Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvius protokolus,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per Ketvirtąją pasaulinę konferenciją, visų pirma į jų esminę susirūpinimą keliančią sritį K („Moterys ir aplinka“),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų gyventojų fondo parengtą demografinį tyrimą prisitaikymo prie klimato kaitos klausimu, kuriame duomenys apie gyventojus derinami su geografiniais duomenimis apie klimato keliamą pavojų ir siūloma nelaimių rizikos mažinimo politikos priemonė,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio mėn. įsigaliojusią Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu, visų pirma į bendrųjų nuostatų 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje (Kataras) vykusią 18-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferenciją (COP 18) (Sprendimas Nr. 23/CP.18),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1–12 d. Limoje (Peru) vykusią 20-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 20), visų pirma į Limos darbo programą lyčių klausimais (Sprendimas Nr. 18/CP.20),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje (Prancūzija) vykusią 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21),

–   atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimo 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 7–18 d. Marakeše (Marokas) vykusią 22-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 22) ir joje priimtą sprendimą dėl lyčių ir klimato kaitos, kuriuo išplečiama 2014 m. Limos darbo programa lyčių klausimais (Sprendimas Nr. 21/CP.22),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuri įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., ypač į 1, 4, 5 ir 13 darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 22 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 35/20 dėl žmogaus teisių ir klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 ir 5 dalis,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybė ir aplinka. Pagerintas sprendimų priėmimas, kvalifikacijos ir konkurencingumas klimato kaitos švelninimo politikos ES srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos patvirtintą 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2014 m. JT klimato kaitos konferencijos (COP 20) Limoje, Peru (2014 m. gruodžio 1–12 d.)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl moterų ir klimato kaitos(3),

–  atsižvelgdamas į „Pozicijos dokumentą 2015 m. naujojo susitarimo dėl klimato klausimu“ (angl. Position Paper on the 2015 New Climate Agreement), kurį 2015 m. birželio 1 d. paskelbė organizacija „Women and Gender Constituency“(4),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Lytis sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos klausimus“ (angl. Gender in environment and climate change)(5), kurią 2017 m. sausio 26 d. paskelbė Europos lyčių lygybės institutas (EIGE),

–  atsižvelgdamas į Ženevoje prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti žmogaus teises įgyvendinant klimato politiką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A8-0403/2017),

A.  kadangi klimato kaita vyksta visame pasaulyje, tačiau pražūtingą jos poveikį labiau patiria šalys ir bendruomenės, kurių indėlis į visuotinį atšilimą mažiausias; kadangi didesnį poveikį patiria gyventojai, kurių pragyvenimas labiausiai priklauso nuo gamtos išteklių ir (arba) kurie yra mažiausiai pajėgūs imtis atsakomųjų veiksmų susidūrus su tokiais gamtiniais pavojais, kaip sausros, nuošliaužos, potvyniai ir uraganai; kadangi tie, kurie yra mažiau pajėgūs prisitaikyti finansiškai, nukentės labiausiai ir patirs didžiausią klimato kaitos poveikį;

B.  kadangi moterys ir vyrai klimato kaitos poveikį patiria skirtingai; kadangi moterys labiau pažeidžiamos ir joms tenka didesnė rizika bei našta, o tai lemia įvairios priežastys – pradedant nevienodomis galimybėmis naudotis ištekliais, lavintis ir įsidarbinti bei įgyti žemės naudojimo teises, baigiant socialinėmis ir kultūrinėmis normomis bei įvairia tarpsektorine patirtimi;

C.  kadangi moterys yra ypač pažeidžiamos klimato kaitos ir patiria neproporcingai didelį jos poveikį dėl savo socialinių vaidmenų, pvz., pareigos aprūpinti šeimą vandeniu, maistu ir degiosiomis medžiagomis bei rūpintis kitais; kadangi visame pasaulyje moterims tenka per 70 proc. su vandens ištekliais susijusių namų ūkio ir tvarkymo darbų; kadangi didžiausią klimato kaitos poveikį patiriančiuose regionuose 70 proc. visų moterų dirba žemės ūkio sektoriuje, tačiau retai dalyvauja formuojant klimato politiką;

D.  kadangi, JT vertinimu, 781 mln. 15 metų amžiaus ir vyresnių asmenų – iš jų beveik du trečdaliai moterų – tebėra neraštingi(6), o galimybė gauti informacijos ir lavintis naudojantis deramais ryšio kanalais yra gyvybiškai svarbi moters savarankiškumui užtikrinti, ypač gaivalinės nelaimės metu;

