2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Italijos paraiška „EGF/2017/004 IT/Almaviva“) (COM(2017)0496 – C8-0322/2017 – 2017/2200(BUD))

P8_TA(2017)0422 A8-0346/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0496 – C8-0322/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0346/2017),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi Sąjungos finansinė parama iš darbo atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kaip galima greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi Italija pateikė paraišką „EGF/2017/004 IT/Almaviva“ dėl finansinės EGF paramos pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus po to, kai iš įmonės „Almaviva Contact SpA“, vykdančios veiklą NACE 2 red. 82 skyriui priskiriamos ekonominės veiklos sektoriuje (Administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla) NUTS 2 lygio Italijos Lacijaus regione (ITI4), iš darbo atleisti 1 646 darbuotojai; kadangi numatoma, kad taikant priemones dalyvaus 1 610 iš darbo atleistų darbuotojų;

1.  pritaria Komisijai, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir kad pagal tą reglamentą Italija turi teisę gauti finansinę 3 347 370 EUR paramą, kuri sudaro 60 % bendrų išlaidų, siekiančių 5 578 950 EUR;

2.  pažymi, kad Italijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2017 m. gegužės 9 d. ir kad, Italijai pateikus papildomą informaciją, 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisija baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

3.  primena, kad ekonomikos krizė padarė didelį poveikį rinkodaros paslaugų ir pagalbos prekių bei paslaugų pirkėjams kainoms, todėl sumažėjo paslaugų teikėjų apyvarta ir pelnas; atsižvelgdamas į tai, kad darbo jėgos sąnaudos iš esmės yra didžiausios gamybos sąnaudos skambučių centro sektoriuje, pažymi, kad įmonės sureagavo į minėtas nepalankias sąlygas – vykdė perkėlimus, ėmėsi su darbo jėgos sąnaudų keitimu susijusių veiksmų arba įmonės buvo uždaromos; apgailestauja, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. pirmojo ketvirčio trečdalis visų šio sektoriaus įmonių Italijoje nutraukė veiklą;

4.  pripažįsta, kad šie atleidimai iš darbo yra tiesiogiai susiję su 45 % sumažėjusiomis įmonės „Almaviva“ centro Romoje pajamomis 2011–2016 m.; apgailestauja, kad nebuvo įmanoma pasiekti susitarimo su Italijos vieningąja profesinių sąjungų atstovybe (RSU) dėl plano, kaip suderinti įmonės „Almaviva“ centro Romoje darbo jėgos sąnaudas su kitų įmonės „Almaviva“ darbo centrų Italijoje darbo jėgos sąnaudomis, pagal kurį darbo užmokestis iš tiesų būtų sumažintas, todėl centras Romoje buvo uždarytas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad skambučių centro sektoriaus darbuotojai turėtų būti labiau apsaugoti, o tai, visų pirma, reiškia, kad reikėtų vengti darbuotojus perkelti iš vieno centro į kitą, nes tokie veiksmai naudojami kaip tam tikra strategija siekiant priverstiniu būdu skatinti masinius atleidimus iš darbo;

6.  pripažįsta, kad regioninė ir vietos ekonomika labai pamažu atsigauna po didelių sunkumų dėl ekonomikos ir finansų krizės ir kad kyla grėsmė, jog masiniai atleidimai iš darbo sustabdys ar nutrauks šį atsigavimą; pabrėžia, kad siekiant to išvengti labai svarbios yra aktyvios darbo rinkos priemonės, kaip antai EGF bendrai finansuojamos priemonės;

7.  pažymi, kad 79 % tikslinių paramos gavėjų yra moterys ir kad didžioji jų dalis yra 30–55 metų amžiaus; apgailestauja, kad nebuvo įmanoma rasti perspektyvaus sprendimo, kaip išvengti jų atleidimo iš darbo, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad mažiau tikėtina, kad šios amžiaus grupės moterys pasiliks ir darys pažangą darbo rinkoje, nes joms sunku užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą dėl jų kaip neoficialių slaugytojų pareigų, taip pat dėl lygių galimybių darbo vietoje trūkumo;

8.  pabrėžia, kad teikiant mokymo ir individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas reikėtų visapusiškai atsižvelgti į šios darbuotojų grupės ypatumus, visų pirma į didelę moterų dalį; palankiai vertina tai, kad numatyta skirti 680 000 EUR priklausomų asmenų globėjų išlaidoms kompensuoti;

9.  teigiamai vertina tai, kad Italijos valdžios institucijos tiksliniams paramos gavėjams prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas pradėjo teikti 2017 m. balandžio 6 d., t. y. anksčiau prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui;

10.  pažymi, kad į šią paraišką įtrauktiems iš darbo atleistiems darbuotojams Italija planuoja taikyti šias aštuonių rūšių priemones: i) individualus orientavimas, ii) pagalba ieškant darbo, iii) mokymas, perkvalifikavimas ir profesinis mokymas, iv) reintegracijos į darbo rinką čekiai, v) verslumo parama, vi) parama verslui steigti, vii) priklausomų asmenų globėjų išlaidų kompensavimas ir viii) su judumu susijusių išlaidų kompensavimas; pažymi, kad pajamų paramos priemonių suma sieks 13,34 % visos prie individualių poreikių pritaikytų priemonių paketo sumos – tai daug mažiau negu EGF reglamente nustatyta maksimali 35 % riba, taip pat kad šių priemonių taikymo sąlyga – aktyvus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimas darbo paieškos arba mokymosi veikloje;

11.  palankiai vertina tai, kad įsteigtas komitetas, kurį sudaro Ekonominės plėtros ministerijos (MiSE(4)), Nacionalinės darbo rinkos aktyvumo skatinimo agentūros (ANPAL(5)), Lacijaus regiono ir profesinių sąjungų atstovai, strategijai ir priemonėms, taikomoms siekiant paremti buvusius įmonės „Almaviva“ darbuotojus, apibrėžti, taip pat suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui parengti;

12.  supranta, kad reintegracijos į darbo rinką čekių naudojimas yra naujovė, jie buvo naudoti tik vienu ankstesniu atveju; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai įvertinti tokių priemonių veiksmingumą, kai praeis pakankamai laiko ir bus prieinami duomenys;

13.  pabrėžia, jog Italijos valdžios institucijos patikino, kad siūlomi veiksmai nebus remiami pagal kitas Sąjungos finansines priemones ir kad šie veiksmai bus papildyti tik ESF arba nacionalinėmis lėšomis finansuojamais veiksmais;

14.  primena, kad rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį remia EGF, reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir reikalingus įgūdžius ir kad šį paketą reikėtų pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

15.  palankiai vertina Italijos vyriausybės įsipareigojimą nustatyti naują telekomunikacijų sektoriaus darbuotojams skirtą teisinį pagrindą siekiant išvengti kitų tokių atveju kaip šis, kai pateikta paraiška „EGF/2017/004 IT/Almaviva“;

16.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

17.  ragina Komisiją primygtinai paskatinti nacionalines valdžios institucijas būsimuose pasiūlymuose suteikti išsamesnės informacijos apie sektorius, kuriuose esama augimo perspektyvų, taigi ir galimybių samdyti žmones, taip pat kaupti pagrįstus duomenis apie EGF finansavimo poveikį, įskaitant informaciją apie pasinaudojus EGF parama rastų darbo vietų kokybę ir pasiektos reintegracijos rodiklius;

18.  primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

19.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Italijos paraiška „EGF/2017/004 IT/Almaviva“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/2192.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) Ministero dello Sviluppo Economico (MiSE). (5) Agenzia Nazionale per le Politiche Attive del Lavoro (ANPAL).

2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes“ (2017/2085(INI))

P8_TA(2017)0423 A8-0330/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes. Ataskaita apie pažangių transporto priemonių saugos elementų, jų ekonominio veiksmingumo ir taikymo galimybių stebėjimo ir vertinimo rezultatus, kurie svarbūs persvarstant bendrosios transporto priemonių saugos bei pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugos reglamentus“ (COM(2016)0787) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0431),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 78/2009 dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, susijusio su pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB ir panaikinantis direktyvas 2003/102/EB bei 2005/66/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/719, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos kelių transporto(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Kelių eismo sauga 2011–2020 m. Pirmasis etapas rengiant sužalojimų mažinimo strategiją“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (COM(2010)0389),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ (COM(2012)0636),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Įvairių naujų technologijų ir nereguliuojamų priemonių, taikomų transporto priemonėje esančių žmonių saugos ir pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos srityse, nauda ir taikymo galimybės“, kurią parengė Transporto mokslinių tyrimų laboratorija ir kuri buvo paskelbta 2015 m. kovo 26 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos Komisijos 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių šeštojo tikslo įgyvendinimo ir pirmojo etapo rengiant sužalojimų mažinimo strategiją (SWD(2013)0094),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl kelių eismo saugumo siekiant pritarti 2017 m. kovo mėn. Valetos deklaracijai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos paskelbtą dokumentų paketą „Europa kelyje“, kuriame yra aštuonių teisėkūros iniciatyvų, sutelktų į kelių transportą, rinkinys,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/260 dėl eismo saugos gerinimo pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0330/2017),

A.  kadangi kiekvienais metais Europos keliuose žūsta apie 25 500 žmonių ir apie 135 000 sunkiai sužeidžiama, todėl reikia daugiau ir veiksmingesnių priemonių, suderintų su valstybėmis narėmis, kad būtų priartėta prie visiškai saugaus eismo vizijos tikslo, kad keliuose niekas nežūtų;

B.  kadangi kelių eismo saugumas priklauso nuo tokių trijų veiksnių kaip transporto priemonė, infrastruktūra ir vairuotojo elgesys, būtina imtis kelių eismo saugumo didinimo priemonių visose trijose srityse ir reikėtų imtis veiksmingų priemonių aktyvaus ir pasyvaus saugumo srityse;

C.  kadangi vidutinis lengvųjų automobilių, lengvųjų komercinių transporto priemonių ir sunkiųjų transporto priemonių amžius Europos Sąjungoje nuolat didėja ir dabar viršija 10 metų, ir kadangi transporto priemonės amžius turi tiesioginės įtakos eismo įvykio sukeltiems padariniams ir sužalojimams;

D.  kadangi dėl pagalbinių vairavimo sistemų transporto priemonės yra saugesnės, be to, jomis riboto judumo ir vyresnio amžiaus asmenims suteikiama galimybių aktyviai ir saugiai dalyvauti kelių eismo sistemoje;

E.  kadangi naudojantis pažangiomis valdymo sistemomis sumažinamos spūstys, vairuotojams pranešama apie galimą pavojų kelyje ir taip prisidedama prie avarijų tikimybės mažinimo;

F.  kadangi daroma sparti pažanga pereinant prie autonomiškai važiuojančių transporto priemonių ir kadangi kelių eismo saugumas yra skubiai spręstinas klausimas, todėl Komisija vėliausiai iki 2018 m. pirmo ketvirčio turi pateikti peržiūrėtą Bendrosios saugos reglamentą, nes bet koks tolesnis atidėliojimas būtų nepriimtinas;

G.  kadangi 38 % visų žūčių įvyksta miestų teritorijose ir dažnai žūsta pažeidžiami eismo dalyviai, valstybės narės, planuodamos miesto eismą, turėtų atsižvelgti ir į pažeidžiamus eismo dalyvius ir gerinti jiems sudaromas sąlygas, susijusias su transporto priemonėmis, pvz., automobiliais ir autobusais; kadangi Komisija turėtų pateikti peržiūrėtą Pėsčiųjų saugos reglamentą;

H.  kadangi yra aiški sąsaja tarp kelių eismo saugumo ir profesionalių eismo dalyvių darbo sąlygų;

Bendrieji reikalavimai

1.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų atlikti veiksmingus ir reguliarius vairuotojų patikrinimus, nes pagrindinės eismo įvykių priežastys ir toliau yra atitinkamoms važiavimo sąlygoms netinkamas, viršytas greitis, dėmesio nukreipimas ir vairavimas apsvaigus nuo alkoholio arba narkotikų, didelis nuovargis, todėl:

2.  pažymi, kad maždaug 25 % metinio žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus sudaro žuvusieji dėl alkoholio vartojimo; todėl ragina Komisiją įvertinti kokią pridėtinę vertę galėtų turėti ES mastu suderinta alkoholio kiekio kraujyje riba, kuri pradedantiesiems vairuotojams pirmuosius dvejus metus, o profesionaliems vairuotojams visada būtų 0,0 %, ir palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse vykdomą vairavimo išgėrus netoleravimo politiką;

3.  ragina Komisiją, atsižvelgdamas į tai, kad Valetos 2017 m. kovo 29 d. pirmininkaujanti Malta paskelbė deklaraciją dėl kelių eismo saugos didinimo, į savo naują 2020–2030 m. kelių eismo saugos strategiją įtraukti tikslą per pusę sumažinti ES keliuose sunkiai sužeidžiamų žmonių skaičių;

4.  ragina valstybes nares iš esmės pagerinti savo kelių infrastruktūrą reguliariai ir veiksmingai vykdant jos ir eismo ženklų bei eismo signalizavimo sistemų priežiūros darbus, tinkamai ją atnaujinant, kad tiktų eismo srautams, ir taikant naujoviškas priemones, kuria suteikiamos visos pagalbinių vairavimo sistemų funkcijos ir sustiprinama sąveiką ir taip sukuriama vadinamoji pažangioji infrastruktūra; ragina Komisiją nustatyti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad Europos kelių infrastruktūra būtų tinkamos būklės;

