Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2017 m. spalio 24 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
ES ir Maroko Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimas dėl oro susisiekimo ***
 Leidimas Prancūzijai taikyti sumažintus tam tikrų netiesioginių mokesčių tarifus tradiciniam Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone gaminamam romui *
 Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė: finansiniai įnašai *
 Kontrolės priemonių taikymas furanilfentaniliui *
 ES jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidų kontrolė ir ekonominio veiksmingumo stebėsena
 Keitimasis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, ankstyvojo perspėjimo sistemas ir rizikos įvertinimo procedūrą ***II
 CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai ***I
 Keitimasis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, ankstyvojo perspėjimo sistemas ir rizikos įvertinimo procedūrą ***I
 Bendra žuvininkystės politika: įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymas ***I
 Veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimas
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai 1507
 Genetiškai modifikuotos sojos 305423 x 40-3-2
 Genetiškai modifikuoti aliejiniai rapsai MON 88302 x Ms8 x Rf3
 Taisomojo biudžeto Nr. 5 projektas. Europos darnaus vystymosi fondo finansavimas ir neatidėliotinos pagalbos rezervo didinimas
 Lankstumo priemonės lėšų mobilizavimas siekiant finansuoti Europos darnaus vystymosi fondą
 Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities
 Informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, teisėtos apsaugos priemonės
 Minimalių pajamų politika kaip kovos su skurdu priemonė

ES ir Maroko Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimas dėl oro susisiekimo ***
PDF 235kWORD 41k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15653/2016 – C8-0094/2017 – 2006/0048(NLE))
P8_TA(2017)0386A8-0303/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15653/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą dėl oro susisiekimo(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0094/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0303/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių bei Maroko Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

(1)OL L 386, 2006 12 29, p. 57.


Leidimas Prancūzijai taikyti sumažintus tam tikrų netiesioginių mokesčių tarifus tradiciniam Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone gaminamam romui *
PDF 237kWORD 41k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas Nr. 189/2014/ES, kuriuo Prancūzijai leidžiama taikyti sumažintus tam tikrų netiesioginių mokesčių tarifus tradiciniam Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone gaminamam romui ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2007/659/EB (COM(2017)0297 – C8-0212/2017 – 2017/0127(CNS))
P8_TA(2017)0387A8-0304/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0297),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0212/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0304/2017),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė: finansiniai įnašai *
PDF 421kWORD 45k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (COM(2017)0068 – C8-0118/2017 – 2017/0024(NLE))
P8_TA(2017)0388A8-0293/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0068),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8–0118/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto kontrolės komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0293/2017),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Tarybos reglamentu (ES) Nr. 560/201437 įsteigta biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (toliau – BPS bendroji įmonė);
(1)  Tarybos reglamentu (ES) Nr. 560/201437 įsteigta biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (toliau – BPS bendroji įmonė) siekiant prisidėti prie 2014–2020 m. bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos („Horizontas 2020“) įgyvendinimo padidinant investicijas į tvaraus biologinės pramonės sektoriaus vystymą Sąjungoje;
_________________
_________________
37 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (OL L 169, 2014 6 7, p. 130).
37 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (OL L 169, 2014 6 7, p. 130).
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Reglamento (ES) Nr. 560/2014 priede pateiktų BPS bendrosios įmonės įstatų (toliau – įstatai) 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kitų nei Sąjunga BPS bendrosios įmonės narių finansinis įnašas veiklos sąnaudoms padengti turi būti ne mažesnis kaip 182 500 000 EUR per Reglamento (ES) Nr. 560/2014 1 straipsnyje nustatytą laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo BPS bendrosios įmonės įsteigimo iki 2024 m. gruodžio 31 d.;
(2)  Reglamento (ES) Nr. 560/2014 priede pateiktų BPS bendrosios įmonės įstatų (toliau – įstatai) 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kitų nei Sąjunga BPS bendrosios įmonės narių finansinis įnašas veiklos sąnaudoms padengti turi būti ne mažesnis kaip 182 500 000 EUR per Reglamento (ES) Nr. 560/2014 1 straipsnyje nustatytą dešimties metų laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo BPS bendrosios įmonės įsteigimo iki 2024 m. gruodžio 31 d.;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)   šis reglamentas – atsakas į Biologinės pramonės sektorių konsorciumo (toliau – BPS konsorciumas) pasiūlymą ir jis atspindi kitų bendrų įmonių geriausią praktiką. Reikėtų gerinant bendradarbiavimą su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypač mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (toliau – MVĮ) biologinėje grandinėje, ir užtikrinant jų dalyvavimą toliau siekti, kad BPS bendroji įmonė veiksmingai įgyvendintų programas ir kad apskritai būtų geriau reglamentuojama;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Biologinės pramonės sektorių konsorciumas (angl. „The Bio-based Industries Consortium Aisbl“) (toliau – BPS konsorciumas), kuris yra kitas nei Sąjunga BPS bendrosios įmonės narys, yra ir toliau pasirengęs teikti įstatų 12 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio paramą BPS bendrosios įmonės veiklos sąnaudoms dengti. Tačiau jis pasiūlė alternatyvų finansavimo teikimo būdą – galimybę jį sudarantiems subjektams teikti finansinius įnašus netiesioginių veiksmų lygmeniu;
(3)  Biologinės pramonės sektorių konsorciumas (angl. „The Bio-based Industries Consortium Aisbl“) (toliau – BPS konsorciumas), kuris yra kitas nei Sąjunga BPS bendrosios įmonės narys, lieka įpareigotas ir yra ir toliau pasirengęs teikti įstatų 12 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio paramą BPS bendrosios įmonės veiklos sąnaudoms dengti. Tačiau jis pasiūlė alternatyvų finansavimo teikimo būdą – galimybę jį sudarantiems subjektams teikti finansinius įnašus netiesioginių veiksmų lygmeniu;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   BPS konsorciumo pasiūlytas alternatyvus finansavimo būdas turėjo įtakos rengiant šį reglamentą, jame atsižvelgiant į išskirtinius BPS bendrosios įmonės bruožus. Komisija išnagrinės, kaip šis alternatyvus finansavimo būdas galėtų būti taikomas kitoms bendrosioms įmonėms ir ypač bendrajai įmonei siekiant įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  BPS iniciatyvos tikslas – vykdyti įvairią veiklą tarpusavyje bendradarbiaujant suinteresuotiesiems subjektams, susijusiems su visa biologinės pramonės vertės grandine, įskaitant MVĮ, mokslinių tyrimų ir technologijų centrus ir universitetus – gali būti pasiektas tik suteikus BPS konsorciumui ir jį sudarantiems subjektams galimybę teikti finansinį įnašą ne tik atliekant mokėjimus BPS bendrajai įmonei, bet ir finansiniais įnašais remiant BPS bendrosios įmonės finansuojamus netiesioginius veiksmus;
(4)  BPS iniciatyvos tikslas – vadovaujantis programos „Horizontas 2020“ prioritetais vykdyti įvairią veiklą tarpusavyje bendradarbiaujant suinteresuotiesiems subjektams, susijusiems su visa biologinės pramonės vertės grandine, įskaitant MVĮ, mokslinių tyrimų ir technologijų centrus ir universitetus, ir siekiant padaryti Sąjungą lydere biologinių produktų ir biodegalų rinkoje vykdant svarbią mokslinių tyrimų, demonstracinę ir diegimo veiklą – gali būti pasiektas tik suteikus BPS konsorciumui ir jį sudarantiems subjektams galimybę teikti finansinį įnašą ne tik atliekant mokėjimus BPS bendrajai įmonei. Tuo nauju įgyvendinimo būdu bus užtikrinta, kad finansiniai įnašai būtų ekonomiškai perspektyvūs BPS bendrajai įmonei ir ją sudarantiems subjektams, nes tai savo ruožtu turėtų padėti įvykdyti jų finansinius įsipareigojimus laikantis nustatyto termino;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   savo bendrosios įmonės kūrimo procese Komisija nurodė pasiūlytų pakeitimų poveikį ir jų veiksmingumą, ir juos įgyvendinant įgytą patirtį. Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas šio reglamento veiksmingumas, atsižvelgiant į BPS konsorciumo įsipareigojimą ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. pateikti savo finansinį įnašą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   ateityje Komisija turėtų visada viešai konsultuotis, kad užtikrintų, jog visiems siūlomiems pakeitimams pritaria visi suinteresuotieji subjektai ir kad jie būtų rengiami kuo skaidresniu ir atviresniu būdu. Komisija taip pat turėtų atlikti pasiūlytų priemonių poveikio vertinimus, nebent geresnio reglamentavimo gairėse būtų nustatyta kitaip;

Kontrolės priemonių taikymas furanilfentaniliui *
PDF 242kWORD 43k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl kontrolės priemonių taikymo N-fenil-N-[1-(2-feniletil)piperidin-4-il]furan-2-karboksamidui (furanilfentaniliui) projekto (11212/2017 – C8-0242/2017 – 2017/0152(NLE))
P8_TA(2017)0389A8-0309/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (11212/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0242/2017),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės(1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0309/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 127, 2005 5 20, p. 32.


ES jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidų kontrolė ir ekonominio veiksmingumo stebėsena
PDF 382kWORD 59k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidų kontrolės ir ekonominio veiksmingumo stebėsenos (2016/2242(INI))
P8_TA(2017)0390A8-0296/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 145, 147, 165, 166 straipsnius ir 310 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(2), ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/779, kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“, Nr. 17/2015 „Komisijos parama jaunimo veiksmų grupėms: ESF finansavimo fondo perorientavimas pavyko, tačiau nepakanka dėmesio rezultatams“ ir Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas?“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646) ir (SWD(2016)0324),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8–0296/2017),

A.  kadangi jaunimo nedarbas buvo ir toliau išlieka didelė problema daugelyje valstybių narių – 2016 m. daugiau nei 4 mln. 15–24 metų amžiaus jaunuolių ES neturėjo darbo; kadangi padėtis visoje Sąjungoje labai skiriasi;

B.  kadangi kova su jaunimo nedarbu yra politinis prioritetas, kuriam pritarė Parlamentas, Komisija ir valstybės narės, ir ši kova padeda siekti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų;

C.  kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis – 2016 m. Europos Sąjungoje 18,8 proc. – daro žalą visuomenei ir susijusiems asmenims, taip pat daro ilgalaikį neigiamą poveikį galimybėms įsidarbinti, pajamų stabilumui ir karjeros raidai; kadangi dėl ekonomikos krizės neproporcingai daug jaunų žmonių ir kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei ketvirtadalis jaunuolių yra bedarbiai;

D.  kadangi siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą vykdoma daug aktyvios užimtumo politikos, kurios rezultatai labai įvairūs;

E.  kadangi yra kita niekur nesimokančio ar profesiniame mokyme nedalyvaujančio bei nedirbančio jaunimo grupė (NEET jaunimas) – šios grupės dydis ir sudėtis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, toks jaunimas gali būti priskiriamas dviem kategorijoms: nedirbantis NEET jaunimas, pasirengęs pradėti dirbti ir aktyviai ieškantis darbo, ir neaktyvusis NEET jaunimas, t. y. nesimokantis, nedirbantis ir aktyviai darbo neieškantis jaunimas;

F.  kadangi ES vidutiniškai tik 41,9 proc. nesimokančių ir nedirbančių (NEET) jaunuolių naudojasi Jaunimo garantijų iniciatyva (JGI);

G.  kadangi 1997 m. pradėjus vykdyti Europos užimtumo strategiją, Komisija parėmė tam tikras priemones, kuriomis siekiama pagerinti jaunimo užimtumo ir švietimo perspektyvas(4), o prasidėjus krizei ES savo pastangas ypatingai sutelkė į JGI, kurią 2013 m. balandžio mėn. patvirtino Taryba, ir į Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI), kuri buvo pradėta įgyvendinti 2013 m. pabaigoje;

H.  kadangi JGI ir JUI jau pasiteisino kaip veiksmingiausios ir matomiausios Europos Sąjungos lygmens priemonės, kuriomis siekiama kovoti su jaunimo nedarbu;

I.  kadangi JGI ir JUI labai padėjo sumažinti jaunimo nedarbo lygį Europos Sąjungoje skatinant švietimą ir jaunimo paklausą darbo rinkoje ir remiant darbo vietų kūrimo priemones; kadangi netoleruotinai daug jaunimo (17,2 proc.) 28-iose ES valstybėse narėse vis dar neturi darbo(5);

J.  kadangi pagal JGI valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad visi jauni žmonės iki 25 metų amžiaus (kai kuriose valstybėse narėse – iki 30 metų amžiaus) gautų kokybišką darbo, tęstinio mokymosi ar praktikos pasiūlymą per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai tapo bedarbiais arba baigė mokytis formaliojo švietimo įstaigoje;

K.  kadangi išorės veiksniai, pavyzdžiui, konkreti ekonominė padėtis arba savitas kiekvieno regiono gamybos modelis, daro įtaką nustatytų JGI tikslų siekimui;

L.  kadangi JUI – tai iniciatyva, pagal kurią siekiama padėti NEET jaunuoliams, ilgą laiką nedirbantiems ir kaip darbo ieškantys neužregistruotiems jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuose jaunimo nedarbas 2012 m. buvo aukštesnis kaip 25 proc.;

M.  kadangi bendras patvirtintas JUI biudžetas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu yra 6,4 mlrd. EUR, kuriuos sudaro 3,2 mlrd. EUR pagal naują specialią ES biudžeto eilutę ir kuriuos papildo ne mažiau kaip 3,2 mlrd. EUR nacionalinių asignavimų iš dabartinio Europos socialinio fondo (ESF); kadangi tai bus papildyta dar 1 mlrd. EUR, skirtų specialiam JUI biudžeto asignavimui 2017–2020 m. laikotarpiu, ir skirtas 1 mlrd. EUR iš ESF, siekiant skatinti jaunimo užimtumą labiausiai nedarbo paveiktuose regionuose; kadangi 500 mln. EUR šios papildomos sumos bus įtrauktos į 2017 m. pagal Taisomojo biudžeto projektą Nr. 3/2017; kadangi galutiniai programos asignavimai bus nustatyti vykdant būsimas metines biudžeto sudarymo procedūras;

N.  kadangi apskaičiuota, kad norint įgyvendinti JGI Europoje reikalingos 50,4 mlrd. EUR per metus siekiančios investicijos(6), ir ši suma yra gerokai mažesnė negu metiniai ekonominiai nuostoliai, patiriami dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos Europoje, kurie gali siekti ne mažiau nei 153 mlrd. EUR(7);

O.  kadangi 2015 m., siekiant pagreitinti JUI veiksmų įgyvendinimą, buvo priimtas sprendimas 1 mlrd. EUR padidinti išteklius, skirtus iniciatyvai iš anksto finansuoti, ir tai reikalavimus atitinkančioms valstybėms narėms sudarė padidėjimą nuo pradžioje numatytų 1–1,5 proc. iki 30 proc.;

P.  kadangi visi iš pradžių numatyti asignavimai JUI suteikti pradiniame etape 2014–2015 m. ir naujų asignavimų šiuo tikslu 2016 m. biudžete nenumatyta; kadangi dėl JUI finansavimo tęstinumo trūkumo sumažėjo šios programos sėkmė;

Q.  kadangi dabartinis finansavimas, gaunamas tiek iš ES biudžeto, tiek iš valstybių narių, yra nepakankamas, kad būtų galima patenkinti susijusius poreikius;

R.  kadangi pagal JGI ir JUI vykdomi skirtingi veiksmai – JGI siekiama skatinti struktūrines reformas švietimo srityje ir įgyvendinamos trumpalaikės priemonės kovojant su jaunimo nedarbu, o JUI yra finansavimo priemonė; kadangi JGI yra finansuojama iš ESF, nacionalinių biudžetų ir JUI, o pagal JUI galima finansuoti tiesioginį darbo, pameistrystės, praktikos ar tęstinio mokymosi suteikimą JUI tikslinei grupei reikalavimus atitinkančiuose regionuose; kadangi JGI taikoma visoms 28-ioms valstybėms narėms, tačiau tik 20 valstybių narių atitinka reikalavimus, kad gautų paramą pagal JUI; be to, kadangi veiksmų pagal JUI trukmė yra nenumatyta, o vykdant JGI iniciatyvą reikalaujama, kad pasiūlymas būtų pateiktas per keturis mėnesius;

S.  kadangi kiekybiniu požiūriu JGI įvairiose šalyse naudojamasi netolygiai ir skirtingai;

T.  kadangi įgyvendinant JGI iki šiol nepasiekta vienodų rezultatų ir tam tikrais atvejais buvo sunku nustatyti ir įvertinti jos indėlį;

U.  kadangi esama didelių skirtumų tarp Europos regionų; kadangi kai kuriais atvejais teritorijos, kuriose nedarbo lygis yra didelis, nebus laikomos regionu, atitinkančiu reikalavimus gauti ES finansavimą NUTS lygiu;

V.  kadangi pagal JGI numatytų integracijos paslaugų įgyvendinimas dažnai yra tik dalinis, pernelyg siauras reikalavimus atitinkančių dalyvių požiūriu, priklauso nuo valstybinių užimtumo tarnybų turimų pajėgumų ir veiksmingumo ir nuo Europos lygmeniu nustatytų procedūrų spartumo; kadangi valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas siekdamos stiprinti ir reformuoti savo valstybines užimtumo tarnybas;

W.  kadangi verta pažymėti, jog visų pirma valstybėse narėse, kurios jau nuo 2007 m. daug stipriau kenčia nuo ekonominių, finansinių ir socialinių krizių poveikio, JUI galėtų tekti svarbus vaidmuo; kadangi reikėtų pabrėžti, kad būtina sustiprinti šią programą ir toliau ES ir nacionaliniu lygmenimis plėtoti papildomas priemones, kurios padėtų skatinti integraciją ir sanglaudą, taip pat tuo pat metu didinti lyčių lygybę ir užtikrinti galimybę pasinaudoti mokymo programomis, inicijuotomis siekiant spręsti naujus technologinius uždavinius;

X.  kadangi JGI, kaip investicija į jaunimą, yra biudžeto sudarymo atsižvelgiant į rezultatus pavyzdys;

Y.  kadangi Baltojoje knygoje dėl Europos ateities pripažįstama, kad iš tiesų „ES pajėgumas imtis veiksmų ne visuomet pateisina lūkesčius“(8);

Z.  kadangi ES turėtų tobulinti tikslinei grupei skirtą savo socialinės politikos priemonių rinkodarą ir reklamą, siekdama užtikrinti, kad jos veiksmai būtų geriau matomi ES gyventojams;

AA.  kadangi Europos Audito Rūmų atliktas auditas buvo per ankstyvas, nes tiriamasis laikotarpis pernelyg artimas momentui, kai buvo pradėtos taikyti nacionalinės garantijų sistemos, ir šis tyrimas buvo atliktas tik kai kuriose valstybėse narėse; kadangi šiuo tikslu būtų buvę naudingiau atlikti pradinį minėtųjų sistemų įgyvendinimo vertinimą ir vėliau atlikti auditą;

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, kad per ketverius JGI įgyvendinimo metus, t. y. 2013–2017 m., jaunimo nedarbas ES sumažėjo daugiau kaip 7 procentiniais punktais – nuo 23,8 proc. 2013 m. balandžio mėn. iki 16,6 proc. 2017 m. balandžio mėn., o tai reiškia, kad įsidarbino beveik 2 milijonai jaunuolių; pažymi, kad nuo tada, kai pradėtos įgyvendinti JGI programos, daugiau kaip 14 milijonų jaunuolių dalyvavo kurioje nors JGI programoje; apgailestauja, jog daugeliu atvejų pernelyg didelę dalį šio sumažėjimo lėmė tai, kad daug jaunuolių buvo priversti ieškotis darbo už ES ribų, o šis jaunimo praradimas skaudžiai atsilieps ateityje; be to, apgailestauja, kad 2016 m. viduryje 4,2 mln. jaunų žmonių, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, ES vis dar buvo bedarbiai (18,8 proc. šiai grupei priklausančių gyventojų); ragina valstybes nares pasinaudoti ES teikiama parama siekiant spręsti šią ilgalaikę problemą; ragina ES ir valstybes nares įgyvendinti strategijas, kurios atitinka kiekvienos valstybės narės darbo rinkos reikalavimus ir poreikius, siekiant užtikrinti aukštos kokybės mokymo galimybes ir ilgalaikį užimtumą;

2.  pabrėžia, kad JGI atlieka svarbų vaidmenį remiant priemones, kurias taikant neturinčiam darbo jaunimui suteikiami gebėjimai, patirtis ir žinios, kurių reikia siekiant ilgalaikio užimtumo ir imtis verslo, ir taip pat suteikiama galimybė spręsti gebėjimų pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą;

3.  atkreipia dėmesį į švietimo ir profesinio orientavimo vaidmens svarbą suteikiant jaunimui darbo etikos įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkai; vis dėlto pažymi, kad švietimas turėtų ne tik suteikti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkos poreikiams patenkinti, bet ir prisidėti prie jaunuolių asmeninio tobulėjimo ir augimo siekiant, kad jie taptų iniciatyvūs ir atsakingi piliečiai; todėl atkreipia dėmesį į pilietinio švietimo poreikį visoje švietimo sistemoje, įskaitant formaliojo ir neformaliojo švietimo metodus;

4.  pažymi, kad kuo jaunesni jaunuoliai ir kuo žemesnis jų išsilavinimas, tuo aukštesnis jų nedarbo lygis, ir ši tendencija dar labiau sustiprėjo prasidėjus krizei, kuri taip pat padarė poveikį vyresniems kaip 25 metų amžiaus kvalifikacijos neturintiems jauniems suaugusiems, kurie sudaro grupę, galinčią atsidurti didelio ekonominio nepritekliaus padėtyje, jei nebus investuojama į jų mokymą;

5.  pažymi, kad, nepaisant padarytos pažangos, galimybės labiausiai pažeidžiamiems nedirbantiems jauniems asmenims naudotis valstybinių užimtumo tarnybų paslaugomis vis dar nepakankamos ir kad mažiausiai tikėtina, jog šios grupės jaunuoliai, kartu su jaunais absolventais, registruosis kaip ieškantys darbo;

6.  yra labai susirūpinęs tuo, kad NEET jaunimas daugeliu atvejų ne dėl savo kaltės yra atitrūkęs nuo švietimo sistemos ir darbo rinkos; supranta, kad šios grupės gyventojus sunkiausia pasiekti pagal esamas veiklos programas, pagal kurias įgyvendinamos kovos su jaunimo nedarbu finansavimo programos, kurių pernelyg didelė dalis neužtikrina tinkamo ir tvaraus darbo užmokesčio ar tinkamų darbo sąlygų; mano, kad 2017–2020 m. laikotarpiu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šiai gyventojų grupei, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai JGI tikslai;

7.  nurodo, kad siekiant užtikrinti pagal JGI remiamų priemonių ilgalaikį poveikį, jas taikant taip pat turi būti įveikti struktūriniai sunkumai, su kuriais susiduria NEET jaunimas; visgi yra susirūpinęs tuo, kad JGI programomis dar nesinaudoja visi mokyklą palikę ar bedarbiais tapę jaunuoliai; ragina valstybes nares prisiimti tikslinius finansinius įsipareigojimus nacionaliniuose biudžetuose siekiant spręsti šias struktūrines problemas; todėl skatina JGI programose dalyvauti regionus, kurie neatitinka sąlygų gauti bendrą ES finansavimą;

8.  pabrėžia, kad siekiant NEET jaunimo integracijos reikės didinti turimų išteklių veiksmingumą ir padidinti pačius išteklius, taip pat reikės didesnio valstybių narių įsitraukimo ir susitelkimo;

9.  ragina įvairinti finansavimo šaltinius, įtraukiant vietos, regionų ir nacionalinio lygmens veikėjus, siekiant pasiekti visą jaunimą; taip pat pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau dabar yra labai aktyvios ir jų vykdoma jaunimo veikla turėtų būti remiama integruojant skirtingas politikos kryptis;

10.  pabrėžia, kad nuo 2012 m. JGI padėjo spręsti jaunimo nedarbo problemą, tačiau jaunimo nedarbo lygis ir toliau yra nepriimtinai aukštas; todėl palankiai vertina susitarimą, kurį pasiekė teisėkūros institucijos, kad JUI būtų pratęsta iki 2020 m.; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo nedarbo problema gali išlikti ir todėl į ją reikėtų atsižvelgti kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) siekiant užtikrinti tęstinumą ir išlaidų veiksmingumą;

11.  pabrėžia, kad JUI siekiama ne tik skatinti kurti darbo vietas jaunimui, bet ir padėti valstybėms narėms parengti tinkamas sistemas, kuriomis būtų siekiama nustatyti jaunų žmonių poreikius ir atitinkamą paramą šiems poreikiams patenkinti; todėl pabrėžia, kad JGI ir JUI veiksmingumą ateityje reikėtų vertinti atsižvelgiant į pasiekimus kuriant valstybių narių paramos jauniems žmonėms sistemas ar jas gerinant;

12.  primena, kad ES skiria finansinę paramą JGI per ESF ir JUI, ir ši parama papildo nacionalinius įnašus; remia programavimo darbą, atliekamą pagal Sąjungos bendrą strateginę programą vykdant savitarpio mokymosi, tinklų kūrimo veiklą ir teikiant techninę pagalbą;

13.  palankiai vertina tai, kad JUI finansavimas buvo sutelktas pradiniame etape 2014 ir 2015 m. ir kad pradinis išankstinis finansavimas buvo padidintas, siekiant užtikrinti galimybę greitai mobilizuoti išteklius;

14.  palankiai vertina tai, kad JUI priemonėmis suteikta parama daugiau kaip 1,4 mln. jaunuolių, o valstybėms narėms padėta konsoliduoti veiksmus už daugiau kaip 4 mlrd. EUR;

15.  primena, kad JUI sėkmė yra susijusi su geru ekonomikos valdymu valstybėse narėse, nes be palankios verslo aplinkos, kurioje skatinamos mažosios ir vidutinės įmonės, ir be švietimo ir mokslo sistemos, pritaikytos prie ekonomikos poreikių, negali būti kuriamos darbo vietos arba rastas ilgalaikis didelio masto jaunimo nedarbo problemos sprendimas;

16.  atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl JGI ir JUI poveikio jaunimo užimtumui ir pažymi, kad praėjus trejiems metams nuo Tarybos rekomendacijos priėmimo JGI dar neatitiko lūkesčių; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų pastabą, kad neįmanoma padėti visiems NEET jaunuoliams naudojantis tik ES biudžeto ištekliais; pažymi, kad dabartinė padėtis neatitinka lūkesčių, numatytų pradėjus įgyvendinti JGI, t. y., jog bus užtikrinta, kad per keturis mėnesius visi NEET jaunuoliai gautų kokybišką mokymosi ar darbo pasiūlymą;

17.  primena apie iššūkius, susijusius su NEET jaunuolių pritraukimu į darbo rinką, ir dėl to atsiveriančias galimybes; rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms ir nacionalinėms valstybinėms užimtumo tarnyboms dėti papildomų pastangų siekiant į JGI programas įtraukti daugiau neaktyvaus jaunimo ir išlaikyti juos darbo rinkoje po to, kai nustos galioti atitinkamos paramos priemonės;

18.  pažymi, kad JUI tikslas – remti jaunesnius nei 25 metų amžiaus NEET jaunuolius, kurie paprastai negauna jokios užimtumo ar švietimo paramos; apgailestauja dėl to, kad patvirtinus JUI daromas poveikis ESF įsipareigojimų skyrimui kitoms programoms, ir pabrėžia, kad konkrečiai JUI skirto asignavimo lėšos turėtų būti papildytos bent jau tokia pačia ESF lėšų suma;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal JUI ir (arba) ESF suteikiamos lėšos nepakeistų valstybių narių viešųjų išlaidų pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) 95 straipsnį ir 87 konstatuojamąją dalį, laikantis papildomumo principo; pabrėžia, kad tokios programos, kaip JGI, negali pakeisti pačių valstybių narių veiksmų kovojant su jaunimo nedarbu ir tvarios integracijos į darbo rinką;

20.  pabrėžia, kad norint pasiekti visus NEET jaunuolius svarbu stiprinti bendradarbiavimą (be kita ko, regioniniu ir vietos lygmenimis) tarp visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pvz., viešųjų ir tam tikrais atvejais privačiųjų užimtumo tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, darbdavių, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių NVO; ragina rengiant, įgyvendinant ir vertinant JGI labiau integruoti suinteresuotuosius subjektus, vadovaujantis partnerystės principu; ragina stiprinti švietimo įstaigų ir verslininkų bendradarbiavimą siekiant spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą; pakartoja mintį, kad partneryste grindžiamo požiūrio tikslas – geriau pasiekti tikslinę populiaciją ir užtikrinti kokybiškų pasiūlymų teikimą;

21.  primena, kad, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, 28-iose ES valstybėse narėse kasmet reikia maždaug 45 mlrd. EUR tam, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti JGI; mano, kad šios lėšos turėtų būti laikomos investicija, atsižvelgiant į tai, kad, jei jos bus veiksmingai panaudotos, gerokai sumažės išlaidos, susijusios su jaunimo užimtumu;

22.  ragina Komisiją nustatyti, kokį nacionalinį įnašą kiekviena valstybė narė turi skirti JUI, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti JGI, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vertinimą;

23.  atkreipia dėmesį į JUI įgyvendinimo vėlavimą dėl pavėluoto atitinkamų vadovaujančiųjų institucijų paskyrimo ir mano, kad tai yra JUI teisinio pagrindo trūkumas, dėl kurio buvo pakenkta pradiniam skubaus įgyvendinimo siekiui panaudojant finansavimą laikotarpio pradžioje;

24.  mano, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas ir galimybes gauti ir įvairinti ir finansavimą, dėmesį sutelkti į veiksmingą lėšų panaudojimą ir tuo pat metu toliau įgyvendinti politikos ir tarnybų reformas;

25.  pabrėžia, kad priemones reikia pritaikyti prie vietos aplinkybių siekiant padidinti jų poveikį, pvz., užtikrinant aktyvesnį vietos darbdavių, vietos mokymo įstaigų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą; ragina įvairinti finansavimo šaltinius, įtraukiant vietos, regionų ir nacionalinio lygmenų veikėjus, kad būtų galima pasiekti visą NEET jaunimą;

26.  primena, kad, remiantis dabartine DFP, JUI turėtų būti finansuojama panaudojant naujus asignavimus, o ne perskirstant esamus biudžeto asignavimus; tikisi plataus užmojo politinio įsipareigojimo pagal kitą DFP;

27.  mano, jog norint, kad JGI tinkamai veiktų, taip pat privalo veiksmingai veikti vietos valstybinės užimtumo tarnybos;

28.  primygtinai ragina valstybėse narėse plėtoti valstybinių užimtumo tarnybų specifinę praktinę patirtį, kad būtų remiami žmonės, kurie negali susirasti darbo per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai tapo bedarbiais arba baigė mokytis formaliojo švietimo įstaigoje; tikisi aktyvesnio verslo ir pramonės asociacijų dalyvavimo įgyvendinant programą;

29.  apgailestauja dėl to, kad didžioji dalis NEET jaunuolių ES vis dar neturi galimybės pasinaudoti jokia JGI programa, be kita ko, dėl to, kad jie paprastai neužregistruoti valstybinėse užimtumo tarnybose; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę tęsti mokymosi mainus pasinaudojant esamu valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, siekiant parengti geriausia praktika pagrįstas strategijas, kurios padėtų pasiekti ir remti NEET jaunimą;

30.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 ir ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas siekiant padidinti JGI programų aprėptį ir veiksmingumą;

31.  pabrėžia, kad turėtų būti remiamas vieno langelio principu veikiančių centrų kūrimas siekiant didinti teigiamą JGI poveikį ir šiuo tikslu užtikrinti, kad visas paslaugas ir konsultacijas jaunimas galėtų gauti vienoje vietoje;

32.  pažymi, kad trūksta šios priemonės matomumo ir todėl gali būti sunku pasiekti visą jaunimą; rekomenduoja padidinti galimybę finansuoti vietos kampanijas, organizuojamas kartu su visais vietos partneriais, įskaitant jaunimo organizacijas, ir remti platformų, skirtų jaunimo registravimuisi į sistemą, kūrimą; rekomenduoja, kad informacija, susijusi su JGI, būtų prieinama ir suprantama visiems;

33.  rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad jų pasiūlymai būtų kokybiški; pažymi, pvz., jog pateikti pasiūlymai turėtų atitikti dalyvių profilius ir darbo vietų paklausą, kad būtų galima užtikrinti tvarią ir pagal galimybes ilgalaikę integraciją į darbo rinką;

34.  apgailestaudamas pažymi, kad dauguma valstybių narių dar nenustatė „kokybiško pasiūlymo“ apibrėžties; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, pasitelkus Europos Sąjungos Užimtumo komitetą (EMCO), naudoti esamus tinklus siekiant nustatyti bendrai suderintą šios koncepcijos apibūdinimą, atsižvelgiant į Europos stažuočių kokybės sistemą, bendrą Europos socialinių partnerių pareiškimą „Siekiant bendros pameistrystės vizijos“ ir Teisingumo Teismo praktiką dėl mažų garantijų darbo; be to, primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad šios koncepcijos apibūdinimas būtų pagrįstas pasiūlymu, kuris atitinka dalyvių kvalifikacijos lygį, profilį, darbo rinkos poreikius, suteikia tokių darbo galimybių, kad būtų galima užsidirbti pajamų pragyvenimui, užtikrina socialinę apsaugą ir tobulinimosi perspektyvas ir galimybę tvariai ir tinkamai integruotis į darbo rinką; palankiai vertina Europos Audito Rūmų rekomendaciją, pateiktą Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017, kad reikia skirti daugiau dėmesio siekiant gerinti pasiūlymų kokybę;

35.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su EMCO pasiūlyti JGI būsimų pasiūlymų kokybės kriterijų standartus; pabrėžia, kad reikia apibrėžti tokiems pasiūlymams skirtą kokybės sistemą kartu su kokybės standartais;

36.  pažymi, kad, norint pasiekti kokybiškų pasiūlymų ir nuolatinio darbo užtikrinimo visiems 24 metų amžiaus ir jaunesniems jaunuoliams tikslą, reikia skirti daug daugiau išteklių žmogiškuoju, techniniu ir finansiniu lygmenimis; palankiai vertina tai, kad kelios valstybės narės padidino maksimalų JGI paramos reikalavimus atitinkančio jaunimo amžių iki 30 metų;

37.  siūlo užtikrinti, jog jaunuoliai, kuriems taikoma JGI, ir toliau prisidėtų prie valstybėje narėje taikomų socialinės ir darbo apsaugos sistemų ir galėtų jomis pasinaudoti, kad taip būtų stiprinama bendra visų susijusių šalių, visų pirma jaunimo ir darbdavių, atsakomybė;

38.  pabrėžia, jog labiausiai tikėtina, kad pagal JGI remiamos priemonės bus efektyvesnės ir ekonomiškai veiksmingesnės, kai jaunimui bus padedama patekti į darbo rinką tokiu būdu, kad jiems būtų užtikrinamos tvaraus užimtumo galimybės ir darbo užmokesčio didėjimas;

39.  pabrėžia, kad NEET jaunimas – tai nevienalytė ir įvairi grupė ir kad priemonės yra efektyvesnės ir ekonomiškai veiksmingesnės, kai jomis siekiama spręsti nustatytus iššūkius; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia sukurti visapusiškas strategijas su aiškiais tikslais, kuriais būtų siekiama pasiekti visų kategorijų NEET jaunimą; pabrėžia, kad būtina įvairioms jaunuolių grupėms teikti individualiai pritaikytus sprendimus atsižvelgiant į vietos ir regionų aplinkybes, pvz., užtikrinant glaudesnį vietinių darbdavių atstovų, vietinių mokymo paslaugų teikėjų ir vietos valdžios institucijų įtraukimą; ragina valstybes nares sudaryti kiekvienam kandidatui individualiai pritaikytas galimybes ir kartu suteikti nacionalinėms valstybinėms užimtumo tarnyboms lankstumo, kad jos galėtų lanksčiai prisitaikyti prie profilio nustatymo modelių;

40.  ragina valstybes nares parengti atitinkamas komunikacijos strategijas ir dėti daugiau pastangų siekiant atpažinti NEET jaunimą, visų pirma neveiklius NEET, kuriems netaikomos esamos sistemos, siekiant juos registruoti ir stebėti padėtį, kai jaunimas iš JGI programų pasitraukia tam tikrais laiko tarpais (praėjus 6, 12 ir 18 mėnesių), siekiant, kad būtų skatinamas tvarus integravimas į darbo rinką; pabrėžia, kad reikia užtikrinti prie poreikių priderintus sprendimus įvairioms jaunuolių grupėms ir kad neregistruoti jaunuoliai turi tapti pagrindine tiksline grupe; ragina valstybes nares užtikrinti, kad turimos ESF lėšos nepakeistų viešųjų išlaidų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad pakankamas ekonomikos augimas yra išankstinė veiksmingos NEET jaunimo integracijos į darbo rinką sąlyga;

41.  ragina valstybes nares ir Komisiją įvertinti bet kokius trūkumus ir atlikti rinkos analizę prieš pradedant įgyvendinti sistemas, numatytas pagal JGI, kad būtų išvengta nenaudingų mokymo kursų ir stažuotojai nebūtų išnaudojami stažuotėse be apčiuopiamų rezultatų ateityje;

42.  ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę imtis aktyvių veiklos keitimo iniciatyvų, pvz., profesinio orientavimo ir informacijos apie darbo rinką srityse, taip pat teikiant paramos paslaugas mokyklose ir profesinio orientavimo paslaugas universitetuose, siekiant palengvinti jaunuolių patekimą į darbo rinką ir suteikiant jiems veiklos keitimo bei karjeros valdymo gebėjimų;

43.  pažymi, kad trūksta šios priemonės matomumo ir todėl gali būti sunku pasiekti visą jaunimą; rekomenduoja imtis veiksmų ir padidinti galimybę finansuoti vietos kampanijas, organizuojamas su visais atitinkamais vietos partneriais, įskaitant jaunimo organizacijas, ir remti platformų, skirtų jaunimo registravimuisi siekiant pasinaudoti priemone, kūrimą; rekomenduoja, kad informacija, susijusi su JGI, būtų prieinama ir suprantama visiems;

44.  atkreipia dėmesį į nuolatinį iššūkį suderinti įgūdžius su darbo rinkos poreikiais; prašo Komisijos, pasitelkus EMCO, skatinti valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų valstybėse narėse keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant spręsti šį klausimą;

45.  mano, kad su gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi susijusias problemas būtų galima išspręsti geriau nustatant asmenų gebėjimus ir ištaisant nacionalinių mokymo sistemų trūkumus; pabrėžia, kad didesnis jaunuolių judumas galėtų padėti tobulinti jų įgūdžius ir, kartu su kvalifikacijos pripažinimu, galėtų padėti sumažinti esamą geografinę gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį; ragina valstybes nares šiuo atžvilgiu geriau naudotis EURES;

46.  pabrėžia, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) gebėjimai galėtų suteikti didelį potencialą kuriant tvarias darbo vietas, ir todėl ragina valstybes nares į savo JGI įgyvendinimo planus įtraukti veiksmingas priemones IRT ir (arba) skaitmeniniams gebėjimams stiprinti;

47.  pažymi, kad, siekiant vengti išrankumo ir diskriminacinės atrankos, teikiant paslaugas skirtingoms jaunųjų gyventojų grupėms būtina vadovautis labiau įvairove grindžiamu ir prie poreikių pritaikytu požiūriu; ragina stiprinti ir specializuoti laisvesnę komunikaciją su įvairių kliūčių patiriančiu jaunimu ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiais asmenimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu JGI veiksmingai derinti su kitomis politikos sritimis, pvz., kovos su diskriminacija politika, ir pagal JGI siūlyti daugiau intervencinių priemonių;

48.  mano, kad būsimose Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) veiksmų programose jaunimo nedarbo problemos sprendimui nuo pat pradžių turėtų būti skiriamas prioritetas;

Įgyvendinimas ir stebėsena

49.  pažymi, kad JGI įgyvendinimas yra stebimas pasitelkiant Europos semestrą, EMCO vertinimus ir EMCO šiuo tikslu parengtą rodiklių sistemą, bendradarbiaujant su Komisija; ragina Tarybą remti valstybes nares tobulinant duomenų teikimą;

50.  pažymi, jog dėl trūkstamos informacijos apie galimas priemonės įgyvendinimo valstybėje narėje išlaidas gali būti skiriamas nepakankamas finansavimas, kad tokia priemonė būtų įgyvendinta ir kad būtų pasiekti jos tikslai; ragina valstybes nares parengti JGI įgyvendinimo išlaidų apžvalgą, kaip rekomenduojama Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017;

51.  pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti JGI programas svarbu skirti reikiamų lėšų ir įvertinti bendrą finansavimą, turint omenyje tai, kad įvertinti bendrą finansavimą gali trukdyti sunkumai, susiję su įvairių priemonių, kurių jaunimo srityje imamasi nacionaliniu lygmeniu, atskyrimu;

52.  ragina Komisiją suteikti tikslesnės informacijos apie JGI išlaidų veiksmingumą ir programos įgyvendinimo valstybėse narėse stebėjimą ir pateikti apie tai išsamų metinį pranešimą;

53.  pabrėžia, kad reikia veiksmingų mechanizmų, kuriuos taikant būtų galima aptarti ir išspręsti sunkumus, susijusius su JGI programų įgyvendinimu; pabrėžia, kad siekiant visiškai įgyvendinti JGI reikia nustatyti griežtus, bet realistiškus ir pasiekiamus valstybių narių politinius ir finansinius įsipareigojimus, be kita ko, užtikrinant išankstinės intervencijos mechanizmus, darbo vietų kokybę, tolesnio švietimo ir mokymo galimybes, aiškius tinkamumo kriterijus ir kuriant partnerystes su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma užtikrinant veiksmingą informavimo veiklą, prireikus stiprinant administracinius gebėjimus, atsižvelgiant į vietos sąlygas, sudarant palankesnes sąlygas gebėjimų stiprinimui ir sukuriant tinkamas stebėsenos ir vertinimo struktūras įgyvendinant ir įgyvendinus minėtas priemones;

54.  ragina užtikrinti veiksmingą daugiašalę priežiūrą, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijos dėl JGI nustatymo Europos semestro metu, ir prireikus pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

55.  pakartoja, kad yra įsipareigojęs atidžiai stebėti visų valstybių narių veiksmus siekiant, kad JGI būtų įgyvendinta, ir ragina jaunimo organizacijas nuolat informuoti Parlamentą apie savo atliekamą valstybės narės veiksmų analizę; ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti jaunimo suinteresuotuosius subjektus į politikos formavimo procesą; primena, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas informuojant apie JGI, ją įgyvendinant ir vertinant yra labai svarbus jos sėkmei;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse šiek tiek vėluojama įgyvendinti JUI, daugiausia dėl procedūrinių ir struktūrinių priežasčių; yra susirūpinęs dėl JUI įgyvendinti skirto išankstinio finansavimo lėšų panaudojimo lygio valstybėse narėse; todėl primygtinai reikalauja kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas imtis skubių veiksmų, siekiant laiku ir visapusiškai panaudoti turimus išteklius, skirtus kovoti su jaunimo nedarbu; mano, kad valstybės narės turi prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus nacionaliniuose biudžetuose siekiant spręsti šias struktūrines problemas;

57.  palankiai vertina Komisijos bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti ir skleisti geros stebėjimo ir ataskaitų teikimo praktikos pavyzdžius remiantis esamomis sistemomis valstybėse narėse; primena Komisijai, kad duomenų palyginamumas ir toliau yra itin svarbus šiais tikslais;

58.  rekomenduoja Komisijai ir toliau nustatyti ir skleisti gerą stebėsenos ir ataskaitų teikimo praktiką, kad galėtų būti nuosekliai bei patikimai teikiami ir sklandžiai įvertinami iš valstybių narių gauti rezultatai ir jų kokybė; visų pirma, rekomenduoja reguliariai teikti statistinius duomenis apie kokybę, kad valstybės narės galėtų nustatyti realistiškesnes ir veiksmingesnes jaunimo politikos priemones, be kita ko, vykdyti dalyvių, kurie baigia naudotis JGI sistema, stebėseną, siekiant, kad kuo mažiau dalyvių nutrauktų naudojimąsi programa negavę naudos;

59.  ragina Komisiją stiprinti metodus, kuriuos taiko valstybės narės, įgyvendindamos pagal JGI patvirtintas priemones, taip pat įdiegti skaidrią, visapusišką, atvirųjų duomenų principu pagrįstą ekonominio veiksmingumo, struktūrinių reformų ir asmenims skirtų priemonių stebėsenos sistemą;

60.  siūlo kiekvienoje valstybėje narėje atlikti ex ante analizę, pagal kurią būtų nustatyti konkretūs planuojami JGI programų tikslai, uždaviniai ir terminai norimiems rezultatams pasiekti, ir mano, kad reikia vengti dvigubo finansavimo;

61.  ragina dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais pasitelkiant EMCO ir Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programą; atsižvelgdamas į tai pažymi tarpusavio mokymosi, kurio tikslas – užtikrinti pažeidžiamiausių grupių aktyvumą, svarbą;

