2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyvos 2010/40/ES nuostata dėl deleguotųjų aktų priėmimo termino (COM(2017)0136 – C8-0116/2017 – 2017/0060(COD))

P8_TA(2017)0429 A8-0332/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0136),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0116/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0332/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. lapkričio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiama Direktyvos 2010/40/ES nuostata dėl deleguotųjų aktų priėmimo termino

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2017/2380.)

(1) OL C 345, 2017 10 13, p. 67.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Karelą Pinxteną (Karel Pinxten) Audito Rūmų nariu (C8-0328/2017 – 2017/0812(NLE))

P8_TA(2017)0430 A8-0336/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0328/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0336/2017),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2017 m. spalio 19 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Karelą Pinxteną Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Pietro Russo Audito Rūmų nariu (C8-0329/2017 – 2017/0813(NLE))

P8_TA(2017)0431 A8-0337/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0329/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0337/2017),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2017 m. spalio 19 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Pietro Russo Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Hannu Takkulą Audito Rūmų nariu (C8-0330/2017 – 2017/0814(NLE))

P8_TA(2017)0432 A8-0338/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0330/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0338/2017),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2017 m. spalio 19 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Hannu Takkulą Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Baudilio Tomé Muguruzą Audito Rūmų nariu (C8-0331/2017 – 2017/0815(NLE))

P8_TA(2017)0433 A8-0342/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0331/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0342/2017),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2017 m. spalio 26 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Baudilio Tomé Muguruzą Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Bettiną Jakobsen Audito Rūmų nare (C8-0332/2017 – 2017/0816(NLE))

P8_TA(2017)0434 A8-0341/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0332/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0341/2017),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2017 m. spalio 26 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, svarstymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Bettiną Jakobsen Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti João Alexandre Tavaresą Gonçalvesą de Figueiredo Audito Rūmų nariu (C8-0333/2017 – 2017/0817(NLE))

P8_TA(2017)0435 A8-0343/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0333/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0343/2017),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2017 m. spalio 26 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti João Alexandre Tavaresą Gonçalvesą de Figueiredo Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Ilianą Ivanovą (Iliana Ivanova) Audito Rūmų nare (C8-0334/2017 – 2017/0818(NLE))

P8_TA(2017)0436 A8-0344/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0334/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0344/2017),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2017 m. spalio 26 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Ilianą Ivanovą Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (COM(2016)0721 – C8-0456/2016 – 2016/0351(COD))

P8_TA(2017)0437 A8-0236/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0721),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0456/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Kinijos rinkos ekonomikos statuso(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. spalio 11 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0236/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. lapkričio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2321.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl perėjimo

Komisija primena, kad naująja metodika siekiama užtikrinti tęstinę Sąjungos pramonės apsaugą nuo nesąžiningos prekybos praktikos, visų pirma tos, kurią lemia dideli rinkos iškraipymai. Todėl Komisija užtikrins, kad Sąjungos pramonė, norėdama pasinaudoti antidempingo priemonės teikiama apsauga (visų pirma, kai įsigaliojus naujajai metodikai galbūt teiks prašymus atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą), nepatirtų jokios papildomos naštos.

Komisijos pareiškimas dėl 23 straipsnio ir bendravimas su Europos Parlamentu ir Taryba

Komisija praneš Europos Parlamentui ir Tarybai apie ketinimus parengti ar atnaujinti ataskaitą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą. Jei Europos Parlamentas ar Taryba praneš Komisijai laikantys, kad ataskaitos parengimo ar atnaujinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą sąlygos patenkintos, Komisija imsis reikiamų veiksmų ir atitinkamai apie juos praneš Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisijos pareiškimas dėl ataskaitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą

Komisija nedelsdama naudosis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte numatyta galimybe rengti didelių iškraipymų ataskaitas, kad suinteresuotosios šalys galėtų jomis naudotis rengdamos informaciją, kuriai gali būti taikoma 2 straipsnio 6a dalis. Komisija konsultuos suinteresuotąsias šalis, kaip naudotis tomis ataskaitomis.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0223.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės Maltoje (2017/2935(RSP))

P8_TA(2017)0438 B8-0597/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 4, 5, 6, 9 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (ECHR) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl parduodamos ES pilietybės(1),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir daugybę Jungtinių Tautų žmogaus teisių sutarčių, kurios yra privalomos visoms valstybėms narėms,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. plenarinio posėdžio diskusiją dėl žiniasklaidos laisvės Maltoje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo ir Europos tyrimų bendradarbių tinklo atskleistus Panamos dokumentus ir Maltos dosjė,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „ES mechanizmo, kuriuo skatinama demokratija, teisinės valstybės principai ir pagrindinės teisės, kūrimas“(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl teisėtų informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, kai atskleidžia konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją, apsaugos priemonių(3),

–  atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti (PANA komiteto) pranešimą ir rekomendacijas, taip pat pranešimo priedą, skirtą komiteto misijai į Maltą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms vertybėmis ir kadangi tos vertybės yra visuotinės ir bendros valstybėms narėms;

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra ES pirminės teisės dalis; kadangi saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas įtvirtinti Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje; kadangi pagal ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį Sąjunga gali imtis veiksmų, kad apsaugotų bendras vertybes, kuriomis ji grįsta; kadangi teisinės valstybės mechanizmas turėtų būti lygiai taip pat taikomas visose valstybėse narėse;

C.  kadangi ES yra konstitucinė sistema, kuri veikia remiantis tarpusavio pasitikėjimo prielaida, kad valstybės narės laikysis demokratijos, teisinės valstybės principų ir paisys pagrindinių teisių;

D.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas ir tai yra demokratinio valdžių atskyrimo principo esmė;

E.  kadangi 2017 m. spalio 16 d., sprogus automobilyje padėtai bombai, nužudyta su korupcija kovojusi Maltos tiriamosios žurnalistikos atstovė ir tinklaraštininkė Daphne Caruana Galizia;

F.  kadangi dėl šio nužudymo Maltoje vyko gatvės demonstracijos ir pilietinės visuomenės protestai, per kuriuos buvo reikalaujama teisingumo, atskaitomybės ir teisinės valstybės principų laikymosi;

G.  kadangi Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos pateiktoje 2016 m. ataskaitoje dėl Maltos nustatyta vidutinio lygio (beveik siekianti aukštą lygį) grėsmė, susijusi su žiniasklaidos rinkos pliuralizmu ir politiniu nepriklausomumu, ir nurodyti grėsmę didinantys veiksniai, susiję su duomenų apie žiniasklaidos rinką stoka, žurnalistų ir redaktorių autonomijos apsaugos ir savitvarkos stygiumi, tiesiogine politikų turima žiniasklaidos priemonių nuosavybe ir žiniasklaidos raštingumo politikos stoka(4);

H.  kadangi 2017 m. pasaulio spaudos laisvės indeksas (kurį skelbia organizacija „Žurnalistai be sienų“) rodo, kad plačiai paplitęs (ypač politikų) naudojimasis Maltos įstatymais dėl šmeižto, už kurį skiriamos baudos arba laisvės atėmimo bausmės, yra pagrindinis veiksnys, ribojantis žodžio laisvę Maltoje(5);

I.  kadangi Maltos parlamentas šiuo metu svarsto Maltos vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą, kuriuo panaikinama baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą ir įvedamas ad hoc draudimas taikyti bet kokios formos sprendimą ar orderį dėl atsargumo priemonių šmeižto ar garbės ir orumo įžeidimo atvejais pagal kurį nors įstatymą(6);

J.  kadangi politikos atstovai iš įvairiausių politinių partijų Maltoje buvo iškėlę Daphnei Caruanai Galiziai daug kaltinimų šmeižtu;

K.  kadangi šiemet teismo sprendimu dėl atsargumo priemonių, susijusių su vyriausybės ministro iškelta šmeižto byla, nepasibaigus bylos nagrinėjimui įšaldytos D. Caruanos Galizios banko sąskaitos;

L.  kadangi Maltos žiniasklaidos priemonės pranešė patiriančios didelį spaudimą iš „Pilatus Bank“, tapusio pagrindiniu įtarimų pinigų plovimu objektu, atšaukti arba išimti straipsnius apie šį banką; kadangi „Pilatus Bank“ JAV iškėlė ieškinį Maltos žiniasklaidai dėl banko reputacijos žlugdymo; kadangi nutekinta Finansų žvalgomosios analizės skyriaus parengta atitikties ataskaita atskleidė, kad „Pilatus Bank“ klientai – daugiausia politikoje dalyvaujantys asmenys iš Azerbaidžano, tačiau bankas šiems klientams netaikė sustiprintų deramo kliento patikrinimo priemonių, reikalaujamų pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą; kadangi valdančiosios partijos parlamento narys paragino atlikti tyrimą, susijusį su Finansų žvalgomosios analizės skyriaus informatoriumi;

M.  kadangi įtarimų korupcija ir pinigų plovimu, susijusių su politikoje dalyvaujančiais asmenimis Maltoje, centre atsidūręs informatorius pabėgo iš šalies dar prieš Daphnės Caruanos Galizios nužudymą;

N.  kadangi Maltos vyriausybė įgyvendino 2013 m. informatorių apsaugos aktą(7) ir yra viena iš nedaugelio ES valstybių narių, teisės aktuose įtvirtinusių specialias informatorių apsaugos priemones;

O.  kadangi pagal Maltos Konstituciją ir įstatymus ministras pirmininkas skiria vyriausiąjį policijos komisarą, prezidentas skiria generalinį prokurorą ministro pirmininko teikimu, o teismų pareigūnai nuo 2017 m. skiriami tam tikram komitetui išnagrinėjus jų kandidatūras prieš juos paskiriant(8); kadangi teisėsaugos ir teismų sistemos nepriklausomumui Maltoje gali kelti pavojų tai, kad vyriausybė įgaliota skirti vyriausiąjį policijos komisarą, Finansų žvalgomosios analizės skyriaus vadovą ir generalinį prokurorą;

P.  kadangi įvairiuose žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad daug darbo vietų Maltos valstybinėse įmonėse sukurtos likus kelioms savaitėms iki 2017 m. birželio mėn. rinkimų, ir iškelti klausimai, ar tai buvo padaryta dėl rinkimų;

Q.  kadangi Malta atsisakė prisijungti prie Europos prokuratūros, nepriklausomos Sąjungos įstaigos, kuriai suteikti įgaliojimai tirti ES sukčiavimo ir kitų nusikaltimų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atvejus ir vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą;

R.  kadangi 2016 m. balandžio mėn. atskleisti Panamos dokumentai parodė, kad iš viso 714 su Malta susijusių įmonių įtrauktos į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo Panamos dokumentų duomenų bazę; kadangi tuose dokumentuose atskleisti tam tikri faktai, susiję su dabartiniu ministru ir buvusiu ankstesnės kadencijos vyriausybės ministru, taip pat aukšto rango pareigūnais;

S.  kadangi 2017 m. vasario mėn. Europos Parlamentas surengė delegacijos vizitą į Maltą, vykdydamas Panamos dokumentų tyrimą; kadangi ši delegacija misijos ataskaitoje priėjo prie išvados, kad esama priežasčių manyti, jog Maltos policijos pajėgos nėra tinkamai pasirengusios optimaliai atlikti savo pareigų, taigi, galbūt esama netinkamo administravimo; kadangi ši delegacija pažymėjo, kad nuosprendžių ir konfiskacijos atvejų, susijusių su pinigų plovimu, skaičius Maltoje yra nepaprastai mažas, palyginti su vidutiniu Finansų žvalgomosios analizės skyriaus ataskaitų, perduotų policijai, skaičiumi; kadangi vyriausybės pareigūnas ir buvęs ministras atsisakė patenkinti PANA komiteto prašymą susitikti per šią misiją;

