Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2071(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0013/2018

Pateikti tekstai :

A8-0013/2018

Debatai :

PV 07/02/2018 - 17
CRE 07/02/2018 - 17

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0039

Priimti tekstai
PDF 398kWORD 60k
Ketvirtadienis, 2018 m. vasario 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos investicijų banko finansinės veiklos metinė ataskaita
P8_TA(2018)0039A8-0013/2018

2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos metinės ataskaitos (2017/2071(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 175, 177, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į SESV Protokolą Nr. 5 dėl Europos investicijų banko (EIB) statuto,

–  atsižvelgdamas į 2017–2019 m. EIB grupės veiklos planą, paskelbtą EIB interneto svetainėje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EIB veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EIB finansinę ataskaitą ir 2016 m. EIB statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. EIB parengtą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veikimo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir EIB 2017 m. gegužės 2 d. sudarytą susitarimą dėl keitimosi informacija pagal 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2396, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (COM(2016)0583),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (COM(2016)0582),

–  atsižvelgdamas į EIB ekonominio atsparumo iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas(3),

–  atsižvelgdamas į pirmąjį EDVF strateginės valdybos posėdį, įvykusį 2017 m. rugsėjo 28 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge surengtą socialinį aukščiausiojo lygio susitikimą deramų darbo vietų ir ekonomikos augimo tema ir į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į EIB grupės strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir 2016 m. EIB valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB aplinkos apsaugos ir socialinės praktikos vadovą,

–  atsižvelgdamas į šiuo metu persvarstomą 2010 m. EIB skundų nagrinėjimo tvarką – principus, įgaliojimus ir darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 15 d. EIB politikos menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu dokumentą ir į jos 2014 m. balandžio 8 d. priedėlį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. EIB pritarimą ES sprendimui ratifikuoti Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko J. C. Junckerio pranešimą apie Sąjungos padėtį 2017 m. rugsėjo 13 d. vykusioje Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0013/2018),

A.  kadangi Europos investicijų bankas (EIB) laikomas ES institucija, atsakinga už finansus, ir pagrindine viešųjų ir privačių investicijų skatinimo ES institucija, be to, EIB, vykdydamas išorės skolinimo veiklą, atlieka svarbų vaidmenį už ES ribų;

B.  kadangi EIB grupės finansinė veikla apima ir nuosavų išteklių skolinimą, ir įvairių jai suteiktų įgaliojimų vykdymą, gavus paramą iš ES biudžeto ir trečiųjų subjektų, pvz., ES valstybių narių;

C.  kadangi geriausios praktikos, susijusios su EIB grupės veiklos veiksmingumo politika ir vadyba, valdymu ir skaidrumu, plėtotei turėtų būti skiriamas nuolatinis dėmesys;

D.  kadangi 2016 m. EIB išlaikė tvirtą finansinę padėtį, kaip ir buvo prognozuojama tiems metams – EIB metinis grynasis perviršis sudarė 2,8 mlrd. EUR;

E.  kadangi EIB turėtų toliau didinti pastangas veiksmingai plėsti savo skolinimo veiklą, t. y. teikti techninę pagalbą ir konsultacinę pagalbą, visų pirma regionuose, kuriuose žemas investicijų lygis, siekiant mažinti regioninius skirtumus, ir sykiu mažinti administracinę naštą paraiškų teikėjams;

F.  kadangi EIB, kaip už Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) valdymą atsakinga institucija, turėtų ir toliau siekti užtikrinti kokybišką, geografiniu požiūriu subalansuotą turto portfelį, garantuojantį ilgalaikę ekonominę naudą, užtikrinančią kokybiškų darbo vietų kūrimą, ir tai turėtų padaryti savo pagrindiniu prioritetu visoje ES teritorijoje;

G.  kadangi Europos investicijų fondas (EIF) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį papildydamas EIB intervencijas kaip specializuota rizikos kapitalo ir garantijų ES priemonė, siekiant visų pirma remti MVĮ ir taip užtikrinti tolesnę ir didesnę Europos integraciją ir ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

H.  kadangi apsaugos nuo sukčiavimo, be kita ko, mokestinio sukčiavimo ir pinigų plovimo, taip pat terorizmo finansavimo rizikos priemonės įtvirtintos EIB grupės sutartinėse nuostatose, įtraukiamose į sutartis, sudaromas tarp EIB grupės ir jos sandorių šalių; kadangi EIB grupė turėtų reikalauti sandorių šalių laikytis visų taikytinų teisės aktų; kadangi EIB grupė, remdamasi išsamaus patikrinimo rezultatais, turėtų nustatyti papildomas sutartines nuostatas dėl konkrečių skaidrumo ir sąžiningumo aspektų;

I.  kadangi EIB grupė pagal Sutartis privalo prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos ir regionų vystymosi, taikydama specialias finansavimo priemones, pvz., teikdama paskolas, akcinį kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimo priemones ir konsultavimo paslaugas;

J.  kadangi EIB grupė turėtų išlaikyti aukštą kreditingumą kaip pagrindinį savo verslo modelio pranašumą ir kokybišką, tvirtą turto portfelį su patikimais investicijų projektais pagal ESIF ir visas portfelio finansines priemones;

Pasauliniai iššūkiai ir pagrindinės politikos sritys

1.  pabrėžia, kad ekonomikos krizė labai susilpnino ES ekonomikos augimą ir kad viena iš svarbiausių jos pasekmių yra investicijų sumažėjimas ES; pabrėžia, kad, kaip matyti iš Eurostato duomenų, viešojo ir privačiojo sektorių investicijų nuosmukis pasiekė nerimą keliantį lygį tose šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės; išreiškia susirūpinimą dėl makroekonominio disbalanso ir nedarbo, kurie tebėra dideli kai kuriose valstybėse narėse;

2.  tikisi, kad EIB ir toliau bendradarbiaus su Komisija ir valstybėmis narėmis šalinant sisteminius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai arba šalys negali visapusiškai pasinaudoti EIB finansinės veiklos teikiamomis galimybėmis;

3.  palankiai vertina EIB grupės pasiryžimą stiprinti ES konkurencingumą, iš tikrųjų skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir padėti spręsti socialinius ir ekonominius uždavinius ES ir už jos ribų, siekiant įgyvendinti bendruosius viešosios politikos tikslus, susijusius su inovacijomis, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansais, infrastruktūra, aplinka, ekonomine ir socialine sanglauda bei klimatu; primena, kad šie tikslai taip pat reikalauja teikti viešąsias gėrybes; primygtinai teigia, kad, norint sėkmingai pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, visa EIB grupės veikla turėtų būti ne tik ekonomiškai tvari, bet ir prisidėti prie pažangesnės, ekologiškesnės ir įtraukesnės ES; į tai atsižvelgdamas ragina EIB bendradarbiauti su smulkiaisiais rinkos dalyviais ir bendruomenės kooperatyvais, siekiant paskatinti nedidelės apimties atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus susijungti, kad jie galėtų gauti EIB finansavimą; pabrėžia, kad priemonės, būtinos šiems tikslams pasiekti, turėtų tarpusavyje derėti;

