2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje (2018/2527(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje(1),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Turkijos pažangos ataskaitos(2),
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario Johanesso Hahno 2018 m. vasario 2 d. padarytus pareiškimus dėl naujausių įvykių Turkijoje, jų pareiškimą praėjus metams nuo 2017 m. liepos 14 d. bandymo įvykdyti perversmą Turkijoje ir jų 2017 m. kovo 13 d. pareiškimą dėl Venecijos komisijos nuomonės dėl Turkijos konstitucijos pakeitimų, taip pat į pastarojo meto įvykius,
– atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2017 m. birželio 8 d. padarytą pareiškimą dėl Turkijos „Amnesty International“ direktoriaus Tanero Kiliço sulaikymo, 2017 m. liepos 8 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų sulaikymo Turkijos Biujukados saloje ir 2017 m. spalio 26 d. pareiškimą dėl Turkijoje nagrinėjamų su žmogaus teisėmis susijusių bylų,
– atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. ES ir Turkijos aukšto lygio politinį dialogą,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2017 m. lapkričio 2 d. rašytines pastabas dėl dvylikos paraiškų, susijusių su Turkijos parlamento narių žodžio laisve ir teise į laisvę ir saugumą, grupės ir 2017 m. spalio 10 d. rašytines pastabas dėl dešimties paraiškų, susijusių su Turkijos žurnalistų žodžio laisve ir teise į laisvę, kurias jis pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2156 (2017) dėl demokratinių institucijų veikimo Turkijoje,
– atsižvelgdamas į tai, kad ES pagrindą sudarančios vertybės apima teisinę valstybę ir žmogaus teisių paisymą, o šios vertybės taip pat taikomos visoms ES šalims kandidatėms,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurių šalis yra Turkija,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi Parlamentas griežtai pasmerkė 2016 m. liepos 15 d. bandymą įvykdyti perversmą; kadangi 2018 m. sausio 18 d. Turkijos parlamentas dar trims mėnesiams pratęsė nepaprastąją padėtį Turkijoje; kadangi šiuo metu įvesta nepaprastoji padėtis naudojama nuslopinti pasipriešinimą ir ji gerokai viršija bet kokias teisėtas priemones, kuriomis siekiama kovoti su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; kadangi pagal tarptautinę teisę neatidėliotinų priemonių taikymo sritis ir trukmė ir turi būti tik tokios, kokios yra būtinos, ir jos turi būti proporcingos;
B. kadangi Turkija yra svarbi ES partnerė ir tikimasi, kad, kaip šalis kandidatė, ji laikysis aukščiausių demokratijos standartų, įskaitant žmogaus teisių, teisinės valstybės principo, pagrindinių laisvių ir visuotinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimą;
C. kadangi 148 peticiją „Mokslininkai už taiką“ pasirašiusiems asmenims gali būti pareikšti kaltinimai dėl „teroristinės propagandos“ platinimo, o jų bylos teisme bus nagrinėjamos 2018 m. gegužės mėn.;
D. kadangi, kaip nurodo Europos žurnalistų federacija, po bandymo įvykdyti perversmą vis dar yra įkalinti 148 žurnalistai, kadangi socialiniuose tinkluose toliau persekiojami politiniai oponentai; kadangi 449 asmenys buvo sulaikyti dėl socialiniuose tinkluose išsakytų kritinių komentarų apie Turkijos karinį įsiveržimą į Sirijos anklavą Afriną; kadangi, kaip nurodo organizacija „Amnesty International“, Turkijos valdžios institucijos sustabdė šimtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklą ir uždarė daugiau nei 160 transliuotojų, dienraščių, žurnalų, leidėjų ir platinimo įmonių biurus;