62.  yra susirūpinęs dėl to, kad duomenų apie JUI paramos gavėjus, pasiekimus ir rezultatus yra nedaug ir jie dažnai nenuoseklūs; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad būtų sukurtos administraciniu požiūriu mažiau sudėtingos ir modernesnės stebėsenos sistemos, kurios būtų taikomos likusiam JUI finansavimui;

63.  ragina daugiau dėmesio skirti JUI rezultatams, nustatant konkrečius rodiklius, kuriais būtų įvertinamos valstybėse narėse įvykdytos reformos, vykdant programą įgytos žinios ir įgūdžiai bei pasiūlytų nuolatinių sutarčių skaičius; be to, siūlo, kad pasirinktos profesijos kuratorių patirtis atitiktų reikiamus atitinkamų pareiškėjų įgūdžius;

64.  ragina valstybes nares savo stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemas padaryti efektyvesnes, siekiant reguliariai teikti kokybiškus duomenis ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti labiau įrodymais grindžiamą jaunimo aktyvumo skatinimo politiką, visų pirma pagerinti galimybę stebėti JGI palikusius dalyvius, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti nežinomų išėjimų skaičių ir turėti duomenis apie visų dalyvių esamą padėtį; ragina Komisiją persvarstyti savo gaires dėl duomenų rinkimo ir valstybes nares peržiūrėti savo bazinius rodiklius ir tikslus, siekiant sumažinti pavojų, kad rezultatai bus išpūsti;

65.  pabrėžia, kad kai kurioms valstybėms narėms JGI tapo paskata vykdyti politikos pokyčius ir geriau koordinuoti veiklą užimtumo ir švietimo srityse; pabrėžia, kad svarbu nustatyti realistiškus ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, remiant politiką ir sistemas, pvz., JGI, nustatyti pagrindines problemas ir tinkamus veiksmus, kurių turi būti imamasi joms įveikti, ir įvertinti šiuos iššūkius deramai atsižvelgiant į geresnes įsidarbinimo galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais buvo sunku nustatyti ir įvertinti JGI iki šiol padarytą indėlį ir kad kokybiška statistika turėtų padėti valstybėms narėms formuoti veiksmingesnę ir realistiškesnę jaunimo politiką, nesudarant nepagrįstų lūkesčių;

66.  pripažįsta labai dideles daugelio valstybių narių pastangas siekiant įgyvendinti JGI; tačiau pažymi, kad dauguma reformų dar nėra visapusiškai įgyvendintos, visų pirma formuojant partnerystes su socialiniais partneriais ir jaunimu kuriant, įgyvendinant ir vertinant JGI priemones ir teikiant paramą tiems, kurie susiduria su daugybe kliūčių; daro išvadą, kad ilguoju laikotarpiu reikia dėti daug pastangų ir skirti daug finansinių išteklių, kad JGI tikslai būtų pasiekti;

67.  mano, kad JGI neturi būti sistemiškai naudojama tikslais, kurie prieštarauja aktyvumo darbo rinkoje skatinimo dvasiai ir siekiui pereiti prie nuolatinio užimtumo; ragina Tarybą pasinaudoti DFP peržiūra siekiant JGI skirti tinkamus išteklius; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimui, be kita ko, jaunimui iki 30 metų amžiaus, būtų teikiami geros kokybės pasiūlymai, kurie atitiktų jų profilį ir kvalifikacijos lygį, taip pat atsižvelgiant į darbo rinkos paklausą, siekiant sukurti tvarių darbo vietų ir užkirsti kelią pakartotiniam pasinaudojimui JGI;

68.  mano, kad siekiant įvertinti programos veiksmingumą reikia įvertinti visus jos aspektus, įskaitant programos ekonominį naudingumą; atkreipia dėmesį į ankstesnes sąmatas, kurias pateikė TDO ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound), ir prašo Komisijos patvirtinti arba atnaujinti šias prognozes;

69.  ragina, kad JGI veiksmingumas būtų vertinamas kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje siekiant užkirsti kelią tam, kad tam tikros bendrovės, pasitelkdamos fiktyvias mokymo programas ir siekdamos pasinaudoti valstybės finansuojama darbo jėga, neišnaudotų jaunų žmonių; šiuo tikslu siūlo stebėti jaunuolių, kurie naudojosi programa, įsidarbinimo perspektyvas ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant dalyvaujantys (valstybinio ar privačiojo sektorių) darbdaviai turėtų tam tikram minimaliam skaičiui asmenų, atlikusių praktiką, pasiūlyti darbo sutartis, ir tai turėtų būti sąlyga norint toliau naudotis programos teikiamais privalumais;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi užbaigti JUI vertinimą iki 2017 m. pabaigos, ir tikisi, kad greitai bus atlikti būtini pakeitimai siekiant užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą; pabrėžia, jog svarbu, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant jaunimo organizacijas, nuolat vertintų JUI rezultatyvumą;

71.  pabrėžia, kad reikia sukurti rodiklių ir priemonių sistemą viešųjų įdarbinimo programų ir JGI veiksmingumui vertinti ir stebėti, nes, nors nuostatos dėl tokios sistemos buvo priimtos nuo pat pradžių, vis dar yra daug trūkumų;

72.  reikalauja, kad programos dalyviai būtų tinkamai informuojami apie procedūras, kurių reikia laikytis piktnaudžiavimo priemone atveju, ir kad jiems būtų užtikrinta reikiama ir numatyta apsauga;

73.  ragina užtikrinti veiksmingą ir skaidrią Europos ir nacionaliniu lygmenimis paskirtų lėšų panaudojimo kontrolę ir stebėseną, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir išteklių švaistymui;

Reikiami patobulinimai

74.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti ilgalaikį įsipareigojimą numatant plataus užmojo programą ir stabilų finansavimą iš ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų siekiant sudaryti visiems NEET jaunuoliams Europos Sąjungoje visapusiškas galimybes pasinaudoti iniciatyva;

75.  primena visų valdymo lygmenų (ES, valstybių narių ir vietos institucijų) bendradarbiavimo ir Komisijos techninės pagalbos svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti JGI;

76.  pabrėžia poreikį parengti ir plėtoti kokybiškas visą gyvenimą trunkančios karjeros gaires aktyviai dalyvaujant šeimoms, siekiant padėti jaunuoliams geriau pasirinkti švietimo įstaigą ir profesinę karjerą;

77.  pažymi, kad Komisija savo 2016 m. spalio mėn. komunikate pateikė išvadas dėl poreikio padidinti JUI veiksmingumą; laikosi nuomonės, kad tai turėtų būti pasiekta užtikrinant, kad NEET jaunimas būtų integruotas į darbo rinką tvariai ir nustatant tikslus, kuriais atsižvelgiama į įvairią nesimokančio ir nedirbančio jaunimo sudėtį, vykdant konkrečias ir logiškas intervencijas kiekvienos tikslinės grupės atžvilgiu; atkreipia dėmesį į tai, kad papildomas kitų ESF programų naudojimas NEET jaunuolių integracijos tvarumui užtikrinti galėtų pagerinti veiksmingumą;

78.  ragina Komisiją ir valstybes nares valdyti lūkesčius nustatant realistiškus ir įgyvendinamus tikslus, įvertinti skirtumus, prieš įgyvendinant programas išanalizuoti rinką, pagerinti kontrolės ir pranešimo sistemas ir pagerinti duomenų kokybę, kad būtų galima veiksmingai vertinti rezultatus;

79.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti, kad būtų skiriamas pakankamas finansavimas siekiant užtikrinti sėkmingą visų jaunų darbuotojų, kurie yra bedarbiai arba neturi galimybės naudotis tinkamu mokymosi arba švietimo pasiūlymu, integraciją; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tvarius rezultatus, JGI turėtų būti grindžiama esamais įrodymais ir patirtimi ir tęsiama ilgą laikotarpį; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia numatyti daugiau viešųjų lėšų, kurias būtų galima panaudoti aktyviai darbo rinkos politikai, vykdomai ES ir valstybių narių lygmeniu;

80.  ragina valstybes nares tinkamai įvertinti savo JGI programų išlaidas, valdyti lūkesčius nustatant realius ir pasiekiamus tikslus, mobilizuoti papildomus išteklius iš savo nacionalinių biudžetų ir padidinti savo valstybinių užimtumo tarnybų finansavimą, kad jos galėtų vykdyti papildomas užduotis, susijusias su JUI įgyvendinimu;

81.  ragina valstybes nares užtikrinti tolesnės veiklos duomenų, kuriais remiantis būtų galima kokybės ir kiekybės požiūriu įvertinti rezultatų ilgalaikį tvarumą, teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti labiau įrodymais grindžiamą jaunimo politiką; ragina visose valstybėse narėse renkant duomenis užtikrinti didesnį skaidrumą ir nuoseklumą, įskaitant pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad teigiamų išėjimų iš JGI tvarumo lygis palaipsniui blogėjo(9);

82.  ragina Komisiją atlikti išsamią valstybėse narėse įgyvendinamų priemonių poveikio analizę, nustatyti veiksmingiausius sprendimus ir jais remiantis teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kaip būtų galima pasiekti geresnių rezultatų ir užtikrinti didesnį veiksmingumą;

o
o   o

83.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(3) OL L 126, 2015 5 21, p. 1.
(4) Kitos priemonės apima iniciatyvą „Judus jaunimas“, pradėtą vykdyti 2010 m. rugsėjo mėn., Jaunimo galimybių iniciatyvą, pradėtą vykdyti 2011 m. gruodžio mėn., ir jaunimo veiksmų grupių priemonę, kuri pradėta įgyvendinti 2012 m. sausio mėn.
(5) 2017 m. kovo mėn. pabaigos duomenys: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8002525/3-02052017-AP-EN.pdf/94b69232-83a9-4011-8c85-1d4311215619.
(6) Jaunimo socialinė įtrauktis (Eurofound 2015).
(7) Nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas (NEET): būdingi bruožai, išlaidos ir politinės priemonės Europoje (Eurofound 2012).
(8) Baltoji knyga dėl Europos ateities, p. 13.
(9) Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 5/2017 164 punktas.


Keitimasis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, ankstyvojo perspėjimo sistemas ir rizikos įvertinimo procedūrą ***II
PDF 319kWORD 42k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria, siekiant į termino „narkotikas“ apibrėžtį įtraukti naujų psichoaktyviųjų medžiagų, iš dalies keičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/387/TVR (10537/1/2017 – C8-0325/2017 – 2013/0304(COD))
P8_TA(2017)0391A8-0317/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10537/1/2017 – C8-0325/2017),

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės Lordų ir Bendruomenių Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateiktą nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0618),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A8-0317/2017),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad visos procedūros buvo tinkamai įvykdytos, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 177, 2014 6 11, p. 52.
(2) 2014 m. balandžio 17 d. priimtas tekstas, P7_TA(2014)0454.


CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai ***I
PDF 1097kWORD 128k
2017 m. spalio 24 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 (COM(2016)0157 – C8-0123/2016 – 2016/0084(COD))(1)
P8_TA(2017)0392A8-0270/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo nustatomos CE ženklu pažymėtų augalų mitybos produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009
(Šis „tręšiamųjų produktų“ pakeitimas į „augalų mitybos produktus“ taikomas visam tekstui. Teisėkūros institucijoms susitarus, atitinkami pakeitimai bus taikomi visam tekstui, įskaitant ir tas dalis, kurios pateiktos pakeitimuose žemiau.)
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  sąlygos, kuriomis trąšos gali būti tiekiamos vidaus rinkai, buvo iš dalies suderintos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2003/200315, kuriuo reglamentuojamos beveik išimtinai tik iš iškastinių ar cheminiu būdu gautų neorganinių medžiagų pagamintos trąšos. Esama poreikio tręšimui taip pat naudoti perdirbtas arba organines medžiagas. Reiktų nustatyti suderintas sąlygas, kuriomis iš tokių perdirbtų ar organinių medžiagų pagamintos trąšos galėtų būti tiekiamos visai vidaus rinkai, ir taip suteikti svarbią paskatą tolesniam jų naudojimui. Taigi perdirbtas ir organines medžiagas taip pat reikėtų įtraukti į derinimo taikymo sritį;
(1)  sąlygos, kuriomis trąšos gali būti tiekiamos vidaus rinkai, buvo iš dalies suderintos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2003/200315, kuriuo reglamentuojamos beveik išimtinai tik iš iškastinių ar cheminiu būdu gautų mineralinių medžiagų pagamintos trąšos. Esama poreikio tręšimui taip pat naudoti perdirbtas arba organines medžiagas. Reiktų nustatyti suderintas sąlygas, kuriomis iš tokių perdirbtų ar organinių medžiagų pagamintos trąšos galėtų būti tiekiamos visai vidaus rinkai, ir taip suteikti svarbią paskatą tolesniam jų naudojimui. Skatinant daugiau naudoti perdirbtas maisto medžiagas būtų dar labiau padedama plėtoti žiedinę ekonomiką ir suteikiama galimybių išteklių požiūriu apskritai efektyviau naudoti maisto medžiagas, kartu mažinant Sąjungos priklausomybę nuo maisto medžiagų iš trečiųjų šalių. Taigi perdirbtas ir organines medžiagas taip pat reikėtų įtraukti į derinimo taikymo sritį;
_________________
_________________
15 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL L 304, 2003 11 21, p. 1).
15 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL L 304, 2003 11 21, p. 1).
(Šis pakeitimas taip pat apima horizontalųjį techninį pakeitimą – terminas „neorganinis“ pakeistas terminu „mineralinis“. Teisėkūros institucijoms susitarus, atitinkami pakeitimai bus taikomi visam tekstui, įskaitant ir tas dalis, kurios pateiktos pakeitimuose žemiau.)
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  maiste esančios maisto medžiagos yra kilusios iš dirvos; sveikoje ir maistingoje dirvoje galima išauginti sveikus ir maistingus kultūrinius augalus ir maistą. Ūkininkams reikia, kad būtų prieinamos įvairios organinės ir sintetinės trąšos, jog būtų galima pagerinti dirvožemį. Kai dirvožemyje trūksta maisto medžiagų arba jos yra išeikvotos, augaluose atsiranda maisto medžiagų trūkumas, ir jie gali nustoti augti arba neturėti maistinės vertės žmonėms juos vartojant;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   siekiant užtikrinti veiksmingą gyvūnų mėšlo ir ūkyje pagaminamo komposto naudojimą, ūkininkai turėtų naudoti produktus, atitinkančius atsakingai valdomo žemės ūkio principus, pirmumą teikti vietos platinimo kanalams, gerajai agronominei ir aplinkos apsaugos praktikai ir Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, kaip antai, Nitratų direktyvos arba Vandens pagrindų direktyvos, laikymuisi. Reikėtų skatinti pirmiausia naudoti vietoje ir kaimyninėse žemės ūkio įmonėse pagamintas trąšas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas gali turėti daugiau nei vieną iš tų funkcijų, kurios yra aprašytos šiame reglamente nurodytose produktų funkcinėse kategorijose. Kai nurodoma tik viena iš tų funkcijų, jos turėtų pakakti tam, kad produktas atitiktų produktų funkcinei kategorijai, kurioje aprašyta ta nurodyta funkcija, keliamus reikalavimus. Tačiau tuo atveju, kai nurodoma daugiau nei viena iš tų funkcijų, aptariamas CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas turėtų būti laikomas dviejų ar daugiau sudedamųjų tręšiamųjų produktų deriniu, ir kiekvieno sudedamojo tręšiamojo produkto atveju turėtų būti reikalaujama užtikrinti atitiktį pagal jo funkciją. Todėl turėtų būti numatyta konkreti produkto funkcinė kategorija, kuri apimtų tokius derinius;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  gamintojas, naudojantis vieną ar daugiau CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, kurių atžvilgiu jis pats arba kitas gamintojas jau yra atlikęs atitikties vertinimą, gali pageidauti remtis tuo atitikties vertinimu. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, sukurtas CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas taip pat turėtų būti laikomas dviejų ar daugiau sudedamųjų tręšiamųjų produktų deriniu, ir papildomi deriniui keliami atitikties reikalavimai turėtų būti taikomi tik tiek, kiek tai susiję su maišymo aspektais;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  CE ženklu pažymėtuose tręšiamuosiuose produktuose esantys teršalai, kaip antai kadmis, gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, nes kaupiasi aplinkoje ir patenka į maisto grandinę. Todėl jų kiekis tokiuose produktuose turėtų būti ribojamas. Be to, priemaišų, ypač polimerų, bet kartu ir metalo bei stiklo, patekimo į CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, gautus iš biologinių atliekų, turėtų būti išvengiama arba jų kiekis sumažinamas, kiek tai techniškai įmanoma, tokias priemaišas atskirai surinktose biologinėse atliekose aptinkant prieš jų apdorojimą;
(8)  netinkamai naudojant CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, juose esantys teršalai, kaip antai kadmis, gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, nes kaupiasi aplinkoje ir patenka į maisto grandinę. Todėl jų kiekis tokiuose produktuose turėtų būti ribojamas. Be to, priemaišų, ypač polimerų, bet kartu ir metalo bei stiklo, patekimo į CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, gautus iš biologinių atliekų, turėtų būti išvengiama arba jų kiekis sumažinamas, kiek tai techniškai įmanoma, tokias priemaišas atskirai surinktose biologinėse atliekose aptinkant prieš jų apdorojimą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  valstybėms narėms, kurios jau taiko griežtesnes nacionalines ribines vertes trąšose esančiam kadmiui, turėtų būti leidžiama išlaikyti šias ribines vertes, kol likusios Sąjungos valstybės narės pasieks atitinkamą užmojų lygį;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)   siekiant padėti užtikrinti, kad fosfato tręšiamieji produktai atitiktų šio reglamento reikalavimus, ir skatinti inovacijas, būtina suteikti pakankamai paskatų atitinkamų technologijų, ypač į kadmio šalinimo technologijų, plėtrai ir pavojingų daug kadmio turinčių atliekų tvarkymui panaudojant finansinius išteklius, kuriuos galima skirti pagal programą „Horizontas 2020“, programas „LIFE“, žiedinės ekonomikos finansavimo paramos platformą, pasitelkiant Europos investicijų banką (EIB) ir, jei tinkama, kitas finansines priemones. Komisija kasmet turėtų pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie paskatas ir Sąjungos finansavimą, skirtą kadmio šalinimui;
Pakeitimas 395
Pasiūlymas dėl reglamento
8 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(8c)  nuo ...[šio reglamento taikymo pradžios data] Komisija turėtų įdiegti mechanizmą, pagal kurį būtų galima sudaryti palankias sąlygas gauti finansavimą inovacijoms ir moksliniams tyrimams, susijusiems su kadmio šalinimo technologijomis ir jų pritaikymu visų tipų fosforo trąšų gamyboje Sąjungoje, taip pat su galimais pramonės lygmeniu ekonomiškai perspektyviais alternatyviais kadmio šalinimo sprendimais, kuriuos taikant galima apdoroti susidariusias atliekas;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  visus šio reglamento reikalavimus atitinkantiems produktams turėtų būti leidžiama laisvai judėti vidaus rinkoje. Jeigu viena ar daugiau CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudedamųjų medžiagų patenka į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/200918 taikymo sritį, tačiau gamybos grandinėje pasiekia tašką, po kurio nebekelia jokio didesnio pavojaus visuomenės arba gyvūnų sveikatai (toliau – galutinis gamybos grandinės taškas), toliau tam produktui taikant to reglamento nuostatas atsirastų nereikalinga administracinė našta. Todėl tokiems tręšiamiesiems produktams minėto reglamento reikalavimai neturėtų būti taikomi. Taigi Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(9)  visus šio reglamento reikalavimus atitinkantiems CE ženklu pažymėtiems tręšiamiesiems produktams turėtų būti leidžiama laisvai judėti vidaus rinkoje. Jeigu viena ar daugiau sudedamųjų medžiagų yra produkto gaminys, patenkantis į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/200918 taikymo sritį, tačiau gamybos grandinėje pasiekė tašką, po kurio nebekelia jokio didesnio pavojaus visuomenės arba gyvūnų sveikatai (toliau – galutinis gamybos grandinės taškas), toliau tam produktui taikant to reglamento nuostatas atsirastų nereikalinga administracinė našta. Todėl tokiems tręšiamiesiems produktams minėto reglamento reikalavimai neturėtų būti taikomi. Taigi Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
_________________
_________________
18 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).
18 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  kiekvienai susijusiai sudedamajai medžiagai, kurioje yra šalutinių gyvūninių produktų, pagal Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytas procedūras turėtų būti nustatytas galutinis gamybos grandinės taškas. Jeigu šiuo reglamentu reglamentuojamas gamybos procesas pradedamas pirmiau, nei pasiekiamas minėtas galutinis taškas, CE ženklu pažymėtiems tręšiamiesiems produktams turėtų būti taikomi ir Reglamente (EB) Nr. 1069/2009, ir šiame reglamente nustatyti technologiniai reikalavimai, o tai reiškia griežtesnio reikalavimo taikymą, kai tas pats parametras reglamentuojamas abiejų reglamentų;
(10)  kiekvienos sudedamųjų medžiagų kategorijos, kuriai priklauso šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009, atveju kiekvienai susijusiai sudedamajai medžiagai, kurioje yra šalutinių gyvūninių produktų, pagal tą reglamentą nustatytas procedūras turėtų būti nustatytas galutinis gamybos grandinės taškas. Siekiant pasinaudoti technikos raida, suteikti daugiau galimybių gamintojams ir verslo įmonėms, atverti galimybes užtikrinti platesnį maisto medžiagų iš šalutinių gyvūninių produktų, pavyzdžiui, gyvūnų mėšlo, naudojimą, gyvūninės kilmės produktų, kuriems nustatytas pabaigos taškas gamybos grandinėje, perdirbimo metodai ir atgavimo taisyklės turėtų būti nustatytos nedelsiant po šio reglamento įsigaliojimo. Kalbant apie tręšiamuosius produktus, kurių sudėtyje yra apdoroto gyvūnų mėšlo arba kurie iš jo sudaryti, turėtų būti apibrėžti gyvūnų mėšlo pabaigos taško kriterijai. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatytos didesnės aprėpties arba naujos sudedamųjų medžiagų kategorijos, kad būtų galima įtraukti daugiau gyvūninių šalutinių produktų. Jeigu tas galutinis taškas pasiekiamas pirmiau, nei CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas pateikiamas rinkai, bet jau prasidėjus šiuo reglamentu reglamentuojamam gamybos procesui, CE ženklu pažymėtiems tręšiamiesiems produktams turėtų būti taikomi ir Reglamente (EB) Nr. 1069/2009, ir šiame reglamente nustatyti technologiniai reikalavimai, o tai reiškia griežtesnio reikalavimo taikymą, kai tas pats parametras reglamentuojamas abiejų reglamentų;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   valstybėse narėse trąšų gamybai jau plačiai naudojamų šalutinių gyvūninių produktų galutinis taškas turėtų būti nustatytas nedelsiant ir ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  jeigu viena ar daugiau CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudedamųjų medžiagų patenka į Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 taikymo sritį ir galutinio gamybos grandinės taško nepasiekia, reikalavimas ženklinti tokius produktus CE ženklu pagal šį reglamentą klaidintų, nes tokio produkto tiekimui rinkai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai. Todėl tokiems produktams šis reglamentas neturėtų būti taikomas;
(12)  šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių, kurių atžvilgiu nebuvo nustatytas galutinis taškas gamybos grandinėje arba kurių atžvilgiu nustatytas galutinis taškas nebuvo pasiektas tiekimo rinkai metu, tiekimui rinkai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai. Todėl reikalavimas numatyti produkto žymėjimą CE ženklu pagal šį reglamentą klaidintų. Todėl visiems produktams, kurių sudėtyje yra tokių šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių arba kurie iš jų sudaryti, šis reglamentas neturėtų būti taikomas;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  nustatyta, kad rinkoje egzistuoja paklausa tam tikras atgautąsias atliekas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB20, naudoti kaip tręšiamuosius produktus. Be to, būtina nustatyti tam tikrus reikalavimus atliekoms, kurios atliekų naudojimo operacijoje naudojamos kaip žaliavos, atliekų apdorojimo procesams ir technologijoms, taip pat tręšiamiesiems produktams, gautiems po naudojimo operacijos, siekiant užtikrinti, kad dėl tokių produktų naudojimo nebūtų daromas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. CE ženklu pažymėtiems tręšiamiesiems produktams tokie reikalavimai turėtų būti nustatyti šiame reglamente. Todėl kai tik užtikrinama minėtų produktų atitiktis visiems šio reglamento reikalavimams, jie turėtų būti nebelaikomi atliekomis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB;
(13)  nustatyta, kad rinkoje egzistuoja paklausa tam tikras atgautąsias atliekas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB20, pavyzdžiui, struvitą, bioanglį ir pelenų produktus, naudoti kaip tręšiamuosius produktus. Be to, būtina nustatyti tam tikrus reikalavimus atliekoms, kurios atliekų naudojimo operacijoje naudojamos kaip žaliavos, atliekų apdorojimo procesams ir technologijoms, taip pat tręšiamiesiems produktams, gautiems po naudojimo operacijos, siekiant užtikrinti, kad dėl tokių produktų naudojimo nebūtų daromas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. CE ženklu pažymėtiems tręšiamiesiems produktams tokie reikalavimai turėtų būti nustatyti šiame reglamente. Todėl kai tik užtikrinama minėtų produktų atitiktis visiems šio reglamento reikalavimams, jie turėtų būti nebelaikomi atliekomis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB, ir atitinkamai turėtų būti įmanoma produktams, kurių sudėtyje yra tokių atgautųjų atliekų arba kurie iš jų sudaryti, patekti į vidaus rinką. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, pasinaudoti technikos raida ir toliau skatinti gamintojus aktyviau naudoti vertingus atliekų srautus, su tokiais produktais susijusios mokslinės analizės ir grąžinamojo perdirbimo reikalavimų nustatymas Sąjungos lygmeniu turėtų prasidėti iš karto po šio reglamento įsigaliojimo. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų, nepagrįstai neatidėliojant, nustatytos didesnės aprėpties arba papildomos sudedamųjų medžiagų, kurios atitinka reikalavimus ir gali būti naudojamos gaminant CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, kategorijos;
_________________
_________________
20 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
20 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  tam tikrus pramonės šalutinius produktus, šalutinius produktus arba perdirbtus produktus, susijusius su konkrečiais pramoniniais procesais, šiuo metu gamintojai naudoja kaip CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų sudėtines dalis. CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų sudėtinėms dalims reikalavimai, susiję su sudėtinių medžiagų kategorijomis, turėtų būti nustatyti šiame reglamente. Prireikus, kai tik užtikrinama minėtų produktų atitiktis visiems šio reglamento reikalavimams, jie turėtų būti nebelaikomi atliekomis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  tam tikros cheminės medžiagos ir mišiniai, paprastai vadinami agronominiais priedais, gerina maisto medžiagų išsiskyrimą trąšose. Rinkai tiekiamos cheminės medžiagos ir mišiniai, skirti dėti į CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, turėtų tų medžiagų ar mišinių gamintojo atsakomybe atitikti tam tikrus veiksmingumo kriterijus, todėl ir jie patys pagal šį reglamentą turėtų būti laikomi CE ženklu pažymėtais tręšiamaisiais produktais. Be to, CE ženklu pažymėtiems tręšiamiesiems produktams, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų ar mišinių, turėtų būti taikomi tam tikri veiksmingumo ir saugos kriterijai. Todėl tokios medžiagos ir mišiniai turėtų būti reglamentuojami ir kaip CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų sudedamosios medžiagos;
(14)  tam tikros cheminės medžiagos ir mišiniai, vadinami agronominiais priedais, gerina maisto medžiagų išsiskyrimą trąšose. Rinkai tiekiamos cheminės medžiagos ir mišiniai, skirti dėti į CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, turėtų tų medžiagų ar mišinių gamintojo atsakomybe atitikti tam tikrus veiksmingumo, saugos ir aplinkos apsaugos kriterijus, todėl ir jie patys pagal šį reglamentą turėtų būti laikomi CE ženklu pažymėtais tręšiamaisiais produktais. Be to, CE ženklu pažymėtiems tręšiamiesiems produktams, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų ar mišinių, turėtų būti taikomi tam tikri veiksmingumo, saugos ir aplinkos apsaugos kriterijai. Todėl tokios medžiagos ir mišiniai turėtų būti reglamentuojami ir kaip CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų sudedamosios medžiagos;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)   kadangi produktai, kuriuos be tręšiamųjų medžiagų sudaro ir cheminės medžiagos bei mišiniai, yra skirti įterpti į dirvožemį ir patenka į aplinką, visoms produkte esančioms medžiagoms turėtų būti taikomi atitikties kriterijai, visu pirma tais atvejais, kai tie produktai yra smulkūs arba subyra į smulkias dalis ir per dirvožemį gali išplisti į vandens sistemas ir būti pernešti į platesnę aplinką. Todėl biologinio skaidumo kriterijai turėtų būti taikomi ir atitikties bandymai vykdomi tikroviškomis in vivo sąlygomis, o jas nustatant atsižvelgiama į skirtingą susiskaidymo greitį anaerobinėmis sąlygomis vandens buveinėse arba po vandeniu, užlietose vietose ir sušalusiame dirvožemyje;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  nors tam tikros cheminės medžiagos, mišiniai ir mikroorganizmai, paprastai vadinami augalų biostimuliatoriais, patys savaime nėra maisto medžiagos, jie skatina augalų mitybos procesus. Kai vienintelė tokių produktų paskirtis – gerinti augalų maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą, didinti atsparumą abiotiniam stresui ar gerinti produkcijos kokybines savybes, jie dėl savo savybių yra panašesni į tręšiamuosius produktus nei į daugumos kategorijų augalų apsaugos produktus. Todėl tokius produktus turėtų būti galima žymėti CE ženklu pagal šį reglamentą ir jiems neturėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/200921. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(15)  nors tam tikros cheminės medžiagos, mišiniai ir mikroorganizmai, vadinami augalų biostimuliatoriais, patys savaime nėra sudedamosios maisto medžiagų dalys, jie skatina natūralius augalų mitybos procesus. Kai vienintelė tokių produktų paskirtis – gerinti augalų maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą, didinti atsparumą abiotiniam stresui ar gerinti produkcijos kokybines savybes, ardyti dirvožemyje esančius organinius junginius ar didinti maistinių medžiagų kiekį rizosferoje, jie dėl savo savybių yra panašesni į tręšiamuosius produktus nei į daugumos kategorijų augalų apsaugos produktus. Todėl jais papildomos trąšos, siekiant optimizuoti trąšų efektyvumą ir mažinti naudojamą maistinių medžiagų kiekį. Todėl tokius produktus turėtų būti galima žymėti CE ženklu pagal šį reglamentą ir jiems neturėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/200921. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
_________________
_________________
21 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
21 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  mikroorganizmų sudedamųjų medžiagų kategorijos turėtų būti išplečiamos arba jų pridedama, siekiant užtikrinti ir didinti inovacijų diegimo potencialą, susijusį su naujų mikrobinių augalų biostimuliatorių produktų kūrimu ir atradimu. Siekiant skatinti inovacijas ir sukurti gamintojams teisinį tikrumą, susijusį su reikalavimais, kuriuos reikia įvykdyti naudojant mikroorganizmus kaip CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų sudedamąsias medžiagas, turi būti aiškiai nurodyti suderinti mikroorganizmų saugos vertinimo metodai. Iškart po šio reglamento įsigaliojimo turėtų būti pradėtas parengiamasis darbas, siekiant nustatyti saugos vertinimo metodus. Pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai be reikalo neatidėliojant nustatyti reikalavimus, kuriuos gamintojai turi įvykdyti įrodinėdami mikroorganizmų saugumą, kad juos būtų galima naudoti CE ženklu pažymėtuose tręšiamuosiuose produktuose;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  produktams, turintiems vieną ar daugiau funkcijų, iš kurių vienai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, turėtų būti toliau taikoma tokiems produktams pritaikyta ir tame reglamente nustatyta kontrolės tvarka. Kai tokie produktai turi ir tręšiamojo produkto funkciją, reikalavimas tokius produktus ženklinti CE ženklu pagal šį reglamentą klaidintų, nes augalų apsaugos produktus tiekti rinkai galima tik su atitinkamoje valstybėje narėje galiojančiu produkto leidimu. Todėl tokiems produktams šis reglamentas neturėtų būti taikomas;
(16)  produktai, turintys vieną ar daugiau funkcijų, iš kurių vienai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, yra augalų apsaugos produktai, kuriems taikomas tas reglamentas. Tiems produktams turėtų būti toliau taikoma tokiems produktams pritaikyta ir tame reglamente nustatyta kontrolės tvarka. Kai tokie produktai turi ir tręšiamojo produkto funkciją arba veikia kaip tręšiamasis produktas, reikalavimas tokius produktus ženklinti CE ženklu pagal šį reglamentą klaidintų, nes augalų apsaugos produktus tiekti rinkai galima tik su atitinkamoje valstybėje narėje galiojančiu produkto leidimu. Todėl tokiems produktams šis reglamentas neturėtų būti taikomas;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  šis reglamentas neturėtų būti kliūtis taikyti dabartinius Sąjungos teisės aktus, susijusius su tais sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos aspektais, kuriems šis reglamentas netaikomas. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio Tarybos direktyvai 86/278/EEB22, Tarybos direktyvai 89/391/EEB23, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1907/200624, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1272/200825, Komisijos reglamentui (EB) Nr. 1881/200626, Tarybos direktyvai 2000/29/EB27, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 98/201328 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1143/201429;
(17)  Nepriklausomai nuo CE ženklu pažymėto augalų mitybos produkto tipo, šis reglamentas neturėtų būti kliūtis taikyti dabartinius Sąjungos teisės aktus, susijusius su tais sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos aspektais, kuriems šis reglamentas netaikomas. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio Tarybos direktyvai 86/278/EEB22, Tarybos direktyvai 89/391/EEB23, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1907/200624, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1272/200825, Komisijos reglamentui (EB) Nr. 1881/200626, Tarybos direktyvai 2000/29/EB27, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 98/201328 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1143/201429, Tarybos direktyvai 91/676/EEB29a ir Direktyvai 2000/60/EB29b;
_________________
_________________
22 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 181, 1986 7 4, p. 6).
22 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 181, 1986 7 4, p. 6).
23 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).
23 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).
24 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
24 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
25 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).
25 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).
26 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).
26 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).
27 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).
27 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).
28 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo (OL L 39, 2013 2 9, p. 1).
28 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo (OL L 39, 2013 2 9, p. 1).
29 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).
29 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).
29a 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).
29b 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)   turėtų būti užtikrintas produktų, jautrių organinei taršai iš tam tikrų galimai probleminių šaltinių (arba tokiais laikomų), atsekamumas iki pat organinės medžiagos šaltinio. Tai yra būtina siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą ir apriboti žalą atsiradus vietinei taršai. Taip būtų galima nustatyti įmones, naudojančias tręšiamuosius produktus, kurių sudėtyje yra organinių pradinių medžiagų iš šių šaltinių. Tai turėtų būti privalomai taikoma produktams, kurių sudėtyje yra medžiagos, pagamintos iš atliekų ar šalutinių produktų, kurie nebuvo apdoroti per organinius teršalus, užkratus ir genetinę medžiagą ardantį procesą. Tuo siekiama sumažinti ne tik riziką sveikatai ir aplinkai, bet ir visuomenės bei ūkininkų abejones dėl užkratų, organinių teršalų ir genetinės medžiagos. Siekiant apsaugoti žemės savininkus, kurie nėra taršos kaltininkai, valstybės narės raginamos įtvirtinti tinkamas atsakomybės nuostatas;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)   neapdorotiems gyvūniniams šalutiniams produktams reglamentas neturėtų būti taikomas;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)   siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, tam tikrus pramonės šalutinius produktus arba gretutinius produktus, atsirandančius dėl konkrečių pramoninių procesų, dabar gamintojai naudoja kaip CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų sudedamąsias dalis. II priede reikėtų nustatyti su tokių sudedamųjų medžiagų kategorijomis susijusius reikalavimus;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  mišinį, kurį sudaro skirtingi CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai, kurių kiekvieno atitiktis susijusiai medžiagai taikomiems reikalavimams buvo įvertinta ir patvirtinta, galima laikyti tinkamu naudoti kaip CE ženklu pažymėtą tręšiamąjį produktą nustatant tik tam tikrus papildomus dėl maišymo taikytinus reikalavimus. Todėl siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos tokie mišiniai turėtų būti priskirti prie atskiros kategorijos, kuriai atitikties vertinimas turėtų būti apribotas tik dėl maišymo taikytinais papildomais reikalavimais;
(20)  derinį, kurį sudaro skirtingų produktų funkcinių kategorijų produktai, kurių kiekvieno atitiktis susijusiai medžiagai taikomiems reikalavimams buvo įvertinta ir patvirtinta, galima laikyti tinkamu naudoti kaip CE ženklu pažymėtą tręšiamąjį produktą nustatant tik tam tikrus papildomus dėl maišymo taikytinus reikalavimus. Todėl siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos tokie deriniai turėtų būti priskirti prie atskiros kategorijos, kuriai atitikties vertinimas turėtų būti apribotas tik dėl maišymo taikytinais papildomais reikalavimais;
(Šis pakeitimas taip pat apima horizontalųjį techninį pakeitimą – terminas „mišinys“ (vnsk. ir dgsk.) pakeistas terminu „derinys“ (vnsk. ir dgsk.). Teisėkūros institucijoms susitarus, atitinkami pakeitimai bus taikomi visam tekstui, įskaitant ir tas dalis, kurios pateiktos pakeitimuose žemiau.)
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  importuotojas, pateikdamas CE ženklu pažymėtą tręšiamąjį produktą rinkai, rinkos priežiūros tikslais turėtų ant jo pakuotės nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo būtų galima į jį kreiptis;
(25)  importuotojas, pateikdamas CE ženklu pažymėtą produktą rinkai, rinkos priežiūros tikslais turėtų ant jo pakuotės nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo būtų galima į jį kreiptis, taip pat trečiosios valstybės gamintoją;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  jeigu darniųjų standartų nėra arba jeigu juose nepakankamai išsamiai aptarti visi šiuo reglamentu nustatytų kokybės ir saugos reikalavimų aspektai, gali prireikti nustatyti vienodas tų reikalavimų įgyvendinimo sąlygas. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tos sąlygos nustatomos bendrosiose specifikacijose. Dėl teisinio tikrumo reikėtų patikslinti, kad CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai minėtas specifikacijas privalo atitikti net tada, kai laikoma, kad jie atitinka darniuosius standartus;
(31)  jeigu darniųjų standartų nėra arba jeigu juose nepakankamai išsamiai aptarti visi šiuo reglamentu nustatytų kokybės ir saugos reikalavimų aspektai ir jeigu nederamai vilkinamas standartų patvirtinimo arba atnaujinimo, siekiant atsižvelgti į tuos reikalavimus, procesas, gali prireikti laikinųjų priemonių, kad būtų nustatytos vienodos tų reikalavimų įgyvendinimo sąlygos. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tos sąlygos nustatomos bendrosiose specifikacijose. Dėl teisinio tikrumo reikėtų patikslinti, kad CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai minėtas specifikacijas privalo atitikti net tada, kai laikoma, kad jie atitinka darniuosius standartus;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
47 konstatuojamoji dalis
(47)  CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai turėtų būti pateikiami rinkai, tik jei jie yra pakankamai veiksmingi ir nekelia nepriimtino pavojaus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai, kai yra tinkamai laikomi ir naudojami pagal paskirtį arba sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, t. y. kai toks jų naudojimas galėtų atsirasti dėl teisėto ir iš anksto nuspėjamo žmogaus elgesio. Todėl reikėtų nustatyti saugos ir kokybės reikalavimus, taip pat tinkamus kontrolės mechanizmus. Be to, CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto naudojimas pagal paskirtį neturėtų tapti nesaugaus maisto ar pašaro priežastimi;
(47)  CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai turėtų būti pateikiami rinkai, tik jei jie yra pakankamai veiksmingi ir nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai, kai yra tinkamai laikomi ir naudojami pagal paskirtį sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, t. y. kai toks jų naudojimas galėtų atsirasti dėl teisėto ir iš anksto nuspėjamo žmogaus elgesio. Todėl reikėtų nustatyti saugos ir kokybės reikalavimus, taip pat tinkamus kontrolės mechanizmus. Be to, CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto naudojimas pagal paskirtį neturėtų tapti nesaugaus maisto ar pašaro priežastimi;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
49 konstatuojamoji dalis
(49)  esamą sistemą reikėtų papildyti procedūra, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, keliančių nepriimtiną pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai. Be to, ta sistema turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms bendradarbiauti su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir veiksmų dėl tokių tręšiamųjų produktų imtis ankstyvame etape;
(49)  esamą sistemą reikėtų papildyti procedūra, pagal kurią visos suinteresuotosios šalys, įskaitant sveikatos srities ir vartotojų reikalų suinteresuotąsias šalis, būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, keliančių pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai. Be to, ta sistema turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms bendradarbiauti su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir veiksmų dėl tokių tręšiamųjų produktų imtis ankstyvame etape;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
55 konstatuojamoji dalis
(55)  atliekų perdirbimo srityje daroma perspektyvi technikos pažanga – iš nuotekų dumblo gaunamas fosforas, o iš šalutinių gyvūninių produktų gaminami tręšiamieji produktai, pvz., bioanglis. Reikėtų, kad produktų, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų arba kurie iš jų sudaryti, patekimas į vidaus rinką nebūtų nepagrįstai vilkinamas, jei atlikta mokslinė gamybos procesų analizė ir parengti Sąjungos lygmens technologiniai reikalavimai. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos didesnės aprėpties arba papildomos CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų arba sudedamųjų medžiagų, kurias leidžiama naudoti tokiems produktams gaminti, kategorijos. Dėl šalutinių gyvūninių produktų sudedamųjų medžiagų kategorijos turėtų būti išplečiamos arba jų pridedama, tik jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 yra nustatytas galutinis gamybos grandinės taškas, nes bet kuriuo atveju šalutiniai gyvūniniai produktai, kuriems toks galutinis taškas nenustatytas, į šio reglamento taikymo sritį nepatenka;
(55)  atliekų perdirbimo srityje daroma perspektyvi technikos pažanga – iš nuotekų dumblo gaunamas fosforas, kaip antai struvitas, iš šalutinių gyvūninių produktų gaminami tręšiamieji produktai, pvz., bioanglis, deginant taip pat gaunamas fosforas, kaip antai pelenų produktai. Reikėtų, kad produktų, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų arba kurie iš jų sudaryti, patekimas į vidaus rinką nebūtų nepagrįstai vilkinamas, jei atlikta mokslinė gamybos procesų analizė ir parengti Sąjungos lygmens technologiniai reikalavimai. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tokių medžiagų tinkamumo naudoti gamyboje. Šalutinių gyvūninių produktų gaminiams sudedamųjų medžiagų kategorijos turėtų būti išplečiamos arba jų pridedama, tik jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 yra nustatytas galutinis gamybos grandinės taškas;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
55 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(55a)  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje be maistinių medžiagų polimerų gali būti ir kitų polimerų, tačiau tai turėtų būti leista tik tais atvejais, kai polimero tikslas – kontroliuoti CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto maisto medžiagų išsiskyrimą arba pagerinti CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto savybę sulaikyti vandenį. Tokiems naujoviškiems produktams, kurių sudėtyje yra tokių polimerų, turėtų būti suteiktos galimybės patekti į vidaus rinką. Siekiant kuo labiau sumažinti kitų polimerų (išskyrus maisto medžiagų polimerus) keliamą pavojų žmonių sveikatai, saugai arba aplinkai jiems turėtų būti nustatyti biologinio skaidumo kriterijai, kad juos būtų įmanoma fiziškai ir biologiškai suskaidyti. Tuo tikslu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant nustatyti polimerinės anglies pavertimo CO2 kriterijus ir atitinkamus biologinio skaidumo tyrimo metodus;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
56 konstatuojamoji dalis
(56)  be to, turėtų būti įmanoma nedelsiant reaguoti, kai nustatomi nauji faktai dėl sąlygų, kuriomis CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai gali būti pakankamai veiksmingi, taip pat į naujus rizikos vertinimus dėl žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos, saugos arba aplinkos. Todėl pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami įvairioms CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų kategorijoms taikomi reikalavimai;
(56)  be to, turėtų būti įmanoma nedelsiant reaguoti, kai nustatomi nauji faktai dėl sąlygų, kuriomis CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai gali būti pakankamai veiksmingi, taip pat į naujus rizikos vertinimus dėl žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos, saugos arba aplinkos, atsižvelgiant į vertinimus, atliktus valdžios institucijų arba bendradarbiaujant su valdžios institucijomis valstybėse narėse. Todėl pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami įvairioms CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų kategorijoms taikomi reikalavimai;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
57 konstatuojamoji dalis
(57)  ypač svarbu, kad naudodamasi tais įgaliojimais ir atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(57)  priimant šiame reglamente numatytus deleguotuosius aktus ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
59 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(59a)  kadangi Sąjunga yra labai priklausoma nuo gamtinio fosfato importo į Sąjungą, Komisija šią medžiagą priskyrė prie svarbiausių žaliavų. Todėl būtina stebėti šio reglamento poveikį galimybei, apskritai, gauti tiekiamų žaliavų, ypač gamtinio fosfato prieinamumui ir abiem atvejais – kainoms. Atlikus tokį vertinimą, jei pastebimas neigiamas poveikis, Komisija turėtų imtis bet kokių priemonių, kurios, jos nuomone, yra tinkamos norint pašalinti šiuos prekybos trikdžius;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  šalutiniams gyvūniniams produktams, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai;
a)  šalutiniams gyvūniniams produktams arba jų gaminiams, kurie tiekiami rinkai laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimų;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)   Direktyvos 91/676/EEB;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies b b punktas (naujas)
bb)  Direktyvos 2000/60/EB;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
1)  tręšiamasis produktas – cheminė medžiaga, cheminis mišinys, mikroorganizmas arba bet kuri kita medžiaga, naudojama arba skirta naudoti atskirai arba sumaišyta su kita medžiaga ant augalų arba jų rizosferoje siekiant teikti augalams maisto medžiagų arba gerintimitybos efektyvumą;
1)  augalų mitybos produktas –cheminė medžiaga, cheminis mišinys, mikroorganizmas arba bet kuri kita medžiaga, naudojama arba skirta naudoti atskirai arba sumaišyta su kita medžiaga ant grybų ar jų mikosferoje arba ant augalų bet kuriuo augimo etapu, įskaitant sėklas, ir (arba) jų rizosferoje siekiant teikti augalams ar grybams maisto medžiagų arba pagerinti fizines ar biologinesaugimo sąlygas arba jų augimą, derlių ir kokybę, be kita ko, padidinus augalo gebėjimą įsisavinti maisto medžiagas (išskyrus augalų apsaugos produktus, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009);
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
3)  cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 1 dalyje;
3)  cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginiai, įskaitant bet kokius priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir bet kokias priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus bet kokius tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 13 punktas
13)  techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas;
13)  techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas arba jo gamybos procesas;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, kurie atitinka šį reglamentą.
Dėl priežasčių, susijusių su šiuo reglamentu reglamentuojamais aspektais ir rizika, valstybės narės netrukdo tiekti rinkai CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, kurie atitinka šį reglamentą.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Šiuo reglamentu valstybėms narėms nedraudžiama palikti galioti arba priimti Sutarčių reikalavimus atitinkančias nuostatas dėl CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, kuriomis būtų siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, su sąlyga, kad tomis nuostatomis nereikalaujama keisti CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, atitinkančių šio reglamento reikalavimus, ir su sąlyga, jog nedaromas poveikis jų pateikimo rinkai sąlygoms.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Komisija tuo pat metu, kai šis reglamentas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, paskelbia rekomendacinį dokumentą, kuriuo gamintojams ir rinkos priežiūros institucijoms pateikiama aiški informacija ir pavyzdžiai, kaip turėtų atrodyti etiketė. Šiame rekomendaciniame dokumente taip pat nurodoma kita atitinkama informacija, kaip nurodyta III priedo I dalies 2 punkto d papunktyje.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 dalis
3.  Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 10 metų po CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto, dėl kurio surašyti tie dokumentai, pateikimo rinkai.
3.  Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją penkerius metus po CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto, dėl kurio surašyti tie dokumentai, pateikimo rinkai.
(Tai horizontalus pakeitimas dėl visų techninių dokumentų saugojimo laikotarpio. Teisėkūros institucijoms susitarus, atitinkami pakeitimai bus taikomi visam tekstui, įskaitant ir tas dalis, kurios pateiktos pakeitimuose žemiau.)
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, kuriomis išlaikoma CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų serijinės produkcijos atitiktis šiam reglamentui. Tinkamai atsižvelgiama į tų tręšiamųjų produktų gamybos metodo ar charakteristikų pakeitimus, taip pat darniųjų standartų, 13 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto atitiktis, pakeitimus.
Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, kuriomis išlaikoma CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų serijinės produkcijos atitiktis šiam reglamentui. Tinkamai atsižvelgiama į tų tręšiamųjų produktų charakteristikų pakeitimus, taip pat darniųjų standartų, 13 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto atitiktis, pakeitimus.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Kai to reikia atsižvelgiant į CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto eksploatacines savybes ar keliamą pavojų, gamintojai atlieka tokių rinkai tiekiamų tręšiamųjų produktų mėginių tyrimą, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.
Kai to reikia atsižvelgiant į CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto eksploatacines savybes ar keliamą pavojų, kad būtų apsaugota vartotojų sveikata bei sauga ir aplinka, gamintojai atlieka tokių rinkai tiekiamų tręšiamųjų produktų mėginių tyrimą, nagrinėja ir registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, taip pat informuoja platintojus ir rinkos priežiūros institucijas apie tokią stebėseną.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 6 dalis
6.  Gamintojai ant CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto pakuotės arba, jeigu tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, tręšiamojo produkto lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Nurodomas vienas pašto adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.
6.  Gamintojai ant CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto pakuotės arba, jeigu tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, tręšiamojo produkto lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Nurodomas vienas pašto adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju. Tokia informacija pateikiama galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba, kurią nustato atitinkama valstybė narė, ir turi būti aiški, lengvai suprantama ir suvokiama.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 7 dalis
7.  Gamintojai užtikrina, kad CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai būtų paženklinti pagal III priedo reikalavimus arba, jeigu tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, kad ženklinimo teiginiai būtų pateikti tręšiamojo produkto lydimajame dokumente, kurį galima patikrinti, kai produktas pateikiamas rinkai. Ženklinamasis teiginys surašomas galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba, kurią nustato atitinkama valstybė narė, ir turi būti aiškus, lengvai suprantamas ir suvokiamas.
7.  Gamintojai užtikrina, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas būtų paženklintas laikantis III priedo reikalavimų arba, jeigu pakuotė per maža, kad joje būtų galima pateikti visą informaciją, arba jeigu CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, kad reikalaujama informacija būtų pateikta CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto lydimajame dokumente. Pagal III priedą reikalaujama informacija pateikiama galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba, kurią nustato atitinkama valstybė narė, ir turi būti aiški, lengvai suprantama ir suvokiama.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 10 dalies įžanginė dalis
10.  Gamintojas paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia toliau nurodytų CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų atsparumo detonacijai bandymo, kuris jiems yra privalomas pagal IV priedą, ataskaitą:
10.  Gamintojas paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia toliau nurodytų CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų atsparumo detonacijai bandymo, kuris jiems yra privalomas pagal IV priedą, ataskaitą ir užtikrina, kad šie CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai galės išlaikyti tą bandymą:
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 10 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  tręšiamųjų produktų mišinių, kaip nurodyta I priedo 7 produktų funkcinėje kategorijoje, kuriuose yra a punkte nurodytų trąšų.
b)  skirtingų funkcinių kategorijų produktų deriniai, kaip nurodyta I priedo 7 produktų funkcinėje kategorijoje, kuriuose yra a punkte nurodytų trąšų.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 10 dalies 2 pastraipa
Ataskaita pateikiama ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki tų produktų pateikimo rinkai.
Ataskaita pateikiama ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki tų produktų pateikimo rinkai. Komisija pateikia valstybių narių kompetentingų institucijų sąrašą savo interneto svetainėje.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Importuotojai rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančius CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus.
1.  Į Sąjungą gali būti importuojamos ir Sąjungos rinkai teikiamos tik reikalavimus atitinkantys CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Prieš pateikdami CE ženklu pažymėtą tręšiamąjį produktą rinkai, importuotojai užtikrina, kad gamintojas atliko reikiamą atitikties vertinimo procedūrą, nurodytą 14 straipsnyje. Jie užtikrina, kad gamintojas būtų parengęs techninius dokumentus, kad prie CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto būtų pridėta ES atitikties deklaracija ir reikiami dokumentai ir kad gamintojas būtų įvykdęs 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas neatitinka taikytinų reikalavimų, nustatytų I, II ar III prieduose, jis nepateikia tręšiamojo produkto rinkai, kol bus užtikrinta jo atitiktis. Be to, jei CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas kelia nepriimtiną pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
2.  Prieš pateikdami CE ženklu pažymėtą tręšiamąjį produktą rinkai, importuotojai užtikrina, kad gamintojas atliko reikiamą atitikties vertinimo procedūrą, nurodytą 14 straipsnyje. Jie užtikrina, kad gamintojas būtų parengęs techninius dokumentus, kad prie CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto būtų pridėta ES atitikties deklaracija ir reikiami dokumentai ir kad gamintojas būtų įvykdęs 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas neatitinka taikytinų šio reglamento reikalavimų, jis nepateikia tręšiamojo produkto rinkai, kol bus užtikrinta jo atitiktis. Be to, jei CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas kelia nepriimtiną pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3.  Importuotojai ant CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto pakuotės arba, jeigu CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, tręšiamojo produkto lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.
3.  Importuotojai ant CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto pakuotės arba, jeigu tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, tręšiamojo produkto lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti, taip pat trečiosios valstybės gamintojus. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
4.  Importuotojai užtikrina, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas būtų paženklintas laikantis III priedo reikalavimų galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba, kurią nustato atitinkama valstybė narė.
4.  Importuotojai užtikrina, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas būtų paženklintas laikantis III priedo reikalavimų arba, kai pakuotė per maža, kad joje būtų galima pateikti visą informaciją, arba, kai CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, kad reikalaujama informacija būtų pateikta CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto lydimajame dokumente. Pagal III priedą reikalaujama informacija pateikiama galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba, kurią nustato atitinkama valstybė narė.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 6 dalis
6.  Kai to reikia atsižvelgiant į CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto eksploatacines savybes ar keliamą pavojų, importuotojai atlieka tokių rinkai tiekiamų tręšiamųjų produktų mėginių tyrimą, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.
6.  Kai to reikia atsižvelgiant į CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto eksploatacines savybes ar keliamą pavojų, kad būtų apsaugota vartotojų sveikata, užtikrinta sauga ir saugoma aplinka, importuotojai atlieka tokių rinkai tiekiamų tręšiamųjų produktų mėginių tyrimą, nagrinėja ir registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus CE ženklu pažymėtus tręšiamuosius produktus, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 8 dalis
8.  Importuotojai 10 metų po CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto pateikimo rinkai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad šių institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.
8.  Importuotojai penkerius metus po CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto pateikimo rinkai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad šių institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai. Paprašius, importuotojai ES atitikties deklaracijos kopiją pateikia kitiems atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Prieš tiekdami CE ženklu pažymėtą tręšiamąjį produktą rinkai, platintojai patikrina, ar prie jo pridėta ES atitikties deklaracija ir reikiami dokumentai, ar jis tinkamai paženklintas pagal III priedą valstybės narės, kurios rinkai jis bus tiekiamas, galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba ir ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 8 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
Prieš tiekdami CE ženklu pažymėtą tręšiamąjį produktą rinkai, platintojai patikrina, ar prie jo pridėti reikiami dokumentai, ar jis tinkamai paženklintas pagal III priedą valstybės narės, kurios rinkai jis bus tiekiamas, galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba ir ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 8 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kai pakuotė per maža, kad joje būtų galima pateikti visą informaciją, arba kai CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, platintojai patikrina, ar reikalaujama informacija pateikta CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto lydimajame dokumente.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas neatitinka taikytinų reikalavimų, nustatytų I, II ar III prieduose, jis netiekia tręšiamojo produkto rinkai, kol bus užtikrinta jo atitiktis. Be to, jei CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas kelia nepriimtiną pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai, platintojas apie tai praneša gamintojui arba importuotojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas neatitinka taikytinų šio reglamento reikalavimų, jis netiekia tręšiamojo produkto rinkai, kol bus užtikrinta jo atitiktis. Be to, jei CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas kelia nepriimtiną pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai, platintojas apie tai praneša gamintojui arba importuotojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 pastraipa
Nedarant poveikio bendrosioms specifikacijoms, nurodytoms 13 straipsnyje, jei CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad jie atitinka I, II ir III prieduose nustatytus reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys.
CE ženklu pažymėti tręšiamieji produktai, kurie atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba buvo pagal juos patikrinti, laikomi atitinkančiais I, II ir III prieduose nustatytus reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 pastraipa
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos; atitiktimi šioms specifikacijoms užtikrinama, kad įvykdyti I, II ir III prieduose nustatyti reikalavimai, kuriuos apima tos specifikacijos ar jų dalys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Kai I, II arba III priede nustatytam reikalavimui netaikomi darnieji standartai, nuorodos į kuriuos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ar tam tikros tų standartų dalys arba jeigu Komisija pastebi, kad, pateikus prašymą vienai ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti su tuo reikalavimu susijusius darniuosius standartus, vilkinamas to standarto patvirtinimas, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos to reikalavimo bendrosios specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalis
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto lydimieji dokumentai ir, kai tręšiamasis produktas tiekiamas supakuotas, jo pakuotė žymimi CE ženklu taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas.
1.  CE ženklu taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas, žymima CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto pakuotė arba, jeigu CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas tiekiamas be pakuotės, šis ženklas pateikiamas CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto lydimuosiuose dokumentuose.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Prie CE ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos, dalyvaujančios atliekant atitikties vertinimą pagal IV priedo D1 modulį.
Kai reikalaujama pagal IV priedą, prie CE ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos identifikacinis numeris.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipa
Laikoma, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas, su kuriuo buvo atlikta naudojimo operacija ir kuris atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus, atitinka Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, todėl nustoja būti atliekomis.
Kai su medžiaga, kuri buvo atlieka, buvo atlikta naudojimo operacija, o šį reglamentą atitinkančiame CE ženklu pažymėtame tręšiamajame produkte yra tos medžiagos arba ji tą produktą sudaro, laikoma, kad ši medžiaga atitinka Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, todėl nustoja būti laikoma atliekomis nuo to momento, kai parengiama ES atitikties deklaracija.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 2 dalis
2.  Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos patvirtinimu.
2.  Komisijos prašymu notifikuojančiosios institucijos pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos patvirtinimu.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 3 dalis
3.  Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė I, II ar III priede arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose, bendrosiose specifikacijose, nurodytose 13 straipsnyje, ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda sertifikato.
3.  Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė I, II ar III priede arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar bendrosiose specifikacijose, nurodytose 13 straipsnyje, nustatytų reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato arba patvirtinimo sprendimo.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 4 dalis
4.  Jeigu po sertifikato išdavimo notifikuotoji įstaiga vykdydama atitikties stebėseną nustato, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir, jei būtina, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.
4.  Jeigu po sertifikato išdavimo arba patvirtinimo sprendimo priėmimo notifikuotoji įstaiga vykdydama atitikties stebėseną nustato, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir, jei būtina, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato arba patvirtinimo sprendimo galiojimą.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 5 dalis
5.  Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.
5.  Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio ir dėl to CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas ir toliau neatitinka šio reglamento reikalavimų, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato arba patvirtinimo sprendimų galiojimą.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;
a)  kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą arba priimti patvirtinimo sprendimą, galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio pavadinimas
Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančių CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų atveju taikoma procedūra
Pavojų keliančių CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų atveju nacionaliniu lygmeniu taikoma procedūra
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamą pagrindą manyti, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas kelia nepriimtiną pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai, jos atlieka su atitinkamu tręšiamuoju produktu susijusį vertinimą, apimantį šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.
Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamą pagrindą manyti, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas kelia pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai ar kitiems viešojo intereso apsaugos aspektams, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, jos atlieka su atitinkamu tręšiamuoju produktu susijusį vertinimą, apimantį šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.
(Šis pakeitimas taip pat apima horizontalųjį techninį pakeitimą – terminas „nepriimtinas pavojus“ pakeistas į terminu „pavojus“. Teisėkūros institucijoms susitarus, atitinkami pakeitimai bus taikomi visam tekstui, įskaitant ir tas dalis, kurios pateiktos pakeitimuose žemiau.)
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Jeigu atlikdamos vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą laikotarpį imtųsi visų būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų tręšiamojo produkto atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų tręšiamąjį produktą iš rinkos, jį atšauktų arba pašalintų CE ženklą.
Jeigu atlikdamos vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų tręšiamojo produkto atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų tręšiamąjį produktą iš rinkos arba jį atšauktų per pagrįstą laikotarpį, nustatomą atsižvelgiant į pavojaus pobūdį, kurį jos gali nurodyti, ir pašalintų CE ženklą.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad tręšiamasis produktas būtų pašalintas iš rinkos arba atšauktas.
Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad tręšiamasis produktas būtų pašalintas iš rinkos arba atšauktas. Su tuo susijusiomis rinkos priežiūros institucijų pareigoms nedaroma poveikio valstybių narių galimybei reguliuoti CE ženklu nepažymėtus tręšiamuosius produktus, kai šie teikiami rinkai.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 5 dalies b punktas
b)  12 straipsnyje nurodyti darnieji standartai, kuriais remiantis daryta atitikties prielaida, turi trūkumų.
b)  esama 12 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumų;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 5 dalies b a punktas (naujas)
ba)   esama 13 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų trūkumų.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto neatitiktis siejama su bendrųjų specifikacijų trūkumais, nurodytais 37 straipsnio 5 dalies ba punkte, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktus, kuriais iš dalies pakeičiama arba panaikinama atitinkama bendroji specifikacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
39 straipsnio 1 dalis
1.  Kai valstybė narė, kuri pagal 37 straipsnio 1 dalį atlieka vertinimą, nustato, kad šį reglamentą atitinkantis CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas vis dėlto kelia nepriimtiną pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai ar aplinkai, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą laikotarpį imtųsi visų tinkamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad rinkai pateiktas tręšiamasis produktas nebekeltų pavojaus, pašalintų tręšiamąjį produktą iš rinkos arba jį atšauktų.
1.  Kai valstybė narė, kuri pagal 37 straipsnio 1 dalį atlieka vertinimą, nustato, kad šį reglamentą atitinkantis CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas vis dėlto kelia pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai ar aplinkai ar kitiems viešojo intereso apsaugos aspektams, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, ji privalo nedelsiant reikalauti, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos priežiūros institucija ir kuris atitinka pavojaus pobūdį, imtųsi visų tinkamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad rinkai tiekiamas tręšiamasis produktas nebekeltų pavojaus, pašalintų tręšiamąjį produktą iš rinkos arba jį atšauktų.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  kartu su CE ženklu pažymėtu tręšiamuoju produktu nepateikta ES atitikties deklaracija;
c)  neparengta ES atitikties deklaracija;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 dalis
1.  Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I–IV priedai siekiant juos suderinti su technikos pažanga ir sudaryti palankesnes sąlygas į vidaus rinką patekti ir joje laisvai judėti CE ženklu pažymėtiems tręšiamiesiems produktams,
1.  Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I–IV priedai siekiant juos suderinti su technikos pažanga, atsižvelgiant į produktus ir medžiagas, kurias jau leidžiama naudoti valstybėse narėse, visų pirma tręšiamųjų produktų gamybos iš gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir atgautųjų atliekų srityje ir norint sudaryti palankesnes sąlygas į vidaus rinką patekti ir joje laisvai judėti CE ženklu pažymėtiems tręšiamiesiems produktams:
a)  kurių prekybos mastas vidaus rinkoje gali būti didelis ir
a)  kurie turi didelio masto prekybos galimybių vidaus rinkoje ir
b)  dėl kurių esama mokslinių įrodymų, kad jie nekelia nepriimtino pavojaus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai ir kad jie yra pakankamai veiksmingi.
b)  dėl kurių esama mokslinių įrodymų, kad jie nekelia pavojaus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai arba aplinkai ir kad jie yra pakankamai veiksmingi.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Nepagrįstai nedelsiant po ... [šio reglamento įsigaliojimo data] pagal pirmą pastraipą Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos II priede išvardytos sudedamųjų medžiagų kategorijos, visų pirma siekiant į tas sudedamųjų medžiagų kategorijas įtraukti gyvūninės kilmės šalutinius produktus, kuriems nustatytas pabaigos taškas, struvitą, bioanglį ir pelenų produktus, taip pat nustatyti tų produktų įtraukimo į tas kategorijas reikalavimus. Priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija atsižvelgia konkrečiai į technologijų pažangą maisto medžiagų atgavimo srityje.
Pakeitimas 345
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1b dalis (nauja)
1b.  Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais pratęsiamas 20 mg/kg ribinės vertės, nurodytos I priedo II dalies PFK 1(B) 3 punkto a papunkčio 2 punkte ir I priedo II dalies PFK 1(C) I 2 punkto a papunkčio 2 punkte, taikymo pradžios terminas, jei remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ji turi įrodymų, leidžiančių manyti, kad pradėjus taikyti griežtesnę ribinę vertę iškiltų rimtas pavojus tręšiamųjų produktų tiekimui į Sąjungą.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Kai Komisija pagal 1 dalį iš dalies keičia II priedą, kad naujais mikroorganizmais papildytų tokių organizmų sudedamųjų medžiagų kategoriją, ji tai daro remdamasi šiais duomenimis:
2.  Kai Komisija iš dalies keičia II priedą, kad naujomis mikroorganizmų padermėmis papildytų tokių organizmų sudedamųjų medžiagų kategoriją, ji tai daro įsitikinusi, kad visos susijusios papildomo mikroorganizmo padermės atitinka šio straipsnio 1dalies b punkto reikalavimus, ir remdamasi šiais duomenimis:
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  mikroorganizmo pavadinimu;
a)  mikroorganizmo pavadinimu, apimančiu padermę;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  istoriniais saugios mikroorganizmo gamybos ir naudojimo duomenimis;
c)  moksline literatūra, kurioje teigiama apie saugią mikroorganizmo gamybą ir naudojimą;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  taksonominiu ryšiu su mikroorganizmų rūšimis pagal Europos maisto saugos agentūros nustatytą kvalifikuotos saugos prielaidos principą;
d)  taksonominiu ryšiu su mikroorganizmų rūšimis pagal Europos maisto saugos tarnybos nustatytą kvalifikuotos saugos prielaidos principą arba nuoroda į skelbiamą atitiktį susijusiems suderintiems naudojamų mikroorganizmų saugumo standartams, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba atitiktį mikroorganizmų saugos vertinimo reikalavimams, kuriuos priėmė Komisija, jeigu tokie suderinti standartai nėra įgyvendinti;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Siekiant atsižvelgti į sparčią tos srities technologijų pažangą, Komisija ne vėliau kaip... [vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] pagal 43 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi mikroorganizmų, kuriuos galima naudoti augalų mitybos produktuose oficialiai jų neįtraukiant į teigiamą sąrašą, vertinimo kriterijai.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Ne vėliau kaip ... [ šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo datos] Komisija pagal 43 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti II priedą, siekdama į gamybos grandinę įtraukti galutinius taškus, kurie buvo nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, kiek tai susiję su šalutiniais gyvūniniais produktais, išvardytais šio reglamento II priedo SMK 11.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Priimdama 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, Komisija iš dalies keičia sudedamųjų medžiagų kategorijas, nustatydama reikalavimą polimerams, išskyrus II priede nurodytus maisto medžiagų polimerus, kad būtų atsižvelgta į naujausius mokslinius įrodymus ir technologinę plėtrą ir ne vėliau kaip ... [treji metai po šio reglamento taikymo pradžios datos] apibrėžia polimerinės anglies pavertimo anglies dioksidu (CO2) kriterijus ir atitinkamus biologinio skaidumo tyrimo metodus.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Priimdama 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, Komisija iš dalies keičia sudedamųjų medžiagų kategorijas, nustatydama kriterijus kitiems II priede nurodytiems pramonės šalutiniams produktams, kad būtų atsižvelgta į naujausius mokslinius įrodymus ir technologinę plėtrą ir ne vėliau kaip ... [vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] apibrėžia kriterijus, pagal kuriuos pramonės šalutiniai produktai įtraukiami į sudedamųjų medžiagų kategoriją.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.
Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jų nustatytos taisyklės dėl sankcijų būtų vykdomos.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009
5 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
1a)  2 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:
„Į 32 straipsnio taikymo sritį patenkančių šalutinių gyvūninių produktų gaminių, kurie valstybėse narėse jau yra plačiai naudojami trąšoms gaminti, atveju Komisija tokį galutinį tašką nustato ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po Trąšų reglamento įsigaliojimo datos]“.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009
3 straipsnio 34 punkto įžanginė dalis
3)   „34. „augalų biostimuliatorius“ – produktas, stimuliuojantis augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo produkte esančio maisto medžiagų kiekio, kurio vienintelė paskirtis – pagerinti vieną arba kelias iš šių augalo savybių:
„34. „augalų biostimuliatorius“ – produktas, kurio sudėtyje yra bet kokios medžiagos arba mikroorganizmų, stimuliuojančių augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo jame esančio maisto medžiagų kiekio, arba tokių medžiagų ir (arba) mikroorganizmų derinys, kurio vienintelė paskirtis – pagerinti vieną arba kelias iš šių augalo arba augalo rizosferos savybių:
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009
3 straipsnio 34 punkto c papunktis
c)  produkcijos kokybines savybes.
c)  produkcijos kokybę.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009
3 straipsnio 34 punkto c a papunktis (naujas)
ca)   izoliuotų maistinių medžiagų kiekį dirvožemyje, rizosferoje;
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009
3 straipsnio 34 punkto c b papunktis (naujas)
cb)   organinių junginių suirimą dirvožemyje;
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009
3 straipsnio 34 punkto c c papunktis (naujas)
cc)  humifikaciją;
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio pavadinimas
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Pereinamojo laikotarpio nuostatos, ataskaitų teikimas ir ekspertiniai įvertinimai
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai produktus, kurie buvo pateikti rinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 kaip „EB trąšos“ iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą]. Tačiau tokiems produktams mutatis mutandis taikomas 5 skyrius.
Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai produktus, kurie buvo pateikti rinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 kaip „EB trąšos“ iki ... [dvylika mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios datos]. Tačiau tokiems produktams mutatis mutandis taikomas 5 skyrius.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės, kurios jau taiko mažesnę kadmio kiekio organinėse mineralinėse trąšose ir neorganinėse trąšose ribą, nustatytą I priedo II dalies PFC 1 (B)(3)(a) ir PFC 1 (C)(I)(2)(a), gali toliau taikyti šią griežtesnę ribą, kol pagal šį reglamentą nustatyta riba taps lygi arba mažesnė. Valstybės narės apie tokias taikomas nacionalines priemones Komisijai praneša ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Ne vėliau kaip ... [42 mėnesiai po šio reglamento taikymo pradžios datos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ir jo bendro poveikio, įskaitant jo tikslų pasiekimą ir poveikį MVĮ, vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje konkrečiai pateikiami:
a)  tręšiamųjų produktų vidaus rinkos veikimo vertinimas, įskaitant atitikties vertinimą ir rinkos priežiūros veiksmingumą, ir dalinio suderinimo poveikio CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų ir tręšiamųjų produktų, pateiktų rinkai pagal nacionalines taisykles, gamybai, naudojimo modeliams ir prekybos jais srautams analizė;
b)  apribojimų taikymo teršalų lygiams, kaip nustatyta šio reglamento I priede, vertinimas, bet kokia turima nauja aktuali mokslinė informacija apie teršalų toksiškumą ir kancerogeniškumą, įskaitant tręšiamuosiuose produktuose esančių urano teršalų pavojų;
c)  kadmio šalinimo technologijų ir jų poveikio, masto ir sąnaudų visoje vertės grandinėje pokyčių, taip pat susijusio kadmio atliekų tvarkymo, vertinimas; ir
d)  poveikio prekybai žaliavų šaltiniais, taip pat gamtinio fosfato prieinamumui, vertinimas.
Ataskaitoje turi būti tinkamai atsižvelgta į technologinę pažangą ir inovacijas, taip pat standartizacijos procesą, turintį poveikį tręšiamųjų produktų gamybai ir naudojimui. Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šio reglamento taikymo datos].
Ne vėliau kaip... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] Komisija pateikia mokslinių duomenų vertinimą siekiant nustatyti agronomijos ir aplinkos kriterijus, pagal kuriuos būtų galima apibrėžti galutinį gyvūnų mėšlo apdorojimo tašką ir atlikti produktų, kuriuose yra perdirbto mėšlo arba kurie iš jo sudaryti, veikimo vertinimą;
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] Komisija atlieka mikroorganizmų atitikties vertinimo procedūros peržiūrą.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 2 dalis
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Jis taikomas nuo ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo datos], išskyrus19–35 straipsnius, kurie taikomi nuo ... [vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos], ir 13, 41, 42, 43 ir 45 straipsnius, kurie taikomi nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data].
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo I dalies 1 punkto C a papunktis (naujas)
Ca.  Mažo anglies dioksido kiekio trąšos
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo I dalies 5 punkto A papunkčio I a punktas (naujas)
Ia.  Denitrifikacijos inhibitoriai
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies 4 punktas
4.  Jei CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje yra cheminės medžiagos, kuriai yra nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija maiste ir pašaruose pagal
Išbraukta.
a)  Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/9332,
b)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/200533,
c)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 470/200934 arba
d)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/32/EB35,
naudojant CE ženklu pažymėtą tręšiamąjį produktą pagal naudojimo instrukcijas ta koncentracija maiste arba pašaruose neturi būti viršyta.
__________________
32 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (OL L 37, 1993 2 13, p. 1).
33 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
34 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 152, 2009 6 16, p. 11).
35 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL L 140, 2002 5 30, p. 10).
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies 4 a punktas (naujas)
4a.  Sudedamosios dalys, pateiktos patvirtinimui ar pakartotiniam patvirtinimui pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, bet neįtrauktos į Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 540/2011, negali būti naudojamos tręšiamuosiuose produktuose, kai jos neįtrauktos remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 1 straipsnio 4 dalimi.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A) 1 punktas
1.  Organinių trąšų sudėtyje turi būti tik biologinės kilmės:
1.  Organinių trąšų sudėtyje turi būti tik biologinės kilmės:
–  anglies (C) ir
–  organinės anglies (Corg) ir
–  maisto medžiagų,
–  maisto medžiagų,
išskyrus iškastines arba geologinėse formacijose esančias medžiagas.
kaip antai durpių, leonardito, lignito ir iš jų gaunamų medžiagų, bet išskyrus kitas iškastines arba geologinėse formacijose esančias medžiagas, gamybos mišinys.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A) 2 punkto 1 įtrauka
–  kadmis (Cd) 1,5 mg/kg sausosios medžiagos,
–  kadmis (Cd) 1,0 mg/kg sausosios medžiagos,
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A) 2 punkto 6 įtrauka
–  biuretas (C2H5N3O2) 12 g/kg sausosios medžiagos.
–  biuretas (C2H5N2O2) aptikimo ribos neviršijantis kiekis.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A) 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

