Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į nuorodas ankstesniuose pranešimuose dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir kitų Europos ir tarptautinių institucijų ir agentūrų rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į įvairias nacionalinių, Europos ir tarptautinių NVO ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos Tarybos ir Venecijos komisijos vykdomą darbą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto darbą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio taikymo užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus ir 2013 m. birželio 26 d. Europos |Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 1 d. bendrą Afrikos ir Europos lyderių pareiškimą dėl migrantų padėties Libijoje, priimtą po Abidžane vykusio Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0025/2018),

A.  kadangi Europos integracija yra grindžiama pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijai, teisinės valstybės principams, taip pat vertybėms ir principams, įtvirtintiems ES Sutartyse, ES pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, ir jų propagavimu;

B.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje teigiama, kad ES grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisės viršenybė ir žmogaus teisės, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises – visoms valstybėms narėms bendromis vertybėmis, kurių turi nuosekliai laikytis ir kurias turi propaguoti ES ir kiekviena valstybė narė atskirai visų sričių politikoje, tiek vidaus, tiek išorės; kadangi ES sutarties 17 straipsnyje teigiama, kad Komisija turi užtikrinti Sutarčių taikymą;

C.  kadangi pagarba teisinės valstybės principui yra pagrindinių teisių apsaugos prielaida ir kadangi valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė užtikrinti visų žmonių žmogaus teises, parengiant ir įgyvendinant tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir konvencijas; kadangi teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės turėtų būti nuolat stiprinami; kadangi nuo bet kokio mėginimo pažeisti šiuos principus nukenčia ne tik atitinkama valstybė narė, bet ir visa Sąjunga;

D.  kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos yra pareiga pagal Sutartį;

E.  kadangi ypatingą dėmesį reikėtų skirti labiausiai pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų žmogaus teisių apsaugai;

F.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse nukrypimai nuo įprastos valdymo praktikos patvirtina atrankinį požiūrį į naudą ir pareigas, susijusias su naryste ES, ir kadangi šių valstybių narių atsisakymas visapusiškai laikytis ES teisės nuostatų, valdžios pasidalijimo, teismų nepriklausomumo ir valstybės veiksmų nuspėjamumo principų skatina abejones dėl ES kaip teisinės erdvės patikimumo;

G.  kadangi 2016 m. migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautai į Europą nemažėjo(1); kadangi daugelis šių migrantų atvyksta itin pavojingais keliais, atiduodami savo gyvybę į prekiautojų žmonėmis ir nusikaltėlių rankas, ir jiems gresia smurtas, prievarta ir išnaudojimas; remiantis UNHCR duomenimis, 27 proc. į Europą Viduržemio jūra atvykstančių migrantų yra vaikai; kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (UNICEF-IOM) pranešimais, maždaug ketvirtadalis apklaustų centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykusių paauglių niekada nelankė mokyklos;

H.  kadangi 2016 m. rasistinės ir ksenofobiškos reakcijos į pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus buvo plačiai paplitusios ir kadangi itin pažeidžiamos gyventojų grupės nagrinėjant prieglobsčio prašymus ir toliau patiria daugiau diskriminacijos, smurto ir pakartotinių traumų;

I.  kadangi dėl didelio migracijos spaudimo, kurį jau keletą metų patiria kai kurios valstybės narės, reikalingas tikras Europos solidarumas siekiant įdiegti tinkamas labiausiai skurstančių ir pažeidžiamiausių asmenų priėmimo struktūras; kadangi daugelis šių migrantų atiduoda savo gyvybę į nelegalios migracijos tarpininkų ir nusikaltėlių rankas ir jiems gresia jų teisių pažeidimai, įskaitant smurtą, prievartą ir išnaudojimą;

J.  kadangi moterims ir vaikams būnant prekiautojų žmonėmis rankose kyla didesnė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis, būti išnaudojamiems ir patirti seksualinę prievartą, todėl reikia sukurti ir stiprinti vaikų apsaugos sistemas, kuriomis būtų galima užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, prievartai prieš juos, jų nepriežiūrai bei išnaudojimui ir pateikti tam atsaką, atsižvelgiant į Valetos veiksmų plane išdėstytus įsipareigojimus;

K.  kadangi visoje ES nesiliaujantys teroristiniai išpuoliai paskatino plataus masto nepasitikėjimą musulmonais – ar jie būtų ES piliečiai, ar migrantai – ir kai kurios politinės partijos naudojasi šiuo nepasitikėjimu ir taiko kultūrinio užsisklendimo ir neapykantos tiems, kurie yra kitokie, retoriką;

L.  kadangi sistemingai skelbiama nepaprastoji padėtis, taikomos ypatingos teisminės ir administracinės priemonės ir sienų kontrolė yra iš esmės neveiksmingos priemonės prieš teroristus, kurie dažnai būna ilgalaikiai ES valstybių narių gyventojai ir netgi jų piliečiai;