E. kadangi Turkijos valdžios institucijos nuo 2016 m. liepos mėn. iš darbo atleido 107 000 žmonių; kadangi pagal Europos Tarybos rekomendaciją sudaryta Nepaprastosios padėties praktikos tyrimo komisija nuo 2018 m. sausio 18 d. gavo 104 789 prašymus ir iki šiol sprendimus priėmė tik 3 110 bylų, o šie sprendimai nebuvo paskelbti viešai;
F. kadangi pastaraisiais metais nuolat plečiama vykdomosios valdžios kontrolė teismų ir baudžiamojo persekiojimo atžvilgiu, plačiu mastu vykdomi areštai, atleidimai iš darbo ir savavališki teisėjų ir prokurorų perkėlimai, taip pat rengiami nuolatiniai išpuoliai prieš advokatus;
G. kadangi, remiantis Žmogaus teisių asociacijos (angl. HRA) pateiktais duomenimis, per pirmuosius vienuolika 2017 m. mėnesių iš viso buvo kankinama arba netinkamai elgiamasi su 2 278 asmenimis;
H. kadangi padėtis šalies pietryčiuose ir toliau kelia labai didelį nerimą; kadangi pranešama, kad apie 2 500 žmonių buvo nužudyti per saugumo operacijas ir apytiksliai pusė milijono žmonių nuo 2015 m. liepos mėn. buvo perkelti; kadangi ir toliau yra įkalinti 68 kurdų kilmės merai;
I. kadangi tarp sulaikytų žurnalistų yra, pavyzdžiui, Vokietijos ir Turkijos pilietybę turintis žurnalistas Deniz Yücel, dėstytojas ir straipsnių autorius Mehmet Altan, žurnalistas Şahin Alpay ir daug dienraščio „Cumhuriyet“ žurnalistų ir darbuotojų, įskaitant Ahmetą Şıką;
J. kadangi po to, kai buvo panaikintas didelio skaičiaus parlamento narių imunitetas, dideliam skaičiui opozicijai priklausančių parlamento narių buvo iškeltos teisminės bylos ir jie buvo sulaikyti; kadangi 10 parlamento narių vis dar yra kalinami, įskaitant HDP pirmininkus Figen Yuksekdag ir Selahattiną Demirtasą, kuriam neleista stoti prieš teismą dėl su saugumu susijusių priežasčių, ir CHP parlamento narį Enisą Berberoğlu, be to, po balsavimo Turkijos parlamente šešiems parlamento nariams atimti jų parlamentiniai įgaliojimai, įskaitant EP Sacharovo premijos laureatę Leylą Zaną;
K. kadangi Turkijos valdžios institucijos 2017 m. liepos mėn. areštavo 10 žmogaus teisių aktyvistų („Istanbul Ten“ sąrašas), kurie vėliau buvo paleisti už užstatą; kadangi Stambulo teismas 2018 m. vasario 1 d. panaikino savo sprendimą išlaisvinti organizacijos „Amnesty International“ Turkijos padalinio direktorių Tanerą Kılıçą ir paliko jį kalėti tol, kol bus nagrinėjama prieš jį iškelta byla;
L. kadangi 2017 m. spalio 18 d. buvo areštuotas vienas pagrindinių Turkijos pilietinės visuomenės lyderių Osman Kavala ir nuo to laiko yra kalinamas pareiškus kaltinimą, kad jis „bandė nuversti vyriausybę“ remdamas 2013 m. gruodžio mėn. „Gezi Park“ protestus;
M. kadangi Ankaros gubernatoriaus biuras 2017 m. lapkričio 19 d. nusprendė neribotam laikui uždrausti LGBTI organizacijoms rengti bet kokius renginius;
N. kadangi, nepaisant to, kad Turkijos konstitucijoje numatyta tikėjimo laisvė, laisvė išpažinti tikėjimą ir laisvė skleisti religines idėjas privačioje aplinkoje, taip pat draudžiama diskriminacija dėl religinių priežasčių, religinės mažumos vis dar patiria žodinius bei fizinius išpuolius, stigmatizaciją ir socialinį spaudimą mokykloje ir viešajame gyvenime, diskriminaciją ir problemas, susijusias su galimybe teisėtai įkurti tikėjimo išpažinimo vietą;