5.  pažymi, kad įrengus infrastruktūras (pavyzdžiui, tam tikrų rūšių apsauginių užtvarų ar konstrukcijų, raginančių mažinti greitį) gali kilti daugiau arba sunkesnių kelių eismo įvykių, būtent kalbant apie dvirates transporto priemones; todėl ragina Komisiją siūlyti įvairias standartizavimo priemones, kuriomis būtų galima mažinti pavojų;

6.  konstatuoja, kad daugelis vairuotojų nežino, kad reikia formuoti skubios pagalbos transporto priemonių pravažiavimo koridorius greitkeliuose ir kaip tai daryti, todėl ragina Komisiją nustatyti bendrus tokių koridorių formavimo standartus ir pradėti Europos informavimo kampaniją;

7.  konstatuoja, kad beveik pusė keliuose žuvusių pėsčiųjų ir dviratininkų yra vyresni kaip 65 metų ir kad eismo įvykiai yra pagrindinė jaunų žmonių mirties priežastis; ragina valstybes nares sudaryti vyresniems žmonėms ir jauniems vairuotojams sąlygas saugiai dalyvauti eismo sistemoje parengiant tinkamai skelbiamas programas, kuriomis būtų vykdoma su amžiumi susijusių eismo įvykių rizikos prevencija;

8.  pažymi, kad pėsčiųjų ir dviratininkų dalis sudaro 51 % eismo įvykiuose miesto zonoje žuvusiųjų skaičiaus, todėl ragina miestus į savo judumo planus įtraukti kelių ir eismo įvykių skaičiaus mažinimo tikslus; taip pat ragina valstybes nares labiau atsižvelgti į pažeidžiamus eismo dalyvius – spręsti avaringiausių vietų problemą ir statyti bei prižiūrėti daugiau saugesnės pėstiesiems ir dviratininkams skirtos infrastruktūros arba plėsti ir modernizuoti esamą infrastruktūrą ir kartu užtikrinti, kad ji būtų geriau pažymėta; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu, neapsiribojančių vien esamomis finansavimo schemomis, siekiant padėti įgyvendinti plačiai vykdomus dviračių infrastruktūros patobulinimus, ir įgalioti taikyti naujas aktyviosios ir pasyviosios transporto priemonių saugos technologijas, kuriomis visų pirma būtų apsaugoti pažeidžiami kelių eismo dalyviai;

9.  pažymi, kad kai kurie dviratininkai nežino ir (arba) nesilaiko kelių eismo taisyklių, todėl kartais patenka į situacijas, pavojingas dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumui. Ragina Komisiją teikti siūlymus, pagal kuriuos būtų galima aktyviau naudotis dviračiais, kuriais galima darniai pasiekti kitas miesto transporto priemones;

10.  ragina intelektinių transporto sistemų ir viešojo transporto įmones toliau kurti transporto priemonių technologijas, skatinančias vairuotojus įvažiavus į miestų vietoves įsijungti saugesnį vairavimo režimą;

11.  pažymi, kad naujosios transporto priemonės, pavyzdžiui, elektriniai dviračiai ir kiti elektriniai judumo įtaisai tampa vis populiaresni, todėl ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti su tokiomis transporto priemonėmis susijusius specifinius saugos reikalavimus ir pateikti pasiūlymų, kaip juos saugiai integruoti į kelių eismą, kartu atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

12.  pažymi, kad vystant ir tobulinant apsaugos sistemas užtikrinamas saugumas kelyje, tačiau tam reikia tam tikro adaptacijos laikotarpio; todėl ragina Komisiją skirti pakankamai laiko jas vystyti, prieš įgyvendinant specialius techninius teisės aktus;

13.  primena, kad su odometrais susijęs sukčiavimas lieka neišspręsta problema, ypač naudotų automobilių rinkoje, kaip pažymėjo Komisija atlikdama savo tyrimą dėl naudotų automobilių rinkos veikimo vertinant vartotojo požiūriu; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti šią manipuliavimo odometrais ir jų gadinimo problemą taikant veiksmingas priemones ir teisės aktus;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuo keliuose yra daugiau transporto priemonių, tuo daugiau gali įvykti eismo įvykių, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti naudoti kolektyvines ir pasidalijamas judumo priemones, ypač miestų teritorijose, siekiant sumažinti maršrutinių transporto priemonių parką ir padidinti dviračių ir profesionalių vairuotojų vairuojamų transporto priemonių skaičių;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad įranga, kurią privaloma vežiotis transporto priemonėje, valstybėse narėse skiriasi, todėl ragina Komisiją sudaryti privalomą objektų, kuriems turėtų būti taikomas įrangos vežiojimo reikalavimas, sąrašą;

16.  mano, kad ES ir jos tyrimų centrai turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį kuriant autonomines transporto priemones, nes jos iš pagrindų pakeis automobilių sektorių, ypač kelių eismo saugumo požiūriu, nes skaičiuojama, kad per metus bus išgelbstima tūkstančiai gyvybių ir bus prisidėta prie vidaus rinkos skaitmeninimo;

Pagalbinės vairavimo sistemos siekiant padidinti kelių eismo saugumą

17.  pabrėžia, kad maždaug 92 % visų eismo įvykių priežastis yra žmogaus klaidų ir transporto priemonės ir (arba) infrastruktūros tarpusavio sąveika, ir todėl turėtų būti privaloma įmontuoti tik tas pagalbines vairavimo sistemas, kurios, kaip įrodyta moksliškai, iš esmės prisideda prie kelių eismo saugumo didinimo, yra efektyvios išlaidų požiūriu ir parengtos parduoti rinkoje; be to, mano, kad dėl jų neturėtų neproporcingai didėti automobilio kaina, nes tuomet ši priemonė būtų neįperkama tiems, kam ji yra skirta, ir kad pagalbines vairavimo sistemos, kurios yra svarbios kelių eismo saugumui, turėtų būti nuolat tikrinamos;

18.  ragina Komisiją vykdant transporto priemonių rinkos priežiūrą išbandyti minėtuosius saugos įtaisus;

19.  mano, kad geresni saugos standartai ir įranga bus naudingi tik tuomet, jeigu esamos ir būsimos nuostatos bus veiksmingai įgyvendinamos ir taikomos; šiuo atžvilgiu ragina stiprinti tipo patvirtinimo institucijų ir techninių tarnybų Europos lygmens priežiūrą Sąjungoje; be to, ragina stiprinti kelių transporto priemonių priežiūrą po pateikimo rinkai visoje Sąjungoje ir padaryti ją labiau nepriklausomą, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės ir toliau atitiktų saugos kriterijus;

20.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai nustatoma neatitikimų, Europos vartotojai turėtų turėti galimybę pasikliauti greitomis, tinkamomis ir suderintomis taisomosiomis priemonėmis, įskaitant, jei reikia, transporto priemonių atšaukimą Sąjungos mastu; mano, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų atsakyti už bet kokią žalą, padarytą neatitikties ar atšaukimo paveiktų transporto priemonių savininkams;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti esamų eksploatuojamų transporto saugos lygį ir remti plėtrą ir inovacijas, leisiančius padidinti jau eksploatuojamų automobilių saugumą, skatinant ir remiant transporto priemonių modifikavimą jose įrengiant ekonomiškai efektyvias kelių eismo saugos sistemas, suteikiančius vairuotojui galimybę geriau reaguoti į pavojingą situaciją;

22.  ragina gamintojus ir veiklos vykdytojus:

23.  pabrėžia, kad aiškūs įspėjamieji signalai turėtų pakankamai skirtingi, jog būtų intuityviai aišku, su kokia sistema yra susijusi pagalba, ir kad įspėjamuosius signalus taip pat be jokių sunkumą turėtų galėti pastebėti vyresnio amžiaus, negalią, pavyzdžiui, klausos ir regos negalią, turintys asmenys ir riboto judumo asmenys; todėl ragina susijusius subjektus nustatyti tinkamus bendrus standartus su galimybe veiklos vykdytojams priimti specifinius sprendimus;

24.  palankiai vertina tai, kad beveik visiems pagal Europos naujų automobilių vertinimo programą (Euro NCAP) išbandytiems automobiliams skiriamos penkios žvaigždutės ir kad dauguma automobilių gamintojų sėkmingai reagavo į iššūkį įvykdyti naujus Euro NCAP reikalavimus; vis dėlto pažymi, kad Euro NCAP bando ne visus Europoje parduodamus automobilių modelius ir ne visi to paties tipo automobiliai parduodami su ta pačia specifikacija, o vairuotojams ne viskas gali būti aišku, taigi sukuriamas klaidingas pasitikėjimas transporto priemone palyginti su faktiniu įsigyto modelio veikimu; todėl primena, kaip svarbu turėti tvirtą bazinį standartą privalomiems saugos reikalavimams, kuriais užtikrinama, kad visi automobiliai, naudojami ir parduodami ES, būtų aprūpinti visa būtina saugos įranga;

25.  mano, kad Euro NCAP turėtų visuomet atspindėti faktinį specifinio modelio automobilio saugumą, ir ragina ją vertinant naujų transporto priemonių saugą išsikelti aukštesnius tikslus nei teisės aktais nustatyti būtinieji reikalavimai bei atsižvelgti į naujausius teisės aktais nustatytus būtinuosius reikalavimus, kad būtų galima daryti dar didesnę pažangą kuriant aukštus kelių eismo saugumo standartus užtikrinančias transporto priemones ir kad taip Europa išsaugotų savo plačius užmojus ir veiktų kaip pasaulio lyderė automobilių saugos srityje;

26.  ragina Komisiją standartų nustatymą derinti su Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (JT EEK), kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarptautiniu mastu ir drauge kuo labiau sumažinta prievolės įmontuoti pagalbines vairavimo sistemas išimčių, kad tokiu būdu būtų padidintas visuotinis kelių eismo saugumas; pažymi, kad gamintojai turėtų parengti medžiagą, kurioje pateikiama aiški informacija, padėsianti vairuotojams lengviau perprasti įvairias pagalbos vairuotojui sistemas ir jų funkcijas;

27.  ragina laikytis suderinto Europos požiūrio, pagal kurį atsižvelgiama į visus galiojančius tarptautinės ir nacionalinės teisės aktus ir užtikrinamas jų papildomumas;

28.  ragina Komisiją ištirti specialiosios paskirties transporto priemonių dalį eismo įvykiuose mieste ir prireikus panaikinti esamas prievolės įmontuoti pagalbines vairavimo sistemas išimtis;

29.  pabrėžia, kad į vairuotojų mokymą turėtų būti įtraukti periodiniai ir papildomi mokymai, kaip naudotis privalomu pagalbiniu vairavimo mechanizmu, ypatingą dėmesį skiriant pagyvenusiems ir riboto judumo asmenims; primygtinai ragina vairavimo mokyklas į mokymo programą įtraukti su šių sistemų naudojimu susijusius klausimus, taip pat vairuotojo pažymėjimo gavimą susieti su profesionaliu ir praktiniu vairavimo mokymu kelyje;

30.  pažymi, kad finansinės paskatos, pvz., draudimo arba mokestinės, tokioms priemonėms kaip papildomų saugai svarbių pagalbinių vairavimo sistemų įmontavimas naujuose ir naudotuose automobiliuose arba jų įtraukimas į vairuotojų mokymą, gali padėti transporto priemonėms, kurios yra pažangių saugos elementų, patekti į rinką; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę numatyti tokius mechanizmus;

31.  ragina Komisiją ir reikalauja rinkos dalyvius pasirūpinti atvirų standartų ir sąsajų, kuriais bus toliau gerinamas sąveikumas, naudojimu, kad būtų galima atlikti nepriklausomus patikrinimus naudojantis atitinkamais transporto priemonių ir sistemų duomenimis, įskaitant naujausią su jais susijusią informaciją, ir kad juos galėtų atlikti visi kvalifikuoti specialistai, kartu atsižvelgiant į atitinkamus duomenis ir intelektinę nuosavybę;

32.  pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta aukšto lygio duomenų apsauga pagal Reglamentą (ES) 2016/679 (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą) ir paisoma teisės į privatumo ir asmens duomenų apsaugą, taip pat užtikrintas aukšto lygio IT saugumas, kad būtų užkirstas kelias naujiems eismo įvykių pavojams dėl valdymo sistemų nuotolinės manipuliacijos arba suderinamumo konfliktų ir rekomenduoja išnagrinėti duomenų nuosavybės principą;

33.  pabrėžia, kad svarbu naudoti iš palydovinių padėties nustatymo sistemų gaunamą patikimą informaciją apie buvimo vietą ir laiką, ir taikyti EGNOS / GNSS sistemą aktyviai kelių eismo saugai; ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas mažiau kaip vieno metro EGNOS / GNSS aktyvios kelių saugos sistemų tikslumas, siekiant pereiti nuo sistemos gebėjimo sumažinti transporto priemonės greitį prie jos gebėjimo automatiškai įsikišti ir keisti transporto priemonės judėjimo trajektoriją; ragina propaguoti didesnį kelių eismo saugumą integruojant sistemų EGNOS ir GALILEO duomenis į transporto priemonėje įmontuotą valdymo sistemą;

Saugos priemonės siekiant išvengti eismo įvykių

34.  palankiai vertina tai, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. avarinis stabdymas jau yra privalomas ES visuose naujuose sunkvežimiuose ir autobusuose, tačiau ragina Komisiją nustatyti, kad į lengvuosius automobilius, lengvuosius krovininius automobilius, autobusus, tolimojo susisiekimo autobusus ir ypač sunkiąsias transporto priemones būtų privaloma įmontuoti automatinio avarinio stabdymo sistemas su pėsčiųjų, dviratininkų, lengvųjų variklinių dviračių transporto priemonių ir motociklų nustatymo funkcija, nes dėl autonominio stipraus stabdymo ir dėl to sutrumpėjusio stabdymo kelio jos pasižymi dideliu eismo įvykių prevencijos potencialu;

