Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2017 m. gruodžio 13 d. - Strasbūras
Neprieštaravimas deleguotajam reglamentui: techniniai prekybos įpareigojimo, taikytino tam tikroms išvestinėms finansinėms priemonėms, reguliavimo standartai
 Derybų su Jungtine Karalyste padėtis
 Rekomendacijos, parengtos po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo
 Metinė bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaita
 Metinė bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaita
 Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje
 Honkongas – 20 metų po perdavimo

Neprieštaravimas deleguotajam reglamentui: techniniai prekybos įpareigojimo, taikytino tam tikroms išvestinėms finansinėms priemonėms, reguliavimo standartai
PDF 250kWORD 43k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2017 m. lapkričio 17 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas nuostatomis dėl techninių prekybos įpareigojimo, taikytino tam tikroms išvestinėms finansinėms priemonėms, reguliavimo standartų (C(2017)07684 – 2017/2979(DEA))
P8_TA(2017)0489B8-0667/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2017)07684),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos raštą, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 4 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto raštą Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012(1) (FPRR), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(2), 10 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į pagal FPRR parengtą techninių prekybos įpareigojimo, taikytino išvestinėms finansinėms priemonėms, reguliavimo standartų projektą, kurį 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) pagal FPRR 32 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 28 d. ESMA papildomą raštą Komisijai dėl pagal FPRR parengto ESMA techninių prekybos įpareigojimo reguliavimo standartų projekto,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2017 m. gruodžio 12 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi deleguotojo reglamento priede išvardytos tam tikrų rūšių išvestinės finansinės priemonės, kurioms turėtų būti taikomas FPRR 28 straipsnyje nustatytas prekybos įpareigojimas; kadangi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikomas šis prekybos įpareigojimas, gali būti prekiaujama tik reguliuojamose rinkose, taikant daugiašalę prekybos sistemą ar organizuotos prekybos sistemą, arba trečiųjų šalių prekybos vietose, kurias Komisija laiko lygiavertėmis;

B.  kadangi 2017 m. rugsėjo 28 d. ESMA Komisijai pateikė techninių reguliavimo standartų projektą ir papildomą raštą, kuriame prašė visų susijusių šalių įsipareigoti sutrumpinti savo nustatytus terminus siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas politinis tikslas prekybos įpareigojimą taikyti nuo 2018 m. sausio 3 d.; kadangi ESMA taip pat pažymi, kad prieš pradedant taikyti prekybos įpareigojimą daugelyje sričių reikia užbaigti lygiavertiškumo nustatymą;

C.  kadangi Parlamentas mano, kad patvirtinti techniniai reguliavimo standartai yra ne tokie pat, kokius ESMA pateikė techninių reguliavimo standartų projekte, nes Komisija iš dalies pakeitė jų tekstą, ir kadangi Parlamentas mano, kad per tris mėnesius (nagrinėjimo laikotarpį) gali pareikšti prieštaravimą dėl šių techninių reguliavimo standartų;

D.  kadangi deleguotasis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 3 d., Direktyvos 2014/65/ES (FPRD II) ir FPRR taikymo dienos, todėl trijų mėnesių nagrinėjimo laikotarpis, per kurį Parlamentas gali pareikšti prieštaravimą, baigtųsi vėliau, nei pradėtų būti taikomos taisyklės dėl prekybos įpareigojimo;

E.  kadangi išvestinėms finansinėms priemonėms taikytinas prekybos įpareigojimas yra svarbus įsipareigojimų, dėl kurių 2009 m. Pitsberge susitarė Didžiojo dvidešimtuko (G 20) vadovai, aspektas;

F.  kadangi greitai paskelbus deleguotąjį reglamentą Oficialiajame leidinyje būtų galima laiku įgyvendinti prekybos įpareigojimui, taikytinam išvestinėms finansinėms priemonėms, taikomas nuostatas ir užtikrinti su jomis susijusį teisinį tikrumą;

G.  kadangi Parlamentas pabrėžia, jog svarbu, kad prieš pradedant taikyti prekybos įpareigojimą Komisija priimtų atitinkamus galutinius sprendimus dėl lygiavertiškumo;

H.  kadangi Parlamentas pažymi, kad techniniuose reguliavimo standartuose nėra jokių konkrečių nuostatų dėl sudėtinių sandorių ir kad gali prireikti tolesnių Komisijos ir ESMA gairių dėl sudėtinių sandorių vykdymo; kadangi Parlamentas mano, kad šios gairės turėtų būti rengiamos laikantis FPRD II (greito sprendimo) nuostatų;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.
(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.


Derybų su Jungtine Karalyste padėtis
PDF 330kWORD 42k
2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties (2017/2964(RSP))
P8_TA(2017)0490B8-0677/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos(1) ir į 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 29 d. Europos Vadovų Tarybos (50 straipsnis) gaires, parengtas po Jungtinės Karalystės pranešimo pagal ES sutarties 50 straipsnį, ir į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimo priedą, kuriame pateikti susitarimo su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kuriame nustatoma jos išstojimo iš Europos Sąjungos tvarka, derybiniai nurodymai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 8 d. bendrą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkų ataskaitą dėl pažangos pirmuoju derybų etapu pagal ES sutarties 50 straipsnį dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo išstojimo iš Europos Sąjungos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnį vykdomų derybų tikslas – užtikrinti tvarkingą Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, atsižvelgiant į būsimų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių pagrindą jai nesant ES valstybe nare;

B.  kadangi norint užtikrinti tvarkingą išstojimą derybos turi būti vedamos griežtai nustatyta tvarka, kad atsiskyrimo klausimai, susiję su būsimu Jungtinės Karalystės pasitraukimu, būtų sprendžiami pirmuoju etapu, ir tik po to būtų pereinama prie antrojo etapo;

C.  kadangi patys svarbiausi atsiskyrimo klausimai yra susiję su Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir 27 ES valstybėse narėse gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teisėmis, siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, išskirtinėmis ir unikaliomis Airijos salos aplinkybėmis ir Jungtinės Karalystės finansinių įsipareigojimų ES klausimais;

D.  kadangi prieš pradedant antrąjį derybų etapą būtina pasiekti pakankamą pažangą visais trimis atsiskyrimo klausimais ir kadangi tai reikia padaryti kaip galima greičiau, kad antrajam derybų etapui liktų pakankamai laiko;

E.  kadangi bendroje Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkų ataskaitoje teigiama, jog pasiekta pakankama pažanga;

F.  kadangi piliečių teisių klausimu Jungtinė Karalystė sutiko:

   kad visi teisėtai Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ES piliečiai ir 27 valstybėse narėse teisėtai gyvenantys Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai išstojimo metu galės naudotis visomis ES teisėje įtvirtintomis teisėmis, kaip jas yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir kad jos bus pagrįstos apsaugos priemonėmis, kurios bus nustatytos išstojimo susitarime;
   taip pat kad piliečių artimiausi šeimos nariai ir ilgalaikius santykius su jais palaikantys asmenys, šiuo metu gyvenantys ne priimančiojoje valstybėje, bus apsaugoti pagal išstojimo susitarimą, ir kad tai galios ir ateityje, taip pat ne priimančiojoje valstybėje gimsiantiems vaikams;
   kad nustačius proporcingą procedūrą, kuriai bus taikomos tinkamos apsaugos priemonės, atitinkančios ES teisės sampratą, piliečių teisių tęstinumas jiems bus užtikrintas visą gyvenimą; ši procedūra ir šie saugikliai bus nustatyti išstojimo susitarime;
   kad administracinės procedūros būtų skaidrios, paprastos ir veiksmingos, formos būtų trumpos, nesudėtingos ir paprastos naudoti, o šeimos narių kartu pateikti prašymai būtų svarstomi kartu;
   kad visos ES teise grindžiamos atitinkamos teisės bus išsaugotos ir išsamiai išdėstytos išstojimo susitarime;
   kad bus išsaugotos visos ES teisėje numatytos socialinės apsaugos teisės; tai apima visų perkeliamų teisių perkėlimą;
   kad į išstojimo susitarimą įtrauktos piliečių teisių nuostatos bus perkeltos į specialų Jungtinės Karalystės teisės aktą ir turės tiesioginį poveikį;

G.  kadangi Airijos ir Šiaurės Airijos klausimu Jungtinė Karalystė, siekdama užtikrinti, kad suderinus teisines nuostatas nebūtų stiprinamas sienų režimas, prisiėmė reikiamus įsipareigojimus, kurie apima:

   jei būtina, konkrečius sprendimus dėl Šiaurės Airijos;
   įsipareigojimą išsaugoti visas 1998 m. susitarimo dalis;
   garantiją, kad nebus ribojamos Šiaurės Airijos piliečių teisės;

H.  kadangi finansinio susitarimo klausimu Jungtinė Karalystė atitinkamai patikslino, kuriuos finansinius įsipareigojimus ji prisiima kaip išstojanti valstybė narė;

I.  kadangi tai nereiškia, jog buvo išspręsti visi likę klausimai, taip pat iš to negalima spręsti, kokios pozicijos laikysis Parlamentas per pritarimo galutiniam išstojimo susitarimui procedūrą;

J.  kadangi antrasis derybų etapas turėtų būti paremtas tvirtais ir nedviprasmiškais principais ir turėtų būti skirtas tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos galutinėms sąlygoms apibrėžti, įskaitant galimą pereinamąjį laikotarpį, kurio reikėtų Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES; kadangi šiomis aplinkybėmis turi būti nustatyti pagrindiniai būsimų santykių principai;

K.  kadangi Jungtinė Karalystė ir ES išliks artimos kaimynės ir turės daug bendrų interesų net ir tada, kai Jungtinė Karalystė nebebus ES valstybė narė;

L.  kadangi tokių glaudžių santykių įtvirtinimas ES ir Jungtinės Karalystės asociacijos susitarimu galėtų būti laikomas tinkama sistema, kuri galėtų apsaugoti ir remti šiuos bendrus interesus, įskaitant naujus prekybos santykius;

M.  kadangi asociacijos susitarimo privalumas yra tas, kad tai lanksti priemonė, kurią taikant galimas bendradarbiavimas įvairiose politikos srityse;

N.  kadangi pereinamosios priemonės bus reikalingos siekiant išvengti staigaus lūžio scenarijaus Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, ir suteikti ES ir Jungtinės Karalystės derybininkams galimybę derėtis dėl susitarimo, apibrėžiančio ateities santykius;

O.  kadangi, kokie bebūtų derybų dėl būsimų santykių rezultatai, negali būti jokių kompromisų, viena vertus, vidaus ir išorės saugumo, įskaitant bendradarbiavimą gynybos srityje, ir, kita vertus, būsimų ekonominių santykių klausimais;

P.  kadangi tokios pastabos, kaip antai Davido Daviso išsakytos pastabos, kuriose 1-ojo derybų etapo rezultatai vadinami tik „ketinimų pareiškimu“, gali pakenkti derybose įtvirtintai gerai valiai;

1.  palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės derybininkų bendrą pažangos ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad derybose dėl išstojimo susitarimo buvo pasiekta pakankama pažanga, ir sveikina Sąjungos derybininką už iki šiol derybose atliktą darbą;

2.  laikosi nuomonės, kad iš ataskaitos matyti, jog gali būti pradedamas antrasis derybų etapas, ir rekomenduoja Europos Vadovų Tarybai priimti atitinkamą sprendimą, tačiau mano, kad derybos turi būti vykdomos sąžiningai ir laikosi nuomonės, kad derybų pažanga gali būti padaryta tik antrojo etapo metu, jei JK vyriausybė taip pat visiškai laikysis įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė bendroje ataskaitoje, ir jei šie įsipareigojimai bus visiškai perkelti į susitarimo dėl išstojimo projektą;

3.  vis dėlto pabrėžia, kad dar yra neišspręstų klausimų dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo išstojimo iš ES ir kad juos reikia išspręsti prieš užbaigiant išstojimo susitarimą; taip pat pažymi, kad užbaigus išstojimo susitarimą jis turi būti išdėstytas aiškia ir nedviprasmiška teisine kalba; pažymi, kad neišspręsti klausimai yra susiję su:

   piliečių teisių taikymo išplėtimu būsimiems partneriams;
   užtikrinimu, kad administracinė procedūra būtų nesudėtinga, deklaratyvaus pobūdžio ir nemokama, kad iškilus abejonių dėl pareiškimo įrodymo prievolė tektų Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, ir kad šeimos galėtų pradėti procedūrą pateikdamos vieną formą;
   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų privalomu pobūdžiu aiškinant nuostatas dėl piliečių teisių, taip pat su būsimos nepriklausomos nacionalinės institucijos (ombudsmeno), kuri reaguos į piliečių skundus, vaidmeniu;
   būsimu laisvo judėjimo teisės visoje ES užtikrinimu Jungtinės Karalystės piliečiams, šiuo metu gyvenantiems vienoje iš 27 ES valstybių narių;
   užtikrinimu, kad dėl Šiaurės Airijos ir Airijos prisiimti įsipareigojimai būtų visapusiškai vykdomi;

4.  todėl pasilieka galimybę pasinaudoti visomis savo teisėmis dėl išstojimo susitarimo, kuriam, kad jis įsigaliotų, laikydamasis ES sutarties 50 straipsnio 2 dalies nuostatų, turės pritarti Europos Parlamentas;

Pagrindiniai būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principai

5.  primena, kad ES sutarties 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Sąjungai derantis dėl išstojimo susitarimo ir jį sudarant turi būti atsižvelgiama į pagrindinius būsimų išstojančios valstybės narės santykių su Sąjunga principus;

6.  siūlo, kad jei bus susitarta dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų, jie turėtų būti išdėstyti kaip politinė deklaracija ir pridėti prie išstojimo susitarimo;

7.  pažymi, kad dėl minėtaisiais principais pagrįsto susitarimo, apibrėžiančio naujus ES ir Jungtinės Karalystės santykius, oficialiai bus galima derėtis tik tada, kai Jungtinė Karalystė bus išstojusi iš ES ir taps trečiąja šalimi;

8.  pabrėžia, kad su išstojimo susitarime numatytomis būsimomis ES ir Jungtinės Karalystės santykių sąlygomis sutiks tik tuo atveju, jei jos griežtai atitiks šiuos principus:

   trečioji šalis, kuri nevykdo tų pačių pareigų kaip valstybė narė, negali turėti tų pačių teisių ir naudotis tais pačiais privalumais kaip Europos Sąjungos valstybė narė ar EEE narė;
   saugomas vidaus rinkos vientisumas ir keturios laisvės, netaikant skirtingo požiūrio atskiriems sektoriams;
   užtikrinamas ES sprendimų priėmimo autonomiškumas;
   išsaugoma ES teisinė sistema ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo;
   užtikrinama, kad Jungtinė Karalystė vadovausis standartais, kurie numatyti pagal tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant pagrindines teises, ir Sąjungos teisės aktus ir politiką aplinkos apsaugos, klimato kaitos, vartotojų apsaugos, kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu, sąžiningos konkurencijos, duomenų apsaugos ir privatumo, prekybos ir socialinių bei darbuotojų teisių, ypač apsaugos nuo socialinio dempingo, srityse, ir numatomas aiškus nuostatų laikymosi užtikrinimo mechanizmas;
   išsaugomi ES susitarimai su trečiosiomis šalimis ir organizacijomis, įskaitant EEE susitarimą;
   išsaugomas ES finansinis stabilumas ir užtikrinama, kad bus laikomasi reguliavimo ir kontrolės tvarkos, taip pat standartų;
   išlaikoma tinkama teisių ir pareigų pusiausvyra, įskaitant atitinkamus finansinius įnašus;

9.  ragina, kad nustatant pagrindinius būsimų santykių principus būtų siekiama kuo glaudesnio ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo, tačiau nebūtų pamirštami ir pirmiau nurodyti principai;

10.  primena, kad ES ir Jungtinės Karalystės asociacijos susitarimas, patvirtintas ir pasirašytas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 217 straipsnį galėtų būti tinkamas būsimų santykių pagrindas; siūlo, kad toks susitarimas, be jo valdymo sistemos, į kurią būtų įtrauktas patikimas ir nepriklausomas ginčų sprendimo mechanizmas, apimtų šiuos keturis ramsčius:

   prekybą ir ekonominius santykius;
   teminį bendradarbiavimą;
   vidaus saugumą;
   užsienio politiką ir bendradarbiavimą saugumo srityje;

11.  primena, kad daug Jungtinės Karalystės piliečių kategoriškai nepritaria teisių, kuriomis jie šiuo metu naudojasi pagal SESV 20 straipsnį, praradimui; siūlo ES 27 išnagrinėti, kaip būtų galima sušvelninti šią padėtį atsižvelgiant į Sąjungos pirminėje teisėje nustatytus apribojimus ir sykiu visapusiškai laikantis abipusiškumo, lygybės, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų;

Pereinamojo laikotarpio priemonės

12.  primena, kad dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir tęstinumą, galima tartis tik tuo atveju, jei jose užtikrinama tinkama teisių ir pareigų pusiausvyra, jos yra laikinos (taikomos ne daugiau kaip trejus metus) ir jas taikant toliau taikomi ES acquis, įskaitant piliečių teisių užtikrinimą, kitaip tariant, Jungtinėje Karalystėje lieka galioti esamos ES reguliavimo, biudžeto, priežiūros, teisminės ir vykdymo užtikrinimo priemonės ir struktūros; pažymi, kad Jungtinė Karalystė nebebus ES institucijų ir organų dalis;

13.  patvirtina, kad bet kokie ES acquis pakeitimai pereinamuoju laikotarpiu turi būti automatiškai taikomi Jungtinei Karalystei pagal ES ir Jungtinės Karalystės pereinamojo laikotarpio susitarimo nuostatas;

14.  primygtinai nurodo, kad bet kokie prekybos susitarimai, dėl kurių Jungtinė Karalystė derėsis su trečiosiomis šalimis po išstojimo, gali įsigalioti tik pasibaigus pereinamajam laikotarpiui;

15.  pažymi, kad pereinamasis laikotarpis, kuris yra ES ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl išstojimo dalis, gali būti pradėtas taikyti tik sudarius susitarimą;

o
o   o

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Jungtinės Karalystės vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0102.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0361.


Rekomendacijos, parengtos po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo
PDF 565kWORD 79k
2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (2016/3044(RSP))
P8_TA(2017)0491B8-0660/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 116 ir 226 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą dėl Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti sudarymo. Komiteto įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d.(3) ir 2016 m. liepos 6 d.(4) rezoliucijas dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitą dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo (COM(2017)0340),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos finansinės žvalgybos padalinių (ES FŽP) platformos atliktą ES finansinės žvalgybos padalinių įgaliojimų bei kliūčių, trukdančių gauti informaciją ir ja keistis nustatymą ir jų trūkumų, analizę,

–  atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais rekomendacijos projektą,

–  atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais galutinį pranešimą (A8-0357/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 198 straipsnio 12 dalį,

1.Bendros nuostatos

1.  susirūpinęs pažymi, kad dėl Panamos dokumentų sumažėjo piliečių pasitikėjimas mūsų finansų ir mokesčių sistema; pabrėžia, kaip nepaprastai svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą ir užtikrinti sąžiningas ir skaidrias mokesčių sistemas, teisingumą mokesčių srityje ir socialinį teisingumą; tuo tikslu ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares tinkamai įgyvendinti ir sustiprinti savo teisines priemones, kad nuo slaptumo būtų pereita prie skaidrumo, tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, ir veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu, o valstybes nares ragina supaprastinti savo mokesčių sistemas, kad būtų užtikrinta daugiau teisingumo apmokestinimo srityje ir investuojama į realiąją ekonomiką;

2.  pabrėžia, kad skubiai reikia pakeisti Europos mokesčių modelį, siekiant apriboti nesąžiningą valstybių narių konkurenciją;

3.  apgailestauja dėl didelio skaičiaus netinkamo administravimo atvejų, kuriuos Parlamento Tyrimo komitetas įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti atskleidė ES teisės aktų įgyvendinimo srityje, ir pabrėžia, kad yra labai susirūpinęs dėl Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos(6) pažeidimų, susijusių su finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, labiau įsipareigoti, bendradarbiauti ir investuoti į finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų pagerinta priežiūra ir vykdymo užtikrinimas, ne tik siekiant veiksmingiau užkirsti kelią tokiai neteisėtai praktikai, kaip pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir mokestinis sukčiavimas, ir su ja veiksmingiau kovoti, bet ir siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ir agresyviam mokesčių planavimui, kurie gali būti teisėti, tačiau prieštarauja teisės dvasiai, ir su jais kovoti; primena apie apkaltinimo nuspėjamumo principą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad už kiekvieną teisės pažeidimą būtų tinkamai baudžiama; tvirtina, kad tam skirtos pastangos turi būti ekonomiškai efektyvios;

4.  ragina valstybes nares imtis veiksmų dėl žinomų pinigų plovimo atvejų ir praneštų įtartinų sandorių, kad tinkami tyrimai būtų atliekami iškart, kai tik valdžios institucijos gauna informaciją;

5.  primena apie ES pranešimų apie įtartinus sandorius sistemą ir pabrėžia, kad reikia glaudesnio ES ir ne ES finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo; taip pat ragina ES įstaigoms, visų pirma Europolui ir Eurojustui, suteikti didesnius tyrimų įgaliojimus pinigų plovimo atveju;

6.  primena, kad, siekiant išvengti naudojimosi priedangos įmonėmis pinigų plovimo tikslais, būtinas tinkamas galutinių tikrųjų savininkų patikrinimas (kaip parodė vadinamosios Azerbaidžano pinigų plovyklos atvejis); taip pat ragina veiksmingai įgyvendinti Europos kovos su pinigų plovimu direktyvą ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi;

7.  ragina valstybes nares susilaikyti nuo agresyvaus mokesčių planavimo pasiūlos požiūriu, reklamuojant ir siūlant sprendimus dėl mokesčių ir mokesčių lengvatas ar ad hoc taisykles;

8.  ragina visų jurisdikcijų subjektus, perkėlusius arba ketinančius perketi EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu rekomendacijas į nacionalinę teisę, laikytis ne tik rekomendacijų raidės, bet ir principų; primena, kad skaidrumas yra svarbi priemonė siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir ypač su agresyviu mokesčių planavimu;

9.  apgailestauja dėl to, kad dabartiniuose teisės aktuose dėl mokesčių slėpimo ir kovos su pinigų plovimu ES ir nacionaliniu lygmenimis vis dar esama daug spragų, ir mano, kad skubiai reikia visapusiškai įgyvendinti ir toliau stiprinti galiojančius teisės aktus; teigiamai vertina didesnes pastangas ir pažangą, padarytą nuo Panamos dokumentų paskelbimo teikiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais siekiama pradėti taikyti įtraukias strategijas, tačiau apgailestauja dėl to, kad kai kurioms valstybėms narėms trūksta politinės valios daryti pažangą įgyvendinant reformas ir užtikrinant vykdymą, kurie atneštų veiksmingus pokyčius;

10.  apgailestauja dėl to, kad mokesčių politikos klausimai Taryboje dažnai blokuojami atskirų valstybių narių; pakartoja TAXE1 komiteto įspėjimus, kad tai, jog kiekvienai valstybei narei suteikiama veto teisė balsuojant dėl mokesčių srities klausimų, reiškia, kad dėl Tarybos vieningo balsavimo taisyklės sumažėja paskatų pereiti nuo status quo prie labiau bendradarbiavimu grindžiamo sprendimo; pakartoja, kad ragina Komisiją naudoti SESV 116 straipsnyje numatytą procedūrą, pagal kurią sudaromos sąlygos pakeisti vieningo balsavimo reikalavimą tais atvejais, kai Komisija mano, kad valstybių narių įstatymais, taisyklėmis ar administraciniais veiksmais nustatytų nuostatų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje;

11.  pažymi, kad mokesčių vengimas, mokesčių slėpimas ir pinigų plovimas ir toliau yra pasaulinio masto reiškiniai, todėl reikia užtikrinti išsamų, aiškų ir nuoseklų atsaką teikiant savitarpio paramą ir vykdant glaudesnį bendradarbiavimą ES ir pasauliniu lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens pasaulio mastu kovojant su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

12.  su susirūpinimu pažymi, kad trūksta plataus užmojo ir konkrečių kovos su mokesčių rojais priemonių; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad norint išspręsti šią problemą nepakaks vien didinti skaidrumą; taigi pabrėžia, kad reikia skubiai skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir taikyti daugiašalį požiūrį, būtinai įtraukiant išsivysčiusias ir besivystančias šalis;

13.  ragina valstybes nares ir ES institucijas remti ir skatinti surengti JT lygmens tarpvyriausybinį aukščiausiojo lygmens susitikimą, kuriame būtų parengtos veiksmų gairės ir bendras veiksmų planas mokesčių rojams panaikinti;

14.  pabrėžia, kad būtina apibrėžti įmonės skaitmeninės buveinės sąvoką, norint visapusiškai atsižvelgti į verslo aplinkos skaitmeninimą ir užtikrinti, kad įmonėms, kurios gauna pajamas vienoje valstybėje narėje ir nėra fiziškai joje įsisteigusios, būtų sudarytos vienodos sąlygos, kaip įmonėms, kurios ten yra fiziškai įsisteigusios; todėl ragina Komisiją įtraukti skaitmenines įmones į visas Europos kovos su mokesčių vengimu ir su mokesčiais susijusias priemones;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos, o ne laukti, kol žiniasklaida atskleis faktus, ir tik tuomet spręsti šiuos klausimus prioritetine tvarka; primena, kad skaidrumas negali būti tik sektorinio pobūdžio;

16.  pabrėžia, kad reikia būti budriems ir užtikrinti, kad „Brexit“ neskatintų likusių 27 valstybių narių konkurencijai mokesčių srityje, siekiant pritraukti tam tikras šiuo metu Jungtinėje Karalystėje esančias įmones ir paslaugas, ir nesusilpnintų pastangų kovojant su mokesčių slėpimu Jungtinėje Karalystėje, įskaitant jos užjūrio ir susijusias teritorijas; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad antruoju „Brexit“ etapu turėtų būti deramai atsižvelgiama į šį aspektą derantis dėl bet kokio partnerystės ar prekybos susitarimo su Jungtine Karalyste;

17.  apgailestauja dėl Komisijos sprendimo atsisakyti savo įsipareigojimo rengti dvimetę kovos su korupcija visose valstybėse narėse ataskaitą; pažymi, kad Komisijos kovos su korupcija stebėsena bus vykdoma įgyvendinant Europos semestro procesą; laikosi nuomonės, kad šiame procese kovą su korupcija gali užgožti kiti ekonominiai ir finansiniai klausimai; ragina Komisiją rodyti pavyzdį ir atnaujinti ataskaitos skelbimą, taip pat įsipareigoti parengti daug patikimesnę ir visapusišką kovos su korupcija strategiją;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, kokį poveikį turėtų ES piliečiams ir ES įmonėms taikoma privaloma registracija ar draudimas turėti, įskaitant tikruosius savininkus, finansinių sąskaitų ir priedangos įmonių šalyse, kurios įtrauktos į ES paskelbtą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ir ES parengtą šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą, siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir mokestiniam sukčiavimui;

2.Mokesčių slėpimas ir vengimas

2.1.Lengvatinių mokesčių struktūros

19.  pabrėžia, kad skubiai reikia nustatyti bendrą tarptautinį apibrėžimą, kas yra lengvatinių mokesčių centras, mokesčių rojus, slaptumo jurisdikcija, mokesčių srityje nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos ir pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos šalis; ragina dėl šių apibrėžčių susitarti tarptautiniu mastu, nedarant poveikio skubiam bendro ES juodojo sąrašo paskelbimui; pabrėžia, kad norint pateikti šias apibrėžtis reikia nustatyti aiškius ir objektyvius kriterijus;

20.  primena valstybėms narėms bendros kovos su mokesčių vengimu taisyklės principo taikymo mokesčių politikoje svarbą ir ragina mokesčių institucijas sistemingai taikyti šį principą, siekiant neleisti kurti struktūrų mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo tikslais;

21.  siekdamas remti didesnį tarptautinį bendradarbiavimą mano, kad taip pat labai svarbu išlaikyti teisinį šių apibrėžčių objektyvumą ir užtikrinti jų taikymą, nes kai kurios jurisdikcijos galėtų įsipareigoti laikytis tarptautiniu mastu sutartų standartų, bet netaikyti jų praktiškai; pabrėžia, kad šios apibrėžtys turėtų nepriklausyti nuo politinio šališkumo ir jas taikant į sąrašą įtrauktos jurisdikcijos turėtų būti paskatintos priimti priemones, kurios lemtų jų išbraukimą iš sąrašo;

22.  primena, kad oficialus įsipareigojimas laikytis tarptautiniu mastu sutartų standartų yra pirmas žingsnis, bet tik tinkamas šių standartų įgyvendinimas ir tikros bei nuoširdžios pastangos padės sušvelninti rizikos veiksnius ir sėkmingai kovoti su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

23.  primena, kad laisvosiomis zonomis ir laisvaisiais uostais neturi būti piktnaudžiaujama siekiant užtikrinti tokį patį poveikį, kaip naudojantis mokesčių rojais, ar išvengti tarptautinių skaidrumo taisyklių, kad būtų plaunami pinigai; ragina Komisiją spręsti laisvųjų uostų Europos Sąjungoje klausimą;

24.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti, kad lengvatinių mokesčių struktūroms, kurių tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) yra valstybėse narėse, būtų taikomi panašūs audito ir sąskaitų atskleidimo reikalavimai kaip ir Europos jurisdikcijoje, kurioje tikrasis savininkas yra įsikūręs;

25.  mano, kad ES turėtų drausti komercinių ryšių palaikymą su mokesčių rojuose įsisteigusiais teisiniais subjektais, kai negalima nustatyti galutinio naudos gavėjo;

26.  ragina Komisiją paskelbti viešą metinę ataskaitą dėl ES lėšų naudojimo, taip pat Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pinigų pervedimų į užsienio struktūras, įskaitant sustabdytų projektų skaičių ir pobūdį, aiškinamąsias pastabas dėl projektų sustabdymo pagrindo ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad jokios ES lėšos nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu;

2.1.1.Bendras ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašas

27.  palankiai vertina vadovaujamąjį Komisijos vaidmenį rengiant bendro ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašo kriterijus; apgailestauja, kad šis procesas trunka pernelyg ilgai; ragina Tarybą nesumenkinti minėtojo sąrašo kriterijų užmojo, bet jį padidinti; primygtinai ragina atsižvelgti į visus Komisijos pasiūlytus kriterijus, įskaitant pelno mokesčio nebuvimą arba beveik nulinį pelno mokesčio tarifą, tačiau jais neapsiribojant, ir pabrėžia, jog jie svarbūs siekiant, kad sąrašas būtų veiksmingas ir nešališkas; mano, kad skaidrumo kriterijai turėtų būti visapusiškai taikomi ir kad kriterijais turėtų būti deramai atsižvelgiama į įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; siekdamas, kad šis sąrašas būtų veiksmingas ir patikimas, ragina Tarybą nustatyti griežtas, proporcingas ir atgrasomąsias bendras sankcijas jame išvardytoms šalims, ir pabrėžia, kad atskirų šalių vertinimai turėtų būti atliekami skaidriai; ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti skaidrų ir objektyvų peržiūros mechanizmą, įskaitant Parlamento dalyvavimą, kad sąrašas būtų atnaujintas ateityje; primena, kad tokio sąrašo tikslas – pakeisti tokios šalies ar teritorijos elgesį pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo lengvinimo požiūriu;

28.  apgailestauja, kad Tarybos patvirtintame ir paskelbtame ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąraše dėmesys sutelktas tik į jurisdikcijas už ES ribų, neminint ES šalių, kurios sistemingai veikė skatinant ir sudarant sąlygas žalingai mokesčių praktikai, neatitinkančiai sąžiningo apmokestinimo kriterijų; pabrėžia, kad, kaip parodė „Oxfam“ atliktas modeliavimas bent keturios valstybės narės būtų įtrauktos į sąrašą, jei būtų tikrinamos pagal tuos pačius ES kriterijus; yra susirūpinęs dėl to, kad išankstinis sprendimas netikrinti ES šalių daro poveikį viso proceso teisėtumui, patikimumui ir veiksmingumui;

29.  mano, kad sudariusi ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą Komisija turėtų pasiūlyti papildomus teisės aktus, kuriais būtų nustatomos suderintos kiekvienos valstybės narės mokesčių institucijų prievolės kiekvienais metais atskleisti duomenis, kuriuose nurodoma pinigų pervedimų iš kiekvienos valstybės narės į kiekvieną tame sąraše esančią šalį ar teritoriją bendra vertė ir paskirtis;

30.  ragina sankcijas taip pat taikyti įmonėms, bankams, apskaitos ir teisės bendrovėms bei mokesčių konsultantams, kurie, kaip žinoma, yra įsitraukę į neteisėtą, žalingą ar neleistiną veiklą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančiose šalyse ir teritorijose arba, kaip žinoma, padėjo vykdyti neteisėtą, žalingą ar neleistiną su pelno mokesčiais susijusią veiklą naudodamiesi teisinėmis priemonėmis tose šalyse ir teritorijose;

31.  apgailestauja dėl to, kad keletas ES piliečių, subjektų ir politikoje dalyvaujančių asmenų buvo minimi Panamos dokumentuose; ragina valstybes nares paaiškinti, ar toks paminėjimas buvo tinkamai ištirtas ir, jei atsakymas teigiamas, ar jis reiškė nacionalinės teisės pažeidimą; pabrėžia, kad, deja, panašiu būdu daugelis piliečių, subjektų ir politikoje dalyvaujančių asmenų, kai jų buvo paprašyta bendradarbiauti su Parlamento Tyrimo komitetu įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti, atsisakė pateikti informaciją, kuri būtų buvusi naudinga siekiant komiteto tikslų;

32.  pažymi, kad, naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis apie tiesiogines užsienio investicijas, Liuksemburgui ir Nyderlandams drauge tenka daugiau užsienio investicijų nei JAV ir didžiąją dalį šių investicijų sukuria jokios realios ekonominės veiklos nevykdantys specialiosios paskirties subjektai, Airijai tenka daugiau užsienio investicijų nei Vokietijai ar Prancūzijai; atkreipia dėmesį į tai, kad, anot Maltos Nacionalinės statistikos tarnybos, užsienio investicijos Maltoje sudaro 1474 % jos ekonomikos dydžio; pažymi, kad, remiantis Amsterdamo universiteto atliktu moksliniu tyrimu, 23 % visų įmonių investicijų į mokesčių rojus buvo atlikta per Nyderlandus; mano, kad šie duomenys aiškiai rodo, kad kai kurios valstybės narės kitų valstybių narių sąskaita sudaro sąlygas pernelyg didelei pelno perkėlimo veiklai;

33.  ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinti valstybių narių ir joms priklausančių teritorijų jurisdikcijų, regionų ar kitų administracinių struktūrų mokesčių režimai, kurie palengvina mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą ir gali daryti žalingą poveikį vidaus rinkai;

2.1.2.ES pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašas

34.  apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol neatliko savo nepriklausomo vertinimo, kuriuo būtų nustatytos strateginių trūkumų turinčios didelės rizikos trečiosios valstybės, kaip numatyta Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatose, bet išimtinai rėmėsi Finansinių veiksmų darbo grupės (Komisija yra jos narė) parengtu sąrašu; apgailestauja dėl to, kad Komisija tinkamai nesureagavo į Parlamento reikalavimus šiuo klausimu;