E.  kadangi Afrikos žemės ūkio sektoriuje moterys pagamina per 90 proc. pagrindinių maisto produktų, nors tuo pat metu joms priklauso tik apie 1 proc. ariamosios žemės;

F.  kadangi gaivalinės nelaimės turi didelio poveikio švietimui, sveikatai, struktūriniam skurdui ir gyventojų perkėlimui;

G.  kadangi, JT vertinimu, 70 proc. iš 1,3 mlrd. skurstančių viso pasaulio žmonių sudaro moterys; kadangi skurstantieji dažniau gyvena paribio vietovėse, kurioms grėsmę kelia potvyniai, kylantis jūros lygis ir audros; kadangi moterys ir vaikai 14 kartų labiau rizikuoja netekti gyvybės gaivalinės nelaimės atveju negu vyrai;

H.  kadangi dėl klimato kaitos poveikio lyčių nelygybė stiprėja tokiais atžvilgiais, kaip diskriminacija, grėsmė sveikatai, pragyvenimo šaltinio netekimas, perkėlimas, migracija, skurdas, prekyba žmonėmis, smurtas, seksualinis išnaudojimas, maisto stygius ir prieiga prie infrastruktūros bei pagrindinių paslaugų; kadangi būtinas požiūris, pagal kurį būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kuriuo vadovaujantis klimato poveikio analizė būtų siejama su kritiškais vartojimo modelių ir jų poveikio klimato kaitai apmąstymais;

I.  kadangi nevienodas moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose ir darbo rinkose pagilina nelygybę ir dažnai užkerta moterims kelią visapusiškai prisidėti ir dalyvauti formuojant, planuojant ir įgyvendinant klimato politiką; kadangi moterys yra ne tik aukos, bet ir veiksminga pokyčių varomoji jėga – pvz., klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijų kūrimo jų bendruomenėse bei su sprendimų priėmimu susijusių pareigų atlikimo kontekste – ir turi būti įgalimos ja būti;

J.  kadangi 1995 m. Pekino veiksmų platformoje aiškiai nustatytas ryšys tarp lyties, aplinkos ir darnaus vystymosi ir patvirtinta, kad moterys atlieka strateginį vaidmenį vystant darnius ir ekologiniu požiūriu priimtinus vartojimo bei gamybos modelius, įskaitant tai, kad moterys turi vienodomis sąlygomis dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos visais lygmenimis;

K.  kadangi Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu bendrųjų nuostatų 5 straipsnyje pripažįstamas moterų vaidmuo kaimo bendruomenėse ir nuo dykumėjimo bei sausrų labiausiai nukenčiančiuose regionuose, o vyrai ir moterys raginami vienodai dalyvauti kovojant su dykumėjimu ir sausrų padariniais;

L.  kadangi, norint užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir prasmingą moterų dalyvavimą bet kuriame procese, galiausiai būtina koreguoti lyčių nelygybės struktūrinį pagrindą;

M.  kadangi UNFCCC šalys, posėdžiaudamos COP 18, nutarė (sprendimas Nr. 23/CP.18) patvirtinti tikslą užtikrinti lyčių pusiausvyrą pagal Konvenciją ir Kioto protokolą įsteigtuose organuose, siekiant gerinti moterų dalyvavimą, užtikrinti veiksmingesnę kovos su klimato kaita politiką, kurią įgyvendinant būtų vienodai atsižvelgiama į moterų ir vyrų poreikius, ir stebėti pažangą, daromą siekiant lyčių pusiausvyros tikslo, toliau įgyvendinant klimato politiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

N.  kadangi moterims iki šiol nepakankamai atstovaujama ES valstybių narių nacionalinio lygmens organuose, kuriuose priimami sprendimai dėl klimato kaitos, užtat susijusiuose Komisijos GD – pvz., Klimato politikos GD ir Energetikos GD – moterys užima 40 proc. postų;

O.  kadangi COP 20 priimtoje Limos darbo programoje lyčių klausimais (sprendimas Nr. 18/CP.20) šalys raginamos pažangiai siekti lyčių pusiausvyros tarp savo atstovų ir skatinti atsižvelgti į lyčių aspektą rengiant ir įgyvendinant kovos su klimato kaita politiką; kadangi šalys raginamos remti moterų ir vyrų delegatų mokymus ir sąmoningumo didinimą su lyčių pusiausvyra ir klimato kaita susijusiais klausimais;

