Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/0375(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0402/2017

Pateikti tekstai :

A8-0402/2017

Debatai :

PV 15/01/2018 - 12
CRE 15/01/2018 - 12
PV 12/11/2018 - 14
CRE 12/11/2018 - 14

Balsavimas :

PV 17/01/2018 - 10.6
CRE 17/01/2018 - 10.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 13/11/2018 - 4.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0011
P8_TA(2018)0443

Priimti tekstai
PDF 1111kWORD 132k
Trečiadienis, 2018 m. sausio 17 d. - Strasbūras
Energetikos sąjungos valdymas ***I
P8_TA(2018)0011A8-0402/2017

2018 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (COM(2016)0759 – C8-0497/2016 – 2016/0375(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  šiame reglamente nustatomi teisiniai pagrindai patikimo ir skaidraus valdymo, padedančio užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės dėdamos abipuses, nuoseklias ir plataus užmojo pastangas įgyvendintų energetikos sąjungos uždavinius bei tikslus, ir kartu skatinančio taikyti Sąjungos geresnio reglamentavimo principus;
 (1)  šiame reglamente nustatomi teisiniai pagrindai patikimo, įtraukaus, ekonomiškai efektyvaus, skaidraus ir nuspėjamo valdymo, padedančio užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės dėdamos abipuses, nuoseklias ir plataus užmojo pastangas įgyvendintų energetikos sąjungos 2030 m. ir ilgalaikius uždavinius bei tikslus vadovaujantis 2015 m. Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos, priimtu per Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių 21-ąją klimato kaitos konferenciją, ir kartu apribojančio sudėtingas administracines procedūras;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  atsparios energetikos sąjungos, kurios pagrindą sudaro plataus užmojo klimato politika, tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos vartotojams (tiek namų ūkiams, tiek įmonėms) energija būtų įperkama ir tiekiama laikantis saugios, tvarios ir konkurencingos energetikos principų, o tam reikia iš esmės pertvarkyti Europos energetikos sistemą. Tą uždavinį galima įgyvendinti tik taikant suderintas priemones: Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis derinant teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamus aktus;
 (3)  atsparios energetikos sąjungos, kurios pagrindą sudaro plataus užmojo klimato politika, tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos vartotojams (tiek namų ūkiams, tiek įmonėms) energija būtų įperkama ir tiekiama laikantis saugios, tvarios ir konkurencingos energetikos principų ir skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas pritraukiant investicijų, o tam reikia iš esmės pertvarkyti Europos energetikos sistemą. Tą uždavinį galima įgyvendinti tik taikant suderintas priemones: Sąjungos, makroregionų, regionų, nacionaliniu ir vietos lygmenimis derinant teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamus aktus;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  dėl visapusiškai veikiančios ir atsparios energetikos sąjungos Europa taptų pirmaujančiu regionu inovacijų, investicijų, augimo ir socialinės bei ekonominės plėtros srityse, kartu rodydama gerą pavyzdį, kaip plataus užmojo siekiai švelninti klimato kaitą siejasi su priemonėmis, skirtomis inovacijoms, investicijoms ir augimui skatinti;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Komisijos pasiūlymas buvo rengiamas ir yra priimtas kartu su daugeliu energetikos sektoriaus politikos iniciatyvų, visų pirma susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energija, efektyviu energijos vartojimu ir rinkos modeliu. Tos iniciatyvos sudaro priemonių rinkinį, kurio bendra tema – energijos vartojimo efektyvumas (jam skiriama pirmenybė), Sąjungos pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių srityje ir tinkamos sąlygos vartotojams;
 (4)  Komisijos pasiūlymas buvo rengiamas ir yra priimtas kartu su daugeliu energetikos sektoriaus politikos iniciatyvų, visų pirma susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energija, efektyviu energijos vartojimu, įskaitant pastatų energinį naudingumą, ir rinkos modeliu. Tos iniciatyvos sudaro priemonių rinkinį, kurio bendra tema – energijos vartojimo efektyvumas (jam skiriama pirmenybė), Sąjungos pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių srityje ir tinkamos sąlygos vartotojams, be kita ko, kovojant su energijos nepritekliumi ir skatinant sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba sutarė dėl Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategijos, kuri grindžiama keturiais pagrindiniais tikslais: visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 40 proc., energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 proc. (siektinas tikslas – 30 proc.), užtikrinti, kad 27 proc. Sąjungoje suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį. Ji nurodė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas yra privalomas Sąjungos lygmeniu ir jis bus pasiektas valstybių narių pastangomis, grindžiamomis poreikiu bendromis jėgomis pasiekti Sąjungos tikslą;
 (5)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba pasiūlė Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategiją, kuri grindžiama keturiais pagrindiniais tikslais. visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 40 proc., energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 proc. (siektinas tikslas – 30 proc.), užtikrinti, kad 27 proc. Sąjungoje suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį. Ji nurodė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas yra privalomas Sąjungos lygmeniu ir jis bus pasiektas valstybių narių pastangomis, grindžiamomis poreikiu bendromis jėgomis pasiekti Sąjungos tikslą. Vis dėlto šis reglamentas atitinka tikslus, dėl kurių susitarta priimant sektorių teisės aktus;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba pritarė, kad Komisija, remiama valstybių narių, imtųsi skubių priemonių užtikrinti, kad kuo skubiau, bet ne vėliau kaip 2020 m. bent tos valstybės narės, kurios dar nepasiekė minimalaus integracijos į energijos vidaus rinką lygio, pasiektų esamų elektros energijos tarpusavio jungčių 10 proc. minimalų tikslinį rodiklį;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  Paryžiaus susitarimu gerokai padidinti pasauliniai klimato kaitos švelninimo užmojai, nes jį pasirašiusios šalys įsipareigojo „užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu“. Sąjunga turi pasirengti gerokai didesniam ir spartesniam išmetalų mažinimui, nei numatyta anksčiau. Kartu, atsižvelgiant į atsinaujinančios energijos technologijų vystymo ir diegimo spartą, reikia pažymėti, kad tokį mažinimą įmanoma atlikti mažesnėmis sąnaudomis nei manyta anksčiau;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  Sąjunga, vadovaudamasi Paryžiaus susitarimo tikslu antroje šio amžiaus pusėje užtikrinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo visų ŠESD kiekio pusiausvyrą, turėtų taip pat stengtis pasiekti, kad iki 2050 m. bendras teršalų kiekis jos viduje būtų lygus nuliui, o po to būtų užtikrintas neigiamo teršalų kiekio laikotarpis;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(6c)  klimato sistemoje bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijai atmosferoje svarbus bendras per ilgą laiką dėl žmogaus veiklos išmetamas teršalų kiekis. Kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų, reikia išanalizuoti pasaulinį anglies dioksido biudžetą, kuris atitinka pastangas riboti temperatūros padidėjimą, kad jis neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir nustatyti teisingą likusio pasaulinio anglies dioksido biudžeto Sąjungos dalį. Ilgalaikės klimato ir energetikos strategijos turėtų atitikti tą anglies dioksido biudžetą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
6 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(6d)  Sąjunga ir valstybės narės turėtų reguliariai peržiūrėti klimato ir energetikos tikslus ir prireikus po peržiūros turėtų didinti šiuos tikslus, kad jie atspindėtų nuoseklias pagal JTBKKK procesą atliktas peržiūras ir atspindėtų naujausius mokslinius įrodymus dėl klimato kaitos spartos ir poveikio;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
6 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(6e)  nors Sąjunga pasižadėjo iki 2030 m. pasiekti labai plataus užmojo tikslą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, su klimato kaitos grėsme ji negali kovoti viena pati. Komisija ir valstybės narės turėtų išnaudoti kiekvieną galimybę įtikinti visų pirma tas šalis, kurios turi naudos iš tarptautinės prekybos su Sąjunga, prisiimti proporcingą pasaulinės atsakomybės dalį ir imtis platesnio užmojo tikslo, prilygstančio Sąjungos tikslui;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat priėjo prie išvados14, kad turėtų būtų sukurta patikima ir skaidri valdymo sistema, kuri nesudarytų bereikalingos administracinės naštos ir padėtų užtikrinti, kad Sąjunga įgyvendintų savo energetikos politikos tikslus, suteikdama valstybėms narėms reikalingą lankstumą ir visiškai gerbdama jų laisvę nustatyti savo energijos rūšių derinį. Ji pabrėžė, kad tokia valdymo sistema turėtų būti grindžiama esamais komponentais, pavyzdžiui, nacionalinėmis klimato programomis, nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo planais, taip pat poreikiu supaprastinti bei suderinti atskirus planavimo ir ataskaitų teikimo aspektus. Ji taip pat sutarė sustiprinti vartotojų vaidmenį ir teises, padidinti skaidrumą ir nuspėjamumą investuotojams, inter alia, sistemingai stebėdama pagrindinius rodiklius, kad būtų užtikrinta įperkama, patikima, konkurencinga, saugi ir tvari energetikos sistema, ir sudaryti palankias sąlygas koordinuoti šalių energetikos politiką ir skatinti regioninį valstybių narių bendradarbiavimą;
 (7)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat priėjo prie išvados14, kad turėtų būtų sukurta patikima ir skaidri valdymo sistema, kuri nesudarytų bereikalingos administracinės naštos, suteiktų valstybėms narėms pakankamai lankstumo ir padėtų užtikrinti, kad Sąjunga įgyvendintų savo energetikos politikos tikslus, visiškai gerbiant valstybių narių laisvę nustatyti savo energijos rūšių derinį. Ji pabrėžė, kad tokia valdymo sistema turėtų būti grindžiama esamais komponentais, pavyzdžiui, nacionalinėmis klimato programomis, nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo planais, taip pat poreikiu supaprastinti bei suderinti atskirus planavimo ir ataskaitų teikimo aspektus. Ji taip pat sutarė sustiprinti vartotojų vaidmenį ir teises, padidinti skaidrumą ir nuspėjamumą investuotojams, inter alia, sistemingai stebėdama pagrindinius rodiklius, kad būtų užtikrinta įperkama, patikima, konkurencinga, saugi ir tvari energetikos sistema, ir sudaryti palankias sąlygas koordinuoti šalių klimato ir energetikos politiką ir skatinti regioninį valstybių narių bendradarbiavimą;
__________________
 __________________
14 2014 m. spalio 23 d. ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (EUCO 169/14).
 14 2014 m. spalio 23 d. ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (EUCO 169/14).
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose16 pripažinta, kad energetikos sąjungos valdymas bus esminė efektyvaus ir veiksmingo energetikos sąjungos kūrimo ir jos uždavinių įgyvendinimo priemonė. Jose pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų būti grindžiama klimato ir energetikos politikos įgyvendinimo strateginio planavimo ir ataskaitų teikimo integravimo ir subjektų, kurie Sąjungos, regionų ir valstybių lygmenimis atsakingi už energetikos ir klimato politiką, veiksmų koordinavimo principais. Jose taip pat pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų padėti užtikrinti sutartų 2030 m. energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimą ir stebėti bendrą Sąjungos pažangą penkiais energetikos sąjungos aspektais įgyvendinant politikos uždavinius;
 (10)  2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose16 pripažinta, kad energetikos sąjungos valdymas bus esminė efektyvaus ir veiksmingo energetikos sąjungos kūrimo ir jos uždavinių įgyvendinimo priemonė. Jose pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų būti grindžiama klimato ir energetikos politikos įgyvendinimo strateginio planavimo ir ataskaitų teikimo integravimo ir subjektų, kurie Sąjungos, regionų ir valstybių lygmenimis atsakingi už energetikos ir klimato politiką, veiksmų koordinavimo principais. Jose taip pat pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų padėti užtikrinti sutartų 2030 m. energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimą ir stebėti bendrą kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos pažangą penkiais energetikos sąjungos aspektais įgyvendinant tikslus ir uždavinius;
__________________
 __________________
16 2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvados (dok. Nr. 14632/15).
 16 2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvados (dok. Nr. 14632/15).
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  todėl pagrindinis energetikos sąjungos valdymo sistemos uždavinys turėtų būti sudaryti sąlygas įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir, visų pirma, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus. Taigi šis reglamentas susijęs su sektorių teisės aktais, kuriais įgyvendinami 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai. Valstybėms narėms reikalinga galimybė lanksčiai rinktis politikos priemones, kurios geriausiai atitinka jų nacionalinius energijos rūšių derinius ir prioritetus, tačiau tas lankstumas turėtų būti suderinamas su tolesne rinkos integracija, didesne konkurencija, klimato ir energetikos politikos uždavinių įgyvendinimu ir laipsnišku perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;
 (12)  todėl pagrindinis energetikos sąjungos valdymo sistemos uždavinys turėtų būti sudaryti sąlygas įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir, visų pirma, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus išmetamų ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje. Taigi šis reglamentas susijęs su sektorių teisės aktais, kuriais įgyvendinami 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai. Valstybėms narėms reikalinga galimybė lanksčiai rinktis politikos priemones, kurios geriausiai atitinka jų nacionalinius energijos rūšių derinius ir prioritetus, tačiau tas lankstumas turėtų būti suderinamas su tolesne rinkos integracija, didesne konkurencija, klimato ir energetikos politikos uždavinių įgyvendinimu ir laipsnišku perėjimu prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, grindžiamos labai efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįsta ekonomika. Siekiant užtikrinti ilgalaikių klimato ir energetikos strategijų kokybę ir palyginamumą, reikėtų pradėti joms taikyti privalomą modelį;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  kad būtų pereita prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos reikia, kad keistųsi investicijų tendencijos ir visose politikos srityse būtų taikomos paskatos. Norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, reikia didinti Europos ekonomikos efektyvumą ir inovatyvumą, o šiais veiksmais visų pirma turėtų būti siekiama gerinti oro kokybę;
 (13)  kad būtų užtikrintas socialiniu požiūriu priimtinas perėjimas prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, reikia, kad smarkiai keistųsi investicijų, ypač viešųjų ir privačių, tendencijos ir visose politikos srityse būtų taikomos paskatos, taip pat vykdomos regioninės rinkos reformos. Norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, reikia didinti Europos ekonomikos efektyvumą ir inovatyvumą, o šiais veiksmais visų pirma turėtų būti siekiama kurti tvarias darbo vietas ir gerinti oro kokybę;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  Sąjunga ir valstybės narės turėtų imtis konkrečių veiksmų, kad būtų uždraustos energijai ar bent iškastiniam kurui skirtos subsidijos, siekiant laikytis G 7 ir G 20 ir Paryžiaus susitarime nustatytų tarptautinių įsipareigojimų;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  ŠESD ir oro teršalai daugiausia išmetami iš įprastų šaltinių, todėl įgyvendinant politiką, kuria siekiama mažinti ŠESD kiekį, kartu būtų užtikrinta geresnė oro kokybė, o ši nauda atsvertų kai kurias arba visas artimiausiu laikotarpiu dėl ŠESD mažinimo patiriamas sąnaudas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/81/EB18 teikiami duomenys yra svarbus informacijos šaltinis, kuriuo remiantis vedama ŠESD apskaita ir rengiami nacionaliniai planai, todėl reikėtų pripažinti, kad svarbu, jog pagal tą direktyvą teikiami ir į ŠESD apskaitą įtraukiami duomenys būtų nuoseklūs;
 (14)  ŠESD ir oro teršalai daugiausia išmetami iš įprastų šaltinių, todėl įgyvendinant politiką, kuria siekiama mažinti ŠESD kiekį, kartu būtų užtikrinta geresnė visuomenės sveikata ir oro kokybė, ypač miestų teritorijose, o ši nauda atsvertų artimiausiu laikotarpiu dėl ŠESD mažinimo patiriamas sąnaudas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/81/EB18 teikiami duomenys yra svarbus informacijos šaltinis, kuriuo remiantis vedama ŠESD apskaita ir rengiami nacionaliniai planai, todėl reikėtų pripažinti, kad svarbu, jog pagal tą direktyvą teikiami ir į ŠESD apskaitą įtraukiami duomenys būtų nuoseklūs;
__________________
 __________________
18 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).
 18 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  atsižvelgiant į Komisijos tvirtą įsipareigojimą užtikrinti geresnį reglamentavimą, energetikos sąjungos valdymo sistema turėtų padėti gerokai sumažinti valstybėms narėms, Komisijai ir kitoms Sąjungos institucijoms tenkančią administracinę naštą ir užtikrinti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinamos politikos ir priemonių nuoseklumą ir tinkamumą, siekiant, kad pertvarkius energetikos sistemą būtų pereita prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos;
 (16)  atsižvelgiant į Komisijos tvirtą įsipareigojimą užtikrinti geresnį reglamentavimą ir nuosekliai laikantis mokslinių tyrimų, inovacijų ir investicijų politikos, energetikos sąjungos valdymo sistema turėtų padėti gerokai sumažinti valstybėms narėms, susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, Komisijai ir kitoms Sąjungos institucijoms tenkančią administracinę painiavą ir užtikrinti Sąjungos, makroregionų, regionų, nacionaliniu ir vietos lygmenimis įgyvendinamos politikos ir priemonių nuoseklumą ir tinkamumą, siekiant, kad pertvarkius energetikos sistemą būtų pereita prie tvarios mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  energetikos sąjungos uždaviniai turėtų būti įgyvendinami derinant Sąjungos iniciatyvas ir integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytą nuoseklią nacionalinę politiką. Naudingos, pokyčius nacionaliniu lygmeniu paskatinusios priemonės – Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatyti planavimo reikalavimai. Kadangi jie buvo nustatyti skirtingu metu, atsirado dubliavimosi ir nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių sinergijai ir sąveikai. Todėl šiuo metu klimato ir energetikos srityse atskirai atliekama planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo veikla turėtų būti kuo labiau supaprastinta ir integruota;
 (17)  energetikos sąjungos tikslai ir uždaviniai turėtų būti įgyvendinami derinant Sąjungos iniciatyvas ir integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytą nuoseklią nacionalinę politiką. Naudingos, pokyčius nacionaliniu lygmeniu paskatinusios priemonės – Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatyti planavimo reikalavimai. Kadangi jie buvo nustatyti skirtingu metu, atsirado dubliavimosi ir nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių sinergijai ir sąveikai, pakenkta išlaidų veiksmingumui. Šiuo metu klimato ir energetikos srityse atskirai atliekama planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo veikla prireikus turėtų būti supaprastinta ir integruota;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  būtina įvertinti esamos ir planuojamos politikos ir priemonių, kurias įgyvendinant siekiama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, sąveiką, o valstybės narės turėtų pateikti kiekybinį ir kokybinį vertinimą;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir ilgalaikės taršos mažinimo strategijos būtų politiškai suderintos su JT Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turėtų apimti dešimties metų laikotarpius ir juose turėtų būti pateikiama dabartinės energetikos sistemos ir politikos apžvalga. Šiuose analize grįstinuose planuose turėtų būti nustatyti su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų susiję nacionaliniai uždaviniai ir atitinkama politika bei priemonės tiems uždaviniams įgyvendinti. Nacionaliniuose planuose, apimančiuose pirmąjį 2021–2030 m. laikotarpį, ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslams. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad nacionaliniai planai derėtų su darnaus vystymosi tikslais ir padėtų jų siekti;
 (18)  integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turėtų apimti dešimties metų laikotarpius ir juose turėtų būti pateikiama dabartinės energetikos sistemos ir politikos apžvalga. Šiuose analize grįstinuose planuose turėtų būti nustatyti su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų susiję nacionaliniai tikslai arba uždaviniai ir atitinkama politika bei priemonės tiems uždaviniams įgyvendinti. Nacionaliniuose planuose, apimančiuose pirmąjį 2021–2030 m. laikotarpį, ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslams. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad nacionaliniai planai derėtų su darnaus vystymosi tikslais ir padėtų jų siekti;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)   rengdamos savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus valstybės narės turėtų įvertinti, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių, atsižvelgiant į būtinas buitines energetines paslaugas, kurių reikia, kad atitinkamomis nacionalinėmis sąlygomis būtų užtikrintas būtiniausias gyvenimo lygis, kurio tie namų ūkiai negali pasiekti dėl mažų pajamų, didelių energijos išlaidų ir jų būstų menko energijos vartojimo efektyvumo. Valstybės narės turėtų apibrėžti esamą ir planuojamą energijos nepritekliaus šalinimo politiką ir priemones ir, prireikus, įtraukti į juos tikslą sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių. Komisija turėtų priimti valstybėms narėms skirtą energijos nepritekliaus apibrėžimo metodiką, o kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo konkrečias nacionalines aplinkybes, turėtų apibrėžti energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(18b)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Sąjungos finansavimas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą būtų įtrauktas į jų integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Nacionaliniais asignavimais pagal daugiametę finansinę programą po 2020 m. reikėtų aktyviai padėti įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus ir uždavinius, ypač išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sektoriuose, įskaitant teršalų šalinimą absorbentais, atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą. Tam daugiametės finansinės programos po 2020 m. programavimo procesas nacionaliniu ir vietos lygmenimis turėtų būti vykdomas kartu su Komisijos atliekamu integruotų nacionalinių energetikos ir klimato planų vertinimu, siekiant atspindėti plačius užmojus, ypač atsižvelgiant į ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus ir darnaus vystymosi tikslus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  valstybės narės turėtų sukurti nuolatinę daugiapakopę dialogo energetikos klausimais platformą, suburiančią vietos valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, verslo bendruomenę, investuotojus ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kad jie galėtų aptarti įvairias numatytas energetikos ir klimato politikos galimybes. Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato planai, taip pat ilgalaikės klimato ir energetikos strategijos turėtų būti aptartos naudojantis ta platforma;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  įgyvendinant energetikos ir klimato politiką ir priemones daromas poveikis aplinkai. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenė galėtų veiksmingai ankstyvame etape dalyvauti ir su ja būtų konsultuojamasi rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, jei taikoma, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB24 ir 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) nuostatas. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus dalyvautų socialiniai partneriai;
 (20)  įgyvendinant energetikos ir klimato politiką ir priemones daromas poveikis aplinkai. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenė galėtų veiksmingai ankstyvame etape aktyviai dalyvauti ir su ja būtų konsultuojamasi rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir ilgalaikes klimato ir energetikos strategijas, jei taikoma, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB24 ir 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) nuostatas. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai, vietos valdžios institucijos ir visi susiję suinteresuotieji subjektai dalyvautų ankstyvuose planavimo ir ataskaitų teikimo etapuose ir rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir ilgalaikes strategijas;
__________________
 __________________
24 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