35.  primygtinai ragina Komisiją paspartinti darbą sudarant savo sąrašą ir pranešti Parlamentui apie savo veiksmų gairių, ypač įsipareigojimo didinti visus išteklius, kurių reikia finansinių nusikaltimų prevencijos darbo grupei, įgyvendinimą;

36.  mano, jog itin svarbu, kad šiuo klausimu ES tikslai būtų ambicingesni nei Finansinių veiksmų darbo grupės tikslai; šiuo požiūriu pažymi, kad reikia daugiau investuoti į žmogiškuosius ir finansinius išteklius arba optimizuoti jų paskirstymą Komisijoje, kad būtų sustiprinta tikrinimo procedūra;

37.  mano, kad šio sąrašo tikslas – skatinti jurisdikcijų elgesio pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo atžvilgiu pokytį ir atgrasyti kitas valstybes nuo panašios galimai žalingos politikos įgyvendinimo;

38.  ragina Komisiją būti pagrindine institucija, atsakinga už pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą ir Europos mokesčių rojų sąrašo peržiūrą, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas;

2.2.Kiti mokesčių srities teisės aktai

39.  teigiamai vertina naujus teisės aktus, priimtus per pastaruosius dvejus metus reaguojant į skandalą „LuxLeaks“; teigiamai vertina ES ryžtą siekiant įgyvendinti EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektą; ragina valstybes nares nedelsiant perkelti ES teisės aktus į savo atitinkamas teisės sistemas ir užtikrinti jų vykdymą;

40.  ragina teikti plataus užmojo viešas ataskaitas pagal šalis siekiant didesnio tarptautinių įmonių mokesčių skaidrumo ir visuomenės kontrolės, nes taip būtų sudarytos sąlygos plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie gaunamą pelną, gautas subsidijas ir mokesčius, kuriuos tarptautinės įmonės moka jurisdikcijose, kuriose jos veikia; primygtinai ragina Tarybą pasiekti bendrą susitarimą dėl pasiūlymo pradėti derybas su kitomis ES institucijomis, kad būtų patvirtintas viešų ataskaitų pagal šalis teikimas, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria visiems piliečiams užtikrinamas didesnis informacijos įmonių mokesčių klausimais skaidrumas;

41.  pabrėžia, kad viešų ataskaitų pagal šalis teikimas sudarys sąlygas investuotojams ir akcininkams atsižvelgti į įmonių mokesčių politiką, dalyvaujant akcininkų susirinkimuose ir priimant sprendimus dėl investicijų;

42.  primena, kad informacija mokesčių klausimais turėtų tapti esmine įmonių finansinės atskaitomybės dalimi;

43.  primygtinai ragina Tarybą skubiai sudaryti plataus užmojo susitarimą dėl abiejų bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) etapų; primena, kad šia baze būtų ne tik sumažintos įmonių ir valstybių narių mokesčių administratorių išlaidos, bet ir išspręsta sandorių kainodaros problema ir užtikrinta sąžiningesnė konkurencija bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad mokesčio bazių suderinimas yra geriausias sprendimas siekiant teisinėmis priemonėmis panaikinti mokesčių optimizavimą ir agresyvų mokesčių planavimą; primena, kad reikia nustatyti naują privalomą termino „nuolatinė buveinė“ apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad būtų apmokestinama ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė; pabrėžia, kad šią priemonę turėtų papildyti minimalūs privalomi kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų nustatoma, ar ekonominė veikla yra pakankamos apimties, kad būtų apmokestinama valstybėje narėje, siekiant išvengti priedangos įmonių problemos, ypač susijusios su skaitmeninės ekonomikos sukurtais iššūkiais;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares siekti platesnio užmojo apmokestinimo reformų;

45.  pabrėžia, kad unitarinio apmokestinimo sistema gali veikti kaip priemonė panaikinant pelno perkėlimą, jeigu ji bus visuotinė, ir kad įgyvendinant BKPMB ES lygmeniu kyla rizika, kad bus sukurta padėtis, kurioje dabartiniai valstybių narių patirti nuostoliai kitų pasaulio šalių naudai galėtų būti įtvirtinti, taip pat galėtų būti įtvirtintas kai kurių valstybių narių vykdomas kitų pasaulio šalių išnaudojimas; pažymi, kad taikant tik į ES sutelktą požiūrį galėtų būti panaikintos paskatos perkelti pelną Europos Sąjungoje, tačiau dėl to būtų sudarytos sąlygos kitoms paskatoms ir galimybėms perkelti pelną už ES ribų;

46.  primena savo rekomendacijas užtikrinti, kad automatinis keitimasis informacija apie sprendimus dėl mokesčių būtų taikomas visiems tokiems sprendimams ir kad Komisijai turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visa aktualia informacija, kad būtų laikomasi Europos konkurencijos taisyklių(7);

47.  ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų persvarstyta Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB)(8), siekiant dar labiau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje numatant prievolę atsakyti į grupinius prašymus mokesčių klausimais, kad viena Europos šalis kitoms šalims galėtų pateikti visą informaciją, kurios reikia siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarpvalstybinio masto mokesčių vengėjus; primena savo pasiūlymą iš dalies pakeisti DAB, kad būtų pagerintas valstybių narių mokesčių auditų koordinavimas(9);

48.  apgailestauja, kad pagal ES valstybės pagalbos taisykles nesumokėti mokesčiai, susigrąžinti iš neteisėtos mokesčių pagalbos gavėjų, priklauso šaliai, kuri suteikė pagalbą, o ne nukentėjusioms šalims, dėl iškraipančių mokesčių sistemų patyrusioms mokesčių bazės eroziją; ragina Komisiją šiuo tikslu parengti tinkamas metodikas, skirtas įvertinti prarastoms valstybių narių pajamoms ir tinkamoms lėšų susigrąžinimo procedūroms, kuriomis būtų užtikrinama, kad nesumokėti mokesčiai būtų paskirstomi toms valstybėms narėms, kuriose iš tikrųjų vyko atitinkama ekonominė veikla;

49.  laikosi nuomonės, kad mokesčių reformos visada turi užtikrinti piliečių vykdomą kontrolę ir suteikti pilietinei visuomenei galimybę susipažinti, informaciją ir mokymus, kad jie produktyviai dalyvautų rengiant šias politikos priemones, o tai nėra dabartinė praktika;

50.  be to, pabrėžia, kad mokesčių srities teisės aktai nacionaliniu ar ES lygmenimis turi būti supaprastinti ir parengti taip, kad būtų prieinami visiems piliečiams, siekiant išvengti sudėtingumo, kuris naudingas mokesčius slepiančioms įmonėms;

51.  ragina Komisiją pasiūlyti atlikti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų(10) peržiūrą, kuri apimtų priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią viešojo administravimo institucijoms bendradarbiauti su įmonėmis, besinaudojančiomis mokesčių rojais;

52.  ragina Komisiją pradėti išsamų Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) 19 metų darbo vertinimą sutelkiant dėmesį į pasiektus rezultatus užkertant kelią tarpvalstybinėms žalingoms pelno mokesčio sistemoms ir pateikiant jį viešos ataskaitos forma; ragina, atsižvelgus į išvadas, reformuoti Elgesio kodekso grupę, kad būtų užtikrintas didesnis jų darbo skaidrumas ir veiksmingumas, atsižvelgiant į tai, kad grupė turi atlikti pagrindinį vaidmenį ES dedant pastangas gerinti padėtį šioje srityje; ragina Parlamentą įgyti įgaliojimus tikrinti grupę ir reikalauti jos atskaitomybės;

53.  ragina Komisiją sudaryti žalingų režimų, dėl kurių Elgesio kodekso grupė iki šiol neįstengė susitarti ir imtis veiksmų, sąrašą ir jį paskelbti; ragina Komisiją iki 2020 m. įvertinti, kokį poveikį turės susietumo metodas reikalavimus atitinkantiems lengvatiniams pajamų iš patentų apmokestinimo režimams, ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti jų poveikį inovacijoms ir surenkamų mokesčių netekimui;

54.  apgailestauja dėl to, kad keletas ES valstybių narių buvo minimos Panamos dokumentuose; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su mokesčių institucijomis, pradėti valstybių narių potencialiai žalingų mokestinių priemonių, kurios iškraipo konkurenciją, ir taikomų atsakomųjų priemonių, taip pat šalutinio šių priemonių poveikio kitose jurisdikcijose plataus masto vertinimą; ragina nustatyti veiksmingą tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybes nares dėl galimų naujų žalingų mokestinių priemonių, kurias jos gali pradėti taikyti;

55.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama spręsti tarpvalstybinio reorganizavimo ir buveinių perkėlimo problemą ir nustatyti aiškias taisykles dėl įmonės būstinės perkėlimo ES viduje, be kita ko, taisykles, kuriomis būtų kovojama su priedangos įmonėmis;

56.  primygtinai ragina Komisiją ir visas valstybes nares užtikrinti, kad būtų panaikinta pelno mokesčio inversijų praktika, pagal kurią tarptautinę įmonę nuperka mokesčių rojuje įsisteigusi mažesnė bendrovė ir ta įmonė savo juridinio asmens buveinę pakeičia į tos bendrovės buveinę, siekdama „perkelti“ savo būstinę ir sumažinti bendrą įmonės mokesčių naštą, o po šio proceso seka „pajamų mažinimas“ (angl. „earnings stripping“) atliekant mokesčių tikslais išskaitomus mokėjimus į mokesčių rojų (pvz., paskolų, honorarų ir paslaugų forma), kuriais siekiama išvengti tos tarptautinės įmonės pelno mokesčių atitinkamoje šalyje;

57.  pabrėžia, kad būtina skirti ypatingą dėmesį vis plačiau taikomai žalingai mokesčių praktikai, pvz., piktnaudžiavimui lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apsikeitimo sandoriais ir kt., kuria siekiama išvengti mokesčių;

58.  teigiamai vertina 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisijos išvadas dėl valstybės pagalbos, kuriose teigiama, kad Airija neteisėtai suteikė 13 mlrd. EUR nepagrįstą mokesčio lengvatą įmonei „Apple“; kvestionuoja Airijos vyriausybės sprendimą apskųsti šį sprendimą, o ne siekti atgauti sumą;

59.  ragina valstybes nares nustatyti bet kokios formos mokestinę amnestiją, kuri galėtų paskatinti pinigų plovimą ir mokesčių vengimą arba užkirsti kelią nacionalinėms valdžios institucijoms naudoti duomenis, pateiktus siekiant atlikti finansinių nusikaltimų tyrimus, ir užtikrinti, kad tokios amnestijos taikymas būtų nutrauktas;

60.  reiškia susirūpinimą dėl JAV administracijos ketinimų skatinti mokesčių lengvatas didelėms įmonėms ir finansinio reguliavimo panaikinimą; ragina Komisiją atidžiai stebėti siūlomą JAV mokesčių reformą, vadinamąją „Blueprint“, ir galimybę JAV taikyti mokesčių amnestiją, kad didelės technologijų įmonės galėtų repatrijuoti pelną su labai mažu mokesčio tarifu;

61.  ragina valstybes nares stiprinti savo mokesčių administratorius pasirūpinant reikiamais darbuotojų pajėgumais, kad būtų užtikrintas veiksmingas mokestinių pajamų surinkimas ir sprendžiama žalingos mokesčių praktikos problema, nes išteklių trūkumas ir darbuotojų skaičiaus mažinimas – kartu su tinkamų mokymų, techninių priemonių ir įgaliojimų atlikti tyrimą trūkumu – rimtai trikdo mokesčių administratorių darbą kai kuriose valstybėse narėse;

62.  atkreipia dėmesį į mokesčių vengimo schemos pavyzdį ES, vadinamąją dvigubą airišką struktūrą, kuri iki 2020 m. bus palaipsniui panaikinta; ragina visas valstybes nares stebėti, kaip vykdomos jų sutartys dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, siekiant užtikrinti, kad pasinaudojant mokesčių tvarkos neatitikimais nebūtų taikomos mokesčių vengimo schemos;

63.  apgailestauja dėl to, kad trūksta patikimų ir nešališkų statistinių duomenų apie mokesčių vengimo ir slėpimo mastą; pabrėžia, kad svarbu kurti tinkamą ir skaidrią metodiką siekiant kiekybiškai įvertinti šių reiškinių mastą, taip pat jų poveikį šalių viešiesiems finansams, ekonominei veiklai ir valstybės investicijoms;

64.  ragina Komisiją parengti rekomendacijas ir aiškiai atskirti tai, kas neteisėta, o kas teisėta, net jeigu prieštarauja teisės dvasiai, atsižvelgiant į mokesčių slėpimo ir vengimo praktiką, kad visoms susijusioms šalims būtų užtikrintas teisinis tikrumas; ragina valstybes nares ir trečiąsias šalis užtikrinti, kad iš mokesčių bazės nebūtų išskaičiuojamos mokesčių vengėjams ir tarpininkams skirtos baudos ir piniginės sankcijos;

65.  pabrėžia, kad atsakingos mokesčių strategijos įgyvendinimas turi būti laikomas įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) ramsčiu ir kad mokesčių slėpimas, mokesčių vengimas ir agresyvaus mokesčių planavimo praktika yra nesuderinami su ĮSA; dar kartą ragina Komisiją įtraukti šį elementą į atnaujintą ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją;

66.  ragina įmones užtikrinti, kad visapusiškas mokestinių prievolių vykdymas, jokiais būdais nevengiant mokesčių, būtų neatskiriama jų ĮSA dalis;

67.  pakartoja TAXE2 komiteto raginimą Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą, kuris galėtų vertinti ir stebėti valstybių narių mokesčių politiką Sąjungos lygmeniu ir užtikrinti, kad valstybės narės neįgyvendintų naujų žalingų mokesčių priemonių; siūlo nustatyti, kad toks Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centras galėtų stebėti, kaip valstybės narės laikosi bendro Sąjungos nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašo, be to, užtikrinti ir skatinti nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimą (pvz., mokymo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais srityje);

68.  pakartoja Parlamento rekomendacijas(11) sukurti atsakomųjų priemonių, kurias Sąjunga ir valstybės narės, kaip viešųjų įstaigų, bankų ir finansavimo programų akcininkės ir finansuotojos, turėtų taikyti įmonėms, kurios naudojasi mokesčių rojais siekdamos įgyvendinti agresyvaus mokesčių planavimo schemas ir todėl neatitinka Sąjungos gero mokesčių valdymo standartų, rinkinį;

69.  pakartoja savo raginimą Komisijai iš dalies pakeisti ES teisės aktus, įskaitant nuostatas, susijusias su Europos investicijų banko (EIB) statutu, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) reglamentu, keturiais bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentais ir penkiais Europos struktūriniais ir investicijų fondais (Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu) siekiant uždrausti, kad ES finansavimą gautų galutiniai naudos gavėjai arba finansiniai tarpininkai, kurie, kaip įrodyta, yra susiję su mokesčių slėpimu arba agresyviu mokesčių planavimu;

70.  ragina Komisiją ir Tarybą sukurti privalomą standartizuotą viešąjį Europos įmonių registrą, kad būtų gaunama naujausia ir patikima informacija apie įmones ir būtų užtikrintas skaidrumas pasitelkiant tarpvalstybinę prieigą prie palyginamos ir patikimos informacijos apie ES įmones;

71.  siūlo, kad Komisija įvertintų futbolininkų tarpvalstybinio perkėlimo valstybių narių pajamų surinkimui poveikį ir pristatytų priemonę, kuri būtų tinkama didžiulių pajamų netekimo problemai spręsti, ir priemones, skirtas tarpininkams, kurie palengvina tokius perkėlimus;

72.  ragina Komisiją susilaikyti nuo prekybos susitarimų sudarymo su jurisdikcijomis, kurias ES apibrėžia kaip mokesčių rojus;

2.3.Keitimasis informacija

73.  apgailestauja dėl to, kad Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB) nuostatos, kurios galiojo laikotarpiu, kai buvo atskleidžiami Panamos dokumentų faktai, nebuvo veiksmingai įgyvendintos ir kad pasikeistos informacijos ir sprendimų kiekis buvo mažas; primena, kad automatinis mokesčių administratorių keitimasis informacija yra labai svarbus valstybėms narėms siekiant užtikrinti savitarpio pagalbą renkant mokestines pajamas ir sudaryti vienodas sąlygas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant toliau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje, įpareigojant atsakyti į grupinius prašymus mokesčių klausimais, kad viena Europos šalis galėtų pateikti visą informaciją, kurios reikia kitoms šalims siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarpvalstybinio masto mokesčių vengėjus;

74.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pastaraisiais metais valstybių narių tarptautinių įmonių atžvilgiu priimtų sprendimų dėl mokesčių skaičius išaugo, nepaisant skandalo „LuxLeaks“ sukeltos įtampos visuomenėje;

75.  primygtinai reikalauja, kad Komisija turėtų galimybę, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, susipažinti su visa informacija, kuria keičiamasi pagal DAB, kad galėtų tinkamai stebėti ir užtikrinti DAB įgyvendinimą; pabrėžia, kad ši informacija turėtų būti saugoma centriniame registre, kurį tvarkytų Komisija, atsižvelgiant į jos išimtinę kompetenciją konkurencijos srityje;

76.  ragina pasaulio mastu veiksmingiau keistis informacija, ją tvarkyti ir naudoti ir primygtinai ragina efektyviai ir nuosekliai įgyvendinti nuostatas dėl bendrų duomenų teikimo standartų, pereinant nuo įvardijimo ir sugėdinimo politikos pagal tarpusavio vertinimo sistemą prie sankcijų režimo; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti abipusiškumą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) ir dalyvaujančioms valstybėms signatarėms keičiantis informacija; ragina valstybes nares remti dalyvaujančias besivystančias šalis šių standartų įgyvendinimo procese; pabrėžia, jog reikia, kad šalys ne tik įsipareigotų paisyti bendrų duomenų teikimo standartų, bet ir įgyvendintų sistemą ir užtikrintų aukštą teikiamų duomenų kokybę; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis bendras duomenų teikimo standartas turi trūkumų, ir teigiamai vertina tai, kad EBPO siekia patobulinti šį standartą, kad jis būtų veiksmingesnis; ragina Komisiją prisidėti prie nustatytų spragų šalinimo;

77.  ragina stiprinti viešuosius komercinius ir viešuosius tikrosios nuosavybės registrus ir viešas ataskaitas pagal šalis siekiant įveikti apribojimus, nustatytus keičiantis informacija pagal 2017 m. birželio mėn. EBPO daugiašalę konvenciją dėl su mokesčių sutartimis susijusių priemonių įgyvendinimo siekiant užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, kuri suteikia šalims galimybę pasirinkti partnerius, praktiškai leidžiant plėtoti dvišališkumą;

78.  pabrėžia, kad privalomas automatinis keitimasis informacija apie galimus tarpvalstybinio pobūdžio agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus (DAB 6) turėtų būti prieinamas ne tik mokesčių institucijoms;

79.  ragina Komisiją užtikrinti ES ir trečiųjų šalių, kurios neįsipareigojo laikytis tarptautiniu mastu sutartų standartų, keitimosi informacija abipusiškumą; pabrėžia, kad reikia nustatyti veiksmingas sankcijas finansų įstaigoms, turinčioms klientų iš Europos ir nesilaikančioms automatinio keitimosi informacija standartų; mano, kad į tokį pasiūlymą turėtų būti įtrauktas ginčų sprendimo mechanizmas siekiant išspręsti galimus ES ir trečiųjų šalių konfliktus; primena savo rekomendaciją įvesti išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemones, kad būtų išvengta pelno perkėlimo iš ES, jo neapmokestinus;

80.  mano, kad informaciją mokesčių institucijoms turi teikti tie patys subjektai, kaip ir nurodytieji Kovos su pinigų plovimu direktyvoje, visų pirma:

   1) kredito įstaigos;
   2) finansų įstaigos;
   3) šie juridiniai ir fiziniai asmenys, kai jie vykdo savo profesinę veiklą:
   a) auditoriai, išorės apskaitininkai ir mokesčių konsultantai;
   b) notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai, kai jie dalyvauja sudarant bet kokį finansų ar turto sandorį, tiek veikdami savo kliento vardu ir jo naudai, tiek padėdami savo klientui planuoti ar vykdyti sandorius, susijusius su:
   i) turto ar verslo subjektų pirkimu arba pardavimu;
   ii) kliento lėšų, vertybinių popierių ar kito turto valdymu;
   iii) banko, taupomųjų ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymu ar valdymu;
   iv) įnašų, reikalingų įmonių sukūrimui, veikimui ar valdymui, organizavimu;
   v) patikos, įmonių, fondų ar panašių struktūrų sukūrimu, veikimu ar valdymu;
   c) patikos ar įmonių paslaugų teikėjai, nenumatyti a arba b punktuose;
   d) nekilnojamojo turto agentai;
   e) kiti asmenys, prekiaujantys prekėmis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, o mokėjimo suma yra 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios;
   f) lošimo paslaugų teikėjai;

3.Pinigų plovimas

3.1.Kovos su pinigų plovimu teisės aktai

81.  pabrėžia, kad valstybės narės turi veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti visas Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą teisėsaugą; ragina Komisiją stiprinti taikomas stebėsenos sistemas ir suteikti joms tinkamų išteklių; ragina Komisiją skirti daugiau išteklių savo finansinių nusikaltimų prevencijos darbo grupei;

82.  pabrėžia, kad Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos teisinėmis nuostatomis visiškai uždraustos anoniminės pareikštinės akcijos, nebent jos tinkamai įregistruotos, nes įrodyta, kad jos yra naudinga priemonė kuriant tarptautines pinigų plovimo schemas; ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti ir vykdyti 2017 m. birželio 26 d. įsigaliojusią Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą; ragina Komisiją stebėti, kad direktyva būtų tinkamai perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta;

83.  ragina Komisiją pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares dėl Sąjungos teisės aktų nesilaikymo, kuris buvo atskleistas Panamos dokumentuose ir kitoje nutekėjusioje informacijoje;

84.  pabrėžia, kad reikia nuolat atnaujinamų, standartizuotų, tarpusavyje sujungtų ir viešai prieinamų įmonių, fondų, patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrosios nuosavybės registrų siekiant išvengti pagrindinių tikrųjų savininkų anonimiškumo; ragina apibrėžiant tikrąją nuosavybę mažinti dabartinę akcijų paketo ribą; mano, kad ES ir jos valstybės narės turi imtis vadovaujamojo vaidmens skatinant pagrindinio tikrojo savininko skaidrumo standartus tarptautiniuose forumuose;

85.  atkreipia dėmesį į Prancūzijos finansinės žvalgybos padalinio atstovų raginimą, išsakytą Parlamento Tyrimo komitete įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti, kad, laikantis FATF 26 rekomendacijos dėl finansų priežiūros, reikėtų ES lygmeniu aiškiai numatyti, kad kompetentingos priežiūros institucijos vykdoma priežiūra gali būti pradėta nuo grupės patronuojančiosios įmonės;

86.  ragina Komisiją prižiūrėti viešai prieinamų žemės registrų kūrimą;

87.  ragina apibrėžti tikrąją nuosavybę, kuri apimtų visus fizinius asmenis, kuriems faktiškai priklauso juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, išskyrus įmones, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisę, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinamas tinkamas informacijos apie savininkus skaidrumas, jeigu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai turi bent vieną to subjekto akciją arba lygiavertį minimalų to subjekto dalies vienetą, be kita ko, per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis;

88.  pažymi, kad neteisėtos lėšos, panaudotos išperkant šiuos sandorius, tampa teisėtomis lėšomis, gautomis iš teisėtų sandorių; primygtinai tvirtina, kad dėl to reikia išplėsti kovos su pinigų plovimu taisykles aprėpiant nekilnojamojo turto rinką siekiant užkirsti kelią naujiems neteisėtiems reiškiniams;

89.  pabrėžia, kad reikia geriau užtikrinti išsamaus klientų patikrinimo vykdymą siekiant garantuoti, kad būtų atliekamas tinkamas su klientų profiliu susijusios rizikos vertinimas; pabrėžia, kad net ir tuo atveju, kai išsamaus klientų patikrinimo prievolė perduodama išorės paslaugų teikėjui, atsakomybė už ją visada turi tekti įpareigotiesiems subjektams; ragina aiškiai nustatyti šią atsakomybę ir numatyti sankcijas aplaidumo arba interesų konflikto atvejais, kai funkcijų vykdymas perduodamas išorės paslaugų teikėjui; be to, mano, kad, įpareigotųjų subjektų sritis turėtų būti išplėsta aprėpiant, be kita ko, nekilnojamojo turto agentus siekiant užtikrinti, kad išsamaus klientų patikrinimo nuostatos būtų vienodai taikomos reguliuojamiems ir šiuo metu nereguliuojamiems subjektams; ragina suderinti išsamų klientų patikrinimą ES lygmeniu, apibrėžiant tinkamą šių procedūrų formą, kad būtų užtikrintas jų laikymasis;

90.  mano, kad už pinigų plovimą, mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą skiriamos sankcijos turėtų būti griežtesnės ir labiau atgrasomojo poveikio ir kad valstybės narės, nukreipdamos išteklius kovai su šia neteisėta praktika, turėtų laikytis rizika pagrįsto požiūrio; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (COM(2016)0826); ragina valstybes nares apsvarstyti, ar dera uždrausti susitarimus nepateikus kaltinimų labai sunkaus mokestinio sukčiavimo atvejais; vis dėlto pažymi, kad tuo pačiu metu ES ir jos valstybės narės turėtų plėtoti paskatas, skirtas kiekvienai įpareigotųjų subjektų kategorijai, siekiant juos atgrasyti nuo tokios veiklos ir užtikrinti, kad tokia veikla jiems būtų nepelninga; ragina valstybes nares persvarstyti pinigų plovimui nustatytus senaties terminus , siekiant išvengti senaties terminų suėjimo dėl kompetentingų institucijų neveikimo;

91.  ragina, kad Europos lygmeniu būtų įgyvendinamas veiksmingas stebėsenos mechanizmas ir būtų vykdoma informavimo veikla susijusiose jurisdikcijose, nes Finansinių veiksmų darbo grupės tarpusavio vertinimams ir reguliariems tarpusavio vertinimams gali lengvai pakenkti politinis ar kitokių formų nuolaidžiavimas;

92.  pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia susitarti dėl politikoje dalyvaujančio asmens sąvokos bendro supratimo ir apibrėžties;

93.  ragina nustatyti ES lygmeniu suderintą mokestinių nusikaltimų apibrėžtį ir sukurti specialią baudžiamosios teisės priemonę, kuri turi būti priimta pagal SESV 83 straipsnio 2 dalį arba galiausiai pagal SESV 116 straipsnį, jei valstybės narės negali susitarti dėl konkurencijos sąlygų iškraipymo vidaus rinkoje panaikinimo; ragina ES suderinti pinigų plovimo pirminio nusikaltimo apibrėžtį ir susiaurinti išimtis, kurias valstybės narės gali taikyti, jei nori atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija; primena savo poziciją dėl Ketvirtosios ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvų persvarstymo, kad mokestiniai nusikaltimai turėtų būti atskirti nuo reikalavimo bausti laisvės atėmimo ar įkalinimo bausme;

94.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad priimamos ne ES gyventojų pilietybės programos – vadinamosios auksinės vizos arba investuotojų programos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams, mainais į finansines investicijas, neatliekant tinkamo arba bet kokio išsamaus klientų patikrinimo; ragina Komisiją įvertinti, kaip valstybės narės laikosi Kovos su pinigų plovimu direktyvos ir kitų susijusių ES teisės aktų, kai pilietybė suteikiama pagal tokias programas;

95.  ragina Komisiją ir Tarybą rimtai atsižvelgti į plataus užmojo Parlamento Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos (COM(2016)0450) persvarstymą, dėl kurio Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ir Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsavo 2017 m. vasario 28 d.(12) ir kuriuo būtų pašalinta daug esamų spragų ir gerokai sustiprinti galiojantys kovos su pinigų plovimu teisės aktai, pvz., sugriežtintas apibrėžimas, kas yra tikrasis savininkas, neleidžiant nustatyti vyresniųjų vadovų, nominaliųjų direktorių ir kitų įgaliotųjų atstovų kaip tikrųjų savininkų, nebent jie atitiktų kriterijus, suteikiant visapusišką galimybę visuomenei naudotis įmonių ir patikos paslaugas teikiančių bendrovių tikrųjų savininkų registrais ir įgyvendinant veiksmingesnį sankcijų mechanizmą dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos pažeidimų; todėl primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nešvelninti griežto Parlamento pasiūlymo per vykstančias trišalio dialogo derybas;

96.  ragina politiniu ir reguliavimo požiūriu daugiau dėmesio skirti kylančiai rizikai, susijusiai su naujomis technologijomis ir finansiniais produktais, pvz., išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apsikeitimo sandoriais ir virtualiomis valiutomis(13);

97.  ragina Komisiją įvertinti galimybę pasinaudoti naujų technologijų potencialu, pavyzdžiui, unikalia skaitmenine tapatybe, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti sunkius finansinius nusikaltimus, kartu užtikrinant, kad vykdant šiuos veiksmus būtų gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų gyvenimą;

98.  ragina Komisiją skubiai įvertinti pinigų plovimo ir mokestinės nusikalstamos veiklos, susijusios su e. lošimų veikla, virtualiomis valiutomis, koduotomis valiutomis, blokų grandine ir „Fintech“ technologijomis, pasekmes; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimas priemones, be kita ko, teisės aktus, siekiant sukurti šios veiklos reglamentavimo sistemą ir taip apriboti pinigų plovimo priemones;

99.  primygtinai ragina konfiskuoti vykdant nusikalstamą veiklą sukauptą turtą; šiuo tikslu ragina nedelsiant priimti reglamentą dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyta teisinė priemonė padės geriau bendradarbiauti ir lengviau pripažinti tokius nutarimus, tuo pačiu metu laikantis subsidiarumo principo;

100.  pabrėžia, kad taip pat reikia imtis veiksmų siekiant suderinti nacionalines strategijas su Europos agentūrų ir įstaigų, pvz., Europolo, Eurojusto ir OLAF, strategijomis. primygtinai tvirtina, kad, siekiant palengvinti šį bendradarbiavimą, reikia pašalinti teisines kliūtis, kurios trukdo keistis informacija;

101.   teigiamai vertina Portugalijos vyriausybės neseniai priimtą sprendimą uždrausti leisti pareikštines akcijas ir konvertuoti šiuo metu turimas į nominaliosios vertės vertybinius popierius ir primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti ES mastu taikytinus tokio paties poveikio teisės aktus;

102.   ragina kompetentingas institucijas atlikti gerokai griežtesnį ES kredito įstaigų valdybų narių ir akcininkų tinkamumo ir sąžiningumo vertinimo tikrinimą; mano, kad reikia sudaryti tokias sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos galėtų vykdyti nuolatinę akcininkų ir valdybų narių vertinimo kriterijų priežiūrą, nes šiuo metu labai sunku atšaukti jau suteiktą pritarimą; be to, mano, kad prieštaravimo dėl įsigijimo tvarkaraščiai ir lankstumo galimybės turėtų būti išplėsti, ypač tais atvejais, kai kompetentingoms institucijoms būtina pačioms išnagrinėti pateiktą informaciją apie įvykius trečiosiose šalyse ir politikoje dalyvaujančius asmenis;

3.2.Finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP)

103.  mano, kad suderinus Europos FŽP statusą ir veikimą būtų sustiprintas keitimasis informacija; ragina Komisiją FŽP platformoje pradėti įgyvendinti projektą siekiant nustatyti informacijos šaltinius, kurie šiuo metu yra prieinami FŽP; ragina Komisiją pateikti gaires dėl to, kaip užtikrinti didesnę Europos FŽP funkcijų ir įgaliojimų konvergenciją, nustatant bendrą minimalią finansinės, administracinės ir teisėsaugos informacijos, kurią FŽP turėtų gauti ir kuria jie turėtų tarpusavyje keistis, apimtį ir minimalų turinį; mano, kad tokios gairės taip pat turėtų apimti paaiškinimus, kuriais būtų užtikrintas bendras FŽB vykdomų strateginės analizės funkcijų supratimas;

104.  mano, kad, siekiant daugiau efektyvumo, visiems ES FŽP turėtų būti suteiktos neribotos galimybės tiesiogiai pasinaudoti visa su jų funkcijomis susijusia informacija, kuri teikiama įpareigotųjų subjektų ir registruose; FŽP taip pat privalo turėti galimybę gauti tokią informaciją remiantis kito Sąjungos FŽP pateiktu prašymu ir keistis šia informacija su prašymą pateikusiu FŽP;

105.  siekiant skatinti FŽP tarpusavyje keistis informacija, siūlo valstybėms narėms įgyvendinant Kovos su pinigų plovimu direktyvą panaikinti reikalavimą FŽP gauti iš trečiosios šalies leidimą keistis su kitu FŽP informacija žvalgybos tikslais; ragina Komisiją parengti gaires dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos bendrųjų nuostatų, ypač dėl poreikio „savo iniciatyva nedelsiant“ keistis informacija su kitais FŽP;

106.  pabrėžia, kad reikia veiksmingiau palaikyti atitinkamų kompetentingų institucijų ryšius nacionaliniu lygmeniu, taip pat skirtingų valstybių narių FŽP ryšius; ragina Komisiją nustatyti ES lyginamosios analizės sistemą kaip priemonę siekiant standartizuoti kauptiną informaciją, kuria reikėtų keistis, ir stiprinti FŽP bendradarbiavimą; pažymi, kad tai turėtų apimti Europolo FŽP tinklo (angl. FIU.net), taip pat paties Europolo tinklo stiprinimą, visų pirma suteikiant jam galimybę gauti informacijos ir statistinių duomenų apie FŽP informacijos srautus, veiklą ir atliktos analizės rezultatus, ir Eurojusto kompetencijos ir išteklių stiprinimą siekiant kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; be to, ragina valstybes nares didinti FŽP žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius siekiant remti jų pajėgumus atlikti tyrimus ir bendradarbiauti, kad būtų tinkamai tvarkomi pranešimai apie įtartinus sandorius, kurių padaugėjo, ir naudojamasi šiais pranešimais;

107.  pažymi, kad ES ir pasauliniu lygmeniu reikėtų persvarstyti ir suvienodinti informacijos, kuria keičiasi FŽP, naudojimo tikslų apribojimą, kad informaciją būtų galima naudoti kovojant su mokestiniais nusikaltimais ir renkant įrodymus;

108.  primygtinai tvirtina, kad skyrimai eiti vadovaujamas pareigas FŽP turi būti nepriklausomi, politiniu požiūriu nešališki ir pagrįsti profesine kvalifikacija ir kad atrankos procesas turi būti skaidrus ir prižiūrimas; pabrėžia, kad reikia nustatyti bendras taisykles dėl institucijų, atsakingų už taisyklių, susijusių su mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu, laikymosi užtikrinimą, nepriklausomumo, taip pat kad reikia užtikrinti visišką teisėsaugos institucijų, toliau nagrinėjančių FŽP ataskaitas, nepriklausomumą;

109.  ragina Komisiją patikrinti, ar šios prievolės deramai laikomasi visose valstybėse narėse;

110.  pakartoja savo poziciją dėl Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos Europos FŽP steigimo klausimu ir dėl poreikio užtikrinti veiksmingą ir suderintą keitimosi informacija sistemą, taip pat centralizuotas duomenų bazes; pabrėžia, kad reikia remti valstybių narių FŽP, visų pirma tarpvalstybiniais atvejais;

