Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. spalio 26 d. - Strasbūras
Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą įgyvendinimas
 Paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ***I
 Prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ***I
 Kova su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES
 Euro zonos ekonominė politika
 Derybų įgaliojimai prekybos deryboms su Australija
 Prekybos derybų su Naująja Zelandija įgaliojimai
 ES teisės taikymo stebėjimo ataskaita (2015 m.)

Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą įgyvendinimas
PDF 446kWORD 49k
2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (2016/2251(INI))
P8_TA(2017)0414A8-0297/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(1) (Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui pagal Direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 18 straipsnio 2 dalį (COM(2016)0204),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 ir 191 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/220/EEB(2),

–  atsižvelgdamas į Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą, iš dalies pakeistą Direktyva 2006/21/EB(3) dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, Direktyva 2009/31/EB(4) dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir Direktyva 2013/30/ES(5) dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą REFIT vertinimo (SWD(2016)0121), kuris pridedamas prie Komisijos ataskaitos (COM(2016)0204),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 6 d. Europos Parlamento tyrimų tarnybos pranešimą „Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą įgyvendinimas: Komisijos atlikta vertinimo proceso apžvalga“(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 3 priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktą,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0297/2017),

A.  kadangi, remiantis SESV 191 straipsnio 1 dalimi, įgyvendinant Sąjungos aplinkos politiką turi būti padedama siekti tokių tikslų, kaip žmonių sveikatos apsauga, aplinkos kokybės apsauga ir gerinimas, apdairaus ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo skatinimas bei skatinimas taikyti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti;

B.  kadangi SESV 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendinant Sąjungos aplinkos politiką, turi būti siekiama aukšto apsaugos lygio ir ji turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas;

C.  kadangi SESV 11 straipsnyje pažymima, kad, nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus;

D.  kadangi SESV 192 straipsniu Europos Parlamentui ir Tarybai patikėta užduotis nustatyti priemones, kurių turėtų būti imamasi siekiant bendrųjų Sąjungos tikslų, susijusių su aplinka(7);

E.  kadangi pagal Pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį reikalaujama, kad aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas būtų integruotas į Sąjungos politiką ir užtikrintas pagal tvaraus vystymosi principus;

F.  kadangi koordinuojama visos Sąjungos aplinkos apsaugos strategija – tai būdas skatinti bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad Sąjungos politikos kryptys derėtų tarpusavyje;

G.  kadangi dabartinės Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos taikymo sritis apima tik tą subjektų padaryta žalą aplinkai, kuri susijusi su biologine įvairove (saugomomis rūšimis ir natūralioms buveinėms), vandeniu ir žeme;

H.  kadangi, siekiant užtikrinti atsakomybę už žalą aplinkai, spontaniškai išaugo finansinio užtikrinimo priemonių rinka, tačiau šito gali nepakakti norint užtikrinti atsakomybę specifiniais atvejais, pvz., susijusiais su MVĮ arba konkretaus pobūdžio (jūroje veikiančių platformų, branduolinių įrenginių ir t. t.) veikla;

I.  kadangi nevienodą Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimą, be kita ko, lemia sunkumai vertinant, ar žala gamtos ištekliams peržengia nustatytą ribą, taip pat tai, kad daugelyje valstybių narių netaikoma tvarka, pagal kurią būtų nagrinėjamos aplinkos apsaugos NVO ir kitų suinteresuotųjų šalių organizacijų pastabos ir kritika;

J.  kadangi daugelyje valstybių narių nemaža dalis suinteresuotųjų šalių (aplinkos apsaugos NVO, draudimo bendrovių, subjektų ir ypač susijusių institucijų) menkai išmano – o kartais visiškai neišmano – Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos niuansų ir tokią padėtį lemia tai, kad nesama gairių, kurios būtų naudingos perkeliant teisės aktą į nacionalinę teisę;

K.  kadangi nemažai valstybių narių pažengė veiksmingai siekdamos pagrindinių žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo (atlyginimo) tikslų; kadangi, nežiūrint į tai, kai kuriose valstybėse narėse Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva vykdoma nepakankamai gerai;

L.  kadangi naujos mokslinės išvados rodo, kad pramoninės veiklos sukeliama tarša gali pakenkti tiek aplinkai, tiek žmonėms būdais, apie kuriuos iki šiol neįtarta, ir kad tai kelia pavojų žmonių sveikatai, tvarumui ir biologinių bei bioevoliucinių procesų pusiausvyrai;

1.  pripažįsta Komisijos tyrimų ir ataskaitų, susijusių su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimo vertinimu, ir jų poveikio valstybėms narėms, taip pat jos rekomendacijų dėl veiksmingo ir nuoseklaus direktyvos įgyvendinimo prioritetą teikiant nacionalinių sprendimų ir praktikos derinimui vadovaujantis platesniu teisinės atsakomybės pagrindu svarbą; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina daugiametės Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo programos sukūrimą 2017–2020 m. laikotarpiui;

2.  susirūpinęs pažymi, kad, remiantis šių ataskaitų išvadomis, galima susidaryti nerimą keliantį faktinio Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimo įspūdį, ir pažymi, kad nemažai valstybių narių šią direktyvą į nacionalinę teisę perkėlė padrikai ir paviršutiniškai;

Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimo padėtis

3.  pažymi, kad ne viena valstybė narė laiku neperkėlė Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos į savo nacionalinę teisę ir kad tik 2010 m. viduryje šią direktyvą į savo nacionalinę teisę buvo perkėlusios visos 27 valstybės narės;

4.  mano, kad dėl Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje suteikiamos veiksmų laisvės ir didelės aiškumo stokos bei nevienodo svarbiausių sampratų taikymo, taip pat dėl nepakankamai išvystytų pajėgumų ir ekspertinių žinių Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą perkėlus į nacionalines atsakomybės sistemas nebuvo sudarytos vienodos sąlygos ir kad šiuo metu, kaip patvirtinama Komisijos ataskaitoje, teisiniu ir praktiniu požiūriais ši direktyva taikoma absoliučiai nevienodai, o atvejų skaičius valstybėse narėse labai skiriasi; todėl laikosi nuomonės, jog būtina dėti daugiau pastangų, kad visoje ES būtų įmanoma užtikrinti standartizuotą reglamentavimą;

5.  pažymi, jog darnos stoką lemia ir tai, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva, parengta remiantis pagrindų direktyvos modeliu, yra bendro pobūdžio;

6.  apgailestauja, kad septynios valstybės narės, nepaisydamos veiksmų, kurių Komisija ėmėsi atsižvelgdama į vėlavimą perkelti direktyvą į nacionalinę teisę ir problemas dėl neatitikties, taip pat nepaisydamos itin didelio Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos lankstumo, dar nėra išsprendusios įvairių su reikalavimų nesilaikymu susijusių klausimų;

7.  pažymi, jog tai, kad valstybės narės nenuosekliai taiko pranešimo apie žalos aplinkai atvejį, dėl kurio kilo būtinybė taikyti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą(8), tvarką, sietina su jų nacionalinės teisės aktų, o ne minėtosios direktyvos taikymu;

Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos veiksmingumo ribos

8.  pažymi, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos veiksmingumas skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi;

9.  pažymi, kad skirtingas žalos aplinkai reikšmingumo ribos aiškinimas ir taikymas yra viena pagrindinių veiksmingo ir vienodo Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos taikymo kliūčių, o tikslūs duomenys apie valdžios institucijų administracines išlaidas, įskaitant duomenis apie papildomą ir kompensuojamąjį ištaisymą (atlyginimą), riboti, ganėtinai skiriasi, o duomenys apie įmones apskritai neprieinami;

10.  apgailestauja, kad, vadovaujantis Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva, įvykis apibrėžiamas kaip rimtas tik jeigu tampa mirties ar sunkaus sužalojimo priežastimi, visiškai neužsimenant apie pasekmes aplinkai; todėl pabrėžia, kad net jeigu įvykis netapo mirties ar sunkaus sužalojimo priežastimi, jo poveikis aplinkai gali būti rimtas dėl masto arba padarytos žalos, nes jo metu gali nukentėti, pvz., saugomos teritorijos, saugomos rūšys arba itin pažeidžiamos buveinės;

11.  apgailestauja, kad esama veiklos rūšių, potencialiai galinčių daryti neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir aplinkai – pvz., vamzdyninis pavojingųjų medžiagų transportas, kasyba ir invazinių svetimų rūšių diegimas – kurioms šiuo metu netaikomas griežtos atsakomybės reikalavimas; pažymi, kad, pirmiausia kalbant apie biologinę įvairovę, III priede išvardytos veiklos rūšys pakankamai neapima sektorių, potencialiai galinčių sukelti žalą;

12.  mano, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos 1 straipsnyje nurodyta atsakomybės už aplinkos apsaugą sistema turėtų būti išplėsta įtraukiant aplinkos būklės gerinimą ir ekologinį atkūrimą iki pirminės būklės, kai baigiama vykdyti profesinę veiklą – net kai žala aplinkai padaroma dėl veiklos ar išmetalų, kuriems buvo išduotas aiškus kompetentingų institucijų leidimas;

13.  pabrėžia, kad visos suinteresuotosios šalys yra informavusios apie problemas, kurių kyla reikalaujant griežtos subjektų atsakomybės už Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos III priede nurodytą pavojingą veiklą, kai ją vykdo atsakingųjų šalių teisių perėmėjai(9);

14.  primena patirtį įgyvendinant esamas finansinio užtikrinimo priemones: kaip buvo įsitikinta, jos pritrūko užtikrinant, kad subjektai pajėgtų veiksmingai padengti finansinius įsipareigojimus tais atvejais, kai jie atsakingi už žalą aplinkai, ir reiškia susirūpinimą dėl atvejų, kai subjektai neturėjo galimybės padengti žalos ištaisymo (atlyginimo) išlaidų;

15.  pabrėžia, kad tebesusiduriama su problemomis, kai direktyvą siekiama taikyti įvykus didelio masto avarijai, ypač kai neįmanoma nustatyti atsakingo teršėjo ir (arba) teršėjas tampa nemokus ar bankrutuoja;

16.  pažymi, kad atsakingiems subjektams tenkančios išlaidos už žalą aplinkai gali būti sumažintos panaudojant finansinio užtikrinimo priemones (apimančias draudimą ir tokias alternatyvias priemones, kaip banko garantijos, obligacijos, fondai ar vertybiniai popieriai); mano, kad nedidelę paklausą Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos finansinio užtikrinimo priemonių rinkoje lemia mažas atvejų, su kuriais susiduriama daugelyje valstybių narių, skaičius, nepakankamas kai kurių direktyvoje išdėstytų sampratų aiškumas ir tai, kad daugelyje valstybių narių – priklausomai nuo tokių priemonių rinkos brandos – draudimo modeliai, kaip matyti, apskritai formuojasi lėtai;

17.  pažymi, kad galimybę gerinti finansinio užtikrinimo priemonių teikimą varžo tai, kad ES disponuoja menkais duomenimis apie Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos taikymo atvejus ir prieštaringas šių duomenų pobūdis;

18.  ragina valstybes nares imtis priemonių, kad atitinkami ekonominiai ir finansiniai subjektai sparčiau vystytų finansinio užtikrinimo priemones ir rinkas, įskaitant finansinius mechanizmus nemokumo atveju, siekiant sudaryti subjektams galimybę naudotis finansinėmis garantijomis savo atsakomybei užtikrinti;

19.  atkreipia dėmesį į Komisijos galimybių studiją, susijusią su ES masto pramoninių nelaimių rizikos pasidalijimo priemonės samprata(10), ir pabrėžia, kad būtina atlikti tolesnę esminių teisinių ir finansinių klausimų analizę bei išsamesnę jų galimybių studiją;

20.  palankiai vertina tai, kad, kalbant apie Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos taikymą saugomų rūšių ir natūralių buveinių atžvilgiu, taikymo sritį yra išplėtusios pusė valstybių narių (Belgija, Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė);

21.  mano, jog viena iš daugybės nepakankamo Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos suderinimo priežasčių yra ir tai, kad nenumatytas standartinės administracinės pranešimo kompetentingoms institucijoms apie neišvengiamą žalos aplinkai grėsmę arba faktinę žalą aplinkai tvarkos taikymas; tačiau apgailestauja, kad nenustatyta pareiga skelbti tokius pranešimus arba informaciją apie tai, kaip buvo reaguota atitinkamais atvejais; pažymi, kad kai kurios valstybės narės yra įvardijusios šį trūkumą savo nacionalinės teisės aktuose ir, savo ruožtu, sukūrusios duomenų, susijusių su pranešimais, įvykiais ir atvejais, bazes; tačiau pažymi, kad skirtingų valstybių narių praktika labai skiriasi ir yra gana ribota;

22.  pabrėžia, kad taikant kompensavimo tvarką turi būti įmanoma tarpvalstybinius ieškinius nagrinėti veiksmingai, greitai, per deramą laiką ir nediskriminuojant ieškovų iš įvairių Europos ekonominės erdvės valstybių; rekomenduoja į ją įtraukti tiek pirminę, tiek antrinę žalą, padarytą visose nukentėjusiose zonose, nes tokie įvykiai paveikia didesnes teritorijas, o jų poveikis gali būti ilgalaikis; pabrėžia, kad ypač kaimyninės šalys, kurios nėra Europos ekonominės erdvės narės, turi paisyti tarptautinės teisės nuostatų, susijusių su aplinkos apsauga ir atsakomybe;

23.  pakartoja, kad pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos 4 straipsnio 5 dalį ši direktyva žalos aplinkai ar neišvengiamos tokios žalos grėsmės, kurią sukelia išplitusi tarša, atveju taikoma tik jei įmanoma nustatyti priežastinį šios žalos ir konkrečių subjektų veiklos ryšį; taip pat pakartoja, kad Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) dar savo 2013 m. ataskaitoje nustatė tvirtą priežastinį išmetamų dujų ir su klimato kaita bei aplinka susijusios žalos ryšį(11);

Pasiūlymai dėl geresnio Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos suderinimo

24.  ragina kuo greičiau peržiūrėti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą ir žalos aplinkai apibrėžtį, nustatytą direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, ypač atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su neigiamo poveikio saugomoms rūšims ir buveinėms nustatymu (I priedas), taip pat į žalos vandeniui ir žemei riziką, kad ji taptų pakankamai veiksminga, nuosekli ir suderinta bei nebūtų atsiliekama stebint sparčius pramoninės veiklos teršalų pokyčius;

25.  ragina Komisiją išaiškinti, apibrėžti ir išsamiai išdėstyti reikšmingumo ribos sampratą bei įvertinti diferencijuotas maksimalios atsakomybės ribas už įvairią veiklą, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva būtų taikoma standartizuotai ir vienodai visose valstybėse narėse;

26.  ragina Komisiją pateikti aiškų ir nuoseklų Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje nurodytos palankios apsaugos būklės geografinės aprėpties išaiškinimą (ES teritorija, nacionalinė teritorija, gamtos kraštovaizdžio zona); atsižvelgdamas į tai mano, kad, norint užtikrinti teisingą ir veiksmingą įgyvendinimą, būtina vadovautis konkrečiai vietai pritaikytu požiūriu;

27.  prašo Komisijos nustatyti, kokios taisyklės būtinos norint apibrėžti aiškų nepaneigiamą skirtumą tarp atvejų, kai taikoma Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva, ir atvejų, kai turėtų būti taikomi nacionaliniai standartai, jeigu jie griežtesni;

28.  pažymi, kad oro tarša kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai ir kad, pasak Eurostato, azoto dioksidų ir kietųjų dalelių tarša kelia rimtą pavojų sveikatai; atsižvelgdamas į tai ragina į 2 straipsnyje pateiktas žalos aplinkai ir gamtos ištekliaus apibrėžtis įtraukti ekosistemas; be to, ragina Komisiją svarstyti galimybę išplėsti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos taikymo sritį ir nustatyti atsakomybę už žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant žalą orui(12);

29.  ragina Komisiją nustatyti privalomas finansinio užtikrinimo priemones, pvz., privalomą atsakomybės už žalą aplinkai draudimą subjektams, ir parengti suderintą ES metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojamos maksimalios atsakomybės ribos, atsižvelgiant į kiekvienos veiklos ir ją supančios vietovės specifiką; be to, ragina Komisiją svarstyti galimybę įsteigti Europos aplinkos apsaugos nuo pramoninės veiklos daromos žalos fondą, kuris būtų reglamentuojamas pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą(13), nedarant poveikio principui „teršėjas moka“, kuriuo būtų naudojamasi kilus nemokumo pavojui ir tik tais atvejais, kai nepasiteisina finansinio užtikrinimo priemonių rinka; mano, kad tas pats turėtų būti taikoma didelio masto avarijų atvejais, kai neįmanoma atsekti už žalą atsakingo subjekto;

30.  ragina visus subjektus, kuriems vykdoma veikla naudinga, prisiimti atsakomybę ir už bet kokią žalą aplinkai ar taršą, padaromą (sukeliamą) vykdant šią veiklą;

31.  laikosi nuomonės, jog, turint galvoje pramoninio pobūdžio nelaimių svarbą ir galimą poveikį bei grėsmę žmonių sveikatai, gamtinei aplinkai ir turtui, būtina nustatyti papildomas apsaugos priemones, kad ES piliečiams būtų užtikrinta saugi ir patikima nelaimių prevencijos ir valdymo sistema, pagrįsta rizikos pasidalijimu, didesne pramonės subjektų atsakomybe ir principu „teršėjas moka“; ragina įvertinti, ar būtina į Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą įtraukti civilinės atsakomybės už žmonių sveikatai ir aplinkai padarytą žalą tvarką(14);

32.  ragina priimti antrinės atsakomybės tvarką, kuri būtų taikoma atsakingųjų šalių teisių perėmėjams;

33.  rekomenduoja galimybę reikalauti papildomos valstybės atsakomybės paversti privaloma tvarka, siekiant užtikrinti veiksmingą ir iniciatyvų teisės akto įgyvendinimą;

34.  taip pat ragina atsisakyti galimybių leisti pasinaudoti leidimu grindžiamu apsigynimu ir pažangiausiais metodais grindžiamu apsigynimu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, skatinti principą „teršėjas moka“ ir padidinti teisės akto veiksmingumą;

35.  ragina Komisiją nebedelsti ir pateikti pasiūlymą dėl Europos lygmens aplinkosauginių tikrinimų;

36.  mano, kad, peržiūrint Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą, prioritetas turėtų būti teikiamas griežtos atsakomybės už bet kokią žalą, neigiamai veikiančią aplinką, išplėtimui įtraukiant veiklą, kurios neapima III priedas, siekiant pagerinti teisės akto veiksmingumą įgyvendinant principą „teršėjas moka“ bei numatyti paskatą subjektams užtikrinti deramą savo veiklos rizikos valdymą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją sukurti pavojingą veiklą vykdančių subjektų registrą ir finansinės stebėsenos sistemą, siekiant užtikrinti subjektų mokumą;

37.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva būtų taikoma žalos aplinkai, kuri padaroma vykdant profesinę veiklą, atvejais, ir pasirūpinti griežta gamintojo atsakomybe;

38.  ragina sukurti Europos duomenų bazę Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos nuostatomis reglamentuojamiems žalos aplinkai atvejams, kuri būtų prieinama viešai ir remtųsi, pvz., Airijos pranešimo sistema – naudojantis ja apie žalos aplinkai atvejus galima pranešti internetu – siekiant užtikrinti didesnį pasitikėjimą Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos sistema ir geresnį įgyvendinimą; mano, kad naudojant tokią viešą duomenų bazę suinteresuotosios šalys, subjektai ir piliečiai būtų geriau informuoti apie galiojančią Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos sistemą ir jos taikymą bei taip prisidėtų prie geresnės žalos aplinkai prevencijos ir jos ištaisymo (atlyginimo);

39.  kad viešos su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos nuostatomis reglamentuojamais atvejais susijusios duomenų bazės būtų lengvai prieinamos ir veiksmingos, rekomenduoja jas kurti remiantis šiais kriterijais:

   jos turėtų būti prieinamos internetu, o papildoma informacija, susijusi su šiais atvejais, turėtų būti teikiama pateikus prašymą,
   kiekviena šalis turėtų turėti centralizuotą duomenų bazę, o ne atskiras duomenų bazes kiekvienam regionui,
   pranešimai apie naujus įvykius turėtų būti nedelsiant skelbiami internetu,
   kiekvienas duomenų bazėje registruotas atvejis turėtų apimti tokią informaciją, kaip teršėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), padarytos žalos pobūdis ir mastas, prevencijos ar žalos ištaisymo (atlyginimo) priemonės, kurių imtasi arba ketinama imtis, ir veiksmai, kurių ėmėsi valdžios institucijos ir (arba) kurių buvo imtasi kartu su jomis;

40.  prašo išplėsti III priede išvardytų pavojingos veiklos rūšių kategorijas įtraukiant visas aplinkai ir žmonių sveikatai potencialiai pavojingas veiklos rūšis;

41.  pabrėžia, jog svarbi žalos aplinkai prevencijos kultūra, sistemingai vykdant informavimo kampaniją, kurios metu valstybės narės užtikrintų, kad potencialūs teršėjai ir potencialūs nukentėjusieji būtų informuoti apie jiems gresiantį pavojų, apie galimybes apsidrausti arba kitas finansines ir teisines priemones, kuriomis jie būtų apsaugoti nuo šios rizikos, taip pat apie jų teikiamą naudą;

42.  mano, jog visi atvejai, kuriais įrodoma atsakomybė, ir išsami informacija apie paskirtas baudas turėtų būti viešinama, kad tikroji žalos aplinkai kaina būtų skaidriai paaiškinta visiems;

43.  siūlo sukurti kanalą, siekiant paskatinti aplinkos apsaugos NVO ir kitas suinteresuotųjų šalių organizacijas teikti pastabas ir kritiką;

44.  siūlo numatyti mokesčių lengvatas ar kitokias palankias priemones įmonėms, vykdančioms sėkmingą žalos aplinkai prevencijos veiklą;

