Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. lapkričio 16 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Saviraiškos laisvė Sudane, ypač Mohamedo Zine al-Abidine atvejis
 Teroristiniai išpuoliai Somalyje
 Madagaskaras
 ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimas dėl santykių ir bendradarbiavimo (pritarimo procedūra) ***
 ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimas dėl santykių ir bendradarbiavimo (rezoliucija)
 ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi
 Europos ombudsmeno 2016 m. veikla
 Aplinkos politikos įgyvendinimo peržiūra
 Kova su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnys

Saviraiškos laisvė Sudane, ypač Mohamedo Zine al-Abidine atvejis
PDF 258kWORD 41k
2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl saviraiškos laisvės Sudane, visų pirma Mohamedo Zine al-Abidine atvejo (2017/2961(RSP))
P8_TA(2017)0443RC-B8-0634/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Sudane, ypač į 2012 m. birželio 13 d.(1), 2013 m. spalio 10 d.(2), 2014 m. gruodžio 18 d.(3) ir 2016 m. spalio 6 d.(4) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose(5),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Sudano 2009 m. Spaudos ir leidybos įstatymą,

–  atsižvelgdamas į Sudano 2015 m. Informacijos laisvės įstatymą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 26 d. Panafrikos konferencijos dėl saviraiškos laisvės ir galimybių susipažinti su informacija Kampalos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. bendrą ES, Norvegijos, JAV ir Kanados pareiškimą dėl sulaikymų dėl politinių priežasčių ir laikraščių cenzūros Sudane,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į nepriklausomo Jungtinių Tautų eksperto Aristide Nononsi pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Sudane, paskelbtą po jo misijos Sudane, vykusios 2017 m. gegužės 11–21 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario Ch. Stylianideso vizitą į Sudaną, vykusį 2017 m. spalio 22–23 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 2 d. Tarptautinės nebaudžiamumo už nusikaltimus prieš žurnalistus panaikinimo dienos proga Europos Sąjungos vardu paskelbtą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtą 2017 m. spaudos laisvės indeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2012 m. vasario 23 d. laikraštyje „Al-Tayar“ paskelbtame Mohamedo Zine al-Abidine straipsnyje kritikuojama galima Sudano prezidento Omaro al-Bashiro šeimos korupcija;

B.  kadangi Sudano nacionalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba (angl. NISS) pateikė kaltinimus Mohamedui Zine al-Abadine ir jo vyriausiajam redaktoriui Osmanui Mirgani;

C.  kadangi 2017 m. spalio 23 d. Sudano teismas nuteisė Mohamedą Zine al-Abidine lygtine laisvės atėmimo bausme su penkerių metų trukmės probacijos laikotarpiu, pateikus kaltinimus dėl žurnalistikos etikos kodekso pažeidimo,

D.  kadangi laikraščio „Al-Tayar“ vyriausiasis redaktorius Osman Mirgani nuteistas sumokėti 10 000 Sudano svarų baudą arba atlikti šešių mėnesių įkalinimo bausmę, pateikus tuos pačius kaltinimus, ir paleistas po to, kai Sudano žurnalistų sąjunga sumokėjo minėtą baudą;

E.  kadangi advokatas, atstovavęs ir Mohamedui Zine al-Abidine, ir Osmanui Mirgani, pareiškė, kad ketina apskųsti jiems paskelbtą nuosprendį;

F.  kadangi pranešta, kad NISS apklausia ir sulaiko žurnalistus ir yra pateikusi daug ieškinių Sudano žurnalistams ir savavališkai konfiskavusi ištisus laikraščių, kaip antai laikraščių „Al-Tayar“, „Al-Jareeda Al-Watan“, „Al-Youm Al-Tali“, „Al-Ayam“ ir „Akhir Lahza“, numerių, kuriuose buvo vyriausybę kritikuojančių straipsnių, tiražus;

G.  kadangi 2016 m. būta ne mažiau kaip 44 konfiskuotų tiražų atvejų, nuo kurių nukentėjo 12 laikraščių, įskaitant penkis „Al-Jareeda“ numerius, kurių tiražai konfiskuoti per vieną savaitę; kadangi 2016 m. rugpjūčio 14 d. Nacionalinė spaudos ir leidinių taryba neribotam laikui sustabdė laikraščių „Elaf“, „Al-Mustagilla“, „Al-Watan“ ir „Awal Al-Nahar“ leidimą;

H.  kadangi laisvos, nepriklausomos ir nešališkos žiniasklaidos buvimas yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų;

I.  kadangi 2017 m. sausio 8 d. Sudanas pasirašė Žiniasklaidos laisvės arabų šalyse deklaraciją ir tapo ketvirtąja šią deklaraciją pasirašiusia šalimi (po Palestinos, Tuniso ir Jordanijos); kadangi žiniasklaidos reikalų ministras pažymėjo, kad vyriausybė yra įsipareigojusi paisyti žiniasklaidos laisvės Sudane;

J.  kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ sudarytame 2017 m. pasaulio spaudos laisvės indekse dėl „žiniasklaidos puldinėjimų, cenzūros, laikraščių numerių tiražų konfiskavimų, žiniasklaidos priemonių uždarymų ir interneto ryšio nutraukimų“ Sudanas priskiriama šalims, kuriose spaudos laisvės mažiausia, o būtent jam suteikta 174-ta vieta iš 180;

K.  kadangi 2017 m. liepos mėn. JT nepriklausomo eksperto pranešime dėl žmogaus teisių padėties Sudane pažymėta, kad NISS vykdoma laikraščio „Al-Jareeda“ cenzūra prieštarauja Sudano Laikinajai nacionalinei konstitucijai;

L.  kadangi Sudanas yra pasirašęs 2005 m. persvarstytos redakcijos Kotonu susitarimą, tačiau jo neratifikavęs;

M.  kadangi 2017 m. lapkričio 14 d. pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini paskelbė pareiškimą dėl Sudano prezidento Omaro al-Bashiro vizito į Ugandą, kuriame priminė visoms Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalims, kad jos turi laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir juos įgyvendinti;

N.  kadangi žmogaus, pilietinės ir politinės teisės Sudane ir toliau varžomos;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. spalio 23 d. Spaudos teismas Chartume nuteisė Mohamedą Zine al-Abidine lygtine laisvės atėmimo bausme su penkerių metų trukmės probacijos laikotarpiu, ir ragina Sudano valdžios institucijas nedelsiant persvarstyti visus šiam asmeniui pateiktus kaltinimus;

2.  yra labai susirūpinęs dėl išraiškos laisvės Sudane, vykdomos laikraščių cenzūros ir jų konfiskavimų, taip pat didėjančių žurnalistų laisvės reiškti savo nuomonę suvaržymų Sudane; pažymi, kad reikalavimas už vyriausybės politiką ir politikų veiklą atsiskaityti viešojoje erdvėje neturėtų lemti represijų laisvos spaudos atžvilgiu; be to, susirūpinęs atkreipia dėmesį į laikraščių patiriamus ilgalaikius finansinius apribojimus, kuriuos lėmė įprastais tapę jų numerių konfiskavimai ir veiklos sustabdymai;

3.  apgailestauja dėl to, kad gauta daug pranešimų dėl nuolat NISS vykdomų spaudos laisvės pažeidimų ir nuolatinio žurnalistų persekiojimo, ir primygtinai ragina Sudano valdžios institucijas suderinti NISS įgaliojimus ir taikomus metodus su tarptautiniais standartais;

4.  mano, kad laisva, nepriklausoma ir nešališka žiniasklaida yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės, kurioje atviros diskusijos atlieka labai svarbų vaidmenį, pagrindų; ragina ES vykdant išorės politiką ir taikant jos priemones aktyviau skatinti saviraiškos laisvę;

5.  primygtinai ragina Sudano valdžios institucijas nedelsiant nutraukti bet kokį žurnalistų bei laisvės internete ir realiame gyvenime gynėjų persekiojimą, bauginimą ir išpuolius prieš juos, taip pat vykdyti demokratines reformas, nes tai – priemonė, kuria užtikrinamos ir skatinamos žmogaus teisės šalyje, įskaitant išraiškos laisvę, laikantis įsipareigojimų pagal Sudano Laikinąją nacionalinę konstituciją ir Sudano tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, pagal Kotonu susitarimą;

6.  pabrėžia, kad, kaip numatyta pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, visų pirma valstybė yra atsakinga už visų žmogaus teisių skatinimą ir apsaugą; ragina Sudano valdžios institucijas atkurti ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, nustatytas pagal tarptautinę teisę, įskaitant išraiškos laisvę;

7.  pripažįsta, kokia svarbi neseniai įvykusi Komisijos nario Ch. Stylianideso misija ir kaip svarbu buvo perduoti plačiai žinomą ES susirūpinimą Sudano valdžios institucijoms, įskaitant susirūpinimą dėl pagrindinių laisvių paisymo;

8.  ragina ES ir jos valstybes nares teikti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms teikiant techninę pagalbą ir vykdant gebėjimų stiprinimo programas, siekiant patobulinti šių organizacijų žmogaus teisių gynimo veiklą ir teisinės valstybės principo gynimo pajėgumus ir įgalėti jas veiksmingiau prisidėti prie žmogaus teisių padėties gerinimo Sudane;

9.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į 2017 m. pasiūlytą Spaudos ir tiražo įstatymą, į kurį įtraukti tolesni prieštaringi publikacijų internete apribojimai ir nuostatos dėl ilgiau trunkančių laikraščių veiklos sustabdymų ir žurnalistų nušalinimų; ragina Sudano vyriausybę iš dalies pakeisti 2009 m. Spaudos ir leidybos įstatymą siekiant užtikrinti didesnę apsaugą žurnalistams ir laikraščių leidėjams;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Afrikos Sąjungos komisijai, Panafrikos Parlamentui ir Sudano vyriausybei.

(1) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 49.
(2) OL C 181, 2016 5 19, p. 87.
(3) OL C 294, 2016 8 12, p. 28.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0379.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0089.


Teroristiniai išpuoliai Somalyje
PDF 265kWORD 49k
2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Somalyje įvykdytų teroristinių išpuolių (2017/2962(RSP))
P8_TA(2017)0444RC-B8-0600/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl padėties Dadaabo pabėgėlių stovykloje(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 15 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl išpuolių Somalyje (Mogadiše) ir į vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos atstovo 2017 m. spalio 30 d. pareiškimą dėl išpuolio Somalyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 27 d. ES išsakytą pastabą 36-ojoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje per interaktyvų dialogą su nepriklausomu ekspertu Somalio klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 30 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2372 (2017) ir į 2017 m. lapkričio 7 d. rezoliuciją 2383 (2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. ir rugsėjo 5 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitas JT Saugumo Tarybai dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 15 d. JT Saugumo Tarybos pranešimą dėl teroristinio išpuolio Mogadiše,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 15 d. Afrikos Sąjungos (AS) komisijos pirmininko pranešimą dėl išpuolio Mogadiše,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos misijos Somalyje (AMISOM) pranešimus, smerkiančius 2017 m. spalio 14 ir 28 d. teroristinius išpuolius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 11 d. Londone vykusioje tarptautinėje konferencijoje Somalio klausimais priimtą galutinį pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1 d. ES ir Afrikos Sąjungos bendrą pranešimą dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. AMISOM pareiškimą, kuriame pranešama apie ketinimą 2017 m. gruodžio mėn. pradėti karių išvedimą iš Somalio ir iki 2020 m. išvesti visas karines pajėgas,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos įgaliojimus propaguoti ir apsaugoti žmogaus ir tautų teises pagal Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją ir į jos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. priimtą Afrikos vienybės organizacijos konvenciją dėl terorizmo prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. spalio 14 d. didžiulis sunkvežimio su sprogmenimis sprogimas supurtė Mogadišo centrą – mažiausiai 358 asmenys žuvo, 228 buvo sužeisti, o 56 vis dar laikomi dingusiais be žinios; kadangi išpuolis Mogadišo centre buvo vienas iš daugiausiai gyvybių nusinešusių teroristinių išpuolių pasaulyje per pastaruosius metus; kadangi daugiau kaip 30 žmonių žuvo 2017 m. spalio 28 d., sprogus dviem bomboms prie viešbučio netoli prezidento rūmų Mogadiše;

B.  kadangi nepaisant to, kad jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės už šiuos niekingus išpuolius, kuriems būdingas „al-Shabaab“ braižas, dabar atrodo, kad ši grupuotė nebenori rizikuoti prarasti paramos ir nenori būti siejama su daugybės civilių gyventojų nužudymu; kadangi Somalio gyventojai ne kartą pasmerkė „al-Shabaab“ smurtinius veiksmus, o po 2017 m. spalio mėn. įvykdytų išpuolių surengė daugiatūkstantines eitynes Mogadiše nepaisydami „al-Shabaab“;

C.  kadangi per pastaruosius mėnesius Mogadiše ir daugelyje kitų šalies vietų buvo įvykdyta daug mirtinų teroristinių išpuolių, įskaitant automobilių sprogdinimus, atsitiktinius šaudymus, tikslinius žudymus ir grobimus, o tai pabrėžia nuolatinį smurtinio ekstremizmo pavojų, kuriame šalis gyvena;

D.  nors dauguma teroristinių išpuolių priskiriami grupuotei „al-Shabaab“, yra žinoma, kad šalyje taip pat aktyviai veikia grupuotė „Da'esh“;

E.  kadangi Somalio prezidentas Mohamed Abdullahi Mohamed, perėmęs valdžią po 2017 m. vasario mėn. įvykusių rinkimų, kurie laikomi vienu iš svarbiausių šios nuniokotos Rytų Afrikos šalies įvykių, žyminčių laipsnišką perėjimą prie stabilumo ir gerovės, pažadėjo išlaisvinti Somalį nuo „al-Shabaab“;

F.  kadangi, turint omenyje daugelį per 2017 metus įvykdytų išpuolių, visų pirma šiurpų 2017 m. spalio 14 d. sprogdinimą, visiškai nėra aišku, ar Somalio saugumo pajėgos po to, kai AMISOM išves savo pajėgas 2018 m., bus pajėgios tinkamai kovoti su terorizmu be užsienio šalių pagalbos;

G.  kadangi AMISOM pajėgos ne vieną kartą buvo apkaltintos sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant beatodairiškus žudymus ir kai kuriuos seksualinio išnaudojimo ir prievartos atvejus; kadangi užsienio karinių pajėgų perdislokavimas Somalio teritorijoje neturint JT ar AS įgaliojimų kelia didelį susirūpinimą, turint omenyje ankstesnius kaltinimus dėl AMISOM pajėgų vykdytų žmogaus teisių pažeidimų;

H.  kadangi ne tik ginkluotas ekstremizmas, bet ir sausra, genčių konfliktai ir priverstiniai perkėlimai lėmė tai, jog vien praėjusiais metais šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus ir (daugeliu atvejų) persikelti į vyriausybės kontroliuojamas miestų teritorijas; kadangi daug žmonių gyvena nesaugiose gyvenvietėse, kur visų pirma moterys ir mergaitės susiduria su prievarta ir seksualiniu smurtu;

I.  kadangi Somalyje vis dar didelis bado pavojus: apytikriai 400 000 vaikų Somalyje kenčia nuo ūmaus mitybos nepakankamumo, o 3 mln. žmonių aprūpinimo maistu požiūriu gyvena krizės arba ekstremaliosios padėties sąlygomis; kadangi Somalyje yra apie 1,1 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, o regione yra daugiau kaip 900 000 pabėgėlių iš Somalio;

J.  kadangi stovyklose Kenijoje gyvena 420 000 Somalio pabėgėlių, iš kurių 350 000 – Dadaabo stovykloje, ir kadangi Somalio ir Kenijos vyriausybės ir UNHCR sutiko sudaryti palankesnes sąlygas 10 000 pabėgėlių savanoriškai grįžti į tas Somalio vietoves, kurių nekontroliuoja grupuotė „al-Shabaab“; kadangi sugrįžę pabėgėliai susiduria su reintegracijos problema ir turi mažai galimybių rasti darbą; kadangi daug Dadaabo stovykloje gyvenančių pabėgėlių yra kilę iš Somalio, bet niekada nėra palikę stovyklos ir iš tikrųjų yra asmenys be pilietybės, o tai reiškia, kad jie negali būti išsiųsti į Somalį;

K.  kadangi nuo 2016 m. ES palaipsniui didino metinę humanitarinę pagalbą Somaliui, visų pirma po šalį paveikusios didžiulės sausros – 2017 m. humanitariniams partneriams paskyrė 120 mln. eurų, o iš neatidėliotinos pagalbos rezervo – 100 000 eurų, norėdama padėti skubiai patenkinti medicininius poreikius po 2017 m. spalio 14 d. Mogadiše įvykdyto išpuolio; kadangi ES skubiai medicininei pagalbai gabenti į Mogadišo ligonines taip pat mobilizavo du laivus iš ES jūrų operacijos ATALANTA ir vykdė neatidėliotinos pagalbos skrydžius;

L.  kadangi ES skyrė 486 mln. eurų iš Europos plėtros fondo (2014–2020 m.), daugiausia dėmesio skirdama Susitarimo įgyvendinimui ir ypač valstybės ir taikos kūrimui, maisto tiekimo saugumui, atsparumui ir švietimui; kadangi ES taip pat yra įsipareigojusi remti AMISOM per Afrikos taikos priemonę;

M.  kadangi 2016 m. gruodžio mėn. Pasaulio bankas įsipareigojo sustiprinti kovą su ypač dideliu skurdu ir pranešė, kad išsivysčiusios šalys įsipareigojo suteikti rekordiškai didelę 75 mlrd. JAV dolerių dotacijų ir lengvatinių paskolų sumą Tarptautinei plėtros asociacijai (TPA); tačiau kadangi Somalis negali pasinaudoti TPA finansavimu, nes yra skolingas TVF daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių (jie yra didžiulės 5 mlrd. JAV dolerių skolos daugiašaliams ir dvišaliams kreditoriams dalis);

N.  kadangi grupuotė „al-Shabaab“ toliau žudo, savavališkai sulaiko ir verbuoja vaikus, tačiau juos verbuoja ir Somalio ginkluotosios pajėgos nepaisydamos to, kad 2015 m. sausio mėn. Somalis ratifikavo JT vaiko teisių konvenciją, o 2015 m. lapkričio mėn. patvirtino Saugių mokyklų deklaraciją ir įsipareigojo imtis konkrečių veiksmų moksleiviams ir švietimo įstaigoms apsaugoti;

O.  kadangi, nesant veikiančių civilinių teisminių institucijų, Somalio vyriausybė remiasi karo teismais, kuriuose teisiami ir nuteisiami civiliai gyventojai, ir todėl atsakovų civilinės teisės nėra užtikrinamos; kadangi Nacionalinės žvalgybos ir saugumo agentūrai (NISA), kuri šiuo metu neturi teisėsaugos įgaliojimų, yra suteikti platūs tyrimo įgaliojimai ir dėl šios priežasties smarkiai pažeidžiamos NISA sulaikytų asmenų teisės į tinkamą procesą;

P.  kadangi, organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Somalis jau dešimtus metus yra labiausiai korumpuota pasaulio šalis; kadangi Somalio vyriausybė iki šiol susiduria su daugybe iššūkių, pvz., korupcija ir nepakankamai plačia civilių gyventojų parama, ir dėl šių priežasčių neišvengiamai sumažėjo pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pradėtos remti radikalios islamistų ir teroristų grupuotės;

1.  reiškia giliausią užuojautą neseniai Somalyje įvykdytų teroristinių išpuolių aukoms bei jų šeimoms ir labai apgailestauja dėl prarastų gyvybių; sykiu griežtai smerkia šių išpuolių, priskiriamų sukilėlių grupuotei „al-Shabaab“, vykdytojus;

2.  primena, kad ilgalaikis stabilumas ir taika gali būti pasiekti tik užtikrinant socialinę įtrauktį, darnų vystymąsi ir gerą valdymą, remiantis demokratiniais principais ir kuriant teisinę valstybę, kurioje būtų visapusiškai gerbiami žmonių orumas ir teisės;

3.  teigiamai vertina tai, kad Komisija skubiai sureagavo į 2017 m. spalio 14 d. įvykusį teroristinį išpuolį; ragina ES ir jos tarptautinius partnerius vykdyti įsipareigojimus Somaliui, visų pirma stengiantis užtikrinti aprūpinimą maistu, kad būtų išvengta struktūrinių problemų, dėl kurių gali kilti badas, skatinti saugumą ir bendruomenių susitaikymą, gerinti viešųjų finansų valdymą ir padėti užbaigti konstitucinę peržiūrą, kad būtų pasiektas ilgalaikis stabilumas;

4.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant pakartotinių humanitarinės pagalbos grupių, pagalbos agentūrų ir Europos Parlamento įspėjimų, Somalis ir toliau balansuoja ant bado ribos; primena, kad mirusių per 2011 m. badą skaičius padidėjo dėl nesaugios padėties ir grupuotei „al-Shabaab“ priklausančių ekstremistų kovotojų veiksmų jiems neleidus tiekti pagalbos maistu į tuo metu jų kontroliuotas Somalio pietinę ir centrinę dalis; ragina visas šalis bendradarbiauti su humanitarinės pagalbos agentūromis ir visapusiškai laikytis humanitarinių principų siekiant sudaryti galimybę visapusiškai ir netrukdomai patekti pas tuos, kurie kenčia ir kuriems reikia pagalbos, visų pirma kaimo vietovėse;

5.  teigiamai vertina 2017 m. vasario mėn. surengtą rinkimų procesą, kurio metu išrinktas naujas prezidentas, ir išreiškia viltį, kad rinkimai padės stiprinti politinį stabilumą ir paskatins imtis būtinų reformų ir vykdyti federalinį projektą derinant veiksmus ir glaudžiai bendradarbiaujant su federacinėmis valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad svarbu kovoti su šalyje paplitusia korupcija ir užtikrinti šalies jaunimui pasirinkimo galimybes siekiant sumažinti jo verbavimo į grupuotės „al-Shabaab“ gretas pavojų;

6.  palankiai vertina Somalio nacionalinio vadovų forumo sprendimą skatinti rengiantis 2020 m. rinkimams steigti ir registruoti politines partijas, remiantis principu „vienas asmuo – vienas balsas“, taip pat siekti atkurti valstybės institucijas, priimti naujus svarbius įstatymus dėl politinių partijų ir įsteigti nepriklausomą nacionalinę žmogaus teisių komisiją; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis veiksmų siekiant padidinti atstovavimą moterims;

7.  pabrėžia svarbų šalies diasporos ir pilietinės visuomenės indėlį ne tik į valdymo atkūrimą, bet ir į socialinį ir ekonominį vystymąsi, taip pat atkreipia dėmesį į moterų atstovavimo ir dalyvavimo sprendimų priėmimo procese svarbą; todėl teigiamai vertina tai, kad moterų narių skaičius padidėjo Somalio parlamente (iki 24 proc.) ir vyriausybėje, ir laikosi nuomonės, kad reikia aktyviau siekti pagerinti lyčių pusiausvyrą tiek ES, tiek Somalyje;

8.  atkreipia dėmesį į Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos (IGAD) Nairobio deklaraciją dėl tvarių sprendimų pabėgėlių iš Somalio ir į Somalį grąžinamų asmenų reintegracijos klausimais; palankiai vertina įsipareigojimą siekti išsamaus regioninio požiūrio, kartu užtikrinant apsaugą ir skatinant gebėjimą pasirūpinti savimi prieglobsčio šalyse, o tai turėtų būti daroma padedant tarptautinei bendruomenei ir laikantis tarptautinių susitarimų dėl atsakomybės pasidalijimo, kaip nustatyta Niujorko deklaracijos Išsamioje veiksmų sprendžiant pabėgėlių problemą programoje;

9.  ragina Komisiją labiau konsultuotis su regiono subjektais, įskaitant vietos gyventojus, regionų valdžią ir NVO, kad būtų galima sutelkti dėmesį į vietoje nustatytas problemas ir poreikius, skatinti palankią atmosferą bei didinti pabėgėlių galimybes grįžti į gimtąsias šalis;

10.  reiškia susirūpinimą dėl plačių NISA įgaliojimų ir to, kad persekiojimui už įtariamus su terorizmu susijusius nusikaltimus ji naudojasi karo teismais – tokiu būdu ji ne kartą pažeidė tinkamo teisinio proceso principą ir be atskaitomybės skyrė mirties bausmę;