 24 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  kad būtų užtikrintas veiksmingas energetikos sąjungos uždavinių įgyvendinimas, labai svarbus regioninis bendradarbiavimas. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl dar nebaigtų rengti kitų valstybių narių planų, kad būtų išvengta nenuoseklumo ir galimo neigiamo poveikio kitoms valstybėms narėms ir būtų užtikrintas bendrų uždavinių įgyvendinimas drauge. Regioninis bendradarbiavimas rengiant bei baigiant rengti nacionalinius planus ir vėliau juos įgyvendinant turėtų būti esminis veiksnys, skatinantis gerinti priemonių veiksmingumą bei efektyvumą ir didinti rinkos integraciją ir energetinį saugumą;
 (21)  makroregioninės ir regioninės partnerystės yra būtinos valstybėms narėms siekiant bendrai įgyvendinti tam tikrą politiką ir priemones, kuriomis padedama siekti bendrų tikslų ir uždavinių užtikrinant optimalų sąnaudų efektyvumą. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti tarpusavyje. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl dar nebaigtų rengti kitų valstybių narių planų, kad būtų išvengta nenuoseklumo ir galimo neigiamo poveikio kitoms valstybėms narėms ir būtų užtikrintas bendrų uždavinių įgyvendinimas drauge. Makroregioninis ir regioninis bendradarbiavimas rengiant bei baigiant rengti nacionalinius planus ir vėliau juos įgyvendinant turėtų būti esminis veiksnys, skatinantis gerinti priemonių veiksmingumą bei efektyvumą ir didinti rinkos integraciją ir energetinį saugumą;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  siekiant užtikrinti nacionalinės politikos ir priemonių skaidrumą bei nuspėjamumą ir taip užtikrinti tikrumą investuotojams, nacionaliniai planai turėtų būti stabilūs. Tačiau, kad valstybės narės turėtų galimybę prisitaikyti prie reikšmingai kintančių aplinkybių, turėtų būti numatyta galimybė nacionalinius planus kartą per dešimties metų laikotarpį, kurį jie apima, atnaujinti. 2021–2030 m. laikotarpio planus valstybės narės turėtų turėti galimybę atnaujinti iki 2024 m. sausio 1 d. Tikslai, uždaviniai ir veiksmai turėtų būti keičiami tik siekiant atsižvelgti į didesnį bendro užmojo, visų pirma susijusio su 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslais, mastą. Atnaujindamos planus, valstybės narės turėtų stengtis sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, kuris paaiškėja rengiant integruotas ataskaitas;
 (22)  siekiant užtikrinti nacionalinės politikos ir priemonių skaidrumą bei nuspėjamumą ir taip užtikrinti tikrumą dėl investicijų, nacionaliniai planai turėtų būti stabilūs. Reguliariai per dešimties metų laikotarpį pateikdamos nacionalinius planus valstybės narės įgyja galimybę prisitaikyti prie reikšmingai kintančių aplinkybių. Tikslai ir uždaviniai turėtų būti keičiami tik siekiant atsižvelgti į didesnį bendro užmojo, visų pirma susijusio su energetikos ir klimato politikos tikslais, mastą. Pagal tuos planus, valstybės narės turėtų stengtis sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, kuris paaiškėja rengiant integruotas ataskaitas;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  siekiant prisidėti prie ekonomikos pertvarkos, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir platesnių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, taip pat pradėti tinkamai ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį tikslą, labai svarbios yra ilgalaikės stabilios išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos. Be to, Paryžiaus susitarimo šalys raginamos iki 2020 m. pateikti savo ilgalaikes, į amžiaus vidurį orientuotas vystymosi išmetant mažai ŠESD strategijas;
 (23)  siekiant prisidėti prie ekonomikos pertvarkos, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir platesnių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, taip pat pradėti tinkamai ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį tikslą, labai svarbios yra ilgalaikės stabilios klimato ir energetikos strategijos. Be to, Paryžiaus susitarimo šalys raginamos iki 2020 m. pateikti savo ilgalaikes, į amžiaus vidurį orientuotas vystymosi išmetant mažai ŠESD strategijas;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  valstybės narės turėtų parengti ilgalaikes 2050 m. ir vėlesnes klimato ir energetikos strategijas, kuriose būtų nustatytos reikiamos pertvarkos skirtinguose sektoriuose, kurios yra būtinos siekiant pereiti prie atsinaujinančiosios energijos sistemos ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Strategijos turėtų atitikti teisingą likusio pasaulinio anglies dioksido biudžeto Sąjungos dalį ir turėtų būti parengtos atvirai ir skaidriai ir visapusiškai dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turėtų būti pagrįsti ilgalaikėmis klimato ir energetikos strategijomis ir turėtų jas atitikti;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
23 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(23b)  Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius labai priklausomas nuo klimato kaitos, kuri jam daro didelį neigiamą poveikį. Šis sektorius taip pat turi didžiulį potencialą užtikrinti ilgalaikę naudą klimatui ir smarkiai prisidėti prie ilgalaikių Sąjungos ir tarptautinių kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo. Jis prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamų teršalų kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas, taip pat teikdamas biologines medžiagas, kuriomis galima pakeisti iškastiniam kurui arba anglies dioksidui imlias medžiagas. Tam, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti tvarų išteklių valdymą, anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą. Kad būtų galima tvariai investuoti ilguoju laikotarpiu, būtinos ilgalaikės strategijos;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
23 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(23c)  plėtojant tolesnes energetikos tinklų jungtis svarbu visapusiškai įvertinti sąnaudas ir naudą, įskaitant visą techninį, socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, kaip reikalaujama pagal TEN-E reglamentą, ir atsižvelgti į jungčių teigiamą išorinį poveikį, pvz., atsispindinčiųjų išteklių integravimą, tiekimo saugumą ir didesnę konkurenciją vidaus rinkoje;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  kaip ir planavimo reikalavimai, daugelis Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų yra naudingi skatinant pokyčius nacionaliniu lygmeniu, tačiau jie buvo nustatyti skirtingu metu, todėl atsirado dubliavimosi ir nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių, kaip antai išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir rinkos integracijos, sinergijai ir sąveikai. Siekiant rasti tinkamą poreikio užtikrinti deramą tolesnį nacionalinių planų įgyvendinimą ir poreikio sumažinti administracinę naštą pusiausvyrą, valstybės narės turėtų kas dvejus metus rengti planų įgyvendinimo ir kitų energetikos sistemos pokyčių pažangos ataskaitas. Tačiau kai kurias ataskaitas, visų pirma tas, kurios teikiamos laikantis JTBKKK ir Sąjungos reglamentuose nustatytų klimato srities ataskaitų teikimo reikalavimų, vis dar reikėtų teikti kasmet;
 (24)  kaip ir planavimo reikalavimai, daugelis Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų yra naudingi skatinant pokyčius nacionaliniu lygmeniu ir papildo rinkos reformas, tačiau jie buvo nustatyti skirtingu metu, todėl atsirado dubliavimosi ir išlaidų neveiksmingumo, taip pat nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių, kaip antai išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir rinkos integracijos, sinergijai ir sąveikai. Siekiant rasti tinkamą poreikio užtikrinti deramą tolesnį nacionalinių planų įgyvendinimą ir poreikio sumažinti administracinę painiavą pusiausvyrą, valstybės narės turėtų kas dvejus metus rengti planų įgyvendinimo ir kitų energetikos sistemos pokyčių pažangos ataskaitas. Tačiau kai kurias ataskaitas, visų pirma tas, kurios teikiamos laikantis JTBKKK ir Sąjungos reglamentuose nustatytų klimato srities ataskaitų teikimo reikalavimų, vis dar reikėtų teikti kasmet;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  į integruotas valstybių narių pažangos ataskaitas turėtų būti įtraukti nacionalinių planų šablone nustatyti elementai. Atsižvelgiant į techninį integruotų pažangos ataskaitų pobūdį ir tai, kad pirmosios pažangos ataskaitos turi būti pateiktos 2021 m., vėliau turėtų būti priimtas (-i) įgyvendinimo aktas (-ai), kuriame (-iuose) būtų nustatytas išsamus tų ataskaitų šablonas. Pažangos ataskaitos turėtų būti rengiamos siekiant užtikrinti skaidrumą Sąjungos, kitų valstybių narių ir rinkos dalyvių, įskaitant vartotojus, atžvilgiu. Jos turėtų apimti visus penkis energetikos sąjungos aspektus, o pirmojo laikotarpio ataskaitoje daug dėmesio taip pat turėtų būti skiriama sritims, kuriose nustatyti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslai;
 (25)  į integruotas valstybių narių pažangos ataskaitas turėtų būti įtraukti nacionalinių planų šablone nustatyti elementai. Atsižvelgiant į techninį integruotų pažangos ataskaitų pobūdį ir tai, kad pirmosios pažangos ataskaitos turi būti pateiktos 2021 m., vėliau turėtų būti priimtas (-i) įgyvendinimo aktas (-ai), kuriame (-iuose) būtų nustatytas išsamus tų ataskaitų šablonas. Pažangos ataskaitos turėtų būti rengiamos siekiant užtikrinti skaidrumą Sąjungos, kitų valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, rinkos dalyvių, įskaitant vartotojus, kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės atžvilgiu. Jos turėtų apimti visus penkis energetikos sąjungos aspektus, o pirmojo laikotarpio ataskaitoje daug dėmesio taip pat turėtų būti skiriama sritims, kuriose nustatyti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslai;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  Reglamento (ES) Nr. 525/2013 įgyvendinimo patirtis parodė, kaip svarbu, kad informacija būtų skaidri, tiksli, nuosekli, išsami ir palyginama. Atsižvelgiant į tą patirtį, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad pagrindinę pažangos ataskaitų dalį sudarytų valstybių narių pranešimai apie savo politiką, priemones ir prognozes. Tose ataskaitose pateikiama informacija turėtų būti esminis įrodymas, kad įsipareigojimai pagal Reglamentą [ ] [ESR] vykdomi laiku. Siekiant vis labiau didinti informacijos, kuri būtina priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pažangai sekti, patikimumą, labai turėtų padėti Sąjungos ir valstybių narių lygmens sistemų taikymas ir nuolatinis tobulinimas, o kartu – geresnės ataskaitų teikimo gairės;
 (28)  Reglamento (ES) Nr. 525/2013 įgyvendinimo patirtis parodė, kaip svarbu, kad informacija būtų skaidri, tiksli, nuosekli, išsami ir palyginama. Atsižvelgiant į tą patirtį, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad valstybės narės naudotų patikimus ir nuoseklius duomenis ir remtųsi visų penkių aspektų prielaidomis ir parengtų viešai prieinamus duomenis, kurie naudojami kuriant scenarijus ir modeliuojant, ir kad pagrindinę pažangos ataskaitų dalį sudarytų valstybių narių pranešimai apie savo politiką, priemones ir prognozes. Tose ataskaitose pateikiama informacija turėtų būti esminis įrodymas, kad įsipareigojimai pagal Reglamentą [ ] [ESR] vykdomi laiku. Siekiant vis labiau didinti informacijos, kuri būtina priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pažangai sekti, patikimumą, labai turėtų padėti Sąjungos ir valstybių narių lygmens sistemų taikymas ir nuolatinis tobulinimas, o kartu – geresnės ataskaitų teikimo gairės;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą, Komisija turėtų sukurti internetinę ataskaitų teikimo platformą, kuri palengvintų bendravimą ir skatintų bendradarbiauti. Ji turėtų užtikrinti, kad ataskaitos būtų teikiamos laiku, ir padėti didinti nacionalinių ataskaitų teikimo skaidrumą. Elektroninė ataskaitų teikimo platforma turėtų papildyti esamas, pvz., Europos aplinkos agentūros, Eurostato ir Jungtinių tyrimų centro naudojamas, ataskaitų teikimo procedūras, duomenų bazes bei elektronines priemones ir padėti kaupti patirtį, be tos, kuri įgyta taikant Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, taip pat turėtų būti jomis grindžiama ir jai tos procedūros, duomenų bazės, priemonės ir patirtis turėtų būti naudojamos;
 (30)  siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą formuojant energetikos ir klimato politiką ir sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę painiavą, Komisija turėtų sukurti internetinę viešąją platformą, kuri suteiktų visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija, palengvintų bendravimą tarp Komisijos ir valstybių narių ir valstybių narių bendradarbiavimą. Ji turėtų užtikrinti, kad ataskaitos būtų teikiamos laiku, ir padėti didinti nacionalinių ataskaitų teikimo skaidrumą. Elektroninė platforma turėtų papildyti esamas, pvz., Europos aplinkos agentūros, Eurostato ir Jungtinių tyrimų centro naudojamas, ataskaitų teikimo procedūras, duomenų bazes bei elektronines priemones ir padėti kaupti patirtį, be tos, kuri įgyta taikant Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, taip pat turėtų būti jomis grindžiama ir jai tos procedūros, duomenų bazės, priemonės ir patirtis turėtų būti naudojamos;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  vykdant nacionalinius planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus Komisijai teiktini valstybių narių duomenys ir informacija neturėtų dubliuoti duomenų ir statistikos, kuriuos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistinių duomenų27 tuo pačiu formatu, kokiu jie teikiami vykdant šiame reglamente nustatytus planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, jau pateikė Eurostatas ir tas pačias jų vertes vis dar galima iš jo gauti. Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pateikti duomenys ir prognozės, turėtų būti pagrįsti ir derėti su Eurostato duomenimis (jei jie prieinami ir tinka laiko atžvilgiu) ir metodais, naudojamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 teikiant Europos statistinius duomenis;
 (31)  kad būtų išvengta pavėluotų veiksmų Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų naudoti Europos aplinkos agentūros pateiktus metinius ŠESD, atsinaujinančiųjų išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo skaičiavimus, kad įvertintų pažangą siekiant 2030 m. tikslų. Vykdant nacionalinius planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus Komisijai teiktini valstybių narių duomenys ir informacija neturėtų dubliuoti duomenų ir statistikos, kuriuos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistinių duomenų27 tuo pačiu formatu, kokiu jie teikiami vykdant šiame reglamente nustatytus planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, jau pateikė Eurostatas ir tas pačias jų vertes vis dar galima iš jo gauti. Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pateikti duomenys ir prognozės, turėtų būti pagrįsti ir derėti su Eurostato duomenimis (jei jie prieinami ir tinka laiko atžvilgiu) ir metodais, naudojamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 teikiant Europos statistinius duomenis;
__________________
 __________________
27 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
 27 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  siekiant bendromis jėgomis įvykdyti Energetikos sąjungos strategijos uždavinius, svarbu, kad Komisija ateityje įvertintų nacionalinius planus ir, remdamasi pažangos ataskaitomis, – jų įgyvendinimą. Pirmuoju dešimties metų laikotarpiu visų pirma turi būti siekiama 2030 m. Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų ir imamasi tiems tikslams įgyvendinti reikalingų nacionalinių veiksmų. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas kas dvejus metus, o kiekvienais metais tik tada, kai reikia, ir jo suvestinė turėtų būti pateikiama Komisijos rengiamose energetikos sąjungos būklės ataskaitose;
 (32)  siekiant bendromis jėgomis įvykdyti su Energetikos sąjungos strategijos penkiais aspektais susijusius uždavinius, visų pirma sukurti visapusiškai veiksmingą ir atsparią energetikos sąjungą, svarbu, kad Komisija ateityje įvertintų nacionalinių planų projektus ir nacionalinių planų, apie kuriuos pranešta, įgyvendinimą, remdamasi pažangos ataskaitomis. Visų pirma tai turi būti daroma 2030 m. Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų atžvilgiu pirmuoju dešimties metų laikotarpiu. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas kas dvejus metus, o kiekvienais metais tada, kai reikia, ir jo suvestinė turėtų būti pateikiama Komisijos rengiamose energetikos sąjungos būklės ataskaitose;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  aviacijos sektoriuje poveikį pasaulio klimatui daro išmetamas CO2 ir kiti išmetamieji teršalai, įskaitant išmetamus NOx, ir mechanizmai, tokių kaip plunksninių debesų susidarymo skatinimas. Atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį to poveikio suvokimą, Reglamente (ES) Nr. 525/2013 jau numatyta, kad turi būti reguliariai atliekamas aviacijos poveikio pasaulio klimatui, daromo ne dėl išmetamo CO2, vertinimas. Šiuo atveju naudojamas modeliavimas turėtų būti pritaikomas atsižvelgiant į mokslo pažangą. Remdamasi savo atliktais tokio poveikio vertinimais, Komisija turėtų apsvarstyti politikos galimybes, kurios būtų tinkamos sprendžiant su tokiu poveikiu susijusias problemas;
 (33)  aviacijos sektoriuje poveikį pasaulio klimatui daro išmetamas CO2 ir kiti išmetamieji teršalai, įskaitant išmetamus NOx, ir mechanizmai, tokių kaip plunksninių debesų susidarymo skatinimas. Atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį to poveikio suvokimą, Reglamente (ES) Nr. 525/2013 jau numatyta, kad turi būti reguliariai atliekamas aviacijos poveikio pasaulio klimatui, daromo ne dėl išmetamo CO2, vertinimas. Šiuo atveju naudojamas modeliavimas turėtų būti pritaikomas atsižvelgiant į mokslo pažangą. Remdamasi savo atliktais tokio poveikio vertinimais, Komisija iki 2020 m. kovo 1 d. turėtų apsvarstyti politikos galimybes, kurios būtų tinkamos sprendžiant su tokiu poveikiu susijusias problemas, ir, prireikus, parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
33 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(33a)  pagal dabartines JTBKKK ataskaitų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų teikimo gaires išmetamo metano kiekio apskaičiavimas ir ataskaitų apie tokį kiekį teikimas grindžiamas visuotinio atšilimo potencialu (VAP), susijusiu su 100 metų perspektyva. Atsižvelgiant į didelį metano VAP ir palyginti trumpą metano išlikimo atmosferoje laiką, kurie daro didelį poveikį klimatui trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, Komisija turėtų išnagrinėti politikos ir priemonių pasekmes, jei būtų nustatyta metano skaičiavimų 20 metų perspektyva. Komisija, remdamasi savo analize, turėtų apsvarstyti susijusias politikos galimybes sparčiai spręsti išmetamo metano kiekio problemą, pasitelkiant Sąjungos metano strategiją ir pirmenybę teikiant su energija ir atliekomis susijusiam išmetamam metanui;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
(34)  kad būtų užtikrintas valstybių narių ir Sąjungos įgyvendinamos politikos ir energetikos sąjungos uždavinių nuoseklumas, turėtų nuolat vykti Komisijos ir valstybių narių dialogas. Prireikus Komisija turėtų teikti valstybėms narėms rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl nacionalinių planų projektų užmojo lygio, nacionaliniuose planuose, apie kuriuos pranešta, numatytos politikos ir priemonių tolesnį įgyvendinimą ir dėl kitos nacionalinės politikos ir priemonių, kurios svarbios kuriant energetikos sąjungą. Valstybės narės turėtų kuo labiau atsižvelgti į tokias rekomendacijas ir vėlesnėse pažangos ataskaitose paaiškinti, kaip tos rekomendacijos buvo įgyvendintos;
 (34)  kad būtų užtikrintas valstybių narių ir Sąjungos įgyvendinamos politikos ir energetikos sąjungos uždavinių nuoseklumas, turėtų nuolat vykti Komisijos ir valstybių narių dialogas ir, kai tinkama, valstybių narių dialogas. Komisija turėtų teikti valstybėms narėms rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl nacionalinių planų projektų užmojo lygio, nacionaliniuose planuose, apie kuriuos pranešta, numatytos politikos ir priemonių tolesnį įgyvendinimą ir dėl kitos nacionalinės politikos ir priemonių, kurios svarbios kuriant energetikos sąjungą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į tokias rekomendacijas ir vėlesnėse pažangos ataskaitose paaiškinti, kaip tos rekomendacijos buvo įgyvendintos;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
35 konstatuojamoji dalis
(35)  jei integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose arba atnaujintuose planuose nustatyto užmojo lygio nepakaktų, kad būtų kolektyviai įvykdyti energetikos sąjungos uždaviniai, o pirmuoju laikotarpiu – visų pirma 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai, Komisija turėtų imtis Sąjungos lygmens priemonių kolektyviniam šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimui užtikrinti (ir taip panaikinti visus užmojų skirtumus). Jei siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius ir tikslus Sąjungos daromos pažangos neužtektų, Komisija, siekdama užtikrinti šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimą, turėtų ne tik teikti rekomendacijas, bet ir imtis Sąjungos lygmens priemonių, arba papildomų priemonių turėtų imtis valstybės narės (ir taip panaikinti rezultatų skirtumus). Imantis tokių priemonių turėtų būti atsižvelgiama į pirminį užmojį valstybių narių veiksmų, kurių jos ketino imtis, kad bendromis pastangomis įgyvendinant tikslus būtų pasiekti 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje tokios priemonės gali apimti ir valstybių narių finansinius įnašus į Komisijos valdomą finansavimo platformą, kuria naudojantis būtų prisidėta prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų visoje Sąjungoje. Nustatant laikotarpio nuo 2021 m. pradinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, reikėtų remtis valstybių narių 2020 m. nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslais. Energijos vartojimo efektyvumo srityje papildomomis priemonėmis visų pirma gali būti siekiama gerinti gaminių, pastatų ir transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą;
 (35)  jei integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatyto užmojo lygio ir tikslų, aprašytos politikos ir priemonių nepakaktų, kad būtų kolektyviai įvykdyti energetikos sąjungos uždaviniai, o pirmuoju laikotarpiu – visų pirma 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai, Komisija turėtų imtis Sąjungos lygmens priemonių kolektyviniam šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimui užtikrinti, o valstybės narės iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėtų padidinti savo nacionalinius tikslus atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje (ir taip panaikinti visus užmojų skirtumus). Jei siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius ir tikslus Sąjungos daromos pažangos neužtektų, Komisija, siekdama užtikrinti šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimą, turėtų ne tik teikti rekomendacijas, bet ir imtis Sąjungos lygmens priemonių, arba papildomų priemonių turėtų imtis valstybės narės (ir taip panaikinti rezultatų skirtumus). Imantis tokių priemonių turėtų būti atsižvelgiama į pirminį užmojį valstybių narių veiksmų, kurių jos ketino imtis, kad bendromis pastangomis įgyvendinant tikslus būtų pasiekti 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje tokios priemonės gali apimti ir valstybių narių savanoriškus finansinius įnašus į Komisijos valdomą finansavimo platformą, kuria naudojantis būtų prisidėta prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų visoje Sąjungoje, įskaitant energetikos sąjungos interesus atitinkančius projektus. Nustatant laikotarpio nuo 2021 m. pradinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, reikėtų remtis valstybių narių 2020 m. nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslais, kuriais turėtų būti vadovaujamasi visą laikotarpį. Energijos vartojimo efektyvumo srityje papildomomis priemonėmis visų pirma gali būti siekiama gerinti gaminių, pastatų ir transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą visais klausimais, susijusiais su energetikos sąjungos ir šio reglamento įgyvendinimu, o į jį turėtų aktyviai įsitraukti Europos Parlamentas. Komisija atitinkamais atvejais turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti šį reglamentą, visų pirma padėti parengti nacionalinius planus ir sustiprinti susijusius pajėgumus;
 (38)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą visais klausimais, susijusiais su energetikos sąjungos ir šio reglamento įgyvendinimu, o į jį turėtų aktyviai įsitraukti Europos Parlamentas. Komisija turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti šį reglamentą, visų pirma padėti parengti, įgyvendinti ir stebėti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją ir sustiprinti susijusius pajėgumus sutelkiant Europos aplinkos agentūros, Jungtinių tyrimo centro vidaus išteklius, vidaus modeliavimo pajėgumus ir tam tikrais atvejais išorines ekspertines žinias;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
41 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(41a)  į šį reglamentą įtrauktos nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo laikymo infrastruktūros prioritetu pripažįstant, kad jis atitinka TVF ir kitų ekonominių institucijų vartojamą infrastruktūros apibrėžtį, ir atsižvelgiant į jį kaip į esminį veiksnį priimant sprendimus dėl būsimų investicijų į Europos energetikos infrastruktūrą1a;
__________________
1a 2016 m. birželio 2 d. Europos Parlamento pranešimas dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (2012/27/ES) įgyvendinimo (2015/2232(INI)).