4.  palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama suderinti įvairius finansavimo šaltinius, įskaitant ESIF, centralizuotai administruojamas ES lygmens finansines priemones ir Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų programų išteklius, taip pat valstybių narių ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų išteklius, nes tai įgalina finansuoti MVĮ naudingus rizikingus projektus ir tokius projektus, kuriems sunkiau gauti finansavimą;

5.  palankiai vertina tai, kad EIB patvirtino savo įsipareigojimą padėti įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; mano, kad numatyta 2018 m. EIB skolinimo energetikos sektoriui kriterijų peržiūra suteiks bankui progą iš naujo apsvarstyti, ar teikti paramą iškastinio kuro sektoriui, ir paskelbti atitinkamus su tuo susijusius išsamius duomenis; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina banką paskelbti konkrečius veiksmų planus, susijusius su jo 2015 m. klimato kaitos strategija, ir savo portfelį suderinti su tikslu užtikrinti, kad laikantis Paryžiaus susitarimo vidutinė pasaulio temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 1,5 °C, pakopomis sparčiai ir visiškai atsisakant iškastinio kuro projektų ir pirmenybę teikiant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių projektams; palankiai vertina 2017 m. spalio 10 d. Tarybos išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo(4) ir pabrėžia, kad labai svarbu skirti pakankamą finansavimą darnioms žaliosioms investicijoms, įskaitant investicijas į biologinės pramonės sektorius(5); ragina EIB ir toliau teikti finansinę paramą tvariems vietos energijos šaltiniams, kad būtų panaikinta didelė Europos priklausomybė nuo išorės energijos tiekėjų ir užtikrintas tiekimo saugumas; ragina EIB apsvarstyti, ar nereikėtų patvirtinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Rio klimato rodiklių, taikomų ESI fondų lėšų panaudojimo klimato politikos veiksmams stebėjimo ir kontrolės tikslais, siekiant geriau atsižvelgti į EIB veiklą, susijusią su sanglaudos politika, kai vertinamas ESI fondų vaidmuo kovojant su klimato kaita;

6.  pažymi, kad EIB rezultatai klimato politikos veiksmų srityje labai įvairūs nepaisant to, kad 25 proc. lėšų skyrimo tikslas pasiektas, bendrai paėmus, vos viršijant minimalią ribą; yra susirūpinęs dėl to, kad 16 valstybių narių EIB parama klimato politikos veiksmams nesiekė nė 20 proc. ir kad 2016 m. investicijos į klimato politikos veiksmus daugiausia teiktos stiprios ekonomikos ES šalims – 70 proc. ESIF paramos atsinaujinančiųjų išteklių energetikai suteikta vienintelei šaliai, t. y. Belgijai, o 80 proc. investicijų pagal ESIF į energijos vartojimo efektyvumą skirta Prancūzijai, Suomijai ir Vokietijai;

7.  palankiai vertina tai, kad EIB reagavo į krizę gerokai išplėsdamas savo veiklą, be kita ko, labiausiai nukentėjusiose šalyse; ragina EIB toliau remti ES šalis, kad padėtų jų ekonomikai atsigauti;

8.  primena, kad būtina skubiai išaiškinti „Brexit“ poveikį EIB dabartiniam biudžetui ir jo veiklai, kad institucija ir toliau galėtų vykdyti savo funkcijas; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė teikė 16,11 proc. EIB kapitalo – jos įnašas sudarė 3,5 mlrd. EUR įmokėtojo kapitalo ir 35,7 mlrd. EUR banko kapitalo pagal pareikalavimą; pabrėžia, kad svarbu tiksliai nustatyti Jungtinės Karalystės įnašo į EIB biudžetą dydį ir apibrėžti būsimą Jungtinės Karalystės dalyvavimą ekonominėje veikloje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo nesumažėtų EIB pajėgumas remti ES ekonomiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia kuo greičiau užtikrinti teisinį tikrumą, kalbant apie šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vykdomus projektus, kuriuos bendrai finansuoja EIB; mano, kad iki oficialaus išstojimo iš Sąjungos dienos požiūris investicijų srityje į Jungtinę Karalystę turėtų būti toks pats kaip į bet kurią kitą valstybę narę, tačiau EIB elgiasi teisingai investicijoms nustatydamas sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad investicijų tinkamumo kriterijų, visų pirma aplinkosaugos standartų srityje, bus laikomasi visu tokių investicijų laikotarpiu;

9.  pabrėžia, kad labai svarbi EIB finansavimo veikla rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse, remiant tas šalis, kurios įgyvendina sunkias ekonomines ir demokratines reformas, siekdamos integracijos į ES; primena, kad pagrindinės finansavimo veiklos tikslas taip pat turėtų būti siekis patenkinti skubius poreikius ir spręsti ilgalaikius uždavinius, tokius kaip infrastruktūros atstatymas, tinkamo būsto ir reagavimo į kritinę padėtį infrastruktūros užtikrinimas, taip pat kova su jaunimo nedarbu; pabrėžia, jog reikia, kad EIB vykdytų išorės operacijas taip, kad jo veikla būtų konkrečiai sutelkta į sritis, kurios itin svarbios Europos Sąjungai; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į EIB išorės skolinimo įgaliojimų išplėtimą, siekiant stiprinti veiklą pietinėse kaimyninėse šalyse, Viduržemio jūros regione, Lotynų Amerikoje ir Azijoje; be to, atkreipia dėmesį į dideles EIB operacijų galimybes pagerinti ekonominę padėtį geopolitiniu požiūriu labai svarbiuose regionuose, visų pirma Ukrainoje, susiduriančioje su dideliais ekonominiais sunkumais dėl Rytų Ukrainoje vykstančio ginkluoto konflikto;

10.  mano, kad EIB, būdamas „ES banku“, įsteigtu ir valdomu pagal ES sutartis ir prie jų pridėtą atitinkamą protokolą, privalo atitikti šį ypatingą statusą, kuriuo numatomos ypatingos teisės ir pareigos; pažymi, kad EIB atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendindamas vis daugiau finansinių priemonių, kurias taikant ES biudžeto lėšos naudojamos kaip svertas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, jog prognozuojama, kad, kaip ir numatyta 2017–2019 m. veiklos plane, pasirašytų EIB paskolų vertė dar kartą pakils 2019 m. (iki 76 mlrd. EUR – jų vertė, 2014 m. buvusi 77 mlrd. EUR, 2016 m. nukrito iki 73 mlrd. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėmis aplinkybėmis bankas turėtų būti skatinamas išsikelti ambicingesnius tikslus ir padidinti EIB pasirašytų paskolų vertę; primena, kad EIB turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, pasinaudojant tokiomis priemonėmis kaip programa „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė;