45.  rekomenduoja kurti specialias nepriklausomas institucijas, kurioms būtų patikėti valdymo ir stebėsenos įgaliojimai, taip pat įgaliojimas taikyti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje numatytas sankcijas, įskaitant galimybę reikalauti finansinių garantijų iš potencialiai atsakingų šalių, atsižvelgiant į konkrečią atskiro potencialaus teršėjo padėtį, pvz., aplinkosaugos leidimų požiūriu;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad, vadovaujantis Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva, būtų deramai remiamos pastangos siekti ES Paukščių ir Buveinių direktyvų tikslų; yra tvirtai įsitikinęs, kad už aplinkosauginį tikrinimą atsakingos valdžios institucijos turi dalyvauti įgyvendinant ir vykdant atsakomybės už žalą aplinkai teisės nuostatas;

47.  ragina Komisiją pažangiau įgyvendinti savo mokymų Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos taikymo srityje programą valstybėse narėse ir kurti pagalbos tarnybas specialistams, kurios teiktų informaciją, pagalbą ir padėtų vertinti riziką ir žalą; be to, rekomenduoja priimti gaires, siekiant padėti valstybėms narėms teisingai perkelti teisės aktą į nacionalinę teisę

48.  pakartoja, kad, remiantis Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva, asmenys, nukentėję dėl žalos aplinkai, turi teisę prašyti kompetentingų institucijų imtis veiksmų; taip pat pažymi, kad, remiantis Sąjungos teisės nuostatomis, ES piliečiams turėtų būti užtikrinta galimybė veiksmingai ir laiku kreiptis į teismą (Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis, ES sutarties 6 straipsnis ir atitinkamos Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos nuostatos) ir kad išlaidas, patirtas dėl žalos aplinkai, turėtų padengti teršėjas (SESV 191 straipsnis); todėl ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl minimalių Orhuso konvencijos ramsčio, susijusio su teise kreiptis į teismą, įgyvendinimo standartų; prašo Komisijos įvertinti galimybę pradėti taikyti kolektyvinio teisių gynimo mechanizmus Sąjungos aplinkos teisės pažeidimo atvejais;

49.  ragina Komisiją peržiūrint Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą apsvarstyti, ar ji galėtų valstybėms narėms nustatyti pareigą kas dvejus metus pateikti direktyvos taikymo ataskaitas;

50.  mano, kad dar viena svarbi atgrasomoji priemonė siekiant apsisaugoti nuo žalos aplinkai yra baudžiamosios sankcijos, ir apgailestaudamas pažymi, kad neatnaujinta 2008 m. lapkričio 19 d. Direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę; ragina Komisiją nebedelsti ir imtis veiksmų, siekiant peržiūrėti šios direktyvos taikymo sritį, kad ji apimtų visus taikomus Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.
(2) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
(3) OL L 102, 2006 4 11, p. 15.
(4) OL L 140, 2009 6 5, p. 114.
(5) OL L 178, 2013 6 28, p. 66.
(6) PE 556.943.
(7) 2010 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas ERG ir kt., C-378/08, ECLI:EU:C:2010:126, 45 punktas. 2010 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas ERG ir kt., C-379/08 ir C-380/08, ECLI:EU:C:2010:127, 38 punktas. 2010 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Buzzi Unicem SpA ir kt., C-478/08 ir C-479/08, ECLI:EU:C:2010:129, 35 punktas.
(8) Remiantis Komisijos ataskaita (COM(2016)0204), 2007 m. balandžio mėn. – 2013 m. balandžio mėn. valstybės narės pranešė apie maždaug 1 245 patvirtintus žalos aplinkai atvejus, dėl kurių kilo būtinybė taikyti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą. Be to, remiantis ta pačia ataskaita, atvejų skaičius skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. Per 86 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešta, sudaro dviejų valstybių narių pranešimai (Vengrija: 563, Lenkija: 506), apie didžiąją dalį likusių atvejų pranešė šešios valstybės narės (Vokietija: 60, Graikija: 40, Italija: 17, Latvija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė: po 8). 11 valstybių narių pranešė, kad 2007 m. tokių atvejų nebuvo – galimai dėl to, kad juos nagrinėja remdamosi išimtinai savo nacionaline sistema.
(9) 2015 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ministero dell'Ambiente e della Tutela del Territorio e del Mare ir kt. prieš Fipa Group srl ir kt., C-534/13, ECLI:EU:C:2015:140.
(10) Study to explore the feasibility of creating a fund to cover environmental liability and losses occurring from industrial accidents („Studija, skirta analizuoti galimybę sukurti fondą, kurio lėšomis būtų padengiamos atsakomybės už žalą išlaidos ir nuostoliai, patirti kilus pramoninei avarijai“), galutinė ataskaita, Europos Komisijos Aplinkos GD, 2013 m. balandžio 17 d.
(11) IPCC, 2013 m. Climate Change 2013: The Physical Science Basis. Contribution of Working Group I to the Fifth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change („Klimato kaita 2013. Pagrindimas remiantis fizikos mokslu. I darbo grupės indėlis į penktąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą“) (Stocker, T. F. et al. Cambridge University Press, Cambridge, United Kingdom and New York, NY, USA, 1535 pp, doi:10.1017/CBO9781107415324).
(12) Ši galimybė buvo svarstoma 2014 m. vasario 19 d. Komisijos dokumente Study on ELD Effectiveness: Scope and Exceptions („Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos veiksmingumo tyrimas: taikymo sritis ir išimtys“), p. 84.
(13) Kalbant apie šią galimybę, žr. Komisijos 2013 m. balandžio 17 d. paskelbtą dokumentą „Studija, skirta analizuoti galimybę sukurti fondą, kurio lėšomis būtų padengiamos atsakomybės už žalą išlaidos ir nuostoliai, patirti kilus pramoninei avarijai“.
(14) Kaip jau numatyta Portugalijoje ir įvertinta 2013 m. gegužės 16 d. Komisijos atliktame tyrime Implementation challenges and obstacles of the Environmental Liability Directive (ELD) („Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimo iššūkiai ir kliūtys“), p. 75.


Paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ***I
PDF 321kWORD 54k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros pakeitimo vertybiniais popieriais taisyklės ir sukuriama paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais Europos sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (COM(2015)0472 – C8-0288/2015 – 2015/0226(COD))
P8_TA(2017)0415A8-0387/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0472),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0288/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 28 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0387/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. spalio 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012

P8_TC1-COD(2015)0226


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2402.)

(1) OL C 219, 2016 6 17, p. 2.
(2) OL C 82, 2016 3 3, p. 1.


Prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ***I
PDF 321kWORD 54k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (COM(2015)0473 – C8-0289/2015 – 2015/0225(COD))
P8_TA(2017)0416A8-0388/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0473),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0289/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 28 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0388/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. spalio 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms

P8_TC1-COD(2015)0225


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2401.)

(1) OL C 219, 2016 6 17, p. 2.
(2) OL C 82, 2016 3 3, p. 1.


Kova su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES
PDF 355kWORD 49k
2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (2017/2897(RSP))
P8_TA(2017)0417RC-B8-0576/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 19 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi 2009 m. gruodžio mėn., ir ypač į jos 20, 21, 23 ir 31 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. ataskaitą „Smurtas prieš moteris“(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(3), kurioje apibrėžiamas ir smerkiamas priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto Lyčių lygybės indekso ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos mėn. ES pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Estija, Bulgarija ir Austrija) deklaraciją dėl moterų ir vyrų lygybės,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. JT deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į vėlesnius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.), ir į konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos vėlesnius protokolus,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(4) (Nusikaltimų aukų teisių direktyva),

–  atsižvelgdamas į ETUC/ESRT, BUSINESSEUROPE, UEAPME ir CEEP pagrindų susitarimą dėl priekabiavimo ir smurto darbe (2007 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Tebesitęsianti moterų diskriminacija, priekabiavimas prie jų ir jų nelygybė. Lygybės įstaigų darbas formuojant naują Europos Komisijos lyčių lygybės strategiją“, paskelbtą 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo(5), ypač jos 2 ir 40 straipsnius, ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl priekabiavimo darbo vietoje(7), 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(8), 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(9), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros(10), 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(11) bei prie jos pridėtą 2013 m. lapkričio mėn. Europos pridėtinės vertės vertinimą ir 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(13), 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(14) ir 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl teisėtų informatorių, veikiančių viešojo intereso labui(15),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo mėn. išleistą Europos Parlamento nariams skirtą atmintinę „Jokio priekabiavimo darbo vietoje“ ir Parlamento administracijos veiksmų planą šiuo itin svarbiu klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį ir į 4 straipsnį,

A.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje pripažinta ES vertybė, kurią ji įsipareigojo įtraukti į visas savo veiklos sritis;

B.  kadangi Europos Sąjunga yra vertybių, grįstų demokratija, teisės viršenybe bei pagrindinėmis teisėmis, įtvirtintų pagrindiniuose ES principuose ir tiksluose ES sutarties pirmuosiuose straipsniuose, taip pat narystės Sąjungoje kriterijuose, bendrija;

C.  kadangi seksualinis priekabiavimas ES teisėje apibrėžiamas kaip elgesys, „kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, visų pirma kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka“(16);

D.  kadangi seksualinis priekabiavimas yra smurto prieš moteris ir mergaites forma ir kraštutinė vis dar išliekančios diskriminacijos dėl lyties forma; kadangi apie 90 proc. seksualinio priekabiavimo aukų yra moterys ir apie 10 proc. – vyrai; kadangi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ES mastu atlikto tyrimo „Smurtas prieš moteris“ duomenimis, trečdalis moterų būdamos suaugusios bent kartą yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą; kadangi ES beveik 55 proc. moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 32 proc. visų aukų ES nurodė, kad kaltininkas buvo viršininkas, kolega ar klientas; kadangi 75 proc. aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose profesijose ar vadovaujamose pareigose dirbančių moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 61 proc. paslaugų sektoriuje dirbančių moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą; kadangi 20 proc. jaunų moterų (18–29 metų amžiaus) 28 ES valstybėse narėse patyrė priekabiavimą kibernetinėje erdvėje; kadangi viena iš dešimties moterų yra patyrusi seksualinį priekabiavimą ar tapusi persekiojimo, naudojantis naujomis technologijomis, (angl. stalking) auka;

E.  kadangi apie seksualinio priekabiavimo ir patyčių atvejus valdžios institucijoms dažnai nepranešama dėl vis dar menko visuomenės sąmoningumo šiuo klausimu, nepakankamų paramos aukoms būdų ir supratimo, kad tai yra opus visuomeninis klausimas, nors esama oficialių procedūrų, skirtų šiai problemai darbo vietoje ir kitose srityse spręsti;

F.  kadangi seksualinis smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra sveikatos ir saugumo klausimas, todėl su jais turi būti nedelsiant kovojama ir jiems turi būti užkirstas kelias;

G.  kadangi diskriminacija dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, neįgalumo, amžiaus arba seksualinės orientacijos ES teisės aktais yra draudžiama;

H.  kadangi seksualinis smurtas ir priekabiavimas nesuderinami su lyčių lygybės principu ir vienodu požiūriu į žmogų ir yra diskriminacija dėl lyties, todėl yra draudžiami darbe, be kita ko, įdarbinimo, profesinio mokymo ir paaukštinimo tarnyboje atvejais;

I.  kadangi lyčių stereotipai, seksizmas, seksualinis priekabiavimas ir prievarta yra struktūrinė ir visoje Europoje bei pasaulyje plačiai paplitusi problema ir reiškinys, susijęs su įvairaus amžiaus, įvairų išsilavinimą, pajamas ar socialinę padėtį turinčiais nukentėjusiais ir nusikaltusiais asmenimis, ir kadangi nukentėjusieji patiria fizines, seksualines, emocines ir psichologines pasekmes; kadangi nelygus galios pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, lyčių stereotipai ir seksizmas, įskaitant prieš lytį nukreiptos neapykantos kalbas, tiek internetinėje, tiek neinternetinėje erdvėje yra pagrindinės visų formų smurto prieš moteris priežastys, lemia vyrų dominavimą moterų atžvilgiu, moterų diskriminavimą ir užkerta kelią visapusiškai moterų pažangai;

J.  kadangi Pekino veiksmų platformos nustatyta smurto prieš moteris apibrėžtis apima, be kita ko, fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, patiriamą visuomenėje, įskaitant žaginimą, seksualinį išnaudojimą, seksualinį priekabiavimą ir bauginimą darbe, mokymo įstaigose ir kitur(17);

K.  kadangi Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje smurtas dėl lyties apibrėžiamas kaip diskriminacijos rūšis ir aukos pagrindinių laisvių pažeidimas ir apima smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį smurtą (įskaitant išžaginimą, seksualinę prievartą ir seksualinį priekabiavimą), prekybą žmonėmis, vergiją ir įvairias žalingos praktikos formas, pavyzdžiui, priverstines santuokas, moterų lyties organų žalojimą ir vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės; kadangi moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, ir jų vaikams dėl didelės antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu, neretai reikia specialios paramos ir apsaugos(18);

L.  kadangi pagal ES teisės aktus reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad šalyje būtų lygybės užtikrinimo įstaiga, teikianti nepriklausomą pagalbą priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo aukoms, atliekanti nepriklausomus tyrimus, skelbianti nepriklausomas ataskaitas ir rengianti rekomendacijas užimtumo ir profesinio mokymo, galimybių gauti prekių ir paslaugų, jomis apsirūpinti ir savarankiškai dirbančiųjų klausimais;

M.  kadangi seksualinis priekabiavimas ir prievarta, daugiausia vyrų smurtas prieš moteris, yra struktūrinė ir visoje Europoje bei pasaulyje plačiai paplitusi problema ir reiškinys, susijęs su įvairaus amžiaus, įvairų išsilavinimą, pajamas ar socialinę padėtį turinčiais nukentėjusiais ir nusikaltusiais asmenimis, taip pat susijęs su mūsų visuomenei būdingu nelygiu moterų ir vyrų galios paskirstymu;

N.  kadangi už lyčių lygybę atsakingi visi visuomenės nariai ir norint ją pasiekti reikia užtikrinti, kad prie to aktyviai prisidėtų tiek moterys, tiek vyrai; kadangi valdžios institucijos turėtų įsipareigoti plėtoti vyrams ir jaunesnėms kartoms skirtas švietimo kampanijas, siekiant įtraukti vyrus ir berniukus, kaip partnerius, palaipsniui užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties, užtikrinti, kad jo nebebūtų, skatinti ir įgalinti moteris;

O.  kadangi moterys Europos Sąjungoje nevienodai saugomos nuo smurto dėl lyties, seksualinio priekabiavimo ir išnaudojimo – tai lemia skirtinga politika ir teisės aktai įvairiose valstybėse narėse; kadangi teismų sistemos neužtikrina pakankamos paramos moterims; kadangi smurtaujantis dėl lyties asmuo dažnai yra gerai aukai pažįstamas asmuo ir kadangi auka dažnai yra nuo jo priklausoma, todėl baimė pranešti apie smurtą būna dar didesnė;

P.  kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, tačiau tik 15 ją ratifikavo; kadangi ES prisijungimas prie šios konvencijos neatleidžia valstybių narių nuo konvencijos ratifikavimo nacionaliniu lygmeniu; kadangi Stambulo konvencijos 40 straipsnyje nustatyta, kad šalys privalo imtis būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad už bet kokios formos nepageidaujamus seksualinio pobūdžio žodinius, nežodinius ar fizinius veiksmus, kurių tikslas arba pasekmė yra asmens orumo pažeminimas, ypač jei sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka, būtų taikomos baudžiamosios ar kitos teisinės sankcijos;

Q.  kadangi neproporcingai daug moterų patiria smurtą ir priekabiavimą politiniame gyvenime; kadangi toks smurtas yra žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant pareigą užtikrinti laisvą moterų dalyvavimą politikoje, pažeidimas;

R.  kadangi seksualinis priekabiavimas apibrėžtas Reglamento, nustatančio pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas, 12a straipsnyje;

S.  kadangi seksualinis priekabiavimas ar seksistinis elgesys nėra nekenksmingas ir kadangi seksualinio priekabiavimo ar seksualinio smurto numenkinimas švelninančiais žodžiais rodo seksistines nuostatas prieš moteris ir vyrų ir moterų santykiuose siunčia valdžios ir galios signalus, kurie daro poveikį moters orumui, savarankiškumui ir laisvei;

T.  kadangi Parlamentas nustatė specialią sistemą ir vidaus taisykles, kad būtų sprendžiamos seksualinio priekabiavimo problemos Parlamente, konkrečiai – įsteigė patariamąjį komitetą, kuris nagrinėja akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundus dėl Parlamento narių priekabiavimo, ir Patariamasis komitetas dėl priekabiavimo ir jo prevencijos darbo vietoje vykdo ir kitas oficialias procedūras, susijusias su Parlamento darbuotojais, administracija ir frakcijomis, kad įvertintų įtariamo priekabiavimo atvejus ir užkirstų kelią seksualiniam priekabiavimui ir prievartai;

U.  kadangi politikams, kaip išrinktiems piliečių atstovams, tenka itin svarbi atsakomybė elgtis taip, kad jie būtų sektini prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu teigiami pavyzdžiai;

Visiškas netoleravimas ir kova su seksualiniu priekabiavimu ir seksualine prievarta ES

1.  griežtai smerkia visų formų seksualinį smurtą ir fizinį arba psichologinį priekabiavimą ir apgailestauja, kad jie yra pernelyg toleruojami, nors iš tiesų yra sistemingi pagrindinių teisių pažeidimai ir sunkūs nusikaltimai, už kuriuos būtina bausti; pabrėžia, kad būtina panaikinti nebaudžiamumą ir užtikrinti, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn;

2.  primygtina ragina veiksmingai įgyvendinti esamą teisinę sistemą, pagal kurią kovojama su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta, ir sykiu ragina ES valstybes nares ir viešąsias bei privačias įmones imtis tolesnių priemonių siekiant veiksmingai užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui darbe ir kitose vietose ir užtikrinti, kad jo nebebūtų; pabrėžia, kad turėtų būti laikomasi tam skirtų teisinių procedūrų, nustatytų siekiant išnagrinėti seksualinio priekabiavimo darbe atvejus;

3.  palankiai vertina iniciatyvas, tokias kaip judėjimas „#MeToo“, kurių tikslas – pranešti apie seksualinio priekabiavimo ir smurto prieš moteris atvejus; tvirtai remia visas moteris ir merginas, dalyvaujančias šioje kampanijoje, o ypač tas, kurios pranešė apie prieš jas smurtavusius asmenis;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares deramai stebėti, ar tinkamai įgyvendinamos ES direktyvos, kuriomis draudžiamas priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas, ir užtikrinti, kad visos ES valstybės narės gerintų lygybės įstaigų, kurios prižiūri, kad nebūtų diskriminacijos, žmogiškųjų išteklių pajėgumą ir užtikrintų, kad šioms įstaigoms būtų suteikti aiškūs įgaliojimai ir pakankami ištekliai, kad jos galėtų vykdyti veiklą trijose srityse: darbo pagal darbo sutartis, savarankiškos darbo ir galimybių gauti prekių ir paslaugų;

5.  ragina Komisiją įvertinti geriausios praktikos pavyzdžius kovojant su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje, jais keistis ir juos palyginti, taip pat informuoti apie šio vertinimo rezultatus, kiek tai susiję su veiksmingomis priemonėmis, kurių valstybės narės galėtų imtis, kad paskatintų įmones, socialinius partnerius ir organizacijas, dalyvaujančias profesiniame mokyme, išvengti bet kokios formos diskriminacijos dėl lyties, ypač priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo darbo vietoje;

6.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad vyrai įsipareigotų vykdyti pokyčius ir panaikinti visų formų priekabiavimą bei seksualinį smurtą šalinant aplinkybes ir struktūras, kurios, kad ir pasyviai, sudaro sąlygas elgesiui, kuris galėtų lemti tokius veiksmus, ir priešintis bet kokiam pažeidimui ar netinkamam elgesiui; ragina valstybes nares aktyviai įtraukti vyrus į informavimo didinimo ir prevencijos kampanijas;

7.  mano, kad svarbiausi kovos su seksualiniu priekabiavimu veiksmai apima nepranešimo ir socialinio stigmatizavimo problemų sprendimą, nustatant atskaitomybės darbo vietoje procedūras, aktyviai įtraukiant vyrus ir berniukus į prevencinę veiklą ir vykdant kovos su naujomis smurto formomis, pvz., smurto kibernetinėje erdvėje, veiksmus;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad moterų patiriamas priekabiavimas internete ir socialinėje žiniasklaidoje nuo nepageidaujamų kontaktų, internetinių provokacijų ir priekabiavimo elektroninėje erdvėje iki seksualinio priekabiavimo ir grasinimų išžaginti yra plačiai paplitęs mūsų visuomenėje, dėl to taip pat atsiranda naujų formų smurtas prieš moteris ir mergaites, pvz., patyčios elektroninėje erdvėje, priekabiavimas elektroninėje erdvėje, žeminančių vaizdų naudojimas internete, privačių nuotraukų ir vaizdo įrašų platinimas socialinės žiniasklaidos tinkluose negavus su jais susijusių asmenų leidimo;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad finansavimo mechanizmai, skirti kovos su smurtu prieš moteris programoms, galėtų būti naudojami siekiant didinti informuotumą ir remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios sprendžia smurto prieš moteris, įskaitant seksualinį priekabiavimą, problemas;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Stambulo konvencijos ratifikavimą; ragina valstybes nares visiškai ją įgyvendinti, be kita ko, sukuriant klasifikuotų duomenų rinkimo sistemą, kurioje duomenys būtų suskirstyti pagal kaltininkų amžių ir lytį, taip pat pagal kaltininko ir aukos santykį, ir kuri apimtų seksualinį priekabiavimą;

11.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ir su lytimi susijusiu smurtu; pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl išsamios ES kovos su visų formų smurtu dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir seksualinę prievartą prieš moteris ir merginas, strategijos;

12.  prašo Tarybos pradėti taikyti nuostatą dėl pereigos priimant vienbalsį sprendimą, siekiant užtikrinti, kad smurtas prieš moteris ir mergaites (ir kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nusikaltimams;