35.  ragina naudoti saugesnį sunkiasvorių krovininių transporto priemonių priekinės dalies dizainą, kad juos geriau matytų pėstieji ir dviratininkai, taip pat užtvarus, kad būtų galima išvengti susidūrimų ir sumažinti susidūrimų pasekmes;

36.  ragina nustatyti, kad privaloma įmontuoti išjungiamą pažangią pagalbinę greičio ribos, ženklų „Stop“ ir šviesoforų rodymo sistemą, kuri įsikiša ir padeda vairuotojui neviršyti greičio ribos, ir ragina valstybes nares užtikrinti nepriekaištingą kelių eismo ženklų būklę pasirūpinant, kad kelio ženklai būtų gerai įskaitomi; pabrėžia, jog norint, kad ši pažangi pagalbinė sistema tinkamai veiktų, būtina turėti internetu atnaujinamus kelių žemėlapius su dabartinių greičio ribų nuorodomis;

37.  pabrėžia, kad siekiant pagerinti kelių eismo saugumą transporto priemonių sulėtėjimas turi būti geriau parodomas kitiems eismo dalyviams aiškiais transporto priemonėse įmontuotais šviesos signalais, ir tikisi, kad bus privaloma naudoti avarinio stabdymo rodytuvą mirksinčio stabdžių žibinto arba avarinio signalo žibintų pavidalu;

38.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į pagalbinės eismo juostos laikymosi sistemos, kuri ne tik įspėja, bet ir tinkamai įsikiša, tačiau netrukdo vairuotojui tiesiogiai imtis veiksmų, svarbą kelių eismo saugumui ši sistema turėtų būti privaloma; pažymi, jog norint naudoti šią įspėjamąją sistemą, būtina, kad horizontalieji ir vertikalieji kelio ženklai būtų tokios būsenos, kurioje galėtų būti aiškiai atpažįstami;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad sunkvežimių ir autobusų vairuotojų tiesioginio matymo lauko išplėtimas ir aklųjų zonų sumažinimas arba panaikinimas yra nepaprastai svarbūs didinant šių transporto priemonių saugą keliuose; todėl ragina Komisiją įpareigoti taikyti plataus užmojo diferencijuotus tiesioginio matymo standartus ir nustatyti privalomą priekinių, šoninių ir galinių kamerų, jutiklių ir posūkių pagalbinių sistemų naudojimą, tačiau šios priemonės turėtų atitikti Direktyvą (ES) 2015/719 ir dėl jų neturėtų būti nukelti joje nustatyti įgyvendinimo terminai;

40.  pabrėžia, kad būtina numatyti antialkoholinio variklio užrakto ir vairuotojo išsiblaškymo ir mieguistumo aptikimo sistemų įrengimo išankstines sąlygas, ir ragina kaip vairuotojų, kurie vairavo neblaivūs arba būdami neblaivūs sukėlė eismo avariją ir buvo už tai nubausti, reintegracijos priemonę naudoti antialkoholinį variklio užraktą;

41.  konstatuoja, kad sunkiosios transporto priemonės yra susijusios su 15 % žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus ir kad kasmet maždaug 1 000 žuvusiųjų dėl sunkiųjų transporto priemonių yra pažeidžiami eismo dalyviai; todėl ragina Komisiją paspartinti privalomą sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms skirtų plataus užmojo diferencijuotų tiesioginio matymo standartų, pažangiųjų greičio reguliavimo sistemų ir pažangiųjų avarinio stabdymo sistemų (AEBS) su dviratininkų ir pėsčiųjų aptikimo funkcija įdiegimą;

Saugos priemonės siekiant švelninti eismo įvykių padarinius

42.  nurodo, kad padangų oro slėgis yra svarbus kelių eismo saugumui, degalų suvartojimui ir išmetamų teršalų kiekiui, todėl ragina Komisiją numatyti privalomas padangų oro slėgio stebėjimo sistemas; taip pat ragina Komisiją į ES teisę perkelti su padangų oro slėgio stebėjimo sistemomis susijusius JT EEK sutartus pakeitimus, kuriais siekiama, kad šios sistemos tinkamai veiktų realiomis važiavimo sąlygomis;

43.  mano, kad būtinas privalomas pažangios priminimo prisisegti saugos diržus sistemos montavimas visose visų transporto priemonių priekinėse sėdynėse ir M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių galinėse sėdynėse;

44.  mano, jog svarbu nustatyti, kad siekiant išvengti kaklo sužeidimo būtų privaloma sumontuoti automatinio saugos diržų reguliavimo sistemas;

45.  ragina Komisiją nuo 2019 m. prievolę įmontuoti pagalbos iškvietos sistemą „eCall“ taikyti ir motociklams, sunkiesiems krovininiams automobiliams bei autobusams ir sudaryti sąlygas ją įmontuoti, kad ji pasiektų kuo daugiau kelių transporto priemonių;

46.  ragina parengti tikslią ir patikimą ES masto eismo įvykių statistiką, įskaitant eismo įvykių priežasčių statistiką, poveikio duomenis ir sužeidimų bei eismo įvykio dalyvių išvardijimą, ir pažymi, kad šioje srityje labai naudinga gali būti eismo įvykių duomenų bazė, tačiau duomenys turi būti anoniminiai ir naudojami tik eismo įvykių tyrimo tikslais;

47.  ragina rinkti visą ES apimančius statistinius duomenis apie transporto priemonėse ne dėl susidūrimo mirusius ar sužeistus asmenis; konstatuoja, kad nėra renkami statistiniai duomenys apie nuo šilumos smūgio transporto priemonėje nukentėjusius asmenis;

48.  ragina taikyti geresnes priešgaisrinės saugos taisykles autobusams, varomiems skirtingų rūšių energija, įskaitant suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus, siekiant kuo labiau padidinti keleivių saugą;

49.  konstatuoja, kad naudojant perprojektuotą sunkiasvorių krovininių transporto priemonių priekinę apsaugą nuo palindimo būtų galima 20 % sumažinti dėl automobilių ir sunkiasvorių krovininių transporto priemonių priešpriešinio susidūrimo žuvusiųjų žmonių skaičių, ragina Komisiją įpareigoti visose naujose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse naudoti patobulintas smūgio energiją sugeriančias priekines apsaugas nuo palindimo;

50.  ragina atlikti privalomus susidūrimo iš priekio, šono ir galo bandymus, taikomus:

51.  ragina Komisiją taip pat atnaujinti variklinių transporto priemonių pasyviųjų saugos sistemų bandymų reikalavimus, siekiant įtraukti visų pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, įskaitant ne tik pėsčiuosius, bet ir dviratininkus, apsaugą per priekinius ir galinius susidūrimus;

52.  ragina Komisiją užtikrinti, kad rinka turėtų pakankamai ir realiai pagrįsto laiko prisitaikyti prie šių priemonių;

53.  pabrėžia, kad Direktyva (EU) 2015/719 dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių masės ir matmenų suteikiama daug galimybių pagerinti sunkvežimių saugą; ragina Komisiją nedelsiant pateikti savo vertinimą ir paspartinti su šia direktyva susijusį darbą;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 200, 2009 7 31, p. 1. (2) OL L 35, 2009 2 4, p. 1. (3) OL L 127, 2014 4 29, p. 134. (4) OL L 68, 2015 3 13, p. 9. (5) OL L 115, 2015 5 6, p. 1. (6) OL L 123, 2015 5 19, p. 77. (7) OL C 316, 2017 9 22, p. 155. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0228. (9) OL C 75, 2016 2 26, p. 49. (10) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 54. (11) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 72.

2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 nuostatos dėl teritorijų tipologijų (TERCET) (COM(2016)0788 – C8-0516/2016 – 2016/0393(COD))

P8_TA(2017)0424 A8-0231/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0788),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0516/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. spalio 4 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0231/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau nurodytą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. lapkričio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 nuostatos dėl teritorijų tipologijų (TERCET)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2391.)

(1) OL C 209, 2017 6 30, p. 71. (2) OL C 342, 2017 10 12, p. 74.

2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 96/50/EB ir 91/672/EEB (COM(2016)0082 – C8-0061/2016 – 2016/0050(COD))

P8_TA(2017)0425 A8-0338/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0082),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0061/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 30 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0338/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. lapkričio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/... dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/2397.)

(1) OL C 389, 2016 10 21, p. 93.

2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo (COM(2016)0283 – C8-0194/2016 – 2016/0148(COD))

P8_TA(2017)0426 A8-0077/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0283),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0194/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Bulgarijos parlamento, Čekijos Atstovų Rūmų, Austrijos Bundesrato ir Švedijos Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 30 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0077/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. lapkričio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2394.)

(1) OL C 34, 2017 2 2, p. 100.

2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos priemonių taikymo regionuose reaguojant į demografinius pokyčius (2016/2245(INI))

P8_TA(2017)0427 A8-0329/2017

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 ir 175 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse(8),

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ES kalnuotuose regionuose(9),

—  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl ataskaitos dėl 2012-ųjų Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro įvertinimo(10),

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl naujų teritorinio vystymosi priemonių 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruota teritorinė investicija (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)(11),

—  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl demografinių pokyčių ir jų padarinių būsimai ES sanglaudos politikai(12),

—  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo(13),

—  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl kalnuotų vietovių, salų ir retai apgyvendintų vietovių ekonomikos ir socialinio vystymosi(14),

—  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Europos demografijos ateities(15),

—  atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo(16),

—  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2015 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.)“ (European Economy 3/2015),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“,

—  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

—  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Sprendžiant ES visuomenės senėjimo daromo poveikio klausimą (2009 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą)“ (COM(2009)0180),

—  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Skatinti kartų solidarumą“ (COM(2007)0244),

—  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ (COM(2006)0571),

—  atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“ (COM(2005)0094),

—  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

—  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Europos regionų komiteto nuomonę dėl ES atsako į demografinius iššūkius(17),

—  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B skyriaus tyrimą „Kaip įgyvendinant regioninę ir sanglaudos politiką galima išspręsti demografines problemas?“,

—  atsižvelgdamas į ESPON publikaciją „Teritorinio potencialo atskleidimas ir naujos politikos formavimas ES specifinio pobūdžio teritorijose: salų, kalnų, retai gyvenamose vietovėse ir pakrantės regionuose“(18),

—  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0329/2017),

A.  kadangi demografiniai pokyčiai, kartu su užimtumo problemomis, nekontroliuojama globalizacija, klimato kaita, perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir uždaviniais, kylančiais dėl pramoninių ir technologinių pokyčių ir socialinės ir ekonominės įtraukties, yra rimta problema Europoje ir visame pasaulyje ir pagrindinis iššūkis ne tik apskritai, bet ir atsižvelgiant į dabartinę ES vietos vystymosi ir teritorinės plėtros politiką;

B.  kadangi, kaip ir daugelyje poindustrinių visuomenių, jau keletą dešimtmečių ilgėja Europos gyventojų gyvenimo trukmė ir yra žemas gimstamumo lygis, o dėl to turbūt kis gyventojų struktūra ir amžiaus piramidė ir atsiras šalutinis mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir gyventojų senėjimo poveikis; kadangi ekonomikos krizė, kilusi visoje Europos Sąjungoje, padarė didelį poveikį daugeliui vietovių ir regionų, ypač kaimo vietovėms, ir visų pirma lėmė skurdą bei gyventojų skaičiaus mažėjimą; kadangi dėl išliekančio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo ir didėjančio pensijų skirtumo labai varžomas moterų dalyvavimas darbo rinkoje;

C.  kadangi dėl spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo besivystančiose šalyse ir demografinio ES gyventojų nuosmukio prognozuojama, kad Europos Sąjungai tenkanti pasaulio gyventojų skaičiaus dalis nuo 6,9 proc. 2015 m. sumažės iki 5,1 proc. 2060 m.(19);

D.  kadangi manoma, kad 132 iš 273 NUTS 2 lygio regionų gyventojų skaičius 2015–2050 m. mažės(20); kadangi šis mažėjimas ypač darys poveikį vietos administraciniams vienetams;

E.  kadangi Europos Sąjungos ir visų valstybių narių prioritetinis tikslas yra skatinti augimą, kuris būtų pažangus, tvarus ir įtraukus;

F.  kadangi dėl geografinių ar demografinių ypatumų didėja vystymosi problemos; kadangi dėl šios priežasties Lisabonos sutartyje ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslai papildyti teritorine sanglauda;

G.  kadangi demografinių pokyčių poveikis visose šalyse ir regionuose yra nevienodas dėl šių pokyčių natūralios dinamikos ir migracinio judėjimo, nes dauguma miesto ir ypač metropolinių vietovių patiria gyventojų skaičiaus augimą, o dauguma kaimo ir atokių vietovių – mažėjimą, be to, padėtis atokiausiuose regionuose labai įvairi; kadangi šis pusiausvyros sutrikimas kelia didelių iššūkių tiek teritorijoms, kuriose mažėja gyventojų skaičius, tiek teritorijoms, patiriančioms jų antplūdį; kadangi izoliuotoms vietovėms ir vietovėms, prie kurių prieiga yra ribota, kyla didžiausia demografinio nuosmukio rizika; kadangi, kita vertus, dėmesys turėtų būti atkreiptas į kėlimosi į priemiesčius poveikį, nes šis reiškinys dėl didelio gyventojų skaičiaus judėjimo iš didelių miestų į jų apylinkes daro spaudimą vietos ir regioninės valdžios institucijoms;

H.  kadangi Europos regionai nėra vienarūšės teritorijos; kadangi juose gali būti zonų, kuriose vyrauja nedarbas ir skurdas, ir jie gali patirti tam tikrų sunkumų, visų pirma susijusių su demografiniais pokyčiais, todėl būtina parengti priemones, skirtas subregioniniams skirtumams mažinti ir sudaryti palankesnes sąlygas geresnei teritorinei miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių pusiausvyrai;