3.  25 g CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.

Pakeitimas

3.  Patogenų koncentracija organinėse trąšose turi neviršyti atitinkamų toliau lentelėje nurodytų ribinių verčių:

Tirtini mikroorganizmai

Ėminių ėmimo planai

Riba

 

n

c

m

M

Salmonella spp

5

0

0

Nėra 25 g arba 25 ml

Escherichia coli arba Enterococcaceae

5

5

0

1 000 1 g arba 1ml

kai n = tirtinų ėminių skaičius;

c = ėminių skaičius, kai bakterijų skaičius, nurodomos koloniją sudarančiais vienetais (ksv), gali būti nuo m iki M;

m = ksv nurodomo bakterijų skaičiaus, kuris laikomas tinkamu, ribinė vertė;

M = ksv nurodomo bakterijų skaičiaus didžiausia vertė.

Bet kurios vystymosi stadijos parazitų Ascaris spp. ir Toxocara spp. neturi būti 100 g arba 100 ml organinių trąšų.

Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A)(I) 1 a punktas (naujas)
1a.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti bent vienos iš šių deklaruojamų maisto medžiagų: azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O).
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A)(I) 2 a punktas (naujas)
2a.  Jeigu CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje yra daugiau nei vienos iš pagrindinių deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis: □
suminio azoto (N) – 2,5 % arba suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 %, arba suminio kalio oksido (K2O) – 2 % ir
visų maisto medžiagų kartu sudėjus – 6,5 %.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A)(II) 1 a punktas (naujas)
1a.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti bent vienos iš šių deklaruojamų maisto medžiagų: azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O).
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A)(II) 2 punkto įžanginė dalis
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų, kurios mažiausias nurodytas kiekis:
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų pirminių maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A)(II) 2 punkto 1 įtrauka
–  suminio azoto (N) – 2%,
–  suminio azoto (N) – 1% ir (arba)
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A)(II) 2 punkto 2 įtrauka
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1% arba
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % arba
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A)(II) 2 punkto 3 įtrauka
–  suminio kalio oksido (K2O) – 2 %.
–  suminio kalio oksido (K2O) – 1 % ir
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A)(II) 2 punkto 3 a įtrauka (nauja)
–  visų maisto medžiagų kartu sudėjus – 6,5 %.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(A)(II) 2 a punktas (naujas)
2a.  Jeigu CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje yra daugiau nei vienos iš pagrindinių deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis: □
suminio azoto (N) – 2 % arba suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1 % arba suminio kalio oksido (K2O) – 2 % ir
visų pagrindinių maisto medžiagų kartu sudėjus – 5 %.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(B) 1 punktas
1.  Organinės-mineralinės trąšos –
1.  Organinės-mineralinės trąšos –
–  vienos ar daugiau pakategorėje PFK 1(C) nurodytų neorganinių trąšų ir
–  vienos ar daugiau pakategorėje PFK 1(C) nurodytų mineralinių trąšų ir
–  medžiagų, kurių sudėtyje yra tik biologinės kilmės:
– organinės anglies (C)
–  vienos ar daugiau medžiagų, kurių sudėtyje yra organinės anglies (Corg) ir
–  – maisto medžiagų,
išskyrus iškastines arba geologinėse formacijose esančias medžiagas, gamybos mišinys.
–  tik biologinės kilmės maistinių medžiagų, pvz., durpių, įskaitant leonarditą, lignitą ir iš jų gaunamas medžiagas, bet išskyrus kitas iškastines arba geologinėse formacijose esančias medžiagas, gamybos mišinys.
Pakeitimas 343
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(B) 3 punkto a papunkčio 2 punkto 2 ir 3 įtraukos
–  nuo [Leidinių biuras prašomas įrašyti datą – trys metai po šio reglamento taikymo pradžios] – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5) ir
–  nuo [Leidinių biuras prašomas įrašyti datą – šešeri metai po šio reglamento taikymo pradžios] – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5) ir
–  nuo [Leidinių biuras prašomas įrašyti datą – dvylika metų po šio reglamento taikymo pradžios] – 20 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5),
–  nuo [Leidinių biuras prašomas įrašyti datą – šešiolika metų po šio reglamento taikymo pradžios] – 20 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5),
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(B) 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

4.  25 g CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.

Pakeitimas

4.  Patogenų koncentracija organinėse-mineralinėse trąšose turi neviršyti atitinkamų toliau lentelėje nurodytų ribinių verčių:

Tirtini mikroorganizmai

Ėminių ėmimo planai

Riba

 

n

c

m

M

Salmonella spp

5

0

0

Nėra 25 g arba 25 ml

Escherichia coli arba Enterococcaceae

5

5

0

1 000 1 g arba 1ml

kai n = tirtinų ėminių skaičius;

c = ėminių skaičius, kai bakterijų skaičius, nurodomos koloniją sudarančiais vienetais (ksv), gali būti nuo m iki M;

m = ksv nurodomo bakterijų skaičiaus, kuris laikomas tinkamu, ribinė vertė;

M = ksv nurodomo bakterijų skaičiaus didžiausia vertė.

Bet kurios vystymosi stadijos parazitų Ascaris spp. ir Toxocara spp. neturi būti 100 g arba 100 ml organinių-mineralinių trąšų.

Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(B)(I) 2 punkto 2 įtrauka
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % arba
–  neutraliame amonio citrato tirpale ir vandenyje tirpaus fosforo pentoksido (P2O5) – %, arba
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(B)(I) 2 a punktas (naujas)
2a.  Jeigu CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje yra daugiau nei vienos iš pagrindinių deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
suminio azoto (N) – 2,5 %, iš kurių 1 % CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto masės turi būti organinis azotas (N), arba suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 %, arba suminio kalio oksido (K2O) – 2 % ir
visų pagrindinių maisto medžiagų kartu sudėjus – 6,5 %.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(B)(I) 4 punktas
4.  Kiekviename CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto vienete turi būti deklaruojamas organinių medžiagų ir maisto medžiagų kiekis.
4.  Kiekvieno CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto vienete turi būti deklaruojamas organinės anglies ir visų maisto medžiagų kiekis. Vienetas reiškia vieną iš produkto sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, granules, ir pan.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(B)(II) 2 a punktas (naujas)
2a.  Jeigu produkto sudėtyje yra daugiau nei viena maisto medžiaga, mažiausias kiekis turi būti toks:
–  suminio azoto (N) – 1 %, arba
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1 %, arba
–  suminio kalio oksido (K2O) – 1 %,
ir kai maistinių medžiagų suma yra mažiausiai 4 %.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(B)(II) 3 punktas
3.  Organinė anglis (C) CE ženklu pažymėtame tręšiamajame produkte turi sudaryti ne mažiau kaip 3 % masės.
3.  Organinė anglis (C) CE ženklu pažymėtame tręšiamajame produkte turi sudaryti ne mažiau kaip 1 % masės.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C) 1 punktas
1.   Neorganinės trąšos – trąšos, išskyrus organines arba organines-mineralines trąšas.
1.   Mineralinės trąšos – trąšos, kurių sudėtyje yra mineralinių maisto medžiagų arba kurios apdorojant gyvūninės ar augalinės kilmės medžiagas tampa mineralinėmis. Organinė anglis (Corg) CE ženklu pažymėtame tręšiamajame produkte sudaro ne daugiau kaip 1 % masės. Tai neapima anglies iš SMK 9 ir 10 reikalavimus atitinkančių dangų ir agronominių priedų, atitinkančių PFK 5 ir SMK 8 reikalavimus.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C) 1 a punktas (naujas)
1a.  Fosforo trąšos turi atitikti bent vieną iš toliau nurodytų mažiausių tirpumo lygių, kad jos galėtų patekti į augalus, antraip jos negali būti vadinamos fosforo trąšomis:
–  tirpumas vandenyje: mažiausias viso fosforo (P) lygis – 40 %, arba
–  tirpumas neutraliame amonio citrate: mažiausias viso fosforo (P) lygis – 75 %, arba
–  tirpumas skruzdžių rūgštyje (tik minkštasis gamtinis fosfatas): mažiausias viso fosforo (P) lygis – 55 %.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C) 1 b punktas (naujas)
1b.  Bendras deklaruojamas azoto kiekis pateikiamas nurodant amoniakinio azoto, nitrito azoto, karbamido azoto, metileno karbamido azoto, izobutilidendikarbamido azoto ir krotonilidendikarbamido azoto sumą. Deklaruojamas fosforo kiekis pateikiamas P fosfato sudėtyje forma. Atlikus mokslinį tyrimą pagal 42 straipsnio 1 dalį galima įtraukti naujas formas.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I) 1 punktas
1.  Neorganinės makroelementų trąšos – trąšos, kurių paskirtis teikti augalams vieną ar kelis iš šių makroelementų: azotą (N), fosforą (P), kalį (K), magnį (Mg), kalcį (Ca), sierą (S) arba natrį (Na).
1.  Mineralinės maistinių makromedžiagų trąšos – trąšos, kurių paskirtis teikti augalams vieną ar daugiau iš šių maistinių makromedžiagų:
a)  iš pirminių: azotą (N), fosforą (P) ir kalį (K);
b)  iš antrinių: magnį (Mg), kalcį (Ca), sierą (S) arba natrį (Na).
Pakeitimas 344
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C) I 2 punkto a papunkčio 2 punkto 2 ir 3 įtraukos
–  nuo [Leidinių biuras prašomas įrašyti datą – trys metai po šio reglamento taikymo pradžios] – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5) ir
–  nuo [šešeri metai po šio reglamento taikymo pradžios] – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5) ir
–  nuo [Leidinių biuras prašomas įrašyti datą – dvylika metų po šio reglamento taikymo pradžios] – 20 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5),
–  nuo [šešiolika metų po šio reglamento taikymo pradžios] – 20 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5),
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(i) 1 punktas
1.  Paprastosiose biriosiose neorganinėse makroelementų trąšose turi būti ne daugiau kaip vienos maisto medžiagos deklaruojamas kiekis.
1.  Paprastosiose biriosiose mineralinėse makroelementų trąšose turi būti:
a)   ne daugiau kaip vienos pirminės maisto medžiagos (azoto (N), fosforo (P) ir kaloi (K)) deklaruojamas kiekis, arba
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(i) 1 punkto b papunktis (naujas)
b)   ne daugiau kaip vienos antrinės maisto medžiagos (magnio (Mg), kalcio (Ca), sieros (S) ir natrio (Na)) deklaruojamas kiekis.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(i) 1 a punktas (naujas)
1a.   Paprastosiose biriosiose mineralinės makroelementų trąšose, kurių sudėtyje deklaruojamas ne daugiau kaip vienos pirminės maisto medžiagos kiekis, gali būti viena ar daugiau antrinių maisto medžiagų.
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(i) 2 punkto įžanginė dalis
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti pirminių ir (arba) antrinių deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(i) 2 punkto 2 įtrauka
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 12%,
–  fosforo pentoksido (P2O5), tirpaus neutraliame amonio citrato tirpale ir vandenyje, – 12 %,
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(i) 2 punkto 7 įtrauka
–  suminio natrio oksido (Na2O) – 1 %.
–  suminio natrio oksido (Na2O) – 3 %.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(ii) 1 punktas
1.  Sudėtinėse biriosiose neorganinėse makroelementų trąšose turi būti daugiau nei vienos maisto medžiagos deklaruojamas kiekis.
1.  Sudėtinėse biriosiose mineralinėse makroelementų trąšose turi būti daugiau nei vienos pirminės ir (arba) antrinės maisto medžiagos deklaruojamas kiekis.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(ii) 2 punkto įžanginė dalis
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti daugiau nei vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti daugiau nei vienos iš pirminių ir (arba) antrinių deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(ii) 2 punkto 2 įtrauka
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 3%,
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5), tirpaus neutraliame amonio citrate ir vandenyje5 %,
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(ii) 2 punkto 3 įtrauka
–  suminio kalio oksido (K2O) – 3%,
–  suminio kalio oksido (K2O) – 5 %,
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(ii) 2 punkto 4 įtrauka
–  suminio magnio oksido (MgO) – 1,5%,
–  suminio magnio oksido (MgO) – 2 %,
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(ii) 2 punkto 5 įtrauka
–  suminio kalcio oksido (CaO) – 1,5%,
–  suminio kalcio oksido (CaO) – 2 %,
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(ii) 2 punkto 6 įtrauka
–  suminio sieros trioksido (SO3) – 1,5% arba
–  suminio sieros trioksido (SO3) – 5 %,
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(ii) 2 punkto 7 įtrauka
–  suminio natrio oksido (Na2O) – 1 %.
–  suminio natrio oksido (Na2O) – 3 %.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(a)(i-ii)(A) 5 punkto 1 įtrauka
–  po penkių šiluminių ciklų, kaip aprašyta IV priedo A1 modulio 4.2 dalyje,
–  po penkių šiluminių ciklų, kaip aprašyta IV priedo A1 modulio 4.2 dalyje, siekiant patikrinti prieš pateikiant rinkai,
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(i) 1 punktas
1.  Paprastosiose skystosiose neorganinėse makroelementų trąšose turi būti ne daugiau kaip vienos maisto medžiagos deklaruojamas kiekis.
1.  Paprastosiose skystosiose mineralinėse makroelementų trąšose turi būti:
a)   ne daugiau kaip vienos pirminės maisto medžiagos deklaruojamas kiekis.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(i) 1 punkto b papunktis (naujas)
b)   ne daugiau kaip vienos antrinės maisto medžiagos deklaruojamas kiekis.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(i) 1 a punktas (naujas)
1a.   Paprastosiose skystosiose mineralinės makroelementų trąšose, kurių sudėtyje deklaruojamas ne daugiau kaip vienos pirminės maisto medžiagos kiekis, gali būti viena ar daugiau antrinių maisto medžiagų.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(i) 2 punkto įžanginė dalis
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti pirminių ir (arba) antrinių deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(i) 2 punkto 2 įtrauka
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 5%,
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5), tirpaus neutraliame amonio citrate ir vandenyje – 5 %,
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(i) 2 punkto 6 įtrauka
–  suminio sieros trioksido (SO3) – 5% arba
–  suminio sieros trioksido (SO3) – 5 %,
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(i) 2 punkto 7 įtrauka
–  suminio natrio oksido (Na2O) – 1 %.
–  0,5–5 % suminio natrio oksido (Na2O).
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(ii) 1 punktas
1.  Sudėtinėse skystosiose neorganinėse makroelementų trąšose turi būti daugiau nei vienos maisto medžiagos deklaruojamas kiekis.
1.  Sudėtinėse skystosiose mineralinėse makroelementų trąšose turi būti daugiau nei vienos pirminės ir (arba) antrinės maisto medžiagos deklaruojamas kiekis.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(ii) 2 punkto įžanginė dalis
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti daugiau nei vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
2.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje turi būti daugiau nei vienos iš pirminių ir (arba) antrinių deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(ii) 2 punkto 1 įtrauka
–  suminio azoto (N) – 1,5%,
–  suminio azoto (N) – 3 % arba
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(ii) 2 punkto 2 įtrauka
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1,5%,
–  suminio fosforo pentoksido (P2O5), tirpaus neutraliame amonio citrato tirpale ir vandenyje, – 1,5 %,
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(ii) 2 punkto 3 įtrauka
–  suminio kalio oksido (K2O) – 1,5%,
–  suminio kalio oksido (K2O) – 3 % arba
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(ii) 2 punkto 4 įtrauka
–  suminio magnio oksido (MgO) – 0,75%,
–  suminio magnio oksido (MgO) – 1,5 % arba
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(ii) 2 punkto 5 įtrauka
–  suminio kalcio oksido (CaO) – 0,75%,
–  suminio kalcio oksido (CaO) – 1,5 % arba
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(I)(b)(ii) 2 punkto 6 įtrauka
–  suminio sieros trioksido (SO3) – 0,75% arba
–  suminio sieros trioksido (SO3) – 1,5 % arba
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)(II) 1 punktas
1.  Neorganinės mikroelementų trąšos – neorganinės trąšos, išskyrus makroelementų trąšas, kurių paskirtis – teikti augalams vieną ar kelias iš šių maisto medžiagų: borą (B), kobaltą (Co), varį (Cu), geležį (Fe), manganą (Mn), molibdeną (Mo) arba cinką (Zn).
1.  Neorganinės mikroelementų trąšos – neorganinės trąšos, išskyrus makroelementų trąšas, kurių paskirtis – teikti augalams vieną ar kelias iš šių maisto medžiagų: borą (B), kobaltą (Co), varį (Cu), geležį (Fe), manganą (Mn), molibdeną (Mo), seleną (SE), silicį (Si) arba cinką (Zn).
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 1(C)a (nauja)
PFK 1(C)a. MAŽO ANGLIES DIOKSIDO KIEKIO TRĄŠOS
1.  CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas vadinamas mažo anglies dioksido kiekio trąša, jeigu jame yra daugiau kaip 1 % ir ne daugiau kaip 15 % organinės anglies (Corg).
2.  Šios apibrėžties tikslais nustatant organinės anglies kiekį, kalcio cianamide, karbamide ir jų kondensacijos ir asociacijos produktuose esanti anglis neįtraukiama.
3.  Šiai kategorijai taikomos PFK 1(C) specifikacijos „biriosios / skystosios trąšos“, „paprastosios / sudėtinės trąšos“, „makroelementų / mikroelementų trąšos“.
4.  Prie kategorijos PFC 1(C)a priskirti parduodami produktai turi atitikti I priede organinėms arba organinėms-mineralinėms trąšoms nustatytus teršalų kiekius visais atvejais, kai PFC 1(C) nenurodytos tų teršalų ribinės vertės.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 2 1 punktas
1.  Kalkinimo medžiaga – oksido, hidroksido, karbonato arba silikato pavidalo kalcio (Ca) arba magnio (Mg) turintis CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas, kurio paskirtis – reguliuoti dirvožemio rūgštumą.
1.  Kalkinimo medžiaga – oksido, hidroksido, karbonato ir (arba) silikato pavidalo kalcio (Ca) arba magnio (Mg) turintis CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas, kurio paskirtis – reguliuoti dirvožemio rūgštumą.
Pakeitimas 398
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 2 3 punktas
3.  Sausoji medžiaga turi atitikti šiuos parametrus:
3.  Sausoji medžiaga turi atitikti šiuos parametrus:
–  mažiausia neutralizavimo vertė – 15 (CaO ekvivalentas) arba 9 (HO- ekvivalentas), taip pat
–  mažiausia neutralizavimo vertė – 15 (CaO ekvivalentas) arba 9 (HO- ekvivalentas), taip pat
–  mažiausias reaktyvumas – 10 arba 50 % po 6 mėnesių (inkubacinis tyrimas).
–  mažiausias reaktyvumas – 10 arba 50 % po 6 mėnesių (inkubacinis tyrimas), ir
–  mažiausias dalelės dydis – 70 % < 1 mm, išskyrus negesintas kalkes, granuliuotas kalkinimo medžiagas ir kreidą, (= 70 % dalelių pagal dydį turi praeiti pro 1 mm akučių sietą).
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 3 1 punktas
Dirvožemio gerinimo medžiaga – į dirvožemį įterpiamas CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas, kurio paskirtis – palaikyti, pagerinti arba apsaugoti dirvožemio fizikines arba chemines savybes, struktūrą arba biologinį aktyvumą.
Dirvožemio gerinimo medžiaga – į dirvožemį in situ įterpiama medžiaga, įskaitant mulčią, kurios paskirtis – pirmiausia palaikyti arba pagerinti dirvožemio fizines savybes ir kuri gali pagerinti dirvožemio chemines ir (arba) biologines savybes arba biologinį aktyvumą.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 3 1 a punktas (naujas)
1a.  CE ženklu pažymėtame tręšiamajame produkte biologinės kilmės medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 15 %.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 3(A) 1 punktas
1.  Organinė dirvožemio gerinimo medžiaga turi būti sudaryta tik iš biologinės kilmės medžiagų, išskyrus iškastines arba geologinėse formacijose esančias medžiagas.
1.  Organinė dirvožemio gerinimo medžiaga turi būti sudaryta tik iš biologinės kilmės medžiagų, įskaitant durpes, leonarditą, lignitą ir iš jų gaunamas humuso medžiagas, bet išskyrus kitas iškastines arba geologinėse formacijose esančias medžiagas.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 3(A) 2 punkto 2 įtrauka
–  šešiavalentis chromas (Cr VI) 2 mg/kg sausosios medžiagos,
–  šešiavalentis chromas (Cr VI) 1 mg/kg sausosios medžiagos,
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 3(A) 3 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

a)  25 g CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto mėginyje neturi būti Salmonella spp.