T.  kadangi dvi konfidencialios 2016 m. Finansų žvalgomosios analizės skyriaus ataskaitos buvo paskelbtos 2017 m. gegužės mėn. ir padaryta išvada, kad esama pagrindo įtarti pinigų plovimą, susijusį su vyriausybės pareigūnu; kadangi tuo pačiu metu paskelbtoje trečioje ataskaitoje pateikta išsami informacija apie Finansų žvalgomosios analizės skyriaus atliktą „Pilatus Bank“ patikrą vietoje ir įtariama, kad bankas pažeidė Maltos kovos su pinigų plovimu teisės aktus; kadangi „Pilatus Bank“ gavo licenciją labai greitai, palyginti su vidutiniu laikotarpiu, kurio reikia siekiant užtikrinti atitiktį Kapitalo reikalavimų direktyvoje nustatytiems standartams;

U.  kadangi Finansų žvalgomosios analizės skyriaus vadovas ir vyriausiasis policijos komisaras – abu tiesiogiai skiriami vyriausybės – atsistatydino tuoj netrukus po to, kai parengtos tos ataskaitos; kadangi nepradėtas joks policijos tyrimas dėl šių politikoje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant vyriausybės narį, krentančių rimtų įtarimų pinigų plovimu; kadangi minėtoms byloms spręsti paskirti taikos teisėjai; kadangi po Finansų žvalgomosios analizės skyriaus ataskaitų nutekinimo spaudai atleisti du Finansų žvalgomosios analizės skyriaus darbuotojai;

V.  kadangi apie šiuos įtarimus bent 2017 m. birželio mėn. pranešta Europos Komisijai ir jos paprašyta atlikti išsamesnį tyrimą, kokia yra padėtis Maltoje, kaip ji laikosi trečiosios Kovos su pinigų plovimu direktyvos ir Kapitalo reikalavimų direktyvos ir ar tinkamai jas įgyvendina;

W.  kadangi ES pilietybė – vienas didžiausių ES pasiekimų ir kadangi pagal ES Sutartis gyvenamosios vietos ir pilietybės klausimai priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai; kadangi ES turi įgaliojimus stebėti valstybių narių kovos su korupcija priemones;

X.  kadangi nusistovėjusioje ES Teisingumo Teismo praktikoje patvirtinta, kad kiekviena valstybė narė, deramai atsižvelgdama į Sąjungos teisę, pati nustato pilietybės įgijimo ir praradimo sąlygas; kadangi, įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, valstybės narės pilietybės suteikimas reiškia ir ES pilietybės suteikimą, taigi, dideles papildomas teises, o tai reiškia, kad valstybės narės priimami natūralizacijos sprendimai tikrai daro poveikį kitoms valstybėms narėms ir ES;

Y.  kadangi Maltos vyriausybė 2014 m. sukūrė individualių investuotojų programą, pagal kurią Maltos ir ES pilietybė parduodama trečiųjų šalių piliečiams už 650 000 EUR; kadangi tokiu būdu pilietybę įgijusių asmenų sąrašas neatskleidžiamas, nes jų pavardės neįtraukiamos į skelbiamą natūralizacijos būdu pilietybę įgijusių asmenų sąrašą; kadangi nutekintoje 2016 m. Finansų žvalgomosios analizės skyriaus ataskaitoje išsakomas susirūpinimas dėl galimos korupcijos, susijusios su šios programos administravimu;

Z.  kadangi vyriausybė administruoti šią individualių investuotojų programą pavedė „Nexia BT“, tarpininkui, kuris minimas Panamos dokumentuose kaip patikos fondų ir lengvatinio apmokestinimo įmonių Maltos politikoje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant vyriausybės narį, steigėjas; kadangi Panamos dokumentai rodo, kad „Nexia BT“ neatliko deramų patikrinimų teikdama visą informaciją, kurios reikia siekiant nustatyti, kokią nuosavybę naudinga įsigyti;

AA.  kadangi Europolo finansinės žvalgybos grupės ataskaitoje „Nuo įtarimų prie veiksmų – finansinės žvalgybos panaudojimas siekiant didesnio veiklos poveikio“ pažymėta, kad tam tikri asmenys, įskaitant nusikalstamas organizacijas, piktnaudžiavo Maltos internetinių įmonių paslaugomis, kad paslėptų nusikaltimų pėdsakus; kadangi nederėtų manyti, kad tai būdinga visoms įmonėms;

1.  griežtai smerkia Daphnės Caruanos Galizios nužudymą ir ragina Maltos vyriausybę imtis visų reikiamų priemonių, kad jos žudikai būtų patraukti atsakomybėn;

2.  ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį Daphnės Caruanos Galizios nužudymo tyrimą; teigiamai vertina Maltos institucijų veiksmus, joms pakvietus tarptautinius teisėsaugos organus, be kita ko, JAV federalinį tyrimų biurą, ir Nyderlandų teismo ekspertizės specialistus dalyvauti tyrime; ragina visapusiškai įtraukti Europolą į visą šį tyrimą;

3.  pažymi, kad tiriamosios žurnalistikos atstovų ir informatorių apsauga yra itin svarbus visuomenės interesas; ragina Maltos institucijas ir visas ES valstybes nares užtikrinti žurnalistų ir informatorių asmens ir pragyvenimo šaltinio apsaugą;

4.  ragina Pirmininkų sueigą įsteigti Europos Daphnės Caruanos Galizios premiją už tiriamąją žurnalistiką, kuri kasmet būtų teikiama už išskirtinę tiriamosios žurnalistikos veiklą Europoje;

5.  apgailestauja dėl to, kad įvykiai Maltoje per pastaruosius metus kelia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų, demokratijos ir pagrindinių teisių, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir policijos bei teismų nepriklausomumą;

6.  ragina Komisiją užmegzti dialogą su Maltos vyriausybe dėl teisinės valstybės principų taikymo Maltoje ir užtikrinti pagarbą Europos vertybėms; ragina Komisiją nuolat visapusiškai informuoti Parlamentą apie savo vertinimą; pakartoja, kad būtinas reguliarus stebėsenos ir dialogo procesas, į kurį būtų įtrauktos visos valstybės narės, siekiant apsaugoti ES pamatines demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės vertybes, dalyvaujant Tarybai, Komisijai ir Parlamentui, kaip pažymima 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo (Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto) sukūrimo;

7.  apgailestauja, kad Maltos policija neištyrė kelių rimtų įtarimų korupcija ir kovos su pinigų plovimu bei bankų priežiūros įpareigojimų pažeidimu, nes tai kelia grėsmę teisinei valstybei šioje valstybėje narėje; pripažįsta, kad vykdomi keli taikos teisėjų tyrimai, susiję su kai kuriais šių įtarimų; konkrečiai apgailestauja dėl to, kad iki šiol Maltoje neatliktas policijos tyrimas dėl nutekintose Finansų žvalgomosios analizės skyriaus ataskaitose atskleistos informacijos apie Panamos dokumentus ir politikoje dalyvaujančius asmenis, ir pažymi, kad kai kurie Finansų žvalgomosios analizės skyriaus ataskaitose įvardyti asmenys tebeina pareigas vyriausybėje; ragina Maltos vyriausiąjį policijos komisarą pradėti tokį tyrimą;

8.  atkreipia dėmesį į Maltos vyriausiojo teisėjo komentarus dėl teisinės valstybės ir pritaria jam, kad neužtikrinus tinkamos teisėsaugos neįmanoma Maltoje apsaugoti teisinės valstybės(9);

9.  reiškia susirūpinimą dėl po vizito į Maltą parengtos PANA komiteto ataskaitos, kurioje teigiama, kad už atitiktį, kovą su sukčiavimu ir finansiniais nusikaltimais atsakingos valstybinės institucijos yra labai politizuotos;

10.  ragina Komisiją patikrinti, ar Malta laikosi trečiosios Kovos su pinigų plovimu direktyvos ir Kapitalo reikalavimų direktyvos; pažymi, kad Malta yra viena iš kelių valstybių narių, prieš kurias Komisija ėmėsi pradinių pažeidimo procedūros veiksmų už tai, kad iki 2017 m. birželio 26 d. termino į nacionalinę teisę neperkelta ketvirtoji Kovos su pinigų plovimu direktyva; pripažįsta, kad šis perkėlimas į nacionalinę teisę jau vyksta;

11.  ragina Maltos valdžios institucijas prisijungti prie Europos prokuratūros siekiant bendradarbiauti su kitomis dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis kovojant su ES sukčiavimu ir kitais nusikaltimais, kurie daro poveikį Sąjungos finansiniams interesams;

12.  ragina Maltos priežiūros ir teismų institucijas ištirti „Pilatus Bank“ licencijavimo procesą, visų pirma tai, ar įvykdyti finansų įstaigų valdymo organo kompetencijos ir tinkamumo reikalavimai, nurodyti Kapitalo reikalavimų direktyvoje, ir ištirti, kaip „Nexia BT“ laikosi Kovos su pinigų plovimu direktyvos;

13.  pakartoja dažnai Parlamento narių išreiškiamą susirūpinimą dėl pilietybės įgijimo pasinaudojant investavimo programomis, be kita ko, Maltoje ir kitose ES valstybėse narėse; ragina Maltą atskleisti, kas įsigijo Maltos pasą ir kokias teises jis suteikia, kokios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti, kad visi šie nauji piliečiai iš tiesų praleistų Maltoje vienerius metus prieš įsigydami pilietybę; ragina Komisiją stebėti tokias pilietybės programas valstybėse narėse, nes jos turi tinkamai atsižvelgti į ES teisę veikdamos savo kompetencijos srityje, susijusioje su pilietybe;

14.  ragina Maltą ir visas kitas valstybes nares užtikrinti, kad prioritetas būtų teikiamas kovai su mokesčių slėpimu ir kad šiam tikslui būtų skiriami visi reikiami ištekliai;

15.  apgailestauja dėl Komisijos sprendimo nepaskelbti ES kovos su korupcija ataskaitos 2017 m.;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai ir Maltos Respublikos Prezidentui.