111.  primygtinai tvirtina, kad kompetentingos institucijos neturėtų laukti tol, kol jas priblokš vis labiau mokesčių konsultantų ir mokesčių mokėtojų naudojamos skaitmeninės technologijos; mano, kad kompetentingos institucijos atitinkamai turėtų kurti savo priemones ir tyrimo pajėgumus; mano, kad taip kompetentingos institucijos galėtų gauti naujų galimybių, susijusių su pasikartojančiu išteklių paskirstymo klausimu, arba pagerinti tarpusavio bendradarbiavimą;

4.Tarpininkai

112.  apgailestauja dėl to, kad tarpininkai visoje ES šiuo metu yra reglamentuojami nevienodai; ragina Tarybą skubiai išnagrinėti ir priimti Komisijos pasiūlymą dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų, siekiant stiprinti tarpininkų ataskaitų teikimo reikalavimus (COM(2017)0335); ragina valstybes nares apsvarstyti galimą direktyvos taikymo srities išplėtimo, įtraukiant į ją vien tik nacionalinius atvejus, naudą;

113.  pabrėžia, kad būtina šiuo pasiūlymu panaikinti spragas, sudarančias galimybes agresyviam mokesčių planavimui, ir nustatyti naujas taisykles tarpininkams, susijusiems su tokia praktika;

114.  pažymi, kad turto valdymas vykdomas daugiausia nereguliuojamu būdu ir kad turėtų būti nustatytos privalomos tarptautinės taisyklės bei standartai siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir geriau reguliuoti ir apibrėžti šią profesiją; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją imtis iniciatyvos visuose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir kurti tokius standartus ir taisykles;

115.  pripažįsta, kad priežiūra turėtų būti vykdoma saviorganizacijos ir savireguliacijos kontekste; ragina Komisiją įvertinti, ar reikia imtis tikslinių ES veiksmų, be kita ko, galimybę parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta tinkama įpareigotųjų subjektų savireguliacijos priežiūra, t. y. pasitelkiant atskirą ir nepriklausomą nacionalinę reguliavimo ir (arba) priežiūros instituciją;

116.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir priežiūros institucijomis, parengti gaires, siekiant standartizuoti įpareigotųjų subjektų ataskaitų teikimo formatus, kad FŽP būtų lengviau informaciją tvarkyti ir ja keistis;

117.  ragina reguliuoti mokesčių tarpininkų veiklą taikant paskatas, dėl kurių būtų susilaikyta nuo mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo ir tikrųjų savininkų slėpimo;

118.  pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu tarpininkas įsisteigęs ne ES teritorijoje, atitinkamam mokesčių mokėtojui turi būti nustatytas reikalavimas, prieš įgyvendinant savo galbūt agresyvaus mokesčių planavimo planus, tiesiogiai perduoti šiuos planus savo šalies mokesčių institucijoms, kad šios institucijos, imdamosi tinkamų priemonių, galėtų reaguoti į mokestinę riziką;

119.  mano, kad griežtesnės taisyklės dėl tarpininkų vaidmens būtų naudingos visam sektoriui, nes sąžiningi tarpininkai nebebūtų nepalankioje padėtyje dėl nesąžiningos konkurencijos ir taip būtų atskirti pelai nuo grūdų;

120.  ragina tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu bankams ir tarpininkams, kurie sąmoningai, tyčia ir sistemingai įsitraukia į veiklą, susijusią su neteisėtomis mokesčių ar pinigų plovimo sistemomis, taikyti veiksmingesnes, labiau atgrasomas ir proporcingesnes sankcijas; pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti nukreiptos į pačias įmones, taip pat į vadovybės lygmens darbuotojus bei valdybos narius, atsakingus už šias sistemas; pabrėžia, kad didelės sankcijos yra nepaprastai svarbios, ir mano, kad viešo sugėdinimo įrodytais atvejais tvarka galėtų atgrasyti tarpininkus vengti vykdyti savo įsipareigojimus ir skatinti laikytis taisyklių;

121.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad sektoriai, kurie yra mažiausiai apsaugoti nuo neskaidrių tikrosios nuosavybės sistemų keliamos rizikos (kaip nustatyta Komisijos atliktame pinigų plovimo keliamos rizikos vertinime), būtų veiksmingai stebimi ir prižiūrimi; ragina valstybes nares pateikti gaires dėl rizikos veiksnių, atsirandančių dėl sandorių, kuriuose dalyvauja konsultantai mokesčių klausimais, auditoriai, išorės apskaitininkai, notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai;

122.  ragina geriau užtikrinti taisyklių, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, taikymą ir užtikrinti jų atgrasomąjį poveikį didinant matomumą visuomenėje, visų pirma gerinant viešąją statistiką apie vykdymo užtikrinimo priemones, susijusias su profesionalų konsultavimu mokesčių ir pinigų plovimo klausimais;

123.  pabrėžia, kad reikia labiau tikrinti, prižiūrėti ir koordinuoti nacionalines tarpininkų, užsiimančių mokesčių srities specialistų veikla Europos Sąjungoje, sertifikavimo sistemas; ragina valstybes nares atšaukti licencijas, jei yra įrodyta, kad tarpininkai aktyviai skatina tarpvalstybinį mokesčių slėpimą, neteisėtą mokesčių planavimą ir pinigų plovimą arba sudaro jiems sąlygas;

124.  ragina Komisiją įvertinti, ar valstybių narių kompetentingos institucijos laikosi Sąjungos teisėje, pvz., Ketvirtojoje kapitalo reikalavimų direktyvoje, jau numatytos licencijų išdavimo tarpininkams tvarkos;

125.  ragina šios profesijos atstovus patvirtinti metodą, pagal kurį teisininko profesinio konfidencialumo principas netrukdytų tinkamai pranešti apie įtartiną sandorį arba kitą galimai neteisėtą veiklą, nedarant poveikio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją garantuojamoms teisėms ir baudžiamosios teisės bendriesiems principams, arba pagerinti esamą metodą tuo pačiu tikslu;

126.  ragina valstybes nares įvesti paskatas ES įsisteigusiems tarpininkams nesiimti aktyvios veiklos į ES paskelbtą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ir ES parengtą šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą įtrauktų jurisdikcijų teritorijose, pavyzdžiui, neleisti jiems dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose; be to, ragina Komisiją atlikti vertinimą, kokį poveikį turėtų galimas draudimas ES įsisteigusiems tarpininkams vykdyti aktyvią veiklą į ES paskelbtą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ir ES parengtą šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą įtrauktų jurisdikcijų teritorijose;

127.  pabrėžia, kad, siekiant pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą, audito ir apskaitos reikalavimai turėtų būti koordinuojami pasauliniu lygmeniu, kad apskaitos ir audito įmonės būtų atgrasomos nuo dalyvavimo neteisėtose mokesčių struktūrose; šiuo požiūriu mano, kad geresnis tarptautinių apskaitos standartų įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip veiksminga priemonė;

4.1.Bankai

128.  ragina visas valstybes nares įdiegti, kaip rekomenduojama Ketvirtojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje, bankų sąskaitų registrų sistemas arba elektronines duomenų paieškos sistemas, kuriomis FŽP ir kompetentingoms institucijoms būtų suteikta prieiga prie informacijos apie banko sąskaitas; rekomenduoja apsvarstyti galimybę standartizuoti ir tarpusavyje susieti nacionalinius banko sąskaitų registrus, kuriuose būtų visos sąskaitos, susijusios su juridiniais ar fiziniais asmenimis, kad jais galėtų lengvai naudotis kompetentingos institucijos ir FŽP;

129.  rekomenduoja tokiame sąskaitų registre registruoti ir skelbti su mokesčių rojais ir didelės rizikos šalimis sudaromų sandorių statistiką ir išskaidyti informaciją apie sandorius su susijusiomis šalimis ir nesusijusiomis šalimis ir pagal valstybes nares;

130.  pripažįsta, jog nustatyta, kad bankai dalyvavo keturiose plačiose veiklos srityse, būtent lengvatinių mokesčių struktūrų teikimas ir valdymas, banko sąskaitų teikimas užjūrio subjektams, kitų finansinių produktų teikimas ir korespondentinė bankininkystė(14); pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį teisės aktų dėl korespondentinės bankininkystės aiškumą ir griežtumą dėl nuostatų, susijusių su lėšų pervedimu į lengvatinio apmokestinimo ir nebendradarbiaujančias šalis ir teritorijas, ir įpareigoti nutraukti veiklą, jeigu nepateikiama naudos gavėjų informacija;

131.  ragina užtikrinti griežtą veiksmingų sankcijų taikymą bankams numatant bankinės veiklos licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą finansinėms institucijoms, dėl kurių įrodyta, kad jos susijusios su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ar agresyviu mokesčių planavimu arba šiems veiksmams sudarė sąlygas;

132.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnį banko būstinės ir patronuojamųjų įmonių koordinavimą, tiek Europos Sąjungoje, tiek su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi vidaus elgesio kodeksų ir kovos su pinigų plovimu teisės aktų;

133.  pabrėžia, kad nacionaliniu lygmeniu vykdomi bankų priežiūros patikrinimai turėtų būti sistemingi ir atsitiktiniai siekiant visuose bankuose užtikrinti visapusišką kovos su pinigų plovimu taisyklių įgyvendinimą;

134.  ragina suteikti daugiau įgaliojimų Europos Centriniam Bankui (ECB) ir Europos bankininkystės institucijai (EBI), kad jie reguliariai atliktų (tiek iš anksto pranešant, tiek be išankstinio įspėjimo) visos ES bankų sektoriaus atitikties patikrinimus vietoj dabartinės sistemos, pagal kurią patikrinimai atliekami tik tuomet, kai tiriamas konkretus atvejis arba apie jį buvo paskelbta viešai;

135.  ragina išnagrinėti galimybę priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimus atlikti bankininkystės tyrimą tais atvejais, kai nežinomas banko sąskaitos turėtojo vardas ir pavardė ar pavadinimas;

136.  teigiamai vertina dabartinį rizikos ES finansų sistemai ir jos pažeidžiamumo tyrimą; pabrėžia, kad svarbu nustatyti naujas technologijas ir finansinius produktus, kurie galėtų būti naudojami kaip priemonė pinigams plauti; ragina, remiantis šia analize, nuostatas dėl pinigų plovimo įtraukti į visus naujus pasiūlymus, susijusius su tokiomis naujomis technologijomis, įskaitant „FinTech“;

137.  ragina sukurti, sekant Nyderlandų pavyzdžiu, bankininkų priesaiką sektoriaus savanoriško įsipareigojimo neturėti reikalų su mokesčių rojais forma;

4.2.Teisininkai

138.  pažymi, kad profesine paslaptimi negalima naudotis siekiant apsaugoti ar nuslėpti neteisėtą praktiką arba pažeidžiant įstatymą; primygtinai ragina, kad advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą principas netrukdytų tinkamai pranešti apie įtartiną sandorį arba kitą galimai neteisėtą veiklą, nedarant poveikio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją garantuojamoms teisėms ir baudžiamosios teisės bendriesiems principams; ragina valstybes nares paskelbti gaires dėl advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą principo aiškinimo ir taikymo, skirtas šios profesijos atstovams, ir aiškiai atskirti tradicines teisines konsultacijas ir teisininkus, vykdančius veiklą finansų srityje;

139.  pabrėžia, kad tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis su viešosios tvarkos saugojimu, advokatai, vykdantys veiklą platesnėje srityje nei konkretus jų uždavinys vykdyti gynybą ar atstovauti teisme ir teikti teisines konsultacijas, gali būti įpareigoti pranešti institucijoms tam tikrą jiems žinomą informaciją;

140.  pabrėžia, kad teisininkai, konsultuojantys klientus, turėtų būti bendrai teisiškai atsakingi už nusikalstamo mokesčių slėpimo planų ir agresyvaus mokesčių planavimo, taip pat pinigų plovimo sistemų rengimą; atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai jie yra sukčiavimo bendrininkai, jiems sistemingai turi būti skiriamos baudžiamojo pobūdžio sankcijos ir drausminės priemonės;

4.3.Apskaita

141.  pabrėžia, kad, siekiant pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą, audito ir apskaitos reikalavimai turėtų būti geriau koordinuojami pasauliniu lygmeniu, tuo pačiu metu laikantis Europos demokratinio teisėtumo, skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų, kad apskaitos ir audito įmonės, taip pat atskiri konsultantai būtų atgrasomi nuo mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ar pinigų plovimo struktūrų kūrimo; ragina tinkamai užtikrinti neseniai priimto audito dokumentų rinkinio(15) įgyvendinimą ir tai, kad Europos audito priežiūros įstaigų komitetas (CEAOB) veiktų kaip nauja nacionalinių audito priežiūros institucijų bendradarbiavimo sistema ES lygmeniu, siekiant stiprinti audito priežiūrą visoje ES; šiuo požiūriu mano, kad geresnis tarptautinių apskaitos standartų įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip veiksminga priemonė siekiant užtikrinti ES skaidrumo ir atskaitomybės standartų laikymąsi;

142.  pažymi, kad ES galiojanti kontrolės, kurios reikia siekiant sukurti įmonių grupę, apibrėžtis turėtų būti taikoma apskaitos įmonėms, priklausančioms įmonių tinklui, kurį sudaro įmonės, susietos teisiškai vykdytinais sutartiniais susitarimais, pagal kuriuos numatoma, kad jos turės bendrą pavadinimą arba rinkodarą, taikys bendrus profesinius standartus, dalysis klientais, pagalbinėmis paslaugomis, finansais arba profesinės civilinės atsakomybės draudimu, kaip numatyta Direktyvoje 2013/34/ES(16) dėl metinių finansinių ataskaitų;

143.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl apskaitos įmonių ir finansinių arba mokestinių paslaugų teikėjų atskyrimo, taip pat dėl visų konsultavimo paslaugų, įskaitant mokesčių konsultantams skirtas Sąjungos taisykles dėl nesuderinamumo, siekiant užtikrinti, kad jie neteiktų konsultacijų vienu metu viešųjų pajamų administravimo institucijoms ir mokesčių mokėtojams ir būtų išvengta kitų interesų konfliktų;

4.4.Patikos ir patikėtinio paslaugos ir panašios juridinės struktūros

144.  griežtai smerkia tai, kad patikos ir patikėtinio paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir panašiomis juridinėmis struktūromis naudojamasi kaip pinigų plovimo priemonėmis; todėl ragina nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias būtų lengviau tiesiogiai nustatyti tikrąjį (-uosius) savininką (-us), įskaitant prievolę patikos fondams įforminti savo buvimą raštu ir registruotis valstybėje narėje, kurioje patikos fondas įsteigtas, administruojamas ar valdomas;

145.  ragina, kad ES lygmens standartizuoti, nuolat atnaujinami, viešai prieinami ir tarpusavyje sujungti tikrųjų savininkų registrai, apimantys visas komercinių ir nekomercinių patikos ir patikėtinio paslaugų teikėjų, fondų ir panašių juridinių subjektų šalis, sudarytų pasaulinio registro pagrindą;

146.  pabrėžia, kad į ES patikos paslaugas teikiančių įmonių registrą turėtų būti įtraukti:

   a) visų patikėtinių vardai, pavardės ir adresai, taip pat visų tų, pagal kurių nurodymus jie veikia, vardai, pavardės ir adresai;
   b) patikos dokumentas;
   c) visi pageidavimų raštai;
   d) patikėtojo vardas, pavardė ir adresas;
   e) visų vykdymo užtikrintojų vardai ir pavardės ir jų turimi nurodymai;
   f) patikos paslaugas teikiančios įmonės metinės ataskaitos;
   g) išsami informacija apie visas patikos paslaugas teikiančios įmonės paskirstytas ir paskirtas sumas su visų gavėjų vardais, pavardėmis ir adresais;
   h) tarpininkams atstovaujantys asmenys, įskaitant jų vardus, pavardes ir adresus;

147.  ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu laisvieji uostai ir laivų licencijavimas gali būti panaudoti mokesčių vengimo tikslais, ir, jei tikslinga, pateikti tinkamą pasiūlymą siekiant mažinti tokią riziką;

5.Su trečiosiomis šalimis susiję aspektai

148.  pabrėžia, kad reikia stiprinti, globojant JT, pasaulinio masto bendradarbiavimą apmokestinimo ir pinigų plovimo klausimais dėl tarptautinio jų pobūdžio; pabrėžia, kad tik koordinuotas ir pasaulinio masto atsakas, grindžiamas bendradarbiavimu, padės rasti veiksmingus sprendimus, ir ragina ES būti varomąja jėga siekiant sukurti sąžiningą pasaulinę mokesčių sistemą; pabrėžia, kad bet koks ES veiksmas tarptautiniu lygmeniu bus veiksmingas ir patikimas tik jei jokia ES valstybė narė arba užjūrio šalis ar teritorija (UŠT) nebus pelno mokesčio rojumi arba slaptumo jurisdikcija;

149.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į stiprų įvairių priedangos įmonių ir sprendimų dėl mokesčių bei tam tikrų trečiųjų šalių mokesčių jurisdikcijų ir ES valstybių narių ryšį; teigiamai vertina ES valstybių narių automatinį keitimąsi informacija apie savo sprendimus dėl mokesčių; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės arba kai kurios jų mokesčių rojų teritorijos, siekdamos apeiti šią prievolę, priima žodinius sprendimus dėl mokesčių; ragina Komisiją nuodugniau ištirti šią praktiką;

150.  pabrėžia, kad ES turėtų derėtis dėl savo prekybos, ekonominių ir kitų atitinkamų dvišalių susitarimų su Šveicarija nuostatų pakeitimo, siekiant jas suderinti su ES kovos su mokestiniu sukčiavimu politikos, kovos su pinigų plovimu teisės aktų ir teisės aktų dėl terorizmo finansavimo nuostatomis, siekiant pašalinti didelius trūkumus Šveicarijos priežiūros sistemoje, kuri sudaro sąlygas tęsti vidaus bankų slaptumo politiką, visame pasaulyje kurti lengvatinio apmokestinimo struktūras, sukčiauti mokesčių srityje, vykdyti mokesčių slėpimą, kuris nelaikomas nusikalstama veika, vykdyti silpną priežiūrą, netinkamą įpareigotųjų subjektų savireguliavimą bei agresyvų informatorių persekiojimą ir bauginimą;

151.  mano, kad ES turėtų būti vieninga tais atvejais, kai Komisija jos vardu derasi dėl mokesčių susitarimų su trečiosiomis šalimis, o ne tęsti dvišalių derybų praktiką, kurios rezultatai nėra optimalūs; mano, kad ES turėtų laikytis to paties požiūrio derėdamasi dėl būsimų laisvosios prekybos, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, įtraukdama gero mokesčių srities valdymo išlygas, skaidrumo reikalavimus ir pinigų plovimo prevencijos nuostatas;

152.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti BKPMB kovos su mokesčių vengimu nuostatas, kad būtų panaikinta sandorių kainodara trečiosiose šalyse, nes dėl jos sumažėja Sąjungos įmonių mokesčio bazė;

153.  visų pirma mano, kad derantis dėl būsimų prekybos ar partnerystės susitarimų arba persvarstant galiojančius susitarimus į juos turėtų būti įtraukta privaloma nuostata dėl mokestinių sąlygų, apimanti tarptautinių EBPO BEPS veiksmų plano standartų ir Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų laikymąsi;

154.  prašo, kad dėl būsimų prekybos arba partnerystės susitarimų skyrių „Investicijos“ ar „Finansinės paslaugos“ būtų deramasi vadovaujantis teigiamo sąrašo principu, kad Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies susitarimu užtikrinamas veiklos palengvinimas ir liberalizavimas būtų naudingi tik tiems finansiniams sektoriams, kurie yra būtini komerciniam vystymuisi, realiajai ekonomikai ir namų ūkiams;

155.  ragina visuose tarptautiniuose susitarimuose numatyti griežtas vykdymo užtikrinimo priemones dėl mokesčių institucijų keitimosi informacija, kad būtų užtikrintas tinkamas įgyvendinimas visose jurisdikcijose ir nevykdymo atveju būtų taikomos veiksmingos, atgrasomosios ir proporcingos automatinės sankcijų procedūros;

156.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visišką veiksmingą abipusiškumą pagal tokias sistemas, kaip Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (FATCA) ir kiti panašūs susitarimai;

157.  ragina atitinkamas valstybes nares pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia jų tiesioginiai ryšiai su atitinkamomis šalimis, ir imtis reikiamų veiksmų siekiant daryti spaudimą savo užjūrio šalims ir teritorijoms(17) bei atokiausiems regionams(18), kurie nesilaiko tarptautinių bendradarbiavimo mokesčių srityje, skaidrumo ir kovos su pinigų plovimu standartų; mano, kad šiose teritorijose turėtų būti veiksmingai užtikrintas ES skaidrumo ir išsamaus patikrinimo reikalavimų vykdymas;

158.  pabrėžia, kad labai svarbu aiškiai apibrėžti sąvokas „lengvatinių mokesčių jurisdikcija“, „užjūrio šalis“ ir „atokiausias regionas“, nes kiekvienas iš šių terminų susijęs su skirtinga teisine sistema, praktika ir režimu; pabrėžia, kad reikia kovoti su visų formų mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu nepriklausomai nuo to, kur jie vykdomi; pažymi, kad pagal dabartinę tvarką atokiausiuose regionuose taikoma Sąjungos teisė ir laikomasi Sąjungos ir tarptautinių standartų ir kad tie regionai turi specialų statusą, įtvirtintą SESV 349 straipsnyje ir patvirtintą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu C132/14(19);

159.  mano, kad negalima netinkamai naudoti privatumo ir duomenų apsaugos įstatymų tam, kad nuo griežtų teisės reikalavimų būtų apsaugoti tie, kurie dalyvauja atliekant neteisėtus veiksmus;

160.  ragina sušaukti pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl kovos su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu siekiant panaikinti slaptumą finansų sektoriuje, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir daryti spaudimą visoms šalims, visų pirma jų finansiniams centrams, kad jie laikytųsi pasaulinių standartų, o Komisiją ragina imtis iniciatyvos surengti tokį aukščiausiojo lygio susitikimą;

161.  ragina Komisiją atlikti bendrą sąnaudų ir naudos vertinimą ir ištirti galimą didelio apmokestinimo poveikį kapitalo, gauto iš mažus mokesčius taikančių trečiųjų šalių, repatriacijai; ragina Komisiją ir Tarybą įvertinti atidėto mokesčio mokėjimo Jungtinėse Amerikos Valstijose taisykles, galimą naujosios administracijos paskelbtą mokestinę amnestiją ir tikėtiną tarptautinio bendradarbiavimo susilpnėjimą;

162.  pabrėžia geresnio dvišalio trečiųjų šalių ir ES FŽP keitimosi informacija svarbą;

163.  primena, kad nacionalinių išteklių mobilizavimui remti teikiamos pagalbos suma tebėra maža, ir primygtinai ragina Komisiją remti besivystančių šalių pastangas kovoti su mokesčių vengimu bei padidinti finansinę ir techninę paramą jų nacionalinėms mokesčių institucijoms, laikantis įsipareigojimų pagal Adis Abebos veiksmų darbotvarkę;

Besivystančios šalys

164.  ragina ES atsižvelgti į konkrečius teisinius ypatumus ir susijusį besivystančių šalių pažeidžiamumą, pvz., institucijų, atsakingų už kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, pajėgumų trūkumą; pabrėžia, kad reikia nustatyti atitinkamus pereinamuosius laikotarpius besivystančioms šalims, kurios neturi pajėgumų rinkti ir tvarkyti informaciją, kurią pateikti reikalaujama pagal automatinį keitimąsi informacija, ir ja keistis;

165.  atkreipia dėmesį į tai, kad numatant veiksmus ir politiką, kuriais būtų kovojama su mokesčių vengimu, ypatingas dėmesys nacionaliniu, ES ar tarptautiniu lygmenimis turėtų būti skiriamas besivystančių šalių ir, visų pirma, mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurios paprastai patiria didžiausią pelno mokesčio vengimo poveikį ir turi labai siauras mokesčių bazes ir mažą mokesčių ir BVP santykį, padėčiai; pabrėžia, kad tie veiksmai ir politika turėtų padėti gauti viešųjų lėšų, proporcingų jų teritorijoje sukurtai pridėtinei vertei, kad susijusioms šalims būtų sudarytos galimybės tinkamai finansuoti savo vystymosi strategijas;

166.  ragina Komisiją bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga siekiant užtikrinti, kad Afrikos Sąjungos konvencijoje dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja būtų aiškiai nurodytos kovos su neteisėtais finansiniais srautais priemonės;

167.  ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti šios srities politikos suderinamumą vystymosi labui ir pakartoja savo raginimą atlikti nacionalinės ir ES mokesčių politikos šalutinio poveikio analizę siekiant įvertinti jos poveikį besivystančioms šalims atsižvelgiant į sudarytas mokesčių sutartis ir ekonominės partnerystės susitarimus;

168.  ragina valstybes nares tinkamai užtikrinti, kad, derantis dėl mokesčių sutarčių, su besivystančiomis šalimis būtų elgiamasi sąžiningai, atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį ir užtikrinant teisingą mokestinių teisių paskirstymą pajamų šaltinio ir gyvenamosios vietos valstybėms; šiuo atžvilgiu ragina laikytis JT pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo ir užtikrinti su derybomis dėl sutarčių susijusių veiksmų skaidrumą;

169.  ragina teikti daugiau tarptautinės paramos besivystančioms šalims siekiant kovoti su korupcija ir slaptumu, nes jie palengvina neteisėtus finansinius srautus; pabrėžia, kad kovojant su neteisėtais finansiniais srautais reikia glaudžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir koordinuoti išsivysčiusių ir besivystančių šalių veiksmus, įgyvendinant partnerystę su privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene; pabrėžia, kad būtina padėti stiprinti mokesčių administratorių pajėgumus ir žinių perdavimą šalims partnerėms;

170.  ragina viešąją paramą vystymuisi labiau orientuoti į tinkamos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą, taip pat į mokesčių administratorių ir institucijų, atsakingų už kovą su neteisėtais finansiniais srautais, stiprinimą; ragina šią paramą teikti prisidedant techninėmis ekspertinėmis žiniomis apie išteklių valdymą, finansinę informaciją ir kovos su korupcija taisykles;

171.  apgailestauja dėl to, kad dabartinis EBPO mokesčių komitetas nėra pakankamai įtraukus; primena savo pasiūlymą(20) JT organizacijoje įsteigti pasaulinę įstaigą, turinčią tinkamą įrangą ir pakankamai papildomų išteklių, siekiant užtikrinti, kad visos šalys galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką;

172.  apgailestauja dėl to, kad besivystančios šalys, nenorėdamos būti priskirtos prie nebendradarbiaujančių jurisdikcijų, privalo mokėti, kad būtų laikomos EBPO pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo, kuriame vertinama šalių praktika pagal kriterijus, kuriuos nustatant jos visateisiškai nedalyvavo, dalyvėmis;

173.  pabrėžia, kad regioninės organizacijos ir regioninis bendradarbiavimas turi atlikti esminį vaidmenį vykdant tarpvalstybinius mokesčių auditus, atsižvelgiant į subsidiarumo ir papildomumo principus; ragina bendrai parengti pavyzdinę sutartį dėl apmokestinimo, kuri padėtų panaikinti dvigubą apmokestinimą, taigi užkirstų kelią piktnaudžiavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo tikslu bus labai svarbus įvairių informavimo tarnybų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija;

174.  pažymi, kad mokesčių rojai grobsto pasaulinius gamtos išteklius, ypač besivystančių šalių; ragina ES remti besivystančias šalis kovojant su korupcija, nusikalstama veika, mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu; ragina Komisiją bendradarbiaujant ir keičiantis informacija padėti šioms šalims kovoti su mokesčio bazės erozija ir pelno perkėlimu į mokesčių rojus bei bankus, taikančius banko paslaptį; pabrėžia, kad visos šios šalys turi laikytis pasaulinių standartų, kuriais reglamentuojamas automatinis keitimasis banko sąskaitų informacija;

175.  ragina Komisiją į būsimą ES ir AKR šalių santykių po 2020 m. susitarimą įtraukti nuostatas dėl kovos su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu;

176.  ragina Komisiją nedelsiant nustatyti papildomas priemones siekiant sustiprinti ES teisės aktus dėl konfliktų zonų naudingųjų iškasenų; pabrėžia, kad taikant šias priemones turi būti sukurtas integruotas požiūris, pagal kurį bus sustiprintas vykstantis dialogas su daug naudingųjų iškasenų turinčiomis šalimis, ir taip skatinama laikytis tarptautinių išsamaus patikrinimo ir skaidrumo standartų, pvz., apibrėžtų EBPO rekomendacijose;

177.  mano, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant parlamentus, turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sukurta veiksminga ir skaidri mokesčių ir prekybos politika; ragina užtikrinti, kad veiksmai, kurių tarptautiniu lygmeniu imasi EBPO, G 20, G 8, G 77, Afrikos Sąjunga, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Azijos plėtros bankas, būtų nuoseklesni ir geriau koordinuojami;

6.Informatoriai

178.  baiminasi, kad informatorių persekiojimas siekiant išlaikyti paslaptį gali atgrasyti nuo neteisėtos praktikos atskleidimo; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta apsauga siekiant apsaugoti asmenis, veikiančius viešojo intereso labui, ir išvengti informatorių nutildymo, tuo pačiu metu atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintas įmonių teises;

179.  ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti išsamų galimo teisinio pagrindo tolesniems veiksmams ES lygmeniu vertinimą ir prireikus pasiūlyti išsamų teisės aktą, kuris apimtų viešąjį ir privatųjį sektorius, įskaitant paramos informatoriams priemones, siekiant kuo greičiau užtikrinti jiems veiksmingą apsaugą ir pakankamą finansinę paramą; teigia, kad informatoriai turėtų turėti galimybę anonimiškai pateikti informaciją arba teikti skundus visų pirma pasitelkiant pranešimų teikimo mechanizmus susijusios organizacijos viduje arba kreipiantis į kompetentingas institucijas ir kad jie turėtų būti apsaugoti nepaisant savo pasirinkto informavimo kanalo;

180.  rekomenduoja Komisijai išnagrinėti informatorių programų, kurios jau įgyvendinamos kitose pasaulio šalyse, geriausią praktiką ir surengti viešas konsultacijas siekiant sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie pranešimų teikimo mechanizmus;

181.  atkreipia dėmesį į tiriamosios žurnalistikos vaidmenį ir ragina Komisiją savo pasiūlyme užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovams būtų suteikiama tokia pati apsauga kaip ir informatoriams;

182.  mano, kad darbdaviai turėtų būti skatinami pradėti taikyti vidaus pranešimų teikimo procedūras ir kad kiekvienoje organizacijoje turėtų būti asmuo, kuriam būtų pavesta rinkti informaciją; mano, kad darbuotojų atstovai turėtų dalyvauti paskiriant į šias pareigas; rekomenduoja, kad ES institucijos rodytų pavyzdį ir nedelsiant įdiegtų vidaus informatorių apsaugos sistemą;

183.  pabrėžia, kad svarbu didinti darbuotojų ir kitų asmenų informuotumą apie teigiamą informatorių vaidmenį ir jau taikomas teisines informavimo apie pažeidimus sistemas; ragina valstybes nares vykdyti informuotumo didinimo kampanijas; mano, kad būtina nustatyti informatorių apsaugos nuo prieš juos nukreiptos atsakomųjų veiksmų ir destabilizavimo praktikos priemones ir visišką jų patirtos žalos kompensavimą;

184.  ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis visų pirma būtų siekiama užtikrinti informatorių apsaugą nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, ekonominių sankcijų ir diskriminacijos, ir todėl ragina įsteigti bendrą fondą, kuris iš dalies būtų finansuojamas susigrąžintų lėšų ar skirtų baudų pajamomis ir iš kurio būtų deramai finansiškai remiami informatoriai, kuriems dėl atitinkamų faktų atskleidimo sunku pragyventi;

7.Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

7.1.Bendradarbiavimas su Tyrimo komitetu pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (PANA)

185.  pakartoja, kad svarbu laikytis lojalaus ES institucijų bendradarbiavimo principo;

186.  mano, kad ES institucijų keitimasis informacija turėtų būti išplėstas, visų pirma kalbant apie atitinkamos informacijos, kuri turi būti suteikta tyrimo komitetams, teikimą;

187.  apgailestauja dėl to, kad Taryba, jos Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas) ir kai kurios valstybės narės vangiai reagavo į PANA komiteto prašymus bendradarbiauti; mano, kad didesnis valstybių narių įsipareigojimas yra nepaprastai svarbus siekiant sutelkti pastangas ir pasiekti geresnių rezultatų; priima sprendimą vykdyti Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) veiklos ir pažangos stebėseną reguliariai rengiant klausymus; ragina Komisiją iki 2018 m. vidurio pagal SESV 116 straipsnį pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jei iki to laiko valstybės narės nebus patvirtinusios Elgesio kodekso grupės įgaliojimų reformos;

188.  prieštarauja tam, kad net ir dokumentai, kurie jau yra viešai prieinami, jo tyrimo komitetui buvo pateikti ne visi;

189.  primena, kad 2015 m. gruodžio mėn. ECOFIN taryba paragino Apmokestinimo aukšto lygio darbo grupę padaryti išvadas dėl poreikio pagerinti bendrą valdymą, skaidrumą ir darbo metodus, taip pat baigti Elgesio kodekso grupės reformą Nyderlandų pirmininkavimo ES Tarybai metu; primena, kad 2016 m. kovo mėn. ECOFIN taryba paragino Aukšto lygio darbo grupę peržiūrėti naujus valdymo, skaidrumo ir darbo metodus, ypač susijusius su sprendimų priėmimo proceso efektyvumu, taip pat atsižvelgiant į plataus sutarimo taisyklės naudojimą 2017 m.; susidomėjęs laukia šių veiksmų rezultatų;

7.2.Europos Parlamento tyrimo teisė

190.  pabrėžia, kad galiojanti teisinė sistema, reglamentuojanti Europos Parlamento tyrimo komitetų veiklą, yra pasenusi ir nesudaro reikiamų sąlygų, kuriomis Parlamentas galėtų veiksmingai naudotis savo tyrimo teise;

191.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į laikiną tyrimo pobūdį, dėl įgaliojimų trūkumo ir ribotų galimybių susipažinti su dokumentais buvo labai trikdomas ir vėlinamas tyrimo darbas ir kliudoma visapusiškai įvertinti tariamus ES teisės pažeidimus;

192.  pažymi, kad keliems pastaruoju metu įsteigtiems tyrimo komitetams ir specialiesiems komitetams (įskaitant PANA komitetą) Komisija ir Taryba tam tikrais atvejais nepateikė prašomų dokumentų, o kitais atvejais prašomi dokumentai buvo pateikti labai pavėluotai; ragina pradėti taikyti atskaitomybės mechanizmą siekiant užtikrinti, kad Parlamentui nedelsiant ir garantuotai būtų perduodami dokumentai, kurių paprašė tyrimo komitetas arba specialusis komitetas ir su kuriais jie turi teisę susipažinti;

193.  mano, kad tyrimo teisė yra svarbi Parlamento kompetencijos sritis; ragina ES institucijas, remiantis SESV 226 straipsnio nuostatomis, stiprinti Parlamento tyrimo teises; yra tvirtai įsitikinęs, kad galimybė pasikviesti dominančius asmenis ir susipažinti su atitinkamais dokumentais yra būtina tam, kad parlamentiniai tyrimo komitetai veiktų tinkamai;

