Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/0376(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0391/2017

Pateikti tekstai :

A8-0391/2017

Debatai :

PV 15/01/2018 - 12
CRE 15/01/2018 - 12
PV 12/11/2018 - 14
CRE 12/11/2018 - 14

Balsavimas :

PV 17/01/2018 - 10.5
CRE 17/01/2018 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 13/11/2018 - 4.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0010
P8_TA(2018)0442

Priimti tekstai
PDF 717kWORD 90k
Trečiadienis, 2018 m. sausio 17 d. - Strasbūras
Energijos vartojimo efektyvumas ***I
P8_TA(2018)0010A8-0391/2017

2018 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (COM(2016)0761 – C8-0498/2016 – 2016/0376(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas bus naudingas aplinkai, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi, sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kurią Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys nustatė 2015 m. gruodžio mėn. priimdamos Paryžiaus susitarimą;
 (1)  energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas per visą energijos tiekimo grandinę, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, skirstymą ir galutinį vartojimą, bus naudingas aplinkai, pagerins oro kokybę ir visuomenės sveikatą, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi ir didinti konkurencingumą, sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą, tokiu būdu pagerins piliečių gyvenimo kokybę. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kuri buvo nustatyta per 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtą Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP21) (Paryžiaus susitarimas), įsipareigojant paremti vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas siekiant apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES9 – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse. Komisija turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti su generavimo pajėgumais. Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ar priimami finansavimo sprendimai. Patobulinimai, didinantys energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinami kaskart, kai tik tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti energijos vartojimo efektyvumą Europos visuomenės, ypač piliečių ir įmonių, naudai;
 (2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES9 – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse. Komisija turėtų teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir paklausos valdymui, o ne generavimo pajėgumų didinimui. Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ir priimami sprendimai dėl finansavimo. Investicijos, kuriomis siekiama padidinti galutinio energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinamos kaskart, kai tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti didesnį energijos vartojimo efektyvumą visais energijos grandinės etapais ir tokiu būdu prisidėti didinant Europos visuomenės gerovę. Siekdamos visapusiškai pasinaudoti ta nauda ir leisti sėkmingai įgyvendinti numatytas politikos priemones, Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, miestais, verslo įmonėmis ir piliečiais visoje Sąjungoje ir užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas dėl technologinių, elgesio ir ekonominių pokyčių būtų susietas su padidėjusiu ekonomikos augimu;
__________________
 __________________
9 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
 9 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  vertinant visas pirminės energijos (neatsinaujinančiosios ir atsinaujinančiosios) formas reikėtų atsižvelgti į papildomas sąnaudas energijos srityje, reikalingas tai energijai gauti, elektros energijos gamybos įrenginiams sukurti ir naudoti bei jiems išardyti, taip pat su ja susijusioms grėsmėms aplinkai panaikinti;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(2b)  valstybių narių priemonės turėtų būti lydimos gerai parengtų ir veiksmingų Sąjungos finansinių priemonių, kaip antai, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos strateginių investicijų fondo ir Europos investicijų banko, kurie turėtų remti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą visais energijos grandinės etapais ir taikyti išsamią sąnaudų ir naudos analizę taikant diferencijuotų diskonto normų modelį. Finansinė parama daugiausia turėtų būti sutelkta į ekonomiškai efektyvius energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodus, kurie leistų sumažinti energijos suvartojimą. Plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslui pasiekti reikia pašalinti kliūtis, kaip antai, pastarojo meto iš Eurostato gautą paaiškinimą, kaip registruoti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo nacionalinėse sąskaitose, kad būtų lengviau investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  2014 m. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tikslo iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti, ar būtų įmanoma iki to paties termino pasiekti 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;
 (3)  2014 m. Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti, ar būtų įmanoma iki to paties termino pasiekti 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  privalomų nacionalinių 2030 m. tikslų nustatyti nenustatoma. Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip privalomas 30 % tikslas. Toks aiškus tikslo nustatymas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti, koks bus jų nacionalinis indėlis, grindžiamas jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Savo nacionalinius orientacinius indėlius į energijos vartojimo efektyvumą valstybės narės turėtų nusistatyti atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 23 %, o galutinės – 17 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme.
 (4)  privalomų nacionalinių 2030 m. tikslų nustatyti nenustatoma. Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės arba galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip orientacinis 30 % tikslas. Toks aiškus tikslo nustatymas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti, koks bus jų nacionalinis indėlis, grindžiamas jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Savo nacionalinius orientacinius indėlius į energijos vartojimo efektyvumą valstybės narės turėtų nusistatyti atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 23 %, o galutinės – 17 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  nustatant nacionalinius tikslus energijos vartojimo efektyvumo srityje, reikėtų vadovautis valstybių narių sąžiningumo principu. Energija yra būtina prekė, todėl neišvengiamai nustatomi mažiausi energijos suvartojimo lygiai, o į tai reikėtų tinkamai atsižvelgti nustatant nacionalinius tikslus. Apskritai valstybėms, kuriose vieno gyventojo suvartojamos energijos kiekis yra mažesnis už Sąjungos vidurkį, turėtų būti suteikta daugiau lankstumo nustatant savo tikslus;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  energijos sistemų veikimo efektyvumui bet kuriuo metu daro poveikį galimybė sklandžiai ir lanksčiai tiekti į tinklą elektros energiją, gautą iš įvairių šaltinių su skirtingais inercijos laipsniais ir veikimo pradžios intervalais; padidinus tą energijos vartojimo efektyvumą bus sudarytos sąlygos geriau panaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kaip antai vėjo energiją bus galima derinti su dujų turbinomis, siekiant išvengti per didelės tinklų, kuriuos aptarnauja įprastinės didelės jėgainės su įrengtais energijos blokais, kurie pasižymi didele šilumine inercija, apkrovos;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(4c)  Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad energijos būtų suvartojama mažiau ne dėl makroekonominių aplinkybių, o dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(4d)  valstybės narės turėtų nustatyti ekonomiškai naudingo energijos vartojimo efektyvumo potencialą atskirai atlikdamos kiekvieno sektoriaus skaičiavimus pagal principą „iš apačios į viršų“, nes tą potencialą lemia energijos rūšių derinys, ekonomikos struktūra ir ekonominės plėtros tempas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  iš Direktyvos 2012/27/ES turėtų būti pašalintas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti ilgalaikes investicijų telkimo į savo šalies pastatų renovaciją strategijas ir jas pateikti Komisijai – jis turėtų būti perkeltas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES10, kur jis dera su ilgalaikiais planais dėl beveik nulinės energijos pastatų statybos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastatų sektoriuje;
 (5)  iš Direktyvos 2012/27/ES turėtų būti pašalintas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti ilgalaikes strategijas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas savo šalies pastatų renovacijai, ir jas pateikti Komisijai – jis turėtų būti perkeltas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES10, kur jis dera su ilgalaikiais planais dėl beveik nulinės energijos pastatų statybos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastatų sektoriuje;
__________________
 __________________
10 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
 10 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m. suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, pastatų renovaciją;
 (6)  atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m. suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir taip paskatintų ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, esminę pastatų renovaciją, kad būtų galima pasiekti ilgalaikį tikslą – beveik nulinės energijos pastatų fondą. Energijos taupymo pareiga buvo labai svarbi vietos lygmeniu užtikrinant augimą ir kuriant darbo vietas, todėl ją reikėtų pratęsti, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga savo energetikos ir klimato sričių tikslus galėtų pasiekti suteikdama papildomų galimybių ir mažinti energijos suvartojimo priklausomybę nuo augimo. Norint įvertinti, kokiomis sąlygomis būtų galima paskatinti privatųjį sektorių investuoti į energijos vartojimo efektyvumo projektus, taip pat sukurti naujus pajamų modelius energijos vartojimo efektyvumo srities inovacijoms finansuoti, svarbu bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas taip pat daro teigiamą poveikį oro kokybei, nes efektyviau energiją vartojantiems pastatams šildyti reikia mažiau kuro, ypač – kietojo kuro. Vadinasi, energijos vartojimo efektyvumo priemonės prisideda prie oro kokybės lauke ir viduje gerinimo ir padeda ekonomiškai efektyviu būdu siekti Sąjungos oro kokybės politikos tikslų, nustatytų visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/22841a. Pastatų suvartojamos energijos mažinimą apskritai ir ypač valstybėse narėse, kuriose sudėtinga laikytis Sąjungos nustatytų išmetamų oro teršalų apribojimų, reikėtų laikyti oro kokybės politikos aspektu, o energijos vartojimo efektyvumas galėtų padėti pasiekti tuos tikslus;