13.  ragina labiau įtraukti moteris į sprendimų priėmimo procesus, profesines sąjungas ir aukštesnių pareigų kategorijas tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus organizacijose; ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su NVO, socialiniais partneriais ir lygybės įstaigomis, reikšmingai suaktyvinti informuotumo didinimo priemones, susijusias su seksualinio priekabiavimo ir su lytimi susijusios diskriminacijos aukų teisėmis; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog valstybės narės, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos skubiai didintų informuotumą apie seksualinį priekabiavimą, skatintų moteris nedelsiant pranešti apie incidentus ir jas remtų;

14.  pabrėžia specialių mokymų ir informuotumo didinimo kampanijų, susijusių su esamomis oficialiomis pranešimo apie seksualinį priekabiavimą darbo vietoje procedūromis ir aukų teisėmis, svarbą, nes taip sutvirtinamas orumo darbe principas ir skatinama, kad visiškas priekabiavimo netoleravimas taptų norma;

Seksualinis priekabiavimas parlamentuose, įskaitant Europos Parlamentą

15.  griežtai smerkia žiniasklaidoje atskleistus seksualinio priekabiavimo atvejus ir išreiškia tvirtą paramą seksualinio priekabiavimo ir prievartos aukoms; pabrėžia, jog tam, kad ES institucijos būtų rimtai vertinamos, būtina, kad jos tvirtai priešintųsi bet kokios formos diskriminacijai dėl lyties ar bet kokiems lyčių lygybei trukdantiems veiksmams;

16.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. balandžio 14 d. Biuro sprendimu Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, į kurias įtraukta nuostata sukurti specialius organus, pavyzdžiui patariamąjį komitetą, kuris nagrinėtų akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir Europos Parlamento narių tarpusavio skundus dėl priekabiavimo ir vykdytų jo prevenciją darbo vietoje, taip pat ankstesnį EP darbuotojams skirtą patariamąjį komitetą, kuris nagrinėtų skundus dėl priekabiavimo ir vykdytų jo prevenciją darbo vietoje; džiaugdamasis pažymi, kad pradėta taikyti konfidencialaus pranešimo sistemą ir vykdyti informuotumo didinimo kampaniją siekiant kovoti su seksualiniu priekabiavimu Parlamente; atkreipia dėmesį į tai, kad kitos ES institucijos sukūrė panašius organus;

17.  ragina Europos Parlamento Pirmininką ir Parlamento administraciją:

   užtikrinant aukų privatumą skubiai ir išsamiai išnagrinėti naujausius žiniasklaidos pranešimus apie seksualinį priekabiavimą ir prievartą Europos Parlamente, pasidalinti šio tyrimo rezultatais su valstybėmis narėmis ir pasiūlyti tinkamų priemonių, kuriomis būtų užkirstas keliams naujiems atvejams;
   įvertinti ir, jei reikia, peržiūrėti kompetentingų įstaigų sudėtis siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir lyčių pusiausvyrą, taip pat toliau stiprinti ir skatinti jo patariamojo komiteto, nagrinėjančio skundus dėl priekabiavimo atvejų tarp akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir Parlamento narių, ir Parlamento darbuotojams skirto Darbuotojų patariamojo komiteto dėl priekabiavimo prevencijos veiklą, kartu pripažįstant svarbų jų darbą;
   persvarstyti jo taisykles, siekiant į visus patariamuosius komitetus priekabiavimo prevencijos klausimais taip pat įtraukti stažuotojus ir didinti suinteresuotumą stiprinti jų pozityvias priemones, taip pat vengti šių svarbių komitetų struktūrų narių interesų konfliktų; tirti oficialius atvejus, išlaikyti konfidencialų bylų registrą ir imtis geriausių priemonių siekiant institucijoje užtikrinti visišką nepakantumą visais lygmenimis;
   sukurti nepriklausomų ekspertų grupę, kuriai būtų suteikti įgaliojimai ištirti priekabiavimo ir seksualinės prievartos padėtį Parlamente ir kuri įvertintų esamą Parlamento patariamąjį komitetą, nagrinėjantį skundus dėl seksualinio priekabiavimo atvejų tarp akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir Parlamento narių, ir Parlamento darbuotojams skirtą Darbuotojų patariamąjį komitetą dėl priekabiavimo prevencijos, ir pasiūlytų tinkamus pakeitimus;
   visapusiškai palaikyti aukas, kurių atžvilgiu Parlamente ir (arba) vietinėje policijoje vykdomos procedūros; prireikus, inicijuoti taikyti skubios apsaugos priemones ir visapusiškai įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, užtikrinant, kad atvejai būtų visapusiškai ištirti ir būtų taikomos drausminės priemonės;
   užtikrinti griežto ir veiksmingo kovos su seksualiniu priekabiavimu veiksmų plano įgyvendinimą siekiant užtikrinti prevenciją ir remti visų darbuotojų ir Parlamento narių privalomus mokymus pagarbos ir orumo darbe klausimais, taip užtikrinant, jog visiško nepakantumo požiūris taptų norma; visapusiškai dalyvauti informavimo kampanijose įtraukiant visus EP narius ir administracijos tarnybas, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms grupėms, pvz., stažuotojams, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams ir sutartininkams;
   įsteigti institucinį konfidencialių patarėjų tinklą, kuris būtų pritaikytas prie Europos Parlamento struktūrų, siekiant, prireikus, teikti paramą ir konsultacijas aukoms ir kalbėti jų vardu, kaip tai daroma Komisijos personalo atveju;

18.  ragina visus kolegas paremti nukentėjusiuosius ir padrąsinti juos viešai pasisakyti bei pranešti apie seksualinio priekabiavimo atvejus naudojantis oficialiomis Parlamento administracijos ir (arba) policijos procedūromis;

19.  yra pasiryžęs priimti vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus, siekiant apsaugoti informatorių teises ir interesus ir užtikrinti tinkamas teisių gynimo priemones, jeigu su jais nėra tinkamai ir teisingai elgiamasi jų atliekamo informavimo apie pažeidimus atžvilgiu;

20.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pernelyg dažnai EP narių padėjėjai (akredituoti padėjėjai) bijo viešai pasisakyti apie seksualinio priekabiavimo atvejus, nes vadinamoji pasitikėjimo praradimo sąlyga akredituotų padėjėjų statute reiškia, kad jie gali būti atleisti iš anksto neįspėjus; ragina užtikrinti, kad, siekiant nešališko sprendimo, atleidimo procedūrose kartu su administracijos atstovais dalyvautų nepriklausomi ekspertai;

21.  rekomenduoja užtikrinti, kad Europos ombudsmenas kartą per metus Parlamento Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupei teiktų duomenis apie skundus dėl netinkamo administravimo, susijusio su lyčių lygybe Parlamente, deramai atsižvelgiant į Europos Parlamento sprendimą dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų;

22.  ragina valstybes nares ištirti padėtį, susijusią su seksualiniu priekabiavimu ir seksualine prievarta jų nacionaliniuose parlamentuose, aktyviai imtis priemonių siekiant kovoti su juo savo nacionaliniuose parlamentuose ir tinkamai įgyvendinti ir vykdyti pagarbos išrinktiems nariams bei darbuotojams ir jų orumo užtikrinimo darbe politiką; ragina stebėti šios politikos įgyvendinimą;

23.  ragina valstybes nares remti ir apsaugoti parlamentų narius, bendraujančius su visuomene, ypač patiriančius seksualinę prievartą ir grasinimus dėl lyties, taip pat internetu;

24.  ragina organizuoti keitimąsi gerąja patirtimi visais lygmenimis su kitomis institucijomis ir organizacijomis, kaip antai, JT Moterys, Europos Taryba, ES institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, dalyvaujančiais lyčių lygybės skatinimo veikloje;

25.  ragina visus politikus parlamentuose ir už jų ribų imtis atsakingo vaidmens ir rodyti pavyzdį seksualinio priekabiavimo prevencijos ir kovos su juo srityje;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/violence-against-women-eu-wide-survey-main-results-report
(2) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(3) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(4) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(5) https://rm.coe.int/168008482e
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329.
(7) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 138.
(8) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53.
(9) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(10) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 102.
(11) OL C 285, 2017 8 29, p. 2.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0451.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.
(14) OL C 316, 2016 8 30, p. 2.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402.
(16) http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/your_rights/final_harassement_en.pdf
(17) http://www.un.org/womenwatch/daw/beijing/platform/violence.htm
(18) Žr. Nusikaltimų aukų teisių direktyvos 17 konstatuojamąją dalį.


Euro zonos ekonominė politika
PDF 451kWORD 58k
2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl euro zonos ekonominės politikos (2017/2114(INI))
P8_TA(2017)0418A8-0310/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir į 136 straipsnį bei protokolus Nr. 1 ir Nr. 2,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą dėl 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (COM(2017)0500),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2017 m. metinė augimo apžvalga“(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 22 d. Komisijos komunikatą „2017 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai“ (COM(2017)0090),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2017 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2016)0725), į Komisijos ataskaitą „2017 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2016)0728) ir į Komisijos ir Tarybos ataskaitą „2017 m. bendros užimtumo ataskaitos projektas“ (COM(2016)0729) bei į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2015)0692),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „Palanki euro zonos fiskalinės politikos kryptis“ (COM(2016)0727),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Europos fiskalinės valdybos ataskaitą dėl galimų euro zonai tinkamų fiskalinės politikos krypčių,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio mėn. Europos Centrinio Banko specialųjį leidinį Nr. 182 dėl euro zonos fiskalinės krypties,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 23 d. Tarybos išvadas dėl nuodugnių apžvalgų ir 2016 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl dviem valstybėms taikytų perviršinio deficito procedūrų užbaigimo ir ekonominės ir fiskalinės politikos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės mėn. Komisijos paskelbtą 2017 m. pavasario Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Eurostato išsamius duomenų rinkinius apie realųjį BVP vienam gyventojui, augimo tempą ir bendras sumas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. EBPO statistiką apie bendras mokestines pajamas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus klimato konferencijoje priimtą COP 21 susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(9),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0310/2017),

A.  kadangi, kaip teigiama Komisijos prognozėse, BVP augimo lygis 2016 m. euro zonoje buvo 1,8 % ir numatoma, kad jis išliks pastovus – 1,7 % 2017 m. ir 1,9 % visoje ES, t. y. pralenks prieškrizinį lygį, nors vis dar išliks nepakankamas ir bus dideli augimo lygių skirtumai tarp ES šalių; kadangi per pastaruosius keletą metų privačiojo sektoriaus vartojimas buvo pagrindinis augimo veiksnys, nors šiais metais jis galbūt smarkiai nedidės, nes laikinai padidėjo vartotojų kainų infliacija, tačiau tikimasi, kad vidaus paklausa paskatins ekonomiką augti per vidutinės trukmės laikotarpį; kadangi augimas ES tebėra pernelyg lėtas, kad galėtų būtų kuriamos naujos darbo vietos valstybėse narėse, ir gerokai lėtesnis nei numatomas viso pasaulio ekonomikos augimas;

B.  kadangi euro zonos ir 28 narių ES nedarbo lygis 2017 m. balandžio mėn. buvo atitinkamai 9,3 % ir 7,8 % – tai žemiausias lygis nuo 2009 m. kovo mėn. ir 2008 m. gruodžio mėn.; tačiau jis vis tiek didesnis už prieš krizę buvusį lygį; kadangi nedarbo lygis vis dar labai skiriasi visoje ES – jis įvairuoja nuo 3,2 % iki 23,2 %; kadangi euro zonos ir ES 28 jaunimo nedarbo lygis 2017 m. balandžio mėn. vis dar buvo aukštas, konkrečiai – 18,7 % ir 16,7 %;

C.  kadangi numatoma, kad 2018 m. bendras valdžios sektoriaus deficitas euro zonoje bus 1,4 %, nors rezultatai atskirose valstybėse narėse tikriausiai bus nevienodi; kadangi prognozuojama, kad bendras valstybės skolos ir BVP santykis euro zonoje 2017 m. bus 90,3 %, o 2018 m. – 89,0 %;

D.  kadangi bendras ekonomikos augimas vis dar trapus ir euro zonos ekonomika susiduria su padidėjusiu netikrumu ir dideliais vidiniais ir išoriniais politiniais iššūkiais;

E.  kadangi ES pernelyg mažas produktyvumas ir konkurencingumas pasaulyje reikalauja valstybėse narėse imtis socialiniu požiūriu subalansuotų struktūrinių reformų, investicijų ir nuolatinių pastangų fiskalinėje srityje, siekiant užtikrinti tvarų ir įtraukų augimą ir užimtumą ir pasiekti didesnę konvergenciją su kitomis pasaulio šalimis ir ES viduje;

F.  kadangi 2016 m. užimtumo lygis euro zonoje išaugo 1,4 %; kadangi 2017 m. kovo mėn. nedarbo lygis buvo 9,5 %, t. y. sumažėjo, palyginti su 10,2 % 2016 m. kovo mėn.; kadangi, nepaisant pastarojo meto teigiamų pokyčių, nedarbo lygis vis dar nesumažėjo iki prieškrizinio lygio;

G.  kadangi 2016 m. užimtumo lygis 28 ES valstybėse narėse išaugo 1,2 %, o pirmąjį 2017 m. ketvirtį dirbo 234,2 mln. žmonių (daugiau nei kada nors anksčiau)(11); kadangi vis dėlto didelis augant ekonomikai sukurtų darbo vietų skaičius neatspindi tam tikrų problemų, pvz., nepasiekto ankstesnio lygio išdirbtų valandų skaičiaus ir nedidelio produktyvumo augimo; kadangi, jei taip toliau tęsis, šie veiksniai gali daryti papildomą neigiamą poveikį ilgalaikio ekonomikos augimo aspektams ir socialinei sanglaudai ES(12);

H.  kadangi moterų užimtumo lygis paprastai yra mažesnis nei vyrų: 20–64 m. amžiaus vyrų užimtumo lygis 28 ES valstybėse narėse 2015 m. buvo 75,9 %, palyginti su moterų užimtumo lygiu, kuris buvo 64,3 %;

I.  kadangi 2017 m. kovo mėn. jaunimo nedarbo lygis euro zonoje buvo 19,4 %, palyginti su 21,3 % 2016 m. kovo mėn.; kadangi jaunimo nedarbas tebėra nepriimtinai didelis; kadangi 2015 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių (NEET) dalis tebebuvo didelė ir sudarė 14,8 % 15–29 m. amžiaus asmenų, t. y. 14 mln. žmonių; kadangi apskaičiuota, kad nedirbantis ir nesimokantis jaunimas Sąjungai kainuoja 153 mlrd. EUR (1,21 % BVP) per metus – šią sumą sudaro pašalpos ir negautos pajamos bei mokesčiai(13), o visos numatytosios Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo euro zonoje išlaidos sudarytų 21 mlrd. EUR per metus arba 0,22 % BVP; kadangi šiuo metu Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirta 1 mlrd. EUR suma, su kuria drauge 2017–2020 m. laikotarpiu turi būti skirta 1 mlrd. EUR suma iš Europos socialinio fondo;

J.  kadangi ilgalaikio nedarbo lygis ES 28 sumažėjo nuo 5 % 2014 m. iki 4 % 2016 m., bet vis dar kelia susirūpinimą, nes sudaro beveik pusę viso nedarbo; labai susirūpinęs pažymi, kad itin ilgalaikio nedarbo lygis (2,5 % 2016 m.) vis dar 1 % viršija 2008 m. lygį; kadangi vis dar esama didelių valstybių narių skirtumų;

K.  kadangi daugelyje valstybių narių toliau mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir darbo jėga (visų pirma dėl mažo gimstamumo); kadangi moterų įsidarbinimo galimybės ir tolesnis migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atvykimas yra galimybės valstybėms narėms spręsti šį klausimą ir stiprinti ES darbo jėgą;

L.  kadangi vienas iš penkių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra bent dvidešimčia milijonų sumažinti žmonių, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį arba kuriems jie gresia, skaičių; kadangi skurdo mažėja – 2015 m. 4,8 mln. mažiau asmenų, palyginti su 2012 m., grėsė skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi šis 2015 m. skaičius vis dar yra 1,6 mln. didesnis nei 2008 m. skaičius; kadangi 2012 m. Europos Sąjungoje 32,2 mln. neįgaliųjų grėsė skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi 2013 m. 28 ES valstybėse narėse 26,5 mln. vaikų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis; kadangi skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis vis dar nepriimtinai aukštas – 23,7 % ir kai kuriose valstybėse narėse šie skaičiai ir toliau yra itin dideli; be to, kadangi energijos nepriteklius tebėra toks didelis, kad jį patiriantys 11 % ES gyventojų patenka į uždarą ekonominių sunkumų ratą;

M.  kadangi darbo rinkos sąlygos ir veiklos rezultatai rodo, jog esama esminių valstybių narių skirtumų, nors jie ir mažėja;

N.  kadangi vykstant skaitmeninei darbo rinkos revoliucijai vis labiau plinta naujos užimtumo ir darbo formos;

1.  palankiai vertina pagerėjusius Europos ekonomikos rezultatus, pasireiškiančius vis platesniu mastu, prie kurių prisideda vidutiniškas BVP augimas, viršijantis prieškrizinį lygį, ir mažėjantis, nors vis dar didelis, nedarbo lygis; mano, kad šią teigiamą tendenciją lėmė pastaruosius keletą metų vykdyta politika; atkreipia dėmesį į tai, kad nedidelis atsigavimas vis dar trapus ir nevienodas ES visuomenėje ir regionuose, o BVP vienam gyventojui augimas yra artimas stagnacijai; apgailestauja dėl to, kad ekonomikos vystymąsi ir toliau apsunkina krizės padariniai; pažymi, kad nepaisant esminės pažangos daugelio valstybių narių skolos tebeviršija Stabilumo ir augimo pakte nurodytą ribą;

2.  susirūpinęs pažymi, kad BVP ir produktyvumo augimo rodikliai tebėra mažesni, nei galėtų būti, ir pabrėžia, kad todėl nereikėtų manyti, kad viskas jau padaryta, ir kad šiam nedideliam atsigavimui užtikrinti reikalingos nenuilstamos pastangos, jeigu norima užtikrinti didesnį atsparumą ir vidutinės trukmės bei ilgojo laikotarpio tvarumą, užtikrinant didesnį augimą ir užimtumą;

3.  pažymi, kad Europos uostai neišnaudoja ekonominio potencialo, nes ekonomikos augimas ir užimtumas didėja netolygiai; pabrėžia, kad taip yra dėl nevienodų valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų; pabrėžia, kad socialiniu požiūriu subalansuotų struktūrinių reformų įgyvendinimas ir didesnės privačiojo sektoriaus ir viešosios investicijos valstybėse narėse ir ES lygmeniu gali augimą padidinti mažiausiai 1 %; primena, kad ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimas siekiant prisidėti prie konvergencijos ir stabilumo ES užtikrinimo turėtų likti pagrindinis Europos semestro prioritetas;

4.  laikosi nuomonės, kad reikėtų užtikrinti didesnę konvergenciją ir bendrą konkurencingumą, kad būtų galima užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą ES ir euro zonoje ilguoju laikotarpiu; mano, kad esami ekonomikos ir užimtumo rodikliai nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti tvarų ir įtraukų augimą;

5.  mano, kad, norint tai pasiekti, ekonomikos augimui būtinos struktūrinės sąlygos turi būti pagerintos; laikosi nuomonės, kad galimas visų valstybių narių augimas ilguoju laikotarpiu turėtų padidėti bent 3 %; siekiant tai užtikrinti, būtina daugiau dėmesio skirti ekonominei konvergencijai, o nustačius aiškias gaires, kaip padidinti galimą valstybių narių augimą, galėtų būti suteiktos reikiamos nuorodos, kokių politikos veiksmų reikia imtis; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant reguliarų tokių gairių procesą turėtų būti atsižvelgta į atskirus struktūrinius privalumus ir trūkumus valstybėse narėse ir siekiama įtraukaus ir tvaraus augimo; jos turėtų apimti tokias sritis kaip skaitmeninė ekonomika, paslaugų sektorius, energijos rinka, taip pat viešųjų paslaugų kokybę, investicijų sąlygas, švietimo sistemų įtraukumą ir parengtumą;

6.  pabrėžia, kad tai papildytų jau dedamas pastangas gerinti nacionalinių biudžetų valdymą ir kokybę, paskatinant augimo veiksnius pagal Sąjungos fiskalines taisykles ir visapusiškai paisant esamų jų lankstumo nuostatų;

Struktūrinė politika

7.  mano, kad, siekiant išspręsti netolygaus augimo ir užimtumo padėties euro zonoje problemą, reikalingas geresnis ekonominės politikos koordinavimas, visų pirma didesnė ir nuosekli valstybių atsakomybė už konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir patikimas jų įgyvendinimas, drauge siekiant skatinti didesnę konvergenciją, be kita ko, geriau įgyvendinant ir vykdant ES teisės aktus; pabrėžia, kad vykdant reformas reikia tinkamai atsižvelgti į specifinę kiekvienos valstybės narės padėtį ir iššūkius; ragina Komisiją užtikrinti, kad struktūrinės reformos ir ES išlaidos derėtų tarpusavyje; į tai atsižvelgdamas taip pat primena, kad svarbi techninė pagalba, siekiant padėti valstybėms narėms stiprinti pajėgumus, ir kad labiau suderintas partnerystės principu grindžiamas požiūris galėtų užtikrinti didesnę atskaitomybę ir atsakomybę už konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus;

8.   pažymi, kad euro zonos šalyse jaunimo nedarbas tebėra labai didelis, ir pabrėžia, kad pernelyg didelis nuolatinis jaunimo nedarbas kelia ilgalaikę struktūrinę riziką; pritaria nuomonei, kad prioritetas, kurio reikia skubiai imtis, tebėra krizės padarinių įveikimas, pradedant ilgalaikiu nedarbu, užimtumu, kuriam esant nevisapusiškai išnaudojami įgūdžiai ir gebėjimai, ir senėjančia visuomene, o baigiant dideliu privačiojo sektoriaus ir valstybės įsiskolinimu – tam reikia įgyvendinti tvarias ir įtraukias reformas;