11.  ragina Somalio vyriausybę ir ES, vykdant savo teisinės valstybės kūrimo veiklą Somalyje, užtikrinti, kad NISA būtų reguliuojama taikant veiksmingus priežiūros mechanizmus, ir gerinti Somalio kriminalinių nusikaltimų tyrimų departamento (CID) technines žinias, kad jis, gerbdamas piliečių teises, galėtų vykdyti nuodugnius ir veiksmingus tyrimus;

12.  ypač teigiamai vertina 2017 m. balandžio 16 d. Somalio vadovų pasiektą politinį susitarimą regionines ir federalines pajėgas integruoti į nuoseklią nacionalinę saugumo struktūrą, galinčią palaipsniui perimti pagrindinę atsakomybę už saugumo užtikrinimą, ir tai, kad skubiai buvo suformuota Nacionalinė saugumo taryba ir įsteigtas Nacionalinis saugumo biuras;

13.  pripažįsta AMISOM vaidmenį padedant užtikrinti saugumą ir stabilumą, kurie sudaro Somaliui galimybę steigti politines institucijas ir plėsti valstybės įtaką, tikintis, kad atsakomybė už saugumą bus perduota Somalio institucijoms ir pajėgoms; teigiamai vertina Afrikos Sąjungos atliekamą įtarimų dėl AMISOM pajėgų vykdytos lytinės prievartos tyrimą; ragina visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitose dėl Somalio pateiktas rekomendacijas, be kita ko, vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2272 (2016 m.), ragina Afrikos Sąjungą ir savo pajėgas dislokavusias šalis užtikrinti, kad įtarimai būtų deramai ir nuodugniai ištirti, o atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybę pratęsti AMISOM mandatą po 2018 m. gegužės mėn., ir įspėja, kad per ankstyvas atsakomybės perdavimas Somalio pajėgoms gali pakenkti ilgalaikiam stabilumui;

14.  pabrėžia, kad būtina kovoti su nebaudžiamumu ir užtikrinti atsakomybę už Somalyje įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; atkreipia dėmesį į Somalio prezidento pasiūlymą paskelbti amnestiją tam tikrus nusikaltimus padariusiems asmenims, kurie atsisakytų terorizmo ir smurto ir norėtų palikti grupuotę „al-Shabaab“ ir kitas teroristines grupuotes, ir ragina parengti teisės aktus dėl amnestijos;

15.  apgailestauja dėl to, kad grupuotė „al-Shabaab“ verbuoja vaikus karius, o saugumo pajėgos naudoja vaikus kaip karius ir informatorius ir naudoja suimtus ar dezertyravusius vaikus karius; primena, kad Somalio vyriausybė įsipareigojo reabilituoti buvusius vaikus karius ir patraukti atsakomybėn už jų verbavimą atsakingus asmenis; ragina tarptautinius paramos teikėjus, įskaitant ES, pirmenybę teikti reabilitacijos paslaugų teikimui, švietimui ir saugiam mokykliniam ugdymui, nes tai yra svarbiausios priemonės siekiant nutraukti nenutrūkstantį smurto ratą; primygtinai ragina valdžios institucijas elgtis su vaikais, įtariamais sąsajomis su grupuote „al-Shabaab“, kaip su aukomis ir paisyti geriausių vaiko interesų ir tarptautinių apsaugos standartų ir pagrindinių principų;

16.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad gamtos ištekliai, visų pirma medžio anglys, tebėra reikšmingas teroristų finansavimo šaltinis ir smarkaus aplinkos būklės blogėjimo Somalyje priežastis; ragina Komisiją ištirti, kaip būtų galima išplėsti atsekamumo ir išsamaus patikrinimo sistemas siekiant į jas įtraukti gamtos išteklius, naudojamus teroristų veiklai ir smurtui kurstyti; todėl ragina visas šalis užtikrinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuria draudžiama eksportuoti Somalio medžio anglis, laikymąsi;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Somalio prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0229.


Madagaskaras
PDF 264kWORD 46k
2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Madagaskaro (2017/2963(RSP))
P8_TA(2017)0445RC-B8-0641/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Madagaskaro, ypač į 2009 m. gegužės 7 d.(1), 2010 m. vasario 11 d.(2) ir 2011 m. birželio 9 d.(3) rezoliucijas, taip pat į 2010 m. liepos 10–11 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos faktų nustatymo misiją Madagaskare,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 2 d. PSO informaciją apie naujausią maro protrūkį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 22 d. JT Žmogaus teisių komiteto (TPPTP) baigiamąsias pastabas dėl ketvirtosios periodinės peržiūros dėl Madagaskaro,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo Johno H. Knoxo pareiškimą dėl jo misijos į Madagaskarą išvadų,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 20 d. Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) neeilinį aukščiausio lygio susitikimą dėl Madagaskaro ir į veiksmų planą, kurį pasiūlė SADC tarpininkavimo grupė, kai buvo panaikintos ES, Afrikos Sąjungos ir SADC sankcijos Madagaskarui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. specialiojo pranešėjo pranešimą, susijusį su jo vizitu Madagaskare, dėl įsipareigojimų žmogaus teisėms problemų, susijusių su saugia, švaria, sveika ir tvaria aplinka,

–  atsižvelgdamas į peržiūrėto Kotonu susitarimo 8 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Madagaskaro konstituciją,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų gaires ir ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Madagaskaras pasirašė 1969 m. ir ratifikavo 1971 m.,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją (ACDEG),

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 10–11 d. vykusią Žmogaus teisių komiteto 120-ąją sesiją, per kurią buvo peržiūrėta ketvirtoji periodinė ataskaita dėl Madagaskaro ir dėl to, kaip jame įgyvendinamas Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po penkerius metus trukusių politinių neramumų laikotarpio, per kurį paramos teikėjai sustabdė Madagaskarui skirtas paramos vystymuisi programas, Madagaskare 2013 m. spalio mėn. buvo surengti patikimi demokratiniai parlamento rinkimai ir 2013 m. gruodžio mėn. įvyko prezidento rinkimai, per kuriuos prezidentu išrinktas Hery Rajaonarimampianina; kadangi politinė padėtis išliko nestabili, nors atnaujinus santykius su pagalbą teikiančiomis šalimis buvo panaikinti visi apribojimai dėl bendradarbiavimo su naująja vyriausybe;

B.  kadangi atsirado naujas Komunikacijos kodeksas, kurį griežtai kritikuoja Madagaskaro žurnalistai, nes jame pateikiamos nuorodos į Baudžiamąjį kodeksą, taikomą su spauda susijusiems nusikaltimams, ir dėl to ši profesija gali būti kriminalizuojama; kadangi padėtis nurimo, tačiau neatrodo, kad ji kinta teisinga linkme;

C.  kadangi prezidento rinkimai turėtų įvykti kitais metais, tačiau dar nėra nustatyta tiksli data; kadangi Madagaskaro prezidentas išreiškė palaikymą konstitucijos reformai, kuri sudarytų jam sąlygas išlikti valdžioje per rinkimų laikotarpį, ir parodė ketinimą iškreipti siūlomus rinkimų įstatymo pakeitimus, kuriuos parengė nacionalinė nepriklausoma rinkimų komisija, ekspertai, pilietinė visuomenė ir opozicija; kadangi šiems pareiškimams prieštarauja jo politiniai oponentai ir kai kurie pilietinės visuomenės segmentai, nes jie yra susirūpinę, kad tai gali būti bandymas pavėlinti rinkimus ir likti valdžioje ilgiau, nei trunka jo konstituciniai įgaliojimai; kadangi tai gali padidinti įtampą esant jau netvirtai politinei padėčiai;

D.  kadangi 2017 m. liepos 10 d. organizacijos „Amnesty International“ už Pietų Afriką atsakingas regioninis direktorius pareiškė, kad Madagaskare dėl akivaizdaus teisinės valstybės principų nesilaikymo labai prastėja žmogaus teisių padėtis; kadangi prevencijos tikslais be teismo kalinama daugiau kaip 50 proc. visų kalinių ir dėl nepakankamai užtikrintų galimybių laisvai ir lygiomis teisėmis naudotis teisingumu vykdomi tokie pažeidimai, kaip policijos vykdomos neteisminės egzekucijos ir žmogaus teisių gynėjų kalinimas;

E.  kadangi organizacija „Amnesty International“ taip pat dokumentais patvirtino ataskaitas dėl teisėsaugos pareigūnų, kurie siekia keršto po gyventojų vykdomo teisingumo incidentų; kadangi teigiama, kad 2017 m. vasario mėn. policijos pareigūnai Ancakabaryje sudegino penkis kaimus po to, kai, kaip teigiama, du jų kolegas kaimų gyventojai nužudė, o nuo per išpuolį patirtų nudegimų žuvo pagyvenusi moteris, nes jai nepavyko išsigelbėti; kadangi policija dabar tiria šį padegimo išpuolį, nors jame dalyvavo policijos pareigūnai;

F.  kadangi valdžios institucijos gąsdina ir baugina žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus ir bando juos nutildyti, trukdo jų tiriamajam ar žmogaus teisių gynimo darbui; kadangi nuo 2013 m. rinkimų buvo uždaryta ir cenzūruojama daug žiniasklaidos priemonių, siekiant „užtikrinti pagarbą teisinei valstybei“ ir atlikti būtiną „vaizdo ir garso žiniasklaidos valymą“, kaip teigė Komunikacijos ministerija;

G.  kadangi 2013 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES) šalių konferencijoje buvo patvirtintas Madagaskarui skirtas veiksmų planas, pagal kurį buvo reikalaujama, kad šalis stiprintų savo vykdymo užtikrinimo pastangas ir nustatytų embargą visos medienos atsargų eksportui; kadangi nuo tada CITES sekretoriatas ir CITES nuolatinis komitetas ne kartą teigė, kad Madagaskaras veiksmų plano nesilaiko; kadangi, kaip teigia CITES sekretoriatas, vyrauja paplitęs neteisėto miškų kirtimo ir aplinkosaugos įstatymų pažeidimų nebaudžiamumas; kadangi, kita vertus, neteisėtam miškų kirtimui besipriešinantys asmenys gavo šaukimus į teismus, kuriems gresia didelė korupcijos rizika;

H.  kadangi Madagaskaras aplinkos požiūriu yra viena iš ypatingiausių vietų Žemėje, bet skurdžiausia pasaulyje šalis, kurioje nėra konfliktų, 92 % jo gyventojų gyvena už mažiau kaip 2 JAV dolerius per dieną, ir jis žmogaus socialinės raidos indekse užima 154 vietą iš 188;

I.  kadangi dėl nelegalios prekybos mediena ir gyvūnų rūšimis Madagaskaro aplinkai ir biologinei įvairovei bei jo gyventojų aplinkos teisėms kyla didelė grėsmė; kadangi gavybos pramonės šakų poveikis aplinkai ir jų valdymo skaidrumo trūkumas dažnai daro žalą vietos bendruomenėms ir jų tvariam vystymuisi; kadangi teigiama, kad prekybos tinklai turi sąsajų su organizuotu nusikalstamumu, kuris kelia grėsmę demokratiniam šalies valdymui; kadangi, kaip teigia specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir aplinkos klausimais, nelegalus miškų kirtimas ir prekyba brangia mediena, taip pat kasybos koncesijos yra glaudžiai susijusios su smurtu prieš vietinius gyventojus;

J.  kadangi aplinkos apsaugos aktyvistas Clovis Razafimalala, kuris demaskavo nelegalią prekybą dalbergija ir kita mediena bei jos eksploatavimą, nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. yra kalinamas remiantis sufabrikuotais kaltinimais maištu, viešųjų dokumentų ir gėrybių naikinimu ir padegimu, nors akivaizdžiai nėra įrodymų; kadangi aplinkos ir žmogaus teisių gynėjas Raleva 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo suimtas už „naudojimąsi ne savo vardu“, kai kėlė klausimus dėl aukso kasybos įmonės veiklos, po to, kai kasyba buvo uždrausta dėl žalos aplinkai; kadangi 2017 m. spalio 26 d. Ralevai skirta dvejų metų lygtina bausmė; kadangi su prekyba dalbergija kovojančios NVO direktorius Augustin Sarovy buvo priverstas bėgti į Europą po to, kai gavo grasinimų mirtimi;

K.  kadangi radijo direktorius Fernand Cello, žinomas dėl jo atliekamų tyrimų jautriais klausimais, kaip antai nelegali safyrų kasyba, 2017 m. gegužės 6 d. buvo nuteistas už „klastojimą ir klastočių naudojimą“; kadangi organizacija „Reporters Sans Frontières“ pasmerkė šiurkštų regiono valdžios institucijų elgesį su „Radio Jupiter“ direktoriumi, remiantis neteisingais į jo tyrimus įtrauktų asmenų teiginiais;

L.  kadangi Claudine Razaimamonjy areštas Nepriklausomo korupcijos biuro (BIANCO) iniciatyva už viešųjų lėšų pasisavinimą keliose savivaldybėse tapo valstybės byla, nes ji yra artima valstybės vadovo Hery Rajaonarimampianinos sąjungininkė ir patarėja; kadangi prieš ją areštuojant žandarmerija pareikalavo į apklausą atvesti Jacqueline Raharimanantsoa Saholiniaina, Sylvie Randriantsara Linah ir Claudine Razaimamonjy; kadangi, pasirodo, kad šios trys moterys yra tas pats asmuo – Claudine Razaimamonjy, kuri niekada neatsakė į šaukimus atvykti į apklausą;

M.  kadangi „Claudine byla“ sukėlė atvirą vyriausybės ir teismų konfliktą ir pats teisingumo ministras viešai ragino paleisti Claudine Razaimamonjy, kad nebūtų pratęstas jos kardomasis kalinimas; kadangi teisėjų sąjunga paskelbė, kad ją užgavo vyriausybės pozicija ir tiesioginis vyriausybės dalyvavimas byloje, ji prašė laikytis valdžių padalijimo principo ir pabrėžė, kad ši byla neturi jokio ryšio su politika; kadangi šiais metais teisėjai tris kartus streikavo siekdami pasmerkti pakartotinius bauginimus ir valdžios kišimąsi į jų veiklą ir dar kartą patvirtinti savo nepriklausomumą;

N.  kadangi Madagaskare nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio kiekvienais metais būna maro epidemijų, tačiau paskutinis protrūkis, prasidėjęs 2017 m. rugpjūčio mėn., buvo ypač didelis, išsiplėtęs į didžiuosius miestus ir neendemines sritis; kadangi pranešta apie 1 800 susirgimo atvejų ir 127 mirties atvejus; kadangi, pasak PSO, šiais metais epidemijos pobūdis buvo neįprastas ir ji plito greitai dėl suprastėjusios sveikatos sistemos – jis susijęs su šalį pastaraisiais metais apėmusia socialine ir politine krize; kadangi PSO apskaičiavo, jog rizika, kad maro protrūkis gali toliau plisti nacionaliniu lygiu, išlieka didelis;

O.  kadangi šalyje vyraujant paprotinei teisei žalinga tradicinė praktika, įskaitant priverstines ir ankstyvas santuokas, buvo vertinama palankiai; kadangi moterys ir mergaitės vis dar tampa lytinio smurto ar kitokio fizinio smurto aukomis, tačiau apie tokius atvejus pranešama retai ir baudžiamojo persekiojimo atvejai nėra dažni; kadangi abortas šalyje vis dar draudžiamas teisės aktu, kuris buvo priimtas 1920 m.; kadangi apie dešimt moterų per dieną miršta gimdydamos; kadangi dėl abortų draudimo nėštumas gali būti nutraukiamas slapta ir pavojingomis priemonėmis ir tai gali daryti žmonės, kurie neturi gydytojo diplomo;

1.  palankiai vertina tai, kad įvykus 2013 m. spalio ir gruodžio mėn. rinkimams vėl užtikrinamas teisinės valstybės principų paisymas; primena Madagaskaro valdžios institucijoms ir ypač Madagaskaro prezidentui, kad jie privalo puoselėti ir ginti savo piliečių teises visoje šalyje, be kita ko, vykdydami bet kokių piktnaudžiavimo atvejų ir nusikaltimų prevenciją, o savo užduotį valdyti šalį jie turi vykdyti griežtai laikydamiesi teisinės valstybės principų; primygtinai ragina juos imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti savo piliečių pagrindines laisves, įskaitant žodžio laisvę;

2.  tikisi, kad būsimi rinkimai vyks taikioje ir ramioje aplinkoje ir bus demokratiški ir skaidrūs; pabrėžia, kad turi būti išsaugota konstitucinė tvarka ir politinis stabilumas ir kad tik tuo atveju, jei visi politiniai veikėjai vykdys dialogą ir sieks konsensuso, bus galima užtikrinti laiku įvyksiančius ir patikimus rinkimus 2018 m.; ragina tarptautinę bendruomenę imtis visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti sąžiningą ir laisvą rinkimų procesą per 2018 metais vyksiančius prezidento rinkimus;

3.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad dominuoja gyventojų vykdomas teisingumas ir kad teisėsaugos pareigūnai dalyvauja vykdant neteismines egzekucijas; ragina atlikti nepriklausomą ir nešališką penkių kaimų sudeginimo Ancakabaryje tyrimą, užtikrinant nukentėjusiųjų saugumą nuo bet kokių atsakomųjų išpuolių, jeigu jie pateiktų įrodymų šiuo klausimu; ragina Madagaskaro valdžios institucijas sistemingai atlikti nešališkus neteisminių egzekucijų tyrimus, patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn ir užtikrinti, kad aukų šeimos gautų tinkamą kompensaciją;

4.  ragina Madagaskaro valdžios institucijas paisyti savo įsipareigojimų pagal CITES, be kita ko, smarkiai sustiprinti veiksmingą teisės aktų dėl kovos su neteisėtu miškų kirtimu ir neteisėta prekyba vykdymo užtikrinimą;

5.  palankiai vertina tai, kad vykdoma Kasybos kodekso peržiūra, ir ragina vyriausybę užtikrinti, kad peržiūrėtas kodeksas atitiktų tarptautinius reikalavimus, pvz., kiek tai susiję su išankstiniu vertinimu ir konsultacijomis su tais žmonėms, kuriems daromas didžiausias poveikis, galimybe naudotis teisių gynimo priemonėmis ir kuo mažesne žala aplinkai; ragina vyriausybę peržiūrėti pereinamojo laikotarpio vyriausybės išduotus kasybos leidimus ir sustabdyti jų galiojimą, jei jie neatitinka MECIE dekreto;

6.  smerkia savavališkus žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir aplinkos apsaugos aktyvistų sulaikymus remiantis suklastotais kaltinimais; ragina visiškai nutraukti persekiojimo ir bauginimo veiksmus prieš minėtuosius asmenis, nepritaria priemonėms, kurių buvo imtasi prieš žiniasklaidą prieš pastaruosius rinkimus, ir ragina atkurti visas individualias ir kolektyvines laisves; ragina Madagaskaro vyriausybę panaikinti ribojamuosius Komunikacijos kodekso elementus;

7.  ragina Madagaskaro vyriausybę leisti teisminėms institucijoms įprasta tvarka ir nepriklausomai nagrinėti Claudine bylą ir visas aktyviosios ir pasyviosios korupcijos bylas; primygtinai reikalauja, kad politikai nesikištų į teisminių institucijų darbą ir kad biurui BIANCO būtų leidžiama laisvai vykdyti korupcijos atvejų tyrimus; primygtinai reikalauja griežtai laikytis valdžių padalijimo principo ir pabrėžia, kad teismų nepriklausomumas ir nešališkumas turi būti užtikrinami bet kokiomis aplinkybėmis; prašo Madagaskaro valdžios institucijų padvigubinti savo pastangas siekiant kovoti su korupcija ir nebaudžiamumu šalyje ir užtikrinti, kad visi korupcijos atvejai būtų nagrinėjami teismuose;

8.  reiškia susirūpinimą dėl suaktyvėjusios pamokslininkų iš užsienio, verčiančių mokinius atsiversti į ekstremistinę islamo formą, veiklos;

9.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi skirti investicijų siekdamos teikti paramą žmogaus teisių gynėjams, kaip pagrindiniams veikėjams užtikrinant tvarų vystymąsi, ir pasirūpinti jų apsauga, taip pat ir teikdamos skubias subsidijas pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės neatidėliotinos pagalbos fondą, skirtą gynėjams, kuriems gresia pavojus;

10.  primygtinai ragina tarptautines bendroves paisyti žmogaus teisių ir išsamaus patikrinimo principo, kaip numatyta JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų dokumente;

11.  ragina ES skirti dėmesį siekiui užtikrinti, kad rengiantis būsimiems prezidento rinkimams būtų imamasi įtraukių ir skaidrių veiksmų, kuriems pritartų visi, taip pat ir pasitelkiant dviejų metų pasirengimo rinkimams paramos rinkinį;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, Tarybai, AKR ir ES ministrų tarybai, Madagaskaro vyriausybei, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijai ir Afrikos Sąjungos komisijai.

(1) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 111.
(2) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 72.
(3) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 129.


ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimas dėl santykių ir bendradarbiavimo (pritarimo procedūra) ***
PDF 235kWORD 43k
2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (15470/2016 – C8-0027/2017 – 2016/0366(NLE))
P8_TA(2017)0446A8-0327/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15470/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo projektą (09787/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį, 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0027/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 16 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0327/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Naujosios Zelandijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0447.


ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimas dėl santykių ir bendradarbiavimo (rezoliucija)
PDF 263kWORD 44k
2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15470/2016 – C8-0027/2017 – 2016/0366(NLE)2017/2050(INI))
P8_TA(2017)0447A8-0333/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15470/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo projektą(1) (09787/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį, 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0027/2017),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Lisabonoje priimtą Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos santykių ir bendradarbiavimo bendrą deklaraciją(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Naujosios Zelandijos dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. pasirašytą Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimą, kuriuo nustatomos Naujosios Zelandijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. įsigaliojusį susitarimą dėl Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 23 d. Briuselyje vykusį 22-ąjį ES ir Naujosios Zelandijos tarpparlamentinį susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0333/2017),

A.  kadangi Naujoji Zelandija su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis turi glaudžius istorinius partnerystės ryšius;

B.  kadangi Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija turi bendras vertybes ir principus, įskaitant pagarbą demokratijos principams, žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, teisinei valstybei, įskaitant tarptautinę teisę, taip pat taikai ir saugumui;

C.  kadangi Europos Sąjunga tebėra trečia pagal dydį Naujosios Zelandijos prekybos partnerė, ir abi šalys tebeturi daug ekonominių ir prekybinių interesų;

D.  kadangi pirmasis reziduojantis ES ambasadorius Naujojoje Zelandijoje pradėjo eiti pareigas 2016 m. rugsėjo mėn. ir taip buvo visiškai pereita prie savarankiškos Europos Sąjungos delegacijos Naujojoje Zelandijoje;

E.  kadangi Naujoji Zelandija palaiko gerus santykius su daugeliu artimiausių ES partnerių, ypač su Australija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į 2010 m. Velingtono deklaraciją, pagal kurią įsteigiama Naujosios Zelandijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų strateginės partnerystės programa, ir į 1983 m. su Australija pasirašytą glaudesnių ekonominių santykių susitarimą;

F.  kadangi Naujoji Zelandija, EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) narė, yra vertinga vystymosi partnerė ir svarbi pagalbos, skirtos oficialiai paramai vystymuisi (OPV) ir išreikštos BNP procentine dalimi, teikėja, prisidedanti prie tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo besivystančiose šalyse siekiant sukurti teisingesnę, saugesnę ir labiau klestinčią planetą;

G.  kadangi Naujoji Zelandija yra žvalgybos aljanso „Penkios akys“ , sudaryto su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste, Kanada ir Australija, narė; kadangi kitos ES valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Švedija, Danija ir Ispanija) yra sudariusios laisvesnį susitarimą „Keturiolika akių“;

H.  kadangi Naujoji Zelandija ypatingą dėmesį skiria santykių plėtotei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, ypač santykiams su Kinija, Pietryčių Azija ir Japonija, ir prisideda prie Pietryčių Azijos ir Pietvakarių Ramiojo vandenyno regionų stabilumo;

I.  kadangi integruotas Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, kuriame Naujoji Zelandija atlieka svarbų vaidmenį, prisideda prie pasaulinės vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamos sistemos, taigi ir prie Sąjungos saugumo;

J.  kadangi Naujoji Zelandija yra Ramiojo vandenyno salų forumo (PIF) šalis steigėja ir yra sudariusi strateginę partnerystę su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN);

K.  kadangi Naujoji Zelandija yra sudariusi dvišalius laisvosios prekybos susitarimus su Australija, Singapūru, Tailandu, Kinija, Honkongu, Taivanu, Malaizija ir Pietų Korėja, taip pat yra sudariusi Strateginės ekonominės partnerystės abipus Ramiojo vandenyno susitarimo daugiašalius prekybos susitarimus su Singapūru, Čile ir Brunėjumi, ASEAN, Australijos ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimą ir Naujosios Zelandijos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) laisvosios prekybos susitarimą; kadangi Kinija ir Naujoji Zelandija siekia patobulinti savo prekybos susitarimus;

L.  kadangi Naujoji Zelandija taip pat yra susitarimo dėl Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (TPP) šalis ir jį ratifikavo ir aktyviai dalyvauja derybose dėl Regioninės išsamios ekonominės partnerystės;

M.  kadangi Naujoji Zelandija buvo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) nenuolatinė narė dvejų metų laikotarpiu nuo 2015 iki 2016 m. ir tuo metu ji, atlikdama tvirtą vadovaujamąjį vaidmenį ir turėdama aiškią viziją, du kartus pirmininkavo JT Saugumo Tarybai;

N.  kadangi Naujoji Zelandija yra ilgalaikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Pasaulio banko ir Azijos plėtros banko (ADB) narė ir yra naujai įsteigto Šanchajuje įsikūrusio Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) narė;

O.  kadangi Naujoji Zelandija prisidėjo prie JT taikos palaikymo operacijų, be kita ko, Bosnijoje, Kosove, Siera Leonėje ir Afganistane; kadangi be to, kad iki 2012 m. ji prisidėjo prie ES policijos misijos (EUPOL) siekdama padėti atkurti teisėtvarką, Afganistane ji vadovavo Bamijano provincijos atstatymo grupei, taip pat vykdė mokymo misijas siekdama padėti lavinti Afganistano nacionalinę armiją;

P.  kadangi Naujoji Zelandija nuo 2015 m. Irake vykdo nekovinę mokymo misiją, kurios tikslas – vykdant kovą su IS / „Da'esh“ mokyti Irako saugumo pajėgų darbuotojus;

Q.  kadangi Naujoji Zelandija buvo pirmoji pasaulyje visuotinius rinkimus surengusi šalis – jie įvyko 1893 m.;

R.  kadangi Naujoji Zelandija yra ekologiškos gamybos, ypač maisto, šalininkė ir atsižvelgdama į JT bendrąją klimato kaitos konvenciją skatina išsamius pasaulinius susitarimus dėl klimato kaitos, 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (COP 21) Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą ir efektyvius visų išsivysčiusių šalių ir daugiausiai teršiančių besivystančių šalių klimato kaitos švelninimo veiksmus, taip pat ir inicijuodama nacionalinės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sukūrimą;

S.  kadangi Naujoji Zelandija ir Europos Sąjunga bendradarbiauja skatindamos tvarų vystymąsi, atsparumą ir švelninimą siekiant spręsti klimato kaitos poveikio Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui problemą, ypač skatinant sistemingą atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;

T.  kadangi Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija bendradarbiauja siekdamos skatinti tvarų vystymąsi ir švelninti klimato kaitos poveikį Ramiojo vandenyno regione, ypatingą dėmesį skirdamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos atliekamam vaidmeniui;

U.  kadangi Naujoji Zelandija prisideda prie Tarptautinio Airijos fondo – organizacijos, kuri siekia skatinti ekonominę ir socialinę pažangą bei remti ir skatinti bendruomenių dialogą ir susitaikymą;

1.  palankiai vertina tai, kad sudarytas partnerystės susitarimas dėl santykių ir bendradarbiavimo, kuriuo bus užtikrinta į ateitį orientuota politinė sistema, pagal kurią ES ir Naujosios Zelandijos santykiai ir bendradarbiavimas dėl darnaus vystymosi ir išsamaus įvairių klausimų rato ateinančiais metais dar labiau plėsis, kad būtų patenkinti nauji siekiai ir lūkesčiai;

2.  pritaria tam, kad būtų pradėtos ES ir Naujosios Zelandijos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo, kurios turi būti vykdomos laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principo, atsižvelgiant į tam tikrų žemės ūkio ir kitų produktų jautrumą; pabrėžia, kad tai svarbu siekiant stiprinti politinį dialogą ir gerinti bendradarbiavimą ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, prekybos ir investicijų klausimais;

3.  vertina Ministro Pirmininko Billo Englisho gestą, kuriuo pabrėžiamas ir dar kartą patvirtinamas įsipareigojimas palaikyti ypatingus santykius su Europa 2017 m. sausio mėn., praėjus vos mėnesiui po jo paskyrimo ministru pirmininku, pirmą kartą atvykstant oficialaus vizito į užsienį į Europos Sąjungą, Europos Parlamentą, Londoną ir Berlyną;

4.  pripažįsta stiprius ir istorinius dvišalius Naujosios Zelandijos ir ES valstybių narių santykius, įskaitant kultūros, ekonomikos ir žmonių tarpusavio ryšius;

5.  pabrėžia Europos Sąjungos bendradarbiavimą su Naująja Zelandija taikos, saugumo, regioninio stabilumo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, žemės ūkio, darnaus vystymosi, žuvininkystės ir jūrų reikalų, transporto, humanitarinės pagalbos, sanitarijos priemonių, energetikos, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse;

6.  pabrėžia Europos Sąjungos bendradarbiavimą su Naująja Zelandija dėl aplinkos ir vandenynų valdymo stiprinimo, kuris būtinas siekiant išsaugoti ir tausiai naudoti išteklius;

7.  atkreipia dėmesį į ES ir Naujosios Zelandijos mokslo ir technologijų bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų planą; ragina toliau investuoti ir kurti naujas galimybes mokslo, akademinio ir technologinio bendradarbiavimo srityje;

8.  palankiai vertina partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo straipsnius dėl bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, visų pirma įsipareigojimus dėl keitimosi informacija apie teroristų grupes ir tinklus ir dėl keitimosi nuomonėmis terorizmo ir jo propagandos, radikalėjimo ir elektroninių nusikaltimų prevencijos, kelio jiems užkirtimo ir kovos su jais klausimais, tuo pat metu užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir laikantis teisinės valstybės principo;

9.  pabrėžia Naujosios Zelandijos dalyvavimą ES krizių valdymo operacijose siekiant skatinti taiką ir saugumą tarptautiniu mastu ir jos indėlį į Europos Sąjungos vadovaujamų karinio laivyno pajėgų (EUNAVFOR) kovos su piratavimu prie Somalio pusiasalio operacijas „Atalanta“, į Europos Sąjungos policijos misiją Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN) ir į Europos Sąjungos karines operacijas Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR ALTHEA);

10.  giria Naujosios Zelandijos ilgalaikį įsipareigojimą tarptautinėje koalicijoje prieš terorizmą; primena, kad Naujoji Zelandija gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su tarptautiniu terorizmu Azijos ir Ramiojo vandenyno regione; džiaugiasi, kad ši šalis jau teikia paramą Pietryčių Azijos šalių vyriausybėms ir NVO kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir radikalėjimu;

11.  pripažįsta Naujosios Zelandijos vaidmenį 2016 m. pabaigoje, tuomet, kai ji buvo JT Saugumo Tarybos narė, kartu remiant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos ir Artimųjų Rytų taikos proceso;

12.  palankiai vertina ilgalaikius Naujosios Zelandijos įsipareigojimus Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) ir gerai vertina jos pastangas remiant TBT plėtrą ir veiksmingumą ir konstruktyviai prisidedant prie to, nes tai priemonė, skirta taikai ir tarptautiniam teisingumui stiprinti;

13.  džiaugiasi, kad Naujoji Zelandija ratifikavo COP 21 susitarimą dėl klimato kaitos, ir teigiamai vertina tai, kad daugiau kaip 80 proc. jos elektros energijos gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;

14.  atkreipia dėmesį į ES ir Naujosios Zelandijos partnerystę energetikos klausimais Ramiojo vandenyno regione; ragina abi šalis vadovaujantis JT iniciatyva „Tvari energija visiems“ didinti bendradarbiavimą tvariosios energetikos srityje;

15.  pripažįsta Naujosios Zelandijos indėlį į jūrų išteklių apsaugą, išsaugojimą ir tvarų naudojimą ir į jūrų mokslinius tyrimus;

16.  mano, kad Naujoji Zelandija yra svarbi partnerė bendradarbiaujant ir užtikrinant aplinkos apsaugą Ramiojo vandenyno regione ir Antarktyje;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Naujosios Zelandijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 321, 2016 11 29, p. 3.
(2) OL C 32, 2008 2 6, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0064.
(4) OL L 160, 2012 6 21, p. 2.
(5) OL L 171, 2009 7 1, p. 28.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0446.


ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi
PDF 401kWORD 59k
2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi“ (2017/2083(INI))
P8_TA(2017)0448A8-0334/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“, kuri Europos Vadovų Tarybai pateikta per 2016 m. birželio 28–29 d. vykusį jos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Parlamento, Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“,

–  atsižvelgdama į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principus, kuriuos parengė Pasaulio aprūpinimo maistu komitetas (angl. CFS-RAI), siekdamas padėti siekti pirmojo ir antrojo darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Adis Abebos vystymosi finansavimo veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į aukščiausiojo lygio susitikimą Afrikos veiksmų klausimu, kuris vyko 2016 m. lapkričio 16 d. ir per kurį konsoliduota COP 22 Afrikos dimensija,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano (COM(2016)0087),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą(1) (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktus jo persvarstymus,

–  atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją, kurią Afrikos ir Europos valstybių ir vyriausybių vadovai 2007 m. gruodžio 9 d. priėmė per Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimą, ir į du veiksmų planus, priimtus 2007 m. spalio mėn. Akroje (2008–2010 m. laikotarpiui) ir 2010 m. lapkričio mėn. Tripolyje (2011–2013 m. laikotarpiui),

–  atsižvelgdamas į 4-ojo ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio Briuselyje 2014 m. balandžio 2–3 d., išvadas, į susitikimų pobūdžio (Kairo susitikimo pobūdis) gaires ir į abiejų žemynų bendradarbiavimo sritis 2014–2017 m. laikotarpiu, taip pat į ES ir Afrikos deklaraciją dėl migracijos ir judumo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės mėn. priimtą Afrikos Sąjungos (AS) darbotvarkę iki 2063 m.,

–  atsižvelgdamas į pranešimą rekomendacijų dėl Afrikos Sąjungos institucinės reformos projekto klausimu „Būtinybė stiprinti mūsų Sąjungą“, kurį parengė J. E. Paul Kagamé,

–  atsižvelgdamas į 3-ąjį Pilietinės visuomenės tarpžemyninį forumą, kuris vyko Tunise 2017 m. liepos 11–13 d. ir per kurį raginta didžiausią dėmesį ES ir Afrikos strategijoje skirti didesniam pilietinės visuomenės organizacijų ir pavienių pilietinės visuomenės atstovų aktyvumui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (COM(2016)0447),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis“ (JOIN(2016)0052),

–  atsižvelgdamas į įvairius Komisijos komunikatus dėl ES ir Afrikos santykių, visų pirma į 2007 m. birželio 27 d. komunikatą „Nuo Kairo iki Lisabonos − naujoji ES ir Afrikos strateginė partnerystė“ (COM(2007)0357), 2008 m. spalio 17 d. komunikatą „Vieneri metai po Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas“ (COM(2008)0617), taip pat 2010 m. lapkričio 10 d. komunikatą „ES ir Afrikos santykių stiprinimas: 1,5 mlrd. žmonių, 80 šalių, du žemynai, viena ateitis“ (COM(2010)0634),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 4 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Dėl naujo postūmio Afrikos ir ES partnerystės srityje“ (JOIN(2017)0017) ir į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sąjungos ir Afrikos bei AKR valstybių santykių, visų pirma 2016 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0334/2017),

A.  kadangi ryšiai, kuriuos Europos Sąjunga palaiko su Afrikos šalimis, yra istoriniai ir kadangi šių žemynų likimas glaudžiai susijęs; kadangi ES yra pagrindinė Afrikos partnerė ekonominės veiklos ir prekybos srityse, taip pat vystymosi, humanitarinės pagalbos ir saugumo srityse;

B.  kadangi Afrikos ir ES partnerystei reikia suteikti naują viziją, atspindinčią abiejuose žemynuose vykstančius politinius, ekonominius, aplinkos ir socialinės padėties pokyčius; kadangi reikia prisitaikyti prie atsirandančių naujų tarptautinės arenos subjektų, įskaitant Kiniją, ir siekti glaudesnės, modernizuotos ir labiau politinės partnerystės, dėmesį skiriant svarbiausių bendrų mūsų interesų gynimui;

C.  kadangi ES ir Afrikos santykiai turi būti kuriami remiantis tarpusavio supratimo ir abipusių interesų principais, taip pat bendromis vertybėmis vykdant dvišalę partnerystę;

D.  kadangi ES ir Afrikos žemyno santykiai pagrįsti įvairiais teisės aktais ir įvairiomis politinėmis strategijomis ir kadangi reikėtų didinti šių aktų bei strategijų sąveiką ir nuoseklumą, kad partnerystė būtų veiksmingesnė ir tvaresnė;

E.  kadangi pagrindinė Sąjungos ir Afrikos partnerystė vykdoma pagal Kotonu susitarimą su ES, kurio šalys yra 79 AKR valstybės, įskaitant 48 Užsachario Afrikos valstybes; kadangi ES yra taip pat užmezgusi ryšius su tomis Afrikos šalimis, kurios nėra Kotonu susitarimo šalys; kadangi ES ir AKR partnerystė sudaryta tuo metu, kai AKR valstybės dar nebuvo sukūrusios dabartinių regioninio ar žemyninio bendradarbiavimo struktūrų; kadangi 2003 m. susikūrus AS ir 2007 m. parengus bendrą Afrikos ir ES strategiją tampa itin svarbu modernizuoti įvairias politines ES ir Afrikos sukurtas sistemas; kadangi bendroje Afrikos ir ES strategijoje labai aiškiai nurodytas tikslas Afriką laikyti vienu partneriu;

F.  kadangi ES su Afrikos valstybėmis yra užmezgusi politinį ir institucinį dialogą, palaikomą rengiant ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimus, vykdant tarpvyriausybinės organizacijos „Viduržemio jūros sąjunga“ ir AKR ir ES bendradarbiavimo organų veiklą, įskaitant parlamentinio lygmens veiklą AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje, veikiant ES delegacijai į Viduržemio jūros sąjungos parlamentinę asamblėją ir bendradarbiaujant su Panafrikos Parlamentu;

G.  kadangi 11-ajam Europos plėtros fondui (EPF) skirtas 30,5 mlrd. EUR biudžetas, iš jų 900 mln. EUR rezervuoti Afrikos taikos priemonei, ir kadangi 1,4 mlrd. EUR bus naudojami ES patikos fondui Afrikai finansuoti; kadangi įgyvendinant Europos kaimynystės priemonę Afrikos šalių reikmėms išleista daugiau kaip 5 mlrd. EUR ir kadangi Panafrikos programai pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę skirta 845 mln. EUR bendrai Afrikos ir ES strategijai įgyvendinti;

H.  kadangi kitas Abidžane 2017 m. lapkričio 29–30 d. vyksiantis AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas tema „Investicijos į jaunimą“ teikia galimybių kurti, remti ir plėtoti tikrai lygias partnerių ekonomines sąlygas, norint ginti svarbiausius bendrus interesus;

I.  kadangi į būsimą Kotonu susitarimą pakeisiantį susitarimą privalo būti įtraukta nauja bendra Afrikos ir ES strategija;

J.  kadangi ES yra ilgalaikė partnerė ir pagrindinis pačio svarbiausio aspekto – Afrikos žemyno saugumo – laiduotojas; kadangi Europos žemyno saugumas ir tvarus augimas glaudžiai ir betarpiškai susijęs su Afrikos žemyno stabilumu ir vystymusi, ir atvirkščiai;

K.  kadangi siekiant Afrikos žemyno vystymosi ir stabilumo itin svarbu nuolat remti veiksmingą Afrikos taikos ir saugumo struktūros įgyvendinimą ir užtikrinti ES, AS ir kitų Afrikoje veikiančių tarptautinių subjektų įsipareigojimų vykdymą;

L.  kadangi Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje labai daug dėmesio skiriama migracijos klausimui ir tai yra prioritetinis ES išorės santykių, įskaitant jos santykius su Afrika, klausimas; mano, kad Afrika ir Europa turi bendrų interesų ir bendrą atsakomybę su migracija ir judumu susijusioje srityje, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis ir neteisėtu jų gabenimu, ir kadangi norint valdyti migraciją reikia priimti pasaulinio masto sprendimus, pagrįstus solidarumu, atsakomybės pasidalijimu, migrantų teisių ir tarptautinės teisės paisymu, taip pat veiksmingai naudoti vystomojo bendradarbiavimo priemones;

M.  kadangi Afrikoje daugiau kaip 218 mln. žmonių gyvena dideliame skurde; kadangi dideliame skurde gyvenančių Užsachario Afrikos gyventojų dalis sumažėjo nuo 56 proc. 1990 m. iki 43 proc. 2012 m.; kadangi 33 iš 47 mažiausiai išsivysčiusių šalių yra Afrikos žemyne, todėl ES ir Afrikos partnerystė – tai būtina priemonė siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, ypač panaikinti skurdą;

N.  kadangi Afrikoje poreikiai infrastruktūros srityje įvertinti 75 mlrd. EUR per metus, vartojimo rinkos apimtis iki 2020 m. turėtų pasiekti 1 000 mlrd. JAV dolerių, numatoma, kad tiesioginės užsienio investicijos (TUI) nuolat laipsniškai didės ir jų apimtis iki 2020 m. sieks 144 mlrd. JAV dolerių, o dabartinis gyventojų skaičius siekia 1 mlrd.;

O.  kadangi didžiąją eksporto iš Afrikos dalį vis dar sudaro neperdirbti produktai ir kadangi didelei šio eksporto daliai taikomos prekybos lengvatos; kadangi sudarant galimybes daugumai Afrikos produktų laisvai patekti į rinką didėja Afrikos šalių pajėgumai ir stiprėja jų konkurencingumas bei didėja dalyvavimas pasaulinėse rinkose, jei, be kita ko, tuo pat metu vykdoma politika, kuria siekiama ilgalaikės tvarios industrializacijos ir žemės ūkio produktyvumo, kaip svarbiausių vystymosi krypčių;

P.  kadangi reikės atsižvelgti į demografinę dinamiką, nes pagal tam tikras prognozes iki 2050 m. Afrikoje turėtų gyventi 2,5 mlrd. asmenų, daugiausia jaunimo, tuo tarpu manoma, kad Europoje gyvens daug vyresni gyventojai; kadangi dėl šios priežasties ypatingai svarbu sukurti milijonus darbo vietų ir padėti įgalinti moteris ir jaunus žmones bei remti šį įgalinimą, visų pirma sudarant galimybes gauti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas ir organizuojant mokymus Afrikos žemyne;

Aktyvesnis ES ir Afrikos politinis dialogas – būtina atnaujintos strateginės partnerystės sąlyga

1.  atkreipia dėmesį į naują komunikatą dėl naujo postūmio Afrikos ir ES partnerystės srityje, kuriuo siekiama suteikti naują postūmį Afrikos ir ES partnerystei, kad ši partnerystė būtų stiprinama ir gilinama orientuojantis į abiejų žemynų klestėjimą ir stabilumą pagal įsipareigojimus, prisiimtus įgyvendinant DVT, pagal naują Europos konsensusą dėl vystymosi (jis naudojamas kaip Europos vystymosi politikos gairės), visuotinę Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją ir Darbotvarkę iki 2063 m.;

2.  primena, kad Afrika yra svarbi strateginė ES partnerė, ir mano, kad gyvybiškai būtina palaikyti aktyvesnius ES ir AS santykius, vykdant atnaujintą ir išplėtotą dialogą, apimantį skaidrumo ir gero valdymo klausimus, siekiant įtvirtinti abipusiškai naudingą padėtį, taip pat vykdant lygiavertį ir tvarų bendradarbiavimą, siekiant reaguoti į bendrus iššūkius ir gauti abipusiai naudingų rezultatų, sykiu užtikrinant atsakomybės principo įgyvendinimą ir atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos šalies partnerės padėtį ir jos išsivystymo lygį;

3.  ragina ateityje palaikant partnerystę dėmesį skirti AS ir ES nustatytoms prioritetinėms sritims, kaip antai:

   ekonominiam vystymuisi (naudojant prekybą, ekonominės partnerystės susitarimus, vykdant glaudesnę regioninę integraciją, ekonomikos įvairinimą, tvarią industrializaciją ir kuriant kokybiškas darbo vietas),
   geram valdymui, įskaitant žmogaus teises,
   žmogaus socialinei raidai, teikiant pagrindinius poreikius tenkinančias viešąsias paslaugas, pvz., švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinant galimybes gauti vandens ir sanitarinių priemonių, skatinant lyčių lygybę, mokslą, technologijas ir inovacijas,
   saugumui ir kovai su terorizmu,
   migracijai ir judumui,
   aplinkai, įskaitant klimato kaitą;

4.  primena, kad parama biudžetui yra geriausias pagalbos teikimo būdas – taip vyriausybėms suteikiama galimybių įvertinti šalies poreikius ir nustatyti prioritetus; primena, kad bendra ar konkrečiam sektoriui skirta parama biudžetui suteikia galimybių remti vystymosi politiką ir užtikrina maksimalų lėšų panaudojimą;

5.  palankiai vertina tai, kad svarbiausia 5-ojo AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks 2017 m. lapkričio mėn. Dramblio Kaulo Krante, tema – jaunimas, atsižvelgiant į tai, koks jis svarbus abiejų žemynų ateičiai;

6.  primena AKR ir ES bendradarbiavimo svarbą ir veiksmingumą ir vystymosi srityje pasiektus rezultatus; pabrėžia, kad tokią teisiškai privalomą sistemą būtina išlaikyti ir po 2020 m., pabrėžia, kad reikia gilinti bendradarbiavimą ir kartu plėtoti jo regioninį aspektą, taip pat vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą su AS, regioninėmis ekonominėmis bendrijomis ir kitomis regioninėmis organizacijomis; ragina taikyti labiau strateginį, pragmatinį, išsamesnį ir struktūrizuotą požiūrį į politinį dialogą derantis dėl sąlygų pasibaigus Kotonu susitarimo galiojimui;

7.  ragina gilinti AKR ir ES parlamentinę dimensiją; pabrėžia, kad AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja yra unikalus sąveikos forumas ir atlieka svarbų vaidmenį gerinant demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teisių laikymąsi;

8.  pabrėžia, kad persvarsčius Europos kaimynystės politiką (EKP) galima geriau tarpusavyje koordinuoti kaimynystės politiką ir kitoms Afrikos valstybėms skirtą politiką, sukuriant išplėtotas bendradarbiavimo regioniniais klausimais, kaip antai saugumas, energija ir netgi migracija, sistemas;

9.  dar kartą tvirtina, kad vykdant Afrikos ir ES partnerystę būtina taikyti SESV 210 straipsnyje nustatytą metodą, dėl kurio tarpusavyje susitarė ES valstybės narės ir ES su valstybėmis narėmis; be to, primena, kad, norint pasiekti DVT, vykdant Europos ir Afrikos politiką ir iniciatyvas reikia laikytis ES politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

10.  ragina visapusiškai įtraukti politikos suderinamumo vystymosi labui principą į ES prekybos santykius su Afrika, o tai reiškia, kad į visus ES susitarimus su Afrikos šalimis turėtų būti įtrauktos vykdytinos prekybos ir darnaus vystymosi nuostatos, laikantis Komisijos įsipareigojimo, prisiimto strategijoje „Prekyba visiems“;

11.  dar kartą primena, kaip svarbu, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimą skirti 0,7 proc. savo BVP oficialiai paramai vystymuisi, kad būtų galima stiprinti bendradarbiavimą su Afrika;