__________________
1a 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų po 1,5 % metinio parduodamos energijos kiekio. Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas naujomis politikos priemonėmis, priimtomis naujuoju įpareigojimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. arba naujais atskirais veiksmais, kurie yra prieš ankstesnį laikotarpį arba jo metu priimtų politikos priemonių rezultatas, tačiau tokie atskiri energijos taupymą skatinantys veiksmai realiai turi būti pradėti naujuoju laikotarpiu;
 (7)  valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų bent 1,5 %. Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas turint sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia politikos priemonės, jeigu galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų ir dėl jų sutaupomas patikrinamas energijos kiekis po 2020 m. Kiekvienu laikotarpiu sumažintas suvartojamos energijos kiekis turėtų būti priskaičiuojamas prie ankstesniu (-iais) laikotarpiu (-iais) turėto pasiekti suvartojamos energijos kiekio mažinimo.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  naujai sutaupomas energijos kiekis – tai papildomas kiekis tam, kuris ir taip jau būtų sutaupytas, taigi to energijos kiekio, kuris būtų ir taip sutaupytas, į tikslą įskaičiuoti negalima. Siekiant apskaičiuoti priemonių poveikį, gali būti skaičiuojamas tik grynasis sutaupytas energijos kiekis, išmatuojamas kaip energijos suvartojimo pokytis, kurį galima tiesiogiai susieti su konkrečia energijos vartojimo efektyvumo priemone. Kad galėtų apskaičiuoti grynąjį sutaupomą energijos kiekį, valstybės narės turėtų sumodeliuoti bazinį scenarijų, kaip situacija vystytųsi, jei atitinkama politikos priemonė nebūtų įgyvendinta. Politikos priemonės poveikis turėtų būti vertinamas lyginant su šiuo baziniu scenarijumi. Valstybės narės turi atsižvelgt į tai, kad per tą patį laikotarpį gali būti taikomos ir kitos politikos priemonės, kurios taip pat daro poveikį energijos taupymui, taigi ne visi pokyčiai, nustatyti nuo politikos priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami tai vienai politikos priemonei. Įpareigotosios, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalies veiksmai turėtų faktiškai prisidėti prie energijos sutaupymo, kuris, jų teigimu, atitinka reikšmingumo reikalavimą;
 (9)  naujai sutaupomas energijos kiekis – tai papildomas kiekis tam, kuris ir taip jau būtų sutaupytas, taigi to energijos kiekio, kuris būtų ir taip sutaupytas, į tikslą įskaičiuoti negalima. Siekiant apskaičiuoti priemonių poveikį, gali būti skaičiuojamas tik grynasis sutaupytas energijos kiekis, išmatuojamas kaip energijos suvartojimo pokytis, kurį galima tiesiogiai susieti su konkrečia energijos vartojimo efektyvumo priemone. Kad galėtų apskaičiuoti grynąjį sutaupomą energijos kiekį, valstybės narės turėtų sumodeliuoti bazinį scenarijų, kaip situacija vystytųsi, jei atitinkama politikos priemonė nebūtų įgyvendinta. Politikos priemonės poveikis turėtų būti vertinamas lyginant su šiuo baziniu scenarijumi. Valstybės narės turi atsižvelgti į tai, kad per tą patį laikotarpį gali būti taikomos ir kitos politikos priemonės, kurios taip pat daro poveikį energijos taupymui, taigi ne visi pokyčiai, nustatyti nuo politikos priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami tai vienai politikos priemonei. Įpareigotosios, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalies veiksmai turėtų faktiškai prisidėti prie energijos sutaupymo, kuris, jų teigimu, atitinka reikšmingumo reikalavimą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  siekiant didinti energijos taupymo potencialą elektros energijos perdavimo ir paskirstymo etapuose, svarbu į sutaupyto energijos kiekio apskaičiavimą įtraukti visus energijos tiekimo grandinės etapus;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas, nebent šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pripažįstant tai, kad pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas, būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;
 (10)  dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas, nebent šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pastatų sektoriuje esama didelių galimybių dar labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas, susijęs su masto ekonomija. Taigi būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  veiksmingas vandens išteklių valdymas gali labai padėti taupyti energiją. Sąjungoje vandens ir nuotekų sektoriuje suvartojama 3,5% visos elektros energijos1a. Be to, tikėtina, kad ne vėliau kaip 2040 m. vandens poreikis turėtų padidėti 25 % (daugiausia miesto teritorijose). Tuo pat metu vandens nuotėkiai sudaro 24 % viso Sąjungoje suvartojamo vandens, taigi švaistomi energijos ir vandens ištekliai. Todėl visos priemonės, kuriomis siekiama veiksmingiau valdyti vandens išteklius ir mažinti suvartojamo vandens kiekį, gali labai padėti pasiekti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslą1b;
__________________
1a 2016 m. pasaulio energetikos apžvalga, Tarptautinė energetikos agentūra, 2016 m.
1b 2016 m. pasaulio energetikos apžvalga, Tarptautinė energetikos agentūra, 2016 m.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)  į šią peržiūrą įtrauktos nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo laikymo infrastruktūros prioritetu pripažįstant, kad jis atitinka TVF ir kitų ekonominių institucijų vartojamą infrastruktūros apibrėžtį, ir atsižvelgiant į jį kaip į esminį veiksnį priimant sprendimus dėl būsimų investicijų į Europos energetikos infrastruktūrą1a;
__________________
1a 2016 m. birželio 2 d. Europos Parlamento pranešimo dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (2012/27/ES) įgyvendinimo (2015/2232(INI)) formuluotė.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(10c)  energetikos sektorius – didžiausias vandens išteklių vartotojas Sąjungoje; jame suvartojama 44 proc. visų vandens išteklių1a. Naudojantis pažangiomis efektyvaus vandens išteklių valdymo technologijomis ir procedūromis galima sutaupyti daug energijos ir kartu padidinti įmonių konkurencingumą;
__________________
1a 2017 m. balandžio 28 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Žemės ūkis ir tausus vandens išteklių valdymas Europos Sąjungoje“.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(10d)  vandens ir nuotekų sektorius taip pat gali padėti gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir mažinti iš iškastinių išteklių išgaunamos energijos pasiūlą. Pavyzdžiui, išgaunant energiją iš dumblo, susidarančio valant nuotekas, energiją galima gaminti vietoje;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis visų pirma turėtų galėti pasinaudoti energijos nepriteklių patiriantys vartotojai. Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi, o nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms, be to, tai taps privaloma, tačiau valstybės narės pačios galės spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ir turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis;
 (12)  energijos vartojimo pastatuose efektyvumo didinimo priemonės turėtų būti naudingos visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, įskaitant patiriančius energijos nepriteklių. Kiekviena valstybė narė gali pagal konkrečias savo vidaus sąlygas apibrėžti, kas yra energijos nepriteklius ir kokie namų ūkiai yra gaunantys mažas pajamas. Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi. Nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms ir paversta prievole, tačiau valstybės narės pačios turėtų spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ja turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys mažas pajamas gaunantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  reagavimas į elektros energijos paklausą dienos ir nakties metu yra svarbi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, nes padeda gerokai padidinti vartotojų energijos taupymo galimybes, sudarant jiems galimybes priimti sprendimus remiantis informacija, kuri nurodo galimybę optimizuoti energijos vartojimą, kai yra energijos paklausa, įskaitant piko valandomis, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti perdavimo tinklais ir gamybos ištekliais;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(12b)  nedidelės sąskaitos už suvartotą energiją turėtų būti užtikrinamos padedant vartotojams vartoti mažiau energijos: mažinant pastatų energijos poreikius, didinant prietaisų energijos vartojimo efektyvumą ir suteikiant galimybių naudotis į viešojo transporto sistemą integruotomis mažai energijos vartojančio transporto priemonėmis bei dviračiais. Siekiant gerinti mažas pajamas gaunančių visuomenės grupių sveikatos būklę, svarbiausia yra izoliuoti išorines pastatų sienas ir mažinti energijos poreikius bei suvartojimą;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(12c)  labai svarbu didinti visų Sąjungos piliečių informuotumą ir jiems teikti tikslią informaciją apie didesnio energijos vartojimo efektyvumo teikiamą naudą ir galimybes įgyvendinti šios srities priemones. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas, užtikrinamas mažinant Sąjungos priklausomybę nuo iš trečiųjų valstybių importuojamo kuro, taip pat labai svarbus Sąjungos geopolitinei padėčiai ir saugumui;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(12d)  Sąjungoje apie 50 mln. namų ūkių patiria energijos nepriteklių. Todėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės turi būti labai svarbi bet kokios ekonomiškai efektyvios kovos su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu strategijos dalis ir papildyti valstybių narių lygmeniu įgyvendinamą socialinės apsaugos politiką. Siekiant užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis būtų tolygiai mažinamas nuomininkų patiriamas energijos nepriteklius, reikėtų atsižvelgti į tokių priemonių ekonominį efektyvumą, taip pat jų prieinamumą pastatų savininkams ir nuomininkams, o valstybių narių lygmeniu tokioms priemonėms turėtų būti užtikrinama tinkama finansinė parama. Atsižvelgiant į Paryžiaus klimato susitarimo tikslus, Sąjungos pastatai ilgainiui turės tapti beveik nulinės energijos pastatais. Dabartinis pastatų renovacijos tempas nėra pakankamas, o pastatus, kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys piliečiai, patiriantys energijos nepriteklių, sunkiausia renovuoti. Todėl šiame reglamente nustatytos priemonės dėl energijos taupymo pareigos, energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų ir alternatyvių politikos priemonių yra ypač svarbios.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(12e)  vartotojams turėtų būti užtikrinamas visiškas visų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, kurių buvo imtasi, sąnaudų ir naudos, įskaitant grąžos laikotarpius, skaidrumas;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) prisiimti įsipareigojimai pasaulio mastu. Todėl valstybės narės turi turėti galimybę tam tikrą ant pastatų arba juose montuojamais įrenginiais iš atsinaujinančiųjų išteklių savo reikmėms pasigamintos energijos kiekį įskaityti į energijos taupymo reikalavimų įgyvendinimą. Tuo tikslu valstybėms narėms reikėtų leisti naudoti Direktyva 2010/31/ES nustatytas skaičiavimo metodikas;
 (13)  energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir Paryžiaus susitarime prisiimti įsipareigojimai pasaulio mastu.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  energijos balansą valstybių narių verslo įmonėse ir pramonės šakose galima pagerinti remiantis žiedinės ekonomikos principais, tinkamai naudojant pramonines atliekas kaip antrines žaliavas, su sąlyga, kad jų energetikos potencialas bus didesnis už alternatyvių pirminių žaliavų potencialą;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  valstybės narės, pasinaudodamos naujais verslo modeliais ir technologijomis, turėtų stengtis skatinti naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, be kita ko, stambiems ir smulkiems klientams teikiant naujoviškas energijos taupymo paslaugas, ir sudaryti palankesnes sąlygas šiems procesams;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(13c)  valstybės narės turėtų vadovautis labai lanksčiu požiūriu, planuodamos ir taikydamos alternatyvias savo šalies prioritetų nustatymo priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu, įtraukdamos energijos vartojimo požiūriu efektyvius produktus ir technologinius gamybos procesus. Reikėtų palaikyti veiksmus, kuriais siekiama tikslų, susijusių su efektyviu gamtos išteklių naudojimu ir būtinybe diegti žiedinę ekonomiką;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Todėl taikant šias nuostatas sąvoka „galutinis naudotojas“ turėtų apimti galutinius vartotojus, perkančius šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms reikmėms, ir daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio. Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui;
 (14)  kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti tikslią, patikimą ir aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Nors individualus matavimas ir toliau turėtų likti privalomas tais atvejais, kai tai techniškai įmanoma, ekonomiškai efektyvu ir proporcinga, atsižvelgiant į potencialų sutaupytos energijos kiekį, Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas, atsižvelgiant į galimybes naudotis matavimo prietaisais ir jų pajėgumus, siekiant optimizuoti energijos naudojimą. Valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad norint sėkmingai įgyvendinti naujas technologijas, skirtas energijos suvartojimui matuoti, reikia didinti investicijas į vartotojų ir energijos tiekėjų švietimą ir jų įgūdžių ugdymą. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija ar suvartojimo informacija susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Todėl taikant šias nuostatas sąvoka „galutinis naudotojas“, be galutinių vartotojų, perkančių šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms galutinėms reikmėms, turėtų taip pat apimti daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių pavienius butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio, kai tie gyventojai su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties. Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  sąskaitose pateikiama informacija ir metinės ataskaitos yra svarbios vartotojų informavimo priemonės. Duomenys apie suvartojimą ir išlaidas taip pat gali būti kitos informacijos, kuri padeda vartotojams palyginti jų sudarytą susitarimą su kitais pasiūlymais, taip pat pasinaudoti skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo mechanizmais, šaltinis. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai labai dažnai skundžiasi dėl ginčijamų sąskaitų, o tai yra veiksnys, prisidedantis prie nuolat žemo vartotojų pasitenkinimo ir jų aktyvumo energetikos sektoriuje lygio, būtina teikti paprastesnes, aiškesnes ir suprantamesnes sąskaitas ir kartu užtikrinti, kad atskiromis priemonėmis, pavyzdžiui, sąskaitose pateikiama informacija, informavimo priemonėmis ir metinėmis ataskaitomis, būtų teikiama visa būtina informacija, kad vartotojai galėtų reguliuoti savo energijos suvartojimą, palyginti pasiūlymus ir keisti tiekėjus;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b)  terminas „mažosios ir vidutinės įmonės“ (MVĮ), kuriam taikoma ši direktyva, apima įmones, kuriose, remiantis Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB1a priedo 2 straipsnio 1 dalimi, dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) metinio balanso suma neviršija 43 mln. EUR;
_______________
1a. 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(15b)  didesnį energijos vartojimo efektyvumą tiesiogiai lemia šie energijos gamybos ir konversijos procesų etapai: efektyvi pirminės energijos konversija į galutinę energiją, efektyvus šios energijos, kaip elektros energijos, šilumos arba kuro, perdavimas vartotojams ir taupus galutinių vartotojų šios energijos vartojimas; taupymo poveikis vartotojų rinkai neturėtų būti laikomas vieninteliu tokio efektyvumo tikslu, nes jį gali sukelti nepalankios energijos kainos;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  atsižvelgiant į technologijų pažangą ir didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros energijos gamybos sektoriuje, elektros energijos taupymo nustatytasis koeficientas, išreikštas kWh, turėtų būti peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į elektros pirminės energijos koeficiento (PEK) pokyčius. Elektros PEK apskaičiuojamas pagal metines vidutines vertes. Fizinės energijos turinio apskaičiavimo metodas naudojamas branduolinės elektros energijos ir šilumos gamybai, o techninės konversijos našumo metodas – elektros ir šilumos gamybai iš iškastinio kuro ir biomasės. Ne degimo būdu pagamintai atsinaujinančiųjų išteklių energijai taikomas metodas – tiesioginis ekvivalentas, grindžiamas bendru pirminės energijos kiekiu. Siekiant apskaičiuoti, kokią pirminės energijos dalį bendroje šilumos ir elektros energijos gamyboje (kogeneracijoje) sudaro elektros energija, naudojamas Direktyvos 2012/27/ES II priede pateiktas metodas. Naudojama vidutinė, o ne ribinė rinkos pozicija. Laikoma, kad ne degimo būdu iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos konversijos našumas yra 100 %, geoterminių jėgainių pagamintos energijos – 10 %, o branduolinių elektrinių –33 %. Bendras kogeneracijos našumas apskaičiuojamas remiantis naujausiais Eurostato duomenimis. Kalbant apie sistemos ribas, visų energijos šaltinių PEK yra 1. Skaičiavimai grindžiami naujausia PRIMES pagrindinio scenarijaus versija. PEK vertė grindžiama 2020 m. prognoze. Analizė apima ES valstybes nares ir Norvegiją. Norvegijos duomenų rinkinys yra grindžiamas ENTSO-E duomenimis;
 (16)  vien šios direktyvos taikymo tikslais ir atsižvelgiant į technologijų pažangą ir didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros energijos gamybos sektoriuje, elektros energijos taupymo nustatytasis koeficientas, išreikštas kWh, turėtų būti atidžiai analizuojamas ir galbūt peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į elektros pirminės energijos koeficiento (PEK) pokyčius, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės energijos rūšių derinį, taikant palyginamą ir skaidrią metodiką.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  atsižvelgiant į tai, kad Europos Vadovų Taryba 2011 m. birželio 10 d. išvadose dėl efektyvaus energijos vartojimo plano pabrėžė, kad pastatams sunaudojama 40 proc. viso ES suvartojamos pirminės energijos kiekio, o tai sudaro 50 proc. galutinės suvartojamos energijos kiekio, ir siekiant sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir paskatinti užimtumą sektoriuose, kuriems reikia specialios kvalifikacijos, būtent statybos sektoriuje ir statybos produktų gamybos sektoriuje bei tokiose profesinės veiklos srityse, kaip antai architektūra, miesto planavimas ir konsultavimas šildymo ir vėsinimo technologijų klausimais, valstybės narės turėtų tose srityse parengti ilgalaikę strategiją ateičiai po 2020 m.;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)  pirminės energijos koeficientu (PEK) reikėtų naudotis kaip priemone iškastinio kuro vartojimui ir priklausomybei nuo jo mažinti ir energijos vartojimo efektyvumui didinti, taip pat siekiant plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Atsižvelgiant į tai, elektros energijos taupymo nustatytąjį koeficientą, išreikštą kWh, reikėtų atitinkamai pritaikyti tais atvejais, kai dėl technologinių, ekonominių ar socialinių pokyčių reikia nustatytąjį koeficientą sumažinti. Komisija turėtų išnagrinėti aplinkybes ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nustatytojo PEK pakeitimo ne vėliau kaip 2024 m.;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant užtikrinti, kad būtų galima atnaujinti direktyvos priedus ir 14 straipsnio 10 dalyje nurodytas suderintąsias naudingumo atskaitos vertes, būtina išplėsti Komisijai suteiktus įgaliojimus.