194.  pabrėžia, kad norint užtikrinti demokratinę vykdomosios valdžios kontrolę, labai svarbu suteikti Parlamentui tyrimo įgaliojimus, kurie atitiktų ES valstybių narių nacionalinių parlamentų įgaliojimus; mano, kad, siekiant vykdyti demokratinę priežiūrą, Parlamentui turi būti suteiktas įgaliojimas iškviesti liudytojus ir priversti juos atvykti, taip pat priversti pateikti dokumentus; mano, jog siekiant, kad šiomis teisėmis būtų naudojamasi, valstybės narės turi susitarti taikyti sankcijas asmenims, neatvykusiems į klausymus arba nepateikusiems dokumentų pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius nacionalinius parlamentinius tyrimus; pakartoja, kad remia poziciją, išdėstytą 2012 m. pasiūlyme šiuo klausimu(21);

195.  siekia įsteigti nuolatinį tyrimo komitetą pagal JAV Kongreso pavyzdį;

196.  ragina Parlamento frakcijas nuspręsti įsteigti laikiną specialų komitetą, kuris per šią Parlamento kadenciją tęstų PANA komiteto veiklą ir tirtų neseniai atskleistus mokesčių rojų dokumentus;

197.  nedarant poveikio jokiai kitai tinkamai priemonei, prašo, kad generalinis sekretorius, remdamasis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 116a straipsnio 3 dalimi, panaikintų ilgalaikį leidimą įeiti į pastatus asmenims iš bet kurio subjekto, kuris atsisakė paklusti oficialiam kvietimui atvykti į tyrimo komiteto posėdį;

198.  ragina valstybes nares skubiai padidinti Elgesio kodekso grupės darbo metodų skaidrumą, atskaitomybę ir veiksmingumą;

199.  prašo Elgesio kodekso grupės parengti metinę ataskaitą, kurioje būtų įvardijamos ir apibūdinamos žalingiausios valstybėse narėse taikytos mokesčių priemonės ir nurodoma, kokių atsakomųjų priemonių imtasi;

200.  ragina užbaigti būtiną Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) reformą, užtikrinant visapusišką skaidrumą ir visų ES institucijų bei pilietinės visuomenės dalyvavimą; prašo, kad vykdant šią reformą būtų iš esmės pertvarkyta Elgesio kodekso grupės valdymo ir skaidrumo struktūra, įskaitant jos įgaliojimus ir darbo tvarkos taisykles, taip pat sprendimų priėmimo procesus ir valstybių narių priimtų žalingų mokesčių priemonių nustatymo kriterijus;

7.3.Kitos institucijos

201.  teigiamai vertina tai, kad pirmiausia įsteigta viena nepriklausoma Europos prokuratūra, ir ragina visas valstybes nares prisijungti prie šios iniciatyvos;

202.  ragina suteikti Komisijai didesnius vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, siekiant garantuoti efektyvų ir nuoseklų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse ir didesnį Europos Parlamento vykdomą tikrinimą;

203.  ragina Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą, kuris šalintų sisteminius kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo visoje ES trūkumus;

204.  ragina labai sustiprinti Europolo tinkle FIU.net vykdomą bendradarbiavimą ir siūlo susieti šią veiklą su siūlomu įsteigti Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centru tikintis sukurti „mokesčių Europolą“, kuris galėtų koordinuoti valstybių narių mokesčių politiką ir stiprinti valstybių narių valdžios institucijas joms tiriant ir atskleidžiant neteisėtas tarptautines mokesčių schemas;

205.  ragina valstybes nares, keičiant Sutartis, pritarti tam, kad sprendimai dėl mokesčių politikos būtų priimami Taryboje kvalifikuota balsų dauguma ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

o
o   o

206.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją ir galutinį tyrimo komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 1.
(2) OL L 166, 2016 6 24, p. 10.
(3) OL C 366, 2017 10 27, p. 51.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.
(5) OL C 399, 2017 11 24, p. 74.
(6) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).
(7) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje. Rekomendacija A4.
(8) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
(9) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje. Rekomendacija B5.
(10) OL L 94, 2014 03 28, p. 65.
(11) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje. Rekomendacija C3.
(12) Žr. pranešimą A8-0056/2017.
(13) 2017 m. sausio 24 d. Panamos dokumentų tyrimo (PANA) komiteto klausymas dalyvaujant Brooke Harrington ir kitiems ekspertams.
(14) „Panamos dokumentai: kaip pasaulio turtingieji ir galingieji slepia savo pinigus“ (angl. The Panama Papers: Breaking the Story of How the World’s Rich and Powerful Hide their Money), Obermayer and Obermaier, 2016.
(15) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (OL L 158, 2014 5 27, p. 196) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77).
(16) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
(17) Grenlandija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Pietų ir Antarkties Sritys, Voliso ir Futūnos salos, Majotas, Sen Pjeras ir Mikelonas, Aruba, Nyderlandų Antilai (Boneras, Kiurasao, Saba, Sint Eustatijus, Sint Martenas), Angilija, Kaimanų Salos, Folklando Salos, Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos, Montseratas, Pitkernas, Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Britanijos Antarkties teritorija, Indijos Vandenyno Britų Sritis, Terkso ir Kaikoso Salos, Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Bermuda.
(18) AR: Kanarų salos, Reunjonas, Prancūzijos Gviana, Martinika, Gvadelupa, Majotas, Sint Martenas, Azorai ir Madeira.
(19) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:62014CJ0132&from=LT
(20) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310).
(21) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 41


Metinė bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaita
PDF 389kWORD 57k
2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos (2017/2123(INI))
P8_TA(2017)0492A8-0351/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. birželio 22 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir 2017 m. liepos 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusį 19-ąjį Prancūzijos ir Vokietijos ministrų tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 6–9 d. Taline vykusį neformalų gynybos ministrų susitikimą ir neformalų užsienio reikalų ministrų susitikimą (Gymnich),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. užsienio reikalų ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos“(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė. Lisabonos sutarties suteiktos galimybės“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos gynybos veiksmų plano (COM(2016)0950),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą, bendrus pasiūlymus, kuriuos 2016 m. gruodžio 6 d. patvirtino NATO taryba ir ES Taryba, ir 2017 m. birželio 14 d. patvirtintą jų įgyvendinimo pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į naują gynybos dokumentų rinkinį, 2017 m. birželio 7 d. Komisijos pristatytą pranešime spaudai „Europa, kuri gina. Komisija pradeda diskusijas dėl saugumo ir gynybos sąjungos kūrimo“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. diskusijoms skirtą dokumentą dėl Europos gynybos ateities,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Eurobarometro 85.1 apklausos rezultatus, pagal kuriuos pusė apklaustų ES gyventojų mano, kad ES veiksmai nepakankami, ir du trečdaliai norėtų, kad ES vykdytų intensyvesnę veiklą, remdamasi valstybių narių įsipareigojimais saugumo ir gynybos politikos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos krizės valdymo koncepciją, skirtą naujai civilinei BSGP misijai Irake, ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/1425 dėl Europos Sąjungos stabilizavimo veiksmų Malio regionuose Moptyje ir Segu,

–  atsižvelgdamas į ES BSGP mokymo politiką, kurią 2017 m. balandžio 3 d. priėmė Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimą dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo 31 protokolo dalinio pakeitimo (Sąjungos gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. pranešimą dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“ (JOIN(2017)0041),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0351/2017),

Strateginė Sąjungos aplinka

1.  pabrėžia, kad išlaikant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir Vakarų demokratinių šalių ginamas vertybes, taiką, gerovę bei laisves, kurias užtikrina ši po II pasaulinio karo sukurta tvarka ir kurios yra pamatas, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga, susiduriama su precedento neturinčiais tradiciniais ir mišraus tipo iššūkiais, nes visuomeninės, ekonominės, technologinės ir geopolitinės tendencijos rodo didėjantį pasaulio gyventojų pažeidžiamumą kilus sukrėtimams ir įtampai, pavyzdžiui, tarpvalstybiniams konfliktams, gaivalinėms nelaimėms, ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, vandens krizėms, valstybių žlugimui ir kibernetiniams išpuoliams, į kuriuos reaguojant reikia imtis bendrų ir koordinuojamų veiksmų; primena, kad saugumas yra pagrindinis Europos piliečių rūpestis; pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmai turi būti vykdomi vadovaujantis ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis ir principais;

2.  pabrėžia, kad nė viena valstybė narė viena negali išspręsti sudėtingų mums šiuo metu iškilusių saugumo problemų, todėl ES tam, kad būtų pajėgi spręsti šias vidaus ir išorės problemas, turi dėti daugiau pastangų siekdama konkretaus glaudaus bendradarbiavimo vykdant BUSP ir (arba) BSGP, būti veiksminga pasauline veikėja, o tai reikštų, kad reikėtų laikytis vieningos pozicijos bei veikti kartu ir sutelkti savo išteklius strateginiams prioritetams; laikosi nuomonės, kad būtina kovoti su pagrindinėmis nestabilumo priežastimis, t. y. skurdu ir didėjančia nelygybe, blogu valdymu, valstybių žlugimu ir klimato kaita;

3.  apgailestauja dėl to, kad vis daugėja tarptautinių teroristų ir nusikaltėlių organizacijų ir jos stiprėja (viena iš galimų šią tendenciją skatinančių aplinkybių – ISIS („Da'esh“) pralaimėjimas ir bėgantys jos kovotojai) ir kartu plinta nestabilumas pietiniuose regionuose ir Artimuosiuose Rytuose, kadangi nestabiliose ir suskaldytose valstybėse, pvz., Libijoje, randasi didelių nevaldomų vietovių, neatsparių išorės jėgoms; išreiškia savo nuolatinį susirūpinimą dėl tarpvalstybinio masto terorizmo grėsmės Sahelio regione; labai apgailestauja dėl to, kad dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos tebevykdomos su branduoliniais ginklais ir balistinėmis raketomis susijusios veiklos padidėjo įtampa šiame regione ir už jo ribų, ir tai kelia akivaizdžią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui;

4.  pabrėžia, kad Rytuose tebevyksta Rusijos karas prieš Ukrainą ir kad Minsko susitarimai, be kurių neįmanoma sureguliuoti konflikto, dar nėra įgyvendinti, ir kad toliau tęsiasi neteisėta Krymo aneksija ir militarizavimas ir taikomos galimybių patekti į regioną užkirtimo ir regiono blokavimo sistemos; yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl Rusijos perteklinių karinių pratybų ir karinės veiklos, vykdomos nedalyvaujant tarptautiniams stebėtojams, taip pat hibridinės taktikos, įskaitant kibernetinį terorizmą, melagingas naujienas ir dezinformacijos kampanijas, ekonominį ir energetinį šantažą, yra destabilizuojamos Rytų partnerystės šalys ir Vakarų Balkanai ir kad taip veikiama prieš demokratines Vakarų šalis ir didinama įtampa tarp jų; yra susirūpinęs dėl to, kad saugumo padėtis aplink ES per ateinančius metus išliks itin nestabili; dar kartą primena, kokie strategiškai svarbūs ES saugumui ir stabilumui yra Vakarų Balkanai, ir kad būtina sutelkti dėmesį į ir stiprinti ES politinį įsipareigojimą šio regiono atžvilgiu, be kita ko, plečiant mūsų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų įgaliojimus; yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant sumažinti ES pažeidžiamumą būtina aktyviau vykdyti integraciją ir koordinuoti veiksmus;

5.  apgailestauja, kad Europoje ir už jos ribų sparčiai plinta terorizmo grėsmė; mano, kad dėl nepakankamo atsako kariniu lygmeniu neišvengiamai nuolat didėja vidaus saugumo grėsmės; primygtinai ragina priimti Europos kovos su džihadistais paktą, kuriuo remiantis būtų galima veiksmingai kovoti su šiomis grėsmėmis;

6.  mano, kad šiandien terorizmas yra viena iš pagrindinių ES piliečių saugumo problemų, kuriai spręsti reikia greitų, tvirtų ir suderintų veiksmų tiek vidaus, tiek išorės lygmenimis, siekiant užkirsti kelią tolesniems teroristų išpuoliams ir pašalinti pagrindines jų priežastis; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užkirsti kelią radikalėjimui, užblokuoti visus teroristinių organizacijų finansavimo išteklių šaltinius, kovoti su terorizmo propaganda ir neleisti šiuo tikslu naudoti interneto ir socialinių tinklų, be kita ko, pasitelkiant automatinio šalinimo paslaugą, ir gerinti keitimąsi žvalgybos duomenimis tarp valstybių narių, taip pat su trečiosiomis šalimis, NATO ir kitomis atitinkamomis organizacijomis partnerėmis; mano, kad mūsų BSGP misijų įgaliojimai turėtų apimti kovą su terorizmu, siekiant nuosekliau prisidėti prie deradikalizavimo programų, visų pirma, vykdant misiją EULEX Kosove ir karinę operaciją EUFOR ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje, nes šiose šalyse yra daug iš užsienio grįžtančių kovotojų;

7.  yra labai susirūpinęs dėl Sahelio ruože didėjančios mirtinų teroristinių išpuolių grėsmės, jos plitimo į Centrinę Afriką ir nestabilios padėties Rytuose (Sirijoje, Irake, Palestinoje); ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad BSGP misijoms būtų suteikti vykdomieji įgaliojimai, ir ryžtingai ir veiksmingai įsikišti;

8.  mano, kad, vykdant dabartinę ES plėtros politiką, išsamiomis ir sąžiningomis sąlygomis pagrįstas patikimas plėtros procesas tebėra svarbi priemonė, kuria skatinama užtikrinti saugumą didinant Pietryčių Europos šalių atsparumą;

9.  mano, kad esant sudėtingai saugumo požiūriu aplinkai ir tuo metu, kai ES ir NATO siekia plėsti ir gilinti bendradarbiavimą, dėl „Brexit‘o“ ES praras dalį savo karinių pajėgumų ir gali būti, kad jau nebegalės pasinaudoti Jungtinės Karalystės ekspertinėmis žiniomis, o Jungtinė Karalystė – ES žiniomis; pažymi, kad „Brexit“ yra nauja paskata imtis iniciatyvų, kurios buvo ilgai blokuojamos, ir galėtų sudaryti sąlygas teikti naujus pasiūlymus; pabrėžia, kad po „Brexit‘o“ svarbu tęsti glaudų ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą gynybos klausimais, apimant, be kita ko, keitimosi žvalgybiniais duomenimis ir kovos su terorizmu sritis; mano, kad Jungtinė Karalystė, jei to prašytų, taip pat turėtų galėti dalyvauti BSGP misijose ES ir Jungtinei Karalystei palaikant naujus bendradarbiavimo gynybos srityje santykius;

10.  palankiai vertina atnaujintą JAV įsipareigojimą, susijusį su saugumu Europoje; pabrėžia, kad ES yra tvirtai įsipareigojusi transatlantinei bendruomenei, turinčiai bendras vertybes ir interesus; tuo pat metu yra įsitikinęs, kad būtina atskaitinga ir patikima bendra užsienio ir saugumo politika ir kad šiomis aplinkybėmis ES privalo tapti savimi pasitikinčia užsienio politikos veikėja;

Institucinė sistema

11.  yra tvirtai įsitikinęs, kad prireikus ES turėtų imtis ryžtingų veiksmų ir pati spręsti dėl savo ateities, nes vidaus ir išorės saugumas tampa vis labiau susiję dalykai ir ši aplinkybė turi tiesioginį poveikį visiems Europos piliečiams; įspėja, kad, nenustačius bendro požiūrio, veiksmai gali būti nesuderinti ir padriki, jie gali būti daug kartų dubliuojami ir neveiksmingi, todėl Sąjunga ir valstybės narės gali tapti pažeidžiamos; mano, kad ES turėtų gebėti veiksmingai veikti taikydama visas vidaus ir išorės saugumo priemones net ir tokiu mastu, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje; pabrėžia, kad, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnyje, formuojant bendrą gynybos politiką siekiama sukurti bendrą gynybą ir suteikti Sąjungai strateginę autonomiją, kad ji galėtų skatinti taiką ir saugumą Europoje ir pasaulyje; atkreipia dėmesį į tolesnės Europos gynybos pajėgumų integracijos praktinę ir finansinę naudą;

12.  pabrėžia, kad ES reikia taikyti visą turimų politikos priemonių rinkinį, t. y. švelniosios ir kietosios galios priemones, trumpalaikes ir ilgalaikes politikos priemones klasikinės užsienio politikos srityje, apimančias ne tik dvišales ir daugiašales pastangas, dedamas diplomatijos srityje ir vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, civilines ir ekonomines priemones, skubią paramą, krizių prevenciją ir po konflikto taikomas strategijas, bet ir taikos palaikymo bei taikos stiprinimo veiksmus, atsižvelgiant ir į ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas civilines ir karines priemones, kad būtų galima įveikti kylančius iššūkius; mano, kad BSGP turėtų būti grindžiama principu, kad Europos saugumo negalima užtikrinti remiantis vien tik kariniais ištekliais; mano, kad vienas iš ES užsienio politikos veiksmų turėtų būti vertinimas, kokį jie daro poveikį ES į žmones orientuotiems strateginiams interesams – didinti žmonių saugumą, stiprinti žmogaus teises ir tarptautinę teisę ir skatinti tvarią taiką; pabrėžia, kad EIVT reikia stiprinti savo gebėjimus geriau numatyti krizes ir reaguoti į saugumo iššūkius jų pradiniame etape; pabrėžia, kad reikalinga darnesnė ir geriau koordinuota karinių, civilinių, vystymosi ir humanitarinę pagalbą teikiančių subjektų sąveika;

13.  palankiai vertina tai, kad nuo to laiko, kai 2016 m. birželio mėn. priimta Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija (VESS), padaryta akivaizdi pažanga užtikrinant stipresnę Europos gynybą; ypač palankiai vertina Europos gynybos fondo įkūrimą, pasiūlymą plėsti gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos; ragina valstybes nares ateityje padidinti savo finansinius įnašus į ES biudžetą, kad būtų galima padengti visas papildomas ES su Europos gynybos fondu susijusias išlaidas;

14.  palankiai vertina tai, kad ELPA prisijungia vykdant gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus, ir ypač palankiai vertina Norvegijos įnašą (585 000 EUR) 2017 m.; išreiškia pageidavimą, kad Norvegija toliau dalyvautų vykdant Sąjungos finansuojamas gynybinio pobūdžio ar su gynybos sritimi susijusias programas;

15.  ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai nedelsiant ir visapusiškai visais etapais informuoti Parlamentą apie bet kokius sudaromus tarptautinius gynybinio pobūdžio arba su gynybos sritimi susijusius susitarimus arba jų pakeitimus; mano, kad bet koks trečiųjų šalių finansinis įnašas turi svarbių padarinių Sąjungos biudžetui, nes trečioji šalis galėtų paveikti Sąjungos finansinius interesus daug labiau nei jos įnašo dydis, jei nesuteiktų reikalingų eksporto licencijų; pabrėžia, kad tais atvejais, kai trečiosios šalys prisideda prie Sąjungos finansuojamų gynybinio pobūdžio ar su gynybos sritimi susijusių programų, Parlamentas tikisi, kad Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai prieš pateikdamos pasiūlymą įvertins jų dalyvavimo poveikį Europos Sąjungos strateginei politikai ir interesams ir informuos Parlamentą apie šį vertinimą;

16.  pabrėžia, kad Komisija ir vis daugiau valstybių narių įsipareigoja kurti Europos gynybos sąjungą ir kad jaučiama stipri Europos piliečių parama šiam projektui; pabrėžia, kad tai atitinka ES piliečių norą ir jau seniai Parlamento išsakytą prašymą, t. y. daugybę raginimų, išreikštų ankstesnėse rezoliucijose; pažymi, kad labiau integravus Europos gynybą padidės veiksmingumas, nebebus dubliavimosi ir sumažės išlaidos; vis dėlto pabrėžia, kad Europos gynybos sąjungos veiklai pradėti reikalinga nuolatinė politinė valia ir ryžtas; primygtinai ragina valstybes nares įsipareigoti kurti bendrą ir nepriklausomą Europos gynybą ir siekti užtikrinti, kad jų nacionaliniai gynybos biudžetai sudarytų ne mažiau kaip 2 proc. jų BVP ateinantį dešimtmetį;

17.  yra įsitikinęs, kad vienintelis būdas padidinti Sąjungos gebėjimą įvykdyti savo karinius uždavinius yra iš esmės padidinti karinių pajėgumų kūrimo proceso veiksmingumą visais aspektais; primena, kad, lyginant su JAV, 28 ES valstybės narės gynybai išleidžia 40 proc. lėšų, tačiau sugeba sukurti tik 15 proc. JAV šiame procese sukuriamų pajėgumų, o tai rodo labai rimtą veiksmingumo problemą;

18.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisiją imtis veiksmų atsižvelgiant į Parlamento raginimus parengti ES saugumui ir gynybai skirtą baltąją knygą nustatant kitą daugiametę finansinę programą (DFP), kaip prašyta Europos Parlamento 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. kovo 16 d. rezoliucijose; mano, kad gynybos sąjungos kūrimas, jos strateginės orientacijos ir ES indėlio į pajėgumų plėtojimą susiejimas ir Europos institucinės gynybos sistemos formavimas yra elementai, kurie turi būti paremti tarpinstituciniu susitarimu; pabrėžia, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams imantis visapusiškos ir patikimos veiklos galima padidinti gynybos lėšų panaudojimo aprėptį ir efektyvumą; ragina šiame procese nustatyti svarbų vaidmenį ir neutralioms ES valstybėms, kaip antai, Austrijai ir Švedijai, nepažeidžiant jų neutralumo;

19.  pabrėžia, kad ES saugumui ir gynybai skirtoje baltojoje knygoje turėtų būti aprašyti ne tik strateginė aplinka ir strateginiai užmojai, bet ir nurodyti reikalingi ir turimi pajėgumai pagal kitą DFP, taip pat pajėgumų trūkumai ES pajėgumų plėtojimo plano (PPP) forma, taip pat ji turėtų būti papildyta pateikiant plačią valstybių narių ir Sąjungos numatomų veiksmų pagal DFP ir ilguoju laikotarpiu apžvalgą;

20.  palankiai vertina iš naujo parodytą politinę valią padaryti BSGP veiksmingesnę; remia visus bandymus pasinaudoti visomis Lisabonos sutartyje numatytomis galimybėmis užtikrinant valstybių narių bendradarbiavimą, sukurti veiklai tinkamus pajėgumus siekiant įgyvendinti ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas ir tuo tikslu imantis šių veiksmų:

   a) skubiai sukurti pradinį fondą, kaip numatyta Sutartyje, siekiant sudaryti sąlygas greitai organizuoti operacijas,
   b) užmegzti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą tais kariniais aspektais, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti BSGP uždavinius, pvz., sutelkti nuolatinius karinius dalinius,
   c) reformuoti tarpvyriausybinį bendro finansavimo mechanizmą Athena, siekiant užtikrinti valstybių narių, kurios prie BSGP operacijos gali prisidėti tik finansiškai, ir valstybių narių, kurios gali prie jos prisidėti tik kariais, solidarumą,
   d) užtikrinti, kad pajėgumų telkimas ir dalijimais taptų taisykle, o ne išimtimi, ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį iš 300 2011 m. 28 kariuomenės vadų pateiktų pasiūlymų,
   e) sutelkti nacionalinius išteklius moksliniams tyrimams, plėtrai, viešiesiems pirkimams, priežiūrai ir mokymams vykdyti,
   f) suderinti nacionalinį gynybos planavimą (suderinta metinė peržiūra gynybos srityje), kaip numatyta šiuo metu,
   g) inicijuoti bendrų karinio sertifikavimo taisyklių ir bendros tiekimo saugumo užtikrinimo politikos rengimą,
   h) Komisija užtikrina vidaus rinkos taisyklių, atitinkančių 2009 m. Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą, laikymąsi vykdant nacionalinius gynybos srities viešųjų pirkimų projektus;

21.  palankiai vertina Komisijos ketinimą, rengiant kitą DFP, pateikti pasiūlymą dėl gynybos srities mokslinių tyrimų specialios programos, numatant specialų biudžetą ir atskiras taisykles; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų šiai programai skirti papildomų išteklių ir kad neturėtų būti daroma poveikio esamoms bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo programoms, kaip prašoma Parlamento 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje; pakartoja savo ankstesnius raginimus Komisijai užtikrinti Sąjungos galimybę dalyvauti gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurių imasi valstybės narės arba kurios prireikus vykdomos kartu su pramonės atstovais, kaip nurodyta SESV 185 ir 187 straipsniuose;

22.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos; pabrėžia, kad bet kokių Sąjungos veiksmų, kurių imamasi siekiant remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus gynybos srityje, tikslas turėtų būti prisidėti prie laipsniško bendros Sąjungos gynybos politikos formavimo, kaip nurodyta, be kita ko, SESV 2 straipsnio 4 dalyje, todėl jais turėtų būti siekiama ir aprėpti bendrą plėtrą, standartizavimą, sertifikavimą ir priežiūrą, kad būtų galima paskatinti bendradarbiavimo programas ir didesnį sąveikumą; ragina Komisiją kuo daugiau skatinti naują gynybos pramonės plėtros programą ir ypač paraginti mažąsias ir vidutines įmones dalyvauti bendruose tarpvalstybiniuose projektuose;

23.  mano, kad valstybių narių ginklų, šaudmenų ir su gynyba susijusių prekių ir paslaugų eksportas yra neatskiriama ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos dalis;

24.  primygtinai ragina Tarybą imtis pagal 42 straipsnio 2 dalį konkrečių veiksmų siekiant suderinti ir standartizuoti Europos ginkluotąsias pajėgas tam, kad būtų galima palengvinti ginkluotųjų pajėgų personalo bendradarbiavimą naujosios Europos gynybos sąjungos sistemoje, ir tai būtų žingsnis palaipsniui formuojant bendrą ES gynybos politiką;

25.  pabrėžia, kad pasinaudojus visomis Sutartyje numatytomis galimybėmis būtų galima pagerinti gynybos pramonės konkurencingumą ir funkcionavimą bendrojoje rinkoje toliau stimuliuojant bendradarbiavimą gynybos srityje, t. y. teikiant teigiamas paskatas, orientuojantis į projektus, kurių valstybės narės nepajėgia vykdyti, mažinant nereikalingą pastangų dubliavimą ir skatinant efektyvesnį viešųjų lėšų naudojimą; laikosi nuomonės, jog esama didelio potencialo, kad šių strateginių bendradarbiavimo programų rezultatai bus dvejopo naudojimo technologijos ir todėl valstybėms narėms suteiks didelę papildomą naudą; pabrėžia, kad svarbu plėtoti Europos pajėgumus ir integruotą gynybos rinką;

26.  ragina parengti tikslias ir privalomas gaires, siekiant turėti gerai apibrėžtą pagrindą, jei ateityje reikėtų aktyvuoti ir įgyvendinti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį;

27.  ragina Komisiją, Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai kartu su Parlamentu pradėti tarpinstitucinį dialogą dėl laipsniško bendros gynybos politikos formavimo; pabrėžia, kad pagal kitą DFP turėtų būti nustatytas visavertis ES gynybos biudžetas, apimantis visus BSGP vidaus aspektus, ir kad jo įgyvendinimo doktrina turėtų būti parengta laikantis Lisabonos sutarties nuostatų; pabrėžia, kad reikia peržiūrėti mechanizmą Athena, siekiant išplėsti operacijų, kurių išlaidos laikomos bendromis išlaidomis, aprėptį ir skatinti dalyvauti BSGP misijose ir operacijose;

28.  nurodo, kad šis naujasis gynybos biudžetas turės būti finansuojamas remiantis naujais ištekliais pagal naują DFP;

29.  mano, kad sprendimų BSGP klausimais priėmimas galėtų būti demokratiškesnis ir skaidresnis; todėl siūlo savo Saugumo ir gynybos pakomitetį paversti visaverčiu parlamentiniu komitetu suteikiant jam daugiau su BSGP susijusių tikrinimo ir atskaitomybės įgaliojimų ir galimybę atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant BSGP, visų pirma, vykdant teisės aktų, susijusių su saugumu ir gynyba, tikrinimą;

30.  apgailestauja dėl to, kad Europoje saugumo ir žvalgybos tarnybos nepakankamai bendradarbiauja ir dalijasi informacija; mano, kad intensyvesnis žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas galėtų padėti kovoti su terorizmu; atsižvelgdamas į tai ragina sukurti visavertę Europos žvalgybos sistemą;

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas

31.  džiaugiasi, kad pateiktas pranešimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo ir kad jį numatyta inicijuoti, remiantis valstybių narių noru prisiimti privalomus įsipareigojimus BSGP srityje ir taip įgyvendinti plataus užmojo ir įtraukų nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, ir ragina Tarybą kuo greičiau jį pradėti; pabrėžia, kad dėl pageidaujamo dalyvavimo masto neturi būti pakenkta nei visapusiškam įsipareigojimui dalyvauti BSGP, nei aukšto lygio dalyvaujančių valstybių narių užmojams; atkreipia dėmesį į būtinybę nustatyti aiškius dalyvavimo kriterijus, paliekant kitoms valstybėms narėms galimybę prisijungti vėlesniame etape; mano, kad pagal nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą vykdoma veikla visada turėtų būti visapusiškai suderinta su BSGP;

32.  pabrėžia, kad nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą reikėtų plėtoti ES sistemoje ir kad jį vykdant turėtų būti skiriama veiksminga Sąjungos parama visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos gynybos srityje; pakartoja savo raginimą iš Sąjungos biudžeto nuolatiniam struktūrizuotam bendradarbiavimui skirti atitinkamą finansavimą; mano, jog vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą turėtų būti numatytas reikalavimas dalyvauti visuose BSGP sričiai priklausančiuose Sąjungos agentūrose ir organuose, įskaitant Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK); pakartoja savo raginimą, kad pagal peržiūrėtą mechanizmą Athena ES kovinių grupių sistemos išlaidos būtų laikomos bendromis išlaidomis;

33.  pabrėžia, kad būtina supaprastinti administracines procedūras, kurios be reikalo lėtina BSGP misijoms skirtų pajėgų sudarymą ir greito reagavimo pajėgų tarpvalstybinį judėjimą ES viduje; ragina valstybes nares nustatyti ES masto sistemą gynybos pajėgų personalo, įrangos ir reikmenų greitam judėjimui koordinuoti BSGP tikslais tais atvejais, kai remiamasi solidarumo sąlyga ir kai visos valstybės narės yra įpareigotos teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą vadovaujantis JT Chartijos 51 straipsniu; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina bendrą komunikatą dėl geresnio karinio mobilumo; ragina Komisiją iki 2018 m. kovo mėn. Parlamentui ir valstybėms narėms pateikti išsamų veiksmų planą, kuris būtų visapusiškai suderintas su NATO vykdomais veiksmais;

34.  reikalauja nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje įsteigti visavertį ES civilinį ir karinį strateginį štabą, kurį sudarytų dabartinis Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras ir Krizių valdymo ir planavimo direktoratas, ir taip užtikrinti platformą integruotai veiklos paramai per visą planavimo ciklą – nuo pradinės politinės koncepcijos iki išsamių planų;

35.  ragina valstybes nares, dalyvaujančias vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, sukurti nuolatines Europos integruotas karines pajėgas, kurias sudarytų jų nacionalinių kariuomenių daliniai, ir suteikti galimybę Sąjungai jomis naudotis įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje;

36.  mano, kad bendra kibernetinės gynybos politika turėtų būti viena iš pirmųjų Europos gynybos sąjungos kūrimo elementų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti pasiūlymų dėl ES kibernetinės gynybos skyriaus sukūrimo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje;

Gynybos generalinis direktoratas

37.  ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai, įvertinti galimybę įsteigti Komisijoje Gynybos generalinį direktoratą (Gynybos GD), kuris vadovautų Sąjungos veiksmams, kurių tikslas – remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus, siekiant laipsniškai formuoti bendrą gynybos politiką, kaip numatyta SESV 2 straipsnyje;

38.  mano, kad siūlomas Gynybos GD turėtų būti atsakingas už tai, kad būtų užtikrintos atviros sienos ir taip sudaryta laisvo dalinių ir įrangos judėjimo galimybė, nes tai yra pradinė sąlyga, reikalinga norint garantuoti atitinkamą strateginį savarankiškumą, sąveikumą, tiekimo saugumą, standartizacijos ir karinio sertifikavimo tvarką, nes to reikia šiais tikslais: skiriant ES įnašus į BSGP ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo programas, vykdant ES finansuojamus gynybos srities mokslinius tyrimus, užtikrinant ES strateginį savarankiškumą ir Europos gynybos pramonės, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, sudarančias Europos tiekimo grandinę gynybos sektoriuje, konkurencingumą, rengiant tarpinstitucines priemones gynybos srityje, įskaitant ES saugumui ir gynybai skirtą baltąją knygą; pabrėžia, kad siūlomas Gynybos GD turėtų prisidėti prie geresnio įvairių subjektų užduočių koordinavimo siekiant didesnio politikos suderinamumo ir nuoseklumo;

39.  pabrėžia, kad siūlomas Gynybos GD turėtų bendradarbiauti su Europos gynybos agentūra (EGA); mano, kad EGA turėtų būti agentūra, įgyvendinanti Sąjungos veiksmus pagal Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, kaip numatyta Lisabonos sutartyje; dar kartą ragina Tarybą užtikrinti, kad EGA administracinės ir veiklos išlaidos būtų finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; pabrėžia, kad didėjant EGA naujiems vaidmenims ir atsakomybei reikėtų padidinti jos biudžetą, ir tuo pat metu pažymi, kad dėl galimo Gynybos GD sukūrimo ir atnaujintų pastangų, dedamų siekiant užtikrinti, kad BSGP būtų veiksmingesnė, ištekliai neturėtų būti nukreipiami siekiant finansuoti biurokratinių struktūrų augimą ir struktūrų dubliavimąsi;

Suderintos strateginės ir metinės peržiūros gynybos srityje

40.  palankiai vertina strateginę ES pajėgumų plėtojimo plano (PPP) peržiūrą, kuri turėtų būti baigta 2018 m. pavasarį; pabrėžia, kad pajėgumų plėtojimo planas padės stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą užpildant pajėgumų spragas Europos gynybos agentūroje;

41.  džiaugiasi, kad pradėtas suderintos metinės peržiūros gynybos srityje procesas; mano, kad suderinta metinė peržiūra gynybos srityje turėtų padėti veiksmingiau standartizuoti ir suderinti investicijas į nacionalines ginkluotąsias pajėgas ir jų pajėgumus, užtikrinant Sąjungos strateginį ir veiklos savarankiškumą ir nuoseklumą, taip pat galimybę valstybėms narėms daugiau ir veiksmingiau kartu investuoti į gynybą; teigiamai vertina pasiūlymą 2017 m. pradėti bandomąjį patikrinimą;

42.  skatina valstybes nares ištirti galimybę organizuoti bendrus gynybos išteklių viešuosius pirkimus;