9.  laikosi nuomonės, kad krizės padariniai, tokie kaip didelis įsiskolinimas ir bedarbystė kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, ir toliau trukdo tvariam augimui ir kelia galimą regresijos riziką; ragina valstybes nares mažinti pernelyg didelį įsiskolinimą; šiuo klausimu reiškia susirūpinimą dėl nuolat didelio neveiksnių paskolų lygio, kuris kai kuriose valstybėse narėse gali turėti didelį neigiamą poveikį, plintantį iš vienos valstybės narės į kitą, iš vieno banko į kitą ir iš vienos šalies į kitą, taigi, kelia riziką finansiniam stabilumui Europoje; pažymi, kad finansų sektoriaus kapitalo rezervai padidinti, tačiau problemų kelia mažas pelningumas, prie kurio prisideda aukštas neveiksnių paskolų lygis; yra įsitikinęs, kad ES strategija, siekiant įveikti neveiksnių paskolų problemą, galėtų būti išsamesnis sprendimas, apimantis vienas kitą papildančius politikos veiksmus nacionaliniu lygmeniu ir prireikus Europos lygmeniu;

10.  mano, kad, siekiant euro zonoje padidinti produktyvumą, kainų ir su kainomis nesusijusį konkurencingumą, investicijas ir užimtumą, reikalingos reformos ir iniciatyvos, kurių tikslas – gerinti verslo aplinką; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, nes tai – pagrindinis veiksnys, skatinantis įmones kurti inovacijas ir plėstis; pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbios į ateitį nukreiptos reformos, atitinkančios pasiūlą ir paklausą;

11.  mano, kad gerai veikiančios ir produktyvios darbo rinkos drauge su tinkamo lygio socialine apsauga ir dialogu padeda didinti užimtumą ir užtikrinti tvarų augimą; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti aukštus užimtumo rodiklius, kai jie jau pasiekti; pažymi, kad įgūdžių stoka, senėjanti visuomenė ir daug kitų iššūkių taip pat trikdo tolesnį užimtumo augimą ir trukdo mažinti bedarbystę visose valstybėse narėse;

12.  pabrėžia, kad labai svarbūs atsakingai daromi ir augimą skatinantys atlyginimų pokyčiai, užtikrinantys gerą pragyvenimo lygį ir atitinkantys produktyvumo reikalavimus, susijusius su konkurencingumu; pažymi, kad prognozuojamas palyginti nedidelis atlyginimų augimas; mano, kad produktyvumo augimas turėtų būti prioritetinis struktūrinių reformų tikslas; pritaria Komisijai, kad yra galimybių didinti atlyginimus – tai galėtų turėti susijusį teigiamą poveikį bendram vartojimui;

13.  pabrėžia, kad mokesčiai taip pat turėtų padėti skatinti konkurencingumą, investicijas ir darbo vietų kūrimą; ragina atlikti mokesčių reformas, siekiant gerinti mokesčių surinkimą, neleisti išvengti mokesčių, jų slėpti ir agresyviai jų planuoti, taip pat panaikinti didelę mokesčių naštą, Europoje užkraunamą dirbantiesiems, sykiu užtikrinant socialinės apsaugos sistemų tvarumą; mano, kad sumažinus mokesčių naštą, užkraunamą dirbantiesiems, padidėtų užimtumas ir būtų paskatintas augimas; pabrėžia, kad mokesčių paskatos, kai įmanoma jas taikyti, be kita ko, mažesni mokesčiai, gali didinti vidaus paklausą, socialinį saugumą, investicijų ir darbo jėgos srautą;

Investicijos

14.  sutinka su nuomone, kad ekonomikos pakilimą, o ypač inovacijas, reikia remti viešosiomis ir privačiojo sektoriaus investicijomis, ir pažymi, kad euro zonoje vis dar esama investicijų deficito; palankiai vertina tai, kad kai kurių valstybių narių investicijos jau viršija prieškrizinį lygį, ir apgailestauja, kad kitose valstybėse narėse investuojama vis dar nepakankamai arba nepakankamai sparčiai; pabrėžia, kad, siekiant panaikinti nuo krizės pradžios susikaupusį investicijų deficitą, reikalingos ir papildomos priemonės;

15.  mano, kad reformos, kuriomis būtų šalinamos kliūtys viešosioms ir privačiojo sektoriaus investicijoms, suteiktų galimybes nedelsiant teikti paramą ekonominei veiklai ir sykiu padėtų sudaryti sąlygas ilgalaikiam tvariam augimui; pažymi, kad investicijos į švietimą, inovacijas ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą padėtų lengviau pereiti prie žinių ekonomikos; be to, pabrėžia, kad išbaigta kapitalo rinkų sąjunga yra esminis veiksnys siekiant pritraukti ir didinti investicijas ir gerinti augimo ir darbo vietų kūrimo finansavimą;

16.  mano, kad moksliniai tyrimai, technologijos ir švietimas yra nepaprastai svarbūs ilgalaikiam ekonominiam euro zonos vystymuisi; pabrėžia, kad valstybių narių investicijos į šias sritis labai skiriasi, ir pažymi, kad investicijos padėtų plėtoti inovacijas ir padėtų lengviau pereiti prie žinių ekonomikos, laikantis strategijos „Europa 2020“;

17.  palankiai vertina tai, kad laiku pasiektas susitarimas dėl persvarstyto Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) padės pagerinti šios priemonės efektyvumą ir panaikinti jos įgyvendinimo trūkumus, nes bus lengviau finansuoti daugiau didelį potencialą turinčių projektų, užtikrinama, kad būtų griežtai paisoma papildomumo principo, padidinta geografinė aprėptis ir lėšų įsisavinimas, remiamos investicijos, kurios kitu atveju nebūtų daromos;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) tikslai skiriasi nuo ESIF, todėl ESI fondai ir toliau tebėra svarbūs, įskaitant paramą tvarioms struktūrinėms reformoms;

19.  pabrėžia, kad visapusiškai veikianti kapitalo rinkų sąjunga, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, suteikia MVĮ naują finansavimą, papildantį bankų sektoriaus teikiamą finansavimą; pabrėžia, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas, ir todėl mano, kad jų galimybių gauti finansavimą didinimas ir verslo netikrumo, susijusio su jų veikla, mažinimas turėtų būti vienas pagrindinių prioritetų, siekiant gerinti konkurencingumą euro zonoje; pabrėžia, kad reikia mažinti biurokratiją, supaprastinti valdžios sektoriaus paslaugas ir padaryti jas efektyvesnes;

Fiskalinė politika

20.  mano, kad rizikos ribojimu grindžiama ir įžvalgi fiskalinė politika atlieka esminį vaidmenį užtikrinant euro zonos ir visos Sąjungos stabilumą; pabrėžia, kad tvirtas fiskalinės politikos koordinavimas, tinkamas Sąjungos taisyklių įgyvendinimas ir jų laikymasis, įskaitant visapusišką esamų lankstumo nuostatų paisymą, šioje srityje yra teisiškai privalomas ir itin svarbus tinkamam ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimui;

21.  džiaugiasi, kad, regis, viešųjų finansų padėtis gerėja, nes numatoma, kad deficitai euro zonoje mažės; vis dėlto reikia ir toliau dėti pastangas mažinti skolų naštą, sykiu skatinant ekonomikos augimą, kad valstybės narės nebūtų pažeidžiamos, jeigu įvyktų išoriniai sukrėtimai;

22.  pritaria Komisijai, kad valdžios sektoriaus skola tebėra didelė kai kuriose valstybėse narėse ir kad reikia užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, sykiu skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; šiuo klausimu pažymi, kad žemų normų palūkanų mokėjimai, skatinamoji pinigų politika, vienkartinės priemonės ir kiti veiksniai, palengvinantys dabartinę skolų naštą, yra tik laikini, ir todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, atsižvelgiant į būsimus įsipareigojimus ir augimo ilguoju laikotarpiu tikslą; pažymi, kad esama galimybės, kad skolos aptarnavimo išlaidos padidės; pabrėžia, kad labai svarbu sumažinti bendrą įsiskolinimo lygį;

23.  pabrėžia, kad fiskalinės pozicijos nacionaliniu ir euro zonos lygmeniu turi užtikrinti ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, visapusiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakto, sykiu atsižvelgiant į jo lankstumo nuostatas, ir trumpalaikio makroekonomikos stabilizavimo pusiausvyrą;

24.  pažymi, kad dabartinė bendra euro zonos fiskalinė pozicija 2016 m. išliko iš esmės neutrali ir turėtų tokia būti ir 2017 m.; primena, kad 2016 m. komunikate Komisija paragino laikytis teigiamos fiskalinės pozicijos, nors Euro grupė, padariusi išvadą, kad iš esmės neutrali fiskalinė pozicija 2017 m. užtikrino tinkamą pusiausvyrą, nutarė pabrėžti, kad svarbu užtikrinti tinkamą poreikio užtikrinti stabilumą ir poreikio remti investicijas pusiausvyrą, siekiant sustiprinti ekonomikos atsigavimą, taigi, prisidėjo prie labiau subalansuotų politikos priemonių derinio; į tai atsižvelgdamas, atkreipia dėmesį į 2017 m. birželio 20 d. nepriklausomos Europos fiskalinės valdybos (EFB) pirmąjį būsimos euro zonai tinkamos fiskalinės pozicijos vertinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti fiskalinę poziciją, tinkamą atitinkamomis aplinkybėmis;

25.  tačiau pabrėžia, kad bendras vaizdas turėtų apimti nevienodą padėtį valstybėse narėse ir poreikį diferencijuoti fiskalinę politiką, kurios reikia kiekvienai valstybei narei; pabrėžia, kad bendros fiskalinės pozicijos koncepcija nereiškia, kad įvairių valstybių narių perviršis ir deficitas vienas kitą kompensuoja;

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos

26.  pažymi, kad laikui bėgant valstybės narės padarė bent kiek pažangos dviejų trečdalių 2016 m. rekomendacijų atveju; tačiau mano, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas vis dar atsilieka ir todėl trukdoma konvergencijos procesui euro zonoje; mano, kad valstybės narės yra atsakingos už konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų neįgyvendinimo pasekmes, ir todėl tikisi didesnio valstybių narių įsipareigojimo imtis reikalingų politikos veiksmų remiantis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis;

27.  pripažįsta, kad valstybės narės padarė pažangą įgyvendindamos konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas fiskalinės politikos ir aktyvios darbo rinkos politikos srityje, tačiau nepakankamai pažangos padaryta tokiose srityse kaip konkurencija paslaugų srityje ir verslo aplinka; tikisi didesnio valstybių narių įsipareigojimo imtis reikalingų politikos veiksmų remiantis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, kurias įgyvendinti labai svarbu siekiant panaikinti disbalansą euro zonoje;

28.  palankiai vertina Komisijos rekomendaciją užbaigti kelioms valstybėms narėms taikytas perviršinio deficito procedūras; palankiai vertina įdėtas ir dedamas fiskalines ir reformų pastangas, dėl kurių tos valstybės narės užbaigė perviršinio deficito procedūras, tačiau primygtinai tvirtina, kad reikia ir toliau dėti šias pastangas, siekiant užtikrinti tvarius viešuosius finansus ir ilguoju laikotarpiu, sykiu skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintas Stabilumo ir augimo paktas – kad būtų nuosekliai taikomos jo taisyklės;

29.  pažymi, kad 12 valstybių narių patiria įvairaus pobūdžio ir dydžio makroekonominį disbalansą, o šešiose valstybėse narėse esama perviršinio disbalanso; atkreipia dėmesį į Komisijos išvadas, kad šiuo metu nėra pagrindo pradėti makroekonominio disbalanso procedūrą kuriai nors valstybei narei;

30.  pabrėžia, kad makroekonominio disbalanso procedūros tikslas – užkirsti kelią disbalansui valstybėse narėse, siekiant išvengti neigiamo šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms;

31.  todėl mano, jog būtina, kad visos valstybės narės imtųsi reikiamų politikos veiksmų, kad būtų panaikintas makroekonominis disbalansas, visų pirma didelis įsiskolinimas, einamosios sąskaitos perviršis ir konkurencingumo disbalansas, ir įsipareigotų vykdyti socialiniu požiūriu subalansuotas ir įtraukias struktūrines reformas, kuriomis būtų užtikrinamas kiekvienos atskiros valstybės narės ekonomikos tvarumas, taip užtikrinant Europos ekonomikos konkurencingumą ir atsparumą;

Su sektoriais susijęs indėlis į pranešimą dėl euro zonos ekonominės politikos

Užimtumo ir socialinė politika

32.  mano, kad norint užtikrinti Europos semestro proceso ekonominių ir socialinių aspektų pusiausvyrą ir skatinti socialiniu ir ekonominiu požiūriais subalansuotas struktūrines reformas, kuriomis mažinama nelygybė ir skatinama kurti deramo darbo vietas, kurios užtikrintų kokybišką užimtumą, tvarus ekonomikos augimas ir socialinės investicijos, reikia nuolatinių pastangų; pritaria tam, kad vykstant Europos semestrui būtų naudojama socialinių rodiklių suvestinė; ragina konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio skirti struktūriniam disbalansui darbo rinkoje;

33.  dar kartą ragina nustatyti, kad trys nauji pagrindiniai užimtumo rodikliai turėtų tokią pačią reikšmę kaip esami ekonominiai rodikliai, taip užtikrinant, kad būtų geriau įvertintas vidaus disbalansas ir didinamas struktūrinių reformų veiksmingumas; siūlo rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pradėti taikyti nebaudžiamojo pobūdžio socialinio disbalanso procedūrą, kad būtų užkertamas kelias socialinių standartų mažinimo lenktynėms, remiantis veiksmingu socialinių ir užimtumo rodiklių naudojimu vykdant makroekonominę priežiūrą; pažymi, kad maždaug dešimtyje valstybių narių padidėjo nelygybė ir kad ji yra viena iš pagrindinių socialinių ir ekonominių problemų ES(14);

34.  pabrėžia, kad socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsakingos reformos turi būti grindžiamos solidarumu, integracija ir socialiniu teisingumu; pabrėžia, kad vykdant reformas taip pat turėtų būti atsižvelgiama į nuolatinę paramą socialiniam ir ekonomikos atsigavimui, kuriamos kokybiškos darbo vietos, skatinama socialinė ir teritorinė sanglauda, apsaugomos pažeidžiamos grupės ir gerinamas visų piliečių gyvenimo lygis;

35.  mano, kad Europos semestro procesas turi padėti atremti ne tik esamus, bet ir atsirandančius socialinius iššūkius siekiant užtikrinti, kad ekonomika būtų veiksmingesnė, o Europos Sąjunga – darnesnė socialiniu požiūriu; šiuo klausimu mano, kad reikia įvertinti ES politikos socialinį poveikį;

36.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą kovos su jaunimo nedarbu (kurio lygis ES išlieka nepriimtinai aukštas) finansavimą ir tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą pasibaigus dabartinei daugiametei finansinei programai (DFP) sykiu gerinant jos veikimą ir įgyvendinimą ir atsižvelgiant į naujausias Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl jaunimo užimtumo ir naudojimosi Jaunimo užimtumo iniciatyva išvadas; ragina valstybes nares įgyvendinti Europos Audito Rūmų rekomendacijas ir užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų visapusiškai prieinama; apgailestauja dėl to, kad biudžeto lėšos, numatytos Europos socialiniam fondui, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, buvo skirtos Europos solidarumo korpusui, kuris turėtų būti finansuojamas visomis pagal esamą DFP reglamentą turimomis finansinėmis priemonėmis; pabrėžia, kad reikia atlikti kokybinį ir kiekybinį sukurtų darbo vietų vertinimą; pabrėžia, kad ES finansavimas neturėtų būti naudojamas siekiant pakeisti nacionalines socialinės paramos išmokas;

37.  pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas turėtų būti sustiprintas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, ir akcentuoja, kokia ji svarbi pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką; pažymi, kad ypatingą dėmesį reikia skirti jaunoms moterims ir mergaitėms, kurioms galėtų kilti su lytimi susijusių kliūčių, trukdančių gauti geros kokybės pasiūlymus dėl darbo, tęstinio švietimo, pameistrystės ar stažuotės; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų prieinama jaunimui, patiriančiam daugialypę atskirtį ir ypač didelį skurdą;

38.  primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktus pasiūlymus dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką(15);

39.  mano, kad turėtų būti padidinta aktyvios ir darnios darbo rinkos politikos aprėptis, efektyvumas ir veiksmingumas, teikiant deramą ir pakankamą finansavimą, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos, darbdavių, darbuotojų, sveikatos ir vartotojų apsaugai; mano, kad privaloma spręsti dirbančiųjų skurdo problemą;

40.  apgailestauja, kad Komisijos vertinimų ir rekomendacijų rinkinyje socialinei ekonomikai skirta nepakankamai dėmesio; pažymi, kad šiame sektoriuje veikia 2 milijonai įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 14 milijonų žmonių ir kurios prisideda prie 2020 m. tikslų įgyvendinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pripažinti socialinės ekonomikos įmonių svarbą ir atkreipti į ją dėmesį priimant Europos veiksmų planą, skirtą socialinei ekonomikai; mano, kad pripažinimo trūkumas turi neigiamos įtakos šių įmonių galimybei gauti finansavimą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos asociacijų, fondų ir savidraudos draugijų statuto;

41.  primena, kad būtina remti ir stiprinti socialinį dialogą, kolektyvines derybas ir darbuotojų poziciją darbo užmokesčio nustatymo sistemose, kurios itin svarbios siekiant užtikrinti aukšto lygio darbo sąlygas; pabrėžia, kad darbo teisė ir aukšti socialiniai standartai atlieka esminį vaidmenį socialinėje rinkos ekonomikoje, nes jais remiamos pajamos ir skatinamos investicijos į pajėgumus; pabrėžia, kad ES teisės aktuose turi būti paisoma profesinių sąjungų teisių ir laisvių, laikomasi kolektyvinių sutarčių pagal valstybių narių praktiką ir vienodo požiūrio į užimtumą bei profesinę veiklą;

42.  ragina Komisiją remtis Europos Parlamento rezoliucija ir pateikti plataus užmojo pasiūlymų dėl tvirto Europos socialinių teisių ramsčio, ir visapusiškai įgyvendinti Sutarčių socialinius tikslus siekiant pagerinti visų žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas ir visiems suteikti geras galimybes;

43.  perspėja dėl mažėjančios darbo užmokesčio dalies ES, didėjančios darbo užmokesčio ir pajamų nelygybės ir augančio dirbančiųjų skurdo; primena, jog 1948 m. Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisų deklaracijoje, kaip ir 1919 m. Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijoje, pripažįstama, kad darbuotojai turi uždirbti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, ir visose žmogaus teisių deklaracijose sutariama, kad uždarbio turėtų užtekti šeimai išlaikyti;

44.  pabrėžia, kad iš uždarbio turi išgyventi darbuotojai ir jų šeimos nariai ir kad kiekvienas darbuotojas Europos Sąjungoje turėtų gauti darbo užmokestį, kuris ne tik patenkintų pagrindinius maisto, pastogės ir aprangos poreikius, bet ir kad jo pakaktų sveikatos apsaugai, švietimui, transportui, laisvalaikiui ir šiek tiek santaupų, skirtų nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, ligoms ar nelaimingiems atsitikimams; pabrėžia, kad tai yra deramas gyvenimo lygis, kurį darbuotojams ir jų šeimoms turėtų užtikrinti pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis ES;

45.  prašo Komisijos atlikti tyrimą, kaip nustatyti, ką turi apimti pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis ir kaip jį apskaičiuoti, kad būtų galima parengti orientacinę priemonę, kuria remtųsi socialiniai partneriai ir kuri padėtų keistis geriausios šios srities praktikos pavyzdžiais;

46.  primena, kad deramas darbo užmokestis svarbus ne tik socialinei sanglaudai užtikrinti, bet ir siekiant išlaikyti stiprią ekonomiką bei našią darbo jėgą; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, padedančias gerinti darbo kokybę ir mažinti darbo užmokesčio skirtumus;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos lygmeniu ir toliau reikia geriau koordinuoti socialinės apsaugos sistemas, už kurias atsakingos valstybės narės; pabrėžia, kad besąlygiška pirmenybė turi būti teikiama socialinės apsaugos sistemų tvarumo ir teisingumo užtikrinimui, nes tai yra pagrindinis Europos socialinio modelio ramstis; pabrėžia, kad pakankamos tvarios pensijos yra visuotinė teisė; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamas ir tvarias pensijas atsižvelgiant į nuolatinius demografinius pokyčius; pabrėžia, kad pensijų sistemos turėtų užtikrinti pakankamas pensines pajamas, viršijančias skurdo ribą, ir suteikti galimybę pensininkams išlaikyti deramą gyvenimo lygį; mano, kad geriausias būdas užtikrinti tvarias, saugias ir pakankamas moterų ir vyrų pensijas – padidinti bendrą užimtumo lygį ir visoms amžiaus grupėms prieinamų kokybiškų darbo vietų skaičių ir pagerinti darbo ir užimtumo sąlygas; atkreipia dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų pensijų skirtumai išlieka dideli ir turi neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia moterų integracijos į darbo rinką ir kitų tinkamų priemonių, kuriomis siekiama kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais ir skurdu senatvėje, svarbą; mano, kad pensijų sistemos reformos ir visų pirma pensinis amžius taip pat turėtų atspindėti darbo rinkos tendencijas, gimstamumą, su sveikata ir gerove susijusias aplinkybes, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės santykį;

48.  mano, kad vykdant šias reformas taip pat reikia atsižvelgti į milijonų Europos darbuotojų, ypač moterų, jaunimo ir savarankiškai dirbančių asmenų, kurie nukenčia dėl mažų garantijų darbo, priverstinio nedarbo laikotarpių ir darbo laiko sutrumpinimo, padėtį;