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
43 konstatuojamoji dalis
(43)  Komisijai atlikti šiame reglamente jai nustatytas užduotis ir rengti įgyvendinimo aktus turėtų padėti Energetikos sąjungos komitetas. Jis turėtų pakeisti Klimato kaitos komitetą bei atitinkamus kitus komitetus ir perimti jiems pavestas atlikti užduotis;
 (43)  Komisijai atlikti šiame reglamente jai nustatytas užduotis ir rengti įgyvendinimo aktus turėtų padėti Energetikos ir klimato komitetas. Konkrečių su klimatu susijusių nuostatų įgyvendinimo klausimais Komisijai turėtų padėti Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
44 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(44a)  rengdama būsimą šio reglamento peržiūrą ir atsižvelgdama į ES kibernetinio saugumo strategijos aplinkybes, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų įvertinti, ar gali reikėti sukurti papildomų vienodo planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų, taikomų valstybių narių veiksmams, skirtiems geriau apsaugoti svarbiausią Sąjungos energetikos sistemos infrastruktūrą nuo bet kokio pobūdžio kibernetinių grėsmių, ypač atsižvelgiant į tai, kad per pastarąjį dešimtmetį įvykdyta vis daugiau didelį neigiamą poveikį galėjusių sukelti kibernetinių atakų, siekiant bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti energetinį saugumą. Tačiau taip gerinant koordinavimą Sąjungos viduje nereikėtų daryti poveikio valstybių narių nacionalinio saugumo interesams atskleidžiant neskelbtiną informaciją;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
1 straipsnis
 1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
 Dalykas ir taikymo sritis
1.  Šiuo reglamentu nustatomas valdymo mechanizmas, kuriuo:
 1.  Šiuo reglamentu nustatomas valdymo mechanizmas, kuriuo:
-a)  įgyvendinama ilgalaikė klimato ir energetikos strategija ir priemonės, kuriomis siekiama įvykdyti Paryžiaus susitarimą atitinkančius Sąjungos įsipareigojimus dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;
a)  įgyvendinamos strategijos ir priemonės, kuriomis siekiama energetikos sąjungos tikslų ir uždavinių, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu (2021–2030 m.) – visų pirma ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslų;
 a)  įgyvendinamos strategijos ir priemonės, kuriomis siekiama energetikos sąjungos tikslų ir uždavinių, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu (2021–2030 m.) – visų pirma Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslų;
aa)  sudaromos valstybių narių makroregioninio ir regioninio lygmens partnerystės ir plėtojamas jų bendradarbiavimas, kad būtų įgyvendinti energetikos sąjungos tikslai, uždaviniai ir įsipareigojimai;
b)  užtikrinama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laiku JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo sekretoriatui teiktų skaidrias, tikslias, nuoseklias, palyginamas ir išsamias ataskaitas.
 b)  užtikrinama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laiku JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo sekretoriatui teiktų skaidrias, tikslias, nuoseklias, palyginamas ir išsamias ataskaitas.
ba)  prisidedama užtikrinant didesnį reglamentavimo tikrumą, taip pat prisidedama užtikrinant didesnį tikrumą investuotojams ir padedama visapusiškai naudotis galimybėmis užtikrinant ekonominį vystymąsi, darbo vietų kūrimą ir socialinę bei teritorinę sanglaudą;
bc)  remiamas sklandus perėjimas, susijęs su tais piliečiais ir regionais, kuriuos gali neigiamai paveikti perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.
Valdymo mechanizmas grindžiamas dešimties metų laikotarpį (2021–2030 m.) apimančiais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, atitinkamomis valstybių narių parengtomis integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis ir Europos Komisijos vykdomo integruoto stebėjimo priemonėmis. Juo nustatomas struktūrinis kartotinis Komisijos ir valstybių narių sąveikos procesas siekiant baigti rengti nacionalinius planus ir juos įgyvendinti, be kita ko, vykdant regioninį bendradarbiavimą, ir atitinkami Komisijos veiksmai.
 Valdymo mechanizmas grindžiamas dešimties metų laikotarpį (2021–2030 m.) apimančiais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, atitinkamomis valstybių narių parengtomis integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis ir Europos Komisijos vykdomo integruoto stebėjimo priemonėmis. Juo nustatomas struktūrinis, skaidrus, kartotinis Komisijos ir valstybių narių sąveikos procesas, kuriuo užtikrinamas visapusiškas plačiosios visuomenės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas, siekiant baigti rengti nacionalinius planus ir juos įgyvendinti, be kita ko, vykdant makroregioninį ir regioninį bendradarbiavimą, ir atitinkami Komisijos veiksmai.
2.  Šis reglamentas taikomas šiems penkiems energetikos sąjungos aspektams:
 2.  Šis reglamentas taikomas šiems penkiems energetikos sąjungos aspektams:
a)  energetiniam saugumui,
 a)  energetiniam saugumui,
b)  energijos rinkai,
 b)  energijos vidaus rinkai,
c)  energijos vartojimo efektyvumui,
 c)  energijos vartojimo efektyvumui,
d)  priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir
 d)  priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir
e)  moksliniams tyrimams, inovacijoms ir konkurencingumui.
 e)  moksliniams tyrimams, inovacijoms ir konkurencingumui.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipa
Šiame reglamente vartojami terminai apibrėžti [naujos redakcijos Direktyvoje 2009/28/EB pagal pasiūlymą COM(2016)0767], Direktyvoje 2010/31/ES ir Direktyvoje 2012/27/ES.
 Šiame reglamente vartojami terminai apibrėžti [naujos redakcijos Direktyvoje 2009/28/EB pagal pasiūlymą COM(2016)0767], [naujos redakcijos Direktyvoje 2009/72/EB pagal pasiūlymą COM(2016)XXXX], Direktyvoje 2010/31/ES ir Direktyvoje 2012/27/ES.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 pastraipos 3 punktas
3)  priimta politika ir priemonės – politika ir priemonės, dėl kurių oficialus vyriausybės sprendimas priimtas iki nacionalinio plano ar pažangos ataskaitos pateikimo dienos ir aiškiai įsipareigota jas įgyvendinti;
 3)  priimta politika ir priemonės – politika ir priemonės, dėl kurių oficialus centrinės ar regioninės vyriausybės sprendimas priimtas iki nacionalinio plano ar pažangos ataskaitos pateikimo dienos ir aiškiai įsipareigota jas įgyvendinti;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 pastraipos 9 punktas
9)  Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – įsipareigojimas iki 2030 m. Sąjungoje visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, sumažinti bent 40 proc., Sąjungoje suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį iki 2030 m. padidinti bent iki 27 proc., Sąjungoje iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 proc., o 2020 m. šį tikslą peržiūrėti ir apsvarstyti galimybę efektyvumą padidinti 30 proc., iki 2030 m. pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį arba kiti vėlesni tokio pobūdžio tikslai, kuriuos įgyvendinti iki 2030 m. susitarė Europos Vadovų Taryba arba Taryba ir Parlamentas;
 Išbraukta.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 pastraipos 11 a punktas (naujas)
11a)  ankstyvos pastangos – ankstyva valstybės narės pažanga, padaryta nuo 2021 m. siekiant jos atsinaujinančiosios energijos tikslo, nurodyto [naujos redakcijos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos] 3 straipsnyje, jos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo, nurodyto Direktyvos 2012/27/ES 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 pastraipos 17 a punktas (naujas)
17a)  principas „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – atliekant bet kokį planavimą energetikos srityje ir priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus pirmenybės teikimas priemonėms, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos poreikio ir energijos tiekimo veiksmingumas optimaliomis sąnaudomis sumažinant galutinį energijos suvartojimą ir užtikrinant reguliavimą apkrova ir veiksmingesnę energijos konversiją, perdavimą ir paskirstymą;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
3 straipsnis
 3 straipsnis
Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai
 Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai
1.  Iki 2019 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Planą turi sudaryti sudedamosios dalys, nurodytos 2 dalyje ir I priede. Pirmasis planas apima 2021–2030 m. laikotarpį. Vėlesni planai apima dešimties metų laikotarpius, prasidedančius iš karto po ankstesnio plano laikotarpio pabaigos.
 1.  Iki 2019 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Planą turi sudaryti sudedamosios dalys, nurodytos 2 dalyje ir I priede. Pirmasis planas apima 2021–2030 m. laikotarpį. Vėlesni planai apima dešimties metų laikotarpius, prasidedančius iš karto po ankstesnio plano laikotarpio pabaigos.
2.  Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą sudaro šios pagrindinės dalys:
 2.  Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą sudaro šios pagrindinės dalys:
a)  integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengimo proceso apžvalga, sudaryta iš santraukos, konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir konsultacijų rezultatų aprašymo, taip pat regioninio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis rengiant planą aprašymo;
 a)  integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengimo proceso apžvalga, sudaryta iš:
1)   santraukos;
2)   konsultacijų su vietos valdžios institucijomis, pilietine visuomene, verslo subjektais, socialiniais partneriais ir piliečiais, jų dalyvavimo ir konsultacijų rezultatų aprašymo;
3)  makroregioninio ir regioninio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis rengiant planą aprašymo;
b)  nacionalinių uždavinių, tikslų ir veiksmų, susijusių su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų, apibūdinimas;
 b)  nacionalinių uždavinių ir tikslų, susijusių su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų, apibūdinimas;
c)  b punkte nurodytiems uždaviniams, tikslams ir veiksmams įgyvendinti numatytos politikos ir priemonių apibūdinimas;
 c)  b punkte nurodytiems uždaviniams ir tikslams įgyvendinti numatytos suplanuotos politikos, priemonių ir investicijų strategijų apibūdinimas;
d)  penkių energetikos sąjungos aspektų esamos padėties apibūdinimas, be kita ko, atsižvelgiant į energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, taip pat į prognozes, vykdant b punkte nurodytus uždavinius taikant esamą (priimtą ir įgyvendinamą) politiką ir priemones;
 d)  penkių energetikos sąjungos aspektų esamos padėties apibūdinimas, be kita ko, atsižvelgiant į energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, taip pat į prognozes, vykdant b punkte nurodytus uždavinius ir tikslus taikant esamą (priimtą ir įgyvendinamą) politiką ir priemones, ir reguliavimo ir nereguliavimo kliūčių, kylančių įgyvendinant tikslus ir uždavinius, apibūdinimas;
e)  planuojamos politikos ir priemonių, kuriomis bus vykdomi b punkte nurodyti uždaviniai, poveikio vertinimas;
 e)  individualios ir bendros planuojamos politikos ir priemonių, kuriomis bus vykdomi 1, 4, 13a ir 14 straipsniuose nurodyti tikslai ir uždaviniai, poveikio ir poveikio aplinkai, įskaitant oro kokybę ir gamtos apsaugą, sveikatai ir makroekonomikai bei socialinio poveikio vertinimas;
ea)   planuojamos politikos ir priemonių poveikio konkurencingumui, susijusiam su penkiais energetikos sąjungos aspektais, vertinimas;
eb)  galimo klimato poveikio valstybėje narėje, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį poveikį, ir atsparumo didinimo strategijų, pagal kurias valdomas klimato poveikis, pvz., nacionalinių prisitaikymo planų, vertinimas;
ec)  parengus investicijų strategiją – planuojamai politikai ir priemonėms įgyvendinti reikalingų viešųjų ir privačių investicijų įvertinimas;
f)  pagal šio reglamento II priedo reikalavimus parengtas ir jame nustatytą struktūrą atitinkantis priedas, kuriame pateikiama valstybės narės metodika ir politikos priemonės, kuriomis vykdomas Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnyje ir V priede nustatytas energijos taupymo reikalavimas.
 f)  pagal šio reglamento II priedo reikalavimus parengtas ir jame nustatytą struktūrą atitinkantis priedas, kuriame pateikiama valstybės narės metodika ir politikos priemonės, kuriomis vykdomas Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnyje ir V priede nustatytas energijos taupymo reikalavimas.
3.  Rengdamos 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus, valstybės narės atsižvelgia į penkių energetikos sąjungos aspektų sąsajas ir prireikus remiasi nuosekliais visų penkių aspektų duomenimis ir prielaidomis.
 3.  Rengdamos 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus, valstybės narės:
a)  apriboja administracinę painiavą ir sąnaudas, tenkančias visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams;
b)   atsižvelgia į penkių energetikos sąjungos aspektų sąsajas, visų pirma į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;
c)   prireikus remiasi patikimais ir nuosekliais visų penkių aspektų duomenimis ir prielaidomis ir viešai skelbia galimiems scenarijams nagrinėti naudotus duomenis;
d)  užtikrina atitiktį 1 straipsnyje išdėstytiems tikslams ir 14 straipsnyje numatytoms nacionalinėms ilgalaikėms klimato ir energetikos strategijoms;
e)  įvertina, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių, atsižvelgdamos į būtinas buitines energetines paslaugas, kurių reikia, kad atitinkamomis nacionalinėmis sąlygomis būtų užtikrintas būtiniausias gyvenimo lygis, ir apibrėžia esamą ir planuojamą energijos nepritekliaus šalinimo politiką ir priemones, įskaitant socialinės politikos priemones ir kitas atitinkamas nacionalines programas.
Jei remiantis patikrinamais duomenimis ir naudojantis geografiškai išskaidytais rodikliais atlikus vertinimą paaiškėja, kad valstybėje narėje yra daug energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, valstybė narė turėtų į savo planą įtraukti nacionalinį orientacinį energijos nepritekliaus mažinimo tikslą;
f)  įtraukia nuostatas, kuriomis siekiama pašalinti, sušvelninti arba, jei įgyvendinamas viešojo intereso projektas ir nėra alternatyvų, atlyginti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, išaiškėjusį teikiant integruotas ataskaitas pagal 15–22 straipsnius;
g)  atsižvelgia į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas per Europos semestrą.
3a.  Valstybės narės užtikrina, kad visuose po jų pirmųjų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų priimamuose tolesniuose planuose, apie kuriuos pranešama Komisijai pagal 1 dalį, būtų pakeisti jų nacionaliniai tikslai ir uždaviniai, kaip nurodyta 4 straipsnyje, siekiant atsižvelgti į padidėjusį užmojį, palyginti su nustatytuoju ankstesniame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
3b.  Pagal šį straipsnį Komisijai pateiktus planus valstybės narės skelbia viešai.
4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 36 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas I priedas siekiant jį priderinti prie Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimų, energijos rinkos pokyčių ir naujų JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo reikalavimų.
 4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 36 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas I priedas siekiant jį priderinti prie Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimų, energijos rinkos pokyčių ir naujų JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo reikalavimų.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio pavadinimas
Nacionaliniai uždaviniai, tikslai ir veiksmai, susiję su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
 Tikslai ir uždaviniai, susiję su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustato šiuos pagrindinius uždavinius, tikslus ir veiksmus, nurodytus I priedo A.2 skirsnyje:
 Valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustato šiuos pagrindinius uždavinius ir tikslus, nurodytus I priedo A.2 skirsnyje:
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 1 papunkčio ii a punktas (naujas)
iia)  trajektorijas, pagal kurias valstybė narė planuoja išlaikyti ir gerinti anglies dioksido šalinimą absorbentais, atitinkantį 14 straipsnyje nurodytas ilgalaikes energetikos ir klimato strategijas;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 1 papunkčio iii punktas
iii)  kai tinkama, kitus nacionalinius uždavinius ir tikslus, suderintus su esamomis ilgalaikėmis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijomis;
 iii)  kitus nacionalinius uždavinius ir tikslus, atitinkančius Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikes klimato ir energetikos strategijas;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i punktas
i)  veiksmus įgyvendinant [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos privalomą tikslą pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2030 m. sudarytų bent 27 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio – valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį 2030 m., parodant jos linijinio kitimo nuo 2021 m. trajektoriją;
 i)  įgyvendinant [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos privalomą tikslą pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2030 m. sudarytų bent 35 proc.;
Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i a punktas (naujas)
ia)   valstybių narių nacionalinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu 2030 m., nustatytas pagal Direktyvos (ES) .../... [nauja Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767, redakcija] 3 straipsnį ir Ia priedą kartu su šio reglamento Ia priede nustatyta linijine trajektorija, kuria užtikrinamas nuolatinis atsinaujinančiosios energijos taikymas nuo 2021 m.;
Pakeitimas 292
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i b punktas (naujas)
ib)   ia dalyje nurodyta trajektorija:
i)  prasideda nuo atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies 2020 m., kaip nustatyta Direktyvos (ES) .../... [naujos redakcijos Direktyva 2009/28/EB, parengta pagal pasiūlymą COM(2016)0767] I priedo A dalies lentelės trečiajame stulpelyje. Jei valstybė narė viršija savo privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą, jos trajektorija gali prasidėti 2020 m. pasiektame lygyje;
ii)  susideda iš mažiausiai trijų atskaitos taškų, nustatytų apskaičiavus ankstesnių dvejų ar trejų metų vidurkį, kaip nustatyta Ia priede;
iii)  pasiekia bent 2030 m. nacionalinį tikslą;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i c punktas (naujas)
ic)  valstybių narių trajektorijos, nurodytos ia ir ib punktuose, turi papildyti Sąjungos privalomą linijinę trajektoriją ir turi pasiekti Sąjungos privalomą tikslą pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2030 m. sudarytų bent 35 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i d punktas (naujas)
id)  valstybės narės bendros atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies suvartojamame galutinės energijos kiekyje nuo 2031 m. trajektorijos turi atitikti ilgalaikes energetikos ir klimato strategijas;
Pakeitimai 69 ir 287
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio ii punktas
ii)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su suvartojamu galutinės energijos kiekiu, kitimo 2021–2030 m. trajektoriją atskiruose – šildymo ir vėsinimo, elektros energijos ir transporto – sektoriuose;
 ii)  valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su suvartojamu galutinės energijos kiekiu, kitimo 2021–2030 m. orientacinę trajektoriją atskiruose – šildymo ir vėsinimo, elektros energijos ir transporto – sektoriuose;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio iii punktas
iii)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurias valstybės narės planuoja naudoti norėdamos pasiekti bendrą ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taikymo 2021–2030 m. trajektoriją, įskaitant bendrą numatomą suvartoti galutinės energijos kiekį, išreikštą mln. tne ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius, ir bendrą planuojamąją įrengtąją galią, išreikštą MW ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius;
 iii)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurias valstybės narės planuoja naudoti norėdamos pasiekti bendrą ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taikymo 2021–2030 m. orientacinę trajektoriją, įskaitant bendrą numatomą suvartoti galutinės energijos kiekį, išreikštą mln. tne ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius, bendrą planuojamąją įrengtąją galią, įskaitant pertvarkymą, išreikštą MW ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio iii a punktas (naujas)
iiia) valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurią sau pasigamina miestai, atsinaujinančiosios energijos bendruomenės ir gaminantys vartotojai 2021–2030 m., įskaitant bendrą suvartojamą galutinės energijos kiekį, išreikštą mln. tne, dalį ir su ja susijusius uždavinius ir trajektorijas;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 1 papunktis
1)  pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytos pirminės ar galutinės energijos kiekiu ar energijos intensyvumu grindžiamus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmus siekiant Sąjungos 2030 m. privalomo 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje.
 1)  pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytos pirminės ar galutinės energijos kiekiu ar energijos intensyvumu grindžiamus privalomus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus siekiant Sąjungos 2030 m. privalomo 40 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje, parodant to tikslinio rodiklio kitimo nuo 2021 m. linijinę trajektoriją.
Valstybės narės nurodo savo siektiną absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo lygį 2020 m. ir 2030 m., parodydamos linijinę jo kitimo nuo 2021 m. trajektoriją. Jos paaiškina taikytą metodiką ir naudotus perskaičiavimo koeficientus;
 Valstybės narės nurodo savo energijos vartojimo efektyvumo absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo lygį 2020 m. ir 2030 m. Jos paaiškina taikytą metodiką ir naudotus perskaičiavimo koeficientus pagal ... [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] IV ir V priedus;
Pirmojoje pastraipoje nurodytą trajektoriją sudaro dvimečiai tarpiniai tikslai, pradedami taikyti 2022 m. ir po to kas dvejus metus;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 2 papunktis
2)  suminį energijos, kurią planuojama sutaupyti 2021–2030 m., kiekį pagal Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnio nuostatas dėl energijos taupymo įpareigojimų;
 2)  suminį energijos, kurią planuojama papildomai sutaupyti 2021–2030 m. ir vėliau, kiekį pagal Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnio nuostatas dėl energijos taupymo įpareigojimų;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 3 papunktis
3)  ilgalaikės nacionalinio gyvenamųjų ir komercinės paskirties (viešosios paskirties ir privačių) pastatų fondo renovacijos uždavinius;
 3)  remiantis esamo pastatų fondo analize – ilgalaikių nacionalinio gyvenamųjų ir ne gyvenamosios paskirties (viešosios paskirties ir privačių) pastatų fondo renovacijos strategijų 2030 ir 2040 m. etapus, įvertinant pažangą siekiant 2050 m. tikslo pagal Direktyvos 2010/31/ES [su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0765] 2a straipsnį;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 3 a papunktis (naujas)
3a)  planuojama politika ir veiksmai, taip pat pažanga nacionalinį pastatų fondą keičiant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir iškastinių išteklių energijos nenaudojančių pastatų fondu, įskaitant įrodymais pagrįstą numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos apskaičiavimą, kurie turėtų būti pasiekti 2020 m. ir 2030 m.;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 4 papunktis
4)  visą pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų plotą arba lygiavertį 2020–2030 m. laikotarpiu per metus sutaupytiną energijos kiekį, remiantis Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio nuostatomis dėl pavyzdinio viešųjų organizacijų pastatų vaidmens;
 4)  visą pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų plotą ir atitinkamą renovacijos priemonėmis sutaupytą energijos kiekį arba su alternatyviu metodu susijusį lygiavertį 2020–2030 m. laikotarpiu kiekvienais metais sutaupytiną energijos kiekį, remiantis Direktyvos 2012/27/ES [pakeistos pasiūlymu COM(2016)0761] 5 straipsnio nuostatomis;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 4 a papunktis (naujas)
4a)  nustatytas energijos taupymo galimybes šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuose, įskaitant galimybių taikyti labai efektyvią kogeneraciją ir efektyvų bei inovatyvų centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą išsamių vertinimų rezultatus;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 5 papunktis
5)  kitus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo uždavinius, įskaitant ilgalaikius tikslus arba strategijas ir sektorių, pavyzdžiui, transporto, šildymo ir vėsinimo, tikslus;
 5)  kitus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo uždavinius, įskaitant ilgalaikius tikslus arba strategijas ir sektorių, pavyzdžiui, transporto, gamybos pramonės, vandens ir nuotekų, arba sektoriaus kaupimo politikos tikslus; taip pat veiksmingumą kituose sektoriuose, kurie turi dideles energijos vartojimo efektyvumo galimybes visame energijos sraute nuo pirminės energijos iki galutinio vartotojo, pvz., duomenų centrų;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos c punkto 1 papunktis
1)  nacionalinius uždavinius, susijusius su energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų šalių įvairinimu;
 1)  nacionalinius uždavinius, susijusius su energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų šalių įvairinimu, kuriais siekiama padidinti makroregioninių, regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos c punkto 2 papunktis
2)  nacionalinius uždavinius, susijusius su priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimu;
 2)  nacionalinius uždavinius, susijusius su priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimu, kuriais siekiama padidinti makroregioninių, regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos c punkto 4 papunktis
4)  nacionalinius uždavinius, susijusius su vidaus energijos (visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos) šaltinių naudojimu;
 4)  nacionalinius uždavinius, susijusius su nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu, visų pirma panaudojant energijos vartojimo efektyvumo priemones, vidaus ir regionų atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, reguliavimą apkrova ir saugojimą;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 1 papunktis
1)  elektros energijos tinklų sujungimo mastą, kurį valstybė narė siekia užtikrinti 2030 m., atsižvelgdama į 2030 m. ne mažesnį kaip 15 proc. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinį rodiklį; valstybės narės paaiškina taikytą metodiką;
 1)  elektros energijos tinklų sujungimo mastą, kurį valstybė narė siekia užtikrinti 2030 m., atsižvelgdama į Komisijos pasiūlytą 2030 m. ne mažesnį kaip 15 proc. orientacinį elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinį rodiklį, atsižvelgdama į 2020 m. energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinį rodiklį, nacionalinės ir regioninės rinkos sąlygas ir galimybes, visus sąnaudų ir naudos analizės aspektus, faktinį bendro intereso projektų įgyvendinimo lygį, taip pat priemones, skirtas esamų tarpusavio jungčių prekybiniams pajėgumams padidinti; valstybės narės paaiškina taikytą metodiką, atsižvelgdamos į Komisijos pasiūlytą metodiką;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 2 papunktis
2)  pagrindinius nacionalinius elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros uždavinius, kuriuos būtina įvykdyti, kad būtų įvykdyti su visais penkiais energetikos sąjungos strategijos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai;
 2)  pagrindinius nacionalinius elektros energijos ir dujų perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros ir jos modernizavimo uždavinius, kuriuos būtina įvykdyti, kad būtų įvykdyti su visais penkiais energetikos sąjungos strategijos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai. Visų suplanuotų svarbių infrastruktūros projektų atveju turi būti atliekamas preliminarus suderinamumo su penkiais energetikos sąjungos aspektais vertinimas, visų pirma tiekimo saugumo ir konkurencijos požiūriais;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 3 papunktis
3)  su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, pavyzdžiui, rinkų integravimu ir susiejimu, susijusius nacionalinius uždavinius, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
 3)  su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, pavyzdžiui, sistemos lankstumo didinimu, visų pirma šalinant laisvo kainų formavimo kliūtis, rinkų integravimo ir susiejimo, pažangiųjų tinklų, telkimo, reguliavimo apkrova, kaupimo, paskirstytos gamybos, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo mažinimo, kainų signalų realiuoju laiku priemonėmis, susijusius nacionalinius uždavinius, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 3 a papunktis (naujas)
3a)  nacionalinius tikslus, susijusius su nediskriminaciniu atsinaujinančiosios energijos, reguliavimo apkrova ir saugyklų dalyvavimu, taip pat apibendrinimo priemonėmis visose energetikos rinkose, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 3 b papunktis (naujas)
3b)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su vartotojų dalyvavimo energetikos sistemoje užtikrinimu ir savos energijos gamybos bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, nauda vartotojams;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 4 papunktis
4)  nacionalinius uždavinius, susijusius su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, taip pat su energetikos sistemos lankstumu energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
 4)  nacionalinius uždavinius, susijusius su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, taip pat su užtikrinimu, kad nebūtų įdiegta jokių pajėgumų mechanizmų, arba, jeigu jie įdiegti tiekimo saugumo tikslais, jie būtų kuo labiau apriboti, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos e punkto 1 papunktis
1)  nacionalinius viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždavinius ir finansavimo tikslus, kai tinkama, nurodant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti. Tokie tikslai ir uždaviniai turėtų derėti su energetikos sąjungos strategijoje ir SET plane nustatytais tikslais ir uždaviniais;
 1)  nacionalinius viešosios paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su energetikos sąjunga, uždavinius ir finansavimo tikslus ir jų tikėtiną sverto poveikį privačiojo sektoriaus moksliniams tyrimams. Kai tinkama, turėtų būti nurodyti terminai, iki kurių šie tikslai turėtų būti įvykdyti. Tokie tikslai ir uždaviniai turėtų derėti su energetikos sąjungos strategijoje ir SET plane nustatytais tikslais ir uždaviniais;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos e punkto 2 papunktis
2)  2050 m. nacionalinius mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimo uždavinius;
 2)  2050 m. nacionalinius tikslus, susijusius su tvarių technologijų skatinimu;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos e punkto 3 papunktis
3)  nacionalinius uždavinius, susijusius su konkurencingumu.