12.  palankiai vertina EIB įsipareigojimą kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis ir imtis veiksmų šalyse, kuriose migracijos krizė ypač didelė, be kita ko, stiprinant ir papildant humanitarinius veiksmus ir teikiant paramą ekonomikos augimui, vystymuisi ir reikalingoms investicijoms į modernią ir darnią miestų, sveikatos, švietimo ir socialinę infrastruktūrą, skatinant ekonominę veiklą, kad būtų kuriamos darbo vietos, ir tarpvalstybinį valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpusavio bendradarbiavimą; tikisi, kad EIB grupė šiuo tikslu dės daugiau pastangų koordinuoti ekonominio atsparumo iniciatyvą ir persvarstyto išorės skolinimo įgaliojimo vykdymą pagal EDVF programą; ragina padidinti finansinę paramą projektams, kurie padėtų sumažinti ekonomines sąnaudas, susijusias su migracijos krize, ir sykiu darytų teigiamą poveikį piliečiams, pabėgėliams ir kitiems migrantams valstybėse narėse, kurioms tenka didžiausi pabėgėlių ir migrantų srautai;

13.  todėl palankiai vertina EIB atsako į krizę ir atsparumo didinimo iniciatyvą, kuria siekiama padidinti Europos pietinėms kaimyninėms valstybėms ir Balkanų regionui skiriamą pagalbą 6 mlrd. EUR; ragina užtikrinti, kad ši iniciatyva iš tikrųjų papildytų šiuo metu regione vykdomą EIB veiklą;

14.  atkreipia dėmesį į EIB pasiūlymą įsteigti, pasinaudojant EIF modeliu, grupei pavaldų subjektą, atsakingą už finansavimą už Europos ribų; tikisi, kad bus laiku informuojamas apie visus pokyčius šioje srityje;

15.  palankiai vertina EIB grupės 2017 m. paskelbtą strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo; mano, kad lyčių perspektyva turėtų būti taikoma visoms EIB grupės finansinėms operacijoms; tikisi, kad lyčių lygybės veiksmų planas, nustačius plataus užmojo tikslus ir konkrečius rodiklius, bus netrukus įgyvendintas;

16.  palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl ESIF veiklos pratęsimo ir patikslinimo ir tikisi, kad persvarstytas fondas ir sustiprintas Europos investavimo konsultacijų centras padės įveikti nustatytas dabartinės sistemos problemas, konkrečiai problemas, susijusias su papildomumu, tvarumu, klimato politikos veiksmais, geografine pusiausvyra ir konsultavimo centro veikla; pabrėžia, kad EIB vykdant skolinimo veiklą svarbu vengti geografinio disbalanso, siekiant užtikrinti platesnio geografiniu ir sektorių požiūriu masto lėšų paskirstymą, nepakenkiant projektų kokybei; ragina EIB toliau stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis, kad būtų pasiekta daugiau gavėjų, ir toliau plėtoti konsultacinę veiklą ir techninę pagalbą, kad ilguoju laikotarpiu būtų išspręsta geografinės pusiausvyros problema; atkreipia dėmesį į labai įvairią patirtį įgyvendinant ESIF projektus; remia ir skatina tolesnį keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp EIB ir valstybių narių, siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą ir tinkamą J. C. Junckerio plano svertą, nes tai pakeis ES piliečių gyvenimą;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB kasmet skolina vidutiniškai po 1 mlrd. EUR socialiniams būsto projektams (jų pastaraisiais metais gerokai padaugėjo ir toliau įvairinama projektų vykdytojų ir paskolos gavėjų grupė), 1,5 mlrd. EUR sveikatos infrastruktūrai ir 2,4 mlrd. EUR švietimo infrastruktūros projektams; pabrėžia, kad tolesnė EIB finansavimo plėtra šiame sektoriuje atspindėtų dabartinę pažangą, siekiant įtvirtinti ES socialinių teisių ramstį ir užtikrinti, kaip ir tikimasi, kad EIB grupė pirmenybę teiktų tiems projektams, kurie turėtų didžiausią poveikį tvarių vietinių darbo vietų kūrimui;

18.  palankiai vertina tai, kad, kaip teigiama EIB Ekonomikos departamento 2017 m. rugsėjo 28 d. informaciniame pranešime, dėl kumuliacinių investicijų, kurias EIB grupė patvirtino 2015 m. ir 2016 m., ES BVP iki 2020 m. padidės 2,3 proc. ir bus sukurta 2,25 mln. darbo vietų – tai rodo, kad EIB daro didelį makroekonominį poveikį; ragina EIB toliau didinti savo makroekonominės analizės pajėgumus, įskaitant EIB veiklos makroekonominio poveikio tyrimus, plėsti savo bendrą analitinę veiklą ir sektorių tyrimus, taip pat empirinių studijų ir leidinių spektrą, kad EIB taip pat taptų „žinių banku“; ragina EIB toliau tobulinti projektų vertinimo procesą, naudojant išsamesnius, tikslesnius ir patobulintus poveikio rodiklius;

19.  pripažįsta anticiklinės priemonės vaidmens, kurį EIB atliko pastaraisiais metais, svarbą; mano, kad vienas iš pagrindinių EIB prioritetų, kai tik ekonomika vėl sugrįš į prieškrizinį investicijų lygį, turėtų būti – sutelkti dėmesį į pagalbą panaikinti investicijų deficitą tose srityse, kuriose to negali padaryti rinkos, pavyzdžiui, dėl jų nuolatinio orientavimosi į trumpalaikius tikslus ir nesugebėjimo teisingai įvertinti ilgalaikių išorinių veiksnių, kad būtų paskatintos tvarios investicijos, technologijų pažanga ir inovacijos siekiant tvaraus augimo; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę inovacijomis pagrįstiems projektams, turintiems aiškią pridėtinę vertę ES, taip pat ir regionų vystymuisi, remiant tokius projektus, kaip antai kaimo ir kitų mažiau prieinamų ir mažiau išsivysčiusių teritorijų atgaivinimo projektus;

20.  pabrėžia, kad EIB atliko ir toliau atlieka teigiamą vaidmenį mažinant viešųjų investicijų deficitą; pabrėžia, kad investicijos, atsakingos ir tvarios struktūrinės reformos ir patikima biudžeto politika turi būti neatsiejama bendros strategijos dalis; ragina koordinuoti EIB veiklą valstybėse narėse ir vyriausybių veiklą, politiką ir tikslus, nustatytus nacionalinėse reformų programose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, visais atvejais, kai toks derinimas įmanomas;

21.  pabrėžia, kad ES lygmeniu esama svarbių struktūrinių priežasčių, dėl kurių didėja investicijų atotrūkis tarp valstybių narių; ragina EIB padidinti techninę pagalbą, kad būtų galima spręsti mažo projektų kūrimo pajėgumo problemą kai kuriose valstybėse narėse; ragina EIB teikti išsamesnę informaciją apie tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas, kurias sukuria kiekvienas finansuojamas projektas;