49.  ragina Komisiją ir toliau ypatingą dėmesį skirti vaikų priežiūros paslaugų tobulinimui ir lanksčiam darbo grafikui, vyresnio amžiaus vyrų ir moterų ir kitų priklausomų asmenų ilgalaikės priežiūros poreikiams;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamos ir netinkamai nukreiptos investicijos į įgūdžių ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą, ypač skaitmeninius įgūdžius ir programavimą bei kitus augančiuose sektoriuose, tokiuose kaip žalioji ekonomika, reikalingus įgūdžius, gali pakenkti Sąjungos konkurencingumui; ragina valstybes nares užtikrinti geresnį keitimąsi žiniomis, geriausia praktika ir bendradarbiavimą ES lygmeniu, kad būtų galima padėti skatinti įgūdžių ugdymą atnaujinant kvalifikacijas ir atitinkamas švietimo, mokymo programas ir planus; pabrėžia neformaliojo ir savaiminio mokymosi aplinkoje įgytų įgūdžių ir gebėjimų svarbą; todėl pabrėžia, kad svarbu sukurti žinių, įgytų mokantis neformaliai ir savaime, ypač vykdant savanorišką veiklą, patvirtinimo sistemą;

51.  mano, kad siekiant spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimus reikia gerinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitiktį ir abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį šioje srityje galėtų atlikti profesinis rengimas ir mokymas (PRM) bei pameistrystė; ragina Komisiją parengti Europos masto reikalingų įgūdžių prognozavimo priemonę, apimant įgūdžius, kurių reikia augantiems sektoriams; mano, kad norint numatyti būsimus įgūdžių poreikius reikia visais lygmenimis aktyviai įtraukti visus suinteresuotuosius darbo rinkos subjektus;

52.  primygtinai ragina Komisiją nustatyti visus tinkamus mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas didesnis jaunimo judumas, įskaitant pameistrystę; ragina valstybes nares remti pameistrystę ir visapusiškai naudoti pameistrystei skirtas programos „Erasmus+“ lėšas, kad būtų užtikrinta tokio pobūdžio mokymo kokybė ir patrauklumas; ragina geriau įgyvendinti EURES reglamentą; pabrėžia, kad geresnis viešojo administravimo institucijų ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas vietos lygmeniu ir geresnė įvairių lygmenų valdžios institucijų sąveika padėtų padidinti programų aprėptį ir poveikį;

53.  mano, kad galimybė gauti išsilavinimą ir jo kokybė turėtų būti pagerinta; primena, kad valstybės narės privalo užtikrinti galimybę už prieinamą kainą gauti kokybiškas švietimo ir mokymo paslaugas, nepaisant darbo rinkos poreikių ES; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių būtinos didesnės pastangos lavinant darbo jėgą, įskaitant suaugusiųjų švietimo ir profesinio mokymo galimybes; ypač pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą, be kita ko, moterims, nes jis suteikia galimybę persikvalifikuoti nuolat kintančioje darbo rinkoje; ragina toliau tikslingai skatinti mergaites rinktis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, kad būtų kovojama su esamais stereotipais švietimo srityje ir mažinami ilgalaikiai vyrų ir moterų užimtumo, darbo užmokesčio ir pensijos išmokų skirtumai;

54.  pabrėžia, kad į žmones reikia investuoti kuo anksčiau, kad būtų mažinama nelygybė ir skatinama socialinė įtrauktis jauname amžiuje; todėl ragina užtikrinti visiems vaikams visose valstybėse narėse galimybę gauti kokybiškas, įtraukias ir įperkamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas; be to, pabrėžia, kad nuo ankstyvojo mokyklinio amžiaus reikia kovoti su stereotipais skatinant lyčių lygybę visais švietimo sistemos lygmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti rekomendaciją dėl investicijų į vaikus ir įdėmiai stebėti jos įgyvendinimo pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir pradėti taikyti tokias iniciatyvas kaip vaiko garantijų iniciatyva ir taikant esamas skurdo mažinimo politikos priemones pagrindinį dėmesį skirti vaikams;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dirbtinio intelekto raidos darbo rinka ateityje iš esmės pasikeis; ragina valstybes nares ir Komisiją, įtraukiant socialinius partnerius, sukurti parengiamojo, pirminio ir tęstinio mokymo priemones ir bendradarbiavimo iniciatyvas, kuriomis būtų ugdomi šios srities įgūdžiai;

56.  ragina šiuo tikslu ir taip pat siekiant padėti užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, konsultuojantis su socialiniais partneriais, išnagrinėti galimybes taikyti darbo lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, įskaitant nuotolinį darbą ir lankstų darbo grafiką, mechanizmus;

57.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą, kuris yra vystymosi, konkurencingumo ir augimo veiksnys;

58.  pabrėžia, kad geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir didesnė lyčių lygybė yra būtinos siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ekonominį moterų įgalėjimą, svarbiausia pertvarkyti ir pritaikyti darbo rinką ir socialinės apsaugos sistemas taip, kad būtų atsižvelgiama į moterų gyvenimo etapus;

59.  palankiai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros kaip teigiamą pirmą žingsnį siekiant užtikrinti vyrų ir moterų, kurie prižiūri savo vaikus ir kitus priklausomus asmenis, profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimą ir didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; primygtinai nurodo, jog siekiant šių tikslų svarbu užtikrinti tinkamą atlygį bei didelį socialinį saugumą ir apsaugą;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pertvarką skatinančią politiką ir investuoti į sąmoningumo didinimo kampanijas, kad būtų įveikti lyčių stereotipai ir skatinamas tolygesnis priežiūros ir namų ūkio pareigų pasidalijimas, be kita ko, atkreipiant dėmesį į vyrų teisę ir poreikį prisiimti priežiūros pareigas, bet nepatirti dėl to paniekos ar nuostolių;

61.  ragina valstybes nares taikyti aktyvią politiką ir skirti atitinkamas investicijas, kuriomis būtų siekiama padėti su šeima ir priežiūra susijusiomis atostogomis pasinaudojusioms moterims ir vyrams patekti ar grįžti į darbo rinką, joje likti, užtikrinant tvarų ir kokybišką užimtumą, vadovaujantis Europos socialinės chartijos 27 straipsniu;

62.  ragina valstybes nares didinti apsaugą nuo diskriminacijos ir neteisėto atleidimo, susijusių su asmens profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti politikos priemonių, kuriomis būtų gerinamas kovos su diskriminacija priemonių taikymas darbo vietoje, be kita ko, informavimo kampanijomis būtų didinamas informuotumas apie įstatymuose nustatytas teises į vienodą požiūrį, įrodinėjimo pareiga būtų perkeliama atsakovui, o nacionalinės lygybės įstaigos būtų įgaliotos savo iniciatyva atlikti oficialius tyrimus lygybės klausimais ir padėti galimoms diskriminacijos aukoms;

63.  pabrėžia, kad, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, ilgalaikių bedarbių integracija pasitelkiant individualiai pritaikytas priemones yra pagrindinis veiksnys, kuris galiausiai padės padidinti nacionalinių socialinės apsaugos sistemų tvarumą; mano, kad tokia integracija būtina atsižvelgiant į šių piliečių socialinę padėtį ir poreikius pakankamų pajamų, tinkamo būsto, viešojo transporto, sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros paslaugų atžvilgiu; pabrėžia, kad reikia Europos lygmeniu geriau stebėti nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamą politiką;

64.  pabrėžia, kad svarbu suvokti naujas užimtumo ir darbo formas ir rinkti palyginamus šios srities duomenis, siekiant padidinti darbo rinkos teisės aktų veiksmingumą ir galiausiai padidinti užimtumą ir tvarų augimą;

65.  ragina parengti integruotą kovos su skurdu strategiją, kad būtų pasiektas strategijos „Europa 2020“ skurdo sumažinimo tikslas; pabrėžia valstybių narių minimalių pajamų sistemų vaidmenį siekiant sumažinti skurdą, visų pirma tada, kai jos derinamos su socialinės įtraukties priemonėmis, kuriose dalyvauja paramos gavėjai; prašo valstybių narių siekti palaipsniui sukurti minimalių pajamų sistemas, kurios būtų ne tik pakankamos, bet ir užtikrintų pakankamą aprėptį ir naudojimą; mano, kad pakankamos minimalios pajamos yra pajamos, kurios būtinos norint oriai gyventi ir visapusiškai dalyvauti visuomenės veikloje visą gyvenimą; nurodo, jog tam, kad pajamos būtų pakankamos, jos turi viršyti skurdo ribą, kad galėtų patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, įskaitant nepiniginius aspektus, pavyzdžiui, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą, tinkamo būsto, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, socialinės veiklos arba pilietinio dalyvavimo galimybes;

66.  ragina, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos veiksmingiau, tikslingiau ir atidžiau prižiūrėdamos naudotų Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšas, kad būtų skatinamos investicijos į kokybiškas socialines, sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo paslaugas ir būtų kovojama su energijos nepritekliumi, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, socialine atskirtimi, prastomis būsto sąlygomis ir nepakankama būsto fondo kokybe;

67.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms nustatyti konkrečias investicijų programas savo regionams, kuriuose nedarbo, jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygis didesnis nei 30 %;

68.  ragina Komisiją kitą pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą skirti socialinėms investicijoms į sektorius, kuriuose esama tvirtų įrodymų, leidžiančių teigti, kad šiomis investicijomis skatinama socialinė ir ekonominė grąža (pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, pradinio ir vidurinio ugdymo, mokymo ir aktyvios darbo rinkos politikos, įperkamo ir socialinio būsto bei sveikatos priežiūros sektoriuose);

69.  ragina parengti darbotvarkę, kurioje Parlamento pozicijai būtų teikiama didesnė svarba ir į ją būtų atsižvelgta prieš priimant sprendimą; ragina sustiprinti EPSCO tarybos vaidmenį Europos semestre;

70.  ragina dėti daugiau bendrų pastangų siekiant pagerinti migrantų ir migrantų kilmės asmenų integraciją į darbo rinką;

Regioninė politika

71.  teigiamai vertina tai, kad sanglaudos politikos finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiui einamosiomis kainomis sudaro 454 mlrd. EUR; vis dėlto pabrėžia, kad ES sanglaudos politika yra ne tik priemonė, bet ir ilgalaikė struktūrinė politika, kuria siekiama mažinti regionų vystymosi nelygybę ir skatinti investicijas, užimtumą, konkurencingumą, tvarų vystymąsi ir ekonomikos augimą, be to, tai svarbiausia ir visapusiškiausia politikos priemonė ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai visose valstybėse narėse stiprinti, vienodai traktuojant euro zonos ir ne euro zonos valstybes nares; primena, kad ES biudžetas yra 50 kartų mažesnis už visas 28 ES valstybių narių valdžios sektoriaus išlaidas ir sudaro apie 1 % 28 ES valstybių narių BVP; todėl pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta sinergija tarp ES ir valstybių narių biudžetų, politikos prioritetų, veiksmų ir projektų, kuriais siekiama įgyvendinti ES tikslus, sykiu užtikrinant ekonominių ir socialinių aspektų pusiausvyrą ES politikos sistemoje; atkreipia dėmesį į tai, kad su Europos struktūriniais ir investicijų fondais susiję bendro finansavimo reikalavimai yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti sinergiją; laikosi nuomonės, kad turėtų būti išsaugotas ES biudžeto vientisumas; palankiai vertina dabartiniu programavimo laikotarpiu nustatytas priemones, kuriomis siekiama geriau suderinti sanglaudos politiką su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“;

o
o   o

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0038.
(2) OL C 92, 2017 3 24, p. 1.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(7) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(8) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(9) OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(10) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(11) „Užimtumas ir socialinė raida Europoje“, 2017 m. metinė apžvalga, p. 11.
(12) Ten pat, p. 46.
(13) Eurofoundo ataskaita dėl jaunimo nedarbo.
(14) „Užimtumas ir socialinė raida Europoje“, 2017 m. metinė apžvalga, p. 47.
(15) OL C 67, 2016 2 20, p. 1.


Derybų įgaliojimai prekybos deryboms su Australija
PDF 349kWORD 47k
2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl siūlomų prekybos derybų su Australija įgaliojimų (2017/2192(INI))
P8_TA(2017)0419A8-0311/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko ir Australijos Ministro Pirmininko Malcolmo Turnbullo 2015 m. lapkričio 15 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. ES ir Australijos partnerystės modelį ir į 2015 m. kovo 5 d. sudarytą ES ir Australijos bendrąjį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į kitus ES ir Australijos dvišalius susitarimus, visų pirma į Susitarimą dėl atitikties įvertinimo, sertifikatų ir žymėjimų abipusio pripažinimo ir į Susitarimą dėl vyno prekybos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. paskelbtą prekybos dokumentų rinkinį, kuriame Komisija įsipareigojo viešinti visus būsimų prekybos derybų įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, visų pirma į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios(1) ir į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl abipusio pripažinimo, sudarymo projekto(2),

–  atsižvelgdamas į pranešimą, paskelbtą pasibaigus 2014 m. lapkričio 15–16 d. Brisbane vykusiam Didžiojo dvidešimtuko valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Australijos užsienio reikalų ministrės 2015 m. balandžio 22 d. bendrą pareiškimą „Glaudesnės ES ir Australijos partnerystės link“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę 2/15 dėl Sąjungos kompetencijos pasirašyti ir sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Singapūru(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos tyrimą dėl bendro būsimųjų prekybos susitarimų poveikio ES žemės ūkiui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0311/2017),

A.  kadangi ES ir Australija kartu siekia atremti bendrus su įvairiausiomis probleminėmis sritimis susijusius iššūkius ir bendradarbiauja ne viename tarptautiniame forume – taip pat ir daugiašaliu lygmeniu spręsdamos prekybos politikos klausimus;

B.  kadangi ES – trečia pagal dydį Australijos prekybos partnerė, kurios metinė dvišalės prekybos apimtis 2015 m. viršijo 45,5 mlrd. EUR, o teigiamas prekybos balansas sudarė daugiau nei 19 mlrd. EUR;

C.  kadangi ES tiesioginių užsienio investicijų srautas į Australiją 2015 m. siekė 145,8 mlrd. EUR;

D.  kadangi Australija yra įsitraukusi į prisijungimo prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų procesą;

E.  kadangi 2015 m. balandžio 22 d. ES baigė derybas dėl ES ir Australijos bendrojo susitarimo;

F.  kadangi ES žemės ūkio sektorius ir kai kurie žemės ūkio produktai, pvz., jautienos, avienos, pieno produktai, grūdai ir cukraus – įskaitant ypatingų rūšių cukrų – yra ypač opūs šių derybų klausimai;

G.  kadangi Australija yra trečia pagal dydį pasaulyje jautienos ir cukraus eksportuotoja ir svarbi pasaulinės eksporto rinkos dalyvė pieno produktų ir grūdų srityje;

H.  kadangi ES ir Australija dalyvauja keliašalėse derybose, kuriomis siekiama dar labiau liberalizuoti prekybą aplinkosaugos prekėmis (Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių) ir prekybą paslaugomis (Prekybos paslaugomis susitarimas – TISA);

I.  kadangi Australija yra pasibaigusių derybų dėl Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno, kurios ateitis tebėra neaiški, šalis, taip pat vykstančių derybų dėl Regioninės išsamios ekonominės partnerystės Rytų Azijos regione, kuri vienija svarbiausius Australijos prekybos partnerius, šalis; kadangi nuo 2015 m. Australija įgyvendina laisvosios prekybos susitarimą su Kinija;

J.  kadangi Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno pagrindu Australija yra tvirtai įsipareigojusi skatinti ilgalaikį tam tikrų rūšių išsaugojimą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais taikant griežtesnes išsaugojimo priemones ir kadangi ji taip pat yra nustačiusi reikalavimus, susijusius su veiksmingu aplinkos apsaugos užtikrinimu ir dalyvavimu įgyvendinant tvirtesnį regioninį bendradarbiavimą; kadangi šie įsipareigojimai turėtų būti ES ir Australijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) gairės;

K.  kadangi Australija – viena seniausių ir artimiausių ES partnerių, su kuria dalijamės bendromis vertybėmis ir įsipareigojimu skatinti gerovę ir saugumą vadovaujantis visuotine taisyklėmis pagrįsta sistema;

L.  kadangi Australija yra ratifikavusi ir įgyvendinusi pagrindinius tarptautinius žmogaus, socialinių ir darbo teisių bei aplinkos apsaugos paktus ir visapusiškai gerbia teisinės valstybės principus;

M.  kadangi Australija yra viena iš tik šešių Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narių, kuri dar nesinaudoja lengvatiniu patekimu į ES rinką ir nėra įsitraukusi į derybas šiuo tikslu;

N.  kadangi, paskelbus 2015 m. lapkričio 15 d. bendrą pareiškimą, buvo inicijuotas tyrimas taikymo sričiai apibrėžti, siekiant ištirti galimybę pradėti derybas dėl ES ir Australijos LPS bei nustatyti, ar šalių užmojai šiuo klausimu sutampa; kadangi šis tyrimas baigtas;

O.  kadangi Parlamentas turės priimti sprendimą dėl to, ar pritarti galimam ES ir Australijos LPS;

Strateginis, politinis ir ekonominis kontekstas

1.  pabrėžia, kad svarbu gilinti ES ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių santykius, be kita ko, siekiant skatinti ekonomikos augimą Europoje, taip pat pabrėžia, kad tai atspindi ES prekybos politika; pripažįsta, kad Australija – itin svarbi šios strategijos dalis ir kad prekybos santykių plėtimas ir gilinimas gali padėti pasiekti šį tikslą;

2.  puikiai vertina tvirtą ir nuoseklų Australijos įsipareigojimą įgyvendinti daugiašalę prekybos darbotvarkę;

3.  mano, kad visas Sąjungos dvišalių ir regioninių bendradarbiavimo strategijų potencialas gali būti panaudotas tik įgyvendinant taisyklėmis ir vertybėmis pagrįstą prekybą ir kad nepaprastai svarbi šių strategijų dalis yra aukštos kokybės, plataus užmojo, subalansuoto ir teisingo LPS su Australija sudarymas abipusiškumo ir abipusės naudos dvasia ir jokiomis aplinkybėmis nepakertant užmojo siekti pažangos daugiašaliu pagrindu arba jau sudarytų daugiašalių ir dvišalių susitarimų įgyvendinimo; mano, kad gilesnis dvišalis bendradarbiavimas gali būti tarpinis žingsnis siekiant skatinti daugiašalį ir keliašalį bendradarbiavimą;

4.  mano, kad derybos dėl šiuolaikiško, gilaus, plataus užmojo, subalansuoto ir išsamaus LPS – tinkamas būdas dvišalei partnerystei gilinti ir esamiems, jau subrendusiems dvišaliams prekybos ir investicijų santykiams dar labiau stiprinti; laikosi nuomonės, kad šios derybos galėtų tapti naujos kartos LPS pavyzdžiu, pabrėžiant, kad svarbu dar labiau plėsti užmojus ir šiuolaikiško LPS sampratos ribas atsižvelgiant į itin išvystytą Australijos ekonomiką ir reglamentavimo aplinką;

Tyrimas taikymo sričiai apibrėžti

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. balandžio 6 d. buvo baigtas tyrimas ES ir Australijos bendradarbiavimo taikymo sričiai apibrėžti, o jo rezultatus palankiai įvertino tiek Komisija, tiek Australijos vyriausybė;

6.  teigiamai vertina tai, jog Komisija laiku baigė ir paskelbė poveikio vertinimą, kad galėtų pateikti išsamų įvertinimą ir apžvelgti galimus laimėjimus ir praradimus, kuriuos lemtų tvirtesni ES ir Australijos santykiai prekybos ir investicijų srityse, siekiant naudos abiejų šalių gyventojams ir įmonėms – taip pat ir atokiausiuose regionuose bei užjūrio šalyse ir teritorijose – ypatingą dėmesį skirdama socialiniam ir aplinkosauginiam poveikiui – taip pat ir ES darbo rinkai – bei numatyti poveikį, kurio prekybos ir investicijų srautams iš Australijos į ES gali turėti „Brexit“, ir į jį atsižvelgti, visų pirma rengiantis keistis pasiūlymais ir apskaičiuoti kvotas;

Derybų įgaliojimai

7.  ragina Tarybą įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl prekybos ir investicijų susitarimo su Australija remiantis tyrimo taikymo sričiai apibrėžti išvadomis, šioje rezoliucijoje išdėstytomis rekomendacijomis, poveikio vertinimu ir aiškiais tikslais;

8.   palankiai vertina Komisijos sprendimą pabrėžti, kad „žaliosios dėžės“ mokėjimai neiškraipo prekybos ir jiems neturėtų būti taikomos antidempingo ar kompensacinės priemonės;

9.  ragina Tarybą savo sprendime dėl derybinių nurodymų priėmimo visapusiškai paisyti kompetencijų paskirstymo ES ir jos valstybėms narėms atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 2017 m. gegužės 16 d. ESTT nuomonėje 2/15;

10.  ragina Komisiją ir Tarybą kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl bendros būsimosios prekybos susitarimų struktūros atsižvelgiant į ESTT nuomonę 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS ir aiškiai skirti, kas yra prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) liberalizavimo susitarimas, kuris apima tik ES išimtinei kompetencijai priskiriamus klausimus, ir kas yra galimas antrasis susitarimas, patenkantis į kompetencijos, kuria dalijamasi su valstybėmis narėmis, sritį; pabrėžia, kad šis skirtumas turės poveikio parlamentinio ratifikavimo procesui ir kad tai ne mėginimas apeiti nacionalinius demokratinius procesus, o demokratinio atsakomybės delegavimo remiantis ES sutartimis klausimas; ragina Parlamentą visais proceso etapais atidžiai stebėti visas vykstančias ir būsimas derybas dėl LPS;

11.  ragina Komisiją pateikiant galutinius susitarimus pasirašyti ir sudaryti, o Tarybą – priimant sprendimą dėl jų pasirašymo ir sudarymo visapusiškai paisyti kompetencijų paskirstymo ES ir jos valstybėms narėms;

12.  ragina Komisiją vykdyti derybas kuo skaidriau ir neleisti svyruoti Sąjungos derybinei pozicijai, užtikrinant bent tokio lygio skaidrumą ir viešąsias konsultacijas, kaip per derybas su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), palaikant nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, bei visapusiškai atsižvelgti į geriausią praktiką, įgytą per kitas derybas; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą paskelbti visas savo rekomendacijas dėl derybinių nurodymų, susijusių su prekybos susitarimais, ir mano, kad tai teigiamas precedentas; ragina Tarybą pasekti šiuo pavyzdžiu ir paskelbti derybinius nurodymus iš karto, kai tik jie bus priimti;