M.  kadangi viena iš politikos priemonių, kurių ėmėsi daugelis valstybių narių dėl prieglobsčio prašytojų ir migrantų atvykimo, yra vidaus sienų kontrolės atnaujinimas Šengeno erdvėje, ir vis dažniau ji matoma ne kaip laikina, o kaip ilgalaikė priemonė;

N.  kadangi neapykantą kurstanti kalba apima visų formų išraišką tiek internete, tiek realiame gyvenime, kuria skleidžiama, skatinama, propaguojama ar pateisinama rasinė neapykanta, ksenofobija arba nusistatymas prieš kieno nors lytį, rasę, odos spalvą, etninę ar socialinę kilmę, genetinius bruožus, kalbą, religiją ar tikėjimą, politines ar kitas pažiūras, priklausymą tautinei mažumai, turtinę padėtį, gimimą, negalią, amžių arba seksualinę orientaciją arba kitų formų netoleravimu pagrįsta neapykanta, įskaitant politinių partijų ir politinių lyderių skatinamas rasistines ir ksenofobines idėjas, politiką, kalbas ir melagingų naujienų skleidimą; kadangi atsirandančios naujos žiniasklaidos formos palengvina neapykantos kurstymą internete; kadangi, kaip Europos Tarybos nuomone, reikia geriau išanalizuoti neapykantos kurstymą internetine ir imtis veiksmų šiuo klausimu, siekiant užtikrinti reglamentavimą ir rasti naujus būdus, kaip kovoti su tokio pobūdžio retorika;

O.  kadangi esama pavojaus, kad stiprėjantis rasizmas ar neapykanta dėl lyties, smurtas ir ksenofobija, kurie pasireiškia neapykantos nusikaltimų, melagingų naujienų, anoniminių pranešimų skleidimo socialiniuose tinkluose ir kitose platformose, protestų ar politinės propagandos pavidalu, valstybėse narėse pradedami traktuoti kaip įprasti reiškiniai;

P.  kadangi šiuolaikinė visuomenė negali funkcionuoti ir vystytis be laisvos, nepriklausomos, profesionalios ir atsakingos žiniasklaidos sistemos, grindžiamos tokiais principais kaip faktų patikrinimas, noras atspindėti informacija pagrįstų nuomonių įvairovę, žiniasklaidos šaltinių konfidencialumo apsauga ir žurnalistų saugumas, žodžio laisvės apsauga ir melagingų naujienų ribojimo priemonės; kadangi viešajai žiniasklaidai tenka esminis vaidmuo užtikrinant žiniasklaidos nepriklausomumą;

Q.  kadangi visos neseniai pateiktos tarptautinių ir ES agentūrų bei organizacijų ir pilietinės visuomenės, įskaitant NVO, ataskaitos rodo, kad daugelyje sričių padaryta pažanga; tačiau kadangi kai kuriose valstybėse narėse ir toliau pažeidinėjamos pagrindinės teisės, atsižvelgiant į mažumų diskriminaciją, korupciją, neapykantą kurstančios kalbos toleravimą, kalinimo sąlygas ir migrantų gyvenimo sąlygas;

R.  kadangi ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“, paskelbtoje 2014 m. kovo mėn., nurodoma, kad trečdalis visų Europos moterų bent kartą būdamos suaugusios patyrė fizinio ar seksualinio smurto veiksmus, o 20 proc. moterų patyrė priekabiavimą internete; kadangi smurtas prieš moteris ir smurtas dėl lyties, ir fizinis, ir psichologinis, ES yra plačiai paplitęs ir turi būti suprantamas kaip kraštutinės formos diskriminacija, kuri veikia moteris visais visuomenės lygmenimis; kadangi reikia imtis papildomų priemonių siekiant paskatinti moteris, nukentėjusias nuo smurto, pranešti apie savo patirtį ir kreiptis pagalbos;

S.  kadangi pagarba mažumoms priklausančių asmenų teisėms ir teisė į vienodą požiūrį yra vienas pagrindinių ES principų; kadangi apie 8 proc. ES piliečių priklauso kuriai nors tautinei mažumai ir apie 10 proc. kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis; kadangi šiuo metu, išskyrus pažeidimo nagrinėjimo procedūras, ES turi tik riboto veiksmingumo priemones, kuriomis gali reaguoti į sistemines ir institucines diskriminacijos, rasizmo ir ksenofobijos apraiškas prieš mažumas; kadangi tarp valstybių narių esama skirtumų mažumų pripažinimo ir pagarbos jų teisių laikymuisi požiūriu; kadangi, nepaisant daugybės raginimų Komisijai nebuvo imtasi veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą mažumų apsaugą;