I.  kadangi moterims, ypač vienišoms motinoms, gresia didesnė skurdo ir atskirties rizika;

J.  kadangi dėl demografinių pokyčių iškyla sunkumų siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą ir visų gyventojų gerovę, taip pat siekiant skatinti subalansuotą ekonominį vystymąsi; kadangi demografiniai pokyčiai turi pasekmių infrastruktūrai ir paslaugų prieinamumui bei kokybei, o tai lemia sujungiamumo skirtumus arba medicininės priežiūros trūkumą ir dažnai yra nepakankamo miesto ir kaimo gyventojų ryšio pasekmė;

K.  kadangi dėl demografinių pokyčių kyla labai didelių iššūkių įvairių sričių politikai, susijusiai su įvairiomis sanglaudos politikos sritimis; kadangi regioninė politika ir Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai, įskaitant Sanglaudos fondą, yra pagrindinė priemonė, kuria galima valdyti šiuos pokyčius;

L.  kadangi neurbanizuotose Europos Sąjungos teritorijose gyvena 113 milijonų žmonių, yra 12 milijonų ūkių ir 172 milijonai hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir jos plačiu mastu prisideda prie Europos šalių ekonomikos, kultūros ir ekosistemų;

M.  kadangi tinkama infrastruktūra ir aptarnavimo lygis yra svarbūs gyventojų struktūros valdymo veiksniai retai apgyvendintuose ar nuo emigracijos kenčiančiuose regionuose, kuriuose didesnė investicijų ir darbo vietų svarba;

N.  kadangi tinkama infrastruktūra, galimybė gauti viešąsias paslaugas ir kokybišką darbo vietą yra svarbūs veiksniai, lemiantys sprendimą pasilikti arba nepasilikti tam tikroje teritorijoje;

O.  kadangi moterims gresia didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, palyginti su vyrais, ypač joms sulaukus vyresnio nei 60 metų amžiaus;

P.  kadangi demografiniai pokyčiai turi reikšmingesnį poveikį menkiau išsivysčiusiems regionams;

Q.  kadangi demografiniai pokyčiai, darantys poveikį kaimo vietovėms, lemia ne tik didelius demografinius, bet ir ekonominius bei socialinius padarinius, teritorijų susiskaidymą ir poveikį gyvenimo kokybei bei aplinkai;

R.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė teisė, bendra ES vertybė ir būtina sąlyga ES ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams pasiekti;

S.  kadangi lyčių lygybė – svarbi ekonominės plėtros ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė;

T.  kadangi dėl neigiamų demografinių pokyčių didėja didesnio kartų solidarumo poreikis;

Bendrieji klausimai

1.  pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai daro didelį ekonominį, socialinį, fiskalinį ir aplinkosauginį spaudimą valstybių narių vyriausybėms ir regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, susijusį su viešųjų paslaugų, ypač gerovės ir socialinių paslaugų, teikimu, infrastruktūros kūrimu ir valdymu, taip pat su ekosistemų išsaugojimo užtikrinimu, vykdant tvarų teritorijų planavimą; pabrėžia, kad šį spaudimą dar labiau didins darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas ir didesnis priklausomybės dėl amžiaus santykis; pabrėžia, kad nepaprastai svarbų vaidmenį atlieka aukštos kokybės viešosios ir privačiosios paslaugos; pabrėžia prieinamų aukštos kokybės ir įperkamų viešųjų ir privačiųjų paslaugų svarbą, nes jos – tai priemonė lyčių lygybei užtikrinti;

2.  mano, kad demografinių pokyčių problemą reikėtų spręsti koordinuotai, visoms Europos, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms imantis veiksmų ir vadovaujantis prisitaikymo strategijomis, kuriomis atsižvelgiama į vietos ir regionines realijas, taip pat užtikrinant veiksmingą daugiapakopį valdymą tiek rengiant šias konkrečias politikos priemones, skirtas tam tikriems regionams, tiek jas įgyvendinant; laikosi nuomonės, kad tokiu koordinuotu ir integruotu atsaku turėtų būti siekiama pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ir suteikti jiems geresnių ekonominių galimybių ir turėtų būti siekiama investuoti į atitinkamų regionų socialinių ir viešųjų paslaugų kokybę, prieinamumą ir įperkamumą; be to, laikosi nuomonės, kad turėtų būti įtraukti pilietinės visuomenės atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai; pažymi, kad bet koks visapusiškas požiūris turėtų atspindėti miestų, kaimo vietovių, žvejybos ir pakrančių zonų vaidmenį, taip pat vietovių, patiriančių konkrečių su jų geografine ar demografine padėtimi susijusių problemų, vaidmenį, todėl taikant tokį požiūrį taip pat reikėtų atsižvelgti į konkrečias problemas, kylančias dėl atokiausių regionų, labiausiai į šiaurę nutolusių regionų, kuriuose ypač mažas gyventojų tankis, ir salų, pasienio bei kalnuotų regionų, kaip aiškiai pripažįstama Lisabonos sutartyje; ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į įvairių sričių politikos poveikį lyčių lygybei ir demografiniams pokyčiams;

3.  pripažįsta, kad nors dėl demografinių pokyčių kyla naujų iššūkių, tačiau jie teikia ir plėtros galimybių vietos lygiu, nes pasikeitė miestų visuomenių poreikiai, ypač susiję su mityba, laisvalaikiu ir poilsiu, naudojantis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių teikiamomis galimybėmis gaminti kokybiškus, saugius ir išskirtinius produktus; laikosi nuomonės, kad kaimo turizmas apskritai, o konkrečiai ekologinis turizmas, e. prekyba, bendruomeninės paslaugos ir senjorų ekonomika taip pat suteikia plėtros galimybių vietos lygiu ir didina vietos žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų, tokių kaip rankų darbo gaminiai, siuvinėjimai ir keramikos dirbiniai, vertę taikant Europos geografinių nuorodų apsaugos sistemą; šiuo požiūriu pabrėžia pažangiosios specializacijos strategijų svarbą padedant regionams ir vietos teritorijoms nustatyti didelės pridėtinės vertės veiklą ir kurti patrauklias inovacijų ekosistemas, remiantis tikra daugiafunkcės kaimo plėtros strategija, pagal kurią į regioninį planavimą įtraukiama žiedinė ekonomika; pažymi, kad taip pat svarbus yra kaimo turizmo sektorius, kuris padeda palaikyti dinamišką gyvenimo būdą kaimo vietovėse; pabrėžia, kad svarbu vykdyti socialinį dialogą ir įtraukti socialinius partnerius ir kitus vietos lygmens suinteresuotuosius subjektus bei valdžios institucijas į visus ESI fondų paramos programavimo ir įgyvendinimo etapus, siekiant geriau numatyti demografinių pokyčių poveikį vietos darbo rinkoms ir parengti naujas strategijas tiems iššūkiams atremti;

Demografinių pokyčių ES ypatumai

4.  pažymi, kad pagrindinės daugeliui ES regionų šiuo metu dėl demografinių pokyčių kylančios problemos yra senėjimas, kurį lemia amžiaus piramidės irimas, mažėjantis gimstamumas, taigi ir drastiškas vaikų ir jaunimo skaičiaus mažėjimas, nuolatinis gyventojų skaičiaus mažėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, darbo vietų stoka, jaunimas, išvykstantis ieškoti darbo galimybių, ir demografinės struktūros pokyčiai; pripažįsta, kad dabartinė žemės ūkio politika, tradicinės veiklos, produktų, gamybos sistemų, darbo jėgos ir vietos praktinės patirties praradimas, nematomas moterų darbas, verslumo stoka, atsiliekantys ar nesugebantys konkuruoti dėl investicijų trūkumo regionai arba biologinės įvairovės praradimas, miškų virtimas brūzgynais ir gaisrų rizika taip pat yra didelės problemos, susijusios su demografiniais pokyčiais; pabrėžia, kad šių tendencijų poveikis įvairiuose regionuose labai skiriasi, iš dalies dėl žmonių judėjimo į didelius miestų centrus ieškant darbo;

5.  pabrėžia, kad vienu iš pagrindinių ES demografinės politikos tikslų turėtų būti visų demografinės pusiausvyros sutrikimą patiriančių teritorijų ir jų ypatumų paisymas, prie ko ilgą laiką stengtasi pritaikyti sanglaudos politiką, ir reikės dėti dar daugiau pastangų siekiant ją pritaikyti po 2020 m.; pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai daro poveikį visoms – tiek kaimo, tiek miesto – vietovėms, tačiau jų poveikis nevienodas ir priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, pokyčių intensyvumo ir greičio arba to, ar jie daro poveikį regionams, į kuriuos imigruoja daugiau žmonių nei iš jų emigruoja, arba regionams, kuriuose mažėja gyventojų;

6.  pabrėžia, kad reikia skatinti ir remti kalnuose ir kaimo vietovėse esančius mažuosius ir vidutinius ūkius, kurie, naudodami tradicines technologijas ir gamybos būdus, kuriuos taikant integruotai ir tausiai naudojami gamtos ištekliai, pvz., ganyklos ir įvairių rūšių pašariniai augalai, gamina ypatingų kokybės savybių turinčius produktus ir galėtų prisidėti prie gyventojų skaičiaus mažėjimo sustabdymo arba mažinimo tose teritorijose;

7.  pabrėžia, kad Sąjungos patiriami demografiniai reiškiniai nėra nauji, tačiau dabar jie padidėjo kaip niekad intensyviai, daugiausia dėl socialinio ir ekonominio spaudimo; atkreipia dėmesį į nuolatinį vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus augimą (kasmet 60 metų sulaukia apie 2 mln. žmonių), kuris turi poveikį teritoriniam, būsto ir transporto planavimui ir kitokio pobūdžio infrastruktūrai ir paslaugoms; susirūpinęs pažymi, kad ypač didelį neigiamą demografinių pokyčių poveikį patirs regionai, kuriuose smarkiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius; pripažįsta, kad investicijų trūkumas, prasta infrastruktūra, žemas sujungiamumo lygis, ribotos galimybės naudotis socialinėmis paslaugomis ir darbo vietų trūkumas yra vieni iš pagrindinių gyventojų skaičiaus mažėjimą skatinančių veiksnių; pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai visų pirma gali turėti didelį poveikį pensijoms ir aplinkos tvarumui, nes ir kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir didėjanti urbanizacija turi poveikį ekosistemoms, gamtos apsaugai ir gamtos išteklių naudojimui ir ypatingų padarinių žemės naudojimui, infrastruktūrai, būsto rinkoms ir žalumai miestų teritorijose;

8.  mano, kad demografinių pokyčių lyčių aspektą reikėtų vertinti kompleksiškai, nes demografinį nuosmukį patiriantys regionai taip pat kenčia nuo migracijos iš kaimo vietovių nulemto lyčių ir amžiaus pusiausvyros sutrikimo; mano, kad demografinių pokyčių keliami iššūkiai gali ir turi būti atremti taikant politikos sistemą, kuria skatinama lyčių lygybė, todėl lyčių aspektą būtina įtraukti į diskusijas visais su demografinėmis problemomis susijusiais klausimais; todėl mano, kad ateityje lyčių aspektas turėtų būti dar tvirčiau integruojamas į visus ESI fondus;

9.   primena, kad strategijoje „Europa 2020“ demografinės problemos sprendžiamos daugumoje iš septynių strategijos pavyzdinių iniciatyvų, parengtų siekiant įveikti problemas ir nustatyti svarbiausius Sąjungos prioritetus užimtumo, inovacijų, švietimo, skurdo mažinimo, klimato ir energetikos srityse; pabrėžia, kad įgyvendinant šią strategiją ir jos pavyzdines iniciatyvas daugiausia remiamasi sanglaudos politikos priemonių finansine parama, įskaitant nuostatas, kuriomis siekiama spręsti gyventojų pokyčių ir senėjimo problemą, ir kad šiems aspektams turėtų būti skiriama labai daug dėmesio visose Europos Sąjungos priemonėse;

10.  mano, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų senėjimo problemoms spręsti reikės objektyviai, nuodugniai ir visapusiškai iš naujo įvertinti daugelį nustatytų ekonominės, socialinės ir politinės srities politikos priemonių ir programų, į kurias reikės įtraukti ilgalaikę perspektyvą;