Išbraukta.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  siekiant, kad būtų galima įvertinti Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumą, reikėtų įvesti reikalavimą atlikti bendrą direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2024 m. vasario 28 d.;
 (18)  siekiant, kad būtų galima įvertinti Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumą, reikėtų įvesti reikalavimą atlikti bendrą tos direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2024 m. vasario 28 d. Ši data bus vėlesnė nei UNFCCC visuotinis padėties įvertinimas 2023 m., siekiant atlikti būtinus su tuo procesu susijusius suderinimus, be kita ko, atsižvelgiant į ekonomikos ir inovacijų pokyčius;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  valstybės narės, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP yra mažesnis nei vidutinis Sąjungos BVP vienam gyventojui, turėtų galėti padidinti pirminės energijos vartojimą su sąlyga, kad jos konversija į galutinę energiją, jos tolesnis perdavimas ir paskirstymas, taip pat naudingai sutaupomi kiekiai vartotojų rinkoje atitiktų reikšmingo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimo tikslą visais technologinio proceso, kurį sudaro atlaisvintos pirminės energijos srautas, etapais;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b)  vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį plėtojant, rengiant, įgyvendinant ir vertinant direktyvoje nustatytas priemones, kad būtų tinkamai sprendžiami klausimai, susiję su jų klimato, kultūros ir visuomenės ypatumais;
Pakeitimai 110/rev ir 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Direktyva 2012/27/ES
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 30 % tikslas, – ir sudaromos sąlygos energijos vartojimo efektyvumą toliau didinti ir po tų datų. Joje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis energijos rinkoje ir rinkos trūkumus, trukdančius efektyviai tiekti ir naudoti energiją, ir numatoma, kad turi būti nustatyti 2020 m. ir 2030 m. nacionaliniai orientaciniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir indėliai.“;
 1.  Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, įgyvendinant principą „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ visoje energijos grandinėje, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir galutinį vartojimą, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 35 % tikslas, – ir sudaromos sąlygos energijos vartojimo efektyvumą toliau didinti ir po 2030 m., atsižvelgiant į ilgalaikius Sąjungos energetikos ir klimato tikslus 2050 m. ir Paryžiaus susitarimą. Joje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis energijos rinkoje ir rinkos trūkumus, trukdančius efektyviai tiekti ir naudoti energiją, ir numatoma, kad turi būti nustatyti nacionaliniai orientaciniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai 2020 m. ir nacionaliniai orientaciniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai 2030 m.“;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Direktyva 2012/27/ES
1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Šia direktyva prisidedama prie principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įgyvendinimo ir užtikrinama, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas būtų ne mažiau svarbūs nei gamybos pajėgumai. Į energijos vartojimo efektyvumą atsižvelgiama kaskart, kai priimami su energetikos sistema susiję planai ar finansavimo sprendimai.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Direktyva 2012/27/ES
1 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Kad sutelktų privačiojo sektoriaus finansavimą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir energetinei renovacijai, Komisija pradeda dialogą tiek su viešosiomis, tiek su privačiosiomis finansų įstaigomis, kad būtų numatyti galimi politikos mechanizmai. Atsižvelgiant į didelį energijos efektyvumo didinimo potencialą statybų sektoriuje, reikėtų visų pirma apsvarstyti investavimo į tą sektorių galimybes, didžiausią dėmesį skiriant gyvenamiesiems pastatams su mažas pajamas gaunančiais namų ūkiais, kuriems gresia energijos nepriteklius. Be to, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumo projektus investuotojams būtų įdomesnės finansiniu požiūriu ir įmanomos, Komisija apsvarsto galimybes, kaip mažus projektus sujungti į stambesnius. Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. Komisija pateikia valstybėms narėms rekomendacijas, kaip paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2012/27/ES
3 straipsnio 1, 2, 3 dalys
3 straipsnis
 3 straipsnis
Energijos vartojimo efektyvumo tikslai
 Energijos vartojimo efektyvumo tikslai
1.  Kiekviena valstybė narė nusistato 2020 m. orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą, grįsdama jį pirminės ar galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Šiuos tikslus valstybės narės pateikia Komisijai pagal 24 straipsnio 1 dalį ir XIV priedo 1 dalį. Tai darydamos jos savo tikslus taip pat išreiškia absoliučiu pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 m. lygiu ir paaiškina, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis tai buvo apskaičiuota.
 1.  Kiekviena valstybė narė nusistato 2020 m. orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą, grįsdama jį pirminės ar galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Šiuos tikslus valstybės narės pateikia Komisijai pagal 24 straipsnio 1 dalį ir XIV priedo 1 dalį. Tai darydamos jos savo tikslus taip pat išreiškia absoliučiu pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 m. lygiu ir paaiškina, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis tai buvo apskaičiuota.
Nustatydamos šiuos tikslus valstybės narės atsižvelgia į:
 Nustatydamos šiuos tikslus valstybės narės atsižvelgia į:
a)  tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne;
 a)  tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483 mln. tne arba galutinės energijos – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne;
b)  tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;
 b)  tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;
c)  priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį; ir
 c)  priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį; ir
d)  kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.
 d)  kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.
Nustatydamos tuos tikslus valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, kurios turi poveikio pirminės energijos vartojimui, pavyzdžiui, į:
 Nustatydamos tuos tikslus valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, kurios turi poveikio pirminės energijos vartojimui, pavyzdžiui, į:
a)  likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;
 a)  likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;
b)  BVP pokyčius ir prognozes;
 b)  BVP pokyčius ir prognozes;
c)  energijos importo ir eksporto pokyčius;
 c)  energijos importo ir eksporto pokyčius;
d)  visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą; ir
 d)  visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą; ir
e)  ankstyvuosius veiksmus.
 e)  ankstyvuosius veiksmus.
2.  Iki 2014 m. birželio 30 d. Komisija įvertina padarytą pažangą ir tai, ar tikėtina, jog 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas bus ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.
 2.  Iki 2014 m. birželio 30 d. Komisija įvertina padarytą pažangą ir tai, ar tikėtina, jog 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas bus ne didesnis kaip 1 483 mln. tne ir (arba) galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.
3.  Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija:
 3.  Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija:
a)  susumuoja valstybių narių praneštus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
 a)  susumuoja valstybių narių praneštus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
b)  įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu orientyru, rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;
 b)  įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu orientyru, rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;
c)  atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:
 c)  atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:
i)  vertinimu, kokia pažanga padaryta energijos vartojimo srityje ir kaip keičiasi energijos vartojimo ir ekonominės veiklos santykis Sąjungos mastu, įskaitant energijos tiekimo veiksmingumo padidėjimą valstybėse narėse, kurios savo nacionalinius orientacinius tikslus grindžia galutinės energijos suvartojimu arba sutaupytu galutinės energijos kiekiu, įskaitant pažangą, padarytą dėl to, kad šios valstybės narės laikosi šios direktyvos III skyriaus nuostatų;
 i)  vertinimu, kokia pažanga padaryta energijos vartojimo srityje ir kaip keičiasi energijos vartojimo ir ekonominės veiklos santykis Sąjungos mastu, įskaitant energijos tiekimo veiksmingumo padidėjimą valstybėse narėse, kurios savo nacionalinius orientacinius tikslus grindžia galutinės energijos suvartojimu arba sutaupytu galutinės energijos kiekiu, įskaitant pažangą, padarytą dėl to, kad šios valstybės narės laikosi šios direktyvos III skyriaus nuostatų;
ii)  scenarijų, susijusių su būsimomis energijos vartojimo Sąjungos lygmeniu tendencijomis, modeliavimo rezultatais;
 ii)  scenarijų, susijusių su būsimomis energijos vartojimo Sąjungos lygmeniu tendencijomis, modeliavimo rezultatais;
d)  palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.
 d)  palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483 mln. tne ir (arba) galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 punktas
Direktyva 2012/27/ES
3 straipsnio 4 dalis
4.  Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [4] ir [6] straipsnius nusistato orientacinį nacionalinį indėlį į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Nusistatydamos šiuos indėlius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Šiuos indėlius valstybės narės nurodo Komisijai savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose laikydamosi Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [3] straipsnyje ir [7–11] straipsniuose nustatytos tvarkos.