T.  kadangi skaitmeninė žiniasklaida suteikė vaikams didžiulių galimybių; tačiau kadangi tuo pat metu vaikams kyla naujų pavojų; kadangi vaikai turėtų būti supažindinami su savo pagrindinėmis teisėmis skaitmeninėje aplinkoje siekianti užtikrinti, kad ji taptų jiems saugesnė; kadangi vaikų pagalbos linijos yra svarbios priemonės atvejais, susijusiais su vaikų teisių pažeidimu; kadangi skaitmeninio raštingumo, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacinį raštingumą, ugdymas turėtų būti skatinamas kaip pagrindinės švietimo programos dalis nuo pirmųjų mokymosi mokykloje metų; kadangi pagrindinės teisės turėtų būti propaguojamos ir saugomos internete taip pat ir tiek pat, kaip ir ne internete;

U.  kadangi e. valdžios paslaugos 2016 m. tapo labiau prieinamos visoje ES; kadangi Europos e. teisingumo portalas suteikia galimybę piliečiams ir praktikuojantiems teisininkams gauti informacijos apie Europos ir nacionalines teisines procedūras bei teisingumo sistemų veikimą;

Teisinės valstybės principai

1.  pabrėžia, kad nei nacionaliniu suverenitetu, nei subsidiarumu negalima pagrįsti ar pateisinti valstybės narės sistemingo atsisakymo laikytis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, kuriomis remiantis buvo parengti ES sutarčių įžanginiai straipsniai, kuriuos savo noru pasirašė ir kurių laikytis įsipareigojo visos valstybės narės;

2.  pažymi, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba turi nuolat stebėti, kad valstybės narės laikytųsi Kopenhagos kriterijų, kuriuos jos atitiko stojimo metu, ir vesti nuolatinį dialogą šiuo klausimu;

3.  primena, kad pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisijai suteikiama Sutarčių sergėtojos funkcija ir kad vykdydama šį uždavinį ji turi teisę ir galią užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi teisinės valstybės principų ir gerbtų kitas ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes; todėl mano, kad veiksmais, kurių Komisija imasi siekdama įgyvendinti šį uždavinį ir užtikrinti, kad būtų toliau laikomasi sąlygų, kurių buvo laikomasi prieš valstybės įstojimą į ES, nebūtų pažeidžiamas valstybių narių suverenitetas; primena pačios Tarybos atsakomybę dalyvauti sprendžiant su teisinės valstybės principais ir valdymu susijusius klausimus; palankiai vertina mintį reguliariai rengti diskusijas dėl teisinės valstybės principų per Bendrųjų reikalų tarybos posėdžius ir ragina Tarybą toliau eiti to siekti, kad kiekviena valstybė narė būtų reguliariai vertinama;

4.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas užtikrinti, kad visos valstybės narės visapusiškai laikytųsi teisinės valstybės principų, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į iki šiol taikyti priemonių neveiksmingumą; mano, kad turėtų būti išnagrinėtos visos dialogo galimybės, tačiau jis neturi būti tęsiamas neribotai be apčiuopiamų rezultatų; primygtinai pabrėžia, kad ES sutarties 7 straipsnio taikymas nebeturi būti suprantamas tik kaip hipotetinė priemonė, o turi būti taikomas tais atvejais, kai visų kitų priemonių nepakanka; atsižvelgdamas į tai primena, kad 7 straipsnio pritaikymas savaime nereiškia, jog atitinkamai valstybei narei bus pradėtos taikyti sankcijos;

5.  pabrėžia, kad Europos Sąjungai būtina bendra valdymo demokratinės valstybės valdymo ir pagrindinių vertybių taikymo koncepcija, kurios dar nėra, ir kad dėl jos turi būti demokratiškai nuspręsta ir ji turi būti demokratiškai parengta sutelkiant Europos valdymo patirtį; mano, kad ši bendro valdymo koncepcija turi apimti bendrą supratimą, kokį vaidmenį demokratinėje santvarkoje atlieka dauguma, kad būtų išvengta bet kokio piktnaudžiavimo, dėl kurio gali atsirasti daugumos tironija;

6.  primena, kad teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės yra glaudžiai tarpusavyje susiję; pažymi stiprų ES piliečiai susitelkimą, kuris rodo jų įsipareigojimą gerbti pagrindines teises ir Europos vertybes; atsižvelgdamas į tai, primena, jog reikia užtikrinti, kad visi europiečiai būtų geriau informuoti apie ES bendrąsias vertybes ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

7.  mano, kad dėl skirtingo ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių aiškinimo ir nepagarbos joms kyla didelis pavojus ES projekto darnai, visų europiečių teisėms ir būtinam valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui;