Pakeitimas

a)  Patogenų koncentracija organinėse dirvožemio gerinimo medžiagose turi neviršyti atitinkamų toliau lentelėje nurodytų ribinių verčių:

Tirtini mikroorganizmai

Mėginių ėmimo planai

Riba

 

n

c

m

M

Salmonella spp

5

0

0

Nėra 25 g arba 25 ml mėginyje

Escherichia coli arba Enterococcaceae

5

5

0

1 000 1 g arba 1ml

kai n = tirtinų mėginių skaičius;

c = mėginių skaičius, kai bakterijų skaičius, nurodomos koloniją sudarančiais vienetais (ksv), gali būti nuo m iki M;

m = ksv nurodomo bakterijų skaičiaus, kuris laikomas tinkamu, ribinė vertė;

M = ksv nurodomo bakterijų skaičiaus didžiausia vertė.

Bet kurios vystymosi stadijos parazitų Ascaris spp. ir Toxocara spp. neturi būti 100 g arba 100 ml organinės dirvožemio gerinimo medžiagos.

Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 3(B) 1 punktas
1.  Neorganinė dirvožemio gerinimo medžiaga – dirvožemio gerinimo medžiaga, išskyrus organinę dirvožemio gerinimo medžiagą.
1.  Neorganinė dirvožemio gerinimo medžiaga – dirvožemio gerinimo medžiaga, kuri turi apimti mulčio plėveles, išskyrus organinę dirvožemio gerinimo medžiagą. Biologiškai skaidžios mulčio plėvelės yra biologiškai skaidžios polimerų plėvelės, kurios visų pirma atitinka II priedo SMK 10 2 dalies a punkte ir 3 dalyje išdėstytus reikalavimus ir kurios skirtos padengti dirvožemį in situ, kad būtų apsaugota jo struktūra, sustabdytas piktžolių augimas, sumažintas dirvožemio drėgmės netekimas arba užkirstas kelias erozijai.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 4 1 punktas
1.  Auginimo terpė – kaip substratas naudojama medžiaga, išskyrus dirvožemį, kurioje augalai šaknijasi.
1.  Auginimo terpė – medžiaga, išskyrus dirvožemį in situ, kurioje auginami augalai ir grybai.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 4 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

3.   25 g CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto mėginio neturi būti Salmonella spp.

Pakeitimas

3.  Patogenų koncentracija auginimo terpėse turi neviršyti atitinkamų toliau lentelėje nurodytų ribinių verčių:

Tirtini mikroorganizmai

Mėginių ėmimo planai

Riba

 

n

c

m

M

Salmonella spp

5

0

0

Nėra 25 g arba 25 ml mėginyje

Escherichia coli arba Enterococcaceae

5

5

0

1 000 1 g arba 1ml

kai n = tirtinų mėginių skaičius;

c = mėginių skaičius, kai bakterijų skaičius, nurodomos koloniją sudarančiais vienetais (ksv), gali būti nuo m iki M;

m = ksv nurodomo bakterijų skaičiaus, kuris laikomas tinkamu, ribinė vertė;

M = ksv nurodomo bakterijų skaičiaus didžiausia vertė.

Bet kurios vystymosi stadijos parazitų Ascaris spp. ir Toxocara spp. neturi būti 100 g arba 100 ml auginimo terpės.

Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 5 1 punktas
Agronominis priedas – CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas, dedamas į augalui maisto medžiagas teikiantį produktą, kad pagerėtų pastarojo produkto maisto medžiagų išskyrimo savybės.
Agronominis priedas – CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas, dedamas į produktą ir turintis įrodytą poveikį skirtingų formų mineralinių arba mineralizuotų maisto medžiagų, arba jų abiejų, transformavimui arba augalų prieinamumui, arba įterpiamas į dirvožemį, kad būtų pagerintas maisto medžiagų pasisavinimas augaluose arba sumažintas maisto medžiagų netekimas.
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 5(A)(Ia) (nauja)
PFK 5(A)(Ia). Denitrifikacijos inhibitoriai
1.  Denitrifikacijos inhibitoriai – inhibitoriai, kurie mažina diazoto oksido (N2O) susidarymą sulėtindami arba blokuodami nitrato (NO3) virtimą diazotu (N2), nedarant poveikio nitrifikacijos procesui, kaip apibūdinta PFK 5(A)(I). Jie padeda didinti nitrato prieinamumą augalui ir mažinti išmetamą N2O kiekį.
2.  Šio metodo efektyvumą galima įvertinti tinkamu matavimo prietaisu matuojant išmetamą diazoto oksido kiekį surinktuose dujų mėginiuose ir matuojant to mėginio N2O kiekį dujų chromatografu. Atliekant šį vertinimą taip pat turi būti fiksuojamas vandens kiekis dirvožemyje.
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6 1 punkto įžanginė dalis
1.  Augalų biostimuliatorius – CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas, stimuliuojantis augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo produkte esančių maisto medžiagų kiekio, kurio vienintelė paskirtis – pagerinti vieną arba kelias iš šių augalo savybių:
1.  Augalų biostimuliatorius – CE ženklu pažymėtas tręšiamasis produktas, stimuliuojantis augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo produkte esančių maisto medžiagų kiekio, kurio vienintelė paskirtis – pagerinti vieną arba kelias iš šių augalo savybių ir augalo rizosferą arba filosferą:
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6 1 punkto c a papunktis (naujas)
ca)  izoliuotų maisto medžiagų prieinamumą dirvožemyje ir rizosferoje,
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6 1 punkto c b papunktis (naujas)
cb)  humifikaciją,
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6 1 punkto c c papunktis (naujas)
cc)  organinių junginių suirimą dirvožemyje.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6 2 punkto 1 įtrauka
–  kadmis (Cd) 3 mg/kg sausosios medžiagos,
–  kadmis (Cd) 1,5 mg/kg sausosios medžiagos,
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 1 punktas
1.  Mikrobiniai augalų biostimuliatoriai turi būti sudaryti tik II priedo 7 sudedamųjų medžiagų kategorijos mikroorganizmų arba mikroorganizmų konsorciumo.
1.  Mikrobiniai augalų biostimuliatoriai turi būti sudaryti iš:
a)   II priedo 7 sudedamųjų medžiagų kategorijos mikroorganizmų arba mikroorganizmų konsorciumo;
b)  mikroorganizmų arba mikroorganizmų konsorciumo, kurie skiriasi nuo nurodytųjų šio punkto a papunktyje. Jie gali būti naudojami kaip sudedamųjų medžiagų kategorijos, jeigu atitinka II priedo 7 sudedamųjų medžiagų kategorijoje išdėstytus reikalavimus.
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

3.   25 g arba 25 ml CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto mėginio neturi būti Salmonella spp.

Pakeitimas

3.   Patogenų koncentracija mikrobiniuose augalų biostimuliatoriuose turi neviršyti atitinkamų toliau lentelėje nurodytų ribinių verčių:

Mikroorganizmai ir (arba) jų toksinai, metabolitai

Mėginių ėmimo planai

Riba

 

n

c

 

Salmonella spp

5

0

Nėra 25 g arba 25 ml

Escherichia coli

5

0

Nėra 1g arba 1ml

Listeria monocytogenes

5

0

Nėra 25 g arba 25 ml

Vibrio spp

5

0

Nėra 25 g arba 25 ml

Shigella spp

5

0

Nėra 25 g arba 25 ml

Staphylococcus aureus

5

0

Nėra 25 g arba 25 ml

Enterococcaceae

5

2

10 ksv/g

Anaerobinių mikroorganizmų skaičius, nebent mikrobinis biostimuliatorius būtų aerobinė bakterija

5

2

105 ksv/g arba ml

Mielių ir pelėsių skaičius, nebent mikrobinis biostimuliatorius būtų grybelis

5

2

1000 ksv/g arba ml

šiuo atveju: 1 n= mėginį sudarančių vienetų skaičius; c = mėginių vienetų, kuriuose vertės viršija nustatytą ribą, skaičius.

Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 4 punktas
4.  1 g arba 1 ml CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli.
Išbraukta.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 5 punktas
5.  CE ženklu pažymėtame tręšiamajame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės.
Išbraukta.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 6 punktas
6.  25 g arba 25 ml CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes.
Išbraukta.
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 7 punktas
7.  25 g arba 25 ml CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp.
Išbraukta.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 8 punktas
8.  25 g arba 25 ml CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp.
Išbraukta.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 9 punktas
9.  1 g arba 1 ml CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus.
Išbraukta.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 10 punktas
10.  Jeigu mikrobinis biostimuliatorius nėra aerobinė bakterija, aerobinių mikroorganizmų skaičius neturi viršyti 105 ksv/g arba ml CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto ėminio.
Išbraukta.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 12 punkto 2 pastraipa
mišinio pH vertė turi būti 4 arba didesnė.
Išbraukta.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 6(A) 13 punktas
13.  Mikrobinių augalų biostimuliatorių laikymo trukmė etiketėje nurodytomis laikymo sąlygomis turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai.
Išbraukta.
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo II dalies PFK 7 3 punkto įžanginė dalis
3.  Dėl maišymo nė vieno sudedamojo tręšiamojo produkto savybės neturi:
3.  Dėl maišymo nė vieno sudedamojo tręšiamojo produkto funkcijos neturi:
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo I dalies SMK 11 a (nauja)
SMK 11a. Kiti pramonės šalutiniai produktai
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 1 1 punkto įžanginė dalis
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti cheminių medžiagų ir mišinių, išskyrus8
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti cheminių medžiagų ir mišinių, įskaitant technologinius priedus, išskyrus39
__________________
__________________
39 Jeigu medžiagos negalima priskirti kategorijai SMK 1, tai nereiškia, kad jos negalima priskirti kitai SMK, kuriai taikomi kiti reikalavimai. Žr., pavyzdžiui, SMK 11 (šalutiniai gyvūniniai produktai), SMK 9 ir SMK 10 (polimerai) bei SMK 8 (agronominiai priedai).
39 Jeigu medžiagos negalima priskirti kategorijai SMK 1, tai nereiškia, kad jos negalima priskirti kitai SMK, kuriai taikomi kiti reikalavimai. Žr., pavyzdžiui, SMK 11 (šalutiniai gyvūniniai produktai), SMK 9 ir SMK 10 (polimerai) bei SMK 8 (agronominiai priedai).
Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 1 1 punkto b papunktis
b)  šalutinius produktus, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB;
b)  šalutinius produktus, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/98/EB, išskyrus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 registruotus šalutinius produktus, kuriems netaikoma viena iš pareigos registruoti išimčių, nustatytų to reglamento V priedo 5 dalyje;
Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 1 1 punkto e papunktis
e)  polimerus arba
e)  polimerus, išskyrus tuos, kurie naudojami augimo terpėje ir nesiliečia su dirvožemiu, arba
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 2 1 punktas
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti augalų, augalų dalių arba augalų ekstraktų, kurie nebuvo apdoroti jokiu kitu būdu, išskyrus pjaustymą, smulkinimą, centrifugavimą, spaudimą, džiovinimą, sublimacinį džiovinimą arba ekstrahavimą vandeniu.
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti augalų, augalų dalių arba augalų ekstraktų, kurie nebuvo apdoroti jokiu kitu būdu, išskyrus pjaustymą, smulkinimą, centrifugavimą, pertrynimą per sietą, malimą, spaudimą, džiovinimą, sublimacinį džiovinimą, poliravimą, išspaudimą, švitinimą, apdorojimą šalčiu, terminį sanavimą, ekstrahavimą vandeniu arba bet kokį kitokį paruošimo arba perdirbimo būdą, kurį naudojant medžiaga netampa galutine registruojama medžiaga pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006.
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 2 2 punktas
2.  1 dalyje prie augalų priskiriami dumbliai, bet nepriskiriamos melsvabakterės.
2.  1 dalyje prie augalų priskiriami dumbliai, išskyrus melsvabakteres, kurios gamina pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo pavojingoms medžiagoms priskiriamus cianotoksinus.
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 3 1 punkto įžanginė dalis
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti komposto, gaunamo aerobiniu būdu kompostuojant tik vieną ar kelias iš šių žaliavų:
1.  CE ženklu pažymėto augalų mitybos produkto sudėtyje gali būti komposto, skysto ar neskysto mikrobinio ar nemikrobinio ekstrakto, pagaminto iš komposto, gaunamo aerobiniu būdu kompostuojant tik vieną ar kelias iš toliau nuodytų žaliavų ir galimai didinant dėl mikroorganizmų natūraliai susidarančių medžiagų kiekį:
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 3 1 punkto b papunktis
b)  2 ir 3 kategorijų šalutinius gyvūninius produktus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009;
b)  šalutinių gyvūninių produktų gaminius, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnyje, kurių galutinis gamybos grandinės taškas pasiektas pagal šio reglamento 5 straipsnį;
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 3 1 punkto c papunkčio įžanginė dalis
c)  gyvus arba negyvus organizmus ar jų dalis, neapdorotus arba apdorotus tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ektrahuojant vandeniu, distiliuojant vandens garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, arba kurie ekstrahuojami iš oro bet kokiu būdu, išskyrus
c)  gyvus arba negyvus organizmus ar jų dalis, neapdorotus arba apdorotus tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ektrahuojant vandeniu, išskyrus
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 3 1 punkto c papunkčio 2 įtrauka
–  nuotekų dumblą, pramoninį dumblą arba dugno gilinimo (valymo) dumblą ir
–  nuotekų dumblą, pramoninį dumblą (išskyrus vartojimui neskirtas maisto atliekas, pašarus ir sodinius, susijusius su agrodegalais) arba dugno gilinimo (valymo) dumblą ir
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 3 1 punkto e a papunktis (naujas)
ea)  neapdorotus ir mechaniniu būdu apdorotus maisto gamybos pramonės likučius, išskyrus pramonės, kurioje naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009, likučius.
Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 3 1 punkto e b papunktis (naujas)
eb)  medžiagas, kurios atitinka SMK 2, SMK 3, SMK 4, SMK 5, SMK 6 ir SMK 11.
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 3 2 punkto 1 įtrauka
–  kurioje perdirbamos tik 1 dalyje nurodytos žaliavos, ir
–  kurioje 1 punkte nurodytų žaliavų perdirbimo gamybos linijos aiškiai atskirtos nuo kitų, 1 punkte neišvardytų žaliavų perdirbimo gamybos linijų, ir
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 3 6 punkto a papunkčio 2 įtrauka
–  kriterijus: ne daugiau kaip 25 mmol O2/kg organinės medžiagos per valandą, arba
–  kriterijus: ne daugiau kaip 50 mmol O2/kg organinės medžiagos per valandą, arba
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 4 antraštinė dalis
SMK 4. Energinių augalų degazuotasis substratas
SMK 4. Energinių augalų degazuotasis substratas ir augalinės kilmės biologinės atliekos
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 4 1 punkto c papunktis
c)  bet kurias a ir b punktuose nurodytas medžiagas, kurios prieš tai buvo fermentuotos.
c)  bet kurias a ir b punktuose nurodytas medžiagas, kurios prieš tai buvo fermentuotos nenustačius jokių aflatoksinų pėdsakų.
Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 4 2 punkto 1 įtrauka
–  kurioje perdirbamos tik 1 dalyje nurodytos žaliavos, ir
–  kurioje 1 punkte nurodytų žaliavų perdirbimo gamybos linijos aiškiai atskirtos nuo kitų, 1 punkte neišvardytų žaliavų perdirbimo gamybos linijų, ir
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 4 3 punkto b papunktis
b)  termofilinis anaerobinis fermentavimas 55 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas (70 °C – 1 val.);
b)  termofilinis anaerobinis fermentavimas 55 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas, kaip apibrėžta Komisijos Reglamento (ES) Nr. 142/20111a V priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 punkte;
_________________
1a 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).
Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 4 3 punkto d papunktis
d)  mezofilinis anaerobinis fermentavimas 37–40 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas (70 °C – 1 val.), arba
d)  mezofilinis anaerobinis fermentavimas 37–40 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 punkte, arba
Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 5 1 punkto c papunkčio 2 įtrauka
–  nuotekų dumblą, pramoninį dumblą arba dugno gilinimo (valymo) dumblą,
–  nuotekų dumblą, pramoninį dumblą, išskyrus nurodytą e a punkte, arba dugno gilinimo (valymo) dumblą ir
Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 5 1 punkto e papunkčio įžanginė dalis
e)  bet kurias a–d punktuose išvardytas medžiagas, kurios
e)  bet kurias a–d punktuose išvardytas medžiagas, kurių sudėtyje nėra aflatoksinų, kurios
Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 5 1 punkto e a papunktis (naujas)
ea)  neapdorotus ir mechaniniu būdu apdorotus maisto gamybos pramonės likučius, išskyrus pramonės, kurioje naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009, likučius.
Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 5 1 punkto e b papunktis (naujas)
eb)  medžiagas, kurios atitinka SMK 2, SMK 3, SMK 4, SMK 5, SMK 6 ir SMK 11.
Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 5 2 punkto 1 įtrauka
–  kurioje perdirbamos tik 1 dalyje nurodytos žaliavos, ir
–  kurioje 1 punkte nurodytų žaliavų perdirbimo gamybos linijos aiškiai atskirtos nuo kitų, 1 punkte neišvardytų žaliavų perdirbimo gamybos linijų, ir
Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 5 3 punkto a papunktis
a)  termofilinis anaerobinis fermentavimas 55 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 24 val., o hidraulinio laikymo trukmė – ne mažiau kaip 20 dienų;
a)  termofilinis anaerobinis fermentavimas 55 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 24 val., o hidraulinio laikymo trukmė – ne mažiau kaip 20 dienų, vėliau atliekant analizę siekiant patikrinti, ar vykstant fermentavimo procesui patogenai sėkmingai sunaikinti;
Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 5 3 punkto b papunktis
b)  termofilinis anaerobinis fermentavimas 55 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas (70 °C – 1 val.);
b)  termofilinis anaerobinis fermentavimas 55 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 punkte;
Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 5 3 punkto d papunktis
d)  mezofilinis anaerobinis fermentavimas 37–40 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas (70 °C – 1 val.), arba
d)   mezofilinis anaerobinis fermentavimas 37–40 °C temperatūroje, kai vienas iš apdorojimo proceso etapų yra pasterizavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo I skyriaus 1 skirsnio 1 punkte, arba
Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 6 1 punkto c a papunktis (naujas)
ca)  alyvuogių išspaudų aliejaus, t. y. klampaus šalutinio alyvuogių malimo produkto, gauto organiniais tirpikliais apdorojant drėgnas išspaudas dviem (minkštimas) arba trimis etapais (išspaudos),
Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 6 1 punkto c b papunktis (naujas)
cb)   pašarų pramonės šalutinius produktus, įrašytus Reglamento (ES) Nr. 68/2013 pašarinių žaliavų kataloge,
Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 6 1 punkto c c papunktis (naujas)
cc)  bet kokios kitos medžiagos, kurias leista įtraukti į maistą ar pašarą.
Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 6 2 punkto 2 a pastraipa (nauja)
Visų medžiagų sudėtyje esantys aflatoksinai neviršija aptikimo ribos.
Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 7 1 punkto 1 įtrauka
–  nebuvo apdoroti jokiu kitu būdu, išskyrus džiovinimą arba sublimacinį džiovinimą, ir
Išbraukta.
Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 8 1 punktas
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti cheminės medžiagos arba cheminio mišinio, skirtų tręšiamojo produkto maisto medžiagų išsiskyrimo savybėms pagerinti, tik jei pagal tokiam agronominiam priedui taikomą atitikties vertinimo procedūrą įrodyta, kad ta medžiaga arba mišinys atitinka šio reglamento reikalavimus, taikomus I priedo kategorijos PFK 5 produktams.
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti cheminių medžiagų ir mišinių (įskaitant technologinius priedus, nuo sulipimo apsaugančias medžiagas, putojimą stabdančias medžiagas, nuo dulkių apsaugančias medžiagas, dažus ir reologines medžiagas), skirtų tręšiamojo produkto maisto medžiagų išsiskyrimo savybėms pagerinti, tik jei pagal tokiam agronominiam priedui taikomą atitikties vertinimo procedūrą įrodyta, kad ta medžiaga arba mišinys atitinka šio reglamento reikalavimus, taikomus I priedo kategorijos PFK 5 produktams.
Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 8 3 a punktas (naujas)
3a.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti denitrifikacijos inhibitoriaus, nurodyto I priedo pakategorėje PFK 5(A)(Ia), tik jei jo sudėtyje yra kokios nors formos azoto.
Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 8 4 punktas
4.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti reikalavimus atitinkančio ureazės inhibitoriaus, nurodyto I priedo pakategorėje PFK 5(A)(II), tik jei ne mažiau kaip 50 % suminio azoto (N) tręšiamajame produkte sudaro azoto (N) forma – karbamidas (CH4N2O).
4.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti reikalavimus atitinkančio ureazės inhibitoriaus, nurodyto I priedo pakategorėje PFK 5(A)(II), tik jei ne mažiau kaip 50 % suminio azoto (N) tręšiamajame produkte sudaro azoto formos amonis (NH4+) arba amonis (NH4+) ir karbamidas (CH4N2O).
Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 9 3 punktas
3.  Polimeruose neturi būti formaldehido.
3.  Polimeruose turi būti ne daugiau kaip 600 ppm laisvo formaldehido.
Pakeitimas 275
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 10 1 punktas
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti kitų polimerų (išskyrus maisto medžiagų polimerus), tik jeigu polimero paskirtis –
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti kitų polimerų (išskyrus maisto medžiagų polimerus), tik jeigu polimero paskirtis –
a)  kontroliuoti vandens įsiskverbimą į maisto medžiagų daleles, taigi ir maisto medžiagų išsiskyrimą (šiuo atveju polimeras bendrai vadinamas dangos medžiaga), arba
a)  kontroliuoti vandens įsiskverbimą į maisto medžiagų daleles, taigi ir maisto medžiagų išsiskyrimą (šiuo atveju polimeras bendrai vadinamas dangos medžiaga), arba
b)  pagerinti CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto savybę sulaikyti vandenį.
b)  pagerinti CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto savybę sulaikyti vandenį arba
ba)  atlikti dirvožemį pagerinančios biologiškai skaidžios mulčiavimo plėvelės, atitinkančios visų pirma SMK 10 2a ir 3 punktų reikalavimus, funkciją, arba
bb)  veikti kaip tręšiamojo produkto komponentų rišiklis be jokio sąlyčio su dirvožemiu arba
bc)  pagerinti CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų stabilumą arba
bd)   pagerinti vandens skverbimąsi į dirvožemį.
Pakeitimas 276
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 10 2 punktas
2.  Nuo [Leidinių biuras prašomas įrašyti datą – trys metai po šio reglamento taikymo pradžios] turi būti laikomasi šio kriterijaus: polimeras turi galėti fiziškai ir biologiškai susiskaidyti taip, kad didžioji jo dalis suskiltų į anglies dioksidą (CO2), biomasę ir vandenį. Atliekant biologinio skaidumo bandymą, kaip aprašyta a–c punktuose, ne mažiau kaip 90 % organinės anglies per ne daugiau kaip 24 mėnesius turi virsti CO2.
2.  Nuo ... [penkeri metai po šio reglamento taikymo pradžios] turi būti laikomasi šio kriterijaus: polimeras turi galėti fiziškai ir biologiškai susiskaidyti taip, kad didžioji jo dalis suskiltų į anglies dioksidą (CO2), biomasę ir vandenį. Pasibaigus numatytam tręšiamojo produkto veikimo laikotarpiui, nurodytam ant etiketės, ne mažiau kaip 90 % organinės anglies per ne daugiau kaip 48 mėnesius turi virsti CO2, palyginti su atliekant biologinio skaidumo bandymą taikomu atitinkamu standartu. Biologinio skaidumo kriterijai ir atitinkamo biologinio skaidumo bandymo metodo kūrimas vertinami atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus ir nustatomi šio reglamento 42 straipsnyje nurodytuose deleguotuose aktuose.
a)  Bandymas atliekamas 25 ± 2 °C temperatūroje.
b)  Bandymas atliekamas pagal metodą, kuris leistų nustatyti visišką plastikinių medžiagų aerobinį biologinį skaidumą dirvožemyje, matuojant deguonies suvartojimą arba išsiskyrusio anglies dioksido kiekį.
c)  Atliekant bandymą naudojama pamatinė medžiaga – mikrokristalinės celiuliozės milteliai, kurių matmenys yra tokie pat kaip bandomosios medžiagos.
d)  Prieš atliekant bandymą bandomajai medžiagai neturi būti taikomos sąlygos ir procedūros, skirtos plėvelės suirimui pagreitinti (pvz., veikiant karščiu arba šviesa).
Pakeitimas 277
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 10 2 a punktas (naujas)
2a.  PKF 3 B nurodyta biologiškai skaidi mulčiavimo plėvelė turi atitikti šį kriterijų:
polimeras turi galėti fiziškai ir biologiškai susiskaidyti taip, kad galiausiai jis suskiltų į anglies dioksidą (CO2), biomasę ir vandenį, ir atliekant biologinio skaidumo bandymą pagal Sąjungos standartus, taikomus polimerų skaidumui dirvožemyje, ne mažiau kaip 90 % organinės anglies, vertinant absoliučia išraiška arba santykine išraiška, palyginti su pamatine medžiaga, per ne daugiau kaip 24 mėnesius turi virsti CO2.
Pakeitimas 278
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 10 3 a punktas (naujas)
3a.  Kadangi produktą ketinama naudoti dirvožemyje ir jis pateks į aplinką, šie kriterijai taikomi visoms medžiagoms produkto sudėtyje.
Pakeitimas 279
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 10 3 b punktas (naujas)
3b.   CE ženklu pažymėtam produktui, kurio sudėtyje yra polimerų, išskyrus maisto medžiagų polimerus, 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu tie polimerai naudojami tik kaip tręšiamojo produkto rišiklis ir nesiliečia su dirvožemiu.
Pakeitimas 280
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 11

Komisijos siūlomas tekstas

CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti šalutinių gyvūninių produktų, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009, kurie, kaip nustatyta pagal tą reglamentą, yra pasiekę galutinį gamybos grandinės tašką, yra išvardyti toliau pateiktoje lentelėje ir atitinka joje nustatytus reikalavimus:

Pakeitimas

Jei Komisija pagal 42 straipsnį priims deleguotuosius aktus, CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti šalutinių gyvūninių produktų, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009, kurie, kaip nustatyta pagal tą reglamentą, yra pasiekę galutinį gamybos grandinės tašką, yra išvardyti toliau pateiktoje lentelėje ir atitinka joje nustatytus reikalavimus:

 

Šalutinių gyvūninių produktų gaminiai

Perdirbimo standartai, kad būtų pasiektas galutinis gamybos grandinės taškas

1

Mėsos miltai

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

2

Kaulų miltai

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

3

Mėsos ir kaulų miltai

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

4

Gyvūnų kraujas

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

5

III kategorijos hidrolizuoti baltymai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

6

Perdirbtas mėšlas

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

7

Kompostas (1)

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

8

Biodujų irimo atliekos (1)

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

9

Plunksnų miltai

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

10

Kailiai ir odos

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

11

Kanopos ir ragai

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

12

Šikšnosparnių guanas

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

13

Vilna ir plaukai

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

14

Plunksnos ir pūkai

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

15

Kiaulių šeriai

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

16

Glicerinas ir kiti 2 ir 3 kategorijos medžiagų, gautų gaminant biodyzeliną ir degalus iš atsinaujinančiųjų išteklių, produktai

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

17

Gyvūnų ėdalas ir šunų kramtalai, kuriuos atsisakyta vartoti dėl komercinių priežasčių ar techninių nesklandumų

nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

(1)   gauti iš 2 ir 3 kategorijos medžiagų, išskyrus mėsos ir kaulų miltus ir perdirbtus gyvūninius baltymus

Pakeitimas 281
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo II dalies SMK 11 a (nauja)
SMK 11a. Kiti pramonės šalutiniai produktai
1.  CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti kitų pramonės šalutinių produktų, pavyzdžiui, amonio sulfato iš kaprolaktamo gamybos, sieros rūgšties, gautos rafinuojant gamtines dujas ir alyvas, taip pat kitų medžiagų, kylančių iš konkrečių pramoninių procesų, kurie nėra įtraukti į SMK 1 ir išvardijami toliau pateiktoje lentelėje joje nurodytomis sąlygomis:
2.  Nuo ... [vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] kriterijai, pagal kuriuos pramonės šalutiniai produktai, kurie buvo vartojami laikantis Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 kaip CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų sudedamosios dalys, įtraukiami į sudedamųjų medžiagų kategorijas turi būti vertinami atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis ir nustatomi šio reglamento 42 straipsnyje nurodytuose deleguotuose aktuose.
Pakeitimas 282
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies 2 punkto e papunktis
e)  visų sudedamųjų dalių, kurios sudaro daugiau nei 5 % produkto svorio, aprašymas, išvardijant jas mažėjančia tvarka pagal sausąją masę ir nurodant susijusias sudedamųjų medžiagų kategorijas (SMK), kaip nurodyta II priede.
e)  visų sudedamųjų dalių, kurios sudaro daugiau nei 1 % produkto svorio, aprašymas, išvardijant jas mažėjančia tvarka pagal sausąją masę ir nurodant susijusias sudedamųjų medžiagų kategorijas (SMK), kaip nurodyta II priede, įskaitant kiekį, išreikštą sausosios medžiagos procentais;
Pakeitimas 283
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies 2 punkto e a papunktis (naujas)
ea)  tais atvejais, kai bet kokio produkto sudėtyje yra medžiagos, gautos iš organinių atliekų ar šalutinių produktų, kuriems neatliktas visas organines medžiagas sunaikinęs procesas, etiketėje nurodoma, kokios atliekos ir šalutiniai produktai naudoti, ir partijos numeris ar gamybos laiko serijos numeris. Šiuo numeriu nurodomi gamintojo turimi atsekamumo duomenys, kuriais nurodomi partijos ir (arba) laiko serijoje naudotos kiekvienos organinės atliekos ir (arba) šalutinio produkto atskiri šaltiniai (ūkiai, gamyklos, kt.). Komisija po viešų konsultacijų ir ne vėliau kaip ...[dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] paskelbia šios nuostatos įgyvendinimo specifikacijas, kurios įsigalios ne vėliau kaip ... [praėjus trejiems metams nuo specifikacijų paskelbimo]. Siekiant sumažinti veiklos vykdytojams ir rinkos priežiūros institucijoms tenkančią administracinę naštą, Komisijos specifikacijose atsižvelgiama tiek į 6 straipsnio 5–7 dalyse ir 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tiek į esamas atsekamumo sistemas (pvz., taikomas šalutiniams gyvūniniams produktams arba pramonės sistemoms), taip pat į Sąjungos atliekų klasifikavimo kodus.
Pakeitimas 284
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies 2 a punktas (naujas)
2a.  Gamintojai pateikia trumpas naudojimo pagal paskirtį instrukcijas, apimančias numatomą naudojimo normą, laiką, numatomus tikslinius augalus ir laikymo vietą.
Pakeitimas 285
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies 7 a punktas (naujas)
7a.  Dėl jokio produkto negali būti skelbiama su kita PFK susijusių teiginių, jeigu jis neatitinka visų tos papildomos PFK reikalavimų, taip pat neleidžiama skelbti jokių tiesioginių ar numanomų teiginių dėl augalų apsaugos poveikio.
Pakeitimas 286
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1 2 punkto b papunktis
b)  nitrifikacijos inhibitoriaus kiekis išreiškiamas suminio azoto (N), t. y. amonio azoto (NH4+) ir karbamido azoto (CH4N2O), masės procentine dalimi;
b)  nitrifikacijos inhibitoriaus kiekis išreiškiamas suminio azoto (N), t. y. amonio azoto (NH4+) arba amonio azoto (NH4+) ir karbamido azoto (CH4N2O), masės procentine dalimi;
Pakeitimas 287
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(A) 1 punkto a papunktis
a)  deklaruojamos maisto medžiagos azotas (N), fosforas (P) arba kalis (K), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – N, P, K;
a)  deklaruojamos maisto medžiagos azotas (N), fosforas (P) arba kalis (K), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – N, P, K; pranešamas azoto turinys pateikiamas nurodant amoniakinio azoto, nitrito azoto, karbamido azoto, karbamido formaldehido azoto, isobutylidene diurea azoto ir crotonylidene diurea azoto sumą.
Fosforo trąšos turi atitikti šiuos mažiausius tirpumo lygius, kad būtų tinkamas augalams, nes kitaip jų negalima laikyti fosforo trąšomis:
–  tirpumas vandenyje: mažiausias viso fosforo lygis – 25 %,
–  tirpumas neutraliame amonio citrate: mažiausias viso fosforo lygis – 30 %,
–  tirpumas skruzdžių rūgštyje (tik minkštasis gamtinis fosfatas): mažiausias viso fosforo lygis – 35 %.
Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(A) 1 punkto b papunktis
b)  deklaruojamos maisto medžiagos magnis (Mg), kalcis (Ca), siera (S) arba natris (Na), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – Mg, Ca, S, Na;
b)  deklaruojamos maisto medžiagos kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na) arba siera (S), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – Ca, Mg, Na, S;
(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Teisėkūros institucijoms susitarus, atitinkami pakeitimai bus taikomi visam tekstui, įskaitant ir tas dalis, kurios pateiktos pakeitimuose žemiau.)
Pakeitimas 289
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(A) 1 punkto c papunktis
c)  skaičiai, rodantys suminį deklaruojamų maisto medžiagų azoto (N), fosforo (P) arba kalio (K) kiekį, po kurio skliaustuose nurodomas bendras magnio (Mg), kalcio (Ca), sieros (S) arba natrio (Na) kiekis;
c)  skaičiai, rodantys vidutinį deklaruojamų maisto medžiagų azoto (N), fosforo (P) arba kalio (K) kiekį, po kurio skliaustuose nurodomas bendras magnio (Mg), kalcio (Ca), sieros (S) arba natrio (Na) kiekis;
Pakeitimas 290
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(A) 1 punkto d papunkčio 6 įtrauka
–  organinė anglis (C) ir
–  organinė anglis (C) ir C/N santykis;
Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(A) 1 punkto d papunkčio 7 a įtrauka (nauja)
–  Pavyzdžiui, miltelių ar granulių forma.
Pakeitimas 292
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(B) 1 punkto d papunkčio 2 įtrauka
–  suminis fosforo pentoksidas (P2O5);
–  Fosforo pentoksidas (P2O5), tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje;
Pakeitimas 293
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(B) 1 punkto d papunkčio 2 įtraukos 3 įtrauka
–   jeigu yra malto minkštojo fosfato, – fosforo pentoksidas (P2O5), tirpus skruzdžių rūgštyje;
–   fosforo pentoksidas (P2O5), tirpus tik neorganinėse rūgštyse;
Pakeitimas 294
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(B) 1 a punktas (naujas)
1a.   Suminį deklaruojamą azoto kiekį sudaro amoniako N, nitratinio N, karbamido N, N iš metileno karbamido, N iš izobutilideno dikarbamido, N iš krotonilideno dikarbamido ir N iš cianamido suma.
Pakeitimas 295
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(C)(I) 1 punkto d papunkčio 2 įtrauka
–  suminis fosforo pentoksidas (P2O5);
–  Fosforo pentoksidas (P2O5), tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje;
Pakeitimas 296
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(C)(I) 1 punkto d papunkčio 2 įtraukos 3 įtrauka
–  jeigu yra malto minkštojo fosfato, – fosforo pentoksidas (P2O5), tirpus skruzdžių rūgštyje;
–  Fosforo pentoksidas (P2O5), tirpus tik neorganinėse rūgštyse;
Pakeitimas 297
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(C)(I) 1 punkto d papunkčio 4 įtraukos 1 a įtrauka (nauja)
–  pavyzdžiui, miltelių ar granulių forma;
Pakeitimas 298
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(C)(I) 1 punkto d a papunktis (naujas)
da)  pH vertė
Pakeitimas 299
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(C)(I) 1 a punktas (naujas)
1a.  Tręšiamieji produktai, kuriuose yra mažiau kaip 5 ppm kadmio, arseno, švino, chromo (VI) ir gyvsidabrio, atitinkamai yra tinkami, kad jų pakuotėje ir etiketėje būtų naudojamas matomas ekologinis ženklas. Komisija suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 43 straipsnį dėl šio reglamento papildymo tokio ženklo techniniams standartams nustatyti.
Pakeitimas 300
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(C)(I)(a) 3 punkto c papunktis
c)  milteliai, jei ne mažiau kaip 90 % produkto masės išbyra pro sietą, kurio akučių dydis 10 mm, arba
c)  milteliai, jei ne mažiau kaip 90 % produkto masės išbyra pro sietą, kurio akučių dydis 1 mm, arba
Pakeitimas 301
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(C)(I)(a) 4 a punktas (naujas)
4a.   II priedo SMK 10 1 punkto bb papunktyje nurodytų CE ženklu pažymėtų trešiamųjų produktų, kuriuose polimerai naudojami tik kaip rišiklis, atveju turi būti pateikiamas toks užrašas: „Tręšiamasis produktas neskirtas liestis su dirvožemiu.“
Pakeitimas 302
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(C)(II) 1 punktas
1.  Deklaruojamų mikroelementų, esančių CE ženklu pažymėtame tręšiamajame produkte, pavadinimai ir cheminiai simboliai nurodomi tokia eilės tvarka: boras (B), kobaltas (Co), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo) ir cinkas (Zn), o iš karto po mikroelemento pavadinimo pateikiamas jo priešjonio (-ių) pavadinimas (-ai).
1.  Deklaruojamų mikroelementų, esančių CE ženklu pažymėtame tręšiamajame produkte, pavadinimai ir cheminiai simboliai nurodomi tokia eilės tvarka: boras (B), kobaltas (Co), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo), selenas (Se), silicis (Si) ir cinkas (Zn), o iš karto po mikroelemento pavadinimo pateikiamas jo priešjonio (-ių) pavadinimas (-ai).
Pakeitimas 303
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 1(C)a (nauja)
PFK 1(C)a. Mažo anglies dioksido kiekio trąšos
1.  Turi būti pateikta ši informacija apie makroelementus:
a)  deklaruojamos maisto medžiagos azotas (N), fosforas (P) arba kalis (K), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – N, P, K;
b)  deklaruojamos maisto medžiagos magnis (Mg), kalcis (Ca), siera (S) arba natris (Na), nurodant jų cheminius simbolius tokia eilės tvarka – Mg, Ca, S, Na;
c)  skaičiai, rodantys suminį deklaruojamų maisto medžiagų azoto (N), fosforo (P) arba kalio (K) kiekį, po kurio skliaustuose nurodomas bendras magnio (Mg), kalcio (Ca), sieros (S) arba natrio (Na) kiekis;
d)  toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi, toliau nurodyta tvarka:
▪  suminis azotas (N)
mažiausias organinio azoto (N) kiekis ir naudotos organinės medžiagos kilmės aprašymas,
nitratinio azoto pavidalo azotas (N);
amoniakinio azoto pavidalo azotas (N);
karbamidinio azoto pavidalo azotas (N);
▪  suminis fosforo pentoksidas (P2O5);
Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5);
fosforo pentoksidas (P2O5), tirpus neutraliame amonio citrato tirpale;
jeigu yra malto minkštojo fosfato, – fosforo pentoksidas (P2O5), tirpus skruzdžių rūgštyje;
▪  Suminis kalio oksidas (K2O);
Vandenyje tirpus kalio oksidas (K2O);
▪  magnio oksidas (MgO), kalcio oksidas (CaO), sieros trioksidas (SO3) ir natrio oksidas (Na2O), išreikšti taip:
–  jei šios maisto medžiagos yra visiškai tirpios vandenyje, – tik vandenyje tirpių medžiagų kiekis;
–  jei tų tirpių maisto medžiagų dalis sudaro bent ketvirtadalį tų maisto medžiagų suminio kiekio, – suminis kiekis ir vandenyje tirpių medžiagų kiekis,
–  kitais atvejais nurodomas suminis kiekis.
e)  jei yra karbamido (CH4N2O), informacija apie galimą poveikį oro kokybei, kai tręšiant išsiskiria amoniakas, ir raginimas naudotojams taikyti tinkamas taisomąsias priemones.
2.  Šie duomenys turi būti nurodomi kaip CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto masės procentinė dalis:
–  organinės anglies (C) kiekis, ir
–  sausosios medžiagos kiekis.
3.  Jei produkto sudėtyje yra vieno ar kelių mikroelementų (boro (B), kobalto (Co), vario (Cu), geležies (Fe), mangano (Mn), molibdeno (Mo) ir cinko (Zn)) mažiausias kiekis, toliau pateiktoje lentelėje nurodytas kaip masės procentinė dalis, mikroelementas (-ai)
–  turi būti deklaruojamas (-i), jeigu jo (jų) į CE ženklu pažymėtą tręšiamąjį produktą įdėta specialiai, ir
–  gali būti deklaruojamas (-i) kitais atvejais:
Mikroelementas
Masės procentinė dalis

Boras (B)
0,01

Kobaltas (Co)
0,002

Varis (Cu)
0,002

Manganas (Mn)
0,01

Molibdenas (Mo)
0,001

Cinkas (Zn)
0,002

Jie deklaruojami po informacijos apie makroelementus. Turi būti pateikta ši informacija:
a)  deklaruojamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai tokia eilės tvarka: boras (B), kobaltas (Co), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo) ir cinkas (Zn), iš karto po mikroelemento pavadinimo pateikiant jo priešjonio (-ių) pavadinimą (-us);
b)  suminis mikroelemento kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi:
jei šios maisto medžiagos yra visiškai tirpios vandenyje, – tik vandenyje tirpių medžiagų kiekis;
jei tų tirpių maisto medžiagų dalis sudaro bent ketvirtadalį tų maisto medžiagų suminio kiekio, – suminis kiekis ir vandenyje tirpių medžiagų kiekis, ir
kitais atvejais – suminis kiekis;
c)  jeigu deklaruojamas (-i) mikroelementas (-ai) yra chelatintas (-i) su kompleksonu (-ais), po mikroelemento pavadinimo ir cheminio pavadinimo pateikiama tokia nuoroda:
„... chelatas“ (kompleksono pavadinimas arba santrumpa ir mikroelemento chelato kiekis, išreikštas CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto masės procentine dalimi;
d)  jeigu CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto sudėtyje yra mikroelementas (-ų), sudarantis kompleksinį junginį su kompleksodariu (-iais):
po mikroelemento pavadinimo ir cheminio pavadinimo pateikiama tokia nuoroda: „... kompleksinis junginys“ ir kompleksinį junginį sudarančio mikroelemento kiekis, išreikštas CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto masės procentine dalimi, ir
kompleksodario pavadinimas arba jo santrumpa;
e)  toks nurodymas: „Naudoti tik esant pripažintam būtinam reikalui. Neviršyti atitinkamų normų.“.
Pakeitimas 399
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo II dalies PFK 2 2 įtrauka
–   granuliometrinė sudėtis, išreikšta per nustatyto dydžio akučių sietą išbyrančio produkto procentine dalimi,
–   granuliometrinė sudėtis, išreikšta per 1,0 mm ir 3,15 mm dydžio akučių sietus išbyrančio produkto procentinėmis dalimis;
Pakeitimas 304
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 3 1 punkto 3 įtrauka
–   suminis azoto (N) kiekis,
Išbraukta.
Pakeitimas 305
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 3 1 punkto 4 įtrauka
–   suminis fosforo pentoksido (P2O5) kiekis,
Išbraukta.
Pakeitimas 306
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 3 1 punkto 5 įtrauka
–   suminis kalio oksido (K2O) kiekis,
Išbraukta.
Pakeitimas 307
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 6 e punktas
e)  naudojimo dozė, laikas (augalų vystymosi etapas) ir dažnumas,
e)  naudojimo dozė, laikas (augalų vystymosi etapas), naudojimo vieta ir dažnumas (remiantis empiriniais įrodymais, kuriais grindžiami teiginys (-iai) apie biostimuliatorius);
Pakeitimas 308
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies PFK 6 f a punktas (naujas)
fa)  pareiškimas, kad produktas nėra augalų apsaugos produktas;
Pakeitimas 309
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 3 dalies PFK 1(A)

Deklaruojamo maisto medžiagų kiekio ir kitų deklaruojamų parametrų leidžiamasis nuokrypis


Deklaruojamo maisto medžiagų kiekio ir kitų deklaruojamų parametrų leidžiamasis nuokrypis

Organinė anglis (C)
±20 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais

Organinė anglis (C)
±15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais

Sausosios medžiagos kiekis
±5,0 procentiniai punktai, vertinant absoliučiais skaičiais

Sausosios medžiagos kiekis
±5,0 procentiniai punktai, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis azotas (N)
±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis azotas (N)
±15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Organinis azotas (N)
±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Organinis azotas (N)
±15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5);
±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5);
±15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis kalio oksidas (K2O)
±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis kalio oksidas (K2O)
±15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis ir vandenyje tirpus magnio oksidas, kalcio oksidas, sieros trioksidas arba natrio oksidas
±25 % tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis ir vandenyje tirpus magnio oksidas, kalcio oksidas, sieros trioksidas arba natrio oksidas
±25 % tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis varis (Cu):
±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis varis (Cu):
±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis cinkas (Zn):
±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis cinkas (Zn):
±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais

Kiekis
−5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės

Kiekis
−5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės




Deklaruojamos azoto, fosforo ir kalio formos
Dvinariai mišiniai: didžiausias nuokrypis, vertinant absoliučiais skaičiais – 1,1 N ir 0,5 organinio N, 1,1 P2O5, 1,1 K2O ir 1,5 dviejų maisto medžiagų sumos atveju.