P.  kadangi Paryžiaus susitarime (COP 21) nustatyta, kad šalys, imdamosi veiksmų, kuriais įgyvendinant susitarimą siekiama kovoti su klimato kaita, turėtų atsižvelgti į savo atitinkamas prievoles, be kita ko, susijusias su žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais;

Q.  kadangi prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonių, skirtų nuostolių ir žalos ar perkėlimo dėl klimato kaitos problemoms spręsti, finansavimo mechanizmai bus veiksmingesni, jei apims visapusišką moterų – įskaitant paprastas moteris – dalyvavimą kūrimo procesuose, priimant sprendimus ir juos įgyvendinant; kadangi naudojantis moterų žiniomis – įskaitant apie vietą ir čiabuvius – gali būti pažangiau valdomos nelaimės, padidėti biologinė įvairovė, pagerėti vandentvarka, sustiprėti aprūpinimas maistu, apsisaugoma nuo dykumėjimo, saugomi miškai, užtikrinamas greitas perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir gerinama visuomenės sveikata;

R.  kadangi Paryžiaus susitarimo šalys yra pripažinusios, kad klimato kaita yra bendras žmonijos rūpestis; kadangi šalys, imdamosi veiksmų klimato kaitos problemai spręsti, turėtų gerbti, propaguoti savo atitinkamus įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisėmis, teise į sveikatos apsaugą, čiabuvių tautų, vietos bendruomenių, migrantų, vaikų, neįgaliųjų ir asmenų, kurių padėtis pažeidžiama, teisėmis, taip pat su teise į vystymąsi, lyčių lygybe, moterų įgalėjimu bei kartų lygybe, ir į jas atsižvelgti;

S.  kadangi su klimatu susijęs teisingumas susieja žmogaus teises ir vystymąsi apsaugant pažeidžiamiausiųjų teises ir užtikrinant vienodą su klimato kaita ir jos poveikiu susijusios naštos ir naudos pasidalijimą;

T.  kadangi DVT pripažįstamas ryšys tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir visų DVT, įskaitant 13 tikslą (kova su klimato kaita), įgyvendinimo, numatant galimybę spręsti klausimą dėl esminių silpnesnės moterų socialinės ir ekonominės padėties priežasčių ir taip sustiprinant jų atsparumą klimato kaitai;

U.  kadangi dėl klimato kaitos poveikio tokiuose regionuose, kaip Užsachario Afrika ir Pietų Azija, iki 2030 m. ypač dideliame skurde gali atsidurti daugiau nei 100 mln. žmonių, o tai, savo ruožtu, gali paskatinti konfliktus ir persikėlimą; kadangi, remiantis Konvencijoje dėl kovos su dykumėjimu pateikiamu vertinimu, iki 2045 m. dėl dykumėjimo gali būti perkelta 135 mln. žmonių; kadangi JT Tarptautinės migracijos organizacijos įrodymų vertinime pažymima, kad iki 2050 m. dėl klimato persikėlusių žmonių skaičius galėtų svyruoti tarp 25 mln. ir 1 mlrd., o dažniausiai minima prognozė – 200 mln. žmonių;

V.  kadangi lyčių lygybė, socialinis teisingumas ir teisė į vystymąsi neatsiejama nuo su klimatu susijusio teisingumo sampratos; kadangi klimato kaitos našta tenka visai visuomenei, tačiau didžiausią perkėlimo dėl klimato kaitos poveikį patiria būtent moterys;

W.  kadangi dėl klimato kaitos didėja gaivalinių nelaimių mastas ir dažnumas, o dėl to gali būti sunaikinamas turtas, netenkama ekonomines pajamas generuojančios veiklos ir galimybių naudotis gyvybiškai svarbiomis sveikatos priežiūros paslaugomis bei išaugti smurto dėl lyties rizika; kadangi moterų gebėjimui atsilaikyti gaivalinės nelaimės poveikio akivaizdoje dažnai pakenkia įsigalėjusi nelygybė; kadangi tikėtina, kad dėl klimato kaitos ši nelygybė didės ir, savo ruožtu, lems dar didesnį pažeidžiamumą ir perkėlimą;

X.  kadangi daugelio iš šių padarinių vis dar būtų galima išvengti įgyvendinus greitą, įtraukią vystymosi darbotvarkę, pagal kurią būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas kintančių klimato sąlygų švelninimui ir prisitaikymui prie jų;