8.  pažymi, kad savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje(2) jis rekomendavo sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą; atkreipia dėmesį į tai, kad šis mechanizmas turėtų esminės svarbos koordinuoto Europos požiūrio į valdymą, kurio šiuo metu nėra, požiūriu; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tokio mechanizmo sukūrimo, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

9.  pabrėžia, kad platesnė teisinės valstybės principų laikymosi stebėsenos sistema pagerintų esamų priemonių sąsają, padidintų veiksmingumą ir padėtų kasmet sutaupyti lėšų; pabrėžia, kad stebėjimo procese svarbu naudotis įvairiais ir nepriklausomais šaltiniais; dar kartą pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią pagrindinių teisių pažeidimams, užuot tik reagavus, kai tokie pažeidimai vykdomi pakartotinai;

10.  griežtai smerkia vis dažniau susirinkimų laisvei taikomus apribojimus, kai kuriais valdžios institucijoms pateikiant smurtinį atsaką prieš protestuotojus; dar kartą patvirtina, kad šios pagrindinės laisvės yra esminės demokratinių visuomenių funkcionavimo požiūriu ir ragina Komisiją aktyviai prisidėti skatinant šias teises atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių standartus;

11.  primena, kad teisė kreiptis į teismą yra itin svarbi siekiant apsaugoti visas pagrindines teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus;

12.  pažymi, kad savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje jis ragina Komisiją kartu su pilietine visuomene parengti ir įgyvendinti informuotumo didinimo kampaniją, kurios tikslas būtų sudaryti galimybę Sąjungos piliečiams ir gyventojams visiškai įsisąmoninti savo teises, nustatytas Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje (pvz., saviraiškos, susirinkimų ir balsavimo laisvės), per kurią būtų teikiama informacija apie piliečių teises į teisines teisių gynimo priemones ir ginčų sprendimo būdus bylose, susijusiose su demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimais, kuriuos padarė nacionalinės valdžios institucijos ar ES institucijos;

13.  prašo, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (angl. FRA), sukurtų naujais duomenimis grindžiamas duomenų bazes, kuriose būtų teikiama informacija apie pagrindinių teisių padėtį atskirose valstybėse narėse;

14.  primena, kad korupcija kelia pavojų teisinės valstybės principams, demokratijai, žmogaus teisėms ir vienodam požiūriui į visus piliečius; dar kartą pabrėžia, kad korupcija kelia grėsmę geram valdymui ir sąžiningai bei socialiniu požiūriu teisingai teismų sistemai bei stabdo ekonomikos vystymąsi; ragina valstybes nares ir ES institucijas sustiprinti kovą su korupcija nuolat tikrinant, kaip naudojamos viešosios – Europos ar nacionalinės – lėšos;

15.  pabrėžia esminį liudytojų ir informatorių vaidmenį labai svarbus užtikrinant, kad už nusikalstamų organizacijų veiklą ar šiurkščius teisinės valstybės principų pažeidimus būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiama;

16.  ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas greitai įsteigti Europos prokuratūrą;

Migracija ir integracija

17.  pažymi, kad migracija iš trečiųjų šalių daugiausia vyksta dėl konfliktų, persekiojimo, nelygybės, terorizmo, represinių režimų, gaivalinių nelaimių, žmogaus sukeltų krizių ir nuolatinio skurdo;

18.  primena, kad prieglobsčio prašytojai ir migrantai ir toliau žūsta bei susiduria su daugybe pavojų bandydami neteisėtai kirsti ES išorės sienas;

19.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės sugriežtino savo politinį požiūrį į prieglobstį ir migraciją ir kad kai kurios valstybės narės ne visiškai laikosi savo įsipareigojimų šiose srityse;

20.  ragina ES ir valstybes nares ES migracijos politikos pagrindu laikyti solidarumą ir pagarbą pagrindinėms migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisėms;

21.  ragina valstybes nares laikytis priimtų bendros Europos prieglobsčio sistemos teisės aktų rinkinio ir bendrų migracijos teisės aktų ir visapusiškai juos įgyvendinti, ypač siekiant apsaugoti prieglobsčio prašytojus nuo smurto, diskriminacijos ir pakartotinių traumų nagrinėjant prieglobsčio prašymus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų asmenų grupėms; primena, kad vaikai sudaro beveik trečdalį prieglobsčio prašytojų ir yra ypač pažeidžiami; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią nelydimų nepilnamečių dingimui;

22.  palankiai vertina FRA ir FRONTEX bendradarbiavimą siekiant parengti elgesio su vaikais prie sausumos sienų vadovą;

23.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse taikomos priėmimo sąlygos labai skiriasi, ir šios valstybės narės neužtikrina tinkamo ir pagarbaus požiūrio į tarptautinės apsaugos prašytojus;

