2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (11382/2/2017 – C8-0358/2017 – 2015/0289(COD))

P8_TA(2017)0475 A8-0374/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (11382/2/2017 – C8-0358/2017),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0636) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0374/2017),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 116. (2) 2017 2 2 priimti tekstai, P8_TA(2017)0015.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 652/2014 (COM(2016)0605 – C8-0404/2017 – 2016/0282B(COD))

P8_TA(2017)0476 A8-0380/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0605),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 16 d. Pirmininkų sueigos sprendimą padalyti Komisijos pasiūlymą ir leisti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui parengti atskirą teisėkūros pranešimą dėl nuostatų, priklausančių Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto kompetencijai, t. y. Komisijos pasiūlymo 267–270 ir 275 straipsnių,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 ir 3 dalis, 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2017(1),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2016 m. gruodžio 14 d. nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 11 d. Regionų komiteto nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0211/2017),

–  atsižvelgdamas į toliau pateiktą preliminarų susitarimą, kurį patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, taip pat į į 2017 m. lapkričio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0380/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria savo pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

4.  pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymo padalinimo tikslas yra sudaryti sąlygas tam, kad nuostatos, priklausančios Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto kompetencijai, būtų taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. ir kad likusi Komisijos pasiūlymo dalis(4) bus nagrinėjama vėlesniame etape;

5.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina keisti iš esmės;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../..., kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2393.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS

Naujosios taisyklės dėl gamintojų organizacijų ir konkurencijos teisės (BRO)

Europos Parlamentas primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnį konkurencijos taisyklės taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais tik tokiu mastu, kokį nustato Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus, kaip nustatyta tos pačios sutarties 39 straipsnyje.

Kaip numatyta sutartyje ir pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką(5), bendros žemės ūkio politikos tikslai yra svarbesni nei Europos konkurencijos politika. Vis dėlto žemės ūkio rinkos nėra atleistos nuo pareigos taikyti konkurencijos teisę. Pritaikyti konkurencijos taisykles prie žemės ūkio ypatumų – tai teisės aktų leidėjų, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyva.

Šiomis aplinkybėmis Europos Parlamentas šiuo reglamentu siūlo patikslinti ryšį tarp BŽŪP taisyklių, ypač kalbant apie gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų vaidmenį ir funkcijas, ir ES konkurencijos teisės taikymo. Toks išaiškinimas būtinas dėl to, kad esama neaiškumų, susijusių su šių taisyklių įgyvendinimu, ir yra itin svarbus norint pasiekti Sąjungos tikslą sustiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje. Europos Parlamento pasiūlymais grindžiamas rekomendacijomis, pateiktomis 2016 m. lapkričio 14 d. darbo grupės žemės ūkio produktų rinkos klausimais ( angl. Agri-Market Task Force) ataskaitoje. Šios rekomendacijos buvo pagrįstos keliais klausymais ir atsakymais, gautų iš visų maisto produktų tiekimo grandinės dalyvių: gamintojų, perdirbėjų ir mažmenininkų.

Europos Parlamentas siekia supaprastinti ir patikslinti sąlygas, kuriomis gamintojų organizacijoms arba gamintojų organizacijų asociacijoms visuose sektoriuose, išvardytuose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalyje gali vykdyti veiklą savo narių vardu – planuoti gamybą, pateikimą į rinką, derėtis dėl susitarimų dėl žemės ūkio produktų tiekimo ir gamybos sąnaudų optimizavimo. Šios užduotys iš esmės reikalauja, kad būtų taikoma tam tikra praktika, įskaitant vidaus konsultacijas ir keitimąsi komercine informacija šių subjektų viduje. Todėl siūloma, kad ši veikla nepatektų į SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytų antikonkurencinių susitarimų draudimo taikymo sritį, ir kad gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos, vykdančios bent vieną iš ekonominės veiklos rūšių, galėtų pasinaudoti nuostata, leidžiančia nukrypti nuo šio straipsnio taikymo. Tačiau ši leidžianti nukrypti nuostata nėra absoliuti – už konkurenciją atsakingos institucijos pasilieka galimybę įsikišti, jeigu, jų nuomone, tokia veikla gali panaikinti konkurenciją arba kelia pavojų BŽŪP tikslams.

Taigi patikslinami gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų vaidmuo ir ir jų santykis su konkurencijos teise. Nepažeidžiant institucinių Europos Komisijos prerogatyvų, Europos Parlamentas mano, kad naujoms taisyklėms nebūtinas išsamesnis išaiškinimas Europos Komisijos gairių forma.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAI

Dėl 1 straipsnio – Kaimo plėtra

—  Kaimo plėtros programų trukmės pratęsimas

EŽŪFKP įnašas išlaidoms, susijusioms su 2014–2020 m. kaimo plėtros programomis, patvirtintomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 10 straipsnio 2 dalį, kompensuoti ir toliau galės būti skiriamas, jei išmokos gavėjams bus išmokėtos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Rengdama būsimos DFP pasiūlymą, Komisija apsvarstys tolesnio paramos kaimo plėtrai po 2020 m. teikimo klausimą.

—  Rizikos valdymas

Komisija patvirtina savo ketinimą rengiant pasiūlymą dėl bendrosios žemės ūkio politikos modernizavimo ir supaprastinimo peržiūrėti į Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 jau įtrauktų rizikos valdymo priemonių poveikį ir veiksmingumą.

—  Su iniciatyva LEADER susijusios nuobaudos

Komisija patvirtina savo ketinimą peržiūrėti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 809/2014 numatytų su iniciatyva LEADER susijusių nuobaudų veiksmingumą ir proporcingumą

Dėl 2 straipsnio – Horizontalusis reglamentas

—  Krizių rezervas

Komisija patvirtina, kad rengiant kitą DFP bus peržiūrėta, kaip veikia žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas ir kaip kompensuojami su finansine drausme susiję asignavimai, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 25 straipsnyje ir 26 straipsnio 5 dalyje, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ir laiku imtis priemonių krizės rinkoje atveju.

—  Vienas bendras auditas

Komisija palaiko vieno bendro audito modelį – tai patvirtina jos pasiūlymas dėl naujojo Finansinio reglamento 123 straipsnio. Komisija taip pat patvirtina, kad šis modelis jau yra leidžiamas pagal esamą žemės ūkio išlaidų valdymo ir kontrolės teisinę sistemą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, ir kad jis jau įtrauktas į jos 2014–2020 m. audito strategiją. Visų pirma, jei pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnio 1 dalį pateikta sertifikavimo įstaigos nuomonė laikoma patikima, Komisija į tą nuomonę atsižvelgia vertindama atitinkamos mokėjimo agentūros auditavimo poreikį.

Dėl 3 straipsnio – Tiesioginės išmokos

—  Baltymų gamybos planas

Komisija patvirtina savo ketinimą peržiūrėti augalinės kilmės baltymų pasiūlos ir paklausos padėtį ES ir apsvarstyti galimybę nustatyti Europos augalinės kilmės baltymų gamybos strategiją, kurios tikslas – ekonomiškomis ir aplinkai nekenksmingomis priemonėmis labiau skatinti augalinės kilmės baltymų gamybą ES.

Dėl 4 straipsnio – BRO

—  Savanoriškos gamybos mažinimo programos

Komisija patvirtina, kad Reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, 219 ir 221 straipsniuose jau yra numatytas būtinas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi ji gali (jei yra biudžeto išteklių) spręsti rinkos trikdžių ir kitas konkrečias problemas, be kita ko, regioniniu lygmeniu, numatydama galimybę teikti ūkininkams tiesioginę finansinę paramą. Be to, Komisijos pasiūlyme Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai papildyti konkretiems sektoriams skirta pajamų stabilizavimo priemone numatyta, kad valstybės narės į savo kaimo plėtros programas galės įtraukti galimybę skirti kompensacijas konkretaus sektoriaus ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.

Komisija taip pat patvirtina, kad 219 straipsnyje jai numatyta galimybė rinkos sutrikdymo atveju arba kilus tokiam pavojui nustatyti schemas (įskaitant reikiamą išsamią informaciją apie jų veikimą), pagal kurias gamintojams, savanoriškai įsipareigojusiems mažiau gaminti, suteikiama Sąjungos pagalba (pavyzdžiui, Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1612, OL L 242, 2016 9 9, p. 4).

—  Tarpvalstybinių TO pripažinimas

Komisija primena, kad gamintojų bendradarbiavimo taisyklės, pagal kurias pripažįstamos tarpvalstybinės gamintojų organizacijos, tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos arba tarpvalstybinės tarpšakinės organizacijos, įskaitant būtiną atitinkamų valstybių narių administracijų bendradarbiavimą, jau nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/232. Šių taisyklių poveikis ir tinkamumas bus peržiūrėti toliau vykstant BŽŪP modernizavimo ir paprastinimo procesui.

—  Nesąžininga prekybos praktika

Komisija patvirtina, kad pradėjo vykdyti iniciatyvą dėl maisto tiekimo grandinės. Ši iniciatyva vykdoma Geresnio reglamentavimo gairėse nustatytais etapais. Pasibaigus šiai procedūrai (jei bus įmanoma – pirmąjį 2018 m. pusmetį) Komisija spręs dėl galimo teisės akto pasiūlymo.

—  Komisijos pareiškimas dėl gamintojų bendradarbiavimo

Komisija atsižvelgia į Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl 152, 209, 222 ir 232 straipsnių pakeitimų. Komisija atkreipia dėmesį, kad pakeitimai, dėl kurių susitarė Parlamentas ir Taryba, yra esminiai ir buvo įtraukti neatlikus poveikio vertinimo, nors to reikalaujama pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 15 punktą. Todėl kyla nepageidautinai daug teisinio ir procedūrinio netikrumo, kurio poveikis ir pasekmės nėra žinomi.

Kadangi visais pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimais kartu labai pakeičiama teisinė sistema, Komisija susirūpinusi pažymi, kad dėl kai kurių gamintojų organizacijoms palankių naujųjų nuostatų gali kilti pavojus smulkiųjų ūkininkų veiklos gyvybingumui ir jų gerovei, taip pat vartotojų interesams. Komisija patvirtina savo įsipareigojimą išlaikyti veiksmingą konkurenciją žemės ūkio sektoriuje ir visiškai įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus. Atsižvelgdama į tai, Komisija atkreipia dėmesį, kad pakeitimuose, dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos, tiek Komisijai, tiek nacionalinėms konkurencijos institucijoms numatyta labai menka galimybė imtis veiksmų veiksmingai konkurencijai išlaikyti.

Tai, kad Komisija apskritai pritaria pasiūlymui „Omnibus“, įskaitant pakeitimus, dėl kurių susitarė Parlamentas ir Taryba, neturi poveikio jokiems būsimiems šių sričių pasiūlymams, kuriuos gali pateikti Komisija, atsižvelgdama į bendros žemės ūkio politikos reformą po 2020 m. ir kitas iniciatyvas, specialiai skirtas kai kurioms tekste, dėl kurio dabar susitarė Europos Parlamentas ir Taryba, paminėtoms problemoms spręsti.

Komisija apgailestauja, kad teisėkūros institucijos neišsprendė problemos, kad tiek Komisijai, tiek nacionalinėms konkurencijos institucijoms numatyta labai menka galimybė imantis veiksmų veiksmingai konkurencijai išlaikyti, ir reiškia susirūpinimą dėl galimų šio apribojimo pasekmių ūkininkams ir vartotojams. Komisija atkreipia dėmesį, kad teisinių tekstų aiškinimas turi atitikti Sutartį, visų pirma kalbant apie galimybę Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms įsikišti, jei didelę rinkos dalį aprėpianti gamintojų organizacija siektų apriboti savo narių veiksmų laisvę. Komisija apgailestauja, kad teisės akto tekste ši galimybė nebuvo aiškiai išlaikyta.

(1) OL C 91, 2017 3 23, p. 1. (2) OL C 75, 2017 3 10, p. 63. (3) OL C 306, 2017 9 15, p. 64. (4) Procedūros numeris 2016/0282A(COD). (5) Sprendimas byloje Maizena, 139/79, ES:C:1980:250, 23 punktas; Sprendimas byloje Vokietija prieš Tarybą, C-280/93, ES:C:1994:367, 61 punktas.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (COM(2017)0054 – C8-0028/2017 – 2017/0017(COD))

P8_TA(2017)0477 A8-0258/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0054),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0028/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. spalio 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0258/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../..., kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2392.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

ICAO darbo, susijusio su pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimu, rezultatai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir būsimą aviacijos sektoriaus indėlį įgyvendinant tikslus pagal Paryžiaus susitarimą. Svarbu, kad ICAO valstybės narės, orlaivių naudotojai ir pilietinė visuomenė toliau dalyvautų šiame ICAO darbe. Atsižvelgiant į tai, ICAO turės veikti visiškai skaidriai ir laiku teikti visiems suinteresuotiesiems subjektams informaciją apie pažangą ir sprendimus.

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 75. (2) Ši pozicija pakeičia 2017 m. rugsėjo 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0338).

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (COM(2016)0597 – C8-0375/2016 – 2016/0276(COD))

P8_TA(2017)0478 A8-0198/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0597),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 172 ir 173 straipsnius, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 182 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8–0375/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. lapkričio 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0198/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2396.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto padidėjimo 225 mln. EUR

Europos Parlamentui ir Tarybai pasiekus politinį susitarimą dėl ESIF 2.0 finansavimo, iš EITP finansinių priemonių biudžeto turėtų būti perskirta 275 mln. EUR suma – tai 225 mln. EUR mažiau, nei siūlė Komisija.

Komisija patvirtina, kad finansinis programavimas bus peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į atitinkamą EITP biudžeto padidėjimą 225 mln. EUR.

Vykdydama 2019–2020 m. metines biudžeto procedūras, Komisija pateiks atitinkamų pasiūlymų, kad būtų užtikrintas optimalus šios sumos paskirstymas EITP biudžete.

(1) OL C 75, 2017 3 10, p. 57. (2) OL C 185, 2017 6 9, p. 62.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Eleonoros Forenzos (Eleonora Forenza) privilegijas ir imunitetus (2017/2199(IMM))

P8_TA(2017)0479 A8-0398/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Gabriele Zimmer 2017 m. liepos 20 d. prašymą ginti Eleonoros Forenzos (Eleonora Forenza) privilegijas ir imunitetus, kuris susijęs 2017 m. liepos 8 d. incidentu, kurį ši Parlamento narė patyrė po demonstracijos, surengtos Hamburge vykstant G 20 aukščiausiojo lygio susitikimui, ir kuris buvo paskelbtas 2017 m. rugsėjo 11 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Eleonoros Forenzos paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį ir 7 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0398/2017),

A.  kadangi Europos Parlamento narė ir GUE/NGL frakcijos pirmininkė Gabriele Zimmer, vadovaudamasi Protokolo Nr. 7 dėl 8 ir 9 straipsniais, paprašė ginti tos pačios frakcijos narės Eleonoros Forenzos, kuriai Vokietijos policija atliko asmens kratą, o paskui ją sulaikė kartu su kitų aktyvistų grupe po demonstracijos, surengtos 2017 m. liepos 8 d. Hamburge vykstant G 20 aukščiausiojo lygio susitikimui, imunitetą; kadangi asmens krata ir sulaikymas įvyko po minėtos demonstracijos, kai E. Forenca ir jos grupė ėjo drauge papietauti;

B.  kadangi Parlamentas turi plačią diskreciją kalbant apie kryptį, kurią jis nori suteikti sprendimui, kuris priimtas dėl Parlamento nario pateikto prašymo ginti imunitetą(2);

C.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsniai negali būti taikomi kartu(3); kadangi ši byla yra susijusi ne su Europos Parlamento nario pareikšta nuomone, o labiau su elgesiu, kuris laikomas pavojingu viešajai tvarkai (įtarimu dėl dalyvavimo riaušėse); kadangi todėl akivaizdu, kad taikomas Protokolo Nr. 7 9 straipsnis;

D.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams, o visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn ir todėl Europos Parlamento narė iš Italijos E. Forenza, būdama Vokietijoje, naudojosi šiuo imunitetu;

E.  kadangi, kaip nurodyta prašyme ginti imunitetą, E. Forenza nuo pat pirmo susitikimo su Vokietijos policija jai pareiškė, kad yra Europos Parlamento narė; kadangi ji iš karto pateikė dokumentus, įrodančius jos statusą; kadangi jai netgi pavyko padaryti taip, kad Italijos konsulas Hamburge pakalbėtų su policijos pareigūnu, kuris vadovavo operacijai;

F.  kadangi Vokietijos policija, nepaisydama E. Forenzos, kaip Europos Parlamento narės, statuto, atliko jos išsamią asmens kratą ir ją sulaikė daugiau nei keturioms valandoms;

G.  kadangi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta pirmiau, Vokietijos policija žinojo apie tai, kad sulaikė Europos Parlamento narę; kadangi tai reiškia Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, ypač jo 9 straipsnio pirmos pastraipos b punkto, pažeidimą;

H.  kadangi, turint mintyje šios bylos aplinkybes, yra akivaizdu, kad E. Forenza nebuvo užklupta daranti nusikaltimą (in flagrante delicto), todėl netaikoma Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio trečioje pastraipoje numatyta išimtis, ir todėl E. Forenzai visiškai taikomas imunitetas;