Y.  kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos poveikio bus paskatintas didesnis, pagal esamas tarptautines sistemas nustatytų ribų neatitinkantis, žmonių perkėlimas; kadangi atsakas į perkėlimą dėl klimato kaitos bus itin didelės svarbos iššūkis, pareikalausiantis kompleksinės ir išsamios, pagarba žmogaus teisėms pagrįstos strategijos;

Z.  kadangi JT žmogaus teisių tarybos 2017 m. priimtas dokumentas „Svarbiausios idėjos, susijusios su žmogaus teisėmis ir klimato kaita“ (angl. Key Messages on Human Rights and Climate Change) yra svarbus žingsnis pirmyn sprendžiant neigiamo poveikio, su kuriuo susiduriama siekiant visapusiškai ir veiksmingai naudotis žmogaus teisėmis, klausimą; kadangi Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimas suteikia pasaulio lyderiams kompleksinį norminį pagrindą sistemai, pagal kurią būtų galima veiksmingai spręsti perkėlimo dėl klimato kaitos klausimą naudojantis esamomis JT priemonėmis, parengti;

AA.  kadangi ES turi aiškią teisinę sistemą, pagal kurią reikalaujama, kad įgyvendindama savo vidaus ir išorės politiką ji gerbtų ir skatintų lyčių lygybę bei žmogaus teises; kadangi ES klimato politika gali turėti didelio poveikio žmogaus teisių apsaugai ir klimato politikos, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, skatinimui visame pasaulyje;

AB.  kadangi ES, laikydamasi Sutartimis nustatytų įgaliojimų, gali veiksmingai tobulinti teisinę ir politikos aplinką su klimatu susijusiam teisingumui paremti ir aktyviai dalyvauti rengiant tarptautinę sistemą, pagal kurią būtų saugomos dėl klimato perkeltų asmenų žmogaus teisės; pažymi, kad ES ir valstybės narės yra įsipareigojusios įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį į būsimą Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos;

AC.  kadangi į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso neįtraukta pabėgėlių dėl klimato kaitos kategorija;

1.  pripažįsta, kad lyčių lygybė yra darnaus vystymosi ir veiksmingo klimatu kaitos iššūkių valdymo prielaida; pabrėžia, kad moterys yra ne tik aukos, bet ir galinga pokyčių varomoji jėga: visapusiškai dalyvaudamos, jos gali rengti ir vykdyti veiksmingas klimato strategijas ir (arba) sprendimus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, bei ugdyti atsparumą klimato kaitai, kaip savo patirties įvairiose srityse ir praktinių žinių apie įvairiausius sektorius nuo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės iki energetikos infrastruktūros ir darnių miestų produktą;

2.  pažymi, kad moterų dalyvavimas kaimo vietovių darbo rinkoje apima platų darbų spektrą, kuris neapsiriboja tradiciniu žemės ūkiu, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad moterys kaimo vietovėse gali būti pokyčių varomoji jėga pereinant prie darnaus ir geros ekologinės būklės žemės ūkio bei atlikti svarbų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas;

3.  ragina Komisiją įgyvendinti programas, pagal kurias perduodant šiuolaikines technologijas ir praktinę patirtį būtų galima padėti besivystančioms bendruomenėms ir regionams prisitaikyti prie klimato kaitos, kartu dirbant su moterimis, sudarančioms 70 proc. žemės ūkio darbo jėgos šalyse, kuriose yra didelė nelaimių tikimybė;

4.  yra įsitikinęs, kad moterų įgalėjimas kaimo vietovėse nepaprastai svarbus tokiais požiūriais, kaip prieiga prie žemės, galimybė gauti kreditą ir naudotis tvariais ūkininkavimo metodais, siekiant ugdyti atsparumą klimato kaitai, įskaitant ekosistemų, vandens išteklių ir dirvožemio derlingumo apsaugą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant jų vystymosi politiką būtų atsižvelgiama į šiuos aspektus – taip pat ir rengiant viešųjų investicijų planus bei tvirtinant patikimas privačias investicijas vadovaujantis tokiais dokumentais, kaip JT Pasaulinio susitarimo verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai ir JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) veiksmų planas, skirtas investicijoms į DVT;