Trinariai mišiniai: didžiausias nuokrypis, vertinant absoliučiais skaičiais – 1,1 N ir 0,5 organinio N, 1,1 P2O5, 1,1 K2O ir 1,9 trijų maisto medžiagų sumos atveju.





±10 % kiekvienos maisto medžiagos suminio deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 2 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais.

Pakeitimas 310
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 3 dalies PFK 1(B) 1 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

Neorganinių makroelementų pavidalų deklaruojamo kiekio leidžiamieji nuokrypiai

N

P2O5

K2O

MgO

CaO

SO3

Na2O

±25 % maisto medžiagų formų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais

±25 % tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

±25 % deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 0,9 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Pakeitimas

Neorganinių makroelementų pavidalų deklaruojamo kiekio leidžiamieji nuokrypiai

N

P2O5

K2O

MgO

CaO

SO3

Na2O

±25 % maisto medžiagų pavidalų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais kiekvienai maisto medžiagai atskirai ir maisto medžiagų sumai

-50 % ir +100 % tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip -2 ir +4 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

±25 % deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 0,9 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

P2O5 nuokrypiai reiškia fosforo pentoksidą (P2O5), tirpų neutraliame amonio citrate ir vandenyje.

 

 

Pakeitimas 311
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 3 dalies PFK 1(B)
Organinė anglis: ±20 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais
Organinė anglis: ±15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais
Organinis azotas (N): ±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais
Organinis azotas (N): ±15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais
Suminis varis (Cu) ±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais
Suminis varis (Cu) ±15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais
Suminis cinkas (Zn) ±50 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais
Suminis cinkas (Zn) ±15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais
Pakeitimas 312
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 3 dalies PFK 1(C)(I)

 

Komisijos siūlomas tekstas

 

Neorganinių makroelementų pavidalų deklaruojamo kiekio leidžiamieji nuokrypiai

 

N

P2O5

K2O

MgO

CaO

SO3

Na2O

 

±25 % maisto medžiagų formų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais

±25 % tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

±25 % deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 0,9 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

 

Granuliometrija: ±10 % santykinis nuokrypis, taikomas medžiagos, išbyrančios per tam tikrą sietą, deklaruojamai procentinei daliai

 

Kiekis: ±5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės

 

Pakeitimas

 

Neorganinių makroelementų pavidalų deklaruojamo kiekio leidžiamieji nuokrypiai

 

N

P2O5

K2O

MgO

CaO

SO3

Na2O

 

±25 % maisto medžiagų pavidalų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais kiekvienai maisto medžiagai atskirai ir maisto medžiagų sumai

-50 % ir +100 % tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip -2 ir +4 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

-50 % ir +100 % tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip -2 ir +4 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

 

Pirmiau nurodytos nuokrypio vertės taip pat taikomos N formoms ir tirpumui.

 

Granuliometrija: ±20 % santykinis nuokrypis, taikomas medžiagos, išbyrančios per tam tikrą sietą, deklaruojamai procentinei daliai

 

Kiekis: ±3 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės

Pakeitimas 313
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 3 dalies PFK 3

Komisijos siūlomas tekstas

Deklaruojami maisto medžiagos pavidalai ir kiti deklaruojami kokybės kriterijai

Deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai

pH vertė

±0,7 gamybos metu

 

±1,0 bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Organinė anglis (C)

±10 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis azotas (N)

±20 % santykinis nuokrypis iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5);

±20 % santykinis nuokrypis iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis kalio oksidas (K2O)

±20 % santykinis nuokrypis iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Sausoji medžiaga

±10 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės

Kiekis

—  5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės gamybos metu

 

—  25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Org.  anglis (C) / org. azotas (N)

±20% santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais

Granuliometrija

±10 % santykinis nuokrypis, taikomas medžiagos, išbyrančios per tam tikrą sietą, deklaruojamai procentinei daliai

Pakeitimas

Deklaruojami maisto medžiagos pavidalai ir kiti deklaruojami kokybės kriterijai

Deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai

pH vertė

±0,7 gamybos metu

 

±0,9 bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Organinė anglis (C)

±10 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis azotas (N)

±20 % santykinis nuokrypis iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5);

±20 % santykinis nuokrypis iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Suminis kalio oksidas (K2O)

±20 % santykinis nuokrypis iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais

Sausoji medžiaga

±10 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės

Kiekis

—  5 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės gamybos metu

 

15 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Org.  anglis (C) / org. azotas (N)

±20% santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais

Granuliometrija

±10 % santykinis nuokrypis, taikomas medžiagos, išbyrančios per tam tikrą sietą, deklaruojamai procentinei daliai

Pakeitimas 314
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 3 dalies PFK 4

Komisijos siūlomas tekstas

Deklaruojami maisto medžiagos pavidalai ir kiti deklaruojami kokybės kriterijai

Deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai

Elektrinis laidis

±50 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

±75 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

pH vertė

±0,7 gamybos metu

 

±1,0 bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Kiekis pagal tūrį (litrais ar m³)

–5 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

25 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Medžiagų, kurių dalelės didesnės nei 60 mm, kiekio (tūrio) nustatymas

–5 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

25 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Iš anksto suformuotos auginimo terpės kiekio (tūrio) nustatymas

–5 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

25 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Vandenyje tirpus azotas (N)

±50 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

±75 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5)

±50 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

±75 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Vandenyje tirpus kalio oksidas (K2O)

±50 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

±75 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Pakeitimas

Deklaruojami maisto medžiagos pavidalai ir kiti deklaruojami kokybės kriterijai

Deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai

Elektrinis laidis

±50 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

±60% santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

pH vertė

±0,7 gamybos metu

 

±0,9 bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Kiekis pagal tūrį (litrais ar m³)

–5 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

15 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Medžiagų, kurių dalelės didesnės nei 60 mm, kiekio (tūrio) nustatymas

–5 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

15 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Iš anksto suformuotos auginimo terpės kiekio (tūrio) nustatymas

–5 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

15 % santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Vandenyje tirpus azotas (N)

±50 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

± 60% santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5)

±50 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

± 60% santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Vandenyje tirpus kalio oksidas (K2O)

±50 % santykinis nuokrypis gamybos metu

 

± 60% santykinis nuokrypis bet kuriuo metu platinimo grandinėje

Pakeitimas 315
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 1 dalies 1 punkto 1 papunkčio b punktas
b)  kategorijoje SMK 4 nurodytų energinių augalų degazuotųjų substratų,
b)  kategorijoje SMK 4 nurodytų energinių augalų degazuotųjų substratų ir augalinės kilmės biologinių atliekų,
Pakeitimas 316
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 1 dalies 1 punkto 1 papunkčio f a punktas (naujas)
fa)  kategorijoje SMK 2 nurodytų neapdorotų arba mechaniškai apdorotų augalų, augalų dalių arba augalų ekstraktų.
Pakeitimas 317
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 1 dalies 1 punkto 3 papunkčio b a punktas (naujas)
ba)  denitrifikacijos inhibitoriams, nurodytiems pakategorėje PFK 5(A)(Ia),
Pakeitimas 318
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 1 dalies 3 punkto 2 papunkčio a a punktas (naujas)
aa)  denitrifikacijos inhibitoriams, nurodytiems pakategorėje PFK (A)(Ia),
Pakeitimas 319
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 dalies A modulio 2.2 punkto b papunktis
b)  projekto eskizas, gaminimo brėžiniai ir schemos,
Išbraukta.
Pakeitimas 320
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 dalies A modulio 2.2 punkto c papunktis
c)  tiems brėžiniams ir schemoms bei CE ženklu pažymėto tręšiamojo produkto naudojimui suprasti būtini aprašymai ir paaiškinimai,
Išbraukta.
Pakeitimas 321
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 dalies A1 modulio 4 punkto 1 pastraipa
Su tipiniu produkto ėminiu gamintojo vardu ne rečiau kaip kas 3 mėnesius atliekami 4.1–4.3 dalyse nurodyti ciklai ir bandymai, siekiant patikrinti produkto atitiktį toliau nurodytiems reikalavimams:
Su tipiniu produkto ėminiu gamintojo vardu ne rečiau kaip kas šešis mėnesius nepertraukiamo įrenginio veikimo atveju arba kiekvienais metais vykstant periodinei gamybai atliekami 4.1–4.3 dalyse nurodyti ciklai ir bandymai, siekiant patikrinti produkto atitiktį toliau nurodytiems reikalavimams:
Pakeitimas 322
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 dalies A1 modulio 4.3.5 a punktas (naujas)
4.3.5a.  Gamintojas saugo bandymų ataskaitas kartu su technine dokumentacija.
Pakeitimas 323
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 dalies B modulio 3.2 punkto c papunkčio 6 įtrauka
–  bandymų ataskaitos ir,
–  bandymų ataskaitos, įskaitant agronominio veiksmingumo tyrimus, ir,
Pakeitimas 324
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 dalies D1 modulio 2 punkto b papunktis
b)  projekto eskizas, gaminimo brėžiniai ir schemos, įskaitant gamybos proceso aprašymą ir schemą, kurioje būtų aiškiai nurodytas apdorojimas, talpykla ir laikymo vieta,
b)  gamybos proceso aprašymas ir schema,

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0270/2017).


Keitimasis informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, ankstyvojo perspėjimo sistemas ir rizikos įvertinimo procedūrą ***I
PDF 324kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 nuostatos dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, ankstyvojo perspėjimo sistemas ir rizikos įvertinimo procedūrą (COM(2016)0547 – C8-0351/2016 – 2016/0261(COD))
P8_TA(2017)0393A8-0359/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0547),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 168 straipsnio 5 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0351/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gegužės 31 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0359/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. spalio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006, kiek tai susiję su keitimusi informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, ankstyvojo perspėjimo apie jas sistema ir jų keliamos rizikos vertinimo procedūra

P8_TC1-COD(2016)0261


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2101.)

(1) OL C 34, 2017 2 2, p. 182.


Bendra žuvininkystės politika: įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymas ***I
PDF 315kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (COM(2017)0424 – C8-0239/2017 – 2017/0190(COD))
P8_TA(2017)0394A8-0285/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0424),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0239/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0285/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. spalio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos

P8_TC1-COD(2017)0190


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2092.)


Veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimas
PDF 274kWORD 46k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projekto (D053565-01 – 2017/2904(RSP))
P8_TA(2017)0395B8-0567/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projektą (D053565-01),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(1), ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(3), 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadą dėl veikliosios medžiagos glifosato, kaip pesticido, rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros(4),

–  atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komiteto (RAC) nuomonę, kurioje siūloma derinti glifosato klasifikavimą ir ženklinimą ES lygmeniu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projekto(6),

–  atsižvelgdamas į Europos piliečių iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“(7),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 tikslas – užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą suderinant augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką taisykles bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą; kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nuostatos grindžiamos atsargumo principu;

B.  kadangi šiuo metu iš visų herbicidų pasaulyje daugiausia pagaminama sisteminio herbicido glifosato; kadangi visame pasaulyje 76 proc. glifosato sunaudojama žemės ūkyje; kadangi jis taip pat plačiai naudojamas miškininkystėje, miestuose ir soduose; kadangi 72 proc. 1974–2014 m. visame pasaulyje sunaudoto glifosato buvo išpurkšta per pastaruosius 10 metų;

C.  kadangi visuomenė visų pirma patiria jo poveikį gyvendami šalia purškiamų teritorijų, naudodami daiktus namuose ir maitindamiesi; kadangi glifosato poveikis didėja didėjant bendram glifosato naudojimui; kadangi glifosato ir dažniausiai pasitaikančių jo koformuliantų poveikį žmonių sveikatai reikia nuolat stebėti; kadangi glifosato ir (arba) jo likučių buvo aptikta vandenyje, dirvožemyje, maisto produktuose ir gėrimuose bei nevalgomuose dalykuose, taip pat žmogaus organizme (pvz., šlapime);

D.  kadangi 2014 m. Europos Sąjungos pesticidų likučių koncentracijos maisto produktuose ataskaitoje, paskelbtoje 2016 m. spalio 26 d., EFSA pažymėjo, kad valstybės narės paėmė nedaug aliejinių augalų sėklų ir sojų mėginių, nors tikėtina, kad šie kultūriniai augalai purškiami glifosatu, todėl juose galima tikėtis jo likučių; kadangi, pasak EFSA, neturima jokios informacijos apie glifosato likučius gyvūniniuose produktuose; kadangi EFSA manė, kad statistiniu požiūriu rezultatai nėra labai pagrįsti;

E.  kadangi EFSA 2015 m. valstybėms narėms rekomendavo atlikti daugiau tyrimų siekiant nustatyti glifosato ir susijusių likučių (pvz., trimetilsulfonio) kiekį maisto produktuose, kuriuos auginant leidžiama naudoti glifosatą, todėl tam tikras kiekis jo likučių juose yra tikėtinas; kadangi, visų pirma, reikėtų imti daugiau sojų, kukurūzų ir aliejinių rapsų mėginių; kadangi valstybės narės taip pat raginamos kurti ir (arba) įgyvendinti turimus analizės metodus, skirtus su glifosatu susijusiems metabolitams kontroliuoti, ir dalytis rezultatais su EFSA;

F.  kadangi glifosatas – neselektyvus herbicidas, sunaikinantis visus žolynus; kadangi jis veikia įsiterpdamas į vadinamąjį šikimato kelią, kuris taip pat aptinkamas dumbliuose, bakterijose ir grybuose; kadangi nustatyta, kad glifosato komercinių formulių poveikis Escherichia coli ir Salmonella enterica serologiniam tipui Typhimurium lemia pakitusią reakciją į antibiotikų poveikį;

G.  kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 veiklioji medžiaga gali būti patvirtinta, tik jei ji nėra arba nebus priskirta prie 1A ar 1B kancerogenų kategorijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, nebent veikliosios medžiagos poveikis žmonėms yra nedidelis arba augalui gresiančio rimto pavojaus negalima pašalinti kitomis turimomis priemonėmis;

H.  kadangi 2015 m. kovo mėn. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra, remdamasi tuo, jog esama nedaug žmonių susirgimo vėžiu įrodymų (remtasi tikro poveikio atvejais), pakankamai laboratorinių gyvūnų susirgimo vėžiu įrodymų (grynojo glifosato tyrimai) ir svarių mechanistinės informacijos, susijusios su grynojo glifosato ir glifosato preparatų kancerogeniškumu (genotoksiškumu ir oksidaciniu stresu), įrodymų, glifosatą priskyrė prie galimai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų (2A grupė); kadangi Tarptautinės vėžio mokslinių tyrimų agentūros taikyti kriterijai gali būti palyginti su 1B kategorijos kriterijais, nustatytais Reglamente (EB) Nr. 1272/2008;

I.  kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA užbaigė glifosato rizikos vertinimo tarpusavio peržiūrą ir padarė išvadą, kad glifosatas neturėtų kelti žmonėms kancerogeninio pavojaus ir kad turimais duomenimis negalima pagrįsti to, jog glifosatas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 yra priskirtas prie galimai kancerogeninį poveikį turinčių medžiagų; kadangi 2017 m. kovo mėn. ECHA Rizikos vertinimo komitetas (RAC) bendru sutarimu nusprendė, kad nėra įrodymų, kuriais remiantis ir atsižvelgiant į turimą informaciją glifosatą būtų galima susieti su žmonių susirgimo vėžiu atvejais, ir kad glifosatas neturėtų būti priskiriamas prie medžiagų, sukeliančių genetinius sutrikimus (mutagenų) arba darančių neigiamą poveikį reprodukcinėms funkcijoms;

J.  kadangi 2016 m. gegužės mėn. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) surengtame jungtiniame susitikime pesticidų likučių klausimais (angl. JMPR) FAO ekspertų grupė pesticidų likučių maisto produktuose ir aplinkoje klausimais ir PSO pagrindinė vertinimo grupė pesticidų likučių klausimais padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog glifosatas yra genotoksiškas kalbant apie jo numanomą kasdienį poveikį ir kad mažai tikėtina, jog jis kelia žmonėms kancerogeninį pavojų dėl poveikio per maistą;

K.  kadangi, atsižvelgdamas į ieškovų, teigiančių, kad dėl glifosato poveikio jiems išsivystė ne Hodžkino limfoma, bylinėjimąsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, teismas atskleidė bendrovės „Monsanto“, produkto „Roundup“, kurio veiklioji medžiaga yra glifosatas, savininkės ir gamintojos, vidaus dokumentus; kadangi atskleidus susirašinėjimo informaciją pradedama abejoti kai kurių ir bendrovės „Monsanto“ remtų, ir galbūt nepriklausomų tyrimų, kuriais, be kita ko, rėmėsi EFSA ir ECHA vertindamos glifosato saugą, patikimumu; kadangi šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbu užtikrinti mokslinių tyrimų ir kitų neapdorotų duomenų, kuriais grindžiami tyrimai, skaidrumą ir prieinamumą visuomenei;

L.  kadangi ECHA padarė išvadą dėl glifosato kancerogeniškumo ir pareiškė, kad glifosatas labai pažeidžia akis, yra toksiškas vandens organizmams ir daro ilgalaikį poveikį;

M.  kadangi 2016 m. balandžio 13 d., prieš atliekant techninio pobūdžio glifosato naudojimo termino pratęsimą 18 mėnesių (o tai buvo padaryta 2016 m. birželio 29 d.), Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Komisija raginama pratęsti glifosato patvirtinimo galiojimą septyneriems metams, tačiau taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad Komisija neturėtų leisti glifosato naudoti ne specialistų reikmėms, viešuosiuose parkuose, viešosiose žaidimų aikštelėse ir viešuosiuose soduose ar netoli jų arba žemės ūkio reikmėms tais atvejais, kai piktžolėms naikinti pakanka integruotųjų kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemų; kadangi toje pačioje rezoliucijoje Komisija taip pat raginama rengti profesionalų mokymą ir sukurti jiems skirtus leidimus, teikti geresnę informaciją apie glifosato naudojimą ir nustatyti griežtus produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, naudojimo prieš derliaus nuėmimą apribojimus, siekiant užkirsti kelią netinkamam šios medžiagos naudojimui ir sumažinti galimą su tuo susijusią riziką;

N.  kadangi 2016 m. balandžio 13 d. Parlamento rezoliucijoje Komisija ir EFSA taip pat yra raginamos, atsižvelgiant į viršesnį viešąjį interesą atskleisti informaciją, nedelsiant atskleisti visus mokslinius įrodymus, kuriais buvo remtasi teigiamai klasifikuojant glifosatą ir teikiant pasiūlymą dėl patvirtinimo galiojimo pratęsimo; kadangi moksliniai įrodymai kol kas dar neatskleisti;

O.  kadangi įgyvendinimo priemonės projekto 13 konstatuojamojoje dalyje nurodytoje Europos piliečių iniciatyvoje, per trumpiau nei metus susirinkusioje daugiau kaip milijoną Europos piliečių parašų, ne tik konkrečiai minimas glifosatas (t. y. nustatant vieną iš trijų iniciatyvos tikslų), bet ir aiškiai raginama „uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“; kadangi Komisijai ši Europos piliečių iniciatyva buvo pateikta 2017 m. spalio 6 d. ir ji turi dėl šios iniciatyvos atsakyti iki 2018 m. sausio 8 d.;

P.  kadangi, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnį, bet koks sprendimas dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo turi būti grindžiamas EFSA peržiūros ataskaita, kitais su svarstomu klausimu pagrįstai susijusiais veiksniais ir atsargumo principu;

Q.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamento projekte, pagrįstame Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto, EFSA ir ECHA atliktu moksliniu vertinimu, siūloma pratęsti glifosato patvirtinimo galiojimą iki 2027 m. gruodžio 15 d., t. y. 10 metų; kadangi tai būtų taikoma nuo 2017 m. gruodžio 16 d.;

R.  kadangi įgyvendinimo reglamento projekto, kuriuo pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas, I priede išdėstytos konkrečios nuostatos Sąjungos lygmeniu nėra privalomos – atsakomybė perduodama valstybėms narėms;

S.  kadangi savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliucijoje dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų(8) Parlamentas pabrėžė, kad, siekiant skatinti kurti nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidus, išduoti leidimus juos naudoti ir pateikti juos Sąjungos rinkai, reikia peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, ir paragino Komisiją, siekiant nustatyti spartų nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų vertinimo, leidimų išdavimo ir registravimo procesą, iki 2018 m. pabaigos pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, kuriam nebūtų atliekama bendra peržiūra pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) iniciatyvą;

T.  kadangi Komisijos komunikatas dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities buvo pateiktas skelbti iki 2017 m. pabaigos, o pateikti pasiūlymai dėl biudžeto – 2018 m. gegužės mėn.;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektu neužtikrinama aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsauga, pagal jį netaikomas atsargumo principas ir jis viršija Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  ragina Komisiją atšaukti įgyvendinimo reglamento projektą ir pateikti naują įgyvendinimo reglamento projektą pagal Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus reikalavimus, t. y. atsižvelgiant ne tik į EFSA nuomonę, bet ir į kitus pagrįstus veiksnius ir atsargumo principą;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares po 2017 m. gruodžio 15 d. neleisti glifosato naudoti ne specialistų reikmėms, viešuosiuose parkuose, viešosiose žaidimų aikštelėse ir viešuosiuose soduose ar netoli jų;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares po 2017 m. gruodžio 15 d. visų pirma neleisti glifosato naudoti žemės ūkio reikmėms tais atvejais, kai piktžolėms naikinti pakanka integruotųjų kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemų;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares nepatvirtinti, kad nuo 2017 m. gruodžio 16 d. glifosatą galima naudoti desikacijos prieš derliaus nuėmimą tikslais;

6.  ragina Komisiją patvirtinti būtinas priemones, kuriomis Europos Sąjungoje būtų siekiama laipsniškai panaikinti veikliąją medžiagą glifosatą ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 15 d., užtikrinant, kad po šios datos glifosato visiškai nebūtų leidžiama naudoti ir nebūtų pratęsiamas glifosato patvirtinimo galiojimo laikotarpis arba Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 32 straipsnyje nurodytas laikotarpis;

7.  teigiamai vertina tai, kad pasiūlyta uždrausti polietoksiluotą lajaus aminą naudoti augalų apsaugos produktuose, kurių sudėtyje yra glifosato; ragina Komisiją ir valstybes nares greičiau parengti koformuliantų, kurių neleidžiama įtraukti į augalų apsaugos produktų sudėtį, sąrašą;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad mokslinis pesticidų, kuriems naudoti siekiama gauti ES teisės aktuose numatytą leidimą, vertinimas būtų pagrįstas tik paskelbtų nepriklausomų, tos pačios rūšies specialistų patikrintų ir kompetentingų valdžios institucijų užsakytų tyrimų rezultatais; mano, kad šiam tikslui gali būti atliekama Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 peržiūros pagal REFIT iniciatyvą procedūra; be to, mano, kad EFSA ir ECHA turėtų būti suteikta pakankamai išteklių, kad jos galėtų padidinti savo pajėgumus, suteikti galimybę užsakyti nepriklausomus mokslinius tyrimus ir toliau užtikrinti, kad būtų taikomi aukščiausi moksliniai standartai ir užtikrinama ES piliečių sveikatos apsauga ir sauga;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant spręsti EFSA nurodytą dabartinę trūkstamų duomenų problemą, užtikrinti, kad būtų pakankamai tikrinama ir stebima, ar Sąjungoje gaminamuose ir į ją importuojamuose pašaruose, maisto produktuose ir gėrimuose nėra glifosato likučių;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su tvariais ir ekonomiškais kenksmingųjų organizmų kontrolės produktų sprendimais, siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugą;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti tinkamas žemės ūkio sektoriui skirtas pereinamojo laikotarpio priemones ir skelbti rekomendacinį dokumentą, kuriame būtų išdėstytos visos galimos saugesnės, nedidelės rizikos alternatyvos, siekiant padėti žemės ūkio sektoriui veikliosios medžiagos glifosato laipsniško panaikinimo laikotarpiu, ir visi ištekliai, kuriais žemės ūkio sektoriuje jau galima naudotis atsižvelgiant į dabartinę BŽŪP;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(4) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4302.
(5) https://echa.europa.eu/documents/10162/2d3a87cc-5ca1-31d6-8967-9f124f1ab7ae.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0119.
(7) ECI(2017)000002.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0042.


Genetiškai modifikuoti kukurūzai 1507
PDF 290kWORD 47k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (D052754 – 2017/2905(RSP))
P8_TA(2017)0396B8-0568/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projektą (D052754),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusį balsavimą nepateikė jokios nuomonės,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2005 m. sausio 19 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2005 m. kovo 3 d.(3),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2016 m. lapkričio 30 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. sausio 12 d.(4),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriomis prieštaraujama tam, kad būtų teikiami leidimai genetiškaimodifikuotiems organizmams(5), ypač atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją „Genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimas rinkai“;

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2015 m. vasario 27 d. įmonės „Pioneer Overseas Coorporation“ ir „Dow AgroSciences Ltd.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius pateikė Komisijai bendrą prašymą atnaujinti leidimą pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507; kadangi atnaujinimo taikymo sritis taip pat susijusi ne tik su maistu ir pašarais, kurių sudėtyje yra arba jie susideda iš kukurūzų 1507, bet ir su kitais produktais;

B.  kadangi 2016 m. lapkričio 30 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė teigiamą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. sausio 12 d.;

C.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas arba pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

D.  kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai 1507 sintetina baltymą Cry1F, kuris yra Bt baltymas (gautas iš Bacillus thuringiensis Kurstaki porūšio), sukeliantis atsparumą kukurūziniam ugniukui (Ostrinia nubilalis) ir tam tikriems kitiems Lepidoptera būrio kenkėjams, tokiems kaip pelėdgalviai (Sesamia spp.), kukurūziniai dykrinukai (Spodoptera frugiperda), vikrieji dirvinukai (Agrotis ipsilon) ir žoliniai ugniukai (Diatraea grandiosella), ir Pat baltymą, suteikiantį atsparumą herbicidui amonio gliufozinatui;

E.  kadangi genetiškai modifikuoti Bt augalai visą savo gyvenimą kiekvienoje ląstelėje, taip pat ir dalyse, kurias valgo žmonės ir ėda gyvuliai, sintetina insekticidinį toksiną; kadangi gyvūnų šėrimo eksperimentai rodo, kad genetiškai modifikuoti Bt augalai gali turėti toksišką poveikį(6); kadangi pastebėta, kad Bt toksinas genetiškai modifikuotuose augaluose smarkiai skiriasi nuo natūraliai susidarančio Bt toksino(7);

F.  kadangi Sąjungoje dar neleidžiama auginti kukurūzų 1507; kadangi Parlamentas nepritarė, kad tokie leidimai būtų teikiami, nes yra susirūpinęs, inter allia, dėl tikslinių kenkėjų galimo atsparumo Cry1F baltymui pakitimų, dėl kurių gali tekti pakeisti įprastą kenkėjų kontrolės praktiką(8);

G.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį dėl EFSA rizikos vertinimo, susijusio su pirminiu leidimu, valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų; kadangi daugelis kritinių pastabų susijusios su pastabomis, kad nepakanka dokumentų rizikos vertinimui atlikti, kad stebėsenos planas neatitinka Direktyvos 2001/18/EB VII priedo ir kad prašymo pateikėjų pateikti duomenys ir rizikos vertinimas nėra tinkami(9);

H.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį dėl EFSA rizikos vertinimo, susijusio su leidimo atnaujinimu, valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų(10); kadangi kritiškiausios pastabos susijusios su pastabomis, kad pasiūlytas stebėsenos planas nelaikomas tinkamu spręsti susijusius genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 stebėsenos po pateikimo į rinką klausimus, ir jo negalima laikyti pakankamai išplėtotu genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 poveikio aplinkai stebėsenai vykdyti, kad pranešėjo vykdyta stebėsena negauta patikimų duomenų, kuriais galima patvirtinti rizikos vertinimo išvadą, kad poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai būtų nedidelis, taip pat tai, kad pranešėjas tinkamai neužfiksavo dokumentuose faktų, rodančių, kad Pat baltymas ilgą laiką naudotas saugiai, kaip reikalaujama Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 503/2013;

I.  kadangi nebuvo vykdyta Cry baltymų, išskiriamų į aplinką pašaruose naudojant genetiškai modifikuotus kukurūzus 1507, patvarumo stebėsena, nors Cry baltymai dirvoje gali išsilaikyti daugelį mėnesių ir toliau veikti insekticidiškai, kaip nustatyta Cry1Ab toksino atveju(11);

J.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų ir todėl jam taikomi ribiniai kriterijai, nustatyti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką; kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d.;

K.  kadangi papildomų herbicidų naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, todėl galima tikėtis, kad derliuje visuomet bus purkštų medžiagų likučių, kurie yra neišvengiami; kadangi įrodyta, kad dėl herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų naudojama daugiau papildomų herbicidų, nei tokių pat tradicinių kultūrinių augalų atveju(12);

L.  kadangi nebuvo įvertinti purkštų medžiagų su gliufozinatu likučiai; kadangi dėl šios priežasties negalima prieiti prie išvados, kad genetiškai modifikuotus kukurūzus 1507 saugu naudoti maistui ir pašarams;

M.  kadangi kukurūzus 1507 leidžiama auginti Argentinoje, Brazilijoje, Kanadoje, Kolumbijoje, Hondūre, Japonijoje, Panamoje, Paragvajuje, Filipinuose, Pietų Afrikoje, JAV ir Urugvajuje; kadangi neseniai recenzuojamoje mokslinėje literatūroje paskelbtu tyrimu nustatyta, kad tai, jog tiksliniai vabzdžiai tampa atsparūs Cry baltymams, yra „didelė grėsmė Bt technologijos tvarumui“(13); kadangi gliufozinatui atsparios piktžolės pastebimos nuo 2009 m.;

N.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusį balsavimą nepateikė jokios nuomonės; kadangi 12 valstybių narių balsavo „prieš“,12 valstybių narių, kuriose gyvena tik 38,75 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o keturios valstybės narės susilaikė;

O.  kadangi Komisija ne kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat jau yra pasmerkęs šią praktiką kaip nedemokratišką(14);

P.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(15) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

Q.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad Komisija kiek įmanoma stengsis neprieštarauti bet kokiai prieš įgyvendinimo akto tinkamumą nukreiptai vyraujančiai pozicijai, ypač tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka;

R.  kadangi Komisijos pasiūlymo iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 nepakanka kovoti su demokratijos trūkumu leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus procese;

S.  kadangi demokratinį teisėtumą galima užtikrinti tik mažų mažiausiai nustačius tai, kad Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui nepateikus nuomonės, Komisija atsiima pasiūlymą; kadangi ši procedūra jau taikoma kitiems nuolatiniams komitetams;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(16) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą, iki kol leidimų teikimo procedūra bus persvarstyta taip, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ragina atsakingus teisės aktų leidėjus paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 ir užtikrinti, inter allia, kad Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui nepateikus nuomonės dėl leidimų genetiškai modifikuotų organizmus auginti arba naudoti maistui ir pašarams teikimo, Komisija atsiimtų pasiūlymą;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų (angl. HT GMP), jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

7.  ragina Komisiją parengti visai maisto ir pašarų grandinei skirtas strategijas dėl rizikos sveikatai vertinimo ir toksikologijos, taip pat dėl priežiūros po pateikimo rinkai;

8.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų likučių rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą neatsižvelgiant į tai, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje ar importuoti maistui ir pašarams;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/182.
(4) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4659.
(5)––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo <...> leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (P8_TA(2015)0456).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo <...> leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0040).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo <...> leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti , projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0039).2016 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) <...> projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0038).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos <...>, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0272),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0388).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0390).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0123).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0215).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0214).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0341).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0377).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0378).
(6) Žr., pvz., El-Shamei Z. S., Gab-Alla A. A., Shatta A. A., Moussa E. A., Rayan A. M., Histopathological Changes in Some Organs of Male Rats Fed on Genetically Modified Corn (Ajeeb YG). J Am Sci. 2012; 8(9):1127-1123. https://www.researchgate.net/publication/235256452_Histopathological_Changes_in_Some_Organs_of_Male_Rats_Fed_on_Genetically_Modified_Corn_Ajeeb_YG.
(7) Székács A., Darvas B. Comparative aspects of Cry toxin usage in insect control. Ishaaya I., Palli S. R., Horowitz A. R., eds. Advanced Technologies for Managing Insect Pests. Dordrecht, Netherlands: Springer; 2012:195-230. https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-94-007-4497-4_10.
(8) 2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).
(9) http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2004-08.
(10) F priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2015-00342.
(11) F priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2015-00342, p 7.
(12) https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00267-015-0589-7.
(13) https://drive.google.com/file/d/0B7H5dHXeodSCc2RjYmwzaUIyZWs/view.
(14) Pvz., Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(15) OL C 355, 2017 10 20, p. 165.
(16) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.


Genetiškai modifikuotos sojos 305423 x 40-3-2
PDF 296kWORD 48k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (D052752 – 2017/2906(RSP))
P8_TA(2017)0397B8-0570/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda ar pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projektą (D052752),

–  atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2016 m. liepos 14 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2016 m. rugpjūčio 18 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2007 m. rugsėjo 20 d. įmonė „Pioneer Overseas Corporation“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Nyderlandų kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 arba kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti kitais tikslais nei maistui ir pašarams, kaip ir bet kurias kitas sojas, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2016 m. liepos 14 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2016 m. rugpjūčio 18 d.;

C.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

D.  kadangi vienas iš motininių augalų, sojos 305423, buvo genetiškai modifikuotos siekiant pakeisti augalų aliejaus sudėtį ir padidinti jų atsparumą acetolaktato sintazę slopinantiems herbicidams, įskaitant imidazolinono, sulfonilkarbamido, triazolpirimidino, pirimidinil(tio)benzoato ir sulfonilaminokarboniltriazolinono cheminių medžiagų grupių herbicidus; kadangi į kitą motininį augalą, sojas 40-3-2, yra įterpiamas EPSPS genas, dėl kurio jos tampa atsparios glifosato herbicidams; kadangi šios genetiškai modifikuotos sojos buvo jungiamos siekiant sukurti vadinamuosius sukauptus transformacijos įvykius, kurie būtų atsparūs dviem herbicidams, ir buvo pakeičiama jų aliejaus sudėtis;

E.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų(5); kadangi dauguma kritinių pastabų yra susijusios su pastabomis, kad neįmanoma priimti žmonių ir gyvūnų mitybos atžvilgiu palankaus verdikto dėl iš įvairių veislių sojų, kuriose yra sukaupti transformacijos įvykiai 305423 ir 40-3-2, gautų produktų saugumo charakteristikų, kad neįmanoma padaryti išvadų dėl šių sojų su sukauptais transformacijos įvykiais alergiškumo, kad nėra pakankamai duomenų ir tinkamų lyginamųjų rodiklių, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimą motininių linijų sąveiką ir nustatyti nenumatytą modifikacijos poveikį sukauptiems transformacijos įvykiams palyginti su motininėmis linijomis, ir kad sojų 305423 x 40-3-2 rizikos vertinimas negali būti užbaigtas remiantis pateiktais duomenimis;

F.  kadangi pareiškėjas pateikė 90 dienų šėrimo toksikologinio tyrimo duomenis, kuriuos EFSA atmetė dėl nepakankamos jų kokybės; kadangi dėl to rizikos vertinime nėra pateikiama tokio tyrimo duomenų ir kadangi už tai kritikavo daugelis kompetentingų valstybių narių institucijų; kadangi šios duomenų spragos yra nepriimtinos, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. EFSA gairėse reikalaujama atlikti tokį tyrimą(6);

G.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad yra daug duomenų spragų (įskaitant tai, kad nėra nenumatyto minimos genetinės modifikacijos poveikio vertinimo, toksinio poveikio vertinimo ir purškiamų papildomų herbicidų likučių kiekio vertinimo), nepriklausomame tyrime daroma išvada, kad rizikos vertinimo negalima užbaigti ir kad dėl to paraišką reikėtų atmesti(7);

H.  kadangi papildomų herbicidų naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, todėl galima tikėtis, kad derliuje visuomet bus purkštų medžiagų likučių, kurie yra neišvengiami; kadangi įrodyta, kad dėl herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų naudojama daugiau papildomų herbicidų, nei tokių pat tradicinių augalų atveju(8);

I.  kadangi glifosato leidimas baigs galioti ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.; kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad jis nebuvo priskirtas jokiai kategorijai; kadangi, priešingai, 2015 m. PSO Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC) glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų;

J.  kadangi, EFSA pesticidų srities specialistų grupės teigimu, remiantis iki šiol pateiktais duomenimis negalima parengti išvadų dėl glifosato darinių likučių po genetiškai modifikuotų augalų purškimo jais saugumo(9); kadangi komerciniuose purškiamojo glifosato preparatuose naudojami priedai ir jų mišiniai gali pasirodyti esą toksiškesni nei vien tik naudojama veiklioji medžiaga(10); kadangi įvairūs tyrimai rodo, kad glifosato preparatai gali veikti kaip endokrininę sistemą ardanti medžiaga(11);

K.  kadangi Sąjungoje importuojamos genetiškai modifikuotos sojos plačiai naudojamos gyvulių pašarui; kadangi atliekant tarpusavio vertinimu grindžiamą mokslinį tyrimą buvo nustatytas galimas glifosato kiekio, esančio nėščioms paršavedėms duodamuose pašaruose, ir jų paršelių sergamumo didelėmis įgimtomis anomalijomis rodiklio padidėjimo ryšys(12);

L.  kadangi nėra visapusiško purškiamų medžiagų likučių po genetiškai modifikuotų sojų purškimo acetolaktato sintazę slopinančiais preparatais kaip papildomais herbicidais keliamos rizikos vertinimo; kadangi, priešingai, didžiausias duomenų spragas EFSA pesticidų srities specialistų grupė nustatė analizuodama tifensulfuroną, kuris yra viena iš veikliųjų medžiagų, veikiančių kaip acetolaktato sintazę slopinantis preparatas(13);

M.  kadangi nėra įvertinta, kiek lieka purškiamų papildomų herbicidų likučių; kadangi dėl to negalima daryti išvados, kad glifosato ir acetolaktato sintazę slopinančiais herbicidais purkštos genetiškai modifikuotos sojos 305423 x 40-3-2 yra saugios naudoti maistui ir pašarams;

N.  kadangi leidimas importuoti į Sąjungą sojas 305423 x 40-3-2 neabejotinai lems tai, kad trečiosiose šalyse jų bus auginama dar daugiau ir atitinkamai bus naudojama daugiau papildomų herbicidų;

O.  kadangi sojos 305423 x 40-3-2 yra auginamos Argentinoje, Kanadoje ir Japonijoje; kadangi pražūtingas glifosato naudojimo Argentinoje poveikis buvo pakankamai patvirtintas dokumentais;

P.  kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi siekti JT darnaus vystymosi tikslų, o tai apima įsipareigojimą iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir susirgimų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir oro, vandens bei dirvožemio taršos ir užteršimo skaičių (3-iojo darnaus vystymosi tikslo 3.9 uždavinys)(14); kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti prieštaravimus ir užtikrinti sąveiką tarp įvairių Sąjungos politikos krypčių, įskaitant prekybos, aplinkos ir žemės ūkio sričių politiką, kad besivystančios šalys gautų naudos ir padidėtų vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumas;

Q.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų; kadangi moksliniuose leidiniuose aprašyta daugiau kaip 20 skirtingų glifosatui atsparių piktžolių rūšių(15);

R.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 14 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 10 valstybių narių, sudarančios tik 38,43 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o keturios valstybės narės susilaikė;

S.  kadangi Komisija ne vieną kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat jau yra pasmerkęs šią praktiką kaip nedemokratišką(16);

T.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(17) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

U.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu;

V.  kadangi Komisijos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, nepakanka, kad būtų išspręsta demokratijos stokos GMO leidimų suteikimo procese problema;

W.  kadangi demokratinį teisėtumą galima užtikrinti tik mažų mažiausiai užtikrinant, kad Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui nepateikus nuomonės Komisijos pasiūlymas būtų atmestas; kadangi ši procedūra jau taikoma kai kuriuose kituose nuolatiniuose komitetuose;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(18) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą, iki kol bus taip persvarstyta leidimų teikimo procedūra, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ragina atsakingus teisės aktų leidėjus paspartinti darbą rengiant Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, skubos tvarka ir užtikrinti, kad jeigu, inter alia, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateiktų nuomonės dėl auginimui arba maistui ir pašarams skirtų GMO patvirtinimo, Komisija atsiimtų pasiūlymą;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų (angl. HT GMP), jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomų herbicidų ir jų komercinių preparatų deriniu, naudojamu auginimo šalyse, konkretaus suminio poveikio vertinimas;

7.  ragina Komisiją prašyti atlikti išsamesnį tyrimą, siekiant nustatyti pavojus sveikatai, susijusius su suminėmis genetinėmis modifikacijomis, tokiomis kaip sojos 305423 x 40-3-2;

8.  ragina Komisiją parengti visai maisto ir pašarų grandinei skirtas strategijas dėl rizikos sveikatai vertinimo ir toksikologijos, taip pat dėl priežiūros po pateikimo rinkai;

9.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų likučių rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje ar importuoti maistui ir pašarams;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4566.
(4)––––––––––––––––– .– 2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0456).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo <...> leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0040).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo <...> leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0039).2016 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0038).2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų <...>, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271).2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0272).2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0388).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0390).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0123).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0215).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0214).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0341).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0377).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0378).
(5) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2007-175.
(6) Ten pat.
(7).https://www.testbiotech.org/sites/default/files/TBT%20Background%20Soybean%20305423%20x%2040-3-2.pdf.
(8) https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00267-015-0589-7.
(9) EFSA tarpusavio vertinimo išvada dėl veikliosios medžiagos glifosato keliamos pesticido rizikos vertinimo. EFSA leidinys, 2015 m., 13 (11):4302 http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2015.4302/epdf.
(10) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3955666.
(11) https://www.testbiotech.org/sites/default/files/TBT%20Background%20Soybean%20305423%20x%2040-3-2.pdf.
(12) https://www.omicsonline.org/open-access/detection-of-glyphosate-in-malformed-piglets-2161-0525.1000230.php?aid=27562.
(13) Galimas endokrininės sistemos ardymas tifensulfuronmetilu nurodomas kaip problema, kurios negalima baigti spręsti, ir kaip opi susirūpinimą kelianti sritis. Išvada dėl veikliosios medžiagos tifensulfuronmetilo tarpusavio vertinimo. EFSA leidinys, 13(7):4201, p. 2, http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2015.4201/epdf.
(14) https://sustainabledevelopment.un.org/sdg3.
(15).https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-94-007-7796-5_12.
(16) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(17) OL C 355, 2017 10 20, p. 165.
(18) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.