43.  pabrėžia, kad suderinta metinė peržiūra gynybos srityje turėtų būti pagrįsta ES saugumui ir gynybai skirta baltąja knyga ir Pajėgumų plėtojimo planu ir turėtų apimti visą su BSGP susijusių pajėgumų, visų pirma, vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą dalyvaujančių valstybių narių pajėgumų, spektrą; mano, kad vykdant suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje turėtų būti pateiktas konkrečių pasiūlymų, kaip užpildyti spragas, rinkinys ir nustatytos sritys, kuriose Sąjungos veiksmai būtų tinkami, kad į tai būtų atsižvelgta planuojant kitų metų ES biudžetą; pabrėžia, kad Komisijai ir EGA reikia bendradarbiauti rengiant metines darbo programas pagal siūlomo Europos gynybos fondo pajėgumų ir mokslinių tyrimų finansavimo kryptis; pabrėžia, kad EGA turėtų atlikti išskirtinį vaidmenį ne tik rengiant programą, bet ir valdant projektus, finansuojamus pagal pajėgumų finansavimo kryptį;

44.  pabrėžia, kad būtina glaudžiai koordinuoti visą su BSGP susijusią veiklą, visų pirma, suderintos metinės peržiūros gynybos srityje, nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir Europos gynybos fondo veiklą;

45.  mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į suderintos metinės peržiūros gynybos srityje rezultatus ir inicijuoti tarpinstitucinį susitarimą, kuriame būtų nustatytas tolesnių Sąjungos veiksmų mastas ir finansavimas; mano, kad remdamosi tarpinstituciniu susitarimu Taryba ir Komisija turėtų priimti būtinus sprendimus atitinkamose savo kompetencijai priklausančiose srityse ir taip suteikti leidimą tuos veiksmus vykdyti; ragina vykdyti tarpparlamentinį bendradarbiavimą gynybos srityje siekiant persvarstyti suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje ir toliau reguliariai plėtoti gynybos pajėgumus;

Pagal BSGP vykdomos misijos ir operacijos

46.  dėkoja daugiau nei šešiems tūkstančiams moterų ir vyrų už jų gerą ir ištikimą tarnybą Sąjungos civilinėse ir karinėse misijose trijuose žemynuose; vertina šias misijas kaip bendrą Europos indėlį užtikrinant taiką ir stabilumą pasaulyje; visgi yra susirūpinęs, kad šių misijų veiksmingumui vis dar gali kelti grėsmę struktūriniai trūkumai, nevienodi valstybių narių įnašai ir netinkamumas operacinei aplinkai, ir itin apgailestauja dėl to, kad BSGP misijų įgaliojimams taikomi apribojimai; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia užtikrinti realų veiksmingumą ir kad to galima pasiekti tik tiekiant tinkamą karinę įrangą, ir primygtinai ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai šiuo tikslu pasinaudoti ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje numatytomis galimybėmis; džiaugiasi, kad valstybės narės skiria daugiau lėšų gynybai remdamos mūsų tarnybose dirbančius asmenis; mano, kad ši tendencija turėtų būti išlaikyta, stiprinama ir koordinuojama ES lygmeniu; ragina imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, kad žmogiškųjų išteklių srityje BSGP misijose įgytos žinios ir patirtis būtų įvertintos ir į jas būtų atsižvelgiama planuojant būsimas BSGP misijas;

47.  palankiai vertina pirmą metinę BSGP ataskaitą, kurią pateikė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai; tačiau pažymi, kad ši ataskaita turėtų būti ne tik kiekybinio pobūdžio, kurioje pateikiami statistiniai duomenys, detali informacija ir aprašomi pasiekimai, bet joje ateityje dėmesys turėtų būti telkiamas į vertinimą, kaip dėl politinio BSGP veiklos poveikio gerinamas mūsų piliečių saugumas;

48.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai BSGP misijas ir operacijas labiau orientuoti į Visuotinės ES strategijos prioritetus, taip pat į vietines ir regionines realijas;

49.  mano, kad būtina toliau prisidėti prie krizės valdymo ir prevencijos ir kad visų pirma reikia suteikti pagalbą Irakui atstatyti ir stabilizuoti; palankiai vertina neseniai priimtą Tarybos sprendimą pradėti naują civilinę BSGP misiją, kuria siekiama Irake padėti atlikti saugumo sektoriaus reformą, ir tikisi, kad ES perims tarptautinį vadovavimą šioje srityje, įskaitant kovą su terorizmu ir civilinį atstatymą; ragina ES užtikrinti, kad šį kartą būtų geriau koordinuojami dalyvaujančių valstybių narių veiksmai ir veiksmai su regionų ir vietos subjektais;

50.  palankiai vertina operacijos EUNAVFOR MED veiklą ir prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai didinti paramą pietinių Viduržemio jūros regiono šalių vietiniams saugumo subjektams;

51.  tikisi iš Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir iš Tarybos, kad atnaujinus įgaliojimus bus atnaujinta ES integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje įtraukiant vietinius saugumo subjektus prie Libijos pietinių sienų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares pateikti naujų sumanymų, kaip spręsti saugumo problemas Sahelio zonoje, juos susiejant su ES integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje bei laikantis jos visapusiško ir integruoto požiūrio ir paremiant Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvą; palankiai vertina 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos stabilizavimo veiksmų Moptyje ir Segu (Malis); atsižvelgdamas į tai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai informuoti Parlamentą, kaip ši priemonė susijusi su BSGP misijomis ir operacijomis regione;

52.  džiaugiasi operacijos EUFOR ALTHEA sėkme Bosnijoje ir Hercegovinoje, nes pasiekta galutinė padėtis kariniu požiūriu; tačiau reiškia susirūpinimą, kad dar nepasiekta galutinė padėtis politiniu požiūriu;

53.  džiaugiasi, kad neseniai buvo įsteigtas nuolatinio ES operacijų štabo branduolys – Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras (MPCC), kaip reikalauta Parlamento 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijoje, nes tai yra būtina bendrų operacijų veiksmingo planavimo, valdymo ir kontrolės sąlyga; ragina valstybes nares aprūpinti šį centrą tinkamais personalo ištekliais, kad jis pradėtų veikti visu pajėgumu, ir pavesti jam planuoti vykdomąsias karines BSGP operacijas, pvz., EUFOR ALTHEA, ir joms vadovauti;

54.  mano, kad Jungtinei Karalystei pranešus apie savo išstojimą iš Sąjungos reikia persvarstyti operacijos EU NAVFOR Somalia (ATALANTA) vadovavimo galimybes; pabrėžia, kad ši operacija buvo sėkminga, nes po jos nuo 2014 m. piratai neužpuolė nė vieno laivo; palankiai vertina tai, kad ši operacija pratęsta ir bus vykdoma iki 2018 m.;

55.  pažymi, kad vykdant civilines BSGP misijas užimama tik 75 proc. postų; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad ES pareigūnų tarnybos nuostatai, pagal kuriuos būtų užtikrintos geresnės sąlygos ir apsauga misijų personalui, netaikomos misijose įdarbintam personalui, nors jos finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; yra įsitikinęs, kad dėl to mažėja šių misijų veiksmingumas; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant visas misijas būtų kuo greičiau užpildyti visi laisvi postai;

56.  palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinta ES BSGP mokymo politika ir svarbus Europos saugumo ir gynybos koledžo (ESGK), kaip į BSGP struktūrą integruotos pagrindinės mokymo įstaigos, vaidmuo; ragina valstybes nares aprūpinti ESGK tinkamais finansiniais, personalo ir infrastruktūros ištekliais;

57.  apgailestauja, kad valstybės narės nepajėgia greitai dislokuoti darbuotojų, kurių reikia parengiamaisiais ir organizaciniais civilinių BSGP misijų etapais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina EIVT ir Komisijos tarnybų drauge parengtą pasiūlymą dėl daugialypio metodo, taikytino siekiant pagreitinti civilinių BSGP misijų vykdymą;

58.  ragina dėti tolesnes pastangas siekiant greitinti finansavimo civilinėms, taip pat civilinėms bei karinėms misijoms suteikimą ir paprastinti sprendimų priėmimo procedūras bei įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad Komisija, priimdama deleguotus teisės aktus pagal Finansinio reglamento 210 straipsnį, turėtų nustatyti konkrečias viešųjų pirkimų taisykles, kurios būtų taikomos krizių valdymo priemonėms pagal BSGP, siekiant užtikrinti greitą ir lankstų operacijų vykdymą;

59.  džiaugiasi, kad 2016 m. buvo sukurta Misijų paramos platforma; apgailestauja dėl jos riboto dydžio ir aprėpties ir pakartoja savo raginimą dėl tolesnės pažangos kuriant bendrųjų paslaugų centrą, nes tai suteiktų galimybę toliau didinti efektyvumą, kadangi veiktų vienas visų paramos misijoms paslaugų koordinavimo centrinis taškas;

60.  primygtinai ragina EIVT ir Tarybą stiprinti pastangas, dedamas siekiant pagerinti kibernetinį saugumą, visų pirma, BSGP misijose ir šiuo tikslu, be kita ko, ES ir valstybių narių lygmenimis imtis priemonių siekiant sumažinti BSGP kylančias grėsmes, pvz., didinti atsparumą pasitelkiant švietimą, mokymus ir pratybas ir optimizuoti švietimo ir mokymo kibernetinės gynybos srityje galimybes ES;

61.  yra įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės susiduria su tokia precedento neturinčia grėsme kaip valstybės remiami kibernetiniai išpuoliai, taip pat kibernetiniais nusikaltimais ir terorizmu; mano, kad dėl savo pobūdžio kibernetiniai išpuoliai tampa grėsme, į kurią reikia atsakyti ES lygmeniu; skatina valstybes nares teikti savitarpio pagalbą, jeigu kibernetiniai išpuoliai vykdomi prieš vieną iš jų;

62.  ragina valstybes nares visapusiškai pasidalyti karinių BSGP misijų naštą palaipsniui didinant bendrą finansavimą ir taip siekiant užtikrinti visišką bendrą finansavimą, nes tai turėtų sudarytų galimybes ir paskatinti daugiau valstybių narių prisidėti prie šių misijų savo pajėgumais ir pajėgomis arba tik lėšomis; todėl pabrėžia, kad svarbu persvarstyti mechanizmą Athena ir padengti visas išlaidas, susijusias su karinių BSGP operacijų finansavimu;

63.  primygtinai ragina Tarybą veikti pagal ES sutarties 41 straipsnio 3 dalį ir nedelsiant priimti sprendimą, kuriuo būtų įsteigtas pradinis fondas, kurio lėšomis būtų galima skubiai finansuoti karinių operacijų pradinius etapus vykdant ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje nurodytas misijas; primygtinai ragina Tarybą išspręsti dabartines su jungtinėmis misijomis susijusias problemas; ragina, kad ES finansinės taisyklės būtų lankstesnės, kad būtų skatinamas ES gebėjimas reaguoti į krizes ir įgyvendinti galiojančias Lisabonos sutarties nuostatas;

ES ir NATO bendradarbiavimas

64.  mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis strateginė ES ir NATO partnerystė yra itin svarbi siekiant įveikti Sąjungai ir kaimyninėms šalims kylančius saugumo iššūkius; mano, kad bendras ES ir NATO pareiškimas ir tolesni įgyvendinimo veiksmai gali paskatinti aukštesnio lygmens bendradarbiavimą ir papildomumą ir būti ženklas, kad pradedamas naujas reikšmingas strateginės partnerystės etapas; palankiai vertina bendrą 42 pasiūlymų (10 šių pasiūlymų tikslas – stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms) rinkinį, kuriuo siekiama sustiprinti šių dviejų organizacijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą; pažymi, kad šis darbas bus toliau vykdomas laikantis visiško atvirumo ir skaidrumo požiūrio, visapusiškai atsižvelgiant į abiejų organizacijų sprendimų priėmimo autonomiškumą ir procedūras ir grindžiamas įtraukumo ir abipusiškumo principais nedarant poveikio nė vienos valstybės narės saugumo ir gynybos politikos specifiniam pobūdžiui; teigiamai vertina šiuo metu vykdomą bendradarbiavimą kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis, plėtojant strateginę komunikaciją ir koordinuojant jūrinę veiklą ir bendras pratybas ir atkreipia dėmesį į puikų bendradarbiavimą ir papildomumą vykdant ES operaciją „Sophia“ ir NATO operaciją „Sea Guardian“; taip pat palankiai vertina 2017 m. birželio mėn. paskelbtą bendrą abiejų organizacijų pirmąją įgyvendinimo ataskaitą ir pažangą, padarytą įgyvendinant bendrą pasiūlymų rinkinį, ir ragina toliau daryti pažangą; pabrėžia, kad ES yra visapusiškai įsipareigojusi transatlantinei bendruomenei, turinčiai bendras vertybes ir interesus;

65.  pažymi, kad stipresnė ES ir stipresnė NATO viena kitą stiprina; mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų kurdamos Europos gynybos sąjungą ir veikdamos kaip savarankiškos regioninio lygmens saugumo užtikrintojos, taip pat atlikdamos papildomumo funkciją NATO veikloje, kai tinkama; pažymi, kad, kaip nurodyta Visuotinėje ES strategijoje, ES privalo padėti: a) reaguoti į išorės konfliktus ir krizes; b) stiprinti partnerių pajėgumus ir c) apsaugoti Sąjungą bei jos piliečius; palankiai vertina iniciatyvas, kurios jau vykdomos siekiant įgyvendinti Visuotinę ES strategiją saugumo ir gynybos srityje, stiprinti ES ir NATO ryšius ir suteikti galimybę ES valstybėms narėms kartu dalyvauti gynybos srities moksliniuose tyrimuose ir kurti gynybos pajėgumus; mano, kad saugumas ir apsauga Europoje vis labiau priklausys nuo abiejų organizacijų, veikiančių savo kompetencijos srityje; ragina dėti daugiau pastangų ir gerinti bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, be kita ko, pasitelkiant Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centrą ir keičiantis informacija ir žvalgybos informacija;

66.  pabrėžia, kad svarbus ne tik ES valstybių narių, pagrindinių partnerių ir NATO, bet ir įvairių visuomenės subjektų bendradarbiavimas ir integracija kibernetinio saugumo srityje;

BSGP partnerystės

67.  pabrėžia, kad partnerystė ir bendradarbiavimas su šalimis, kurios puoselėja bendras su ES vertybes, prisideda prie BSGP veiksmingumo ir poveikio; šiuo atžvilgiu džiaugiasi Albanijos, Australijos, Kanados, Čilės, Kolumbijos, Gruzijos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Moldovos, Juodkalnijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Serbijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų indėliu;

68.  džiaugiasi, kad 2016 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašytas ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų įsigijimo ir tarpusavio paslaugų teikimo susitarimas (ASCA); ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai informuoti Parlamentą, kaip šiuo susitarimu buvo pagerintos BSGP misijų personalo sąlygos ir apsauga;

69.  prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares paskirti ES karinius atašė ES delegacijose, kurie padėtų įgyvendinti strateginius Sąjungos tikslus;

70.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, siekiant paremti veiksmus, vykdomus pagal pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvą, nes tuomet ES galės finansuoti gebėjimų stiprinimą ir atsparumo didinimą ir padėti stiprinti pajėgumus šalims partnerėms; ragina EIVT ir Komisiją nedelsiant įgyvendinti pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvą, padidinti BSGP misijų veiksmingumą ir tvarumą ir pasiūlyti lankstesnį ir labiau integruotą ES požiūrį, kurį taikant būtų pasinaudota civilinės ir karinės sinergijos privalumais;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms, valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0344.
(3) OL C 93, 2016 3 9, p. 144.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0440.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0092.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0302.


Metinė bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaita
PDF 368kWORD 52k
2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (2017/2121(INI))
P8_TA(2017)0493A8-0350/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) komunikatą „Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“ ir į 2017 m. Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“,

–  atsižvelgdamas į pagrindinius principus, įtvirtintus Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje, ypač į tuos, kurie yra susiję su valstybių suverenumu ir teritoriniu vientisumu bei sienų neliečiamumu ir kurių vienodai laikosi visos dalyvaujančios valstybės,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0350/2017),

Įvadas

1.  yra įsitikinęs, kad nė viena valstybė narė negali pati viena susidoroti su šiuo metu mums kylančiais sunkumais; pabrėžia, kad bendri ES veiksmai yra geriausias būdas Europai ginti savo interesus, išsaugoti savo vertybes, spręsti klausimus platesniu pasaulio mastu kaip vieningai ir įtakingai pasaulio veikėjai ir apsaugoti savo piliečius ir valstybes nares nuo išaugusių grėsmių jų saugumui, be kita ko, globalioje skaitmeninėje aplinkoje; reiškia susirūpinimą dėl ES saugumo struktūros, kuri kasdien besitęsiančių ir naujai kylančių iššūkių fone ir toliau išlieka trapi ir suskaidyta ir kurioje nepatenkinama faktine padėtimi tapo „hibridinė taika“; primygtinai ragina valstybes nares imtis veiksmų ir išpildyti tų Europos Sąjungos piliečių, kurie ne kartą pabrėžė, kad ES užsienio ir saugumo politika, grindžiama pagrindinėmis vertybėmis ir žmogaus teisėmis, yra viena svarbiausių ir reikalingiausių ES politikos dalių, norus; mano, kad atėjo laikas valstybėms narėms įgyvendinti bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemones ir politiką, kad ES galėtų reaguoti į išorės konfliktus ir krizes, stiprinti partnerių pajėgumus ir save apsaugoti;

2.  primena ES įsipareigojimą bendrą užsienio ir saugumo politiką vykdyti remiantis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalumo vertybėmis ir laikantis JT Chartijos bei tarptautinės teisės; mano, kad siekdamos vykdyti šį savo įsipareigojimą ir padėti puoselėti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje, ES ir jos valstybės narės turi reikšti vieningą nuomonę ir užtikrinti, kad jų siunčiama žinia būtų išgirsta;

3.  mano, kad siekdama sėkmingai spręsti uždavinius ir įveikti sunkumus, su kuriais susiduria, o ypač – kovodama su grėsmėmis saugumui, ES turi būti veiksminga, patikima ir besiremianti savo vertybėmis pasaulinio lygio veikėja, gebanti imtis veiksmų ir vesti veiksmingą dialogą su kitais pasaulinio lygio veikėjais, o tai reiškia, kad valstybės narės turi būti vieningos ir veikti išvien, ir sutelkti savo išteklius strateginiams prioritetams;

4.  primena, kad Sąjungos išorės politikos priemonės turi derėti tarpusavyje ir su kitomis politikos priemonėmis, turinčiomis išorės aspektą, ir kad jas taikant reikia siekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų;

5.  mano, kad pagrindiniai orientyrai, kuriais Europos Sąjunga turėtų vadovautis siekdama išpildyti savo piliečių lūkesčius, yra šie:

   didelių grėsmių ir iššūkių ES viduje vertinimo koordinavimas ir bendras požiūris į tai, kaip juos įveikti; ypatingas atsižvelgimas į radikalizacijos, dėl kurios teroristų grupuotės gali užverbuoti asmenis, prevenciją;
   Europos projekto ir jos išorės veiksmų stiprinimas ir plėtojimas, be kita ko, stiprinant ES bendradarbiavimą ir pasitelkiant didesnius pajėgumus jos bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant informacinį karą;
   valstybių narių, partnerių ir tarptautinių organizacijų bei taiką ginančių institucijų bendradarbiavimas pagal aiškiai apibrėžtas ir kruopščiai nustatytas sąlygas, siekiant stiprinti taisyklėmis grindžiamą pasaulio politinę ir ekonominę santvarką, įskaitant žmogaus teisių apsaugą, ir darbas išvien su partneriais atliekant vadovaujamą vaidmenį sutaikinimo, taikdarystės, taikos palaikymo ir, kai būtina, taikos stiprinimo srityje;

Didelių grėsmių ir iššūkių vertinimo koordinavimas: atsakas į dabartinę politinę ir saugumo aplinką

6.  pabrėžia, kad ES piliečių saugumo ir ES teritorijos vientisumo užtikrinimas, kaimyninių šalių stabilizavimas, visų pirma Vakarų Balkanuose, ypatingą dėmesį skiriant didesniam ES matomumui šiame regione, reformų, kuriomis siekiama išsaugoti taisyklėmis ir bendradarbiavimu pagrįstą tarptautinę politinę ir ekonominę tvarką, skatinimas, pagrindinių ginkluotus konfliktus lemiančių priežasčių panaikinimas ir konfliktų prevencijos bei taikingo konfliktų sureguliavimo politikos ir dialogo su valstybėmis, kurios laikosi pliuralizmo principų ir yra įsipareigojusios ginti žmogaus teises, stiprinimas yra pagrindinės ES stabilumo sąlygos; ragina užtikrinti aktyvesnę ES viešąją diplomatiją ir didesnį ES įgyvendinamų projektų matomumą;

7.  mano, kad tarptautinėje aplinkoje, kurioje kyla vis daugiau konfliktų ir mažėja stabilumo, su svarbiausiais saugumo iššūkiais, visų pirma – su masinio naikinimo ginklų platinimu, saugumo tvarkos pažeidimu Europoje, terorizmu, konfliktais pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse, kariniais konfliktais per trečiąsias šalis, hibridiniu bei informaciniu karu, įskaitant skaitmeninę agresiją, ir energetiniu nesaugumu, galima pajėgti kovoti tik derinant veiksmingą daugiašališkumą, bendrą švelniąją galią ir įtikinamą kietąją galią; pabrėžia, kad šios problemos taip pat apima pabėgėlių krizių humanitarinį aspektą, iššūkių keliantį agresyvų Šiaurės Korėjos elgesį, Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus ir augančią Kinijos karinę galią, į kurias tinkamas atsakas bus tik ryžtingas diplomatinis atsakas;

8.  mano, kad siekiant užtikrinti veiksmingesnę bendrą užsienio ir saugumo politiką visų pirma reikia nustatyti bendrus strateginius prioritetus ir vizijas; mano, kad būtina pažaboti pagrindines nestabilumo priežastis, plačiai paplitusias dėl valstybių žlugimo arba jų nestabilumo, taip pat dėl priverstinės bei neteisėtos migracijos, o būtent: skurdą, ekonominių galimybių ir prieigos prie švietimo trūkumą, socialinę atskirtį, ginkluotus konfliktus, nedemokratinį ir neveiksmingą valdymą, korupciją, klimato kaitą, stiprėjantį sektantiškumą, radikalėjimo grėsmę ir plintančias ekstremistines ideologijas; primena veiksmų planą, patvirtintą aukščiausiojo lygio susitikime Valetoje, kuriuo kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalys raginamos prisiimti bendrą atsakomybę; pabrėžia, kaip svarbu sužlugdyti nelegalios imigracijos tarpininkų tinklų ekonominį modelį;

9.  pabrėžia, kad reikia atremti autokratines ir nepotistines tendencijas, tvirčiau remti demokratines jėgas ir kovoti su islamistų terorizmu pietinėse kaimyninėse šalyse ir su mūsų kaimyninėmis šalimis ir šalimis partnerėmis besiribojančiose valstybėse, taip pat su tomis grupuotėmis, kurios siekia paskatinti ES piliečius kovoti už jų ekstremistinius siekius; primena, kad Sachelio regionas ir kitos susijusios geografinės teritorijos yra prioritetiniai regionai siekiant užtikrinti Europos Sąjungos saugumą; pakartoja, kad ES, JAV ir kiti tarptautiniai sąjungininkai turi dėti bendras diplomatines pastangas ir įtikinti regiono veikėjus, kaip antai Turkiją, Persijos įlankos valstybes ir Iraną, kad kovojant su šiomis visuotinėmis problemomis, laikantis JT lygmeniu prisiimto įsipareigojimo gerbti tarptautinę teisę ir visuotines vertybes, reikia laikytis aiškios pozicijos, nukreiptos prieš religinį ekstremizmą ir terorizmą, ir nustatyti bendrą strategiją; mano, kad šias diplomatines pastangas reikėtų papildyti daugeliu kitų ES turimų priemonių ir galimybių, įskaitant tas, kuriomis siekiama gerinti politines, socialines ir ekonomines sąlygas, dėl kurių būtų sudarytos galimybės sukurti ir užtikrinti ilgalaikę taiką;

10.  mano, kad kovojant su smurtiniu ekstremizmu turėtų būti paisoma visuotinių žmogaus teisių; pabrėžia, kad ES turi duoti atkirtį radikalėjimą ir terorizmą remiančioms valstybėms bei jas pasmerkti, ypač jei tokia parama teikiama subjektams, įtrauktiems į ES teroristinių organizacijų sąrašą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su mūsų partneriais, turinčiais patirties kovos su terorizmu srityje;

11.  pabrėžia, kad tvarus Sirijos krizės sprendimas gali būti pasiektas tik pagal esamą JT nustatytą sistemą ir kad jis turi būti grindžiamas Sirijos vadovaujamu įtraukiu politiniu susitarimu, į kurį būtų įtraukti visi susiję suinteresuotieji subjektai; toliau primygtinai ragina visas JT Saugumo Tarybos nares laikytis savo įsipareigojimų dėl Sirijos krizės; palaiko JT generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Sirijai raginimą už ugnies nutraukimą atsakingoms valstybėms neatidėliotinai imtis veiksmų, kad būtų laikomasi ugnies nutraukimo režimo;

12.  teigiamai vertina 2017 m. balandžio mėn. patvirtintą ES strategiją dėl Sirijos, kurioje numatyta taikyti sankcijas ir asmenims, dalyvavusiems kuriant ir naudojant cheminius ginklus; ragina toliau plėsti sankcijas ir taikyti jas taip pat asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad visi, kurie yra atsakingi už tarptautinės teisės pažeidimus, turi būti patraukti atsakomybėn; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares kartu su partneriais ištirti galimybę sukurti Sirijos karo nusikaltimų teismą, kol Sirijos klausimų nepavyksta perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT); pabrėžia, kad ES turi parodyti, jog yra visapusiškai įsipareigojusi padėti atkurti Siriją po konflikto;

13.  ragina visas susijusias šalis Libijoje ir už jos ribų remti 2015 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Libijos politinį susitarimą ir jo pagrindais įsteigtą prezidentinę tarybą, kuri yra vienintelė tarptautinės bendruomenės ir JT pripažinta valdžios institucija; pabrėžia, kad stabilumą Viduržemio jūros regione bus galima pasiekti tik išsprendus Libijos krizę; pabrėžia pietinių kaimyninių šalių svarbą ir tai, kad reikia sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono taikos, gerovės, stabilumo ir integracijos erdvę; pabrėžia labai palaikantis dviejų valstybių sambūviu pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą, t. y. nepriklausoma, demokratinė, gyvybinga ir teritoriniu aspektu integrali Palestinos valstybė, taikiai ir saugiai sugyvenanti su saugia Izraelio valstybe; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija;

14.  teigiamai vertina tai, kad Bendrą visapusišką veiksmų planą, dėl kurio ES3+3 susitarė su Iranu, visos šalys toliau sėkmingai įgyvendina; pabrėžia, kad visuotinėms pastangoms užtikrinti Artimuosiuose Rytuose ginklų neplatinimą ir konfliktų sprendimą labai svarbu, kad visos šalys ir toliau visapusiškai įgyvendintų šį susitarimą; pabrėžia, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas yra daugiašalis susitarimas, kuris patvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucija ir kurio negalima keisti vienašališkai; pabrėžia Irano balistinių raketų programos keliamą riziką saugumui ir pažymi, kad reikia visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2231 (2015), kurioje Iranas raginamas nevykdyti jokios veiklos, susijusios su balistinėmis raketomis, galinčiomis nešti branduolinius ginklus, be kita ko, nevykdyti paleidimų naudojant tokių balistinių raketų technologiją;

15.  pažymi, kad JAV Iždo departamentas oficialiai atnaujino savo piliečių, kuriems taikomos sankcijos atsižvelgiant į ryšius su terorizmu (vadinamąjį specialiai paskirtųjų piliečių (angl. SDN)), sąrašą, įtraukdamas į jį Islamo revoliucijos gvardiją (IRG);

16.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Jemene tebesitęsiančios humanitarinės nelaimės; dar kartą pabrėžia, kad jokio užsitęsusio konflikto Jemene karinio sprendimo negali būti, ir remia ES ir JT dedamas pastangas pasiekti paliaubas ir pakloti pamatą taikos deryboms; mano, kad siekdama užtikrinti tolesnį etninių ir religinių mažumų egzistavimą Artimuosiuose Rytuose, ypač Irake ir Sirijoje, ES privalo imtis veiksmų;

17.  smerkia nuolatinį Rusijos veto teisės naudojimą JT Saugumo Taryboje ir mano, kad tai sumenkina tarptautines pastangas kurti taiką ir spręsti konfliktą Sirijoje ir apskritai Europos Sąjungos pietinėse kaimyninėse šalyse;

18.  pripažįsta, kad siekiant leisti vykti teisėtai migracijai ir judumui reikia dėti daugiau pastangų, taip pat ir dvišaliu lygmeniu, skatinant gerai valdomą judumą tarp žemynų ir žemynuose, taip pat skatinant politikos priemones, kuriomis būtų remiami teisėti migracijos kanalai, kartu kovojant su neteisėtais tinklais, kurie pelnosi iš pažeidžiamų asmenų; pabrėžia atskirų valstybių šalių pastangas, dedamas šiuo tikslu, ir mano, kad būtina sustiprinti teisėtus ir saugius patekimo į Europą būdus; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad, kaip rodo Viduržemio jūros regione tebevykstanti krizė, nėra tikros, suderintos ir patikimos Europos migracijos ir prieglobsčio politikos, ir ragina Tarybą ir valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų;

19.  tvirtai tiki, kad reikalingas naujas požiūris į ES santykius su jos rytinėmis kaimynėmis; mano, kad parama toms šalims, kurios nori palaikyti glaudesnius ryšius su ES, privalo būti vienas iš svarbiausių ES užsienio politikos prioritetų; mano, kad pratęstos sankcijos asmenims ir bendrovėms iš Rusijos yra neišvengiamas Minsko susitarimų nesilaikymo rezultatas, ir toliau mano, kad visų šalių vykdomas reikalavimas tokių susitarimų laikytis yra pagrindas tvariam politiniam konflikto Rytų Ukrainoje sprendimui;

20.  pabrėžia, jog galimybė užmegzti su Rusija konstruktyvesnius santykius grindžiama sąlyga, kad Rusija visapusiškai laikytųsi Europos saugumo tvarkos ir tarptautinės teisės; teigia, kad ES turėtų mintyje galimybę nustatyti papildomas laipsniškas sankcijas, jei Rusija ir toliau vykdytų tarptautinės teisės pažeidimus; primena savo įsipareigojimą remti Ukrainos ir visų kitų Rytų partnerystės šalių nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintoje jų teritorijoje; pabrėžia, kad 2014 m. kovo 21 d. Rusijos sprendimas prijungti Krymą prie Rusijos Federacijos tebėra neteisėtas pagal tarptautinę teisę, ir smerkia paskesnį Rusijos valdžios institucijų sprendimą visiems Krymo gyventojams per prievartą primesti Rusijos pasus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybą aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant užsitęsusius ir įšaldytus konfliktus;

21.  smerkia nuolatinius Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus ir jos vykdomą hibridinį karą; vis dėlto pripažįsta galimybę racionaliai ir nuosekliai tam tikrais atvejais bendradarbiauti su Rusija ir vystyti su ja dialogą bendros svarbos srityse, siekiant užtikrinti atskaitomybę ir pagarbą tarptautinei teisei; pabrėžia, kad reikia išlaikyti ir skatinti galimybę bendradarbiauti ateityje sprendžiant pasaulines krizes, kuriose ES turės tiesioginių ar netiesioginių interesų arba galimybę propaguoti ES vertybes;

22.  mano, kad normalizuoti santykiai būtini ir ES, ir Rusijai, ir kad bet kokioje būsimoje ES ir Rusijos santykių strategijoje turėtų būti pabrėžiamas didesnis įsipareigojimas ir didesnė paramą ES rytinėms partnerėms; pabrėžia, kad ES turėtų išlaikyti galimybę gilinti dvišalius politinius ir ekonominius ryšius su Rusija, jei Rusija laikysis tarptautinės teisės ir pasirašytų susitarimų ir liausis taikiusi vis kategoriškesnį požiūrį į savo kaimynes ir Europą;

23.  pakartoja, kad suverenumas, nepriklausomybė ir taikus ginčų sprendimas yra pagrindiniai Europos saugumo sistemos principai, taikomi visų valstybių atžvilgiu; todėl besąlygiškai smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje, įskaitant neteisėtą Krymo aneksiją ir Rusijos remiamą konfliktą Ukrainos rytuose; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę reikalauti, kad Rusija privalomai nutrauktų agresiją ir paleistų visus politinius kalinius; ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant minėtą konfliktą ir remti visas pastangas rasti ilgalaikės taikos sprendimo būdą, kuriuo būtų gerbiamas Ukrainos vieningumas, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, visų pirma Ukrainos valdžios leidimu visoje teritorijoje dislokuojant taikos kūrimo ir palaikymo misijas;

24.  pakartoja, kad reikia pakeisti strategiją dėl Vakarų Balkanų, pripažįstant, kad ES turėtų toliau siekti savo plataus užmojo tikslų regione, nes tokie veiksmai patikimai ES plėtros politikai, grindžiamai Kopenhagos kriterijais, suteiktų naują postūmį, ir sustiprinti teisinę valstybę ir valstybės institucijų atsparumą; mano, kad Vakarų Balkanų regiono stabilumas ir toliau turi būti vienas iš svarbiausių prioritetų; ragina dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti socialines ir ekonomines bei politines sąlygas regione; yra įsitikinęs, kad Europos integracija ir regioninis susitaikymas – svarbiausios priemonės kovojant su pavojais, kylančiais dėl destabilizuojančio užsienio šalių kišimosi ir įtakos, didelių salafitų ir vahabitų tinklų finansavimo bei užsienio teroristų kovotojų verbavimo, organizuoto nusikalstamumo, didelių konfliktų tarp valstybių, dezinformacijos ir hibridinių grėsmių; pabrėžia, kad reikia ir toliau laikytis įsipareigojimo skatinti labai veiksmingas politines bendruomenes regione; pabrėžia, jog svarbu, kad Vakarų Balkanų šalys prisiderintų prie ES bendros užsienio ir saugumo politikos, kad ir kokia būtų jų integracijos į ES proceso pažanga; ragina nedelsiant atverti atitinkamą skyrių visoms Vakarų Balkanų šalims kandidatėms;

25.  pakartoja, kad ES durys atviros naujiems nariams, atitinkantiems visus šiuos kriterijus; palankiai vertina naujausias pastangas Berlyno procese ir Trieste įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime suteikti papildomą postūmį Vakarų Balkanų šalių konvergencijai siekiant narystės ES; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį ir paramą būtinų institucinių ir politinių reformų įgyvendinimui Vakarų Balkanuose, ir ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti galimybę skirti Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (PNPP) papildomų asignavimų, nes tai – viena iš svarbiausių priemonių, kuria padedama įgyvendinti šias reformas;

26.  primena, kad vykdant Europos kaimynystės politikos (EKP) peržiūrą raginama įtraukti kaimynystėje esančias trečiąsias šalis; ragina teikti didesnę paramą su mūsų kaimyninėmis šalimis besiribojančioms valstybėms, grindžiamą bendromis vertybėmis ir bendrais interesais, siekiant spręsti globalias problemas ir kovoti su bendrais iššūkiais; pabrėžia, kad reikia skatinti moterų ir pažeidžiamų socialinių grupių bei mažumų įgalėjimą, visų pirma Afrikoje, kur reikia glaudaus bendradarbiavimo tarp Europos ir vietos MVĮ drauge su pilietine visuomene ir kur reikia paramos kuriant demokratines, skaidrias ir veiksmingas institucijas ir skatinti taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką;