1.  nusprendžia ginti Eleonoros Forenzos privilegijas ir imunitetus;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Vokietijos Federacinės Respublikos institucijai ir Eleonorai Forenzai.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23. (2) Pirmiau minėta byla T-42/06, Gollnisch / Parlamentas, 101 punktas. (3) Minėtos sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, Marra / De Gregorio ir Clemente, 45 punktas.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Ingeborgos Gräßle (Ingeborg Gräßle) imunitetą (2017/2220(IMM))

P8_TA(2017)0480 A8-0397/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Elvangeno (Vokietija) prokuratūros 2017 m. liepos 27 d. perduotą prašymą atšaukti Ingeborgos Gräßle imunitetą, kuris susijęs su baudžiamąja byla Nr. 21 Js 11263/17 ir kuris buvo paskelbtas 2017 m. spalio 2 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Ingeborg Gräßle atsisakė teisės būti išklausyta pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0397/2017),

A.  kadangi Elvangeno prokuratūra perdavė prašymą atšaukti Europos Parlamento narės Ingeborgos Gräßle, išrinktos Vokietijos Federacinėje Respublikoje, imunitetą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Vokietijos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje; kadangi visų pirma esama įtarimų dėl sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo;

B.  kadangi 2017 m. birželio 10 d. I. Gräßle, vairuodama automobilį, Heidenheime Brenzstraße ir Ploucquetstraße gatvių sankryžoje nepaisė raudonos šviesos signalo ir sukėlė eismo įvykį, kuriame vienam asmeniui buvo sužeistas petys; kadangi dėl to buvo pateiktas nukentėjusiojo skundas;

C.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

D.  kadangi Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad Bundestago narys be Bundestago sutikimo negali būti traukiamas atsakomybėn ar suimamas dėl baudžiamosios veikos, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą arba suimamas kitą dieną po nusikalstamos veikos įvykdymo;

E.  kadangi tik Parlamentas gali nuspręsti, ar konkrečiu atveju atšaukti imunitetą, ar jo neatšaukti; kadangi Parlamentas gali pagrįstai atsižvelgti į Parlamento nario poziciją, kad galėtų priimti sprendimą, ar atšaukti jo imunitetą, ar jo neatšaukti(2);

F.  kadangi nusižengimas, kuriuo įtariama I. Gräßle, neturi tiesioginio ar akivaizdaus ryšio su jos, kaip Europos Parlamento narės, einamomis pareigomis ir nėra einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį;

G.  kadangi šiuo atveju Parlamentas neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos įrodymų, t. y. pakankamai tikslių ir rimtų įtarimų, kad procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Parlamento nario politinei veiklai;

1.  nusprendžia atšaukti Ingeborgos Gräßle imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Vokietijos Federacinės Respublikos institucijai ir Ingeborgai Gräßle.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23. (2) Pirmiau minėta byla T-345/05, Mote / Parlamentas, 28 punktas.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams (kodifikuota redakcija) (COM(2017)0361 – C8-0226/2017 – 2014/0175(COD))

P8_TA(2017)0481 A8-0331/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0361),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0226/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0331/2017),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../..., nustatantį papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams(kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/196.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (13419/2016 – C8-0100/2017 – 2006/0058(NLE))

P8_TA(2017)0482 A8-0376/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13419/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro susisiekimo(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0100/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0376/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 134, 2007 5 25, p. 4.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo sudarymo projekto (13076/2017 – C8-0415/2017 – 2017/0193(NLE))

P8_TA(2017)0483 A8-0386/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13076/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo projektą (13073/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0415/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0386/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos parlamentams ir vyriausybėms.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (12409/2016 – C8-0469/2016 – 2016/0166(NLE))

P8_TA(2017)0484 A8-0325/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12409/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo projektą (09452/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnį ir 31 straipsnio 1 dalį; taip pat pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 ir 209 straipsnius, ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0469/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0325/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kazachstano Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0485.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (12409/2016 – C8-0469/2016 – 2016/0166(NLE) – 2017/2035(INI))

P8_TA(2017)0485 A8-0335/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12409/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo projektą (09452/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 ir 209 straipsnius ir ypač į 218 straipsnio 6 dalies a punktą (C8-0469/2016),

–  atsižvelgdamas į tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (TPBS) pasirašymą 2015 m. gruodžio 21 d. Astanoje, dalyvaujant Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė) Federicai Mogherini,

–  atsižvelgdamas į tai, kad išimtinei ES kompetencijai priklausančios TPBS dalys laikinai taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d.,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 1995 m. sausio 23 d. pasirašytas ES ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) toliau įgyvendinamas nuo jo įsigaliojimo 1999 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Kazachstano tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kazachstano, įskaitant 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją(2), 2013 m. balandžio 18 d. rezoliuciją(3), 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją(4) ir 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Jevgenijaus Žovtiso bylos Kazachstane(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(6) ir į 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Tarptautinio mokslo ir technologijų centro (įsteigto Astanoje (Kazachstanas)) veiklos tęsimo sudarymo projekto(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. ir 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES Vidurinės Azijos strategijos,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Komisijos tarnybų 2015 m. sausio 13 d. ketvirtąją pažangos ataskaitą dėl 2007 m. priimtos ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kazachstano metinius dialogus žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į įvairius ES ir Vidurinės Azijos susitikimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0335/2017),

A.  kadangi TPBS, kuriuo gerbiami abiejų susitarimo šalių esami skirtumai ir konkrečios politinės, ekonominės ir socialinės aplinkybės ir į juos atsižvelgiama, turėtų sudaryti sąlygas pastebimai plėtoti ir stiprinti politinius ir ekonominius abiejų susitarimo šalių ryšius Kazachstano ir ES gyventojų labui;

B.  kadangi pagal TPBS (1 straipsnis) galėtų būti stiprinama esminių elementų, pvz., demokratijos, teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir rinkos ekonomikos principų paisymo, įgyvendinimo sistema, jau numatyta partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime (PBS), jei bus taikomas griežtas ir veiksmingas visų sąlygų įvykdymo stebėsenos mechanizmas, pagrįstas aiškiais kriterijais ir terminais; kadangi kova su masinio naikinimo ginklų platinimu pridedama kaip naujas esminis elementas (11 straipsnis);

C.  kadangi Kazachstanas yra pirmoji TPBS su ES pasirašiusi Vidurinės Azijos šalis; kadangi TPBS, kai jį ratifikuos visos valstybės narės ir Europos Parlamentas, pakeis 1999 m. partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) ir kadangi TPBS tekstas buvo paskelbtas 2015 m. liepos 15 d.;

D.  kadangi TPBS numatyta daug naujų bendradarbiavimo sričių, kurios yra ne tik susijusios su ES politiniais ir ekonominiais interesais, bet ir bendradarbiaujant šiose srityse galima paremti Kazachstaną nauju modernizavimo etapu, kurio jis siekia, ir tuo pat metu užtikrinti bendradarbiavimą atremiant pasaulinius iššūkius, visų pirma susijusius su darniu socialiniu ir ekonominiu vystymusi visų piliečių labui, kultūrų įvairovės ir aplinkos išsaugojimu ir klimato kaitos padarinių valdymu, laikantis Paryžiaus susitarime numatytų reikalavimų, taip pat taikos palaikymu ir regioniniu bendradarbiavimu;

E.  kadangi nuo 2016 m. gegužės mėn. laikinai taikomi du trečdaliai TPBS;

F.  kadangi Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į savo kompetencijos sritį, yra pasiruošęs aktyviai dalyvauti, plėtojant ir nustatant konkrečias bendradarbiavimo su Kazachstanu sritis, įskaitant parlamentinius santykius;

G.  kadangi 2016 m. sausio 1 d. Kazachstanas įstojo į PPO;

H.  kadangi 2012 m. kovo mėn. Kazachstanas tapo Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) nariu;

ES ir Kazachstano santykių ir TPBS bendrosios nuostatos

1.  pabrėžia, kad politinius, ekonominius ir kultūrinius ES ir Kazachstano santykius reikia stiprinti remiantis bendrais įsipareigojimais ginti visuotines vertybes, visų pirma, demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą ir žmogaus teisių paisymą, ir vadovaujantis abipusiais interesais;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad Kazachstanas laikosi nuoseklios suartėjimo su ES strategijos; pabrėžia, kad šalis iš esmės prisideda įgyvendinant ES Vidurinės Azijos strategiją, kurios išsami peržiūra bus atlikta 2019 m.;

3.  palankiai vertina tai, kad TPBS nustatytas tvirtas santykių plėtojimo pagrindas; pažymi, kad Kazachstanas yra pirmoji Vidurinės Azijos šalis partnerė, su kuria ES susitarė dėl TPBS ir jį pasirašė; mano, kad šis naujos kartos susitarimas yra geras modelis, kuris ateityje taip pat galėtų būti taikomas kitoms šio regiono šalims;

4.   palankiai vertina TPBS pareikštą užmojį stiprinti ES ir Kazachstano bendradarbiavimą ir iš esmės paskatinti ekonominius ryšius įvairiose probleminių klausimų ir bendrų interesų, pvz., demokratijos ir teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, darnaus vystymosi, užsienio ir saugumo politikos, prekybos, teisingumo, laisvės ir saugumo, srityse, taip pat 29 kitose pagrindinėse sektorių politikos srityse, kaip antai ekonominio ir finansinio bendradarbiavimo, energetikos, transporto, aplinkos ir klimato kaitos, užimtumo ir socialinių reikalų, kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse; ragina abi šalis aktyviai vykdyti savo įsipareigojimus;

5.  tikisi, kad TPBS bus skatinama stiprinti teisinę valstybę ir demokratinį visų piliečių dalyvavimą, užtikrinti įvairesnį politinį gyvenimą, geriau veikiančias, nepriklausomas ir nešališkas teismines institucijas, didesnį valdžios institucijų skaidrumą ir atskaitomybę, tobulinti darbo įstatymus laikantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) reikalavimų, užtikrinti daugiau verslo galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir darnų vystymąsi aplinkos, vandentvarkos ir su kitais ištekliais susijusiose srityse, pvz., efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros srityse;

6.  pabrėžia, kad Parlamento 2012 m. lapkričio 22 d. rekomendacijos dėl derybų dėl ES ir Kazachstano TPBS yra svarbios ir toliau galioja;

7.  primena, kad Parlamentas pabrėžė, jog derybų dėl TPBS pažanga turi būti susieta su politinių reformų pažanga ir realia pažanga žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo, gero valdymo ir demokratizacijos srityse ir jos siekiant galėtų būti naudinga įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad teisės į saviraiškos laisvę, taikių susirinkimų laisvę ir asociacijų laisvę toliau ribojamos; primygtinai ragina šalį visapusiškai įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais rezultatų ataskaitoje dėl jo 2015 m. sausio mėn. misijos Kazachstane pateiktas rekomendacijas;

8.  pabrėžia, kad tolesni veiksmai turi būti grindžiami principu „parama pagal pažangą“;

9.  teigiamai vertina tai, kad TPBS numatoma galimybė derėtis dėl ES ir Kazachstano vizų režimo supaprastinimo susitarimo ir kartu vesti galimas derybas dėl susitarimo, kuriuo būtų reglamentuojamos konkrečios prievolės dėl readmisijos; pabrėžia, kad svarbu intensyvinti mainus, visų pirma jaunimo ir akademiniu lygmeniu, ir todėl ragina iš esmės išplėsti programą „Erasmus+“, kad į ją būtų įtrauktas Kazachstanas;

10.  pakartoja savo raginimą Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei:

11.  primena, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė, Taryba ir Komisija vis dar tik iš dalies laikosi SESV 218 straipsnio 10 dalies ir atitinkamų Teisingumo Teismo sprendimų dėl Parlamento galimybės nedelsiant ir visapusiškai susipažinti su visais derybų dokumentais ir susijusia informacija;

12.  prašo ES ir Kazachstano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto atnaujinti savo darbo tvarkos taisykles siekiant užtikrinti demokratinę laikino taikymo kontrolę tose srityse, kuriose susitarimas jau įsigaliojo, ir pasinaudoti savo prerogatyvomis priimti rekomendacijas ir pasirengti užtikrinti viso TPBS kontrolę, kai tik jis įsigalios visas;

Politinis dialogas ir bendradarbiavimas, demokratija, teisinės valstybės principas, geras valdymas ir pagrindinės laisvės

13.   ragina ES vykdant politinį dialogą su Kazachstanu prioritetą nuosekliai teikti teisinės valstybės ir demokratijos, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių klausimams;

14.  ragina Kazachstaną, atsižvelgiant į socialinius ir kai kada smurtinius protestus, įgyvendinant programą „Kazachstanas 2050 m.“, imtis aktyvių ir konkrečių veiksmų siekiant politinių, demokratinių ir socialinių reformų, be kita ko, aiškiau atskirti vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžią ir konstitucinėje sistemoje toliau diegti stabdžių ir atsvarų sistemą, laikantis šalies tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal įvairias JT, ESBO ir Europos Tarybos priemones; pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad Kazachstano siekis pereiti prie naujo augimo modelio didelį dėmesį skiriant mokslui nėra įvykdomas neužtikrinus aukštos kokybės švietimo, galimybės didžiajai daliai gyventojų naudotis moderniomis pagrindinėmis paslaugomis, įtraukios socialinės politikos ir reguliuojamų socialinių santykių, visų pirma ekonomikos srityje, sistemos; pripažįsta, kad vadinamoji 100 žingsnių programa yra bandymas tenkinti skubių šalies reformų poreikį;

15.  palankiai vertina pastarojo meto teigiamus pokyčius konstitucinių ir administracinių reformų srityje, taip pat pilietinės visuomenės konsultacinės platformos įsteigimą; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl baudžiamojo ir administracinio kodeksų, kurie įsigaliojo 2015 m., ribojančio poveikio pilietinės visuomenės organizacijoms ir jų veiklai;

16.  ragina Kazachstaną visapusiškai įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinės stebėjimo misijos 2016 m. kovo 20 d. rinkimuose rekomendacijas, pagal kurias šalis vis dar turi daug padaryti, kad įvykdytų savo ESBO įsipareigojimus dėl demokratinių rinkimų; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas vengti nepriklausomų kandidatų veiklos ribojimo; be to, primygtinai ragina paisyti piliečių rinkimų teisių;

17.  palankiai vertina Kazachstano bendradarbiavimą su Venecijos komisija ir ragina visapusiškai įgyvendinti jos pateiktas atitinkamas rekomendacijas, visų pirma demokratinių ir teisinės sistemos reformų srityje;

18.  palankiai vertina dabartines administracines reformas ir rekomenduoja vykdyti tolesnes reformas, kuriomis būtų užtikrintos tikrai nepriklausomos ir nešališkos teisminės institucijos ir veiksmingesnės pastangos kovojant su korupcija visais lygmenimis; tačiau prašo stiprinti valdymą ir reformas, užtikrinant iš tiesų nepriklausomas teismines institucijas be korupcijos ir garantuojant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teises į gynybą, ir dėti daugiau veiksmingesnių pastangų kovojant su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais; ragina tobulinti ir modernizuoti pagrindinius socialinius sektorius ir į juos investuoti; pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio šalies stabilumo svarbu toliau skirti dėmesį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi periferiniuose ir už pagrindinių miestų ribų esančiuose regionuose;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad veikia pilietinės visuomenės dialogo platformos; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl teisės aktų, reglamentuojančių NVO veiklą, kurie mažina jų nepriklausomumą ir gebėjimą veikti; primena aktyvios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės svarbą siekiant tvarios Kazachstano ateities; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad visi žmogaus teisių aktyvistai ir NVO Kazachstane be apribojimų galėtų vykdyti teisėtą su žmogaus teisėmis susijusią veiklą nebijodami persekiojimo, ir taip prisidėti prie tvaraus visuomenės vystymosi ir demokratijos stiprinimo; laikosi nuomonės, kad TPBS taip pat reiškia, kad bus teikiama daugiau paramos tikros pilietinės visuomenės vystymuisi, ir ragina Kazachstano valdžios institucijas imtis atitinkamų veiksmų, o Komisiją – aktyviau įgyvendinti programas, skirtas nepriklausomų NVO veiklai stiprinti ir įtvirtinti;

20.  prašo nutraukti nepriklausomų žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų, profesinių sąjungų vadovų, žmogaus teisių gynėjų, politinės opozicijos atstovų ir kitų savo nuomonę reiškiančių asmenų teisminį persekiojimą, bauginimą ir kalinimą reaguojant į jų naudojimąsi saviraiškos laisve ir kitomis pagrindinėmis laisvėmis – šis reiškinys per pastaruosius kelerius metus sustiprėjo; prašo visiškai reabilituoti ir nedelsiant paleisti visus šiuo metu kalinamus aktyvistus ir politinius kalinius, taip pat panaikinti judėjimo apribojimus kitiems aktyvistams; prašo nutraukti piktnaudžiavimą savo Interpolo ekstradicijos procedūromis ir politinės opozicijos užsienyje bauginimą;

21.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. iš kalėjimo lygtinai paleistas Kazachstano aktyvistas ir opozicinės partijos „Alga!“ vadovas Vladimir Kozlov;