13.  pabrėžia, kad LPS rezultatai turi apimti geresnį patekimą į rinką ir palankesnes prekybos sąlygas vietoje, deramų darbo vietų kūrimą, lyčių lygybės užtikrinimą abiejų šalių piliečių naudai, darnaus vystymosi skatinimą, ES standartų laikymąsi, visuotinės svarbos paslaugų apsaugą ir demokratinių procedūrų paisymą, kartu didinant ES eksporto galimybes;

14.  pabrėžia, kad vadovaujantis plataus užmojo susitarimu turi būti prasmingai sprendžiami klausimai dėl investicijų, prekybos prekėmis ir paslaugomis (remiantis naujausiomis Europos Parlamento rekomendacijomis dėl politinės erdvės išsaugojimo ir pažeidžiamų sektorių), muitinių ir prekybos lengvinimo, skaitmeninimo, e. prekybos ir duomenų apsaugos, mokslinių tyrimų technologijų srityje ir inovacijų rėmimo, viešųjų pirkimų, energetikos, valstybės valdomų įmonių, konkurencijos, tvaraus vystymosi, reglamentavimo, pvz., susiję su aukštos kokybės sanitarijos ir fitosanitarijos standartais ir kitomis žemės ūkio ir maisto produktų normomis, nesusilpninant aukštų ES standartų, su griežtais ir įvykdomais įsipareigojimais darbo ir aplinkos apsaugos standartų srityje bei kova su mokesčių vengimu ir korupcija neperžengiant Sąjungos išimtinės kompetencijos ribų, tuo pat metu skiriant ypatingą dėmesį labai mažų įmonių ir MVĮ poreikiams;

15.  ragina Komisiją derybų nurodymuose aiškiai pripažinti kitos susitarimo šalies įsipareigojimus dėl čiabuvių tautų ir leisti šiuo klausimu taikyti išlygas vidaus lengvatų sistemoms; pabrėžia, kad susitarime turėtų būti dar kartą patvirtintas abiejų susitarimo šalių įsipareigojimas laikytis TDO konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių tautų teisių;

16.  pabrėžia, kad netinkamas žuvininkystės valdymas ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereguliuojama (NNN) žvejyba gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį prekybai, vystymuisi ir aplinkai ir kad susitarimo šalys turi prisiimti prasmingus įsipareigojimus saugoti ryklius, rajas, vėžlius ir jūrų žinduolius ir užkirsti kelią žvejybos išteklių pereikvojimui, pertekliniams pajėgumams ir NNN žvejybai;

17.  pabrėžia, kad ES teisės aktuose įtvirtintas gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principas; pabrėžia, jog labai svarbu, kad nebūtų panaikintos arba mažinamos bandymų su gyvūnais ir mokslinių tyrimų priemonės ir kad nebūtų ribojamas būsimas reglamentavimas dėl gyvūnų naudojimo ir ES tyrimo centrai neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje; teigia, kad šalys turi siekti suderinti gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo geriausios praktikos reguliavimą, kad būtų padidintas bandymų veiksmingumas, sumažintos išlaidos ir sumažintas poreikis naudoti gyvūnus;

18.  primygtinai ragina įtraukti priemones, kurios būtų skirtos kovai su žemės ūkio produktų klastojimu;

19.  pabrėžia, jog siekiant, kad LPS iš tiesų būtų naudingas ES ekonomikai, į derybinius nurodymus turėtų būti įtraukti šie aspektai:

   a) prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimas ir realios abiems šalims suteikiamos galimybės patekti į viena kitos prekių ir paslaugų rinką panaikinant nereikalingas reglamentavimo kliūtis, tuo pačiu užtikrinant, kad jokiomis susitarimo nuostatomis vienai iš šalių nebūtų draudžiama imtis proporcingų reglamentavimo veiksmų siekiant teisėtų politikos tikslų; šiuo susitarimu i) susitarimo šalims negali būti draudžiama nustatyti, reguliuoti, teikti ir remti visuotinės svarbos paslaugas ir turi būti numatytos tikslios nuostatos šiuo klausimu; ii) juo negali būti nei reikalaujama, kad valdžios institucijos privatizuotų kokią nors paslaugą, nei valdžios institucijoms draudžiama plėsti visuomenei teikiamų paslaugų spektrą; iii) valdžios institucijoms negali, kaip ankstesniuose prekybos susitarimuose, būti draudžiama susigrąžinti tų paslaugų, kurias vyriausybės anksčiau nusprendė privatizuoti, pvz., vandens, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, valstybės kontrolę arba sumažinti aukštus sveikatos, maisto, vartotojų, aplinkos, darbo ir saugos standartus ar apriboti viešąjį finansavimą meno ir kultūros, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse; reikėtų prisiimti įsipareigojimus, pagrįstus Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (GATS); šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia išsaugoti Europos gamintojams taikomus standartus;
   b) kai į susitarimą gali būti įtrauktas skyrius dėl vidaus reglamentavimo, derybininkai neprivalo įtraukti jokių būtinumo testų;
   c) įsipareigojimai dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių, kurioms netaikomos šios srities PPO taisyklės ir kurios galbūt netaikomos tais atvejais, kai taikomi pakankami bendri konkurencijos standartai ir vyksta pakankamas bendradarbiavimas;
   d) nereikalingų netarifinių kliūčių mažinimas ir, kai įmanoma ir naudinga abiem šalims, savanoriškas bendradarbiavimo reguliavimo srityje dialogų stiprinimas ir plėtojimas, nevaržant kiekvienos susitarimo šalies galimybių vykdyti savo reglamentavimo, teisėkūros ir politinę veiklą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turi būti siekiama padėti valdyti pasaulio ekonomiką intensyvinant konvergenciją ir bendradarbiavimą tarptautinių standartų ir reguliavimo derinimo srityse, pvz., priimant ir įgyvendinant standartus, kuriuos nustatė JT Europos ekonomikos komisija (JT EEK), ir kartu užtikrinant aukščiausio lygio vartotojų (pvz., maisto saugos), aplinkos (pvz., gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos), socialinę ir darbo apsaugą;
   e) didelės lengvatos viešųjų pirkimų srityje visais valdžios lygmenimis, įskaitant valstybei priklausančias įmones ir ypatingų ar išskirtinių teisių turinčias įmones, kuriomis Europos bendrovėms būtų užtikrinta galimybė patekti į rinką strateginiuose sektoriuose ir tokio pat lygio atvirumas, kaip ES viešųjų pirkimų rinkose, atsižvelgiant į tai, kad supaprastintos procedūros ir skaidrumas, užtikrinami konkursų dalyviams, įskaitant dalyvius iš kitų šalių, taip pat gali būti veiksmingos kovos su korupcija ir vientisumo skatinimo priemonės viešojo administravimo srityje, taip pat jomis mokesčių mokėtojams gali būti teikiama ekonominė nauda, susijusi su tiekimo kokybe, veiksmingumu, efektyvumu ir atskaitomybe; garantijos, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis būtų taikomi ekologiniai ir socialiniai kriterijai;
   f) atskiras skyrius, kuriame būtų atsižvelgiama į labai mažų įmonių ir MVĮ poreikius ir interesus, susijusius su lengvesnio patekimo į rinką klausimais, įskaitant (tačiau ne tik) didesnį techninių standartų suderinamumą ir supaprastintas muitinės procedūras, siekiant sudaryti konkrečias verslo galimybes ir skatinti tų įmonių tarptautinimą;
   g) atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, kad prekyba ir darnus vystymasis ES išimtinei kompetencijai ir kad darnus vystymasis yra neatsiejama ES bendros prekybos politikos dalis, griežtas ir plataus užmojo darnaus vystymosi skyrius būtinai turėtų būti įtrauktas į bet kokį galimą susitarimą; nuostatos dėl veiksmingų dialogo, stebėsenos ir bendradarbiavimo priemonių, įskaitant privalomas ir įgyvendinamas nuostatas, kurioms būtų taikomi tinkami ir veiksmingi ginčų sprendimo mechanizmai ir pagal kurias, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, būtų numatytas sankcijomis pagrįstas mechanizmas ir būtų sudarytos sąlygos tinkamai dalyvauti socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei bei glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamų tarptautinių organizacijų ekspertais; šio skyriaus nuostatos dėl darbo ir prekybos aplinkos apsaugos aspektų bei darnaus vystymosi svarbos prekybos ir investicijų kontekste, kurios apima nuostatas, kuriomis skatinamas atitinkamų tarptautiniu lygmeniu priimtų principų ir taisyklių, pvz., pagrindinių darbo standartų, keturių prioritetinių TDO su valdymu susijusių konvencijų ir daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų, įskaitant susijusius su klimato kaita, laikymasis ir veiksmingas įgyvendinimas;
   h) reikalavimas, kad šalys skatintų įmonių socialinę atsakomybę, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas priemones, ir EBPO tam tikriems sektoriams skirtų gairių ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų laikymasis;
   i) išsamios nuostatos dėl investicijų liberalizavimo Sąjungos kompetencijos ribose, kuriose būtų atsižvelgta į naujausius politikos pokyčius, pvz., 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS;
   j) griežtos ir vykdytinos priemonės, apimančios intelektinės nuosavybės teisių pripažinimą ir apsaugą, įskaitant vynų ir spiritinių gėrimų bei kitų žemės ūkio ir maisto produktų geografines nuorodas (GN), atskaitos tašku laikant ES ir Australijos susitarimo nuostatas dėl vyno sektoriaus, kartu siekiant pagerinti esamą teisinę sistemą ir užtikrinti visų geografinių nuorodų aukšto lygio apsaugą; supaprastintos muitinės procedūros ir paprastos ir lanksčios prekių kilmės taisyklės, kurios būtų tinkamos sudėtingoms pasaulinėms vertės grandinėms, be kita ko, didinant tose grandinėse skaidrumą ir atskaitomybę ir, jei įmanoma, taikant daugiašales kilmės taisykles arba kitais atvejais – nesudėtingas kilmės taisykles, pvz., „subpozicijų keitimą“;
   k) subalansuoti ir plataus užmojo rezultatai žemės ūkio ir žuvininkystės skyriuose, kuriuos taikant būtų galima paskatinti konkurencingumą ir kurie būtų naudingi ir vartotojams, ir gamintojams, tik jei juose būtų tinkamai atsižvelgiama į visų Europos gamintojų ir vartotojų interesus, atsižvelgiant į tai, kad yra daug pažeidžiamų žemės ūkio produktų, kuriems turėtų būti taikomas atitinkamas režimas, pvz., taikant tarifines kvotas arba taikant atitinkamus pereinamuosius laikotarpius, tinkamai atsižvelgiant į bendrą prekybos susitarimų žemės ūkio srityje poveikį ir į derybų sritį neįtraukiant pažeidžiamiausių sektorių; įtraukiama tinkama naudoti, veiksminga, tinkama ir greitai pritaikoma dvišalė apsaugos sąlyga, kuria suteikiama galimybė laikinai sustabdyti lengvatų taikymą, jeigu dėl prekybos susitarimo įsigaliojimo importo padidėjimas darytų arba galėtų daryti didelę žalą pažeidžiamiems sektoriams;
   l) plataus užmojo nuostatos, kuriomis sudaromos galimybės skaitmeninei ekosistemai visapusiškai veikti ir skatinami tarpvalstybiniai duomenų srautai, įskaitant tokius principus kaip sąžininga konkurencija ir plataus užmojo tapvalstybinio duomenų perdavimo taisykles, ir kurios nedaro poveikio esamoms ir būsimoms ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklėms, atsižvelgiant į tai, kad duomenų srautai yra labai svarbi paslaugų ekonomikos varomoji jėga ir pagrindinis pasaulinių vertės grandinių elementas tradicinės gamybos įmonių atveju, todėl privalomi vietos nustatymo reikalavimai turėtų būti kuo labiau apriboti; duomenų apsauga ir privatumas nėra prekybos kliūtys, bet pagrindinės teisės, įtvirtintos ES sutarties 39 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose;
   m) konkrečios ir nedviprasmiškos nuostatos dėl užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT) ir atokiausiems regionams (OR) taikomo režimo, siekiant užtikrinti, kad šių derybų metu būtų tinkamai atsižvelgiama į jų konkrečius interesus;

Parlamento vaidmuo

20.  pabrėžia, kad, remiantis Teisingumo Teismo nuomone Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, Parlamentas turėtų atlikti didesnį vaidmenį visais derybų dėl ES LPS etapais nuo įgaliojimų patvirtinimo iki galutinio susitarimo sudarymo; laukia derybų su Australija pradžios, ketina jas atidžiai stebėti ir prisidėti prie sėkmingo jų užbaigimo; primena Komisijai pareigą nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais derybų etapais (prieš derybų raundus ir po jų); įsipareigoja išnagrinėti teisėkūros ir reguliavimo klausimus, kurių gali kilti vykstant deryboms ir sudarant būsimą susitarimą, nepažeidžiant savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvų; pakartoja pagrindinį savo įsipareigojimą atstovauti ES piliečiams ir laukia, kol derybų procese galės sudaryti galimybes įtraukioms ir atviroms diskusijoms;

21.  primena, kad, kaip numatyta SESV, Parlamento bus paprašyta pritarti būsimam susitarimui ir todėl į jo poziciją reikėtų tinkamai atsižvelgti visais etapais; ragina Komisiją ir Tarybą prašyti Parlamento pritarimo susitarimui iki jo taikymo pradžios, sykiu taip pat integruojant šią praktiką į tarpinstitucinį susitarimą;

22.  primena, kad Parlamentas stebės būsimo susitarimo įgyvendinimą;

o
o   o

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, taip pat susipažinti Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Australijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0064.
(2) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 210.
(3) ECLI:EU:C:2017:376


Prekybos derybų su Naująja Zelandija įgaliojimai
PDF 351kWORD 51k
2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija su Parlamento rekomendacija Tarybai dėl siūlomų prekybos derybų su Naująja Zelandija įgaliojimų (2017/2193(INI))
P8_TA(2017)0420A8-0312/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko Jean-Claude’o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko ir Naujosios Zelandijos ministro pirmininko Johno Key 2015 m. spalio 29 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Naujosios Zelandijos 2007 m. rugsėjo 21 d. bendrą deklaraciją dėl santykių ir bendradarbiavimo ir į 2016 m. spalio 5 d. pasirašytą ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimą dėl santykių ir bendradarbiavimo (angl. PARC),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 14 d. paskelbtą Komisijos prekybos dokumentų rinkinį, kuriame Komisija įsipareigojo viešai skelbti visus būsimus prekybos derybų įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 3 d. pasirašytą ES ir Naujosios Zelandijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir savitarpio administracinės pagalbos muitinės veiklos srityje,

–  atsižvelgdamas į kitus ES ir Naujosios Zelandijos dvišalius susitarimus, ypač į Susitarimą dėl sanitarinių priemonių, taikomą prekybai gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, ir Susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir ypač į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios(1) ir į 2012 m. rugsėjo 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl abipusio pripažinimo, sudarymo projekto(2),

–  atsižvelgdamas į komunikatą, paskelbtą po 2014 m. lapkričio 15–16 d. Brisbane vykusio G20 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Pirmininko H. Van Rompuy’aus, Pirmininko J. M. Barroso ir Ministro Pirmininko J. Key’aus 2014 m. kovo 25 d. bendrą pareiškimą dėl Naujosios Zelandijos ir Europos Sąjungos partnerystės stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę Nr. 2/15 dėl Sąjungos kompetencijos pasirašyti ir sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Singapūru(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos paskelbtą tyrimą, kuriame analizuojamas būsimųjų prekybos susitarimų ilgalaikis poveikis žemės ūkio maisto produktų sektoriui,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pranešimo projektą dėl skaitmeninės prekybos strategijos (2017/2065(INI)),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0312/2017),

A.  kadangi ES ir Naujoji Zelandija kartu sprendžia bendras problemas įvairiose srityse ir bendradarbiauja daugelyje tarptautinių forumų, įskaitant daugiašalius forumus prekybos politikos klausimais;

B.  kadangi 2015 m. ES buvo antra pagal dydį (po Australijos) Naujosios Zelandijos prekybos partnerė ir prekybos prekėmis tarp ES ir Naujosios Zelandijos mastas siekė 8.1 mlrd. EUR, o prekybos paslaugomis mastas siekė 4,3 mlrd. EUR;

C.  kadangi nuo 2015 m. ES tiesioginės užsienio investicijos Naujojoje Zelandijoje sudarė beveik 10 mlrd. EUR;

D.  kadangi Naujoji Zelandija yra Sutarties dėl viešųjų pirkimų šalis;

E.  kadangi 2014 m. liepos 30 d. ES užbaigė derybas dėl ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo (angl. PARC);

F.  kadangi per šias derybas ypač pažeidžiamais sektoriais laikytini ES žemės ūkio ir tam tikrų žemės ūkio produktų, kaip antai jautienos ir avienos, pieno produktų, grūdinių kultūrų ir cukraus – įskaitant tam tikrų rūšių cukrų – sektoriai;

G.  kadangi Naujoji Zelandija yra pirmoji pagal dydį pasaulyje sviesto eksportuotoja ir antra pagal dydį pieno miltelių eksportuotoja, ji taip pat užima svarbią vietą pasaulinėje kitų pieno produktų ir galvijenos ir avienos eksporto rinkoje;

H.  kadangi ES ir Naujoji Zelandija dalyvauja daugiašalėse derybose, kuriomis siekiama labiau liberalizuoti prekybą aplinkosaugos prekėmis (Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių) ir prekybą paslaugomis (prekybos paslaugomis susitarimas TISA);

I.  kadangi ES atkreipia dėmesį į tinkamą asmens duomenų apsaugą Naujojoje Zelandijoje;

J.  kadangi Naujoji Zelandija yra Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (angl. TPP), dėl kurios neseniai baigta derėtis ir kurios ateitis neaiški, ir vykstančių derybų dėl regioninės išsamios ekonominės partnerystės (angl. RCEP) Rytų Azijoje, kuri vienija svarbiausius jos prekybos partnerius, šalis; kadangi Naujoji Zelandija taiko laisvosios prekybos susitarimą su Kinija nuo 2008 m.;

K.  kadangi Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno pagrindu Naujoji Zelandija yra tvirtai įsipareigojusi skatinti ilgalaikį tam tikrų rūšių išsaugojimą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais taikant griežtesnes išsaugojimo priemones ir kadangi ji taip pat yra nustačiusi reikalavimus, susijusius su veiksmingu aplinkos apsaugos užtikrinimu ir dalyvavimu įgyvendinant tvirtesnį regioninį bendradarbiavimą; kadangi tokie įsipareigojimai turėtų būti ES ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimo lyginamasis standartas;

L.  kadangi Naujoji Zelandija – viena seniausių ir artimiausių ES partnerių, su kuria mus sieja bendros vertybės ir įsipareigojimas skatinti gerovę ir saugumą vadovaujantis visuotine taisyklėmis pagrįsta sistema;

M.  kadangi Naujoji Zelandija ratifikavo ir įgyvendino pagrindinius tarptautinius žmogaus, socialinių ir darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos paktus ir visapusiškai laikosi teisinės valstybės principo;

N.  kadangi Naujoji Zelandija yra viena iš vos šešių PPO narių, vis dar neturinčių lengvatinio patekimo į ES rinką ar nevedančių derybų, kad jį turėtų;

O.  kadangi 2015 m. spalio 29 d. paskelbus bendrą pareiškimą buvo pradėta nustatyti bendradarbiavimo apimtis siekiant ištirti, ar įmanoma pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir Naujosios Zelandijos ir ar abi šalys to siekia; kadangi bendradarbiavimo apimtis jau nustatyta;

P.  kadangi Parlamentas turės nuspręsti, ar pritarti galimam ES ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimui;

Strateginis, politinis ir ekonominis kontekstas

1.  pabrėžia ES ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių santykių stiprinimo svarbą, be kita ko, Europos ekonomikos augimo skatinimui ir akcentuoja, kad tai turėtų atsispindėti ES prekybos politikoje; pripažįsta, kad Naujajai Zelandijai skirta pagrindinė šios strategijos dalis ir kad prekybos santykių plėtojimas ir stiprinimas gali padėti pasiekti šį tikslą;

2.  palankiai vertina tvirtą ir nuoseklų Naujosios Zelandijos įsipareigojimą vykdyti daugiašalę prekybos darbotvarkę;

3.  mano, kad visas Sąjungos dvišalių ir regioninių bendradarbiavimo strategijų potencialas gali būti panaudotas tik įgyvendinant taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą prekybą ir kad esminė šių strategijų dalis yra itin kokybiško, plataus užmojo, subalansuoto ir teisingo LPS su Naująja Zelandija sudarymas abipusiškumo ir abipusės naudos dvasia ir jokiomis aplinkybėmis nepakertant užmojo pažangos siekti daugiašaliu pagrindu arba įgyvendinti jau sudarytus daugiašalius ir dvišalius susitarimus; mano, kad gilesnis dvišalis bendradarbiavimas gali tapti tarpiniu žingsniu siekiant tolesnio daugiašalio ir keliašalio bendradarbiavimo;

4.  mano, kad derybos dėl modernių, išsamių, plataus užmojo, subalansuotų, sąžiningų ir visapusiškų LPS yra tinkamas būdas dvišalei partnerystei plėtoti ir jau esamiems brandiems dvišaliams prekybos ir investicijų ryšiams toliau stiprinti; laikosi nuomonės, kad šios derybos galėtų būti naujos kartos LPS pavyzdys pabrėžiant, kad svarbu dar labiau plėsti užmojus ir šiuolaikiško LPS sampratos ribas atsižvelgiant į itin išvystytą Naujosios Zelandijos ekonomiką ir reglamentavimo aplinką;

5.  pabrėžia, kad ES ir Naujoji Zelandija užima priešakines pozicijas tarptautinėje arenoje aplinkos tvarumo politikos srityje, todėl turi galimybę vesti derybas ir įgyvendinti labai plačių užmojų nuostatas, susijusias su darniu vystymusi;