(1) OL C 482, 2016 12 23, p. 117. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0402. (4) Nenadic, Iva, 2016. „Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija 2016 m. – Grėsmių žiniasklaidos pliuralizmui stebėjimas ES ir už jos ribų. Ataskaita apie šalį: Malta“. Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras. Atsisiųsti galima adresu http://cmpf.eui.eu/media-pluralism-monitor/mpm-2016-results/malta/ (5) Žr. https://rsf.org/en/malta (6) Maltos vyriausybė, įstatymo projektas „Įstatymas, kuriuo atnaujinamas žiniasklaidos ir garbės ir orumo įžeidimo klausimų reguliavimas ir nustatomi su šiais klausimais susiję tolesni ar papildomi veiksmai“, 26 straipsnio 6 dalis. Žr. http://justiceservices.gov.mt/DownloadDocument.aspx?app=lp&itemid=28292&l=1 (7) Žr. http://www.justiceservices.gov.mt/DownloadDocument.aspx?app=lp&itemid=25151&l=1 (8) 2016 m. įstatymas Nr. XLIV, 5 straipsnio 96A dalis, http://www.justiceservices.gov.mt/DownloadDocument.aspx?app=lp&itemid=27835&l=1 (9) http://www.independent.com.mt/articles/2017-10-02/local-news/Chief-Justice-boldly-speaks-out-about-rule-of-law-need-for-proper-law-enforcement-6736179695

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl daugiašalių derybų rengiantis 11-ajai PPO ministrų konferencijai, vyksiančiai 2017 m. gruodžio 10–13 d. Buenos Airėse (2017/2861(RSP))

P8_TA(2017)0439 B8-0593/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje priimtą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų deklaraciją(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge priimtą PPO ministrų deklaraciją(2),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Dohos vystymosi darbotvarkės (Dohos darbotvarkė), visų pirma į 2008 m. spalio 9 d.(3), 2009 m. gruodžio 16 d.(4), 2011 m. rugsėjo 14 d.(5), 2013 m. lapkričio 21 d.(6) ir 2015 m. lapkričio 26 d.(7) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio mėn. Balyje vykusios 9-osios ministrų konferencijos rezultatus ir visų pirma prekybos lengvinimo susitarimą(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Nairobyje vykusios 10-osios ministrų konferencijos rezultatus ir 2015 m. gruodžio 19 d. priimtą ministrų deklaraciją(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 14 d. Ženevoje vykusios parlamentinės konferencijos metinės sesijos PPO klausimais metu bendru sutarimu priimtą baigiamąjį dokumentą(10),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus(11),

–  atsižvelgdamas į 6-ąją visuotinę pagalbos prekybai peržiūrą, kuri vyko 2017 m. liepos 11–13 d. Ženevoje(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi PPO nuo pat jos sukūrimo atliko itin svarbų vaidmenį stiprinant daugiašališkumą, skatinant įtraukią pasaulio ekonominę tvarką ir puoselėjant atvirą, taisyklėmis grindžiamą ir nediskriminacinę daugiašalę prekybos sistemą; kadangi Dohos derybų raundas buvo pradėtas 2001 m. siekiant sukurti naujas prekybos galimybes, sugriežtinti daugiašalės prekybos taisykles ir ištaisyti esamus prekybos sistemos pusiausvyros sutrikimus derybų metu dėmesį sutelkiant į besivystančių šalių ir, visų pirma, mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius ir interesus;

B.  kadangi ES nuolat propagavo tvirtą daugiašalėmis taisyklėmis grindžiamą požiūrį į prekybą ir kartu pripažino, kad taikant papildomus metodus, pvz., sudarant dvišalius, regioninius ir keliašalius susitarimus, taip pat gali būti skatinama atverti prekybą ir vystyti ekonomiką, visų pirma, pradedant liberalizavimo procesą ir atnaujinant taisykles ir tvarką politikos srityse, kurių klausimus ne taip išsamiai sprendžia PPO, ir taip gali būti remiama daugiašalė sistema, jeigu tokie susitarimai suderinami su PPO reikalavimais, yra grindžiami bendromis taisyklėmis ir sudaro sąlygas užtikrinti daugiašališkumo principo taikymo galimybę ateityje;

C.  kadangi 2013 m. vykusios 9-osios ministrų konferencijos rezultatai buvo svarbūs sisteminiu požiūriu ir, visų pirma, sudarytas prekybos lengvinimo susitarimas, kuris yra reikšmingiausias daugiašalis prekybos susitarimas, sudarytas nuo PPO įsteigimo 1995 m.;

D.  kadangi tam tikros PPO narės bando pakenkti dabartiniam tarptautinės prekybos ginčų sprendimo būdui; kadangi PPO apeliacinėje taryboje netrukus bus minimalus būtinas skaičius teisėjų, kad ji galėtų veikti; kadangi neseniai Jungtinės Valstijos atmetė ES ir kai kurių Lotynų Amerikos šalių pasiūlymus pradėti atrankos procesą siekiant užpildyti laisvas vietas, kurių vis daugėja; kadangi dėl šios aklavietės, dėl kurios dvi iš septynių Apeliacinės tarybos narių vietų jau yra laisvos, galėtų žlugti sistema, kuri yra labai svarbi siekiant sureguliuoti pasaulio galingiausių prekiaujančių šalių ginčus;

E.  kadangi 2015 m. vykusios 10-osios ministrų konferencijos rezultatai buvo taip pat labai svarbūs, nes, visų pirma, priimti šeši ministrų sprendimai dėl žemės ūkio, medvilnės ir dėl klausimų, susijusių su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, įskaitant įsipareigojimą panaikinti eksporto subsidijas žemės ūkio produktų eksportui, ir tai, ko gero, yra pats svarbiausias rezultatas žemės ūkio srityje, kada nors pasiektas PPO;

F.  kadangi pastaruoju metu vykusios diskusijos dėl to, kaip toliau spręsti klausimą dėl Dohos vystymosi darbotvarkės, akivaizdžiai parodė, kad PPO narių nuomonės klausimu, kaip toliau tęsti derybas, skiriasi, ir todėl reikia peržiūrėti tikslų mastą, norint iš tikrųjų pasiekti rezultatų pagal visus derybų ramsčius, ir kad, atliekant šią peržiūrą, reikia visapusiškai atsižvelgti į šiandieninės prekybos aplinkos tikrovę;

G.  kadangi dėl skaitmeninės ekonomikos pertvarkos atsiveria naujų prekybos kanalų, dėl kurių mažosioms ir vidutinėms įmonėms sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti pasaulio prekyboje pasinaudojant e. prekyba; kadangi vis dažniau pastebima, kad šioje srityje PPO galėtų atlikti svarbų vaidmenį;

H.  kadangi 11-oji PPO ministrų konferencija vyks 2017 m. gruodžio 10–13 d. Buenos Airėse (Argentina);

1.  pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs siekti ilgalaikės naudos, gaunamos laikantis daugiašališkumo principo, ir ragina parengti prekybos darbotvarkę, kuri visų labui būtų grindžiama laisva, sąžininga ir taisyklėmis paremta prekyba, kurią vykdant būtų remiama darnaus vystymosi darbotvarkė ir pirmenybė teikiama socialiniams, aplinkosaugos ir žmogaus teisių klausimams ir kuria būtų užtikrinama, kad daugiašaliu lygmeniu sutartos ir suderintos taisyklės būtų vienodai taikomos visiems;

2.  pabrėžia, kad reikia remtis rezultatais, dėl kurių susitarta 9-ojoje ir 10-ojoje ministrų konferencijose, kad būtų galima imtis esminių pažangių veiksmų ir užtikrinti, kad jų būtų imamasi 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vyksiančioje 11-ojoje ministrų konferencijoje, siekiant išlaikyti ir stiprinti daugiašalės prekybos struktūrą; pabrėžia, kad, nepaisant to, šalys turėtų siekti naujų politikos tikslų, pavyzdžiui, skaitmeninės prekybos ir investavimo skatinimo srityse;

3.  primygtinai ragina visas PPO nares pasinaudoti postūmiu, atsiradusiu dėl pastaruoju metu pasiektos pažangos, atsižvelgiant į strateginį tikslą stiprinti daugiašalę prekybos sistemą ir poreikį konsoliduoti PPO, kaip prekybos derybų centrą, kartu pripažįstant, kad, siekiant įveikti dabartines problemas, būtini nauji metodai; pripažįsta, kad lankstumas, atvirumas, įtraukumas ir politiniai įsipareigojimai bus itin svarbūs visuotinai ir išlaikant pusiausvyrą bei realiai siekiant pažangos visais likusiais Dohos vystymosi darbotvarkės klausimais; mano, kad nuo Dohos vystymosi derybų raundo pradžios 2001 m. pasaulis iš esmės pasikeitė ekonominiu, politiniu ir technologiniu aspektais ir kad reikia aptarti naujus iššūkius, kaip antai, e. prekybą, skaitmeninę prekybą, investicijų skaidrumą, subsidijas ir perteklinius pajėgumus, pasaulines vertės grandines, viešuosius pirkimus, vidaus reglamentavimą paslaugų srityje, labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, didesnį prekybos, darbo ir aplinkos apsaugos darbotvarkių suderinamumą, kurių Dohos vystymosi darbotvarkė neapima, ir kad juos aptarti galima nedarant poveikio likusiems neišspręstiems Dohos vystymosi darbotvarkės klausimams; pabrėžia, kad reikia suteikti besivystančioms šalims sąlygas pačioms rasti būdų, kaip šiuose naujuose sektoriuose ir toliau išsaugoti sąžiningas galimybes;

4.  pabrėžia, jog svarbu, kad PPO veiktų kaip veiksmingas ir efektyvus derybų forumas, kuriame būtų aptariami visi jos narėms svarbūs klausimai ir suteikiama galimybė pradėti diskusiją su pasauline prekyba susijusiais klausimais;

5.  pabrėžia, kad reikia atvykti į Buenos Aires su gerai parengtais dokumentų tekstų pasiūlymais, kad būtų užtikrintos skaidresnės ir įtraukesnės derybos, nes vedant komitetų lygmens derybas ministrų konferencijai turėtų būti kruopščiai pasirengta; šiuo atžvilgiu palankiai vertina pažangias derybas tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, dėl žuvininkystės sektoriaus subsidijų, kurios yra būdas kovoti su peržvejojimu, taip pat su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

6.  atsižvelgia į pateiktus pasiūlymus dėl valstybių vidaus paramos žemės ūkiui, įskaitant bendrą ES ir Brazilijos pasiūlymą; mano, kad diskusijų šioje srityje pažanga galėtų būti svarbiausias 11-osios ministrų konferencijos rezultatas; todėl pakartoja, kad reikia rasti nuolatinį sprendimą dėl viešųjų atsargų kaupimo aprūpinimo maistu tikslais, dėl paramos už medvilnę ir subsidijų, atsižvelgiant į Nairobio ministrų konferencijos sprendimą; pabrėžia, kad derybos šiuo klausimu, taip pat galimas jų rezultatas neturi būti laikomi viršesniais už diskusijas dėl bendros žemės ūkio politikos ateities;

7.  pakartoja, kad derantis svarbu daryti pažangą ir siekti rezultatų, susijusių su narių iškeltais kitais klausimais, įskaitant vidaus paslaugų reglamentavimą, e. prekybą, investavimo palengvinimą, horizontaliąsias subsidijas, skaidrumo didinimą ir geros reguliavimo praktikos tobulinimą MVĮ naudai;

8.  mano, kad būsimos ministrų konferencijos rezultatai turėtų aiškiai parodyti, kad pripažįstama darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų svarba kovojant su klimato kaita ir vaidmuo, kurį prekyba gali atlikti padedant jų siekti, ir ministrų konferencijoje turi būti nustatyti konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis šioje srityje, atsižvelgiant į tai, kad visuotiniai standartai ir daugiašalės sąlygos yra naudingi pasaulinei prekybai;

9.  dar karta patvirtina ryšį tarp lyčių lygybės ir įtraukaus vystymosi, ir kartu pabrėžia, kad moterų įgalėjimas yra itin svarbus veiksnys siekiant panaikinti skurdą, taip pat kad kliūčių moterims dalyvauti prekyboje panaikinimas yra ypač svarbus ekonominei plėtrai; pripažįsta, kad reikia kurti intervencines priemones, kuriomis būtų siekiama panaikinti įvairias kliūtis, dėl kurių ribojamos moterų galimybės ekonomikoje; ragina PPO nares į ministrų konferencijos sprendimus įtraukti darbo programą siekiant užtikrinti, kad 2017 m. ministrų konferencijos rezultatai apimtų ir tokią prekybos politiką, kurią vykdant būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