ES politikos koordinavimas

11.  ragina stiprinti ES priemonių, ypač bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), ESI fondų, įskaitant Sanglaudos fondą, Europos teritorinio bendradarbiavimo, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės, koordinavimą siekiant užtikrinti visapusiškesnį požiūrį į demografinius pokyčius; mano, kad atsižvelgiant į tai, jog taikant iki šiol naudojamus mechanizmus nepavyko užkirsti kelio demografinio disbalanso didėjimui, būtina persvarstyti galiojančias politikos priemones ir visų minėtų mechanizmų veikimą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina pastangas kuo labiau padidinti ESI fondų ir ESIF sąveiką; dar kartą ragina Komisiją pasiūlyti strategiją dėl demografinių pokyčių, kurioje pirmenybė būtų teikiama šioms sritims: deramam darbui ir darbo santykių kokybei, ypatingą dėmesį skiriant naujų formų darbui ir jo socialiniam vaidmeniui; ekonominės veiklos ir užimtumo skatinimo politikos teritoriniam aspektui; infrastruktūros, kuri būtų veiksnys steigiant įmones tam tikroje vietoje, rėmimui, kad teritorijos, kuriose yra demografinių problemų, taptų prieinamos ir konkurencingos; plačiai informacinių ir ryšių technologijų (IRT) aprėpčiai, kuri turėtų būti konkurencinga kokybės ir kainos požiūriu, teritorijose, kuriose gyventojų tankis mažesnis; pagrindinių gerovės valstybės paslaugų teikimui teritorijose, kuriose yra demografinių problemų; vietos viešajam transportui siekiant užtikrinti galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis; politikos priemonėms, kurios skirtos geresnei šeimos ir profesinių įsipareigojimų pusiausvyrai, tvariam kartų atsinaujinimui ir tinkamai priklausomų asmenų priežiūrai užtikrinti; politikos priemonėms dėl migrantų ir pabėgėlių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, priėmimo, integracijos ir grąžinimo ir plačiam naujų ir patrauklesnių informavimo apie gyvenimą kaimo vietovėse sistemų naudojimui; pabrėžia tokių esamų iniciatyvų, kaip Europos inovacijų partnerystė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, iniciatyva „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų skaitmeninėje ir sveikatos srityse bendruomenės, svarbą; ragina Komisiją atsižvelgti į šiomis iniciatyvomis jau sukurtus sprendimus sprendžiant demografines problemas, su kuriomis susiduria Europos regionai; pabrėžia, kokia svarbi Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara, skirta švietimui ir mokymui vietovėse, kurioms kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmė, remti; mano, kad pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę turėtų būti reikalaujama atlikti poveikio vertinimą prieš imantis bet kokios ES teisėkūros iniciatyvos, siekiant įtraukti galimą šios iniciatyvos demografinį poveikį;

12.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES įtrauktų demografinius aspektus į visas politikos priemones, be kita ko, į savo biudžeto išlaidų kategorijas, kad būtų sudarytos sąlygos plėtoti tas politikos priemones, ypač sanglaudos, užimtumo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, informacinės visuomenės, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, užimtumo, švietimo, socialinės politikos ir transporto srityse; mano, kad demografinio poveikio ataskaitų išvados turi būtų įtrauktos rengiant jos politikos priemones ir demografiniai kriterijai turi būti įtraukti į tų politikos priemonių rezultatų ir nepageidaujamo poveikio vertinimus, siekiant teikti pirmenybę tokiam požiūriui į demografinius pokyčius, kuris apimtų regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovėms, kuriose šios demografinės problemos yra ypač stipriai juntamos; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į iniciatyvos „Pažangieji kaimai“ potencialą, nes ją įgyvendinant ir diegiant šiuolaikines technologijas, pvz., 5G ir inovacijas, gali būti atgaivintos kaimo bendruomenės; be to, pabrėžia, kad svarbu stiprinti kaimo ir miesto vietovių bendradarbiavimą; pabrėžia, kad svarbu suteikti visuotinę galimybę naudotis aukštos kokybės ir įperkamomis viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra, be kita ko, skaitmeninėmis viešiosiomis paslaugomis ir infrastruktūra, ypač vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms, siekiant skatinti socialinę įtrauktį, užtikrinti lyčių lygybę ir sušvelninti demografinių pokyčių padarinius; pabrėžia, kad svarbu visų pirma vietovėse, kurioms kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmė, suteikti naujų apmokamo darbo galimybių, siekiant išsaugoti bendruomenes ir sudaryti sąlygas lengviau rasti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; mano, kad svarbu primygtinai raginti laikytis visuotinės geografinės vizijos, pagal kurią miesto ir kaimo vietovės būtų laikomos viena kitą papildančiomis funkcinėmis zonomis; pabrėžia, kad reikia sukurti didesnę įvairių fondų integraciją, siekiant užtikrinti tikrą dalyvaujamąją ir tvarią vietos plėtrą; pažymi, jog turėtų būti siekiama, kad ES demografinė politika būtų išsamesnė ir labiau koordinuojama su valstybėmis narėmis ir horizontaliai; primena, kad Europos Sąjunga ne tik teikia lėšų regioninei plėtrai, bet ir plačiu mastu formuoja vietos ir regioninių valdžios institucijų gebėjimą naudoti nuosavas lėšas siekiant kovoti su socialine ir teritorine nelygybe; pabrėžia, kad nors vykdant valstybės pagalbos modernizavimo procesą buvo supaprastintos išimtys, apie kurias nereikia pranešti, ir padidintas jų skaičius, dabartinė sistema mažesnėms regioninėms ir vietos valdžios institucijoms vis dar yra labai sudėtinga ir sukuria didelę naštą; mano, kad nors 2014 m. viešųjų pirkimų taisyklės buvo supaprastintos, vis dar yra pernelyg daug kliūčių, kad mažos vietos ir regioninės valdžios institucijos galėtų gerinti šių pažeidžiamų vietovių ekonomiką;

13.  mano, kad ES, siekdama kuo labiau sumažinti neigiamas demografines tendencijas, turėtų remti migracijos ir integracijos politiką valstybėse narėse, atsižvelgdama į tų valstybių narių teises ir kompetenciją, taip pat į subsidiarumo principą; atkreipia dėmesį į svarbų šeimos kūrimo ir šeimos rėmimo politikos vaidmenį; mano, kad vietos ir regioniniams organams turėtų būti suteikti įgaliojimai sėkmingai įgyvendinti integracijos politikos priemones vietoje; mano, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos turėtų aktyviai dalyvauti taikant kovos su demografiniais sunkumais priemones; ragina metiniame augimo tyrime ir konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose atsižvelgti į regionų skirtumus ir pusiausvyros sutrikimus tarp tam tikros valstybės narės regionų; mano, kad pasienio regionuose toks bendradarbiavimas turi atspindėti tarpvalstybinių iniciatyvų poreikius ir aprėptį; rekomenduoja kurti šios srities mokymo programas, kad būtų pasiekta didesnio supratimo ir informuotumo apie šias problemas; mano, kad sprendžiant demografines problemas būtina vadovautis vientisu požiūriu visoje Europoje ir kad problemos sprendimas vienoje žemyno dalyje neturėtų turėti neigiamo poveikio kitoms Europos teritorijoms; ragina visos Europos lygmeniu sukurti keitimosi geros praktikos pavyzdžiais ir patirtimi tinklus, kuriuose vietos ir regioninės valdžios institucijos bei pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai galėtų vieni kitus šviesti, kaip spręsti demografinių pokyčių keliamas problemas;

Europos fondų veiksmingumo didinimas

14.  pabrėžia, kad reikia didinti ESI fondų veiksmingumą, ateinančiu programavimo laikotarpiu sprendžiant dėl demografinių pokyčių kylančias problemas: didesnį ir konkretesnį dėmesį galutiniuose reglamentuose ir gairėse skiriant demografiniams pokyčiams kaip prioritetinei sričiai, kad būtų remiamos valstybės narės, regionai ir vietos valdžios institucijos tiriant ESI fondų galimybes siekiant spręsti dėl demografinių pokyčių kylančias problemas ir rengti bei įgyvendinti asociacijos susitarimus ir veiksmų programas; taikant aktyvesnį požiūrį į demografinės politikos formavimą ir keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais bei patirtimi institucijų mokymosi srityje; teikiant techninę paramą valdymo institucijoms ir vietos suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų įgyvendinama veiksminga politika, pagal kurią tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu sprendžiamos dėl demografinių pokyčių kylančios problemos ir įpareigojant vietos valdžios institucijas aktyviai dalyvauti rengiant ir valdant fondų įgyvendinimo programas, taip pat atliekant jų vidaus vertinimą, ir būtinai NUTS 3 ir vietos administracinių vienetų (LAU) lygiu nustatant regionus, kuriose kyla demografinių problemų; ragina teikti vietos lygmens suinteresuotiesiems subjektams ir vadovaujančiosioms institucijoms techninę paramą ir mokymo paslaugas, kurių reikia siekiant nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis įgyvendinti veiksmingą politiką, padedančią spręsti demografinių pokyčių problemas; mano, kad kai kuriose valstybėse narėse NUTS 2 lygmeniu teikiamos subsidijos dažnai slepia socialinę ir teritorinę, regionų vidaus ir net viršregioninę nelygybę; ragina ES žemėlapiuose taikyti tinkamą skalę siekiant atspindėti su teritorija susijusias problemas, kad šie žemėlapiai padėtų paramą skirti vietovėms, kurių padėtis nepalankiausia;

15.  ragina užtikrinti, kad Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (ERPF) būtų labiau prisidedama prie to ir teikiama daugiau paramos tam, kad vietovės, kuriose yra aukšti visuomenės senėjimo rodikliai, daug kaimo vietovių ir iš kurių išvyksta daug gyventojų, galėtų pagerinti savo transporto ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sumažinti skaitmeninę atskirtį (be kita ko, tarp kartų) ir užtikrinti geresnes viešąsias paslaugas; todėl pabrėžia e. sveikatos sektoriaus reikšmę; ragina valstybes nares ir regionus tikslingiau panaudoti turimas investicijas su demografiniais pokyčiais ir jų poveikiu susijusioms problemoms spręsti;

16.  primygtinai ragina Komisiją naudoti sanglaudos politikos priemones siekiant pažaboti didėjančią migraciją iš retai apgyvendintų regionų, kuriuose tinkama infrastruktūra ir aptarnavimo lygis yra esminės išankstinės sąlygos, visų pirma siekiant užtikrinti, kad šeimos su vaikais liktų juose gyventi;

17.  pabrėžia, kad turėtų būti intensyviau vykdoma Europos socialinio fondo (ESF) veikla, susijusi su jaunimo mokymu ir švietimu, ir jo lėšomis turėtų būti skatinamas įsidarbinamumas ir padedama žmonėms surasti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat kovoti su pagyvenusių žmonių socialine ir skaitmenine atskirtimi; pabrėžia, kad fondo lėšomis, įgyvendinant nuosmukį patiriančių regionų gyventojams skirtas parengiamąsias programas ir skatinant moterų, jaunimo bei vyresnio amžiaus piliečių socialinę ir skaitmeninę įtrauktį, turėtų būti gerinamos užimtumo perspektyvos; šiuo požiūriu pabrėžia, kad remiant atokiausius regionus ESF lėšomis bus skiriama daugiau dėmesio siekiant užtikrinti geresnę darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyrą; ragina Komisiją apsvarstyti, ar nereikėtų numatyti konkretaus paketo, įtraukto į esamų fondų taikymo sritį, kuris būtų skirtas teritorijų, kuriose nuolat labai nepalankios demografinės sąlygos, problemoms spręsti; prašo, kad fondo lėšos būtų paskirstytos laikantis tvarkos, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama trumpalaikėms, vidutinės trukmės ir ilgalaikėms veiklos kryptims; pabrėžia, kad svarbu įtraukti Sanglaudos fondą į būsimas strategijas demografinių pokyčių problemai spręsti, primindamas, kad fondas įsteigtas siekiant stiprinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; mano, kad svarbu teikti daug didesnę paramą ESF lėšomis mažoms organizacijoms, kurios rengia ir įgyvendina novatoriškus socialinius projektus ir visos ES masto tarpvalstybinius bandomuosius projektus, kuriais sprendžiami socialiniai ir užimtumo klausimai, kad būtų sudarytos palankios sąlygos novatoriškam regioniniam, tarpvalstybiniam, tarptautiniam ir makroregioniniam bendradarbiavimui ir taip reaguojama į demografinių pokyčių keliamus iššūkius;

18.  apgailestauja dėl to, kad, kaip pabrėžiama Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017, įgyvendinant ES jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria turėtų būti siekiama padėti darbo neturinčiam jaunimui, suteikti jiems mokymą ar išsilavinimą, padaryta nedidelė pažanga ir jos rezultatai nepateisina pradinių lūkesčių;

19.  mano, kad siekiant išvengti teritorinio susiskaidymo, ESIF turėtų būti naudingas prasčiausiomis demografinėmis tendencijomis pasižymintiems regionams, didinant investicijas į tokias ES prioritetines sritis, kaip energetika, transportas, švietimas, verslas, inovacijos, moksliniai tyrimai, MVĮ, švietimas ar socialinė infrastruktūra; mano, kad formuojant sanglaudos politiką po 2020 m. turėtų būti apsvarstytas specialaus statuso suteikimas regionams, kurių padėtis demografiniu požiūriu yra nepalankiausia;

Sanglaudos politikos ateitis reaguojant į demografinius pokyčius

20.  mano, kad pagal sanglaudos politiką suteikiama tinkamų priemonių siekiant spręsti demografinių pokyčių problemą, ypač derinant su kitomis ES, nacionalinėmis ir regioninėmis priemonėmis, tiek visuomenės senėjimo, tiek gyventojų skaičiaus mažėjimo požiūriu, todėl ji turi atlikti svarbesnį vaidmenį remiant regionus ir suteikiant lankstumo prisitaikant prie demografinių pokyčių; mano, kad tai turėtų būti atspindėta ir su fondu susijusiuose reglamentuose dėl demografinių pokyčių problemos sprendimo, kaip dalis jo aiškių įgaliojimų, nustatytų SESV 174 straipsnyje; prašo tiksliai apibrėžti sąvoką „dideli ir nuolatiniai demografiniai trūkumai“, kuri pateikiama SESV 174 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 121 straipsnyje, kad būtų galima statistiškai įvertinti demografines problemas; pabrėžia miesto ir kaimo sąsajų svarbą ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę papildyti integruotos tvarios miestų plėtros strategijas partnerystėmis siekiant tvarios miesto ir kaimo plėtros; mano, kad Komisija turi imtis aktyvių priemonių, siekdama išvengti neigiamo demografinių pokyčių poveikio ir suteikti techninę paramą regionams, kuriuose labiausiai mažėja gyventojų skaičius;