5.  pripažįsta, kad moterys ir mergaitės yra geriausias žinių apie savo pačių padėtį ir poreikius šaltinis, todėl su jomis turėtų būti konsultuojamasi visais joms svarbiais klausimais; pripažįsta, kad, pasak EIGE, statistiškai moterims klimato kaita kelia didesnį susirūpinimą; pripažįsta, kad moterys, kaip novatorės, vadovės, organizatorės, pedagogės ir globėjos, šimtmečiais rasdavo būdų sudėtingomis aplinkybėmis aprūpinti savo šeimą ir pasirūpinti jos poreikiais bei kad jų potencialas būti novatorėmis ir ateityje – didžiulis;

6.  ragina Komisiją atsižvelgti į savo vykdomos prekybos ir užsienio vystymosi politikos socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, įskaitant šios politikos veiksmų poveikį moterims; be to, ragina Komisiją primygtinai siekti, kad į prekybos susitarimų, dėl kurių ji derasi, skyrius dėl darnaus vystymosi įtrauktos socialinės ir aplinkos apsaugos normos būtų privalomo statuso;

7.  pripažįsta, kad, neskaitant aplinkos politikos, vystymosi politika sveikatos, švietimo ir įgalėjimo srityse yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir galiausiai išspręsti klimato kaitos problemą; pripažįsta, kad klimato kaitą labai paveiks tai, kaip šių sričių politika įtraukiama sprendžiant stiprėjančių tendencijų, pvz., urbanizacijos, klausimus;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 13 DVT (skubūs kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmai) sprendžiamas moterų dalyvavimo įgyvendinant klimato politiką klausimas, o 13b tikslas apibrėžiamas kaip siekis skatinti mechanizmus, kuriais būtų stiprinami veiksmingo kovos su klimato kaita planavimo ir valdymo pajėgumai mažiausiai išsivysčiusiose šalys, įskaitant ypatingą dėmesį moterims, jaunimui ir vietos bei marginalizuotoms bendruomenėms;

9.  apgailestauja, kad visas UNFCCC šalių indėlis į darbą lyčių klausimais yra savanoriškas; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis dar kartą patvirtinti, kad jos remia UNFCCC lyčių lygybės veiksmų plano, kurį papildys išsami daugiametė darbo programa, apimanti finansavimą, prioritetines veiksmų sritis, tvarkaraščius, pagrindinius laimėjimų rodiklius, atsakingų subjektų įvardijimą ir stebėsenos bei peržiūros mechanizmus, parengimą, priėmimą ir finansavimą;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares būti pavyzdžiu ir priimti tikslus bei tvarkaraščius lyčių pusiausvyros UNFCCC delegacijose tikslui pasiekti;

11.  pabrėžia, kad, norint pažangiai siekti lyčių pusiausvyros pagal UNFCCC ir Kioto protokolą įsteigtuose formaliuose ir neformaliuose organuose, būtina imtis specialių laikinųjų priemonių;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad, laikantis ES įsipareigojimų lyčių lygybės ir žmogaus teisių srityse, į tolesnius ES nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus būtų įtraukiamas nuoseklus ataskaitų klausimais, susijusiais su lyčių lygybės ir žmogaus teisių aspektais, teikimas;

13.  ragina valstybes nares įgyvendinti Sprendimą Nr. 21/CP.22 dėl lyčių ir klimato kaitos, kuriuo šalys raginamos paskirti nacionalinį kontaktinį asmenį lyčių klausimais derybų dėl klimato kaitos, įgyvendinimo ir stebėsenos tikslais bei jį remti, taip pat teikti paramą trečiosiose šalyse ir (arba) šalyse partnerėse dirbantiems kontaktiniams asmenims lyčių klausimais;

14.  pripažįsta, kad moterys ne tik atlieka didžiąją dalį nemokamų namų ruošos ir priežiūros darbų, bet ir priima daugumą kasdienių su vartojimu susijusių sprendimų, todėl, turėdamos tinkamą informaciją ir galimybes, savo pasirinkimais gali daryti poveikį tvarumui; pažymi, jog, pvz., moksliniai tyrimai yra parodę, kad, pasirinkdami vietos maisto produktus, vartotojai iki 5 proc. sumažintų savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