22.  pabrėžia, kad EIB pagal Sutartis privalo prisidėti prie subalansuoto ir stabilaus vidaus rinkos kūrimo, vykdydamas pagrindinę skolinimo veiklą ir sąveikaudamas su Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad būtų remiami projektai, skirti mažiau išsivysčiusiems regionams, ir tarpvalstybinio pobūdžio projektai; todėl atkreipia dėmesį į svarbaus EIB papildomojo vaidmens potencialą įgyvendinant sanglaudos politiką, kuri ir toliau visuomet turėtų būti grindžiama rezultatais ir į juos orientuota, be kita ko, vykdant veiklą, kuria siekiama stiprinti projektų rengimo pajėgumus, teikti konsultavimo ir analizės paslaugas ir paskolas nacionaliniam bendram finansavimui naudojant ESI fondus; ragina Komisiją ir EIB geriau koordinuoti savo pastangas, siekiant toliau skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikti investavimo galimybių visuose Europos regionuose, įskaitant tuos regionus, kurie negauna lėšų iš Sanglaudos fondo, kad būtų pasiekta geresnių ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

23.  pabrėžia, kad EIB, kaip vieša finansų institucija, finansuojanti projektus, kuriais siekiama įgyvendinti ES politiką ir prioritetinius uždavinius, turėtų prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, be kita ko, mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo; tačiau susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad, žvelgiant į geografinį skolinimo pasiskirstymą pagal šalis, kuriose vykdomi projektai, matyti, jog penkios valstybės narės, didžiausios ekonomikos ES šalys, gavo 54,11 proc. visų 2016 m. suteiktų paskolų; ragina EIB ir Komisiją išnagrinėti tokios padėties priežastis ir iki 2018 m. vidurio informuoti Parlamentą apie jas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti platesnį teritorinį lėšų paskirstymą, be kita ko, ESIF, kuris visuomet turėtų papildyti ESI fondus, kad būtų pasiektas regioninių skirtumų mažinimo tikslas; pabrėžia, kad reikia stiprinti EIB vaidmenį finansuojant socialinį verslumą ir startuolius, socialinės infrastruktūros augimo spartinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos, energijos vartojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos projektus; primena, kad EIB taip pat daug investuoja ES nepriklausančiose šalyse;

24.  atkreipia dėmesį į visų EIB grupės valdomų programos „Horizontas 2020“ finansinių priemonių („InnovFin“) laikotarpio vidurio vertinimą ir jame pateiktas 15 rekomendacijų; tikisi, kad EIB grupė parengs išsamią strategiją, kurios laikysis siekdama įgyvendinti šias rekomendacijas;

Atitiktis reikalavimams

25.  pakartoja savo poziciją, kad į ES teisės aktus, įskaitant EIB statutą, ESIF reglamentą, keturis bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentus ir penkis Europos struktūriniais ir investicijų fondus (Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą), turėtų būti įtrauktas draudimas naudoti ES finansavimą galutiniams naudos gavėjams arba finansų tarpininkams, kurie, kaip įrodyta, yra susiję su mokesčių slėpimu arba mokestiniu sukčiavimu;

26.  primena, kad EIB politika reikalavimų neatitinkančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu turi būti plataus užmojo; pažymi, kad pasikliovimas bendru 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos patvirtintu ES trečiųjų šalių jurisdikciją turinčių subjektų, nesilaikančių gero mokesčių srities valdymo standartų, sąrašu, kuris turės viršenybę kitų organizacijų sąrašų atžvilgiu iškilus prieštaravimams, yra teigiamas, bet nepakankamas žingsnis, ir ragina ataskaitų pagal šalis teikimą be išimčių padaryti viena pagrindinių EIB įmonių socialinės atsakomybės strategijos dalių; ragina EIB laikytis atitinkamų standartų ir taikytinų teisės aktų pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu srityse, nesinaudoti mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, jose nedalyvauti ir netaikyti praktikos, kuri neatitinka gero mokesčių valdymo kriterijų, nustatytų Sąjungos teisėje, Tarybos išvadose, Komisijos komunikatuose ir bet kuriuose oficialiuose Komisijos pranešimuose, nepalaikyti verslo santykių su subjektais, registruotais ar įsteigtais tose šalyse ir teritorijose, kurios nebendradarbiauja su Sąjunga taikant tarptautiniu mastu sutartus mokesčių standartus, susijusius su skaidrumu ir informacijos mainais; ragina EIB, pasikonsultavus su Komisija ir su suinteresuotaisiais subjektais, persvarstyti ir atnaujinti politiką reikalavimų neatitinkančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu, atsižvelgiant į Sąjungos patvirtintą nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą; ragina Komisiją kasmet pateikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie tos politikos įgyvendinimą;

27.  pažymi, kad Komisija seniau buvo užblokavusi tam tikrus projektus, kuriuos pateikė tarptautinės finansų institucijos(6), nes šie projektai apėmė nepateisinamai sudėtingus apmokestinimo susitarimus, vykdomus taikant kenksmingus arba apskritai mokesčių netaikančius mokesčių režimus trečiosiose šalyse; ragina Komisiją ir EIB į savo metinę ataskaitą įtraukti informaciją apie projektus, kurių lėšos pervestos į lengvatinių mokesčių jurisdikcijų teritorijas; pabrėžia, kad tarptautinės finansų institucijos turi pašalinti riziką, kad ES lėšomis bus tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama prie mokesčių vengimo ir mokestinio sukčiavimo;

28.  pažymi, kad buvo išreikštas susirūpinimas dėl EIB finansuojamų projektų, susijusių su lengvatinių mokesčių struktūromis ir nebendradarbiaujančiais jurisdikciją turinčiais subjektais; ragina Komisiją paskelbti viešą metinę ataskaitą dėl ES lėšų naudojimo, susijusio su lengvatinių mokesčių struktūromis ir EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pinigų pervedimais į tas struktūras, įskaitant sustabdytų projektų skaičių ir pobūdį, aiškinamąsias pastabas dėl projektų sustabdymo pagrindo ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad jokiomis ES lėšomis nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama prie mokesčių vengimo ir mokestinio sukčiavimo;

29.  palankiai vertina tai, kad EIB atsižvelgia į mokesčių poveikį šalyse, kuriose investuojama, ir į tai, kaip investicijos prisidės prie ekonomikos vystymosi, darbo vietų kūrimo ir nelygybės mažinimo;

30.  mano, kad EIB, kaip Europos Sąjungos bankas, turėtų dėti daugiau pastangų siekdamas užtikrinti, kad finansų tarpininkai, su kuriais jis bendradarbiauja, nesinaudotų mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma, agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, jose nedalyvautų ir netaikytų praktikos, kuri neatitinka gero mokesčių valdymo kriterijų, nustatytų ES teisės aktuose, įskaitant Komisijos rekomendacijas ir komunikatus; pabrėžia, kad EIB taip pat turėtų užtikrinti, kad finansų tarpininkai nebūtų susiję su korupcija, pinigų plovimu, organizuotu nusikalstamumu ar terorizmu;