 4.   Kiekviena valstybė narė nusistato orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus siekiant 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto Sąjungos 2030 m. tikslo ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [4] ir [6] straipsnius. Nusistatydamos šiuos indėlius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Šiuos indėlius valstybės narės nurodo Komisijai savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose laikydamosi Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [3] straipsnyje ir [7–11] straipsniuose nustatytos tvarkos.
Pakeitimai 54, 105 ir 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 straipsnis
7 straipsnis
 7 straipsnis
Įpareigojimas taupyti energiją
 Įpareigojimas taupyti energiją
1.  Valstybės narės bendrai sutaupo bent tokį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:
 1.  Valstybės narės bendrai sutaupo bent tokį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:
a)  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;
 a)  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;
b)  nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.
 b)  nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų bent 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.
Po 2030 m. valstybės narės ir toliau dešimtmečiais mažina suvartojamos energijos kiekį po 1,5 % kasmet, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad to nebereikia, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslus.
 Po 2030 m. valstybės narės ir toliau dešimtmečiais mažina suvartojamos energijos kiekį po 1,5 % kasmet, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad to nebereikia, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslus.
Kiekvienu laikotarpiu sumažintas suvartojamos energijos kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą ankstesniu (-iais) laikotarpiu (-iais) reikalaujamą pasiekti suvartojamos energijos kiekio mažinimą. Kai taikant ankstesnę politiką, programas ir (arba) pavienius veiksmus nebemažinamas suvartojamas kiekis, apskaičiuojant bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo tikslą, kurį reikia pasiekti kiekvieno laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiama į anksčiau sumažinto kiekio praradimą ir į dėl naujų veiksmų naujai sumažintu kiekiu pakeistą praradimą.
B punkto taikymo tikslais, nepažeisdamos 2 ir 3 dalių nuostatų, valstybės narės gali skaičiuoti tik tą sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia naujos, po 2020 m. gruodžio 31 d. įvestos, politikos priemonės arba politikos priemonės, įvestos tarp 2014 m. sausio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d., jei galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų sutaupoma energijos.
 B punkte nurodytu laikotarpiu reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą tuo laikotarpiu reikalaujamą sutaupyti kiekį ir papildo kiekį, kurį reikalaujama sutaupyti pagal a punktą. Tuo tikslu ir nepažeisdamos 2 ir 3 dalių nuostatų valstybės narės gali skaičiuoti tik tą sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia naujos, po 2020 m. gruodžio 31 d. įvestos politikos priemonės arba ankstesnės politikos priemonės, jei galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi naujų atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų sutaupoma energijos. Valstybės narės taip pat gali priskaičiuoti dėl pavienių veiksmų, kurių imtasi laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., sutaupytą energijos kiekį, jei dėl jų ir po 2020 m. sutaupomas patikrinamas energijos kiekis.
Į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis.
 Tik a punkte nurodytu laikotarpiu į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis. Visas transporto sektoriui parduotas energijos kiekis įtraukiamas į b punkte nurodytą laikotarpį ir vėliau.
Valstybės narės nusprendžia, kaip naują sutaupyti reikalaujamą energijos kiekį jos paskirstys kiekvienu iš a ir b punktuose nurodytų laikotarpių, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras sutaupyti reikalaujamas kiekis.
 Valstybės narės nusprendžia, kaip naują sutaupyti reikalaujamą energijos kiekį jos paskirstys kiekvienu iš a ir b punktuose nurodytų laikotarpių, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras sutaupyti reikalaujamas kiekis.
2.  Laikydamasi 3 dalies nuostatos, kiekviena valstybė narė gali:
 2.  Laikydamasi 3 dalies nuostatos, kiekviena valstybė narė gali:
a)  apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25 % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5 % vertes;
 a)  apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25 % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5 % vertes;
b)  į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;
 b)  į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;
c)  leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;
 c)  leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalies a ir b punktus; ir
d)  dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir daro poveikį 2020 m. ir vėliau ir kurie gali būti išmatuoti bei patikrinti, sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalį, kiekį; taip pat
 d)  dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir tebedaro poveikį 2020 m., kuris gali būti išmatuotas bei patikrintas, sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalies a punktą, kiekį.
e)  į 1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį neįskaičiuoti patikrinamo energijos kiekio, kuris savoms reikmėms pasigaminamas ant pastatų arba juose sumontuotais įrenginiais, kurie įdiegti dėl politikos priemonių, skatinančių naujai diegti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas.
3.  Dėl visų pagal 2 dalį pasirinktų galimybių taikymo sutaupytas kiekis turi būti ne didesnis kaip 25 % 1 dalyje nurodyto reikalaujamo sutaupyti kiekio. Valstybės narės pasirinktas galimybes taiko ir jų taikymo poveikį apskaičiuoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais atskirai:
 3.  Dėl visų pagal 2 dalį pasirinktų galimybių taikymo sutaupytas kiekis turi būti ne didesnis kaip 25 % 1 dalyje nurodyto reikalaujamo sutaupyti kiekio. Valstybės narės pasirinktas galimybes taiko ir jų taikymo poveikį apskaičiuoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais atskirai:
a)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a, b, c ir d punktais;
 a)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a, b, c ir d punktais;
b)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies b, c, d ir e punktais, su sąlyga, kad d punkte apibrėžti atskiri veiksmai ir po 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikrinamą ir išmatuojamą poveikį.
 b)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies b, c, d ir e punktais, su sąlyga, kad d punkte apibrėžti atskiri veiksmai ir po 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikrinamą ir išmatuojamą poveikį.
4.  Energijos kiekis, sutaupytas po 2020 m. gruodžio 31 d., negali būti įskaičiuotas į bendrą energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
 4.  Energijos kiekis, sutaupytas po 2020 m. gruodžio 31 d., negali būti įskaičiuotas į bendrą energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
5.  Valstybės narės užtikrina, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl 7a ir 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo, būtų apskaičiuotas pagal V priedą.
 5.  Valstybės narės užtikrina, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl 7a ir 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo, būtų apskaičiuotas pagal V priedą.
6.  1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį valstybės narės sutaupo sukurdamos 7a straipsnyje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas arba priimdamos 7b straipsnyje nurodytas alternatyvias priemones. Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas valstybės narės gali derinti su alternatyviomis politikos priemonėmis.
 6.  1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį valstybės narės sutaupo sukurdamos 7a straipsnyje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas arba priimdamos 7b straipsnyje nurodytas alternatyvias priemones. Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas valstybės narės gali derinti su alternatyviomis politikos priemonėmis.
7.  Valstybės narės turi įrodyti, kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus.“;
 7.  Valstybės narės turi įrodyti, kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus.“;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 1 dalis
1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti sukurdamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, jos užtikrina, kad kiekvienos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančios įpareigotosios šalys, nurodytos 2 dalyje, nepažeisdamos 7 straipsnio 2 dalies, įgyvendintų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą.
 1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti sukurdamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, jos užtikrina, kad kiekvienos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančios įpareigotosios šalys, nurodytos 2 dalyje, nepažeisdamos 7 straipsnio 2 dalies, įgyvendintų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą arba suteiktų galimybę įpareigotosioms šalims į nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą kasmet įmokėti sumą, laikantis 20 straipsnio 6 dalies.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 2 dalis
2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės paskiria įpareigotąsias šalis iš jų teritorijoje veikiančių energijos skirstytojų ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonių, taip pat gali įtraukti jų teritorijoje veikiančius transportui naudojamų degalų skirstytojus arba mažmeninės prekybos transportui naudojamais degalais įmones. Įpareigotosios šalys, kurias valstybės narės paskiria iš galutinių vartotojų, įpareigojimui įvykdyti reikiamą energijos kiekį sutaupo nepriklausomai nuo skaičiavimo, atlikto pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, pasitelkdamos sertifikuotą kitų šalių sutaupytos energijos kiekį, kaip aprašyta 5 dalies b punkte.