24.  griežtai smerkia suaktyvėjusią prekybą žmonėmis, kurios vykdytojai – įskaitant pareigūnus ir valdžios veikėjus – turi atsakyti už savo veiksmus ir stoti prieš teismą, ir ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti ir aktyviau kovoti ne tik su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis, bet ir su išnaudojimu, priverstiniu darbu, seksualiniu išnaudojimu ir kankinimu, kartu apsaugant aukas;

25.  primena, kad moterims ir vaikams kyla didesnė rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis ir būti prekiautojų žmonėmis (seksualiai) išnaudojamais;

26.  mano, kad reikalingi saugūs ir teisėti migracijos maršrutai, o geriausias būdas apsaugoti žmones, kurie negali teisėtai patekti į Europą, yra pašalinti pagrindines migracijos srautų priežastis, rasti tvarius konfliktų sprendimo būdus ir plėtoti bendradarbiavimą bei partnerystę; mano, kad tuo turėtų būti prisidedama prie veiksmingo ir užtikrinto kilmės ir tranzito šalių vystymosi, siekiant plėtoti vietos ekonomiką ir suteikti naujų galimybių tose šalyse, taip pat investuojama kuriant prieglobsčio sistemas tranzito šalyse, kurios visapusiškai atitiktų tarptautinės teisės aktus šioje srityje;

27.  ragina ES ir valstybes nares sustiprinti saugius ir teisėtus maršrutus pabėgėliams ir ypač padidinti perkėlimo vietų, suteikiamų pažeidžiamiausiems pabėgėliams, skaičių;

28.  primena, kad grąžinimo politika turi būti vykdoma visapusiškai paisant migrantų pagrindinių teisių, įskaitant teisę nebūti grąžintam; mano, kad reikia skirti būtiną dėmesį grąžinamų asmenų orumo apsaugai, ir šiuo tikslu prašo sustiprinti savanorišką grįžimą ir pagalbą reintegruotis į kilmės visuomenes;

29.  pabrėžia, kad ES turėtų skatinti priėmimo ir integracijos politiką visoje savo teritorijoje ir yra nepriimtina, kad kai kurios valstybės narės teigia, jog migracijos reiškinys nėra jų problema; pabrėžia, kad visoje migracijos ir integracijos politikoje turi būti remiamasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais; palankiai vertina tai, kad buvo sukurtas Europos integracijos tinklas, ir rekomenduoja plėsti valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi integracijos srityje;

30.  primena, kad svarbu migrantams – ir vaikams, ir suaugusiesiems – suteikti išsilavinimą, nes jis būtinas, kad jie galėtų integruotis į priimančiosios šalies visuomenę; primygtinai teigia, kad jie turi specialių poreikių, ypač kalbų mokymosi požiūriu; pabrėžia būtinybę visose valstybėse narėse imtis priemonių, kuriomis jiems būtų suteikta prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, užtikrintos geros gyvenimo sąlygos ir šeimų susijungimo galimybė;

31.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų suteikti švietimo kultūrų dialogo klausimu ištekliai;

32.  pabrėžia, jog visose valstybėse narėse būtina prioritetine tvarka imtis priemonių, kad visiems migrantų vaikams būtų suteiktos tinkamos ir orios priėmimo sąlygos, kalbų kursai, kultūrų dialogo pagrindai, švietimas ir profesinis mokymas;

33.  ragina valstybes nares stiprinti savo vaikų apsaugos tarnybas, įskaitant skirtas prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrantų vaikams; primygtinai ragina Komisiją pristatyti nuoseklią globos sistemų koncepciją, siekiant apsaugoti nelydimų nepilnamečių interesus; ragina parengti ir pradėti taikyti specialias procedūras, kad, remiantis JT vaiko teisių konvencija, būtų užtikrinta visų vaikų apsauga;

34.  pabrėžia, kad būtina kuo veiksmingiau į Europos visuomenę integruoti skirtingų religijų žmones, įskaitant tuos, kurie Europos Sąjungoje gyvena jau seniai;

35.  pabrėžia, kad socialinės įtraukties ir švietimo strategijų, taip pat kovos su diskriminacija bei atskirtimi politikos parengimas galėtų padėti užkirsti kelią pažeidžiamų asmenų jungimuisi ekstremistų organizacijų, užsiimančių smurtine veikla;

36.  rekomenduoja, siekiant užkirsti kelią radikalizacijai ir smurtine veikla užsiimančių ekstremistų organizacijų vykdomam ES piliečių verbavimui, papildyti saugumo metodus, taikomus kovojant su visų formų radikalizacija ir terorizmu Europoje, ypač teisminėje srityje, ilgalaikėmis politikos priemonėmis;