31.  pabrėžia, kad EIB turi turėti patikimą ir išsamią informaciją apie tikruosius galutinius EIB lėšų gavėjus, taip pat ir tais atvejais, kai finansavimas priklauso nuo privataus kapitalo fondų; todėl primygtinai ragina EIB sugriežtinti išsamaus patikrinimo procedūrą ir padidinti skaidrumą, kai bendradarbiaujama su finansų tarpininkais; mano, kad geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriais reikia nuolat sekti, yra kriterijų naudojimas atrenkant finansų tarpininkus ir atnaujintos informacijos apie tikruosius bendrovių savininkus, įskaitant patikos fondus, fondus ir mokesčių rojus, turėjimas; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB nustato tikruosius tokių bendrovių savininkus per išsamaus patikrinimo procesą; ragina EIB grupę dar labiau sugriežtinti sutartines sąlygas, t. y. įtraukti sąlygą arba nuorodą dėl gero valdymo, siekiant sumažinti EIB sąžiningumui ir reputacijai kylančią riziką; primygtinai nurodo, kad EIB reikia parengti išsamų viešą finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą, siekiant sutvirtinti ES įsipareigojimą kovoti su piktnaudžiavimu mokesčiais ir veiksmingiau vengti korupcijos ir nusikalstamų grupuočių įsiskverbimo rizikos;

32.  palankiai vertina EIB pastangas atlikti išsamų EIB grupės pagrindinių sandorio šalių ir operacijų patikrinimą, įskaitant vykdomą stebėsenos veiklą ir kontrolę, siekiant užtikrinti, kad EIB atsitiktinai nesudarytų palankesnių sąlygų korupcijai, sukčiavimui, slaptiems susitarimams, prievartai, pinigų plovimui, mokestiniam sukčiavimui, žalingai mokesčių praktikai ar terorizmo finansavimui, visų pirma skelbiamas reguliarias Vyriausiojo atitikties pareigūno tarnybos (OCCO) veiklos ataskaitas ir glaudų jos bendradarbiavimą su EIB generaline inspekcija; ragina EIB prisiderinti prie Komisijos planuojamos naujos skubaus perspėjimo ir draudimo dalyvauti sistemos;

33.  palankiai vertina EIB grupės bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su įvairiomis Komisijos tarnybomis dėl priemonių, numatytų kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinyje, siekiant patikslinti pagrindinių teisės aktų rinkinio taikymo sritį ir jo pagrindines nuostatas, EIB grupės vaidmenį ir dalyvavimą jas taikant, taip pat EIB grupės dalyvavimą dialoge su pilietinės visuomenės organizacijomis šiais klausimais tiek EIB grupės direktorių valdybos, tiek EIB tarnybų, pvz., OCCO, lygmeniu; ragina EIB geriau spręsti mokesčių vengimo klausimus, kai atliekamas išsamus patikrinimas;

Atskaitomybė

34.  mano, kad didesnis EIB ekonominis vaidmuo, didesni jo investavimo pajėgumai ir ES biudžeto kaip garantijos naudojimas EIB operacijoms reikalauja didesnio skaidrumo ir didesnės atskaitomybės, kad būtų užtikrinta tikra viešoji EIB grupės veiklos, projektų atrankos ir finansavimo prioritetų kontrolė;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB kasmet pateikia tris ataskaitas Parlamentui apie savo veiklą ir kad EIB pirmininkas ir darbuotojai nuolat dalyvauja klausymuose Parlamentui ir jo komitetams paprašius; vis dėlto primena savo prašymą užtikrinti aukštesnio lygio EIB atskaitomybę Parlamentui ir skaidrumą; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą pasirašyti tarpinstitucinį susitarimą tarp EIB ir Parlamento dėl keitimosi informacija, įskaitant Parlamento narių galimybę pateikti klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, EIB pirmininkui;

36.  primena, kad skaidrumas įgyvendinant ES politiką ne tik stiprina EIB grupės bendrą atskaitomybę ir patikimumą, kai ji pateikia aiškią informaciją apie finansų tarpininkų ir galutinių finansinės naudos gavėjų tipus, bet taip pat prisideda prie finansuojamų projektų efektyvumo ir tvarumo didinimo ir užtikrina visišką sukčiavimo ir korupcijos netoleravimą, susijusį su paskolų portfeliu;

37.  palankiai vertina tai, kad EIB grupės skaidrumo politika grindžiama informacijos atskleidimo prielaida ir kad kiekvienas asmuo gali susipažinti su EIB grupės dokumentais ir informacija; primena savo rekomendaciją EIB grupės svetainėje paskelbti nekonfidencialius dokumentus, pvz., tarpinstitucinius susitarimus ir memorandumus, ir primygtinai ragina EIB grupę tuo neapsiriboti, bet ir toliau ieškoti didesnio skaidrumo užtikrinimo būdų;

38.  mano, kad EIB grupė turėtų sekti Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) ir Pasaulio banko grupės pavyzdžiu ir pradėti atskleisti informaciją apie didelės rizikos paprojekčius, kuriuos ji finansuoja per komercinius bankus (pagrindinius tarpininkus ir (arba) finansines priemones, kurias EIB grupė naudoja MVĮ finansuoti);

39.  palankiai vertina tai, kad visi EIB grupės turimi projektų dokumentai paprašius pateikiami; prašo EIB grupės nustatyti gaires dėl nekonfidencialios ir esminės informacijos, kurią galima atskleisti, kai raginama savo iniciatyva atskleisti informaciją apie projektą;

40.  ragina, kad EIB grupės informacijos atskleidimo politika užtikrintų aukštą jos kainodaros politikos ir valdymo organų principų skaidrumo lygį; palankiai vertina EIB grupės direktorių valdybos 2017 m. sausio mėn. posėdžių protokolų paskelbimą, viešąjį dokumentų registrą ir projektų duomenų skelbimą pagal tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą(7); ragina paskelbti valdymo komitetų posėdžių protokolus;

41.  atkreipia dėmesį į atliekamą EIB grupės informavimo apie pažeidimus politikos persvarstymą; primygtinai ragina EIB grupę padidinti skundų mechanizmo nepriklausomumą, teisėtumą, prieinamumą, nuspėjamumą, lygiateisiškumą ir skaidrumą, be kita ko, įtraukti direktorius ir pagerinti skundų pateikėjų apsaugą; mano, kad tokios priemonės akivaizdžiai atitinka banko, suinteresuotųjų subjektų ir ES institucijų interesus;