27.  mano, kad tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi politikos priemonės yra pagrindinės priemonės, skirtos tokiems tikslams pasiekti, ir primygtinai ragina skaidriau, geriau ir veiksmingiau skirti ir naudoti ES lėšas ir siekti didesnės sąveikos su kitomis tarptautinėmis organizacijomis; pabrėžia, kad reikia kovoti su didelėmis grėsmėmis saugumui Afrikoje, siekiant pažaboti terorizmo grėsmę, kurią kelia teroristinės grupuotės, užtikrinti asmenų verbavimo prevenciją ir kovoti su radikaliomis ideologijomis, taip pat spręsti energetinio saugumo problemą naudojant ekologiškus ir tvarius energijos išteklius ir kartu remiant nuo elektros tinklų nepriklausomus sprendimus;

28.  griežtai smerkia dabartinių šalių vadovų mėginimus užsibūti valdžioje, pažeidžiant galiojančius rinkimų įstatymus ir visų pirma konstituciją, juos apeinant arba neteisėtai iš dalies keičiant; taip pat smerkia bet kokią strategiją, kuria siekiama kadencijos ribas panaikinti arba apeiti; primygtinai ragina visas vyriausybes imtis priemonių viso rinkimų proceso skaidrumui ir sąžiningumui užtikrinti, taip pat imtis visų reikiamų priemonių ir atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ar bet kokiai neteisėtai praktikai; šiuo atžvilgiu reiškia susirūpinimą dėl politinių krizių ir susijusio smurto bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, ypač Afrikos Didžiųjų ežerų regione; pakartoja, kad tiki stipriomis rinkimų stebėjimo misijomis ir, kai būtina, finansine, technine ir logistine parama kaip priemonėmis pasiekti, kad rinkimų procesai būtų sąžiningi, patikimi ir demokratiniai;

29.  ragina sukurti nuoseklią, išsamią Sahelio regiono strategiją, kuria būtų siekiama pagerinti valdymą ir valstybinių ir regioninių institucijų atskaitomybę ir teisėtumą, padidinti saugumą, spręsti radikalizacijos problemą, kovoti su prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, ir stiprinti ekonomikos ir vystymosi politiką;

30.  pakartoja, kad būtina atnaujinti ES ir Azijos santykių strategiją; šiomis aplinkybėmis reiškia paramą tvirtesniam bendradarbiavimui, rengiant Azijos ir Europos susitikimus, įskaitant ir jų parlamentinį aspektą; ragina remti glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir pasitikėjimo didinimo priemones Pietų Azijoje, siekiant sumažinti įtampą tarp Indijos ir Pakistano; rekomenduoja toliau remti ES tarpininkavimą dėl taikos Afganistano vadovaujamame ir pačių afganų vykdomame taikos procese; pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir klestėjimo išsaugojimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione yra labai svarbus ES ir jos valstybėms narėms; mano, kad būtina kuo skubiau sukurti atnaujintą ES strategiją dėl Šiaurės Azijos regiono, atsižvelgiant į tai, kad Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) akivaizdžiai toliau telkia karines pajėgas ir elgiasi agresyviai ir neatsakingai; smerkia tai, kad KLDR atlieka bandymus ir vykdo provokacijas, taip pat nuolat pažeidinėja JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir tarptautinius įsipareigojimus; primygtinai ragina pasinaudoti ES diplomatine galia siekiant daryti spaudimą KLDR ir įtikinti jos vadovus atsisakyti masinio naikinimo ginklų; ragina sutelkti diplomatines priemones, įskaitant sankcijas, siekiant užkirsti kelią šios krizės eskalavimui; ragina Korėjos pusiasalį negrįžtamai ir taikiai atsisakyti branduolinio ginklo ir visiškai įgyvendinti visas susijusias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas;

31.  pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir klestėjimo išsaugojimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione yra labai svarbus ES ir jos valstybėms narėms; ragina visas susijusias šalis išspręsti skirtumus, taikant taikos priemones, ir susilaikyti nuo vienašalių veiksmų, kad būtų pakeista esama padėtis, įskaitant Rytų ir Pietų Kinijos jūrą bei Taivano sąsiaurį, siekiant užtikrinti regioninį saugumą; pakartoja savo įsipareigojimą remti prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose ir veikloje;

32.  primena, kad Lotynų Amerika ir ES gerbia tas pačias vertybes, principus ir pasitiki veiksmingu daugiašališkumu, taip pat mano, kad ES ir Lotynų Amerikos partnerystė yra svarbi ir šią partnerystę reikėtų stiprinti, kad kartu būtų sprendžiami pagrindiniai pasauliniai uždaviniai; yra labai susirūpinęs dėl išpuolių prieš teisėjus ir demokratiškai išrinktus opozicijos atstovus bei pilietinės visuomenės lyderius Venesueloje; pabrėžia, kad pagarba teisinei valstybei, kova su korupcija, pažanga siekiant demokratijos, taip pat pagarbos pagrindinėms laisvėms bei žmogaus teisėms yra kertiniai gilesnės integracijos ir bendradarbiavimo su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu (LAK) pagrindas;

33.  pakartoja, kad remia Kolumbijos taikos procesą, kuris itin svarbus kolumbiečių ateičiai ir stabilumui regione; reikalauja, kad visas FARC turtas, įskaitant lėšas, gautas iš narkotikų kontrabandos, būtų panaudoti nukentėjusių nuo konflikto patirtai žalai atlyginti;

Europos projekto stiprinimas ir plėtojimas pasitelkiant didesnius ES pajėgumus

34.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares visais atitinkamais atvejais laikytis visapusiško ES požiūrio ir mano, kad suderinti ir koordinuoti veiksmai įgyvendinant ES politikos priemones, kartu atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus ir juos įgyvendinant, ypač humanitarinės pagalbos, žemės ūkio, plėtros, prekybos, energetikos, klimato ir mokslo bei kibernetinės gynybos ir saugumo srityse, turėtų būti nuosekliai ir struktūruotai pritaikomi įgyvendinant ES išorės veiksmus siekiant sutelkti kolektyvinę ES galią; mano, kad energetinis saugumas, pagarba žmogaus teisėms ir diplomatija klimato srityje ir toliau yra svarbūs papildomi ES bendros užsienio ir saugumo politikos aspektai, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti taikant visapusišką požiūrį, taip pat mano, kad Europos Sąjunga turėtų būti padariusi didesnę pažangą;

35.  pripažįsta, kad klimato kaita galėtų turėti didelį poveikį stabilumui regioniniu ir pasaulio lygmenimis, nes su visuotiniu atšilimu susiję ginčai dėl teritorijos, maisto, vandens ir kitų išteklių silpnina valstybių ekonomiką, kelia grėsmę regioniniam saugumui ir yra migracijos srautų šaltinis; taip pat ragina ES ir valstybes nares apsvarstyti, kaip į nacionalinį ir ES karinį planavimą būtų galima įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir kokie gebėjimai, prioritetai ir atsakomieji veiksmai galėtų būti laikomi tinkamais;

36.  pabrėžia, kad busimam Europos bendradarbiavimui saugumo srityje didelį poveikį padarė Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES, ir ragina ES ir JK, kaip itin svarbius tarptautinius partnerius, ir toliau bendradarbiauti, siekiant išsaugoti Europos saugumą; pabrėžia, kad prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose lėmė netikrumą dėl transatlantinės partnerystės, ir pabrėžia, kad ES gynybai reikalinga atsvara ir nustatyta strateginė autonomija;

37.  laikosi nuomonės, kad, siekdama tvirtos, veiksmingos ir vertybėmis grindžiamos bendros užsienio ir saugumo politikos, ES turėtų didinti savo energetinį saugumą – jau dabar mažinti esamą priklausomumą nuo autoritarinio režimo šalių tiekiamos naftos ir dujų, o vidutinės trukmės laikotarpiu šiuo atžvilgiu tapti visiškai nepriklausoma;

38.  pabrėžia, kad šiuo metu bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje taikomas sprendimų priėmimo procesas, grindžiamas vieningumo ES Tarybos lygmeniu principu, yra pagrindinė kliūtis, trukdanti ES tinkamu laiku imtis veiksmingų išorės veiksmų; mano, kad kvalifikuotos balsų daugumos taisyklės turėtų būti taikoma ir BUSP srityje; mano, kad ES institucijos turi pagerinti savo gebėjimus numatyti konfliktus ir krizes, be kita ko, taikant trumpalaikio ir ilgalaikio jos politikos sričių poveikio vertinimą atitinkamuose regionuose, kad būtų galima panaikinti pagrindines problemų priežastis; mano, kad ES reikia greičiau ir veiksmingiau reaguoti į kylančias grėsmes ir skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų užkirstas kelias konfliktams pačioje jų pradžioje, pirmiausia naudojant civilines priemones; ragina valstybes nares praktiškai įgyvendinti Parlamento rekomendaciją vadovautis atsakomybės užtikrinti apsaugą principu; pabrėžia, jog reikalingas bendradarbiavimas tarp valstybių narių, šalių partnerių ir tarptautinių organizacijų, ir pažymi, kad svarbu veiksmingai keistis informacija ir koordinuoti prevencinius veiksmus;

39.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti ES gebėjimus kovoti su hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis, toliau stiprinti ES ir šalių jos partnerių gebėjimus kovoti su melagingomis naujienomis ir dezinformacija, parengti aiškius kriterijus, kad būtų galima lengviau aptikti melagingas naujienas, taip pat skirti daugiau išteklių ir suteikti ES strateginės komunikacijos darbo grupei visateisio EIVT skyriaus statusą; šiuo klausimu ragina sukurti bendrus, visapusiškus rizikos ir pažeidžiamumo analizės pajėgumus ir metodus ir padidinti ES atsparumą bei išplėsti strateginės komunikacijos pajėgumus; pabrėžia nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį tiek internete, tiek neprisijungus prie interneto skatinant kultūrų įvairovę ir tarpkultūrines kompetencijas ir tai, kad reikia sustiprinti tokią žiniasklaidą kaip patikimos informacijos šaltinį, ypač ES ir jos kaimyninėse šalyse, taip pat pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti bendras ES televizijos ir radijo stotis; ragina Komisiją šiais klausimais glaudžiau koordinuoti veiksmus su EIVT ir valstybėmis narėmis;

40.  mano, kad Europos galia kyla iš jos gebėjimo stiprinti vertybėmis besivadovaujančią bendruomenę ir visus europiečius jungiančią pagarbą kultūrų įvairovei; šiomis aplinkybėmis mano, kad ES atlieka svarbų vaidmenį skatindama demokratiją, laisvę, teisės viršenybę, žmogaus teises ir lygias galimybes ir kad ji turėtų toliau propaguoti savo vertybes už ES ribų; primena, kad žmogaus teisės yra neatskiriama BUSP dalis ir turėtų būti svarbiausia sąlyga išorės politikos srityje, be to, ši politika turėtų būti nuosekli ir grindžiama principais; pabrėžia, kad kultūros diplomatija turėtų tapti svarbia ES išorės veiksmų dalimi ir primygtinai ragina Komisiją išplėsti programą „Erasmus+“ skatinti plataus užmojo mokslo diplomatijos kūrimą; ragina glaudžiau bendradarbiauti su UNESCO ir Pasaulio paveldo komitetu, taip pat su nevalstybiniais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip svarbiausiais ES partneriais;

41.  primena, kad 2008 m. birželio 19 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1820 (2008) pažymima, kad išžaginimas ir seksualinis smurtas gali būti karo nusikaltimas, nusikaltimas žmoniškumui arba genocido nusikaltimo dalis ir kad ginkluotų konfliktų atvejais moterims turi būti suteikiama humanitarinė apsauga;

42.  mano, kad stiprios gynybos pramonės vystymas sustiprintų ES technologinę nepriklausomybę; ragina sukurti pramoninius ir technologinius išteklius, reikalingus kibernetiniam saugumui gerinti, įskaitant bendros kibernetinio saugumo produktų rinkos skatinimą; ragina ES institucijose skirti gerokai daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių siekiant padidinti ES kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pajėgumus; pabrėžia, kad kibernetinę gynybą reikia integruoti į išorės veiksmus ir bendrą užsienio ir saugumo politiką, taip pat kad reikia tobulinti gebėjimą nustatyti elektroninius nusikaltimus;

43.  pažymi, kad informacinis ir kibernetinis karas, nukreiptas prieš ES valstybes nares ir kitas Vakarų šalis, yra tyčinės pastangos destabilizuoti ir diskredituoti politines, ekonomines ir socialines struktūras; pabrėžia, kad ES valstybių narių, kurios yra NATO narės, saugumas užtikrinamas pagal Aljanso sutarties 5 straipsnį; ragina kibernetinę gynybą glaudžiau koordinuoti tarp ES valstybių narių, ES institucijų, NATO, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų patikimų partnerių;

44.  pabrėžia nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį skatinant kultūrų įvairovę ir tarpkultūrines kompetencijas ir tai, kad reikia sustiprinti tokią žiniasklaidą kaip patikimos informacijos šaltinį, ypač ES ir jos kaimyninėse šalyse, taip pat toliau stiprinti ES pajėgumus kovai su netikromis naujienomis ir dezinformacija; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia didinti atsparumą tokios informacijos sklaidai internete; ragina Komisiją šiais klausimais glaudžiau koordinuoti veiksmus su EIVT;

45.  mano, kad Europa turėtų toliau stiprinti bendradarbiavimą bendros gynybos srityje, kad galėtų ginti savo bendras vertybes ir principus bei strateginę autonomiją; pabrėžia, koks svarbus ryšys tarp išorės ir vidaus saugumo, kaip svarbu geriau panaudoti išteklius ir kontroliuoti riziką Europos periferijoje; primena, kad vystymosi ir saugumo sąsaja yra vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiamas Sąjungos požiūris į išorės konfliktus ir krizes; ragina valstybes nares visiškai ir veiksmingai išnaudoti Lisabonos sutarties galimybes, susijusias su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), ir šiomis aplinkybėmis palankiai vertina įgyvendinimo planą saugumo ir gynybos srityse; ragina persvarstyti ES požiūrį į civilines BSGP misijas siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamai planuojamos, įgyvendinamos ir remiamos; mano, kad turėtų būti išnaudojamos visos Europos gynybos agentūros (EGA), nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo ir ES kovinių grupių galimybės; primygtinai ragina valstybes nares skirti papildomą finansavimą šiuo tikslu;

46.  mano, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi plėtoti veiksmingą užsienio ir gynybos politiką, ir turi bendradarbiauti su NATO ir kitais tarptautiniais partneriais, Jungtinėmis Tautomis, NVO, žmogaus teisių gynėjais ir kitais subjektais sprendžiant bendrai rūpimus klausimus ir siekiant taikos, klestėjimo ir stabilumo visame pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs yra vis labiau pripažįstamas poreikis ir stiprėjantis politinis įsipareigojimas neatidėliotinai įgyvendinti plataus užmojo, veiksmingą ir struktūrizuotą BSGP; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares spręsti ES komunikacijos problemas siekiant, kad ES išorės veiksmai taptų labiau grindžiami atskaitomybe ir būtų labiau matomi; ragina valstybes nares ir ES institucijas stiprinti gynybos srities veiksmus, atsižvelgiant į ES visuotinę strategiją ir Komisijos planus tobulinti ES gynybos srities mokslinius tyrimus ir pajėgumų plėtojimą;

47.  ragina Komisiją savo pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) nuodugniai atsižvelgti į didėjančius saugumo iššūkius; mano, kad ir BUSP biudžeto dydis, ir jo lankstumas privalo atitikti, ES piliečių lūkesčius dėl ES vaidmens užtikrinant saugumą; primygtinai tvirtina, kad saugumo srityje reikia bendros ES politikos vizijos ir priemonių, įskaitant veiksmingą koordinavimą su siūlomu įsteigti Europos gynybos fondu; ragina valstybes nares siekti tikslo 2 proc. BVP skirti išlaidoms gynybai ir 20 proc. savo gynybos biudžeto lėšų išleisti įrangai, kurią EGA nurodo kaip reikalingą; be to, primena, kad bet kokia nauja politika turėtų būti remiama skiriant lėšų iš naujų finansavimo šaltinių; pabrėžia, kad įvairioms valstybėms narėms kyla sunkumų siekiant išlaikyti deramai veikiančius įvairius gynybinius pajėgumus, dažniausiai dėl finansinių apribojimų; todėl ragina glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti, kokius pajėgumus išlaikyti, kad valstybės narės galėtų specializuotis tam tikrose pajėgumų srityse ir veiksmingiau panaudoti savo išteklius; mano, jog siekiant, kad valstybių narių pajėgos būtų labiau suderinamos ir integruotos, sąveikumas yra svarbiausias aspektas; primena, kad BUSP asignavimai 2016 m. sudarė 3,6 proc. 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimų ir 0,2 proc. viso ES biudžeto; apgailestauja dėl to, kad BUSP skyriaus dydis, nepakankamas jo lėšų panaudojimas ir nuolatiniai perkėlimai iš šio skyriaus atskleidžia, kad ES iki šiol vis dar stokoja ambicijų tapti pasaulinio masto veikėja;

48.  pažymi, kad stabdant sprendimus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje tarptautinė bendruomenė negali imtis veiksmų ir trukdoma spręsti krizes; dar kartą prašo valstybių narių remti JT Saugumo Tarybos sudėties ir veiklos reformą;

Bendradarbiavimas koalicijose ir su saugumą užtikrinančiomis institucijomis

49.  pabrėžia, kad ES strateginis interesas yra išsaugoti ir sustiprinti transatlantinius santykius remiantis pagarba bendroms vertybėms, tarptautinei teisei ir daugiašališkumui; ragina ES toliau plėtoti savo strateginę autonomiją ir kurti savus pajėgumus, taip siekiant geriau spręsti regioninius ir tarptautinius konfliktus, dėl kurių kyla poveikis ES; mano, kad ES ir JAV daugiausia dėmesio turėtų skirti transatlantinių struktūrų pritaikymui prie šiais laikais kylančių iššūkių, pvz., žmogaus teisių gynimo, klimato kaitos keliamų problemų sprendimo, kovos su tarptautinių terorizmu ir korupcija, radikalėjimo prevencijos, masinio naikinimo ginklų platinimu, taip pat kovos su trečiųjų šalių pastangomis destabilizuoti ES ir NATO; be to, pabrėžia, kad svarbu tęsti ir stiprinti ES ir JAV dvišalį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą NATO struktūroje sprendžiant bendrus klausimus; primena, kad ES ir JAV yra svarbiausios viena kitos partnerės ir kad vienašališki veiksmai tik silpnina transatlantinę partnerystę; mano, kad Europa privalo toliau gerinti vertybėmis paremtą privačiojo ir viešojo sektorių sąjungą ir turėtų stiprinti strateginius santykius su JAV; ragina Tarybą ir EIVT nuosekliai kelti JAV ekstrateritorinių sankcijų klausimą plėtojant dialogą su JAV vyriausybe;

50.  tvirtai remia 2016 m. Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, ypač susijusią su ES ir NATO bendradarbiavimu, ir teigiamai vertina sprendimus dėl glaudesnio NATO ir ES bendradarbiavimo daugelyje sričių, taip pat JAV, Kanados ir kitų daugiašalių pajėgų dislokavimą ES rytinėje pusėje;

51.  ragina valstybes nares ir institucijas aktyviau keistis žvalgybos duomenimis ir derinti tarpusavyje ES, valstybių narių ir NATO veiksmus, taip pat reikalauja, kad ES ir NATO ir toliau kuo glaudžiau bendradarbiautų papildydamos viena kitą, visapusiškai gerbiant Europos pagrindines vertybes ir normas; pripažįsta, kad dalijantis informacija ir koordinuojant veiksmus tarp ES, jos valstybių narių ir NATO bus pasiekta rezultatų tokiose srityse kaip reagavimas į hibridines grėsmes kaip į terorizmą, informuotumas apie padėtį, atsparumo didinimas, strateginės komunikacijos, kibernetinis saugumas ir gebėjimų stiprinimas, susijęs su ES partneriais; mano, kad reikia labiau koordinuoti veiksmus ir glaudžiau bendradarbiauti su kitais šiuo metu veikiančiais daugiašaliais subjektais, tokiais kaip Eurokorpusas, siekiant padidinti ES saugumą; pakartoja, kad ES prioritetas turėtų būti atgaivinti strategines partnerystes;

52.  pabrėžia Parlamento vaidmenį formuojant tikrai bendrą užsienio politiką, atitinkančią Europos piliečių lūkesčius; ragina Tarybą pagrindiniais sprendimų dėl užsienio politikos priėmimo proceso etapais dirbti išvien su Parlamentu;

53.  pripažįsta Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai darbą ir ragina ją ir toliau užtikrinti, kad būsimos metinės ataskaitos būtų glaustesnės ir labiau pagrįstos ateities perspektyvomis, dėmesį telkiant į svarbiausius būsimų metų prioritetus ir įvertinant praėjusiais metais pradėtas taikyti priemones, įskaitant jų finansinius padarinius, siekiant pateikti išsamią apžvalgą apie ES veiklos rezultatus šioje srityje;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybėms narėms.


Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje
PDF 444kWORD 68k
2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2017/2122(INI))
P8_TA(2017)0494A8-0365/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims(1),

–  atsižvelgdamas į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) bendrąsias rekomendacijas Nr. 12, 19 ir 35 dėl smurto prieš moteris, rekomendaciją Nr. 26 dėl dirbančių migrančių ir rekomendaciją Nr. 32 dėl pabėgėlių statuso, prieglobsčio, pilietybės ir moterų be pilietybės su lytimi susijusių aspektų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/167(2) dėl visų migrantų, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos(3),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325, 1820, 1888, 1889, 1960, 2106, 2122 ir 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso, jos 1967 m. protokolą(4) ir TDO konvencijas Nr. 43 ir 97,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius principus dėl verslo bendruomenės ir žmogaus teisių(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų(6),

–  atsižvelgdamas į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriuos patvirtino Jungtinės Tautos, ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria siekiama užtikrinti taiką ir gerovę tautoms ir planetai(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 12 d. Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (Stambulo konvencija), kurią ES pasirašė 2017 m. birželio 13 d.(8),

–  atsižvelgdamas į 1976 m. priimtas ir 2011 m. persvarstytas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbinį dokumentą „ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.). Laikotarpio vidurio peržiūra (2017 m. birželio mėn.)“(SWD(2017)0254),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtą bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pristatytą Europos Sąjungos visuotinę strategiją dėl užsienio ir saugumo politikos(12), taip pat pirmąją jos įgyvendinimo pažangos ataskaitą (Nuo bendros vizijos prie bendrų veiksmų: ES visuotinės strategijos įgyvendinimas“ (angl. From Shared Vision to Common Action: Implementing the EU Global Strategy), pristatytą 2017 m.(13),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP(14),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0240) ir 2016 m. birželio 7 d. komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016)0385),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. priimtas ir 2017 m. persvarstytas ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos(15),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje, Europos Parlamente ir Europos Komisijoje susitikusių vyriausybių atstovų bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(16), kurį priėmė Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija 2017 m. birželio 7 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime(17),

–  atsižvelgdamas į saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime apsaugą, kuri suteikiama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires(18),

–  atsižvelgdamas į tarptautinę religijos ar tikėjimo laisvės apsaugą, kuri suteikiama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, 1981 m. Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo, Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos priimtas išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo(19),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES gaires dėl mirties bausmės(20),

–  atsižvelgdamas į ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires, kurios patvirtintos 2001 m. ir persvarstytos 2012 m.(21),

–  atsižvelgdamas į JT protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, stabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu(22) ir Europos Tarybos konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. priimtas ES gaires dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo(23),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. priimtas ir 2009 m. persvarstytas ES gaires dėl dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais(24),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. priimtas ir 2009 m. persvarstytas ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(25),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. priimtas ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija(26),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. priimtas ir 2008 m. persvarstytas ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų(27),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu(28),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. priimtas ir 2008 m. persvarstytas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų(29),

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m.(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“(31),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(32), taip pat ankstesnes rezoliucijas šia tema,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse(33),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(34),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius(35),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2016 m. JT ŽTT sesijose(36),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene(37), kurioje Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė raginama pradėti iniciatyvą, kuria siekiama nustatyti Saudo Arabijai ES ginklų embargą,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuria 2016 m. apdovanotos Nadia Murad ir Lamiya Aji Bashar,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(38) ir 2016 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos mažumų klausimais pranešimą dėl mažumų diskriminacijos ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai, taip pat dėl panašių paveldėto statuso sistemų(39), taip pat atsižvelgdamas į JT gaires dėl diskriminacijos dėl kilmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus(40),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0365/2017),

A.  kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį ES įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) remiantis principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo, ir laikantis JT chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų; kadangi Sąjunga turi prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos;

B.  kadangi dėl šiandieninių visame pasaulyje vykdomų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, būtina, kad visa tarptautinė bendruomenė dėtų ryžtingas pastangas;

C.  kadangi žmogaus teisių nedalomumo paisymas ir skatinimas bei žmogaus teisių visuotinumo apsauga yra BUSP kertiniai akmenys; kadangi vykdydamas BUSP kontrolę, Parlamentas turi teisę nuolat gauti informaciją apie pagrindinius BUSP aspektus ir pagrindinius pasirinkimus bei su Parlamentu turi būti konsultuojamasi šiais klausimais (ES sutarties 36 straipsnis);

D.  kadangi 2016 m. birželio mėn. Tarybos priimtoje visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje patvirtinama, kad būtina sistemingai integruoti žmogaus teises į visus politikos sektorius ir visas institucijas, įskaitant tarptautinę prekybą ir prekybos politiką;

E.  kadangi, norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat pačių ES išorės politikos krypčių darna; kadangi, užtikrinus didesnį nuoseklumą, ES galės greičiau reaguoti ankstyvais žmogaus teisių pažeidimo etapais ir tam tikrais atvejais iš anksto numatyti šiuos pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, taip pat ir tarptautinės prekybos bei prekybos politikos srityse;

F.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas – Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti;

G.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje numatyta, kad Sąjungos prekybos politika grindžiama Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais; kadangi prekyba ir žmogaus teisės trečiosiose šalyse gali veikti viena kitą ir kadangi, remiantis įmonių atsakomybės sistema, kaip šiuo metu skelbiama JT, verslo bendruomenė turi atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų paskatų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos ir įmonių socialinės atsakomybės rėmimu; kadangi geras valdymas ir valdžios institucijos, veikdamos bendrų interesų labui, yra svarbios norint pakeisti įmonių elgesį; kadangi ES prisideda prie pastangų parengti privalomą sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių;

H.  kadangi labiausiai pažeidžiamų grupių asmenų, pvz., tautinių, kalbinių ir religinių mažumų, neįgalių asmenų, LGBTI bendruomenės, moterų, vaikų, prieglobsčio prašytojų ir migrantų, žmogaus teisių apsaugai reikėtų skirti ypatingą dėmesį;

I.  kadangi moterys ir vaikai susiduria su grėsmėmis, diskriminacija ir smurtu, visų pirma karo zonose ir autoritarinių režimų valdomose teritorijose; kadangi lyčių lygybė apima esmines Europos vertybes ir yra įtvirtinta ES teisinėje ir politinėje sistemoje; kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminacija pastaraisiais metais išaugo;

J.  kadangi valstybės yra galiausiai atsakingos už visų žmogaus teisių apsaugą, įgyvendinant tarptautines žmogaus teisių sutartis ir konvencijas, stebint žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinant veiksmingas nukentėjusiųjų teisių gynimo priemones;

K.  kadangi vis daugiau žmogaus teisių pažeidimų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, įskaitant genocidą, įvykdo valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai;

L.  kadangi minties, sąžinės ir religijos laisvę, įskaitant laisvę tikėti arba netikėti, išpažinti pasirinktą religiją arba jos neišpažinti, pasirinkti religiją, jos atsižadėti arba ją pakeisti, būtina užtikrinti visame pasaulyje ir besąlygiškai stiprinti, pirmiausia plėtojant religijų ir kultūrų dialogą; kadangi šventvagystės įstatymai yra plačiai paplitę ir valstybės nustato bausmes – nuo laisvės atėmimo bausmės iki nuplakimo ar mirties bausmės;

M.  kadangi nuomonės ir saviraiškos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė ir periodinių, skaidrių ir tikrų rinkimų procesų rengimas yra esminiai demokratijos elementai; kadangi silpnose, konfliktus ar represijas patiriančiose visuomenėse rinkimai kartais gali sukelti plačiai plintantį smurtą;

N.  kadangi bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, vykstant dialogams žmogaus teisių klausimais, yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant spręsti žmogaus teisių problemas;

O.  kadangi siekiant geriau propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse reikia tam skirti pakankamai išteklių ir tuos išteklius kuo veiksmingiau panaudoti;

P.  kadangi galimybė gauti vandens ir gyventi sanitarinėmis sąlygomis – pagrindinė žmogaus teisė, ir šios galimybės ribojimas yra viena geopolitinės įtampos priežasčių tam tikruose regionuose;

Q.  kadangi kultūros paveldo vietovėse susiduriama su vis didesnėmis grėsmėmis dėl neteisėtų plėšimų ir vandalizmo, ypač Artimuosiuose Rytuose;

R.  kadangi švietimas atlieka lemiamą vaidmenį užkertant kelią žmogaus teisių pažeidimams ir konfliktams ir padeda stiprinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose demokratinėse sistemose; kadangi valstybės turėtų remti švietimo institucijas, kurios skatina žmogaus teises, pagarbą ir įvairovę; kadangi didėjantis ryšių kanalų skaičius yra svarbi priemonė, padedanti greitai sužinoti apie žmogaus teisių pažeidimus ir susisiekti su daugeliu nukentėjusių nuo žmogaus teisių pažeidimų ar galinčių juos patirti asmenų trečiosiose šalyse ir suteikti jiems informaciją bei pagalbą; kadangi išsamių išskaidytų duomenų rinkimas yra būtinas, siekiant apsaugoti žmogaus teises, visų pirma pažeidžiamiausių grupių, socialiai atskirtų grupių ir grupių, kurioms gresia socialinė atskirtis; kadangi tinkamų rodiklių naudojimas taip pat yra veiksmingas būdas pažangai, susijusiai su tuo, kaip valstybės vykdo įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis, įvertinti;

Bendrosios aplinkybės

1.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad priešinamasi demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, ir jiems visame pasaulyje toliau gresia pavojai; primena, kad ES yra įsipareigojusi skatinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą bei propaguoti demokratinius principus, kuriuos reikia stiprinti visame pasaulyje;

2.  pakartoja tvirtą įsitikinimą, kad ES ir jos valstybės narės privalo aktyviai laikytis žmogaus teisių ir demokratijos, kaip vienas kitą stiprinančių esminių principų, kuriais grindžiama ES, integravimo į visų sričių ES politiką principo, įskaitant išorės aspektus, pvz., vystymąsi, migraciją, saugumą, kovą su terorizmu, plėtrą ir prekybą; todėl pakartoja, kad ypač svarbu užtikrinti didesnę ES vidaus ir išorės politikos darną ir labiau derinti valstybių narių išorės politiką; pabrėžia, kad dėl vis sudėtingesnių pasaulyje vykstančių konfliktų reikia įtraukių, vieningų ir tvirtų tarptautinių priemonių ir bendradarbiavimo; primena, kad ES siekiant padidinti savo, kaip patikimos ir teisėtos tarptautinės veikėjos, tarptautinę įtaką, didelę įtaką turi jos gebėjimas ginti žmogaus teises ir demokratiją tiek savo viduje, tiek išorėje, laikantis savo įsipareigojimų, įtvirtintų steigimo sutartyse;

3.  pabrėžia, koks svarbus tvirtesnis Komisijos, Tarybos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Parlamento ir ES delegacijų tarpusavio bendradarbiavimas siekiant skatinti ir užtikrinti nuoseklią ir vieningą poziciją ginant žmogaus teises ir demokratinius principus; be to, pabrėžia, kad svarbu tvirtai įsipareigoti skatinti šias vertybes daugiašaliuose forumuose, įskaitant laiku atliekamą derinimą ES lygmeniu ir aktyvų požiūrį derybų metu; todėl ragina ES inicijuoti ir bendrai remti rezoliucijas, taip pat aktyviau taikyti tarpregionines iniciatyvas visuose JT žmogaus teisių mechanizmuose;

4.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. teisinės valstybės, demokratijos principų ir žmogaus teisių pažeidimai buvo reguliariai aptariami Parlamento plenariniuose posėdžiuose, jiems skirtos įvairios Parlamento rezoliucijos, jų klausimai keliami komitetų ir tarpparlamentinių delegacijų posėdžiuose;

5.  atkreipia dėmesį į savo Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) darbą, šis pakomitetis palaiko glaudžius darbo santykius su EIVT, kitomis ES institucijomis, pilietine visuomene, daugiašalėmis žmogaus teisių institucijomis ir ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais;

6.  primena, kad 2016 m. DROI pakomitetis parengė tris pranešimus, o būtent dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse, dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse ir dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius; ragina Komisiją imtis konkrečių su šiais pranešimais savo iniciatyva susijusių veiksmų;

7.   pažymi, kad 2016 m. įvairiose šalyse vyko daug Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) misijų, siekiant surinkti informaciją ir ja keistis su vietos vyriausybiniais ir nevyriausybiniais žmogaus teisių subjektais, pateikti Europos Parlamento poziciją ir skatinti didinti žmogaus teisių apsaugą ir pagarbą šioms teisėms;

Žmogaus teisių srities problemų sprendimas

8.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daugėja išpuolių prieš religines mažumas, šiuos išpuolius dažnai vykdo nevalstybiniai subjektai, pavyzdžiui, grupuotė ISIS („Da’esh“); apgailestauja dėl to, kad daugelis šalių yra priėmusios ir įgyvendina draudimo keisti religiją ir šventvagystės įstatymus, kuriais veiksmingai ribojama ir net atimama religinių mažumų ir ateistų religijos ar tikėjimo laisvė ir saviraiškos laisvė; reikalauja imtis priemonių siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius asmenis ir ateistus, nukentėjusius dėl šventvagystės įstatymų, ir ragina ES ir valstybes nares įsitraukti į politines diskusijas siekiant panaikinti tokius įstatymus; ragina ES ir jos valstybes nares palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų siekiant, kad būtų labiau gerbiama minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė ir skatinamas kultūrų ir religijų dialogas; reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, be kita ko, užtikrinant sistemingą ir nuoseklų ES būstinių ir delegacijų darbuotojų mokymą; visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas dėl religijos ir tikėjimo laisvės JT žmogaus teisių taryboje (JT ŽTT) ir JT Generalinėje Asamblėjoje (JT GA); visapusiškai remia ES specialiojo pasiuntinio religijos ir tikėjimo laisvei už ES ribų skatinti Jáno Figelio darbą;