O. kadangi atsižvelgiant į demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir spaudos laisvės padėtį Turkijoje, jai skiriamos pasirengimo narystei lėšos buvo sumažintos 105 mln. EUR, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu dėl 2018 m. ES biudžeto, o dar 70 mln. EUR laikoma rezerve, kol šalis padarys „pakankamą apčiuopiamą pažangą“ šiose srityse;
P. kadangi 2016 m. lapkričio mėn. Parlamentas paragino įšaldyti Turkijos stojimo į ES procesą, o 2017 m. liepos mėn. – jį sustabdyti, jei Konstitucijos pakeitimai būtų įgyvendinti be pakeitimų;
1. pakartoja, kad griežtai smerkia 2016 m. liepos 16 d. bandymą įvykdyti perversmą, ir išreiškia savo solidarumą su Turkijos piliečiais; pripažįsta Turkijos vyriausybės teisę ir pareigą imtis veiksmų siekiant patraukti nusikaltėlius atsakomybėn kartu garantuojant teisinės valstybės ir teisės į sąžiningą bylos nagrinėjimą užtikrinimą; tačiau pažymi, kad nepavykęs karinis perversmas dabar naudojamas kaip pretekstas siekiant toliau slopinti teisėtą ir taikią opoziciją ir neleisti žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei taikiai įgyvendinti savo žodžio laisvę, šiuo tikslu imantis neproporcingų ir neteisėtų veiksmų ir priemonių;
2. išreiškia gilų susirūpinimą dėl nuolat prastėjančios padėties pagrindinių teisių ir laisvių srityje ir laikantis teisinės valstybės principo Turkijoje, taip pat dėl teismų nepriklausomumo trūkumo; smerkia savavališką sulaikymą ir teisminį bei administracinį dešimčių tūkstančių žmonių persekiojimą; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant ir be jokių išankstinių sąlygų paleisti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti tik dėl to, kad dirbo teisėtą darbą, naudojosi žodžio ir susirinkimų laisve, ir kurie yra sulaikyti neturint įtikinamų nusikalstamos veikos įrodymų; ragina šalyje panaikinti nepaprastąją padėtį ir dekretus dėl nepaprastosios padėties;
3. ragina Turkijos valdžios institucijas laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos, kurioje, be kita ko, aiškiai nepritariama mirties bausmei, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, įskaitant ir nekaltumo prezumpcijos principą;
4. ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti visiems asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, galimybę pasinaudoti tinkamomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ir teismine peržiūra laikantis teisinės valstybės principo; pabrėžia, kad nekaltumo prezumpcija yra pagrindinis konstitucinės valstybės principas; ragina Turkiją skubiai peržiūrėti Nepaprastosios padėties praktikos tyrimo komisijos įgaliojimus, kad ji taptų patikima ir nepriklausoma komisija, galinčia individualiai nagrinėti visas bylas, veiksmingai tvarkyti milžinišką gaunamų prašymų kiekį ir užtikrinti, kad teisminė peržiūra nebūtų be reikalo vilkinama; primygtinai ragina Tyrimo komisiją viešai paskelbti savo sprendimus; ragina Turkijos valdžios institucijas leisti profesinėms sąjungoms vykdyti teisėtą profesinių sąjungų veiklą;
