali būti perkeliamos įmonės ir toliau mažėti pramonės mastai ES;

17.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog ES prekybos politika nebūtų naudojama antikonkurencinei praktikai skatinti; pabrėžia, kad ES turi parengti nuoseklią, su PPO taisyklėmis suderinamą ir veiksmingą kovos su dempingu ir subsidijomis strategiją;

18.  pabrėžia, kad Europos pramonė susiduria su pasauline konkurencija, todėl ragina Komisiją įvertinti rinkos apibrėžties tinkamumą ir dabartinį ES konkurencijos taisyklių rinkinį, kad būtų atsižvelgta į atitinkamų pasaulinių rinkų raidą ir naują pagrindinių nacionalinių rinkos dalyvių trečiosiose šalyse vaidmenį;

19.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti užsienyje įsisteigusių valstybės valdomų įmonių, gaunančių iš savo šalių vyriausybių paramą ir subsidijas, teikiamas tokiais būdais, kuriuos pagal ES bendrosios rinkos taisykles taikyti ES įmonėms draudžiama, vaidmeniui;

20.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis tikrinti trečiųjų šalių tiesiogines užsienio investicijas į ES strategines pramonės šakas, infrastruktūrą ir svarbias ateities technologijas ar kitus svarbius išteklius, kurie yra svarbūs užtikrinant saugumą ir apsaugant prieigą prie jų, kadangi Europa labai priklauso nuo tiesioginių užsienio investicijų;

21.  pabrėžia, kad būtina, konsultuojant su visais susijusiais partneriais, įskaitant socialinius partnerius ir ir mokslininkus, koordinuoti ES pastangas siekiant remti naujus įgūdžius ir perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kaip raginama Komisijos Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje;

22.  primena svarbų ES strandartizacijos vaidmenį ir ragina daug dėmesio skirti itin svarbiam ES vaidmeniui tarptautinių standartų organizacijose;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia suderinti ES veiksmus ir jais siekti sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių išteklių, laikantis keturių krypčių požiūrio į:

   a) sąžiningą išteklių patekimą į tarptautinę rinką;
   b) tvarią naudingųjų iškasenų gavybą;
   c) veiksmingumo technologijų naujoves;
   d) žiedinę ekonomiką;

24.  pabrėžia, kad naujoje pramonės politikos strategijoje skirtingos politikos sritys turi būti suderintos su pramonės, visų pirma prekybos, aplinkos, mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros, investicijų, konkurencijos, energetikos, klimato ir kūrybos sektoriaus, politika, kad būtų parengtas vienas nuoseklus požiūris

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 482, 2016 12 23, p. 89.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0377.
(3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 131.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0240.

Teisinė informacija - Privatumo politika