21.  pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų būti skatinamas moterų, ypač motinų, kurioms sunku rasti darbą, įsidarbinamumas ir įtrauktis; todėl ragina suteikti moterims galimybę dalyvauti mokymo ir mokymosi programose; tačiau pažymi, kad įgytos kvalifikacijos turėtų atitikti darbo rinkos poreikius; pabrėžia, kad svarbu padėti jaunoms motinoms grįžti į darbą, teikiant patikimas įvairaus amžiaus vaikams skirtas visos dienos vaiko priežiūros paslaugas, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą;

22.  mano, kad siekiant spręsti demografines problemas regionai turėtų aktyviau naudotis ESI fondais, kad būtų kovojama su jaunimo nedarbu ir jaunimui suteikiama galimybė pradėti tinkamą karjerą; pažymi, kad tai būtų galima pasiekti remiant jaunimo mokymo programas ir verslumą;

23.  ragina pagal būsimą Bendrųjų nuostatų reglamentą (BNR) sukurti teisinę sistemą, siekiant pripažinti didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų turinčius regionus; pabrėžia, kad reikia laikytis aktyvesnio ir tikslingesnio požiūrio į demografinės politikos formavimą, nes dėl demografinių tendencijų skirtumų regionuose Europos teritorijose veikiausiai bus daromas didelis nevienodas socialinis ir ekonominis poveikis, kuris galėtų dar labiau padidinti regioninius skirtumus ES; ragina stiprinti ir administraciniu požiūriu supaprastinti naujas priemones, kuriomis siekiama plėsti požiūrį „iš apačios į viršų“ ir daugiapakopį valdymą, pavyzdžiui, bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą ir integruotas teritorines investicijas, siekiant dar labiau įtraukti į veiklą vietos ir regionų lygmens subjektus, taikant integruotą ir holistinį požiūrį į regionų vystymąsi; ragina kurti portalais grindžiamas paslaugas, kurios padės esamoms kaimo verslo įmonėms geriau susijungti su savo mieste veikiančiais partneriais; pabrėžia, kad įgyvendinant būsimą sanglaudos politiką svarbu labiau atsižvelgti į konkrečius teritorinius požymius, išryškėjančius subregionų lygmenimis; pabrėžia, kad didelė kliūtis siekiant sėkmingai įgyvendinti ESIF programas, kylanti daugeliui vietos ir regioninių valdžios institucijų, yra gebėjimų ir tvirto valdymo trūkumas, ir todėl ragina numatyti gebėjimų stiprinimo priemones;

24.  ragina Komisiją apsvarstyti, kad reikėtų apibrėžti naujus kriterijus, kuriuos taikant būtų galima atskirti demografinių problemų patiriančias teritorijas, taikant demografinius, ekonominius, poveikio aplinkai ir prieinamumo kintamuosius, ir atlikti tyrimus dėl galimų socialinių ir ekonominių ir aplinkosaugos rodiklių, kurie papildytų BVP rodiklį, nustatant socialinį kapitalą, gyvenimo trukmę ir aplinkos kokybę apimančius kriterijus; mano, kad BVP ir gyventojų tankis nėra rodikliai, kurių vienų pakaktų, kad būtų galima klasifikuoti teritorijas, kuriuose yra didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų; ragina Komisiją į sanglaudos politiką be BVP rodiklio įtraukti naujus, dinaminius rodiklius, pvz., demografinį rodiklį ir ypač ES regioninės socialinės pažangos indeksą, kad būtų galima pateikti išsamesnę informaciją apie konkrečius šių regionų sunkumus, arba apsvarstyti galimybę skirti šiems regionams papildomą asignavimą, kuris būtų panašus į dabartiniu programavimo laikotarpiu retai apgyvendintiems regionams skirtą asignavimą (BNR VII priedo 9 punktas); pabrėžia, kad būtina taikant konkrečias priemones stebėti ir vertinti tikrą ESI fondų poveikį sprendžiant dėl demografinių pokyčių kylančias problemas – rengiant gaires ir vėliau kuriant tinkamus demografinius rodiklius; pabrėžia, kad svarbu turėti patikimus, naujausius ir suskirstytus statistinius duomenis veiksmingesnio ir objektyvesnio politinio administravimo tikslais, visų pirma siekiant nuodugniau suprasti įvairiems ES retai apgyvendintiems regionams būdingas ypatybes; todėl ragina Eurostatą suteikti išsamesnius statistinius duomenis, į kuriuos būtų svarbu atsižvelgti rengiant tinkamą Europos demografinę politiką, ypač demografinius, su šeima susijusius ir socialinius ir ekonominius rodiklius, ir todėl primygtinai ragina išskirstyti juos bent subregioniniu, t. y. NUTS 3, lygmeniu;

25.  mano, kad pagal būsimą sanglaudos politiką turėtų būti numatytos konkrečios priemonės didžiausių demografinių sunkumų patiriantiems regionams, taip pat didesnis lankstumas nustatant teminius tikslus arba bendro finansavimo normas, siekiant koordinuoti regionų vidaus ir tarpregioninės strategijas toje pačioje valstybėje narėje, dalyvaujant vietos subjektams; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę laikyti nacionalinės demografinės plėtros strategijos parengimą nauja ex ante sąlyga;

26.  ragina Komisiją į strategiją „Europa 2020“ įtraukti pavyzdinę iniciatyvą demografijos klausimu, kuri būtų finansuojama esamų ESI fondų lėšomis ir į kurią būtų įtrauktos trijų kategorijų priemonės: pažangus augimas, vykdant veiksmus, kuriais demografinių sunkumų patiriantiems regionams teikiama parama IRT, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bei MVĮ srityje; integracinis augimas, vykdant konkrečius veiksmus, kuriais siekiama skatinti jaunimą likti savo regione, užtikrinant tvarų kartų atsinaujinimą, savarankišką darbą ir socialinės įtraukties priemones, skirtas imigrantams ir pabėgėliams, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, ir tvarus augimas, taikant priemones, pagal kurias šiems regionams padedama investuoti į žaliąją ekonomiką, įskaitant tvarias transporto sistemas; teigiamai vertina ES pažangiųjų kaimų iniciatyvą, pagal kurią raginama taikant politikos priemones ypatingą dėmesį skirti kaimo ir miesto vietovių skaitmeninės atskirties mažinimui ir kaimo vietovių sujungiamumo ir skaitmeninimo teikiamų galimybių plėtojimui ir kuria remiama Pažangiosios salos iniciatyva, kaip požiūriu „iš apačios į viršų“ grindžiamos pastangos, kurias deda Europos salų institucijos ir bendruomenės, siekdamos pagerinti gyvenimą salose pateikiant tvarių ir integruotų sprendimų;

27.  mano, kad laikotarpio po 2020 m. daugiametė finansinė programa turėtų duoti tvirtą ir ryžtingą postūmį pastangoms siekiant spręsti demografines problemas, atsižvelgiant į dabartinę demografinę padėtį ir tendencijas, ir ja turėtų būti skatinami sprendimai taikant tikslines priemones, pvz., prireikus, finansavimą pagal biudžeto punktą; ragina įgyvendinant BŽŪP antrąjį ramstį, skirtą kaimo plėtrai skatinti ir finansuojamą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, stiprinti paslaugas ir infrastruktūrą, kuriomis remiama socialinė ir skaitmeninė įtrauktis, taip pat pakeisti socialinio ir ekonominio nuosmukio ir gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas vietovėse, kuriose yra didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų; ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas keistis patirtimi, geriausios praktikos pavyzdžiais ir naujais metodais, kuriais siekiama išvengti neigiamų demografinių pokyčių padarinių; mano, kad transeuropiniai transporto tinklai (TEN-T) ir jūrų greitkeliai turėtų apimti vietoves, kuriose yra didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų;

28.  atkreipia dėmesį į visiems ESI fondams bendros bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodologijos, taikomos kuriant ir įgyvendinant integruotus ir pritaikytus sprendimus pagal principą „iš apačios į viršų“, pridėtinę vertę; vis dėlto apgailestauja, kad bendruomenės inicijuotos vietos plėtros principas yra privalomas tik naudojant EŽŪFKP lėšas ir kad naudojantis ERPF, ESF ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) vis rečiau taikomi vietiniai ir dalyvavimu grindžiami požiūriai; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad bendruomenės inicijuotos vietos plėtros principo taikymas būtų privalomas naudojantis visų ESI fondų lėšomis;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (4) OL L 347, 2013 12 20, p. 259. (5) OL L 347, 2013 12 20, p. 303. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0049. (7) OL L 347, 2013 12 20, p. 281. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0099. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0213. (10) OL C 316, 2017 9 22, p. 145. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0211. (12) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 9. (13) OL C 74 E, 2012 3 13, p. 19. (14) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 55. (15) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 75. (16) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 131. (17) OL C 17, 2017 1 18, p. 40. (18) ESPON darbinis dokumentas. Liuksemburgas, ESPON EGTC, 2017 m. kovo mėn. (19) Eurostatas, „ES pasaulyje“, 2016 m. leidimas. (20) Eurostatas, „Eurostato regionų statistikos metraštis“, 2016 m. leidimas.

2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų plano (2017/2066(INI))

P8_TA(2017)0428 A8-0326/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 30 d. Komisijos žaliąją knygą „Mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje“ (COM(2007)0226),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB(1) (Vartojimo kreditų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo(2) (Motorinių transporto priemonių draudimo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos žaliąją knygą „Integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimas“ (COM(2011)0941),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ataskaitą „Lyginamųjų interneto svetainių geroji praktika“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. ES institucijoms pateiktą Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nuomonę dėl įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, taikytinos bendrosios rizikos vertinimo ir skaidrumo tvarkos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010(4) (Hipotekos kredito direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis(7) (Mokėjimų sąskaitos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) veikimo (COM(2014)0509),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (Draudimo produktų platinimo direktyva)(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Komisijos žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų „Geresni produktai, didesnis pasirinkimas, daugiau galimybių vartotojams ir įmonėms“ (COM(2015)0630),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 21 d. Europos bankininkystės institucijos atsakymą dėl Komisijos žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 446 dėl finansinių produktų ir paslaugų,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų(11),

–  atsižvelgdamas į federacijos „Better Finance“ ataskaitą „Tikroji pensijų kaupimo grąža“ (angl. Pension Savings: The Real Return),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. savo rezoliuciją „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui“(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 21 d. Komisijos konsultacijoms skirtą dokumentą dėl Europos priežiūros institucijų peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 23 d. Komisijos veiksmų planą „Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planas. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas (COM(2017)0139),

–   atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos turto valdymo rinkos tyrimą,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0326/2017),

A.  kadangi ES mažmeninių finansinių paslaugų rinka vis dar nepakankamai išplėtota ir labai suskaidyta, nors įvairiose valstybėse narėse vyksta darbas; kadangi dėl šios priežasties būtina imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant sudaryti geresnes sąlygas kurti naujoves, kurios būtų naudingos galutiniams vartotojams, tuo pat metu išlaisvinant visą bendrosios rinkos teikiamą mažmeninių finansinių paslaugų potencialą, ir kuriomis būtų skatinamas konkurencingumas, mažinamos kainos, didinamas pasirinkimas ir produktų įvairovė;

B.  kadangi turėtume toliau laikytis plataus užmojo šalindami nacionalines kliūtis ir kovodami su esamomis tendencijomis, kurios stabdo inovacijas mažmeninių finansinių paslaugų srityje; ragina Komisiją ir Tarybą ryžtingiau siekti tarpvalstybinių mažmeninių investicijų pagal kapitalo rinkų sąjungą (KRS), sprendžiant ne tik lengviausias problemas, bet ir šalinant svarbiausias kliūtis, darančias neigiamą poveikį šiai rinkai, įskaitant ir kalbos barjerą, susirūpinimą dėl sukčiavimo ar nusikaltimų, netikrumą dėl mokestinių pasekmių, vertybinių popierių ir bendrovių teisės reglamentavimo skirtumus, teisių gynimo ir bankroto procedūrų neišmanymą, nepakankamo pasitikėjimo vartotojų apsaugos sistema;

C.  kadangi Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinka būtų gyvybinga tik tada, jeigu ji suteiktų vartotojams ir finansinių paslaugų teikėjams tikrą pridėtinę vertę, užtikrindama veiksmingą konkurenciją ir vartotojų apsaugą, visų pirma kai tai susiję su dalyvavimui ekonominiame gyvenime reikalingais produktais ir pažeidžiamais vartotojams;

D.  kadangi specialiojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 446 daroma išvada, kad finansinius produktus ar paslaugas europiečiai vis dar daugiausia perka savo šalyje, o dažnai net neturi aiškaus poreikio ar noro turėti galimybę naudotis šiomis paslaugomis užsienyje, nors kai kurios faktinės kliūtys taip pat neleidžia jiems to daryti; kadangi net ir savo valstybėje narėje tik nedidelė dalis ieško patrauklesnių pasiūlymų ir keičia paslaugų teikėjus; kadangi dėl to atsirandanti nepakankama (tarpvalstybinė) konkurencija gali užkirsti kelią vartotojams ir smulkiems investuotojams gauti galimybę įsigyti geriausius finansinius produktus ir paslaugas;

E.  kadangi „FinTech“ apibrėžtis nustatyta 2017 m. gegužės 17 d. Parlamento rezoliucijoje, kurioje teigiama, kad finansinių paslaugų technologija („FinTech“) turėtų būti suprantama kaip finansų veikla, kuri vykdoma pasitelkiant naujas technologijas arba kuriai šios technologijos sudaro galimybes, o ši veikla daro poveikį visam finansų sektoriui visose jo srityse – bankininkystei, draudimui, pensijų fondams, konsultacijoms investavimo klausimais, mokėjimo paslaugoms ir rinkos infrastruktūroms; kadangi technologijų, skirtų mažmeninių finansinių paslaugų teikimui, taikymas gali padėti įveikti tam tikras vidaus rinkos kliūtis ir padidinti šio sektoriaus veiklos efektyvumą; kadangi skaitmeninimo paties savaime nepakanka siekiant įveikti šias kliūtis; kadangi glaudesnė tarpvalstybinių mažmeninių finansinių paslaugų integracija ir kokybiškesnė informacija apie šios rinkos teikiamas galimybes gali padidinti paklausą, o dėl jos šioje srityje būtų taikomi aukštesni kokybės standartai;