5. pabrėžia, kad terorizmas toliau kelia tiesioginę grėsmę Turkijos piliečiams; tačiau pakartoja, kad plačiai apibrėžti Turkijos kovos su terorizmu teisės aktai neturėtų būti naudojami siekiant bausti piliečius ir žiniasklaidą už tai, kad jie naudojasi žodžio laisve; šiuo atžvilgiu smerkia ne mažiau kaip 148 valstybinių ir privačių universitetų dėstytojų, kurie pasirašė peticiją „Mokslininkai už taiką“, sulaikymą ir teisimą ir lygiai taip pat smerkia neseniai įvykdytus žurnalistų, aktyvistų, gydytojų ir paprastų piliečių areštus už tai, kad jie prieštaravo Turkijos karinei intervencijai Afrine; yra rimtai susirūpinęs dėl karinės intervencijos šiame Sirijos regione, kuriame dauguma gyventojų yra kurdai, humanitarinių pasekmių, ir perspėja dėl tolesnio šių neproporcingų veiksmų vykdymo;
6. yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie netinkamą elgesį su kaliniais ir jų kankinimą ir ragina Turkijos valdžios institucijas atlikti išsamų tų kaltinimų tyrimą; pakartoja savo raginimą viešai paskelbti Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą ataskaitą (CPT ataskaita);
7. griežtai smerkia Turkijos parlamento sprendimą pažeidžiant Konstituciją panaikinti didelio skaičiaus parlamento narių imunitetą taip sudarant sąlygas paskutiniu metu areštuoti 10 opozicijai priklausančių parlamento narių, įskaitant Liaudies demokratijos partijos (HDP) pirmininko pavaduotojus Figen Yüksekdağ ir Selahattiną Demirtaşą, ir panaikinti šešių opozicijai priklausančių parlamento narių įgaliojimus, įskaitant neseniai panaikintus įgaliojimus Sacharovo premijos laureatei Leylai Zanai; smerkia 68 kurdų kilmės merų įkalinimą; smerkia savavališką vietos lygmeniu išrinktų atstovų pakeitimą, kuris toliau ardo Turkijos demokratinę struktūrą;
8. ypač nerimauja dėl to, kad nepaprastosios padėties sąlygomis priimtu vykdomuoju dekretu buvo uždaryta daugiau nei 160 žiniasklaidos priemonių; smerkia žurnalistams daromą politinį spaudimą; išreiškia didelį susirūpinimą dėl Turkijos valdžios institucijų vykdomos socialinių tinklų platformų stebėsenos ir socialinių tinklų paskyrų išjungimo; primygtinai ragina nedelsiant ir be jokių išankstinių sąlygų paleisti visus neturint įrodymų sulaikytus asmenis, įskaitant ES piliečius, pavyzdžiui, Vokietijos žurnalistą Denizą Yücelį, kuris kalinamas jau metus, iš kurių devynis mėnesius praleido vienutėje, ir kuriam dar nepateikti jokie oficialūs kaltinimai; ragina Turkiją atsisakyti kaltinimų prieš suomių-turkų žurnalistę Aylą Albayrak, kuri buvo nuteista Turkijos teismo „už akių“ (in absentia); teigiamai vertina faktą, kad dalis opozicinio laikraščio „Cumhuriyet“ žurnalistų ir darbuotojų buvo paleisti į laisvę po to, kai praleido daugybę mėnesių kalėjime, taip pat ragina nedelsiant paleisti keturis „Cumhuriyet“ vis dar kalinamus žurnalistus;
9. labai nerimauja dėl masinio didelio spaudimo, daromo Turkijos pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač dėl Osmano Kavala, vienos pagrindinių NVO lyderio, arešto; primygtinai ragina Turkijos vyriausybę išlaisvinti O. Kavalą, nes jo areštas yra politizuotas ir savavališkas;
10. su nerimu atkreipia dėmesį į tai, kad silpnėja Turkijos ilgai puoselėti pasaulietiniai principai ir vertybės; yra labai susirūpinęs dėl nepakankamos pagarbos religijos laisvei, be kita ko, padidėjusios krikščionių ir kitų religinių mažumų diskriminacijos; smerkia 50 aramėjų bažnyčių, vienuolynų ir kapinių Mardine konfiskavimą; ragina Komisiją skubiai spręsti šiuos klausimus su Turkijos valdžios institucijomis; ragina Turkijos vyriausybę paleisti pastorių Andrew Brunsoną ir leisti jam grįžti namo;
11. taip primena apie mažumų, įskaitant romus, kurios turi lygias teises į savo kultūros išraišką ir socialinę apsaugą, nediskriminavimo principą;