Genetiškai modifikuoti aliejiniai rapsai MON 88302 x Ms8 x Rf3
PDF 301kWORD 53k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (D052753 – 2017/2907(RSP))
P8_TA(2017)0398B8-0569/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projektą (D052753),

–  atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2017 m. kovo 1 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. balandžio 10 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2013 m. gruodžio 3 d. įmonės „Monsanto Europe S.A.“ ir „Bayer CropScience N.V.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti pagal kitą paskirtį nei maistui ar pašarams, kaip ir bet kuriuos kitus aliejinius rapsus, išskyrus auginimą; kadangi paraiška apima visus šiai paskirčiai naudojamus atskirų genetinių modifikacijų, sudarančių aliejinį rapsą MON 88302 x Ms8 x Rf3, subderinius;

B.  kadangi 2017 m. kovo 1 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. balandžio 10 d.;

C.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

D.  kadangi aliejiniai rapsai (angl. OSR) su trimis sukauptais transformacijos įvykiais buvo sukurti atliekant įprastinį kryžminimą, kuriuo buvo siekiama sujungti tris atskirus aliejinių rapsų įvykius: MON 88302, sintetinantį 5-enolpiruvilšikimat-3-fosfato sintazės (CP4 EPSPS) baltymą, kuris suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra glifosato, MS8, sintetinantį barnase ir fosfinotricino acetiltransferazės (PAT) baltymus, ir RF3, sintetinantį barstar ir PAT baltymus, kurie suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra amonio gliufosinato, ir kuriais gaunama heterozė (hibridinė jėga);

E.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų; kadangi dauguma bendrų kritinių pastabų apima pastabas, kad pateikti duomenys nepatvirtina išsamaus ir patikimo galimos atskirų transformacijos įvykių, integruotų į genetiškai modifikuotus aliejinius rapsus MON 88302 x Ms8 x Rf3, sąveikos vertinimo, kurį reikia atlikti pagal EFSA gaires, kad atsižvelgiant į tyrimų rinkinius ir schemas, neįmanoma gauti galutinių ilgalaikio poveikio (ypač susijusio su maisto produktais), poveikio reprodukcijai ar poveikio vystymuisi įrodymų, kad pateikta informacija (duomenys ir duomenų analizės) apie fenotipinį vertinimą, sudėtį ir toksikologiją yra nepakankama ir kad turėtų būti atliekami tolesni tyrimai siekiant įrodyti, kad aliejiniai rapsai MON 88302 x Ms8 x Rf3 yra saugūs(5);

F.  kadangi svarbiausios konkrečios sritys, kurios kelia susirūpinimą, yra susijusios su tuo, kad nėra 90 dienų šėrimo tyrimo su žiurkėmis, neatliktas papildomas herbicidų likučių, kurių lieka importuojamame maiste ir pašaruose, taip pat galimo jų neigiamo poveikio sveikatai vertinimas ir nepakankamai išplėtotas stebėsenos planas;

G.  kadangi remiantis tuo, kad nėra 90 dienų poūmio toksiškumo tyrimo su žiurkėmis ataskaitos, Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbo saugos tarnyba pagrįstai atmetė paraišką dėl aliejinių rapsų OSR MON 88302 x Ms8 x Rf3 pateikimo į rinką(6);

H.  kadangi nepriklausomame tyrime daroma išvada, kad EFSA nuomonė turėtų būti atmesta dėl esminių trūkumų ir didelių spragų, todėl neturėtų būti leidžiama į Sąjungą importuoti perspektyvių sukaupto įvykio MON 88302 x MS8 x RF3 sėklų(7);

I.  kadangi papildomų herbicidų naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, todėl galima tikėtis, kad derliuje visuomet bus purkštų medžiagų likučių, kurie yra neišvengiami; kadangi įrodyta, kad dėl herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų naudojama daugiau papildomų herbicidų, nei tokių pat tradicinių augalų atveju(8);

J.  kadangi glifosato leidimas baigs galioti ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.; kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad jis nebuvo priskirtas jokiai kategorijai; kadangi, priešingai, 2015 m. PSO Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC) glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų;

K.  kadangi, EFSA pesticidų srities specialistų grupės teigimu, remiantis iki šiol pateiktais duomenimis negalima padaryti išvadų dėl glifosato darinių likučių po genetiškai modifikuotų augalų purškimo jais saugumo(9); kadangi komerciniuose purškiamojo glifosato preparatuose naudojami priedai ir jų mišiniai gali pasirodyti esą toksiškesni nei vien tik naudojama veiklioji medžiaga(10); kadangi įvairūs tyrimai rodo, kad glifosato preparatai galin veikti kaip endokrininę sistemą ardanti medžiaga(11);

L.  kadangi Sąjungoje importuojami genetiškai modifikuoti aliejiniai rapsai plačiai naudojami gyvulių pašarui; kadangi atliekant tarpusavio vertinimu grindžiamą mokslinį tyrimą buvo nustatytas galimas glifosato kiekio, esančio nėščioms paršavedėms duodamuose pašaruose, ir jų paršelių sergamumo didelėmis įgimtomis anomalijomis rodiklio padidėjimo ryšys(12);

M.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų ir todėl jam taikomi vadinamieji ribiniai kriterijai, nustatyti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką(13); kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d.(14);

N.  kadangi viena kompetentinga valstybės narės institucija pabrėžė leidimo importuoti šiuos gliufozinatui atsparius genetiškai modifikuotus aliejinius rapsus prieštaringumą, atsižvelgiant į tai, jog mažai tikėtina, kad bus pratęstas leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą dėl jo toksinio poveikio reprodukcijai(15);

O.  kadangi nėra įvertinta, kiek lieka purškiamų papildomų herbicidų likučių; kadangi dėl šios priežasties negalima daryti išvados, kad šiuos glifosatu ir gliufozinatu purkštus genetiškai modifikuotus aliejinius rapsus yra saugu naudoti maistui ir pašarui;

P.  kadangi, be to, daugelis kompetentingų valstybių narių institucijų išreiškė susirūpinimą dėl to, kad šie genetiškai modifikuoti rapsai gali tapti laukinių augalų populiacija Sąjungoje, ypač ten, kur driekiasi jų importo transporto maršrutai, ir atkreipė dėmesį į nepakankamai išplėtotą stebėsenos planą šiuo atžvilgiu;

Q.  kadangi viena iš valstybių narių teigė, kad „Sąjungoje glifosatas paprastai yra naudojamas piktžolėms naikinti šalia geležinkelių ir pakelėse. Tokiomis aplinkybėmis didelė aliejinių rapsų MON88302 x Ms8 x Rf3 tolerancija glifosatui gali jiems suteikti atrankųjį pranašumą. Į šio atrankiojo pranašumo poveikį patvarumui ir invaziškumui turėtų būti atsižvelgiama vertinant šios linijos pastovių populiacijų suformavimo Europoje tikimybę, ypač vertinant aliejinių rapsų gebėjimą išlikti sėklų banke“;

R.  kadangi, remiantis 2011 m. Austrijos tyrimu, atlikus kelis tarptautinius tyrimus nustatyta, kad sėklų plitimas vykdant transportavimo veiklą yra svarbus laukinių aliejinių rapsų populiacijų įsitvirtinimo pakelės buveinėse komponentas, kad gerai žinoma problema yra tai, jog laukinių aliejinių rapsų populiacijos yra plačiai paplitusios tose šalyse, į kurias aliejinių rapsų sėklos yra tik importuojamos ir vėliau transportuojamos į aliejaus perdirbimo gamyklas, ir kad, be to, importuojant įvairių rūšių herbicidams atsparias aliejinių rapsų linijas gali atsirasti daugybė atsparių laukinių populiacijų (genų sankaupų), dėl kurių kyla arba daugėja pakelių buveinių apdorojimo herbicidais problemų(16);

S.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų; kadangi moksliniuose leidiniuose aprašyta daugiau kaip 20 skirtingų glifosatui atsparių piktžolių rūšių(17); kadangi gliufozinatui atsparios piktžolės pastebimos nuo 2009 m.;

T.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 14 valstybių narių balsavo „prieš“ įgyvendinimo akto projektą ir tik devynios valstybės narės, sudarančios tik 36,48 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o penkios valstybės narės susilaikė;

U.  kadangi Komisija ne vieną kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji priėmė sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat jau yra pasmerkęs šią praktiką kaip nedemokratišką(18);

V.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(19) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

W.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu;

X.  kadangi Komisijos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, nepakanka, kad būtų išspręsta demokratijos stokos GMO leidimų suteikimo procese problema;

Y.  kadangi demokratinį teisėtumą galima užtikrinti tik mažų mažiausiai užtikrinant, kad Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui nepateikus nuomonės Komisijos pasiūlymas būtų atmestas; kadangi ši procedūra jau taikoma kai kuriuose kituose nuolatiniuose komitetuose;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(20) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą, iki kol bus taip persvarstyta leidimų teikimo procedūra, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ragina atsakingus teisės aktų leidėjus paspartinti darbą rengiant Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, skubos tvarka ir užtikrinti, kad jeigu, inter alia, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateiktų nuomonės dėl auginimui arba maistui ir pašarams skirtų GMO patvirtinimo, Komisija atsiimtų pasiūlymą;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų, tapusių atspariais herbicidų dariniams, kaip aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 atveju, jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomų herbicidų deriniais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, konkrečių kumuliacinių poveikių vertinimas;

7.  ragina Komisiją prašyti atlikti išsamesnį tyrimą, siekiant nustatyti pavojus sveikatai, susijusius su suminėmis genetinėmis modifikacijomis, tokiomis kaip aliejinis rapsas MON 88302 x Ms8 x Rf3;

8.  ragina Komisiją parengti visai maisto ir pašarų grandinei skirtas strategijas dėl rizikos sveikatai vertinimo ir toksikologijos bei dėl priežiūros po pateikimo rinkai;

9.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų likučių rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje ar importuoti maistui ir pašarams;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4767.
(4)––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0456).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo <...> leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0040).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo <...> leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0039).2016 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0038).2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos <...>, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271).2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0272).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (P8_TA(2016)0388).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0390).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0123).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0215).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0214).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0341).2017 m. spalio 4 d., trečiadienis rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0377).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0378).
(5) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2013-01002.
(6) Ten pat.
(7) https://www.testbiotech.org/sites/default/files/TBT%20comment%20MON80332%20x%20MS8%20x%20RF3_v2.pdf.
(8) https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00267-015-0589-7.
(9) EFSA tarpusavio vertinimo išvada dėl veikliosios medžiagos glifosato keliamos pesticido rizikos vertinimo. EFSA leidinys, 2015 m., 13 (11):4302 http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2015.4302/epdf.
(10) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3955666.
(11) https://www.testbiotech.org/sites/default/files/TBT%20Background%20Soybean%20305423%20x%2040-3-2.pdf.
(12) https://www.omicsonline.org/open-access/detection-of-glyphosate-in-malformed-piglets-2161-0525.1000230.php?aid=27562.
(13) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(14) OL L 67, 2015 3 12, p. 6.
(15) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2013-01002.
(16)https://www.bmgf.gv.at/cms/home/attachments/3/0/9/CH1060/CMS1215778250501/osrimportban_gt73,ms8xrf3_2011_(nicht_zu_versenden_).pdf, p. 4.
(17) https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-94-007-7796-5_12.
(18) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(19) OL C 355, 2017 10 20, p. 165.
(20) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.


Taisomojo biudžeto Nr. 5 projektas. Europos darnaus vystymosi fondo finansavimas ir neatidėliotinos pagalbos rezervo didinimas
PDF 326kWORD 45k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projekto dėl Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) finansavimo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (EAR) didinimo po Daugiametės finansinės programos reglamento persvarstymo (12441/2017 – C8-0351/2017 – 2017/2135(BUD))
P8_TA(2017)0399A8-0301/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą, priimtą 2016 m. gruodžio 1 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2017/1123, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(6),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projektą, kurį Komisija priėmė 2017 m. liepos 28 d. (COM(2017)0485),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 10 d. priimtą ir 2017 m. spalio 11 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projekto (12441/2017 – C8-0351/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0301/2017),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projekto tikslas – finansuoti Europos darnaus vystymosi fondą (toliau – EDVF) priėmus atitinkamą teisinį pagrindą ir 2017 m. bendrajame biudžete atspindėti DFP reglamento laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus, susijusius su neatidėliotinos pagalbos rezervo (toliau – EAR) metinės sumos padidinimu nuo 280 mln. EUR iki 300 mln. EUR 2011 m. kainomis;

B.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projekte EDVF numatoma 275 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma, kuri visa turi būti finansuojama mobilizuojant lankstumo priemonės lėšas, atsižvelgiant į tai, kad 4 išlaidų kategorija (Europos vaidmuo pasaulyje) neturi maržos iki įsipareigojimų viršutinės ribos;

C.  kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projektą tuo pačiu metu dėl numatomo nevisiško asignavimų panaudojimo, susijusio su tuo, kad pavėluotai priimti teisiniai pagrindai ir vėlavo programavimas, 275 mln. EUR suma sumažinami pagal 3 išlaidų kategoriją (Saugumas ir pilietybė) Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (toliau – PMIF) skirti mokėjimų asignavimai;

D.  kadangi, atsižvelgiant į DFP reglamento laikotarpio vidurio peržiūrą, pagal Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projektą taip pat numatoma skirti papildomus 22,8 mln. EUR (galiojančiomis kainomis) įsipareigojimų asignavimų EAR;

E.  kadangi kartu su Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projektu pateikiamas pasiūlymas dėl sprendimo dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo EDVF finansuoti (COM(2017)0480) – pagal 4 išlaidų kategoriją 275 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma;

F.  kadangi pagal 2017 m. biudžeto procedūrą Europos Parlamentas ir Taryba paragino Komisiją, kai tik bus patvirtintas teisinis pagrindas, paprašyti EDVF finansavimui būtinų asignavimų parengiant taisomąjį biudžetą ir įsipareigojo skubiai išnagrinėti Komisijos pateiktą 2017 m. taisomojo biudžeto projektą;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projektą;

2.  palankiai vertina tai, kad laiku priimtas ir įsigaliojo EDVF reglamentas (ES) 2017/1601(7), ir ragina jį sparčiai įgyvendinti, visiškai laikantis taisyklių ir teisės aktų leidėjo nustatytų prioritetų ir ypač daug dėmesio skiriant atskaitomybės nuostatoms;

3.  palankiai vertina tai, kad daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimas suteikia galimybę finansuoti EDVF padidinant lankstumo priemonę, taip pat padidinant EAR;

4.  apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nepakankamai naudojasi PMIF ir Vidaus saugumo fondo (toliau – VSF) lėšomis; primena, kad, atlikus biudžeto lėšų perkėlimą (DEC 18/2017) ir panaudojus PMIF bei VSF kaip kitos išlaidų kategorijos lėšų šaltinį, jau 284 mln. EUR sumažėjo mokėjimų asignavimų pagal 3 išlaidų kategoriją (Saugumas ir pilietybė); ragina valstybes nares laikytis savo politinių susitarimų ir dėti visas įmanomas pastangas neperžengiant savo kompetencijos ribų, kad būtų atspindėta šio Sąjungos prioriteto reikšmė;

5.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2017 projekto;

6.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 5/2017 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 51, 2017 2 28.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL L 163, 2017 6 24, p. 1.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(7) OL L 249, 2017 9 27, p. 1.


Lankstumo priemonės lėšų mobilizavimas siekiant finansuoti Europos darnaus vystymosi fondą
PDF 327kWORD 40k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo siekiant finansuoti Europos darnaus vystymosi fondą (COM(2017)0480 – C8-0235/2017 – 2017/2134(BUD))
P8_TA(2017)0400A8-0298/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0480 – C8-0235/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1) (toliau – DFP reglamentas), ypač į jo 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2), ypač į jo 12 punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą, priimtą 2016 m. gruodžio 1 d.(3),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0298/2017),

A.  kadangi, persvarsčius DFP reglamentą, pagal lankstumo priemonę turima metinė suma galiojančiomis kainomis yra 676 mln. EUR, kuri padidėjo nepanaudojus Europos Sąjungos solidarumo fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų – 2016 m. pabaigoje jos sudarė 646 mln. EUR; kadangi 2017 m. biudžete jau mobilizuota 530 mln. EUR lankstumo priemonės lėšų suma, o 792 mln. EUR suma yra likusi kitam lėšų mobilizavimui;

B.  kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601(4) įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 28 d.;

C.  kadangi, išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti įsipareigojimų asignavimus pagal 4 išlaidų kategoriją (Europos vaidmuo pasaulyje), Komisija pasiūlė mobilizuoti 275 mln. EUR lankstumo priemonės lėšų viršijant 4 išlaidų kategorijos viršutinę ribą, kad būtų finansuojamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF);

1.  pažymi, kad dėl 2017 m. 4 išlaidų kategorijos viršutinės ribos nėra galimybių tinkamai finansuoti EDVF; dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją, kad Sąjungos išorės veiksmams skiriamų finansinių išteklių nepakanka aktyvios ir tvarios išorės politikos poreikiams patenkinti;

2.  todėl pritaria tam, kad būtų mobilizuota 275 mln. EUR lankstumo priemonės įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma;

3.  pakartoja, kad šios priemonės lėšų mobilizavimas, kaip numatyta DFP reglamento 11 straipsnyje, dar kartą parodo, jog labai svarbu, kad Sąjungos biudžetas būtų lankstesnis;

4.  pakartoja požiūrį, kuriuo vadovaujasi jau ilgą laiką, kad mokėjimai, susiję su įsipareigojimais, anksčiau mobilizuotais pagal lankstumo priemonę, gali būti skaičiuojami tik virš viršutinių DFP ribų;

5.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

6.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS: EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo siekiant finansuoti Europos darnaus vystymosi fondą

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/51.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 51, 2017 2 28.
(4) 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas ( OL L 249, 2017 9 27, p. 1).


Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities
PDF 259kWORD 47k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities (2017/2742(RSP))
P8_TA(2017)0401B8-0565/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. Komisijos pareiškimą dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(4),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

1.  yra įsitikinęs, kad diskusijos dėl būsimo Europos Sąjungos finansavimo negali vykti neatsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes daugiametes finansines programas (DFP) ir visų pirma 2014–2020 m. DFP; atkreipia dėmesį į didelius dabartinės DFP, kurios teikiamos galimybės buvo visiškai išnaudotos siekiant užtikrinti Sąjungai reikiamus išteklius, kad ji galėtų įveikti daugybę rimtų krizių, spręsti naujus uždavinius ir finansuoti savo naujus politinius prioritetus, trūkumus; pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog žemas finansavimo, teikiamo pagal dabartinę DFP, lygis nebuvo pakankamas atsižvelgiant į Sąjungos tikruosius poreikius ir politinius užmojus;

2.  palankiai vertina Europos Komisijos pristatytą diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities; pažymi, kad Komisija perteikia biudžeto požiūriu penkis galimus būsimo Europos Sąjungos modelio scenarijus, pristatytus 2017 m. kovo mėn. baltojoje knygoje dėl Europos ateities, ir kartu atkreipia dėmesį į pagrindinius ES biudžeto ypatumus ir principus; sutinka su siūloma metodika ir laikosi teigiamos pozicijos dėl Komisijos pareiškimo, kad būsima DFP turi būti grindžiama aiškia Europos prioritetų vizija; tiki, kad šiame dokumente apibrėžta aiški diskusijų struktūra ir juo atveriamos labai reikalingos politinės diskusijos dėl ES biudžeto orientacijos, tikslo ir dydžio, atsižvelgiant į Sąjungos pagrindinius tikslus ir būsimus uždavinius; ragina valstybes nares konsultuotis su piliečiais ir imtis aktyvaus ir konstruktyvaus vaidmens nustatant jų viziją dėl būsimo ES biudžeto;

3.  vis dėlto apgailestauja, kad pagal keturis iš penkių pateiktų scenarijų („Tęsiama esama darbotvarkė“, „Visi nuveikia mažiau“, „Kai kurie gali nuveikti daugiau“ ir „Radikaliai keičiama veiksmų kryptis“) iš tiesų nustatyti sumažinti Sąjungos užmojai ir numatoma mažesnė dviejų ilgalaikių Sąjungos politikos krypčių ir pamatinių Europos projekto elementų, įtvirtintų Sutartyse, t. y. bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos, reikšmė; pabrėžia savo ilgalaikę poziciją, kad papildomi politikos prioritetai turėtų būti siejami su papildomomis finansavimo priemonėmis, o ne finansuojami darant žalą esamoms ES politikos priemonėms; mano, kad penktasis scenarijus („Bendromis jėgomis nuveikiama daugiau“) yra pozityvus ir konstruktyvus vykstančių diskusijų dėl ES finansų ateities ir atitinkamai dėl būsimo Europos Sąjungos modelio pagrindas; ragina Komisiją parengti scenarijų, kuriame atsižvelgiama į Parlamento rekomendacijas, kad būtų galima reaguoti į dabartinius ir būsimus iššūkius ir nustatyti naujus prioritetus;

4.  primena, kad pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti priemonėmis, kurių reikia jos tikslams pasiekti; mano, kad atsižvelgiant į dabartinės DFP trūkumus, naujų prioritetų mastą ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikio padaroma ta pati išvada: reikia viršyti viršutinę išlaidų ribą, kuri yra 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), taigi reikia gerokai padidinti Sąjungos biudžetą, kad būtų galima reaguoti į būsimus iššūkius; atsižvelgdamas į tai, nepritaria jokiam ES biudžeto pagal kitą DFP sumažinimui nominaliąja verte ir todėl mano, kad kitoje DFP turėtų būti nustatyta suma, kuri siektų mažiausiai 1,23 % ES BNP; ragina valstybes nares diskutuoti šiuo klausimu;

5.  apgailestauja, kad ES biudžetas yra daugiausia finansuojamas iš nacionalinių įnašų, grindžiamų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, o ne iš tikrų nuosavų išteklių, kaip numatyta ES sutartyse; pakartoja, jog pritaria visavertės ES nuosavų išteklių sistemos reformai, kurią vykdant būtų vadovaujamasi pagrindiniais paprastumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais ir laikomasi Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijų; pabrėžia, kad tokia sistema turėtų apimti suderintą naujų ES nuosavų išteklių paketą, kuris būtų sudarytas siekiant paremti ES politinius tikslus ir turėtų būti pradėtas taikyti palaipsniui siekiant užtikrinti sąžiningesnius ir stabilesnius ES finansus; be to, pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos suteikia galimybę panaikinti visas nuolaidas; tikisi, kad šiuo tikslu Komisija pateiks ryžtingus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, ir pabrėžia, kad per būsimas derybas tiek išlaidos, tiek pajamos pagal kitą DFP bus svarstomos kaip vienas paketas;

6.  yra įsitikinęs, kad tuo atveju, jei Taryba nesutiks gerokai padidinti valstybių narių įnašų į ES biudžetą, naujų ES nuosavų išteklių taikymas liks vienintele galimybe tinkamai finansuoti kitą DFP tokiu lygmeniu, kuris atitiktų Sąjungos tikruosius poreikius ir politinius užmojus; todėl tikisi, kad Taryba priims politinę poziciją šiuo klausimu, atsižvelgdama į tai, kad toliau negali būti numatytas faktinis bet kokios ES nuosavų išteklių sistemos reformos blokavimas; atsižvelgdamas į tai primena, kad visi Aukšto lygio grupės nariai, įskaitant Tarybos skiriamus narius, vieningai priėmė savo pranešimą;

7.  palankia vertina Komisijos ketinimą sudaryti būsimą ES biudžetą vadovaujantis ES pridėtinės vertės, dėmesio skyrimo veiklos rezultatams, atskaitomybės, didesnio lankstumo principais, įgyvendinamais taikant stabilią sistemą ir supaprastintas taisykles, kaip pateikta diskusijoms skirtame dokumente;

8.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu nuodugniai įvertinti dabartinės ES politikos, programų ir priemonių veiksmingumą ir rezultatyvumą; todėl laukia šiuo metu vykstančios išlaidų peržiūros rezultatų ir tikisi, kad į juos bus atsižvelgta rengiant DFP po 2020 m.; ypač pabrėžia, kad būtina, viena vertus, užtikrinti ES programų, pagal kurias pateikiama itin daug paraiškų, sėkmės rodiklius ir, kita vertus, nustatyti nepakankamo įgyvendinimo priežastis; mano, kad svarbu užtikrinti sąveiką kalbant apie ES biudžetą ir nacionalinius biudžetus ir numatyti priemones, kurias taikant būtų stebimas lėšų naudojimo nacionaliniu ir ES lygmenimis mastas ir veiksmingumas;

9.  pripažįsta, kad Europos lygmens pridėtinės vertės paieškos yra pagrindinis klausimas, kurį reikia spręsti, ir sutinka su tuo, kad Sąjungos biudžetas turėtų būti, be kita ko, priemonė Sutarties tikslams pasiekti ir Europos viešosioms gėrybėms užtikrinti; visgi atkreipia dėmesį į daugialypį Europos lygmens pridėtinės vertės koncepcijos pobūdį ir įvairius šios koncepcijos aiškinimus ir perspėja dėl bet kokių mėginimų pasinaudoti jos apibrėžtimi siekiant ginčyti ES politikos ir programų svarbą vadovaujantis tik kiekybiniais arba trumpalaikiais ekonominiais motyvais; mano, kad esama aiškios pridėtinės vertės, kai Europos lygmens veiksmais:

   aprėpiama daugiau nei imantis nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens veiksmų būtų galima padaryti (šalutinis poveikis);
   skatinami nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens veiksmai siekiant įgyvendinti ES sutarties tikslus, kurių kitaip nebūtų galima pasiekti;
   remiami veiksmai, kurie gali būti finansuojami tik sutelkus išteklius ES lygmeniu, nes jų finansavimo poreikiai yra milžiniški, arba
   prisidedama kuriant ir remiant taiką ir stabilumą ES kaimynystėje ir už jos ribų;

ragina Komisiją toliau plėtoti Europos lygmens pridėtinės vertės koncepciją, kartu atsižvelgiant į teritorinius ypatumus; ragina Komisiją šiuo tikslu pasiūlyti tinkamus veiklos rezultatų rodiklius;

10.  mano, kad pagal kitos DFP struktūrą ES biudžetas turėtų būti aiškesnis ir suprantamesnis ES piliečiams ir sudarytos galimybės aiškiau išdėstyti visas ES išlaidų sritis; taip pat primena, kad reikia skatinti planavimo tęstinumą ir lankstumą išlaidų kategorijų lygmeniu; mano, kad bendra DFP struktūra turėtų atspindėti politines diskusijas apie pagrindinius ramsčius ir ES lėšų panaudojimo kryptis, įskaitant darnų vystymąsi, augimą ir inovacijas, kovą su klimato kaita, solidarumą, saugumą ir gynybą; todėl yra įsitikinęs, kad būtinas dabartinės DFP išlaidų kategorijų koregavimas;

11.  mano, kad ES biudžetas turi būti skaidrus ir demokratiškas; primena, kad yra tvirtai įsipareigojęs remti ES biudžeto vieningumo sampratą ir abejoja dėl būtinybės kurti papildomas priemones, neįtrauktas į DFP, ir dėl tokių priemonių pridėtinės vertės; primena savo ilgalaikę poziciją, kad Europos plėtros fondas kartu su kitomis į DFP neįtrauktomis priemonėmis turėtų būti integruotas į Sąjungos biudžetą; pabrėžia, kad vykdant minėtą integraciją atitinkami priemonių finansiniai paketai turėtų būti pridedami prie dabartinės DFP viršutinių ribų siekiant, kad nebūtų trukdoma kitų ES politikos sričių ir programų finansavimui;

12.  pabrėžia, kad siekdama užsitikrinti papildomus asignavimus, kurių reikės reaguojant į krizes arba naujiems prioritetams finansuoti dabartinės DFP laikotarpiu, biudžeto valdymo institucija patvirtino, kad išnaudojus visas turimas maržas galima iš esmės pasinaudoti DFP reglamente numatytomis lankstumo nuostatomis ir specialiosiomis priemonėmis; pabrėžia, kad, atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą ir siekiant sudaryti sąlygas didesniam lankstumui pagal dabartinę finansinę programą, buvo pašalintos kelios kliūtys, trukdžiusios taikyti lankstumo priemones;

13.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal kitą DFP turi būti tiesiogiai numatytas tinkamas lankstumo lygis, kad Sąjunga galėtų reaguoti į nenumatytas aplinkybes ir finansuoti savo kintančius politinius prioritetus; todėl mano, kad pagal DFP lankstumo nuostatas turėtų būti leidžiama visas nepaskirstytas maržas, taip pat panaikintus asignavimus perkelti į ateinančius finansinius metus be jokių apribojimų, o biudžeto vykdymo institucijai – šiuos išteklius mobilizuoti bet kokiu tikslu, kuris laikomas būtinu, vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą; be to, ragina gerokai sustiprinti DFP specialiąsias priemones, kurios neturėtų įtraukiamos į DFP įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas, taip pat sukurti atskirą krizių rezervą, kurį būtų galima nedelsiant mobilizuoti ekstremaliosios situacijos atveju;

14.  ragina iš esmės ir apčiuopiamai supaprastinti įgyvendinimo taisykles paramos gavėjams ir sumažinti administracinę naštą; ryšium su tuo ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti ES biudžete numatytų priemonių, kuriomis siekiama panašių tikslų ir kurios yra skirtos panašių rūšių veiksmams, dubliavimąsi; mano, kad vykdant minėtą supaprastinimą dotacijos neturėtų būti pakeistos finansinėmis priemonėmis ir ES programos ir politika neturi būti suskirstytos pagal sektorius, tačiau turėtų būti užtikrintas kompleksinis požiūris, kurio pagrindinis elementas – papildomumas; ragina išsamiai suderinti taisykles siekiant sukurti bendrą taisyklių sąvadą, skirtą visoms ES priemonėms;

15.  pripažįsta finansinių priemonių, kaip papildomo finansavimo būdo, šalia subsidijų ir dotacijų, potencialą; vis dėlto įspėja, kad jos nėra tinkamos visų rūšių veiksmams ir visose politikos srityse, nes ne visas politikos sritis visiškai lemia rinka; ragina Komisiją supaprastinti finansinių priemonių naudojimo taisykles ir skatinti galimybę derinti įvairius ES išteklius laikantis suderintų taisyklių, kuriant sąveikas ir vengiant bet kokios skirtingų finansavimo formų konkurencijos; yra susirūpinęs dėl vieno iš galimų sprendimo būdų – pasiūlymo sukurti vieną fondą, kuris apimtų ES lygmens finansines priemones ir teiktų paskolas, garantijas ir rizikos pasidalijimo priemones įvairiose politikos srityse, pateikto diskusijoms skirtame dokumente šiuo klausimu, ir atidžiai išnagrinės minėtą pasiūlymą;

16.  primena savo poziciją, kad DFP trukmė turėtų būti suderinta ir su Parlamento, ir su Komisijos politiniu ciklu ir kad turėtų būti užtikrintas ilgalaikis programavimas; ryšium su tuo pažymi, kad apibrėžiant DFP trukmę turėtų būti visapusiškai atsižvelgta į tai, kad įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, būtinas ilgalaikis nuspėjamumas, nes jos gali būti stabiliai vykdomos tuomet, kai biudžetinių įsipareigojimų trukmė yra bent septyneri metai; todėl siūlo susitarti, kad būsimos DFP laikotarpis būtų 5 + 5 metai numatant privalomą laikotarpio vidurio tikslinimą;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos Pirmininkas kalboje apie Sąjungos padėtį nurodė, kad ateityje bus pateiktas pasiūlymas dėl euro zonai skirtos biudžeto eilutės; ragina Komisiją pateikti papildomą ir išsamesnę informaciją šiuo klausimu; primena, kad Parlamentas savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje ragino sukurti konkretų euro zonos biudžeto pajėgumą, kuris turėtų būti Sąjungos biudžeto dalis viršijant esamas daugiametės finansinės programos viršutines ribas ir kuris turėtų būti finansuojamas euro zonos valstybių ir kitų dalyvaujančių narių iš pajamų šaltinių, dėl kurių turėtų susitarti dalyvaujančios valstybės narės ir kurie būtų laikomi asignuotosiomis įplaukomis ir garantijomis;

18.  tikisi, kad Komisija iki 2018 m. gegužės mėn. pateiks pasiūlymus dėl būsimos DFP ir dėl nuosavų išteklių; patvirtina savo ketinimą tinkamu laiku pateikti savo poziciją dėl visų susijusių aspektų ir tikisi, kad būsimuose Komisijos pasiūlymuose bus visapusiškai atsižvelgta į Parlamento nuomonę;

19.  patvirtina, jog yra pasirengęs pradėti struktūrinį dialogą su Komisija ir Taryba, kad būtų galima pasiekti galutinį susitarimą dėl kitos DFP iki šios Parlamento kadencijos pabaigos; yra įsitikinęs, kad kuo anksčiau priėmus DFP reglamentą bus sudarytos sąlygos vėliau priimti visus sektoriams skirtus teisės aktus tinkamu laiku, kad naujos programos jau būtų parengtos kito laikotarpio pradžioje; atkreipia dėmesį į neigiamus vėlyvos programų įgyvendinimo pradžios pagal dabartinę DFP padarinius; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą pasinaudoti SESV 312 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pereigos, kad būtų galima DFP reglamentą priimti kvalifikuota balsų dauguma;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms suinteresuotosioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0050.


Informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, teisėtos apsaugos priemonės
PDF 390kWORD 57k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių (2016/2224(INI))
P8_TA(2017)0402A8-0295/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentą) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (TAXE 2)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1729 (2010) dėl informatorių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2060 (2015) dėl informatorių apsaugos gerinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą dėl papildomų priemonių siekiant didesnio skaidrumo ir ryžtingesnės kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu (COM(2016)0451),

–  atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G20) kovos su korupcija veiksmų planą, ypač į informatorių apsaugos teisės aktų vadovą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. EBPO ataskaitą „Įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą informatorių apsaugą“,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec(2014)7 dėl informatorių apsaugos, taip pat į atitinkamas trumpas 2015 m. sausio mėn. nacionalinės programos įgyvendinimo gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2017 m. birželio 27 d. rezoliuciją 2171 (2017), kuria nacionalinių parlamentų prašoma pripažinti teisę į perspėjimą,

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijos dėl etiško elgesio viešojo administravimo institucijose tobulinimo 4 principą,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0295/2017),

A.  kadangi Europos Sąjunga siekia užtikrinti demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymąsi ir šiuo tikslu savo piliečiams garantuoja saviraiškos laisvę; kadangi informavimas yra vienas esminių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų saviraiškos ir informavimo laisvių aspektų, o Sąjunga užtikrina, kad būtų paisoma šių laisvių ir jos būtų įgyvendinamos; kadangi ES skatina užtikrinti darbuotojų apsaugą ir gerinti darbo sąlygas;

B.  kadangi Europos Sąjunga padeda stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su korupcija, visapusiškai paisant tarptautinės teisės principų, žmogaus teisių, teisinės valstybės principų ir kiekvienos šalies suvereniteto;

C.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 2 dalį Europos Sąjunga kompetentinga nustatyti ES bendrą prieglobsčio politiką;

D.  kadangi skaidrumas ir piliečių dalyvavimas yra dalis pokyčių ir iššūkių, kuriuos turi įveikti XXI a. demokratinės valstybės;

E.  kadangi nuo ekonomikos, skolų ir finansų krizės pradžios matėme, kaip kilo veiksmų prieš mokesčių vengimą ir slėpimą tarptautiniu mastu banga; kadangi, siekiant atgrasyti nuo neteisėtų veiksmų, reikia užtikrinti didesnį skaidrumą finansinių paslaugų sektoriuje ir kadangi kai kurių valstybių narių centrinės duomenų saugyklos jau turi patirties pranešimų apie faktinius ar galimus finansinių prudencinių taisyklių pažeidimus teikimo srityje; kadangi Jungtinės Tautos 2003 m. priėmė savo Konvenciją prieš korupciją(6); kadangi atskleidus šiuos faktus Parlamentas įsteigė du specialiuosius komitetus ir vieną tyrimo komitetą; kadangi Parlamentas keliose rezoliucijose jau yra paraginęs užtikrinti informatorių apsaugą(7); kadangi tarptautinio keitimosi informacija mokesčių klausimais stiprinimo iniciatyvos, dėl kurių jau susitarta, buvo naudingos ir kadangi įvairiais su mokesčiais susijusios informacijos nutekėjimo atvejais buvo atskleista daug svarbios informacijos apie neteisėtą veiklą, kuri priešingu atveju neišaiškėtų;

F.  kadangi informatoriai atlieka svarbų vaidmenį pranešdami apie viešajam interesui ir mūsų visuomenių veikimui kenkiančius neteisėtus veiksmus arba pažeidimus ir, kad galėtų tai padaryti, jie teikia savo darbdaviui, viešosioms institucijoms arba tiesiogiai visuomenei informaciją apie tokius veiksmus, kurie kenkia viešajam interesui;

G.  kadangi tai darydami informatoriai labai padeda valstybėms narėms ir svarbiausioms ES institucijoms bei įstaigoms užkirsti kelią, be kita ko, bet kokiems sąžiningumo principo pažeidimams ir piktnaudžiavimui įgaliojimais, dėl kurių kyla grėsmė, kad bus pažeisti, arba pažeidžiami visuomenės sveikatos ir saugos, finansinio vientisumo, ekonomikos, žmogaus teisių, aplinkosaugos arba teisinės valstybės įstatymai, dėl kurių didėja nedarbas, ribojama arba iškraipoma sąžininga konkurencija ir pakertamas piliečių pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir demokratiniais procesais ES teisės ir nacionaliniais lygmenimis, taip pat kovoti su minėtais pažeidimais ir piktnaudžiavimu įgaliojimais;

H.  kadangi korupcija – viena rimčiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, nes dėl jos valdžios institucijos negali apsaugoti gyventojų, darbuotojų, teisinės valstybės principų ir ekonomikos, blogėja viešųjų institucijų darbas ir paslaugos, mažėja ekonomikos augimas ir konkurencingumas įvairiose srityse ir imama nepasitikėti viešųjų ir privačių institucijų ir įmonių skaidrumu ir demokratine atskaitomybe; kadangi apytikriai apskaičiuota, kad korupcija ES ekonomikai kainuoja 120 mlrd. eurų per metus, o tai sudaro 1 proc. ES BVP;

I.  kadangi, nors visuotiniai kovos su korupcija veiksmai iki šiol daugiausia buvo nukreipti į pažeidimus viešajame sektoriuje, pastaruoju metu atskleisti faktai atkreipė dėmesį į finansų įstaigų, konsultantų ir kitų privačių įmonių vaidmenį sudarant palankias sąlygas korupcijai;

J.  kadangi daugelis atvejų, kai informatoriai susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, parodė, kad informatorių veiksmai leidžia supažindinti visuomenę ir politines valdžios institucijas su viešojo intereso informacija, pvz., informacija apie neteisėtus arba netinkamus veiksmus arba kitus rimtus pažeidimus privačiajame ir viešajame sektoriuose; kadangi dėl kai kurių iš šių veiksmų imtasi taisomųjų priemonių;

K.  kadangi konfidencialumo apsauga padeda kurti veiksmingesnius kanalus, kuriais pranešama apie sukčiavimą, korupciją ir kitus pažeidimus, ir kadangi, atsižvelgiant į informacijos konfidencialumą, netinkamai tvarkant konfidencialią informaciją gali būti neleistinai nutekinta informacija ir pažeistas Sąjungos ir valstybių narių viešasis interesas;

L.  kadangi sukūrus įmonių patikos subjektų viešus tikrosios nuosavybės registrus ir panašias teisines priemones ir kitas investavimo skaidrumo užtikrinimo priemones gali būti prisidedama užkertant kelią pažeidimams, apie kuriuos paprastai praneša informatoriai;

M.  kadangi informatorių tapatybės ir jų atskleistos informacijos konfidencialumo apsauga padeda kurti veiksmingesnius kanalus, kuriais pranešama apie sukčiavimą, korupciją, neleistiną veiklą, nusižengimus ir kitus sunkius pažeidimus, ir kadangi, atsižvelgiant į informacijos konfidencialumą, netinkamai tvarkant konfidencialią informaciją gali būti nepageidautinai nutekinta informacija ir pažeistas Sąjungos viešasis interesas; kadangi viešajame sektoriuje informatorių apsauga gali padėti nustatyti viešųjų lėšų pasisavinimo, sukčiavimo ir kitokio pobūdžio tarpvalstybinės korupcijos atvejus, susijusius su nacionaliniais arba ES interesais;

N.  kadangi tenka apgailestauti, kad naudojant esamas oficialių skundų dėl daugiašalių įmonių neteisėtos veiklos pateikimo priemones retai sulaukiama konkrečių bausmių už pažeidimus;

O.  kadangi informatorių veiksmai pasirodė esą naudingi daugelyje tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus sričių, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos, apmokestinimo, aplinkos, vartotojų apsaugos, kovos su korupcija ir diskriminacija ir socialinių teisių paisymo srityse;

P.  kadangi atvejai turi būti tinkamai apibrėžti, atsižvelgiant į atliekamas pareigas, veikos sunkumą ar nustatytą riziką;

Q.  kadangi svarbiausia neperžengti skundą ir pranešimą skiriančios ribos; kadangi siekiama ne viską apie visus žinoti, o išskirti dalykus, kuriais neprisidedama prie pavojus patiriančios demokratijos išsaugojimo;