15.  prisimena savo 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17)(7) ir joje suformuluotą įsipareigojimą siekti, kad visose susijusiose klimato politikos finansavimo įstaigose dirbtų bent 40 proc. moterų;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis požiūriu, kuriuo būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kuris būtų grindžiamas žmogaus teisėmis, vykdant Varšuvos darbo grupės perkėlimo klausimais veiklą – UNFCCC (COP 22) yra įgaliojusi šia darbo grupę parengti rekomendacijas dėl integruotų principų siekiant išvengti perkėlimo dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, sumažinti jo mastą ir spręsti su tuo susijusias problemas – bei remiantis juo pripažinti, kad moterys ir mergaitės priklauso pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, perkeliamoms dėl klimato kaitos, taigi jos ypač pažeidžiamos prekybos žmonėmis ir smurto dėl lyties požiūriais;

17.  ragina Komisiją įtraukti klimato kaitą į visas vystymosi programas visais lygmenimis; be to, ragina užtikrinti aktyvesnį kaimo ir čiabuvių moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir planavimo bei įgyvendinimo veikloje, taip pat rengiant politiką ir vystymosi programas, susijusias su klimato kaita;

18.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti vadovavimąsi požiūriu, kuriuo būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, atliekant darbą, susijusį su Perkėlimo įvykus nelaimei platforma (vadinamoji Nanseno iniciatyva) ir Asmenų, dėl nelaimių ir klimato kaitos perkeltų iš vienos valstybės į kitą, apsaugos darbotvarke;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares planuojant, įgyvendinant, stebinti ir vertinant kovos su klimato kaita politiką, programas ir projektus parengti rodiklius ir rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip lyčių analizė, poveikio lytims vertinimai, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą bei aplinkos ir lyties indeksas (angl. Environment and Gender Index – EGI) – taip pat ir stiprinant EIGE veiklą;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti prie Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, kad, pripažįstant, jog klimato kaita yra migracijos varomoji jėga, užtikrinant žmogaus teisėmis grindžiamą indėlį ir į visą susitarimą integruojant lyčių lygybės aspektą, būtų užtikrintas su klimatu susijęs teisingumas atsižvelgiant į asmenų, perkeltų dėl klimato, poreikius;

21.  prisimena 4-ajį pagrindinį įsipareigojimą iš įsipareigojimų, kuriuos ES prisiėmė pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo humanitariniais klausimais tikslu, t. y. užtikrinti, kad humanitarinis programavimas apimtų lyčių aspektą; ragina Komisiją užtikrinti, kad į šį įsipareigojimą būtų atsižvelgiama įgyvendinant Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų (ECHO) GD pasirengimo nelaimėms programą (DIPECHO) ir 2013–2020 m. atsparumo didinimo veiksmų planą šalyse, kuriose gali kilti krizė, bei Atsparumo žymenį;

22.  griežtai smerkia seksualinio smurto naudojimą prieš perkeltas moteris ir moteris migrantes; mano, jog ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas migrantėms moterims ir mergaitėms, kentusioms smurtą per visą savo kelionę, užtikrinant, kad jos galėtų gauti naudotis psichologinės ir medicininės pagalbos paslaugomis;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti reikiamas programas nelaimių nuniokotoms vietovėms, dėti daugiau pastangų siekiant teikti pagalbą tiems regionams ir imtis veiksmų siekiant spręsti nelaimių ten sukeltas problemas, ypatingą dėmesį atkreipiant į moterų ir vaikų, kurie labiausiai kenčia dėl gaivalinių nelaimių padarinių, padėtį;

24.  ragina visas suinteresuotąsias šalis skatinti moterų įgalėjimą ir sąmoningumą išsamiau jas informuojant apie apsaugą prieš įvykstant su klimatu susijusiai nelaimei, jos metu ir po jos, taip pat aktyviai jas įtraukti į veiklą, susijusią su nelaimių numatymu, ankstyvojo perspėjimo sistemomis ir rizikos prevencija, nes tai svarbi jų vaidmens ugdant atsparumą nelaimės atveju dalis;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares dirbant kartu su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis remti, stiprinti ir įgyvendinti stebėsenos mechanizmus perkeltųjų asmenų ir migrantų priėmimo centruose, kur ne visuomet sudaromos būtinos minimalios smurto dėl lyties prevencijos sąlygos, kad būtų sustabdytas bet koks priekabiavimas prie moterų ir mergaičių;

26.  ragina Komisiją dirbti kartu su pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių organizacijomis, kad priėmimo centruose būtų užtikrinamos pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų – visų pirma pažeidžiamų moterų ir mergaičių – žmogaus teisės;

