Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2054(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0007/2018

Pateikti tekstai :

A8-0007/2018

Debatai :

PV 07/02/2018 - 4
CRE 07/02/2018 - 4

Balsavimas :

PV 07/02/2018 - 7.2
CRE 07/02/2018 - 7.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0029

Priimti tekstai
PDF 405kWORD 45k
Trečiadienis, 2018 m. vasario 7 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos Parlamento sudėtis
P8_TA(2018)0029A8-0007/2018
Rezoliucija
 Priedas

2018 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento sudėties (2017/2054(INL)2017/0900(NLE))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 14 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 10 straipsnį(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties atsižvelgiant į 2014 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos, prie kurios pridėtas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo priimamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2013/312/ES(4), kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. balandžio 10 d. Didžiojo penktadienio susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45, 52 ir 84 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0007/2018),

A.  kadangi nustatant Europos Parlamento sudėtį turi būti laikomasi ES sutarties 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų kriterijų, t. y. kad Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko, kad atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių (minimali Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičiaus riba yra šeši) ir kad nė vienai valstybei narei neskiriama daugiau negu devyniasdešimt šešios vietos;

B.  kadangi ES sutarties 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai;

C.  kadangi ES sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo pabrėžiama, jog svarbu, kad būtų paisoma lygybės ir kad Sąjungos institucijos laikytųsi vienodo požiūrio į piliečius; kadangi itin svarbu užtikrinti didesnę atstovavimo piliečiams lygybę, kad būtų sustiprintas Europos Parlamento, kaip Sąjungos piliečiams atstovaujančios teisės aktų leidybos institucijos, legitimumas;

D.  kadangi Europos Parlamentas išnagrinėjo keletą pasiūlymų dėl nuolatinės matematinėmis formulėmis grindžiamos vietų paskirstymo sistemos, kuriuos jis užsakė parengti ir kurie jam buvo pristatyti;

E.  kadangi 2017 m. kovo 29 d. Jungtinės Karalystės vyriausybė pagal ES sutarties 50 straipsnį Europos Vadovų Tarybai pateikė pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir kadangi dvejų metų laikotarpis deryboms vesti ir susitarimui dėl išstojimo sudaryti baigiasi 2019 m. kovo 29 d., nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vienbalsiai nuspręstų pratęsti šį laikotarpį;

F.  kadangi per kitus Europos Parlamento rinkimus, vyksiančius 2019 m., Jungtinė Karalystė nebebus Europos Sąjungos narė, nebent dabartinė teisinė padėtis pasikeistų;

G.  kadangi kelios valstybės narės neseniai išreiškė pritarimą bendros rinkimų apygardos sukūrimui, pradedant nuo 2019 m. Europos Parlamento rinkimų; kadangi norint sukurti bendrą rinkimų apygardą būtina iš dalies pakeisti Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise; remiantis Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodeksu, toks pakeitimas turi būti priimtas ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki Europos Parlamento rinkimų;

H.  kadangi savo 2015 m. lapkričio 11 d. pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo, kuriuo priimamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, Europos Parlamentas prašė nustatyti privalomą slenkstį rinkimų apygardose ir vienos rinkimų apygardos valstybėse narėse, kuriose naudojama sąrašų sistema ir renkama daugiau Parlamento narių nei tam tikras nustatytas skaičius; mano, kad šis slenkstis turi būti nustatytas atsižvelgiant į naują vietų paskirstymą;

1.  pažymi, kad dabartinis vietų paskirstymas Europos Parlamente, kaip nustatyta Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2013/312/ES, taikomas tik 2014–2019 m. parlamentinei kadencijai; todėl pabrėžia, kad būtina priimti naują sprendimą dėl Europos Parlamento sudėties per 2019–2024 m. parlamentinę kadenciją;

2.  pripažįsta faktą, kad dabartinis vietų paskirstymas kai kuriais atvejais neatitinka proporcingo narių skaičiaus mažinimo principo, todėl nustatant Europos Parlamento sudėtį po 2019 m. Europos Parlamento rinkimų tai turėtų būti pakoreguota;