22.  reiškia savo susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės, saviraiškos laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės ir religijos laisvės ribojimo, be kita ko, priimant ribojamuosius teisės aktus, darant spaudimą, taikant cenzūrą ir vykdant aktyvistų baudžiamąjį persekiojimą; pažymi, kad nepriklausomos žiniasklaidos subjektų, tinklaraštininkų ir atskirų piliečių žodžio laisvė yra visuotinė vertybė, kurią būtina puoselėti; rekomenduoja, kad Kazachstanas savo teisės sistemoje taikytų Europos Tarybos standartus; atkreipia dėmesį į Kazachstano pastangas gerinti šalies tarptautinį įvaizdį, kaip matyti iš neseniai Astanoje vykusio parodos EXPO-2017 atidarymo; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šios pastangos nesuderinamos su per pastaruosius kelis mėnesius vykdytomis skirtingą nuomonę reiškiančių asmenų represijomis ir pilietinei visuomenei daromu spaudimu;

23.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriomis neseniai reformuoto Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ribojama žodžio laisvė; ragina Kazachstaną jas persvarstyti, visų pirma tas nuostatas, kurios susijusios su garbės ir orumo įžeidimo kriminalizavimu;

24.  pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir saviraiškos laisvė yra nepaprastai svarbios siekiant užtikrinti ir įtvirtinti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises; apgailestauja dėl to, kad sąlygos, kuriomis veikia nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, tapo dar priešiškesnės; reiškia susirūpinimą dėl žiniasklaidos teisės akto projekto, kuriuo siekiama įgyvendinti žurnalistams skirtas taisykles, pagal kurias jie turėtų pasitikrinti savo informaciją valstybės valdžios institucijose; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas atšaukti tokius savo teisės akto projekto pakeitimus ir užtikrinti visapusišką žurnalistų nepriklausomumą atliekant tyrimus ir skelbiant pranešimus; be to, ragina Kazachstano valdžios institucijas susilaikyti ir neriboti prieigos prie valstybei kritiką reiškiančios interneto ir ne interneto žiniasklaidos šalyje arba užsienyje; apgailestauja dėl to, kad garbės ir orumo įžeidimas Kazachstane vis dar kriminalizuojamas, ir pabrėžia, kad tai yra problema turint mintyje saviraiškos laisvę šalyje; yra susirūpinęs dėl didelio skaičiaus garbės ir orumo įžeidimo bylų, kurias, be kita ko, keliems naujienų transliuotojams ir kitoms interneto svetainėms, kurie skelbia vyriausybės politiką kritikuojančius pranešimus ir kurie taip pat reguliariai blokuojami, iškėlė valstybės pareigūnai ir kiti visuomenės veikėjai, besinaudojantys specialia apsauga, reikalaudami didelių sumų kaip moralinės kompensacijos už straipsnius, kuriuose jie kaltinami korupcija, netinkamu elgesiu ar aprašomi kiti jiems nepatinkantys dalykai;

25.  ragina pakeisti neigiamas tendencijas žiniasklaidos laisvės, žodžio laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės, taip pat religijos laisvės srityse; rekomenduoja, kad Kazachstanas savo teisės aktuose taikytų Europos Tarybos standartus; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. visos Kazachstano NVO teisiškai privalo užsiregistruoti valdžios institucijose ir kasmet pateikti informaciją apie savo veiklą, kad ta informacija būtų įtraukta į vyriausybinę duomenų apie NVO bazę; pabrėžia, kad šiuo žingsniu galėtų būti siekiama padidinti šio sektoriaus skaidrumą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad naujais reikalavimais tik papildomos ir taip gausios nevyriausybinio sektoriaus prievolės teikti ataskaitas valstybei ir kad skaidrumo politika yra neproporcingai taikoma nevyriausybiniams ne pelno sektoriams, atsižvelgiant į tai, kad ji netaikoma jokiems kitiems juridiniams subjektams; yra susirūpinęs dėl to, kad dalyvavimas neįregistruotų asociacijų veikloje laikomas nusikaltimu ir kad organizacijoms nepateikus informacijos naujai duomenų bazei arba pateikus „neteisingą“ informaciją joms gali būti skiriamos baudos; apgailestauja dėl to, kad teismai gali sustabdyti arba nutraukti registruotų visuomenės asociacijų veiklą už bet kokį nacionalinės teisės pažeidimą, nepriklausomai nuo jo rimtumo;

26.  susirūpinęs pažymi, kad naudojantis neseniai priimtais kovos su terorizmu teisės aktais, įskaitant įstatymo projektą, kuriame siūloma panaikinti įtariamųjų terorizmu pilietybę, gali būti slopinama taiki ir teisėta politinė opozicija; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas vengti taikyti šį teisės aktą dėl galimų pasekmių, o būtent žodžio laisvės, religijos ar tikėjimo laisvės, teismų nepriklausomumo apribojimo arba opozicijos veiklos uždraudimo;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad savo 2016 m. vasarą priimtose baigiamosiose pastabose dėl Kazachstano JT Žmogaus teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl plačios Baudžiamojo kodekso 174 straipsnio nuostatų, kuriomis draudžiama „kurstyti“ socialinę, nacionalinę ar kitokią nesantaiką, taip pat dėl 274 straipsnio, kuriame draudžiama „skleisti žinomai klaidingą informaciją“, formuluotės ir dėl to, kad jos taikomos siekiant nepagrįstai apriboti saviraiškos laisvę ir kitas pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ginamas teises; apgailestauja dėl to, kad daug pilietinės visuomenės aktyvistų ir žurnalistų yra apkaltinami ir įkalinami remiantis pirmiau minėtais Baudžiamojo kodekso straipsniais; pažymi, kad taip pat apkaltinti Maks Bokayev ir Talgat Aya, kurie atlieka penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą taikiuose protestuose dėl žemės reformos Kazachstane 2016 m. pavasarį; primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę visus juos paleisti ir panaikinti jiems pareikštus kaltinimus;

28.  ragina Kazachstaną persvarstyti savo 2014 m. Profesinių sąjungų įstatymą ir 2015 m. Darbo kodeksą, siekiant juos suderinti su TDO standartais; primena Kazachstanui apie jo įsipareigojimus visapusiškai laikytis TDO standartų taikymo komiteto išvadų (2017, 2016 ir 2015 m.);

29.  apgailestauja, kad 2017 m. sausio mėn. Kazachstano nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacija (CITUK) buvo uždaryta teismo nurodymu dėl to, kad tariamai nepatvirtino savo statuso pagal šalies 2014 m. ribojamąjį įstatymą dėl profesinių sąjungų; primena Kazachstano valdžios institucijoms, kad reikia užtikrinti nepriklausomą ir nešališką teismų sistemą ir sudaryti sąlygas vykti tikram socialiniam dialogui, be kita ko, skatinant nepriklausomų profesinių sąjungų, kaip antai CITUK ir su ja susijusių sąjungų, egzistavimą ir veikimą; atkreipia dėmesį į TDO standartų taikymo komiteto išvadas dėl padėties Kazachstane 2017 m. birželio mėn.; apgailestauja, kad CITUK pirmininkę Larisą Kharkovą 2017 m. liepos 25 d. teismas pripažino kalta dėl valstybinių lėšų pasisavinimo ir sukčiavimo, susijusio su profesinių sąjungų fondų naudojimu, kadangi tikima, kad tų kaltinimų motyvai yra politiniai; apgailestauja dėl to, kad teismas ją savavališkai nuteisė ir jai paskirti ketverių metų trukmės judėjimo laisvės apribojimai papildomai prie 100 valandų bendruomenei naudingo darbo ir uždraudimo penkerius metus užimti vadovaujančias pareigas valstybinėse asociacijose; ragina Kazachstaną panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir atšaukti jai pateiktus kaltinimus;

30.  apgailestauja, kad 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. du kiti profesinių sąjungų vadovai, Nurbek Kushakbayev ir Amin Yeleusinov, buvo nuteisti kalėti atitinkamai dvejus su puse ir dvejus metus taip pat dėl politiniais motyvais grįstais laikomų baudžiamųjų kaltinimų; atkreipia dėmesį į tai, kad šių trijų profesinių sąjungų vadovų nuteisimas yra smūgis nepriklausomų profesinių sąjungų veiklai šalyje;

31.  atkreipia dėmesį į Kazachstano tautų ir religijų įvairovę ir pabrėžia poreikį apsaugoti mažumas ir jų teises, visų pirma susijusias su kalbų vartojimu, religijos ar tikėjimo laisve, nediskriminavimu ir lygiomis galimybėmis; palankiai vertina taikų įvairių bendruomenių sambūvį Kazachstane;

32.  ragina iš esmės persvarstyti kasmetinį ES ir Kazachstano dialogą žmogaus teisių klausimais, kad jis taptų veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatus; ragina Kazachstano valdžios institucijas visapusiškai įsitraukti į šį dialogą, taip pat į visus kitus forumus, kad būtų pasiekta reali žmogaus teisių padėties šioje šalyje pažanga, kartu skiriant ypatingą dėmesį pavieniams atvejams; primena, kad būtina užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą šiuose dialoguose ir konsultacijose;

33.  pabrėžia poreikį prisiimti nuolatinius įsipareigojimus pagal JT Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą, ypač susijusius su jo rekomendacijų veiksmingu įgyvendinimu;

34.  reikalauja, kad Kazachstanas vykdytų JT komiteto prieš kankinimą rekomendacijas ir JT specialiojo pranešėjo kankinimo klausimais 2009 m. rekomendacijas;

35.  apgailestauja, kad Kazachstanas, nepaisydamas JT ŽTT raginimų, iki šiol atsisako vykdyti tarptautinį nepriklausomą 2011 m. Žanaozeno įvykių tyrimą;

36.  palankiai vertina šalies prašymą prisijungti prie kelių Europos Tarybos konvencijų;

37.  apgailestauja, kad Kazachstanas nėra nei Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis, nei jį pasirašiusi valstybė, ir ragina Kazachstaną pasirašyti šį statutą ir prie jo prisijungti;

Tarptautiniai santykiai, regioninis bendradarbiavimas ir pasauliniai uždaviniai

38.  palankiai vertina Kazachstano konstruktyvų bendradarbiavimą tarptautinių santykių srityje kaip svarbų veiksnį siekiant taikos ir stabilumo ir regiono, ir pasaulio lygmeniu, pavyzdžiui, jo tarpininkavimą derybose dėl susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos, Astanos derybas tarp šalių dėl visapusiško sprendimo siekiant nutraukti karą Sirijoje, jo diplomatines pastangas konflikto Ukrainoje klausimu ir jo iniciatyvą dėl konferencijos sąveikos ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių Azijoje klausimais; ragina Kazachstaną toliau dalyvauti ir atlikti konstruktyvų vaidmenį tarptautinėje arenoje; todėl palankiai vertina Kazachstano raginimą palaipsniui užbaigti ginkluotąjį konfliktą užtikrinant branduolinio ginklo neplatinimą ir jo pirmuosius žingsnius siekiant, kad būtų pasirašyta Visuotinė deklaracija už pasaulį be branduolinių ginklų; ypač palankiai vertina Kazachstano sprendimą neprisidėti prie Rusijos draudimo importuoti ES žemės ūkio produktus ir mano, kad tai yra konkretus ir vilčių teikiantis ženklas, jog ši šalis yra pasiryžusi sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su ES;

39.  atkreipia dėmesį į Kazachstano svarbą geostrateginiu požiūriu ir pripažįsta, kad šalis laikosi į draugiškus ir nuspėjamus santykius orientuotos daugiakryptės užsienio politikos, įskaitant gerų kaimyninių santykių su Rusija, Kinija, Vidurinės Azijos valstybėmis, su kuriomis ji turi bendras sienas, ir kitais partneriais, be kita ko, JAV ir ES, kūrimą, kuriam teikiamas prioritetas;

40.  pripažįsta Kazachstaną kaip svarbų užsienio ir saugumo politikos veikėją, ypač dėl nuoseklaus jo vaidmens pasaulinio branduolinio nusiginklavimo ir saugumo srityje ir jo nenuolatinės narystės JT Saugumo Taryboje 2017–2018 m.,

41.  pripažįsta „Da'esh“ ir kitų JT Saugumo Tarybos paskelbtų teroristinių organizacijų Kazachstanui keliamas saugumo problemas; atkreipia dėmesį į tai, kad tarp užsienio kovotojų Artimuosiuose Rytuose didelį skaičių sudaro Kazachstano piliečiai; pripažįsta tolesnio Kazachstano destabilizavimo galimybę dėl Afganistane tebesitęsiančio konflikto, be kita ko, religinio ekstremizmo, prekybos narkotikais ir terorizmo priemonėmis; ragina glaudžiau bendradarbiauti kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir terorizmu ir pažymi, kad prioritetą reikėtų teikti pagrindinių radikalėjimo priežasčių šalinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad TPBS 13 straipsnyje dėmesys sutelkiamas į kovos su terorizmu priemones ir jis atlieka itin svarbų vaidmenį, visų pirma dabartinės tarptautinės padėties sąlygomis;

42.  pažymi, kad Kazachstanas yra visų pagrindinių regiono organizacijų narys; mano, kad tarptautinė reputacija, kurią Kazachstanas neseniai įgijo pirmininkaudamas tokioms įvairioms tarptautinėms organizacijoms, kaip antai, ESBO, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS), Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, yra puikus pagrindas pradėti bendrus veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti saugumo padėtį Vidurinės Azijos regione ir rasti daugiašalius sprendimus, kaip įveikti pasaulines problemas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina aiškų Kazachstano pareiškimą, kad jo narystė Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES) neturės įtakos stiprinant santykius su ES;

43.  rekomenduoja, kad ES toliau remtų regioninį bendradarbiavimą Vidurinėje Azijoje, ypač teisinės valstybės principą, pasitikėjimo stiprinimo priemones, vandentvarką ir išteklių valdymą, sienų valdymą, stabilumą ir saugumą; atsižvelgdamas į tai, remia Kazachstano pastangas skatinti gerus kaimyninius santykius ir tapti stabilumą regione užtikrinančiu veikėju; ragina pasiekti tvaraus susitarimo, kaip Vidurinėje Azijoje spręsti vandentvarkos, energetikos ir saugumo problemas atsižvelgiant į visų interesus;

44.  pripažįsta, kad Kazachstanui Vidurinėje Azijoje tenka lyderio vaidmuo; ragina Kazachstaną pasinaudoti šia padėtimi siekiant konstruktyviai bendradarbiauti su kaimyninėmis regiono šalimis ir imtis veiksmų skatinant regioninį bendradarbiavimą;

Tvarus vystymasis, energetika ir aplinkos apsauga

45.  palankiai vertina 2017 m. sausio mėn. paskelbtą trečiąją Kazachstano modernizavimo strategiją, kuria siekiama tapti viena iš 30 labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių;

46.  teigiamai vertina tai, kad patobulintas skyrius dėl bendradarbiavimo žaliavų ir energetikos srityje, pagal kurį esama didelių galimybių prisidėti prie ES energetinio saugumo; primena, kad Kazachstanas atlieka svarbų vaidmenį kaip ES energijos tiekėjas; ragina ES, siekiant stiprinti savo energetinį saugumą, aktyviau bendradarbiauti su Kazachstanu ir kitomis Vidurinės Azijos šalimis energetikos srityje ir plėtoti dialogą su jomis;

47.  palankiai vertinai tai, kad į TPBS įtrauktas bendradarbiavimo klimato kaitos srityje skyrius; ragina ES toliau bendradarbiauti su Kazachstano vyriausybe padedant jai nustatyti ir parengti naujovišką ir tvarią aplinkos ir ekologijos politiką; primena, kad Kazachstaną itin paveikė dvi iš pražūtingiausių pasaulyje žmogaus sukeltų aplinkos nelaimių – Aralo jūros seklėjimo ir sovietiniu laikotarpiu vykdytų branduolinių bandymų bazėje Semėjuje (Semipalatinske) – padariniai; ragina Komisiją aktyviau remti Kazachstano valdžios institucijas techniškai ir finansiškai, siekiant iš esmės pagerinti Aralo jūros baseino vandentvarką ir vandens apsaugą įgyvendinant Tarptautinio Aralo jūros išsaugojimo fondo veiksmų programą, taip pat parengti veiksmingą buvusios branduolinių bandymų zonos išvalymo veiksmų planą; palankiai vertina Kazachstano dalyvavimą savanoriškos partnerystės programoje „Green Bridge“; mano, kad tai bus tvirtas ir ilgalaikis pagrindas žaliosioms investicijoms ir naujų technologijų bei inovacijų perdavimui siekiant sukurti visuomenę, kurioje energija gaunama neišskiriant anglies dioksido;

48.  pabrėžia, kad Kazachstane reikia taikyti aplinką tausojančio tvaraus vystymosi principus, susijusius su jo gausių gamtos išteklių gavyba ir perdirbimu; taigi palankiai vertina tai, kad šalis atitinka Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) standartus;