27.  pripažįsta, kad esama galimybių integruoti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos bei moterų ekonominio įgalėjimo tikslus, visų pirma besivystančiose šalyse; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant susijusius projektus ir mechanizmus, pvz., JT dėl miškų naikinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programą (REDD), išsiaiškinti, kaip moterims galėtų būti siūlomos mokamo darbo galimybės teikti aplinkos apsaugos – miško atsodinimo, išvalytų žemės plotų apželdinimo mišku ir gamtos išteklių išsaugojimo – paslaugas, kurias jos šiuo metu teikia savanoriškai;

28.  siekiant toliau gerinti moterų atstovavimą per UNFCCC derybas, ragina ES ir valstybes nares teikti finansavimą moterų delegačių mokymams ir dalyvavimui; ragina Komisiją skatinti ir remti moterų organizacijų tinklaveiką ir pilietinės visuomenės veiklą kovos su klimato kaita politikos vystymo ir įgyvendinimo srityje; ragina Komisiją užtikrinti, kad moterys lygiateisiškai dalyvautų visoje veikloje, apimančioje konsultacijas, programas ir finansavimą kovos su klimato kaita srityje, kuri padedant ES organizuojama nacionaliniu ir vietos lygmenimis, bei ja naudotųsi;

29.  ragina Komisiją ir generalinius direktoratus, atitinkamai atsakingus už lyčių lygybę, vystymąsi ir energetiką bei veiksmus klimato srityje, struktūriškai ir sistemingai įtraukti lyčių lygybę į savo kovos su klimato kaita ir energetikos politiką, skirtą ES, ir dėmesį skirti ne tik išorės aspektui; ragina visų pirma Teisingumo ir vartotojų reikalų GD bei Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO) GD labiau domėtis lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimais bei dėti daugiau pastangų dirbant šioje srityje, nes ji svarbi su klimatu susijusio teisingumo požiūriu; pabrėžia, jog būtina, kad Klimato politikos (CLIMA) GD skirtų išteklių kontaktinio asmens lyčių klausimais darbo vietai sukurti; ragina ES ir jos valstybes nares apibrėžti su klimatu susijusio teisingumo principą; tvirtai laikosi nuomonės, kad didžiausia mūsų nesugebėjimo veiksmingai kovoti su klimato kaita skriauda tektų žalingą poveikį patiriančioms skurstančioms šalims ir gyventojams, visų pirma moterims;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares savo visuotinio periodinio vertinimo ataskaitose JT žmogaus teisių tarybai informuoti apie poveikį lytims ir žmogaus teisėms bei klimato politiką;

31.  pažymi, kad ES finansiniai įsipareigojimai lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje padidėjo, tačiau žmogiškųjų išteklių pajėgumai didėjančiam darbo krūviui valdyti – ne; pabrėžia, kad ES turi parodyti, jog instituciniu požiūriu yra tvirtai įsipareigojusi spręsti lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimą kovos su klimato kaitos kontekste, visų pirma kaip numatyta pagal visa apimančią politiką, kuria reglamentuojamas vystomasis bendradarbiavimas, t. y. pagal DVT ir ES lyčių lygybės veiksmų planą;

32.  apgailestauja, kad lyčių lygybė ir kova su klimato kaita nėra prioritetinė II ES lyčių lygybės veiksmų plano, skirto lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimui spręsti, sritis; pažymi, kad nebuvo tinkamai sukurti ar į rezultatų ataskaitas įtraukti rodikliai, kuriais būtų atsižvelgiama į lyties aspektą, taip pat kad vidaus atskaitomybė už rezultatus, pasiektus sprendžiant lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimą, bei jų finansavimas tebėra menki; pažymi, kad mažiausia pažanga padaryta siekiant II ES lyčių lygybės veiksmų plano 20 tikslo, susijusio su vienodomis moterų teisėmis dalyvauti sprendimų dėl klimato ir aplinkos klausimų priėmimo procesuose ir daryti jiems įtaką, bei ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti šį tikslą; primena, kad II ES lyčių lygybės veiksmų plane pateikiama ES užsienio politikos darbotvarkė, grindžiama keturiais teminiais ramsčiais, įskaitant horizontalųjį ramstį, pagal kurį numatyti Komisijos tarnybų ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) institucinės kultūros pokyčiai, siekiant veiksmingiau vykdyti ES įsipareigojimus visapusiškai laikantis lyčių lygybės principo;

33.  pripažįsta, kad, siekiant ES veiksmingumo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje pokyčių, vien techninių gairių patobulinimo nepakaks;