42.  pažymi, kad iš 120 atvejų, apie kuriuos 2016 m. pranešta Generalinės inspekcijos Sukčiavimo tyrimų skyriui, 53 proc. sudaro atvejai, apie kuriuos pranešė EIB grupės darbuotojai; palankiai vertina tai, kad pranešimų apie sukčiavimo atvejus teikimo mechanizmą EIB interneto svetainėje jau galima rasti 30 kalbų(8); mano, kad EIB turėtų atidžiai stebėti ES lygmeniu vykdomą darbą, susijusį su informatorių apsauga, ir atitinkamai toliau gerinti pranešimų teikimo galimybes EIB;

43.  ragina EIB grupę nuolat didelį dėmesį skirti savo veiklos rezultatų tikrinimui remiantis veiklos vertinimais ir įrodytu poveikiu; ragina ją toliau tobulinti savo stebėsenos rodiklius, konkrečiau, papildomumo rodiklius, siekiant kuo anksčiau projekto kūrimo etape įvertinti poveikį ir suteikti valdybai pakankamai informacijos apie numatomą poveikį, visų pirma susijusį su projektų indėliu į ES politiką, pvz., jų poveikį užimtumui (tiek įgyvendinimo, tiek veiklos etapuose); be to, pažymi, kad EIB grupės finansavimo veiklos rezultatų negalima įvertinti remiantis vien jos finansinio poveikio vertinimu, ir todėl ragina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp veiklos tikslų, apibrėžtų verslo mastu, ir nefinansinių EIB grupės darbuotojų tikslų; primygtinai ragina, kad rezultatų vertinimas, be kita ko, parodytų, kokių konkrečių tikslų pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų programą siekiama projektu ir kiek jis padėjo juos pasiekti; mano, jog itin svarbu, kad į projektų vertinimą būtų aktyviai įtraukiami žmonės, gyvenantys finansuojamų infrastruktūros projektų įgyvendinimo vietos apylinkėse;

44.  palankiai vertina tai, kad EIB ir toliau tobulina savo poveikio ataskaitų metodiką, be kita ko, siekdamas tiksliai įvertinti investicijas, sutelktas per įvairias skolinimo per tarpininkus struktūras ir naujus produktus, ir bendrus veiksmus, kurių ėmėsi kartu su kitais daugiašaliais plėtros bankais, kad suderintų pagrindinius poveikio ataskaitų aspektus, kaip padaryta, pvz., neseniai parengtame pranešime dėl klimato politikos finansavimo ataskaitų teikimo ir rengiamoje ataskaitoje dėl skolinimo visuose sektoriuose;

45.  palankiai vertina tai, kad rezultatų vertinimas (ReM+) palaipsniui lemia kultūros pokyčius EIB grupėje; ragina suderinti ir generalizuoti šį procesą – papildomai kuo labiau įtraukti Adis Abebos ir Paryžiaus rodiklius; mano, kad tolesnis tokių rodiklių koregavimas atsižvelgiant vietos nuomones galėtų sumažinti jų atokumą, nedarant poveikio jų nepriklausomumui;

46.  ragina EIB atsižvelgti į vietos aplinkybes, kai investuojama į trečiąsias valstybes; primena, kad investicijos į trečiąsias valstybes negali būti grindžiamos vien kuo didesnio pelno siekiu, bet taip pat privaloma siekti skatinti ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius, ir mažinti skurdą kuriant darbo vietas ir geresnes galimybes naudotis gamybos ištekliais;

47.  pažymi, kad daugelyje EIB operacijų šalių įvairiais būdais, pradedant smurtiniais susidorojimais su protestais ir laisvo nuomonės reiškimo kriminalizavimu ir baigiant savavališkais sulaikymais, žmogaus teisių gynėjų kalinimu ir pilietinės visuomenės organizacijoms taikomais apribojimais, yra puolamos žmogaus teisės, o ypač saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvės; ragina EIB patvirtinti žmogaus teisių veiksmų planą siekiant įgyvendinti ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo EIB projektų poveikio žmogaus teisėms, siekiant užtikrinti, kad EIB projektai prisidėtų prie žmogaus teisių stiprinimo ir įgyvendinimo, ir imtis taisomųjų priemonių, kai pažeidžiamos žmogaus teisės;

48.  palankiai vertina paskelbtą ReM sistemos metodiką, tačiau mano, kad tokių vertinimų rezultatai turėtų būti skelbiami visų operacijų atveju, įskaitant projektų ir paprojekčių poveikį aplinkai ir jų socialinį poveikį; palankiai vertina išorės skolinimo įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, nes dėl to EIB dabar, Parlamentui paprašius, pateiks ReM suvestines, susijusias su projektais, kuriems taikoma ES biudžeto garantija; tačiau ragina EIB paskelbti ir kitas ReM suvestines, susijusias su atskirais projektais, nepriklausančiais ES, ir trijų ramsčių vertinimo suvestines, susijusias su projektais ES, kad padidėtų banko skaidrumas;

49.  ragina EIB paskelbti visus atitinkamus dokumentus, susijusius su paskolomis transporto priemonių pramonei siekiant plėtoti dyzelino technologijas, be kita ko, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitą ir jos rekomendacijas dėl EIB paskolų bendrovei „Volkswagen“, bendrai paaiškinti, kokiu mastu buvo teikiamos paskolos automobilių gamybos bendrovėms, kurios, kaip nustatyta, manipuliavo išmetamo dujų kiekio duomenimis, ir pateikti apžvalgą, kiek šių paskolų buvo laikomos klimato politikos veiksmais; ragina paaiškinti, kokia stabdžių ir atsvarų sistema taikoma siekiant užtikrinti, kad naujesnės paskolų sutartys su automobilių gamybos bendrovėmis, pvz., skiriamas finansavimas tyrimams ir plėtros veiklai junglumo, efektyvių benzininių-elektrinių hibridinių variklių, ilgesnius atstumus nuvažiuojančių elektromobilių ir pažangiųjų vairavimo pagalbos sistemų srityse, atitiktų iš tiesų tikrą orientaciją į švarias technologijas;

50.  palankiai vertina tai, kad EIB grupė patvirtino aukštus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, taikomus EIB skolinimo MVĮ veiklai, ir tai, kad finansų tarpininkams teikiant privalomas ataskaitas apie kiekvieną MVĮ, kuri pasinaudojo EIB grupės parama, bus atsižvelgiama į šiuos rezultatus, kai bus svarstoma dėl tolesnių sandorių su tuo pačiu tarpininku;

51.  pabrėžia, kad, įsigaliojus 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(9) ir 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentui (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje(10), Europos prokuratūra nagrinės EIB operacijas valstybėse narėse, jeigu nacionalinės institucijos arba Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turės priežasčių įtarti, kad šioje srityje padaryta baudžiamoji veika;