 2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės paskiria įpareigotąsias šalis iš jų teritorijoje veikiančių energijos skirstytojų, mažmeninės prekybos energija įmonių ir transporto degalų skirstytojų arba mažmeninės prekybos transporto degalais įmonių. Įpareigotosios šalys, kurias valstybės narės paskiria iš galutinių vartotojų, įpareigojimui įvykdyti reikiamą energijos kiekį sutaupo nepriklausomai nuo skaičiavimo, atlikto pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, pasitelkdamos sertifikuotą kitų šalių sutaupytos energijos kiekį, kaip aprašyta 5 dalies b punkte.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jeigu mažmeninės prekybos energija įmonės yra paskirtos įpareigotosiomis šalimis pagal 2 dalį, valstybės narės užtikrina, kad įgyvendindamos savo įsipareigojimus mažmeninės prekybos energija įmonės nesudarytų jokių kliūčių vartotojams pakeisti vieną tiekėją kitu.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies b punktas
b)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus ir visiems rinkos dalyviams atviras patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;
 b)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus, įtraukus ir visiems rinkos dalyviams atviras akredituotas patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c a punktas (naujas)
ca)  leisti energijos kiekį, papildomai sutaupytą miestų centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemose taikant tvaresnes technologijas (dėl kurių sumažėja tiek teršalų, tiek kietųjų dalelių kiekis), įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c b punktas (naujas)
cb)  skatinti priimti priemones, kuriomis šildymo ir vėsinimo potencialas būtų išnaudojamas energijos taupymo tikslais, galimai vėliau papildomai atsilyginant už intervencines priemones, kurias taikant sumažėja tarša;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c c punktas (naujas)
cc)  sukurti priemones, kuriomis būtų patvirtinama energijos kiekis, sutaupytas dėl energijos vartojimo audito arba lygiaverčių energijos naudojimo vadybos sistemų, nurodytų 8 straipsnyje, siekiant šį sutaupytą kiekį įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c d punktas (naujas)
cd)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti galutinės energijos kiekį, kuris buvo sutaupytas efektyvioje šildymo ir vėsinimo infrastruktūroje;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c f punktas (naujas)
cf)  įvertinti tokių sistemų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų poveikį tarptautinę konkurenciją patiriančių energijai imlių sektorių konkurencingumui ir imtis priemonių kuo labiau jį sumažinti.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Įgyvendindamos savo integruotuosius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus valstybės narės informuoja Komisiją apie savo pagal 7 straipsnio 2 dalies c punktą numatomas politikos priemones. Šių priemonių poveikis apskaičiuojamas ir įtraukiamas į tuos planus. Valstybių narių naudojamas skaičiavimas grindžiamas objektyviais nediskriminaciniais kriterijais, kurie turi būti parengti konsultuojantis su Komisija ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 b straipsnio 1 dalis
1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti nustatydamos alternatyvias politikos priemones, jos užtikrina, kad energiją pagal 7 straipsnio 1 dalį sutaupytų galutiniai vartotojai.
 1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti nustatydamos alternatyvias politikos priemones, jos užtikrina, kad visą energiją pagal 7 straipsnio 1 dalį sutaupytų galutiniai vartotojai.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 b straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Be to, siekiant įgyvendinti 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą, yra tinkamos visos galimybės padidinti energijos vartojimo efektyvumą, be kita ko, dėl transporto priemonėse naudojamų efektyvesnių degalų.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 b straipsnio 2 dalis
2.  Rengdamos alternatyvias energijos taupymo politikos priemones valstybės narės atsižvelgia į poveikį namų ūkiams, kurie patiria energijos nepriteklių.
 2.  Rengdamos alternatyvias energijos taupymo politikos priemones valstybės narės atsižvelgia į poveikį mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, įskaitant patiriančius energijos nepriteklių, ir užtikrina, kad tos priemonės pirmumo tvarka būtų įgyvendintos tuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose.
Valstybės narės apskaičiuoja sumą, sutaupytą tuose namų ūkiuose, palyginti su bendra pagal šį straipsnį visuose namų ūkiuose sutaupytų lėšų suma.
Tos sutaupytos lėšos viešai skelbiamos ir įtraukiamos į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas laikantis Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 21 straipsnio.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
7 c straipsnis (naujas)
4a)  įterpiamas šis straipsnis:
„7c straipsnis
Efektyvaus energijos vartojimo paslaugų teikimas.
Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad paslaugų teikimas efektyvaus energijos vartojimo rinkoje būtų konkurencingas ir vyktų skaidriai, kad taip galutiniam vartotojui būtų užtikrinta su efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis susijusi nauda mažesnių kainų ir geresnės paslaugos kokybės požiūriu. Todėl valstybės narės užtikrina įvairiems ekonomikos subjektams, visų pirma MVĮ, nediskriminacines galimybes patekti į efektyvaus energijos vartojimo paslaugų rinką, sudarydamos vienodas galimybes joje dalyvauti kaip ir vertikaliai integruotiems operatoriams ir nesuteikdamos susidariusio konkurencinio pranašumo energijos paskirstymo ir pardavimo srityse veikiantiems subjektams. Šiuo tikslu valstybės narės priima visus reikiamus teisės aktus, kad integruotieji operatoriai sudarytų trečiosioms šalims tokias pačias sąlygas ir suteiktų tokias pačias priemones, kurias naudoja efektyvaus energijos vartojimo paslaugų teikimui.“
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos suvartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota.
 Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami, atsižvelgiant į pasirinktą technologiją ir funkcionalumą, individualūs skaitikliai ir šildymo valdymo įtaisai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos suvartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota, ir kitas savybes, jei taikytina derinant su nuostatomis, susijusiomis su Direktyvos (ES) .../... [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija)] 19–22 straipsniuose nurodyta elektros energijos apskaita.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunkčio ii a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
9 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Pažangiąja matavimo sistema galutiniams vartotojams teikiama prieiga prie jų energijos suvartojimo duomenų ir atsiskaitymo laikotarpių rinkos atsiskaitymo laikotarpiais.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunktis
Direktyva 2012/27/ES
9 straipsnio 3 dalis
d)  3 dalis išbraukiama;
 d)  3 dalis pakeičiama taip:
„3. „Su duomenų formatu ir funkcijomis susijusios nuostatos suderinamos, kiek tai tikslinga, su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB1a 18–21 straipsniais. Vartotojų duomenys tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/6791b. Galutiniams klientams nenustatomas joks mokestis už susipažinimą su savo duomenimis jiems naudingu formatu.“
__________________
1a. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).
1b 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Direktyva 2012/27/ES
9 a straipsnis
9 a straipsnis
 9 a straipsnis
Matavimas, atskiras matavimas ir sąnaudų paskirstymas už šildymą, vėsinimą ir buitinį karštą vandenį
 Matavimas, atskiras matavimas ir sąnaudų paskirstymas už šildymą, vėsinimą ir buitinį karštą vandenį
1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens galutiniai vartotojai konkurencingomis kainomis būtų aprūpinami skaitikliais, kurie tiksliai rodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens galutiniai vartotojai konkurencingomis kainomis būtų aprūpinami skaitikliais, kurie tiksliai rodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą.
Tais atvejais, kai šiluma ir vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis.
 Tais atvejais, kai šiluma, vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio arba centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklo, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas skaitiklis.
2.  Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma arba vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį.
 2.  Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma ir vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, kadangi yra proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui.
Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia, kokios sąlygos laikomos techniškai neįmanomomis ir ekonomiškai neefektyviomis.
 Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Pasikonsultavusi su Komisija, kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia bendruosius kriterijus, metodiką ir procedūras, kuriais nustatoma, kas yra techniškai neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu.
Naujuose pirmoje pastraipoje nurodyto tipo pastatuose arba atliekant kapitalinę tokių pastatų renovaciją, kaip nurodyta Direktyvoje 2010/31/ES, individualūs skaitikliai įrengiami visuomet.
 Naujuose daugiabučiuose pastatuose ir naujų daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyvenamojoje dalyje, kai juose yra centrinis šildymo šaltinis karštam vandeniui arba į juos šiluma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, nepaisant pirmos ir antros pastraipų nuostatų, įrengiami individualūs karšto vandens skaitikliai.
3.  Jeigu daugiabučius ir daugeliui paskirčių naudojamus pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas arba vyrauja nuosavos tokių pastatų bendros pastato šildymo ar vėsinimo sistemos, valstybės narės nustato skaidrias šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas, įskaitant:
 3.  Jeigu daugiabučius ir daugeliui paskirčių naudojamus pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas arba vyrauja nuosavos tokių pastatų bendros pastato šildymo ar vėsinimo sistemos, valstybės narės nustato skaidrias šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas, įskaitant:
a)  buitinį karštą vandenį;
 a)  buitinį karštą vandenį;
b)  šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai siekiant apšildyti bendro naudojimo patalpas (jei laiptinėse ir koridoriuose įrengti radiatoriai);
 b)  šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai siekiant apšildyti bendro naudojimo patalpas (jei laiptinėse ir koridoriuose įrengti radiatoriai);
c)  butų šildymą arba vėsinimą.
 c)  butų šildymą arba vėsinimą.
4.  Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. įrengiamų skaitiklių ir daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu.