37.  yra susirūpinęs dėl nerimą keliančio neapykantos politikos, neapykantą kurstančių kalbų ir melagingų žinių plitimo; smerkia neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas, kurių ES pasitaiko kiekvieną dieną ir kurių priežastis yra rasizmas, ksenofobija arba religinė netolerancija ar nusistatymas prieš asmenis dėl jų negalios, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; pabrėžia, kad neapykantos retorikos ir melagingų naujienų plitimo toleravimas skatina populizmą ir ekstremizmą; mano, kad sistemingos civilinės ar baudžiamosios teisės priemonės gali sustabdyti žalingą tendenciją;

38.  pabrėžia, kad tikslinga melagingos informacijos apie bet kurią ES gyvenančių asmenų kategoriją, teisinės valstybės principus ir pagrindines teises sklaida kelia labai didelę grėsmę ES demokratinėms vertybėms ir jos vienybei;

39.  pažymi, kad socialiniai tinklai ir įvairių žiniasklaidos platformų užtikrinamas anonimiškumas yra palankūs daugelio rūšių neapykantos apraiškoms, įskaitant dešiniųjų radikalų ir džihadistų pamokslus, ir primena, kad internetas negali tapti erdve, kurioje netaikomi įstatymai;

40.  primena, kad saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvė yra demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimo pagrindas; griežtai smerkia smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos atstovus, jų spaudimą ar grasinimus jiems, vykdomus, be kita ko, dėl informacijos apie pagrindinių teisių pažeidimus atskleidimo;

41.  smerkia neapykantą kurstančios kalbos, remiamos arba palaikomos valdžios institucijų, politinių partijų ar politinių lyderių, apie kurią pranešama socialinėje žiniasklaidoje, tapimą įprastu reiškiniu;

42.  primena, kad kova su šiais reiškiniais atsiremia į švietimą ir visuomenės informuotumą; ragina valstybes nares mokyklose pradėti vykdyti informuotumo didinimo programas ir skatina Komisiją remti valstybių narių pastangas šioje srityje, visų pirma parengiant šio proceso gaires;

43.  mano, kad reikėtų sistemingai didinti valstybių narių policijos darbuotojų ir teisminių institucijų informuotumą apie neapykantos nusikaltimus ir kad šių nusikaltimų aukos turėtų būtų konsultuojamos ir skatinamos apie juos pranešti; ragina visoje ES vykdyti policijos pareigūnų mokymus, kad būtų galima veiksmingai kovoti su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba; pabrėžia, kad šiuos mokymus turėtų teikti Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), remdamasi geriausia nacionalinio lygmens praktika ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros darbu;

44.  palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė aukšto lygio grupę kovoti su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija;

45.  ragina šią Komisijos sukurtą aukšto lygio grupę visų pirma suderinti terminų „neapykantos nusikaltimas“ ir „neapykantą kurstanti kalba“ apibrėžtis visoje Europoje; mano, kad ši grupė taip pat turėtų spręsti klausimus, susijusius su politikos veikėjams priskiriamomis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurto kurstymu;

46.  primygtinai ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir IT įmonėmis, pažaboti šį reiškinį užtikrinant geresnę stebėseną, tyrimus ir atitinkamų teisminių institucijų vykdomą asmenų, padariusių su ES teisės aktais nesuderinamus pareiškimus ar vartojusių su ES teisės aktais nesuderinamus žodžius, persekiojimą, apsaugant žodžio laisvę ir teisę į privatumą;

47.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pasiūlyti nauja redakcija išdėstyti Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis ir įtraukti į jį kitų formų neapykantos nusikaltimus;

Diskriminacija

48.  smerkia bet kokią diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, kaip nurodyta ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, arba bet kokios kitos formos netoleranciją ar ksenofobiją ir primena ES sutarties 2 straipsnį;

49.  pripažįsta, kad sekuliarizmas, t. y. griežtas bažnyčios ir valstybės atskyrimas ir valstybės neutralumas, yra labai svarbus siekiant apsaugoti religijos ar tikėjimo laisvę, užtikrinti vienodą požiūrį į visas religijas ir tikėjimus ir kovoti su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo;

50.  pažymi, kad 2008 m. pasiūlyta Vienodo požiūrio direktyva vis dar laukia Tarybos pritarimo; primena savo raginimą Tarybai kuo skubiau patvirtinti savo poziciją dėl pasiūlymo;

51.  primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių, teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje;

52.  primena, kad žmogaus teisės yra universalios ir kad jokia mažuma neturėtų būti diskriminuojama; pabrėžia, kad mažumų teisės yra neatsiejama teisinės valstybės principų dalis; pažymi, kad nesilaikant teisinės valstybės principų kyla didesnė mažumų teisių pažeidimo rizika;