Prekyba ir ekonomika

49.  primena, kad ES yra pirmoji šios šalies prekybos ir investicijų partnerė, o Kazachstanas yra pagrindinis ES prekybos partneris Vidurinėje Azijoje; tikisi, kad šie santykiai bus toliau stiprinami; pažymi, kad 80 proc. Kazachstano eksporto į ES sudaro nafta ir dujos; pakartoja, kad svarbu įvairinti Kazachstano prekybą su ES; pabrėžia, kad tuomet, kai prekyba vykdoma ir žmogaus teisėmis naudojamasi teisinės valstybės aplinkoje, šios sritys gali teigiamai vieną kitą sustiprinti; pabrėžia, kad verslo bendruomenė turi atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų paskatų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos ir įmonių socialinės atsakomybės užtikrinimu; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinės vertės grandinės padeda stiprinti tarptautinius pagrindinius darbo, aplinkos, socialinius ir žmogaus teisių standartus, įskaitant darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, švietimo galimybių ir nešališkų institucijų kūrimą bei stiprinimą ir korupcijos mažinimą;

50.  palankiai vertina Kazachstano įstojimą į PPO 2016 m. sausio 1 d., paskatinusį šalies ekonominį ir administracinį modernizavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Kazachstano ekonomika dideliu mastu grindžiama žaliavų ir angliavandenilių eksploatavimu bei eksportu; tikisi, kad šalies ekonomikos įvairinimo, kurio siekiant gali daug prisidėti ES, ir pertvarkos plačių užmojų programa, kuri, be kita ko, apima viešojo administravimo institucijų darbuotojų profesionalumo didinimą ir kovos su korupcija priemonių taikymą, bus visapusiškai ir tiksliai įgyvendinta; ypač ragina Komisiją padėti Kazachstanui siekiant, kad jo ekonomika taptų ekologiška ir tvari;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad Kazachstanas įsipareigojo visiškai liberalizuoti kapitalo tiesioginių investicijų forma judėjimą, ir apgailestauja, kad TPBS prekybai ir verslui skirtoje dalyje nėra kovos su korupcija nuostatų; mano, kad siekiant išvengti pinigų plovimo rizikos didinimo, vykdant susitarimo įgyvendinimo stebėseną ypatingą dėmesį reikėtų skirti įmonių valdymo ir korupcijoms klausimams;

52.  palankiai vertina Kazachstano ryžtą, kaip paaiškėjo per pirmuosius TPBS taikymo metus, vykdyti ir įgyvendinti savo TPBS bei PPO įsipareigojimus; ragina Kazachstaną įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal TPBS, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, remiantis regioniniu intelektinės nuosavybės teisių galiojimo pabaigos režimu;

53.  ragina Kazachstaną, nepaisant narystės Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES), visapusiškai suderinti savo importo tarifus su savo įsipareigojimais pagal PPO ir TPBS, kad būtų išvengta brangiai kainuojančių kompensacinių išmokų PPO prekybos partneriams;

54.  ragina Kazachstaną prisijungti prie Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemos (TRACES), kad būtų galima atlikti veiksmingą sanitarijos ir fitosanitarijos kontrolę, ir naudoti dvišalius ES ir Kazachstano sanitarijos ir fitosanitarijos sertifikatus;

55.  atkreipia dėmesį į bendrą penkerių metų pereinamąjį laikotarpį viešųjų pirkimų srityje ir aštuonerių metų pereinamąjį laikotarpį statybų srityje, nustatytus pagal TPBS, ir tikisi, kad prekyba išaugs šiems laikotarpiams pasibaigus; pažymi, kad viešieji pirkimai yra svarbi Kazachstano viešosios politikos priemonė;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Vidurinėje Azijoje, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Kazachstano vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 419, 2015 12 16, p. 159. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0083. (3) OL C 45, 2016 2 5, p. 85. (4) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 93. (5) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 30. (6) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0121. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0007. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0484.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkės kadencijos pratęsimo (N8-0092/2017 – C8-0425/2017 – 2017/0901(NLE))

P8_TA(2017)0486 A8-0393/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos pasiūlymą dėl Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko kadencijos pratęsimo (N8-0092/2017),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010(1),56 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą ir 56 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0393/2017),

A.  kadangi 2014 m. gruodžio 19 d. Taryba paskyrė Elkę König į Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pirmininkės pareigas trejų metų kadencijai nuo 2014 m. gruodžio 23 d.(2);

B.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 7 dalį pirmojo BPV pirmininko kadencija gali būti pratęsta vieną kartą penkeriems metams;

C.  kadangi 2017 m. lapkričio 29 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Elkės König kadencijos BPV pirmininkės pareigose pratęsimo ir perdavė šį pasiūlymą Parlamentui;

D.  kadangi tada Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ėmė tikrinti į BPV pirmininko pareigas pasiūlyto kandidato asmens duomenis, ypač turint mintyje Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

E.  kadangi 2017 m. gruodžio 4 d. komitetas surengė Elkės König klausymą, kurio metu ji pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Elkės König kadencijos BPV pirmininkės pareigose pratęsimo;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 225, 2014 7 30, p. 1. (2) OL L 367, 2014 12 23, p. 97.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“ (2017/2069(INI))

P8_TA(2017)0487 A8-0385/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ (COM(2017)0030),

–  atsižvelgdamas į pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 25 straipsnį parengtą 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Pažanga siekiant veiksmingos ES pilietybės 2013–2016 m.“ (COM(2017)0032),

–  atsižvelgdamas į Komisijos vykdytų 2015 m. viešų konsultacijų dėl ES pilietybės rezultatus ir į 2015 m. „Eurobarometro“ tyrimų rinkimų teisių ir pilietybės srityje rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 6 ir 9–12 straipsnius, į SESV 18–25 straipsnius ir į ES pagrindinių teisių chartijos 11, 21 ir 39–46 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintą teisinės valstybės nuostatų laikymąsi,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta laisvo asmenų judėjimo teisė,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje įtvirtintą teisę pateikti peticiją,

–  atsižvelgdamas į SESV 165 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 227 straipsnyje įtvirtintą teisę pateikti peticiją,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 29 d. Tarybos išvadas dėl bendrosios rinkos strategijos(1) ir ypač į dokumentą dėl 2015 m. rugsėjo 18 d. Lisabonoje įvykusio neformalaus SOLVIT centrų susitikimo rezultatų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją „2013 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis ES mokyklose“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl tarpvalstybinių įvaikinimo aspektų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją(7) dėl programos „Europa piliečiams“, įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (COM(2016)0411),

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą dėl komiteto Darbo grupės vaiko gerovės klausimais veiklos(8) ir ypač į jo išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2015 m. Peticijų komiteto veiklos(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 23 d. Peticijų komiteto nuomonę(10) ir į 2017 m. birželio 1 d. Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę(11) dėl Komisijos ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto 2016 m. ir 2017 m. surengtus klausymus, visų pirma į 2017 m. gegužės 11 d. LIBE, PETI ir EMPL komitetų surengtą bendrą viešąjį klausymą „ES piliečių padėtis ir teisės Jungtinėje Karalystėje“, 2016 m. spalio 11 d. viešąjį klausymą „Kliūtys ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje“, 2017 m. gegužės 4 d. viešąjį klausymą „Kova su diskriminacija ir mažumų apsauga“, 2016 m. kovo 15 d. Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato bei Europos Parlamento LIBE, PETI, AFCO ir JURI komitetų surengtą bendrą viešąjį klausymą „Sąjungos pilietybė praktikoje“ ir 2017 m. birželio 29 d. LIBE ir PETI komitetų surengtą bendrą klausymą dėl bepilietybės,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto 2016 m. vasario 23 d. surengtą klausymą „ES pagrindinių teisių chartijos (51 straipsnio) taikymo srities išplėtimas?“, 2016 m. birželio 21 d. klausymą „Skaidrumas ir informacijos laisvė ES institucijose“ ir 2017 m. birželio 22 d. klausymą „Atkurti piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą Europos projektu“, taip pat į ankstesnius per šią kadenciją surengtus klausymus „Teisė teikti peticijas“ (2015 m. birželio 23 d.) ir „Europos piliečių iniciatyva“ (2015 m. vasario 26 d.),

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto prašymu Parlamento C teminio skyriaus 2016 m. ir 2017 m. užsakytus tyrimus „Kliūtys ES piliečiams ir jų šeimos nariams naudotis teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje“, „Diskriminacijos atvejai, nurodyti gautose peticijose“, „Brexit“ poveikis teisei pateikti peticijas ir Peticijų komiteto kompetencijai, įsipareigojimams ir veiklai“ ir „Peticijų komiteto apsaugos vaidmuo atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir ją įgyvendinant“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisų ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0385/2017),

A.  kadangi ES pilietybė ir su ja susijusios teisės pirmą kartą buvo nustatytos 1992 m. Mastrichto sutartimi ir buvo toliau stiprinamos Lisabonos sutartimi, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio mėn., taip pat ES pagrindinių teisių chartija;

B.  kadangi norint naudotis pilietybės teikiamomis teisėmis, pirmiausia reikia užtikrinti visas žmogaus teises, visų pirma ekonomines, socialines ir kultūrines teises, ir sudaryti galimybę jomis naudotis;

C.  kadangi nepaprastai svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuriuo siekiama ES sutartyse nustatytų tikslų, pvz., visiško užimtumo ir socialinės pažangos, kad būtų galima veiksmingai naudotis teisėmis ir laisvėmis, kurias suteikia ES pilietybė;

D.  kadangi galimybė įgyti ES pilietybę priklauso nuo valstybės narės pilietybės, kurią reglamentuoja nacionaliniai įstatymai; kadangi tuo pačiu metu iš šio instituto kyla teisės ir pareigos, kurios yra nustatytos ES teisėje ir nepriklauso nuo valstybių narių; kadangi dėl pirmiau nurodytos priežasties tiesa ir tai, kad šios teisės ir pareigos negali būti nepagrįstai apribotos valstybių narių, įskaitant jų subnacionalinio lygmens institucijas; kadangi, kalbant apie galimybę įgyti nacionalinę pilietybę, valstybės narės turėtų vadovautis ES teisės principais, kaip antai proporcingumo ir nediskriminavimo principais, kurie yra išsamiai išaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; kadangi pagal Sutartis kiekvienam ES piliečiui ES institucijos turi skirti vienodą dėmesį;

E.  kadangi ES piliečiai pasitiki valstybėmis narėmis, įskaitant jų subnacionalinio lygmens institucijas, kad jos taikys Bendrijos teisę ir savo nacionalinius įstatymus, nes tai būtina sąlyga norint veiksmingai naudotis teisėmis, kurias jiems suteikia ES pilietybė;

F.  kadangi pastangos skatinti ES pilietybę yra susijusios su demokratijos kokybės Europos Sąjungoje gerinimu, realiu naudojimusi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir galimybe visiems piliečiams dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

G.  kadangi bet koks vienašališkas valstybės narės sienų pakeitimas mažų mažiausiai yra ES sutarties 2 straipsnio, 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas, be to, apsunkina galimybes naudotis visomis ES pilietybės teikiamomis teisėmis;

H.  kadangi Lisabonos sutartyje įtvirtintos neatimamos su ES pilietybe susijusios teisės ir garantijos, įskaitant, be kita ko, laisvę keliauti, dirbti ir studijuoti kitoje valstybėje narėje, dalyvauti Europos politiniame gyvenime, skatinti lygybę ir pagarbą įvairovei, taip pat būti saugomam nuo diskriminacijos, visų pirma tos teisės ir garantijos, kuriomis naudojamasi turint šią pilietybę; kadangi dėl vis dažnesnio naudojimosi teise laisvai judėti ES viduje per pastaruosius dešimtmečius atsirado mišrių šeimų, kurių nariai turi skirtingų šalių pilietybę, dažnai įskaitant ir vaikus; kadangi, nors ES pilietybės kaip instituto stiprinimas savaime yra teigiama tendencija, tai taip pat apima konkrečius poreikius ir kelia sunkumų įvairiose srityse, įskaitant teisinius aspektus;

I.  kadangi Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES („Brexit“) perspektyva buvo atkreiptas dėmesys į ES pilietybės teisių svarbą ir jų esminį vaidmenį kasdieniame milijonų ES piliečių gyvenime, taip pat Europos Sąjungoje buvo paskleista daugiau informacijos apie galimą teisių praradimą, kurį dėl „Brexit“ patirtų abi pusės, visų pirma atsižvelgiant į 3 milijonus ES piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, ir 1,2 milijonus Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių ES;

J.  kadangi dėl pastarųjų įvykių Jungtinėje Karalystėje, humanitarinės pabėgėlių krizės, didelio nedarbo ir skurdo ir plintančios ksenofobijos bei rasizmo sumažėjo pasitikėjimas ES sistema ir apskritai visu Europos projektu;

K.  kadangi laisvo judėjimo teisė ir jos įgyvendinimas turi itin didelę reikšmę ES pilietybei ir papildo kitas ES vidaus rinkos laisves; kadangi jauni Europos gyventojai ypatingai vertina judėjimo laisvę, kurią, dėl jos pripažinimo ir populiarumo, ES piliečiai laiko pačiu didžiausiu ES laimėjimu po taikos užtikrinimo;

L.  kadangi, kaip matyti iš daugelio peticijų, laisvo judėjimo teisė ir teisė ja naudotis buvo pažeistos įvairiose valstybėse narėse, kurios išsiuntė ES piliečius iš savo teritorijos arba grasino tai padaryti;

M.  kadangi, kaip matyti iš Komisijai ir SOLVIT pateiktų peticijų ir skundų, ES piliečiai patiria didelių sunkumų naudodamiesi savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis – tai susiję su rimtomis ekonomikos ir užimtumo problemomis, kurias dar labiau apsunkina valstybių narių taikomos administracinės ir biurokratinės kliūtys, taip pat su dezinformacija ir (arba) valstybių narių valdžios institucijų nenoru bendradarbiauti;

N.  kadangi nediskriminavimo dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos principas, kaip įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, yra pagrindinė ES pilietybės išraiška; kadangi tai taip pat labai svarbu norint sėkmingai naudotis judėjimo laisve, kaip nurodyta peticijose;

O.  kadangi pagarba mažumoms priklausančių asmenų teisėms yra viena iš pagrindinių ES vertybių, įtvirtintų Sutartyse; kadangi apie 8 proc. ES piliečių priklauso kuriai nors tautinei mažumai ir apie 10 proc. kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis; kadangi reikia stiprinti veiksmingą mažumų apsaugą;

P.  kadangi piliečių teisių ir demokratinių institucijų stiprinimas apima kovą su diskriminacija ir lyčių nelygybe, vadovaujantis darnaus vystymosi tikslais;

Q.  kadangi nepakankamas moterų, užimančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, skaičius, ypač politikos srityje ir bendrovių valdybų lygmeniu, trukdo vystyti gebėjimus ir silpnina moterų dalyvavimą ES demokratiniame gyvenime;

R.  kadangi moterų dalyvavimas ir vadovavimas priimant politinius sprendimus iki šiol varžomi įvairių kliūčių, pvz., įsisenėjusių su lytimi susijusių stereotipų ir pastarojo meto ekonominės krizės padarinių, įskaitant neigiamą jų poveikį lyčių lygybės problemų sprendimui;

S.  kadangi tarpvalstybinių šeimos ginčų atvejais visoje ES iki šiol susiduriama su didelėmis spragomis smurto dėl lyties ir smurto šeimoje aukų apsaugos srityje;

T.  kadangi diskriminacija, kurią moterys patiria visoje ES, yra kliūtis lygybei užtikrinti; kadangi moterys tebėra nepakankamai atstovaujamos kaip rinkėjos, taip pat vadovaujamose pareigose – nesvarbu, ar tai būtų pareigos, į kurias renkama, ar valstybės tarnyboje, ar akademinėje srityje, ar žiniasklaidoje, ar privačiame sektoriuje; kadangi paplitusi moterų patiriama daugialypė diskriminacija ir tai, kad neproporcingai daug moterų patiria skurdą ir socialinę atskirtį, joms trukdo visapusiškai naudotis savo pilietinėmis teisėmis;

U.  kadangi teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui, kaip nustatyta SESV 20 ir 227 straipsniuose ir ES pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje, yra vienas iš ES pilietybės ramsčių, antra pagal žinomumą ES piliečių teisė ir turi sukurti sąsają tarp piliečių ir ES institucijų vykdant atvirą, demokratinį ir skaidrų procesą;

V.  kadangi pagrindinės ES piliečių teisės gali būti užtikrintos laikantis naujo požiūrio aiškinant Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį;

W.  kadangi ES piliečiams yra tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente ir jie turi demokratinę teisę būti išrinkti ir balsuoti ES rinkimuose, net jei jie gyvena kitoje valstybėje narėje; kadangi Sąjungos piliečių, kurie pasinaudojo savo teise laisvai judėti, galimybės balsuoti Europos Parlamento ir vietos rinkimuose nėra vienodai palankios ir skatinamos visose valstybėse narėse; kadangi įvairiose peticijose buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog esama biurokratinių kliūčių ir administracinio ar kitokio pobūdžio trūkumų, su kuriais susiduria kitoje valstybėje narėje gyvenantys asmenys, norėdami pasinaudoti teise balsuoti nacionaliniuose arba regioniniuose rinkimuose savo kilmės valstybėje narėje; kadangi kai kuriems piliečiams, pavyzdžiui, neįgaliesiems, trukdoma naudotis šia demokratine teise tose valstybėse narėse, kurios yra ratifikavusios Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, tačiau nesilaiko savo įsipareigojimo reformuoti rinkimų įstatymus, kad neįgaliesiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti savo balsavimo teise;