1.  pažymi, kad Komisijos Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų plane atsižvelgiama į kai kuriuos Parlamento nuogąstavimus, kuriuos jis išreiškė savo pranešime dėl žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų su tikslu užtikrinti vartotojų apsaugą siekiant tvirtos bendros technologijomis grįstos mažmeninių finansinių paslaugų rinkos kartu ginant vartotojus, mažinant kainas ir kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu; vis dėlto mano, kad veiksmų plane nepakankamai dėmesio skiriama siekiui sukurti reglamentavimo aplinką, kuri būtų palanki skaidrumui, ekonomikos augimui ir inovacijoms ir skatintų įmonių ir vartotojų aukšto lygio pasitikėjimą mažmeniniais ir finansiniais produktais; atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčiai už paslaugas ir komisiniai, susiję su privačiais pensijų fondais, investicijų fondais ir kitais mažmeniniais produktais, labai dideli ir neskaidrūs, o tai labai sumažina tikrąją grąžą neprofesionaliesiems investuotojams; vis dėlto pritaria Komisijos nuomonei, kad pastaraisiais metais finansinių paslaugų srityje priimtų teisės aktų, įskaitant MiFID 2 ir Draudimo produktų platinimo direktyvą, perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas turėtų būti tęsiamas ir jam turėtų būti teikiama pirmenybė, o naujos teisėkūros iniciatyvos turėtų būti vykdomos, jeigu to reikia;

2.  palankiai vertina tai, kad kuriamos naujos finansinės paslaugos ir institucijos prisideda prie konkurencijos finansų rinkose ir naujų galimybių vartotojams; tačiau pažymi, kad 2016 m. finansinių technologijų finansavimas Europoje sudarė tik 2,2 mln. USD, palyginti su 12,8 mlrd. USD JAV ir 8,6 mlrd. USD Kinijoje, o tai rodo, kad skubiai reikia greičiau keisti mąstyseną ir tinkamu reguliavimu reaguoti į technologijų pokyčius, kad Europa taptų didžiausia inovacijų rinka; pabrėžia, kad tikra bendroji mažmeninių finansinių paslaugų rinka, kurioje naujiems rinkos dalyviams užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga ir vienodos veiklos sąlygos, padės užtikrinti ES, kaip novatoriškų finansinių paslaugų centro, patrauklumą ir suteiks vartotojams daugiau ir geresnių pasirinkimo galimybių mažesnėmis kainomis; pabrėžia, kad nors naujos technologijos yra reguliavimo problema, jos taip pat suteikia daug galimybių inovacijoms, kurios naudingos vartotojams ir skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

3.  mano, jog būtina užtikrinti, kad visų rūšių finansinės paslaugos, įskaitant (tačiau neapsiribojant) einamųjų ir taupomųjų sąskaitų atidarymą ir banko kortelių išdavimą, vartojimo kreditų ir hipotekos teikimą, draudimo ir valstybės skolos vertybinių popierių pardavimą, galėtų būti teikiamos tarpvalstybiniu mastu;

4.  mano, kad reikalavimas, jog klientas būtų valstybės narės, kurioje produktas, įskaitant valstybės skolos finansines priemones, siūlomas, rezidentas arba turėtų nacionalinės tapatybės dokumentą, išduotą tos valstybės narės, kad iš tikrųjų galėtų įsigyti produktą, prieštarauja mažmeninių finansinių paslaugų vidaus rinkos principams;

5.  mano, kad būtų naudinga sudaryti palankesnes sąlygas mažmeniniams investuotojams įgyti valstybės skolos vertybinių popierių;

6.  laikosi nuomonės, kad, kaip nurodyta 2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(13) 135 dalyje „naudodami asmenines ir taupomąsias sąskaitas vartotojai neturėtų mokėti komisinių, nebent jos būtų susietos su konkrečiomis paslaugomis“;

7.  pabrėžia, kad galimybė gauti grynuosius pinigus iš bankomatų yra esminė viešoji paslauga, kuri turi būti teikiama netaikant jokios diskriminacinės ar nesąžiningos praktikos, taigi jai negali būti taikoma pernelyg didelė kaina;

8.  primena Komisijai, kad finansų įstaigos ir toliau atšaukia mokėjimo korteles tais atvejais, jei jų turėtojas persikelia į kitą valstybę narę, ir ragina imtis veiksmų šioje srityje, be kita ko, perspėjant nacionalines valdžios institucijas;

9.  palankiai vertina tai, kad veiksmų plane siekiama išspręsti keletą svarbių klausimų ir kad kai kuriose srityse jame nurodomi konkretūs veiksmai, kurių reikėtų imtis, ir aiškus tvarkaraštis;

10.  mano, kad Komisija turėtų imtis aktyvesnio vaidmens naudojant kapitalo rinkų sąjungą, glaudžiai bendradarbiaudama su Parlamentu įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir siekdama remti augančią tvaraus ir atsakingo investavimo (angl. SRI) rinką skatinant tvarias investicijas, pasitelkiant biržinių bendrovių ir finansinių tarpininkų teikiamą veiksmingą ir standartizuotą aplinkosaugos, socialinės ir valdymo informaciją ir tinkamai atspindint tokius kriterijus investicijų valdymo sistemose ir informacijos atskleidimo standartuose; taip pat ragina Komisiją remti aplinkosaugos, socialines ir valdymo reitingų paslaugas ir nuoseklią žaliųjų obligacijų rinkos sistemą, paremtą susijusiu Komisijos tyrimu ir G 20 tyrimo grupės žaliojo finansavimo klausimais darbo rezultatais; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl vadinamosios ES taupymo sąskaitos sukūrimo siekiant pasinaudoti ilgalaikio finansavimo galimybėmis ir remti Europoje perėjimą prie ekologiškos ekonomikos;

11.  pabrėžia pagrindinių finansų centrų, užtikrinančių dinamiškas rinkas mažmeninėms paslaugoms, svarbą;

12.  mano, kad aukšto lygio vartotojų apsauga ir skaidrumas yra svarbiausi bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos plėtros elementai; primygtinai prašo, kad visų pirma reikia užtikrinti pažeidžiamų vartotojų apsaugą veiksmingai įgyvendinant pagrindinę Mokėjimo sąskaitų direktyvą ir kad taip pat būtina kitų priemonių, pavyzdžiui, finansinio švietimo politikos; mano, kad ES ir valstybių narių finansinių produktų vartotojų teisės aktai turėtų būti sustiprinti ir tinkamai įgyvendinami, o prireikus dar labiau suderinti visose valstybėse narėse;

13.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų taikomas „vienodos paslaugos, vienodos rizikos, vienodų taisyklių“ principas, kad nebūtų iškraipoma konkurencija, ypač dėl naujų rinkos dalyvių atsiradimo; pabrėžia, kad šios taisyklės neturi trukdyti inovacijoms; primygtinai ragina Komisiją paaiškinti bendrojo labo nuostatų naudojimą, nes šiuo metu valstybėse narėse gali būti taikomos siekiant netiesiogiai sukliudyti naujiems produktams patekti į rinką, taip pat suteikti Europos priežiūros institucijoms galimybes aktyviai tarpininkauti tarp valstybių narių, kai esama prieštaringų aiškinimų, kaip naudoti minėtas nuostatas;

14.  pabrėžia, kad Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinka tiek pasiūlos, tiek paklausos atžvilgiu turi būti naudinga MVĮ; nurodo, kad , kai kalbama apie pasiūlą, tai reiškia pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, nors paklausos požiūriu tai reiškia, kad MVĮ galėtų lengviau patekti į tarpvalstybines rinkas; pabrėžia, kad didėjanti konkurencija neturėtų būti nepalanki MVĮ, kurios teikia mažmenines finansines paslaugas veikdamos vietos mastu;

15.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos finansų priežiūros institucijos EBI, ESMA ir EIOPA turėtų tinkamų išteklių ir įgaliojimus atlikti visas savo reguliavimo ir priežiūros užduotis vartotojų apsaugos interesais;

16.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę pradėti taikyti 29-ąjį režimą mažmeniniams finansiniams produktams; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti suderintą teisinę sistemą, kuria nustatomos dažniausiai naudojamų ES finansinių produktų standartizuotos parinktys, panašios į būtiniausias savybes turinčios banko sąskaitos ir europinio pensų produkto modelį;

1 veiksmas. Mažesni mokesčiai už operacijas ne eurais

17.  primena, kad mokesčiai už tarpvalstybinius mokėjimus ne euro zonoje išlieka dideli; todėl ragina Komisiją skubiai pasiūlyti iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 924/2009, kad visose valstybėse narėse būtų sumažinti mokesčiai už tarpvalstybinius sandorius; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad nėra bendros Europos internetinės bankininkystės mokėjimų priemonės, tokios kaip ES masto Europai priklausanti kredito ar debetinė kortelė;

2 veiksmas. Valiutos konvertavimo skaidrumas

18.  pabrėžia, kad galiojančių teisės aktų įgyvendinimas yra labai svarbus sprendžiant dinaminio valiutų konvertavimo skaidrumo stokos problemą; pažymi, kad Direktyvoje (ES) Nr. 2015/2366 nurodytas reikalavimas prekybininkams aiškiai pabrėžti ir pateikti vartotojams galutinę dinaminės valiutos keitimo kainą, įskaitant atvejus, kai tie vartotojai ima grynuosius pinigus iš bankomatų, kai reikia pakeisti valiutą; tačiau pabrėžia, kad vartotojams turi būti suteikta galimybė pasirinkti geriausius tarifus ir žinoti apie mokesčius ir papildomas išlaidas, susijusius su tarptautinėmis operacijomis, mokėjimais užsienyje ir grynųjų išėmimu bankomatuose, įskaitant tuos atvejus, kai taikomas dinaminis valiutų konvertavimas; prašo Komisijos užtikrinti, kad paslaugų teikėjai atskleistų bet kokį valiutos kurso padidinimą, vykdydami reikalavimą pagal Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą (MPD2) privalomai atskleisti išlaidas ir mokesčius, ir kad skirtingų finansinių paslaugų teikėjų siūlomi tarifai būtų pateikiami skaidriu būdu; atkreipia dėmesį į tai, kad sustiprintas vartotojų finansinis išprusimas yra labai svarbus siekiant šio tikslo; rekomenduoja atlikti kontrolinio pirkimo pratybas ES lygiu, siekiant įvertinti bei viešai paskelbti ataskaitą apie kliūtis tarpvalstybinei prieigai, paslaugų kokybę ir atitiktį ES teisės aktų reikalavimams, ir stebėti ir kontroliuoti produktų ir paslaugų pokyčius;

3 veiksmas. Galimybė lengviau keisti produktus

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad tik nedaug vartotojų keičia daugumos bankininkystės ir ne gyvybės draudimo produktų teikėjus, o tai yra viena iš kliūčių patekti į mažmenines tarpvalstybines rinkas, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojai visoje ES galėtų lengviau pereiti prie naudingesnių mažmeninių finansinių paslaugų ir gauti paskolas ir kitus finansinius produktus kitose valstybėse; atkreipia dėmesį į dideles galimybes teikti tarpvalstybinius draudimo produktus, tokius kaip motorinių transporto priemonių draudimas; vis dėlto pažymi, kad laisvės sudaryti sutartis principas užtikrina finansų įstaigoms galimybę nuspręsti, su kuo sudaryti sutartį; todėl ragina Komisiją pripažinti, jog svarbu kontroliuoti agresyvų skolinimą ir greituosius kreditus, kurie dėl lėmė pažeidžiamų vartotojų ir MVĮ išnaudojimą;

20.  remia Komisijos siekį įtraukti Mokėjimo sąskaitų direktyvos pasiekimus, kad būtų lengviau pakeisti finansinių paslaugų teikėjus ir produktus; ragina Komisiją pateikti teisėkūros iniciatyvų, kurios būtų skirtos konkrečiai finansų sektoriui, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstam geografiniam blokavimui siekiant vartotojams sudaryti palankesnes sąlygas naudotis kitomis, palankesnėmis mažmeninėmis finansinėmis paslaugomis kitose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamas informacijos atskleidimas ir tinkama vartotojų apsauga bus labai svarbus siekiant šio tikslo;

4 veiksmas. Kokybės palyginimo svetainės

21.  pabrėžia, kad būtų naudinga turėti struktūruotą ir paprastą naudoti ES palyginimo portalą, apimantį visas Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinkas; ragina Komisiją šiuo tikslu ištirti įvairius valstybėse narėse jau veikiančius nepriklausomus portalus; pabrėžia, kad palyginimo priemonės turi būti tikslios ir aktualios vartotojams ir turi būti nukreiptos ne tik į produktų kainas, bet ir į jų kokybę, atsižvelgiant ir į kitus kriterijus, pavyzdžiui, ar bankas turi savo filialų tinklą, ar yra galimybė bendrauti tiesiogiai, ar tvari verslo praktika, ir nepamirštant, kad galima lyginti tik panašius produktus; atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti lyginami tik panašūs produktai siekiant išvengti vartotojų klaidinimo;

22.  ragina Komisiją skatinti tokias priemones kaip vieno langelio principas, kurie padidins konkurenciją ir padės mažmeninių finansinių paslaugų įmonėms;