53.  smerkia romų patiriamus diskriminacijos, segregacijos, neapykantą kurstančių kalbų, neapykantos nusikaltimų ir socialinės atskirties atvejus; smerkia nuolatinę romų diskriminaciją būsto, sveikatos priežiūros, švietimo ir darbo rinkos prieinamumo požiūriu; primena, kad visi ES piliečiai turėtų gauti vienodą pagalbą ir apsaugą, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti patikimus ir palyginamus duomenis apie lygybę, konsultuojantis su mažumų atstovais, kad būtų galima įvertinti nelygybę ir diskriminaciją;

55.  ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi ir visoje Europos Sąjungoje taikyti išbandytus ir patikrintus mažumų problemų sprendimus;

56.  primygtinai pabrėžia, kad būtina vykdyti lygybe grindžiamą politiką, kad visos etninės, kultūrinės ar religinės mažumos galėtų neginčijamai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis;

57.  ragina Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos dar neratifikavusias valstybes nares tai padaryti; taip pat primena, kad reikia įgyvendinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) suformuluotus principus;

58.  primygtinai ragina valstybes nares deramai atsižvelgti į mažumų teises, užtikrinti teisę kalbėti mažumos kalba ir saugoti kalbų įvairovę Sąjungoje; ragina Komisiją sutvirtinti savo planą, skirtą regioninių kalbų mokymui ir vartojimui skatinti, nes taip ES sudaromos galimybės kovoti su diskriminacija dėl kalbos;

59.  ragina į mokyklų ugdymo programas įtraukti mokymą apie tolerancijos vertę siekiant suteikti vaikams reikiamas priemones, kad jie galėtų atpažinti visas diskriminacijos formas, nesvarbu, ar ji būtų nukreipta prieš musulmonus, žydus, afrikiečius, romus, LGBTI asmenis ar prieš bet kurią kitą mažumą;

60.  ragina Komisiją keistis valstybių narių gerąja patirtimi sprendžiant lyčių stereotipų problemą mokyklose;

61.  apgailestauja, kad LGBTI asmenys susiduria su patyčiomis bei priekabiavimu ir patiria diskriminaciją įvairiose gyvenimo srityse;

62.  smerkia bet kokios formos LGBTI asmenų diskriminaciją; ragina valstybes nares priimti teisės aktus ir politikos priemones, kuriais būtų kovojama su homofobija ir transfobija;

63.  ragina Komisiją pristatyti darbotvarkę, kuria visiems piliečiams būtų užtikrinamos lygios teisės bei galimybės, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, ir stebėti, ar tinkamai į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami ES teisės aktai dėl LGBTI asmenų teisių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis LGBTI asmenų teisių srityje;

64.  ragina valstybes nares, priėmusias teisės aktus dėl tos pačios lyties partnerystės ir (arba) santuokos, pripažinti kitose valstybėse narėse priimtas panašaus pobūdžio nuostatas; primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2004/38/EB; palankiai vertina tai, kad vis daugiau valstybių narių, siekdamos panaikinti tos pačios lyties porų ir jų vaikų diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, priima ir (arba) pakeičia savo įstatymus dėl bendro gyvenimo, civilinės partnerystės ir santuokos, ir ragina kitas valstybes nares priimti panašius įstatymus; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visiško visų civilinės būklės aktų, įskaitant lyties teisinio pripažinimo, santuokos ir registruotos partnerystės liudijimus, tarpusavio pripažinimo visoje ES siekiant sumažinti diskriminacines teisines ir administracines kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai, naudodamiesi teise laisvai judėti;

65.  palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis draudžiama taikyti LGBTI asmenims seksualinės orientacijos keitimo terapiją ir priskirti translytę tapatybę patologijai, ir primygtinai ragina visas valstybes nares priimti panašias priemones, kuriomis užtikrinama pagarba teisei į lytinę tapatybę ir raišką ir jos apsauga;

66.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių translyčiai asmenys vis dar laikomi psichiškai nesveikais, ir ragina šias valstybes peržiūrėti nacionalinius psichinės sveikatos katalogus bei parengti alternatyvius stigmos nesukuriančius prieigos modelius, užtikrinant, kad visi translyčiai asmenys galėtų naudotis reikiamu gydymu; apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse tam, kad būtų pripažintas translyčių asmenų lyties pakeitimas (taip pat pasuose ir oficialiuose tapatybės dokumentuose), kaip sąlygos kitos lyties priskyrimui vis dar reikalaujama intervencinių medicininių procedūrų ir priverstinės sterilizacijos; pažymi, kad tokiais reikalavimais yra aiškiai pažeidžiamos žmogaus teisės; ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti gaires, susijusias su geriausiais teisinio lyties pripažinimo teisės aktų Europoje pavyzdžiais; ragina valstybes nares pripažinti lyties pakeitimą ir leisti greitai, lengvai ir skaidriai pasinaudoti teisėtomis lyties pripažinimo procedūromis netaikant tokių medicininių reikalavimų kaip operacija, sterilizacija ar psichiatro sutikimas;