12. smerkia Ankaros gubernatoriaus biuro 2017 m. lapkričio 19 d. pareiškimą dėl sprendimo neribotam laikui uždrausti LGBTI organizacijoms rengti bet kokį renginį po to, kai tris kartus buvo uždrausta rengti paradą „Stambulo Pride“; ragina Turkijos valdžią nedelsiant atšaukti šį draudimą; palankiai vertina tai, kad į laisvę buvo paleistas pagrindinis LGBTI aktyvistas Ali Erol, ir atsižvelgdamas į tai ragina Turkijos valdžios institucijas lygtinai paleisti sulaikytus LGBTI aktyvistus ir užtikrinti Diren Coşkun (ji pradėjo bado streiką) gerovę;
13. dar kartą išreiškia savo rimtą susirūpinimą dėl padėties pietryčių Turkijoje, visų pirma vietovėse, kuriose yra įvesta komendanto valanda, perteklinio jėgos naudojimo ir taikomų kolektyvinių bausmių; primygtinai ragina Turkiją parengti veiksmingos pusės milijono šalies viduje perkeltų asmenų reintegravimo planą; dar kartą smerkia PKK, kuri į ES teroristų sąrašą įtraukta nuo 2002 m., atnaujintus smurtinius veiksmus ir primygtinai ragina PKK nusiginkluoti ir savo lūkesčius išdėstyti panaudojant taikias ir demokratines priemones; primena, kad Turkijos vyriausybė yra įsipareigojusi saugoti visus savo piliečius; smerkia visuotinai paplitusią nusavinimo praktiką, įskaitant savivaldybėms priklausančio turto nusavinimą; yra įsitikinęs, kad tik sąžiningas politinis taikus kurdų klausimo sprendimas gali padėti užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir klestėjimą tiek vietoje, tiek visoje Turkijoje, todėl ragina abi puses sugrįžti prie derybų stalo;
14. išreiškia gilų susirūpinimą dėl Turkijos teisinės sistemos veikimo po to, kai Stambulo baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai nusprendė toliau kalinti su sulaikytus žurnalistus – Mehmetą Altaną ir Şahiną Alpay’ų – net ir gavę Konstitucinio Teismo prašymą paleisti į laisvę dėl kalinimo metu pažeistų teisių; pažymi, kad tai yra tolesnis teisinės valstybės būklės blogėjimas; ypač apgailestauja dėl neseniai įvykdyto pakartotinio organizacijos „Amnesty International“ Turkijos padalinio direktoriaus Tanero Kılıço arešto, kuris, daugumos nuomone, yra teisingumo parodija, ir ragina jam ir jo bendrininkams („Istanbul Ten“ sąrašas) panaikinti kaltinimus, nes prieš juos nebuvo rasta jokių įrodymų;
15. pakartoja savo 2017 m. lapkričio mėn. poziciją, kurioje jis ragino Turkijos valdžios institucijoms pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) numatytas lėšas skirti, jeigu pagerės padėtis žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityje, ir, jei įmanoma, nukreipti lėšas pilietinės visuomenės organizacijoms; pakartoja savo raginimą Komisijai peržiūrint PNPP fondus atsižvelgti į pokyčius Turkijoje, taip pat pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip padidinti paramą Turkijos pilietinei visuomenei;
16. primygtinai ragina Vyriausiąją įgaliotinę, EIVT, Komisiją ir valstybes nares toliau kartu su dialogo partneriais iš Turkijos kelti klausimus dėl sulaikytų žmogaus teisių, politinių aktyvistų, advokatų, žurnalistų ir dėstytojų padėties ir suteikti jiems diplomatinę ir politinę paramą, įskaitant teismo procesų stebėjimą ir bylų stebėseną;
17. ragina išversti šią rezoliuciją į turkų kalbą;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, taip pat Turkijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.