34.  ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir parengti išsamų komunikatą „Lyčių lygybė ir klimato kaita: atsparumo ugdymas ir su klimatu susijusio teisingumo skatinimas pagal klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijas“, kad būtų imtasi veiksmų atsižvelgiant į jos tvirtą institucinį įsipareigojimą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimu bei esamus institucinio koordinavimo trūkumus;

35.  ragina savo parlamentinius komitetus stiprinti lyčių aspekto integravimą sprendžiant kompleksinius kovos su klimato kaita, darnaus vystymosi ir žmogaus teisių klausimus savo kompetencijos srityse;

36.  pabrėžia, kad finansuojant tiek prisitaikymą prie klimato kaitos, tiek jos poveikio švelninimą būtina atsižvelgti į lyčių aspektą; palankiai vertina pastarojo meto pažangą, lyčių politikos požiūriu padarytą daugiašalių finansinių priemonių srityje; taip pat palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti įmonių socialinę atsakomybę, numatant premijas tvarumo kriterijus atitinkantiems projektams, įskaitant moterų pragyvenimo šaltinių ir švietimo galimybių skatinimą; tačiau pažymi, kad, remiantis JT vystymosi programa (UNDP), tik 0,01 proc. viso finansavimo pasaulyje skiriama projektams, kuriais sprendžiami kovos su klimato kaita ir moterų teisių klausimai, paremti; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad jų kovos su klimato kaita programos atitiktų aukščiausius tarptautinius žmogaus teisių standartus ir nedarytų neigiamo poveikio lyčių lygybei;

37.  mano, kad taikant tris pagal UNFCCC numatytus finansinius mechanizmus – Žaliąjį klimato fondą, Pasaulio aplinkos fondą (PAF) ir Prisitaikymo fondą – turėtų atsirasti papildomų lėšų investicijų klimato srityje politikai, kuria būtų labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą;

38.  pirmiausia primygtinai ragina ES paramą vystymuisi skirti su sąlyga, kad bus įtraukti žmogaus teisėmis pagrįsti kriterijai, ir nustatyti naujus kovos su klimato kaita politikos, kuria būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, kriterijus;

39.  ragina imtis veiksmų, kuriais būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, siekiant užtikrinti, kad moterys būtų laikomos ne tik klimato politikos naudos gavėjomis, bet ir švarios energijos technologijas naudojančiomis verslininkėmis; teigiamai vertina Komisijos raginimą teikti pasiūlymus dėl moterų ir tvariosios energijos, skiriant 20 mln. EUR veiklai, kuria skatinamas moterų verslumas besivystančių šalių tvariosios energijos sektoriuje, įgyvendinti, bei ragina Komisiją ateityje padidinti šią sumą;

40.  ragina rengti mokymus, kurių metų ypatingas dėmesys būtų skiriamas lyčių lygybei, ES pareigūnams, ypač tiems, kurie sprendžia vystymosi ir klimato politikos klausimus;

41.  prašo rimtai atsižvelgti į perkėlimo dėl klimato kaitos problemą; yra pasirengęs diskutuoti migracijos dėl klimato kaitos nuostatos apibrėžimo klausimu; ragina sukurti ekspertų komisiją, kuri nagrinėtų šį klausimą tarptautiniu lygmeniu, ir primygtinai ragina migracijos dėl klimato kaitos klausimą įtraukti į tarptautinę darbotvarkę; ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti atsparumą klimato kaitai;

42.  palankiai vertina JT moterų pavyzdinių programų rengimo iniciatyvas ir Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso projektus bei programas, kuriais sukuriamas horizontalusis lyčių aspekto ir kovos su klimato kaitos ryšys;

43.  palankiai vertina JT specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos klausimais ir JT žmogaus teisių tarybos darbą šioje srityje bei ragina Komisiją ir valstybes nares remti šias pastangas – taip pat ir skiriant finansinę pagalbą;

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 289, 2016 8 9, p. 27. (2) OL C 349, 2017 10 17, p. 67. (3) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 91. (4) http://womengenderclimate.org/wp-content/uploads/2015/06/WGC_FINAL_1June.pdf (5) http://eige.europa.eu/rdc/eige-publications/gender-environment-and-climate-change (6) Jungtinės Tautos, „Pasaulio moterys 2015“ (angl. The World's Women 2015), https://unstats.un.org/unsd/gender/chapter3/chapter3.html. (7) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 83.