52.  pažymi, kad turima nedaug informacijos apie tai, kokiu mastu EIB skolinimo veikla padeda siekti sanglaudos politikos tikslų; todėl ragina EIB atitinkamai į metinę ataskaitą įtraukti specialius skyrius, skirtus EIB veiklos, kuria siekiama remti sanglaudos politikos įgyvendinimą, įskaitant su INTERREG susijusius veiksmus, poveikiui įvertinti, ir pateikti išsamią informaciją apie paskolų panaudojimą sanglaudos politikos projektams ir programoms įgyvendinti, taip pat nurodyti geografinį paramos pasiskirstymą, jos faktinį indėlį siekiant sanglaudos politikos tikslų, įskaitant horizontaliuosius principus ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, ir konkretų pajėgumą sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad EIB pareiga yra pateikti Europos Parlamentui, Audito Rūmams ir kitoms institucijoms pakankamai duomenų, įskaitant duomenis apie produktų išlaidas ir valdymą, ir atkreipia dėmesį į ES lygmens suvestinių duomenų apie su sanglaudos politika ir su EIB susijusių investicijų derinimą pridėtinę vertę;

EIB grupės finansinė veikla

53.  ragina EIB grupę aktyviai bendradarbiauti su Komisija racionalizuojant nemažai ir įvairių rūšių finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) ir iš anksto numatyti procesą, iš pradžių atkreipiant dėmesį į visus esamus veiklos dubliavimosi ar sutapimo atvejus, remiantis savo patirtimi;

54.  mano, kad EIB grupės finansinės priemonės turėtų būti naudingos projektams, atrinktiems pagal jų pačių privalumus, jų galimybes kurti pridėtinę vertę visai ES ir faktinį papildomumą, ypač tose srityse, kuriose rinkos negali finansuoti ir remti tų projektų, surandant tinkamą pusiausvyrą tarp galimos didesnės rizikos ir esminio poreikio išlaikyti savo aukštą kreditingumą;

55.  dėl to įspėja, kad dėl į rinką orientuotų priemonių įgyvendinant ES biudžetą dėmesys gali nukrypti nuo ES bendrų viešųjų gėrybių, ir ragina EIB grupę ataskaitose Komisijai daugiau dėmesio skirti finansavimo, teikiamo pagal finansavimo priemones, kokybei, o ne kiekybei;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekdama visapusiškai pasinaudoti papildomu pajėgumu prisiimti riziką, EIB grupė yra sukūrusi įvairių naujų produktų, kurie suteiks galimybių prisiimti didesnę riziką (tokių kaip subordinuotoji skola, nuosavo kapitalo tipo priemonės, pasidalijimas rizika su bankais), ir peržiūrėjo savo kredito rizikos politiką ir kriterijus, kad užtikrintų didesnį lankstumą;

57.  ragina EIB grupę ir toliau plėtoti savo rizikos kultūrą, kad pagerėtų jos veiksmingumas ir papildomumas, padidėtų intervencinių priemonių ir įvairių sričių ES politikos sinergija, visų pirma remti inovatyvias įmones, infrastruktūros projektus ir MVĮ, kurios rizikuoja arba yra plėtojamos ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose arba regionuose, kuriuose trūksta stabilumo, atsižvelgiant į nuolatinį ir ilgalaikį tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, tačiau nepažeidžiant patikimo valdymo principų ir nesukeliant grėsmės EIB aukštam kreditingumui; primena, kad rizikos perleidimu grindžiamos priemonės negali būti nerizikingos, jeigu norima, kad būtų prisidedama prie ES ekonominio vystymosi, taip pat prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; pabrėžia, kad EIB ir jo akcininkai privalo puikiai tai suprasti; ragina EIB įvertinti galimybę išleisti EIB obligacijas, kurias būtų galima įsigyti tiesiogiai;

58.  atkreipia dėmesį į EIB grupės paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuri 2016 m. pasiekė rekordinę 33,6 mlrd. EUR sumą ir padėjo sukurti 4,4 mln. darbo vietų; pabrėžia, jog labai svarbu, kad EIB grupė nuolat teiktų paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms padidindama jų galimybes gauti finansavimą; pabrėžia, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir turėtų būti pagrindinis EIB grupės skolinimo veiklos prioritetas, toliau stiprinant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtas finansavimo priemones;

59.  primena, kad daugiau nei 90 proc. ES MVĮ yra labai mažos įmonės, sukuriančios beveik 30 proc. privačiojo sektoriaus darbo vietų; atkreipia dėmesį į tai, kad labai mažos įmonės yra mažiau atsparios ekonomikos sukrėtimams nei didesnės įmonės ir toliau gali turėti nepakankamai galimybių gauti kreditą, ypač jei jos yra įsikūrusios regione, kuriame ekonominė ir bankų aplinka nepalanki; ragina EIB parengti strategiją, kaip ištaisyti padėtį, kai tokiomis aplinkybėmis MVĮ susiduria su sunkumais gauti projektų finansavimą;

60.  pripažįsta, kad galimybių gauti finansavimą stoka vis dar yra pagrindinė kliūtis kultūros ir kūrybos sektorių augimui; pabrėžia, kad reikia nedelsiant skirti lėšų iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti šiuos sektorius; pabrėžia, kad EIB ir ESIF turi galimybių remti kūrybos sektorių, pirmiausia teikdami finansavimą MVĮ; ragina EIB spręsti nepakankamo ESIF finansavimo kultūros ir kūrybos sektoriams problemą nagrinėjant galimą sąveiką su programa „Kūrybiška Europa“;

61.  ragina EIB grupę ir toliau remtis finansiškai patikimais tarpininkais, tokiais kaip nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos, kalbant apie tam tikrų tipų projektus, kurie nesukeltų grėsmės aukštam EIB kreditingumui;

62.  mano, kad EIB grupės valdymo taisyklės parengtos taip, kad būtų išsaugotas aukštas EIB kreditingumas, tačiau turima labai mažai informacijos apie tai, kokia yra tikimybė, kad EIB grupės reitingas nukris;

63.  pabrėžia, kad išsamus EIB grupės finansuojamų investicijų projektų patikrinimas turėtų būti grindžiamas tiek veiksniais, susijusiais su finansine grąža, tiek veiksniais, nesusijusiais su finansine grąža, vietoj to siekiant kitokių tikslų, pvz., projekto indėlio į ekonominės konvergencijos ir sanglaudos didinimą ES, arba siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ar darnaus vystymosi tikslų; mano, kad EIB grupė turėtų tinkamai paaiškinti šiuos nefinansinius kriterijus instituciniams ir privatiems investuotojams (pvz., pensijų fondams ir draudimo bendrovėms) ir taip skatinti visame finansų sektoriuje daugiau dėmesio skirti socioekonominiam poveikiui bei aplinkosauginiam poveikiui;