X.  kadangi piliečiai turi teisę kartu su kitais ES piliečiais iš visų valstybių narių organizuoti ar remti Europos piliečių iniciatyvą (EPI), kuri turėtų suteikti jiems galimybę padėti nustatyti ES teisėkūros darbotvarkę; kadangi EPI yra svarbi tiesioginės demokratijos priemonė, kuria piliečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti nustatant ES politikos kryptis ir rengiant teisės aktus; kadangi ši priemonė turėtų būti skaidri ir veiksminga; kadangi iki šiol šios teisės įgyvendinimas nebuvo patenkinamas;

Y.  kadangi sukūrus Šengeno erdvę ir į ES teisės sistemą integravus Šengeno acquis labai sustiprėjo judėjimo laisvė ES ir tai yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų; kadangi Europos Sąjungos Taryba savo 2011 m. birželio 9 d. išvadose Nr. 9166/3/11 ir 9167/3/11 patvirtino, kad Bulgarijos ir Rumunijos vertinimo procesas sėkmingai baigtas ir kad jos techniškai pasirengusios prisijungti prie Šengeno erdvės;

Z.  kadangi saugumas yra vienas iš didžiausią susirūpinimą ES piliečiams keliančių klausimų; kadangi ES turėtų įtikinti savo piliečius, kad jų laisvė saugoma, o jų saugumas užtikrinamas visoje jos teritorijoje, užtikrindama, kad lygiai taip pat gerbiamos ir saugomos jų laisvės ir teisės; kadangi terorizmas yra pasaulinė grėsmė, kurią reikia efektyviai spręsti vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos piliečių saugumas;

AA.  kadangi, remiantis Komisijos poveikio vertinimu (SEC(2011)1556), pridėtu prie pasiūlymo, po kurio buvo priimta 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti(12), beveik septyni milijonai ES piliečių vyksta į ES nepriklausančias valstybes, kuriose jų pačių šalis neturi ambasados ar konsulato, arba ten gyvena; kadangi prognozuojama, kad iki 2020 m. neatstovaujamų ES piliečių skaičius padidės bent iki 10 milijonų; kadangi ES piliečiai, gyvenantys ES nepriklausančios šalies teritorijoje, kurioje nėra jų kilmės valstybės narės atstovybės, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų apsaugą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2017 m. ES pilietybės ataskaitą, kurioje pateikiamas ateinančių metų veiklos sričių naujų prioritetų sąrašas; primena, kad už tinkamą ES teisės taikymą yra bendrai atsakingos valstybės narės ir ES institucijos; pabrėžia, kad šiuo požiūriu Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, atlieka itin svarbų vaidmenį įgyvendinant SESV 258–260 straipsnius; tvirtina, kad norint veiksmingai reaguoti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus, reikia nustatyti prioritetus ir aiškiai apibrėžtus, konkrečius įsipareigojimus ir veiksmus artimiausiems trejiems metams; primygtinai ragina Komisiją paspartinti ES teisės vykdymo užtikrinimo politiką, išnaudojant visas turimas priemones ir mechanizmus;

2.  pažymi, kad teisė pateikti peticiją, kreiptis į Europos ombudsmeną, susipažinti su dokumentais ir naudotis registrais yra pagrindiniai ir akivaizdūs ES pilietybės elementai, užtikrinantys didesnį sprendimų priėmimo skaidrumą; todėl išreiškia savo pageidavimą, kad šios teisės būtų skatinamos ir pabrėžiamos kaip pagrindiniai Komisijos ES pilietybės ataskaitos elementai ir būtų tinkamai joje atspindėtos;

3.  pabrėžia, kad dėl sklandesnio peticijų nagrinėjimo Europos Parlamente ir 2014 m. pabaigoje pradėjusio veikti Peticijų komiteto portalo buvo sudarytos palankesnės sąlygos naudotis teise pateikti peticiją, nes tai leidžia nesunkiai pateikti peticijas ir veiksmingiau jas tvarkyti, kaip matyti ir atitinkamose Peticijų komiteto metinėse ataskaitose; ragina nedelsiant baigti įgyvendinti numatytus tolesnius projekto veiksmus, nes tai sudarys sąlygas peticijos pateikėjams ir jos rėmėjams dar interaktyviau stebėti peticijos procesą;

4.  pabrėžia, jog tam, kad būtų sėkmingai naudojamasi pilietybės teikiamomis teisėmis, valstybėse narėse turi būti paisoma visų teisių ir laisvių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad įdiegtas demokratija ir dalyvavimu grindžiamas valdymas, kuo didesnis skaidrumo lygis ir visų piliečių tiesioginis dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose galiausiai stiprina ES pilietybę; ragina valstybes nares geriau informuoti ES piliečius apie jų teises ir pareigas ir padėti sudaryti vienodas sąlygas naudotis šiomis teisėmis ir jas gerbti tiek savo kilmės šalyje, tiek ir kitose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių pasirinkimą netaikyti tam tikrų ES sutarčių dalių, dėl kurio piliečių teisės de facto skiriasi;

5.  labai apgailestauja, kad praėjus beveik dešimtmečiui nepadaryta didelės pažangos, siekiant priimti ES kovos su diskriminacija direktyvą; ragina visas ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant atnaujinti atitinkamas derybas; atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą aktyviai remti pastangas užbaigti šias derybas;

6.  mano, kad turėtų būti padidintas ES politikos kovos su diskriminacija srityje veiksmingumas ir pašalintos likusios kliūtys; rekomenduoja Komisijai atnaujinti pirmąsias dvi kovos su diskriminacija direktyvas, t. y. Tarybos direktyvą 2000/43/EB ir Tarybos direktyvą 2000/78/EB, kad jos atitiktų dabartinę Sutarčių versiją ir ES pagrindinių teisių chartiją;

7.  ragina patvirtinti veiksmingą reglamentavimo sistemą ir koordinavimo priemones ES ir valstybių narių lygmeniu siekiant užtikrinti aukšto lygio socialinę apsaugą ir stabilias, gerai apmokamo darbo vietas; mano, kad šis požiūris yra itin svarbus siekiant stiprinti pagrindines teises ir laisves, kurias suteikia ES pilietybė;

8.  pabrėžia, kad ES ir valstybių narių lygmeniu priimtos griežto taupymo priemonės pagilino ekonominius ir socialinius skirtumus ir tokiu būdu labai apribojo praktinį naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, kurias suteikia ES pilietybė;

9.  primena savo 2017 m. rugsėjo 14 d. priimtus pakeitimus(13) ir Komisijos pasiūlymą priimti išsamią direktyvą dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su valstybių narių gaminių ir paslaugų, įskaitant įvairiarūšį transportą, prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615); rekomenduoja, kad teisės aktų leidėjai paspartintų savo veiksmus siekiant priimti Europos prieinamumo aktą; palankiai vertina pasiektą tarpinstitucinį susitarimą įgyvendinti Marakešo sutartį dėl ES autorių teisių teisės, kuriai Peticijų komitetas pritarė nuo 2011 m., ir dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares skubiai ratifikuoti Marakešo sutartį; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir pasirašyti jos protokolą; pritaria, kad tarpusavyje pripažįstamos ES neįgaliojo kortelės naudojimas būtų išplėstas įtraukiant kuo daugiau valstybių narių; ragina valstybes nares palengvinti neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų judumą ES; pabrėžia, kad reikia didinti ES interneto svetainių prieinamumą neįgaliesiems;

10.  ragina Komisiją imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su LGBTI asmenų diskriminacija ir kovoti su homofobija, apibrėžiant konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis nacionaliniu ir ES lygmeniu; kartu ragina ES institucijas atidžiai stebėti LGBTI asmenų teises ir skatinti LGBTI asmenų ir jų šeimų tarptautinių teisių pripažinimą ES;

11.  primena, kad moterų ir vyrų lygybės principas gali būti įgyvendintas tik strategiškai jį integruojant į visų sričių ES politiką, be kita ko, pasitelkiant dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis visose valstybėse narėse; ragina Komisiją imtis reikšmingų priemonių šalinant diskriminaciją ir kovoti su diskriminacinio pobūdžio pareiškimais, kurie yra nukreipti prieš moteris ES ir kuriais skatinami lyčių stereotipai; pakartoja, kad visoje Europoje turi būti investuojama į švietimą pilietybės ir pilietiškumo bei lyčių lygybės srityje; atkreipia dėmesį į vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus ES, kurie milijonams moterų trukdo užsitikrinti visišką ekonominį savarankiškumą; atkreipia dėmesį į jaunimo – visų pirma moterų ir mergaičių – politinio aktyvumo svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis papildomų veiksmų jų dalyvavimui skatinti;

12.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ES pasirašyti Stambulo konvenciją ir užbaigti prisijungimą prie jos; tačiau apgailestauja, kad, apsiribojus dviem sritimis, t. y. klausimais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose bei prieglobsčiu ir negrąžinimu, kyla teisinio netikrumo problema dėl ES prisijungimo aprėpties; primygtinai ragina valstybes nares paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, skubiai ratifikuoti šią konvenciją, taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris; teigiamai vertina Komisijos pateiktą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros teisės aktų rinkinį ir ragina visas institucijas kuo greičiau įgyvendinti šias priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų įdarbinimą ir atstovavimą vadovaujamose pareigose ir imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, taikant tinkamas strategijas, siekiant patenkinti pažeidžiamų piliečių, patiriančių tarpsektorinę daugialypę diskriminaciją, poreikius, kad tokie piliečiai galėtų naudotis savo pilietinėmis teisėmis; ragina Tarybą įdėti daugiau pastangų, kad nebūtų blokuojama direktyva dėl moterų bendrovių valdybose; pakartoja savo raginimą Komisijai priimti dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ kaip komunikatą;

13.  primena, kad tradicinės mažumos koegzistuoja jau šimtmečius, o dauguma šių kultūrų – Europos žemyne; pabrėžia, kad ES institucijos turi imtis aktyvesnio vaidmens mažumų apsaugos srityje, pavyzdžiui, skatinant informuotumo didinimo susitikimus, seminarus ir rezoliucijas, taip pat imantis konkrečių administracinių veiksmų ES institucijose; yra įsitikinęs, kad ES turėtų nustatyti aukštus mažumų apsaugos standartus – pradėdama tarptautinės teisės, pvz., Europos Tarybos, dokumentuose kodifikuotais standartais – ir kad šie standartai turėtų būti nepajudinamai įtvirtinti teisinėje sistemoje, pagal kurią visoje ES užtikrinama demokratija, teisinės valstybės principai ir pagrindinės teisės; ragina visas valstybes nares nebedelsti ir iki galo ratifikuoti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją bei sąžiningai įgyvendinti Sutartis; taip pat primena, kad reikia įgyvendinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) suformuluotus principus; apgailestauja dėl bet kokios retorikos, kuri skatina diskriminaciją dėl pilietybės; ragina nacionalines vyriausybes rasti ilgalaikius sprendimus ir skatinti kalbų įvairovės kultūrą valstybėse narėse ir visoje ES, neapsiribojant oficialiosiomis ES kalbomis, kadangi tiek Sutartyse, tiek ES pagrindinių teisių chartijoje pateikiamos nuorodos į tautinių mažumų apsaugą ir vykdomą diskriminaciją dėl kalbos;

14.  yra nepaprastai susirūpinęs dėl didelio skaičiaus romų Europoje, kurie patiria diskriminacinę gimimų registraciją ir todėl neturi tapatybės dokumentų ir negali pasinaudoti būtinomis pagrindinėmis paslaugomis savo gyvenamosios vietos šalyse, todėl taip pat negali naudotis jokiomis savo teisėmis Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares nedelsiant imtis taisomųjų priemonių šiuo atžvilgiu, kad būtų užtikrintos jų pagrindinės žmogaus teisės ir visos įgyjant ES pilietybę suteikiamos teisės; ragina Komisiją įvertinti ir stebėti padėtį valstybėse narėse ir inicijuoti asmenų, kurių pilietybė nepripažinta ir kurie neturi galimybės gauti asmens dokumento, tapatybės nustatymą ir apsaugą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti konkrečių priemonių laivo judėjimo kliūtims pašalinti, laikantis Parlamento 2017 m. kovo 15 d. rezoliucijos dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje(14) ir 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijos dėl vaiko interesų apsaugos visoje ES, grindžiamos Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis(15);

16.  ragina Komisiją reguliariai stebėti, kaip valstybėse narėse taikoma Direktyva 2004/38/EB, ir imtis atitinkamų priemonių potencialioms judėjimo laisvės kliūtims šalinti; teigiamai vertina e. mokymosi priemonę Sąjungos piliečių laisvo judėjimo srityje, kuri padeda vietos valdžios institucijoms geriau suprasti su laisvu judėjimu susijusias teises ir pareigas;

17.  pripažįsta Komisijos pastangas sudaryti geresnes sąlygas gauti įvairią informaciją ir pagalbą apie ES ir jos suteikiamas teises piliečiams, naudojantis tokiais tinklais kaip „Europe Direct“, portalu „Jūsų Europa“ ir e. teisingumo portalu, siekiant geriau informuoti asmenis, kurie naudojasi savo, kaip ES piliečio, teisėmis; pritaria Komisijos pasiūlymui dėl bendrųjų skaitmeninių vartų, kad piliečiai galėtų nesudėtingai internetu gauti informaciją, pagalbą ir problemų sprendimo paslaugas, susijusias su naudojimusi teisėmis bendrojoje rinkoje;

18.  ragina Komisiją stiprinti SOLVIT tinklą, gerinant sąveiką tarp jos tarnybų ir nacionalinių centrų, siekiant užtikrinti geresnį neišspręstų ir pasikartojančių bylų tolesnį nagrinėjimą ir glaudesnį įvairių ES teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonių, pvz., „EU Pilot“ ir CHAP, koordinavimą; tuo pat metu ragina valstybes nares skatinti ES piliečius naudotis SOLVIT tinklu ir jo paslaugomis, taip pat kitais teisių gynimo ir piliečių dalyvavimo mechanizmais, tiek Sąjungos lygmeniu (pvz., per Europos Parlamento Peticijų komitetą, Europos ombudsmeną ar Europos piliečių iniciatyvą), tiek nacionaliniu lygmeniu (pvz., per vietos ar regioninius ombudsmenus, peticijų komitetus arba tautos teisėkūros iniciatyvas);

19.  pritaria 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje Komisijos prisiimtam įsipareigojimui surengti ES masto informavimo ir sąmoningumo didinimo kampaniją apie ES piliečių teises, siekiant padėti piliečiams geriau suprasti savo teises; atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, reikalinga norint iš tikrųjų padidinti ES pilietybės svarbą, ir kad tokia informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl naudojimosi Sutartyse nustatytomis teisėmis ir teisėmis, kurias garantuoja ES pagrindinių teisių chartija; rekomenduoja propaguoti skaidrumą ir aktyvią konsulinę pagalbą, kaip tinkamiausias tam priemones, taip pat tinkamai skelbti informaciją, kuri reikalinga norint sudaryti palankesnes sąlygas įsikurti naujai atvykstantiems asmenims;

20.  primena, kad galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas kitose valstybėse narėse yra sritys, kuriose ES piliečiai dažnai susiduria su sunkumais, ir ragina Komisiją užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą siekiant ištaisyti susiklosčiusią padėtį;

21.  reiškia susirūpinimą dėl visuomenėje augančio politinio nepasitenkinimo; pabrėžia, kad būtina teikti prioritetą kovai su ksenofobija, rasizmu, diskriminacija ir neapykantą kurstančiomis kalbomis;

22.  pripažįsta, kad didesnio rinkėjų dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose skatinimo veiksmai yra bendra ES ir valstybių narių atsakomybė; ragina pastarąsias skatinti demokratinį dalyvavimą, geriau informuojant piliečius apie jų teisę būti išrinktiems ir balsuoti vietos ir Europos Parlamento rinkimuose įvairiais kanalais ir suprantama kalba, taip pat pašalinti visas kliūtis, trukdančias jiems dalyvauti, pvz., ekonominę, socialinę diskriminaciją ar diskriminaciją dėl kalbos, nesąžiningą veiklą ar korupciją; primygtinai ragina valstybes nares panaikinti prieinamumo kliūtis neįgaliems piliečiams ir sudaryti palankesnes sąlygas balsuoti ne savo įprastoje balsavimo apylinkėje gyvenantiems, dirbantiems ar studijuojantiems piliečiams, pvz., taikant elektroninio identifikavimo ir balsavimo sprendimus;