5 veiksmas. Geresnis Motorinių transporto priemonių draudimas

23.  laikosi nuomonės, kad Komisijai pagal programą REFIT atlikus Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos peržiūrą, jos pakeitimai bus itin svarbūs siekiant užtikrinti kompensacijas eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims ir sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti tarpvalstybinį draudžiamųjų įvykių nebuvimo nuolaidų pripažinimą ir perkeliamumą, taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, kad Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos taikymo sritis turėtų būti kuo greičiau persvarstyta siekiant spręsti draudžiamųjų įvykių nebuvimo nuolaidų nepripažinimo klausimą ir užtikrinti, kad ji būtų taikoma esant tokioms aplinkybėms, kurias numatė visi teisės aktų leidėjai;

6 veiksmas. Skaidri kainodara automobilių nuomos atveju

24.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtina imtis naujų iniciatyvų dėl automobilių nuomos pardavimo draudimo siekiant užtikrinti skaidrią kainodarą, apimančią visas automobilių nuomos bendroves visose valstybėse narėse;

7 veiksmas. Tvirtesnė vartojimo kredito bendroji rinka

25.  pabrėžia, kad jei Komisija siekia išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima palengvinti tarpvalstybinę prieigą prie paskolų, pirmenybę reikėtų teikti pernelyg didelio vartotojų įsiskolinimo problemai; ragina derinti veiksmus, susijusius su informacijos apie įsiskolinimą koordinavimu, visapusiškai laikantis ES teisės, įskaitant duomenų apsaugos teisės aktus ir vartotojų apsaugos teisės aktus, kad atskiri kreditoriai galėtų sužinoti, kiek įsiskolinęs yra vartotojas, prieš suteikdami jam papildomą kreditą, ir taip sukurti veiksmingesnę rinką, kurioje veiklą vykdantys kredito teikėjai galėtų konkuruoti tarpusavyje; ragina valstybes nares šiuo tikslu visapusiškai įvertinti vartotojų pernelyg didelio įsiskolinimo priežastis; atkreipia dėmesį į tai, kad finansinis švietimas yra veiksmingas būdas apsaugoti vartotojus, kuriems kyla pavojus pernelyg daug įsiskolinti; todėl primygtinai ragina Komisiją propaguoti finansinį švietimą ir skatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą šioje svarbioje srityje; finansų įstaigoms naudojant daugiau klientų duomenų arba didžiųjų duomenų, primena Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, kuriomis duomenų subjektui suteikiama teisė gauti paaiškinimą dėl sprendimo, priimto automatizuotai tvarkant duomenis, ir užginčyti šį sprendimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad neteisingi duomenys galėtų būti keičiami ir kad būtų naudojami tik patikrinami ir aktualūs duomenys; ragina visus suinteresuotus subjektus dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti šių teisių įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad duotas sutikimas naudoti asmens duomenis turi būti dinamiškas ir kad duomenų subjektai turi galėti keisti ir koreguoti savo sutikimą;

8 veiksmas. Sąžiningos vartotojų apsaugos taisyklės

26.  prašo Komisijos atidžiai įvertinti, ar valstybių narių vartotojų apsaugos taisyklės ir praktika nesudaro kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms ir ar, laikantis nusistovėjusių vidaus rinkos teisės aktų ir teismo praktikos, jos yra pateisinamos svarbesne priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, kurios yra būtinos ir proporcingos, atsižvelgiant į siektinus tikslus; pabrėžia, kad svarbiose Europos vartotojų apsaugos taisyklėse dažnai sąmoningai paliekama šiek tiek veikimo laisvės jas perkeliant į nacionalinę teisę, kad būtų galima Europos teisę įtraukti į galiojančius nacionalinės teisės aktus; vis dėlto pabrėžia, kad šalinant nacionalines kliūtis neturi būti pakenkta vartotojų apsaugai ir vartotojų apsauga turėtų išlikti pagrindinis prioritetas rengiant teisės aktus; yra susirūpinęs dėl to, kad daug dokumentų, kuriuos atsižvelgdami į ES teisės aktus rengia mažmeninių finansinių produktų tiekėjai ir paslaugų teikėjai, iš tikrųjų nėra griežtai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus ir duoda mažai praktinės naudos vartotojams arba visai jos neduoda, tačiau užkrauna naštą, dėl kurios gali nereikalingai padidėti vartotojų išlaidos; ragina Komisiją persvarstyti tokių dokumentų reikalavimus siekiant procesą racionalizuoti, neaukojant vartotojų apsaugos privalumų; pabrėžia, kad galimybė gauti tinkamą ir suprantamą informaciją yra labai svarbi sudarant vartotojui galimybę priimti pagrįstus finansinius sprendimus; vis dėlto pažymi, kad lemiamas veiksnys yra informacijos kokybė, o ne jos kiekis; pabrėžia, kad reikia kuo veiksmingiau koordinuoti informacijos, skirtos vartotojams, reikalavimus, išdėstytus įvairiuose ES teisės aktuose; pabrėžia, kad turi būti išvengta dvigubų ar prieštaringų reikalavimų atskleisti informaciją, kad nebūtų sukurta nereikalinga biurokratinė našta ir išlaidos ir nebūtų klaidinami klientai;

27.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti bendruosius teisės aktus, kad būtų atsisakyta dabartinės atskirų teisės aktų įvairovės, apimančios FPRD, Draudimo produktų platinimo direktyvą, AIFVD ir t. t., siekiant sukurti tvirtą, nuoseklią skaidrumo vartotojams sistemą ir pašalinti nereikalingus bei sudėtingus reikalavimus finansinių paslaugų teikėjams, įskaitant valstybių narių priežiūros konvergenciją; ragina Komisiją skatinti plačiau taikyti Europos priežiūros institucijų įgaliojimus vartotojų apsaugos srityje sektorių teisės aktuose ir į tai atsižvelgti vykdant artėjančią Europos priežiūros institucijų finansavimo ir valdymo peržiūrą; ragina Komisiją pavesti Europos priežiūros institucijoms vadovauti pastangoms užtikrinti valstybių narių taikomos verslo elgesio priežiūros praktikos konvergenciją;

28.  palankiai vertina Komisijos ketinimus rengti informavimo didinimo kampaniją, skirtą FIN-NET tinklui, kuris suranda kompetentingą alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigą ir taip padeda vartotojams pasinaudoti savo teisėmis nesikreipiant į teismą; mano, kad FIN-NET turėtų ir toliau didinti savo aprėptį, patikslinti savo vaidmenį ir patobulinti savo interneto svetainę;

9 veiksmas. Geresnis kreditingumo vertinimas

29.  prašo Komisijos pasiūlyti suderintus tarpvalstybinius kreditingumo vertinimo standartus ir principus, siekiant sumažinti pernelyg didelio įsiskolinimo riziką, atsirandant vis palankesnėms sąlygoms internetu gauti kreditą visoje Europoje, deramai atsižvelgiant į Hipotekos kredito direktyvos ir Vartojimo kredito direktyvos įgyvendinimo ataskaitų išvadas;

10 veiksmas. Mažmeninėms finansinėms paslaugoms skirtos „FinTech“

30.  pripažįsta, kad vartotojai turi turėti teisę naudotis programine įranga siekdami atlikti mokėjimus ir dalytis informacija apie save;

31.  remia Komisijos ketinimą pateikti visapusišką „FinTech“ veiksmų planą, atsižvelgiant į savo kapitalo rinkų sąjungos ir bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR) strategijas, taip prisidedant prie siekio sukurti veiksmingą ir tinkamai veikiančią, integruotą, technologijomis pagrįstą bendrąją finansinių paslaugų rinką, kuri teiktų naudą visiems Europos galutiniams paslaugų gavėjams, tuo pat metu užtikrinant vienodas sąlygas visiems dalyviams; remia Komisijos sukurtą „FinTech“ darbo grupę; pažymi, kad dėl „FinTech“ vystymosi susidariusios naujos situacijos reikia kurti įvairias naujas ir tinkamas apsaugos priemones, tokias kaip, inter alia, vartotojų švietimas apie naujus produktus arba kovos su pinigų plovimu taisyklės ir finansinių svertų taikymas „FinTech“ kredito platformoms;

32.  ragina Komisiją išnagrinėti Europos Parlamento rezoliuciją „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui“ ir skatinti vartotojų apsaugą, saugumą, inovacijas ir sąžiningą konkurenciją bei užtikrinti, kad principas „vienodos paslaugos – vienoda rizika, vienodos taisyklės, vienoda priežiūra“ būtų taikomas visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo sektoriaus ar vietos; pabrėžia, kad „FinTech“ turėtų būti suprantama kaip finansinė veikla, kuri vykdoma pasitelkiant naujas technologijas arba kuriai šios technologijos sudaro galimybes, o ši veikla daro poveikį visam finansų sektoriui visose jo srityse – bankininkystei, draudimui, pensijų fondams, konsultacijoms investavimo klausimais, mokėjimo paslaugoms ir rinkos infrastruktūrai;

33.  ragina Komisiją sukurti aplinką, kuri būtų palanki inovaciniams sprendimams; pažymi, kad inovacinės bendrovės, pvz., „FinTech“, užtikrina reikiamą konkurenciją veiksmingai mažmeninių finansinių paslaugų rinkai sukurti;

34.  pabrėžia, kad įvairios naujos finansų įstaigos besivadinančios „FinTech“ turi priimti tokią pat atsakomybę už vartotojus ir finansinį stabilumą kaip ir kitos atitinkamos tradicinės įstaigos ir paslaugos;

11 veiksmas. Skaitmeninės tapatybės patikrinimai

35.  atkreipia dėmesį į e. parašo ir e. atpažinties teikiamas operacijų palengvinimo galimybes ir ragina Komisiją remtis veikla, susijusia su Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų reglamentu; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į asmenis, negalinčius arba nenorinčius naudoti e. parašo ar e. atpažinties; skatina tarpvalstybinės e. atpažinties sąveikumą finansinių paslaugų sektoriuje ir ragina užtikrinti vienodas sąlygas visose valstybėse narėse (ir galbūt už jų ribų – EEE šalyse ir Šveicarijoje); be to, prašo Komisijos skubiai įvertinti dabartines reglamentavimo kliūtis, susijusias su e. atpažinties būdais, ir pabrėžia, kad visos iniciatyvos, kurių imamasi, turėtų būti technologiškai neutralios;

36.  primena komisijai, kad reikia nustatyti ir pašalinti reguliavimo kliūtis, trukdančias visoje Europoje taikyti elektroninio parašo sistemas užsakant finansines paslaugas ir visoje ES sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam skaitmeniniam prisijungimui, nemažinant esamų sistemų saugumo ir jų gebėjimo vykdyti ES kovos su pinigų plovimu tvarkos reikalavimus;

12 veiksmas. Finansinių paslaugų pardavimas internetu

37.  pabrėžia, kad reikia suderinti esamą skaitmeniniam pasauliui skirtą ES teisinę sistemą, kad būtų neutralizuota vartotojų apsaugai kylanti rizika, susijusi su internetine nuotoline prekyba, ir tokiu būdu sukurti naujų verslo galimybių Europos startuoliams ir „FinTech“; atkreipia dėmesį į vartotojams kylančius pavojus, susijusius su azartiniais lošimais internetu, kurie pateikiami kaip finansiniai produktai, t. y. dvigubo pasirinkimo sandoriai; mano, kad tvirta ir suderinta Europos lygmens priežiūra yra būtina siekiant apsaugoti vartotojus ir išvengti reguliavimo spragų; pabrėžia, kad Europos vartotojų apsaugos standartai taikomi nepriklausomai nuo to, ar pardavimas vyksta naudojantis tradiciniais ar šiuolaikiniais platinimo kanalais;

38.  atkreipia dėmesį į kibernetinio saugumo svarbą ir apgailestauja dėl to, kad Komisija savo veiksmų plane neskyrė dėmesio kibernetinio saugumo klausimams; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šie klausimai būtų įtraukti į jos darbo grupės veiklą;

39.  pabrėžia, kad būtina išlaikyti veikiančius įprastus bankus, kurie teikia esmines viešąsias paslaugas ir yra ypač naudingi MVĮ, vyresnio amžiaus ir pažeidžiamiems vartotojams, kurie veikiau nesinaudoja e. bankininkyste ir pirmenybę teikia tiesioginiam bendravimui; pripažįsta, kad uždarant filialus bloginama finansų infrastruktūra vietos lygmeniu ir gali būti daroma didelė žala bendruomenėms;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad finansų įstaigoms naudojant daugiau klientų duomenų arba didžiųjų duomenų gali būti naudos vartotojams, pavyzdžiui, pateikiant labiau konkretiems poreikiams pritaikytus, segmentuotus ir pigesnius pasiūlymus, grindžiamus efektyvesniu rizikos ir kapitalo paskirstymu; kita vertus, yra susirūpinęs dėl dinamiškos kainodaros ir dėl to, kad jos taikymas gali pabloginti vartotojų padėtį pasiūlymų palyginimo srityje, ir todėl gali pakenkti veiksmingai konkurencijai ir rizikos pasiskirstymui ir pasidalijimui, kreditų ir draudimo sektoriuje;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 133, 2008 5 22, p. 66. (2) OL L 263, 2009 10 7, p. 11. (3) OL L 266, 2009 10 9, p. 11. (4) OL L 60, 2014 2 28, p. 34. (5) OL L 173, 2014 6 12, p. 349. (6) OL L 257, 2014 8 28, p. 73. (7) OL L 257, 2014 8 28, p. 214. (8) OL L 123, 2015 5 19, p. 1. (9) OL L 337, 2015 12 23, p. 35. (10) OL L 26, 2016 2 2, p. 19. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0434. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0211. (13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.