2018 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo (2017/2937(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10, 19, 21 ir 167 straipsnius,
– atsižvelgdamas į SESV 20 ir 227 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje įtvirtintą teisę teikti peticijas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsnius,
– atsižvelgdamas į ES sutarties preambulę,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 12 ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1) (Rasinės lygybės direktyva),
– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius(2) pagrindus (Vienodo požiūrio užimtumo srityje direktyva),
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB(3) (Laisvo judėjimo direktyva),
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. Teisingumo Teismo Bendrojo Teismo sprendimą byloje Minority SafePac – one million signatures for diversity in Europe/Komisija (T-646/13)(4),
– atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje(5),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje(6),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją „2013 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“(7),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2015 m. Peticijų komiteto veiklos(8),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“(9),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“(10),
– atsižvelgdamas į Peticijų komiteto prašymu Europos Parlamento C teminio skyriaus užsakytą 2017 m. balandžio mėn. tyrimą „Diskriminacijos atvejai gautose peticijose“,
– atsižvelgdamas į Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto prašymu Europos Parlamento C teminio skyriaus užsakytą 2017 m. rugpjūčio mėn. tyrimą „Siekiant visapusiškos ES mažumų apsaugos sistemos“,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto prašymu Europos Parlamento B teminio skyriaus užsakytą 2017 m. gegužės mėn. tyrimą „Mažumų kalbos ir švietimas. Geriausia patirtis ir sunkumai“,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 4 d. Peticijų komiteto surengtą viešąjį klausymą „Kova su ES piliečių diskriminacija ES valstybėse narėse ir mažumų apsauga“(11),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Peticijų komitetas gavo keletą peticijų, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl įvairaus pobūdžio mažumoms priklausančių ES piliečių diskriminavimo, ir surengė klausymą skirtingais iškeltais klausimais;
B. kadangi mažumų teisės ir teisinės valstybės principas yra glaudžiai susiję; kadangi ES sutarties 2 straipsnyje aiškiai nurodytos mažumoms priklausančių asmenų teisės ir šios teisės turi būti vertinamos taip pat kaip ir kitos Sutartyse įtvirtintos teisės;
C. kadangi SESV 10 straipsnyje teigiama, kad, „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“;
D. kadangi, nors tarptautiniai susitarimai yra tvirtas pagrindas mažumų teisėms, dar reikia daug ką patobulinti siekiant geriau užtikrinti mažumų teisių apsaugą ES;
E. kadangi kiekvienas asmuo ES turi vienodą teisę ir pareigą tapti visateisiu, aktyviu ir integruotu visuomenės nariu;
F. kadangi vienas svarbiausių reikalavimų šalims kandidatėms yra gerbti mažumų teises – tai nustatyta Kopenhagos kriterijuose;
G. kadangi diskriminacija dėl etninės kilmės minima kaip labiausiai paplitusi diskriminacijos forma ir kadangi pagal naujausią „Eurobarometro“ apklausą apie diskriminaciją(12) diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos atvejų labai padaugėjo;
H. kadangi Komisijos pasiūlymas dėl vienodo požiūrio direktyvos (COM(2008)0426) apima daug sričių, pvz., švietimą, socialinę apsaugą, galimybę naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimą bei paslaugų teikimą;
I. kadangi Peticijų komiteto gautos peticijos dėl su mažumų teisėmis susijusios diskriminacijos turėtų būti nuodugniai išnagrinėtos, siekiant suprasti piliečių iškeltas problemas ir pasiūlyti sprendimų;
J. kadangi iš keleto peticijų matyti, kad mažumoms priklausantys asmenys, naudodamiesi pagrindinėmis savo teisėmis, susiduria su diskriminacija, todėl kyla susirūpinimas dėl mažumų bendruomenių ateities, visų pirma atsižvelgiant į aplinką teršiančią veiklą;
K. kadangi su valstybių narių tautinėmis mažumomis susijusio kultūros paveldo – vienos svarbiausių bendruomenių, grupių ir asmenų kultūrinio tapatumo sudedamųjų dalių – apsaugai ir stiprinimui tenka labai svarbus vaidmuo siekiant socialinės sanglaudos;
L. kadangi valstybės narės yra aiškiai įsipareigojusios imtis taisomųjų priemonių dėl romų bendruomenės narių diskriminavimo praktikos panaikinimo, visų pirma palaikydamos santykius su regionų ir nacionalinėmis administracinėmis institucijomis;
M. kadangi peticijų pateikėjai yra susirūpinę dėl to, kad, kaip teigia ESTT, ES nepateikia visapusiško atsako ir neužtikrina ES pagrindinių teisių chartijoje ir bendraisiais ES teisės principais įtvirtintų kalbinių ir kitų jų mažumų teisių apsaugos;
1. apgailestauja dėl to, kad mažumoms priklausantys asmenys vis dar susiduria su kliūtimis, trukdančiomis užtikrinti pagarbą pagrindinėms jų teisėms, ir yra neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos nusikaltimų aukos;
2. mano, kad valstybės narės turėtų nuosekliai remti mažumų teises ir reguliariai vertinti, ar šios teisės gerbiamos;
Kova su vietinių, tautinių ir kalbinių mažumų diskriminacija – nacionalinė ir ES atsakomybė
3. pažymi, kad su mažumomis susiję klausimai ES darbotvarkėje neužima pakankamai svarbios vietos, ir pritaria integruotam požiūriui į lygybę ir nediskriminavimą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai nagrinėtų su savo visuomenės žmonių įvairove susijusius klausimus;
4. mano, kad ES atsakomybė yra saugoti ir skatinti mažumų teises; mano, kad siekiant visapusiškai apsaugoti mažumoms priklausančių asmenų teises reikia tobulinti ES teisės aktų sistemą;
5. atkreipia dėmesį į ES institucijų vaidmenį didinant informuotumą apie su mažumų apsauga susijusius klausimus ir skatinant bei remiant valstybių narių pastangas skatinti kultūrų įvairovę ir toleranciją, ypač pasitelkiant švietimą;
6. pabrėžia, kad bet kokios kultūros paveldo politikos plėtojimas turėtų būti įtraukus, grindžiamas bendruomenėmis ir dalyvavimu ir neatsiejamas nuo konsultacijų ir dialogo su atitinkamomis mažumų bendruomenėmis;
7. pažymi, kad ES neturi veiksmingų priemonių, kad galėtų stebėti, kaip gerbiamos mažumų teisės; ragina ES mastu veiksmingai stebėti vietinių ir kalbinių mažumų padėtį; mano, kad ES pagrindinių teisių agentūra turėtų vykdyti griežtesnę tautinių mažumų diskriminacijos valstybėse narėse stebėseną;
8. pripažįsta svarbų valstybių narių vaidmenį užtikrinant vietinių, tautinių ar kalbinių mažumų apsaugą; primena, kad tautinių mažumų apsauga ir draudimas diskriminuoti dėl kalbos ir priklausymo tautinei mažumai yra įtvirtinti Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje;
9. apgailestauja, kad jo rezoliucijoje dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje iškeltos problemos dar neišspręstos;
ES mažumų teisinė sistema. Iššūkiai ir galimybės
10. atkreipia dėmesį į tai, kad tautinių mažumų teisės ir jų apsauga yra neatsiejama teisinės valstybės dalis, kaip nurodyta 1990 m. pasirašytame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Kopenhagos dokumente;
11. ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų teisės sistemos užtikrintų, kad mažumai priklausantys asmenys nebūtų diskriminuojami, ir imtis tikslinių apsaugos priemonių, grindžiamų atitinkamomis tarptautinėmis normomis; smerkia bet kokį valstybės pareigūnų vykdomą mažumoms priklausančių asmenų diskriminavimą; siūlo kompetentingoms institucijoms naudotis taikomomis pranešimo apie diskriminaciją priemonėmis ir, jei reikia, tokiais atvejais taikyti sankcijas;
12. pabrėžia, kad reikia spręsti su nepiliečių, nuolat gyvenančių valstybėse narėse, padėtimi ir teisiniu jų statusu susijusias problemas;
13. pabrėžia, kad tautinių mažumų gamtos ir kultūros paveldo ištekliai yra pagrindiniai socialinės sanglaudos ramsčiai ir jie turi būti laikomi turtu, kurį reikia visapusiškai išsaugoti ateities kartoms, be kita ko, sustabdant teršiančią veiklą;
14. ragina visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 12 bei Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją ir užtikrinti jų vykdymą arba atnaujinti savo įsipareigojimus, nustatytus atitinkamuose tarptautiniuose susitarimuose; pabrėžia, kad su kalbinių ir vietinių mažumų atstovais turėtų būti elgiamasi pagal šiuose dokumentuose nustatytus principus;
15. ragina peržiūrėti Rasinės lygybės direktyvą ir Vienodo požiūrio užimtumo srityje direktyvą; labai apgailestauja, kad priimant pasiūlymą dėl vienodo požiūrio direktyvos padaryta nedidelė pažanga, ir ragina Komisiją ir Tarybą iš naujo pradėti atitinkamas derybas siekiant jas užbaigti iki šios kadencijos pabaigos;
Mažumų kalbų apsauga ir gynimas
16. skatina valstybes nares užtikrinti, kad būtų gerbiama teisė vartoti mažumos kalbą, ir apsaugoti kalbų įvairovę Sąjungoje pagal ES sutartis;
17. mano, kad bendruomenėse, kuriose yra daugiau kaip viena oficialioji kalba, turi būti vienodai gerbiamos visų kalbų teisės, laikantis kiekvienos valstybės narės konstitucinės santvarkos;
18. ragina Komisiją labiau skatinti regioninių ir mažumų kalbų mokymą ir vartojimą, nes tai gali būti būdas kovoti su diskriminacija dėl kalbos ES;
LGBTI asmenų teisės
19. skatina Komisiją imtis ryžtingesnių veiksmų kovojant su LGBTI asmenų diskriminacija ir homofobija, įskaitant konkrečias teisines priemones, ir atsižvelgti į valstybių narių kompetenciją; rekomenduoja stebėti LGBTI asmenų teises ir teikti aiškią ir prieinamą informaciją apie LGBTI asmenų ir jų šeimos narių tarptautinių teisių pripažinimą ES; mano, kad valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią patyčioms ir struktūriškai kovoti su homofobija, turėtų tinkamai investuoti į tikslinio ugdymo teikimą skirtingais etapais;
20. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų Laisvo judėjimo direktyvą, nuosekliai laikydamosi, be kita ko, su šeimos nariais susijusių nuostatų ir drausdamos visų rūšių diskriminaciją;
21. ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad LGBTI asmenys ir jų šeimos nariai galėtų naudotis savo laisvo judėjimo teisėmis pagal SESV 21 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį;
º
º º
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Diskriminacija Europos Sąjungoje 2015 m. http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/SPECIAL/surveyKy/2077