6.  įspėja dėl pavojaus, kad susitarimo dėl žemės ūkio nuostatos gali būti nepalankios Europos Sąjungai, ir žemės ūkiu gali būti bandoma naudotis kaip derybų įrankiu siekiant padidinti Europos Sąjungos galimybes patekti į Australijos pramonės produktų ir paslaugų rinką;

Bendradarbiavimo apimties nustatymas

7.  pažymi, kad ir Komisija, ir Naujosios Zelandijos vyriausybė yra patenkintos, kad 2017 m. kovo 7 d. buvo nustatyta bendradarbiavimo apimtis;

8.  teigiamai vertina tai, jog Komisija laiku baigė ir paskelbė poveikio vertinimą, atliktą siekiant išsamiai apžvelgti galimus laimėjimus ir praradimus, kuriuos lemtų tvirtesni ES ir Naujosios Zelandijos santykiai prekybos ir investicijų srityse, siekiant naudos abiejų šalių gyventojams ir įmonėms – taip pat ir atokiausiuose regionuose bei užjūrio šalyse ir teritorijose – kartu ypatingą dėmesį skiriant socialiniam ir aplinkosauginiam poveikiui, įskaitant ES darbo rinką, bei numatyti poveikį, kurį prekybos ir investicijų iš Naujosios Zelandijos srautams gali daryti „Brexit“, bei į jį atsižvelgti, visų pirma rengiantis pasikeisti pasiūlymais ir apskaičiuoti kvotas;

Derybų įgaliojimai

9.  ragina Tarybą įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl prekybos ir investicijų susitarimo su Naująja Zelandija remiantis tyrimo taikymo sričiai apibrėžti išvadomis, šioje rezoliucijoje išdėstytomis rekomendacijomis, poveikio vertinimu ir aiškiais tikslais;

10.  ragina Tarybą savo sprendime dėl derybinių nurodymų visapusiškai paisyti kompetencijų paskirstymo ES ir jos valstybėms narėms, kaip savo 2017 m. gegužės 16 d. nuomonėje Nr. 2/15 yra pažymėjęs ESTT;

11.  ragina Komisiją ir Tarybą kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl bendrosios būsimos prekybos susitarimų struktūros atsižvelgiant į ESTT nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS ir aiškiai skirti prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) liberalizavimo susitarimą, į kurį įtraukiami tik ES išimtinei kompetencijai priskirtini klausimai, ir galimą antrąjį susitarimą, kuris apima klausimus, susijusius su kompetencija, kuria dalijamasi su valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad toks skirtumas turėtų poveikio parlamentinio ratifikavimo procesui ir kad dėl to neturėtų būti apeinami nacionaliniai demokratiniai procesai, nes tai demokratinio atsakomybės delegavimo remiantis ES sutartimis klausimas; reikalauja, kad EP aktyviai dalyvautų visose vykstančiose ir būsimose derybose dėl laisvosios prekybos susitarimo visais proceso etapais;

12.  ragina Komisiją, teikiant galutinius susitarimus pasirašyti ir sudaryti, ir Tarybą, priimant sprendimą dėl pasirašymo ir susitarimo sudarymo, visapusiškai atsižvelgti į ES ir jos valstybių narių kompetencijų paskirstymą;

13.  ragina Komisiją vykdyti derybas kuo skaidriau, nepakenkiant Sąjungos derybinei pozicijai, užtikrinant bent per derybas su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės užtikrintą skaidrumo ir viešųjų konsultacijų lygų palaikant nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene bei visapusiškai paisyti per kitas derybas nusistovėjusios geriausios praktikos; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą paskelbti visas savo rekomendacijas dėl derybinių nurodymų, susijusių su prekybos susitarimais, ir mano, kad tai teigiamas precedentas; ragina Tarybą imti pavyzdį ir paskelbti derybinius nurodymus iš karto, kai tik jie bus priimti;

14.  pabrėžia, kad LPS privalo leisti pagerinti patekimą į rinką ir pagerinti prekybą vietoje, kurti tinkamas darbo vietas, užtikrinti lyčių lygybę abiejų šalių piliečių naudai, skatinti darnų vystymąsi, ES standartų laikymąsi, visuotinės svarbos paslaugų apsaugą ir demokratinių procedūrų paisymą, kartu didinant ES eksporto galimybes;

15.  pabrėžia, kad plataus užmojo susitarimas, turi būti sprendžiami konstruktyviai, investicijų, prekybos prekėmis ir paslaugomis (remiantis naujausia Europos Parlamento rekomendacijomis dėl politinės erdvės ir jautrių sektorių), muitinės ir prekybos lengvinimo, duomenų apsaugos, elektroninės prekybos ir skaitmeninių technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas, viešųjų pirkimų, energetikos, valstybės įmonių, konkurencijos, tvaraus vystymosi, reguliavimo klausimai, pvz., aukštos kokybės sanitarijos ir fitosanitarijos standartų ir kitų normų, žemės ūkio ir maisto produktų nesusilpninant aukštus ES standartus, pagrįstus ir įgyvendinamus įsipareigojimus dėl darbo ir aplinkos apsaugos standartų, ir kovoti su mokesčių vengimu ir korupcija ir neperžengti Sąjungos išimtinės kompetencijos sričiai, o ypač atsižvelgiant į labai mažų įmonių ir MVĮ poreikius;

16.  ragina Tarybą derybiniuose nurodymuose aiškiai pripažinti kitos šalies įsipareigojimus čiabuvių tautoms;

17.  pabrėžia, kad ES pirmauja pasaulyje gyvūnų gerovės politikos pažangos srityje ir kad atsižvelgiant į tai, kad ES ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimas darys poveikį milijonams ūkinių gyvūnų, Komisija turi užtikrinti, kad šalys tvirtai įsipareigotų gerinti ūkinių gyvūnų gerovę ir apsaugą;

18.  pabrėžia, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais daro didelį poveikį aplinkai ir ekonominį bei socialinį poveikį ir kad plataus užmojo susitarimu turi būti skatinama išsaugoti visas laukinių gyvūnų ir augalų rūšis ir jų buveines ir tvirtai kovoti su neteisėtu laukinių gyvūnų ir augalų paėmimu, prekyba jais ir jų pervežimu;

19.  pabrėžia, kad netinkamas žuvininkystės valdymas ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba gali daryti didelį neigiamą poveikį prekybai, vystymusi ir aplinkai ir kad šalys turi prisiimti svarbius įsipareigojimus saugoti ryklius, rajas, vėžlius ir jūrų žinduolius ir užkirsti kelią peržvejojimui, pertekliniams pajėgumams ir NNN žvejybai;

20.  pabrėžia, jog siekiant, kad LPS iš tiesų būtų naudingas ES ekonomikai, į derybinius nurodymus turėtų būti įtraukti šie aspektai:

   a) prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimas ir realios abiems šalims suteikiamos galimybės patekti į viena kitos prekių ir paslaugų rinką panaikinant nereikalingas reglamentavimo kliūtis, tuo pačiu užtikrinant, kad jokiomis susitarimo nuostatomis vienai iš šalių nebūtų draudžiama imtis proporcingų veiksmų reglamentavimo srityje, siekiant teisėtų politikos tikslų; šiuo susitarimu i) susitarimo šalims negali būti draudžiama nustatyti, reguliuoti, teikti ir remti visuotinės svarbos paslaugas ir turi būti numatytos tikslios nuostatos šiuo klausimu; ii) juo negali būti reikalaujama nei jokio sektoriaus privatizavimo, nei vyriausybėms draudžiama plėsti visuomenei teikiamų paslaugų spektrą; iii) juo vyriausybėms negali būti draudžiama susigrąžinti tų paslaugų, kurias vyriausybės anksčiau nusprendė privatizuoti, pvz., vandens, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, valstybės kontrolę, arba sumažinti aukštų ES sveikatos, maisto, vartotojų, aplinkos, darbo ir saugos standartų ar apriboti viešąjį finansavimą meno ir kultūros, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, kaip tai buvo daroma ankstesniais prekybos susitarimais; reikėtų prisiimti įsipareigojimus, pagrįstus Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (GATS); šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia išsaugoti Europos gamintojams taikomus standartus;
   b) kai į susitarimą gali būti įtrauktas skyrius dėl vidaus reglamentavimo, derybininkus neprivalo įtraukti jokių būtinumo testų;
   c) įsipareigojimai dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių, kurios viršija PPO taisykles šioje srityje, galimai neįtraukiant jų taikymo, kai įgyvendinti pakankami bendri konkurencijos standartai ir vyksta bendradarbiavimas;
   d) nereikalingų netarifinių kliūčių mažinimas ir, kai įmanoma ir naudinga abiem šalims, savanoriškas bendradarbiavimo reguliavimo srityje dialogų stiprinimas ir plėtojimas, nevaržant kiekvienos susitarimo šalies galimybių vykdyti savo reglamentavimo, teisėkūros ir politinę veiklą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turi būti siekiama padėti valdyti pasaulio ekonomiką intensyvinant konvergenciją ir bendradarbiavimą tarptautinių standartų ir reguliavimo derinimo srityse, pvz., priimant ir įgyvendinant standartus, kuriuos nustatė JT Europos ekonomikos komisija (JT EEK), ir kartu užtikrinant aukščiausio lygio vartotojų (pvz., maisto saugos), aplinkos (pvz., gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos), socialinę ir darbo apsaugą;
   e) didelės lengvatos viešųjų pirkimų srityje visais valdžios lygmenimis, įskaitant valstybei priklausančias įmones ir ypatingų ar išskirtinių teisių turinčias įmones, kuriomis Europos bendrovėms būtų užtikrinta galimybė patekti į rinką strateginiuose sektoriuose ir tokio pat lygio atvirumas, kaip ES viešųjų pirkimų rinkose, atsižvelgiant į tai, kad supaprastintos procedūros ir skaidrumas, užtikrinami konkursų dalyviams, įskaitant dalyvius iš kitų šalių, taip pat gali būti veiksmingos kovos su korupcija ir vientisumo skatinimo priemonės viešojo administravimo srityje, taip pat jomis mokesčių mokėtojams gali būti teikiama ekonominė nauda, susijusi su tiekimo kokybe, veiksmingumu, efektyvumu ir atskaitomybe; garantijos, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis būtų taikomi ekologiniai ir socialiniai kriterijai;
   f) atskiras skyrius, kuriame būtų atsižvelgiama į labai mažų įmonių ir MVĮ poreikius ir interesus, susijusius su lengvesnio patekimo į rinką klausimais, įskaitant (tačiau ne tik) didesnį techninių standartų suderinamumą ir supaprastintas muitinės procedūras, siekiant sudaryti konkrečias verslo galimybes ir skatinti tų įmonių tarptautinimą;
   g) atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, kad prekyba ir darnus vystymasis ES išimtinei kompetencijai ir kad darnus vystymasis yra neatsiejama ES bendros prekybos politikos dalis, griežtas ir plataus užmojo darnaus vystymosi skyrius būtinai turėtų būti įtrauktas į bet kokį galimą susitarimą; nuostatos dėl veiksmingų dialogo, stebėsenos ir bendradarbiavimo priemonių, įskaitant privalomas ir įgyvendinamas nuostatas, kurioms būtų taikomi tinkami ir veiksmingi ginčų sprendimo mechanizmai ir pagal kurias, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, būtų numatytas sankcijomis pagrįstas mechanizmas ir būtų sudarytos sąlygos tinkamai dalyvauti socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei bei glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamų tarptautinių organizacijų ekspertais; šio skyriaus nuostatos dėl darbo ir prekybos aplinkos apsaugos aspektų bei darnaus vystymosi svarbos prekybos ir investicijų kontekste, kurios apima nuostatas, kuriomis skatinamas atitinkamų tarptautiniu lygmeniu priimtų principų ir taisyklių, pvz., pagrindinių darbo standartų, keturių prioritetinių TDO su valdymu susijusių konvencijų ir daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų, įskaitant susijusius su klimato kaita, laikymasis ir veiksmingas įgyvendinimas;
   h) reikalavimas, kad šalys skatintų įmonių socialinę atsakomybę, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas priemones, ir EBPO tam tikriems sektoriams skirtų gairių ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų laikymasis;
   i) išsamios nuostatos dėl investicijų liberalizavimo Sąjungos kompetencijos ribose, kuriose būtų atsižvelgta į naujausius politikos pokyčius, pvz., 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS;
   j) griežtos ir vykdytinos priemonės, apimančios intelektinės nuosavybės teisių pripažinimą ir apsaugą, įskaitant vynų ir spiritinių gėrimų bei kitų žemės ūkio ir maisto produktų geografines nuorodas (GN); supaprastintos muitinės procedūros ir paprastos ir lanksčios kilmės taisyklės, tinkamos sudėtingoms pasaulinėms vertės grandinėms (PVG), be kita ko, didinant jų skaidrumą ir atskaitomybę ir, kai įmanoma, taikant daugiašales kilmės taisykles ir kitais atvejais – nesudėtingas kilmės taisykles, pvz., tarifo subpozicijos pokytį;
   k) subalansuoti ir plataus užmojo rezultatai žemės ūkio ir žuvininkystės skyriuose, kuriuos taikant būtų galima paskatinti konkurencingumą ir kurie būtų naudingi ir vartotojams, ir gamintojams, tik jei juose būtų tinkamai atsižvelgiama į visų Europos gamintojų ir vartotojų interesus, atsižvelgiant į tai, kad yra daug pažeidžiamų žemės ūkio produktų, kuriems turėtų būti taikomas atitinkamas režimas, pvz., taikant tarifines kvotas arba taikant atitinkamus pereinamuosius laikotarpius, tinkamai atsižvelgiant į bendrą prekybos susitarimų žemės ūkio srityje poveikį ir į derybų sritį neįtraukiant pažeidžiamiausių sektorių; įtraukiama tinkama naudoti, veiksminga, tinkama ir greitai pritaikoma dvišalė apsaugos sąlyga, kuria suteikiama galimybė laikinai sustabdyti lengvatų taikymą, jeigu dėl prekybos susitarimo įsigaliojimo importo padidėjimas darytų arba galėtų daryti didelę žalą pažeidžiamiems sektoriams;
   l) plataus užmojo nuostatos, kuriomis sudaromos galimybės skaitmeninei ekosistemai visapusiškai veikti ir skatinami tarpvalstybiniai duomenų srautai, įskaitant tokius principus kaip sąžininga konkurencija ir plataus užmojo tarpvalstybinio duomenų perdavimo taisykles, ir kurios nedaro poveikio esamoms ir būsimoms ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklėms, atsižvelgiant į tai, kad duomenų srautai yra labai svarbi paslaugų ekonomikos varomoji jėga ir pagrindinis pasaulinių vertės grandinių elementas tradicinės gamybos įmonių atveju, todėl privalomi vietos nustatymo reikalavimai turėtų būti kuo labiau apriboti; duomenų apsauga ir privatumas nėra prekybos kliūtys, bet pagrindinės teisės, įtvirtintos ES sutarties 39 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose;
   m) konkrečios ir nedviprasmiškos nuostatos dėl užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT) ir atokiausiems regionams (OR) taikomo režimo, siekiant užtikrinti, kad šių derybų metu būtų tinkamai atsižvelgiama į jų konkrečius interesus;

21.  ragina Komisiją užtikrinti apsaugą žemės ūkio gaminių ženklinimo, atsekamumo ir tikros kilmės požiūriu, kaip esminį subalansuoto susitarimo elementą, kad vartotojams nebūtų sudaromas neteisingas ar klaidingas įspūdis;

22.  atkreipia dėmesį į Europos bendrosios rinkos ir Naujosios Zelandijos rinkos dydžio skirtumą – į jį būtina atsižvelgti galimame dviejų valstybių LPS;

Parlamento vaidmuo

23.  pabrėžia, kad remiantis Teisingumo Teismo nuomone 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, Parlamentas turėtų atlikti didesnį vaidmenį visais derybų dėl ES LPS etapais nuo įgaliojimų patvirtinimo iki galutinio susitarimo sudarymo; laukia derybų su Naująja Zelandija pradžios, ketina jas atidžiai stebėti ir prisidėti prie sėkmingo jų užbaigimo; primena Komisijai pareigą nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais derybų etapais (prieš derybų raundus ir po jų); įsipareigoja išnagrinėti teisėkūros ir reguliavimo klausimus, kurių gali kilti vykstant deryboms ir sudarant būsimą susitarimą, nepažeidžiant savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvų; pakartoja pagrindinį savo įsipareigojimą atstovauti ES piliečiams ir laukia, kol derybų procese galės sudaryti galimybes įtraukioms ir atviroms diskusijoms;

24.  primena, kad, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Parlamento bus paprašyta pritarti būsimam susitarimui ir todėl į jo poziciją reikėtų tinkamai atsižvelgti visais etapais; ragina Komisiją ir Tarybą prašyti Parlamento pritarimo susitarimui iki jo taikymo pradžios, sykiu taip pat integruojant šią praktiką į tarpinstitucinį susitarimą;

25.  primena, kad Parlamentas stebės būsimo susitarimo įgyvendinimą;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, taip pat susipažinti Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Naujosios Zelandijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0064.
(2) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 210.
(3) ECLI:ES:C:2017:376.


ES teisės taikymo stebėjimo ataskaita (2015 m.)
PDF 381kWORD 51k
2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES teisės taikymo stebėjimo (2015 m.) (2017/2011(INI))
P8_TA(2017)0421A8-0265/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 32-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2014 m.) (COM(2015)0329),

–  atsižvelgdamas į 33-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2015 m.) (COM(2016)0463),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“ (COM(2010)0070),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos „Antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“ (COM(2011)0930),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju (COM(2002)0141),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“(2),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(3),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos(8),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 267 ir 288 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0265/2017),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 17 straipsnyje apibrėžiamas esminis Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo;

B.  kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir SESV 288 straipsnio 3 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį valstybės narės pirmiausiai yra atsakingos už tai, kad ES teisė būtų tinkamai ir laikantis nustatytų terminų perkeliama į nacionalinę teisę, taikoma ir įgyvendinama, taip pat jos turi nustatyti pakankamas teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą ES teisei priklausančiose srityse;

C.  kadangi pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turi aiškiai ir tiksliai informuoti Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi siekdamos perkelti ES direktyvas į savo nacionalinę teisę(9);

D.  kadangi pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(10) ir 2011 m. spalio 27 d. Bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(11) valstybės narės, informuojančios Komisiją apie nacionalines perkėlimo priemones, įpareigotos pagrįstais atvejais pateikti patvirtinamąją informaciją, t. y. aiškinamuosius dokumentus, susijusius su metodais, kuriuos naudodamos jos perkėlė Sąjungos direktyvas į nacionalinę teisę(12);

E.  kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią kaip ir Sutartys ir yra taikoma Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę (ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis);

F.  kadangi Sąjunga turi tam tikrų priemonių ir vykdo tam tikrus procesus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai ir tinkamai taikomi Sutartyse įtvirtinti principai ir vertybės, tačiau praktikoje šių priemonių veiklos sritis yra ribota, jos yra nepritaikytos arba neveiksmingos;

G.  kadangi, atsižvelgiant į tai, reikia sukurti naują priemonę, pagal kurią būtų nustatyta bendra ir suderinta sistema, paremta jau esamomis priemonėmis ir mechanizmais; ši sistema turėtų būti taikoma visose ES institucijose ir visose valstybėse narėse vienodai;

H.  kadangi, vadovaujantis SESV 258 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę valstybei narei, jei mano, kad ši neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ir gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką į šią nuomonę neatsižvelgia;

I.  kadangi pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių numatyta, kad turi būti keičiamasi informacija dėl visų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, kurias pradedant siunčiami oficialūs įspėjimo laiškai, tačiau šis susitarimas neapima neoficialios „EU Pilot“ procedūros, vykdomos prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

J.  kadangi „EU Pilot“ procedūromis siekiama glaudesnio ir nuoseklesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, kai norima ištaisyti ES teisės aktų pažeidimus ankstyvuoju laikotarpiu vykdant dvišalį dialogą, kad, kai įmanoma, būtų išvengta būtinybės pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

K.  kadangi 2015 m. Komisija gavo 3 450 skundų, kuriuose pranešama apie galimus ES teisės pažeidimus; daugiausia skundų buvo gauta dėl šių valstybių narių – Italijos (637 skundai), Ispanijos (342 skundai) ir Vokietijos (274 skundai);

L.  kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o SESV 298 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

1.  palankiai vertina Komisijos 2015 m. metinę ES teisės taikymo ataskaitą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas ES acquis vykdymo užtikrinimui, ir pažymi, kad remiantis šia ataskaita, trys sritys, kuriose prieš valstybes nares 2015 m. pradėta daugiausia perkėlimo į nacionalinę teisę pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, buvo judumas ir transportas, energetika ir aplinkos apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad šiose srityse 2015 m. taip pat pradėta daugiausia tyrimų pagal „EU Pilot“ sistemą; tai visų pirma taikoma šioms valstybėms narėms – Italijai, Portugalijai ir Vokietijai; prašo Komisijos išsamiau paaiškinti, kokios konkrečios to priežastys;

2.  visų pirma pažymi, kad Komisija ėmėsi spręsti prastos oro kokybės Europoje problemą pradėdama Direktyvos 2008/50/EB pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl nuolat viršijamų NO2 ribinių verčių; tačiau apgailestauja dėl to, jog 2015 m. Komisija nepasinaudojo kontrolės įgaliojimais, kad bendrajai rinkai nebūtų pateikti taršūs automobiliai su dyzeliniais varikliais, dėl kurių labai padidėja į atmosferą išmetamas NO2 kiekis viršijant minėtas ribines vertes ir kurie neatitinka ES tipo patvirtinimo reikalavimų ir išmetamųjų teršalų kiekio iš keleivinių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių standartų;