3.  pripažįsta, jog kelios valstybės narės laikosi pozicijos, kad priimant sprendimą dėl vietų paskirstymo Europos Parlamente reikia atsižvelgti į balsavimo sistemą Taryboje;

4.  pabrėžia, kad, nors matematinės formulės teikia daug galimybių sukurti nuolatinę vietų paskirstymo sistemą ateityje, Parlamentui nėra politiškai perspektyvu šiuo etapu siūlyti nuolatinę sistemą;

5.  kadangi per kitus Europos Parlamento rinkimus, vyksiančius 2019 m., Jungtinė Karalystė nebebus valstybė narė, nebent dabartinė teisinė padėtis pasikeistų;

6.  siūlo nuo kitų Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių 2019 m., taikyti naują vietų paskirstymo sistemą, kuri atitiktų ES sutarties 14 straipsnyje nustatytus kriterijus; mano, kad jei minėta teisinė situacija, susijusi su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, pasikeistų, per 2014–2019 m. parlamentinę kadenciją taikyta vietų paskirstymo sistema turėtų būti taikoma iki tol, kol teisiškai įsigalios Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos;

7.  pabrėžia, kad atsilaisvinus vietoms, kai Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos, bus lengviau patvirtinti naują vietų paskirstymo Parlamente sistemą, atitinkančią proporcingo narių skaičiaus mažinimo principą; be to, pabrėžia, kad taikant siūlomą naują vietų paskirstymo sistemą bus galima sumažinti Parlamento narių skaičių; pažymi, kad net ir dalies Jungtinės Karalystės atlaisvintų vietų pakanka užtikrinti, kad jokia valstybė narė neprarastų vietų;

8.  pabrėžia, kad sumažinus Parlamento narų skaičių lieka nemažai vietų, kurios gali būti panaudotos prisitaikant prie galimų Europos Sąjungos plėtros etapų ateityje;

9.  primena, kad pagal Didžiojo penktadienio susitarimą Šiaurės Airijos gyventojai turi teisę į Airijos arba Jungtinės Karalystės pilietybę (arba abi), o turėdami teisę į Airijos pilietybę jie turi teisę ir į Sąjungos pilietybę;

10.  primena, kad Sutartyse apibrėžtas proporcingo narių mažinimo principas grindžiamas valstybei narei skiriamų vietų skaičiumi, o ne kandidatų pilietybe;

11.  ragina Tarybą skubiai baigti Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise peržiūrą;

12.  pabrėžia, kad Europos Parlamento pasiūlyta Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise reforma padės sustiprinti europinį rinkimų pobūdį ir nusiųsti pozityvų signalą dėl Europos projekto ateities;

13.  mano, kad siūlomas paskirstymas, grindžiamas Sutarčių principais, yra tvirtas pagrindas siekiant nustatyti metodą, pagal kurį vietos būtų paskirstomos ateityje, laikantis ES sutarties 14 straipsnyje nustatytų kriterijų, visų pirma proporcingo narių skaičiaus mažinimo principo, taip pat užtikrinant, kad toks paskirstymas būtų atliekamas teisingai, skaidriai ir objektyviai, atsižvelgiant į naujausius demografinius pokyčius, ir kad jis būtų suprantamas Sąjungos piliečiams;

14.  remdamasis savo iniciatyvos teise, įtvirtinta ES sutarties 14 straipsnio 2 dalyje, pateikia Europos Vadovų Tarybai pridedamą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis; pabrėžia, jog būtina skubiai priimti šį sprendimą (jam priimti reikalingas Parlamento pritarimas), kad valstybės narės galėtų laiku priimti reikiamus nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos jos galėtų surengti rinkimus į 2019–2024 m. kadencijos Europos Parlamentą;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo kartu su minėtuoju Konstitucinių reikalų komiteto pranešimu Europos Vadovų Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Šiame straipsnyje nustatyta, kad „piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente“.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0082.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0395.
(4) OL L 181, 2013 6 29, p. 57.


EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pasiūlymas dėl

Europos Vadovų Tarybos sprendimo

kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

1)  Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyti Europos Parlamento sudėties kriterijai, t. y. kad Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko, kad atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių (minimali Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičiaus riba yra šeši) ir kad nė vienai valstybei narei neskiriama daugiau negu devyniasdešimt šešios vietos;

2)  Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija, kurioje Sąjungos lygiu piliečiai tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente, o valstybės narės atstovaujamos Taryboje jų vyriausybių, kurios pačios yra demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar savo piliečiams. Todėl Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalis dėl Europos Parlamento sudėties taikoma Sutartyse nustatytų platesnių institucinių taisyklių, taip pat apimančių ir nuostatas dėl sprendimų priėmimo Taryboje, kontekste;

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies nuostatas vadovaujamasi šiais principais:

–  paskirstant vietas Europos Parlamente visapusiškai išnaudojamas Europos Sąjungos sutartyje valstybėms narėms nustatytas minimalus ir maksimalus vietų skaičius, kad būtų kuo labiau atsižvelgta į atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičių,

–  proporcingo narių skaičiaus mažinimo principas apibrėžiamas taip: kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus ir tos valstybės narės vietų skaičiaus – prieš juos suapvalinant iki pilnų skaičių – santykis kinta atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičių taip, kad kiekvienas Europos Parlamento narys iš daugiau gyventojų turinčios valstybės narės atstovautų didesniam skaičiui piliečių negu Europos Parlamento narys iš mažiau gyventojų turinčios valstybės narės, kita vertus, kuo didesnis valstybės narės gyventojų skaičius, tuo daugiau vietų jai gali būti skirta,

–  paskirstant vietas atsižvelgiama į demografinius pokyčius valstybėse narėse.

2 straipsnis

Bendrą valstybių narių gyventojų skaičių apskaičiuoja Komisija (Eurostatas), remdamasi valstybių narių pateiktais naujausiais duomenimis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1260/2013(1) nustatytą metodą.

3 straipsnis

1.   2019–2024 m. parlamentinei kadencijai nustatomas toks kiekvienoje valstybėje narėje išrinktų atstovų į Europos Parlamentą skaičius:

Belgija

21

Bulgarija

17

Čekija

21

Danija

14

Vokietija

96

Estija

7

Airija

13

Graikija

21

Ispanija

59

Prancūzija

79

Kroatija

12

Italija

76

Kipras

6

Latvija

8

Lietuva

11

Liuksemburgas

6

Vengrija

21

Malta

6

Nyderlandai

29

Austrija

19

Lenkija

52

Portugalija

21

Rumunija

33

Slovėnija

8

Slovakija

14

Suomija

14

Švedija

21

2.  Vis dėlto, jei 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos pradžioje Jungtinė Karalystė dar bus Europos Sąjungos narė, kiekvienos valstybės narės atstovų Europos Parlamente, pradedančių eiti savo pareigas, skaičius atitiks Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2013/312/ES(2) 3 straipsnyje numatytą skaičių, kol teisiškai įsigalios Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos.

Teisiškai įsigaliojus Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos, kiekvienoje valstybėje narėje renkamų atstovų į Europos Parlamentą skaičius atitiks šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skaičių.

Visi atstovai Europos Parlamente, užimantys papildomas vietas, atsiradusias dėl skirtumo tarp vietų skaičiaus, skirto pagal šios dalies pirmą ir antrą pastraipas, savo pareigas Parlamente pradės eiti tuo pat metu.

4 straipsnis

Likus pakankamai laiko iki 2024–2029 m. parlamentinės kadencijos pradžios, Europos Parlamentas pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį pateikia Europos Vadovų Tarybai pasiūlymą dėl atnaujinto vietų paskirstymo.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta …

Europos Vadovų Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1260/2013 dėl Europos demografinės statistikos (OL L 330, 2013 12 10, p. 39).
(2) 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas 2013/312/ES, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis (OL L 181, 2013 6 29, p. 57).

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 28 d.Teisinė informacija - Privatumo politika