23.  mano, kad Rinkimų akto reforma galėtų būti galimybė Sąjungai tapti dar demokratiškesne; atkreipia dėmesį į tai, kad tūkstančiai europiečių pritaria šiai nuomonei; primena, kad būtina skatinti dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose didinant Europos politinių partijų regimumą ir kad Europos Parlamento rinkimų europinio pobūdžio stiprinimas yra bendra ES ir valstybių narių atsakomybė; ragina Tarybą atliekant pirmiau minėto akto peržiūrą įtraukti sąrašus, į kuriuos būtų integruotas lyčių aspektas ir kurie būtų proporcingi lyties požiūriu; prašo Komisijos imtis veiksmų dėl skundų dėl naudojimosi teise balsuoti Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose, parengti konkretų veiksmų planą dėl elektroninio balsavimo Europos Parlamento rinkimuose įdiegimo anksčiausią įmanomą datą ir pasirūpinti, kad ta sistema būtų plačiau prieinama visiems ES piliečiams; primygtinai ragina valstybes nares imtis visų galimų priemonių, kad jokios valstybės pilietybės neturintys ir nuolat ES valstybėse narėse gyvenantys asmenys būtų skatinami įgyti priimančiosios valstybės narės pilietybę, kad galėtų naudotis visomis ES piliečių teisėmis; mano, kad į kitą valstybę narę persikėlę ir ten gyvenantys ES piliečiai turėtų turėti galimybę naudotis savo teise balsuoti nacionaliniuose savo kilmės šalies rinkimuose; ragina valstybes nares, atimančias pilietines teises iš piliečių, nusprendusių ilgam apsigyventi kitoje valstybėje narėje, palengvinti jiems sąlygas ir išsaugoti jų teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose; ragina Komisiją imtis reikalingų veiksmų siekiant, kad neįgalieji galėtų naudotis savo balsavimo teise be jokios diskriminacijos; pritaria galimybei papildomai prie nacionalinių tapatybės nustatymo dokumentų pradėti taikyti Europos tapatybės kortelę;

24.  atkreipia dėmesį į naujausią Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482), kuriame siūloma persvarstyti 2011 m. vasario 16 d. Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 siekiant pagerinti iniciatyvos veikimą; tikisi, kad persvarsčius reglamentą EPI priemonė bus skaidresnė, veiksmingesnė ir patogesnė naudotojams ir drauge bus užtikrintas demokratinis ir platesnio masto piliečių dalyvavimas vykdant diskusijas dėl Europos ir nustatant darbotvarkę; pabrėžia svarbų Parlamento atliksimą teisėkūros vaidmenį ir gero bendradarbiavimo su Komisija persvarstant reglamentą svarbą; ragina Komisiją įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama persvarstyti su EPI susijusias teisinio priimtinumo sąlygas, registracijos reikalavimus ir nagrinėjimo procedūras;

25.  mano, kad vadovaujantis Sąjungos pilietybės interesais būtina, jog Komisija imtųsi veiksmų, kuriais būtų stiprinamas Europos kultūros aspektas; ragina pagal programą „Europa piliečiams“ finansuoti novatoriškesnius projektus, kurie galėtų turėti sisteminį poveikį; siūlo lygiagrečiai su programa „Europa piliečiams“ sukurti ją papildančią programą „Pažink Europą“;

26.  siūlo Komisijai Sąjungos pilietybės stiprinimo ir naudojimosi ta pilietybe tikslais skatinti vietos valdžios institucijas paskirti tarybos narius, atsakingus už Europos Sąjungos reikalus, nes būtent šis lygmuo yra arčiausiai piliečių;

27.  rekomenduoja Komisijai visose savo centrinėse būstinėse, įskaitant atstovybes valstybėse narėse, įdiegti gavimo registrą, kad piliečiai galėtų raštu ar asmeniškai kreiptis į bet kurią ES instituciją ir turėtų atitinkamas garantijas;

28.  rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, įdiegti pranešimų perdavimo sistemas, kuriose būtų pažymimas pranešimų turinys, data ir siuntėjas, kad piliečiai galėtų kreiptis į ES institucijas nuotoliniu būdu raštu ir turėtų atitinkamas garantijas;

29.  reiškia įsitikinimą, kad pagrindinės teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, laisva žiniasklaida ir galimybės susipažinti su įvairiomis visuomenės bei žiniasklaidos nuomonėmis yra neatsiejamos sveikos demokratijos sudedamosios dalys, ir todėl yra narystės ES konstitucinis pagrindas, kaip įtvirtinta ES sutarties 2 ir 6 straipsniuose; pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžta ES kovos su propaganda, nukreipta prieš Europos Sąjungą, ir neteisinga informacija politika, taip pat būtina stiprinti viešosios žiniasklaidos nepriklausomumą nuo vyriausybių; siūlo visų valstybių narių viešosiose žiniasklaidos priemonėse skirti tam tikrą minimalų laiką turiniui, susijusiam su ES reikalais; siūlo ES institucijoms toliau kurti Europos televizijos kanalus, transliuojamus visose valstybėse narėse ir visomis ES oficialiosiomis kalbomis, ir nuo mažens ugdyti piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; remia spaudos ir daugialypės terpės produktų sklaidą visomis oficialiosiomis ES kalbomis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog reikia toliau didinti Europos žurnalistų informuotumą;

30.  mano, kad kalbų įvairovė ir skaidrumas yra pagrindinės priemonės, padėsiančios priartinti piliečius prie ES ir įtraukti juos į su ja susijusią veiklą; pažymi, kad teisė susipažinti su dokumentais sudaro 30 proc. 2016 m. Europos ombudsmenės atliktų tyrimų, ir todėl rekomenduoja propaguoti teisę susipažinti su dokumentais ir išversti kuo daugiau dokumentų į visas oficialiąsias ES kalbas; remia intensyvesnį dialogą su piliečiais ir skatina vykdyti viešąsias diskusijas siekiant pagerinti ES piliečių supratimą apie ES poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir sudaryti jiems sąlygas dalyvauti keičiantis nuomonėmis televizijos programose tikslinei auditorijai skirtu laiku; ragina sukurti horizontaliąją direktyvą dėl informavimo apie pažeidimus, kurioje būtų nustatyti tinkami pranešimo apie pažeidimo atvejus būdai ir procedūros;

31.  pritaria viešųjų paslaugų kultūros skatinimui ES ir nacionalinėse institucijose ir mano, kad ES turėtų būti pavyzdžiu taikant aukščiausius administracinius ir skaidrumo standartus, kaip numatyta ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje; siūlo, kad vietos lygmeniu veikiantys ES biurai valstybėse narėse būtų pertvarkyti į vieno langelio principu veikiančius biurus, kuriuose būtų siūlomos visapusiškos paslaugos ES piliečiams, siekiant sumažinti biurokratiją ir kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis ES pilietybe suteikiamomis teisėmis; pabrėžia, jog svarbu, kad tai būtų projektas, grindžiamas vienkartinio duomenų pateikimo principu, kurį vykdant būtų pašalinta nereikalinga našta Europos įmonėms, kurių prašoma pakartotinai pateikti tuos pačius duomenis ir dokumentus vykdant tarpvalstybines operacijas;

32.  pabrėžia, kad prieinamas švietimas atlieka esminį vaidmenį informuojant ES piliečius apie jų teises; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ svarbu skatinti universaliųjų įgūdžių ugdymą, kuriuo didinamas kultūrų tarpusavio supratimas ir aktyvus dalyvavimas įvairiose visuomenėse; ragina valstybes nares mokyklų programose daugiau dėmesio skirti pilietiniam ugdymui, ypatingą dėmesį teikiant ES pilietybei ir taip pat ES reikalams, ir atitinkamai pritaikyti mokytojų mokymą; primena, kad reikia padėti mokytojams ir švietimo specialistams į savo mokymą įtraukti informaciją apie ES teises ir pilietybę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia toliau skatinti ir plėtoti internetines platformas, kad švietimo specialistai galėtų naudotis naujoviška daugiakalbe mokymo medžiaga, kuri padėtų mokinius paskatinti ir motyvuoti mokytis apie ES; ragina Komisiją pradėti įgyvendinti Europos pilietiškumo ugdymo strategiją, atsižvelgiant į rekomendacijas parengti mokymo programas, kuriose būtų numatyti mokyklų vizitai į ES institucijas;

33.  primena, kad pagal galiojančius ES teisės aktus valstybės narės išstojimas iš Sąjungos reiškia, kad jos piliečiai praras Europos Sąjungos pilietybę; apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES taps pirmuoju per visą istoriją atveju, kai piliečiai neteks jiems pagal ES sutartis suteiktų teisių; pabrėžia, kad šis teisių praradimas gali turėti didelį poveikį jų kasdieniam gyvenimui; pabrėžia, kad bet koks susitarimas turėtų būti grindžiama tokiais principais kaip teisingumas, simetrija, sąžiningas elgesys, abipusiškumas ir nediskriminavimas, taip pat visapusiška pagarba ES teisės aktų, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją ir jos vykdymo užtikrinimo sistemą, vientisumui; ragina abi derybų šalis pirmenybę teikti visiems nuo to nukentėjusiems piliečiams ir apsaugoti jų teises; ragina derybų šalis po Jungtinės Karalystės išstojimo kiek įmanoma išsaugoti visas susijusias socialines, ekonomines ir šeimos teises, o ypač teises sveikatos priežiūros srityje;

34.  siūlo paskelbti gegužės 9 d. Europos valstybinė švente, siekiant Europoje sustiprinti priklausymo Europos šeimai jausmą;

35.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinės teisės aktai būtų pakankamai aiškūs ir išsamūs, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama piliečių ir jų šeimų laisvo judėjimo teisė, tinkamai mokyti kompetentingas nacionalines valdžios institucijas ir tiksliai skleisti konkrečią informaciją suinteresuotiesiems subjektams, taip pat skatinti gerą bendradarbiavimą ir greitą keitimąsi informacija su kitomis nacionalinėmis administracijomis, ypač kai tai susiję su tarpvalstybiniu draudimu ir senatvės pensijomis; ragina siekti glaudesnio priimančiųjų valstybių narių ir atitinkamų konsulatų bendradarbiavimo, kuris užtikrins tinkamą pagalbos teikimo tinklą ir sąžiningą elgesį tarpvalstybinėse bylose, visų pirma tais atvejais, kurie susiję su vaiko globa; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tarpvalstybinio sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo;

36.  ragina Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą leisti visoms šalims, kurios atitinka būtinuosius techninius kriterijus, tapti Šengeno erdvės narėmis, kad visi ES piliečiai galėtų naudotis judėjimo laisve nevaržomi pasienio kontrolės;

37.  primena, kad ES teisės aktai dėl saugumo turi būti atnaujinti, naudingi ir veiksmingi, užkertant kelią didėjančioms saugumo grėsmėms, jas nustatant arba į jas reaguojant; ragina nedelsiant įgyvendinti Europos saugumo darbotvarkę, geriau taikyti galiojančius šios srities ES teisės aktus ir užtikrinti veiksmingesnius informacijos mainus ir koordinavimą tarp valstybių narių bei su ES agentūromis; palankiai vertina Komisijos iniciatyvas stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą saugumo srityje; pabrėžia, kad, kovojant su terorizmu, svarbu visapusiškai gerbti pagrindines teises; pabrėžia, kad, norint veiksmingai apsaugoti ES piliečius, nepaprastai svarbu derinti ES vidaus ir išorės veiksmus saugumo srityje;

38.  ragina ES institucijas ir valstybes nares didinti pastangas siekiant sukurti veiksmingą ir tikrą saugumo sąjungą, kurioje būtų atsižvelgiama į visus terorizmo grėsmės aspektus;

39.  mano, kad deradikalizacija ir radikalizacijos prevencija yra absoliutus ES prioritetas, ir ryžtingai ragina stiprinti konkrečias tarpsektorines programas, nukreiptas į švietimą, savanorišką ir kultūrinę veiklą bei jaunimo darbą, taip pat deradikalizacijos programas institucijose, vietos bendruomenėse, pilietinėje visuomenėje, religinėse bendruomenėse ir regionų administracijose; yra įsitikinęs, kad visapusišką politiką šioje srityje turėtų lydėti ilgalaikiai iniciatyvūs deradikalizacijos procesai teismų sferoje; pabrėžia, kad būtina kurti socialinės įtraukties strategijas ir kovos su diskriminacija politiką; ragina valstybes nares holistiškai spręsti radikalizacijos problemą ir pasinaudoti Komisijos iniciatyva sukurto Informacijos apie radikalizaciją tinklo ekspertinėmis žiniomis; pabrėžia, kad radikalizacijos prevenciją galima remti ir vykdant veiksmus, kurie finansuojami pagal tokias ES programas, kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai, „Horizontas 2020“ ir „Europa piliečiams“;

40.  ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2015/637, siekiant užtikrinti konsulinę ES piliečių apsaugą trečiosiose valstybėse, kuriose jų valstybė narė atstovybės neturi;

41.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl naujo, saugesnio formato ES laikinojo kelionės dokumento ES piliečiams, kuriems neatstovaujama už ES ribų ir kurių pasas buvo pavogtas, pamestas, sugadintas arba laikinai nepasiekiamas, kad jiems būtų užtikrinta galimybė saugiai grįžti namo;

42.  pabrėžia, kad nusikaltimų ir terorizmo aukoms turi būti nediskriminuojant užtikrinamos pakankamos teisės visoje ES ir kad su šiais asmenimis turėtų būti elgiamasi pagarbiai ir nepažeidžiant jų orumo, taip pat kad jiems turėtų būti teikiama reikiama pagalba atsižvelgiant į individualius jų ir jų šeimų poreikius; pabrėžia, kad vis daugiau ES piliečių nukenčia nuo teroristinių išpuolių ne savo šalyje, todėl ragina valstybėse narėse skubiai parengti protokolus, siekiant padėti kitos šalies pilietybę turintiems europiečiams teroristinio išpuolio atveju, remiantis pasiūlymu dėl Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu; pabrėžia, kad reikalinga speciali direktyva dėl terorizmo aukų apsaugos;

43.  apgailestauja dėl tarpvalstybinių kliūčių, kylančių sprendžiant civilinės teisės ar socialinius klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisės ar pensijų srityje, kurios daugeliui piliečių neleidžia visapusiškai naudotis savo ES pilietybe;

44.  apgailestauja, kad tėvai ir vaikai įvairiose valstybėse narėse turi nevienodas galimybes kreiptis į teismą gyvenimo skyrium ar skyrybų atveju – dėl to šimtai ES gyvenančių tėvų kreipėsi į Peticijų komitetą primygtinai ragindami, kad šis būtų aktyvesnis, nors jo kompetencija šioje srityje yra labai ribota;

45.  ragina valstybes nares tvirčiau bendradarbiauti siekiant užtikrinti smurto dėl lyties aukų apsaugą ir pasirūpinti, kad tarpvalstybinių šeimos ginčų atvejais būtų paisoma vaiko interesų;

46.  palankiai vertina sukurtą Europos solidarumo korpusą jauniems ES piliečiams ir ragina užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų tinkamai finansuojama, kad kokybiškos darbo vietos nebūtų pakeičiamos neatlygintina savanoriška veikla;

47.  ragina valstybes nares įdiegti koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones siekiant veiksmingai spręsti dvigubo apmokestinimo ir diskriminavimo mokesčių srityje tarptautiniu mastu problemas ir labiau atsižvelgti į realią tarpvalstybinio darbuotojų judumo padėtį; mano, kad šiuo metu dvigubo apmokestinimo problema sprendžiama nepakankamai, nes ji yra tvarkoma naudojantis esamais dvišaliais mokesčių susitarimais arba vienašaliais valstybių narių veiksmais, ir kad būtina laiku imtis bendrų veiksmų ES lygmeniu;

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Tarybos dokumentas 6622/16. (2) Tarybos dokumentas 14268/15. (3) OL C 378, 2017 11 9, p. 146. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0106. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0013. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0063. (8) PE 601.177v04-00. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0512. (10) PE 597.698v03-00. Taip pat žr. pranešimą A8-0265/2017. (11) PE 603.107v02-00. Taip pat žr. pranešimą A8-0265/2017. (12) OL L 106, 2015 4 24, p. 1. (13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0347. (14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0083. (15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0142.