10.  atkreipia dėmesį į 2017 m. liepos mėn. Ženevoje surengtą 6-ąją pagalbos prekybai peržiūros konferenciją „Prekybos, įtraukumo ir junglumo skatinimas siekiant darnaus vystymosi“, kurioje didelis dėmesys, be kita ko, skirtas poreikiui panaikinti skaitmeninę atskirtį;

11.  pritaria požiūriui, kad, siekiant palengvinti e. prekybą ir skaitmenines galimybes paversti prekybos tikrove, šios mintys turėtų tapti konkrečiais veiksmais; pabrėžia, kad geresnis junglumas suteikia daugiau verslo galimybių, nes tai padeda lengviau ir pigiau į rinkas patekti ir besivystančiose šalyse esančių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių verslininkams; šiuo atžvilgiu pažymi, kad investicijos į infrastruktūrą tebėra viena svarbiausių iššūkių ir labai svarbu šioje srityje daryti pažangą; todėl ragina PPO nares skatinti investicijas į infrastruktūrą, be kitų iniciatyvų, skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

12.  pabrėžia, jog svarbu aptarti galimą prekybos politikos atsaką į tai, kad prekybos prekėmis srityje teikiama vis daugiau pridėtinių paslaugų (vadinamasis 5-asis režimas);

13.  ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant PPO parengti privalomų daugiašalių e. prekybos principų rinkinį; remia 2017 m. birželio mėn. Prekybos paslaugomis tarybos nariams pristatytą ES komunikatą „Palankios aplinkos kūrimas siekiant palengvinti sandorius internetu“, kuriame pristatytas labai reikalingas ir laiku nustatytas bendrųjų principų dėl vartotojų apsaugos, nepageidaujamų pranešimų, tapatumo nustatymo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų ir elektroninių sutarčių rinkinys, kuris turėtų padėti didinti internetu perkančių vartotojų pasitikėjimą ir kurti skaitmeninei prekybai palankią aplinką;

14.  skatina atnaujinti keliašales prekybos derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių;

15.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. vasario 22 d. įsigaliojo prekybos lengvinimo susitarimas; mano, kad šis susitarimas bus labai naudingas visoms PPO narėms ir visų pirma besivystančioms šalims ir atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams, nes dėl jo padidės skaidrumas ir teisinis tikrumas, taip pat sumažės administracinės išlaidos ir muitinės procedūrų trukmė;

16.  pabrėžia, jog svarbu, kad visos PPO narės įgyvendintų ir Nairobyje, ir Balyje priimtus sprendimus, įskaitant naujų eksporto galimybių paslaugų teikėjams iš mažiausiai išsivysčiusių šalių sukūrimą taikant išimtį paslaugų srityje mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir reglamentavimo, taikomo kilmės taisyklėms, supaprastinimą; atkreipia dėmesį į vis didėjantį PPO narių susidomėjimą paslaugų teikimo lengvinimo susitarimu; ragina daugiašaliu lygmeniu dėti daugiau pastangų siekiant gerokai supaprastinti ir suderinti kilmės taisykles;

17.  pabrėžia itin didelę PPO svarbą užtikrinant taisyklėmis pagrįstą prekybos sistemą ir mano, kad labai svarbu užtikrinti jos sprendimų įgyvendinimą, jos privalomų įpareigojimų vykdymo užtikrinimą ir prekybos ginčų sprendimą, taip pat pabrėžia jos išskirtinį indėlį skatinant didesnį skaidrumą ir tarpusavio vertinimą, visų pirma taikant prekybos politikos peržiūros mechanizmą; išreiškia didžiausią susirūpinimą dėl to, kad kelios Apeliacinės tarybos pareigybės ir toliau lieka laisvos, o tai labai varžo šio itin svarbaus organo darbą ir dėl to kyla grėsmė dabartiniam tinkamam tarptautinės prekybos ginčų sprendimo būdui, ir primygtinai ragina greitai priimti sprendimą dėl šių laisvų vietų užpildymo;

18.  pabrėžia, kad reikia parengti galutinę 11-osios ministrų konferencijos deklaraciją, kurioje narės galėtų nurodyti naujas ir Dohos vystymosi derybų raundo darbotvarkėje išvardytas sritis, kuriose jos pradės ir tęs derybas;

19.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Parlamentas ir toliau aktyviai dalyvautų rengiantis 11-ajai ministrų konferencijai, kad jam būtų skubiai teikiama naujausia informacija ir vykstant 2017 m. ministrų konferencijai su juo būtų konsultuojamasi; ragina Komisiją toliau teikti atitinkamus argumentus PPO narėms, kad šios didintų parlamentinio aspekto svarbą PPO organizacijoje;

20.  ragina PPO nares užtikrinti demokratinį teisėtumą ir skaidrumą stiprinant PPO parlamentinį aspektą; todėl pabrėžia, kad būtina užtikrinti geresnes parlamentų narių galimybes susipažinti su derybomis dėl prekybos, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant PPO sprendimus ir užtikrinti deramą prekybos politikos priežiūrą savo piliečių labui;

21.  apgailestauja, kad 2017 m. spalio 9 ir 10 d. Marakeše vykusioje mažojoje ministrų konferencijoje nepadaryta daug pažangos, susijusios su 11-ąja ministrų konferencija; ragina visas šalis vykdyti visus savo įsipareigojimus ir per derybas politiniais pareiškimais parodytą ryžtą paversti konkrečiais veiksmais, siekiant užtikrinti, kad per 11-ąją ministrų konferenciją, vyksiančią Buenos Airėse, pavyktų pasiekti teigiamų rezultatų ir sukurti tvirtą pagrindą tolesniems veiksmams ir sprendimams po 2017 m. ministrų konferencijos;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir PPO generaliniam direktoriui.

(1) 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje posėdžiavusių ministrų deklaracija (WT/MIN(01)/DEC/1): https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/min01_e/mindecl_e.htm (2) Honkonge 2005 m. gruodžio 18 d. priimta ministrų deklaracija WT/MIN(05)DEC: https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/min05_e/final_text_e.htm (3) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 31. (4) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 1. (5) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 84. (6) OL C 436, 2016 11 24, p. 6. (7) OL C 366, 2017 10 27, p. 140. (8) Balyje 2013 m. gruodžio 7 d. priimta ministrų deklaracija (WT/MIN(13)DEC): https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/mc9_e/balideclaration_e.htm (9) Nairobyje 2015 m. gruodžio 19 d. priimta ministrų deklaracija (WT/MIN(15)DEC): https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/mc10_e/nairobipackage_e.htm (10) http://www.ipu.org/splz-e/trade16/outcome.pdf (11) http://www.un.org/sustainabledevelopment/sustainable-development-goals/ (12) https://www.wto.org/english/tratop_e/devel_e/a4t_e/gr17_e/gr17programme_e.htm

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui (2017/2130(INI))

P8_TA(2017)0440 A8-0308/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 8 straipsnius ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje bendromis ES ir jos rytinių partnerių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos pastangomis pradėta įgyvendinti Rytų partnerystė,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Varšuvoje, 2013 m. Vilniuje ir 2015 m. Rygoje įvykusių Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, kurią 2017 m. kovo 25 d. Romoje priėmė 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovai,

–  atsižvelgdamas į EURONEST parlamentinės asamblėjos, Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo, Regionų komiteto ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos (CORLEAP) rekomendacijas ir veiklą,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) komunikatus dėl Europos kaimynystės politikos (EKP), ypač 2017 m. ataskaitą dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros įgyvendinimo (JOIN(2017)0018) ir 2017 m. peržiūrėtą darbinį dokumentą „Rytų partnerystė – 20 tikslų iki 2020 m.: svarbiausia pagrindiniai prioritetai ir apčiuopiami rezultatai“ (SWD(2017)0300), taip pat į 2016 m. komunikatą dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl EKP ir Rytų partnerystės,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-osios sesijos(1), ir į savo rezoliucijas, ypač į 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Azerbaidžano žurnalisto Afgano Muchtarli atvejo ir žiniasklaidos padėties Azerbaidžane(2), 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją(3) ir 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją(4) dėl padėties Baltarusijoje, 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose(5), 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl moterų teisių Rytų partnerystės valstybėse(6), 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų ir išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(7) ir į 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 3 d. Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos parlamentų bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0308/2017),

A.  kadangi Rytų partnerystė grindžiama bendru Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos ir Europos Sąjungos įsipareigojimu stiprinti savo santykius ir laikytis tarptautinės teisės ir pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir lyčių lygybei, ir siekti socialinės rinkos ekonomikos, darnaus vystymosi ir gero valdymo;

B.  kadangi Rytų partneryste siekiama bendrų tikslų – skatinti stabilumą, pasitikėjimo stiprinimą ir bendradarbiavimą, remti demokratines reformas, gerus kaimynų santykius, taikų konfliktų sprendimą ir regioninį bendradarbiavimą, stiprinti žmonių tarpusavio ryšius ir skatinti prekybą, siekiant suintensyvinti politinį dialogą ir asociaciją, taip pat ekonominį bendradarbiavimą ir integraciją;

C.  kadangi, vykdydama savo Visuotinę strategiją ir peržiūrėtą EKP, ES siekia glaudesnių ryšių su savo partnerėmis užtikrinant spartesnę politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su ES, sykiu deda pastangas skatinti politinį stabilizavimą, visuomenės atsparumą ir ekonominę gerovę kaimyninėse šalyse ir suteikia galimybių užmegzti išskirtinius politinius ir ekonominius santykius priklausomai nuo kiekvienos šalies partnerės siekių;

D.  kadangi ES mano, kad bendradarbiavimas savaime jau yra vertybė, ir yra tvirtai įsitikinusi, kad dėl to laimi visos suinteresuotosios šalys, ji yra pasiryžusi toliau bendradarbiauti su visomis Rytų partnerystės šalimis tol, kol nekvestionuojamos pagrindinės Europos vertybės ir joms nekenkiama;

E.  kadangi ES ir jos partnerės turi pritaikyti išteklius ir priemones prie prisiimtų įsipareigojimų ir kadangi partnerės turi daugiau dėmesio skirti sudarytų susitarimų įgyvendinimui;

F.  kadangi 2015 m. Rygoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai paragino padaryti pažangą iki kito aukščiausiojo lygio susitikimo tokiose srityse kaip: 1) institucijų ir gero valdymo stiprinimas, 2) judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai, 3) ekonominė plėtra ir rinkos galimybės ir 4) jungtys, energijos vartojimo efektyvumas, aplinka ir klimato kaita;

G.  kadangi nuo pastarojo aukščiausiojo lygio susitikimo padaryta didelė pažanga, visų pirma sudaryti ir įsigaliojo trys asociacijos susitarimai, įskaitant susitarimą dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE), su Gruzija, Moldova ir Ukraina, taip pat nuo 2017 m. įsigaliojo bevizio režimo susitarimai su Gruzija ir Ukraina (bevizio režimo susitarimas su Moldova galioja nuo 2014 m.), užbaigtos derybos dėl išsamaus ir tvirtesnio partnerystės susitarimo su Armėnija (tai yra pavyzdys, kaip galima suderinti narystę Eurazijos ekonominėje sąjungoje ir dalyvavimą įgyvendinant ES kaimynystės strategijas), pradėtos derybos dėl naujo išsamaus susitarimo su Azerbaidžanu, kai kuriose šių šalių patvirtintos svarbios reformos, Europos Sąjungai teikiant politinę, techninę ir finansinę paramą, ir toliau įgyvendinama kritiško bendradarbiavimo politika Baltarusijos atžvilgiu;

H.  kadangi nuo to laiko, kai Prahoje buvo pradėta įgyvendinti Rytų partnerystė, kai kuriose iš narių steigėjų žmogaus teisių padėtis apskritai pablogėjo ir iš esmės pasikeitė demokratizacijos tendencijos; kadangi vienas iš pagrindinių uždavinių bus palankesnių sąlygų vykstančiam perėjimui prie įtraukios, atskaitingos, stabilios ir perspektyvios demokratijos sukūrimas;

I.  kadangi didesnis judumas ir žmonių tarpusavio ryšių stiprinimas tarp šalių partnerių ir ES tebėra nepakeičiama priemonė siekiant propaguoti Europos vertybes;

J.  kadangi tiek dvišalį, tiek regioninį bendradarbiavimą apimančio naujo strateginio darbo plano, kurį pasiūlė Komisija ir EIVT, tikslas – pateikti gaires būsimam ES ir šešių šalių partnerių bendradarbiavimui, pabrėžiant 20 iki 2020 m. pasiektinų tikslų;

K.  kadangi ES rytinių partnerių nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui tebekelia grėsmę neišspręsti regioniniai konfliktai, įskaitant tai, kad kai kuriuos tų konfliktų pradėjo ir vis dar aktyviai kursto Rusijos Federacija, nepaisydama savo tarptautinių įsipareigojimų laikytis tarptautinės teisinės tvarkos; kadangi ES turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį siekdama taikiai spręsti visus jos kaimynystėje vykstančius konfliktus; kadangi Rusijos agresija prieš Ukrainą, Krymo pusiasalio aneksija ir tolesnė dviejų Gruzijos regionų okupacija, taip pat Rusijos hibridinės grėsmės, be kita ko, destabilizacijos veiksmai ir propaganda, kelia pavojų visos Europos saugumui;

L.  kadangi Rytų partnerystės politika grindžiama kiekvienos partnerės suverenia teise pasirinkti tikslų, kurių ji norėtų siekti palaikydama ryšius su ES, mastą; kadangi tos partnerės, kurios siekia glaudesnių santykių su ES, turėtų galėti tikėtis daugiau paramos ir pagalbos siekiant abipusiškai nustatytų tikslų, jei jos vykdo esamus reformų įsipareigojimus, laikantis principo „parama pagal pažangą“;

1.  teikia toliau išdėstytas rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai:

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Europos Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir susipažinti – ES specialiajam įgaliotiniui Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais, ESBO Parlamentinei Asamblėjai, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai ir Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0304. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0267. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0126. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0456. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0089. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0487. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0018. (8) OL C 265, 2017 8 11, p. 110. (9) OL C 95, 2014 4 1, p. 1. (10) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai (2017/2819(RSP))

P8_TA(2017)0441 B8-0589/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai“ (COM(2017)0198),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į ES gamtos srities teisės aktų (Paukščių ir Buveinių direktyvų) tinkamumo patikrą (SWD(2016)0472),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 1/2017 „Būtina daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Ataskaitų teikimas pagal ES buveinių direktyvą ir Paukščių direktyvą 2007–2012 m. ES gamtos būklė“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. paskelbtus Eurostato statistinius duomenis apie biologinę įvairovę,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai(2),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai (O-000067/2017 – B8-0608/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi tik apie pusės paukščių rūšių ir mažesnės kitų saugomų rūšių ir buveinių dalies išsaugojimo būklė Sąjungoje yra gera ir kadangi tik 50 proc. „Natura 2000“ teritorijų yra parengti valdymo planai, kuriuose nustatyti išsaugojimo tikslai ir priemonės;

B.  kadangi Gamtos direktyvoms tenka svarbus vaidmuo padedant siekti tikslų, nustatytų Biologinės įvairovės konvencijos strateginiame biologinės įvairovės išsaugojimo plane 2011–2020 m., Tvaraus vystymosi darbotvarkėje ir Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos;

C.  kadangi Europos aplinkos agentūros vertinime „2015 m. ES gamtos būklė“ teigiama, jog, kaip pranešė valstybės narės, pagrindiniai veiksniai, dėl kurių daromas spaudimas arba kyla pavojus sausumos ekosistemoms – tai žemės ūkis ir natūralios aplinkos keitimas, o jūrų ekosistemų atveju – tai jūrų gyvųjų išteklių naudojimas (žvejyba) ir tarša; kadangi visų šių rūšių veiklą vykdo žmogus ir ji turi didelį ir kenksmingą poveikį gamtai;

D.  kadangi 2016 m. Eurostato statistiniai duomenis apie biologinę įvairovę parodo bendrą visų 167 ES plačiai paplitusių paukščių rūšių nykimą 1990–2014 m. laikotarpiu(3);

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina Veiksmų planą gamtai, žmonėms ir ekonomikai kaip žingsnį tinkama linkme norint pasiekti Gamtos direktyvų tikslus;

2.  tačiau susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. ir Biologinės įvairovės konvencijos tikslai nebus pasiekti be neatidėliotinų didelių papildomų pastangų; pabrėžia, kad 2010 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslai nepasiekti;

3.  pažymi, kad sveikos ir atsparios ekosistemos turi daugiau galimybių sušvelninti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti, taigi ir apriboti visuotinį atšilimą; atkreipia dėmesį į tai, kad jos atsparesnės ekstremalioms oro sąlygoms ir lengviau po jų atsigauna, jos taip pat teikia visokeriopą naudą, nuo kurios priklauso gyventojai;

4.  pažymi, kad Europoje apie ketvirtadaliui laukinių rūšių šiuo metu gresia išnykimo pavojus ir daugelio ekosistemų būklė yra tokia bloga, kad jos nebegali teikti vertingų savo paslaugų; atkreipia dėmesį į tai, kad toks būklės blogėjimas daro didžiulę socialinę ir ekonominę žalą ES, nes padaugėjo biologinės įvairovės nykimą lemiančių priežasčių, kaip antai buveinių pakitimai, pernelyg didelis gamtos išteklių naudojimas, invazinių svetimų rūšių įvežimas ir plitimas ir klimato kaita, dėl kurių nebelieka teigiamo veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui, poveikio;

5.  pažymi, kad veiksmų planu siekiama „paspartinti pažangą siekiant ES tikslo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų praradimą ir padėti joms atsikurti“; tačiau apgailestauja, kad jame nepadaryta jokių kitų nuorodų į Biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ar į jos laikotarpio vidurio peržiūros išvadas;

6.  kartoja, jog norint pasiekti 2020 m. tikslus reikia papildomų didelių ir nuolatinių pastangų, ir ragina Komisiją ir valstybes nares teikti tam didesnį politinį prioritetą;

7.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti visišką ir griežtą Sąjungos gamtos srities teisės aktų įgyvendinimą;

8.  pabrėžia, kad didelė pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, oro taršą ir kitų teršalų kiekį bei didinant energijos ir išteklių vartojimo efektyvumą turi būti papildoma kitais valstybių narių veiksmais, visapusiškai taikant sutartas politines priemones, kuriomis siekiama geriau apsaugoti biologinę įvairovę, gamtos išteklius ir visuomenės sveikatą;

9.  pabrėžia, kad reikia toliau integruoti politiką ir žinias siekiant gero gyvenimo pagal mūsų planetos galimybes, – tai ilgalaikė 7-osios aplinkos veiksmų programos vizija;

10.  apgailestauja, kad veiksmų plano trukmė ribota, ir ragina Komisiją nedelsiant pradėti dirbti prie kitos biologinės įvairovės strategijos laikotarpiui po 2020 m.;

Visų subjektų dalyvavimas

11.  palankiai vertina keturias veiksmų plane nustatytas prioritetines sritis ir pabrėžia, kad būtinas aktyvus visų atitinkamų subjektų dalyvavimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu siekiant, kad konkrečiais veiksmais, kurių bus imamasi, galėtų padėti veiksmingai pašalinti trūkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvas;

12.  primena, kad Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2017 nurodė, jog nebuvo pakankamai išplėtotas atsakingų institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų valstybėse narėse veiksmų koordinavimas;

13.  ragina Komisiją teikti veiksmingą paramą nacionaliniams ir regioniniams subjektams įgyvendinant gamtos apsaugos srities teisės aktus ir tobulinant aplinkosauginius tikrinimus, be kita ko, didinant kompetenciją ir pajėgumus bei geriau skirstant išteklius;

14.  palankiai vertina tai, kad Komisija ketina atnaujinti ir toliau tobulinti rekomendacinius dokumentus visomis ES oficialiosiomis kalbomis siekdama, kad teisės aktai vietose būtų geriau suprasti, ir siekdama padėti valdžios institucijoms juos tinkamai taikyti, ir ragina Komisiją šiuo klausimu įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus ir su jais konsultuotis vykstant šiam procesui;

15.  pabrėžia pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant geresnį Sąjungos gamtos srities teisės aktų įgyvendinimą ir Orhuso konvencijos nuostatų svarbą šiuo klausimu;

16.  ragina Komisiją pateikti naują teisėkūros procedūra priimamą pasiūlymą dėl minimaliųjų galimybės pasinaudoti teismine peržiūra standartų ir Orhuso reglamento, kuriuo įgyvendinama Konvencija dėl Sąjungos veiksmų siekiant atsižvelgti į naujausią Komiteto dėl atitikties Orhuso konvencijai rekomendaciją, peržiūrą;

17.  teigiamai vertina tai, kad, nedarant poveikio išsaugojimo tikslams ir Gamtos direktyvose nustatytiems reikalavimams, lankstūs įgyvendinimo metodai, kuriais atsižvelgiama į konkrečias nacionalines aplinkybes, padeda mažinti ir palaipsniui pašalinti bereikalingas gamtos apsaugos ir socialinės ir ekonominės veiklos kolizijas ir iškilusias su tuo susijusias problemas, taip pat padeda spręsti praktines problemas, kylančias dėl direktyvos priedų taikymo;

18.  ragina Komisiją patikslinti Regionų komiteto vaidmenį siekiant didinti informuotumą ir skatinti vietos lygmens subjektų dalyvavimą ir keitimąsi žiniomis;

Saugomos rūšys ir buveinės

19.  pabrėžia, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad neblogėtų „Natura 2020“ teritorijų būklė, ir privalo įgyvendinti išsaugojimo priemones, kad būtų išlaikyta arba atkurta gera saugomų rūšių ir buveinių išsaugojimo būklė;

20.  ragina visiškai įgyvendinti Gamtos direktyvas siekiant užtikrinti, kad išsaugojimo veiksmų būtų imamasi atsižvelgiant į naujausią technikos ir mokslo pažangą;

21.  apgailestauja, kad veiksmų plane nėra nustatytos prioritetinės strategijos ir konkrečių veiksmų, kuriais būtų siekiama pagerinti: apdulkintojų apsaugą, visų pirma stengiantis kovoti su pavojais sveikatai ir parazitinėmis rūšimis (ypač varozės sukėlėjais), taip pat mokslinių tyrimų darbo koordinavimą, analizės metodų derinimą ir dalijimąsi moksliniais duomenimis apie apdulkintojus Europos lygmeniu, kaip buvo prašoma ankstesnėje Europos Parlamento rezoliucijoje;

22.  primygtinai ragina Komisiją dar kartą pasiūlyti ES strategiją dėl gresiančių išnykti apdulkintojų apsaugos ir išsaugojimo, kad šią itin svarbią nerimą keliančio mirtingumo lygio Europoje problemą būtų galima spręsti visapusiškai ir apimant visas sritis;

23.  siūlo nustatyti privalomas ES lygmens priemones prieš varozės sukėlėjus, remti bičių augintojų mokymus, supažindinančius su bičių apsaugos metodais, skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas, visus ūkininkus ir visus kitus gyventojus remti augalų, ypač žydinčių augalų, veislių kūrimą kaimo ir miesto vietovėse, kad pagausėtų reikalingų medingų augalų;

24.  primena, kad neteisėtas paukščių, visų pirma migruojančių rūšių Viduržemio jūros regione, tačiau ir plėšriųjų paukščių kai kuriose valstybėse narėse, žudymas ir toliau kelia susirūpinimą; pabrėžia, kad reikia moksliniais duomenimis pagrįsto Europos lygmeniu koordinuojamo plano, kad būtų galima valdyti per daugiau kaip vienos valstybės narės teritoriją migruojančių paukščių rūšis;

25.  ragina visiškai ir veiksmingai įgyvendinti Reglamentą dėl invazinių svetimų rūšių (ISR) ir suteikti tam tinkamą finansavimą iš ES biudžeto; pabrėžia, kad rūšių įtraukimas į Sąjungos invazinių svetimų rūšių sąrašą turi būti paremtas standartizuotu ir suderintu rizikos vertinimu; mano, kad ISR tvarkymui turėtų būti teikiama absoliuti pirmenybė, ypač tinklo „Natura 2020“ teritorijose; palankiai vertina interneto platformą – Europos svetimų rūšių informacijos tinklą (EASIN), kuri palengvina prieigą prie duomenų apie svetimas rūšis;

26.  pabrėžia, kad mūsų bendros aplinkos apsauga Europoje būtina tiek geram mūsų šalių ekonomikų veikimui, tiek mūsų gerovei, kad apskaičiuota ekonominė tinklo „Natura 2000“ vertė siekia 200–300 mlrd. eurų per metus ir gali generuoti pajamas vietos bendruomenėms turizmo ir poilsio srityse, o kad sveikos ekosistemos teikia būtinas paslaugas, pvz., gėlą vandenį, anglies dioksido sulaikymą ir apdulkinančius vabzdžius, taip pat apsaugo nuo potvynių, nuošliaužų ir pakrančių erozijos(4); todėl pažymi, kad investavimas į tinklą „Natura 2000“ yra ekonomiškai pagrįstas;

27.  primena, kad jūrų teritorijos, priklausančios tinklui „Natura 2000“, kur kas mažiau apibrėžtos nei sausumos teritorijos; ragina atitinkamas valstybes nares tuo užsiimti, o Komisiją – sudaryti sąlygas reikalingam bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis siekiant padidinti aplinkos apsaugą jūrų teritorijose;

28.  palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama integruoti ekosistemines paslaugas į sprendimų priėmimą; vis dėlto apgailestauja, kad veiksmų plane nėra konkrečiai numatytos iniciatyvos „Ne – biologinės įvairovės nykimui“ (angl. No Net Loss of Biodiversity Initiative);

Sąsajos su kitų sričių politika

29.  pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant susidoroti su pagrindinėmis biologinės įvairovės nykimo priežastimis, t. y. buveinių naikinimu ir jų būklės blogėjimu visų pirma dėl pernelyg intensyvaus žemės naudojimo, užterštumo, intensyvaus ūkininkavimo, sintetinių cheminių pesticidų naudojimo, svetimų rūšių plitimo ir klimato kaitos, ir taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti įvairių sričių ES politikos nuoseklumą;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamumo patikroje pabrėžiama geresnio derėjimo su bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) būtinybė, ir pabrėžia nerimą keliantį rūšių ir buveinių mažėjimą, susijusį su žemės ūkiu; ragina Komisiją atlikti BŽŪP poveikio biologinei įvairovei vertinimą;

31.  kartoja, kad vienas iš šešių pagrindinių ES kaimo plėtros prioritetų yra su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusių ekosistemų, įskaitant „Natura 2020“ teritorijas, atkūrimas, išsaugojimas ir stiprinimas; primena dideles žemės ūkio srityje dirbančiųjų pastangas, ypač įgyvendinant žalinimo priemones, nustatytas atliekant 2013 m. BŽŪP peržiūrą;

32.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pagal BŽŪP skiriamos lėšos, užuot jomis subsidijavus veiklą, susijusią su biologinės įvairovės nykimu, būtų skiriamos ekologiškai tvariai žemės ūkio praktikai finansuoti ir susijusiai biologinei įvairovei išlaikyti;

33.  be to, ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su žemės savininkais ir naudotojais, ištirti vadinamųjų žaliųjų ir mėlynųjų paslaugų (kraštovaizdis, gamta ir vandentvarka) galimybę už atlygį, grindžiamą rinkos kainomis;

34.  pažymi, kad rūšys, kurios Buveinių direktyvoje apibrėžtos kaip rūšys, kurioms reikalinga ypatinga apsauga, kai kuriuose Europos regionuose pasiekė gerą išsaugojimo būklę ir kelia pavojų kitoms laukinėms rūšims bei naminiams gyvuliams, taigi gali sutrikdyti natūralią ekosistemos pusiausvyrą; ragina Komisiją parengti vertinimo procedūrą, pagal kurią būtų galima pakeisti tam tikruose regionuose esančių rūšių apsaugos statusą, kai tik pasiekiama pageidaujama išsaugojimo būklė;

35.  primena, kad žmonių ir stambiųjų plėšrūnų, ypač vilkų, sambūvis tam tikruose regionuose gali neigiamai paveikti ekosistemų ir gyvenamų kaimo vietovių darnų vystymąsi, ypač susijusį su tradiciniu žemės ūkiu ir darniu turizmu, ir kitą socialinę ir ekonominę veiklą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant spręsti šiuos klausimus, kad nekiltų pavojaus darniam kaimo vietovių vystymuisi, sykiu pripažįstant pagal Buveinių direktyvą suteikiamą lankstumą;

36.  ragina Komisiją remti priemones, pvz., ūkininkų mokymus, susijusius su galvijų apsauga nuo stambiųjų plėšrūnų ir dalijimusi geriausia praktika galvijų apsaugos srityje tarp valstybių narių;

37.  apgailestauja, kad BŽŪP nenumatyta tradicinio ūkininkavimo metodo – ganyklinės gyvulininkystės, kuri yra svarbi istorinė buveinių valdymo ir gamtos išsaugojimo priemonė, apsauga; ragina veiksmų plane paremti sistemą, skirtą ganyklinei gyvulininkystei tinklo „Natura 2000“ teritorijoje plėtoti;

38.  ragina Komisiją ypač apsvarstyti galimybę kaip geriausios patirties įrankiu naudotis vadinamuoju adaptyviojo medžioklės valdymo metodu (angl. adaptive harvest managemen, AHM) siekiant tvariai valdyti pakankamai dideles ir išsaugoti mažėjančias vandens paukščių populiacijas ES;

39.  pabrėžia, kad biologinė įvairovė ypač nyksta jūrų teritorijose, ir mano, kad įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) turėtų būti skatinama biologinė įvairovė ir tvaraus vartojimo bei gamybos modeliai; ragina atlikti BŽP poveikio biologinei įvairovei vertinimą;

Finansavimas

40.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų ataskaitą dėl tinklo „Natura 2020“ ir sutinka su jų vertinimu, jog ES lėšos nebuvo pakankamai gerai mobilizuotos, kad būtų paremtas tinklo valdymas;

41.  pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už „Natura 2020“ teritorijų finansavimą, ir atkreipia dėmesį į tai, jog tikėtina, kad finansavimo trūkumas daugiausia prisidėjo prie Gamtos direktyvų įgyvendinimo spragų, kaip teigiama tinkamumo patikroje;

42.  pabrėžia, jog galimybės sukurti naujus finansinius biologinės įvairovės išsaugojimui skirtus mechanizmus tam, kad būtų pasiekti 2020 m. tikslai, yra menkos dėl dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) trukmės; ragina maksimaliai išnaudoti esamas priemones, įskaitant LIFE (aplinkos finansinę priemonę), BŽŪP ir struktūrinius fondus;

43.  palankiai vertina būsimą Komisijos pasiūlymą pagal programą LIFE sričiai „Gamta ir biologinė įvairovė“ skiriamą finansavimą padidinti 10 proc.;

44.  teigia, kad, turint mintyje kitą DFP, reikia daugiau parengiamųjų darbų, susijusių su tiek su jos peržiūra, tiek su prognozėmis, siekiant užtikrinti atitinkamą gamtos išsaugojimui, biologinei įvairovei ir darniam ūkininkavimui „Natura 2020“ teritorijose skirtą finansavimą; mano, kad šiuo požiūriu būtų labai svarbu apžvelgti buvusias išlaidas, atkreipiant dėmesį į įgytą patirtį, susijusią su ankstesnių priemonių rezultatais;

45.  ragina į kitą DFP įtraukti naujus finansinius biologinės įvairovės išsaugojimui skirtus mechanizmus; ragina Komisiją užtikrinti, kad į būsimas žemės ūkiui, kaimo ir regioninei plėtrai skirtas priemones įeitų specialiai biologinei įvairovei ir tinklo „Natura 2020“ valdymui skirtos lėšos, kurias bendrai valdytų nacionalinės ir regioninės aplinkos apsaugos institucijos;

46.  ragina Komisiją veiksmingiau pritaikyti finansavimo sistemas prie „Natura 2020“ tikslų ir visiems atitinkamiems ES fondams nustatyti visas sritis apimančius veiklos rezultatų, susijusių su „Natura 2020“, rodiklius; taip pat ragina Komisiją nustatyti „Natura 2020“ išlaidų stebėjimo mechanizmą, kad padidėtų skaidrumas, atskaitomybė ir veiksmingumas, ir integruoti šiuos aspektus į kitą DFP;

47.  kartoja, kad programa „Natura 2020“ paprastai finansuojama vykdant bendrą finansavimą; ragina valstybes nares gerokai padidinti jų „Natura 2020“ skiriamą finansavimą, siekiant nustatyti patrauklesnę bendro finansavimo dalį, ir taip optimizuoti lėšų panaudojimą, taip pat imtis priemonių siekiant sumažinti administracinę naštą paraiškų teikėjams ir projektų paramos gavėjams;

48.  pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo galimybes plėtojant ekosistemines paslaugas, žaliąją infrastruktūrą ir kitas su gamtiniu kapitalu susijusias sritis ir palankiai vertina tai, kad 2017–2019 m. įgyvendinimo laikotarpiu Gamtos turtų finansavimo priemonės (NCFF) lėšomis ir toliau bus remiami su biologine įvairove susiję projektai;

49.  ragina Komisiją skatinti ir siūlyti priemones, skirtas tarpvalstybiniams stambiųjų plėšrūnų rūšių valdymo planams finansuoti ir rengti, taip pat ragina atidžiai ištirti stambiųjų plėšrūnų vaidmenį ir galbūt nustatyti prisitaikymo priemones, kad būtų išlaikyta biologinė įvairovė, žemės ūkio kraštovaizdis ir šimtmečiais praktikuotas gyvulių ganymas kalnuotose vietovėse;

Žalioji infrastruktūra

50.  palankiai vertina veiksmų plane prisiimtą įsipareigojimą pateikti gaires, kaip naudojant žaliąją infrastruktūrą geriau sujungti „Natura 2000“ teritorijas, tačiau pakartoja savo raginimą pateikti tikrą pasiūlymą dėl transeuropinio žaliosios infrastruktūros tinklo (TEN-G) sukūrimo;

51.  teigia, jog svarbu, kad valstybių narių kompetentingos institucijos kartu su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais geriau pasinaudotų integruotais teritorijų planavimo procesais, kad horizontalusis TEN-G supratimas pagerėtų papildant jį konkrečių sektorių žiniomis ir kad būtų sudarytos sąlygos per kaimo plėtros ir regioninės plėtros fondus finansuoti didesnio masto sujungimą ir apskritai žaliąją infrastruktūrą; pažymi, kad šiais kriterijais reikėtų vadovautis planuojant infrastruktūros diegimo darbus po 2020 m. galiosiančioje daugiametėje finansinėje programoje; atkreipia dėmesį į tai, kad žaliosios infrastruktūros koncepcija taip pat padeda kurti tvarią ekonomiką išlaikydama ekosistemų teikiamą naudą ir sykiu sušvelnindama neigiamą transporto ir energetikos infrastruktūros poveikį;

52.  pažymi, kad turi būti ištirtas žaliosios infrastruktūros vaidmuo švelninant poveikį gaivalinių nelaimių, susijusių su oro ir klimato kaita, ypač su ekstremaliomis oro ir klimato sąlygomis, dėl kurių kyla kai kurios labiausiai niokojančios ir daugiausia gyvybių Europoje ir pasaulyje nusinešančios gaivalinės nelaimės;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0034. (2) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/06/19/conclusions-eu-action-plan-nature/pdf (3) http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Biodiversity_statistics (4) http://ec.europa.eu/environment/nature/pdf/state_of_nature_en.pdf

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje (2017/2931(RSP))

P8_TA(2017)0442 B8-0595/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES Sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Lenkijoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl pastarojo meto įvykių Lenkijoje ir jų poveikio pagrindinėms teisėms, išdėstytoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl teisinės valstybės(3), kuria papildoma jos 2016 m. liepos 27 d. rekomendacija, atsižvelgiant į naujausius įvykius Lenkijoje paskyrus naują Konstitucinio Teismo pirmininką,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 26 d. Komisijos trečią rekomendaciją dėl teisinės valstybės(4), kurioje ji išreiškia didelį susirūpinimą dėl planuojamos Lenkijos teisminių institucijų reformos, kuri, Komisijos vertinimu, dar labiau padidina sisteminę grėsmę teisinės valstybės principams Lenkijoje, kurią 2016 m. sausio mėn. Komisija jau nurodė pradėdama teisinės valstybės procedūrą;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 20 d. Lenkijos vyriausybės atsakymą, kuriame ji atmetė teiginį, kad esama sisteminės grėsmės teisinės valstybės principams Lenkijoje, ir į pranešimą apie 2017 m. rugpjūčio 29 d. Lenkijos vyriausybės atsakymą, kuriame ji atmetė Komisijos prieštaravimus dėl teismų sistemos reformos ir išreiškė abejones jos kompetencija vertinti teisingumo sistemą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pradėtas pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Lenkiją, įskaitant 2017 m. liepos 29 d. procedūrą ir 2017 m. rugsėjo 12 d. pagrįstą nuomonę dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymo, kurioje teigiama, kad Lenkijos įstatymas yra nesuderinamas su ES teise, visų pirma su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsniu, Direktyva 2006/54/EB dėl lyčių lygybės užimtumo srityje ir ES sutarties 19 straipsnio 1 dalimi, kuri turi būti suprantama atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į keitimusis nuomonėmis Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete dalyvaujant Komisijos pirmininko pirmajam pavaduotojui Fransui Timmermansui, surengtus 2017 m. kovo 22 d., rugpjūčio 31 d. ir lapkričio 6 d.,

–  atsižvelgdamas į keitimusis nuomonėmis dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje Bendrųjų reikalų tarybos 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. posėdžiuose,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 14 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl teisės akto dėl Konstitucinio Teismo ir į 2017 m. sausio 24 d. Venecijos komisijos pirmininko pareiškimą, kuriame jis išreiškė didelį susirūpinimą toliau blogėjančia padėtimi Lenkijoje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. gegužės 18 d. iš Konstitucinio Teismo interneto svetainės ir internetinės duomenų bazės pašalinti šie trys teismo sprendimai: 2016 m. kovo 9 d. K 47/15 (kuriame pareiškiama, kad Lenkijos parlamento priimti pakeitimai dėl Konstitucinio Teismo prieštarauja Konstitucijai), 2016 m. rugpjūčio 11 d. K 39/16 (kuriuo užginčijamas antrojo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Konstitucinio Teismo veikimas, pagrindinių nuostatų teisėtumas) ir 2016 m. lapkričio 7 d. K 44/16 (dėl Konstitucinio Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo paskyrimo teisėtumo),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio ir liepos mėn. Lenkijos parlamento priimtus keturis įstatymus, kuriais reformuojama teisminių institucijų sistema: Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl Nacionalinės teisėjų ir prokurorų mokyklos, Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos ir tam tikri kiti įstatymai (Įstatymas dėl Nacionalinės teisėjų mokyklos); Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl nacionalinės teisėjų tarybos ir tam tikri kiti įstatymai (Įstatymas dėl nacionalinės teisėjų tarybos); Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos (Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos) ir Įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo, kurie sukėlė didelį susirūpinimą dėl valdžios padalijimo principo pažeidimo ir teismų nepriklausomumo panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininko 2017 m. liepos 18 d. laišką, kuriame dauguma Parlamento frakcijų vadovų išreiškė susirūpinimą dėl priimtų įstatymų dėl teisminių institucijų reformos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 27 d. Lenkijos Prezidento sprendimą vetuoti du prieštaringai vertinamus įstatymus, kuriuos Lenkijos parlamentas priėmė tą mėnesį ir kurie kelia rimtą grėsmę Lenkijos teisminių institucijų nepriklausomumui,

–  atsižvelgdamas į du Lenkijos Prezidento pasiūlymus – dėl Nacionalinės teisėjų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo, kurie kelia abejonių, ar jie suderinami su Lenkijos Konstitucija, ir kurie nepadeda spręsti problemų, susijusių su valdžios padalijimu ar teismų nepriklausomumu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų Generalinės Asamblėjos pirmininko rinkimų taisyklės prieštarauja Konstitucijai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 27 d. ES Teisingumo Teismo laikiną nutartį byloje C-441/17 sustabdyti didelio masto medienos ruošos darbus Belovežo girioje, kurios Lenkijos vyriausybė neįgyvendino, ir pavojų, kad tol, kol teismas sprendžia bylą, tolesnis medžių kirtimas padarys didelę ir nepataisomą žalą giriai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo laikinas nutartis sustabdyti prieglobsčio prašytojų grąžinimą į Baltarusiją supaprastina tvarka; atsižvelgdamas į 2017 m. sausio mėn. Lenkijos vidaus reikalų ministro pasiūlymus padaryti Užsieniečių įstatymo pakeitimus, kurie kelia susirūpinimą dėl jų suderinamumo su Europos Sąjungos ir tarptautine teise,

–  atsižvelgdamas į Įstatymą dėl viešųjų susibūrimų su 2016 m. gruodžio mėn. pakeitimais, pagal kurį leidžiama pernelyg riboti teisę rinktis į susirinkimus, taip pat pirmumas teikiamas „reguliariems / cikliniams“ susirinkimams, skirtiems patriotiniams, religiniams ir istoriniams įvykiams, ir valdžios institucijoms suteikiama galimybė uždrausti atsakomąsias demonstracijas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 15 d. įstatymą dėl Nacionalinio laisvės instituto –pilietinės visuomenės raidos centro, pagal kurį pilietinės visuomenės organizacijų galimybę gauti viešąjį finansavimą, įskaitant iš ES fondų, kontroliuoja vyriausybė, todėl kyla susirūpinimas dėl tinkamo NVO, įskaitant, be kita ko, moterų teisių organizacijas, finansavimo,

–  atsižvelgdamas į tarptautinių NVO ataskaitas dėl teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių padėties Lenkijoje, įskaitant organizacijos „Amnesty International“ 2017 m. spalio 19 d. ataskaitą „Lenkija: į gatves ginti žmogaus teisių“ ir organizacijos „Human Rights Watch“ 2017 m. spalio 24 d. ataskaitą „Stabdžių ir atsvarų sistemos menkinimas. Lenkijoje puolamas teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės“,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2017 m. gegužės 5 d. nuomonę dėl teisės akto dėl Nacionalinės teisėjų tarybos ir tam tikrų kitų Lenkijos teisės aktų pakeitimų projekto; į 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuomonę dėl Lenkijos teisės akto projekto dėl Nacionalinio laisvės instituto – Pilietinės visuomenės raidos centro ir į 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuomonę dėl teisės akto dėl Lenkijos Aukščiausiojo Teismo tam tikrų nuostatų, kuriose nurodoma, kad siūlomos nuostatos yra iš esmės nesuderinamos su tarptautiniais standartais ir ESBO įsipareigojimais,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių komiteto 2016 m. spalio 31 d. priimtas baigiamąsias septintosios periodinės ataskaitos apie Lenkiją pastabas, kuriose Lenkija raginama imtis veiksmų apsaugoti Konstitucinio Teismo ir teisminių institucijų nepriklausomumą ir tiksliau apibrėžti teisės pažeidimus, susijusius su terorizmu, siekiant apsaugoti nuo piktnaudžiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. Kanados atstovo kalbą JT žmogaus teisių taryboje dėl Lenkijos visuotinio periodinio vertinimo ir į 2017 m. spalio 23 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro laišką Lenkijai,

–  atsižvelgdamas į preliminarias pastabas dėl 2017 m. spalio 27 d. JT specialiojo pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais oficialaus vizito į Lenkiją, kuriose išreiškiamas susirūpinimas dėl teisminių institucijų nepriklausomumo padėties Lenkijoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2188(2017) „Naujų grėsmių teisinės valstybės principui Europos Tarybos valstybėse narėse atvejai“,

–  atsižvelgdamas į pakartotinius masinius protestus prieš vyriausybės politiką ir teisės aktus, įskaitant 2016 m. spalio mėn. „juodąjį protestą“, kuris užkirto kelią pakeisti dabartinį įstatymą dėl abortų, 2017 m. gegužės 6 d. laisvės žygį ir 2017 m. liepos mėn. protestus, įvykusius priėmus įstatymus dėl teisminių institucijų reformos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. įstatymą, kuriuo ribojamos moterų ir mergaičių galimybės gauti skubiosios kontracepcijos tablečių; atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2017 m. birželio mėn. informacijos suvestinę, kurioje pažymima, kad skubiosios kontracepcijos tabletės yra saugios, ir rekomenduojama sudaryti galimybę jų gauti reprodukcinės sveikatos priežiūros tikslais; atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas rinkodaros leidimas, suteiktas Sprendimu C(2009)4049 dėl žmonėms vartoti skirto vaisto „Ellaone“ (ulipristalio acetato),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė; kadangi 2003 m. referendume Lenkijos piliečiai patvirtino pritarią šioms vertybėms;

B.  kadangi Lenkijos Konstitucijos 9 straipsnyje nustatyta, kad Lenkijos Respublika paiso jai privalomų tarptautinės teisės reikalavimų;

C.  kadangi ES veikia remdamasi tarpusavio pasitikėjimo principu, t. y. kad valstybės narės imasi veiksmų laikydamosi demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbdamos pagrindines teises, kaip nustatyta EŽTK ir ES pagrindinių teisių chartijoje;

D.  kadangi teisinė valstybė yra viena iš bendrų vertybių, kuriomis grindžiama ES, ir kadangi Komisija kartu su Parlamentu ir Taryba pagal Sutartis garantuoja pagarbą teisinei valstybei, kaip pagrindinei Sąjungos vertybei, ir užtikrina, kad būtų paisoma ES teisės, vertybių ir principų;

E.  kadangi tie principai apima: teisėtumą, kuris reiškia skaidrų, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinį tikrumą; vykdomosios valdžios galių savavališkumo draudimą; nepriklausomus ir nešališkus teismus, veiksmingą teisminę kontrolę, įskaitant visišką pagrindinių teisių laikymąsi, ir lygybę prieš įstatymą;

F.  kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje nustatytas teismų nepriklausomumas yra esminė demokratinio valdžių padalijimo principo, kuris taip pat atsispindi Lenkijos Konstitucijos 10 straipsnyje, sąlyga;

G.  kadangi turėtų būti saugoma asociacijų laisvė; kadangi dinamiška pilietinė visuomenė ir pliuralistinė žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį skatinant atvirą ir pliuralistinę visuomenę, visuomenės dalyvavimą demokratiniame procese ir stiprinant vyriausybių atskaitomybę; kadangi NVO turėtų būti tinkamai finansuojamos;

H.  kadangi Lenkijos vyriausybės atsisakymas įgyvendinti ES Teisingumo Teismo nutartį dėl medienos ruošos Belovežo girioje ir atsisakymas laikytis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) laikinų nutarčių dėl prieglobsčio prašytojų grąžinimo į Baltarusiją yra akivaizdūs ženklai, kad Lenkija nesilaiko ES sutarčių;

I.  kadangi dešimtims protestuotojų buvo iškeltos bylos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir tam tikrais atvejais – pagal Baudžiamąjį kodeksą; kadangi pranešama, jog 300 žmonių buvo suimti policijos dėl jų dalyvavimo 2017 m. spalio mėn. protesto demonstracijose;

J.  kadangi pagal Pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir EŽTT praktiką moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata yra susijusi su įvairiomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę ir orumą, laisvę nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, teisę į prieinamą sveikatos priežiūrą, teisę į privatumą, teisę į mokslą, ir diskriminacijos draudimu, kaip nustatyta ir Lenkijos Konstitucijoje;

K.  kadangi neleidžiant naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, įskaitant saugų ir teisėtą abortą, pažeidžiamos pagrindinės moterų teisės; kadangi JT Žmogaus teisių komitetas paragino Lenkiją susilaikyti nuo bet kokios teisės aktų reformos, galinčios prilygti teisės aktų, kuriais ir taip ribojama moterų teisė į saugų ir teisėtą abortą, griežtinimui; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra priėmęs ne vieną Lenkijai nepalankų sprendimą dėl to, kad Lenkija siaurai aiškina šią teisę;

1.  pabrėžia, kad labai svarbu puoselėti ES sutarties 2 straipsnyje ir Lenkijos konstitucijoje išvardytas bendras Europos vertybes ir užtikrinti pagrindines teises, kurios nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

2.  patvirtina savo poziciją, išreikštą 2016 m. balandžio 13 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijose; pakartoja savo susirūpinimą dėl sparčių teisėkūros pokyčių, kurie vyksta įvairiose srityse deramai nepasikonsultavus arba neturint galimybės atlikti nepriklausomą ir teisėtą konstitucinę peržiūrą, todėl kyla pavojus, kad bus sistemingai nepaisoma pagrindinių žmogaus teisių, demokratinės valdžios galių pusiausvyros ir teisinės valstybės principų; ypač pabrėžia savo susirūpinimą dėl tokių pokyčių viešosios žiniasklaidos, baudžiamosios teisės, policijos įstatymo, valstybės tarnybos įstatymo, įstatymo dėl kovos su terorizmu, įstatymo dėl NVO, įstatymo dėl prieglobsčio suteikimo, susirinkimų laisvės ir moterų teisių srityse;

3.  labai apgailestauja ir vis labiau nerimauja dėl to, kad dar nerastas esminės problemos – Konstitucinio Teismo tinkamo veikimo (jo nepriklausomumas ir teisėtumas, visų jo sprendimų paskelbimas ir įgyvendinimas) – kompromisinis sprendimas, o tai labai kenkia Lenkijos konstitucijai, demokratijai ir teisinės valstybės principui Lenkijoje; labai apgailestaudamas pažymi, kad Lenkijos vyriausybė atsisako atsižvelgti į konstruktyvią Lenkijos visuomenės ir nacionalinių, tarptautinių ir ES institucijų kritiką ir kad nebuvo paskelbta apie jokius veiksmus, kuriais būtų siekiama spręsti šias problemas;

4.  yra giliai susirūpinęs dėl naujos redakcijos teisės akto, susijusio su Lenkijos teisminėmis institucijomis, ypač dėl to, kad šis aktas gali struktūriškai pakenkti teisminės valdžios nepriklausomumui ir susilpninti teisinės valstybės principo taikymą Lenkijoje;

5.  pažymi, kad 2017 m. liepos 27 d. Prezidentas A. Duda vetavo du Lenkijos parlamento priimtus prieštaringus įstatymus kaip nesuderinamus su Lenkijos Konstitucija, teigdamas, kad jie kelia didelę grėsmę Lenkijos teisminių institucijų nepriklausomumui; ragina surengti išsamias nacionalinio lygmens diskusijas su visais suinteresuotais subjektais dėl teismų reformos, pagal kurią būtų paisoma teisinės valstybės principo ir laikomasi ES teisės aktų bei Europos teismų nepriklausomumo standartų; ragina Lenkijos prezidentą nepasirašyti naujų įstatymų, nebent jais būtų visiškai užtikrinamas teismų nepriklausomumas;

6.  pritaria Komisijos parengtoms rekomendacijoms dėl teisinės valstybės principo ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrai, kurią Komisija pradėjo prieš Lenkiją dėl ES teisės aktų pažeidimo; vertina Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, pasiryžimą stebėti padėtį Lenkijoje ir stebėti, kaip Lenkijos valdžios institucijos įgyvendina jos rekomendacijas, kartu nepaliaujant teikti visapusišką paramą Lenkijai šiai siekiant rasti tinkamus sprendimus teisinei valstybei sustiprinti;

7.  primygtinai ragina Lenkijos parlamentą ir vyriausybę visapusiškai įgyvendinti visas Komisijos ir Venecijos komisijos rekomendacijas ir susilaikyti nuo bet kokių reformų, kurios galėtų kelti grėsmę teisinės valstybės principo laikymuisi ir, visų pirma, teisminių institucijų nepriklausomumui; šiuo atžvilgiu ragina atidėti bet kokių teisės aktų priėmimą, kol Komisija ir Venecijos komisija atliks tinkamą vertinimą;

8.  ragina Lenkijos vyriausybę laikytis ES Teisingumo Teismo 2017 m. liepos 27 d. laikinos nutarties (Byla C-441/17) ir nedelsiant sustabdyti didelio masto medienos ruošos darbus Belovežo girioje, nes jie gali padaryti didelės ir nepataisomos žalos šiam UNESCO pasaulio paveldo objektui; ragina Lenkijos vyriausybę sustabdyti prieglobsčio prašytojų grąžinimą į Baltarusiją supaprastina tvarka, siekiant laikytis privalomų EŽTT 2017 m. birželio 8 d. laikinų nutarčių ir užtikrinti, kad bet kuris asmuo, kuris pareiškia ketinimą prašyti prieglobsčio ir (arba) tarptautinės apsaugos Lenkijos pasienyje, turėtų visas galimybes pasinaudoti Lenkijos prieglobsčio suteikimo procedūra, atsižvelgiant į Lenkijos tarptautinius įsipareigojimus ir ES teisę;

9.  ragina Lenkijos vyriausybę paisyti teisės į susirinkimų laisvę panaikinant dabartinio įstatymo dėl surinkimų nuostatas, kuriomis pirmenybė teikiama vyriausybės remiamiems „cikliniams“ susirinkimams; ragina valdžios institucijas susilaikyti nuo sankcijų taikymo asmenims, kurie dalyvauja taikiuose susirinkimuose arba atsakomosiose demonstracijose, ir panaikinti taikiems protestuotojams pateiktus baudžiamuosius kaltinimus;

10.  ragina Lenkijos vyriausybę panaikinti įstatymą, kuriuo įsteigiamas Nacionalinis laisvės institutas – pilietinės visuomenės raidos centras, nes jis sudaro kliūčių svarbioms pilietinės visuomenės grupėms gauti valstybės finansavimą, ir užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų skirstomos teisingai, nešališkai ir skaidriai, užtikrinant pliuralistinį atstovavimą;

11.  išreiškia susirūpinimą dėl žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad opozicijos ir pilietinės visuomenės lyderiai yra stebimi policijos, ir primygtinai ragina Lenkijos valdžios institucijas ištirti tuos pranešimus ir visiškai paisyti visų piliečių privatumo;

12.  ragina Lenkijos vyriausybę prisiimti tvirtą poziciją dėl moterų ir mergaičių teisių: pasirūpinti nemokama ir prieinama kontracepcija nediskriminuojant bei leidžiant įsigyti skubiosios kontracepcijos priemonių be recepto; atsižvelgdamas į tai ragina panaikinti įstatymą, kuriuo ribojamos moterų ir mergaičių galimybės gauti skubiosios kontracepcijos tablečių;

13.  labai kritiškai vertina bet kokį pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo abortas būtų draudžiamas tais atvejais, kai vaisius būna sunkiai arba mirtinai pažeistas; pabrėžia, kad visuotinė prieiga prie sveikatos priežiūros – įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą bei su ja susijusias teises – yra pagrindinė žmogaus teisė; tvirtai pakartoja, kad remia moterų teisių organizacijas, nes pastaruoju metu jos tampa teisinio persekiojimo taikiniais;

14.  ragina Lenkijos vyriausybę laikytis visų su teisinės valstybės principu susijusių nuostatų ir Sutartyse, Pagrindinių teisių chartijoje, EŽTK ir tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose įtvirtintų pagrindinių teisių ir pradėti tiesioginį dialogą su Komisiją;

15.  ragina Komisiją reguliariai, išsamiai ir skaidriai informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą ir įgyvendintus veiksmus;

16.  mano, kad dėl dabartinės padėties Lenkijoje kyla didelis pavojus, kad bus smarkiai pažeistos ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos vertybės; paveda Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnio 1 dalies a punktą parengti specialųjį pranešimą siekiant priimti pagrįstą pasiūlymą, kuriame Taryba būtų raginama imtis veiksmų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį;

17.  pakartoja, kad būtinas reguliarus stebėsenos ir dialogo procesas, į kurį būtų įtrauktos visos valstybės narės, siekiant apsaugoti ES pamatines vertybes – demokratiją, pagrindines teises ir teisinės valstybės principą – dalyvaujant Tarybai, Komisijai ir Parlamentui, kaip pažymima jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(5) (Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktas);

18.  ragina Lenkijos vyriausybę imtis reikiamų veiksmų ir griežtai pasmerkti 2017 m. lapkričio 11 d., šeštadienį, Varšuvoje vykusias ksenofobines ir fašistines eitynes;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, Lenkijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai ir ESBO.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0123. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0344. (3) 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/146 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildoma Rekomendacija (ES) 2016/1374 (OL L 22, 2017 1 27, p. 65). (4) 2017 m. liepos 26 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1520 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildomos rekomendacijos (ES) 2016/1374 ir (ES) 2017/146 (OL L 228, 2017 9 2, p. 19). (5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.