 Išbraukta.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio pavadinimas
Valstybių narių veiksmų didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį nustatymas
 Valstybių narių tikslų didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį nustatymas
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Nustatydamos savo veiksmus, kuriais užtikrinama 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektina atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, pagal 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktį, valstybės narės atsižvelgia į:
 1.  Nustatydamos savo tikslus, kuriais užtikrinama 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektina atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, pagal 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktį, valstybės narės atsižvelgia į:
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktis
i)  teisingas vartojimo pasiskirstymas Europos Sąjungoje,
 i)  teisingas ir ekonomiškai efektyvus vartojimo pasiskirstymas Europos Sąjungoje,
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  referencinę santykinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, palyginti su jos bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, nustatytą Direktyvos (ES) .../... [naujos redakcijos Direktyva 2009/28/EB] 3 straipsnio 3 dalyje;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės bendromis jėgomis užtikrina, kad iki 2030 m. Sąjungoje iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos dalis sudarytų bent 27 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio.
 2.  Valstybės narės bendromis jėgomis užtikrina, kad iki 2030 m. Sąjungoje atsinaujinančiųjų energijos išteklių linijinė trajektorija pasiektų bent 35 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio pavadinimas
Valstybių narių veiksmų didinant energijos vartojimo efektyvumą nustatymas
 Valstybių narių privalomų tikslų didinant energijos vartojimo efektyvumą nustatymas
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Nustatydamos 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektiną orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumą pagal 4 straipsnio b punkto 1 papunktį, valstybės narės užtikrina, kad:
 1.  Nustatydamos 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektiną privalomą nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą pagal 4 straipsnio b punkto 1 papunktį, valstybės narės užtikrina, kad:
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  2020 m. Sąjungoje būtų suvartojama ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir 1 086 mln. tne galutinės energijos, o 2030 m. – ne daugiau kaip 1 321 mln. tne pirminės energijos ir 987 mln. tne galutinės energijos pirmuoju dešimties metų laikotarpiu;
 a)  2020 m. Sąjungoje būtų suvartojama ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir ne daugiau kaip 1 086 mln. tne galutinės energijos, o 2030 m. – ne daugiau kaip 1 132 mln. tne pirminės energijos ir ne daugiau kaip 849 mln. tne galutinės energijos pirmuoju dešimties metų laikotarpiu;
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Nustatydamos 1 dalyje nurodytus savo veiksmus, valstybės narės gali atsižvelgti į aplinkybes, turinčias įtakos pirminės ir galutinės energijos suvartojimui, kaip antai į:
 2.  Nustatydamos 1 dalyje nurodytus savo tikslus, valstybės narės gali atsižvelgti į aplinkybes, turinčias įtakos pirminės ir galutinės energijos suvartojimui, kaip antai į:
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
 7 straipsnis
Nacionalinė politika ir priemonės, susijusios su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
 Nacionalinė politika, priemonės ir investicijų strategijos, susijusios su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
Vadovaudamosi I priedu, valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose apibūdina pagrindinę esamą (priimtą ir įgyvendinamą) ir planuojamą politiką ir priemones, kuriomis sprendžiami visų pirma nacionaliniame plane užsibrėžti uždaviniai, įskaitant regioninio bendradarbiavimo ir tinkamo finansavimo nacionaliniu ir regioniniu mastu užtikrinimo priemones.
 Vadovaudamosi I priedu, valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose apibūdina pagrindinę esamą (priimtą ir įgyvendinamą) ir planuojamą politiką ir priemones, kuriomis sprendžiami visų pirma nacionaliniame plane užsibrėžti uždaviniai, įskaitant regioninio bendradarbiavimo ir tinkamo finansavimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis užtikrinimo priemones, taip pat Sąjungos programų ir priemonių mobilizavimą.
Apibūdinant pagrindinę esamą ir planuojamą politiką ir priemones, skirtas nacionaliniuose planuose užsibrėžtiems uždaviniams išspręsti, pridedama bendroji šiems uždaviniams išspręsti reikalingų investicijų apžvalga.
Valstybės narės energijos vartojimo efektyvumą laiko infrastruktūros prioritetu. Jos į savo infrastruktūros planus įtraukia energijos vartojimo efektyvumo programas, o pastatų renovaciją laiko prioritetinėmis investicijomis.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Laikydamosi I priede nustatyto formato ir struktūros, valstybės narės apibūdina kiekvieno iš penkių energetikos sąjungos aspektų, įskaitant energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, padėtį, esančią nacionalinio plano pateikimo metu arba grindžiamą naujausia turima informacija. Valstybės narės sudaro ir apibūdina kiekvienam iš penkių energetikos sąjungos aspektų skirtas pirmojo dešimties metų laikotarpio bent iki 2040 m. (įtraukiant ir 2030 m.) prognozes, paremtas esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis.
 1.  Laikydamosi I priede nustatyto formato ir struktūros, valstybės narės apibūdina kiekvieno iš penkių energetikos sąjungos aspektų, įskaitant energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, padėtį, esančią nacionalinio plano pateikimo metu arba grindžiamą naujausia turima informacija. Valstybės narės sudaro ir apibūdina kiekvienam iš penkių energetikos sąjungos aspektų skirtas pirmojo dešimties metų laikotarpio bent iki 2030 m. (įtraukiant ir 2030 m.) prognozes, paremtas esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis. Valstybės narės viešai skelbia prognozavimui ir scenarijams naudojamas prielaidas, parametrus ir metodiką.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  planuojamos politikos ir priemonių poveikį energetikos sistemos plėtrai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2040 m. (įtraukiant ir 2030 m.), be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis;
 a)  planuojamos politikos ir priemonių poveikį energetikos sistemos plėtrai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2040 m. (įtraukiant ir 2030 m.), be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis. Į šį apibūdinimą reikėtų įtraukti sektorių susiejimo, skaitmeninimo ir patobulintos rinkos struktūros sąveikos, taip pat teigiamo poveikio oro kokybei ir energijos tiekimo saugumui įvertinimą;
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  7 straipsnyje nurodytos ir I priede detaliau apibūdintos planuojamos politikos ir priemonių poveikį makroekonomikai, aplinkai, žinioms ir visuomenei pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m., be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis;
 b)  7 straipsnyje nurodytos ir I priede detaliau apibūdintos individualios ir bendros planuojamos politikos ir priemonių poveikį makroekonomikai, sveikatai, aplinkai, žinioms ir visuomenei pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m., be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis. Šio poveikio vertinimui naudojama metodika skelbiama viešai ir skatinamas sąnaudų ir naudos analizės naudojimas;
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką vienoje politinėje sferoje, taip pat esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką įvairiose sferose pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m. Energijos tiekimo saugumo, infrastruktūros ir rinkos integracijos prognozės sietinos su tvirtais energijos vartojimo efektyvumo scenarijais.
 c)  esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką vienoje politinėje sferoje, taip pat esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką įvairiose sferose pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m. Vertinimas apima kiekybinę arba kokybinę visos dokumentais pagrįstos nacionalinės politikos ir priemonių sąveikos su Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonėmis analizę. Energijos tiekimo saugumo, infrastruktūros ir rinkos integracijos prognozės sietinos su tvirtais energijos vartojimo efektyvumo scenarijais.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  būdą, kuriuo individualia ir bendra dabartine ir planuojama politika ir priemonėmis bus pritrauktos privačiosios investicijos ir jų įgyvendinimui reikalingos viešosios lėšos;
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
9 straipsnis
 9 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektai
 Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektai
1.  Iki 2018 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą.
 1.  Iki 2018 m. birželio 1 d. kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto savo pirmojo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą. Iki 2023 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo antrojo veiksmų plano projektą ir vėliau kas penkerius metus teikia vėlesnius planus.
2.  Vadovaudamasi 28 straipsniu Komisija valstybėms narėms gali pateikti rekomendacijų dėl planų projektų. Tose rekomendacijose visų pirma nurodoma:
 2.  Vadovaudamasi 28 straipsniu Komisija įvertina planų projektus ir ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto plano pateikimo termino valstybėms narėms pateikia rekomendacijų, siekdama:
a)  užsibrėžtų tikslų, uždavinių ir veiksmų mastas siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir visų pirma Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
 a)  užtikrinti, kad valstybės narės bendromis jėgomis įgyvendintų energetikos sąjungos uždavinius ir pasiektų visų energetikos sąjungos aspektų tikslus;
aa)  užtikrinti, kad valstybės narės pasiektų privalomus nacionalinius tikslus ir uždavinius;
b)  politika ir priemonės, susijusios su valstybių narių ir Sąjungos lygmens uždaviniais, ir kita tarpvalstybinės svarbos politika ir priemonės;
 b)  tobulinti esamą ir planuojamą individualią politiką ir priemones, įtrauktus į nacionalinius energetikos ir klimato planus, įskaitant tarpvalstybinės svarbos planus;
ba)  pasiūlyti nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose patvirtinti papildomą politiką ir priemones;
c)  esamos (priimtos ir įgyvendinamos) politikos bei priemonių ir planuojamos politikos bei priemonių, įtrauktų į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir skirtų vienam energetikos sąjungos aspektui bei įvairiems jos aspektams, sąveika ir suderinamumas.
 c)  užtikrinti esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos bei priemonių, įtrauktų į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir skirtų vienam energetikos sąjungos aspektui bei įvairiems jos aspektams, suderinamumą;
ca)  užtikrinti, kad investavimo strategijos ir priemonės būtų suderinamos su valstybių narių politika ir priemonėmis, kuriomis siekiama atitinkamų tikslų ir uždavinių.
3.  Valstybės narės baigdamos rengti savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus kuo labiau atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas.
 3.  Valstybės narės, baigdamos rengti savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kuo labiau atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas. Kai atitinkamos valstybės narės nuomonė skiriasi nuo Komisijos rekomendacijos, ta valstybė narė pateikia ir viešai paskelbia pagrindimą dėl savo pozicijos.
3a.  1 dalyje nurodytus nacionalinių planų projektus valstybės narės skelbia viešai.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipa
Nepažeisdamos kitų Sąjungos teisės reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų iš anksto užtikrinamos veiksmingos galimybės dalyvauti 9 straipsnyje nurodytų planų projektų rengimo procese, ir prie Komisijai pateikiamo savo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto prideda visuomenės nuomonės santrauką. Kai taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos, laikoma, kad pagal tą direktyvą rengiamų konsultacijų pakanka šiame reglamente nustatytai įpareigojimui konsultuotis su visuomene įvykdyti.
 Nepažeisdamos kitų Sąjungos teisės reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų iš anksto užtikrinamos veiksmingos galimybės dalyvauti 9 straipsnyje nurodytų planų projektų ir 14 straipsnyje nurodytų ilgalaikių strategijų rengimo procese, kol yra atviros visos pasirinkimo galimybės ir gali vykti veiksmingos viešos konsultacijos.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės nustato pagrįstus terminus, kuriais suteikiama pakankamai laiko informuoti visuomenę ir jai pasirengti įvairiems planavimo etapams ir veiksmingai juose dalyvauti. Valstybės narės deramai atsižvelgia į vienodą dalyvavimą ir užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama viešais skelbimais ar kitomis tinkamomis priemonėmis, pvz., kai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, apie visus praktinius jos dalyvavimo aspektus, taip pat užtikrina, kad visuomenė turėtų prieigą prie visų susijusių dokumentų.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Valstybės narės, teikdamos Komisijai savo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato plano projektą ir galutinę versiją bei savo ilgalaikes strategijas, įtraukia visuomenės nuomonės santrauką ir paaiškina, kaip į ją buvo atsižvelgta.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Kai taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos, laikoma, kad pagal tą direktyvą rengiamų konsultacijų pakanka ir šiame reglamente nustatytam įpareigojimui konsultuotis su visuomene įvykdyti.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 d dalis (nauja)
1d.  Įgyvendindamos šį straipsnį valstybės narės mažina administravimo sudėtingumą.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Daugiapakopė dialogo klimato ir energetikos klausimais platforma
1.  Laikydamosi partnerystės idėjos valstybės narės sukuria nuolatinę daugiapakopę dialogo klimato ir energetikos klausimais platformą, kuria būtų remiamas aktyvus vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, verslo bendruomenės, investuotojų, visų kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės dalyvavimas valdant energetikos pertvarką.
2.  Valstybės narės savo nacionalinėms dialogo klimato ir energetikos klausimais platformoms pateikia įvairias jų trumpalaikei, vidutinės trukmės ir ilgalaikei energetikos ir klimato politikai numatytas galimybes ir scenarijus, taip pat kiekvienos galimybės sąnaudų ir naudos analizę. Dialogo klimato ir energetikos klausimais platformos yra diskusijų dėl planų, strategijų ir ataskaitų ir jų rengimo pagal 10 straipsnį forumai.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad dialogo klimato ir energetikos klausimais platformoms būtų skiriami reikiami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai ir kad jos veiktų skaidriai.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnis
11 straipsnis
 11 straipsnis
Regioninis bendradarbiavimas
 Makroregioninis ir regioninis bendradarbiavimas
1.  Valstybės narės, siekdamos įvykdyti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose užsibrėžtus tikslus, uždavinius ir veiksmus, bendradarbiauja regionų lygmeniu.
 1.  Valstybės narės, siekdamos įvykdyti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, bendradarbiauja makroregionų ir regionų lygmeniu ir naudojasi visomis galimomis bendradarbiavimo formomis.
2.  Prieš pateikdamos savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus Komisijai pagal 9 straipsnio 1 dalį, valstybės narės naudojasi regioninio bendradarbiavimo galimybėmis ir konsultuojasi su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis. Tokių regioninių konsultacijų rezultatus valstybės narės pateikia savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektuose, prireikus nurodydamos, kaip atsižvelgė į pastabas.
 2.  Prieš pateikdamos savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus Komisijai pagal 9 straipsnio 1 dalį, valstybės narės naudojasi makroregioninio ir regioninio bendradarbiavimo galimybėmis, atsižvelgdamos į jau vykdomo makroregioninio bendradarbiavimo galimybes, ypač į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumą (CESEC), Vidurio ir Vakarų regiono energijos rinką (CWREM), Šiaurės jūrų šalių jėgainių tinklo jūroje iniciatyvą (NSCOGI), Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, ir konsultuojasi su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis, laikydamosi Direktyvos 2011/92/ES ir Espo konvencijos nuostatų. Tokių regioninių konsultacijų rezultatus valstybės narės pateikia savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektuose, prireikus nurodydamos, kaip atsižvelgė į pastabas. Dalyvaudamos makroregioniniame bendradarbiavime valstybės narės susitaria dėl valdymo struktūros, suteikiančios galimybę bent kartą per metus surengti susitikimą ministrų lygmeniu.
2a.  Dviejų ar daugiau valstybių narių prašymu Komisija sudaro palankesnes sąlygas toms valstybėms narėms bendrai rengti tam tikras integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektų dalis, be kita ko, sukurdama paramos sistemą. Vykdydamos makroregioninį ir regioninį bendradarbiavimą valstybės narės jo rezultatus pateikia savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektuose ir pateikia juos Komisijai. Tokio makroregioninio ir regioninio bendradarbiavimo rezultatai gali pakeisti atitinkamas susijusio integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano dalis.
2b.  Komisija, siekdama skatinti rinkos integraciją ir ekonomiškai efektyvią politiką, nustato makroregioninio ar regioninio bendradarbiavimo galimybes, apimančias vieną ar daugiau iš penkių energetikos sąjungos strategijos aspektų ir atitinkančias šį straipsnį, ir ilgalaikę viziją, paremtą esamomis rinkos sąlygomis. Remdamasi šiomis galimybėmis Komisija gali pagal 28 straipsnį valstybėms narėms pateikti rekomendacijų, siekdama palengvinti veiksmingą bendradarbiavimą, partnerystę ir konsultacijas.
3.  Komisija sudaro sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti ir konsultuotis tarpusavyje dėl jai pagal 9 straipsnį pateiktų planų projektų ir baigti juos rengti.
 3.  Komisija sudaro sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti ir konsultuotis tarpusavyje dėl jai pagal 9 straipsnį pateiktų planų projektų ir baigti juos rengti.
4.  Valstybės narės savo galutiniuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose atsižvelgia į kitų valstybių narių pagal 2 ir 3 dalis pateiktas pastabas ir paaiškina, kaip į šias pastabas buvo atsižvelgta.
 4.  Valstybės narės savo galutiniuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose atsižvelgia į kitų valstybių narių pagal 2 ir 3 dalis pateiktas pastabas ir paaiškina, kaip į šias pastabas buvo atsižvelgta.
5.  1 dalyje nurodytais tikslais valstybės narės toliau bendradarbiauja regionų lygmeniu, įgyvendindamos savo planuose numatytą politiką ir priemones.
 5.  1 dalyje nurodytais tikslais valstybės narės toliau bendradarbiauja makroregionų lygmeniu, įgyvendindamos savo planuose numatytą politiką ir priemones.
5a.  Valstybės narės taip pat numato galimybes bendradarbiauti su Energijos bendrijos šalimis ir trečiosiomis šalimis, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisija vertina pagal 3 straipsnį pateiktus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir pagal 13 straipsnį pateiktus atnaujintus tokius planus. Visu pirma ji įvertina, ar:
 Komisija vertina pagal 3 straipsnį pateiktus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Visu pirma ji įvertina, ar:
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  tikslai, uždaviniai ir veiksmai yra pakankami siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu visų pirma Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją;
 a)  tikslai ir uždaviniai yra pakankami siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu visų pirma Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją;
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  esama ir numatyta politika, priemonės ir susijusios investavimo strategijos yra pakankamos 4 straipsnyje nurodytiems nacionaliniams tikslams pasiekti;
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnis
13 straipsnis
 Išbraukta.
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimas
1.  Iki 2023 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia paskutinio pateikto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto 3 straipsnyje, atnaujinimo projektą arba Komisijai patvirtina, kad planas tebegalioja.
2.  Iki 2024 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia atnaujintą paskutinį pateiktą integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, nurodytą 3 straipsnyje, nebent pagal šio straipsnio 1 dalį yra patvirtinusi, kad planas tebegalioja.
3.  Valstybės narės 2 dalyje nurodytame atnaujintame plane nustatomus tikslus, uždavinius ir veiksmus keisti gali tik turėdamos didesnių užmojų, nei buvo užsibrėžusios paskutiniame pateiktame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
4.  Atnaujindamos planus, valstybės narės stengiasi sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, išaiškėjusį teikiant integruotas ataskaitas pagal 15–22 straipsnius.
5.  Valstybės narės, rengdamos 2 dalyje nurodytą atnaujintą planą, atsižvelgia į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas per Europos semestrą.
6.  Atnaujintų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimui ir vertinimui taikoma 9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus pavadinimas
Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos
 Ilgalaikės klimato ir energetikos srities strategijos
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a straipsnis (naujas)
13a straipsnis
Bendro klimato tikslo laikymasis
Iki 2018 m. liepos 1 d. Komisija praneša apie likusį pasaulinį anglies dvideginio biudžetą, kuris atitinka pastangas, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, konkrečiai 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir pateikia teisingos Sąjungos dalies 2050 ir 2100 m. analizę.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnis
14 straipsnis
 14 straipsnis
Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos
 Ilgalaikės klimato ir energetikos srities strategijos
1.  Iki 2020 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų valstybės narės parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikes – 50 metų –išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijas, kuriomis padedama:
 1.  Iki 2019 m. sausio 1 d., o vėliau kas penkerius metus valstybės narės ir Sąjungos vardu Komisija patvirtina savo ilgalaikes – 30 metų – energetikos ir klimato srities strategijas, kuriomis siekiama:
a)  įvykdyti pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą prisiimtus Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus mažinti dėl žmogaus veiklos išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį;
 a)  įvykdyti pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą prisiimtus Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus mažinti dėl žmogaus veiklos išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį 10 metų trukmės žingsniais;
b)  vykdyti uždavinį užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
 b)  vykdyti uždavinį užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, apribojant Sąjungos ŠESD išmetimą taip, kad jis būtų mažesnis už teisingą likusio pasaulinio anglies dioksido biudžeto Sąjungos dalį;
c)  siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos tikslo iki 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, atsižvelgiant į būtiną sumažinimą, kurį pagal IPCC reikalavimus turi užtikrinti išsivysčiusių šalių grupė.
 c)  siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos tikslo pagal IPCC reikalavimus ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti Sąjungos ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų, kad iki 2050 m. Sąjungoje būtų pasiektas tikslas į atmosferą visiškai nebeišmesti anglies dioksido, o kiek vėliau pereiti į neigiamo teršalų išmetimo laikotarpį;
ca)  ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje sukurti labai efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstą ekonomiką.
2.  Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos turi apimti:
 2.  Ilgalaikės energetikos ir klimato srities strategijas sudaro II priede nurodyti elementai ir jos apima:
a)  viso išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą ir absorbentais pašalinamo jų kiekio padidinimą;
 a)  viso išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą ir absorbentais pašalinamo jų kiekio padidinimą, siekiant atskiro tikslo pagerinti pašalinimą absorbentais, atitinkantį pastangas užtikrinti, kad temperatūros padidėjimas neviršytų Paryžiaus susitarimo tikslų;
b)  išmetamo kiekio sumažinimą ir pašalinamo kiekio padidinimą atskiruose sektoriuose, įskaitant elektros energijos, pramonės, transporto, pastatų (gyvenamųjų ir paslaugų sektoriaus), žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius;
 b)  siekiant panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ŠESD išmetamo kiekio sumažinimą ir pašalinamo kiekio padidinimą atskiruose sektoriuose, įskaitant elektros energijos, pramonės, transporto, šildymo ir vėsinimo bei pastatų (gyvenamųjų ir paslaugų sektoriaus), žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius;
c)  numatomą perėjimo prie mažai ŠESD išmetančios ekonomikos pažangą, įskaitant taršos ŠESD intensyvumą, taršos CO2 intensyvumą, susietą su bendruoju vidaus produktu, ir susijusių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų strategijas;
 c)  numatomą perėjimo prie mažai ŠESD išmetančios ekonomikos pažangą, įskaitant taršos ŠESD intensyvumą, taršos CO2 intensyvumą, susietą su bendruoju vidaus produktu, ir susijusių ilgalaikių investicijų, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų strategijas;
ca)  tikėtiną pažangą pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos, įskaitant sutaupytą energiją, bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir planuojamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrengtąją galią;
cb)  numatytą ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo indėlį į makroekonomikos vystymąsi ir socialinį vystymąsi ir pavojų bei naudą sveikatai ir aplinkos apsaugą.
d)  sąsajas su kitais ilgalaikiais nacionaliniais planais.
 d)  sąsajas su kitais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais, planais ir kita politika bei investicijomis.
2a.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 36 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas IIa priedas siekiant jį priderinti prie Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimų, energijos rinkos pokyčių ir naujų JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo reikalavimų.
3.  Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos turi būti suderintos su 3 straipsnyje nurodytais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais.
 3.  3 straipsnyje nurodyti integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai suderinti su ilgalaikėmis klimato ir energetikos strategijomis.
4.  Valstybės narės savo ilgalaikes išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijas ir atnaujintas jų redakcijas nedelsdamos paskelbia viešai.
 4.  Valstybės narės ir Komisija atvirai ir skaidriai rengia savo strategijas ir užtikrina, kad visuomenė, socialiniai partneriai, įmonės, investuotojai, pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai iš anksto turėtų veiksmingas galimybes dalyvauti rengiant ilgalaikes klimato ir energetikos strategijas, viešai skelbia strategijas ir susijusias analizes ir duomenis, taip pat ir per 24 straipsnyje nurodytą e. platformą.
4a.  Komisija remia valstybių narių rengiamą ilgalaikę strategiją teikdama informaciją apie susijusių mokslinių žinių ir technologinės plėtros, susijusios su 1 straipsnyje nurodytų tikslų siekimu, padėtį. Komisija valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams taip pat suteikia galimybes teikti papildomą informaciją ir aptarti jų perspektyvas ir parengia valstybių narių geriausią patirtį ir gaires, kurias reikia naudoti jų strategijų vystymo ir įgyvendinimo etapu.
4b.  Komisija įvertina, ar ilgalaikės nacionalinės strategijos yra tinkamos siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti 1 straipsnyje nustatytus Sąjungos uždavinius. Siekdama padėti pasiekti šį tikslą, taip pat padėti valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti jų ilgalaikes strategijas, Komisija gali pateikti valstybėms narėms rekomendacijų.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  informacija apie padarytą pažangą įgyvendinant integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus tikslus, uždavinius bei veiksmus ir įgyvendinant tuo tikslu būtiną politiką ir priemones;
 a)  informacija apie padarytą pažangą įgyvendinant integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus tikslus ir uždavinius ir finansuojant bei įgyvendinant tuo tikslu būtiną politiką ir priemones;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  kokių rezultatų pasiekta pagal 10 straipsnį surengus viešas konsultacijas;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies a b punktas (naujas)
ab)  informacija apie padarytą pažangą remiant aktyvų dalyvavimą pagal 10a straipsnį;
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies a c punktas (naujas)
ac)  14 straipsnyje nurodyta informacija ir informacija apie pažangą siekiant tikslų, uždavinių ir įsipareigojimų, kurie nustatyti ilgalaikėse energetikos ir klimato srities strategijose;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 5 dalis
5.  Jei Komisija yra pateikusi rekomendacijų pagal 27 straipsnio 2 arba 3 dalį, atitinkama valstybė narė į savo ataskaitą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įtraukia informaciją apie priimtą arba ketinamą priimti ir įgyvendinti politiką ir priemones, kuriomis atsižvelgiama į tas rekomendacijas. Tokia informacija turi apimti išsamų įgyvendinimo tvarkaraštį.
 5.  Jei Komisija yra pateikusi rekomendacijų pagal 27 straipsnio 2 arba 3 dalį, atitinkama valstybė narė į savo ataskaitą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įtraukia informaciją apie priimtą arba ketinamą priimti ir įgyvendinti politiką ir priemones, kuriomis atsižvelgiama į tas rekomendacijas. Tokia informacija turi apimti išsamų įgyvendinimo tvarkaraštį. Jei valstybė narė nesilaiko pateiktos rekomendacijos, ji pateikia ir viešai paskelbia tinkamą pagrindimą, paremtą patikimais duomenimis ir objektyviais kriterijais.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Pagal šį straipsnį Komisijai pateiktas ataskaitas valstybės narės skelbia viešai.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos a punkto 4 papunktis
4)   bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir kilmę (skiriant vidaus gamybą ir importą), trajektorija. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio LULUCF absorbentams vertinimas;
 4)   bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, įskaitant biokuro, pažangiojo biokuro, iš žemės ūkio paskirties žemėje auginamų kultūrų pagamintų biodegalų dalis, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir kilmę (skiriant vidaus gamybą ir importą), trajektorija. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio LULUCF absorbentams vertinimas;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos a punkto 4 a papunktis (naujas)
4a)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurią sau pasigamina miestai, energijos bendruomenės ir vartotojai, trajektorijos ir uždaviniai;
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos a punkto 5 papunktis
5)  kai tinkama, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant ilgalaikius ir sektorių uždavinius (pavyzdžiui, biodegalų, pažangiųjų biodegalų, iš žemės ūkio paskirties žemėje auginamų pagrindinių augalų pagamintų biodegalų dalį, iš biomasės netiekiant šilumos pagamintos elektros energijos dalį, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, miestų, energijos bendruomenių ir vartotojų pasigaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją);
 5)  kai tinkama, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant ilgalaikius ir sektorių uždavinius (pavyzdžiui, iš biomasės netiekiant šilumos pagamintos elektros energijos dalį, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, iš dumblo, susidariusio valant nuotekas, gaunamą energiją);
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos b punkto 1 papunktis
1)  priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant vykdomi nacionaliniai veiksmai siekiant privalomo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, nurodyti 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktyje, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones, atliekant specialią [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų priemonių peržiūrą;
 1)  priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant siekiama nacionalinių tikslų, kad būtų pasiektas privalomas Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, nurodytas 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktyje, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones, atliekant specialią [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų priemonių peržiūrą;
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos b punkto 4 a papunktis (naujas)
4a)  konkrečios priemonės, kurių paskirtis – įvertinti būtinus pajėgumus, dėl kurių gali būti mažinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, didinti jų skaidrumą ir mažinti poreikį naudotis tokiais pajėgumais;
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipos a punkto 1 papunktis
1)  suvartojamo pirminės ir galutinės energijos kiekio kitimo 2020–2030 m. trajektorija, rodanti, kaip šalyje taupant energiją prisidedama prie Sąjungos 2030 m. tikslo įgyvendinimo, įskaitant taikytą metodiką;
 1)  suvartojamo pirminės ir galutinės energijos kiekio kitimo 2020–2030 m. trajektorija, rodanti, kaip šalyje taupant energiją prisidedama prie Sąjungos 2030 m. privalomų tikslų įgyvendinimo, įskaitant taikytą metodiką;
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunktis
2)  ilgalaikės nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų bei komercinės paskirties pastatų fondo renovacijos uždaviniai;
 2)  ilgalaikės nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų bei viešosios paskirties ir privačių negyvenamųjų pastatų fondo renovacijos uždaviniai;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipos b punkto 1 papunktis
1)  priimta, įgyvendinama ir planuojama politika, priemonės ir programos, kurias taikant bus vykdomi orientaciniai nacionaliniai veiksmai siekiant 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir vykdant kitus 6 straipsnyje nurodytus uždavinius, įskaitant planuojamus pastatų energinio naudingumo didinimo veiksmus ir priemones (taip pat ir finansines), priemones, kuriomis išnaudojamas dujų ir elektros energijos infrastruktūros potencialas efektyviai vartoti energiją, ir kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;
 1)  priimta, įgyvendinama ir planuojama politika, priemonės ir programos, kurias taikant bus vykdomi privalomi nacionaliniai tikslai siekiant 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir vykdant kitus 6 straipsnyje nurodytus uždavinius, įskaitant planuojamus pastatų energinio naudingumo didinimo veiksmus ir priemones (taip pat ir finansines), priemones, kuriomis išnaudojamas dujų ir elektros energijos infrastruktūros potencialas efektyviai vartoti energiją, ir kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipos b punkto 3 papunktis
3)  nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema ir alternatyvios priemonės pagal Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7a ir 7b straipsnius, vadovaujantis šio reglamento II priedu;
 3)  nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema ir alternatyvios priemonės pagal Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7a ir 7b straipsnius, vadovaujantis šio reglamento II priedu, įskaitant sutaupytą energiją pasitelkus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimus ir (arba) alternatyvias priemones, priimtas taikant Direktyvos 2012/27/ES [kuri iš dalies pakeista pasiūlymu COM(2016)0761] 7a ir 7b straipsnius ir 20 straipsnio 6 dalį, ir poveikį vartotojų sąskaitoms, įskaitant socialinio pobūdžio reikalavimus;
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipos b punkto 4 papunktis
4)  ilgalaikė nacionalinio viešosios paskirties, privačių gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų fondo renovacijos strategija, įskaitant politiką ir priemones, kuriomis skatinama ekonomiškai efektyvi esminė renovacija ir esminė pakopinė renovacija;
 4)  ilgalaikė nacionalinio viešosios paskirties, privačių gyvenamųjų ir ne gyvenamųjų pastatų fondo renovacijos strategija, įskaitant politiką ir priemones, kuriomis kryptingomis investicijomis būtų skatinama ekonomiškai efektyvi esminė renovacija ir esminė pakopinė renovacija, ypač atsižvelgiant į įrodymais pagrįstą numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos apskaičiavimą pagal Direktyvos (ES) .../... [Pastatų energinio naudingumo direktyva, COD 0381/16] 2a straipsnį;
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipos b punkto 5 a papunktis (naujas)
5a)  politika ir priemonės, kuriomis plėtojamas didelio naudingumo kogeneracijos ir veiksmingų šildymo ir vėsinimo sistemų ekonominis potencialas, pagal Direktyvos (ES) .../... [Direktyva 2012/27/ES, kuri iš dalies pakeista pasiūlymu COM(2016)0761] 14 straipsnio 2 dalį;
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipos b punkto 5 b papunktis (naujas)
5b)  jei taikoma, kitų įgyvendintų, priimtų ir planuojamų strategijų, priemonių ir veiksmų pažanga vykdant ilgalaikes renovacijos strategijas pagal Direktyvos (ES) .../... [Pastatų energinio naudingumo direktyva, COD 0381/16] 2a straipsnį, įskaitant tas, kurios skirtos prasčiausiai veikiantiems nacionalinio pastatų ūkio segmentams ir prieigai prie informacijos ir finansavimo;
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos šaltinių ir tiekimo šalių įvairinimu, taip pat su saugyklomis ir reguliavimu apkrova;
 a)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su didesniu energijos vartojimo efektyvumu, didesne atsinaujinančiosios energijos išteklių dalimi ir energijos šaltinių, tiekimo maršrutų ir šalių įvairinimu, taip pat su saugyklomis ir reguliavimu apkrova;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimu;
 b)  nacionaliniai uždaviniai ir priemonės, susiję su priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimu, kurie nesudaro kliūčių sėkmingai įgyvendinti energetikos sąjungos;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu, visų pirma panaudojant energijos vartojimo efektyvumo priemones, vidaus atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, reguliavimą apkrova ir saugojimą;
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybė narė ketina pasiekti 2030 m., atsižvelgdama į elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį;
 a)  elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybė narė ketina pasiekti 2030 m., atsižvelgdama į orientacinį elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo bent 15 proc. tikslinį rodiklį;
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  pagrindiniai nacionaliniai elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros uždaviniai, kurie yra būtini, kad būtų įvykdyti uždaviniai ir tikslai pagal visus penkis energetikos sąjungos aspektus;
 b)  pagrindiniai nacionaliniai elektros energijos ir dujų perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros ir jos modernizavimo uždaviniai, kurie yra būtini, kad būtų įvykdyti uždaviniai ir tikslai pagal visus penkis energetikos sąjungos aspektus;
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  su kitais energijos vidaus rinkos aspektais susiję uždaviniai, pavyzdžiui, rinkų integravimas ir susiejimas, jei taikoma;
 d)  su sistemos lankstumu, visų pirma šalinant laisvo kainų formavimo kliūtis, rinkų integravimo ir susiejimo, pažangiųjų tinklų, telkimo, reguliavimo apkrova, kaupimo, paskirstytos gamybos, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo mažinimo, kainų signalų realiuoju laiku priemonėmis, susiję nacionaliniai uždaviniai ir priemonės;
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos nepritekliumi, įskaitant energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių;
 Išbraukta.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea)  nacionaliniai tikslai ir priemonės, susiję su nediskriminaciniu atsinaujinančiosios energijos, reguliavimo apkrova ir saugyklų dalyvavimu, taip pat ir apibendrinimo priemonėmis, visose energetikos rinkose;
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies e b punktas (naujas)
eb)  nacionaliniai uždaviniai ir priemonės, susiję su vartotojų dalyvavimo energetikos sistemoje užtikrinimu ir savos energijos gamybos bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, nauda vartotojams;
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  kai tinkama, nacionaliniai uždaviniai, susiję su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu;
 f)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, taip pat su užtikrinimu, kad nebūtų įdiegta jokių pajėgumų mechanizmų, arba, jeigu jie įdiegti tiekimo saugumo tikslais, kad jie būtų kuo labiau apriboti;
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
fa)  nacionalinės priemonės, kuriomis siekiama sukurti ir peržiūrėti pasiūlymų teikimo teritorijas norint spręsti struktūrinių perkrovų problemą, padidinti ekonominį efektyvumą ir tarpvalstybinės prekybos galimybes ir užtikrinti tiekimo saugumą;
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant sprendžiami a–f punktuose nurodyti uždaviniai;
 g)  priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant sprendžiami a–fa punktuose nurodyti uždaviniai;
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a straipsnis (naujas)
21a straipsnis
Integruotų energijos nepritekliaus ataskaitų teikimas
Jei taikoma, valstybės narės į savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia kiekybinę informaciją apie energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių ir informaciją apie energijos nepritekliaus problemos sprendimui skirtą politiką ir priemones pagal 3 straipsnio 3 dalies v punktą.
Jei taikoma 3 straipsnio 3 dalies v punkto antra pastraipa, susijusios valstybės narės į savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie savo nacionalinio orientacinio tikslo mažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių įgyvendinimą.
Pagal šį straipsnį valstybių narių pateiktus duomenis Komisija perduoda Europos energijos nepritekliaus observatorijai.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su visomis (viešojo ir privačiojo sektoriaus) lėšomis, skiriamomis švarios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, taip pat su technologijų sąnaudomis ir veiksmingumo didinimu;
 b)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su visomis (viešojo ir atitinkamais atvejais privačiojo sektoriaus) lėšomis, skiriamomis švarios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, taip pat su technologijų sąnaudomis ir veiksmingumo didinimu;
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  nacionaliniai uždaviniai palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų;
 d)  nacionaliniai uždaviniai palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui;
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 pastraipos g punktas
g)  kai tinkama, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą.
 g)  kai tinkama, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą. Reikėtų viešai skelbti apie visų Komisijos finansinių indėlių į finansavimo priemones, kurioms valstybės narės bendrai skiria nacionalinius išteklius, panaudojimą.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  savo tarpinės X-1 metų ŠESD apskaitos duomenis;
 Išbraukta.
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  apytikrį bendrą galutinės energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, suvartojimą ir jų apytikrį bendros, pirminės ir galutinės energijos suvartojimą X-1 metais.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Taikydama a punktą, Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktais tarpinės ŠESD apskaitos duomenimis arba, jei valstybė narė iki tos datos savo apskaitos duomenų nepateikė, pačios atliktais skaičiavimais, kasmet sudaro Sąjungos tarpinės ŠESD apskaitos ataskaitą. Komisija kasmet iki rugsėjo 30 d. šią informaciją paskelbia viešai.
 Tais tikslais Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktais tarpinės ŠESD apskaitos duomenimis arba, jei valstybė narė iki tos datos savo apskaitos duomenų nepateikė, pačios atliktais skaičiavimais, kasmet sudaro Sąjungos tarpinės ŠESD apskaitos ataskaitą. Komisija kasmet iki rugsėjo 30 d. šią informaciją paskelbia viešai.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 31 d. ir po to kiekvienais metais (X metai) valstybės narės teikia Komisijai X-1 metų tarpinės ŠESD apskaitos ataskaitą;
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnis
24 straipsnis
 24 straipsnis
Elektroninė ataskaitų teikimo platforma
 Elektroninė platforma
1.  Komisija sukuria internetinę ataskaitų teikimo platformą, kad Komisija ir valstybės narės galėtų lengviau keistis informacija ir būtų skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas.
 1.  Kaip priemonę užtikrinti išlaidų veiksmingumą Komisija sukuria viešą internetinę ataskaitų teikimo platformą, kad Komisija ir valstybės narės galėtų lengviau keistis informacija ir būtų skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir suteikiama visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija.
2.  Internetinei platformai pradėjus veikti, valstybės narės naudodamosi ja teikia Komisijai šiame skyriuje nurodytas ataskaitas.
 2.  Internetinei platformai pradėjus veikti, valstybės narės naudodamosi ja teikia Komisijai šiame skyriuje nurodytas ataskaitas. Šias ataskaitas valstybės narės skelbia viešai.
2a.  Komisija naudojasi e. platforma, siekdama suteikti daugiau galimybių susipažinti su integruotų nacionalinių energetikos ir klimato planų projektais ir galutinėmis versijomis ir 3, 9 ir 14 straipsniuose nurodytomis nacionalinėmis ilgalaikėmis klimato ir energetikos strategijomis.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Iki 2021 m. spalio 31 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija, visų pirma remdamasi integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, kita pagal šį reglamentą pateikta informacija, rodikliais ir Europos statistikos duomenimis, jei tokių turima, įvertina:
 1.  Iki 2021 m. spalio 31 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija, visų pirma remdamasi integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, kita pagal šį reglamentą pateikta informacija, Europos aplinkos agentūros teikiamais duomenimis ir rodikliais bei Europos statistikos duomenimis, jei tokių turima, įvertina:
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  pažangą, Sąjungos mastu padarytą siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, įskaitant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus pirmuoju dešimties metų laikotarpiu, visų pirma siekiant įvykdyti visus Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
 a)  pažangą, Sąjungos mastu padarytą siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, įskaitant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus pirmuoju dešimties metų laikotarpiu, visų pirma siekiant įvykdyti visus Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir prireikus atsižvelgiant į persvarstytus Sąjungos klimato ir energetikos veiksmus, kaip nurodyta 38 straipsnyje;
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  pažangą, Sąjungos mastu padarytą siekiant įvairinti energijos išteklius ir tiekėjus, prisidedant prie visapusiškai veikiančios ir atsparios energetikos sąjungos, paremtos tiekimo saugumu, solidarumu ir pasitikėjimu;
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  pažangą, kurią kiekviena valstybė narė padarė vykdydama savo tikslus, uždavinius ir veiksmus ir įgyvendindama savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytą politiką ir priemones;
 b)  pažangą, kurią kiekviena valstybė narė padarė vykdydama savo tikslus ir uždavinius ir įgyvendindama savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytą politiką ir priemones;
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  bendrą integruotų nacionalinių planų politikos ir priemonių poveikį Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonių veikimui siekiant patikslinti Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir padidinti užmojus laikantis Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų;
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)
cb)  bendrą integruotų nacionalinių planų politikos ir priemonių poveikį ES ATLPS veikimui;
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies c c punktas (naujas)
cc)  valstybių narių sąmatų dėl nacionaliniu lygmeniu sutampančios politikos ir priemonių poveikio ES ATLPS pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai tikslumą, arba, jei tokių sąmatų nėra, pati atlieka tokio poveikio vertinimą;
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Komisija iš anksto praneša apie rodiklius, kuriuos ketina panaudoti, atlikdama tokius vertinimus.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 2 dalis
2.  Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, Komisija įvertina pažangą, padarytą siekiant 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktyje nurodytos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, kuri remiantis linijine kitimo trajektorija 2020 m. turėtų sudaryti 20 proc., o 2030 m. – bent 27 proc. Sąjungos bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio.
 2.  Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, Komisija įvertina pažangą, padarytą siekiant 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio ic papunktyje nurodytos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, kuri, remiantis privaloma linijine kitimo trajektorija, 2020 m. turėtų sudaryti 20 proc., o 2030 m. – bent 35 proc. Sąjungos bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą energijos vartojimo efektyvumo srityje, Komisija įvertina pažangą, padarytą siekiant 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto bendro tikslo, kad 2030 m. Sąjungos mastu būtų suvartojama ne daugiau kaip 1 321 mln. tne pirminės energijos ir 987 mln. tne galutinės energijos.
 Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą energijos vartojimo efektyvumo srityje, Komisija įvertina pažangą, padarytą siekiant 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto bendro tikslo, kad 2030 m. Sąjungos mastu būtų suvartojama ne daugiau kaip 1 132 mln. tne pirminės energijos ir 849 mln. tne galutinės energijos.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  išnagrinėja, ar 2020 m. pasiektas Sąjungos užsibrėžtas tikslas suvartoti ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir 1 086 mln. tne galutinės energijos;
 a)  įvertina, ar atskiros valstybės narės laikosi įsipareigojimo įgyvendinti savo nacionalinį privalomą tikslinį rodiklį ir ar pasiektas Sąjungos tikslinis rodiklis 2020 m. suvartoti ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir 1 086 mln. tne galutinės energijos;
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 5 dalis
5.  Iki 2019 m. spalio 31 d., o vėliau kas ketverius metus Komisija įvertina, kaip įgyvendinama Direktyva 2009/31/EB.
 Išbraukta.
Pakeitimai 175 ir 307
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnis
26 straipsnis
 26 straipsnis
Tolesni veiksmai nustačius neatitikčių pagrindiniams energetikos sąjungos uždaviniams ir tikslams, nustatytiems pagal Reglamentą dėl pastangų pasidalijimo
 Tolesni veiksmai nustačius neatitikčių pagrindiniams energetikos sąjungos uždaviniams ir tikslams, nustatytiems pagal Reglamentą dėl pastangų pasidalijimo
1.  Remdamasi pagal 25 straipsnį atliktu vertinimu, Komisija valstybei narei, kurios politikos pokyčiai neatitinka pagrindinių energetikos sąjungos uždavinių, pateikia rekomendacijų pagal 28 straipsnį.
 1.  Remdamasi pagal 25 straipsnį atliktu vertinimu, Komisija valstybei narei, kurios politikos pokyčiai neatitinka pagrindinių energetikos sąjungos uždavinių ir Sąjungos ilgalaikių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslinių rodiklių, pateikia rekomendacijų pagal 28 straipsnį.
1a.  Valstybės narės, kurios ketina pasinaudoti lankstumo priemonėmis pagal Reglamento (ES).../... [dėl pastangų pasidalijimo] 7 straipsnį, plane pagal šio reglamento 3 straipsnį išdėsto numatomo naudojimo apimtį, taip pat planuojamą politiką ir priemones, kuriomis iki reikiamo lygio viršijami reikalavimai pagal Reglamento (ES).../... [LULUCF] 4 straipsnį laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2030 m.
2.  Komisija gali pateikti nuomonę dėl veiksmų planų, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Reglamento [ ] [ESR] 8 straipsnio 1 dalį.
 2.  Komisija gali pateikti nuomonę dėl veiksmų planų, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Reglamento [ ] [ESR] 7 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį.
2a.  Komisija gali laikinai apriboti valstybės narės galimybes perduoti metines emisijos kvotas kitoms valstybėms narėms.
2b.  Atsižvelgiant į didelį metano potencialą visuotinio atšilimo atžvilgiu ir palyginti trumpą metano išlikimo atmosferoje laiką, Komisija išnagrinėja politikos ir priemonių pasekmes, kurios atsirastų, jei būtų nustatyta metano skaičiavimų 20 metų perspektyva. Komisija apsvarsto politines priemones, kuriomis būtų galima greitai spręsti išmetamo metano problemą, ir pasiūlo Sąjungos strategiją, kiek tinkama atsižvelgdama į žiedinės ekonomikos tikslus ir skirdama pagrindinį dėmesį su energetika ir atliekomis susijusiam išmetamo metano kiekiui.
2c.  Ataskaitą apie bendrą Sąjungos išmetamą ir pašalinamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kiekvienoje Reglamento (ES) Nr. .../... [LULUCF] 2 straipsnyje nurodytoje žemės apskaitos kategorijoje, apskaičiuotą kaip bendrą praneštą išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį už toliau nurodytą laikotarpį atėmus vertę, gautą Sąjungos vidutinį metinį praneštą išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2000– 2009 m. laikotarpiu padauginus iš penkių, Komisija pateikia 2027 m. už 2021–2025 m. laikotarpį ir 2032 m. už 2026–2030 m. laikotarpį. Komisija, vadovaudamasi pranešimo rezultatais, ir prireikus, pateikia pasiūlymus, kuriais siekiama išlaikyti Sąjungos bendro išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo integralumą ir jos įsipareigojimus, numatytus dėl Paryžiaus susitarimo.
Pakeitimas 309
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio - 1 dalis (nauja)
-1.   Jei, remdamasi integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ir atnaujintų tokių planų vertinimu pagal 9 straipsnį, Komisija padaro išvadą, kad valstybių narių nustatyti tikslai yra nepakankami, kad bendromis jėgomis būtų įvykdyti 2030 m. privalomi sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslai, ji gali paprašyti valstybių narių padidinti tam tikrų tikslų, kuriuos laiko nepakankamus, lygį, siekdama užtikrinti atitinkamą kolektyvinio siekio lygį.
Pakeitimas 310
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio -1 a dalis (nauja)
-1a.   Atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje Komisija savo vertinime, nurodytame 12 straipsnyje, kaip objektyvius kriterijus taiko 5 straipsnio 1 dalyje išvardytas aplinkybes. Valstybės narės, kurių rodiklis yra mažesnis nei rodiklis, apskaičiuojamas pagal Ia priede nustatytą formulę, atitinkamai padidina savo rodiklį.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 dalis
1.  Jei, remdamasi integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ir atnaujintų tokių planų vertinimu pagal 12 straipsnį, Komisija padaro išvadą, kad nacionaliniuose planuose arba atnaujintuose tokiuose planuose nustatyti tikslai, uždaviniai ir veiksmai yra nepakankami, kad bendromis jėgomis būtų įvykdyti energetikos sąjungos uždaviniai, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu – visų pirma Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslai, ji imasi priemonių Sąjungos lygmeniu, siekdama užtikrinti tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bendromis jėgomis. Kalbant apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į valstybių narių nacionaliniuose planuose ir atnaujintuose tokiuose planuose nustatytus veiksmus siekiant Sąjungos 2030 m. tikslo.
 1.  Jei, remdamasi integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimu pagal 12 straipsnį, Komisija padaro išvadą, kad nacionaliniuose planuose nustatyti tiksliniai rodikliai ir uždaviniai yra nepakankami, ji imasi priemonių Sąjungos lygmeniu, siekdama užtikrinti tų tikslinių rodiklių ir uždavinių įgyvendinimą.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos atžvilgiu, nedarant poveikio kitoms priemonėms, valstybių narių nacionaliniai 2030 m. tiksliniai rodikliai ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. persvarstomi pagal Direktyvos (ES).../... [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva] 3 straipsnio 2 dalį ir Ia priedą.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalis
2.  Jei, remdamasi savo vertinimu pagal 25 straipsnio 1 dalies b punktą, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą vykdydama savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities plane nustatytus tikslus, uždavinius ir veiksmus arba įgyvendindama politiką ir priemones, ji tai valstybei narei pateikia rekomendacijų pagal 28 straipsnį. Pateikdama tokias rekomendacijas, Komisija atsižvelgia į valstybių narių pirminį užmojį prisidėti siekiant Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo.
 2.  Jei, remdamasi savo vertinimu pagal 25 straipsnio 1 dalies b punktą, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą vykdydama savo trajektorijas, tikslinius rodiklius ir tikslus arba įgyvendindama politiką ir priemones, nustatytus integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities plane, ji tai valstybei narei pateikia rekomendacijų pagal 28 straipsnį.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 dalis
3.  Jei, remdamasi suvestiniu valstybių narių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų vertinimu pagal 25 straipsnio 1 dalies a punktą ir prireikus kitais informacijos šaltiniais, Komisija padaro išvadą, kad esama rizikos, jog Sąjunga neįgyvendins energetikos sąjungos uždavinių, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu – visų pirma Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos, ji, norėdama sumažinti tokią riziką, gali visoms valstybėms narėms pateikti rekomendacijų pagal 28 straipsnį. Prireikus Komisija, be šių rekomendacijų, imasi priemonių Sąjungos lygmeniu, siekdama visų pirma užtikrinti Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimą. Kalbant apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į valstybių narių pirminį užmojį prisidėti siekiant Sąjungos 2030 m. tikslo.
 3.  Jei, remdamasi valstybių narių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų vertinimu arba prireikus kitais informacijos šaltiniais, Komisija pagal 25 straipsnį padaro išvadą, kad esama rizikos, jog Sąjunga neįgyvendins energetikos sąjungos uždavinių, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu – visų pirma Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslinių rodiklių, ji, norėdama sumažinti tokią riziką, visoms valstybėms narėms pateikia rekomendacijų pagal 28 straipsnį. Pateikdama tokias rekomendacijas, Komisija atsižvelgia į valstybių narių užmojį prisidėti siekiant Sąjungos 2030 m. tikslinių rodiklių. Prireikus Komisija, be šių rekomendacijų, imasi priemonių Sąjungos lygmeniu, siekdama visų pirma užtikrinti Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslinių rodiklių įgyvendinimą. Tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į valstybių narių pirminį užmojį (ypač nuo 2021 m.) prisidėti siekiant Sąjungos 2030 m. tikslinių rodiklių, valstybių narių atitiktį jų nacionaliniams tiksliniams rodikliams ir trajektorijai, taip pat bet kokius veiksmus, kuriais siekiama prisidėti prie finansinės platformos pagal 4 straipsnio c punktą.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Energijos vartojimo efektyvumo srityje tokiomis papildomomis priemonėmis gali būti, be kita ko, didinamas šių objektų energijos vartojimo efektyvumas:
a)  produktų – pagal direktyvas 2009/125/EB ir 2010/30/ES,
b)  pastatų – pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES,
c)  transporto.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Jei, remdamasi savo vertinimu pagal 25 straipsnio 1 dalies a punktą, Komisija padaro išvadą, kad infrastruktūros projektas gali kliudyti atsparios energetikos sąjungos plėtrai, Komisija pateikia išankstinį projekto suderinamumo su ilgalaikiais energijos vidaus rinkos tikslais vertinimą, visų pirma atsižvelgiant į ilgalaikį tikslą, ir atitinkamai valstybei narei pateikia rekomendacijas pagal 28 straipsnį. Prieš atlikdama tokį vertinimą, Komisija gali konsultuotis su kitomis valstybėmis narėmis.
Pakeitimas 293
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
Jei, nedarant poveikio 3 dalyje nurodytų Sąjungos lygmens priemonių taikymui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje Komisija, remdamasi savo 2023 m. vertinimu pagal 25 straipsnio 1 ir 2 dalis, padaro išvadą, kad bendromis jėgomis nepasiekti 25 straipsnio 2 dalyje nurodyti pokyčiai remiantis Sąjungos linijine trajektorija, iki 2024 m. valstybės narės užtikrina, kad atsiradę trūkumai būtų pašalinti papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui:
 Jei, nedarant poveikio 3 dalyje nurodytų Sąjungos lygmens priemonių taikymui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje Komisija, remdamasi savo vertinimu pagal 25 straipsnio 1 ir 2 dalis, padaro išvadą, kad valstybė narė nedaro pakankamos pažangos, kad pasiektų savo 2030 m. nacionalinį tikslinį rodiklį, visų pirma nesilaiko savo 2022, 2025 ir 2027 metų atskaitos taškų, nurodytų Ia priede, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad atsiradęs nuokrypis nuo jos trajektorijos būtų per vienerius metus pašalintas papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui:
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 4 dalies b a punktas (naujas)
ba)   imantis veiksmų, kuriais didinama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamos elektros energijos dalis, remiantis Direktyvos (ES) .../... [naujos redakcijos Direktyva 2009/28/EB] 4 straipsnyje nustatytais kriterijais;
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 4 dalies c punktas
c)  skiriant finansinį įnašą Sąjungos lygmeniu sukurtai finansavimo platformai, kuri padeda įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir kurią tiesiogiai ar netiesiogiai administruoja Komisija;
 c)  skiriant savanorišką finansinį įnašą Sąjungos lygmeniu sukurtai finansavimo platformai, kuri padeda įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, ypač susijusius su energetikos sąjungos tikslais, ir kurią tiesiogiai ar netiesiogiai administruoja Komisija.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)
ca)   naudojantis bendradarbiavimo mechanizmais, nustatytais Direktyva (ES) .../... [naujos redakcijos Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva];
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės iš pirminį veiksmų užmojį siekiant Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo.
 Tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės atitiktį nacionalinio atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiksliniam rodikliui ir trajektorijai.
Komisija atitinkamais atvejais imasi priemonių Sąjungos lygmeniu, papildant nacionalinio lygmens priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinta Sąjungos privaloma linijinė trajektorija ir privalomas Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslinis rodiklis.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 5 dalis
5.  Jei, nedarant poveikio 3 dalyje nurodytų kitų Sąjungos lygmens priemonių taikymui, energijos vartojimo efektyvumo srityje Komisija, remdamasi savo 2023 m. vertinimu pagal 25 straipsnio 1 ir 3 dalis, padaro išvadą, kad daroma nepakankama pažanga bendromis jėgomis siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslo, nurodyto 25 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, iki 2024 m. ji imasi priemonių, be nustatytųjų Direktyvoje 2010/31/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0765] ir Direktyvoje 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761], siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti Sąjungos privalomi 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai.
 5.  Jei, nedarant poveikio Sąjungos lygmens priemonių pagal 3 dalį taikymui, energijos vartojimo efektyvumo srityje Komisija, remdamasi savo vertinimu pagal 25 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2023 m.ir kas dvejus metus po to padaro išvadą, kad valstybė narė nepadarė pakankamos pažangos, kad įgyvendintų savo 2030 m. nacionalinį tikslinį rodiklį ir trajektoriją, iki 2024 m. ir kas dvejus metus po to atitinkama valstybė narė užtikrina, kad atsiradęs nuokrypis nuo jos trajektorijos būtų per vienerius metus pašalintas papildomomis priemonėmis.
a)  gaminių – pagal Direktyvą 2010/30/ES ir Direktyvą 2009/125/EB,
b)  pastatų – pagal Direktyvą 2010/31/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0765] ir Direktyvą 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761];
c)  transporto.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Kiekviena 4 arba 5 dalyje nurodyta atitinkama valstybė narė savo kitoje 15 straipsnyje nurodytoje pažangos ataskaitoje išdėsto papildomas įgyvendintas, priimtas ir planuojamas priemones, skirtas įgyvendinti jos 2030 m. nacionalinius tikslinius rodiklius ir trajektorijas.
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  valstybė narė savo kitų metų, einančių po metų, kuriais buvo pateiktos rekomendacijos, integruotoje nacionalinėje energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitoje išdėsto, kaip atsižvelgė į rekomendacijas ir kaip jas įgyvendino ar ketina įgyvendinti. Jei nuo rekomendacijų nukrypstama, tai reikia pagrįsti;
 b)  valstybė narė savo kitų metų, einančių po metų, kuriais buvo pateiktos rekomendacijos, integruotoje nacionalinėje energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitoje išdėsto, kaip atsižvelgė į rekomendacijas ir kaip jas įgyvendino ar ketina įgyvendinti. Jei nuo rekomendacijų nukrypstama, valstybė narė nurodo priežastis;
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas per Europos semestrą.
 c)  rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas pagal 9 straipsnio 2 dalį ir per Europos semestrą.
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisija nedelsdama viešai paskelbia rekomendacijas visoms valstybėms narėms.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalies j a punktas (naujas)
ja)  bendras pažangos siekiant visapusiškai integruoti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir užtikrinti sąžiningas sąlygas energijos vartotojams;
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalies j b punktas (naujas)
jb)  pažangos ataskaita apie konkurencingumą;
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalies j c punktas (naujas)
jc)  valstybių narių pažanga siekiant iki 2020 m. laipsniškai atsisakyti tiesioginių ir netiesioginių subsidijų iškastiniam kurui;
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalies k a punktas (naujas)
ka)  finansinis elektros galutiniam vartotojui tenkančių sąnaudų įvertinimas, paremtas tokiais rodikliais, kurie padeda stebėti tikrąsias energetikos sąjungos išlaidas penkiose dimensijose.
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalis
1.  Iki 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės sukuria, tvarko ir nuolat tobulina nacionalines apskaitos sistemas, kurių paskirtis – įvertinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamą ir absorbentais pašalinamą šio reglamento III priedo 2 dalyje nurodytų ŠESD kiekį ir užtikrinti ŠESD apskaitos parengimą laiku, jos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą.
 1.  Iki 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės sukuria, tvarko ir nuolat tobulina nacionalines apskaitos sistemas pagal JTBKKK reikalavimus, kurių paskirtis – įvertinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamą ir absorbentais pašalinamą šio reglamento III priedo 2 dalyje nurodytų ŠESD kiekį ir užtikrinti ŠESD apskaitos parengimą laiku, jos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 dalis
1.  2027 m. ir 2032 m. Komisija atlieka nuodugnią valstybių narių pagal šio reglamento 23 straipsnio 3 dalį pateiktų nacionalinės apskaitos duomenų peržiūrą, kad galėtų stebėti, kaip valstybės narės mažina arba riboja išmetamą ŠESD kiekį pagal Reglamento [ ] [ESR] 4, 9 ir 10 straipsnius, mažina išmetamą teršalų kiekį ir didina absorbentais pašalinamą jų kiekį pagal Reglamento [ ] [LULUCF] 4 ir 12 straipsnius ir įgyvendina kitus išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba ribojimo tikslus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose. Tame procese visapusiškai dalyvauja valstybės narės.
 1.  Komisija atlieka nuodugnią valstybių narių pagal šio reglamento 23 straipsnio 3 dalį pateiktų nacionalinės apskaitos duomenų peržiūrą, kad galėtų stebėti, kaip valstybės narės mažina arba riboja išmetamą ŠESD kiekį pagal Reglamento [ ] [ESR] 4, 9 ir 10 straipsnius, mažina išmetamą teršalų kiekį ir didina absorbentais pašalinamą jų kiekį pagal Reglamento [ ] [LULUCF] 4 ir 12 straipsnius ir įgyvendina kitus išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba ribojimo tikslus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose. Tame procese visapusiškai dalyvauja valstybės narės.
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 6 dalis
6.  Kiekvienos valstybės narės duomenys, įregistruoti pagal Reglamento [ ] [ESR] 11 straipsnį sukurtuose registruose praėjus lygiai vienam mėnesiui po to, kai buvo atlikta atitikties Reglamentui [ ] [LULUCF] patikra, nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, naudojami atitikties patikrai pagal Reglamento [ ] [ESR] 9 straipsnį 2021 m. ir 2026 m. atlikti. Atitikties patikra pagal Reglamento [ ] [ESR] 9 straipsnį kiekvienais 2022–2025 m. ir 2027–2030 m. laikotarpių metais atliekama praėjus lygiam vienam mėnesiui po ankstesnių metų atitikties patikros termino. Patikra apima tokių duomenų pakeitimus dėl to, kad ta valstybė narė naudojasi lankstumo priemonėmis pagal Reglamento [ ] [ESR] 5, 6 ir 7 straipsnius.
 6.  Kiekvienos valstybės narės duomenys, įregistruoti pagal Reglamento [ ] [ESR] 11 straipsnį sukurtuose registruose praėjus lygiai vienam mėnesiui po to, kai buvo atlikta atitikties Reglamentui [ ] [LULUCF] patikra, nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, naudojami atitikties patikrai pagal Reglamento [ ] [ESR] 9 straipsnį atlikti. Atitikties patikra pagal Reglamento [ ] [ESR] 9 straipsnį kiekvienais [metais, kurie atitinka Reglamento (ES) .../... [ESR] 9 straipsnyje nurodytą atitikties ciklą] atliekama praėjus lygiam vienam mėnesiui po ankstesnių metų atitikties patikros termino. Patikra apima tokių duomenų pakeitimus dėl to, kad ta valstybė narė naudojasi lankstumo priemonėmis pagal Reglamento [ ] [ESR] 5, 6 ir 7 straipsnius.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Per paskutinę atitikties patikrą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, Komisija, valstybei narei pateikus prašymą naudotis rezervu, atlieka reikalavimų patikrą pagal [9a straipsnį „Išankstinių veiksmų rezervas“] [ESR]. Po šios patikros gali būti atliekami duomenų pakeitimai kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei, jei laikomasi reikalavimų pagal [9a straipsnį „Išankstinių veiksmų rezervas“] [ESR].
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Europos aplinkos agentūra, vadovaudamasi savo metine darbo programa, padeda Komisijai vykdyti veiklą, susijusią su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir energijos vartojimo efektyvumu, siekiant laikytis 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 24, 25, 29, 30, 31, 32 ir 34 straipsnių. Prireikus ji padeda:
 Europos aplinkos agentūra, vadovaudamasi savo metine darbo programa, padeda Komisijai vykdyti veiklą, susijusią su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir energijos vartojimo efektyvumu, siekiant laikytis 13a, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 24, 25, 29, 30, 31, 32 ir 34 straipsnių. Prireikus ji padeda:
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 1 pastraipos j a punktas (naujas)
ja)  rinkti Sąjungos informaciją apie apytikrę iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos galutinės energijos dalį ir apytikrį pirminės ir galutinės energijos suvartojimą.
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio antraštė
Energetikos sąjungos komitetas
 Energetikos ir klimato komitetas
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 1 dalis
1.  Komisijai padeda Energetikos sąjungos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011, dirbantis su šiuo reglamentu susijusių atitinkamos sudėties sektorių atstovų grupėse.
 1.  Įgyvendinant šį reglamentą Komisijai padeda Energetikos ir klimato komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 2 dalis
2.  Šis komitetas pakeičia pagal Sprendimo 93/389/EEB 8 straipsnį, Sprendimo Nr. 280/2004/EB 9 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 26 straipsnį įsteigtą komitetą. Nuorodos į komitetą, įsteigtą pagal tuos teisės aktus, suprantamos kaip nuorodos į komitetą, įsteigtą pagal šį reglamentą.
 2.  Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, įgyvendinant šio reglamento 15, 17, 23, 31 ir 32 straipsnius, Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) Nr. 525/2013 26 straipsniu.
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 1 pastraipa
Komisija iki 2026 m. vasario 28 d., o vėliau kas penkerius metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą, jo naudą energetikos sąjungos valdymui ir šio reglamento planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo nuostatų derėjimą su kitais Sąjungos teisės aktais ar būsimais sprendimais, susijusiais su JTBKKK ir Paryžiaus susitarimu. Komisija prireikus gali teikti pasiūlymus.
 Per šešis mėnesius nuo paprastinimo dialogo, kuris pagal JTBKKK bus sušauktas 2018 m., kad būtų įvertintos šalių bendros pastangos, susijusios su pažanga siekiant pasaulinio ilgalaikio tikslo, ir per šešis mėnesius nuo visuotinės padėties vertinimo 2023 m. bei po kitų visuotinės padėties vertinimų Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio reglamento veikimą ir įgyvendinimą, jo naudą energetikos sąjungos valdymui ir šio reglamento planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo nuostatų atitiktį kitiems Sąjungos teisės aktams ar būsimiems sprendimams, susijusiems su JTBKKK, taip pat reglamento indėlio siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų tinkamumą. Su šia ataskaita pateikiamas pasiūlymas prireikus gerinti Sąjungos klimato ir energetikos tikslus.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Per šešis mėnesius po to, kai Sąjunga pagal Paryžiaus susitarimą pateikia naujus ar persvarstytus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, Komisija atitinkamais atvejais pateikia būtinus teisėkūros pasiūlymus iš dalies pakeisti atitinkamus Sąjungos teisės aktus.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Direktyva 98/70/EB
7 a straipsnio 1 dalies 3 pastraipos a punktas
(2)  7a straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punktas pakeičiamas taip:
 Išbraukta.
„bendrą patiektų kiekvienos rūšies degalų ar energijos kiekį ir“.
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Direktyva 2012/27/ES
18 straipsnio 1 dalies e punktas
2)  18 straipsnio 1 dalies e punktas išbraukiamas.
 Išbraukta.
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva (ES) 2015/652
I priedo 2 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktai
1)  I priedo 2 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktai išbraukiami.
 1)  I priedo 2 dalies 4 ir 7 punktai išbraukiami.
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto a papunktis
Direktyva (ES) 2015/652
III priedo 1 punktas
„1. Valstybės narės turi pateikti 3 punkte nurodytus duomenis. Šiuos duomenis reikia pateikti apie visų rūšių kurą ir energiją, tiekiamus kiekvienos valstybės narės rinkai. Kai kelių rūšių biodegalai maišomi su iškastiniu kuru, turi būti pateikiami duomenys apie kiekvienos rūšies biodegalus.“;
 „1. Valstybės narės turi kasmet teikti 3 punkte nurodytus duomenis. Šiuos duomenis reikia pateikti apie visų rūšių kurą ir energiją, tiekiamus kiekvienos valstybės narės rinkai. Kai kelių rūšių biodegalai maišomi su iškastiniu kuru, turi būti pateikiami duomenys apie kiekvienos rūšies biodegalus.“;
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 pastraipos 2 punkto b papunktis
Direktyva (ES) 2015/652
III priedo 3 punktas
b)  3 punkto e ir f papunkčiai išbraukiami.
 Išbraukta.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl reglamento
49 a straipsnis (naujas)
49a straipsnis
EEE
1.  Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] Komisija EEE jungtiniam komitetui pateikia su šiuo reglamentu susijusį jungtinio komiteto sprendimo projektą, kuriuo EEE ELPA šalims sudaromos sąlygos visapusiškai įgyvendinti šio reglamento nuostatas, tuo prisidedant prie energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo.
2.  Jungtinio komiteto sprendimu įtraukus į EEE ELPA valstybių narių prievoles kitų valstybių narių atžvilgiu pagal šį reglamentą, jos taikomos ir toms EEE ELPA šalims, kurios įgyvendino reglamento nuostatas savo teritorijoje.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl reglamento
50 a straipsnis (naujas)
50a straipsnis
Energijos bendrija
Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] Komisija pasiūlo įtraukti reglamentą į Energijos bendrijos teisės aktus pagal Energijos bendrijos sutarties 79 straipsnį. Energijos bendrijos ministrų tarybos sprendimu įtraukus šį reglamentą į Energijos bendrijos teisės aktus ir atsižvelgus į bet kokius pakeitimus pagal Energijos bendrijos sutarties 24 straipsnį, valstybių narių prievolės kitų valstybių narių atžvilgiu pagal šį reglamentą turėtų būti taikomos ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims, kurios įgyvendino reglamentą savo teritorijoje.
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnis
51 straipsnis
 51 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
 Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Nukrypstant nuo šio reglamento 50 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnis ir 17 straipsnio 1 dalies a ir d punktai toliau taikomi ataskaitoms, kuriose pateikiami pagal tuos straipsnius reikalaujami 2018, 2019 ir 2020 m. duomenys.
 Nukrypstant nuo šio reglamento 50 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnis ir 17 straipsnio 1 dalies a ir d punktai toliau taikomi ataskaitoms, kuriose pateikiami pagal tuos straipsnius reikalaujami 2018, 2019 ir 2020 m. duomenys.
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 11 straipsnio 3 dalis toliau taikoma Kioto protokolo antrajam įsipareigojimų laikotarpiui.
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnis toliau taikomas peržiūrint 2018, 2019 ir 2020 m. ŠESD apskaitos duomenis.
 Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnis toliau taikomas peržiūrint 2018, 2019 ir 2020 m. ŠESD apskaitos duomenis.
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 22 straipsnis toliau taikomas teikiant pagal tą straipsnį reikalaujamą ataskaitą.
 Reglamento (ES) Nr. 525/2013 22 straipsnis toliau taikomas teikiant pagal tą straipsnį reikalaujamą ataskaitą.
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 26 straipsnio 1 dalis toliau taikoma siekiant įgyvendinti šio reglamento 15, 17, 23, 31 ir 32 straipsnius, taip pat taikoma atvejais, nurodytais kituose Sąjungos teisės aktuose.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 1 dalies 1.3 punkto iii papunktis
iii.  Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius, ir pilietinės visuomenės įtraukimas
 iii.  Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius, ir pilietinės visuomenės bei visos visuomenės įtraukimas
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 1 dalies 1.4 punkto pavadinimas
1.4.  Regioninis bendradarbiavimas rengiant planą
 1.4.  Makroregioninis ir regioninis bendradarbiavimas rengiant planą
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 1 dalies 1.4 punkto ii papunktis
ii.  Paaiškinimas, kaip plane atsižvelgiama į regioninį bendradarbiavimą
 ii.  Paaiškinimas, kaip plane atsižvelgiama į makroregioninį ir regioninį bendradarbiavimą
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.1 punkto 2.1.1 papunkčio pavadinimas
2.1.1.  Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas ir šalinimas (2021–2030 m. laikotarpio plane nustatytas 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslas – visuose ES ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m.)1
 2.1.1.  ŠESD išmetimas ir šalinimas1
__________________
 __________________
1 Pagal 14 straipsnį turi būti užtikrinamas nuoseklumas su ilgalaikėmis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijomis.
 1 Pagal 14 straipsnį turi būti užtikrinamas nuoseklumas su ilgalaikėmis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijomis.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.1 punkto 2.1.1 papunkčio i a punktas (naujas)
ia.  Valstybės narės nacionalinės trajektorijos nuo 2021 m., skirtos pagal Paryžiaus susitarimą išlaikyti ir didinti anglies dioksido šalinimą iš absorbentų
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.1 punkto 2.1.1 papunkčio ii punktas
ii.  Jei taikoma, kiti nacionaliniai uždaviniai ir tikslai, atitinkantys įgyvendinamas ilgalaikes išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijas. Jei taikoma, kiti uždaviniai ir tikslai, įskaitant sektorių tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus
 ii.  Kiti nacionaliniai uždaviniai ir tikslai, atitinkantys Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikes klimato ir energijos strategijas Jei taikoma, kiti uždaviniai ir tikslai, įskaitant sektorių tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.1 punkto 2.1.2 papunkčio i punktas
i.  Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, kurią valstybė narė planuoja pasiekti 2030 m. ir taip įgyvendintų nacionalinius veiksmus, kad 2030 m. būtų pasiektas privalomas ES lygmens 27 proc. tikslas
 i.  Valstybių narių nacionalinis 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies bendrame suvartojamame galutinės energijos kiekyje tikslinis rodiklis
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.1 punkto 2.1.2 papunkčio iii punktas
iii.  Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su suvartojamu galutinės energijos kiekiu, kitimo 2021–2030 m. trajektorijos atskiruose – elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto – sektoriuose
 iii.  Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies suvartojamame galutinės energijos kiekyje kitimo 2021–2030 m. valstybių narių trajektorijos konkrečiuose – elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto (suskirstyto pagal kelių, geležinkelių ir oro transportą) – sektoriuose
Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.1 punkto 2.1.2 papunkčio iv punktas
iv.  Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurias valstybė narė planuoja taikyti, kad pasiektų bendrą ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taikymo 2021–2030 m. trajektorijos, įskaitant bendrą numatomą suvartoti galutinės energijos kiekį, suskirstytą pagal technologijas ir sektorius (mln. tonų naftos ekvivalentu, tne), ir bendrą planuojamą įrengtąją galią, (padalytą iš naujojo ir techniškai pertvarkyto pajėgumo), išreikštą MW ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius
 iv.  Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurias valstybė narė planuoja taikyti, kad pasiektų bendrą ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taikymo 2021–2030 m. trajektorijos, įskaitant bendrą numatomą suvartoti galutinės energijos kiekį, suskirstytą pagal technologijas ir sektorius (mln. tonų naftos ekvivalentu, tne), ir bendrą grynąją planuojamą įrengtąją galią, (padalytą iš naujojo ir techniškai pertvarkyto pajėgumo), išreikštą MW ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius
Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.1 punkto 2.1.2 papunkčio v punktas
v.  Bioenergijos paklausos, išskaidytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, taip pat biomasės pasiūlos, išskirstytos pagal žaliavą ir kilmę (atskiriant vidaus gamybą ir importą), trajektorijos. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės anglies dioksido absorbentams vertinimas
 v.  Bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir vidaus gamybą, palyginti su importu, valstybių narių trajektorijos. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės anglies dioksido absorbentams vertinimas
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.1 punkto 2.1.2 papunkčio v a punktas (naujas)
va.  Valstybių narių dalis, taip pat 2030 m. miestų, atsinaujinančiosios energijos bendruomenių ir gaminančių vartotojų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos trajektorijos ir tikslai bei 2021–2030 m. atsinaujinančiosios energijos trajektorijos, įskaitant bendrą numatomą suvartoti galutinės energijos kiekį
Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.1 punkto 2.1.2 papunkčio vi punktas
vi.  Jei taikoma, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant ilgalaikius ir sektorių uždavinius, pavyzdžiui, pažangiųjų biodegalų dalį, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kurią sau pasigamina miestai, energijos bendruomenės ir vartotojai
 vi.  Jei taikoma, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant ilgalaikius ir sektorių uždavinius, pavyzdžiui, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, iš valant nuotekas susidariusio dumblo gaunamą energiją
Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.2 punkto i papunktis
i.  Pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu ar energijos intensyvumu grindžiami orientaciniai nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai, kad būtų pasiektas Sąjungos 2030 m. privalomas 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslas, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje; nurodomas siektinas absoliutusis pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 ir 2030 m. lygis, parodant kitimo nuo 2021 m. trajektoriją; būtina nurodyti pagrindinę metodiką ir naudotus perskaičiavimo koeficientus
 i.   2030 m. privalomas valstybių narių energijos vartojimo efektyvumo tikslinis rodiklis, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje (nurodomas absoliutusis pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 ir 2030 m. lygis), parodant to tikslinio rodiklio kitimo nuo 2021 m. linijinę trajektoriją, įskaitant pagrindinę metodiką ir naudotus perskaičiavimo koeficientus
Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.2 punkto ii papunktis
ii.  Suminis energijos, kurią planuojama sutaupyti 2021–2030 m., kiekis pagal Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnio nuostatas dėl energijos taupymo įpareigojimų
 ii.  Suminis energijos, kurią planuojama papildomai sutaupyti 2021–2030 m. ir kitais laikotarpiais, kiekis pagal Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnio nuostatas dėl energijos taupymo įpareigojimų
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.2 punkto iii papunktis
iii.  Nacionalinio gyvenamųjų ir komercinės (viešosios ir privačiosios) paskirties pastatų fondo ilgalaikės renovacijos uždaviniai
 iii.  2030 ir 2040 m. nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamosios (viešosios ir privačiosios) paskirties pastatų fondo ilgalaikės renovacijos uždaviniai, atitinkantys 2050 m. beveik nulinės energijos ir anglies dioksido neišmetančių pastatų fondo tikslą
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.2 punkto iv papunktis
iv.  Visas pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų plotas arba 2021–2030 m. lygiavertis metinis sutaupytos energijos kiekis pagal Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio nuostatas dėl pavyzdinio viešųjų organizacijų pastatų vaidmens
 iv.  Visas pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų plotas ir atitinkamas sutaupytos energijos kiekis arba lygiavertis metinis sutaupytos energijos kiekis, siektinas 2021–2030 m. pagal Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio nuostatas dėl pavyzdinio viešųjų organizacijų pastatų vaidmens
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.3 punkto i papunktis
i.  Nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų šalių įvairinimu, taip pat su saugyklomis ir reguliavimu apkrova
 i.  Nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų šalių įvairinimu, energijos taupymo priemonių naudojimu, taip pat su saugyklomis ir reguliavimu apkrova
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.3 punkto ii papunktis
ii.  Nacionaliniai uždaviniai, susiję su priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimu
 ii.  Nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos importo priklausomybės nuo iškastinio kuro (naftos, anglių ir dujų) bei, atitinkamais atvejais, kito kuro iš trečiųjų šalių mažinimu
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.3 punkto iv papunktis
iv.  Nacionaliniai uždaviniai, susiję su vidaus energijos (visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos) šaltinių naudojimu
 iv.  Nacionaliniai uždaviniai, susiję su nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.4 punkto 2.4.1 papunkčio i punktas
i.  Elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybės narės ketina pasiekti 2030 m., palyginti su 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytu uždaviniu
 i.   Elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybė narė siekia užtikrinti 2030 m. (bent 15 %), atsižvelgdama į 2020 m. sujungimo tikslinį rodiklį (bent 10 %)
Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.4 punkto 2.4.2 papunkčio i punktas
i.  Pagrindiniai nacionaliniai elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros uždaviniai, kuriuos būtina įvykdyti, kad būtų įvykdyti uždaviniai ir pasiekti tikslai, susiję su Energetikos sąjungos strategijos aspektais
 i.  Pagrindiniai nacionaliniai elektros energijos ir dujų perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros ir jos modernizavimo uždaviniai, kuriuos būtina įvykdyti, kad būtų įgyvendinti su 2 punkte nurodytais energetikos sąjungos strategijos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai
Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.4 punkto 2.4.3 papunkčio i punktas
i.  Su kitais energijos vidaus rinkos aspektais susiję nacionaliniai uždaviniai, pavyzdžiui, rinkų integravimas ir susiejimas, įskaitant terminus, iki kurių uždaviniai turi būti išspręsti
 i.  Su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, (pavyzdžiui, sistemos lankstumo didinimo, rinkų integravimo ir susiejimo, pažangiųjų tinklų, telkimo, reguliavimo apkrova, kaupimo, paskirstytos gamybos, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo mažinimo mechanizmų, kainų signalų realiuoju laiku priemonėmis) susiję nacionaliniai uždaviniai, įskaitant terminus, iki kurių uždaviniai turi būti išspręsti
Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.4 punkto 2.4.3 papunkčio i a punktas (naujas)
ia.  Nacionalinius tikslai, susiję su nediskriminaciniu atsinaujinančiosios energijos, reguliavimo apkrova ir saugyklų dalyvavimu, be kita ko, telkimo priemonėmis, visose energetikos rinkose, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti
Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.4 punkto 2.4.3 papunkčio i b punktas (naujas)
ib.  Nacionaliniai uždaviniai, susiję su vartotojų dalyvavimo energetikos sistemoje užtikrinimu ir savos energijos gamybos bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, nauda vartotojams
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.4 punkto 2.4.3 papunkčio iii punktas
iii.  Nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos vartotojų apsauga ir mažmeninės energetikos sektoriaus konkurencingumo gerinimu
 iii.  Nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos vartotojų apsauga, skaidrumo didinimu, tiekėjo pakeitimo skatinimu ir mažmeninės energetikos sektoriaus konkurencingumo gerinimu
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.5 punkto i papunktis
i.  Nacionaliniai viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždaviniai ir finansavimo tikslai, jei dera, įskaitant terminus, iki kurių uždaviniai turi būti įvykdyti; atsižvelgiant į Energetikos sąjungos strategiją ir SET planą
 i.  Nacionaliniai viešosios paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su energetikos sąjunga, uždaviniai ir finansavimo tiksliniai rodikliai bei jos numatomas sverto poveikis privačiojo sektoriaus moksliniams tyrimams, kai tinkama, nurodant terminus, iki kurių uždaviniai turi būti įvykdyti, atsižvelgiant į Energetikos sąjungos strategiją ir SET planą
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 2 dalies 2.5 punkto ii papunktis
ii.  Jei dera, nacionaliniai uždaviniai, įskaitant tikslus ilgainiui (2050 m.) diegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kuriomis, be kitų dalykų, mažinama pramonės sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos ir išmetama daug anglies dioksido, priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir, jei taikoma, technologijas, skirtas anglies dioksido transportavimo ir laikymo infrastruktūrai
ii.  2050 m. nacionaliniai tikslai, susiję su tvarių technologijų skatinimu
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.1 punkto 3.1.1 papunktis
3.1.1  ŠESD išmetimas ir šalinimas (pagal 2021–2030 m. planą, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslas)
 3.1.1  ŠESD išmetimas ir šalinimas
i.  Politika ir priemonės, kuriomis siekiama 2.1.1 punkte nurodyto Reglamentu [ ] [ESR] nustatyto tikslo, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento [ ] [LULUCF] reikalavimų; tokia politika ir priemonės apima visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti gerinamas šalinimas, o įgyvendinant tokią politiką ir priemones turi būti orientuojamasi į ilgalaikę viziją ir tikslą per 50 metų sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir subalansuoti išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekius pagal Paryžiaus susitarimą
 i.  Politika ir priemonės, kuriomis siekiama 2.1.1 punkte nurodyto Reglamentu [ ] [ESR] nustatyto tikslinio rodiklio, politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento [ ] [LULUCF], taip pat 2.1.1 punkte nurodyto anglies dioksido šalinimo iš absorbentų išlaikymo ir didinimo tikslo trajektorijos, apimant visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti gerinamas šalinimas, ir orientuojantis į ilgalaikę viziją ir tikslą ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje pasiekti nulinio grynojo ŠESD išmetimo, o vėliau nedelsiant pereiti prie neigiamo grynojo ŠESD išmetimo pagal Paryžiaus susitarimą
ii.  Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje
 ii.  Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje
iii.  Jei taikoma, nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklėms, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant ES paramą ir ES lėšų naudojimą
 iii.  Jei taikoma, nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklėms, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant ES paramą ir ES lėšų naudojimą
Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.1 punkto 3.1.2 papunkčio i punktas
i.  Politika ir priemonės, kurias taikant įgyvendinami nacionaliniai veiksmai siekiant 2030 m. privalomo ES lygmens atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo pagal 2.1.2 punkte nurodytas trajektorijas, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones6
 i.  Politika ir priemonės, kurias taikant įgyvendinamas 2030 m. nacionalinis tikslinis rodiklis ir 2030 m. privalomas ES lygmens atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslinis rodiklis, taip pat 2.1.2 punkte nurodytos trajektorijos, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones6
__________________
 __________________
6 Planuodamos šias priemones valstybės narės turi atsižvelgti į esamų įrenginių eksploatavimo laikotarpio pabaigą ir techninio pertvarkymo galimybes.
 6 Planuodamos šias priemones valstybės narės turi atsižvelgti į esamų įrenginių eksploatavimo laikotarpio pabaigą ir techninio pertvarkymo galimybes.
Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.1 punkto 3.1.2 papunkčio iii punktas
iii.  Konkrečios finansinės paramos priemonės, įskaitant ES paramą ir ES lėšų naudojimą, kuriomis elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto sektoriuose skatinama energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių ir vartojimas
 iii.  Konkrečios nacionalinės finansinės ir fiskalinės paramos priemonės, taip pat, įskaitant ES paramą ir ES lėšų naudojimą, kuriomis elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto sektoriuose skatinama energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių ir vartojimas
Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.1 punkto 3.1.2 papunkčio iv punktas
iv.  Konkrečios priemonės, kuriomis diegiamos vieno langelio principu veikiančios sistemos, racionalizuojamos administracinės procedūros, teikiama informacija ir organizuojamas mokymas, taip pat kuriamos platesnės galimybės vartotojams ir energijos bendruomenėms, pasigaminantiems energiją sau
 iv.  Konkrečios priemonės, kuriomis panaikinamos pernelyg didelės išlaidos ir kliūtys atsinaujinančiųjų išteklių naudojimui ir diegiamos vieno langelio principu veikiančios sistemos, racionalizuojamos administracinės procedūros, teikiama informacija ir organizuojamas mokymas Numatomas poveikis, susijęs su paskatintais naujais atsinaujinančiosios energijos pajėgumais
Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.1 punkto 3.1.2 papunkčio iv a punktas (naujas)
iva.  Konkrečios priemonės, kuriomis suteikiama teisė vartotojams ir visi vartotojai skatinami atskirai ir bendrai tapti vartotojais, pasigaminančiais atsinaujinančiąją energiją sau, gaminti, saugoti, patiems vartoti ir parduoti savo atsinaujinančiąją energiją, ir numatomas poveikis, susijęs su paskatintais naujais atsinaujinančiosios energijos pajėgumais
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.1 punkto 3.1.2 papunkčio vi a punktas (naujas)
via.  Kitos planuojamos ar priimtos priemonės, kuriomis skatinama atsinaujinančioji energija, visų pirma (bet ne vien) yra šios:
a)  priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visos viešojo administravimo įstaigos (nacionalinės, regionų ir vietos) į savo veiklą įtrauktų atsinaujinančiosios energijos vartojimą;
b)  nuostatos, įtrauktos į viešųjų pirkimų teisės aktus, kuriomis siekiama užtikrinti, kad viešojo administravimo įstaigos (nacionalinės, regionų ir vietos) įtrauktų žaliuosius viešųjų pirkimų laimėjimo kriterijus, kad juridiniai asmenys, ketinantys su jais sudaryti sutartis, būtų skatinami naudoti atsinaujinančiosios energijos šaltinius, neatsižvelgiant į suteikiamą produktą ar paslaugą;
c)  nuostatos, susijusios su atsinaujinančiosios energijos naudojimu, kaip visų valstybės subsidijų ar paramos teikimo reikalavimu, kai taikoma
Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.1 punkto 3.1.3 papunkčio iv a punktas (naujas)
iva.  Nacionalinė politika, terminai ir priemonės, kuriomis planuojama iki 2020 m. laipsniškai panaikinti tiesiogines ir netiesiogines iškastinio kuro subsidijas
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.2 punkto įžanginė dalis
Planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama nacionalinio orientacinio 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir kitų 2.2 punkte nurodytų tikslų, įskaitant planuojamas priemones ir instrumentus (taip pat ir finansinius), kuriais didinamas pastatų energinis naudingumas, visų pirma:
 Planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama nacionalinio privalomo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir kitų 2.2 punkte nurodytų tikslų, įskaitant planuojamas priemones ir instrumentus (taip pat ir finansinius), kuriais didinamas pastatų energinis naudingumas, visų pirma:
Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.2 punkto ii papunktis
ii.  ilgalaikė nacionalinio gyvenamųjų ir komercinės (viešosios ir privačiosios) paskirties pastatų fondo renovacijos strategija7, įskaitant politiką ir priemones, kuriomis skatinama ekonomiškai efektyvi esminė renovacija ir esminė pakopinė renovacija,
 ii.  ilgalaikė nacionalinio gyvenamųjų ir ne gyvenamųjų (viešųjų ir privačiųjų) pastatų fondo renovacijos strategija7, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo politiką, priemones ir veiksmus, kuriais skatinama ekonomiškai efektyvi esminė renovacija ir esminė pakopinė renovacija ir kurie skirti žemiausio energijos vartojimo efektyvumo pastatams ir energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams
__________________
 __________________
7 Pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0765].
 7 Pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0765].
Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.2 punkto iv papunktis
iv.  kita planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama nacionalinio orientacinio 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir kitų 2.2 punkte nurodytų tikslų (pavyzdžiui, priemonės, kuriomis populiarinami viešųjų įstaigų pastatų pavyzdžiai ir viešasis pirkimas vadovaujantis efektyvaus energijos vartojimo kriterijais, priemonės, kuriomis skatinamas energijos vartojimo auditas ir populiarinamos energijos naudojimo vadybos sistemos9, vartotojų informavimo bei mokymo priemonės10 ir kitos priemonės, kuriomis skatinamas efektyvus energijos vartojimas11),
 iv.  kita planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama nacionalinio privalomo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir kitų 2.2 punkte nurodytų tikslų (pavyzdžiui, priemonės, kuriomis populiarinami viešųjų įstaigų pastatų pavyzdžiai ir viešasis pirkimas vadovaujantis efektyvaus energijos vartojimo kriterijais, priemonės, kuriomis skatinamas energijos vartojimo auditas ir populiarinamos energijos naudojimo vadybos sistemos9, vartotojų informavimo bei mokymo priemonės10 ir kitos priemonės, kuriomis skatinamas efektyvus energijos vartojimas11),
__________________
 __________________
9 Pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnį.
 9 Pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnį.
10 Pagal Direktyvos 2012/27/ES 12 ir 17 straipsnius.
 10 Pagal Direktyvos 2012/27/ES 12 ir 17 straipsnius.
11 Pagal Direktyvos 2012/27/ES 19 straipsnį.
 11 Pagal Direktyvos 2012/27/ES 19 straipsnį.
Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.2 punkto iv a papunktis (naujas)
iva.  Politikos ir priemonių, kuriomis skatinamas vietos energetikos bendruomenių vaidmuo prisidedant prie i, ii, iii ir iv punktuose nurodytos politikos ir priemonių įgyvendinimo, aprašas
Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.4 punkto 3.4.3 papunkčio ii punktas
ii.  Priemonės, kuriomis didinamas energetikos sistemos lankstumas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu, įskaitant einamosios paros rinkų susiejimą ir tarpsisteminio balansavimo rinkų plėtrą
 ii.  Priemonės, kuriomis didinamas energetikos sistemos lankstumas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu, įskaitant einamosios paros rinkų susiejimą ir tarpsisteminio balansavimo rinkų plėtrą, pažangiųjų elektros energijos tinklų ir saugojimo plėtrą, reguliavimą apkrova ir paskirstytą gamybą, taip pat kainodaros korekciją, be kita ko, atliekamą kainų signalais realiuoju laiku
Pakeitimas 254
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.4 punkto 3.4.3 papunkčio ii a punktas (naujas)
iia.  Priemonės, kuriomis užtikrinamas nediskriminacinis atsinaujinančiosios energijos, reguliavimo apkrova ir saugyklų dalyvavimas, taip pat ir telkimo priemonėmis, visose energetikos rinkose
Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.4 punkto 3.4.3 papunkčio iii punktas
iii.  Priemonės, kurias taikant pirmiausia priimama bei skirstoma elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba didelio naudingumo kogeneracijos būdu, ir užkertamas kelias tokios elektros energijos tiekimo mažinimui arba perskirstymui18
 iii.  Priemonės, susijusios su sistemos valdymo taisyklių ir praktikos, kuriomis siekiama didinti sistemos lankstumą, pritaikymu; priemonės, susijusios su persiuntimo taisyklių, kuriomis siekiama nacionalinių atsinaujinančiosios energijos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų, naudojimu; priemonės, susijusios su taisyklių, kuriomis mažinamas ir kompensuojamas atsinaujinančiosios energijos perskirstymas ir tiekimo mažinimas, naudojimu; telkimo skatinimo priemonės18
__________________
 __________________
18 Pagal [naują Direktyvos 2009/72/EB redakciją, parengtą pagal pasiūlymą COM(2016)0864, ir naują Reglamento (EB) Nr. 714/2009 redakciją, parengtą pagal pasiūlymą COM(2016)0861].
 18 Pagal [naują Direktyvos 2009/72/EB redakciją, parengtą pagal pasiūlymą COM(2016)0864, ir naują Reglamento (EB) Nr. 714/2009 redakciją, parengtą pagal pasiūlymą COM(2016)0861].
Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies A skirsnio 3 dalies 3.5 a punktas (naujas)
3.5a.  Principas „svarbiausia − energijos vartojimo efektyvumas“
Aprašymas, kaip aspektais, politika ir priemonėmis atsižvelgiama į principą „svarbiausia − energijos vartojimo efektyvumas“
Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 4 dalies 4.4 punkto i papunktis
i.  Dabartinis energijos rūšių derinys, vidaus energijos šaltiniai, priklausomumas nuo importo, įskaitant susijusią riziką
 i.  Dabartinis energijos rūšių derinys, vidaus energijos šaltiniai, įskaitant reguliavimą apkrova, priklausomumas nuo importo, įskaitant susijusią riziką
Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 4 dalies 4.6 punkto iii a papunktis (naujas)
iiia. Esamas nacionalinių iškastinio kuro subsidijų lygis
Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 4 dalies 4.6 punkto iv papunktis
iv.  i–iii papunkčiuose nurodytų veiksnių pokyčių prognozė atsižvelgiant į esamą nacionalinę ir ES politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)
 iv.  i–iiia papunkčiuose nurodytų veiksnių pokyčių prognozė atsižvelgiant į esamą nacionalinę ir ES politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)
Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 4 dalies 4.6 a punktas (naujas)
4.6a.  Principas „svarbiausia − energijos vartojimo efektyvumas“
Aprašymas, kaip aspektais, politika ir priemonėmis atsižvelgiama į principą „svarbiausia − energijos vartojimo efektyvumas“
Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 5 dalies pavadinimas
5.  PLANUOJAMOS POLITIKOS IR PRIEMONIŲ29 POVEIKIO VERTINIMAS
 5.  PLANUOJAMOS POLITIKOS IR PRIEMONIŲ BEI INVESTAVIMO STRATEGIJŲ POVEIKIO VERTINIMAS29
__________________
 __________________
29 Planuojama politika ir priemonės – svarstomi politikos ir priemonių variantai, kurie, tikėtina, bus priimti ir įgyvendinami po nacionalinio plano pateikimo dienos. Todėl, be priimtos ir įgyvendinamos politikos ir priemonių, į prognozes, rengiamas pagal 5.1 punkto (prognozės atsižvelgiant į esamą politiką ir priemones) i papunktį, turi būti įtraukiama planuojama politika ir priemonės.
 29 Planuojama politika ir priemonės – svarstomi politikos ir priemonių variantai, kurie, tikėtina, bus priimti ir įgyvendinami po nacionalinio plano pateikimo dienos. Todėl, be priimtos ir įgyvendinamos politikos ir priemonių, į prognozes, rengiamas pagal 5.1 punkto (prognozės atsižvelgiant į esamą politiką ir priemones) i papunktį, turi būti įtraukiama planuojama politika ir priemonės.
Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 5 dalies 5.1 punktas
5.1.  3 skirsnyje aprašytos planuojamos politikos ir priemonių poveikis energetikos sistemai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui, įskaitant palyginimą su prognozėmis pagal esamą politiką ir priemones (kaip aprašyta 4 skirsnyje)
 5.1.  3 skirsnyje aprašytos planuojamos politikos, priemonių ir investavimo strategijų poveikis energetikos sistemai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui, įskaitant palyginimą su prognozėmis pagal esamą politiką ir priemones (kaip aprašyta 4 skirsnyje)
Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 5 dalies 5.1 punkto ii papunktis
ii.  Įvairių politikos krypčių (esamos ir planuojamos politikos ir priemonių sąveika vienoje politinėje sferoje, taip pat esamos ir planuojamos politikos ir priemonių sąveika įvairiose sferose) sąveikos bent iki paskutiniųjų laikotarpio, kurį apima planas, metų vertinimas
 ii.  Įvairių politikos krypčių (esamos ir planuojamos politikos ir priemonių sąveika vienoje politinėje sferoje, taip pat esamos ir planuojamos politikos ir priemonių sąveika įvairiose sferose) sąveikos bent iki paskutiniųjų laikotarpio, kurį apima planas, metų vertinimas, ypač siekiant nustatyti tvirtą energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) energijos taupymo politikos poveikio energetikos sistemos dydžiui supratimą ir sumažinti nuvertėsiančių investicijų į energijos pasiūlą riziką
Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 5 dalies 5.1 punkto ii a papunktis (naujas)
iia.  Esamų ir planuojamų nacionalinių priemonių ir politikos sąveikos Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonėmis vertinimas
Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 5 dalies 5.2 a punktas (naujas)
5.2a  Sveikata ir gerovė
i.  Padariniai oro kokybei ir susijęs poveikis sveikatai
ii.  Kitas poveikis sveikatai ir gerovei (pvz., vandens, triukšmo ir kitokia tarša, vaikščiojimo ir važiavimo dviračiu plėtojimas, važinėjimas į darbą ir kiti transporto pokyčiai ir kt.)
Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 5 dalies 5.2b punktas (naujas)
5.2b  Poveikis aplinkai
i.  Informacija apie bet kokį strateginį poveikio aplinkai vertinimą ar poveikio aplinkai vertinimus, susijusius su strategija ar nacionaliniais planais
ii.  Su vandeniu susiję aspektai, pvz., vandens paklausa ar gavyba (atsižvelgiant į galimą būsimą klimato kaitą), hidroenergijos ar potvynių energijos poveikis vandens ar jūrų buveinėms ir kt.
iii.  Bet kokio didesnio bioenergijos (maistinės kilmės biodegalų, miško biomasės ir kt.) naudojimo skatinimo poveikis aplinkai (ir klimatui) ir sąsaja su pašalinimo strategija žemės naudojimo sektoriuje
Pakeitimas 267
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 dalies B skirsnio 5 dalies 5.2c punktas (naujas)
5.2c  Poveikis investicijoms
i.  esami investicijų srautai;
ii.  pažangios investicijų prielaidos, susijusios su kiekviena planuojama politika ir priemonėmis, įskaitant planuojamos politikos ir priemonių rizikos profilį;
iii.  sektoriaus ar rinkos pavojaus rizikos veiksniai arba kliūtys nacionaliniame (arba makroregioniniame) kontekste
iv.  papildomos viešosios finansinės paramos ar išteklių, skirtų iii punkte nustatytoms spragoms užpildyti, analizė;
v.  kokybinis investuotojų pasitikėjimo vertinimas, įskaitant projekto bazės matomumą ir investavimo galimybių gyvybingumą ar patrauklumą;
vi.  ankstesnių metų apžvalga, atsižvelgiant į prielaidas, pažangų požiūrį, įskaitant esminius veiksnius, su kuriais susiduria investuotojai.
Pakeitimas 294/rev
Pasiūlymas dėl reglamento
I a priedas (naujas)
Ia priedas
NACIONALINĖS TRAJEKTORIJOS, KURIOMIS APIBRĖŽIAMA, KOKIĄ BENDRO GALUTINIO ENERGIJOS SUVARTOJIMO DALĮ 2020–2030 M. TURI SUDARYTI ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA
4 straipsnio a punkto 2 papunkčio antroje pastraipoje nurodytą trajektoriją sudaro šie atskaitos taškai:
S2020 + 0,20 (S2030 – S2020), kaip (2021–2022 m.) laikotarpio vidurkis,
S2020 + 0,45 (S2030 – S2020), kaip (2023–2025 m.) laikotarpio vidurkis, taip pat
S2020 + 0,70 (S2030 – S2020), kaip (2025–2027 m.) laikotarpio vidurkis,
kai:
S2020 = tos valstybės narės 2020 m. tikslinis rodiklis pagal Direktyvos .../... [naujos redakcijos Direktyva 2009/28/EB, parengta pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 3 straipsnį ir I priedo A dalį,
taip pat
S2030 = tos valstybės narės tikslinis rodiklis 2030 m.
Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies b punktas
b)  į skaičiavimą neįtrauktos transporto sektoriuje vartojamos energijos pardavimo apimtis [ktne];
 b)   į skaičiavimą neįtrauktos transporto sektoriuje vartojamos energijos pardavimo apimtis [ktne] (jei yra);
Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies c punktas
c)  į skaičiavimą neįtrauktos sau pasigamintos energijos kiekis [ktne];
 c)  į skaičiavimą neįtrauktos sau pasigamintos energijos kiekis [ktne] (jei yra);
Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies f punkto įžanginė dalis
f)  Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 2 ir 3 dalių b, c, d ir e punktuose nurodytų išimčių taikymas:
 f)  energijos pardavimo apimtis arba sutaupytas energijos kiekis [ktne], kuriems taikoma išimtis pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 2 ir 3 dalis;
Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies f punkto ii papunktis
ii)  pagal c punktą energijos transformavimo, skirstymo ir perdavimo sektoriuose sutaupytas energijos kiekis [ktne],
 Išbraukta.
Pakeitimas 275
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies f punkto iii papunktis
iii)  pagal d punktą sutaupytas energijos kiekis [ktne], gautas taikant atskirus naujus veiksmus, kurie įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir kurie toliau turės poveikį 2020 ir tolesniais metais,
 Išbraukta.
Pakeitimas 276
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies f punkto iv papunktis
iv)  pagal e punktą pastatuose arba ant pastatų sau pasigamintos energijos kiekis [ktne], gautas taikant politikos priemones, kuriomis skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naujų technologijų diegimas;
 Išbraukta.
Pakeitimas 277
Pasiūlymas dėl reglamento
II a priedas (naujas)
IIa priedas
BENDRIEJI ILGALAIKIŲ KLIMATO IR ENERGETIKOS STRATEGIJŲ PRINCIPAI
1.  STRATEGIJŲ PLĖTOJIMO APŽVALGA IR PROCESAS
1.1.  Santrauka
1.2.  Kontekstas
1.2.1.  Ilgalaikių strategijų nacionalinis, ES ir tarptautinis politinis kontekstas
1.2.2.  Teisinis kontekstas
1.3.  Konsultacijos
1.3.1.  Konsultacijų su visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais (nacionaliniais parlamentais, vietos ir regionų, viešaisiais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais)
1.3.2.  Konsultacijos su kitomis valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis ir ES institucijomis
2.  NACIONALINĖS ILAGALAIKĖS KLIMATO IR ENERGETIKOS STRATEGIJOS
2.1.  VISO IŠMETAMO ŠESD KIEKIO SUMAŽINIMAS IR ABSORBENTAIS PAŠALINAMO JŲ KIEKIO PADIDINIMAS
2.1.1.  Anglies dioksido biudžetas iki 2100 m., atitinkantis Paryžiaus susitarimą
2.1.2.  Ekonomiškai efektyvaus nulinio (ne vėliau kaip 2050 m.) ir neigiamo (nedelsiant po 2050 m.) grynojo išmetamo ŠESD kiekio siekimo trajektorija
2.1.3.  2030 m. nacionalinis tikslinis rodiklis ir pagrindiniai orientyrai bent 2040 m. ir 2050 m., suderinti su 2.1.2 punkte nurodytomis trajektorijomis
2.1.4.  Tarptautinis aspektas
2.1.5.  Ilgalaikiai prisitaikymo tikslai
2.2.  ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA
2.2.1.  Trajektorija, kad iki 2050 m. būtų pasiektas atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos energetikos sistemos vyravimas bendrame galutiniame energijos suvartojime
2.2.2.  Nacionalinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime 2030 m. tikslinis rodiklis ir pagrindiniai orientyrai bent 2035 m., 2040 m. ir 2045 m., suderinti su 2.2.2 punkte nurodytomis trajektorijomis
2.3.  ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS
2.3.1.  Labiausiai energijos vartojimo efektyvumu grindžiamos ekonomikos pasiekimo iki 2050 m. trajektorija, laikantis 2.1.2 ir 2.2.1 punktuose nurodytų tikslų
2.3.2.  Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo tikslas, išreikštas absoliučiu pirminės energijos vartojimo ir galutinės energijos vartojimo lygiu 2030 m., ir orientyrai bent 2035 m., 2040 m. ir 2045 m.
3.  SEKTORIŲ STRATEGIJOS
3.1.  Energetikos sistema
3.1.1.  Galima paklausa ateityje pagal energijos nešiklį
3.1.2.  Galimas būsimas gamybos pajėgumas, įskaitant centralizuotą ir paskirstytą kaupimą pagal technologiją
3.1.3.  Numatoma ar tikėtina būsima išmetamo teršalų kiekio trajektorija arba intervalas
3.1.4.  Energijos vartojimo efektyvumo, paklausos lankstumo ir energijos suvartojimo pagrindinių veiksnių ir jų raidos nuo 2021 m. ir vėliau aprašymas
3.1.5.  Politikos ir priemonių, numatytų siekiant įgyvendinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos energetikos sistemos, nurodytos 2.2.1 punkte, vyravimą bendrame galutinio energijos suvartojime ir didžiausio energijos vartojimo efektyvumo ir lankstumo ekonomikos iki 2050 m., aprašymas, be kita ko, trajektorijos pagal technologijas
3.2.  Pramonė
3.2.1.  Numatomos teršalų išmetimo trajektorijos pagal sektorius ir energijos tiekimo šaltinius
3.2.2.  Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybės arba politikos metodai ir dabartiniai tiksliniai rodikliai, planai ar strategijos, įskaitant elektrifikaciją, alternatyviuosius degalus, energijos vartojimo efektyvumo priemones ir kt.
3.3.  Pastatai
3.3.1.  Numatoma energijos paklausa pastatuose, suskirstytuose pagal pastatų kategoriją, įskaitant komercinius, gyvenamuosius ir viešųjų įstaigų pastatus
3.3.2.  Būsimi energijos tiekimo šaltiniai
3.3.3.  Energijos paklausos mažinimo galimybės vykdant esamų pastatų renovaciją ir susijusi nauda visuomenei, ekonomikai ir aplinkai
3.3.4.  Politikos priemonės, kuriomis skatinama esamo pastatų fondo renovacija
3.4.  Transportas
3.4.1.  Numatomas išmetamas teršalų kiekis ir energijos šaltiniai pagal transporto rūšį (pvz., automobiliai ir furgonai, sunkiosios kelių transporto priemonės, laivyba, aviacija, geležinkeliai)
3.4.2.  Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybės ar politikos metodai
3.5.  Žemės ūkis ir žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (LULUCF)
3.5.1.  Esamas išmetamų teršalų kiekis iš visų šaltinių ir atskirų šiltnamio efektą sukeliančių dujų,
3.5.2.  Išmetamo teršalų kiekio mažinimo galimybės ir politikos priemonės, kuriomis išlaikomi ir didinami absorbentai, įskaitant nacionalinius tikslus ar uždavinius
3.5.3.  Sąsajos su žemės ūkio ir kaimo plėtros politika
3.6.  Tarpsektorinės strategijos elementai ir kiti susiję sektoriai
4.  FINANSAVIMAS
4.1.  Numatomos reikiamos investicijos
4.2.  Politika ir priemonės, susijusios su viešųjų finansų naudojimą ir privačių investicijų skatinimu
4.3.  Susijusių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų strategijos
5.  ANALIZĖS PAGRINDAS IR SOCIALINIS IR EKONOMINIS POVEIKIS
5.1.  Strategijos plėtojimui naudotas modeliavimas, scenarijai ir analizė
5.2.  Poveikis konkurencingumui ir ekonomikai
5.3.  Poveikis sveikatai, aplinkai ir visuomenei
5.4.  Strategija, kuria užtikrinamas ilgalaikis 3 skirsnyje nurodytų sektorių atsparumas
6.  Priedai (prireikus)
6.1.  Pagalbinė analizė
6.1.1.  Informacija apie visą 2050 m. modeliavimą (įskaitant prielaidas) ir (arba) kiekybinę analizę, rodiklius ir kt.
6.1.2.  Duomenų lentelės ir kiti techniniai priedai
6.2.  Kiti šaltiniai
Pakeitimas 278
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies n punktas
n)  informacija apie valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento [ ] [ESR] 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytomis lankstumo priemonėmis.
 n)  informacija apie valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento [ ] [ESR] 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei 7 straipsnyje numatytomis lankstumo priemonėmis bei įplaukų naudojimu pagal 5 straipsnio 5a dalį.
Pakeitimas 279
Pasiūlymas dėl reglamento
VII priedo 1 dalies m punkto 1 papunkčio a punktas
a)  energijai gaminti tiesiogiai naudojama pirminė miško biomasė:
 a)  energijai arba apdorotam medienos kurui gaminti tiesiogiai naudojama pirminė miško biomasė:
Pakeitimas 280
Pasiūlymas dėl reglamento
VII priedo 1 dalies m punkto 1 papunkčio a punkto iii papunktis
iii)  apvalioji mediena (atskirai pramoninė apvalioji mediena ir malkinė mediena),
 iii)   apvalioji mediena (atskirai pramoninė apvalioji mediena, ikiprekybinio etapo retinimo mediena ir malkinė mediena),
Pakeitimas 281
Pasiūlymas dėl reglamento
VII priedo 1 dalies m punkto 2 papunkčio b a punktas (naujas)
ba)  mėšlas,
Pakeitimas 282
Pasiūlymas dėl reglamento
VII priedo 2 dalies b punktas
b)  taikant Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnį sutaupytas energijos kiekis X-3 ir X-2 metais;
 b)  taikant Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnį sutaupytas bendras energijos kiekis X-3 ir X-2 metais, taip pat:
i)  kiekviena politikos sritimi, priemone ir individualiais veiksmais sutaupytas energijos kiekis;
ii)  paaiškinimas, kaip ir kokiais duomenimis remiantis nustatytas šis sutaupytas kiekis
iii)  paaiškinimas dėl to, ar valstybė narė iki laikotarpio pabaigos, kuris nurodytas Direktyvos 2012/27/ES [pakeistos pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnyje, yra pasirengusi pasiekti bendrą reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį. Jeigu valstybė narė nėra pasirengusi jį pasiekti, ji turi pateikti papildomą paaiškinimą dėl taisomųjų priemonių, kurių ji ketina imtis, kad būtų sutaupytas šis kiekis;
iv)  jeigu į pažangos ataskaitą įtrauktos priemonės skiriasi nuo į valstybės narės pranešimą įtrauktų priemonių, pateikiamas pagrindimas;
Pakeitimas 283
Pasiūlymas dėl reglamento
VIII priedo b punktas
b)  biomasės gamybos ir naudojimo poveikis tvarumui Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, įskaitant poveikį biologinei įvairovei;
 b)  biomasės gamybos ir naudojimo poveikis tvarumui Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, įskaitant poveikį biologinei įvairovei, vandens ir oro kokybei bei žemės naudojimo teisėms, deramai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus;
Pakeitimas 284
Pasiūlymas dėl reglamento
VIII priedo f punktas
f)  nacionalinės priemonės, kurių, laikydamosi [naujos Direktyvos 2009/28/EB redakcijos, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kriterijų ir siekdamos apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, ėmėsi trečiosios šalys bei valstybės narės, kuriose yra svarbūs Sąjungoje vartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šaltiniai.
 f)  nacionalinės priemonės, kurių, laikydamosi [naujos Direktyvos 2009/28/EB redakcijos, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kriterijų ir siekdamos apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, ėmėsi trečiosios šalys bei valstybės narės, kuriose yra Sąjungoje vartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro žaliavų šaltiniai.
Pakeitimas 285
Pasiūlymas dėl reglamento
VIII priedo f a punktas (naujas)
fa)  bioenergijos tvarumo kriterijų, kurie apibrėžti Direktyvoje (ES) .../... [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje], veiksmingumo mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, saugant anglies absorbentus, biologinę įvairovę, aprūpinimą maistu ir tautų žemės naudojimo teises vertinimas.

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingiems komitetams, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0402/2017).

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 27 d.Teisinė informacija - Privatumo politika