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimo“ (2017/2065(INI))

P8_TA(2017)0488 A8-0384/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) informacinių technologijų susitarimą (ITS),

–  atsižvelgdamas į PPO elektroninės prekybos darbo programą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 29–30 d. Takamacu (Kagava) vykusiame IRT G7 ministrų susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Kankūne priimtą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių ministrų deklaraciją dėl skaitmeninės ekonomikos,

–  atsižvelgdamas į Interneto valdymo forumo dinamišką prekybos srities koaliciją,

–  atsižvelgdamas į vykstančias ES prekybos derybas su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. liepos 6 d. Komisija paskelbė jog iš esmės sutariama dėl ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“ (COM(2016)0180),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. Komisijos ataskaitą dėl prekybos ir investavimo kliūčių (COM(2017)0338),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017)0009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB (Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (COM(2017)0010),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje sistemos (COM(2017)0495),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Skaitmeninimas vystymosi labui: skaitmeninių technologijų ir paslaugų integravimas į ES vystymosi politiką“ (SWD(2017)0157),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo(5),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į tai, kad netrukus, t. y. 2017 m. gruodžio 10–13 d. Buenos Airėse (Argentina) vyks 11-oji PPO ministrų konferencija, kurioje turėtų būti diskutuojama apie elektroninę prekybą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos iniciatyvas remti besivystančias šalis (ITU-D),

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žodžio laisvės apsaugos klausimais ataskaitas dėl saviraiškos laisvės ir privačiojo sektoriaus skaitmeniniame amžiuje (A/HRC/32/38) ir dėl skaitmeninės prieigos teikėjų vaidmens (A/HRC/35/22),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (Europos Tarybos sutarčių serija, Nr. 108) ir jos papildomą protokolą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių duomenų srautų(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo. Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017)0491),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0384/2017),

A.  kadangi technologinė plėtra, prieiga prie atviro interneto ir ekonomikos skaitmeninimas skatina augimą, nes taip sudaromos sąlygas įmonėms, visų pirma, pradedančiosioms įmonėms, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, plėtoti naujas galimybes kuriant, užsakant, gaminant, parduodant ar tiekiant produktus ir teikiant paslaugas ir užmegzti ryšį su klientais visame pasaulyje sparčiau ir pigiau nei kada nors anksčiau; kadangi besiformuojančios technologijos, pvz., paskirstytųjų duomenų technologija, gali paskatinti skaitmeninę prekybą didindamos tarptautinių sutarčių skaidrumą ir paspartindamos vertės pervedimą; kadangi prekybą fizinėmis prekėmis keičia vis dažniau tarpvalstybiniu mastu vykdomas skaitmeninio turinio perkėlimas ir kartais prekių ir paslaugų skirtumas pasidaro nelabai aiškus;

B.  kadangi duomenų rinkimas, duomenų kaupimas ir gebėjimas juos perkelti į užsienio šalis gali būti pagrindinis inovacijų, našumo ir ekonominio konkurencingumo skatinimo veiksnys;

C.  kadangi mūsų ekonomikos ir tarptautinės prekybos globalizacija ir skaitmeninimas sudarė įmonėms sąlygas augti, o piliečiams suteikė ekonominių galimybių; kadangi skaitmeninimas tradicinėse pramonės šakose daro poveikį tiekimo grandinėms, gamybos ir paslaugų modeliams, ir tai gali paskatinti naujų darbo vietų kūrimą naujose pramonės šakose, tačiau taip pat gali būti darbo vietų praradimo ir mažų garantijų darbo sąlygų priežastis, nes vis daugiau užduočių, kurias tradiciškai atlieka žmonės, yra automatizuojamos ir (arba) perkeliamos į užsienį; todėl pabrėžia, kad turi būti įdiegtos papildomos socialinės priemonės, kurios būtų naudingos visai visuomenei, pvz., tvirta švietimo ir mokymo politika, aktyvios darbo rinkos strategijos ir priemonės, siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį;

D.  kadangi skaitmeninėje ekonomikoje reikalinga taisyklėmis pagrįsta sistema, įskaitant šiuolaikines prekybos taisykles, kurias taikant būtų galima suderinti greitus pokyčius rinkoje ir vartotojų teises, būtų suteikta politinė erdvė ir galimybės naujoms reguliavimo iniciatyvoms, kurios reikalingos vyriausybėms, kad jos galėtų ginti ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą;

E.  kadangi galimybė naudotis laisvu, atviru ir saugiu internetu yra pirminė sąlyga siekiant užtikrinti taisyklėmis grindžiamą prekybą ir skaitmeninės ekonomikos vystymąsi; kadangi tinklo neutralumo principas turėtų būti pagrindinė ES skaitmeninės prekybos strategijos dalis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei inovacijas skaitmeninėje ekonomikoje ir kartu žodžio laisvę internete;

F.  kadangi investicijos į infrastruktūrą ir galimybė įgyti įgūdžių išlieka pagrindiniais iššūkiais, susijusiais su junglumu, taigi ir skaitmenine prekyba;

G.  kadangi JT darnaus vystymosi tiksluose pabrėžiama, kad skatinant vystymąsi bus ypač svarbu iki 2020 m. užtikrinti visuotinę ir prieinamą prieigą prie interneto žmonėms mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, nes skaitmeninės ekonomikos vystymasis galėtų paskatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir elektroninė prekyba – tai viena iš galimybių didinti mažųjų eksportuotojų skaičių, eksporto apimtis ir eksporto įvairinimą;

H.  kadangi moterims kaip verslininkėms ir darbuotojoms gali būti naudinga geresnė prieiga prie pasaulinių rinkų ir kaip vartotojos jos gali pasinaudoti mažesnėmis kainomis, tačiau vis dar kyla daugybė problemų ir yra daug nelygybės, todėl tai kliudo moterims dalyvauti pasaulinėje ekonomikoje, nes dauguma moterų iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių vis dar neturi prieigos prie interneto;

I.  kadangi elektroninė prekyba klesti ir besivystančiose šalyse;

J.  kadangi vyriausybės visame pasaulyje vykdo skaitmeninį protekcionizmą kurdamos kliūtis, trukdančias patekti į rinką ir vykdyti tiesiogines investicijas, arba sukuria nesąžiningų pranašumų vietos įmonėms; kadangi nemažai plačiai naudojamų priemonių trečiosiose šalyse, kurių imamasi dėl nacionalinio (kibernetinio) saugumo, daro neigiamą poveikį prekybai IRT produktais;

K.  kadangi šiuo metu užsienio įmonės turi gerokai daugiau galimybių patekti į Europos rinką nei Europos įmonės trečiosiose šalyse; kadangi daugelis mūsų prekybos partnerių vis dažniau uždaro savo vidaus rinkas ir vykdo skaitmeninį protekcionizmą; kadangi ES turėtų grįsti savo skaitmeninės prekybos strategiją abipusiškumo, sąžiningos konkurencijos, pažangaus reglamentavimo ir skaidrumo principais, kad atkurtų vartotojų pasitikėjimą ir vėl užtikrintų vienodas sąlygas įmonėms;

L.  kadangi turėtų būti panaikintas geografinis blokavimas ir ateityje neturėtų būti jokio nepateisinamo diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje;

M.  kadangi visose prekybos derybose turėtų būti skatinama kurti elementus, padedančius užtikrinti atvirą internetą ES bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir principų, pvz., sąžiningos konkurencijos, tinklo neutralumo ir tarpininkų apsaugos nuo atsakomybės, laikymąsi; kadangi dėl visuotinio skaitmeninės prekybos pobūdžio PPO natūraliai tampa vieta, tinkama derėtis dėl taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos; kadangi 11-oji PPO ministrų konferencija, vyksianti 2017 m. gruodžio mėn., suteikia galimybę pradėti tokį procesą;

N.  kadangi Europos Sąjunga privalo laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, įskaitant jos 8 straipsnį dėl teisės į asmens duomenų apsaugą, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnio dėl tos pačios pagrindinės teisės, taip pat Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnio; kadangi teisė į privatumą – visuotinė žmogaus teisė; kadangi aukšti asmens duomenų apsaugos standartai padeda stiprinti Europos piliečių pasitikėjimą skaitmenine ekonomika ir taip skatina elektroninės prekybos vystymąsi; kadangi skaitmeniniame amžiuje paraleliai turi būti skatinami aukšti duomenų apsaugos standartai, visų pirma, neskelbtinų duomenų atveju, ir sudaromos palankesnės sąlygos tarptautinei prekybai siekiant remti saviraiškos ir informacijos laisvę, elektroninę prekybą ir šifravimą ir paskatinti atsisakyti skaitmeninio protekcionizmo, masinio sekimo, kibernetinio šnipinėjimo ir interneto cenzūros;

O.  kadangi vykdant skaitmeninę prekybą turi būti saugomos nykstančios laukinės gyvūnijos ir augalijos rūšys ir kadangi interneto rinkose turi būti draudžiama jos platformose parduoti laukinės gyvūnijos ir augalijos produktus;

P.  kadangi privačios įmonės vis dažniau nustato normas ir standartus skaitmeninės ekonomikos srityje ir tai darys tiesioginį poveikį piliečiams ir vartotojams, taip pat vidaus ir tarptautinei prekybai ir taip kartu bus spartinamas technologinių sprendimų, kuriais siekiama apsaugoti įmones ir klientus, kūrimas;

Q.  kadangi EBPO rekomendacijos, kaip išvengti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, ir ES planai nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę parodė, kad būtina spręsti keletą, be kita ko, ir skaitmeninės ekonomikos keliamų mokesčių problemų; kadangi mokesčiai turėtų būti mokami ten, kur gaunamas pelnas; kadangi skaidresnė, veiksmingesnė ir sąžiningesnė tarpvalstybinių bendrovių mokesčių bazės apskaičiavimo sistema turėtų užkirsti kelią pelno perkėlimui ir mokesčių vengimui; kadangi būtinas nuoseklus ES požiūris į apmokestinimą skaitmeninėje ekonomikoje, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir veiksmingas visų įmonių apmokestinimas ir sudarytos vienodos sąlygos; primena, kad į prekybos susitarimus turėtų būti įtraukta gero mokesčių valdymo nuostata, kurioje būtų pakartotinai patvirtintas šalių įsipareigojimas įgyvendinti sutartus tarptautinius standartus kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu;

R.  kadangi, kaip teigia EBPO, iki 5 proc. importuojamų į ES prekių yra suklastotos, todėl prarandama daug darbo vietų ir mokestinių pajamų;

S.  kadangi jautrūs sektoriai, pvz., audiovizualinių paslaugų sektorius, ir pagrindinės teisės, pvz., asmens duomenų apsauga, neturėtų būti įtraukiami į prekybos derybas;

T.  kadangi skaitmenine prekyba taip pat turi būti siekiama skatinti ne tik tarptautinių įmonių, bet ir MVĮ bei pradedančiųjų įmonių augimą;

U.  kadangi Meksika atitinka prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos Nr. 108 dėl duomenų apsaugos sąlygas;

V.  kadangi sudarant prekybos susitarimus negali būti jokių derybų dėl asmens duomenų apsaugos ir kadangi duomenų apsauga niekada nebuvo įtraukiama į ES prekybos derybų įgaliojimus;

W.  kadangi prekybos susitarimai gali būti svertas skaitmeninėms teisėms stiprinti; kadangi į prekybos susitarimus įtraukiant nuostatas dėl tinklo neutralumo, draudimo taikyti priverstinius nepagrįstus duomenų vietos nustatymo reikalavimus, duomenų saugumo, duomenų tvarkymo ir duomenų saugojimo saugumo, šifravimo ir tarpininkų atsakomybės galima ypač sustiprinti žodžio laisvės apsaugą;

1.  pabrėžia, kad ES, kaip vertybių bendrija ir didžiausia pasaulyje paslaugų eksportuotoja, turėtų nustatyti tarptautinių taisyklių ir susitarimų dėl skaitmeninės prekybos srautų standartus, remdamasi trimis uždaviniais: 1) užtikrinti prieigą prie rinkos skaitmeninių prekių ir paslaugų srityje trečiosiose šalyse, 2) užtikrinti, kad prekybos taisyklėmis būtų sukurta akivaizdi nauda vartotojams, ir 3) užtikrinti ir skatinti pagarbą pagrindinėms teisėms;

2.  pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje numatoma, kaip spręsti daugelį skaitmeninės prekybos problemų, tačiau ES įmonės vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis visame pasaulyje, pvz., neskaidriomis taisyklėmis, valdžios institucijų intervencija ir nepagrįstais duomenų vietos nustatymo ar duomenų saugojimo reikalavimais; pažymi, kad kai kurie svarbūs veiksmai pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, pvz., ES debesijos iniciatyva ir autorių teisių reforma, turi tarptautinį aspektą, į kurį būtų galima atsižvelgti Europos skaitmeninės prekybos strategijoje;

3.  pabrėžia, kad būtina panaikinti skaitmeninę atskirtį siekiant kuo labiau sumažinti galimą neigiamą poveikį socialinei apsaugai ir vystymuisi; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse, pašalinti kliūtis mokymuisi visą gyvenimą ir panaikinti lyčių nelygybę, susijusią su galimybe naudotis naujomis technologijomis; ragina Komisiją toliau tirti, kaip esama prekybos politika ir lyčių lygybė yra tarpusavyje susijusios ir kaip prekyba gali skatinti moterų ekonominį įgalėjimą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl skaitmeninės ekonomikos tinklo poveikio viena įmonė arba nedaug įmonių gali turėti didelę rinkos dalį, todėl rinkoje gali susidaryti pernelyg didelė koncentracija; pabrėžia, kad prekybos susitarimuose svarbu skatinti sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją, visų pirma, tarp skaitmeninių paslaugų teikėjų, pvz., interneto platformų, ir vartotojų, pvz., labai mažų įmonių, MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, ir stiprinti vartotojų pasirinkimo galimybes, sumažinti sandorių sąnaudas, užtikrinti nediskriminacines sąlygas visiems rinkos dalyviams ir išvengti dominuojančios padėties, kuri iškraipo rinkas, kūrimo; ryšium su tuo pabrėžia, kad svarbu, jog skaitmeninės prekybos strategijoje tinklo neutralumas būtų numatytas kaip esminis elementas; mano, kad skaitmeninę prekybos strategiją reikia papildyti pasinaudojant sustiprinta ir veiksminga tarptautine konkurencijos politikos sistema ir, be kita ko, numatant didesnį konkurencijos institucijų bendradarbiavimą ir aiškius konkurencijos skyrius prekybos susitarimuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonės ir bendrovės laikytųsi konkurencijos taisyklių ir kad nebūtų diskriminuojami konkurentai, pakenkiant vartotojų interesams;

5.  pabrėžia, kad galimybė naudotis saugiu plačiajuosčiu interneto ryšiu ir skaitmeniniais mokėjimo metodais, veiksminga vartotojų apsauga ir, visų pirma, teisių gynimo mechanizmais tarpvalstybinių pardavimų internetu atvejais, taip pat nuspėjamos muitinės procedūros yra esminiai aspektai siekiant užtikrinti skaitmeninę prekybą, darnų vystymąsi ir integracinį augimą;

6.  mano, kad prekybos susitarimais turėtų būti užtikrintas glaudesnis vartotojų apsaugos agentūrų bendradarbiavimas, ir teigiamai vertina prekybos derybose iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti vartotojų pasitikėjimą didinančias priemones, pvz., įsipareigojimus, susijusius su elektroniniais parašais bei sutartimis ir neužsakytais pranešimais; pabrėžia, kad vartotojų teisės turi būti saugomos ir jokiu būdu negali būti sumažintos;

7.  pabrėžia, kad MVĮ besivystančiose šalyse sudaro daugumą verslo įmonių ir jose dirba dauguma gamybos ir paslaugų sektoriaus darbuotojų; primena, kad tarpvalstybinės elektroninės prekybos palengvinimas gali turėti tiesioginį poveikį gyvenimo sąlygų gerinimui, aukštesnio gyvenimo lygio užtikrinimui ir ekonominio vystymosi skatinimui;

8.  primena, kad niekas prekybos susitarimuose neturi trukdyti ES ir jos valstybėms narėms išlaikyti, tobulinti ir taikyti savo duomenų apsaugos taisykles; primena, kad asmens duomenys gali būti perduoti trečiosioms šalims ir nesiremiant prekybos susitarimuose numatytais bendraisiais įsipareigojimais, jei įvykdyti (dabartiniai ir būsimi) reikalavimai, numatyti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(7) IV skyriuje ir Reglamento (ES) 2016/679 V skyriuje; pripažįsta, kad sprendimai dėl tinkamumo, įskaitant sprendimus dėl dalinio tinkamumo ar dėl konkrečių sektorių, yra esminė priemonė siekiant užtikrinti asmens duomenų perdavimo iš ES į trečiąją šalį apsaugą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES priėmė sprendimus dėl tinkamumo tik su keturiais partneriais iš 20 didžiausių jos prekybos partnerių; primena, kad svarbu užtikrinti galimybę, visų pirma, vykdant dialogus tinkamumo klausimais, perduoti duomenis iš trečiosios šalies į ES;

9.  ragina Komisiją sprendimų dėl tinkamumo priėmimui skirti prioritetą ir jį pagreitinti, su sąlyga, kad trečiosios šalys, remdamosi savo vidaus teise arba tarptautiniais įsipareigojimais, užtikrins „iš esmės lygiavertę“ apsaugą tai, kuri garantuojama ES; ragina Komisiją priimti bei viešai paskelbti atnaujintas ir išsamias privalomas procedūras ir kartu numatyti konkrečius tokių sprendimų priėmimo terminus, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimus ir Parlamento nuomonę;

10.  primena, kad bet kokio tipo įmonei, tiekiančiai prekes ir teikiančiai paslaugas tarptautiniu mastu, vis svarbesnis yra gebėjimas rinkti, apdoroti ir perduoti duomenis į užsienio šalis; pažymi, kad tai svarbu tiek asmens, tiek ne asmens duomenų atveju, įskaitant įrenginių tarpusavio ryšius;

11.  primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau parengti plataus užmojo tarpvalstybinių duomenų srautų taisykles, kurios visapusiškai derėtų su dabartinėmis ir būsimomis ES duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis; taip pat ragina Komisiją į ES prekybos susitarimus įtraukti horizontaliąją nuostatą, pagal kurią būtų visapusiškai išsaugoma šalies teisė apsaugoti asmens duomenis ir privatumą, su sąlyga, kad šia teise nebus nepagrįstai naudojamasi dėl priežasčių, nesusijusių su asmens duomenų apsauga, siekiant apeiti tarpvalstybinius duomenų srautų taisykles; mano, kad tokios taisyklės ir nuostatos turėtų būti įtrauktos į visas naujas ir neseniai pradėtas prekybos derybas su trečiosiomis šalimis; pabrėžia, kad bet kokie šio tipo įsipareigojimai neturėtų būti įtraukiami į būsimų skyrių, skirtų investicijų apsaugai, nuostatų taikymo sritį;