9.  dar kartą patvirtina, kad saviraiškos laisvė internete ir realiame gyvenime yra neatsiejama bet kokios demokratinės visuomenės dalis, nes ji prisideda prie pliuralizmo kultūros kūrimo, o gyvendami tokioje kultūroje pilietinė visuomenė ir piliečiai įgyja teisę reikalauti valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų atsiskaityti, ji taip pat yra teisinės valstybės principo laikymosi ramstis; pabrėžia, kad bet koks saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ribojimas, pvz., internetinio turinio pašalinimas, turi būti vykdomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, numatytas įstatyme ir pagrįstas teisėto tikslo siekimu; todėl pabrėžia, kad ES, vykdydama išorės politiką ir taikydama jos priemones, turėtų aktyviau skatinti saviraiškos laisvę; pakartoja savo prašymą ES ir jos valstybėms narėms atidžiau stebėti visus žodžio laisvės ir žiniasklaidos suvaržymus trečiosiose šalyse ir nedelsiant ir sistemingai tokius apribojimus pasmerkti bei taikyti visus turimus diplomatijos būdus ir priemones šiems apribojimams šalinti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį; smerkia daugelio žurnalistų ir tinklaraštininkų nužudymą ir įkalinimą 2016 m. ir ragina ES veiksmingai juos saugoti; palankiai vertina naują Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), pradėtą įgyvendinti 2016 m., pagal kurią ypatingas dėmesys skiriamas ES delegacijų ir žiniasklaidos subjektų trečiosiose šalyse mokymams, kaip taikyti minėtas gaires; pabrėžia, kad svarbu demaskuoti ir pasmerkti neapykantą ir smurtą kurstančias kalbas, viešinamas internete ir kitur, nes jos kelia tiesioginę grėsmę teisinei valstybei ir žmogaus teisių vertybėms;

10.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pilietinė visuomenė, įskaitant religines organizacijas, visame pasaulyje vis labiau puolama, be kita ko, priimant vis daugiau represinių įstatymų visame pasaulyje, kai kuriais atvejais naudojantis kova su terorizmu kaip pasiteisinimu; pabrėžia, kad mažėjančios pilietinės visuomenės reiškinys yra pasaulinio masto; primena, kad nepriklausomai pilietinei visuomenei tenka pirmaeilis vaidmuo ginant žmogaus teises bei skatinant jų pažangą ir užtikrinant demokratinių visuomenių funkcionavimą, visų pirma skatinant skaidrumą, atskaitomybę ir valdžių atskyrimą; ragina ES ir jos valstybes nares nuolat stebėti susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimo atvejus, įskaitant įvairius pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir jų veiklos draudimus ir apribojimus, pvz., įstatymus, kuriais siekiama sumažinti pilietinės visuomenės erdvę arba skatinti NVO, kurias remia autoritarinės vyriausybės (vyriausybės organizuojamos nevyriausybinės organizacijos, VONVO, angl. GONGO), ir apie juos informuoti; taip pat ragina ES, jos valstybes nares ir ES delegacijas naudoti visas turimas priemones, pavyzdžiui, dialogus žmogaus teisių klausimais, politinius dialogus ir viešąją diplomatiją siekiant sistemingai kelti klausimus dėl atskirų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, kuriems gresia pavojus, ypač atkreipiant dėmesį į asmenis, kurie savo noru ir (arba) dėl savo politinių įsitikinimų ar visuomeninės veiklos neteko laisvės arba yra įkalinti, ir nedviprasmiškai pasmerkti žmogaus teisių gynėjų, taip pat ir tų, kurie veikia aplinkos apsaugos srityje, represijas, bauginimą ir žudymus; ragina sukurti sistemą, kad būtų galima veiksmingai stebėti pilietinės visuomenės erdvę, nustatyti aiškius kriterijus ir rodiklius, kuriais būtų siekiama užtikrinti pilietinei visuomenei palankią teisinę aplinką;

11.  ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatinius darbuotojus toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus aktyvistus ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų; pabrėžia tyliosios diplomatijos priemonių svarbą šioje srityje; palankiai vertina tai, kad 2016 m. ES kėlė žmogaus teisių gynėjų atvejų klausimus dialoguose ir konsultacijose ES lygmeniu su daugiau kaip 50 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. EDŽTRP neatidėliotinos pagalbos fondo lėšomis ES lygmeniu paremta daugiau kaip 250 žmogaus teisių gynėjų, t. y. 30 proc. daugiau, palyginti su 2015 m.; teigiamai vertina ES žmogaus teisių gynėjų priemonės, kurią įgyvendina pilietinė visuomenė, ProtectDefenders.eu, įsteigimą ir sėkmingą jos veiklą, kurią vykdant suteikta svarbi parama daugeliui žmogaus teisių gynėjų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad programa būtų tęsiama po 2018 m. spalio mėn., ir didinti jos pajėgumus, kad visame pasaulyje būtų teikiama daugiau paramos žmogaus teisių gynėjams;

12.  labai apgailestauja dėl to, kad ir toliau daugelyje šalių vykdomi kankinimai, taikomas nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir mirties bausmės, ir ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant juos panaikinti; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina ES teisės aktų dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamas mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui, peržiūrą; primygtinai ragina EIVT ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę aktyviau įsitraukti į kovą su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu, įskaitant mirties bausmę, – dėti daugiau diplomatinių pastangų ir sistemingiau viešai skelbti savo poziciją; taigi pabrėžia, kad kai kuriuose kalėjimuose sąlygos kelia susirūpinimą, juose taip pat nesprendžiamos sveikatos problemos, ir rekomenduoja, kad EIVT, ES delegacijos ir valstybės narės išnaudotų visas esamų priemonių, pvz., ES gairių dėl kankinimo, teikiamas galimybes; palankiai vertina tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. JT GA priėmė JT rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo, šią rezoliuciją parėmė 117 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. visame pasaulyje įvykdytų mirties bausmių skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vis dėlto bendras įvykdytų mirties bausmių skaičius išlieka didesnis už praėjusį dešimtmetį užregistruotą vidurkį; pabrėžia, kad dažnai taikomasi į besipriešinančius visuomenės narius ir pažeidžiamas grupes; ragina valstybes, kurios vis dar laikosi šios praktikos, priimti moratoriumą ir panaikinti mirties bausmę;

13.  pripažįsta, kokios svarbios gali būti šiuolaikinės informacinės ir ryšių technologijos žmogaus teisių skatinimo, gynimo ir žalos atlyginimo srityje pasaulyje, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares naudoti savo informacijos kanalus, kad pagal konkrečias savo sistemas ir kompetenciją reguliariai kartotų Parlamento poziciją dėl įvairių žmogaus teisių klausimų, kartu prisidedant prie ES bendrų pastangų veiksmingumo ir matomumo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dažniau naudojamos tam tikros kibernetinio stebėjimo dvejopo naudojimo technologijos, nukreiptos prieš politikus, aktyvistus ir žurnalistus; todėl palankiai vertina šiuo metu ES institucijų atliekamą darbą siekiant atnaujinti 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(41); griežtai smerkia tai, kad vis daugiau žmogaus teisių gynėjų susiduria su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant grasinimus sukelti pavojų duomenims, įrangos konfiskavimą, nuotolinį stebėjimą ir duomenų nutekėjimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad interneto platformos, stengdamosi pašalinti teroristinį turinį ir propagandą, ištrynė teisėtus vaizdinius įrodymus, susijusius su galimais karo nusikaltimais;

14.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis labiau privatizuojamas teisinės valstybės principas internete, kai privačios bendrovės priima sprendimus dėl pagrindinių teisių, pvz., žodžio laisvės, ribojimo, atsižvelgdamos į savo paslaugos teikimo sąlygas, o ne į demokratiškai priimtus įstatymus;

15.  ragina Komisiją priimti pranešimo ir veiksmų direktyvą, kuri padidintų pašalinimo procedūrų skaidrumą ir proporcingumą, kartu užtikrinant veiksmingas teisių gynimo priemones vartotojams, kurių turinys buvo nepagrįstai pašalintas;

16.  smerkia seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites kaip karo ginklų naudojimą, įskaitant masinį prievartavimą, seksualinę vergovę, prievartinę prostituciją ir įvairų persekiojimą lyties pagrindu, įskaitant prekybą žmonėmis, taip pat sekso turizmą bei visų kitų formų fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą; atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai, susiję su lytimi ir seksualiniu smurtu, Romos statute klasifikuojami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi sudėtine genocido ar kankinimo dalimi; pabrėžia, kad svarbu ginti moterų teises, įskaitant jų lytines ir reprodukcines teises, per teisės aktus, švietimą ir remiant pilietinės visuomenės organizacijas; teigiamai vertina tai, kad priimtas 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas, kuriame išdėstytas išsamus priemonių siekiant pagerinti moterų padėtį lygių teisių ir įgalėjimo srityje sąrašas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą jo įgyvendinimą; taip pat teigiamai vertina tai, kad priimtas dokumentas „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, kuriuo propaguojama lyčių lygybė ir moterų teisės visame pasaulyje; pabrėžia, jog svarbu, kad visos valstybės narės ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų Stambulo konvenciją; pabrėžia, kad švietimas yra geriausias būdas kovoti su diskriminacija ir smurtu prieš moteris ir vaikus; prašo Komisijos, EIVT ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės dėti daugiau pastangų vykdant savo prievoles ir įsipareigojimus moterų teisių pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) srityje, ir skatina tai padaryti trečiąsias šalis; mano, kad ES turėtų ir toliau integruoti paramą moterims į bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijas, konfliktų prevencijos ir atstatymo po konfliktų veiklą; dar kartą patvirtina JT ST rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo svarbą; pabrėžia, kad svarbus sistemingas, lygiavertis, visapusiškas ir aktyvus moterų dalyvavimas konfliktų prevencijos ir sprendimo, žmogaus teisių ir demokratinių reformų skatinimo procesuose, taip pat taikos palaikymo operacijose, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konflikto bei demokratinio perėjimo procesuose, vedančiuose į ilgalaikius ir stabilius politinius sprendimus; primena, kad 2016 m. Sacharovo premijos laimėtojos buvo Nadia Murad ir Lamiya Aji Bashar, patyrusios grupuotės ISIS („Da’esh“) seksualinę vergovę;

17.  pabrėžia, kad prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos ir visuotinis lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paisymas, šeimos planavimas, galimybės gauti tinkamus moterų higienos produktus, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas ir saugias nėštumo nutraukimo paslaugas yra svarbūs elementai siekiant gelbėti moterų gyvybes, padėti išvengti rizikingų gimdymų ir sumažinti kūdikių ir vaikų mirtingumą; mano, jog nepriimtina, kad moterų ir mergaičių kūnai, ypač jų lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės, vis dar yra ideologinio mūšio laukas; ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į kūno neliečiamybę ir savarankišką sprendimų priėmimą, ir smerkia dažnus moterų lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus, taip pat atsisakymą leisti joms naudotis šeimos planavimo paslaugomis, kontraceptinėmis priemonėmis ir saugiomis bei teisėtomis aborto paslaugomis;

18.  griežtai smerkia nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimą ir jos taikymo srities išplėtimą ir to poveikį pasaulinei moterų bei mergaičių sveikatos priežiūrai ir teisėms; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares užpildyti JAV atvertą finansavimo spragą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, panaudojant nacionalines ir ES vystymuisi skirtas lėšas;

19.  primena, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, o lyčių aspekto integravimas – Sutartyse įtvirtintas vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų; taigi ragina Komisiją integruoti lyčių aspektą į visus ES teisės aktus, gaires, veiksmus ir finansavimą kaip kertinį ES principą, ypatingą dėmesį skiriant ES išorės santykių politikai; pabrėžia, kad būtina stiprinti ES delegacijų ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vyriausiosios patarėjos lyčių klausimais vaidmenį, užtikrinant konkretų jos kompetencijos sričiai skirtą biudžetą;

20.  ragina EIVT užtikrinti, kad Moterų padėties komisijos 61-osios sesijos išvados būtų įtrauktos į jos politiką ir būtų naujas stimulas skatinant moterų ekonominį įgalėjimą ir keliant klausimus, susijusius su lyčių nelygybe besikeičiančiame profesiniame pasaulyje;

21.  atkreipia dėmesį į teigiamą moterų įgalėjimo indėlį siekiant įtraukios, teisingos ir taikios visuomenės bei darnaus vystymosi; pabrėžia, kad visuose darnaus vystymosi tiksluose lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui akivaizdžiai skiriamas didelis dėmesys ir kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant visapusiškai realizuoti moterų teises ir veiksmingai įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinamas ekonominis ir socialinis įgalėjimas bei moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas čiabuvių moterų įgalėjimui;

22.  pažymi, kad moterys turėtų būti skatinamos jungtis į profesines sąjungas, ir jos neturėtų būti diskriminuojamos, kai siekia gauti finansavimą įmonėms;

23.  ragina ES remti visas moterų asociacijas, kurios kasdien dirba, kad padėtų moterims humanitarinių krizių ir konfliktų situacijose;

24.  dar kartą patvirtina, jog siekiant vaikams suteikti teisinę apsaugą būtina skubiai visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją (JT VTK) bei jos fakultatyvinius protokolus; pabrėžia, kad vaikai dažnai susiduria su specifine prievarta, pvz., vaikų santuokomis ar lytinių organų žalojimu, todėl jiems reikia didesnės apsaugos; pabrėžia, kad vaikų darbas, vaikų verbavimas ginkluotuose konfliktuose ir ankstyvos bei priverstinės santuokos tebėra esminės problemos kai kuriose šalyse; prašo, kad ES sistemingai konsultuotųsi su atitinkamomis vietos ir tarptautinėmis vaiko teisių organizacijomis ir palaikydama politinius dialogus ir dialogus žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis keltų valstybių, Vaiko teisių konvencijos šalių, prievolės įgyvendinti šią konvenciją klausimą; palankiai vertina Europos Tarybos vaiko teisių strategiją (2016–2021 m.); prašo, kad ES ir toliau propaguotų ES ir UNICEF vaiko teisių priemonių rinkinį, kuriuo siekiama integruoti vaiko teisių aspektą į vystomąjį bendradarbiavimą pasitelkus savo išorės delegacijas ir šioje srityje atitinkamai apmokyti ES delegacijų darbuotojus; pakartoja prašymą, kad Komisija pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą ES išorės politikoje, palankiai vertina tai, kad 2016 m. pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę buvo skirta išteklių remti JT agentūroms, vykdančioms priemones, kurių tikslas – vaiko teisės ir kuriomis siekiama suteikti kuo didesnę naudą vaikams, kuriems reikia pagalbos, ypač sveikatos sistemų, galimybių mokytis, gauti vandens ir sanitarinių sąlygų priežiūrą, srityse; ragina nedelsiant išspręsti pilietybės neturinčių vaikų, ypač gimusių ne tėvų gimtojoje šalyje, ir migrantų vaikų problemą;

25.  griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinių požymių, kalbos, kultūros, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; pabrėžia, kad ES, vesdama dialogus žmogaus teisių klausimais ir politinius dialogus, taip pat pasinaudodama ES delegacijų ir viešosios diplomatijos veikla, turėtų dėti daugiau pastangų panaikinti visų rūšių diskriminaciją, rasizmą, ksenofobiją ir kitų formų netoleranciją; taip pat pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau skatinti ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas Jungtinių Tautų konvencijas, kuriomis siekiama šio tikslo;

26.  pakartoja, kad prekyba žmonėmis reiškia asmenų verbavimą, gabenimą, perdavimą, slėpimą ar priėmimą grasinant arba panaudojant jėgą ar kitas prievartos priemones arba grobimo, sukčiavimo ar apgaulės būdu, piktnaudžiaujant valdžia ar pasinaudojant pažeidžiamumu arba sumokant ar gaunant mokestį arba naudą, kad būtų gautas kitą asmenį kontroliuojančio asmens sutikimas, kai šios veiklos tikslas yra išnaudojimas; ragina ES ir valstybes nares išlaikyti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kurį taikant svarbiausia nukentėjusieji, ir imtis priemonių, kad būtų mažinama paklausa, skatinanti asmenų, ypač moterų ir vaikų, visų formų išnaudojimą, kuris lemia prekybą žmonėmis; pakartoja, kad visos valstybės narės turi įgyvendinti Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją ir Direktyvą 2011/36/ES(42) šiuo klausimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl nepaprastai didelio migrantų ir pabėgėlių pažeidžiamumo, susijusio su išnaudojimu, neteisėtu gabenimu ir prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad būtina ir toliau laikyti atskiromis prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų gabenimo sąvokas;

27.  smerkia nuolat vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisės sistema ir gauti darbą, vykdomą nuolatinę segregaciją ir daromas su priklausymu kastai susijusias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą; pakartoja savo raginimą plėtoti ES politiką diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu ir raginimą ES pasinaudoti visomis galimybėmis išreikšti didelį susirūpinimą dėl tokių žmogaus teisių pažeidimų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų ir remti atitinkamas iniciatyvas Jungtinių Tautų ir delegacijų lygmeniu – įgyvendinti ir stebėti darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., stebėti naujųjų Jungtinių Tautų gairių dėl diskriminacijos dėl kilmės įgyvendinimą ir teikti paramą valstybėms įgyvendinant Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų rekomendacijas diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimais;

28.  reiškia didelį susirūpinimą, kad mažumoms vis dar kyla padidintas pavojus patirti diskriminaciją ir kad jos yra itin pažeidžiamos vykstant politiniams, ekonominiams, aplinkos ir darbo srities pokyčiams ir sutrikimams; pažymi, kad daugelis jų turi labai mažai galimybių būti politiškai atstovaujami arba visai šių galimybių neturi ir patiria labai didelį skurdą; pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti mažumų patiriamus žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad mažumų bendruomenės turi specialių poreikių ir kad reikėtų joms užtikrinti visas ir lygias galimybes visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

29.  palankiai vertina tai, kad ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, ir dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad ją ratifikuotų ir veiksmingai įgyvendintų tiek valstybės narės, tiek ES institucijos; pabrėžia, kad neįgalumas neatima iš asmens žmogaus orumo ir tai reiškia valstybės pareigą apsaugoti neįgalius asmenis; pabrėžia, kad visų pirma būtina visuotinio prieinamumo principą ir neįgaliųjų teisių aspektą patikimai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir pabrėžia šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą; ragina ES įtraukti kovą su diskriminacija dėl negalios į savo išorės veiksmus ir vystymosi pagalbos politiką; palankiai vertina tai, kad neįgalių asmenų teisės įtrauktos į naują Europos konsensusą dėl vystymosi;

30.  dar kartą pabrėžia, jog pritaria tam, kad nuostatos dėl žmogaus teisių būtų sistemingai įtraukiamos į ES ir trečiųjų šalių tarptautinius susitarimus, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimus; primena, kad turi būti laikoma, kad visos žmogaus teisės yra vienodos vertės, nedalomos, tarpusavyje priklausomos ir susijusios; ragina Komisiją vykdyti veiksmingą ir sistemingą šių nuostatų įgyvendinimo stebėseną ir teikti Parlamentui reguliarias ataskaitas apie tai, kaip šalys partnerės paiso žmogaus teisių; ragina Komisiją taikyti labiau struktūruotą ir strateginį požiūrį į žmogaus teisių dialogus, kai bus sudaromi būsimi susitarimai; palankiai vertina BLS + lengvatų sistemą kaip priemonę, kuria skatinama veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių ir darbo standartų; ragina iš tiesų užtikrinti, kad BLS+ nuostatų būtų laikomasi, ir tikisi, kad Komisija teiks ataskaitas Parlamentui ir Tarybai apie šių nuostatų ratifikavimą ir pagal jas padarytą pažangą; pakartoja, kaip svarbu tinkamai įgyvendinti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

31.  dar kartą patvirtina, kad visos įmonės, įskaitant Europos įmones, vykdančios veiklą trečiosiose šalyse, turėtų visapusiškai laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, ir ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad taip ir būtų; be to, dar kartą patvirtina, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguojant tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus, ir pabrėžia, kad žmogaus teisių ir verslo organizacijų bendradarbiavimas įgalintų vietos subjektus ir skatintų pilietinę visuomenę; pripažįsta, kad pasaulinės vertės grandinės gali padėti stiprinti tarptautinius pagrindinius darbo, aplinkos ir socialinius standartus, suteikti galimybių ir sykiu kelti iššūkių tvariai pažangai ir žmogaus teisių puoselėjimui, ypač besivystančiose šalyse; ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens siekiant tinkamo, teisingo, skaidraus ir tvaraus pasaulinių vertės grandinių valdymo ir sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teisių pažeidimus; vis dėlto pabrėžia, kad su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų atveju reikėtų užtikrinti veiksmingą galimybę nukentėjusiems pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB remiami projektai atitiktų ES politiką ir įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; palankiai vertina vykstančias derybas dėl privalomos su žmogaus teisėmis susijusios sutarties dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių; ragina ES konstruktyviai dalyvauti šiose derybose;

32.  ragina ES ir jos valstybes nares panaudoti visas savo politines galias, kad būtų išvengta bet kokių veiksmų, kurie gali būti laikomi genocidu, karo nusikaltimu ar nusikaltimu žmoniškumui, vykdymo, reaguoti veiksmingai ir koordinuotai tokių nusikaltimų atveju ir mobilizuoti visus reikiamus išteklius, kad būtų galima patraukti atsakomybėn visus atsakingus asmenis, be kita ko, taikant universaliosios jurisdikcijos principą, padėti nukentėjusiems ir remti stabilizavimo bei susitaikymo procesus; ragina tarptautinę bendruomenę įdiegti priemones, panašias į ES ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad būtų galima sumažinti reagavimo į perspėjimą laiką, siekiant neleisti smurtiniams konfliktams kilti, atsinaujinti ir stiprėti;

33.  ragina ES teikti paramą organizacijoms (įskaitant NVO, viešųjų šaltinių tyrimo organizacijas ir pilietinę visuomenę), kurios renka, išsaugo ir apsaugo skaitmeninius ir kitokius įvykdytų nusikaltimų įrodymus, kad būtų palengvintas tarptautinis baudžiamasis persekiojimas;

34.  reiškia didelį susirūpinimą dėl kultūros paveldo naikinimo Sirijoje, Irake, Jemene ir Libijoje; pažymi, kad iš 38 pasaulio kultūros paveldo objektų, kuriems gresia pavojus, 22 yra Artimuosiuose Rytuose; remia Kultūros paveldo iniciatyvos veiklą ir jos tiriamąją veiklą Sirijoje ir Irake, susijusią su archeologinio ir kultūros paveldo sunaikinimu;

35.  palankiai vertina ES pastangas remti Jungtinių Tautų sukurtą tarptautinį, nešališką ir nepriklausomą mechanizmą (IIIM), kuris padeda tirti Sirijoje įvykdytus sunkius nusikaltimus; pabrėžia, kad reikia sukurti panašų nepriklausomą mechanizmą Irake; ragina ES ir ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, finansiškai prisidėti prie šio tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo;

36.  griežtai smerkia baisius nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai; baisisi padarytais plataus masto nusikaltimais, įskaitant žudynes, kankinimus, žaginimą kaip karo ginklą, pavergimą ir seksualinę vergovę, vaikų verbavimą į kareivius, prievartinį religijos keitimą, sistemingą religinį valymą ir religinėms mažumoms priklausančių asmenų žudymą; primena, kad 2015 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, visų pirma susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(43), religinių mažumų padėtis ISIS („Da’esh“) valdomose teritorijose prilyginta genocidui; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų remti tokių nevalstybinių grupuočių kaip ISIS („Da’esh“) narių baudžiamąjį persekiojimą, t. y. paraginti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą suteikti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) jurisdikciją šiuo klausimu arba užtikrinti, kad teisingumas būtų pasiektas ad hoc tribunolo ar universaliosios jurisdikcijos priemonėmis;

37.  pakartoja, kad visapusiškai remia TBT, Romos statutą, prokuratūrą, prokuratūros proprio motu įgaliojimus ir pažangą pradedant naujus tyrimus – tai esminės priemonės siekiant kovoti su nebaudžiamumu už žiaurius nusikaltimus; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimų ir įtraukti žiaurumo nusikaltimus į nusikaltimų, su kuriais ES kompetentinga kovoti, sąrašą; ryžtingai smerkia visus bandymus pakenkti jo teisėtumui ar nepriklausomumui ir ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai bendradarbiauti, kad būtų remiami TBT tyrimai ir sprendimai, siekiant panaikinti nebaudžiamumą už tarptautinius nusikaltimus, be kita ko, kai kalbama apie TBT ieškomų asmenų sulaikymą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai remti TBT atliekamus tikrinimus, tyrimus ir priimamus sprendimus, imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nebendradarbiavimo su TBT atvejams ir veiksmingai į juos reaguojama, ir teikti tinkamą finansavimą; teigiamai vertina 2016 m. liepos 6 d. Briuselyje įvykusį ES ir TBT atstovų susitikimą, surengtą ruošiantis 2-ajam ES ir TBT apskritojo stalo susitikimui, kad atitinkami TBT ir ES institucijų darbuotojai galėtų nustatyti bendras interesų sritis, keistis informacija apie atitinkamą veiklą ir užtikrinti geresnį abiejų šalių tarpusavio bendradarbiavimą; itin apgailestaudamas atkreipia dėmesį į pastarojo meto pranešimus apie pasitraukimą iš Romos statuto šalių, nes tai komplikuoja nukentėjusiųjų teisę kreiptis į teismą, ir mano, kad tokius veiksmus derėtų griežtai pasmerkti; mano, kad Komisija, EIVT ir valstybės narės turėtų toliau skatinti trečiąsias šalis ratifikuoti ir taikyti Romos statutą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais ir įgalioti jį propaguoti, integruoti ir reprezentuoti ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu ir remti TBT visose ES užsienio politikos srityse; ragina ES ir jos valstybes nares remti Jungtinių Tautų atskaitomybės mechanizmus ir rezoliucijas, priimamas Jungtinių Tautų daugiašaliuose forumuose, įskaitant Žmogaus teisių tarybą;

38.  primygtinai ragina ES daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis labiau remti teisinę valstybę ir teisminių institucijų nepriklausomumą, kaip esminį demokratijos įtvirtinimo principą; ragina ES remti tinkamą teisingumo vykdymą visame pasaulyje, padedant vykdyti teisėkūros ir institucinių reformų procesus trečiosiose šalyse; be to, ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas sistemingai stebėti teismo procesus, siekiant skatinti teisminių institucijų nepriklausomumą;

39.  reiškia didelį susirūpinimą ir solidarumą su daugybe migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, tarp kurių vis daugiau moterų, kurie nukenčia nuo konfliktų, smurto, persekiojimo, valdžios neveikimo, skurdo, neteisėtos migracijos, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tinklų; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant iš tiesų pašalinti pagrindines migracijos srautų priežastis ir surasti ilgalaikius sprendimus, grindžiamus žmogaus teisėmis ir orumu, taigi, spręsti pabėgėlių krizės išorės aspekto klausimus, be kita ko, surasti, pvz., plėtojant bendradarbiavimą ir partnerystes su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, tvarius konfliktų mūsų kaimynystėje sprendimus, kurie atitiktų tarptautinę teisę ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms tose šalyse; reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto prieš vaikus migrantus, be kita ko, dėl dingusių, nelydimų vaikų migrantų, ir ragina vykdyti perkėlimo, šeimos susijungimo programas ir užtikrinti humanitarinius koridorius; yra labai susirūpinęs dėl šalies viduje priverstų migruotų žmonių skaičiaus didėjimo ir jų padėties ir ragina užtikrinti saugų jų grįžimą, perkėlimą arba integraciją į vietos bendruomenes; ragina ES ir jos valstybes nares teikti humanitarinę pagalbą švietimo, apgyvendinimo, sveikatos ir kitose humanitarinių veiksmų srityse, kad pabėgėliams būtų teikiama pagalba kuo arčiau jų gimtinės, ir tinkamai įgyvendinti grįžimo politikos priemones; pabrėžia, kad reikia visapusiško žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į migraciją, ir ragina ES toliau bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, regioninėmis organizacijomis, vyriausybėmis ir NVO; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos teisės aktų rinkinį ir bendros migracijos sistemos teisės aktus, visų pirma siekiant apsaugoti pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus; pabrėžia, kad saugios šalies ir saugios kilmės šalies sąvokos negali užkirsti kelio individualių prieglobsčio prašymų nagrinėjimui; įspėja dėl ES užsienio politikos naudojimo vadinamojo migracijos valdymo reikmėms; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visapusišką lėšų, skiriamų trečiosioms šalims bendradarbiavimo migracijos srityje tikslais, skaidrumą ir užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų naudingas struktūroms, susijusioms su žmogaus teisių pažeidimais, bet padėtų gerinti žmogaus teisių padėtį tose šalyse;

40.  mano, kad vystomasis bendradarbiavimas ir žmogaus teisių ir demokratijos principų, įskaitant teisinės valstybės ir gero valdymo principus, propagavimas turėtų būti neatsiejami; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Jungtinės Tautos tvirtina, jog negalima pasiekti visų vystymosi tikslų, jei nesilaikoma žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio; be to, primena, kad ES įsipareigojo remti šalis partneres atsižvelgdama į jų vystymosi padėtį ir jų daromą pažangą žmogaus teisių ir demokratijos srityse;

41.  pažymi, kad moterų, kurioms gresia skurdas arba socialinė atskirtis, yra daugiau negu vyrų, ir prašo Komisijos, kai ji vykdo vystymosi politikos priemones, dėti daugiau pastangų įgyvendinti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones;

42.  primena, kad pagal Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP antrąjį kriterijų valstybės narės įpareigojamos išnagrinėti, kaip paskirties šalis laikosi žmogaus teisių, kiekvienos ginklų eksporto licencijos atveju; į tai atsižvelgdamas, primena į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje įtrauktą Komisijos įsipareigojimą, susijusį su saugumo pajėgomis ir ES žmogaus teisių politikos įgyvendinimu, įskaitant deramo patikrinimo politikos parengimą ir įgyvendinimą šioje srityje;

43.  pakartoja savo raginimą priimti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje ypatinga reikšmė būtų teikiama žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės paisymui ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima smogti be žmogaus įsikišimo;

44.  mano, kad ES turėtų ir toliau dėti pastangas, kad didintų pagarbą LGBTI asmenų žmogaus teisėms, vadovaujantis ES gairėmis šiuo klausimu; rekomenduoja visapusiškai įgyvendinti šias gaires, be kita ko, vykdant ES darbuotojų trečiosiose šalyse mokymus; smerkia tai, kad 72 šalyse homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, yra susirūpinęs, kad trylikoje iš jų už jį numatyta mirties bausmė, ir mano, kad smurto metodų ir veiksmų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, pvz., priverstinio lytinės tapatybės atskleidimo, neapykantos nusikaltimų, neapykantą kurstančių kalbų tiek internete, tiek realiame gyvenime ir grupinio išprievartavimo, vykdytojai neturėtų likti nenubausti; atkreipia dėmesį į tos pačios lyties asmenų santuokų ir civilinių sąjungų legalizavimą kai kuriose šalyse ir skatina jas pripažinti platesniu mastu; smerkia moterų ir mažumų grupių narių fizinės neliečiamybės pažeidimus; ragina valstybes uždrausti tokią praktiką, bausti jos vykdytojus ir padėti nukentėjusiems;

45.  pabrėžia, kad itin svarbu kovoti su visomis korupcijos formomis, kad būtų galima užtikrinti teisinę valstybę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms; griežtai smerkia visus atvejus, kai į korupciją žiūrima pro pirštus;

46.  primena, kad korupcija kelia grėsmę, nes trukdo užtikrinti lygias galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir kenkia demokratiniams procesams, pavyzdžiui, trukdo įgyvendinti teisinės valstybės principą ir tinkamai vykdyti teisingumą; mano, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose ES turėtų pabrėžti sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų, valstybės finansų ir nuosavybės valdymo svarbą, kaip nustatyta Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją; rekomenduoja ES pasinaudoti savo ekspertinėmis žiniomis ir nuosekliau bei sistemingiau remti trečiųjų šalių pastangas kovoti su korupcija, steigiant nepriklausomas ir veiksmingas kovos su korupcija institucijas ir jas stiprinant; visų pirma ragina Komisiją derėtis dėl kovos su korupcija nuostatų visuose būsimuose prekybos susitarimuose, dėl kurių ji derasi su trečiosiomis šalimis;

47.  pabrėžia itin svarbią valstybių ir kitų atsakingų subjektų atsakomybę ir įsipareigojimus švelninti klimato kaitą, užkirsti kelią neigiamam jos poveikiui žmogaus teisėms ir skatinti politikos suderinamumą, siekiant užtikrinti, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai būtų tinkami, pakankamai ryžtingi, nediskriminaciniai ir kitais atžvilgiais atitinkantys įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad, Jungtinių Tautų duomenimis, 2050 m. bus daug dėl klimato kaitos priverstų migruoti žmonių; pabrėžia, kad prekybos politika, aplinkos politika ir vystymosi politika labai susijusios ir kad šios politikos kryptys gali turėti didelį teigiamą arba neigiamą poveikį pagarbai žmogaus teisėms; palankiai vertina tarptautinį pasiryžimą skatinti integruoti aplinkos ir gamtinių nelaimių bei klimato kaitos klausimus į žmogaus teisių sritį;

48.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais besivystančiose šalyse labai išaugo žemės grobimo mastas; mano, kad kova su išteklių naudojimu ir grobimu turėtų būti prioritetas; smerkia tokią veiklą kaip žemės grobimas ir beatodairišką gamtos išteklių naudojimą; ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir reaguoti į daug Parlamento neseniai priimtų rezoliucijų šiuo klausimu;

49.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisės ir galimybės gauti tokias prekes ir paslaugas, kaip vanduo ir sanitarinės paslaugos, būtų įtrauktos į socialinę, švietimo, sveikatos ir saugumo politiką;

50.  ragina tarptautines institucijas, nacionalines vyriausybes, NVO ir asmenis bendradarbiauti užtikrinant sąveiką, kad būtų įdiegta tinkama reglamentavimo sistema siekiant užtikrinti, kad visiems žmonėms pasaulyje būtų užtikrinta galimybė gauti būtiną vandens kiekį; pabrėžia, kad vanduo turėtų būti laikomas ne preke, o vystymosi ir darnumo aspektu, ir kad vandens sektoriaus privatizavimas neatleidžia šalių nuo jų įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ragina šalis, kuriose vanduo yra viena iš įtampos ir konfliktų priežasčių, bendradarbiauti siekiant dalytis vandeniu, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas sprendimas, siekiant darnos ir taikaus vystymosi regione;

Paramos demokratijai problemų sprendimas ir veikla

51.  pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau aktyviai remti demokratinių ir veiksmingų žmogaus teisių institucijų ir pilietinės visuomenės pastangas skatinti demokratizaciją; palankiai vertina neįkainojamą pagalbą, teikiamą viso pasaulio pilietinės visuomenės organizacijoms pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, kuri tebėra pagrindinė ES išorės žmogaus teisių politikos įgyvendinimo priemonė; be to, palankiai vertina nuoseklias Europos demokratijos fondo pastangas skatinti demokratiją ir pagrindinių teisių ir laisvių paisymą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse;

52.  primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant paremti ir sutvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje;

53.  todėl pakartoja savo raginimą Komisijai parengti ES paramos demokratijai gaires;

54.  rekomenduoja ES dėti daugiau pastangų parengti labiau visapusišką požiūrį į demokratizacijos procesus, nes laisvi ir sąžiningi rinkimai yra tik vienas aspektas, siekiant naudingai prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų procesais didinimo visame pasaulyje;

55.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. ES į visą pasaulį išsiuntė aštuonias rinkimų stebėjimo misijas ir aštuonias rinkimų ekspertų misijas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. ES yra išsiuntusi 17 rinkimų stebėjimo misijų ir 23 rinkimų ekspertų misijas; dar kartą pabrėžia, kad palankiai vertina nuolatinę ES paramą rinkimų procesams ir pagalbą rengiant rinkimus, taip pat vietos stebėtojams teikiamą paramą; šiuo aspektu palankiai vertina ir visapusiškai remia Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės darbą;