R.  kadangi daugeliu atvejų informatoriai sulaukia atsakomųjų veiksmų, bauginimų, bandymų daryti spaudimą, kuriais siekiama jiems sutrukdyti pateikti pranešimą ar nuo jo atgrasyti arba nubausti už pateiktą pranešimą; kadangi toks spaudimas ypač dažnai daromas darbo vietoje, kurioje informatoriai, kurie atrado viešojo intereso požiūriu svarbią informaciją palaikydami darbo santykius, gali patekti į silpnesnę padėtį, palyginti su darbdaviais;

S.  kadangi dažnai reiškiamas didelis susirūpinimas, kad informatoriai, veikiantys viešojo intereso labui, gali patirti priešiškumą, priekabiavimą, bauginimą ir atskirtį savo darbo vietoje, susidurti su kliūtimis įsidarbinti ateityje ir netekti pragyvenimo šaltinio, o jo šeimos nariai ir kolegos gali sulaukti rimtų grasinimų; kadangi keršto baimė dažnai atgraso informatorius ir todėl kyla pavojus viešajam interesui;

T.  kadangi informatorių apsauga turėtų būti garantuojama įstatymu ir sustiprinta visoje Europos Sąjungoje ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose, jei informatoriai imasi veiksmų turėdami pagrįstų priežasčių; kadangi tokie apsaugos mechanizmai turėtų būti subalansuoti ir jais turėtų būti visapusiškai paisoma asmenų, kurių atžvilgiu buvo pateikti pranešimai, pagrindinių teisių ir įstatymu numatytų teisių; kadangi tokie apsaugos mechanizmai turėtų būti taikomi tiriamosios žurnalistikos atstovams, kurie neskelbtinos informacijos atskleidimo atveju vis dar būna pažeidžiami ir apsaugo informatorius išlaikydami šaltinių konfidencialumą;

U.  kadangi daugelyje valstybių narių informatorių apsauga nėra tinkamai užtikrinta, o daugelis kitų pradėjo taikyti pažangias informatorių apsaugos programas, kurios vis dėlto dažnai būna nenuoseklios ir todėl neužtikrinama pakankamo lygio apsauga; kadangi dėl to informatorių apsauga Europoje yra nevienoda, todėl jie susiduria su sunkumais norėdami sužinoti savo teises ir pranešimų teikimo tvarką, taip pat su teisiniu netikrumu, ypač tarpvalstybiniais atvejais;

V.  kadangi Europos ombudsmeno tarnyba turi aiškius įgaliojimus tirti ES piliečių skundus dėl netinkamo ES institucijų administravimo, tačiau pati neatlieka jokio vaidmens, susijusio su informatorių apsauga;

W.  kadangi informavimas apie pažeidimą neapsiriboja ekonominiais ir finansiniais klausimais; kadangi neužtikrinant tinkamą apsaugą galimi informatoriai gali nesiryžti pranešti apie neteisėtą veiklą, kad išvengtų atsakomųjų veiksmų ir (arba) keršto rizikos; kadangi EBPO pranešė, kad 2015 m. 86 proc. įmonių turėjo pranešimo apie įtarimus dėl sunkių profesinių nusižengimų mechanizmus, tačiau daugiau kaip trečdalis iš jų neturėjo raštu įtvirtintų informatorių apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemonių arba nežinojo, ar tokių priemonių esama; kadangi keli informatoriai, atskleidę ekonominius ir finansinius pažeidimus, nusižengimus ar neteisėtą veiklą, buvo persekiojami; kadangi asmenys, kurie informaciją pateikia ar atskleidžia vadovaudamiesi viešuoju interesu – kaip ir jų šeimos nariai bei kolegos – dažnai sulaukia atsakomųjų veiksmų ir dėl to, pvz., netenka karjeros; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas turi įtvirtintą teisminę praktiką informatorių klausimais, tačiau informatorių apsauga turėtų būti garantuojama įstatymu; kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje užtikrinama žodžio laisvė ir teisė į gerą administravimą;

X.  kadangi informatorių apsauga Europos Sąjungoje turėtų apsiriboti ne vien tik Europos atvejais, o būti taikoma ir tarptautiniais atvejais;

Y.  kadangi darbo vietose reikia skatinti kurti darbo aplinką, kurioje žmonės jaustų, kad gali reikšti susirūpinimą dėl galimų pažeidimų, pvz., trūkumų, netinkamo elgesio, netinkamo vadovavimo, sukčiavimo ar neteisėtų veiksmų; kadangi labai svarbu puoselėti teisingą kultūrą, kurioje žmonės jaustųsi galintys kalbėti apie problemas nebijodami, kad bus imtasi atsakomųjų veiksmų, kurie gali turėti neigiamą poveikį jų dabartinei ir būsimai darbinei padėčiai;

Z.  kadangi daugelyje šalių, ypač privačiajame sektoriuje, darbuotojai dėl tam tikros informacijos turi laikytis konfidencialumo pareigos, gali atsitikti taip, kad informatoriams už pranešimus už darbo santykių ribų galėtų būti skiriamos drausminės nuobaudos;

AA.  kadangi, remiantis EBPO tyrimu, daugiau kaip trečdalis organizacijų, kuriose taikomas pranešimo mechanizmas, neturi raštu įtvirtintų informatorių apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemonių arba apie jas nežino;

AB.  kadangi ES teisės aktuose jau yra įtvirtinta tam tikrų taisyklių, kuriomis informatoriai apsaugomi nuo tam tikrų atsakomųjų veiksmų įvairiose srityse, Komisija dar nepasiūlė tinkamų teisėkūros procedūra priimamų priemonių veiksmingai ir vienodai informatorių ir jų teisių Europos Sąjungoje apsaugai užtikrinti;

AC.  kadangi pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius visos ES institucijos įpareigotos nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėti taikyti vidaus taisykles, kuriomis būtų apsaugoti informatoriai, kurie yra ES pareigūnai;

AD.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino taikyti horizontaliąsias informatorių apsaugos Sąjungoje priemones;

AE.  kadangi savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“, 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucijoje dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir 2017 m. vasario 14 d. rezoliucijoje dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus Parlamentas ragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sukurta veiksminga ir visapusiška Europos informatorių apsaugos programa asmenims, pranešantiems apie įtarimus dėl sukčiavimo ar neteisėtos veiklos, dėl kurios nukenčia viešasis interesas arba Europos Sąjungos finansiniai interesai, apsaugoti;

AF.  kadangi bet kuriam trečiosios šalies piliečiui, Europos Sąjungos arba vienos iš valstybių narių pripažintam informatoriumi, turi būti taikomos visos nustatytos apsaugos priemonės, jeigu, atlikdamas savo pareigas ar už darbo ribų, jis sužinojo ir atskleidė informaciją apie trečiosios valstybės arba nacionalinės ar tarptautinės įmonės neteisėtus veiksmus arba šnipinėjimą, dėl kurių daroma žala tam tikrai valstybei, tam tikrai tautai ar Sąjungos piliečiams, jiems nežinant sukeliant pavojų tam tikros vyriausybės neliečiamybei, nacionaliniam saugumui arba kolektyvinėms ar individualioms laisvėms;

AG.  kadangi nuo 2014 m. liepos 1 d. beveik visos ES institucijos ir agentūros, vadovaudamosi Tarnybos nuostatų 22b ir 22c straipsniuose nustatytais reikalavimais, į savo vidaus darbo tvarkos taisykles yra įtraukusios informatorių apsaugos priemones;

AH.  kadangi jau egzistuoja tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos ir EBPO, tinkamai įtvirtinti principai ir nusistovėjusi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika;

AI.  kadangi informatorių apsaugos svarba pripažinta visuose svarbiausiuose tarptautiniuose dokumentuose dėl korupcijos, o informavimo apie pažeidimus standartai nustatyti Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją, Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2014)7 ir 2009 m. EBPO rekomendacijoje dėl kovos su kyšininkavimu;

AJ.  kadangi būtina kuo skubiau sukurti visapusišką horizontalųjį teisinį pagrindą, pagal kurį, nustačius teises ir pareigas, informatoriai būtų veiksmingai saugomi visose ES valstybėse narėse, taip pat ES institucijose, valdžios institucijose ir organizacijose;

Informatorių vaidmuo ir būtinybė juos apsaugoti

1.  prašo Komisijos, įvertinus reikiamą teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi ES galėtų imtis tolesnių veiksmų, iki šių metų pabaigos pateikti horizontaliojo pobūdžio pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyta išsami bendra informatorių apsaugos reguliavimo sistema, pagal kurią būtų užtikrinta aukšto lygio ES informatorių apsauga horizontaliu lygmeniu, taikoma ir viešajam, ir privačiajam sektoriui, taip pat nacionalinėms ir ES institucijoms, įskaitant atitinkamas nacionalines ir ES įstaigas, organus ir agentūras, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir neribojant valstybėms narėms galimybės imtis tolesnių veiksmų; pabrėžia, kad šiuo metu esama daug teisinių pagrindų, kuriais remdamasi Sąjunga gali imtis veiksmų šioje srityje; prašo Komisijos juos apsvarstyti, kad būtų galima pasiūlyti plataus masto darnią ir veiksmingą priemonę; primena Komisijai apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo taikant nusistovėjusią teismų praktiką parengtą doktriną dėl numanomos Sąjungos kompetencijos sąvokos, kuri leidžia taikyti keletą teisinių pagrindų;

2.  atkreipia dėmesį į nerimą keliantį faktą, kad piliečiai ir žurnalistai, užuot jiems suteikus teisinę apsaugą, nepagrįstai persekiojami, kai jie vadovaudamiesi viešuoju interesu atskleidžia informaciją, įskaitant informaciją apie įtarimus dėl profesinių nusižengimų, pažeidimų, sukčiavimo ar neteisėtos veiklos, ypač kai tai susiję su elgesiu, pažeidžiančiu pagrindinius ES principus, pvz., mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

3.  mano, kad su finansinėmis paslaugomis, apmokestinimu ir konkurencija susiję tarptautiniai susitarimai turėtų apimti informatorių apsaugos nuostatas;

4.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisinį tikrumą, susijusį su informatorių apsaugos nuostatomis, nes besitęsiantis nepakankamas aiškumas ir nenuoseklus požiūris atgraso galimus informatorius nuo informacijos atskleidimo; todėl pabrėžia, kad atitinkamais ES teisės aktais turėtų būti nustatyta aiški tinkamo pranešimų apie pažeidimus tvarkymo ir veiksmingos informatorių apsaugos procedūra;

5.  primena, kad bet kuriame būsimajame norminiame akte turėtų būti atsižvelgiama į taisykles, teises ir pareigas, kurios taikomos ir daro poveikį užimtumui; taip pat pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis kolektyvinių sutarčių;

6.  ragina užtikrinti, kad toks teisės aktas garantuotų, jog įmonės, kurios, kaip įrodyta, ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš informatorius, negalėtų gauti ES lėšų ir sudaryti sutarčių su viešojo sektoriaus institucijomis;

7.  ragina valstybes nares parengti viešajame ir privačiajame sektoriuose taikytinos informatoriams skirtos politikos kriterijus ir rodiklius;

8.  ragina valstybes nares atsižvelgti į JT konvencijos prieš korupciją 33 straipsnį, kuriame pabrėžiamas informatorių vaidmuo užkertant kelią korupcijai ir su ja kovojant;

9.  apgailestauja, kad vos kelios valstybės narės yra įdiegusios pakankamai pažangias informatorių apsaugos sistemas; ragina tas valstybes nares, kurios savo nacionalinės teisės aktuose dar nėra įtvirtinusios tokių sistemų arba atitinkamų principų, kuo greičiau tai padaryti;

10.  pabrėžia, kad verslo studijų ir susijusių mokomųjų dalykų mokymo programose daugiau dėmesio reikia skirti verslo etikai;

11.  ragina valstybes nares ir ES institucijas skatinti pripažinimo, kad informatoriai atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, kultūrą, be kita ko, pasitelkiant informuotumo didinimo kampanijas; ragina Komisiją parengti išsamų planą šiuo klausimu; mano, kad būtina remti etikos kultūrą viešajame sektoriuje ir darbo vietose siekiant pabrėžti darbuotojų informuotumo apie esamus teisės aktus, susijusius su informatoriais, didinimo, bendradarbiaujant su profesinių sąjungų organizacijomis, svarbą;

12.  primygtinai ragina Komisiją stebėti valstybių narių nuostatas dėl informatorių, kad būtų galima supaprastinti geriausios patirties mainus, kurie padės užtikrinti veiksmingesnę informatorių apsaugą nacionaliniu lygmeniu;

13.  ragina Komisiją parengti visapusišką planą, pagal kurį būtų atgrasoma nuo turto perkėlimo į ES nepriklausančias šalis, kuriose saugomas korumpuotų asmenų anonimiškumas;

14.  mano, kad informatorius – bet kuris asmuo, kuris, vadovaudamasis viešuoju interesu, įskaitant ir ES viešąjį interesą, praneša arba suteikia informacijos apie nelegalų, neteisėtą, grėsmę keliantį arba žalos darantį veiksmą, viešajam interesui kenkiantį arba pavojų keliantį veiksmą, o tas pranešimas paprastai, bet ne tik, yra susijęs su informatoriaus darbo santykiais tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, jo sutartiniais santykiais arba jo veikla profesinėse sąjungose ar asociacijose; pabrėžia, kad į šią apibrėžtį įeina asmenys, kurių nesieja tradiciniai darbdavio ir darbuotojo santykiai, pvz., konsultantai, pagal sutartį dirbantys darbuotojai, stažuotojai, savanoriai, dirbantys studentai, laikinieji darbuotojai, buvę darbuotojai, kurie turi tokių veiksmų įrodymų ir rimtą pagrindą manyti, jog pranešama informacija teisinga;

15.  mano, kad asmenims, kurių nesieja tradiciniai darbdavio ir darbuotojo santykiai, pvz., konsultantams, pagal sutartį dirbantiems darbuotojams, stažuotojams, savanoriams, studentams, laikiniesiems darbuotojams, buvusiems darbuotojams ir piliečiams, taip pat turėtų būti suteikta galimybė naudotis informavimo kanalais ir atitinkama apsauga, jei jie atskleidžia informaciją apie nelegalų, neteisėtą arba viešajam interesui kenkiantį veiksmą;

16.  pažymi, kad būtinas aiškus sprendimas, susijęs su informatoriais, dirbančiais įmonėse, kurios registruotos ES, tačiau veiklą vykdo už ES ribų;

17.  mano, kad viešojo intereso pažeidimas, be kita ko, apima korupciją, nusikalstamas veikas, teisinių pareigų pažeidimus, teismo klaidas, piktnaudžiavimą valdžia, interesų konfliktus, neteisėtą viešųjų lėšų naudojimą, piktnaudžiavimą įgaliojimais, neteisėtus finansinius srautus, grėsmę aplinkai, sveikatai, visuomenės saugumui, nacionaliniam bei pasauliniam saugumui ir privatumo bei asmens duomenų apsaugai, mokesčių vengimą, vartotojų teisių, darbuotojų teisių ir kitų socialinių teisių pažeidimus, žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės principų pažeidimus, taip pat veiksmus, kuriais siekiama nuslėpti bet kurią iš minėtų veikų;

18.  mano, kad bendras viešasis interesas turėtų būti viršesnis už atskleistos informacijos asmeninį pobūdį ar ekonominę vertę ir kad turi būti sudaryta galimybė atskleisti informaciją apie rimtą grėsmę viešajam interesui net ir tuo atveju, kai jai taikoma teisinė apsauga; vis dėlto laikosi nuomonės, kad su profesinių normų laikymusi susijusiai informacijai ir įslaptintai informacijai, susijusiai su nacionaliniu saugumu ir gynyba, turėtų būti taikoma speciali tvarka; mano, kad tokiais atvejais informacija turi būti pranešama kompetentingai valdžios institucijai;

19.  pabrėžia, kad visada turi būti užtikrinta veiksminga informatorių apsauga, kai informacija atskleidžiama siekiant išvengti galimos žalos bendram viešajam interesui, net jeigu atskleista informacija nesusijusi su neteisėtais veiksmais;

20.  pabrėžia, kad valstybės narės turi laikytis Europos Tarybos rekomendacijos dėl informatorių apsaugos;

21.  pabrėžia, kad informatorių vaidmuo atskleidžiant rimtus viešojo intereso pažeidimus pasitvirtina jau daugelį metų, kad jie prisideda prie demokratijos, politikos ir ekonomikos skaidrumo, visuomenės informavimo ir kad todėl reikėtų pripažinti, jog jie būtini siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams; pabrėžia, kad informatoriai pasirodo esą pagrindinis tiriamosios žurnalistikos ir nepriklausomos spaudos informacijos šaltinis; primena, kad, siekiant išsaugoti spaudos laisvę, būtina užtikrinti šaltinių konfidencialumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad žurnalistų teisė neatskleisti šaltinio tapatybės būtų veiksmingai apsaugota; mano, kad žurnalistai taip pat yra pažeidžiami ir todėl turėtų naudotis teisine apsauga;

22.  pažymi, kad pastaraisiais metais kai kurios valstybės narės ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama stiprinti informatorių teises; vis dėlto apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių informatoriams ir toliau pradedami civiliniai ir baudžiamieji procesai, ypač tose valstybėse narėse, kuriose jų gynybos, rėmimo ir apsaugos priemonių nėra, jos nepakankamos arba nepakankamai veiksmingos; be to, nurodo, kad valstybių narių skirtumai lemia teisinį netikrumą, palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą ir riziką, kad bus taikomos nevienodos sąlygos;

23.  mano, kad tinkamos informatorių apsaugos nebuvimas neigiamai veikia ES finansinių interesų apsaugą;

24.  mano, kad išsamių teisinių informatorių apsaugos nuostatų įgyvendinimas skatina kalbėjimo kultūrą ir kad informavimas turėtų būti propaguojamas kaip deramo pilietiško poelgio pavyzdys; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas skatinti teigiamą informatorių vaidmenį, taip pat rimtai susirūpinti dėl jų dažnai pažeidžiamos ir bejėgiškos padėties, visų pirma rengiant informuotumo didinimo ir apsaugos kampanijas ir dedant komunikacijos ir mokymo pastangas; rekomenduoja, ypač Komisijai, parengti išsamų planą šiuo klausimu; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti interneto svetainę, kurioje turėtų būti pateikiama naudinga informacija apie informatorių apsaugą ir būtų galima pateikti skundus; pabrėžia, kad ši interneto svetainė turėtų būti lengvai prieinama visuomenei ir joje turėtų būti užtikrinamas duomenų anonimiškumas;

25.  ragina visų pirma politikus, darbdavius ir žiniasklaidą imtis veiksmų ir pakeisti visuomenės požiūrį į informatorius atkreipiant dėmesį į jų teigiamą išankstinio perspėjimo ir atgrasymo funkciją nustatant piktnaudžiavimo ir korupcijos atvejus ir užkertant jiems kelią ir atskaitomybės funkciją sudarant galimybę visuomenei atidžiai stebėti vyriausybių ir įmonių veiklą;

26.  ragina valstybes nares imtis iniciatyvos siekiant skatinti atvirumo kultūrą darbo vietoje – nesvarbu, ar tai būtų viešasis, ar privatusis sektorius, nes taip organizacijos arba įmonės galėtų veikti laikydamosi aukštų etikos standartų, o darbuotojai įgytų pasitikėjimo kalbėti atvirai, taigi būtų galima imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokioms grėsmėms ar žalai arba jas pašalinti;

27.  ragina valstybes nares reguliariai vertinti savo įgyvendinamų priemonių veiksmingumą atsižvelgiant į viešąją nuomonę požiūrio į informavimą apie pažeidimus ir informatorius klausimais, į tarpsektorinius aukščiausios grandies vadovų, atsakingų už pranešimų priėmimą ir nagrinėjimą, tyrimus ir į nepriklausomus informavimo apie pažeidimus darbo vietose tyrimus;

28.  ragina valstybes nares, kurios dar nėra priėmusios teisės aktų dėl informavimo apie pažeidimus, artimiausiu metu tai padaryti, taip pat ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti platformą, kad valstybės narės galėtų keistis gerąja patirtimi šioje srityje ne tik tarpusavyje, bet ir su trečiosiomis šalimis;

29.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti mokslinius tyrimus ir keistis geriausia patirtimi, siekiant Europos lygmeniu užtikrinti geresnę informatorių apsaugą;

30.  primygtinai ragina, kad iki 2017 m. pabaigos tiek Europos Audito Rūmai, tiek Europos ombudsmeno tarnyba paskelbtų: 1) specialiąsias ataskaitas, kuriose būtų pateikiama statistika ir aiškūs duomenys apie ES institucijose, įmonėse, asociacijose, organizacijose ir kitose Sąjungoje registruotose įstaigose nustatytus informavimo apie pažeidimus atvejus; 2) tolesnius atitinkamų institucijų veiksmus, susijusius su atskleistais atvejais, remiantis dabartinėmis Komisijos gairėmis ir taisyklėmis; 3) kiekvieno tyrimo, pradėto gavus informatorių pateiktą informaciją, išvadas; 4) kiekvienu atveju numatytas informatorių apsaugos priemones;

Pranešimų teikimo mechanizmas

31.  pažymi, jog tai, kad nėra aiškiai nustatytų apsaugos ir saugaus pranešimo būdų ir galbūt nėra tolesnių priemonių yra viena iš kliūčių informatorių veiklai ir tai gali atgrasyti informatorius nuo pranešimų teikimo ir dėl to kai kurie informatoriai informacijos neteikia; reiškia susirūpinimą dėl į informatorius nukreiptų atsakomųjų veiksmų ir jiems daromo spaudimo, kai šie kreipiasi į ne tą asmenį ar subjektą savo organizacijos viduje;

32.  mano, kad reikia sukurti nuoseklią ir patikimą sistemą, kuri leistų teikti pranešimus organizacijoje, kompetentingoms valdžios institucijoms ir už organizacijos ribų; laikosi nuomonės, kad taikant tokią sistemą būtų lengviau įvertinti pagal ją pateikto pranešimo patikimumą ir pagrįstumą;

33.  ragina Komisiją išnagrinėti sistemą, kuri leistų pranešti informaciją organizacijoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad, norint tai padaryti, reikėtų nustatyti aiškias, teisingas ir sąžiningas procedūras, kuriomis būtų užtikrinamas visapusiškas tiek informatoriaus, tiek įtariamo pažeidėjo pagrindinių ir įstatymu numatytų teisių paisymas; mano, kad darbdaviai turėtų būti skatinami nustatyti vidaus pranešimų teikimo procedūras ir kad kiekvienoje organizacijoje turėtų būti nepriklausomas ir nešališkas asmuo ar subjektas, kuriam būtų pavesta rinkti informaciją; mano, kad darbuotojų atstovai turėtų dalyvauti paskiriant šį atsakingą asmenį; pabrėžia, kad pranešimą gavęs asmuo turėtų imtis reikiamų veiksmų kiekvienu konkrečiu atveju ir per pagrįstą laiką pranešti informatoriui apie tuos veiksmus;

34.  mano, kad kiekviena organizacija turėtų nustatyti aiškius informavimo kanalus, kuriais informatoriai galėtų teikti pranešimus savo organizacijoje; pabrėžia, kad kiekvienas darbuotojas turėtų būti informuojamas apie tą pranešimų teikimo procedūrą, kurią taikant turėtų būti užtikrinamas pranešimo konfidencialumas ir jo išnagrinėjimas per pagrįstą laikotarpį; pabrėžia, kad informatorius turi išsaugoti galimybę kreiptis į atitinkamas viešąsias institucijas, nevyriausybines organizacijas arba žiniasklaidą, ypač tais atvejais, kai negaunamas teigiamas atsakymas iš organizacijos, kai pranešimas organizacijos viduje arba kompetentingai valdžios institucijai pakenktų pranešimo veiksmingumui arba kai informatoriui iškyla pavojus ar būtinybė skubiai pranešti turimą informaciją;

35.  primena, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją apie bet kokį pažeidimą, kuriuo kenkiama viešajam interesui, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad informatorius visada turi turėti galimybę viešai atskleisti informaciją apie nelegalų, neteisėtą arba viešajam interesui kenkiantį veiksmą;

36.  primena, kad savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliucijoje dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus, taip pat įtrauktas raginimas ES institucijoms pradėti taikyti visas priemones, būtinas informacijos šaltinių konfidencialumui apsaugoti, bendradarbiaujant su visomis reikiamomis nacionalinėmis institucijomis, ir todėl ragina sukurti administruojamą interneto svetainę, kurioje visiškai konfidencialiai galėtų būti teikiami skundai;

37.  mano, kad pranešimas už organizacijos ribų, taip pat tiesiogiai visuomenei, neperėjus vidaus etapo negali būti pagrindas informaciją laikyti negaliojančia, vykdyti persekiojimą ar atsisakyti suteikti apsaugą; mano, kad ši apsauga turėtų būti suteikiama nepriklausomai nuo pasirinkto informavimo kanalo ir remiantis atskleista informacija ir tuo, kad informatorius turėjo rimtą pagrindą manyti, jog faktai teisingi;

Pranešimo atveju suteikiama apsauga

38.  reiškia susirūpinimą dėl informatoriams kylančio pavojaus darbo vietoje, visų pirma dėl darbdavio ir jo naudai dirbančių arba jo vardu veikiančių asmenų tiesioginių arba netiesioginių atsakomųjų veiksmų rizikos; pabrėžia, kad šie atsakomieji veiksmai dažniausiai pasireiškia atskirtimi, sulėtėjusia arba sustojusia profesine karjera ar netgi atleidimu, taip pat priekabiavimo atvejais; pabrėžia, kad šie atsakomieji veiksmai stabdo informatorių veiklą; mano, kad reikia nustatyti apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemones; laikosi nuomonės, kad už atsakomuosius veiksmus turėtų būti baudžiama ir taikomos veiksmingos sankcijos; pabrėžia, kad pripažinus asmenį informatoriumi turėtų būti imtasi priemonių jam apsaugoti, jam taikytos atsakomosios priemonės turėtų būti panaikintos ir atlyginta visa patirta žala ir nuostoliai; laikosi nuomonės, kad šios nuostatos turėtų būti įtrauktos į Komisijos pasiūlymą dėl horizontalaus pobūdžio informatorių apsaugos direktyvos;

39.  mano, kad informatoriai turėtų turėti galimybę pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią atsakomiesiems veiksmams, pvz., atleidimui iš darbo, kol bus gauti oficialūs bet kokio administracinio, teisminio arba kito proceso rezultatai;

40.  pabrėžia, kad asmens teisė į saviraiškos laisvę neturėtų būti ribojama jokiais darbo santykiais ir kad nė vienas asmuo neturėtų būti diskriminuojamas dėl to, kad pasinaudojo šia teise;

41.  primena, kad bet kuriame būsimajame norminiame akte turėtų būti atsižvelgiama į taisykles, teises ir pareigas, kurios taikomos ir daro poveikį užimtumui; taip pat pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma įtraukiant socialinius partnerius ir laikantis kolektyvinių sutarčių;

42.  pabrėžia, kad informatoriams ir jų šeimos nariams, taip pat visiems jiems padedantiems asmenims, kurių gyvybei arba saugumui kyla grėsmė, turi būti suteikiama tinkama ir veiksminga fizinės, moralinės ir socialinės neliečiamybės apsauga ir kad jie turi būti apsaugoti ekonominiu požiūriu, taikant kuo aukščiausią konfidencialumo lygį;

43.  pabrėžia, kad tokios apsaugos priemonės taikomos ir tuo atveju, kai informatorius praneša apie veiklą, kurioje dalyvauja valstybės narės;

44.  pažymi, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai ir nepriklausoma spauda dažnu atveju lieka vieniši dėl galimo visokeriopo spaudimo ir dėl šios priežasties būtina juos apsaugoti nuo visų formų bandymų įbauginti;

45.  siūlo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis laukdami civilinio proceso baigties turėtų galėti pasinaudoti asmenys, nukentėję nuo atsakomųjų veiksmų už tai, kad pateikė viešojo intereso pranešimą arba atskleidė informaciją, ypač darbo netekimo atvejais;

46.  smerkia ribojančio persekiojimo praktiką, kai imamasi arba grasinama imtis teisinių veiksmų prieš informatorių siekiant ne įgyvendinti teisingumą, o privesti prie savicenzūros ar finansinio, dvasinio ar psichologinio išsekimo; mano, kad už tokį piktnaudžiavimą procesu turėtų būti taikomos bausmės ir baudžiamosios sankcijos;

47.  primena, kad esama pavojaus, jog informatoriams gali būti pradėtas baudžiamasis ir civilinis procesas; pabrėžia, kad teismo proceso atveju informatoriai dažnai yra silpnoji šalis; todėl mano, kad esant įtarimų, kad prieš informatorių imtasi atsakomųjų veiksmų, darbdavys turi įrodyti, jog tie veiksmai nėra susiję su informatoriaus pateiktu pranešimu; mano, kad apsauga informatoriui turėtų būti suteikiama remiantis atskleista informacija, o ne informatoriaus ketinimu; vis dėlto pabrėžia, kad informatorius turi būti pateikęs informaciją, kuri, jo nuomone, yra teisinga; laikosi nuomonės, kad konfidencialumas turi būti užtikrintas viso proceso metu ir kad informatoriaus tapatybė be jo sutikimo neturi būti atskleista; pabrėžia, kad už tapatybės konfidencialumo atskleidimą be informatoriaus sutikimo turėtų būti taikomos bausmės ir baudžiamosios sankcijos;

48.  mano, kad informatoriai dėl pateiktų pranešimų neturėtų būti persekiojami pagal baudžiamosios, civilinės ar administracinės teisės nuostatas ar susilaukti drausminių nuobaudų;

49.   mano, kad informatoriams suteikta galimybė pateikti anonimišką pranešimą galėtų sudaryti sąlygas perduoti informaciją, apie kurią kitomis sąlygomis nebūtų pranešta; šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškiai reglamentuotus anonimiško pranešimo nacionalinei ar ES nepriklausomai įstaigai, kuriai pavesta priimti pranešimus, patikrinti jų patikimumą, sekti atsakus į pranešimus ir teikti patarimus informatoriams, taip pat ir skaitmeninėje aplinkoje, būdus ir aiškiai nustatyti, kokiais atvejais šie anonimiško pranešimai būdai taikomi; pabrėžia, kad informatoriaus asmens tapatybė ir bet kokia informacija, iš kurios būtų galima jį atpažinti, neturėtų būti atskleista be jo sutikimo; mano, kad už anonimiškumo pažeidimą turėtų būti taikomos sankcijos;

50.  pabrėžia, kad asmuo neturėtų prarasti apsaugos tik dėl to, kad jis padarė vertinimo klaidą arba numanoma grėsmė viešajam interesui nepasitvirtino, jei teikdamas pranešimą jis turėjo rimtą pagrindą manyti, jog informacija teisinga; primena, kad melagingų kaltinimų atveju juos pateikę asmenys turėtų atsakyti už tai ir neturėtų naudotis informatoriams suteikiama apsauga; pabrėžia, kad bet kuriam asmeniui, kuriam buvo tiesiogiai arba netiesiogiai pakenkta pranešus arba atskleidus netikslią arba klaidinančią informaciją, turėtų būti suteikiama teisė imtis veiksmingų teisės gynimo priemonių nuo kenkėjiškų arba užgaulių pranešimų;

51.  primena, kad svarbu parengti priemones, kurias taikant būtų uždrausti bet kokie atsakomieji veiksmai – nesvarbu, ar tai būtų netiesioginis atleidimas, ar netiesiogiai taikomos priemonės; primygtinai ragina valstybes nares susilaikyti ir nekriminalizuoti informatorių veiksmų atskleidžiant informaciją apie neteisėtą veiklą arba pažeidimus, kenkiančius arba keliančius pavojų viešajam interesui;

52.  primena, kad bet kokiu atveju ir Sąjungos institucijos, ir valstybės narės turi tinkamai taikyti galiojančius ES teisės aktus ir juos aiškinti taip, kad viešojo intereso labui veikiantiems informatoriams būtų suteikta kuo didesnė apsauga; pabrėžia, kad informatorių apsauga jau yra pripažinta svarbiu veiksmingo ES teisės aktų taikymo užtikrinimo mechanizmu; todėl ragina valstybes nares nekriminalizuoti informatorių, kurie atskleidžia informaciją viešojo intereso labui, veiksmų;

Parama informatoriams

53.  pabrėžia viešųjų institucijų, profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį remiant informatorius ir jiems padedant imtis veiksmų savo organizacijoje;

54.  pabrėžia, kad informatoriai ir jiems padedantys asmenys susiduria ne tik su profesine, bet ir su asmenine, psichologine, socialine bei finansine rizika; mano, kad prireikus turėtų būti numatyta psichologinė pagalba, kad specializuota teisinė pagalba turėtų būti suteikiama informatoriams, kurie paprašo jos ir kuriems trūksta išteklių, kad socialinė ir finansinė pagalba turėtų būti suteikiama informatoriams, tinkamai pagrindusiems jos poreikį, ir kaip apsaugos priemonė, jei prieš informatorių pradedamas civilinis arba baudžiamasis procesas, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos; priduria, kad turėtų būti numatyta atlyginti bet kokią žalą, informatoriaus patirtą dėl jo pranešimo;

55.  šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, jog Europos ombudsmenė Parlamente yra pažymėjusi, kad ketina išnagrinėti galimybę sukurti tokį organą Ombudsmeno tarnyboje, ir primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtų įmanoma šias užduotis patikėti Europos ombudsmeno tarnybai, kuri jau dabar kompetentinga tirti skundus dėl pažeidimų ES institucijose;

56.  ragina valstybes nares ir ES institucijas bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis institucijomis parengti ir taikyti visas būtinas priemones siekiant apsaugoti informacijos šaltinių konfidencialumą, kad būtų išvengta bet kokių diskriminuojamųjų veiksmų ar grėsmių, taip pat nustatyti skaidrius informavimo kanalus ir įsteigti nepriklausomas nacionalines ir ES įstaigas, kurios būtų atsakingos už informatorių apsaugą, ir išnagrinėti galimybes skirti joms specialų jų išlaikymui skirtą finansavimą; taip pat ragina sukurti ES centrinę instituciją, kuri būtų atsakinga už veiksmingą informatorių ir jiems veikti padedančių asmenų apsaugą, remiantis modeliu, kuris jau taikomas nacionalinių duomenų apsaugos institucijų sistemoje;

57.  ragina Komisiją, kad minėtos priemonės būtų veiksmingos, parengti priemones, kuriomis visų pirma būtų siekiama užtikrinti apsaugą nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, ekonominių sankcijų ir diskriminacijos;

58.  ragina valstybes nares įkurti nepriklausomas įstaigas, kurios disponuotų pakankamais biudžeto ištekliais bei derama kompetencija ir turėtų reikiamų specialistų, kurioms būtų pavesta priimti pranešimus, patikrinti jų patikimumą, sekti atsakus į pranešimus ir teikti patarimus informatoriams, ypač tais atvejais, kai negaunama teigiamo atsakymo iš organizacijos, taip pat nukreipti juos, kad jie gautų reikiamą finansinę paramą, ypač tarpvalstybiniais atvejais arba atvejais, tiesiogiai susijusiais su valstybėmis narėmis arba ES institucijomis; siūlo, kad šios įstaigos skelbtų metinę gautų pranešimų ir jų išnagrinėjimo ataskaitą, laikydamosi vykstančių galimų tyrimų konfidencialumo;

59.  pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti galimybę nemokamai naudotis informacija ir konfidencialiomis konsultacijomis asmenims, ketinantiems pateikti viešojo intereso pranešimą arba atskleisti informaciją apie nelegalius arba neteisėtus veiksmus, kurie kenkia arba kelia pavojų viešajam interesui; pabrėžia, kad turėtų būti nustatytos įstaigos, galinčios teikti tokią informaciją ir konsultacijas, ir suteikta galimybė plačiajai visuomenei susipažinti su jų kontaktiniais duomenimis;

60.  pabrėžia, kad informatoriams turi būti užtikrinamos ne tik visos apsaugos priemonės, bet ir konkrečiai užtikrinamas jų priėmimas, apgyvendinimas ir saugumas valstybėje narėje, kuri nėra sudariusi ekstradicijos sutarties su tuos veiksmus įvykdžiusia šalimi; ragina Komisiją tais atvejais, jeigu ES ir kaltinamoji trečioji šalis yra sudariusios ekstradicijos sutartį, vadovaujantis SESV 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl ES prieglobsčio politikos, veikti pagal savo kompetenciją ir imtis visų reikalingų saugumo priemonių dėl šių informatorių, nes jie patiria ypač didelį atsakomųjų veiksmų pavojų šalyse, kurių neteisėtus veiksmus ar sukčiavimą yra atskleidę;

61.  ragina Komisiją pasiūlyti panašią įstaigą, kuri disponuotų pakankamais biudžeto ištekliais bei derama kompetencija ir turėtų reikiamų specialistų, įkurti ES lygmeniu pavedant jai koordinuoti valstybių narių veiksmus, visų pirma tarpvalstybiniais atvejais; mano, kad ši ES įstaiga taip pat turėtų turėti galimybę priimti pranešimus, patikrinti jų patikimumą, teikti privalomas rekomendacijas ir patarti informatoriams, kai valstybės narės ar nacionalinių įstaigų pasiūlytas atsakas akivaizdžiai yra netinkamas; siūlo, kad ši įstaiga skelbtų metinę gautų pranešimų ir jų išnagrinėjimo ataskaitą, laikydamasi vykstančių galimų tyrimų konfidencialumo; mano, kad Europos ombudsmeno įgaliojimai galėtų būti išplėsti įtraukiant šią funkciją;

62.  mano, kad, pranešimą pripažinus rimtu, turėtų būti atliekamas tyrimas ir imamasi reikiamų priemonių; mano, kad atliekant tyrimą informatoriai taip pat turėtų turėti galimybę paaiškinti savo skundą ir pateikti papildomos informacijos arba įrodymų;

63.  ragina valstybes nares parengti viešajame ir privačiajame sektoriuose taikytinos informatorių politikos duomenis, gaires ir rodiklius;

64.  ragina ES institucijas, vadovaujantis naujų Tarnybos nuostatų 22b straipsniu, atsižvelgti į 2014 m. liepos 24 d. Ombudsmeno pranešimą, parengtą savo iniciatyva, kuriame visos ES įstaigos raginamos patvirtinti informavimo apie pažeidimus mechanizmus ir teisės aktus dėl informavimo, tiesiogiai grindžiamus Ombudsmeno tarnybos vidaus taisyklėmis; pakartoja, kad yra pasiryžęs patvirtinti tokias nuostatas;

65.  mano, kad informatoriai taip pat turėtų turėti teisę peržiūrėti su jų informacijos atskleidimu susijusio tyrimo išvadomis ir jas pakomentuoti;

66.  ragina ES institucijas ir kitas ES įstaigas rodyti pavyzdį nedelsiant imant taikyti Europos ombudsmeno gaires; ragina Komisiją visapusiškai ir savo, ir ES agentūrų atžvilgiu taikyti savo gaires dėl informatorių apsaugos vadovaujantis 2012 m. Tarnybos nuostatais; ragina Komisiją, siekiant užtikrinti informatorių apsaugą, veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su kitomis institucijomis, įskaitant Europos prokuratūrą;

67.  atkreipia dėmesį į tai, jog reikia geresnės informacijos apie įmonių pažeidimus teikimo sistemos, kuri papildytų nacionalinius informacijos centrus EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms klausimais ir kurią naudojant būtų siekiama pagerinti tų centrų veiksmingumą;

68.  pabrėžia, kad informatorių iškeltų klausimų tyrimai turėtų būti atliekami nepriklausomai ir per kuo trumpesnį laiką, taip pat apsaugant asmenų, kurie gali būti susieti su konkrečiu informacijos atskleidimo atveju, teises; pabrėžia, kad tiek informatorius, tiek bet kuris su konkrečiu informacijos atskleidimo atveju susijęs asmuo turėtų turėti galimybę pateikti papildomus argumentus ir įrodymus vykstant tyrimui ir būti nuolat informuojami apie veiksmus, kurių imtasi atskleidus informaciją;

69.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pagaliau sukūrė kanalą, kuriuo naudodamiesi informatoriai gali pranešti arba atskleisti informaciją apie konkurenciją ir kartelių susitarimus, tačiau pabrėžia, kad būtina supaprastinti procedūras, ir primygtinai teigia, kad kanalų neturėtų būti per daug;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.
(3) OL C 208, 2016 6 10, p. 89.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0457.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0022.
(6) https://www.unodc.org/documents/treaties/UNCAC/Publications/Convention/08-50027_F.pdf
(7) Žr., pvz., jo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių ir jo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje.