12.  ragina Komisiją griežtai drausti laisvosios prekybos susitarimuose nustatyti nepagrįstus duomenų lokalizavimo reikalavimus; mano, kad tokių reikalavimų panaikinimas turėtų būti svarbus prioritetas, ir pabrėžia, kad turėtų būti laikomasi atitinkamų duomenų apsaugos teisės aktų; apgailestauja dėl to, kad tokiais reikalavimais bandoma pasinaudoti kaip netarifine kliūtimi prekybai ir kaip skaitmeniniu protekcionizmu; mano, kad dėl šio protekcionizmo labai varžomos Europos įmonių galimybės trečiųjų šalių rinkose ir mažėja skaitmeninės prekybos veiksmingumo nauda;

13.  ragina Komisiją kuo skubiau, paisant Parlamento pozicijos, pateikti savo poziciją dėl tarpvalstybinio duomenų perdavimo, nepagrįstų duomenų lokalizavimo reikalavimų ir duomenų apsaugos išlygų prekybos derybose, kad ja būtų galima vadovautis visose naujose ir neseniai pradėtose derybose, siekiant išvengti, kad Sąjunga neatsidurtų nuošalyje, kai vyksta tarptautinės prekybos derybos;

14.  ragina Komisiją kovoti su trečiosiose šalyse taikomomis priemonėmis, pvz., „pirk vietos produktą“ politika, vietos turinio reikalavimais arba priverstiniu technologijų perdavimu, jei tai nėra pateisinama remiantis JT inicijuotomis programomis dėl skaitmeninės atskirties pašalinimo arba su TRIPS susijusiomis išimtimis, kad būtų galima užtikrinti Europos įmonių galimybes veikti sąžiningoje ir nuspėjamoje aplinkoje;

15.  pabrėžia, kad ES turėtų toliau dėti pastangas dvišaliu, keliašaliu ir daugiašaliu lygmenimis, kad būtų užtikrinta, kad trečiosios šalys būtų atviros užsienio investicijoms taip pat kaip ES ir sudarytų ES veiklos vykdytojams vienodas sąlygas; teigiamai vertina ES pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, ir pritaria jos tikslams geriau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir technologijas;

16.  pabrėžia, kad skaitmeninės prekybos strategijoje turi būti visapusiškai paisoma tinklo neutralumo principo ir užtikrintos vienodos interneto srauto sąlygos be diskriminacijos, apribojimų ar trukdžių, nepriklausomai nuo siuntėjo, gavėjo, tipo, turinio, įrenginio, paslaugos ar taikomosios programos; taip pat primena, kad srauto valdymo priemones turėtų būti leidžiama naudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai iš tiesų būtina, ir tik tiek laiko, kiek būtina tam, būtų įvykdyti teisiniai reikalavimai, užtikrintas tinklo vientisumas ir saugumas arba užkirstas kelias gresiančiai tinklo perkrovai;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant skaitmeninti Europos pramonę ir plėsti e. valdymą, itin svarbu, visų pirma, kaimo, kalnų ir atokiose vietovėse, diegti tinkamos apimties, kokybės ir saugumo infrastruktūrą, kuria būtų remiamas tinklo neutralumas, ir užtikrinti prieigą prie jos;

18.  labai apgailestauja, kad kai kuriose šalyse galimybė patekti į rinką suteikiama tik su sąlyga, kad bus atskleisti arba valdžios institucijoms perduoti programinės įrangos, kurią įmonės ketina parduoti, šaltinio kodai; mano, kad kaip bendras reikalavimas, taikomas norint patekti į rinką, tokios priemonės yra neproporcingos; ragina Komisiją drausti laisvosios prekybos susitarimus pasirašiusių šalių vyriausybėms vykdyti tokią veiklą; pabrėžia, kad pirmiau nurodytos nuostatos neturėtų trukdyti valstybės valdžios institucijoms skatinti programinės įrangos skaidrumą ir tuo tikslu raginti viešai atskleisti šaltinio kodą naudojant nemokamą ir atvirąją programinę įrangą, taip pat dalytis duomenimis suteikiant atvirųjų duomenų licencijas;

19.  primena, kad tam tikrais atvejais būtini vietos reikalavimai, siekiant užtikrinti veiksmingą rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą arba reguliavimo priežiūrą ir vykdymą; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai prisiimti ribotus įsipareigojimus pagal 1-ą režimą, siekiant išvengti reglamentavimo arbitražo;

20.  mano, kad skaitmeninei prekybai turėtų būti sudarytos dar palankesnės sąlygos vykdant viešųjų pirkimų politiką, be kita ko, pasinaudojant galimybėmis teikti paslaugas nuotoliniu būdu ir užtikrinant, kad Europos įmonės, visų pirma MVĮ, galėtų dalyvauti viešuosiuose ir privačiuosiuose pirkimuose;

21.  pažymi, kad remiantis su skaitmenine prekyba susijusiais įsipareigojimais neturėtų būti atmetami reikalavimai dėl technologijų perdavimo vystymosi labui;

22.  ragina Komisiją uždrausti trečiųjų šalių valdžios institucijoms taikyti reikalavimą atskleisti ar perduoti produktuose naudojamas (kriptografines) technologijas kaip sąlygą gaminti, parduoti ar platinti šiuos produktus;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad intelektinės nuosavybės apsauga ir investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra pirminė ES žinių ekonomikos sukūrimo sąlyga ir kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus kovojant su suklastotų prekių prekyba visoje vertės grandinėje; todėl skatina Komisiją aktyviai raginti įgyvendinti tarptautinius standartus, kaip antai, PPO sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) interneto sutartis, visame pasaulyje; primena, kad naujiems kūriniams reikalinga teisinė apauga internete ir realiame gyvenime visoje ES, nes tai paskatins investicijas ir tolesnes inovacijas; pažymi, kad visgi prekybos susitarimai nėra tinkama priemonė intelektinės nuosavybės teisių turėtojų apsaugos lygiui sustiprinti suteikiant platesnes autorių teisių vykdymo užtikrinimo galias; pabrėžia, kad galimybės gauti vaistų trečiosiose šalyse neturėtų būti ribojamos remiantis intelektinės nuosavybės teisių apsauga; pabrėžia, kad dėl prekybos suklastotomis prekėmis būtinas kitoks požiūris į intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus skaitmeninėje ekonomikoje;

24.  primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacijos (ICANN) programą „gTLD“ (bendrieji aukščiausiojo lygio domenai), pagal kurią išauga domenų vardų skaičius – jais tampa tūkstančiai bendrųjų pavadinimų, ir, vadovaujantis savo įsipareigojimu dėl laisvo ir atviro interneto, užtikrinti teisių turėtojų apsaugą, visų pirma, geografinių nuorodų atveju;

25.  ragina Komisiją pasinaudoti prekybos susitarimais ir neleisti šalims numatyti užsienio kapitalo ribojimų, nustatyti konkurenciją skatinančias didmeninės prieigos taisykles įsitvirtinusių veiklos vykdytojų tinklams, numatyti skaidrias ir nediskriminacines taisykles ir mokesčius už licencijų suteikimą, taip pat užtikrinti ES telekomunikacijų paslaugų teikėjams realias galimybes naudotis galutinės paskirties infrastruktūra eksporto rinkose; primena, kad taisyklėmis grindžiama konkurencija telekomunikacijų sektoriuje lemia aukštesnės kokybės paslaugas ir mažesnes kainas;

26.  ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant PPO parengti privalomų daugiašalių elektroninės prekybos principų rinkinį ir toliau sutelkti dėmesį į konkrečius ir realius rezultatus;

27.  ragina Komisiją skubiai atnaujinti derybas dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA), atsižvelgiant į Parlamento priimtas rekomendacijas; pritaria nuomonei, kad ES turėtų pasinaudoti galimybe imtis iniciatyvos nustatant naujausius pasaulinius skaitmeninius standartus;

28.  primena, kad nuo 1998 m. PPO nariai laikosi muitų tarifų taikymo elektroniniam perdavimui moratoriumo; pabrėžia, kad dėl tokių tarifų atsirastų nereikalingų papildomų išlaidų ir įmonėms, ir vartotojams; ragina Komisiją moratoriumą paversti nuolatiniu susitarimu dėl draudimo taikyti muitus elektroniniam perdavimui, kai bus atlikta nuodugni padarinių trimačio spausdinimo srityje analizė;

29.  atkreipia dėmesį į PPO pastangas, dėtas siekiant parengti elektroninės prekybos darbo programą; prašo Komisijos siekti, kad būtų labiau išplėstas PPO informacinių technologijų susitarimas į jį įtraukiant daugiau produktų ir daugiau PPO narių, ir atkreipia dėmesį į PPO ministrų konferenciją, kurią numatoma surengti Buenos Airėse 2017 m. gruodžio mėn.; prašo Komisijos kuo greičiau pasikonsultuoti su Europos įmonėmis ir valstybėmis narėmis dėl savo pozicijos elektroninės prekybos ir kitais skaitmeninės prekybos klausimais, dėl kurių turi būti susitarta konferencijoje, siekiant užtikrinti vieningą Europos poziciją;

30.  ragina Komisiją pasinaudoti prekybos susitarimais siekiant skatinti IRT standartų sąveikumą, nes tai naudinga tiek vartotojams, tiek gamintojams, visų pirma, turint mintyje saugų daiktų internetą, 5G technologiją ir kibernetinį saugumą, neapeinant teisėtų daugiašalių suinteresuotųjų subjektų valdymo forumų, kurie tinkamai pasitarnavo atviro interneto labui;

31.  pritaria 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatui „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016)0176); pabrėžia, kad, nors IRT standartizacija ir toliau pirmiausiai turi būti valdoma pramonės, būti savanoriška ir paremta sutarimu, grindžiama skaidrumo, atvirumo, nešališkumo, sutarimo, veiksmingumo, aktualumo ir suderinamumo principais, tačiau nustačius aiškesnį IRT standartizacijos prioritetų rinkinį ir teikiant aukšto lygio politinę paramą bus skatinamas konkurencingumas; pažymi, kad, vykstant šiam procesui, turėtų būti naudojamasi Europos standartizacijos sistemos priemonėmis ir įtraukiama daug įvairių ES ir tarptautinio lygmens suinteresuotųjų subjektų, siekiant užtikrinti, kad standartų nustatymo procesai būtų patobulinti, atsižvelgiant į Bendrą standartizacijos iniciatyvą; ragina Komisiją skatinti parengti pagrindinių 5G ryšio technologijų ir tinklo struktūros pasaulinius pramonės standartus vadovaujant ES, visų pirma, naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės 5G technologijų srityje rezultatais svarbiausių ES ir tarptautinių standartizacijos institucijų lygmeniu;

32.  pabrėžia tarptautinių skaitmeninės įrangos ir paslaugų standartų svarbą, visų pirma, kibernetinio saugumo srityje; prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos pagrindinės kibernetinio saugumo priemonės daiktų interneto produktų ir debesijos paslaugų srityse;

33.  mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas aplinkybei, kad daugėja vartotojų ir asmenų, parduodančių bei perkančių prekes internetu ir susiduriančių su sudėtingomis muitinės procedūromis, taikomomis internetu įsigyjant prekes; primena, kad reikia numatyti supaprastintas muitinės procedūras atleidžiant nuo mokesčių ir muitų prekes, kurios yra parduodamos internetu ir grąžinamos nepanaudotos; primena, kad PPO prekybos lengvinimo susitarimo tikslas – paspartinti muitinės procedūras ir pagerinti jų atskaitomybę ir skaidrumą; pabrėžia, kad reikia skaitmeninti muitinės informaciją ir valdymą registruojant ir tvarkant informaciją internetu, nes tai palengvintų muitinį įforminimą pasienyje, bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu ir padidintų muitinės procedūrų kainų skaidrumą; mano, kad vartotojams būtų naudinga plačiau naudotis tokiomis priemonėmis, kaip antai, ginčų sprendimo internetu galimybė;

34.  ragina Komisiją skatinti prekybos susitarimus pasirašiusias šalis į laisvosios prekybos susitarimų telekomunikacijų skyrių įtraukti nuostatas, pagal kurias tarptautinio tarptinklinio ryšio mokesčiai ir tarptautiniams skambučiams ir pranešimams taikomi mokesčiai būtų skaidrūs, sąžiningi, pagrįsti ir orientuoti į vartotojus; ragina Komisiją remti politiką, kuria būtų skatinamos į sąnaudas orientuotos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, siekiant sumažinti kainas, didinti skaidrumą ir užkirsti kelią nesąžiningai ar neigiamą poveikį vartotojams darančiai prekybos praktikai;

35.  pripažįsta, kad Elektroninės komercijos direktyvoje (2000/31/EB) numatyti principai padėjo plėtoti skaitmeninę ekonomiką, nes buvo sudarytos palankios sąlygos inovacijoms ir užtikrinta žodžio laisvė ir laisvė užsiimti verslu; primena, kad Komisija, vesdama prekybos derybas, privalo laikytis ES acquis;

36.  ragina Komisiją įtraukti skaitmenines technologijas ir paslaugas į ES vystymosi politiką, kaip, be kita ko, nurodyta Skaitmeninimo vystymosi labui darbotvarkėje; ragina Komisiją pasinaudoti prekybos susitarimais siekiant stiprinti ir skatinti skaitmenines teises; pripažįsta, kad tik 53,6 proc. visų namų ūkių pasaulyje turi galimybę naudotis internetu; apgailestauja dėl to, kad vis dar egzistuoja didelė skaitmeninė atskirtis; ragina Komisiją padidinti investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą pietinėse pasaulio šalyse, siekiant, kad būtų pašalinta minėta skaitmeninė atskirtis, ir šiuo tikslu, be kita ko, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, laikantis vystymosi veiksmingumo principų; ryšium su tuo pažymi, kad JT Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos už telekomunikacijų iniciatyvas besivystančiose atsakingas padalinys (ITU-D) prisidėjo kuriant, plėtojant ir tobulinant telekomunikacijų ir IRT įrangą bei tinklus; primygtinai ragina Komisiją pasirūpinti, kad investicijomis į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą besivystančiose šalyse būtų visapusiškai prisidedama užtikrinant laisvą, atvirą ir saugų internetą ir kad šių investicijų sąlyga būtų tokio interneto užtikrinimas, taip pat ieškoti tinkamų sprendimų siekiant skatinti prieigą prie mobiliojo interneto; pabrėžia, kad tokios investicijos yra ypač svarbios labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms vietos įmonėms, visų pirma, besivystančiose šalyse, kad jos galėtų skaitmeniniu būdu bendrauti su tarptautinėmis įmonėmis ir naudotis pasaulinėmis vertės grandinėmis; primena, kad tarpvalstybinės elektroninės prekybos palengvinimas gali turėti tiesioginį poveikį gyvenimo sąlygų gerinimui, aukštesnio gyvenimo lygio užtikrinimui ir ekonominio vystymosi skatinimui; primena, kad imantis tokių veiksmų būtų labai prisidedama prie lyčių lygybės, nes dauguma tokių įmonių priklauso moterims ir yra jų valdomos; dar kartą pabrėžia, kad skaitmeninė prekyba taip pat gali būti naudinga viešojo administravimo sektoriui ir prisidėti prie e. valdžios plėtojimo;

37.  pabrėžia, kad bet kokia skaitmeninės prekybos strategija privalo visiškai atitikti politikos nuoseklumo vystymosi labui principą ir, visų pirma, ja turėtų būti siekiama skatinti pradedančiąsias įmones ir labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones ir sudaryti joms sąlygas užsiimti tarpvalstybine elektronine prekyba, turint omenyje, kad taip būtų labai prisidedama prie lyčių lygybės;

38.  mano, kad skaitmeniniai klausimai taip pat turėtų būti labiau pabrėžti ES pagalbos prekybai politikoje, siekiant palengvinti elektroninės prekybos plėtrą didinant paramą inovacijoms ir infrastruktūrai bei galimybes gauti finansavimą, visų pirma, įgyvendinant mikrofinansų iniciatyvas, taip pat teikiant pagalbą elektroninės prekybos įmonėms besivystančiose šalyse matomumui internete didinti, sudarant palankesnes sąlygas naudotis platforma ir skatinant e. mokėjimo galimybių prieinamumą, taip pat prieigą prie ekonomiškai efektyvių logistikos ir pristatymo paslaugų;

39.  pabrėžia, kad bet kokia skaitmeninės prekybos strategija, įskaitant papildomas priemones, turi visiškai atitikti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir padėti ją įgyvendinti; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo požiūriu ypač svarbūs šie tikslai: 4 DVT – kokybiškas ugdymas (užtikrinti nemokamą, teisingą ir kokybiškas pradinį ir vidurinį išsilavinimą visoms mergaitėms ir berniukams), 5 DVT – lyčių lygybės užtikrinimas ir visų moterų ir mergaičių įgalinimas, 8.10 DVT – integracinio ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimas, visų pirma, stiprinant vietos finansų įstaigų pajėgumus ir gerinant prieigą prie finansinių paslaugų, 9.1 DVT – patikimos ir atsparios infrastruktūros kūrimas sutelkiant dėmesį į lygiavertės prieigos galimybes visiems asmenims ir 9.3 DVT – mažųjų įmonių, visų pirma, besivystančiose šalyse, prieigos prie finansinių paslaugų, įskaitant prieinamus kreditus, gerinimas ir jų integracija į vertės grandines ir rinkas;

40.  įsipareigoja kas penkerius metus atnaujinti savo skaitmeninės prekybos strategiją;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT.

(1) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0299. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0041. (5) OL C 265, 2017 8 11, p. 35. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0233. (7) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.