64.  mano, kad tais atvejais, kai nepalankios finansų rinkos sąlygos užkirstų kelią realizuoti perspektyvų projektą arba kai būtina sudaryti palankesnes sąlygas įsteigti investicijų platformas ar finansuoti projektus sektoriuose ar srityse, kuriose yra didelis rinkos nepakankamumas arba neoptimali investavimo padėtis, EIB grupė turėtų įgyvendinti ir užfiksuoti pokyčius, konkrečiai susijusius su ES garantijų EIB įkainiais, siekiant sumažinti EIB grupės finansavimo gavėjui tenkančias operacijos finansavimo pagal finansines priemones išlaidas, kad būtų galima lengviau įgyvendinti projektą; mano, kad prireikus reikėtų dėti panašias pastangas siekiant užtikrinti finansinių priemonių paramą mažiems projektams ir kad tais atvejais, kai pasinaudojus vietos ar regioninio lygmens tarpininkais atsirastų galimybė sumažinti finansavimo mažiems projektams pagal finansines priemones išlaidas, tokia priemonių įgyvendinimo galimybė taip pat turėtų būti apsvarstyta;

65.  palankiai vertina neseniai patvirtintą nuosavo kapitalo strategiją, į kurią įtraukta daugiau nuosavo kapitalo tipo operacijų vertinimų, siekiant panaikinti nuosavo kapitalo finansavimo trūkumą ES inovacijų ir infrastruktūros prioritetinėse srityse, ypač dviejose rinkos srityse: netiesioginio nuosavo kapitalo finansavimo (nuosavo kapitalo investavimo į infrastruktūros fondus ir bendro investavimo programas) ir tiesioginio nuosavo kapitalo tipo finansavimo (kvazinuosavo kapitalo paskolų bendrovėms ir kvazinuosavo kapitalo paskolų vidutinės kapitalizacijos įmonėms), derinant tiesiogines ir netiesiogines priemones (nuosavo kapitalo lėšas ir paskolas su kapitalo teisėmis);

66.  palankiai vertina EIF jau suteiktą paramą sutelktinio finansavimo platformoms pagal jau vykdomos veiklos aprėptį, pasiryžimą toliau remti platformas pasirinktinai pagal esamų programų aprėptį arba jas plečiant ir darbą, nuveiktą kartu su Komisija vykdant bandomąjį galimo skolos ir nuosavo kapitalo sutelktinio finansavimo projektą; siūlo EIF rasti būdų, kaip nustatyti ir pasiekti „FinTech“ finansinius tarpininkus, kuriems reikia paramos;

67.  ragina Komisiją įvertinti ir atidžiai stebėti sąnaudas, susijusias su kai kuriais EIB suteiktais įgaliojimais; primena, kad su tuo susijusios administracinės išlaidos gali turėti įtakos bendriems jo veiklos rezultatams, atsižvelgiant į dabartinius finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

68.  pabrėžia, kad EIB vaidmuo įgyvendinant sanglaudos politiką didėja, visų pirma dėl didesnio finansinių priemonių naudojimo jas derinant su dotacijomis; tačiau pabrėžia, kad galutinių gavėjų galimybės jomis pasinaudoti vis dar yra labai nedidelės ir kad valstybės narės ir regionai atkreipia dėmesį į procedūrų, nustatytų Finansiniame reglamente ir Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR), sudėtingumą, įskaitant neproporcingas išlaidas ir mokesčius, taip pat į tai, kad jos konkuruoja su patrauklesnėmis nacionalinėmis ir regioninėmis priemonėmis; į tai atsižvelgdamas palankiai vertina tai, kad sukurta platforma FI-COMPASS, vieno langelio principu veikiantis centras, teikiantis konsultacijų dėl finansinių priemonių pagal sanglaudos politiką paslaugas; vis dėlto ragina teikti tolesnę techninę paramą ir supaprastinti esamas procedūras, taip pat daugiau dėmesio skirti pajėgumų stiprinimui finansų tarpininkų atžvilgiu ir pažymi, kad reikia geriau susieti valdymo išlaidas ir mokesčius su ESI fondų finansinių priemonių fondų valdytojų veiklos rezultatais; vis dėlto primena, kad dotacijos, kurios yra veiksminga paramos įvairiose viešosios intervencijos srityse forma, turi likti pagrindine sanglaudos politikos priemone ir kad finansinės priemonės turėtų būti sutelktos tuose sektoriuose, kuriuose jomis sukuriama didesnė pridėtinė vertė nei dotacijomis, o valdymo institucijos jas turi naudoti savo nuožiūra; pabrėžia, kad reikia propaguoti tvirtesnę EIB bendradarbiavimo su Europos Parlamentu sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos geresniam EIB veiklos tikrinimui;

EIB grupės komunikacijos ir konsultavimo veikla

69.  apgailestauja, kad EIB grupės finansavimą galintys gauti gavėjai dažnai nepakankamai žino apie EIB grupės sukurtus produktus; abejoja, ar EIB grupės tiekimo grandinė yra pakankamai įvairi ir įtrauki;

70.  mano, kad EIB grupės komunikacija, bendradarbiaujant su atitinkamais nacionaliniais partneriais, turėtų būti patobulinta, kad būtų galima didinti MVĮ informuotumą apie finansavimo galimybes ir geriau informuoti piliečius apie vietos ir konkrečius ES finansuojamus projektus;

71.  todėl palankiai vertina partnerystes, kurios sudaromos su tarptautinėmis ir nacionalinėmis institucijomis, siekiant papildyti EIB konsultavimo paslaugas;

72.  apgailestauja, kad trūksta duomenų apie EIB vaidmenį kiekvienu sanglaudos politikos įgyvendinimo ciklo etapu ir kad yra mažai informacijos apie tai, kokiu mastu EIB skolinimo veikla padeda įgyvendinti sanglaudos politikos tikslus; pabrėžia, kad reikia, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir geresnę komunikaciją, kad būtų užtikrinama, kad informacija pasiektų galutinius gavėjus regioniniu ir vietos lygmeniu ir būtų padidintas projektų matomumas;

73.  tikisi, kad Komisija, EIB grupė, nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos toliau bendradarbiaus ir gerins bendradarbiavimą, vadovaudamosi papildomumo principu, su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis, kad užtikrintų didesnę ESI fondų ir EIB finansavimo priemonių ir paskolų sąveiką, sumažintų administracinę naštą, supaprastintų procedūras, padidintų administracinį pajėgumą, paskatintų teritorijų vystymąsi ir sanglaudą ir pagerintų žinias apie ESI fondus ir EIB finansavimą, nes nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos turi patikimų žinių apie savo teritoriją ir gebėjimą įgyvendinti pritaikytas finansines priemones vietos lygmeniu;

o
o   o

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIB ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 128, 2017 5 19, p. 1.
(2) OL L 345, 2017 12 27, p. 34.
(3) OL L 249, 2017 9 27, p. 1.
(4) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/10/10/conclusions-climate-change/pdf
(5) Pavyzdžiui, patikimiems, gerai įvertintiems projektams, negaunantiems finansavimo iš Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės.
(6) EIB, EIF ir Pasaulinis energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondas.
(7) 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos Priimti tekstai, P8_TA(2016)0200.
(8) http://www.eib.org/attachments/general/reports/ig_fraud_investigations_activity_report_2016_en.pdf
(9) OL L 198, 2017 7 28, p. 29.
(10) OL L 283, 2017 10 31, p. 1.

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 28 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika