Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/779, kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl išlaidų valdymo ir ES Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų efektyvumo stebėsenos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. Biudžeto reikalų teminio skyriaus išsamią analizę „Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Įgūdžių garantijos iniciatyvos nustatymo (COM(2016)0382),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos(5),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos stažuočių kokybės sistemos,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, jos papildomą protokolą ir pataisytą versiją, kuri įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. JT patvirtintus 2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurių siekia visas pasaulis, įskaitant ES, ypač tikslą Nr. 8, pagal kurį siekiama skatinti ilgalaikį, įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą, visišką ir produktyvų užimtumą ir deramą darbą visiems;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Jeano-Claude’o Junckerio pranešimą, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu, Mario Draghi ir Martinu Schulzu, dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas), 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos diskusijoms skirtus dokumentus dėl Europos socialinio matmens ir 2017 m. gegužės 31 d. dokumentą dėl Europos pinigų sąjungos stiprinimo, taip pat į 2017 m. kovo 1 d. Baltąją knygą dėl Europos ateities;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą (COM(2017)0250) dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo ir į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2017/761 dėl Europos socialinių teisių ramsčio(6);

–  atsižvelgdamas į „Eurofound“, „Cedefop“, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) ir Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI), Europos verslo konfederacijos (BUSINESSEUROPE), Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos (UEAPME), Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro (CEEP), EUROCITIES ir Europos jaunimo forumo atliktą darbą ir tyrimus;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą apie Sąjungos padėtį, veiksmų gaires siekiant vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos (Komisijos darbo programos iki 2018 m. pabaigos projektas) ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ketinimų raštą Parlamento Pirmininkui Antonio Tajani ir Estijos Ministrui Pirmininkui Juri Ratasui;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0406/2017),

A.  kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės jaunimo nedarbo lygis, kuris 2008 m. siekė 15 proc., 2013 m. pradžioje padidėjo iki rekordinių 24 proc., tačiau pateikiant šį vidutinį rodiklį nematyti didžiulių įvairių valstybių narių ir regionų skirtumų; kadangi jaunimo nedarbas Austrijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose 2013 m. laikėsi apie 10 proc., o Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje šoktelėjo beveik iki 40 proc. arba viršijo šį skaičių;

B.  kadangi priemonės, kuriomis buvo siekiama mažinti viešąsias išlaidas, padarė tiesioginį neigiamą poveikį, ypač jaunimui, nes sumažintos lėšos švietimui, mokymui, darbo vietų kūrimui ir paramos paslaugoms;

C.  kadangi politika, kuria daromas poveikis jaunimui, buvo formuojama nedalyvaujant susijusiems asmenims ir jaunimo atstovams;

D.  kadangi ilgą laiką nerasdami darbo jaunuoliai gali pradėti jaustis nuošalyje, atskirti nuo visuomenės, izoliuoti, prarasti bendrumo jausmą. Tai gali padaryti ilgalaikį žalingą poveikį, nes yra didesnė tikimybė, kad jaunuoliai vėl taps bedarbiais, o darbinės veiklos laikotarpiu gaus mažesnį darbo užmokestį ir turės mažiau karjeros galimybių; kadangi paliekant jaunimą nuošalyje prarandama labai daug viešųjų ir privačių investicijų, o tai sukelia didžiulį darbo nesaugumą ir dėl to prarandami įgūdžiai, nes įgyta kvalifikacija nepanaudojama ir ji prastėja;

E.  kadangi 2012 m. trečdalis darbuotojų Europoje buvo arba per didelės, arba nepakankamos kvalifikacijos savo darbui(7); kadangi įprasta, jog jauni darbuotojai dažniau formaliai yra per aukštos kvalifikacijos, o vyresni darbuotojai dažniau dirba mažiau jų įgūdžius atitinkantį darbą;

F.  kadangi jauniems darbuotojams kyla didesnė mažų garantijų darbo rizika; kadangi tikimybė, jog jaunesni nei 25 metų amžiaus darbuotojai gaus įvairiais aspektais nepalankią darbo vietą, yra dvigubai didesnė, palyginti su 50 metų amžiaus ar vyresniais darbuotojais(8);

G.  kadangi sėkmingas perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, taip pat sėkmingas įsidarbinimas po neaktyvaus laikotarpio ir pirmoji tikra darbo vieta suteikia jaunuoliams galių ir juos motyvuoja, padeda tobulinti savo asmeninius ir profesinius įgūdžius ir tapti nepriklausomais bei savimi pasitikinčiais piliečiais ir duoda gerą pradžią profesinei veiklai;

H.  kadangi jaunimo nedarbo lygis, kuris 2013 m. 28 ES valstybėse narėse pasiekė rekordinius 24 proc., vis mažėjo, ir 2017 m. nukrito iki mažiau kaip 17 proc.; kadangi jaunimo nedarbo lygis išlieka aukštas, nes tik kelių valstybių narių (Austrijos, Čekijos Respublikos, Nyderlandų, Maltos, Vengrijos ir Vokietijos) jaunimo nedarbo rodiklis siekia mažiau kaip 11 proc., o tarp kitų valstybių narių yra didžiulių skirtumų;

I.  kadangi pagal lytį suskirstyta darbo visą ir ne visą darbo laiką Europoje analizė rodo, jog 2007–2017 m. ir toliau vyravo lyčių nelygybė, nes vyrai ir toliau sudarė apie 60 proc. visą darbo laiką dirbančių 15–24 metų amžiaus asmenų ir tebesudarė apie 40 proc. ne visą darbo laiką dirbančių to paties amžiaus grupės asmenų;

J.  kadangi apgailestaujant tenka pripažinti, jog statistiškai ir ekonomikos augimo, ir nuosmukio laikotarpiais jaunimo nedarbo lygis paprastai maždaug dvigubai viršija bendrą nedarbo lygio vidurkį;

Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos

K.  kadangi 2013 m. balandžio 22 d. Taryba savo rekomendacija patvirtino Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurią įgyvendindamos valstybės narės įsipareigoja užtikrinti, kad per keturis mėnesius po darbo netekimo arba po formaliųjų mokslų baigimo jaunuoliai gautų kokybišką darbo pasiūlymą arba jiems būtų suteiktos galimybės toliau mokytis arba gauti pameistrystės ar stažuotės pasiūlymą;

L.  kadangi turint omenyje tai, kad daug valstybių narių nepasiekė didelės sėkmės kovodamos su jaunimo nedarbu pagal ligi šiol galiojančius reglamentus ir naudodamosi esamomis galimybėmis, jos turėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingam lėšų ir priemonių, prieinamų pagal Europos socialinį fondą (ESF), panaudojimui;

M.  kadangi 2013 m. vasario mėn. Taryba pritarė, kad reikia kurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą; ji buvo pradėta įgyvendinti kaip pagrindinė su ESF siejama ES biudžetinė priemonė, skirta padėti valstybių narių regionams, kuriuose yra ypač didelis jaunimo nedarbas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas;

N.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinti įsipareigota ES mastu, o Jaunimo užimtumo iniciatyva skirta toms valstybėms narėms ir regionams, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc. – šį kriterijų iš dalies arba visiškai atitinka 20 valstybių narių;

O.  kadangi laikotarpio pradžioje telkiant asignavimus siekta greitai sutelkti lėšų 2014 ir 2015 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetui, kad būtų kuo labiau padidintas įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamų priemonių poveikis; kadangi šis greitas lėšų telkimas prarado prasmę dėl vėluojančio įgyvendinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu; kadangi 2015 m. išankstinio finansavimo rodiklis buvo sąlygiškai padidintas nuo 1 iki 30 proc. ir didžioji dalis reikalavimus atitinkančių valstybių narių sėkmingai taikė šią priemonę;

P.  kadangi pagrindinis Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų tikslas yra padėti nesimokantiems ir nedirbantiems (NEET) jaunuoliams, nes jiems kyla didžiausia atskirties grėsmė, kartu atsižvelgiant į tai, kad terminas NEET apima įvarius jaunimo, turinčio skirtingų poreikių, pogrupius;

Q.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama užtikrinti tvarią NEET jaunuolių integraciją į darbo rinką taikant asmeniniams poreikiams pritaikytą požiūrį, nes tada galima teikti kokybiškus darbo pasiūlymus ir didinti jaunimo įsidarbinamumą, o platesniu mastu – remti jaunimą pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką ir padėti spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą darbo rinkoje; kadangi šiomis aplinkybėmis būtinos valstybių narių tinkamos informavimo veiklos strategijos;

R.  kadangi 2015 m. TDO apskaičiavo, jog Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo visose 28 ES valstybėse narėse išlaidos siekė 45 mlrd. EUR; kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo numatytas nedidelis 6,4 mlrd. EUR biudžetas, siekiant papildyti nacionalinį finansavimą, tačiau jo nepakeisti;

S.  kadangi Komisija pasiūlė tikslinant 2017–2020 m. daugiametę finansinę programą padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas lėšas 1 mlrd. EUR, kurie būtų papildyti 1 mlrd. ESF įsipareigojimų; kadangi, Parlamentui ir Tarybai pasiekus susitarimą, šis skaičius buvo padidintas iki 1,2 mlrd.; kadangi 2017 m. rugsėjo 5 d. Parlamentas patvirtino Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projektą, kad 2017 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų skirta papildoma 500 mln. EUR suma, kuri būtų finansuojama panaudojant bendrąją įsipareigojimų maržą, ir tuo pat metu apgailestavo dėl to, kad dėl Tarybos blokuojamo DFP laikotarpio vidurio tikslinimo ir vėlyvo patvirtinimo vėluojama vykdyti 2017 m. biudžeto procedūrą;

T.  kadangi savo pirmoje specialiojoje ataskaitoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos Europos Audito Rūmai išreiškė susirūpinimą dėl iniciatyvos finansavimo (ES ir nacionaliniu lygmenimis) tinkamumo, kokybiško darbo pasiūlymo apibrėžties, strategijos, kurioje būtų nustatyti aiškūs orientyrai ir tikslai, stokos ir stebėsenos bei pasiektų rezultatų ataskaitų; kadangi Audito Rūmai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad plėtojant Jaunimo garantijų iniciatyvą sėkmingai netaikomas partnerystės požiūris, kaip įtvirtinta 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacijoje;

U.  kadangi reikia iš tiesų veiksmingų mechanizmų, kad būtų galima aptarti ir spręsti sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas, taip pat tvirto valstybių narių ryžto visapusiškai įgyvendinti tai, kas numatyta pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, ypač atsižvelgiant į vietos sąlygas, ir sudaryti galimybes tobulinti įgūdžius, taip pat kurti deramas ir lanksčias vertinimo struktūras;

V.  kadangi Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatyti tam tikri bendri kriterijai, apibrėžiantys kokybišką darbo pasiūlymą (Slovakija šią apibrėžtį laiko teisiškai privaloma), apimantys nuostatas dėl minimalaus darbo laiko ir užimtumo tvarumo baigus teikti paramą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, taip pat atsižvelgiant į paramos gavėjo sveikatos būklę;

W.  kadangi savo neseniai paskelbtoje antroje specialiojoje ataskaitoje dėl Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų, parengtoje nagrinėjant septynias atrinktas valstybes nares, Europos Audito Rūmai išreiškė susirūpinimą, kad sunku gauti išsamių duomenų ir kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą padaryta nedidelė pažanga, o pasiekti rezultatai neatitinka pradinių lūkesčių; kadangi Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos vis dar yra vienos iš novatoriškiausių ir didžiausio užmojo politinių reagavimo į ekonomikos krizės sukeltą jaunimo nedarbą priemonių, todėl jas turi ir toliau remti ES, nacionalinės ir regioninės institucijos, kad ateityje būtų pasiekta lauktų rezultatų;

X.  kadangi Jaunimo užimto iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų efektyvumą ir pagrindinį Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslą – užtikrinti tvarų jaunimo užimtumą – galima pasiekti tik tada, jei vykdomi veiksmai yra tinkamai prižiūrimi remiantis patikimais ir palyginamais duomenimis, programos orientuotos į rezultatus, o tais atvejais, kai aptinkama neefektyvių ir brangiai kainuojančių priemonių – atliekami pakeitimai;

Y.  kadangi valstybės narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos remti jaunuolius, kurie yra labiausiai arba visiškai atskirti nuo darbo rinkos, pvz., neįgalius jaunuolius, ir teikti jiems konkrečią paramą;

Z.  kadangi Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas – atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant užtikrinti pagrindinius Europos socialinių teisių ramsčio principus;

AA.  kadangi Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį visiškai neužsiminė apie vis dar nerimą keliančią jaunimo nedarbo padėtį Europoje; kadangi prie 2017 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį pridėtame ketinimų rašte pripažintas Jaunimo garantijų iniciatyvos vaidmuo padedant kurti darbo vietas ES; kadangi kova su nedarbu ir ypač jaunimo nedarbu turėtų ir toliau būti ES veiksmų prioritetas;

AB.  kadangi pranešama apie pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamų priemonių vėluojančius mokėjimus, skirtus jaunimui, kurių priežastis dažnai yra vėluojantis valdymo institucijų steigimas arba nepakankami nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų administraciniai pajėgumai;

AC.  kadangi Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonės, pvz., stažuotės ir mokomoji praktika, turėtų padėti pereiti į darbo rinką ir niekada neturėtų pakeisti įprastų darbo sutarčių;

AD.  kadangi dėl neįforminto darbo arba nesiregistravimo darbo biržoje statistiniai duomenys apie jaunas moteris kaimo vietovėse yra netikslūs ir dėl to atsiranda pensijų skirtumų; kadangi ši praktika daro neigiamą poveikį visai visuomenei ir ypač moterų gerovei, kitoms jų socialinio draudimo formoms ir karjeros pokyčių arba įsidarbinimo ateityje galimybėms;

AE.  kadangi 16 mln. NEET jaunuolių įsitraukė į Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones, o Jaunimo užimtumo iniciatyva suteikė tiesioginę pagalbą daugiau kaip 1,6 mln. jaunuolių ES;

AF.  kadangi pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą valstybės narės priėmė daugiau kaip 132 jaunimui skirtų darbo rinkos priemonių;

AG.  kadangi valstybės narės paskyrė 75 proc. viso Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto, o 19 proc. jau investavo, todėl šios iniciatyvos biudžeto įgyvendinimo lygis tarp Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) yra aukščiausias;

AH.  kadangi kelios Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitos rodo, jog, nepaisant susirūpinimo dėl finansavimo tinkamumo ir apskaičiuotų būtinų bendrų investicijų, turimi ištekliai sėkmingai skiriami regioniniams poreikiams tenkinti, nukreipiant juos į konkrečius regionus ir paramos gavėjų grupes;

AI.  kadangi 1997 m. pradėjus vykdyti Europos užimtumo strategiją Komisija parėmė tam tikras priemones, kuriomis siekiama pagerinti jaunimo užimtumo ir švietimo perspektyvas(9); kadangi prasidėjus krizei ES savo pastangas ypač sutelkė į Jaunimo garantijų iniciatyvą ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

AJ.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva yra finansuojama iš ESF, nacionalinių biudžetų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto, o pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą galima finansuoti tiesioginį darbo, pameistrystės, praktikos ar tęstinio mokymosi suteikimą Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslinei grupei reikalavimus atitinkančiuose regionuose; kadangi veiksmų pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą trukmė nėra nustatyta, o vykdant Jaunimo garantijų iniciatyvą reikalaujama, kad pasiūlymas būtų pateiktas per keturis mėnesius;

AK.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva valstybėse narėse paskatino įgyvendinti struktūrines reformas, kuriomis visų pirma siekiama priderinti švietimo ir mokymo modelius prie darbo rinkos reikalavimų, kad būtų pasiekti Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslai;

AL.  kadangi išorės veiksniai, pavyzdžiui, konkreti ekonominė padėtis arba savitas kiekvieno regiono gamybos modelis, daro įtaką nustatytų Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų siekimui;

Įvadas

1.  mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyva turi būti pirmasis žingsnis siekiant įgyvendinti jaunimo užimtumo poreikius; primena, kad darbdaviai privalo dalyvauti jaunimui prieinamų profesinio mokymo programų, pirmos pakopos darbo vietų ir kokybiškų stažuočių teikimo procesuose;

2.  pabrėžia, kad negali būti kompromisų dėl jaunimui skirtų deramo darbo vietų kokybės aspekto; pabrėžia, kad visais atvejais pagrindiniai darbo standartai ir kiti standartai, susiję su darbo vietų kokybe, pvz., darbo laikas, minimalus darbo užmokestis, socialinė apsauga ir darbuotojų sauga ir sveikata, turėtų būti pagrindiniai klausimai;

3.  atkreipia dėmesį į didelius ekonominės veiklos rezultatų – ekonomikos ir užimtumo augimo srityse – skirtumus 28 ES valstybėse narėse; jiems šalinti reikia ryžtingo politinio atsako; pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės atsilieka įgyvendindamos struktūrines reformas; pažymi, kad darbo vietas galima kurti tik vykdant patikimą ekonominę, užimtumo ir investicijų politiką, už kurias galiausiai atsako valstybės narės; reiškia susirūpinimą dėl ilgalaikio poveikio regionų, kurie patiria aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų protų nutekėjimą, ekonominei plėtrai;

4.  primena, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo taisykles valstybės narės turėjo pasirinkti, kaip vykdyti programą (kaip specialią programą, kaip prioritetą pagal esamą veiklos programą arba kaip kelių skirtingų prioritetų linijų dalį); pažymi, kad atsižvelgiant į įvairias įgyvendinimo galimybes ir remiantis pasiektais rezultatais, siekiant juos perkelti į kitus programos etapus, reikalingi gerosios patirties mainai;

5.  susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017 teigiama, jog yra rizikos, kad ES finansavimas paprasčiausiai pakeičia nacionalinį finansavimą, bet nesuteikia pridėtinės vertės; primena, kad pagal papildomumo principą Jaunimo užimtumo iniciatyva siekiama papildyti nacionalinį finansavimą, bet nepakeisti valstybių narių politikos ir finansavimo, skirtų kovai su nedarbu; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad per keturis mėnesius po darbo netekimo arba po formaliųjų mokslų baigimo visi jaunuoliai gautų kokybiškus darbo, tolesnių studijų arba pameistrystės ar stažuotės pasiūlymus, negalima kliautis vien Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtu biudžetu ir niekada nebuvo planuota to daryti;

6.  pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi būti visų pirma politikos reformų ir geresnio koordinavimo užimtumo ir švietimo srityse varomoji jėga, ypač tose valstybėse narėse, kuriose yra didelis jaunimo nedarbas, siekiant užtikrinti, kad tose valstybėse narėse, užuot taikius įvairias nenuoseklias (esamas) politikos priemones, būtų taikomi integruoti, visapusiški ir ilgalaikiai kovos su jaunimo nedarbu metodai, kuriais būtų suteikiama daugiau galimybių ir kurie padėtų užtikrinti tvarų jaunimo užimtumą; mano, kad Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos yra veiksmingos kovos su labiausiai atskirtų jaunuolių grupių socialine atskirtimi priemonės; mano, kad svarbu siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo, mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir socialinės atskirties srityse;

7.  primena, kad pagal Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų nustatymo apibrėžtos šešios gairės, kurių turėtų būti laikomasi kuriant Jaunimo garantijų programas: turi būti taikomi partneryste grindžiami požiūriai, vykdomos ankstyvos intervencijos ir aktyvavimas, integracijos į darbo rinką paramos priemonės, panaudojamos Sąjungos lėšos, atliekamas programų vertinimas ir nuolatinis jų tobulinimas ir spartus įgyvendinimas; pabrėžia, kad, kaip nurodyta vertinimo ataskaitose, labai mažai valstybių narių pateikė duomenis apie šiuos aspektus ir visapusiškus jų vertinimus;

8.  pabrėžia, kad siekiant sumažinti jaunimo nedarbo lygį ir išspręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą turėtų būti daugiau investuojama į judumą šalyje ir tarp valstybių; ragina geriau suderinti darbo ir įgūdžių paklausą ir pasiūlą sudarant palankesnes judumo sąlygas tarp regionų (įskaitant pasienio regionus); pripažįsta, kad valstybės narės privalo skirti daugiau dėmesio siekdamos užtikrinti tvirtesnį pasienio regionų švietimo sistemų ir darbo rinkų ryšį, pvz., skatinant švietimą kaimyninių šalių kalbomis;

9.  primena, kad aukštus jaunimo nedarbo rodiklius lemia: pasaulinės ekonomikos krizės pasekmės darbo rinkoms, ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos neįgijus pakankamos kvalifikacijos, tinkamų įgūdžių ir darbo patirties stoka, vis labiau plintantis įvairių formų trumpalaikis darbas be garantijų, po kurio eina nedarbo laikotarpiai, ribotos mokymosi galimybės ir nepakankamos ar netinkamos aktyviosios darbo rinkos programos;

10.  mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos stebėsena turi būti paremta patikimais duomenimis; mano, jog šiuo metu turimų stebėsenos duomenų ir rezultatų nepakanka, kad būtų galima bendrai įvertinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos, kaip pagrindinės Jaunimo garantijų iniciatyvai skirtos ES finansinės priemonės, įgyvendinimo rezultatus, ypač dėl to, kad pradžioje valstybės narės vėlavo pradėti rengti veiksmų programas, ir dėl to, kad jos vis dar yra gana ankstyvame iniciatyvos įgyvendinimo etape; primygtinai tvirtina, kad reikia ir toliau jaunimo užimtumą laikyti ES veiksmų prioritetu; tačiau yra susirūpinęs dėl naujausios Europos Audito Rūmų ataskaitos išvadų dėl Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų kaip Sąjungos kovos su jaunimo nedarbu politikos priemonių, poveikio, nors ataskaitos apimtis teritoriniu ir laiko požiūriu yra ribota;

11.  laikosi nuomonės, jog siekiant, kad jaunimo užimtumo didinimo strategija būtų tikrai veiksminga, ją rengiant reikalingos apvalaus stalo diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais, reikia atsižvelgti į teritorinį kontekstą, kuriame ta strategija bus taikoma, ir į ją turi būti įtrauktos nuostatos dėl tikslingo mokymo, atitinkančio įmonių poreikius, susiejant juos su jaunuolių lūkesčiais ir kompetencija; pabrėžia, kad toji strategija turėtų apimti kokybišką mokymą ir visišką skaidrumą skiriant lėšas švietimo veikėjams, ir joje turėtų būti numatyta griežta lėšų naudojimo kontrolė;

12.  apgailestauja dėl to, kad pagal Tarybos rekomendaciją valstybės narės pasirinko įsipareigoti taikyti tik neprivalomą priemonę; atkreipia dėmesį į tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas toli gražu nepasiektas daugelyje valstybių narių;

Pagalba labiausiai atskirtiems jaunuoliams

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad esama rizikos, jog neįgalūs jaunuoliai nepateks nei į Jaunimo užimtumo iniciatyvos, nei į Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritį; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti savo veiksmų programas siekiant užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų priemonėmis iš tikrųjų galėtų pasinaudoti visi neįgalieji ir kad jauniems neįgaliesiems būtų suteiktos vienodos galimybės, atsižvelgiant į asmeninius poreikius;

14.  pabrėžia, kad norint išspręsti NEET jaunimo problemą reikalingos reikšmingos nuolatinės nacionalinių valdžios institucijų pastangos ir sektorių bendradarbiavimas, nes NEET jaunuoliai yra nevienalytė skirtingų poreikių ir įgūdžių turinti grupė; todėl pabrėžia, kad reikia surinkti daugiau ir išsamesnių duomenų apie visus NEET jaunimo kategorijai priskiriamus asmenis, turint tikslą juos užregistruoti ir veiksmingiau teikti pagalbą, nes labiau suskirstyti duomenys, įskaitant pagal regionus, galėtų padėti nustatyti, kurioms grupėms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ir kaip būtų galima geriau pritaikyti užimtumo iniciatyvas tiems, kam jos skirtos;

15.  mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva negali pakeisti makroekonominių priemonių ir kitų politikos priemonių, kuriomis skatinamas jaunimo užimtumas; pažymi, kad vertinant Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymą ir poveikį svarbu atsižvelgti į skirtingą valstybių narių makroekonomikos ir biudžeto padėtį; mano, kad ilguoju laikotarpiu būtų reikalinga Jaunimo užimtumo iniciatyvos struktūrinė reforma, jeigu norima pratęsti šios programos trukmę; pabrėžia, kad tikrai reikia labiau koordinuoti skirtingų valstybių narių veiklą;

16.  pritaria tam, kad būtų steigiami vieno langelio principu veikiantys centrai, kurie galėtų užtikrinti, kad jaunimas galėtų vienoje vietoje lengvai pasinaudoti visomis paslaugomis ir rekomendacijomis ir jas nemokamai gauti;

17.  yra susirūpinęs dėl pirminių išvadų, iš kurių matyti, kad reikia tobulinti visų NEET jaunuolių, ypač neaktyvių NEET jaunuolių ir tų, kuriems sunku iš naujo integruotis, registravimo sistemas ir informavimo veiklą; ragina valstybes nares parengti tinkamas ir konkretiems poreikiams pritaikytas strategijas, kad būtų pasiekti visi NEET jaunuoliai ir būtų taikomas integruotas požiūris siekiant teikti labiau individualią paramą ir paslaugas jaunimui, kuris susiduria su daugeliu kliūčių; primygtinai ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų NEET jaunuolių poreikiams ir pašalinti šališką ir neigiamą požiūrį į juos;

18.  pabrėžia, kad siekiant padidinti priemonių poveikį jas reikia pritaikyti prie vietos aplinkybių; ragina valstybes nares taikyti specialias jaunimo užimtumo priemones kaimo vietovėse;

19.  ragina valstybes nares skubiai gerinti informavimą apie esamas paramos programas, kuriomis gali naudotis jaunimas, ypač labiausiai nuo darbo rinkos nutolusios grupės, rengiant informuotumo kampanijas, pasitelkiant tiek tradicinius, tiek šiuolaikiškus žiniasklaidos kanalus, pvz., socialinius tinklus;

Pasiūlymų pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą kokybės užtikrinimas

20.  pripažįsta, kad reikia apibrėžti kokybiško darbo pasiūlymo sąvoką Jaunimo užimtumo iniciatyvos kontekste; pabrėžia, kad reikia pateikti išsamią kokybiško darbo pasiūlymo apibrėžtį, dėl kurios sutartų visos valstybės narės ir pagal kurią būtų atsižvelgiama į Užimtumo komiteto bendradarbiaujant su Komisija, TDO ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais atliekamą darbą; pažymi, kad kokybiškas darbo pasiūlymas yra daugialypė priemonė, kurios rezultatas – tvari ir tinkama dalyvių integracija į darbo rinką – šis tikslas pasiekiamas ugdant įgūdžius; kokybiškas darbo pasiūlymas turėtų atitikti dalyvio kvalifikacijos lygį ir profilį ir būti teikiamas atsižvelgiant į užimtumo paklausą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad tinkama socialinė apsauga, su darbo sąlygomis ir darbo užmokesčiu susijusios taisyklės būtų taikomos visiems dalyviams; atkreipia dėmesį į kokybės standartus, minimus Komisijos 2015 m. paskelbtose Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimo rekomendacijose, kuriose nurodoma, kad darbo pasiūlymų ypatumai, tinkamumas dalyvio poreikių požiūriu, dėl pasiūlymų gauti darbo rinkos rezultatai ir nepriimtų arba pernelyg anksti atmestų darbo pasiūlymų dalis yra svarūs rodikliai siekiant įvertinti darbo kokybę;

21.  primena, kad TDO deramo darbo apibrėžtyje deramas darbas apibūdinamas kaip produktyvus darbas, užtikrinantis sąžiningas pajamas, saugią darbo vietą ir socialinę šeimų apsaugą, geresnes asmeninio tobulėjimo ir socialinės integracijos perspektyvas, asmens laisvę kelti jam rūpimus klausimus, organizuotis ir dalyvauti, kai priimami sprendimai, kurie daro poveikį jo gyvenimui, lygias visų moterų ir vyrų galimybes ir vienodą požiūrį į juos; taip pat primena, kad šio būtiniausio standarto ir toliau nesilaikoma jaunimo užimtumo atveju;

22.  laikosi nuomonės, kad jaunimas irgi turėtų dalyvauti stebint pasiūlymų kokybę;

23.  pabrėžia, kad kokybiška stažuotės sutartis turi atitikti kokybės sistemą, pagal kurią numatomos šios garantijos: stažuotę turi reglamentuoti rašytinė sutartis, kurioje turi būti pateikta skaidri informacija apie susitariančiųjų šalių teises ir pareigas, nurodyti konkretūs kokybiško mokymo tikslai ir turinys; turi būti paskirtas kuratorius arba vadovas stažuotojo veiklos rezultatams įvertinti stažuotės pabaigoje; turi būti nustatyta konkreti stažuotės trukmė ir stažuočių pas tą patį darbdavį maksimali trukmė, sutartyje turi būti aiškiai nurodytos socialinės apsaugos sistemos taisyklės ir atlyginimas;

24.  ragina valstybes nares, dalyvaujant socialiniams partneriams ir jaunimo organizacijoms, palaipsniui atnaujinti ir persvarstyti savo Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmų programas, kad jų veiksmai būtų pritaikyti faktiniams jaunimo ir darbo rinkos poreikiams;

25.  pabrėžia, kad nustatyti, ar Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetas yra tinkamai naudojamas ir ar siekiama pagrindinio Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslo – užtikrinti tvarų bedarbių jaunuolių užimtumą, galima tik tada, jei vykdomi veiksmai yra tinkamai prižiūrimi atsižvelgiant į patikimus ir palyginamus duomenis ir jei valstybės narės, kurios nepadarė pažangos, rimtai stengsis ištaisyti šią padėtį; ragina valstybes nares skubiai pagerinti stebėseną, ataskaitų teikimą ir duomenų kokybę, taip pat užtikrinti, kad būtų surinkti ir laiku bei dažniau nei reikalaujama pagal metinius ataskaitų teikimo įpareigojimus, apibrėžtus ESF reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, teikiami patikimi ir palyginami Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo duomenys ir skaičiai; ragina Komisiją persvarstyti savo gaires dėl duomenų rinkimo, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendaciją, siekiant sumažinti pavojų, kad rezultatai bus išpūsti;

26.  atkreipia dėmesį į pasiūlymus ir įvairaus pobūdžio programas, kuriuos valstybės narės parengė pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą; mano, kad kai kuriose valstybėse narėse nacionaliniai teisės aktai buvo neaiškūs tikslų ir metodų požiūriu, jų formulavimas buvo neaiškus ir jie neapėmė plataus užimtumo skatinimo galimybių spektro; mano, kad didelė veiksmų laisvė ir aiškių priežiūros mechanizmų nebuvimas lėmė tai, kad darbo vietos kartais buvo keičiamos pasiūlymais, teikiamais pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

27.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie netinkamą pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansuojamų priemonių naudojimą, įskaitant vėluojančius mokėjimus jaunimui arba piktnaudžiavimą stažuotėmis, pavyzdžiui, pernelyg didelį jų naudojimą; išreiškia pasiryžimą kovoti su tokia praktika; laikosi nuomonės, kad Jaunimo garantijų iniciatyva neturi būti sistemiškai naudojama tikslais, kurie prieštarauja aktyvumo darbo rinkoje skatinimo dvasiai ir siekiui užtikrinti ilgalaikę integraciją į darbo rinką;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir skleisti geriausią patirtį, taip pat ja keistis siekiant skatinti tarpusavio mokymąsi, kaip formuoti politiką, ir prisidėti rengiant ir įgyvendinant įrodymais grindžiamą politiką; pabrėžia, kad atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir ekonomikos skaitmeninimą reikalingas naujas požiūris į jaunimo užimtumo politiką; pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi būti įgyvendinama naudojant veiksmingas jaunimo nedarbą mažinančias priemones, o ne pakartotinai taikant neveiksmingą užimtumo politiką;

29.  pakartoja, kad Tarybos rekomendacijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo partneryste pagrįsti požiūriai laikomi esminiu veiksniu siekiant įgyvendinti Jaunimo garantijų programas, kad jos pasiektų NEET jaunuolius; ragina valstybes nares laikytis partneryste pagrįsto požiūrio aktyviai nustatant ir įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir labiau skatinant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programą įmonėse, visų pirma MVĮ ir mažesnėse, šeimoms priklausančiose įmonėse; pabrėžia, jog iš valstybių narių, kurios jau pradėjo taikyti į Jaunimo garantijų iniciatyvą panašius metodus, nors programos jose dar nepradėtos vykdyti, gautų duomenų matyti, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą svarbu sėkmingai taikyti bendradarbiavimu su suinteresuotaisiais subjektais pagrįstą požiūrį;

30.  pabrėžia svarbų jaunimo organizacijų kaip tarpininkų tarp jaunuolių ir valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vaidmenį; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis glaudžiai bendradarbiauti su jaunimo organizacijomis informuojant, planuojant, įgyvendinant ir vertinant Jaunimo užimtumo iniciatyvos programas;

31.  pabrėžia kvalifikuotų ir atnaujintų VUT svarbą teikiant asmeniniams NEET jaunuolių poreikiams pritaikytas paslaugas; ragina valstybes nares įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą ES lygmeniu geriau koordinuoti valstybines užimtumo tarnybas pasitelkus Europos valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) tinklą; skatina dar labiau stiprinti viešųjų ir privačiųjų darbdavių, verslo įmonių ir švietimo sistemų sinergiją; ragina kuo plačiau naudotis e. valdžios priemonėmis siekiant sumažinti biurokratiją;

32.  ragina Komisiją pateikti konkrečioms šalims skirtus vertinimus, nurodant kiekvienos valstybės narės metines išlaidas, kurių reikia siekiant veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, atsižvelgiant į TDO įvertinimą;

33.  pabrėžia, kad reikia didinti pameistrystės programų skaičių pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, nes jos sudaro tik 4,1 proc. iki šiol priimtų pasiūlymų;

Baigiamosios pastabos

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia parengti Jaunimo užimtumo iniciatyvos pertvarkymo strategiją, t. y. pakeisti jos pobūdį iš kovos su krize priemonės į nuolatinę kovai su jaunimo nedarbu po 2020 m. skirtą ES finansinę priemonę, taip pat užtikrinti greitą ir nesudėtingą lėšų paskirstymo procedūrą ir nustatyti bendro finansavimo reikalavimus atkreipiant dėmesį į tai, kad atsakomybė visų pirma tenka valstybėms narėms; pažymi, kad tęsiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą turi būti atsižvelgiama į Audito Rūmų išvadas; pabrėžia, kad pagrindinis programos tikslas – tvarus jaunuolių integravimas į darbo rinką; atkreipia dėmesį į poreikį nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tęstinumą, išlaidų veiksmingumą ir pridėtinę vertę šiuos aspektus reikia aptarti svarstant kitą DFP;

35.  primena, kad remia Jaunimo užimtumo iniciatyvą; pabrėžia, kad neabejotinai būtina dėti tolesnes pastangas ir toliau laikytis politinių ir finansinių įsipareigojimų siekiant kovoti su jaunimo nedarbu; visų pirma primena, kad 2018–2020 m. laikotarpiu Jaunimo užimtumo iniciatyvai svarbu užtikrinti bent 700 mln. EUR finansavimą, kaip susitarta vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą; taip pat ragina skirti pakankamai mokėjimų asignavimų siekiant užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų įgyvendinama tinkamai ir laiku;

36.  pabrėžia, kad reikia gerinti pagal Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvas teikiamų darbo pasiūlymų kokybę ir ragina dar kartą svarstyti, kokioms amžiaus grupėms šios iniciatyvos būtų taikomos;

37.  laikosi nuomonės, jog siekiant, kad ši kokybiško jaunimo užimtumo sistema pradėtų veikti, turi būti priimta rekomendacija, kurios teisinis pagrindas būtų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 292 ir 153 straipsniai, taip pat pradėtos taikyti įvairios informacinės priemonės, kaip antai sukurta lengvai prieinama ir nuolat atnaujinama interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama aktuali informacija apie stažuotėms taikomas taisykles kiekvienoje valstybėje narėje;

38.  pripažįsta, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva yra finansinė priemonė, kuria buvo siekiama papildyti valstybių narių iniciatyvas sprendžiant didelio jaunimo nedarbo problemą, ir kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti tvirtesnį švietimo sistemų ir darbo rinkų ryšį, kad jaunuoliai tvariu būdu būtų integruojami į darbo rinką; palankiai vertina esamai įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemai spręsti taikomas priemones ir politiką; pripažįsta, kad įgūdžių panaudojimas vis dar kelia problemų visoje Europoje, ir mano, kad dėl to būtina užtikrinti geresnę įgūdžių paklausos ir pasiūlos atitiktį;

39.  mano, kad Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvos yra nepaprastai svarbios siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių principų, įtrauktų į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į Nr. 1 dėl švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, Nr. 4 dėl aktyvaus užimtumo rėmimo, Nr. 5 dėl saugaus ir lankstaus užimtumo, Nr. 6 dėl atlyginimų, Nr. 8 dėl socialinio dialogo ir darbuotojų įtraukimo, Nr. 10 dėl sveikos, saugios ir pritaikytos darbo aplinkos ir duomenų apsaugos, Nr. 12 dėl socialinės apsaugos, Nr. 13 dėl bedarbio pašalpų ir Nr. 14 dėl minimalių pajamų, taikymą;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų bendradarbiaujant su TDO siekiant teikti pritaikytą informaciją ir stiprinti nacionalinius gebėjimus įgyvendinant jaunimo garantijų programas ir jas vertinant, atsižvelgiant į šiuos aspektus: užtikrinti visapusišką ir tvarų jos įgyvendinimą, gerinti jos galimybes pasiekti neužsiregistravusius NEET jaunuolius ir žemos kvalifikacijos jaunuolius, stiprinti gebėjimus ir gerinti pasiūlymų kokybę;

41.  pažymi, kad laukiant, kol Komisija paskelbs galutinius valstybių narių pateiktus duomenis, manoma, jog 2015 m. pabaigoje buvo maždaug 203 000 asmenų, kurie dalyvavo Jaunimo užimtumo iniciatyvos programoje, o tai yra 4 proc. dalyvių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse didelis skaičius Jaunimo užimtumo iniciatyvos dalyvių programos nebaigė; mano, kad svarbu stiprinti paskatas norint pasiekti, kad jaunimas manytų, jog Jaunimo užimtumo iniciatyva yra naudinga;

42.  primena, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą finansinė parama turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis skatinama NEET jaunuolių integracija į darbo rinką, įskaitant mokamas stažuotes, mokomąją praktiką ir pameistrystės programas, tačiau ši iniciatyva neturėtų tapti priemone, kuria pakeičiamas faktinis mokamas darbas;

43.  siūlo sukurti ES karštąją kovos su jaunimo teisių pažeidimais liniją, kad jaunuoliai Komisijai galėtų tiesiogiai pranešti apie bet kokią neigiamą patirtį dalyvaujant Jaunimo užimtumo ir Jaunimo garantijų iniciatyvų priemonėse ir taip sudaryti sąlygas rinkti informaciją ir atlikti tyrimus dėl galimos piktnaudžiavimo praktikos įgyvendinant ES finansuojamas politikos priemones;

44.  palankiai vertina ketinimų rašte, pridėtame prie Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį, pateiktą nuorodą į pasiūlymą įsteigti Europos darbo instituciją, siekiant stiprinti darbo rinkos institucijų bendradarbiavimą visais lygmenimis ir geriau valdyti tarpvalstybines situacijas, taip pat tolesnes iniciatyvas, kuriomis remiamas sąžiningas judumas;

45.  pripažįsta sėkmingą Jaunimo užimtumo iniciatyvos indėlį mažinant jaunimo nedarbo rodiklius ir visų pirma užtikrinant lyčių pusiausvyrą – pagal šią iniciatyvą suteikta parama apie 48 proc. vyrų ir 52 proc. moterų;

46.  ragina valstybes nares Jaunimo užimtumo iniciatyvos kontekste visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ir Direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo;

47.  mano, kad Komisija ir valstybės narės privalo pasiūlyti pozityvių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jaunos moterys ir mergaitės gautų kokybiškų darbo pasiūlymų ir nedirbtų (ar nebūtų priverstos dirbti) mažų garantijų, menkai apmokamo ir laikino darbo, suteikiant joms tik ribotas darbuotojų teises arba nesuteikiant jokių teisių;

48.  ragina valstybes nares kaupti pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis, kad Komisija galėtų atlikti Jaunimo užimtumo iniciatyvos poveikio ir jos įtakos lyčių pusiausvyrai vertinimą ir kad būtų galima atlikti išsamų jos įgyvendinimo vertinimą ir analizę;

49.  ragina valstybes nares rasti būdų, kaip padėti jaunoms moterims sugrįžti į darbo rinką arba į švietimo ar mokymo sistemą, užtikrinant lyčių lygybę tokiose srityse, kaip įsidarbinimo ir karjeros galimybės, profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas, vaikų ir suaugusiųjų priežiūros paslaugų teikimas, ir skatinant mokėti vienodą užmokestį vyrams ir moterims už vienodos vertės darbą;

50.  primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų tobulinant švietimo sistemų naudojamas priemones, siekiant prisidėti prie pažeidžiamiems jaunuoliams teikiamos apsaugos;

51.  susirūpinęs pažymi, jog naujausios vertinimo ataskaitos(10) rodo, kad pirmuoju Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo etapu dažnai daugiausia dėmesio buvo skiriama išsilavinusiems, o ne menkais įgūdžiais pasižymintiems neaktyviems, VUT neužsiregistravusiems NEET jaunuoliams;

52.  ragina valstybes nares šalinti šį esminį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo trūkumą parengiant, be kita ko, konkrečias tolesnes priemones, siekiant įgyvendinti labiau įrodymais pagrįstą, veiksmingesnę ir tvaresnę jaunimo politiką;

53.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal jų teisės aktus visi nustatytos amžiaus grupės jaunuoliai galėtų užsiregistruoti ir veiksmingai dalyvauti su Jaunimo užimtumo iniciatyva susijusioje veikloje(11);

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad mokomosios praktikos pasiūlymai atviroje rinkoje nepakankamai reglamentuojami įdarbinimo, trukmės ir pripažinimo skaidrumo požiūriu, ir pažymi, kad tik kelios valstybės narės yra nustačiusios minimalius kokybės kriterijus – taip pat ir Jaunimo garantijų bei Jaunimo užimtumo iniciatyvų stebėsenos tikslu;

55.  pripažįsta, kad ES biudžeto investicijos pasitelkiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą buvo veiksmingos ir paspartino darbo rinkos plėtrą, įtraukiant į ją jaunimą; mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi akivaizdžią ES pridėtinę vertę, nes daugelio jaunimo užimtumo sistemų nebūtų buvę galima įgyvendinti be ES pastangų;

56.  pažymi, kad iš pradžių pagal 2014–2020 m. DFP Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo skirta 6,4 mlrd. EUR, iš kurių 3,2 mlrd. EUR gauti pagal specialią biudžeto eilutę, kartu su tokia pačia suma iš ESF;

57.  pabrėžia, jog vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą patvirtinta, kad politiniu sprendimu Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2017–2020 m. laikotarpiu skiriama papildomai 1,2 mlrd. EUR ir atitinkamai tokia pati suma skiriama iš ESF; vis dėlto pabrėžia, kad galutiniai programos asignavimai bus nustatyti vykdant būsimas metines biudžeto sudarymo procedūras;

58.  palankiai vertina tai, kad Parlamentui primygtinai pareikalavus buvo susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto ir iš pradžių siūlyta Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirta suma padidinta 116,7 mln. EUR naujais asignavimais, tokiu būdu padidinat bendrą 2018 m. skirtą sumą iki 350 mln. EUR; atkreipia dėmesį į vienašališką Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti dar padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą naudojant taisomąjį biudžetą, jei Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų panaudojimas sudarytų sąlygas padidinimui;

59.  mano, kad bendras Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetas nepakankamas faktinei paklausai patenkinti ir ištekliams, kurie reikalingi, kad programa pasiektų savo tikslus užtikrinti; primena, kad vidutiniškai pasiekta tik 42 proc. nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių, o keliose valstybėse narėse šis skaičius nesiekia 20 proc.; todėl ragina pagal kitą DFP gerokai padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamas lėšas, o valstybes nares ragina savo nacionaliniuose biudžetuose numatyti jaunimo užimtumo sistemų finansavimą;

60.  ragina Komisiją užtikrinti, kad investicijos į jaunimo užimtumą būtų nuoseklios, skatinant turimų išteklių sinergiją ir sukuriant holistiniame vadove pateikiamas vienodas taisykles, taip siekiant užtikrinti didesnį poveikį, sinergiją, veiksmingumą ir praktinį supaprastinimą; primena, kad visų pirma reikia sumažinti valdymo institucijų administracinę naštą; pabrėžia konkrečioms šalims skirtų ataskaitų dėl Jaunimo garantijų programų finansavimo, kuriose taip pat turėtų būti įvertinama nacionalinių biudžetų ir ES biudžeto sinergija, svarbą ir būtinybę užtikrinti geresnį pagrindinių šio proceso suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą ir glaudesnį jų bendradarbiavimą;

61.  ragina Komisiją geriau planuoti laikotarpiui po 2020 m. numatytas investicijas į jaunimo užimtumą, visapusiškai pasitelkiant ESI fondų programavimui taikomą metodą, pagal kurį atliekamas išsamus preliminarus finansavimo planavimas ir ex ante vertinimas, po kurių sudaromos partnerystės sutartys; mano, kad taikant tokį metodą padidės ES biudžeto poveikis; pažymi, kad valstybėse narėse sėkmingai įgyvendinama Jaunimo užimtumo iniciatyva taikant specialias veiksmų programas ir reikšmingai prisidedant nacionalinių ir regioninių biudžetų lėšomis;

62.  be to, ragina Komisiją pertvarkyti esamą vertinimo mechanizmą susitelkiant į bendrus rezultatų kriterijus ir veiklos auditą metinių ir galutinių ataskaitų teikimo procese, kad būtų geriau stebimas ES biudžeto poveikis; ragina ES mastu taikyti tokius rodiklius, kaip Jaunimo užimtumo iniciatyvos dalyvių, kurie patenka į pirminę darbo rinką dėl ES finansuojamų intervencinių veiksmų, dalis;

63.  vis dėlto pabrėžia, kad dėl pertvarkyto planavimo ir ataskaitų teikimo proceso nereikėtų nei vėluoti įvykdyti biudžeto, nei vadovaujančiosioms institucijoms ir ypač galutiniams paramos gavėjams sudaryti pernelyg didelės administracinės naštos;

64.  pripažįsta, kad dabartinė administracinė našta daro neigiamą poveikį ES biudžeto investiciniam pajėgumui, ypač priemonių, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra trumpesnis, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvos, atveju; todėl ragina supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras sutelkiant dėmesį į tai, kaip greičiau parengti konkursus ir sutrumpinti apeliacijų dėl sprendimų procedūras; atkreipia dėmesį į teigiamą supaprastinto išlaidų apmokėjimo poveikį Jaunimo užimtumo iniciatyvai; ragina visoje ES pradėti taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą Jaunimo užimtumo iniciatyvos projektams, siekiant gerokai sumažinti biurokratiją ir paspartinti biudžeto vykdymą;

65.  pabrėžia, kad šiuo metu Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansinio įgyvendinimo rezultatai yra vieni iš geriausių tarp ESI fondų;

66.  palankiai vertina tai, kad taikant Jaunimo užimtumo iniciatyvos priemones suteikta parama daugiau kaip 1,6 mln. jaunuolių, o valstybėms narėms padėta konsoliduoti veiksmus už daugiau kaip 4 mlrd. EUR;

67.  pažymi, jog dėl informacijos apie galimas priemonės įgyvendinimo valstybėje narėje išlaidas stokos gali būti skiriamas nepakankamas finansavimas tokios priemonės įgyvendinimui ir jos tikslų siekimui; ragina valstybes nares atlikti ex ante analizę ir parengti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų apžvalgą;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad būtų sukurtos administraciniu požiūriu ne tokios sudėtingos ir modernesnės stebėsenos sistemos, kurios būtų taikomos likusiam Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimui;

69.  ragina daugiau dėmesio skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvos rezultatams nustatant konkrečius rodiklius, susijusius su valstybėse narėse vykdant programą atsiradusiomis naujomis paslaugomis ir darbo rinkos rėmimo priemonėmis ir pasiūlytų nuolatinių sutarčių skaičiumi;

70.  mano, kad siekiant įvertinti programos veiksmingumą reikia įvertinti visus jos aspektus, įskaitant programos ekonominį naudingumą; atkreipia dėmesį į ankstesnes TDO ir „Eurofound“ sąmatas ir prašo Komisijos patvirtinti arba atnaujinti šias prognozes;

71.  ragina Komisiją ir valstybes nares prieš įgyvendinant programas nustatyti realius ir pasiekiamus tikslus, įvertinti skirtumus, išanalizuoti rinką ir pagerinti kontrolės bei pranešimų teikimo sistemas;

o
o   o

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (2) OL L 126, 2015 5 21, p. 1. (3) OL C 120, 2013 4 26, p. 1. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0390. (5) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 69. (6) OL L 113, 2017 4 29, p. 56. (7) 2013 m. gruodžio mėn. Komisijos pranešimas „2013 m. užimtumo ir socialinės tendencijos Europoje“. (8) 2014 m. rugpjūčio mėn. „Eurofound“ pranešimas „Profesiniai profiliai darbo sąlygomis: įvairiais aspektais nepalankiose sąlygose esančių grupių nustatymas“. (9) Kitos priemonės apima iniciatyvą „Judus jaunimas“, pradėtą vykdyti 2010 m. rugsėjo mėn., Jaunimo galimybių iniciatyvą, pradėtą vykdyti 2011 m. gruodžio mėn., ir Jaunimo veiksmų grupių iniciatyvą, kurią pradėta įgyvendinti 2012 m. sausio mėn. (10) Specialioji Europos Audito Rūmų ataskaita Nr. 5/2017 dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo. 2016 m. birželio mėn. galutinė ataskaita Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniam direktoratui „Pirmieji Jaunimo garantijų iniciatyvos rezultatai“; 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatas „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646), „Jaunimo užimtumo iniciatyva: įgyvendinimo Europoje vertinimas“. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) išsami analizė, 2016 m. birželio mėn. (11) Pagal kai kurių šalių teisinę sistemą laikoma, kad kai kurie jaunuoliai, ypač turintys sunkią negalią, negali dirbti. Jie negali užsiregistruoti VUT ir, savo ruožtu, dalyvauti su Jaunimo užimtumo iniciatyva susijusioje veikloje.