Minimalių pajamų politika kaip kovos su skurdu priemonė
PDF 393kWORD 59k
2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė (2016/2270(INI))
P8_TA(2017)0403A8-0292/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 9, 14, 19, 151 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, dar kartą patvirtintą per 1993 m. pasaulinę konferenciją žmogaus teisių klausimais, ypač į jos 3, 23 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos nuostatas dėl socialinių teisių, konkrečiai į 34, 35 ir 36 straipsnius, kuriuose tiksliai apibrėžiama teisė į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, teisė į aukšto lygio žmogaus sveikatos apsaugą ir teisė naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, ypač į jos 1, 4, 6, 12, 14, 17, 19, 30 ir 31 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 29 bei konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo, konvenciją Nr. 102 dėl socialinės apsaugos ir TDO rekomendaciją Nr. 202 dėl minimalios socialinės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 19 d. Tarptautinės darbo organizacijos konferencijoje visuotiniu susitarimu patvirtintus TDO Deramo darbo darbotvarkę ir Visuotinį darbo vietų paktą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. EPSCO tarybos išvadas „Socialinės investicijos į augimą ir darbo vietų kūrimą“,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. birželio 24 d. Tarybos rekomendaciją 92/441/EEB dėl pakankamų išteklių ir socialinės paramos socialinės apsaugos sistemose bendrų kriterijų(1) (rekomendacija dėl minimalių pajamų),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. liepos 27 d. Tarybos rekomendaciją 92/442/EEB dėl socialinės apsaugos tikslų ir politikos suderinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083) ir į jį lydintį dokumentą (SWD(2013)0038),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2015)0098),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Socialinių investicijų pakto kaip atsako į krizę(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(12),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl minimalių pajamų Europoje ir skurdo rodiklių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos minimalių pajamų tinklo (EMIN) paskelbtą tyrimą „Towards adequate and accessible minimum income schemes in Europe“ (liet. „Adekvačių ir prieinamų minimalių pajamų sistemų kūrimas Europoje“),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Eurofound ataskaitą „Galimybė gauti socialines išmokas. Nepasinaudojimo išmokomis masto mažinimas“

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Eurofound ataskaitą „Pajamų skirtumai ir užimtumo modeliai Europoje prieš didįjį nuosmukį ir po jo“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio mėn. paskelbtą Europos Parlamento A teminio skyriaus tyrimą „Minimalių pajamų politika ES valstybėse narėse“;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Europos socialinės politikos tinklo Europos Komisijai parengtą ataskaitą „Minimalių pajamų programos Europoje. 2015 m. nacionalinės politikos tyrimas“,

–  atsižvelgdamas į savo Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto 2016 m. birželio 15 d. pateiktą klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, O-000087/2016 – B8-0710/2016,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. klausimą, į kurį atsakoma raštu, P-001004/2016,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos(13),

–  atsižvelgdamas į 1950 m. gegužės 9 d. Šumano deklaraciją, kurioje raginama „suvienodinti ir pagerinti darbuotojų gyvenimo sąlygas“;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0292/2017),

A.  kadangi skurdas ir socialinė atskirtis, kurių priežastys ir trukmė nepriklauso nuo nukentėjusio asmens valios, yra žmogaus orumo ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai; kadangi ES ir valstybės narės 2010 m. įsipareigojo iki 2020 m. asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti 20-čia milijonų; kadangi skurdas ir socialinė atskirtis yra ne vien tik asmeninės atsakomybės klausimas ir juos būtina spręsti bendrai;

B.  kadangi Europa – vienas iš turtingiausių regionų pasaulyje, nors pastarieji skurdžių pajamų duomenys rodo, kad Europoje skurdas didėja ir yra didelių materialinių nepriteklių, taip pat didėja valstybių narių nelygybė;

C.  kadangi klestinti ekonomika, užtikrinanti mažą nedarbą, tebėra veiksmingiausia kovos su skurdu priemonė;

D.  kadangi skurdžios pajamos yra tik bendros skurdo sąvokos dalis, todėl skurdas susijęs ne tik su materialiniais ištekliais, bet ir su socialiniais ištekliais, būtent švietimu, sveikata ir paslaugų prieinamumu;

E.  kadangi sąvoka „santykinis skurdas“ neparodo tikrojo skurdo, o tik apibūdina santykinę asmens padėtį pagal pajamas, palyginti su kitais;

F.  kadangi pagal Eurostato parengtą metodiką nustatyta skurdo rizikos riba yra 60 % nacionalinės ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos (vienam namų ūkiui po socialinių pervedimų); kadangi, atsižvelgiant į esamus valstybių narių skirtumus ir skirtingą nacionalinę socialinę politiką, ši procentinė dalis turėtų būti vertinama kartu su kitais rodikliais, tokiais kaip orientaciniai biudžetai; kadangi pajamos yra netiesioginis gyvenimo lygio rodiklis, o orientacinis biudžetas atspindi vartojimo modelių ir pragyvenimo išlaidų įvairovę valstybėse narėse;

G.  kadangi negali būti painiojamos sąvokos „pajamų skirtumai“ ir „skurdas“;

H.  kadangi, pasak Europos Komisijos(14), 119 milijonų žmonių Europos Sąjungoje, t. y. maždaug 25 % visų gyventojų, gresia skurdas ir socialinė atskirtis, nors jie gauna socialines išmokas; kadangi kai kuriose valstybėse narėse šį reiškinį lydi nuolatinis aukštas nedarbo lygis ir kadangi ši padėtis labiausiai kenkia jaunimui, o su juo susiję skaičiai kelia dar didesnį nerimą; kadangi, nors skaičiai šiek tiek mažėja, asmenų, kuriems gresia skurdas, vis dar yra daugiau nei 2008 m.; kadangi ES ir valstybės narės dar toli gražu nėra pasiekusios strategijos „ES 2020“ tikslo skurdo ir socialinės atskirties klausimu, nes jų lygis ir toliau viršija tikslinį rodiklį;

I.  kadangi turimi duomenys rodo, kad tam tikros asmenų grupės, pvz., vaikai, moterys, bedarbiai, nepilnos šeimos ir neįgalieji, yra itin pažeidžiami skurdo, nepritekliaus ir socialinės atskirties;

J.  kadangi skurdą labiausiai patiria šeimos;

K.  kadangi šeimos ir darbo gyvenimo derinimas ypač svarbus vienišiems tėvams, kad jie galėtų išvengti skurdo;

L.  kadangi reikėtų atsižvelgti į būtinybę į visų atitinkamų sričių politiką įtraukti skurdo ir socialinės atskirties prevencijos ir kovos su jais veiksmus, kad visiems būtų užtikrintos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis, gauti deramą darbą ir pajamas, kurios leistų žmonėms oriai gyventi;

M.  kadangi, pasak Komisijos, didelis nedarbas, skurdas ir nelygybė tebėra didžiausios problemos kai kuriose valstybėse narėse; kadangi didelė pajamų nelygybė ne tik kenkia socialinei sanglaudai, bet ir trukdo tvariam ekonomikos augimui, kaip pažymėjo Komisijos narė M. Thyssen; kadangi, Eurofound duomenimis, krizė apskritai stipriau paveikė mažesnes pajamas gaunančius asmenis, dėl to Europos visuomenėje padidėjo pajamų nelygybė(15);

N.  kadangi benamystė yra kraštutinė skurdo ir nepritekliaus forma ir pastaraisiais metais ji padidėjo beveik visose valstybėse narėse, daugiausia tose, kurioms labiausiai pakenkė ekonomikos ir finansų krizė; kadangi, pasak Europos nacionalinių darbo su benamiais organizacijų federacijos (FEANTSA), ES kasmet maždaug 4 mln. žmonių patiria benamystę, daugiau kaip 10,5 mln. namų ūkių kenčia nuo labai prastų būsto sąlygų ir 22,3 mln. namų ūkių susiduria su per didelėmis išlaidomis būstui ir nurodo, kad būstui išleidžia daugiau kaip 40 % namų ūkio disponuojamųjų pajamų;

O.  kadangi dėl susidariusios padėties reikia imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamos nacionalinės minimalių pajamų sistemos, kad visiems žmonėms, atitinkantiems konkrečius tinkamumo kriterijus, būtų užtikrintos deramos gyvenimo sąlygos kartu gerinant socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką ir užtikrinant vienodas galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis; kadangi švietimas, perskirstymo socialiniai pervedimai ir išmokos, teisinga mokesčių politika ir patikima užimtumo politika yra svarbūs pajamų nelygybės, nedarbo lygio ir skurdo mažinimo veiksniai; kadangi deramo darbo turėjimas apsaugotų asmenis nuo skurdo rizikos ir galėtų būti laikomas svarbia nepamainoma socialinės integracijos priemone;

P.  kadangi, remiantis Eurofound atlikta apžvalga, daug žmonių ES negauna išmokų, į kurias turi teisę, įskaitant lengvatas dirbantiems asmenims, pvz., dėl išmokų sistemų ar taikymo procedūrų sudėtingumo ar nežinojimo apie savo teises;

Q.  kadangi minimalių pajamų sąvokos negalima painioti su minimaliojo darbo užmokesčio, kuris nustatomas kolektyvinėmis sutartimis arba nacionalinio lygmens teisės aktais, sąvoka;

R.  kadangi darbo užmokesčio nustatymas priklauso valstybės narės kompetencijai;

S.  kadangi adekvačių minimalių pajamų sistemų įdiegimas ir stiprinimas visose valstybėse narėse suteikiant pakankamai biudžeto, žmogiškųjų ir materialinių išteklių drauge su aktyvia užimtumo politika, skirta dirbti galintiems asmenims, yra svarbi ir veiksminga kovos su skurdu ir nelygybe priemonė, padedanti užtikrinti ekonominę ir teritorinę sanglaudą, apsaugoti pagrindines asmenų teises, užtikrinti ekonomikos ir socialinių tikslų pusiausvyrą ir remti socialinę integraciją ir galimybes įsidarbinti;

T.  kadangi socialinės apsaugos sistemų paslaugų teikimas ir valdymas yra valstybių narių kompetencija, kurią Sąjunga koordinuoja, bet nederina;

U.  kadangi, remiantis Europos socialinės observatorijos (OSE) duomenimis, tam tikrų pajamų rėmimo formų jau esama 26 valstybėse narėse(16);

V.  kadangi valstybėse narėse labai skiriasi požiūris į minimalių pajamų politiką, nes teisė į orų gyvenimą nėra laikoma visuotine ir subjektyvia teise visose valstybėse narėse; kadangi nepanaudojimo lygis aukštas ir nepakankamai koordinuojama pajamų parama, aktyvi darbo rinkos politika ir socialinės paslaugos; kadangi tik keletu atveju minimalių pajamų sistemomis įmanoma žmones ištraukti iš skurdo;

W.  kadangi kai kurie pažeidžiamiausi asmenys, pvz., benamiai, patiria sunkumų norėdami pasinaudoti minimalių pajamų sistemomis;

X.  kadangi pakankamų minimalių pajamų tiems, kurie neturi deramam gyvenimo lygiui pasiekti reikalingų išteklių, užtikrinimas, taip pat dalyvavimas (re)integracijos į darbo rinką priemonėse ir galimybių įsidarbinti išsaugojimas bei skatinimas ieškoti darbo yra nuostatos, įtrauktos į Europos socialinių teisių ramstį(17); kadangi 2017 m. sausio 23 d. Briuselyje vykusioje aukšto lygio konferencijoje, viešų konsultacijų šiuo klausimu pabaigoje, Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker pabrėžė, kad tokias priemones turėtų priimti visos valstybės narės;

Y.  kadangi, Eurostato duomenimis, 2015 m. 20–64 m. amžiaus ES piliečių užimtumo lygis buvo 70,1 % ir toli gražu neatitiko pagal strategiją „Europa 2020“ nustatyto 75 % tikslo;

Z.  kadangi 2015 m. kovo 2 d. Komisijos pasiūlyme dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių dar kartą pabrėžiama, kad, siekiant kovoti su skurdu, svarbu remti pajamas (8 gairė);

AA.  tinkamai parengtos, adekvačios ir plačiai prieinamos pajamų paramos sistemos neužkerta kelio grįžimui į darbo rinką arba nuo jo neatgraso ir padeda didinti vidaus paklausą;

AB.  kadangi 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacijoje dėl aktyvios įtraukties teisingai pripažįstama, kad aktyvios įtraukties politika turėtų ne tik padėti rasti kokybišką darbo vietą tiems, kurie gali dirbti, bet ir „suteikti žmogaus orumo nemenkinančiam gyvenimui reikalingus išteklius ir remti tų, kurie negali dirbti, socialinį aktyvumą“;

AC.  kadangi 2015 m. spalio 5 d. Taryba priėmė išvadas dėl pensijų adekvatumo, kuriose ji pažymėjo, jog būtina, kad valstybinė pensija ar kitos socialinės apsaugos sistemos apimtų tinkamas asmenų, kurių įsidarbinimo galimybės nesuteikia ar nesuteikė jiems galimybės įgyti pakankamų teisių į pensiją, apsaugos priemones ir kad tokios apsaugos priemonės visų pirma apimtų minimalių pensijų arba kitų minimalių pajamų vyresnio amžiaus žmonėms nuostatas;

AD.  kadangi Tarybos rekomendacijoje 92/441/EEB Taryba paragino valstybes nares pripažinti pagrindinę kiekvieno asmens teisę gauti socialinę paramą ir oriam gyvenimui pakankamus išteklius; kadangi 1992 m. liepos 27 d. Tarybos rekomendacijoje 92/442/EEB valstybės narės raginamos grįsti savo apsaugos sistemas šiais principais;

AE.  kadangi 1999 m. gruodžio 17 d. išvadose Taryba pritarė socialinės įtraukties skatinimui kaip vienam iš socialinės apsaugos modernizavimo ir gerinimo tikslų;

AF.  kadangi Rekomendacijoje dėl aktyvios įtraukties adekvati pajamų parama nurodyta kaip viena iš trijų vienodai svarbių aktyvios įtraukties strategijos dalių ir pabrėžiama, kad adekvatus pajamų rėmimas turi būti siejamas su galimybe naudotis kokybiškomis paslaugomis ir įtraukiomis darbo rinkomis; kadangi skatinant socialinę įtrauktį taip pat reikia koordinuojamų priemonių, kurios būtų skirtos asmeniui ir jo išlaikomiems asmenims ir kurias papildytų pastovaus darbo skatinimo veiksmai;

AG.  kadangi daugelyje šalių pagrindinės kliūtys, trukdančios veiksmingai susieti įvairias aktyvios įtraukties dalis, yra valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinės paramos įstaigų pajėgumo, įgūdžių ir išteklių trūkumas, tarnybų veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo trūkumas ir tendencija teikti pirmenybę skirtingoms remtinoms grupėms, kurias gali būti lengviau pakartotinai integruoti į darbo rinką(18);

AH.  kadangi 2013 m. Europos Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinyje buvo pakartota, koks svarbus aktyvios įtraukties požiūris, ir pabrėžta adekvačios minimalių pajamų paramos svarba; kadangi nurodyta, kad galima pagerinti dabartinių nacionalinių minimalių pajamų sistemų adekvatumą siekiant užtikrinti, kad jų pakaktų oriam gyvenimui; kadangi nurodyta, kad Komisija pagal Europos semestro sistemą stebės paramos pajamoms adekvatumą ir šiuo tikslu remsis orientaciniais biudžetais, kai jie bus parengti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

AI.  kadangi TDO rekomendacijoje Nr. 202 dėl minimalios socialinės apsaugos nurodyta, kad šalys turėtų kuo greičiau nustatyti minimalią socialinę apsaugą, apimančią pagrindines socialinės apsaugos garantijas, ir ją išlaikyti, o toliau joje teigiama, kad garantijos turėtų užtikrinti bent tai, kad visi, kuriems reikia paramos, visą gyvenimą galėtų naudotis esminėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir bazine pajamų apsauga, o visa tai drauge užtikrina galimybę naudotis prekėmis ir paslaugomis;

AJ.  kadangi Taryba pripažino, kad reikia aktyvios įtraukties ir tinkamos pajamų paramos ir kad kovojant su skurdu svarbu laikytis integruoto visą gyvenimą apimančio požiūrio(19);

AK.  kadangi ilgalaikiams bedarbiams, kurie 2015 m. pabaigoje sudarė 48,1 % visų ES bedarbių, t. y. 10,9 mln. asmenų, daug sunkiau sugrįžti į darbo rinką;

AL.  kadangi vaikų auginimas ir jų priežiūros laikotarpiai dažnai susiję su didelės dalies pajamų netekimu ir ilgalaikiais finansiniais nuostoliais (vadinamasis šeimos darbo užmokesčio skirtumas);

AM.  kadangi vaiko priežiūra yra tikras darbas, kurį atlieka motinos ir tėvai, ir tai turi būti pripažįstama;

AN.  kadangi 2015 m. pabaigoje 5,1 % ES bedarbių buvo ryžtą praradę asmenys, kurie būtų norėję dirbti, bet buvo nustoję ieškoti darbo, ir kadangi šie asmenys nėra sistemingai įtraukiami į nedarbo statistiką;

AO.  kadangi dėl nedarbo sparčiai ir nuolat blogėja darbuotojų gyvenimo sąlygos ir jų psichologinė bei emocinė būsena, o tai kenkia jų galimybėms atnaujinti įgūdžius, taigi ir (re)integracijos į darbo rinką galimybei;

AP.  kadangi tam tikros užimtumo viešajame sektoriuje programos drauge su minimalių pajamų sistemomis gali būti veiksminga tam tikrų kategorijų, tokių kaip darbo neturinčio jaunimo, ilgalaikių bedarbių ir kitų pažeidžiamų grupių, socialinės ir profesinės įtraukties priemonė; kadangi tokios programos galėtų būti veiksmingos tokioje aplinkoje ir tokiuose dideliu nedarbu pasižyminčiuose regionuose, kuriuose reikalingas perkvalifikavimas; kadangi pagal užimtumo viešajame sektoriuje programą dirbantiems asmenims taip pat bus lengviau susirasti naują darbą; kadangi tokios programos turi užtikrinti deramą darbo užmokestį ir apimti asmeniniams poreikiams pritaikytą planą, taip pat užtikrinti deramą darbą;

AQ.  kadangi 2017 m. kovo 3 d. EPSCO tarybos priimtose išvadose dėl 2017 m. metinės augimo apžvalgos ir bendros užimtumo ataskaitos(20) valstybės narės raginamos užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos užtikrintų deramą pajamų rėmimą ir kad įgyvendinant reformas dėmesys ir toliau būtų skiriamas, be kita ko, deramam pajamų rėmimui ir kokybiškų aktyvumo skatinimo ir įgalėjimo paslaugų teikimui;

AR.  kadangi profesinis mokymas, ypač su darbo susijusios mokymo programos, suteikia galimybę įgyti įgūdžių, reikalingų profesinei veiklai vykdyti ir savo profesiniam tinklui sukurti, ir taip užtikrinama tvari įtrauktis į darbo rinką ir sumažinama skurdo rizika;

AS.  kadangi minimalių pajamų sistemos sudaro labai mažą vyriausybės socialinių išlaidų procentinę dalį, tačiau duoda didelę investicijų grąžą, o neinvestavimo išlaidos turi didelį tiesioginį poveikį atitinkamiems asmenims ir ilgalaikėms visuomenės išlaidoms;

AT.  kadangi minimalios pajamos yra tinkamos visai visuomenei, nes jos nepamainomos siekiant užtikrinti daugiau lygybės visuomenėje, o visuomenėje, kurioje yra daugiau lygybės, daugelis socialinių ir ekonominių rodiklių yra geresni;

AU.  kadangi minimalių pajamų sistemos yra veiksmingas ekonomikos skatinimo būdas, nes pinigai naudojami neatidėliotiniems poreikiams tenkinti ir vėl iš karto patenka į realiąją ekonomiką;

AV.  kadangi JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje pripažinta teisė į pakankamą gyvenimo lygį ir nurodomas mastas, kokiu išmokų dydis suteikia žmonėms pakankamai išteklių siekiant užtikrinti „jų sveikatą ir gerovę atitinkantį gyvenimo standartą“; kadangi aprėptis nurodo mastą, kuriuo visiems, kuriems reikia paramos, taikomos tinkamumo sąlygos, susijusios su minimalių pajamų sistema; kadangi panaudojimas nurodo mastą, kuriuo tie, kurie turi teisę gauti minimalių pajamų išmoką, iš tiesų ją gauna;

AW.  kadangi dažnai tinkamų mokėjimų trūkumas kartu su ribota aprėptimi ir mažu panaudojimu, be kita ko, dėl prasto administravimo, netinkamų galimybių susipažinti su informacija, pernelyg didelio biurokratizmo ir stigmatizavimo reiškia, kad atitinkamais mokėjimais pažeidžiamiausiems visuomenės nariams toli gražu neužtikrinamas orus gyvenimas(21);

AX.  kadangi daug valstybių narių turi problemų dėl didelių biudžeto deficitų ir didelių skolų ir todėl sumažino savo socialines išlaidas, o tai paveikė visuomenės sveikatos, švietimo, socialinės rūpybos ir apsaugos bei būstų sistemas ir ypač galimybes naudotis susijusiomis paslaugomis, ir tų paslaugų adekvatumą, prieinamumą ir kokybę, o tai neigiamai paveikė visų pirma labiausiai skurstančius tų valstybių narių visuomenių narius;

AY.  kadangi minimalių pajamų sistemos gali būti automatinės makroekonominės stabilizavimo priemonės reaguojant į ekonominius sukrėtimus;

AZ.  kadangi minimalių pajamų sistemų veiksmingumas, susijęs su skurdo mažinimu, integracijos į darbo rinką skatinimu, ypač jaunimo, ir veikimas kaip automatinė stabilizavimo priemonė valstybėse narėse itin skiriasi;

BA.  kadangi minimalių pajamų politika veikia kaip automatinė stabilizavimo priemonė; kadangi šalyse, kurios turi tvirtas namų ūkio disponuojamųjų pajamų rėmimo sistemas, nuosmukis buvo ne toks smarkus;

BB.  kadangi dėl mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo sudaromos nevienodos sąlygos ES ir valstybės narės netenka daug pajamų, kurios kitaip padėtų užtikrinti pakankamą tvirtos socialinės ir visuomenės rūpybos politikos finansavimą, taip pat mažėja vyriausybių pajamos, kuriomis galėtų būti finansuojamos geresnės ekonominio augimo sąlygos, didesnės pajamos ir socialinė politika; kadangi šis reiškinys yra rimta ES problema;

BC.  kadangi iš daugelio tyrimų matyti, kad skurdas neigiamai veikia ekonomikos augimą(22);

BD.  kadangi kai kurios valstybės narės pradeda bandomuosius projektus, kad išbandytų minimalių pajamų politiką; tarp jų yra ir Suomija, kur atsitiktinai atrinkta 2 000 bedarbių grupė gaus jokiomis sąlygomis nesusaistytą 560 EUR sumą per mėnesį, ir tai turėtų būti pakankama paskata sutikti dirbti laikiną darbą arba darbą ne visą darbo laiką;

BE.  kadangi keletoje valstybių narių diskutuojama minimalių pajamų sistemų įgyvendinimo klausimu;

Minimalių pajamų sistemos

1.  ragina visas valstybes nares pradėti taikyti pakankamų minimalių pajamų sistemas ir priemones, kuriomis padedama sugrįžti į darbo rinką dirbti galintiems asmenims, taip pat švietimo ir mokymo programas, pritaikytas atsižvelgiant į paramos gavėjo asmeninę ir šeimos padėtį, kad būtų remiami nepakankamai pajamų turintys namų ūkiai ir būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis; pabrėžia, kad šios minimalios pajamos turėtų būti paskutinis socialinės apsaugos tinklas ir jas, papildomai prie užtikrintų galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, turėtų sudaryti pakankama finansinė parama, nes tai veiksmingas būdas kovoti su skurdu ir užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygos visiems, kurie neturi pakankamai lėšų; atsižvelgdamas į tai, mano, kad teisė į socialinę paramą yra pagrindinė teisė ir kad pakankamų minimalių pajamų sistemos suteikia žmonėms galimybę oriai gyventi, padeda jiems visapusiškai dalyvauti visuomenėje ir užtikrinta jų savarankiškumą visą gyvenimą;

2.  mano, kad įtraukios visuomenės, kurioje nėra skurdo, skatinimas turi gerinti darbo, kuriame užtikrinamos darbuotojų teisės, statusą remiantis kolektyvinėmis derybomis, teikiant kokybiškas viešąsias sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo paslaugas, kurios padėtų nutraukti uždarą atskirties ratą ir skatintų vystymąsi;

3.  pabrėžia, kad svarbu teikiant pakankamą viešąjį finansavimą finansuoti minimalių pajamų sistemas; ragina Komisiją konkrečiai stebėti, kaip naudojama 20 % visų ESF lėšų, skirtų kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, ir vykdant būsimą Bendrųjų nuostatų Europos socialiniam fondui reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) peržiūrą ir ypač Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) taip pat išnagrinėti finansavimo galimybes siekiant visoms valstybėms narėms padėti sukurti minimalių pajamų sistemą tais atvejais, kai jos nėra, arba pagerinti esamų sistemų veikimą ir veiksmingumą;

4.  pripažįsta, kad valstybėms narėms sudėtinga sukurti aukšto lygio minimalių pajamų sistemas, atsižvelgiant į tai, kad jų nebuvo arba jos yra nekokybiškos; todėl prašo valstybių narių siekti palaipsniui įgyvendinti pakankamų minimalių pajamų sistemas, kurias taikant būtų sprendžiami sistemų adekvatumo, aprėpties ir panaudojimo klausimai;

5.  pabrėžia, kad priėmus minimalių pajamų sistemas gali būti sumažinta nelygybė ir krizės socialinis poveikis ir jos gali turėti anticiklinį poveikį, nes būtų išteklių, kuriais būtų didinama paklausa vidaus rinkoje;

6.  pabrėžia, kad visiems remtiniems asmenims asmenims, įskaitant didžiausią atskirtį patiriančius asmenis, pvz., benamius, labai svarbu turėti pakankamas minimalias pajamas, kad galėtų patenkinti savo pagrindinius poreikius; mano, kad pakankamos minimalios pajamos yra pajamos, būtinos tam, kad remtini asmenys galėtų oriai gyventi, ir kad šis klausimas turėtų būti svarstomos kartu su teise naudotis visuotinėmis viešosiomis ir socialinėmis paslaugomis; mano, jog minimalių pajamų sistemos turi užtikrinti, kad socialinė priklausomybė netaptų nuolatinė, ir sudaryti palankesnes sąlygas įtraukčiai į visuomenę; primena, kad rekomendacijoje dėl aktyvios įtraukties pripažįstama būtinybė priimti integruotą strategiją įgyvendinant tris socialinės įtraukties ramsčius (deramą pajamų paramą, įtraukias darbo rinkas ir galimybę naudotis kokybiškomis paslaugomis);

7.  pabrėžia automatinio socialinės rūpybos sistemų stabilizavimo aspekto svarbą siekiant atremti išorės veiksnių, pvz., nuosmukių, poveikio sukeltas socialinio sukrėtimo bangas; todėl ragina valstybes nares atsižvelgiant į TDO rekomendaciją Nr. 202, kurioje nustatyta minimali socialinė apsauga, užtikrinti ir padidinti investicijas į socialinės apsaugos sistemas siekiant užtikrinti jų veiksmingumą mažinant skurdą ir nelygybę bei užkertant jiems kelią ir sistemų tvarumą;

8.  mano, kad vykstant diskusijai apie minimalias pajamas svarbu pabrėžti ypatingą vaikų turinčių šeimų ir vienišų tėvų padėtį ir pažeidžiamumą;

9.  pabrėžia, kad žmonės turėtų turėti sąlygas visapusiškai dalyvauti visuomenėje ir ekonomikoje ir kad ši teisė turi būti visiškai pripažinta ir matoma formuojant Sąjungos politiką, t. y. turi būti užtikrintos kokybiškos universalios socialinės apsaugos sistemos, kurios apimtų veiksmingas ir tinkamas minimalių pajamų sistemas;

10.  mano, kad, siekiant skatinti subalansuotą ir integracinį augimą, taip padėti pailginti darbingą amžių, kurti darbo vietas ir mažinti nelygybę, tebėra labai svarbu užtikrinti socialinę apsaugą, įskaitant pensijas ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos, vaikų ir ilgalaikės priežiūros; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vykdyti politiką, kuria visą asmens gyvenimą būtų užtikrinamas socialinės apsaugos sistemų pakankamumas, adekvatumas ir veiksmingumas, ir tokiu būdu užtikrinti galimybę oriai gyventi, kovoti su nelygybe ir skatinti integraciją siekiant panaikinti skurdą, visų pirma iš darbo rinkos išstumtų asmenų ir pažeidžiamiausių grupių;

11.  pabrėžia, kad pakankamos pajamos visą gyvenimą – tai būdas padėti asmenims, kurių pajamos nepakankamos, gyventi orų gyvenimą;

12.  pabrėžia, kad tinkamos minimalių pajamų sistemos yra veiksminga įtraukties priemonė, kuria skatinamas socialinis dalyvavimas ir įtrauktis;

13.  primena, kad vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų – sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių žmonių skaičių bent 20-čia mln. ir kad tam tikslui pasiekti reikia daugiau pastangų; mano, kad minimalių pajamų sistemos gali būti naudingas būdas šiam tikslui pasiekti;

14.  pabrėžia, kad geriausias būdas kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi yra deramas darbas; šiuo atžvilgiu primena, kad svarbu skatinti augimą, investicijas ir darbo vietų kūrimą;

15.  labai apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse, regis, nepaisoma Tarybos rekomendacijos 92/441/EEB, kurioje pripažįstama „pagrindinė asmens teisė turėti pakankamai išteklių ir gauti socialinę paramą, kad galėtų gyventi oriai“;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors dauguma valstybių narių turi minimalių pajamų sistemas, kai kuriomis tokiomis sistemomis neteikiama tinkama pajamų parama visiems žmonėms, kuriems jos reikia(23); ragina visas valstybes numatyti ir, jei reikia, pagerinti garantuotų minimalių pajamų sistemas siekiant užkirsti kelią skurdui ir paskatinti socialinę įtrauktį;

17.  pabrėžia, kad pradėjus taikyti nacionalinę minimalių pajamų sistemą neturėtų sumažėti regioninėmis minimalių pajamų sistemomis teikiama apsauga;

18.  pabrėžia Europos semestro svarbą skatinant valstybes nares, kurios dar neturi minimalių pajamų sistemų, pradėti taikyti tinkamų pajamų paramos sistemas;

19.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse teisė į minimalių pajamų išmokas priklauso nuo dalyvavimo aktyviose darbo rinkos priemonėse; šiuo atžvilgiu pabrėžia svarbų ES, kaip tarpininkės, kuri sudaro sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi, vaidmenį;

20.  pakartoja savo poziciją, išreikštą 2010 m. spalio 20 d. rezoliucijoje dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje;

21.  atkreipia dėmesį į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pagrindų direktyvos dėl pakankamų minimalių pajamų Europos Sąjungoje, kurioje turėtų būti nustatyti bendri standartai ir rodikliai, numatyti jos įgyvendinimo stebėsenos metodai ir tobulinamas suinteresuotųjų subjektų, valstybių narių ir Sąjungos institucijų dialogas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo tikslu apsvarstyti būdus ir priemones, kuriais visose valstybėse narėse būtų užtikrintos pakankamos minimalios pajamos;

22.  palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad Europos semestre šiuo metu didesnis dėmesys skiriamas užimtumo ir socialiniams rodikliams, bet mano, kad reikia daugiau pastangų šiam tikslui pasiekti ir visuotiniam nuoseklumui užtikrinti, ypač skatinant socialines investicijas; ragina Komisiją reguliariai stebėti ir vertinti su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis susijusią valstybių narių pažangą teikiant prieinamas, įperkamas ir kokybiškas paslaugas ir įgyvendinant adekvačias ir veiksmingas minimalių pajamų sistemas;

23.  pabrėžia Europos semestro svarbą stebint esamų minimalių pajamų sistemų adekvatumą ir jų poveikį skurdo mažinimui, ypač pasitelkiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, tačiau taip pat pabrėžia bendros užimtumo ataskaitos ir metinės augimo apžvalgos svarbą;

24.  pabrėžia, kad minimalių pajamų sistemos turėtų užtikrinti didesnes nei skurdo riba pajamas, užkirsti kelią dideliam materialiniam nepritekliui ir padėti namų ūkiams išeiti iš tokios padėties ir kad drauge su jomis turėtų būti teikiamos viešosios paslaugos, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo ir vaikų priežiūros;

25.  mano, kad minimalių pajamų sistemos turėtų būti įtrauktos į strateginį požiūrį į socialinę įtrauktį ir integraciją, įskaitant ir bendras politikos kryptis, ir tikslines priemones (susijusias su aprūpinimu būstu, sveikatos priežiūros, švietimo ir mokymo, socialinėmis paslaugomis ir kitomis visuotinės svarbos paslaugomis), kurios padėtų žmonėms įveikti skurdą ir sykiu teikti konkrečiam asmeniui pritaikytą paramą, taip pat sudarytų galimybes įsidarbinti dirbti galintiems asmenims; mano, kad tikrasis minimalių pajamų sistemų tikslas yra ne vien teikti paramą, bet visų pirma padėti paramos gavėjams pereiti iš socialinės atskirties į aktyvų gyvenimą ir tokiu būdu išvengti ilgalaikės priklausomybės;

26.  ragina valstybes nares pagerinti valdymo institucijų ir tarnybų, susijusių su skirtingomis aktyvios įtraukties dalimis, koordinavimą ir integruotą planavimą, t. y. sukurti vieną informacinį centrą klientams ir didinti tarnybų pajėgumą ir joms prieinamus išteklius, kad būtų didinamas atitinkamų paslaugų prieinamumas ir kokybė;

27.  mano, kad pakankamas pajamas būtina užtikrinti ir pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, kurie negali ar kuriems neįmanoma grįžti į darbą, kaip pripažinta rekomendacijoje dėl aktyvios įtraukties;

28.  ragina toliau siekti didelės konkrečios pažangos siekiant užtikrinti minimalių pajamų sistemų adekvatumą, kad būtų sumažintas skurdas ir socialinė atskirtis, ypač pažeidžiamiausių grupių, ir padedama užtikrinti jų teisę į orų gyvenimą;

29.  susirūpinęs pažymi, kad daugelyje valstybių narių ilgalaikės priežiūros išlaidos netgi viršija vidutines pensines pajamas; pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į konkrečius skirtingų amžiaus grupių poreikius ir pragyvenimo išlaidas;

30.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti tinkamus atrankos kriterijus, kurie būtų pritaikyti prie socialinės ir ekonominės padėties valstybėse narėse, kad būtų galima naudotis adekvačia minimalių pajamų sistema; mano, jog šie kriterijai turi apimti faktą, kad asmuo negauna bedarbio pašalpos, arba aplinkybę, jog neužtenka gauti paramą, kad būtų išvengta skurdo ir socialinės atskirties; pagal juos taip pat turėtų būti atsižvelgiama į vaikų ir kitų išlaikomų asmenų skaičių; pabrėžia, kad šiais kriterijais neturėtų būti sukurtos neįveikiamos administracinės kliūtys žmonėms, kurių padėtis jau labai pažeidžiama, naudotis minimalių pajamų sistemomis, pvz., reikalavimais benamiams turėti adresą;

31.  kartoja, kad svarbios vienodos galimybės naudotis minimalių pajamų sistemomis nediskriminuojant dėl etninės kilmės, lyties, išsilavinimo, tautybės, seksualinės orientacijos, religijos, negalios, amžiaus, politinių įsitikinimų ar socialinės ir ekonominės padėties;

32.  yra susirūpinęs dėl to, kad daug žmonių, turinčių teisę į minimalias pajamas, jomis nepasinaudoja; mano, kad nepanaudojimas yra viena iš pagrindinių kliūčių atitinkamų žmonių socialinei įtraukčiai; prašo Komisijos ir Socialinės apsaugos komiteto toliau nagrinėti nepanaudojimo problemą ir parengti rekomendacijas ir gaires, kaip spręsti šią problemą; ragina valstybes nares kovoti su nepanaudojimu, be kita ko, didinant visuomenės informuotumą apie tai, kad esama minimalių pajamų sistemų, teikiant tinkamas gaires dėl galimybių jomis naudotis ir gerinant jų administracinį organizavimą;

33.  pabrėžia, jog valstybės narės turi imtis konkrečių veiksmų, kad nustatytų atitinkamais rodikliais, įskaitant orientacinius biudžetus, pagrįstą minimalių pajamų ribą ir taip užtikrintų ekonominę ir socialinę sanglaudą bei sumažintų skurdo riziką visose valstybėse narėse; kad ši informacija turėtų būti pateikiama kasmet per Tarptautinę skurdo panaikinimo dieną (spalio 17 d.);

34.  pažymi, kad daug kur jau naudojami minimalių pajamų apsaugos rodikliai (angl. Minimum Income Protection Indicators, MIPI); ragina visoms valstybėms narėms naudoti minimalių pajamų apsaugos rodiklių duomenis, kuriais remiantis taip pat bus galima geriau palyginti nacionalines sistemas;

35.  mano, kad minimalios pajamos turėtų būti laikomos laikinomis ir visada turėtų būti papildytos aktyvia integracijos į darbo rinką politika;

36.  teigia, kad minimalių pajamų sistemos yra pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis siekiama mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir nelygybę ir su jais kovoti, ir kad jos turėtų būti laikomos socialinėmis investicijomis; atkreipia dėmesį į anticiklinį minimalių pajamų sistemų poveikį;

37.  primygtinai pabrėžia, kad nustatant minimalių pajamų dydį būtina deramai atsižvelgti į išlaikomų asmenų, ypač vaikų ar itin priklausomų asmenų, skaičių, kad būtų galima ištrūkti iš uždaro skurdo, ypač vaikų skurdo, rato; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti greitą 2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ įgyvendinimą; be to, mano, kad Komisija turėtų rengti metinę pažangos, padarytos kovojant su vaikų skurdu ir įgyvendinant rekomendaciją, ataskaitą, remdamasi rekomendacijoje pateiktais rodikliais;

38.  nurodo, kad orientaciniai biudžetai gali padėti nustatyti dydį minimalių pajamų, reikalingų žmonių pagrindiniams poreikiams patenkinti, įskaitant ir nepiniginius aspektus, pvz., švietimo ir mokymosi visą gyvenimą, tinkamo būsto, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, laisvalaikio ir socialinės veiklos ar pilietinio dalyvavimo prieinamumą, kartu atsižvelgiant į namų ūkio sudėtį ir amžių, taip pat į kiekvienos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį; primena, kad Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinyje valstybės narės primygtinai raginamos nustatyti orientacinius biudžetus siekiant padėti parengti veiksmingą ir adekvačią pajamų paramą, kurią teikiant būtų atsižvelgiama į vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis nustatytus socialinius poreikius, kad būtų padidinta socialinė sanglauda; be to, ragina orientacinius biudžetus naudoti kaip priemonę valstybių narių numatytų minimalių pajamų sistemų adekvatumui vertinti;

39.  mano, kad valstybės narės, nustatydamos adekvačias minimalių pajamų sistemas, turėtų atsižvelgti į Eurostato nustatytą skurdo rizikos ribą, kuri sudaro 60 % nacionalinės ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos (po socialinių pervedimų) ir į kitus rodiklius, tokius kaip orientacinis biudžetas; mano, kad orientacinius biudžetus būtų galima naudoti siekiant geriau kovoti su skurdu ir išbandyti minimalių pajamų dydžio ir pirmiau minėtos ribos tvirtumą sykiu laikantis subsidiarumo principo;

40.  mano, kad tai, jog nėra naujausių su pajamomis ir gyvenimo sąlygomis susijusių duomenų, yra kliūtis orientacinio biudžeto ir minimalių pajamų įgyvendinimui ir palyginimui atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares keistis geriausia patirtimi minimalių pajamų sistemų klausimu;

42.  ragina Europos Komisiją ir Socialinės apsaugos komitetą dokumentuoti ir skleisti sėkmingų strategijų pavyzdžius ir skatinti tarpusavio vertinimą ir kitus keitimosi gerąja patirtimi minimalių pajamų sistemų klausimu būdus; rekomenduoja sutelkti šias pastangas tokiems svarbiems klausimams kaip reguliaraus didinimo užtikrinimas, aprėpties ir panaudojimo gerinimas, atgrasomųjų priemonių klausimo sprendimas ir skirtingų aktyvios įtraukties dalių sąsajų stiprinimas;

43.  mano, kad atsižvelgiant į daugybę klausimų, susijusių su minimalių pajamų sistemomis, pvz., prieinamumą, aprėptį, finansavimą, teisės į išmokas sąlygas ir trukmę, nacionalinių minimalių pajamų sistemų koncepcija galėtų būti naudinga padedant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atlikti minimalių pajamų sistemų poveikio ES vertinimą, paprašyti reguliariai jas stebėti ir teikti ataskaitas, ir išnagrinėti, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės ekonomines ir socialines sąlygas ir labiausiai paveiktų grupių poreikius, taip pat įvertinti, ar taikant tas sistemas namų ūkiai gali patenkinti pagrindinius asmens poreikius ir sumažinti skurdą;

44.  yra susirūpinęs dėl nedarbo išmokų kiekio ir (arba) trukmės sumažėjimo, taip pat tinkamumo kriterijų griežtinimo pastaraisiais metais daugelyje valstybių narių, dėl to daugiau žmonių turi naudotis minimalių pajamų sistemomis ir šioms sistemoms daromas papildomas spaudimas(24);

45.  pabrėžia, kad nelygybė didėja visose valstybėse narėse ir ES;

46.  yra susirūpinęs dėl to, kad pastaraisiais metais daugelyje valstybių narių sumažėjo minimalių pajamų sistemų išmokų ir aprėpties dydis; mano, kad valstybės narės turėtų padidinti minimalių pajamų sistemomis besinaudojančių asmenų, kuriems reikia paramos, aprėptį, atsižvelgiant į Europos socialinės politikos tinklo rekomendacijas(25):

   a) ragina valstybes nares, kurių sistemos labai sudėtingos ir susiskaidžiusios, supaprastinti jas ir kurti visapusiškesnes sistemas;
   b) ragina valstybes nares, kuriose dabartinis aprėpties mastas nedidelis, peržiūrėti savo sąlygas, kad būtų užtikrintas jų taikymas visiems žmonėms, kuriems reikia paramos;
   c) ragina valstybes nares, kurių minimalių pajamų sistemos šiuo metu neapima svarbių skurdą patiriančių grupių, iš dalies pakeisti savo sistemas, kad jie būtų labiau įtraukti;
   d) ragina valstybes nares, kuriose valdymo institucijos turi didelę su minimalių pajamų sistemomis susijusią veiksmų laisvę, siekti ją sumažinti ir užtikrinti, kad būtų taikomi aiškūs ir nuoseklūs sprendimų priėmimo kriterijai ir kad jie būtų siejami su galimybe pasinaudoti veiksmingu apeliacinių skundų procesu;

47.  pabrėžia, kad svarbu didinti darbuotojų, bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose ir poreikį gerinti profesinių kvalifikacijų lygį ir naujų įgūdžių įgijimą, nes tai labai svarbi priemonė, galinti paspartinti integraciją į darbo rinką, padidinti našumą ir padėti žmonėms rasti darbą;

48.  pabrėžia demografinių pokyčių svarbą kovojant su skurdu Europoje;

49.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant imtis praktinių skurdo ir socialinės atskirties panaikinimo, veiksmingų socialinės apsaugos tinklų skatinimo ir nelygybės mažinimo priemonių taip, kad būtų padėta užtikrinti ekonominę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad šių priemonių turi būti imamasi atitinkamu lygmeniu ir vykdant nacionalinius ir Europos lygmens veiksmus, laikantis kompetencijos padalijimo atitinkamoms politikos sritims;

50.  pritaria Komisijos požiūriui į socialines investicijas, pagal kurį laikoma, kad gerai parengta socialinė politika prisideda prie ekonomikos augimo ir tuo pačiu apsaugo žmones nuo skurdo ir veikia kaip ekonominė stabilizavimo priemonė(26);

51.  palankiai vertina svarstymus ir tyrimus, susijusius su būdais, kaip pasiekti, kad pajamos ir turtas mūsų visuomenėse būtų paskirstomas teisingiau;

52.  pabrėžia, kad pagrindiniai veiksniai, trukdantys valstybėms narėms plėtoti požiūrį į socialines investicijas, apima ekonomikos krizės poveikį(27);

53.  ragina formuojant makroekonominę politiką nuo šiol dėmesį skirti būtinybei sumažinti socialinę nelygybę ir užtikrinti visų socialinių grupių galimybę pasinaudoti tinkamai finansuojamomis viešosiomis socialinėmis paslaugomis, taigi naikinti skurdą ir socialinę atskirtį;

54.  ragina imtis veiksmų, kad būtų sumažinta socialinė nelygybė suteikiant žmonėms galimybių kuo geriau išnaudoti savo talentus ir sugebėjimus; taip pat ragina socialinę paramą tikslingai skirti tiems, kurie ir gyvena skurdžiai, ir negali savo pastangomis uždirbti pakankamų pajamų;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad naujausia reformų, grindžiamų atleidimu nuo mokesčių, patirtis rodo, jog minimalių pajamų politiką tinkamiau finansuoti naudojant paramą biudžetui, o ne mokesčių paskatas;

56.  pabrėžia, kad švietimas, socialiniai pervedimai ir pažangi, teisinga ir paskirstomojo pobūdžio apmokestinimo sistema kartu su praktinėmis konkurencingumo didinimo ir kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemonėmis – visa tai gali prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

57.  pabrėžia, kad esamas minimalių pajamų sistemas reikia pakoreguoti siekiant geriau spręsti jaunimo nedarbo problemą;

Užimtumo viešajame sektoriuje programos

58.  atkreipia dėmesį į tam tikras užimtumo viešajame sektoriuje programas, pagal kurias suteikiama galimybė visiems norintiems ir pajėgiantiems dirbti asmenims gauti laikiną darbą viešajame sektoriuje ar privačiose ne pelno organizacijose arba socialinės ekonomikos įmonėse; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu, jog, remiantis kolektyvinėmis derybomis ir darbo teisės aktais, šiomis programoms būtų skatinamas darbas, kuriame užtikrinamos darbuotojų teisės;

59.  mano, kad užimtumo viešajame sektoriuje programos turėtų padėti padidinti darbuotojų įdarbinamumą ir palengvinti jų patekimą į įprastą darbo rinką; primena, kad šios programos turėtų apimti individualiems poreikiams pritaikytą planą, užtikrinti deramą darbo užmokestį ir deramą darbą;

60.  mano, kad ES turėtų teikti prioritetą deramo darbo vietų kūrimui, nes tai būtų svarbus žingsnis mažinant skurdą ir socialinę atskirtį;

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką visų suinteresuotųjų subjektų, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir stebint minimalių pajamų politiką ir programas;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 245, 1992 8 26, p. 46.
(2) OL L 245, 1992 8 26, p. 49.
(3) OL L 59, 2013 3 2, p. 5.
(4) OL L 307, 2008 11 18, p. 11.
(5) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 11.
(6) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 8.
(7) OL C 419, 2015 12 16, p. 5.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0401.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0136.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0235.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0355.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0317.
(14) „2017 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai“ (COM(2017)0090).
(15) https://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2017/income-inequalities-and-employment-patterns-in-europe-before-and-after-the-great-recession
(16)Towards a European minimum income“, 2013 m. lapkričio mėn.: http://www.eesc.europa.eu/resources/docs/revenu-minimum_-etude-ose_-vfinale_en--2.pdf
(17) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127), I priedas.
(18) Europos socialinės politikos tinklas, „Minimalių pajamų sistemos Europoje. 2015 m. nacionalinės politikos tyrimas“, 2016 m. sausio mėn.
(19) Tarybos išvados „Kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Integruotas požiūris“, 2016 m. birželio 16 d.
(20) Tarybos dokumentas 6885/17 „Metinė augimo apžvalga ir bendra užimtumo ataskaita. Politinės užimtumo ir socialinės politikos gairės. – Tarybos išvados“, 2017 m. kovo 3 d. ir Tarybos dokumentas 6887/17 „Bendra Komisijos ir Tarybos užimtumo ataskaita, pridedama prie Komisijos komunikato „2017 m. metinė augimo apžvalga“ (2017 m. kovo 3 d.).
(21) Europos socialinės politikos tinklas, „Minimalių pajamų sistemos Europoje. 2015 m. nacionalinės politikos tyrimas“, 2015 m.
(22) Žr. Pasaulio bankas, „Poverty Reduction and Growth: The Virtuous and Vicious Circle“, 2006; EPBO, „Trends in Income Inequality and its Impact on Economic Growth“, 2014 m.
(23) Europos socialinės politikos tinklas, „Minimalių pajamų sistemos Europoje. 2015 m. nacionalinės politikos tyrimas“.
(24) Europos socialinės politikos tinklas, „Socialinės investicijos Europoje. 2015 m. nacionalinės politikos tyrimas“, 2015 m.
(25) Europos socialinės politikos tinklas, „Minimalių pajamų sistemos Europoje. 2015 m. nacionalinės politikos tyrimas“.
(26) Europos Komisija: 2013 m. vasario 20 d. komunikatas „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083) ir Europos socialinės politikos tinklas, „Socialinės investicijos Europoje. 2015 m. nacionalinės politikos tyrimas“.
(27) Europos socialinės politikos tinklas, „Socialinės investicijos Europoje. 2015 m. nacionalinės politikos tyrimas“.

Teisinė informacija - Privatumo politika