 4.  Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai įrengiamų skaitiklių ir šilumos daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu. Toliau taikomos 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipose išdėstytos techninių galimybių ir ekonominio efektyvumo sąlygos.
Jau įrengti skaitikliai ir dalikliai, kurių duomenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, turi būti iki 2027 m. sausio 1 d. aprūpinti tokia funkcija arba pakeisti prietaisais, kurių duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė įrodo, kad tai yra ekonomiškai neefektyvu.
 Jau įrengti skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, turi būti iki 2027 m. sausio 1 d. aprūpinti tokia funkcija arba pakeisti prietaisais, kurių duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė įrodo, kad tai yra ekonomiškai neefektyvu.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
10 straipsnio 1 dalis
1.  Jei galutiniai vartotojai neturi Direktyvoje 2009/73/EB nurodytų pažangiųjų skaitiklių, valstybės narės iki 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad sąskaitose už dujas pateikiama informacija būtų tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu, kaip numatyta VII priedo 1.1 punkte, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta.
 1.  Jei galutiniai vartotojai neturi Direktyvoje 2009/73/EB nurodytų pažangiųjų skaitiklių, valstybės narės iki 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad sąskaitose už dujas pateikiama informacija būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu, kaip numatyta VII priedo 1.1 punkte, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis
Direktyva 2012/27/ES
10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi užtikrinti, kad sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.
 Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi nurodyti tikslią sąskaitose pateikiamą informaciją, grindžiamą faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2012/27/ES
10 a straipsnis
10 a straipsnis
 10 a straipsnis
Šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens sąskaitų išrašymas ir informacija apie suvartojimą
 Šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens sąskaitų išrašymas ir informacija apie suvartojimą
1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal VIIa priedo 1 ir 2 punktus visiems galutiniams naudotojams, turintiems skaitiklius arba daliklius, išrašomos sąskaitos ir jose pateikiama informacija apie suvartojimą būtų tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad, kai yra įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, pagal VIIa priedo 1 ir 2 punktus visiems galutiniams naudotojams, visų pirma, fiziniams arba juridiniams asmenims, perkantiems šilumą, vėsumą arba karštą vandenį savo galutiniam vartojimui, ar fiziniams arba juridiniams asmenims, naudojantiems atskirą pastatą arba butą (vienetą) daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamame pastate, į kurį šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio, ir nesudariusiems tiesioginės ar individualios sutarties su energijos tiekėju, sąskaitose pateikiama informacija ir informacija apie suvartojimą būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis.
Šis įpareigojimas, išskyrus atvejus, kai suvartojimas matuojamas 9a straipsnio 2 dalyje nurodytais atskirais skaitikliais, gali būti įgyvendintas reguliaraus savarankiško duomenų registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduoda energijos tiekėjui. Tik tuo atveju, jei galutinis vartotojas nepateikia skaitiklių rodmenų už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį, sąskaitų išrašymas grindžiamas numatomu suvartotu kiekiu arba fiksuoto dydžio norma.
 Šis įpareigojimas, kai taip nustato valstybė narė, tačiau išskyrus atvejus, kai suvartojimas matuojamas 9a straipsnio 2 dalyje nurodytais atskirais šilumos dalikliais, gali būti įgyvendintas reguliaraus savarankiško duomenų registravimo sistema, pagal kurią savo skaitiklių rodmenis perduoda galutiniai vartotojai arba galutiniai naudotojai. Tik tais atvejais, jei galutinis klientas ar galutinis naudotojas nepateikia skaitiklių rodmenų už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį, sąskaitų išrašymas grindžiamas numatomu suvartotu kiekiu arba fiksuoto dydžio norma.
2.  Valstybės narės:
 2.  Valstybės narės:
a)  reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą, galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;
 a)  reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą arba šilumos daliklių rodmenis, galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;
b)  užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų sudaryta galimybė elektroniniu būdu gauti sąskaitose pateikiamą informaciją ir elektronines sąskaitas ir kad, ypač tais atvejais, kai sąskaitos nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu, vartotojai, to paprašę, gautų aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kaip sudaromos jų sąskaitos;
 b)  užtikrina, kad galutiniai klientai turėtų galimybę pasirinkti elektroniniu būdu pateikiamą informaciją apie sąskaitas ir elektronines sąskaitas;
c)  užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VII priedo 3 punktą kartu su sąskaita, grindžiama faktiniu suvartojimu, būtų pateikiama atitinkama informacija;
 c)  užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VIIa priedo 3 punktą kartu su sąskaita būtų pateikiama aiški ir suprantama informacija;
d)  gali nustatyti, kad galutinio vartotojo prašymu šiose sąskaitose esanti informacija nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais būtų pasiūlyta lanksti faktinio mokėjimo tvarka.
 d)  gali nustatyti, kad galutinio vartotojo prašymu šiose sąskaitose esanti informacija nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais būtų pasiūlyta lanksti faktinio mokėjimo tvarka.
da)  puoselėja kibernetinį saugumą ir užtikrina, kad galutinių naudotojų privatumas ir duomenų apsauga atitiktų atitinkamus Sąjungos teisės aktus.
2a.  Valstybės narės nusprendžia, kas turi būti atsakingas už 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos teikimą galutiniams naudotojams, kurie nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties su energijos tiekėju.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
15 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
-a)  4 dalis papildoma šia pastraipa:
„Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, nustato bendrą metodiką, skirtą paskatinti tinklo operatorius mažinti nuostolius, vykdyti investicijų į sąnaudų ir energijos vartojimo atžvilgiu efektyvią infrastruktūrą programą bei tinkamai į apskaitą įtraukti energijos vartojimo efektyvumą ir tinklo lankstumą. Komisija ne vėliau kaip .... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima deleguotąjį aktą pagal 23 straipsnį, kuriuo papildoma ši direktyva nustatant tą metodiką.“
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto a papunkčio ii punktas
Direktyva 2012/27/ES
15 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai laikosi XII priede nustatytų reikalavimų.
 Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai atsižvelgia į poreikį užtikrinti šilumos tiekimo tęstinumą jungiantis prie tinklo, užtikrinant prieigą prie jo ir persiunčiant didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą energiją ir laikosi XII priede nustatytų reikalavimų.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
19 a straipsnis (naujas)
11a)  įterpiamas šis straipsnis:
„19a straipsnis
Energijos vartojimo efektyvumo veiklos finansavimas pasitelkiant Europos bankus
Europos investicijų bankas (toliau – EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (toliau – ERPB) suderina savo politikos tikslus siekiant pripažinti, kad energijos vartojimo efektyvumas yra atskiras energijos šaltinis ir investicijos į energijos vartojimo efektyvumą yra jų infrastruktūros investicijų portfelio dalis.
EIB ir ERPB, veikdami kartu su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, kuria, rengia ir finansuoja programas ir projektus, pritaikytus efektyvumo sektoriui, įskaitant skirtus energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams.
Valstybės narės turi visapusiškai išnaudoti galimybes ir priemones, pasiūlytas pagal Pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą.“
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
23 straipsnio 3 a dalis (nauja)
12a)  23 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„3a. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.“
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 b punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
24 straipsnio 4 a dalis (nauja)
12b)  24 straipsnyje įterpiama ši dalis
„4a. Teikiant energetikos sąjungos būklės ataskaitą, Komisija pateikia ataskaitą dėl anglies dioksido rinkos veikimo pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 29 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies c punktą, atsižvelgdama į šios direktyvos įgyvendinimo poveikį.“
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Direktyva 2012/27/ES
24 straipsnio 12 dalis
12.  Komisija šią direktyvą peržiūri vėliausiai iki 2024 m. vasario 28 d., o po to kas penkerius metus, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių priemonių.
 12.  Komisija šią direktyvą peržiūri vėliausiai iki 2024 m. vasario 28 d., o po to kas penkerius metus, ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas bendras direktyvos veiksmingumas ir būtinybė papildomai koreguoti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politiką atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, ekonomikos ir inovacijų raidą. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių priemonių.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
24 straipsnio 12 a dalis (nauja)
13a)  24 straipsnyje įterpiama ši dalis
„12a. Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka atskirą išsamią analizę, kurioje nagrinėjamas energijos vartojimo efektyvumo potencialas, susijęs su:
a)  energijos keitimu ir transformavimu;
b)  energijos perdavimu ir skirstymu;
c)  energijos šaltinių gamyba ir paskesniu jų transportavimu, visų pirma išgaunant iškastinį kurą ir jį transportuojant į naudojimo vietą išeikvota energija);
d)  energijos kaupimu.
Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 31 d. Komisija, remdamasi savo išvadomis, šiuo klausimu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto a papunktis
Direktyva 2012/27/ES
IV priedo 3 išnaša
a)  IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „(3) Taikytina, jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2,0. Valstybės narės gali taikyti kitokį koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti.“.
 a)  IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „3) Taikytina tik šios direktyvos tikslais ir tuo atveju, jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės taiko koeficientą, nustatytą pagal skaidrų metodą, palyginamą visose valstybėse narėse, ir paremtą nacionalinėmis aplinkybėmis, turinčiomis poveikio pirminės energijos suvartojimui. Tos aplinkybės turi būti tinkamai pagrįstos, išmatuojamos, patikrinamos ir paremtos objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2,3 arba kitokį koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti.“ Tai darydamos valstybės narės atsižvelgia į savo elektros energijos derinį, nurodytą jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateikiamuose Komisijai pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 3 straipsnį. Nustatytasis koeficientas peržiūrimas kas penkerius metus, atsižvelgiant į faktinius stebėjimų duomenis.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 2 dalies a punktas
a)  turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės. Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų ES arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;
 a)  turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės ir pagal ją numatomų naujų atskirų veiksmų. Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 2 dalies b punktas
b)  dėl privalomų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų, todėl jis negali būti įskaičiuotas 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, išskyrus sutaupytą kiekį, susijusį su esamų pastatų renovacija, su sąlyga, kad užtikrintas 3 dalies h punkte nurodytas reikšmingumo lygis;
 b)  dėl privalomų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų, todėl jis negali būti įskaičiuotas 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, išskyrus sutaupytą kiekį, susijusį su esamų pastatų renovaciją skatinančiomis priemonėmis, su sąlyga, kad užtikrintas 3 dalies h punkte nurodytas reikšmingumo lygis;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 2 dalies h punktas
h)  apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę. Tai gali būti daroma apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal energetikos sąjungos valdymo teisės aktus, valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.
 h)  apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę ir kokiu tempu taupymo poveikis laikui bėgant mažėja. Šis skaičiavimas atliekamas apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal Energetikos sąjungos valdymo reglamentą, valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 3 dalies d punktas
d)  energijos kiekis, kuris turi būti arba bus sutaupytas taikant politikos priemonę, išreiškiamas suvartotos galutinės arba pirminės energijos kiekiu, naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;
 d)  energijos kiekis, kuris turi būti arba bus sutaupytas taikant politikos priemonę, išreiškiamas suvartotos galutinės ir pirminės energijos kiekiu, naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 3 dalies 2 pastraipa
Politikos priemonių, kurių imamasi pagal 7 straipsnio 2 dalies e punktą, poveikiui apskaičiuoti valstybės narės gali naudotis pagal Direktyvą 2010/31/ES nustatyta metodika, jei tai atitinka šios direktyvos 7 straipsnio ir šio priedo reikalavimus.
 Išbraukta.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 2 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
VII a priedas
VII a priedas
 VII a priedas
Faktiniu šilumos, vėsumos ir karšto vandens suvartojimu grindžiamų sąskaitų išrašymo ir suvartojimo informacijos pateikimo būtiniausi reikalavimai
 Šilumos, vėsumos ir karšto vandens sąskaitų išrašymo ir suvartojimo informacijos pateikimo būtiniausi reikalavimai
1.  Faktiniu suvartojimu grindžiamas sąskaitų išrašymas
 1.  Faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamas sąskaitų išrašymas
Tam, kad vartotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitos turėtų būti grindžiamos faktiniu suvartojimu ir išrašomos ne rečiau nei kartą per metus.
 Tam, kad galutiniai naudotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitos turėtų būti grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis ir išrašomos ne rečiau nei kartą per metus.
2.  Minimalus sąskaitų išrašymo arba suvartojimo informacijos pateikimo dažnumas
 2.  Minimalus sąskaitų išrašymo arba suvartojimo informacijos pateikimo dažnumas
Jei įrengti skaitikliai arba dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo [čia įrašykite įsigaliojimo datą] faktiniu suvartojimu grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per ketvirtį, jei to pageidauja vartotojas arba jei galutinis vartotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.
 Jei įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo [čia įrašykite perkėlimo į nacionalinę teisę datą] faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama galutiniam naudotojui bent kartą per ketvirtį, jei to pageidauja naudotojas arba jei galutinis naudotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.
Jei įrengti skaitikliai arba dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo 2022 m. sausio 1 d. sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per mėnesį. Šildymui ir vėsinimui ši nuostata gali būti netaikoma ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.
 Jei įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, kurių duomenys nuskaitomi nuotoliniu būdu, nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama galutiniam naudotojui bent kartą per mėnesį. Ji taip pat nuolat pateikiama internetu ir atnaujinama taip dažnai, kiek įmanoma atsižvelgiant į naudojamus matavimo prietaisus ir sistemas. Šildymui ir vėsinimui ši nuostata gali būti netaikoma ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.
3.  Faktiniu suvartojimo grindžiamoje sąskaitoje pateikiama būtinoji informacija
 3.  Būtiniausia sąskaitoje nurodoma informacija
Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams jiems išrašomose sąskaitose arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta informacija:
 Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams jiems išrašomose sąskaitose, grindžiamose faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta tiksli informacija:
a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis;
 a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis arba bendra šilumos kaina ir šilumos daliklių rodmenys;
b)  informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį, įskaitant kurą, naudojamą galutiniams naudotojams centralizuotai tiekiamai šilumai arba vėsumai gaminti;
 b)  informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį ir susijusį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant kurą, naudojamą galutiniams naudotojams centralizuotai tiekiamai šilumai arba vėsumai gaminti, ir paaiškinimas apie įvairius taikomus mokesčius, rinkliavas ir tarifus;
c)  galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;
 c)  galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;
d)  galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.
 d)  galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.
da)  informacija apie atitinkamas skundų nagrinėjimo procedūras, ombudsmenų tarnybas ar alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus;
Be to, valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams išrašomose sąskaitose, kartu su jomis arba jose pateikiamose nuorodose galutiniams naudotojams būtų aiškiai ir suprantamai pateikiamas palyginimas su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju.
 db)  palyginimai su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju.
Sąskaitose, kurios nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, turi būti aiškia ir suprantamai nurodyta, kaip apskaičiuota sąskaitoje pateikta suma, taip pat pateikiama bent informacija, nurodyta d ir da punktuose.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 2 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
IX priedo 1 dalies 4 pastraipos g punktas
2a.  IX priedo 1 dalies ketvirtos pastraipos g punktas pakeičiamas taip:
g)  Ekonominė analizė. Poveikio aprašas
 „g) Ekonominė analizė. Poveikio aprašas
Ekonominėje analizėje atsižvelgiama į visą susijusį ekonominį poveikį.
 Ekonominėje analizėje atsižvelgiama į visą susijusį ekonominį poveikį.
Valstybės narės gali priimdamos sprendimus įvertinti ir atsižvelgti į kaštus ir sutaupytą energijos kiekį dėl didesnio lankstumo energijos tiekimo sistemoje ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl sumažintų investicijų į infrastruktūrą.
 Valstybės narės priimdamos sprendimus įvertina ir atsižvelgia į kaštus ir sutaupytą energijos kiekį dėl didesnio lankstumo energijos tiekimo sistemoje ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl sumažintų investicijų į infrastruktūrą.
Atsižvelgiama bent į šiuos kaštus ir naudą:
 Atsižvelgiama bent į šiuos kaštus ir naudą:
i)  Nauda
 i)  Nauda
—   Gamybos vertė vartotojui (šiluma ir elektros energija)
 –   Gamybos vertė vartotojui (šiluma ir elektros energija)
—  Kiek įmanoma, išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai ir sveikatai.
 –   Išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai, su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusi nauda ir nauda sveikatai bei saugai
–  Poveikis darbo rinkai, energetinis saugumas ir konkurencingumas
ii)  Kaštai
 ii)  Kaštai
—   Kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga
 –   Kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga
—   Kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais
 –   Kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais
—   Kintami ir pastovūs veiklos kaštai
 –   Kintami ir pastovūs veiklos kaštai
—   Energijos kaštai
 –   Energijos kaštai
—  Kiek įmanoma, kaštai, susiję su aplinka ir sveikata
 –   Kaštai, susiję su aplinka, sveikata ir sauga
–  Darbo rinkos kaštai, energetinis saugumas ir konkurencingumas“
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
Priedo 2 b punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
XII priedo 1 pastraipos a punktas
2b)  XII priedo pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:
„a) parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys ir tinklo sustiprinimas, geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą, įgyvendinimo;
 „a) parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys, tinklo sustiprinimas ir naujų tinklų įdiegimas, geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą ir kitus pasklidžiuosius šaltinius, įgyvendinimo;

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingiems komitetams, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0391/2017).

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 27 d.Teisinė informacija - Privatumo politika