12.  pritaria skelbiamam siekiui didinti ES ir Afrikos vieningumą sprendžiant pasaulinio valdymo klausimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina gerinti dialogą su AS ir kad svarbu užtikrinti jos finansinį savarankiškumą mažinant jos priklausomybę nuo išorės finansavimo pagal Kigalio sprendimą dėl finansavimo; atkreipia dėmesį į pasiūlymus, pateiktus Paulo Kagamé parengtame pranešime, kuriuo siekiama stiprinti AS, siekiant suteikti postūmį politinės Afrikos integracijos procesui;

13.  pabrėžia pilietinės visuomenės – įskaitant NVO, religines organizacijas, jaunimo ir moterų teisių organizacijas, privatų sektorių, profesines sąjungas, parlamentines asamblėjas, vietos valdžios institucijas ir diasporą, visos jos pasižymi konkrečiais vien joms būdingais bruožais – atliekamą vaidmenį stiprinant ES ir Afrikos politinį dialogą, kad būtų užtikrinta į žmonių poreikius orientuota partnerystė;

14.  pabrėžia, kad būtina didinti pilietinės visuomenės dalyvavimą Afrikos ir ES partnerystėje, skatinant stiprinti jos gebėjimus, ypač perduodant dalykines žinias ir užtikrinant, kad ji dalyvautų rengiant ir įgyvendinant atitinkamas platformas ir politiką; mano, kad pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) aktyvumas yra itin svarbus norint užtikrinti viešą atskaitomybę; remia įvairias platformas, sukurtas siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė taptų svarbiausia partnerystės dalyve, ypač bendrą metinį forumą, kurio tikslas – įgyvendinti ES ir Afrikos veiksmų planą; vis dėlto apgailestauja, kad bendras metinis forumas niekada nebuvo surengtas, ir ragina ES ir AS nedelsiant numatyti finansines ir politines priemones, kurių reikia prasmingam visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimui partnerystėje, be kita ko, šio 5-ojo AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbe, užtikrinti;

Atsparesnių valstybių ir visuomenių kūrimas visų žmonių, ypač jaunimo, labui, siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus

15.  mano, kad atsparumas (visi penki jo aspektai) turi būti naujos ES ir Afrikos strategijos pagrindinė kryptis;

Politinis atsparumas

16.  pabrėžia, kad būtina stiprinti gerą valdymą, demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, taip pat dėti kovos su korupcija abiejuose žemynuose pastangas, nes visa tai yra neatskiriami darnaus vystymosi elementai;

17.  todėl ragina palaikyti abipuse pagarba paremtą atvirą ir įtraukų dialogą, kad šios vertybės ir principai taptų pagrindiniu bendradarbiavimo aspektu, ypač praplečiant nuostatą, pagal kurią parama vystymuisi teikiama su sąlyga, jog bus griežtai laikomasi šių vertybių ir principų;

18.  pabrėžia, kad itin svarbu ryžtingiau spręsti abiejuose žemynuose kylančias valdymo problemas siekiant kurti sąžiningesnes, stabilesnes ir saugesnes visuomenes; pabrėžia, kad reikia toliau puoselėti ir propaguoti žmogaus teises ir valdymą, remiantis tarptautiniais teisės aktais, įstatymais, principais ir mechanizmais, įskaitant Afrikos regioninio valdymo organus, kaip antai Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir jos protokolus, Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją, Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisiją ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismą, kad būtų sustiprinta atsakomybė;

19.  primena svarbų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmenį padedant spręsti nebaudžiamumo klausimą ir puoselėjant taikos, saugumo, lygybės, sąžiningumo, teisingumo ir atlygio vertybes; ragina Europos Sąjungą ir Afrikos valstybes ir toliau remti Romos statutą ir Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą; ragina visas Romos statutą pasirašiusias šalis kiek įmanoma greičiau jį ratifikuoti;

20.  pasisako už tai, kad būtų surengta bendra aukšto lygio AS ir ES konferencija rinkimų procesų, demokratijos ir valdymo Afrikoje ir Europoje klausimais, ir ragina į šią konferenciją visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą, Panafrikos Parlamentą, AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją ir Viduržemio jūros šalių parlamentinę asamblėją; ragina sustiprinti įvairių asamblėjų ryšius siekiant skatinti sąveiką ir bendrų priemonių nuoseklumą;

Atsparumas saugumo srityje

21.  dar kartą primena tiesioginę saugumo ir vystymosi sąsają; pabrėžia, kad reikia labiau integruoti saugumo problemas ir vystymosi tikslus siekiant spręsti konkrečias nestabilių valstybių problemas ir puoselėti atsparesnes valstybes ir visuomenes; pažymi, kad tai turėtų būti daroma naudojant konkrečias priemones ir skiriant papildomą finansavimą;

22.  ragina ES ir Afriką glaudžiau bendradarbiauti saugumo ir teisingumo srityje laikantis tarptautinės teisinės sistemos nuostatų, kad būtų laikomasi holistinio požiūrio į problemų sprendimą ir geriau kovojama su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir neteisėtu jų gabenimu, ypač atsižvelgiant į vaikus ir terorizmą; laikosi nuomonės, kad ES veiksmai turėtų atitikti Afrikos šalių patvirtintas strategijas, ypač taikos ir saugumo strategijas, nurodytas Darbotvarkėje iki 2063 m.;

23.  pabrėžia, jog reikia, kad ES, AS, regioninės organizacijos ir kiti svarbūs politiniai veikėjai Afrikoje bendradarbiautų saugumo srityje siekiant padidinti besivystančių šalių pajėgumus, reformuoti jų saugumo sektorių, remti buvusių kovotojų nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos (DDR) srities veiklą;

24.  primena, kad terorizmas yra pasaulinė grėsmė regioninei taikai ir stabilumui, darniam vystymuisi ir tarptautiniam saugumui, su kuria turi koordinuotomis pastangomis kovoti šalių vyriausybės, regioninės ir tarptautinės organizacijos ir Europos agentūros; ragina glaudžiau bendradarbiauti pagal ES ir Afrikos strategiją siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui, propaguoti teisinės valstybės principą ir stiprinti policijos bei teisminių institucijų pajėgumus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir gerąja patirtimi; ragina užkirsti kelią terorizmo finansavimui, jam pasipriešinti, su juo kovoti ir traukti už jį baudžiamojon atsakomybėn; pažymi, kad į kovos su terorizmu strategiją taip pat reikėtų įtraukti religijų dialogo skatinimo ir radikalėjimo Afrikoje ir Europoje, ypač jaunimo radikalėjimo, vedančio į smurtinį ekstremizmą, prevencijos priemones;

25.  dar kartą atkreipia dėmesį į įvairių ES misijų ir operacijų Afrikoje svarbą; teigiamai vertina Sahelio penketuko jungtinių pajėgų įsteigimą; ragina stiprinti ES taikos ir saugumo priemones, bendradarbiaujant su Afrikos ir tarptautiniais partneriais ir teikti paramą visapusiškai įgyvendinant Afrikos taikos ir saugumo struktūrą; ragina ES skirti pradinį įnašą į AS taikos fondą, skirtą remti „tarpininkavimo ir diplomatijos“ srities veiklai;

Atsparumas aplinkos srityje

26.  primena, kad Afrika yra itin jautri klimato kaitos poveikiui; mano, jog itin svarbu, kad ES parengtų strateginę atsparumo klimato srityje didinimo metodiką ir remtų Afrikos šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, pastangas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti; pabrėžia, kad klimato kaita svarbi, nes ji yra konfliktų, sausros, bado ir migracijos rizikos didinimo veiksnys, kaip tai matome iš neseniai Pietų Sudane, Nigerijoje ir Somalyje įvykusio bado protrūkio; atsižvelgdamas į tai, primena, kad gyvybiškai svarbu propaguoti 2015 m. Paryžiuje prisiimtą įsipareigojimą iki 2020 m. besivystančioms šalims skirti 100 mlrd. JAV dolerių ir tokio įsipareigojimo laikytis; ragina ieškoti naujų ES ir Afrikos bendradarbiavimo būdų siekiant mažinti finansavimo ir technologijų perdavimo kliūtis;

27.  pabrėžia, kad Afrikos gamtinė aplinka yra turtinga ir įvairi; ragina vieną pagrindinių vietų AS ir ES politinėje darbotvarkėje numatyti biologinės įvairovės apsaugai; ragina vykdyti ES ir Afrikos strategiją atsižvelgiant į ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano prioritetus ir saugoti gamtinį paveldą, ypač gamtos parkus;

28.  skatina daugiau investuoti atsinaujinančiosios energijos ir žiedinės ekonomikos srityse siekiant daugiau skatinti veiksmus, kuriais prisidedama prie pagarbos aplinkai ir kuriamos darbo galimybės; primena, kad siekiant patenkinti pagrindinius žmogiškuosius poreikius itin svarbu visiems asmenims užtikrinti galimybes gauti įperkamos, patikimos, tvarios ir modernios energijos – tai esminis bet kokios ekonominės veiklos veiksnys ir pagrindinis vystymosi skatinimo veiksnys; ragina ES ir toliau remti Afrikos atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvą ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užmegzti naują ES ir Afrikos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystę klimato kaitos ir tvariosios energijos srityse;

29.  ragina vykdant ES ir Afrikos partnerystę dėmesį skirti žemės ūkiui ir ilgalaikiam aprūpinimui maistu ir skatinti aprūpinimo maistu ir klimato priemonių sąveiką; taigi ragina ES didinti savo paramą tvariam žemės ūkiui, agrarinei miškininkystei ir tradicinio žemės naudojimo agroekologijos praktikai, taip pat užtikrinti galimybę naudotis žeme, vandeniu ir gauti sėklų iš viešųjų šaltinių; be to, ragina ES remti smulkiuosius gamintojus ir (ar) ūkininkus ir ganykline gyvulininkyste užsiimančius žmones, kad būtų užtikrinamas aprūpinimas maistu kuriant ir investuojant į infrastruktūrą pagal Pasaulio aprūpinimo maistu komiteto parengtus atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principus, ir remti kooperatyvų steigimąsi; taip pat atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijų tvaraus žemės ūkio srityje bendruomenės lygiu įgytus gebėjimus ir patirtį;

30.  palankiai vertina ES iniciatyvas, kuriomis reikalaujama geriau valdyti gamtos išteklius ir skaidriau jais prekiauti; mano, kad tvariai valdant gamtos išteklius, pvz., naudingąsias iškasenas, medieną ir laukinius augalus ir gyvūnus, ir tvariai jais prekiaujant bus sudarytos galimybės daug išteklių turinčioms šalims ir jų gyventojams turėti iš jų dar daugiau naudos; primena, kad reikia nustatyti papildomas priemones pagal ES Konflikto zonų naudingųjų iškasenų teisės aktus, laikantis integruoto metodo, kuriuo skatinama taikyti tarptautinius išsamaus tikrinimo standartus, kaip nustatyta EBPO gairėse; ragina parengti bendrą ES ir Afrikos tausaus gamtos išteklių valdymo chartiją;

Ekonominis atsparumas

31.  mano, kad stabili reguliavimo ir institucinė aplinka bei gera ekonomikos būklė yra pagrindiniai konkurencingumo, investicijų, darbo vietų kūrimo, aukštesnio gyvenimo lygio ir tvaraus augimo užtikrinimo veiksniai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia didinti galimybes internetu gauti informacijos apie bendrovių teisę; primena, kad, jei nėra nešališkos valstybės, vien ekonominis augimas negali sistemingai užtikrinti socialinio vystymosi ar pažangos ir primygtinai tvirtina, kad reikia užtikrinti turto perskirstymą, paslaugų piliečiams teikimą ir didinti lygias galimybes;

32.  ragina vykdyti aktyvesnį Europos ir Afrikos privačių sektorių bendradarbiavimą ir sutelkti investicijas – ypač vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, paremtas griežtu etikos kodeksu ir socialinės atsakomybės principais – į tokius svarbiausius sektorius:

   tvariosios energetikos, įskaitant elektros energijos prieinamumą visiems,
   bazinės infrastruktūros, visų pirma transporto sektoriaus, įskaitant jūrų transportą,
   tausaus gamtos išteklių naudojimo,
   tvaraus žemės ūkio,
   mėlynosios ekonomikos, įskaitant jūrų pramonę,
   mokslinių tyrimų, mokslo, technologijų ir inovacijų – tiek bendro intereso, tiek vienam iš žemynų ypatingai didelį neigiamą poveikį darančiose, pvz., su skurdu susijusių ir apleistųjų ligų, srityse,
   skaitmeninimo, kaip pagrindinio Afrikos ekonomikos plėtros užtikrinimo veiksnio, taip pat kaip ryšių tarp žmonių kūrimo veiksnio;

33.  pabrėžia, kad regioninė integracija skatina ekonominę plėtrą ir yra būtina globalizuotame pasaulyje; ragina remti Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą, kuris yra palaipsnio gilaus Afrikos žemyno pasikeitimo pirmavaizdis; remia Afrikos žemyninės laisvosios prekybos zonos kūrimą, taip pat tikslą iki 2050 m. padidinti Afrikos vidaus prekybą iki 50 proc.; taip pat primena vystymosi perspektyvas, suteikiamas pagal ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) ir prekybos susitarimus, kuriais saistomos Afrikos šalys ir ES ir kurie teikia galimybių skatinti darnų vystymąsi, žmogaus teises ir sąžiningą ir etišką prekybą; pabrėžia, kad reikia nustatyti vystymuisi palankias kilmės taisykles, veiksmingas apsaugos sąlygas, asimetriškus liberalizavimo tvarkaraščius, naujos pramonės apsaugos priemones ir parengti supaprastintas bei skaidrias muitinės procedūras; primena, kad ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) norima padėti AKR šalims plėsti savo rinkas, skatinti prekybą prekėmis ir didinti investicijas, taip pat primena, kad EPS iš anksto ruošiamas lėtas, laipsniškas ir asimetrinis ES ir AKR šalių prekybos prekėmis atvėrimas;

34.  ragina siekti prekybos sutarčių skaidrumo ir visapusiško visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamų šalių pilietinę visuomenę, dalyvavimo būsimose derybose oficialiai su jais konsultuojantis, taip pat įgyvendinant susitarimus, dėl kurių dabar deramasi;

35.  ragina ES ir jos valstybes nares geriau koordinuoti savo pagalbos prekybai programas ir toliau skatinti tų programų ir Afrikai skirtos investicijų politikos sinergiją; be to, ragina padidinti savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su pagalba prekybai ir technine parama bei pajėgumų stiprinimo iniciatyvomis, kurios yra nepaprastai svarbios Afrikos šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

36.  primena, kad privatusis sektorius – pradedant mikroįmonėmis, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir baigiant kooperatyvais ir tarptautinėmis bendrovėmis – atlieka lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir vykdant vystymosi procesą, taip pat padeda pastarąjį finansuoti; atkreipia dėmesį į konkretų MVĮ ir mažų šeimos verslo įmonių atliekamą vaidmenį ir ragina remti atskiras iniciatyvas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad steigiamas Europos darnaus vystymosi fondas, kurio lėšomis turėtų būti siekiama remti Afrikos šalių privatųjį sektorių, ypač pažeidžiamų šalių vietos įmones ir MVĮ, ir taip skatinti investicijas ir kurti tvarias darbo vietas, ypač moterims ir jaunimui;

37.  primena prievoles, kurias privatusis sektorius turi vykdyti pagal Jungtinių Tautų ir EBPO gaires, ir dar kartą ragina ES ir AS valstybes nares konstruktyviai dalyvauti Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės darbo grupės tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimams, susijusiems su žmogaus teisėmis, spręsti darbe, siekiant parengti tarptautinę teisiškai privalomą sutartį, paremtą JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, kurioje būtų nustatyta kaip korporacijos turi laikytis žmogaus teisių srities įsipareigojimų ir įsipareigojimų, susijusių su socialiniais, darbo ir aplinkos apsaugos standartais;

38.  pabrėžia, kad būtina kurti deramo darbo vietas ir jas susieti su investicijomis – visa tai turėtų būti vykdoma įgyvendinant Afrikos ir ES partnerystę; ragina šioje srityje laikytis TDO standartų; pabrėžia, kad svarbi socialinių, ekonominių ir institucinių subjektų sąveika, ir ragina sustiprinti socialinių partnerių vaidmenį skatinant socialinio dialogo veiksmingumą visais atitinkamais lygiais, nes tai sudaro palankias sąlygas kolektyvinėms deryboms;

39.  apgailestauja, kad kasmet dėl neteisėtų finansinių srautų Afrika netenka apie 50 mlrd. JAV dolerių – tai didesnė suma už metinės oficialios paramos vystymuisi (OPV) sumą ir tai žlugdo vidaus pajamų telkimo pastangas; todėl abi šalis ragina:

   kurti veiksmingas priemones siekiant kovoti su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu ir korupcija, įskaitant viešą juridinių subjektų, patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų galutinių tikrųjų savininkų skelbimą,
   propaguoti JT remiamus atsakingo investavimo principus,
   remti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą ir skaidrumą;

40.  be to, ragina veiksmingai įgyvendinti JT skolos ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) nustatytus atsakingo valstybės skolinimo ir skolinimosi propagavimo principus; palankiai vertina JT darbą siekiant sukurti tarptautinį valstybės skolos pertvarkymo mechanizmą;

41.  ragina užtikrinti daugiau finansinės įtraukties Afrikoje, įskaitant moterų finansinę įtrauktį, plėtojant elektroninę bankininkystę ir taip kovojant su Afrikos visuomenės poliarizacija; primena, kad perlaidomis į besivystančias šalis pervedami didesni pinigų srautai nei visa oficialios paramos vystymuisi suma ir tai gali labai padėti siekti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų; todėl ragina ES toliau remti AS pastangas gerinti perlaidų mechanizmus;

Socialinis atsparumas

42.  pripažįsta demografinių pokyčių Afrikoje svarbą, todėl reikia ilgalaikės strateginės vizijos siekiant kurti tvarias, įtraukias ir dalyvavimu grindžiamas visuomenes; taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojamos pažeidžiamos grupės, įskaitant neįgaliuosius ir vietinius gyventojus; pripažįsta, kad didėjantis gyventojų skaičius Afrikoje yra ir iššūkis vietos ekonomikai, ir visam žemynui suteikiama galimybė; todėl ragina ES parodyti ryžtą skatinti tinkamą viešąją politiką ir investicijas į švietimą ir sveikatos priežiūrą, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises (LRST), siekiant užtikrinti, kad jaunimas galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, lyčių lygybės ir vaikų teisių, be kurių negali būti pasiektas socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis atsparumas;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad urbanizacijos lygis Afrikoje auga ir kelia socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių problemų; ragina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti tokį neigiamą miestų poveikį ir palengvinti nekontroliuojamos urbanizacijos problemas;

44.  ragina ES ir AS stiprinti Afrikos šalių nacionalines švietimo sistemas, įskaitant jos administracinės struktūros pajėgumus, investuojant bent 20 proc. jos nacionalinių biudžetų lėšų į švietimą ir didinti ES paramą Pasaulinei partnerystei švietimo srityje ir fondui „Švietimas negali laukti“;

45.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti visuotines, įtraukias, nešališkas ir ilgalaikes galimybes gauti aukštos kokybės išsilavinimą visais lygmenimis, pradedant nuo ankstyvos vaikystės ir vėliau, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms, be kita ko, kilus ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms;

46.  pabrėžia, kad reikia investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir jaunimą, kad jis suprastų pasaulines realijas ir turėtų įgūdžių, atitinkančių dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius, stiprinant tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo ir profesinio mokymosi sistemas, savarankišką darbą ir verslumą;

47.  mano, kad svarbu remti Afrikos šalių pastangas kurti veiksmingas viešąsias sveikatos priežiūros sistemas ir visiems užtikrinti prieinamas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, visų pirma panaikinant kliūtis, su kuriomis susiduria moterys ir kitos pažeidžiamos grupės, įskaitant vaikus, neįgaliuosius ir LGBTI asmenys;

48.  ragina pradėti taikyti būtinąją visuotinę sveikatos apsaugą sukuriant horizontalaus pobūdžio nacionalines sveikatos apsaugos sistemas; pabrėžia, kad norint iki 2030 m. pasiekti PSO rekomenduojamą minimalų standartą ir atsižvelgiant į dabartines tendencijas reikia papildomai parengti vieną milijoną kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų nei planuota iš pradžių;

49.  pabrėžia, kad infekcinės ligos kelia didelę grėsmę visuomenės atsparumui; ragina Komisiją vykdant vystomąjį bendradarbiavimą didinti mokslinio ir medicininio dviejų žemynų bendradarbiavimo pastangas, pvz., vykdant Europos ir besivystančių šalių partnerystę klinikinių tyrimų srityje (EDCTP2), ir investuoti į mokslą, technologijas ir inovacijas (MTI) siekiant šalinti vis dar nepaprastai didelę skurdo sukeliamų ir apleistųjų ligų naštą;

50.  primena, kad reikia daugiau investuoti į gimdyvėms prieinamą sveikatos priežiūrą ir lytinę bei reprodukcinę sveikatą siekiant sumažinti motinų ir kūdikių mirtingumą ir kovoti su tradicinėmis praktikomis, pavyzdžiui, su moterų lyties organų žalojimu ir priverstinėmis vaikų santuokomis;

51.  pabrėžia, kad bendradarbiaujant ES ir Afrikai svarbu užtikrinti lyčių lygybę ir galių suteikimą moterims; pabrėžia konstruktyvų moterų vaidmenį ir dalyvavimą politiniame ir ekonominiame gyvenime, taip pat konfliktų prevencijoje ir tvarios taikos kūrimo procese;

52.  pažymi, kad kultūra yra vystymąsi lengvinantis veiksnys ir svarbi vystymosi dalis ir ji gali padėti užtikrinti socialinę įtrauktį, saviraiškos laisvę, formuoti identitetą, suteikti galių piliečiams ir užkirsti kelią konfliktams, kartu stiprinant ekonomikos augimą; todėl ragina ES ir AS skatinti politinį kultūrų dialogą ir kultūros įvairovę ir remti kultūros ir paveldo saugojimo strategijas; pabrėžia, kad demokratija yra visuotinė vertybė, kuri gali būti bet kokios kultūros dalis; taip pat pripažįsta sporto vaidmenį užtikrinant ir skatinant socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę;

Judumo ir migracijos, prisidedančių prie abiejų žemynų vystymosi, strategijos kūrimas

53.  primena, kad migracija ir judumas tarp Afrikos ir Europos žemynų turi ekonominį, socialinį, aplinkos ir politinį poveikį ir kad šį uždavinį abiejuose žemynuose reikia spręsti koordinuotai ir visapusiškai, bendradarbiaujant su kilmės, tranzito ir paskirties šalimis, užtikrinant kuo didesnę sinergiją ir naudojantis atitinkama ES politika, dokumentais ir priemonėmis, pagrįstais solidarumu, atsakomybe, pagarba ir žmogaus orumu; atsižvelgdamas į tai, primena, kad pageidautina gerinti Afrikos ir ES dialogą prieš prasidedant deryboms dėl dviejų pasaulinių susitarimų dėl migracijos ir pabėgėlių, kurie atitinkamai turi būti parengti iki 2018 m. remiant Jungtinėms Tautoms, siekiant, kai tai įmanoma, nustatyti bendrus prioritetus;

54.  primena, kad reikia didinti teigiamą migracijos ir judumo poveikį, kad šie reiškiniai būtų suprantami kaip abiejų žemynų abipusio vystymosi priemonės; pabrėžia, kad tam reikia kruopščiai suplanuoto, subalansuoto, duomenimis pagrįsto ir tvaraus politinio atsako parengiant ilgalaikę strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į demografines perspektyvas ir pagrindines migracijos priežastis;

55.  pripažįsta, kad dėl smurtinių konfliktų, persekiojimo, nelygybės, žmogaus teisių pažeidimų, netinkamo valdymo, korupcijos, terorizmo, represinių režimų, gaivalinių nelaimių, klimato kaitos, nedarbo ir nuolatinio skurdo pastaraisiais metais padaugėjo gyventojų judėjimo ir padidėjo migracijos į Europą mastai; vis dėlto primena, kad daugiau kaip 85 proc. savo šalį paliekančių Afrikos gyventojų pasilieka savo žemyne;

56.  remia įvairias Europos lygmeniu patvirtintas iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su pagrindinėmis neteisėtos migracijos priežastimis: migracijos partnerystes, Afrikos patikos fondus, Europos darnaus vystymosi fondą; ragina užtikrinti lankstų, veiksmingą, nuoseklų ir skaidrų jų įgyvendinimą ir toliau jį tęsti, sykiu didinti galimą pagal vidaus ir išorės veiksmus vykdomų įvairių priemonių, programų ir veiklos sąveiką; pabrėžia, kad reikia daugiau bendradarbiauti sienų valdymo srityje;

57.  dar kartą ragina propaguoti teisėtą migraciją, vadovaujantis Valetos veiksmų plano rekomendacijomis; be to, pabrėžia, kad parama vystymuisi neturėtų priklausyti nuo bendradarbiavimo migracijos klausimais;

58.  ragina valstybes nares suteikti perkėlimo vietų dideliam skaičiui pabėgėlių; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti perkėlimo į ES sistemą, kurią valstybės narės galėtų lengvai įgyvendinti; be to, ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su tomis Afrikos šalimis, kuriose vyksta pabėgėlių judėjimas ar ilgalaikės krizės, ir teikti joms paramą, siekiant didinti jų prieglobsčio suteikimo pajėgumus ir stiprinti jų apsaugos sistemas;

59.  primygtinai ragina valstybes nares didinti savo finansinius įnašus į patikos fondus ir kitas priemones, skirtas integraciniam ir tvariam augimui bei darbo vietų kūrimui skatinti, ir taip padėti šalinti pagrindines migracijos priežastis; taip pat prašo, kad Europos Parlamentas aktyviau atliktų tikrinimo vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad migracijos partnerystės ir finansavimo priemonės yra suderinamos su ES teisiniu pagrindu, principais ir įsipareigojimais;

60.  ragina ES ir AS skatinti dviejų žemynų studentų, mokytojų, verslininkų ir mokslininkų mainus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti įgyvendinti Afrikos jaunimo priemonę, išplečiant „Erasmus+“ ir ES profesinio rengimo ir mokymo priemonės taikymo sritį; ragina pradėti diskusijas dėl Afrikos mokyklų ir universitetų išduotų sertifikatų ir diplomų pripažinimo Europos Sąjungoje; pažymi, kad apykaitinė migracija yra itin svarbi darniam vystymuisi ir protų nutekėjimo iš Afrikos prevencijai;

61.  pripažįsta ypatingą išeivijos padėtį tiek priimančiose, tiek kilmės šalyse, nes jos atstovai siunčia nemažai lėšų ir yra vystymosi partneriai nacionaliniu ir regionų lygmenimis; pageidauja, kad išeivija veiktų kaip informacijos šaltinis, galintis tinkamai reaguoti į realius žmonių poreikius, atkreipdama dėmesį į su neteisėta migracija susijusius pavojus bei integracijos priimančiosiose šalyse sunkumus;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungos komisijai, AKR tarybai, Panafrikos Parlamentui ir AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(2) OL L 249, 2017 9 27, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0371.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0337.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0246.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.


Europos ombudsmeno 2016 m. veikla
PDF 278kWORD 47k
2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2016 m. veiklą (2017/2126(INI))
P8_TA(2017)0449A8-0328/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2016 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 24 ir 228 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. priimtą Europos gero administracinio elgesio kodeksą(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Europos ombudsmeno 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 220 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0328/2017),

A.  kadangi 2017 m. gegužės 17 d. Parlamento pirmininkui buvo oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2016 m. veiklą, o 2017 m. gegužės 30 d. Briuselyje ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui;

B.  kadangi pagal SESV 24 ir 228 straipsnius Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti skundus dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas;

C.  kadangi SESV 15 straipsnyje nustatyta, kad siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą ir kad visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais; kadangi siekiant užtikrinti, kad ES piliečiams būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos ir kad ES administracija atsižvelgtų į jų poreikius ir susirūpinimą keliančius klausimus, labai svarbu apsaugoti piliečių teises ir pagrindines laisves;

D.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką;

E.  kadangi Chartijos 43 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas;

F.  kadangi pagrindinis Europos ombudsmeno prioritetas – užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės ir kad teisė į gerą administravimą, kurį įgyvendina ES institucijos, įstaigos, organai ar agentūros, atitiktų aukščiausius standartus;

G.  kadangi 2016 m. pagalbos į Europos ombudsmeno tarnybas kreipėsi 15 797 piliečiai: 12 646 iš jų konsultaciją gavo naudojantis interaktyviu Europos ombudsmeno interneto svetainės gidu, likęs 1 271 prašymas buvo nukreiptas kitur informacijai suteikti, o 1 880 jų Europos ombudsmenas nagrinėjo kaip skundus;

H.  kadangi iš 1 880 skundų, kuriuos 2016 m. nagrinėjo Europos ombudsmenas, 711 pateko į Europos ombudsmeno įgaliojimų sritį, o 1 169 šiai sričiai nepriklausė;

I.  kadangi 2016 m. Europos ombudsmenas pradėjo 245 tyrimus, iš kurių 235 buvo pagrįsti skundu, o 10 pradėti savo iniciatyva, ir baigė 291 tyrimą (iš jų 278 buvo pagrįsti skundu, o 13 pradėti savo iniciatyva); kadangi dagiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (58,8 proc.), toliau eina ES agentūros (12,3 proc.), Parlamentas (6,5 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (5,7 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (4,5 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (0,8 proc.) ir kitos institucijos (11,4 proc.);

J.  kadangi Europos ombudsmenas kiekvienais metais iš piliečių ir organizacijų gauna daug skundų dėl ES administravimo ir kadangi trys didžiausią susirūpinimą kėlę klausimai, susiję su tyrimais, kuriuos Europos ombudsmenas baigė nagrinėti 2016 m., buvo skaidrumas ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais (29,6 proc.), geras ES personalo klausimų sprendimas (28,2 proc.) ir tarnybos kultūra (25,1 proc.); kadangi kiti susirūpinimą keliantys klausimai apima deramą naudojimąsi diskrecija, įskaitant pažeidimo procedūras, patikimą finansų valdymą, susijusį su ES dotacijomis ir sutartimis, bei procesinių ir pagrindinių teisių laikymąsi; kadangi šių klausimų svarba pabrėžia labai svarbų Europos ombudsmeno vaidmenį užtikrinant, kad sprendimų priėmimo procesai ir administravimas ES lygmeniu būtų visiškai skaidrūs ir nešališki, siekiant apsaugoti piliečių teises ir stiprinti jų pasitikėjimą bei visuomenės pasitikėjimą;

K.  kadangi, kalbant apie Europos ombudsmeno strateginį darbą 2016 m., Europos ombudsmeno tarnyba baigė nagrinėti 5 strateginius tyrimus ir pradėjo 4 naujus, be kita ko, susijusius su galimais specialiųjų patarėjų interesų konfliktais ir vėluojančiais cheminiais tyrimais, be to, tarnyba pradėjo 10 naujų strateginių iniciatyvų;

L.  kadangi Europos ombudsmenas pradėjo plataus masto strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija skiria savo specialiuosius patarėjus, kurie dažnai tuo pačiu metu dirba su privačiojo sektoriaus klientais ir ES, ir kaip ji vykdo jų interesų konfliktų vertinimą;

M.  kadangi Europos ombudsmenas domėjosi Europos investicijų banko (EIB) tarybos narių elgesio kodeksu, pažymėdamas, kad jame nenumatytas įpareigojimas pateikti interesų deklaraciją arba atskleisti finansinius interesus;

N.  kadangi finansų krizė lėmė ekonominę ir socialinę krizę ir tai pakenkė ES institucijų patikimumui;

O.  kadangi Europos ombudsmenas nustatė, kad 2009–2014 m. Komisijos nesugebėjimas išspręsti klausimo, susijusio su tuo, kad buvęs Komisijos narys pažeidė Komisijos narių elgesio kodeksą, ir tinkamai ištirti Komisijos nario privačiojo sektoriaus darbo sutarties suderinamumo su įsipareigojimais pagal ES sutartį, yra blogo administravimo atvejis; kadangi netinkamo administravimo atvejai, susiję su Komisijos narių, įskaitant Komisijos pirmininką, veikla baigus eiti pareigas Komisijoje, didina piliečių nepasitikėjimą Komisija;

P.  kadangi Europos ombudsmenas taip pat bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis, ir pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją yra ES struktūros dalis, ir jo užduotis – ES institucijų lygmeniu ginti bei skatinti Konvencijoje nustatytas teises ir stebėti jos įgyvendinimą;

Q.  kadangi, remiantis 2016 m. kovo mėn. „Eurobarometro“ greitąja apklausa dėl Europos Sąjungos pilietybės, 9 iš 10 ES piliečių (87 proc.) žino, ką reiškia Sąjungos piliečio statusas ir kad jie turi teisę pateikti skundą Parlamentui, Komisijai arba Europos ombudsmenui;

1.  patvirtina Europos ombudsmenės pristatytą 2016 m. metinį pranešimą ir teigiamai vertina tai, kad jis aiškus ir lengvai perskaitomas, taip pat kad jame išdėstyti svarbiausi faktai ir skaičiai, susiję su Europos ombudsmeno darbu 2016 m.;

2.  sveikina Emily O’Reilly, atlikusią puikų darbą gerinant Europos ombudsmeno tarnybų veiklos kokybę ir jų prieinamumą, taip pat turint galvoje jos aktyvų bendradarbiavimą ir pozityvų bendravimą su Parlamentu, ypač su Peticijų komitetu bei kitomis ES institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis;

3.  pripažįsta strateginių tyrimų ir iniciatyvų vaidmenį ir pritaria tiems tyrimams ir iniciatyvoms, kuriuos Europos ombudsmenas atliko savo iniciatyva, siekdamas įsigilinti į strategiškai svarbias temas, aktualias viešojo ES piliečių intereso požiūriu; teigiamai vertina Europos ombudsmeno pastangas geriau naudotis savo strateginiu darbu sudarant galimybes kolektyviai nagrinėti skundu pagrįstus panašaus turinio atvejus;

4.  teigiamai vertina Europos ombudsmeno ryžtą greitai ir veiksmingai atsižvelgti į ES piliečių poreikius ir susirūpinimą jiems keliančius klausimus bei pritaria 2016 m. pradėtiems taikyti naujiems darbo metodams ir supaprastintai atvejų nagrinėjimo procedūrai, kuriais užtikrinamas didesnis lankstumas ir veiksmingumas, be to, didesnį poveikį pajunta daugiau piliečių;

5.  sutinka, jog dėl dabartinių precedento neturinčių iššūkių, su kuriais susiduria ES, pvz., nelygybės nedarbo, ekonomikos ir socialinėje srityse, migracijos krizės ir „Brexit“, visos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, įskaitant Europos ombudsmeną, turi dėti daugiau pastangų ir būti labiau pasiryžusios užtikrinti aukščiausio lygio socialinį teisingumą, atskaitomybę ir skaidrumą ES lygmeniu;

6.  pabrėžia, kad būtina gerinti socialinį dialogą;

7.  pabrėžia, kad piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimas dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis yra itin svarbus;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ombudsmeno tarnyba iki šiol pasiekė antrą pagal dydį savo sprendimų ir (arba) rekomendacijų įgyvendinimo rezultatą; rekomenduoja Europos ombudsmenui būti budriam, nustatyti priežastis, dėl kurių nesilaikoma jo rekomendacijų, ir informuoti Parlamentą apie visus atvejus, kai ES administracija pakartotinai nesilaiko rekomendacijų;

9.  pažymi, kad 2016 m. mažėjo Europos ombudsmeno atliktų tyrimų, susijusių su ES institucijomis, skaičius (2016 m. jų buvo 245, o 2015 m. – 261); primygtinai ragina ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras per priimtiną laikotarpį atsakyti ir reaguoti į kritines Europos ombudsmeno pastabas ir stropiau laikytis Europos ombudsmeno rekomendacijų ir (arba) sprendimų;

10.  pažymi, kad 2016 m. Europos ombudsmenas daugumą bylų išnagrinėjo per 12 mėnesių ir kad vidutiniškai tyrimas buvo baigtas per 10 mėnesių ir tik 30 proc. bylų buvo baigtos nagrinėti po 12 ar daugiau mėnesių; primygtinai ragina Europos ombudsmeną toliau gerinti savo darbo metodus ir sutrumpinti skundų nagrinėjimo laiką, visų pirma tais atvejais, kai po 12 mėnesių bylos vis dar nebaigtos nagrinėti, tačiau nemažinti savo darbo veiksmingumo;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad su skaidrumu susiję tyrimai, visų pirma dėl klausimų, susijusių su sprendimų priėmimo procesų skaidrumu, lobistinės veiklos skaidrumu ir galimybe susipažinti su ES dokumentais, vėl sudaro didžiausią dalį Europos ombudsmeno nagrinėjamų bylų, taip pat kitos problemos, susijusios su įvairiais klausimais – pradedant pagrindinių teisių pažeidimais ir etikos klausimais ir baigiant ES sutartimis ir dotacijomis;

12.  ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad esminį vaidmenį ES institucijų darbe atlieka skaidrumas, geras administravimas bei institucinė stabdžių ir atsvarų sistema; apgailestauja dėl to, kad užklausos, susijusios su skaidrumu ir galimybe gauti informacijos bei susipažinti su dokumentais, nuolat sudaro per 20 proc. visų Europos ombudsmenui pateikiamų užklausų ir ne vienus metus tebėra didelį susirūpinimą ES piliečiams keliantis klausimas; ragina ES institucijas aktyviai skelbti informaciją ir dokumentus, siekiant didinti skaidrumą ir mažinti netinkamo administravimo atvejų skaičių;

13.  mano, kad reikia laikytis maksimalaus ES institucijų turimų dokumentų skaidrumo ir galimybės susipažinti su jais principo; primena Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią nustatyta, kad Sąjungos piliečiai turi teisę viešai susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir kitų organų dokumentais ir kad galimos nukrypti nuo šios teisės leidžiančios nuostatos ir šios teisės išimtys visuomet turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į skaidrumo ir demokratijos principus, kurie yra išankstinė naudojimosi demokratinėmis teisėmis sąlyga; mano, kad reikia persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, kad būtų palengvintas Europos ombudsmeno darbas tikrinant, ar Parlamentas, Taryba ir Komisija suteikia galimybę susipažinti su dokumentais;

14.  ragina Komisiją padidinti skaidrumą ir pagerinti prieigą prie dokumentų ir informacijos apie su gautomis peticijomis susijusias procedūras „EU Pilot“ ir prie programos „EU Pilot“ bei jau baigtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; pabrėžia, kad Komisijai svarbu užtikrinti reguliarius tolesnius veiksmus su Parlamentu; ragina Europos ombudsmeną toliau strategiškai tirti Komisijos skaidrumą nagrinėjant skundus dėl pažeidimo pagal procedūras „EU Pilot“, taip pat primygtinai ragina Europos ombudsmeną ryžtingai ir budriai tęsti šio klausimo nagrinėjimą 2017 m.; mano, kad nepagrįstas vėlavimas nagrinėjant pradėtas įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimo ir „EU Pilot“ procedūras taip pat galėtų priklausyti netinkamo administravimo sričiai;

15.  mano, kad Europos ombudsmeno ryžtas siekti aukščiausio lygio skaidrumo vykstant ES sprendimų priėmimo procesui yra pagirtinas; pabrėžia, kad būtina stebėti, kaip įgyvendinamos Europos ombudsmeno rekomendacijos užtikrinti skaidrumą vykstant trišaliams dialogams; ragina Tarybą ir Komisiją skelbti aktualią informaciją apie trišalių dialogų metu priimtus sprendimus; taip pat pakartoja, kad būtinas visapusiškas ir didesnis skaidrumas sudarant prekybos susitarimus ir vykstant deryboms, ir ragina Europos ombudsmeną nuolat stebėti derybų dėl visų ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis skaidrumą tuo pačiu metu nepamirštant, kad tai neturėtų daryti neigiamos įtakos ES derybinei pozicijai;

16.  pakartoja, kad, vykstant ES ir JK deryboms dėl pastarosios išstojimo iš Sąjungos, svarbus visų ES institucijų skaidrumas nedarant neigiamos įtakos šalių derybinei pozicijai; ragina Europos ombudsmeną stebėti, ar skaidrumas užtikrinamas per visas derybas dėl išstojimo;

17.  ragina užtikrinti didesnį ES ekonominių ir finansinių sprendimų priėmimo proceso skaidrumą, ypač Europos Centrinio Banko vykdomos bankų priežiūros srityje; be to, pripažindamas Europos ombudsmeno pastarojo meto pastangas šioje srityje ir tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 netaikomas Euro grupei, nes ji nėra Sutartyse apibrėžta institucija ar įstaiga, remia Europos ombudsmeno rekomendacijas siekiant didinti Europos investicijų banko (EIB) ir Euro grupės skaidrumą bei stiprinti jų vidaus etikos taisykles; ragina laikytis Europos ombudsmeno rekomendacijų dėl EIB skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūros ir pabrėžia nepriklausomos skundų nagrinėjimo tvarkos svarbą; ragina Europos ombudsmeną atlikti aktyvesnį vaidmenį užtikrinant, kad naujoji EIB skundų nagrinėjimo tvarka išliktų patikima ir veiksminga ir pagal ją būtų laikomasi veiklos nepriklausomumo, skaidrumo, prieinamumo, savalaikiškumo ir reikiamų išteklių principų;

18.  reiškia visapusišką paramą Europos ombudsmeno pagrindiniam tikslui  – padėti stiprinti atskaitomybę ir skaidrumą užtikrinančias struktūras ir institucijas ES lygmeniu bei gerinti demokratijos kokybę Europoje;

19.  atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno išvadas dėl netinkamo administravimo ryšium su Komisijos narių elgesio kodeksu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukštus ES administracijos moralės ir etikos standartus ir atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą pratęsti veiklos pertraukos laikotarpį iki dvejų metų buvusiems Komisijos nariams ir iki trejų metų buvusiems Komisijos pirmininkams, tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia taikyti griežtesnes etikos taisykles visose ES institucijose, įskaitant ES politikus ir darbuotojus, siekiant užtikrinti pagarbą pareigai elgtis sąžiningai ir apdairiai ir visišką nepriklausomumą nuo privačiojo sektoriaus; ragina Komisiją užtikrinti iniciatyvų skelbimą ir visapusišką skaidrumą kalbant apie buvusių Komisijos narių pareigas baigus kadenciją; remia Europos ombudsmeno rekomendacijas dėl tolesnės Kodekso peržiūros laikantis Sutartyje numatytų įpareigojimų, kad taisyklės būtų aiškesnės ir lengvai įgyvendinamos, siekiant kiekvienu konkrečiu atveju užtikrinti patikimumą, nešališkumą ir interesų konflikto nebuvimą; ragina Europos ombudsmeną toliau stebėti ir vertinti Komisijos ad hoc etikos komiteto nepriklausomumo lygį;

20.  atkreipia dėmesį į Komisijos veiksmus reaguojant į Europos ombudsmeno rekomendacijas, susijusias su tuo, kaip įgyvendinami ES tarnybos nuostatai, kuriais reglamentuojamas vadinamasis „sukamųjų durų“ reiškinys, ir nekantriai laukia tolesnio Europos ombudsmeno tyrimo, kuriame būtų įvertinti praktinio naujųjų taisyklių taikymo rezultatai;

21.  ragina Europos ombudsmeną tęsti savo darbą siekiant užtikrinti, kad būtų laiku skelbiami visų ES pareigūnų, susijusių su „sukamųjų durų“ reiškinio atvejais, vardai ir pavardės, ir užtikrinti visišką visos susijusios informacijos skaidrumą;

22.  pritaria Europos ombudsmeno įsipareigojimui gerinti ES lobistinės veiklos skaidrumą ir ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Europos ombudsmeno siūlymus tobulinti ES skaidrumo registrą, kad jis taptų visų ES institucijų ir įstaigų privalomu skaidrumo kertiniu akmeniu; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikėtų imtis aiškių veiksmų ir parengti nuoseklius ir veiksmingus darbo grafikus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį skaidrumą, taip pat susijusį su informacija apie finansavimą, interesų grupes ir finansinius interesus;

23.  teigiamai vertina Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija vertina savo specialiųjų patarėjų interesų konfliktus; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Europos ombudsmeno rekomendacijas dėl specialiųjų patarėjų skyrimo procedūros, įvertinti bet kokį galimą interesų konfliktą prieš jų paskyrimą ir po jo bei leisti visuomenei susipažinti su informacija, susijusia su dokumentais ir posėdžiais;

24.  remia Europos ombudsmeno strateginį Komisijos ekspertų grupių tyrimą; ragina Europos ombudsmeną užtikrinti, kad naujosiomis Komisijos taisyklėmis būtų gerinamas interesų konfliktų valdymas, taip pat subalansuotas ir lygiavertis visų suinteresuotųjų šalių – tarp jų ir visuomeninių – atstovavimas, įskaitant visų ekspertų įtraukimą į ES skaidrumo registrą;

25.  atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją dėl jos atstovų susitikimų su tabako pramonės lobistais skaidrumo ir jos Sveikatos GD įgyvendintų skaidrumo priemonių; pakartoja savo raginimą Komisijai keisti praktiką ir imtis veiksmų, kad jos darbas taptų visapusiškai skaidrus, t. y. internete skelbti duomenis apie visus susitikimus su lobistais ar jų teisiniais atstovais, taip pat šių posėdžių protokolus, laikantis įsipareigojimų, kuriuos ji yra prisiėmusi pagal JT tabako kontrolės pagrindų konvenciją;

26.  palankiai vertina Europos ombudsmeno praktines rekomendacijas dėl valstybės pareigūnų ryšių su lobistais; primygtinai ragina Europos ombudsmeną didinti visų ES institucijų darbuotojų informuotumą apie šias rekomendacijas rengiant šviečiamuosius mokymus, seminarus ir susijusias paramos priemones ir ragina visas ES institucijas įgyvendinti Europos ombudsmeno gero administracinio elgesio kodeksą ir JT tabako kontrolės pagrindų konvencijoje nustatytas skaidrumo priemones; pakartoja savo raginimą veiksmingai atnaujinti Europos gero administracinio elgesio kodeksą per dabartinę kadenciją priimant privalomą reglamentą šiuo klausimu;

27.  palankiai vertina Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su Tarybos parengiamaisiais organais, įskaitant jo komitetus, darbo grupes ir Nuolatinių atstovų komitetą (COREPER), svarstant ES teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus; kviečia Europos ombudsmeną paraginti Tarybą padidinti susitikimų su suinteresuotaisiais subjektais ir priimamų sprendimų skaidrumą, laikytis galimybės susipažinti su dokumentu reikalavimų bei suteikti šią galimybę laiku ir nedelsiant;

28.  palankiai vertina Europos ombudsmeno darbą sprendžiant bendrojo viešojo intereso klausimus, pvz., susijusius su pagrindinėmis teisėmis, medicinos sauga ir veiksmingumu, aplinkos ir sveikatos apsauga ir apsauga nuo rizikos aplinkai; ragina Europos ombudsmeną toliau stebėti savo pasiūlymų Europos cheminių medžiagų agentūrai dėl bandymų su gyvūnais rinkoje registruojant naujus kosmetikos gaminius ir Europos personalo atrankos tarnybai (EPSO) dėl force majeure principo ir EPSO konkursų skaidrumo įgyvendinimą;

29.  atkreipia dėmesį į ombudsmeno patirtį sprendžiant netinkamo administravimo atvejus ES institucijose, susijusius su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta darbe, kaip buvo byloje, susijusioje su skundu 1283/2012/AN; atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ir savo sprendimą sukurti nepriklausomų ekspertų grupę, kuri ištirtų seksualinio priekabiavimo ir prievartos padėtį Parlamente, ragina ombudsmeną taip pat ištirti seksualinio priekabiavimo ir prievartos padėtį ES institucijose, įstaigose, biuruose ir agentūrose ir pateikti rekomendacijų ir geriausios praktikos pavyzdžių, kaip užkirsti kelią naujiems atvejams ES institucijose;

30.  remia Europos ombudsmeno vaidmenį kuriant aktyvią ir skaidrią Europos vaistų agentūros (EMA) atliekamų klinikinių tyrimų politiką, ypač Europos ombudsmeno rekomendacijas dėl pasaulyje vieno perkamiausių vaistų „Humira“, vartojamo Krono ligai gydyti, patvirtinimo; primygtinai ragina Europos ombudsmeną toliau stebėti Europos vaistų agentūrą siekiant užtikrinti, kad ji laikytųsi aukščiausių skaidrumo ir galimybės susipažinti su informacija apie klinikinius tyrimus standartų – visų pirma tų, kurie atitinka viešąjį interesą ir yra vertingi gydytojams, pacientams ir tyrėjams;

31.  ragina Europos ombudsmeną toliau tirti ES agentūrų veiksmus, ypatingą dėmesį skiriant Europos maisto saugos tarnybai ir Europos cheminių medžiagų agentūrai, kai tai susiję su „Monsanto“ dokumentais ir galimu poveikiu slaptumui ir interesų konfliktui;

32.  teigiamai vertina Europos ombudsmeno tyrimus, kurių imtasi pagal neįgaliųjų skundus, ir remia šios tarnybos, aktyviai dalyvaujančios JT neįgaliųjų teisių konvencija grindžiamos ES sistemos veikloje, darbą ir indėlį įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios; pakartoja, kad visais atžvilgiais remia visapusišką minėtosios konvencijos įgyvendinimą ES lygmeniu;

33.  ragina Europos ombudsmeną užtikrinti, kad Komisija atsižvelgtų į Europos ombudsmeno pasiūlymus ir rekomendacijas dėl būsimos Europos piliečių iniciatyvos priemonės peržiūros, siekiant užtikrinti, kad Europos piliečių iniciatyvai įgyvendinti reikalingos procedūros ir sąlygos būtų iš tikrųjų aiškios, paprastos, lengvai taikytinos ir proporcingos;

34.  ragina Europos ombudsmeną užtikrinti, kad Komisija padėtų sukurti infrastruktūrą, kurią pasitelkiant būtų teikiamos teisinės konsultacijos dėl Europos piliečių iniciatyvų, ir teisinę sistemą, pagal kurią būtų saugomi Europos piliečių iniciatyvos nariai;

35.  primena, kad informatoriai yra svarbiausi asmenys pranešant apie netinkamo administravimo atvejus, ir remia priemones, skirtas informavimui apie pažeidimus veiksmingai skatinti ir informatorių apsaugai nuo atsakomųjų veiksmų pagerinti, bei ragina Europos ombudsmeną toliau vertinti, kaip ES institucijose įgyvendinamos naujosios vidaus pranešimo apie pažeidimus taisyklės; ragina imtis tolesnių veiksmų dėl Europos ombudsmeno 2015 m. tyrimų, susijusių su ES institucijų vidaus pranešimo apie pažeidimus taisyklėmis; palankiai vertina Europos ombudsmeno šios srities taisykles ir ragina kitas ES institucijas jomis naudotis kaip gairėmis; pakartoja savo raginimą priimti horizontaliuosius ES teisės aktus dėl informatorių apsaugos, kuriuose būtų apibrėžti atitinkami pranešimo apie bet kokį netinkamo administravimo atvejį kanalai ir procedūros, taip pat reikiamos garantijos ir teisinės visų lygmenų apsaugos priemonės susijusiems asmenims;

36.  siūlo peržiūrėti Europos ombudsmeno statutą siekiant suteikti jai įgaliojimus ištirti įtariamą neatitiktį Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su ES institucijų ir įstaigų dokumentais ir priimti sprendimus dėl atitinkamų dokumentų paskelbimo;

37.  teigiamai vertina Europos ombudsmeno iniciatyvą įvardyti geriausią ES administravimo praktiką ir labiau į ją atkreipti visuomenės dėmesį skiriant Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą;

38.  ragina Europos ombudsmeną toliau bendradarbiauti su nacionaliniais ombudsmenais naudojantis Europos ombudsmenų tinklu; pritaria idėjai 2016 m. pirmą kartą surengti metinę Europos ombudsmenų tinklo konferenciją Briuselyje ir Komisijos įsipareigojimą veiksmingiau bendradarbiauti su tinklu;

39.  sveikina mintį būsimas metines Europos ombudsmenų tinklo konferencijas rengti Parlamento patalpose, atsižvelgiant į tiesioginį Peticijų komiteto ir Europos ombudsmeno ryšį;

40.  primena, kad Europos ombudsmenų tinklas galėtų atlikti svarbų vaidmenį ginant ES piliečių teises per derybas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES;

41.  mano, jog pagirtina tai, kad Europos ombudsmenas surengė atskirus susitikimus su nacionaliniais ombudsmenais, taip pat pilietinės visuomenės ir verslo organizacijų atstovais; primygtinai ragina Europos ombudsmeną pakartoti šiuos susitikimus visose valstybėse narėse ir toliau skatinti informavimą apie tai, kaip ES piliečiams ir įmonėms gali padėti Europos ombudsmeno tarnyba;

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenei, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(2) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331.


Aplinkos politikos įgyvendinimo peržiūra
PDF 338kWORD 47k
2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros (2017/2705(RSP))
P8_TA(2017)0450B8-0590/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM(2017)0063) ir pridėtas 28 šalių ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos politikos rezultatų užtikrinimas atliekant reguliarią aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“ (COM(2016)0316),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(1) (7-oji AVP),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (A/RES/70/1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „2014 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2017)0500),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos pranešimą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Komisijos ataskaitą dėl Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo (COM(2017)0033),

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai (O-000065/2017 – B8-0606/2017) ir Komisijai (O-000066/2017 – B8-0607/2017) dėl ES aplinkosaugos nuostatų įgyvendinimo peržiūros,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES yra parengusi stiprių aplinkosaugos teisės aktų, tačiau jų silpnas ir netobulas įgyvendinimas yra ilgalaikė problema; kadangi šie įgyvendinimo trūkumai kelia grėsmę darniam vystymuisi, daro neigiamą tarpvalstybinį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai bei lemia dideles socialines ir ekonomines sąnaudas; kadangi, be to, įgyvendinimo spragos kenkia ES patikimumui;

B.  kadangi 70 proc. ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendina regioninės ir vietos valdžios institucijos;

C.  kadangi ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra ir 28 m. šalių ataskaitos dar kartą parodė, kad aplinkos srities teisės aktai ES įgyvendinami nevienodai, tarp valstybių narių ir tarp įvairių aplinkos sričių esama didelių skirtumų; vis dėlto pažymi, kad esama bendrų probleminių sričių, kuriose įgyvendinimas nėra patenkinamas visoje ES, ir kad jos dažnai susijusios su didžiausiomis grėsmėmis aplinkos būklei;

D.  kadangi kas dvejus metus teikiamos ataskaitos yra labai svarbios siekiant parodyti tikrąją įgyvendinimo valstybėse narėse padėtį, tačiau taip pat svarbi reguliari stebėsena;

E.  kadangi aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra buvo skirta svarbioms ES aplinkos teisės aktų dalims, tačiau ją reikia išplėsti, kad būtų galima imtis sistemingesnių priemonių sprendžiant uždavinius, kylančius dėl darnaus aplinkos vystymosi;

F.  kadangi aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra turėtų būti tarpsektorinė priemonė, kurią atliekant būtų galima įvertinti kitų sričių, pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės, pramonės, transporto, miškininkystės ir apskritai regioninės politikos poveikį aplinkai;

G.  kadangi Komisija turėtų siekti užtikrinti geresnį duomenų, naudojamų vertinant valstybių narių pasiekimus, palyginamumą; kadangi skirtingose valstybėse narėse surinktų duomenų skirtumai sudaro nemenką kliūtį jų palyginamumui ir apskritai pačiam vertinimui;

H.  kadangi svarbu į aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą įtraukti visas kompetentingas valdžios institucijas atsižvelgiant į valstybių narių institucinę padėtį; kadangi visų pirma svarbu pabrėžti, kad kai kuriose valstybėse narėse regionams tenka visapusiška kompetencija aplinkos teisės aktų srityje;

I.  kadangi aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra visapusiškai papildo kitas priemones, skirtas geresniam įgyvendinimui užtikrinti, pvz., IMPEL tinklą (Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklą) ir projektą „Make it Work“;

J.  kadangi aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra turėtų būti vertinama ne tik kaip techninė priemonė, bet ir kaip priemonė politinei diskusijai, visų pirma ministerijų lygmeniu, užtikrinti;

Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros svarba ir kontekstas

1.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti taikyti aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą ir pripažįsta jos didžiulį potencialą, jei jai bus suteiktas deramas politinis svoris ir bus užtikrintas visiškas jos skaidrumas; atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra gali padėti įgyvendinimo problemoms užimti svarbią vietą politinėje darbotvarkėje, atlikti sprendimus priimančių asmenų išankstinio perspėjimo mechanizmo funkciją ir galiausiai patobulinti ES aplinkos teisės aktų ir politikos įgyvendinimą;

2.  primena, kad Parlamentas jau keletą kartų yra raginęs Komisiją imtis iniciatyvesnio vaidmens stebint, patariant ir padedant įgyvendinti aplinkos teisės aktus ir politiką, pvz., kalbant apie Gamtos direktyvas; mano, kad Komisija pažeidimų atvejais turėtų imtis ryžtingų veiksmų aktyviai naudodamasi visomis taikomomis teisėkūros priemonėmis;

3.  pritaria Komisijos holistiniam, tarpsektoriniam įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančiam požiūriui, kuris yra labai svarbus siekiant pokyčių vietoje; palankiai vertina tai, kad atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą nustatomos netinkamo įgyvendinimo priežastys ir siūlomos priemonės šioms problemoms konstruktyviai spręsti;

4.  mano, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra turėtų būti viena iš priemonių, naudojamų siekiant užtikrinti glaudesnį ryšį su darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir įvertinti pažangą, kurią padarė valstybės narės ir Sąjunga siekdamos aplinkos sričiai svarbių DVT; todėl ragina Komisiją toliau siekti nustatyti, kaip įgyvendinant ES aplinkos teisės aktus taip pat padedama ES valstybėms narėms įgyvendinti atitinkamus DVT tikslus ir siekti konkrečių DVT rodiklių ir tikslų;

5.  pripažįsta, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra taip pat gali būti naudinga prevencijos priemonė ir todėl gali sumažėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičius; vis dėlto pabrėžia, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra neturėtų pakeisti arba atidėti būtinų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, kurias atlieka Komisija;

Kaip būtų galima patobulinti Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą ir pasiekti geresnių rezultatų

6.  palankiai vertina tai, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra apima daugumą teminių tikslų pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (toliau – 7-oji AVP); vis dėlto apgailestauja dėl to, kad svarbios sritys, pavyzdžiui, klimato kaitos, energijos vartojimo efektyvumo priemonių, energijos taupymo, cheminių medžiagų ir pramonės išmetamų teršalų, ir kai kurie sisteminiai aplinkos apsaugos uždaviniai, susiję su energetikos, transporto, gamybos ir regionine politika, nebuvo įtraukti, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad jos būtų įtrauktos į būsimas redakcijas; atkreipia dėmesį į tai, kad esami duomenys, kuriuos jau paskelbė Europos aplinkos agentūra, jau galėjo sudaryti galimybę atlikti bent preliminarią klimato kaitos teisės aktų, vartojimo efektyvumo didinimo priemonių ir energijos taupymo priemonių įgyvendinimo ES ir valstybių narių lygmenimis analizę;

7.  taip pat apgailestauja dėl to, kad nesprendžiami tokie svarbūs klausimai kaip hormoninių preparatų ir vaistų liekanos nuotėkose, paviršinio vandens ir požeminio vandens telkiniuose ir jų poveikis geriamajam vandeniui, žmonių sveikatai, biologinei įvairovei ir (vandens) aplinkai, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į būsimas redakcijas;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. pasauliniu lygmeniu ir 7-oji aplinkosaugos veiksmų programa ES lygmeniu sudaro pagrindą pažangiai aplinkos politikai;

9.  mano, kad siekiant užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą būtų naudinga užtikrinti glaudesnį aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ir Europos semestro ryšį;

10.  pabrėžia, kad dėl duomenų stygiaus gali atsirasti įgyvendinimo spragų ir sunkumų atliekant įgyvendinimo peržiūrą;

11.  pabrėžia, kad svarbu suderinti duomenų ir pranešimų teikimo ciklus siekiant patobulinti būsimus peržiūros procesus; ragina Komisiją gerinti duomenų palyginamumą ir įtraukti į būsimą aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą specialų skyrių, kuriame būtų įvertinta ataskaitų ir duomenų, kuriuos pateikė valstybės narės pagal įvairias direktyvas, kokybė; pabrėžia saugaus elektroninio keitimosi duomenimis svarbą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių ataskaitų teikimui;

12.  pabrėžia, kad svarbu paremti kokybinį vertinimą kiekybiniais tikslais; šiuo klausimu mano, kad geresnis bendradarbiavimas su Europos aplinkos agentūra padėtų parengti tinkamus rodiklius;

13.  pabrėžia, kad vykdant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į visas rimtas aplinkos ir kitų sektorių politikos problemas ir galimus prieštaringus tikslus ir jie turėtų būti įvertinti, taip pat turėtų būti atkreiptas dėmesys į visus pastebėtus neatitikimus ir pateikta pasiūlymų, kaip juos ištaisyti;

14.  mano, jog, siekiant rasti geresnio įgyvendinimo būdų, valstybėms narėms reikėtų palikti mažiau diskrecijos;

Kaip patobulinti aplinkos teisės aktų įgyvendinimą

15.  pabrėžia, kad aplinkos apsaugos klausimai nepakankamai integruojami į kitas politikos sritis ir tai yra viena iš esminių priežasčių, nulemiančių aplinkos apsaugos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo spragas;

16.  pabrėžia, kad geresnį aplinkos teisės aktų įgyvendinimą būtų galima užtikrinti aplinkos teisės aktus labiau integravus į kitas politikos sritis ir visapusiškai taikant atsargumo principą;

17.  mano, kad dvi pagrindines netinkamo įgyvendinimo priežastis – nepakankamus administracinius gebėjimus ir valdymo trūkumą – iš dalies lemia nepakankamas finansavimas ir iš dalies neveiksmingas turimų lėšų panaudojimas valstybėse narėse, ir ragina valstybes nares siekti pagerinti padėtį šiose srityse;

18.  mano, kad, siekiant užtikrinti gerą ir patikimą valdymą ir geresnį veiksmingumą, būtina užtikrinti visų lygmenų viešosios valdžios institucijų partnerystę ir skaidrumą, aiškų atsakomybės sričių padalijimą, tinkamus išteklius, gebėjimų stiprinimą ir geresnį koordinavimo mechanizmą;

19.  laikosi nuomonės, kad valstybių narių taikomos rinkos priemonės (pvz., „teršėjas moka“ principu paremta fiskalinė politika) yra veiksmingas ir efektyvus būdas visapusiško aplinkos politikos įgyvendinimo tikslui siekti;

20.  tvirtai remia tai, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros metu pabrėžiami keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir tarpusavio peržiūra, ir mano, kad tai galėtų padėti valstybėms narėms, kurios, įgyvendindamos aplinkos srities teisės aktus patiria sunkumų, rasti naujoviškų sprendimų; todėl yra įsitikinęs, kad būtų naudinga, jog Komisija pateiktų gaires;

21.  mano, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra turėtų apimti Komisijos nustatytus aiškius ir griežtus aplinkos teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse terminus;

22.  mano, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra taip pat gali būti naudojama kaip visuomenės informavimo, informuotumo didinimo, aktyvesnio pilietinės visuomenės dalyvavimo užtikrinimo ir visuomenės dalyvavimo skatinimo ir švietimo aplinkos politikos klausimais priemonė, kuri būtų naudinga valstybėms narėms ir piliečiams; šiuo klausimu ragina Komisiją parengti priemonių rinkinį, kuris padėtų įvertinti valstybių narių padarytą pažangą aplinkosauginio veiksmingumo srityje, be kita ko, atlikti gerosios patirties lyginamąją analizę ir parengti suvestines ataskaitas, kurios turėtų būti reguliariai atnaujinamos ir skelbiamos, kad būtų viešai prieinamos;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti teisės aktų vykdymo užtikrinimą, be kita ko, gerinant ir stiprinant Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimo pastangas;

24.  pabrėžia, kad NVO ir plačioji visuomenė taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant geresnį įgyvendinimą ir tokiu būdu puoselėjant teisinę valstybę, jei būtų veiksmingai užtikrinama teisė kreiptis į teismą;

25.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl aplinkosauginių tikrinimų, kad būtų sparčiau įgyvendinami su aplinka susiję įstatymai ir standartai;

26.  ragina Komisiją ryšium su gero valdymo ir teisės aktų laikymosi užtikrinimu pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl minimaliųjų galimybės pasinaudoti teismine peržiūra standartų ir pasiūlyti peržiūrėti Orhuso reglamentą, kuriuo įgyvendinama Konvencija dėl Sąjungos veiksmų siekiant atsižvelgti į naujausią Komiteto dėl atitikties Orhuso konvencijai rekomendaciją;

Valstybių narių ir ES institucijų vaidmuo vykdant tolesnius veiksmus po aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros

27.  ragina Komisiją, valstybių narių kompetentingas institucijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nedelsiant visapusiškai dalyvauti aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje; pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo; ragina valstybes nares visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir paraginti jas toliau dalyvauti IMPEL tinklo veikloje bei skatinti dalyvauti vietos ir regionų ekspertus, kad kuo skubiau būtų pagerintas keitimasis duomenimis, žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį duomenų rinkimą ir galimybę gauti informacijos, gerosios praktikos sklaidą ir piliečių dalyvavimą ir apsvarstyti galimybę labiau įtraukti vietos valdžios institucijas į aplinkos politikos nustatymo procesą;

29.  ragina atitinkamo lygmens kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų organizuojami atviri ir įtraukūs dialogai įgyvendinimo klausimais tinkamai informuojant visuomenę ir pilietinės visuomenės atstovus bei užtikrinant jų dalyvavimą, ir ragina Komisiją dalyvauti šiuose dialoguose ir apie tai informuoti Parlamentą;

30.  palankiai vertina Komisijos pateiktus politinius pasiūlymus dėl sistemos, skirtos struktūriniam dialogui įgyvendinimo klausimais rengti, tačiau mano, jog būtina užtikrinti, kad šis procesas būtų skaidrus ir jame dalyvautų susijusios NVO ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai;

31.  palankiai vertina tai, kad Komisija, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai diskutuoja ekspertų grupėje „Europos semestro žalinimas“, tačiau mano, kad užtikrinus specialios ekspertų grupės aplinkos nuostatų įgyvendinimo klausimais dalyvavimą būtų galima sudaryti sąlygas plėtoti struktūrinį dialogą įgyvendinimo klausimais kartu su dvišaliais šalių dialogais;

32.  ragina užtikrinti, kad įgyvendinimo klausimas būtų kaip nuolatinis punktas įtrauktas į trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės prioritetus ir programas, kad šiuo klausimu būtų diskutuojama Aplinkos taryboje bent kartą per metus, galbūt rengiant ypatingą įgyvendinimo klausimui skirtą tarybos posėdį, ir kad diskusijos būtų papildytos kitu forumu, kuriame taip pat dalyvautų Europos Parlamentas ir Regionų komitetas; ragina rengti bendrus Tarybos posėdžius, kuriuose būtų nagrinėjama, kaip sprendžiami tarpsektoriniai, kompleksiniai klausimai ir bendri uždaviniai, taip pat naujos problemos, galinčios turėti tarpvalstybinį poveikį;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.


Kova su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnys
PDF 560kWORD 64k
2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio (2016/2269(INI))
P8_TA(2017)0451A8-0340/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. leidinį „ES užimtumo ir socialinė padėtis. 2015 m. rugsėjo mėn. ketvirčio apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014)0130),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. ataskaitą „Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. vasario 20 d. socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį, įskaitant rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020) ir į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl krizės poveikio pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje(15),

–  atsižvelgdamas į klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000047/2016 – B8-0369/2016 dėl kovos su nelygybe siekiant skatinti integracinį ir tvarų ekonomikos augimą ES,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl minimalių pajamų Europoje ir skurdo rodiklių(16),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“(17),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Darbas ir skurdas. Globalus požiūris“(18),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 31 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(19),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 10 d. Socialinės apsaugos komiteto metinę ataskaitą dėl socialinės padėties Europos Sąjungoje (2014 m.)(20),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Socialinės apsaugos komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva“(21),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas. Gyvenimo kokybė Europoje: krizės pasekmės“ (angl. Third European Quality of Life Survey – Quality of life in Europe: Impacts of the crisis),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas. Gyvenimo kokybė Europoje: socialinė nelygybė“ (angl. Third European Quality of Life Survey – Quality of life in Europe: Social inequalities),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Pajamų skirtumai ir užimtumo modeliai Europoje prieš didįjį nuosmukį ir po jo“ (angl. Income inequalities and employment - patterns in Europe before and after the Great Recession),

–  atsižvelgdamas į Eurofound apžvalginę ataskaitą „Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas“ (angl. Sixth European Working Conditions Survey),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Socialinis judumas ES“ (angl. Social mobility in the EU),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Naujos darbo formos“ (angl. New forms of employment),

–  atsižvelgdamas į Eurofound atnaujintą informaciją tema „Komandiruojamų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumai. Siekiant vienodo požiūrio principo taikymo“, kurioje išsamiai apžvelgiama vyriausybių ir socialinių partnerių pozicija visoje Europoje dėl vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą principo,

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Profesinio gyvenimo raida Europoje. Metinė 2016 m. EurWORK apžvalga“ (angl. Developments in working life in Europe: EurWORK annual review 2016), visų pirma į jos skyrių „Nelygybė darbo užmokesčio srityje. Įrodymai, diskusija ir veiklos kryptys“ (angl. Pay inequalities – Evidence, debate and policies),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Su darbu susiję pokyčiai ir darbo užmokesčio nelygybė. 2017 m. Europos darbo vietų stebėsenos ataskaita“ (angl. Occupational change and wage inequality: European Jobs Monitor 2017),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Moterys, vyrai ir darbo sąlygos Europoje“ (angl. Women, men and working conditions in Europe),

–  atsižvelgdamas į Komisijos leidinį „2016 m. pavasario Europos ekonominė prognozė“(22),

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma į jos darnaus vystymosi tikslą Nr. 10 „mažinti nelygybę šalių viduje ir tarp šalių“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ataskaitą „Pasaulio socialinė padėtis 2007 m. Užimtumo imperatyvas“ (angl. World Social Situation 2007: The Employment Imperative),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 21 d. EBPO ataskaitą „Likime kartu: kodėl mažesnė nelygybė naudinga visiems“ (angl. „In it together: Why less inequality benefits all“),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. EBPO ataskaitą „Mes nesame lygūs: kodėl nelygybė toliau didėja?“ (angl. „Divided We Stand: Why Inequality Keeps Rising“),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio mėn. EBPO ataskaitą „Nelygybės didėjimas. Pajamų pasiskirstymas ir skurdas EBPO šalyse“ (angl. „Growing unequal: Income Distribution and Poverty in OECD countries“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 17 d. TVF tarnybų diskusijų dokumentą „Perskirstymas, nelygybė ir augimas“ (angl. Redistribution, Inequality and Growth)(23),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 8 d. TVF tarnybų diskusijų dokumentą „Nelygybė ir netvarus augimas: dvi to paties medalio pusės?“ (angl. Inequality and Unsustainable Growth: Two Sides of the Same Coin?)(24),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3 d. TDO leidinį „2013 m. darbo pasaulio ataskaita: ekonominės ir socialinės struktūros atkūrimas“ (angl. World of Work Report 2013: Repairing the economic and social fabric) ir į jos skyrių „Padėties JAV apžvalga“ (angl. Snapshot of the United States),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Londono universiteto koledžo vykdant projektą „DRIVERS for Health Equity“ paskelbtą ataskaitą „Galutinė mokslinė ataskaita. Socialinės nelygybės poveikis sveikatai ir raidai ankstyvoje vaikystėje. Sisteminė Europos masto apžvalga“ (angl. Final Scientific Report: Social Inequalities in early childhood health and development: a European-wide systematic review),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0340/2017),

A.  kadangi lygybė ir teisingumas yra neatsiejamos Europos vertybės ir Europos socialinio modelio, ES ir jos valstybių narių pagrindas; kadangi valstybių narių ir ES tikslai yra užimtumo skatinimas, siekiant užtikrinti nuolatinį didelį užimtumą ir kovoti su socialine atskirtimi;

B.  kadangi nelygybė gali pakirsti socialinį pasitikėjimą ir mažinti paramą demokratinėms institucijoms; kadangi, siekiant skatinti darnų vystymąsi visoje Sąjungoje, kovos su nelygybe priemones būtina stiprinti ekonominiu, socialiniu ir regionų požiūriu;

C.  kadangi nelygybė suprantama ir kaip pajamų skirtumas tarp asmenų, ir kaip asmenų galimybių praradimas, kuris trukdo potencialiai asmens gebėjimų ir įgūdžių tobulinimui, užkerta kelią jų raidai, taigi ir jų galimam indėliui į visuomenę;

D.  kadangi pagrindinė mažėjančios paklausos priežastis yra ekonomikos ir finansų krizė, nuo kurios jau daugiau kaip dešimtmetį kenčia euro zonos valstybės;

E.  kadangi nelygybė ir nedarbas riboja veiksmingą paklausą, trukdo diegti inovacijas ir gali padidinti finansinį nestabilumą; kadangi didelė ir didėjanti nelygybė trukdo ne tik pažangai siekiant skurdo mažinimo, bet taip pat ir visoms pastangoms didinti socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą;

F.  kadangi kova su nelygybe gali būti darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimo ir kartu skurdo mažinimo priemonė; kadangi 2015 m. 47,5 proc. visų darbo neturinčių asmenų Europos Sąjungoje grėsė skurdas(25);

G.  kadangi tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, TVF(26) ir EBPO(27), nuomone, nelygybė stabdo ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą(28), jos taip pat teigė, kad pernelyg didelė ir didėjanti nelygybė reiškia tiesiogines socialines sąnaudas, trukdo socialiniam judumui ir taip pat gali trukdyti ekonomikos augimui dabar ir ateityje;

H.  kadangi vienas iš penkių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra bent dvidešimčia milijonų sumažinti žmonių, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį arba kuriems jie gresia, skaičių nuo 115,9 mln. 2008 m. iki ne daugiau kaip 95,9 mln. iki 2020 m.; kadangi 2015 m. 117,6 mln. žmonių grėsė skurdas ir socialinė atskirtis – 1,7 mln. daugiau nei 2008 m.; kadangi 2012 m. Europos Sąjungoje 32,2 mln. neįgaliųjų grėsė skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi 2013 m. 28 ES valstybėse narėse 26,5 mln. vaikų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; kadangi gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis vis dar yra nepriimtinai didelė – 23,7 %, o kai kuriose valstybėse narėse šie skaičiai išlieka itin dideli; be to, kadangi energijos nepriteklius tebėra toks didelis, kad jį patiriantys 11 % ES gyventojų patenka į uždarą ekonominių sunkumų ratą(29);

I.  kadangi dėl krizės padidėjusi nelygybė ypač nepalankiai atsiliepė moterims, paskatindama moterų skurdą ir vis labiau išstumdama jas iš darbo rinkos; kadangi moterų dalyvavimas darbo rinkoje turėtų būti didinamas veiksmingai įgyvendinant galiojančius ir papildomus teisės aktus dėl moterų ir vyrų lygybės ir modernizuojant dabartinę politikos sistemą, kad būtų pagerinta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra;

J.  kadangi esama teigiamos sąsajos tarp didesnės moterų ir vyrų lygybės ir spartesnio ekonomikos augimo, įtraukties, darbo vietų kūrimo ir verslo klestėjimo; kadangi profesinės nelygybės mažinimas yra ne tik vienodo požiūrio, bet ir darbo rinkos veiksmingumo ir konkurencingumo užtikrinimo priemonė;

K.  kadangi EBPO pabrėžia, kad sumažinus nelygybę vienu Gini koeficiento punktu, bendras augimas per kitus penkerius metus padidėtų 0,8 proc.(30);

L.  kadangi pagal Eurofound „netipinis darbas“ – tai darbo santykiai, kurie neatitinka standartinio ar tipinio reguliaraus neterminuoto darbo visą darbo laiką vienam darbdaviui, trunkančio ilgą laikotarpį; kadangi, TDO duomenimis, „nestandartinės užimtumo formos“ yra bendras terminas, skirtas įvairiems nuo standartinio darbo modelio nukrypstantiems darbo modeliams, įskaitant laikinąjį darbą, darbą ne visą darbo dieną ir pagal iškvietimą, darbą per laikinojo įdarbinimo įmones ir kitus daugiašalius darbo santykius (taip pat apsimestinį darbą ir priklausomą savarankišką darbą) apibrėžti;

M.  kadangi padidėjusi nelygybė yra siejama su mažėjančiu socialiniu judumu, mažesnėmis žmogaus galimybėmis ir apribotomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; kadangi Eurofound 2017 m. ataskaitoje dėl socialinio judumo ES(31) pateikiama įrodymų, kad daugelyje valstybių narių socialinė padėtis ir toliau lemia gyvenimo galimybes;

N.  kadangi valstybių narių ekonomikos augimas priklauso nuo daugelio veiksnių; kadangi didėjantis nelygybės gali turėti neigiamą poveikį augimui; kadangi TVF pasauliniu mastu nustatė atvirkštinę priklausomybę tarp 20 proc. turtingiausių gyventojų tenkančios pajamų dalies ir ekonomikos augimo, t. y., jei 20 proc. turtingiausių gyventojų tenkanti pajamų dalis padidėja viena procentine dalimi, faktinis BVP augimas ateinančius penkerius metus yra 0,08 proc. mažesnis; kadangi, priešingai, tiek pat padidėjus 20 proc. neturtingiausių gyventojų tenkančiai pajamų daliai, ekonomikos augimas yra 0,38 proc. didesnis;

O.  kadangi nelygybė yra įvairialypis reiškinys, susijęs ne tik su finansiniais reikalais, bet ir su skirtingomis žmonių galimybėmis, priklausančiomis nuo, pavyzdžiui, jų lyties, etninės kilmės, seksualinės orientacijos, geografinės buvimo vietos ar amžiaus; kadangi daugialypė nelygybė ieškant darbo ir darbe kelia pavojų žmonių sveikatai ir gerovei, taip pat finansinėms galimybėms, ir todėl gali lemti mažą produktyvumą;

P.  kadangi Eurofound ataskaitoje „Naujos darbo formos“(32) nagrinėjama nevienoda socialinės apsaugos aprėptis ir atkreipiamas dėmesys į socialinės apsaugos požiūriu problemiškiausią darbo formą, t. y. atsitiktinį darbą, kaip pavyzdį pateikiant teisės aktus, į kurių taikymo sritį aiškiai neįtraukiami atsitiktiniai darbuotojai, ir teisės aktus, kuriais siekiama juos apimti, paprastai taikant kompensaciją pajamų ribos pagrindu; kadangi darbas, už kurį išmokami kuponai, ir strateginis dalijimasis darbuotojais yra nestandartinio darbo pavyzdžiai, kuriais siekiama spręsti nepakankamos socialinės apsaugos problemą atsitiktinio darbo arba darbo ne visą darbo dieną atveju;

Q.  kadangi visuomenėse, kurioms būdinga didesnė pajamų nelygybė, daugiau žmonių yra prastos sveikatos ir dažniau pasitaiko smurto atvejų, taip pat būdingas žemesnis matematikos įgūdžių ir raštingumo lygis, esama daugiau nutukimo ir įkalinimo atvejų, taip pat aukštesni žmogžudysčių rodikliai(33); kadangi visuomenė, kurioje lygybė didesnė, reiškia mažesnes valstybės patiriamas socialines išlaidas;

R.  kadangi nelygybė per visą gyvavimo ciklą atsispindi nelygybėje senatvėje, pvz., trumpesnė sveiko gyvenimo trukmė, skurdas senatvėje, taip pat beveik 40 proc. siekiantis vyrų ir moterų pensijų skirtumas; kadangi Europos skurdo panaikinimo strategijos yra būtinos siekiant tvaraus vystymosi visiems;

S.  kadangi ekonominis saugumas yra svarbus veiksnys, skatinantis žmogaus savirealizaciją;

T.  kadangi 2015 m. spalio 5 d. Taryba priėmė išvadas dėl „2015 m. pensijų adekvatumo ataskaitos. Dabartinių ir būsimų pajamų adekvatumas senatvėje ES“, manydama, jog „labai svarbu, kad valstybinėse pensijų ir kitose socialinės apsaugos sistemose būtų tinkamos apsaugos priemonės, skirtos toms moterims ir tiems vyrams, kurių galimybės įsidarbinti neleidžia ar neleido jiems sukaupti pakankamai teisių į pensiją“, ir teigdama, kad „tokios apsaugos priemonės visų pirma apima minimalias pensijas arba kitus minimalius pajamų atidėjinius vyresnio amžiaus žmonėms“(34);

U.  kadangi nepakankamas viešojo švietimo finansavimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vėliau kyla socialinių skirtumų ir didėja nelygybė;

V.  kadangi 2005–2015 m. Gini koeficientas ES padidėjo nuo 30,6 iki 31, o pajamų nelygybė tarp 20 proc. turtingiausiųjų ir vargingiausių gyventojų padidėjo nuo 4,7 iki 5,2; kadangi žmonių, kuriems gresia materialinis skurdas, dalis yra glaudžiai susijusi su pajamų nelygybe, o materialinis skurdas nuo 2005 m. pastoviai didėja; kadangi 2008–2014 m. laikotarpiu keliose valstybėse narėse padidėjo nelygybė pagal namų ūkių disponuojamąsias pajamas(35);

W.  kadangi ekonominio augimo skirtumai tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse lemia ekonominės pusiausvyros sutrikimus Sąjungoje; kadangi šių itin nevienodų ekonominių tendencijų rezultatas – pernelyg didelis nedarbas ir skurdo zonos;

X.  kadangi pasaulinė nelygybės raida atitinka nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio nuolat didėjančią nelygybę išsivysčiusiose šalyse, kuriose, pasak EBPO(36), nelygybė didėja nepriklausomai nuo ekonomikos ciklo (su tam tikromis išimtimis) ir todėl Gini koeficientas nuo 1980 m. iki 2013 m. padidėjo trimis punktais nuo 0,29 iki 0,32, o per pastaruosius dešimtmečius padidėjo 10 proc.;

Y.  kadangi, nepaisant to, kad nelygybės lygį gali lemti daugelis veiksnių, už atskirą dėmesį jiems ir jų šalinimą struktūriniu lygmeniu yra atsakingos institucijos ir politinių intervencijų autoriai; kadangi ES esama investicijų deficito, o viešosios ir privačios investicijos yra svarbiausi veiksniai, galintys padėti mažinti nelygybę didinant užimtumą; kadangi reikia deramai spręsti struktūrinių trūkumų problemą; kadangi tikimasi, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) bus atnaujintas siekiant padėti spręsti investicijų deficito problemą;

Z.  kadangi nelygybės tendencijos nebūtinai sutampa su absoliučių ir kraštutinių formų skurdo tendencijomis, pvz., benamyste;

AA.  kadangi teikti tinkamą paramą ir finansavimą tvariam ir nuolatiniam būstui yra labai svarbu siekiant sudaryti galimybes įsidarbinti, gauti išsilavinimą, sveikatos paslaugas ir stiprinti integraciją bei vietos gyventojų pritarimą; kadangi gyvenimo kokybės palaikymas gyvenamuosiuose rajonuose kova su segregacija yra svarbi integracijos rėmimo ir nelygybės mažinimo dalis;

AB.  kadangi, Eurostato duomenimis, gyventojų, kuriems gresia skurdas, dalis ES 2015 m. buvo 24,4 proc., o vaikų – 26,9 proc.;

AC.  kadangi moterys patiria neproporcingą krizės poveikį ir kadangi žaliosios darbo vietos pasirodė esančios labiau atsparios krizei nei kitos;

AD.  kadangi moterims kyla didesnė skurdo ir nestabilumo rizika;

Europos politikos koordinavimo nustatymas kovojant su nelygybe

1.  patvirtina, kad nelygybė kelia grėsmę Europos projekto ateičiai, mažina jo pagrįstumą ir menkina pasitikėjimą ES kaip varomąja socialinės pažangos jėga – tai yra ES aspektas, kurį reikia plėtoti; vis dėlto primena, kad dabartinė nelygybė turi neigiamą poveikį politiniam bei socialiniam stabilumui; pabrėžia, kad didesnės konvergencijos skatinimas ir visų Europos Sąjungos piliečių gyvenimo gerinimas turi išlikti tolesnės integracijos varomąja jėga;

2.  tvirtai mano, kad nelygybės mažinimas privalo būti vienu iš Europos lygmens prioritetu, ne tik siekiant kovoti su skurdu ir skatinti konvergenciją, bet ir kaip ekonomikos atsigavimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo, socialinės sanglaudos ir bendros gerovės prielaida;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad nelygybės mažinimas yra būtinas siekiant skatinti teisingesnę ir stabilesnę demokratiją, užtikrinant vienodas sąlygas be dvigubų standartų, į paraštes nustumiant populizmą, ekstremizmą ir ksenofobiją ir užtikrinant, kad Europa Sąjunga būtų projektas, kuriam pritaria visi jos piliečiai;

4.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad Europos Sąjunga privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartis, t. y. skatinti savo tautų gerovę, visišką užimtumą ir socialinę pažangą, socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, piliečių iš įvairių socialinių ir ekonominių sluoksnių lygybę, kartų solidarumą, vaiko teisių apsaugą ir visų asmenų, kurie yra pažeidžiamoje padėtyje arba kenčia nuo marginalizacijos, įtrauktį;

5.  prašo Komisijos ir valstybių narių, pagal savo atitinkamas kompetencijos sritis, įvertinti ekonominės politikos koordinavimo veiksmingumą ir rezultatus, atsižvelgiant į socialinės pažangos raidą ir socialinį teisingumą Europos Sąjungoje; pastebi, kad vykdant Europos semestrą pirmenybė nebuvo teikiama šių tikslų siekimui ir nelygybės mažinimui; primygtinai ragina Komisiją pradėti politikos koordinavimo procesą siekiant geriau stebėti neigiamas tendencijas, kurios gali didinti nelygybę ir susilpninti socialinę pažangą arba neigiamai veikti socialinį teisingumą, užkirsti joms kelią ir jas koreguoti, prireikus įvedant prevencines ir taisomąsias priemones; mano, kad turėtų būti apsvarstytos ir prireikus į Europos semestrą įtrauktos konkrečios politikos kryptys, skirtos kovoti su ekonomine nelygybe;

6.  mano, kad socialinės priemonės kai kuriais atvejais gali būti laikomos poveikio mažinimo priemonėmis ir turėtų būti papildytos ekonominėmis veiklos kryptimis ir socialiniu požiūriu atsakingomis struktūrinėmis reformomis, kad būtų užtikrintas teigiamas, ilgalaikis ir tvarus ekonomikos augimas ir būtų struktūriškai sumažinta nelygybės tendencija vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

7.  primygtinai ragina Komisiją, laikantis Europos semestro aprėpties, ir nedarant poveikio nacionalinės kompetencijos sritims, geriau įvertinti pajamų ir turto paskirstymo disbalansą, be kita ko, rengiant atskiras nuodugnias apžvalgos ataskaitas, jei tas disbalansas nustatomas, tai naudojant kaip būdą susieti ekonomikos koordinavimą su užimtumu ir socialinės srities rezultatais; ragina Komisiją pateikti tikslią ir naujausią informaciją apie skirtingas pajamų ir turto skirtumus, socialinę sanglaudą ir socialinę įtrauktį tarp šalių ir šalių viduje ir pagrįsti savo pasiūlymus ir rekomendacijas dėl politinių sprendimų patikimais duomenimis; ragina Komisiją išnagrinėti, kurie ekonominės nelygybės rodikliai būtų tiksliausi (Gini koeficientas, Palmos indeksai, Theilo indeksas, darbo užmokesčio dalis, minimalaus darbo užmokesčio santykis su BVP vienam gyventojui arba su vidutiniu darbo užmokesčiu ir kt.), ir stebėti nelygybės raidą, taip pat atsižvelgiant į bendrą visų veiksnių konkurencingumą ir našumą;

8.  pažymi, kad regionai, turintys didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, pvz., labai retai apgyvendinti labiausiai į šiaurę nutolę regionai, salos, pasienio ir kalnuoti regionai, nurodyti SESV 174 straipsnyje, taip pat atokūs ir ištuštėję regionai susiduria su didesniais sunkumais užtikrinant prieigą prie viešųjų paslaugų, pvz., sveikatos apsaugos ir švietimo, ir dėl to šios paslaugos tampa didesne našta viešiesiems finansams, o norintys jas gauti gyventojai turi keliauti į tolimesnes vietoves;

9.  dar kartą pabrėžia būtinybę skatinti investicijas į geresnę teritorinę struktūrą, siekiant stiprinti pramonės tinklą regionuose, kuriuose susiduriama su didelėmis ir nuolatinėmis gamtinėmis arba demografinėmis kliūtimis, visų pirma prieigą prie plačiajuosčio ryšio;

10.  primygtinai ragina Komisiją skatinti valstybių narių plataus užmojo investicijas į socialinę apsaugą, paslaugas ir infrastruktūrą tikslingiau ir strategiškiau naudojantis Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo lėšomis siekiant reaguoti į socialinius ir ekonominius valstybių narių ir regionų poreikius;

11.  pakartoja savo raginimą sukurti tikrą Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo skatinama didesnė konvergencija, atsižvelgiant į Sutartyse numatytą kompetencijos sričių pasidalijimą ir stipresnį bei teisingesnį EPS socialinį aspektą;

12.  ragina Komisiją stiprinti savo pastangas dirbant su valstybėmis narėmis, kad būtų pasiekti visi strategijos „Europa 2020“ tikslai, įskaitant skurdo ir socialinės atskirties mažinimą 20 mln., ir suderinti strategijos „Europa 2020“ taikymo sritį su Darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarke, taigi įtraukti kovą su nelygybe ir didžiuliu skurdu į strategijos tikslus; prašo Komisijos ir toliau skirti daug dėmesio strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui ir atsižvelgti į Eurostato atliktą strategijos „Europa 2020“ pagrindinių rodiklių suvestinę, taip pat vykdant Europos semestro procedūrą ir laikantis konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares, primindamas, kad pastarosios yra pirmiausiai atsakingos už savo socialinės politikos kryptis, kurios turi būti paremtos ir papildytos Europos lygmens veiksmais, dėti daugiau pastangų siekiant mažinti nelygybę tarp pajamų grupių ir skatinti parengti tinkamą priemonių sistemą, pagal kurią, be kita ko, būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos visiems, visuomenės švietimas, sveikatos paslaugos, pensijos, tinkama viešoji infrastruktūra ir socialinės paslaugos, ir skatinamos lygios galimybės; pabrėžia, kad tokia sistema turėtų sudaryti sąlygas gerai veikiančiai „socialinių sąlygų gerinimo priemonei“;

14.  pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turėtų užtikrinti atitinkamų politikos krypčių, skirtų nelygybei mažinti ir socialinei sanglaudai didinti, įgyvendinimą;

15.  pabrėžia pagrindinių teisių viršenybę; pabrėžia, kad darbo teisė ir aukšti socialiniai standartai atlieka labai svarbų vaidmenį keičiant ekonominę pusiausvyrą, remiant pajamas ir skatinant investavimo pajėgumus; primena, kad svarbu laikytis ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų socialinių teisių, įskaitant profesinių sąjungų teises ir laisves ir kolektyvinių derybų teises bei vienodo elgesio su darbuotojais užtikrinimą;

16.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti lygias galimybes negalima nepaisyti sektorių politikos svarbos mažinant nelygybę ateityje ir kad, visų pirma, turint galvoje būtinybę toliau plėtoti vidaus rinką ir parengti Europos ir nacionalinio lygmens investavimo politiką (pvz., į pagrindinę infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą, švietimą) ir rengiant visus energetikos politikos aspektus reikia atsižvelgti į visas tokių politikos sričių teikiamas galimybes ekonominių, socialinių ir teritorinių veiksmų požiūriu; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant parengti išsamias darbo vietų kūrimo, verslumo ir inovacijų strategijas, kuriomis būtų siekiama nukreipti strategines investicijas į žaliąsias darbo vietas, socialinį, sveikatos bei priežiūros sektorius ir socialinę ekonomiką, kuriuose užimtumo potencialas yra neišnaudotas;

Priemonės, kuriomis skatinamas deramų darbo vietų kūrimas ir aukštos kokybės užimtumas

17.  išreiškia susirūpinimą dėl nelygybės raidos Europos Sąjungoje po krizės, o tai iš esmės lėmė didėjantis nedarbas; mano, kad nedarbas yra nelygybės šaltinis ir kad deramų darbo vietų ir kokybiško užimtumo kūrimo politika, orientuota į pagrindines nedarbo zonas, padėti padidinti 20 proc. neturtingiausių namų ūkių pajamas;

18.  ragina Komisiją atliekant būsimą Direktyvos dėl rašytinės pažymos peržiūrą įtraukti nuostatų, kuriomis panaikinama diskriminacija dėl sutartinio statuso ir kuriomis kiekvienam darbuotojui užtikrinama teisė naudotis teisingomis darbo sutarties sąlygomis pagal TDO deramo darbo standartus;

19.  be to, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelio nedarbo mažėja darbo užmokestis ir kai kuriais atvejais jis gali daryti neigiamą poveikį darbo ir visuomeninėms sąlygoms; pabrėžia, kad kova su nedarbu, pati savaime, yra reikalinga, nors tai ir nėra vienintelė nelygybės mažinimo sąlyga;

20.  ragina Komisiją 2017–2020 m. laikotarpiu pasiūlyti didesnį finansavimo lygį Jaunimo užimtumo iniciatyvai, be kita ko, siekiant geriau pasiekti jaunesnius nei 30 metų amžiaus asmenis; ragina Komisiją prisidėti prie geresnio Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo, daugiau dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamiems jauniems žmonėms, kurie dažnai turi susidoroti su sudėtingais poreikiais, atsižvelgiant į naujausią Europos Audito Rūmų ataskaitą dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos taikymo ir užtikrinant tikslų ir skaidrų įgyvendinimą ir vertinimą;

21.  pabrėžia, kad svarbu atidžiau stebėti jaunuolius, kurie palieka Jaunimo garantijų iniciatyvą ir (arba) Jaunimo užimtumo iniciatyvą, siekiant jų ilgalaikės ir efektyvios integracijos į darbo rinką; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę suteikti dar daugiau lankstumo Jaunimo užimtumo iniciatyvai, taip pat gerų rezultatų jaunimo politikos srityje pasiekusioms šalims, integruojant jaunimo, pereinančio nuo švietimo ar aukštojo mokslo sistemos į darbo rinką, apsaugos sistemas, siekiant kompensuoti jaunimo atskirtį nuo socialinės apsaugos įmokų mokėjimo sistemų Europoje;

22.  pabrėžia, kad tokios programos, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva, neturi pakeisti pačių valstybių narių veiksmų kovojant su jaunimo nedarbu ir skatinant tvarią integraciją į darbo rinką; pripažįsta, kad aukštos kokybės ir prieinamas švietimas yra lemiamas veiksnys siekiant įveikti nelygybę; todėl ragina daugiau investuoti į viešąjį švietimą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares pabrėžti poreikį skatinti žaliąsias darbo vietas ir skatinti užimtumą kaimo ir nuosmukį patiriančiose vietovėse bei padaryti tokias vietoves patrauklesnes moterims;

24.  ragina Komisiją, pasitelkus ESF ir Europos semestro procedūrą, ir valstybes nares, pasitelkus nacionalines reformų programas, užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų visapusiškai įgyvendintos reformos, nurodytos Tarybos rekomendacijoje dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares papildyti ekonominę ir pinigų sąjungą visapusiškai išvystyta Europos darbo rinka kartu su plačiai taikoma socialinės apsaugos sistema; mano, kad gerai veikiančios darbo rinkos ir suderintos ir patikimos gerovės sistemos yra ypač svarbios siekiant Europos pinigų sąjungos sėkmės ir yra platesnio didesnės konvergencijos proceso, kuriuo siekiama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, dalis; šiuo klausimu ragina Komisiją pristatyti tyrimą, kaip ES gali remti ir skatinti garantuoto viešojo užimtumo programas nacionaliniu lygmeniu;

26.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad švietimas ir mokymas būtų geriau suderinti su darbo rinkos poreikiais visoje ES, sukuriant daugiau judumo galimybių ir gerinant įdarbinimo ir mokymo strategijas, visų pirma naudojant mokymą darbo vietoje ir tikslingas investicijas, kurios skatintų darbo vietų kūrimą ir didintų darbo vietų paklausą; primena, kad perkvalifikavimas yra vienas iš svarbių veiksnių, suteikiančių galimybę žmonėms iš naujo integruotis į darbo rinką ir padedančių mažinti ilgalaikį nedarbą bei užtikrinti geresnį įgūdžių pritaikymą prie siūlomų darbo vietų; pabrėžia, kad įgūdžių patvirtinimas ir formaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimas yra svarbios priemonės siekiant užtikrinti, kad įgyti įgūdžiai būtų vertinami darbo rinkose; primygtinai teigia, kad mokymosi visą gyvenimą galimybės turėtų būti skatinamos visose amžiaus grupėse, įskaitant senyvo amžiaus žmones, kad būtų išnaudotas visas jų potencialas kovojant su nelygybe;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti kovojant su diskriminacija įdarbinant ir diskriminacinėmis įdarbinimo procedūromis, kurios užkerta kelią žmonėms patekti į darbo rinką dėl, be kita ko, lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos, seksualinės orientacijos, lytinių požymių, etninės kilmės, negalios ar amžiaus;

Gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimas

28.  išreiškia susirūpinimą dėl nedeklaruojamo darbo, netipinių darbo sutarčių ir kitų nestandartinio užimtumo formų apimties – tai gali lemti mažų garantijų darbo sąlygas, mažesnį darbo užmokestį, išnaudojimą ir mažesnes socialinio draudimo įmokas bei padidinti nelygybę kai kuriose valstybėse narėse; primena, kad siekiant apsaugoti visus darbuotojus, turi būti suteikiamas tinkamas socialinis draudimas ir socialinė apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su šešėline ekonomika ir nedeklaruojamu darbu;

29.  mano, kad visoje Europoje turėtų būti gerinama darbo vietų kokybė, ypač susijusi su pragyvenimą užtikrinančiu darbo užmokesčiu, darbo vietos garantijomis, prieiga prie švietimo bei mokymosi visą gyvenimą ir profesine sveikata bei sauga; ragina Komisiją remti tolesnius mokslinius tyrimus, susijusius su kokybiškų darbo vietų kūrimo stebėsena ir gerinimu bei bendru konkurencingumu ES, remiantis Eurofound tyrimais;

30.  mano, kad kai kurios užimtumo formos, pvz., nenustatytos apimties darbo sutartys ir neapmokamos stažuotės, neužtikrina deramų gyvenimo sąlygų; mano, kad labai svarbu užtikrinti tinkamas mokymosi ir profesinio mokymo galimybes ir deramas darbo sąlygas, kai tinkama, praktikos, stažuotės ir pameistrystės metu, būtina nustatyti apribojimus nestandartinėms darbo formoms ir uždrausti nenustatytos apimties darbo sutartis, naudojimąsi laikinaisiais darbuotojais pakeičiant streikuojančius darbuotojus ir terminuotų sutarčių sudarymą nuolatinėms užduotims atlikti;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriškas darbas ne visą darbo laiką gali paskatinti tam tikrų kategorijų asmenis, kuriems šiuo metu nepakankamai atstovaujama, dalyvauti darbo rinkoje ir gali būti naudingas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros derinimui;

32.  yra tvirtai įsitikinęs, kad galėtų būti išnagrinėta galimybė sukurti tikslų Europos lygmens bendro užimtumo klasifikacijos registrą, siekiant sumažinti nesaugumą darbe remiantis moksliniais faktais ir duomenimis; yra įsitikinęs, kad vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą, atliktą toje pačioje vietoje, principo taikymas padės sumažinti darbuotojų nelygybę;

33.  pabrėžia, kad svarbu deramai išnagrinėti įvairius didėjančios automatizacijos padarinius ir aspektus ir vėlavimo pritaikyti teisės aktus poveikį, nes dėl to kyla pavojus, kad bus daromas spaudimas socialinės apsaugos sistemoms mažinti išmokas ir darbo užmokestį, visų pirma žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojams; pabrėžia, kad šiuo atveju labai svarbu išlaikyti tinkamą socialinės apsaugos ir darbo užmokesčio lygį;

34.  mano, kad Naujų įgūdžių darbotvarke visiems darbuotojams turi būti užtikrinta galimybė mokytis visą gyvenimą ir prisitaikyti prie skaitmeninimo bei nuolatinių technologinių pokyčių;

35.  deramai atsižvelgia į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pagrindų direktyvos dėl pakankamų minimalių pajamų Europos Sąjungoje, kurioje turėtų būti nustatytos bendros taisyklės ir rodikliai ir numatyti jos įgyvendinimo stebėsenos metodai; pabrėžia, kad orientaciniai biudžetai, rodantys oriam gyvenimui reikalingas pragyvenimo išlaidas, skirtingas gyvenamųjų vietų sąlygas, namų ūkio sudėtį ir amžiaus grupes, galėtų būti naudojami kaip priemonė siekiant įvertinti valstybių narių nustatytas minimalių pajamų sistemas;

36.  yra susirūpinęs dėl didelio minimalių pajamų sistemų nepanaudojimo, kai jų esama, rodiklio, kuris parodo daugybę kliūčių, įskaitant intervencines procedūras ir stigmą, susijusią su kreipimusi dėl galimybės naudotis minimalių pajamų sistemomis; mano, kad pajamų rėmimo programos, pagal kurias asmenys remiami, kol jie dar yra nepasiekę skurdo ir socialinės atskirties ribos, yra labai svarbios siekiant išvengti nevienodų ekonominių tendencijų;

37.  pabrėžia socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų svarbą nustatant darbo užmokestį ir tai, kad už šiuos mechanizmus turėtų būti atsakingi socialiniai partneriai, atsižvelgiant į Sutartyje įtvirtintą jų savarankiškumą; ragina Komisiją atlikti pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio indekso tyrimą, kad kiekvienai valstybei narei ir regionui būtų nustatytos pragyvenimo išlaidos ir apytikslės pajamos, kurių reikia pagrindiniams šeimų poreikiams patenkinti; pabrėžia, kad labai svarbu visiems namų ūkiams užtikrinti tinkamą pajamų lygį, kad skurstantys dirbantieji galėtų pasiekti finansinę nepriklausomybę kartu išlaikydami būstą ir galėdami apsirūpinti maistu;

38.  pabrėžia, kad kalbant apie ilgalaikį naujų būstų statybų finansavimą, be ESI fondų ir ESIF, turėtų būti panaudoti kiti privataus bei viešojo finansavimo šaltiniai kaip priemonės paskatinti nacionalinių viešųjų bankų arba kitų agentūrų, veikiančių įperkamų bei socialinių būstų srityje, veiklą;

39.  ragina Komisiją pagerinti darbuotojų profesinę sveikatą ir saugą, be kita ko, tinkamai taikant Darbo laiko direktyvą;

40.  primena, kad teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus yra pagrindinė teisė Europos Sąjungoje ir kad ES institucijos privalo ją gerbti, laikytis jos principų ir skatinti jos taikymą(37); mano, kad mažėjant darbuotojų ir profesinių sąjungų derybinėms galioms nebuvo prisidėta prie šių tikslų siekimo ir tai galėtų būti darbo užmokesčio menko augimo ir mažų garantijų darbo paplitimo priežastis;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu apsaugoti darbuotojų teises ir skatinti darbuotojų derybines galias per darbo rinkų struktūrines reformas, kad būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas, deramas darbas, bendra gerovė ir socialinė sanglauda; pabrėžia socialinių partnerių dialogo svarbą sprendžiant nelygybės darbo rinkoje klausimą; ragina valstybes nares ir ES užtikrinti teisę burtis į profesines sąjungas, taip pat tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių asociacijų galią ir autonomiją pradedant bet kokio lygmens derybas;

42.  be to, pabrėžia pilietinio dialogo su įvairių visuomenės grupių atstovais, ypač tais, kuriems kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, kai diskutuojama dėl klausimų, susijusių su nelygybe;

43.  ragina įgyvendinti kovos su diskriminacija politiką, kuri atlieka esminį vaidmenį užtikrinant lygias galimybes įsidarbinti ir skatinant socialinę įtrauktį; ragina valstybes nares atblokuoti direktyvą dėl kovos su diskriminacija;

44.  ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad darbo vietoje būtų sprendžiamos problemos, susijusios su diskriminacija, priekabiavimu ir smurtu dėl lyties, lytinės tapatybės ar raiškos, seksualinės orientacijos, lytinių požymių ir kitų priežasčių, ir kad veiktų aiškūs pranešimų teikimo bei paramos aukoms mechanizmai ir procedūros prieš kaltininkus;

Gerovės valstybės ir socialinės apsaugos stiprinimas

45.  pabrėžia, kad daugelyje šalių gerovės ir socialinės apsaugos sistemos patyrės spaudimą dėl finansinio konsolidavimo, turėjusio pasekmių pajamų nelygybei; mano, kad gerovės sistemos turėtų veikti kaip apsauginė sąlyga ir taip pat palengvinti įsitraukimą į darbo rinką; pabrėžia, kad reikia laikytis daugialypio požiūrio siekiant didesnės lygybės ir socialinės sanglaudos, kaip nurodyta horizontaliojoje socialinėje išlygoje (SESV 9 straipsnis), daugiausia dėmesio skiriant socialiniam Sąjungos politikos sričių aspektui ir įsipareigojimui taikyti šio aspekto įtraukimo į visų sričių Sąjungos politiką principą;

46.  teigia, kad socialinė pažanga, kaip apibrėžta Europos socialinės pažangos indekse, yra visuomenės gebėjimas patenkinti pagrindinius savo piliečių poreikius, kurti piliečiams ir bendruomenėms pagrindą, leidžiantį jiems gerinti ir palaikyti savo gyvenimo kokybę, ir visiems asmenims sudaryti sąlygas išnaudoti visą savo potencialą;

47.  ragina valstybes nares pagerinti savo gerovės sistemas (švietimo, sveikatos apsaugos, būsto, pensijų ir perdavimų), remiantis aukšto lygio socialinės apsaugos priemonėmis, kad būtų užtikrinta visapusiška apsauga, atsižvelgiant į naujų rūšių socialinę riziką ir pažeidžiamas grupes, kurios susiformavo dėl finansinės, ekonominės ir galiausiai socialinės krizės, kurias turi įveikti valstybės narės;

48.  ragina valstybes nares didinti investicijas į kokybiškas ir įperkamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, pabrėždamas, kad manoma, jog tokios investicijos atsiperka, ypač vaikams iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų; ragina valstybes nares, remiant Komisijai ir laikantis Barselonos tikslų, imtis deramų priemonių siekiant užtikrinti visuotinę ir įperkamą prieigą prie kokybiško valstybinio švietimo nuo ankstyvo amžiaus (0–3 m.), nes tai yra itin svarbus veiksnys ilgainiui kovojant su nelygybe;

49.  ragina nustatyti visuotinę galimybę gauti įperkamą būstą, apsaugant pažeidžiamus namų ūkius nuo iškeldinimo ir pernelyg didelio įsiskolinimo, ir Europos lygmeniu skatinti veiksmingą antrosios galimybės sistemą atskiriems asmenims bei šeimoms;

50.  ragina valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų dėl dabartinės migracijos ir pabėgėlių krizės ir užtikrinti, kad pabėgėliai turėtų prieigą prie greito kalbos ir kultūros mokymosi proceso, profesinio mokymo, kokybiško būsto, sveikatos priežiūros, švietimo, darbo rinkos ir socialinės apsaugos ir formalių bei neformalių įgūdžių ir gebėjimų pripažinimo, ir užtikrinti jų įtrauktį į visuomenę;

51.  pabrėžia, kad turi būti užtikrinta visuotinė galimybė gauti valstybinę, solidarumu pagrįstą ir pakankamą nedarbingumo ir senatvės pensiją; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms stiprinti valstybinių ir profesinių pensijų sistemas, kad būtų skiriamos adekvačios, gerokai skurdo ribą viršijančios pensinės pajamos ir pensininkai galėtų išlaikyti savo gyvenimo lygį ir gyventi oriai bei nepriklausomai; pakartoja savo raginimą, kad priežiūros kreditai pensijų sistemose kompensuotų moterims ir vyrams dėl vaikų ir ilgalaikės priežiūros pareigų išleistas lėšas – tai būtų priemonė sumažinti moterų ir vyrų pensijų skirtumus; pabrėžia, kad, nors asmeninės pensijų sistemos gali būti svarbi priemonė pagerinti pensijų adekvatumą, įstatymų nustatytos solidarumu grindžiamos valstybinės pensijų sistemos tebėra veiksmingiausias būdas kovoti su vyresnio amžiaus žmonių skurdu bei socialine atskirtimi;

52.  pabrėžia, kad turi būti užtikrinamos pagrindinės neįgaliųjų teisės, be kita ko, teisė į deramą ir be kliūčių prieinamą darbą, paslaugas ir bazinių pajamų apsaugą, atsižvelgiant į konkrečius individualius poreikius, tinkamą gyvenimo lygį bei socialinę įtrauktį ir specialias nuostatas dėl apsaugos nuo išnaudojimo ir prievartinio darbo;

53.  mano, kad tarptautinė prekyba yra ekonomikos augimo varomoji jėga, tačiau jos nauda ne visada yra gerai paskirstoma ir tai gali būti suvokiama kaip nelygybės šaltinis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sudaryti teisingesnius tarptautinės prekybos susitarimus, kuriais laikomasi Europos darbo rinkos nuostatų bei TDO konvencijų, kuriais kartu būtų apsaugotos kokybiškos darbo vietos ir darbuotojų teisės ir užtikrinti Europos vidiniai ir nacionaliniai kompensavimo mechanizmai, skirti darbuotojams ir sektoriams, kurie patiria neigiamą poveikį dėl didelių pasaulio prekybos modelių pokyčių vykstant globalizacijai, įskaitant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą;

54.  ragina Komisiją, siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą, užtikrinti, kad įgyvendinant ES konkurencijos politiką būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos galimybės ir padedama kovoti su karteliais arba nesuderinama valstybės pagalba, kurie iškraipo kainas ir trukdo tinkamai veikti vidaus rinkai;

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi

55.  Mano, kad Europos Sąjungoje turėtų būti užtikrinta teisė į lygias galimybes. yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinę rezultatų nelygybę, kurią patiria visi ES gyventojai, ypač vaikai ir jaunimas, dažnai padidina lygybe nepagrįsta švietimo sistemų struktūra ir dėl šios nelygybės jaunimo gerovei ir vystymuisi kaip asmenybėms kyla žalingų pasekmių, todėl silpsta Europos jaunimo, ypač jaunimo, neturinčio išteklių ir galimybių, savivertės ir įtraukties į visuomenę jausmas;

56.  pabrėžia, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį mažinant nelygybę, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir skirti pakankamai investicijų siekiant užtikrinti lygias galimybes; patvirtina, kad svarbu užtikrinti visuotinę galimybę gauti išsilavinimą ir studentams skirtą paramą aukštosiose mokyklose besimokančiam jaunimui; ragina Komisiją remti valstybes nares kuriant tinkamą, deramą ir prieinamą apgyvendinimą jaunimui, siekiant palaikyti jų perėjimą į darbo rinką;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti kovą su skurdu, visų pirma vaikų skurdu, nustatant kovos su vaikų skurdu tikslus, koordinuotai įgyvendinant rekomendaciją dėl iniciatyvos „Investicijos į vaikus“ ir sukuriant Vaiko garantijų sistemą;

58.  be to, pabrėžia, kad daugelis kultūros ir sporto veiklų yra galingos priemonės siekiant sanglaudos ir socialinės integracijos, ir primena, kad šios veiklos suteikia užimtumo galimybių nepalankiausioje padėtyje esantiems visuomenėms nariams, ugdant jų socialinius emocinius įgūdžius;

59.  ragina valstybes nares siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų skurdo ir socialinės atskirties rizikos mažinimo srityse;

60.  mano, kad sparčiai didėjanti benamystė daugumoje ES valstybių narių yra ypač didelį susirūpinimą kelianti problema. mano, kad laikydamasi Europos socialinių teisių ramstyje išdėstytų principų Komisija turėtų remti valstybių narių pastangas užkirsti kelią didėjančiai benamystės tendencijai, siekiant palaipsniui ją visai panaikinti;

Tikros lyčių pusiausvyros pasiekimas

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija atsižvelgė į jo raginimą užtikrinti geresnę moterų ir vyrų, gyvenančių ir dirbančių ES, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą pateikdama pasiūlymą dėl direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros siekiant išspręsti ateinančių dešimtmečių uždavinius; primena savo raginimą užtikrinti pakankamą atlyginimą ir socialinę apsaugą ir pabrėžia, kad Komisijos pateikti pasiūlymai yra geras pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat skatinti lanksčias darbo sąlygas tiek moterims, tiek vyrams kaip būdą sumažinti nelygybę apmokamo ir neapmokamo darbo srityje;

62.  pabrėžia, kad didesnė moterų įtrauktis į darbo rinką pagerinant paramą moterų verslumui, panaikinant moterų akademinių laimėjimų ir jų padėties darbo rinkoje atotrūkį ir užtikrinant lygias vyrų ir moterų galimybes, kiek tai susiję su darbo užmokesčiu, perkėlimu į aukštesnes pareigas ir galimybėmis dirbti visą darbo dieną yra esminiai veiksniai norint pasiekti įtraukų ir ilgalaikį ekonomikos augimą, panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumus, kovoti su nelygybe ir skatinti moterų finansinį nepriklausomumą;

63.  ragina Komisiją prireikus pateikti iniciatyvas, kad būtų panaikinti bet kokie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai, nustatant sankcijas teisę į lygybę pažeidžiantiems darbo centrams, kurie nustato skirtingą darbo užmokestį tokio paties darbo kategorijoms, priklausomai nuo to, ar jose daugiausia dirba vyrai, ar moterys;

64.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant galiojančių teisės aktų, kuriais įtvirtinamas principas „vienodas užmokestis už vienodos vertės darbą moteriškos ir vyriškos lyties darbuotojams“, vis dar konstatuojamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis ir dar didesnis vyrų ir moterų pensijų atotrūkis; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius spręsti lyčių nelygybės problemą darbo užmokesčio ir pensijų srityje;

65.  yra sunerimęs dėl didėjančio skurdo lygio, visų pirma moterų skurdo, ir dėl to, kad skurdą ypač patiria vienišos motinos, jaunos ir vyresnio amžiaus moterys; atkreipia dėmesį į tai, kad tikslas iki 2020 m. sumažinti skurdo lygį 20 mln. asmenų gali būti pasiektas vykdant kovos su skurdu ir aktyvios darbo rinkos politiką, grindžiamą lyčių aspekto integravimu, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant tam, kad būtų didinamas ir remiamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje; pažymi, kad skurdas ir toliau matuojamas pagal sukauptas namų ūkių pajamas, numanant, kad visi namų ūkio nariai uždirba vienodai ir paskirsto pajamas po lygiai; ragina suteikti individualizuotas teises ir atlikti individualiomis pajamomis grindžiamus skaičiavimus, kad būtų atskleistas tikrasis moterų skurdo mastas;

66.  primena, kad siekiant lyčių lygybės svarbus vaidmuo tenka kokybiškoms viešosioms paslaugoms ir mokesčių ir išmokų sistemoms, pagal kurias antrasis šeimoje uždirbantis asmuo nebūtų atgrasomas dirbti arba dirbti daugiau, nes taip būtų galima padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje;

67.  pakartoja savo raginimą Tarybai užtikrinti skubų direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros priėmimą, nes tai būtų pirmas svarbus žingsnis siekiant vienodo atstovavimo viešajame ir privačiajame sektoriuose;

Mokesčių sistemų modernizavimas

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant sumažinti pernelyg didelę tarpasmeninę nelygybę, remiant ir skatinant produktyviausias investavimo formas; primena, kad siekiant šio tikslo itin svarbu vykdyti objektyvią mokesčių politiką ir kad daugelyje valstybių narių reikalinga išsami mokesčių reforma; ragina Komisiją stebėti, rekomenduoti, skatinti ir parengti lyginamuosius standartus atsižvelgiant į Europos semestrą;

69.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis realių veiksmų kovojant su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu – tai svarbi priemonė siekiant sumažinti ekonominę nelygybę ir pagerinti mokestinių pajamų surinkimą valstybėse narėse;

70.  ragina Komisiją skatinti mokesčių politikos reformas valstybėse narėse, kad būtų užtikrinti derami sveikatos apsaugos, apgyvendinimo, socialiniai, užimtumo ir švietimo paslaugų viešieji biudžetai; mano, kad tai taip pat turėtų apimti kovą su korupcija viešojo administravimo srityje ir turtinės nelygybės problemos sprendimą, įskaitant pernelyg didelės turto koncentracijos perskirstymą, nes tai labai svarbu siekiant išvengti nelygybės problemos paaštrėjimo daugelyje valstybių narių; be to, pabrėžia, kad reikia imtis priemonių srityse, susijusiose su finansų rinkų vaidmens ekonomikoje stiprėjimu ir prireikus tolesniu mokesčių politikos koordinavimu, derinimu bei vienodinimu, taip pat įgyvendinti priemones siekiant kovoti su mokesčių rojais, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, priemones siekiant spręsti nedeklaruojamo darbo problemą ir priemones, kuriomis būtų optimizuotas mokesčių derinys ir jų, kaip sudarančių dalį valstybių narių mokestinių pajamų, reikšmė tarp darbo jėgos mokestinių pajamų ir turto mokestinių pajamų;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0260.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0317.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0136.
(7) OL C 366, 2017 10 27, p. 19.
(8) OL C 482, 2016 12 23, p. 141.
(9) OL C 75, 2016 2 26, p. 130.
(10) OL C 65, 2016 2 19, p. 68.
(11) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57.
(12) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77.
(13) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 25.
(14) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 8.
(15) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 11.
(16) OL C 170, 2014 6 5, p. 23.
(17) OL C 248, 2011 8 25, p. 130.
(18) OL C 318, 2009 12 23, p. 52.
(19) OL C 166, 2011 6 7, p. 18.
(20) http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=13608&langId=en
(21) Socialinės apsaugos komiteto nuomonė Tarybai, Europos Sąjungos Taryba, 649/11, SOC 124, 2011 m. vasario 15 d.
(22) Europos Komisija, institucinis dokumentas Nr. 025, 2016 m. gegužės mėn.
(23) Autoriai: Jonathan D. Ostry, Andrew Berg ir Charalambos G. Tsangarides.
(24) Autoriai: Andrew Berg ir Jonathan D. Ostry.
(25) Eurostatas: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Income_distribution_statistics
(26) TVF (2017), „IMF Working Paper WP 17/76: Inequality Overhang“. Autoriai: Francesco Grigoli ir Adrian Robles, Vašingtonas (Kolumbijos apyg.), Tarptautinis valiutos fondas.
(27) TVF (2015), „Causes and Consequences of Income Inequality: A Global Perspective“, Tarnybų diskusijų dokumentas SDN/15/13, Vašingtonas (Kolumbijos apyg.), Tarptautinis valiutos fondas: http://www.imf.org/external/pubs/ft/sdn/2015/sdn1513.pdf
(28) EBPO (2015), „In It Together. Why Less Inequality Benefits All“, Paryžius: „OECD Publishing“.
(29) Eurostatas: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/images/f/f8/People_at_risk_of_poverty_or_social_exclusion%2C_EU-27_and_EU-28%2C_2005-2015.JPG
(30) EBPO (2015 m.) „In it together: Why less inequality benefits all“, p. 67.
(31) Eurofound (2017), „Social mobility in the EU“, Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.
(32) https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1461en.pdf
(33) „Inequality and mental illness“, R. Wilkinson ir K. Pickett, Sveikatos mokslų departamentas, Jorko universitetas, Jungtinė Karalystė, paskelbta internetu 2017 m. gegužės 25 d.; S2215-0366(17)30206-7.
(34) COREPER I, „Deramos pensinės pajamos atsižvelgiant į visuomenių senėjimą – Tarybos išvadų projektas = Priėmimas“, 12352/15: http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12352-2015-INIT/lt/pdf
(35) Eurofound (2017), „Income inequalities and employment patterns in Europe before and after the Great Recession“.
(36) EBPO (2015) „In it together: Why less inequality benefits all“, „OECD Publishing“, Paryžius.
(37) Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį.

Teisinė informacija - Privatumo politika