56.  primena, kokia svarbi tinkama su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, vykdoma siekiant padidinti jų poveikį ir gerinti ES paramą demokratiniams standartams atitinkamose šalyse;

57.  palankiai vertina Komisijos, EIVT ir valstybių narių pagal dabar dabartinį veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiimtą įsipareigojimą tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų administravimo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis trečiosiose šalyse, siekiant, kad jos įgytų daugiau galių, ir taip padedant stiprinti demokratinius procesus;

58.  pabrėžia, kad plėtros politika – viena iš tvirtų priemonių, kuriomis didinama pagarba demokratiniams principams ir žmogaus teisėms, atsižvelgiant į dabartinius politinius pokyčius šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse; ragina Komisiją labiau stengtis prisidėti prie tvirtesnės demokratinės politinės kultūros, pagarbos teisinės valstybės principui, žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybės ir kovos su korupcija tose šalyse; yra įsitikinęs, kad žmogaus teisių ir demokratinių principų apsauga, aktyvus propagavimas ir užtikrinimas ir toliau turi būti svarbiausi persvarstytos Europos kaimynystės politikos aspektai; pakartoja, kad žmogaus teisių ir demokratijos apsauga, aktyvus propagavimas ir užtikrinimas naudingi ir šalims partnerėms, ir ES; taip pat pabrėžia, kad ES turi vykdyti įsipareigojimą savo partnerėms, visų pirma kaimyninėms šalims, remti ekonomines, socialines ir politines reformas, ginti žmogaus teises ir padėti diegti teisinės valstybės principą – tai yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką ir užtikrinti stabilumą kaimyninėse šalyse; primena, kad Viduržemio jūros sąjunga gali ir turėtų formuoti politinį dialogą šioje srityje ir skatinti priimti tvirtą žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę regione; primena, kad bet kuri ES narystės siekianti šalis turi visapusiškai užtikrinti žmogaus teises ir griežtai atitikti Kopenhagos kriterijus ir kad dėl neatitikties gali būti sustabdytos derybos;

59.  pabrėžia, kad taikos stiprinimas apima konfliktų prevencijos bei mažinimo ir politinių, socialinių ir ekonominių bei saugumo institucijų atsparumo stiprinimo pastangas, siekiant padėti pagrindą tvariai taikai ir vystymuisi ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių propagavimas yra būtinas siekiant tvarios taikos;

Visapusiško ir nuoseklaus paramos žmogaus teisėms ir demokratijai požiūrio užtikrinimas įgyvendinant ES politiką

60.  atkreipia dėmesį į tai, kad priimta ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m.; mano, kad metinė ataskaita yra būtina ES žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje politikos patikrinimo, komunikacijos ir diskusijų dėl jos priemonė ir vertinga šios srities ES prioritetų, pastangų ir iššūkių išsamios apžvalgos priemonė, kurią galima panaudoti siekiant nustatyti tolesnius būdus, kaip tuos iššūkius veiksmingai spręsti;

61.  dar kartą griežtai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dalyvauti diskusijoje su EP nariais dviejose plenarinėse sesijose per metus – vieną kartą, kai pristatoma metinė ataskaita, ir vieną kartą – atsakant į Parlamento parengtą pranešimą; pakartoja, koks svarbus nuolatinis tarpinstitucinis dialogas, visų pirma susijęs su tolesniais veiksmais dėl Parlamento skubių rezoliucijų žmogaus teisių klausimais; primena, kad atsakymai raštu taip pat yra svarbūs tarpinstituciniams santykiams, nes jie suteikia galimybę sistemingai ir nuodugniai reaguoti į visus Parlamento iškeltus klausimus ir taip prisidėti prie veiksmingo koordinavimo stiprinimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT išsamiai atsakyti į raštu pateiktus klausimus ir kelti žmogaus teisių klausimus aukščiausiu dialogo su atitinkamomis šalimis lygmeniu;

62.  giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos pateikė išsamias ataskaitas apie veiklą, kurią ES vykdė žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2016 m.; vis dėlto mano, kad galima būtų gerinti dabartinę metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos formą suteikiant daugiau informacijos apie konkretų ES veiksmų poveikį žmogaus teisėms ir demokratijai trečiosiose šalyse;

63.  primena savo nuomonę, kad ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2012 m. priėmimas buvo svarbus etapas ES siekiant, kad žmogaus teisės ir demokratija būtų laikomos svarbiausiu išorės santykių aspektu; palankiai vertina tai, kad 2015 m. liepos mėn. Taryba priėmė naują veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m. laikotarpiui, taip pat 2017 m. atliekamą šio plano laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, EIVT, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų dabartinio veiksmų plano įgyvendinimą, be kita ko, užtikrinant tikrą bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie tai, kaip jos įgyvendina minėtą planą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu didinti priemonių, naudojamų siekiant skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiją visame pasaulyje, veiksmingumą ir didinti jų poveikį vietos lygmeniu;

64.  primena savo požiūrį, kad norint nuosekliai ir darniai įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę reikia tvirto valstybių narių ir ES institucijų sutarimo ir geresnio jų veiklos koordinavimo bei tikro vietos, nacionalinio ir tarptautinio lygmenų bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis; primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už veiksmų plano ir ES strateginės programos įgyvendinimą ir naudoti juos kaip gaires propaguojant žmogaus teises ir demokratiją dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose;

65.  pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį atlieka ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais S. Lambrinidis, didindamas ES matomumą ir veiksmingumą ginant ir propaguojant žmogaus teises ir demokratinius principus visame pasaulyje, ir pabrėžia jo vaidmenį skatinant nuosekliai ir darniai įgyvendinti ES žmogaus teisių politiką; palankiai vertina tai, kad ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai pratęsti iki 2019 m. vasario 28 d., ir primena savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; todėl rekomenduoja suteikti ES specialiajam įgaliotiniui iniciatyvos teisę, didesnį matomumą visuomenėje, pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės; be to, rekomenduoja ES specialiajam įgaliotiniui padidinti savo veiklos, planų, pažangos ataskaitų ir apžvalgų skaidrumą;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad su ES specialiojo įgaliotinio veikla ir jos poveikiu galima tik iš dalies susipažinti peržiūrint metinę žmogaus teisių ataskaitą, jo socialinio tinklo paskyrą ir prieinamas pasakytas kalbas;

67.  visapusiškai remia konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas, pagal kurias ES veiksmai pritaikomi prie kiekvienos šalies padėties ir poreikių; pakartoja raginimą suteikti EP nariams prieigą prie strategijų turinio; primygtinai pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis; pakartoja, kad konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių srities strategijos turėtų derėti su ES veiksmais, kuriuos reikia įgyvendinti kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į konkrečią padėtį, ir kad šiose strategijose turėtų būti nurodyti išmatuojami pažangos rodikliai ir numatytos galimybės juos pakoreguoti, jei reikia;

68.  palankiai vertina tai, kad visose ES delegacijose ir BSGP misijose paskirti kontaktiniai asmenys žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais; primena savo rekomendaciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei ir EIVT parengti aiškias veiklos gaires dėl šių asmenų vaidmens delegacijose, kad jie galėtų tobulėti, veikti kaip tikri patarėjai žmogaus teisių klausimais ir veiksmingai atlikti savo darbą;

69.  pripažįsta, kad dialogai su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė siekiant propaguoti žmogaus teises ir jas ginti; palankiai vertina tai, kad dialogai žmogaus teisių klausimais užmezgami su vis daugiau šalių; palankiai vertina ir toliau skatina pilietinės visuomenės dalyvavimą parengiamuosiuose dialoguose; pakartoja raginimą sukurti išsamų mechanizmą, skirtą dialogų žmogaus teisių klausimais funkcionavimo stebėjimui ir peržiūrai;

70.  primena ES įsipareigojimą savo santykiuose su trečiosiomis šalimis itin daug dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad pažanga žmogaus teisių ir demokratijos principų srityje, be kita ko, žmogaus teisių paisymo sąlygos tarptautiniuose susitarimuose, turi būti remiama įgyvendinant visas ES politikos kryptis, susijusias su išorės aspektu, pavyzdžiui, plėtros ir kaimynystės politiką, BSGP, taip pat aplinkos, vystymosi, saugumo, kovos su terorizmu, prekybos, teisingumo ir vidaus reikalų politiką;

71.  primena, kad sankcijos yra pagrindinė BUSP priemonė; ragina Tarybą patvirtinti ES teisės aktuose numatytas sankcijas, kai to reikia norint pasiekti BUSP tikslus, visų pirma tam, kad būtų ginamos žmogaus teisės, įtvirtinama ir remiama demokratija, sykiu užtikrinant, kad tos sankcijos nedarytų poveikio civiliams gyventojams; prašo šias sankcijas skirti pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, kad jie būtų nubausti už įvykdytus nusikaltimus ir pažeidimus;

72.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teisių nuostatas į teisėkūros ir ne teisėkūros aktų pasiūlymų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos bei investicijų susitarimų poveikio vertinimus; primygtinai ragina Komisiją gerinti poveikio vertinimų kokybę, didinti jų išsamumą ir taip užtikrinti, kad į pasiūlymų dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamo akto tekstą būtų sistemingai įtraukiami žmogaus teisių klausimai;

73.  dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia tvirtą ES įsipareigojimą skatinti žmogaus teisių ir demokratinių principų laikymosi pažangą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų struktūromis ir Jungtinių Tautų specializuotomis agentūromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), regioninėmis organizacijomis, tokiomis kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija (SAARC), Afrikos Sąjunga, Arabų Valstybių Lyga, ir kitomis, atsižvelgiant į ES sutarties 21 ir 22 straipsnius;

74.  pabrėžia, kad, siekdama naujame veiksmų plane užsibrėžtų plataus užmojo tikslų, ES turi skirti pakankamai išteklių ir ekspertų, kalbant tiek apie žmogiškuosius išteklius delegacijose ir būstinėse, tiek apie skiriamas lėšas;

75.  be to, primena, jog itin svarbu, kad ES nuolat aktyviai dalyvautų visų Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų veikloje, visų pirma Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos trečiojo komiteto ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos veikloje; pripažįsta EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą Jungtinių Tautų lygmenyje; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant, kad jos balsas būtų išgirstas, be kita ko, skatinti vis geresnį tarpregioninių iniciatyvų įgyvendinimą, drauge remti rezoliucijas ir vadovauti jų rengimui; pabrėžia, jog reikia, kad ES prisiimtų vadovaujamą vaidmenį spartinant Jungtinių Tautų reformą, siekiant didinti taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos poveikį bei galią ir užtikrinti veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą ir pažangą tarptautinės teisės srityje;

o
o   o

76.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, 70-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1) http://www.ohchr.org/Documents/ProfessionalInterest/cedaw.pdf
(2) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/167
(3) https://treaties.un.org/doc/source/docs/A_RES_45_158-E.pdf
(4) http://www.unhcr.org/3b66c2aa10
(5) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf
(6) http://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalassembly/docs/globalcompact/A_RES_71_1.pdf
(7) https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld
(8) https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/rms/090000168008482e
(9) http://www.oecd.org/corporate/mne/oecdguidelinesformultinationalenterprises.htm
(10) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/131181.pdf
(11) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf
(12) http://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/regions/files/eugs_review_web_0.pdf
(13) http://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/full_brochure_year_1.pdf
(14) OL L 76, 2011 3 22, p. 56.
(15) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_rights_of_child_0.pdf
(16) https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/european-consensus-on-development-final-20170626_en.pdf
(17) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_human_rights_guidelines_on_freedom_of_expression_online_and_offline_en.pdf
(18) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/137585.pdf
(19) http://www.ceceurope.org/wp-content/uploads/2015/08/CofEU_119404.pdf
(20) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/guidelines_death_penalty_st08416_en.pdf
(21) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/20120626_guidelines_en.pdf
(22) https://www.osce.org/odihr/19223?download=true
(23) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/137584.pdf
(24) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_on_human_rights_dialogues_with_third_countries.pdf
(25) OL C 303, 2009 12 15, p. 12.
(26) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/16173_08_en.pdf
(27) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/10019_08_en.pdf
(28) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.
(29) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_guidelines_hrd_en.pdf
(30) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10255-2016-INIT/lt/pdf
(31) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0344.
(32) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.
(33) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0404.
(34) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.
(35) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0300.
(36) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0020.
(37) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0066.
(38) OL C 181, 2016 5 19, p. 69.
(39) http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session31/Documents/A_HRC_31_56_en.doc
(40) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115.
(41) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(42) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(43) OL C 310, 2016 8 25, p. 35.


Honkongas – 20 metų po perdavimo
PDF 283kWORD 47k
2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo (2017/2204(INI))
P8_TA(2017)0495A8-0382/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo pagrindinį įstatymą, kuris priimtas 1990 m. balandžio 4 d. ir įsigaliojo 1997 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 19 d. Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės bendrą deklaraciją Honkongo klausimu, taip pat žinomą kaip Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendra deklaracija,

–  atsižvelgdamas į bendras Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ataskaitas, būtent į 2017 m. balandžio 26 d. ataskaitą „Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas. 2016 m. metinė ataskaita“ (JOIN(2017)0016), į 2016 m. balandžio 25 d. ataskaitą „Ypatingasis Administracinis Regionas Honkongas. 2015 m. metinė ataskaita“ (JOIN(2016)0010) ir į 2015 m. balandžio 24 d. ataskaitą „Ypatingasis Administracinis Regionas Honkongas. 2014 m. metinė ataskaita“ (JOIN(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 22 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl naujos ES strategijos dėl Kinijos elementų (JOIN(2016)0030), 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497) ir 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Kinijos,

–  atsižvelgdamas į ES vieningos Kinijos politiką,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. ES ir Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo muitinių bendradarbiavimo susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į teisę be vizos patekti į Šengeno erdvę(2) ir kitą Europos Sąjungos dalį, kuri suteikta Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo pasą turintiems asmenims, ir atvirkščiai,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais, pradėtą 1995 m.,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Honkongo, ypač į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Gui Minhai, Kinijoje kalinamo leidėjo, atvejo(3), 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl dingusių be žinios Honkongo knygų leidėjų atvejo(4), 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete ir Honkonge(5), 2003 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos trečiosios ir ketvirtosios metinių ataskaitų Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo(6), 2002 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją dėl Honkongo(7), 2000 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos ir Tarybos pirmosios ir antrosios metinių ataskaitų Europos Parlamentui dėl Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo(8), 1998 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai „Europos Sąjunga ir Honkongas: po 1997 m.(9)“ ir 1997 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl padėties Honkonge(10),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2015 m. gruodžio 16 d.(11) ir 2013 m. kovo 14 d. rezoliucijas dėl ES ir Kinijos santykių(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0382/2017),

A.  kadangi 1997 m. liepos 1 d. Jungtinė Karalystė perdavė Kinijos Liaudies Respublikai aukščiausiąją valdžią Honkongo atžvilgiu;

B.  kadangi 1984 m. pasirašytoje Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendroje deklaracijoje užtikrinama ir 1990 m. Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo (YAR) pagrindiniame įstatyme nustatoma, kad Honkongas išsaugos vykdomosios valdžios, įstatymų leidžiamosios valdžios ir teisminių institucijų autonomiją ir nepriklausomumą 50 metų po aukščiausiosios valdžios perdavimo;

C.  kadangi ES ir Europos Parlamentas ir toliau tvirtai remia principą „viena šalis – dvi sistemos“ ir didelę Honkongo autonomiją valdant Kinijai;

D.  kadangi ES ir Honkongas rengia metinį aukšto lygio susitikimą, vadinamą struktūriniu dialogu, kuris inicijuotas 2005 m.; kadangi 10-asis metinis struktūrinis dialogas įvyko 2016 m. lapkričio 17 d. Briuselyje;

E.  kadangi dvišaliai ES ir Honkongo santykiai ir toliau tvirtėja; kadangi ES yra antra pagal dydį (po žemyninės Kinijos) Honkongo prekybos partnerė, o Honkongas yra 14-tas pagal dydį ES prekybos prekėmis partneris ir itin svarbus prekybos paslaugomis partneris; kadangi būsimiems dvišaliams santykiams turėtų būti naudingas Honkongo tolesnio ekonomikos įvairinimo poreikis, artimi ryšiai su Naujuoju šilko keliu ir didesnė integracija su Perlų upės deltos regionu; kadangi JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, Honkongas yra antra pagal dydį pasaulyje tikslinė rinka tiesioginėmis užsienio investicijomis;

F.  kadangi Honkongo gynybos ir užsienio politikos reikalai priklauso Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės kompetencijai;

G.  kadangi Pagrindiniu įstatymu YAR Honkongui suteikta teisė savarankiškai formuoti savo išorės ekonominius santykius ir tapti tarptautinių organizacijų nariu;

H.  kadangi net ir po 1997 m. liepos 1 d. tebegalioja sudaryti susitarimai dėl pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir tarptautiniai žmogaus teisių srities susitarimai; kadangi Kinijos Liaudies Respublika taip pat pasirašė ir ratifikavo tarptautinius susitarimus dėl šių teisių ir tokiu būdu pripažino žmogaus teisių svarbą ir universalumą; kadangi Kinija su ES ir kitais tarptautiniais partneriais sukūrė forumus dialogui teisinės valstybės tema;

I.  kadangi Honkongas yra daugiau kaip 20 tarptautinių organizacijų, įskaitant Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumą (APEC), Interpolą, Tarptautinių atsiskaitymų banką (TAB), Azijos plėtros banką (APB), Azijos infrastruktūros investicijų banką (AIIB), Tarptautinį olimpinį komitetą, Tarptautinius prekybos rūmus ir Tarptautinę laisvųjų profesinių sąjungų konfederaciją, narys arba asocijuotasis narys;

J.  kadangi Honkongas yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) šalis;

K.  kadangi Pagrindinio įstatymo nuostatomis suteikiama žmogaus teisių ir asmens laisvių apsauga;

L.  kadangi Pagrindinio įstatymo 27 straipsnyje garantuojamos žodžio, spaudos ir publikavimo, asociacijų ir susirinkimų, eitynių ir demonstracijų laisvės;

M.  kadangi Pagrindinio įstatymo 45 ir 68 straipsniuose nurodoma, kad Įstatymų Leidžiamosios Tarybos vyriausiasis vadovas ir visi nariai galiausiai turėtų būti renkami visuotiniuose rinkimuose;

N.  kadangi Kinijos Liaudies Respublikos valstybės taryba 2014 m. birželio 10 d. paskelbė baltąją knygą dėl politikos „viena šalis – dvi sistemos“ vykdymo Honkonge, pabrėždama, kad YAR Honkongo autonomija galiausiai priklauso nuo Kinijos Liaudies Respublikos centrinės vyriausybės leidimo;

O.  kadangi Honkongo tradicinė atvira visuomenė sudarė sąlygas tam, kad būtų sukurta tikra ir nepriklausoma pilietinė visuomenė, kuri aktyviai ir konstruktyviai dalyvauja YAR Honkongo viešajame gyvenime;

P.  kadangi Honkongo pilietinė visuomenė padidino visuomenės informuotumą apie pilietines ir politines teises, religiją, sveikatos priežiūrą, aplinkosaugą, klimato kaitą, moterų dalyvavimą politiniame gyvenime ir namų ūkio darbuotojų teises, LGBTI teises, taip pat akademinę ir kultūros laisves;

Q.  kadangi Honkonge veikia gyvybinga daugiapartinė sistema; kadangi bėgant metams Honkongo gyventojai patyrė masines demonstracijas, pasisakančias už demokratiją ir visapusišką Pagrindinio įstatymo įgyvendinimą, įskaitant 2014 m. protestus, kuriuos rengė vadinamasis lietsargių judėjimas, taip pat dėl žiniasklaidos laisvės ir, be kita ko, protestavo prieš Honkongo knygų platintojų dingimą;

R.  kadangi per pastaruosius 20 metų kai kurie žurnalistai ir kiti žiniasklaidos darbuotojai – dažnai demokratijos rėmėjai ir reiškiantys kritišką požiūrį – buvo priversti atsistatydinti, išvyko rašyti pranešimus ne tokiais opiais klausimais ar, kai kuriais atvejais, jiems net buvo grasinta smurtu;

S.  kadangi 2015 m. pabaigoje keturi Honkongo gyventojai ir vienas Honkonge negyvenantis asmuo, susiję su leidykla „Mighty Current“ ir jos knygynu, dingo, kadangi praėjus mėnesiams pasirodė pranešimai, kad jie buvo sulaikyti žemyninėje Kinijoje nežinomose vietose, ir kadangi vienas iš į laisvę paleistų knygų platintojų pranešė, kad prisipažino apie pažeidimus, nes buvo priverstas;

T.  kadangi per pastaruosius kelerius metus Honkongo žiniasklaidoje pastebėti vis dažnesni vidinės cenzūros atvejai klausimais, susijusiais su žemynine Kinija, – tai patvirtina ir Honkongo žurnalistų asociacijos tyrimai ir pranešimai;

U.  kadangi Honkonge teikiamas įvairių dalykų aukšto lygio mokymas ir pasiekiamas aukštas akademinis lygis, tačiau esama pavojaus akademinei laisvei dėl nuolatinio Kinijos centrinės valdžios kišimosi, visų pirma universitetų tarybų skyrimo srityje;

V.  kadangi pagal apklausų, kurias reguliariai atlieka Honkongo universitetas pagal viešosios nuomonės programą, rezultatus matyti, kad ilgą laiką mažėja tapatinimasis su Kinija;

W.  kadangi 2017 m. sausio mėn. Honkongo aplinkos biuras paskelbė tarpsektorinį Honkongo veiksmų klimato kaitos srityje po 2030 m. planą, kuriame, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu, nustatyti nauji anglies dioksido išmetimo tikslai, būtent iki 2030 m. taršos anglies dioksidu intensyvumas turi būti sumažintas dviem trečdaliais, o viso išmetamo anglies dioksido kiekis – vienu trečdaliu, palyginti su 2005 m. pradiniu lygiu;

X.  atsižvelgiant į Honkongo uosto svarbą Kinijos Liaudies Respublikai ir tarptautinei prekybai;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:

   a) atkreipti YAR Honkongo ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijų dėmesį į tai, kad, kaip ES laiko vieningos Kinijos politiką santykių pagrindu, atitinkamai nepaprastai svarbu visapusiškai paisyti YAR Honkongo pagrindinio įstatymo ir laikytis principo „viena šalis – dvi sistemos“, siekiant plėtoti, dar labiau tvirtinti ir plėsti dabartinius ir būsimus santykius su ES, ir kad dėl kišimosi į Honkongo vidaus reikalus gali būti pakenkta šiam principui, todėl šio kišimosi reikėtų vengti;
   b) pasmerkti nuolatinį Kinijos Liaudies Respublikos kišimąsi į Honkongo vidaus reikalus, dėl kurio gali kilti pavojus principo „viena šalis – dvi sistemos“ ilgalaikiam perspektyvumui;
   c) stiprinti dvišalį dialogą su YAR Honkongo vyriausybe, ypač vedant ES ir Honkongo metinį struktūrinį dialogą, apimantį daugelį klausimų ir politikos sričių, būtent demokratiją, žmogaus teises, teisinės valstybės principą, prekybą, investicijas, finansines paslaugas, muitus, aplinkos apsaugą, klimato kaitą, mokslinius tyrimus ir švietimą, taip pat remti principo „viena šalis – dvi sistemos“ įgyvendinimą ir toliau teikti vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos bei Komisijos metines Honkongo raidos ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai;
   d) pripažinti, kad bėgant laikui Honkongas tapo atvira visuomene, kurioje piliečiai naudojasi žmogaus teisėmis, laisvėmis, aukštais visuomenės sveikatos ir saugumo standartais, skaidrumu, kurioje veikia teisminės institucijos, kuriomis pasitikima, ir kur vyrauja teisinė valstybė ir žemas korupcijos lygis, ir kad Honkongo gyventojai gali teisėtai tikėtis, jog ir toliau galės laikytis savo gyvenimo būdo ir naudotis minėtomis teisėmis bei vertybėmis didelės autonomijos sąlygomis;
   e) pabrėžti, kad nepaprastai svarbu paisyti Honkongo autonomijos siekiant jo tolesnio vystymosi teigiama linkme ir palankių santykių su Kinijos žemynine dalimi, taip pat siekiant atnaujinti žemyninės dalies ir Taivano dialogus;
   f) visapusiškai įsipareigoti remti Honkongo autonomiją, gerovę ir jo gyventojų teises ir laisves ir pareikšti tvirtą paramą politinių reformų proceso, kuris atitiktų tarptautinius standartus ir Pagrindinį įstatymą, kuriuo YAR gyventojams būtų suteikta teisė rinkti ir būti išrinktiems aukščiausių vadovaujamųjų pareigų atrankos procese ir kuriame būtų atspindėta daugumos Honkongo visuomenės nuomonė, pradžiai;
   g) atsižvelgiant į tai, raginti Honkongo ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybes ir toliau laikytis savo įsipareigojimo ir vėl stiprinti siekį reformuoti visuotinę rinkimų teisę per kitus Honkongo Įstatymų Leidžiamosios Tarybos vyriausiojo vadovo ir narių rinkimus, kad galiotų demokratinė, sąžininga, atvira ir skaidri rinkimų sistema;
   h) surasti būdų, kaip remti Honkongo demokratijos ir jo daugiapartinės sistemos stiprinimą, ir pareikšti susirūpinimą dėl didėjančio politinių opozicijos partijų persekiojimo, taip pat dėl įmonių registro atsisakymo įregistruoti tam tikras demokratiją propaguojančias grupes;
   i) teigiamai vertinti tai, kad 2016 m. rinkimuose į Įstatymų Leidžiamąją Tarybą dalyvavo rekordiškai daug rinkėjų, tačiau apgailestauti dėl to, kad 2016 m. Honkongo valdžios institucijos atsisakė Įstatymų Leidžiamosios Tarybos rinkimuose užregistruoti naują nepriklausomybę propaguojančią politinę partiją ir iš rinkimų pašalino šešis kandidatus, kurie pasisakė už didesnę Honkongo autonomiją;
   j) pasmerkti grėsmes demokratiją propaguojančių politikų asmeniniam saugumui, įskaitant grobimą ir fizinį smurtą, apie kuriuos pranešė kai kurie politikai;
   k) teigiamai vertinti tai, kad paleisti už užstatą trys demokratiją propaguojančio judėjimo lyderiai Joshua Wong, Nathan Law ir Alex Chow, kurie neseniai buvo nubausti nuo šešių iki aštuonių mėnesių kalėjimo bausmėmis dėl neteisėto susirinkimo, o praėjusiais metais už dalyvavimą taikiuose protestuose jiems skirtos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, be kita ko, viešieji darbai; primygtinai raginti Honkongo paskutinės instancijos teismą nagrinėti J. Wongo, N. Law ir A. Chow bylas atsižvelgiant į Honkongo prievoles pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir primygtinai raginti Honkongo vyriausybę persvarstyti Viešosios tvarkos potvarkį, kad jis būtų suderintas su tarptautiniais žmogaus teisių standartais;
   l) atkreipti Kinijos dėmesį į tai, kad, nors ir iš esmės laikomasi Pagrindinio įstatymo, Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendros deklaracijos ir principo „viena šalis – dvi sistemos“, vis dažniau plačiu mastu pastebimas nerimas, kad pradedama abejoti didele Honkongo autonomija, dėl kurios sutarta, arba Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendros deklaracijos teisine verte ar dvasia;
   m) pareikšti didelį susirūpinimą dėl to, kad Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas skelbia nepageidaujamas ar kitokias Pagrindinio įstatymo interpretacijas dar prieš teismui priimant sprendimą, darydamas užuominą, kad reikėtų nepaisyti demokratiškai išrinktų teisės aktų leidėjų, ir taip mažina pasitikėjimą visapusišku teisminių institucijų nepriklausomumu atskirais susijusiais atvejais; priminti, kad Honkongo teismų sistema ir įprastas teismo procesas turėtų būti svarbiausia ginčų sprendimo priemonė;
   n) pabrėžti, kad dėl to, kaip buvo sprendžiamas penkių dingusių knygų platintojų klausimas, deja, kilo klausimų dėl YAR autonomijos, nurodytos jo Pagrindiniame įstatyme, ir dėl aiškumo apie žemyninių teisėsaugos institucijų vaidmenį Honkonge trūkumo;
   o) pareikšti susirūpinimą dėl įtarimų, kad Kinijos teisėsaugos institucijos veikia Honkonge, o tai reikštų, kad pažeistas Pagrindinis įstatymas ir būtų nesuderinama su principu „viena šalis – dvi sistemos“;
   p) pabrėžti, kad informacijos ir žodžio laisvės iš esmės laikomasi, kartu pareiškiant susirūpinimą dėl nuolat mažėjančios spaudos laisvės Honkonge, kai spausdintai ir elektroninei žiniasklaidai daromas vis didesnis spaudimas, didėja vidinė cenzūra, ypač klausimais, susijusiais su opiomis problemomis žemyninėje Kinijoje arba su Honkongo vyriausybe, ir griežtinama prekybos knygomis jautriais politiniais klausimais kontrolė monopolizuojant beveik visų knygynų nuosavybę;
   q) tęsti dvišalį dialogą su YAR Honkongo vyriausybe įvairių politikos sričių klausimais, taip pat dėl principo „viena šalis – dvi sistemos“ įgyvendinimo;
   r) pakartoti, kad bet kokie teisės aktai, numatyti pagal Pagrindinį įstatymą, įskaitant bet kokius teisės aktus, kurie bus pasiūlyti pagal Pagrindinio įstatymo 23 straipsnį, pvz., galimas Nacionalinio saugumo įstatymas, neturėtų prieštarauti Honkongo teisminių institucijų nepriklausomumui ir išimtinei jurisdikcijai ir neturėtų pažeisti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto prievolių, taip pat neturėtų apriboti tokių laisvių, kaip žodžio, žiniasklaidos, asociacijų ir susirinkimų, demonstracijų laisvės, laisvė burti profesines sąjungas ir streikuoti, mokslinių tyrimų ir kultūrinės bei meninės raiškos laisvės, ir minėti teisės aktai neturėtų būti naudojami prieš žmogaus teisių aktyvistus ir vyriausybės kritikus;
   s) nedelsiant pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl bendradarbiavimo su Honkongo institucijomis mokesčių skaidrumo srityje, įskaitant automatinius informacijos mainus, kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir priemonių, kurių imtis ragina EBPO dokumentų rinkinyje dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS), įgyvendinimą;
   t) skatinti ir remti regiono mastu koordinuojamus demokratiją propaguojančius judėjimus, nes jie yra itin svarbi priemonė siekiant puoselėti Azijos bendradarbiavimą demokratijos ir žmogaus teisių klausimais;
   u) primygtinai raginti Honkongo vyriausybę imtis veiksmingesnių priemonių kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu, taip pat imtis priemonių siekiant stebėti įmones, kurios sudaro palankias sąlygas mokesčiams slėpti ir mokestiniam sukčiavimui, naudodamosi savo patronuojamosiomis įmonėmis Honkonge, ir taikyti joms sankcijas;
   v) surasti būdų, kaip būtų galima remti Honkongo pilietinę visuomenę, ypač organizacijas, kurios laikosi visuotinių vertybių, propaguoja žmogaus teises ir remia teisminių institucijų nepriklausomumą ir spaudos laisvę; pabrėžti, kad nesutarimų atvejais galima pasitelkti tik nesmurtinių formų protestą ir dialogą;
   w) rekomenduoti Honkongo Įstatymų Leidžiamajai Tarybai, konsultuojantis su pilietinės visuomenės organizacijomis ir Honkongo gyventojais, kruopščiai išnagrinėti būsimus įstatymus dėl greitųjų geležinkelių;
   x) raginti Honkongo akademines institucijas toliau laikytis aukštų savo mokymo programų ir mokslinių tyrimų standartų ir išsaugoti akademinę laisvę, tačiau šiuo požiūriu pareikšti susirūpinimą dėl universitetų tarybų skyrimo procedūros ir įsikišimų iš išorės, kuriais siekiama keisti mokymo programas, o dėl to gali būti kenkiama aukštojo mokslo institucijų nepriklausomumui; skatinti Europos ir Honkongo akademinių institucijų ryšių stiprinimą;
   y) ragina laiku priimti kovos su diskriminacija įstatymą;
   z) priminti, kad Honkongo visuomenei ir jo gyventojams didelę įtaką padarė imigrantai, įskaitant pabėgėlius, ir raginti Honkongo vyriausybę suderinti savo pabėgėlių ir migracijos politiką su tarptautiniais standartais, ypač atsižvelgiant į nelydimus nepilnamečius pabėgėlius;
   aa) atkreipti dėmesį į tai, kad, nors pastaruosiuose tyrimuose parodyta, kad daug Honkongo gyventojų norėtų emigruoti, būtų apmaudu, jeigu Honkongui nepavyktų išlaikyti savo protingiausių ir geriausių žmonių, ir susirūpinimą keltų tai, kad tiek daug, ypač jaunų žmonių, prarastų tikėjimą savo ateitimi;
   ab) pareikšti susirūpinimą, kad JT ekspertų Šiaurės Korėjos klausimais grupė savo ataskaitose nustatė, kad Honkongas yra viena iš dviejų verslo jurisdikcijų, kuriose veikia didžiausia dalis Šiaurės Korėjos kontroliuojamų priedangos įmonių; primena, kad bendros tarptautinės įmonės su Šiaurės Korėja – tai naujausios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2388 (2017) pažeidimas, ir primygtinai ragina Honkongo valdžios institucijas spręsti klausimus, kurie kelia susirūpinimą JT ekspertų Šiaurės Korėjos klausimais grupei;
   ac) atkreipti Honkongo valdžios institucijų dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į tyrimą, Honkongo komunalinės atliekos per pastarąjį dešimtmetį išaugo 80 proc., o tai yra daugiau nei dukart didesnis skaičius negu gyventojų prieaugis, ir padėti jiems sukurti veiksmingą atliekų mažinimo politiką, kuria būtų skatinamas perdirbimas ir kitų formų žiedinė ekonomika, taip pat didinamas informuotumas apie atsakingą vartojimą;
   ad) pabrėžti Kinijos valdžios institucijoms, kad visapusiškas Honkongo autonomijos paisymas galėtų suteikti modelį, pagal kurį būtų galima įgyvendinti išsamias demokratines politines reformas Kinijoje ir palaipsniui liberalizuoti ir atverti Kinijos visuomenę;
   ae) pabrėžti Europos Sąjungos įsipareigojimą Honkonge stiprinti demokratiją, įskaitant teisinės valstybės principą, teisminių institucijų nepriklausomumą, pagrindines laisves ir teises, skaidrumą ir informacijos bei saviraiškos laisvę;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti – Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo vyriausybei ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei.

(1) OL L 151, 1999 6 18, p. 20.
(2) OL L 81, 2001 3 21, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0444.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0045.
(5) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 523.
(6) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 130.
(7) OL C 31 E, 2004 2 5, p. 261.
(8) OL C 197, 2001 7 12, p. 387.
(9) OL C 328, 1998 10 26, p. 186.
(10) OL C 132, 1997 4 28, p. 222.
(11) OL C 399, 2017 11 24, p. 92.
(12) OL C 36, 2016 1 29, p. 126.

Teisinė informacija - Privatumo politika