3.  mano, kad iš didelio 2015 m. vykdytų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičiaus matyti, jog svarbus iššūkis ES ir jos prioritetas tebėra siekis užtikrinti, kad valstybės narės laiku ir tinkamai taikytų ES teisės aktus; mano, kad ES piliečiai labiau pasitiki ES teise, jei ji valstybėse narėse įgyvendinama veiksmingai; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad ES teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami ir įgyvendinami veiksmingai ir laiku;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pabaigoje 1 368 pažeidimų nagrinėjimo procedūros buvo nebaigtos, t. y. šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, tačiau vis tiek mažiau nei 2011 m.;

5.  pripažįsta, jog už tinkamą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą visų pirma atsakingos valstybės narės, tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos laikytis ES pirminės teisės nuostatų joms rengiant antrinės ES teisės aktus; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija, siekdama padėti rasti bendrus sprendimus, teikia valstybėms narėms daugybę priemonių (pvz., rengia gaires, sudaro ekspertų grupes, kuria specialias interneto svetaines) pradedant nuo dialogo apie įgyvendinimo planus ir baigiant dokumentais, kuriuose aiškinama, kaip ankstyvu etapu atpažinti ir išspręsti įgyvendinimo problemas; ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių ir vykdyti savo įsipareigojimus, dėl kurių susitarta 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrame valstybių narių ir Komisijos politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų, taip pat ir pateikiant atitikties lenteles, kuriose būtų išdėstyta aiški ir tiksli informacija apie nacionalines direktyvų perkėlimo į jų vidaus teisinę tvarką priemones;

6.  dar kartą ragina Komisiją sujungti visus skirtingus portalus, prieigos taškus ir interneto svetaines į vieną sąsają, kuria piliečiams būtų suteikiama paprasta prieiga prie internetinių skundų formų ir naudotojų reikmėms pritaikyta informacija apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kai valstybės narės, perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę, nusprendžia įterpti tam tikrų elementų, Komisija valstybių narių prašo apie tai informuoti, kad visuomenei būtų aišku, kurios nuostatos yra ES, kurios – valstybės narės atsakomybė; vis dėl kartu primena, kad tai nedaro jokio poveikio valstybių narių teisei nacionaliniu lygmeniu nustatyti, pavyzdžiui, aukštesnius socialinius ir ekologinius standartus;

8.  pabrėžia, jog būtina, kad Parlamentas taip pat galėtų stebėti, kaip Komisija užtikrina reglamentų įgyvendinimą tokiu pat būdu, kaip tai daroma direktyvų atveju; prašo Komisijos užtikrinti, kad duomenys apie reglamentų įgyvendinimą būtų teikiami būsimose jos metinėse ataskaitose dėl ES teisės taikymo stebėjimo; ragina valstybes nares pateikti Komisijai nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami teisės aktai arba įgyvendinami reglamentai, kad būtų galima užtikrinti tinkamą atitiktį, ir nurodyti, kurios dalys perimtos iš ES teisės aktų ir kurios dalys yra nacionaliniai papildymai;

9.  pabrėžia, kad reikia laikytis perkėlimo į nacionalinę teisę terminų; primygtinai ragina ES institucijas nustatyti realistinius įgyvendinimo terminus;

10.  pabrėžia, kad ES sukurta kaip Sąjunga, grindžiama teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms (ES sutarties 2 straipsnis); pabrėžia, kad ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos vertybės yra esminiai Sąjungos pagrindai, todėl turėtų būti nuolat vertinama, kaip jų laikomasi valstybėse narėse; primena, kad itin svarbu vykdyti atidžią valstybių narių ir ES institucijų veiksmų ir neveikimo stebėseną, ir reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad Parlamentui pateikiama daug peticijų, o Komisijai – daug skundų;

11.  pažymi, kad informatoriai gali būti naudingi ES ir nacionalinėms institucijoms, nes jie praneša apie netinkamo Sąjungos teisės taikymo atvejus; pakartoja, kad jiems neturėtų būti trukdoma to daryti, priešingai – jie turėtų būti skatinami;

12.  pripažįsta, kad peticijos – svarbus šaltinis renkant informaciją iš pirminio šaltinio ne tik apie pažeidimus ir trūkumus taikant ES teisę valstybėse narėse, bet ir apie potencialias ES teisės aktų spragas, taip pat apie piliečių pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, kurie galėtų būti priimti, arba galimus galiojančių teisės aktų tekstų patobulinimus; patvirtina, kad veiksmingai nagrinėjant peticijas keliami klausimai dėl Komisijos ir Parlamento pajėgumų reaguoti į problemas, susijusias su perkėlimu į nacionalinę teisę ir netinkamu taikymu, bei jas spręsti ir kad galiausiai šie pajėgumai stiprinami; pažymi, jog Komisija ES teisės įgyvendinimą laiko prioritetu, kad piliečiai ja galėtų naudotis savo kasdieniame gyvenime; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesai ir administravimas būtų skaidrūs, nešališki ir nepriklausomi;

13.  apgailestauja dėl to, kad nepateikta tiksli statistika, susijusi su peticijų, dėl kurių buvo pradėta taikyti „EU Pilot“ procedūra arba pažeidimo nagrinėjimo procedūra, skaičiumi; todėl ragina Komisiją reguliariai siųsti ataskaitas apie atvejus, susijusius su vykdomu nagrinėjimu ir (arba) procedūromis, siekiant palengvinti struktūrizuotą dialogą ir sutrumpinti ginčų sprendimo laiką; ragina Komisiją aptarti šias ataskaitas su Peticijų komitetu, aktyviai įtraukiant Parlamento pirmininko pavaduotoją, atsakingą už teisės taikymo ir supaprastinimo klausimus; prašo Komisijos įtraukti peticijos pateikėjus į procedūras „EU Pilot“, pradėtas remiantis jų peticijomis, siekiant, inter alia, palengvinti peticijų pateikėjų ir atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų dialogą;

14.  apgailestauja dėl to, kad vis labiau vėluojama įgyvendinti ES gyvūnų apsaugos ir gerovės strategiją 2012–2015 m., o tai faktiškai trukdo inicijuoti naują ES masto strategiją, kuri būtina visapusiškai ir veiksmingai gyvūnų gerovės apsaugai užtikrinti vadovaujantis atnaujinta, išsamia ir aiškia teisės aktų sistema, visapusiškai atitinkančia SESV 13 straipsnio reikalavimus;

15.  pažymi, kad Peticijų komitetas yra gavęs daug peticijų dėl vaikų gerovės atvejų, ir tikisi, kad šiuo metu atliekama Reglamento „Briuselis IIA“ peržiūra bus naudinga šalinant reglamento trūkumus ir sprendžiant su jo įgyvendinimu susijusias problemas;

16.  pažymi, kad nustatyta trūkumų pastaraisiais metais taikant kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu priemones; prašo Komisijos dėti dvigubai daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas griežtas atitinkamų ES taisyklių taikymas;

17.  pažymi, kad valstybių narių prioritetas turėtų būti tinkamai ir laiku perkelti ES teisę į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti, taip pat nustatyti aiškią nacionalinę teisės aktų sistemą, kuria būtų užtikrinamas visapusiškas Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių vertybių, principų ir teisių laikymasis, siekiant išvengti ES teisės pažeidimų ir suteikti visą numatomą naudą, kuri galima veiksmingai ir efektyviai taikant ES teisę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad bet kokie visų ES institucijų veiksmai ar neveikimas turi atitikti ES Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas(13);

18.  ragina Komisiją paskatinti valstybes nares užtikrinti griežtą ES laisvo asmenų judėjimo taisyklių laikymąsi, pirmiausia garantuojant visapusišką susijusių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių apsaugą; primena, kad laisvas asmenų judėjimas – tai ne tik viena pagrindinių ES laisvių ir neatsiejama ES pilietybės dalis; atsižvelgiant į kontekstą, kuriame visapusiškai saugomos pagrindinės teisės, jis nepaprastai svarbus ES piliečiams ir jų šeimoms, ypač turint omenyje galimybę užsitikrinti socialinę apsaugą, ir jų požiūriui į ES (šie aspektai – dažna peticijų tema);

19.  primena savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją ir prašo Komisijos imtis veiksmų atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas;

20.  pripažįsta, kad Parlamentui taip pat tenka itin svarbus vaidmuo – jis turi atlikti politinę Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmų priežiūrą, tikrinti metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimti atitinkamas Parlamento rezoliucijas; mano, kad Parlamentas galėtų dar labiau prisidėti prie to, kad ES teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami laiku ir tiksliai; šiuo tikslu jis galėtų dalytis savo praktine patirtimi, susijusia su teisėkūros sprendimų priėmimo procesu, pasitelkdamas jau užmegztus ryšius su nacionaliniais parlamentais;

21.  pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir kiti suinteresuotieji subjektai atlieka rengiant teisės aktus ir stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir taiko ES teisės aktus, bei pranešant apie šio perkėlimo ir taikymo trūkumus; atsižvelgdamas į tai, akcentuoja skaidrumo principą, įtvirtintą ES Sutartyse, ir ES piliečių teisę į gerą administravimą ir teisę į teisingumą, nustatytas ES pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose; primena, kad šios teisės ir principai (greta kitų) taip pat turėtų būti valstybėms narėms pirmaeilės svarbos, kai jos siūlo Sąjungos teisės įgyvendinimo aktų projektus;

22.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. pradėta apie 30 proc. mažiau „EU Pilot“ bylų nei 2014 m. (t. y. 881 byla, o 2014 m. – 1 208 bylos); tačiau pažymi, kad 2015 m. išnagrinėtų bylų vidurkis išliko stabilus, t. y. vidutiniškai išnagrinėta lygiai tiek pat bylų kaip ir 2014 m. (75 proc.);

23.  palankiai vertina tai, kad pirmą kartą nuo 2011 m. gauta mažiau naujų skundų – maždaug 9 proc. mažiau nei 2014 m. (iš viso gauta 3 450 naujų skundų); vis dėlto labai susirūpinęs pažymi, kad didžiausias naujų skundų skaičius buvo užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ, teisingumo ir vartotojų, apmokestinimo ir muitų sąjungos bei aplinkos apsaugos srityse pateikti skundai kartu sudaro 72 proc. visų 2015 m. dėl valstybių narių pateiktų skundų;

24.  apgailestauja, kad 2015 m. valstybės narės, nurodydamos nacionalines priemones, kuriomis direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, ne visais atvejais laikėsi įsipareigojimo kartu pateikti aiškinamuosius dokumentus; mano, kad Komisija turėtų labiau joms padėti rengiant tokius aiškinamuosius dokumentus ir atitikties lenteles; taip pat ragina Komisiją savo metinėse ataskaitose dėl ES teisės taikymo ir toliau informuoti Parlamentą ir Tarybą apie aiškinamuosius dokumentus;

25.  laikosi nuomonės, kad finansinės sankcijos už ES teisės nesilaikymą turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, atsižvelgiant į pasikartojančius nesilaikymo atvejus toje pačioje srityje ir į tai, kad turi būti paisoma valstybių narių teisių, įtvirtintų teisės aktuose;

26.  primena, kad visos ES institucijos privalo laikytis Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos(14);

27.  dar kartą pažymi, kad ESM sutartimi (ar kitomis susijusiomis sutartimis) Komisijai ar kitoms ES institucijoms priskiriamais uždaviniais šios institucijos, kaip nurodyta tos sutarties 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse, įpareigojamos užtikrinti, kad pagal minėtas sutartis pasirašyti susitarimo memorandumai atitiktų ES teisės aktus; pabrėžia, kad dėl šios priežasties ES institucijos neturėtų pasirašyti susitarimo memorandumo, jei kyla abejonių, kad jis atitinka ES teisės aktus(15);

28.  pabrėžia, kad svarbu į nacionalinę teisę perkelti ir praktiškai įgyvendinti visos ES lygmens prieglobsčio standartus (pavyzdžiui, tai, kaip valstybės narės įgyvendina Direktyvą 2013/33/ES(16), kuria nustatomos prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos)(17); apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nepakankamai įgyvendina ir naudoja Komisijos pasiūlytą perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą, kuriuo siekiama įveikti pabėgėlių krizę; todėl ragina Komisiją skirti itin daug dėmesio tam, kaip įgyvendinamos prieglobsčio ir migracijos srityje priimtos priemonės, kad būtų galima užtikrinti, jog jos atitinka ES pagrindinių teisių chartijos principus, ir prireikus pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

29.  su susirūpinimu pažymi, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų, susijusių su prieglobsčiu ir migracija; teigiamai vertina tvirtą Komisijos poziciją ES teisės nuostatų prieglobsčio ir migracijos srityje taikymo klausimu, kurios ji laikosi valstybių narių atžvilgiu; primena, kad, kalbant apie į Europą plūstančius migracijos srautus, ES susiduria su neregėto masto teisiniu, politiniu ir humanitariniu iššūkiu; ragina valstybes nares priimant bei paskirstant pabėgėlius atsižvelgti ir į tarptautines žmogaus teisių konvencijas; viliasi, kad Komisija sistemingai stebės, kaip valstybės narės taiko Europos migracijos darbotvarkę; primena, kad veiksminga ES migracijos politika turi būti pagrįsta subalansuota atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra tarp valstybių narių;

30.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar esama didelių trūkumų, susijusių su Sąjungos teisės aktų aplinkos srityje įgyvendinimu ir jų vykdymo užtikrinimu, ypač atliekų valdymo, nuotekų valymo infrastruktūros ir oro kokybės ribinių verčių laikymosi klausimais; todėl mano, kad Komisija turėtų siekti išsiaiškinti šios padėties valstybėse narėse priežastis;

31.  ragina ES institucijas visais atvejais laikytis savo pareigos paisyti pirminės ES teisės, kai kuriamos antrinės ES teisės nuostatos, priimamos politikos priemonės ir pasirašomi susitarimai ar sutartys su institucijomis, esančiomis už ES ribų, taip pat laikytis savo pareigos visomis galimomis priemonėmis remti ES valstybių narių pastangas paisyti Sąjungos vertybių ir principų, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius valstybėse narėse;

32.  apgailestauja dėl to, kad jam vis dar laiku nepateikiama skaidrios informacijos apie ES teisės aktų įgyvendinimą; primena, kad persvarstytame Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių Komisija įsipareigoja pateikti Parlamentui „apibendrintą informaciją apie visas procedūras dėl įsipareigojimų nevykdymo, pradedant oficialiais įspėjimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas, [...] klausimais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo“, ir tikisi, kad ši nuostata bus tinkamai taikoma praktiškai;

33.  ragina Komisiją ES teisės laikymąsi padaryti tikru politikos prioritetu, kuris bus įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kurio pareiga yra reikalauti Komisijos atskaitomybės ir užtikrinti, kad jis, kaip viena iš teisėkūros institucijų, gautų visapusišką informaciją ir galėtų nuolat gerinti savo teisėkūros darbą; todėl ragina Komisiją nurodyti, kokių tolesnių priemonių imamasi dėl kiekvienos Europos Parlamento rezoliucijos dėl ES teisės taikymo stebėjimo;

34.  primena, kad Parlamentas savo 2013 m. sausio 15 d.(18) ir 2016 m. birželio 9 d. rezoliucijose ragino priimti reglamentą dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos pagal SESV 298 straipsnį, ir prašo Komisijos toliau svarstyti pasiūlymą dėl reglamento, pateiktą antrosios rezoliucijos priede;

35.  pabrėžia, kad neturint Sąjungos lygmens nuoseklaus ir išsamaus kodifikuotų gero administravimo taisyklių rinkinio, piliečiams sunku nesudėtingai ir visapusiškai suprasti savo administracines teises pagal Sąjungos teisę, o dėl to prastėja ir jų teisinė apsauga; todėl pabrėžia, kad kodifikavus gero administravimo taisykles reglamente, kuriame nustatomi įvairūs administracinės procedūros aspektai, įskaitant pranešimus, privalomus laiko apribojimus, teisę būti išklausytam ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, būtų stiprinamos piliečių teisės ir skaidrumas; patikslina, kad šios taisyklės papildytų esamus Sąjungos teisės aktus, kai susiduriama su teisinėmis spragomis ar aiškinimo problemomis, ir jomis būtų užtikrinamas geresnis prieinamumas; todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl išsamaus teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinių procedūrų teisės, atsižvelgiant į visus Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus ir į naujausius pokyčius Sąjungoje ir valstybėse narėse;

36.  primena, kad prejudiciniais sprendimais prisidedama aiškinant, kaip turi būti taikoma Europos Sąjungos teisė; mano, kad taikant šią procedūrą galima vienodai aiškinti ir įgyvendinti ES teisės aktus; todėl ragina nacionalinius teismus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai tik kyla abejonių, ir taip užkirsti kelią galimoms pažeidimo nagrinėjimo procedūroms;

37.  laikosi nuomonės, jog svarbiausias veiksnys siekiant, kad įvairių sričių ES politika būtų naudinga tiek atskiriems asmenims, tiek įmonėms, yra tinkamas ES acquis taikymas; todėl ragina Komisiją sustiprinti ES teisės įgyvendinimo užtikrinimą atliekant struktūrinį ir sistemingą perkėlimo į nacionalinę teisę ir nacionalinių teisės aktų atitikties tikrinimą, visapusiškai laikantis ES Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktai yra laisvo demokratinio proceso rezultatas; teigiamai vertina tai, kad Komisija, vykdydama ES teisės taikymo valstybėse narėse stebėseną, tinkamai atsižvelgia į geresnės teisėkūros principus;

38.  pabrėžia skaidrumo svarbą ES institucijoms ir valstybėms narėms atitinkamai rengiant ir taikant teisės aktus; atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti ES teisės aktus valstybėse narėse ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami ES piliečiams, ES teisės aktai turi būti aiškūs, suprantami, nuoseklūs ir tikslūs, taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią reikalaujama, kad ES normos būtų numatomos ir nuspėjamos(19);

39.  mano, kad nacionalinius parlamentus įtraukiant į dialogą dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turinio, kai tinkama, bus skatinamas veiksmingas ES teisės taikymas; pabrėžia, kad nacionalinių parlamentų vykdomas išsamesnis atitinkamų vyriausybių tikrinimas, kai jos dalyvauja teisėkūros procese, paskatins veiksmingesnį ES teisės taikymą, kaip numatyta Sutartyse; pabrėžia, kad dėl šios priežasties nacionaliniai parlamentai turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę ankstyvaisiais Europos Sąjungos teisėkūros procedūrų etapais, ir primygtinai ragina Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares pradėti diskusijas dėl Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo, galbūt apsvarstyti galimybę peržiūrėti vadinamąją išankstinio perspėjimo sistemą ir taip užtikrinti, kad būtų geriau taikoma geltonosios kortelės procedūra;

40.  ragina glaudžiau bendradarbiauti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus ir stiprinti ryšius; primena apie nacionalinių parlamentų tikrinimo funkciją, atliekamą jų vyriausybėms dalyvaujant sprendimų priėmimo procese Europos Sąjungos Taryboje, ir pabrėžia, jog reikia, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai vykdytų konsultacijas ir reguliariai keistųsi nuomonėmis, visų pirma pradiniais teisėkūros proceso etapais;

41.  primena, kad nacionaliniai parlamentai turi atlikti svarbų vaidmenį tikrinant, ar teisingai valstybės narės įgyvendina ES teisę; ragina juos aktyviai vykdyti savo vaidmenį; atkreipia dėmesį į nacionalinių parlamentų vaidmenį imantis veiksmų, kad būtų išvengta papildomų reikalavimų nustatymo perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę praktikos ir taip užkirstas kelias pertekliniam reglamentavimui ir nereikalingai administracinei naštai; tikisi, kad valstybės narės aiškiai nurodys ir dokumentuos nacionalinius įsipareigojimus, kurie įgyvendinimo proceso metu papildomai pridedami prie ES teisės aktų; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl pernelyg gausių nacionalinių priemonių, papildomai pridedamų prie ES teisės aktų, be reikalo stiprinamas euroskepticizmas;

42.  pažymi, kad nacionalinių parlamentų komitetų, dirbančių su ES, keitimosi informacija ir bendradarbiavimo sistema gali padėti užtikrinti veiksmingų teisės aktų priėmimą ir ja taip pat turėtų būti naudojamasi siekiant užtikrinti veiksmingesnį ES teisės taikymą valstybėse narėse; skatina naudoti IPEX platformą kaip priemonę nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui vykdant abipusį keitimąsi informacija; ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti reguliariuose tarpparlamentiniuose komitetų susitikimuose, kuriuos organizuoja Europos Parlamentas;

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385.
(2) OL C 18, 2017 1 19, p. 10.
(3) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(4) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.
(5) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(6) OL C 316, 2017 9 22, p. 246.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0279.
(9) Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-427/07, 107 punktas.
(10) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(11) OL C 369, 2011 12 17, p. 15.
(12) Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos.
(13) Žr., be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Ledra Advertising Ltd (C-8/15 P), Andreas Eleftheriou (C-9/15 P), Eleni Eleftheriou (C-9/15 P), Lilia Papachristofi (C-9/15 P), Christos Theophilou (C-10/15 P), Eleni Theophilou (C-10/15 P) prieš Europos Komisiją ir Europos Centrinį Banką (sujungtos bylos C-8/15 P – C-10/15 P), ECLI:EU:C:2016:701, 67 ir tolesnius punktus.
(14) 2016 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, sujungtos bylos C-8/15 P – C-10/15 P), 67 ir tolesni punktai.
(15) Ten pat, 58 ir tolesni punktai; šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo Pringle, C-370/12, 164 punktą.
(16) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).
(17) Žr., be kita ko, S. Carrera, S. Blockmans, D. Gross, E. Guild „ES reagavimas į pabėgėlių krizę: rezultatų apžvalga ir politikos prioritetų nustatymas“ („The EU’s Response to the Refugee Crisis - Taking Stock and Setting Policy Priorities“), Europos politikos studijų centro 2015 m. gruodžio 16 d. apybraiža Nr. 20 – https://www.ceps.eu/system/files/EU%20Response%20to%20the%202015%20Refugee%20Crisis_0.pdf
(18) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės (OL C 440, 2015 12 30, p. 17).
(19) Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Plantanol GmbH & Co. KG prieš Hauptzollamt Darmstadt, C-201/08, ECLI:EU:C:2009:539, 46 punktas.

Teisinė informacija - Privatumo politika