67.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą siekti, kad atliekant Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės ligų klasifikacijos persvarstymą iš jos būtų išbraukta translytė tapatybė; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią tam, kad lyties nuokrypiai vaikystėje netaptų nauja į Tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukta patologija;

68.  ragina Komisiją rinkti duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais susiduria interseksualūs asmenys visose gyvenimo srityse, ir orientuoti valstybes nares, kaip geriausia apsaugoti interseksualių asmenų pagrindines teises; apgailestauja, kad interseksualių vaikų genitalijų korekcijos operacijos vis dar atliekamos 21 ES valstybėje narėje, nors mediciniškai jų nereikia ir vaikams atliekamos medicininės procedūros sukelia jiems ilgalaikę psichologinę traumą;

69.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Aukų teisių direktyvą(3) ir nustatyti bei ištaisyti spragas savo aukų teisių apsaugos sistemose, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, pvz., vaikų, mažumų grupių ar neapykantos nusikaltimų aukų teisėms;

70.  ragina ES ir jos valstybes nares skubiai kovoti su visų formų prieš moteris nukreiptu smurtu ir diskriminacija bei patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn; ragina valstybes nares visų pirma veiksmingai kovoti su smurto šeimoje ir visų formų seksualinio išnaudojimo, įskaitant pabėgėlių ir vaikų migrantų išnaudojimą ir ankstyvąsias arba priverstines santuokas, padariniais;

71.  ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi ir nuolat rengti mokymus policijos ir teismų darbuotojams naujų formų smurto prieš moteris klausimais;

72.  džiaugiasi, kad visos valstybės narės pasirašė Stambulo konvenciją ir kad Europos Sąjunga ją pasirašė; ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, ratifikuoti šią konvenciją;

73.  primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su seksualiniu priekabiavimu ir seksualine prievarta;

74.  primena, kad skurdas senatvėje yra ypač aktualus moterų atveju dėl toliau egzistuojančio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, dėl kurio esama ir vyrų bei moterų pensijų skirtumo;

75.  ragina valstybes nares parengti atitinkamas politikos priemones siekiant remti vyresnio amžiaus moteris ir panaikinti su lytimi susijusių užmokesčio skirtumų struktūrines priežastis;

76.  pabrėžia, kad reikia baigti neįgaliųjų diskriminavimą, suteikiant jiems vienodas socialines ir politines teises, įskaitant balsavimo teisę, kaip nustatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijoje;

77.  pripažįsta, kad moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata yra susijusi su įvairiomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, laisvę nuo kankinimų, teisę į sveikatą, teisę į privatumą, teisę į mokslą, ir diskriminacijos draudimu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad neįgalieji turi teisę naudotis visomis savo pagrindinėmis teisėmis, kaip ir kiti asmenys;

78.  ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti pagrindinę teisę į prevencinę sveikatos priežiūrą; kadangi sveikata – pagrindinė žmogaus teisė, nepaprastai svarbi norint naudotis kitomis žmogaus teisėmis, primygtinai tvirtina, kad Sąjunga turėtų dalyvauti didinant informuotumą ir skatinant geriausią praktiką šiuo klausimu, taip pat įgyvendinant į ES sveikatos strategiją, ir kartu atsižvelgti į valstybių narių kompetenciją; atsižvelgdamas į tai primena, kad labai svarbus ES vidaus ir išorės žmogaus teisių politikos priemonių nuoseklumas ir suderinamumas;

79.  pabrėžia, kad bet kokia nediferencijuoto masinio sekimo sistema rimtai pažeidžia pagrindines piliečių teises; pabrėžia, kad bet koks valstybių narių pasiūlymas dėl teisės akto dėl žvalgybos tarnybų pajėgumų priežiūros visada turėtų atitikti ES pagrindinių teisių chartiją ir būtinumo, proporcingumo bei teisėtumo principus;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją (116 000) ir karštąją vaikų pagalbos liniją (116 111) plačiojoje visuomenėje ir tarp atitinkamų nacionalinių vaikų apsaugos sistemų suinteresuotųjų subjektų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad piliečiai turėtų galimybę naudotis tinkamomis ir vaikams pritaikytomis paslaugomis, prieinamomis ES visą parą septynias dienas per savaitę; ragina valstybes nares ir Komisiją prireikus skirti pakankamai lėšų;

81.  ragina ES institucijas ir valstybes nares skubiai suvienyti savo pastangas kovojant su šiais šiurkščiais vaiko teisių pažeidimais internete; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms, kurios dar neperkėlė į savo nacionalinę teisę ir veiksmingai neįgyvendino Direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, tai padaryti(4); ragina valstybes nares stiprinti teisėsaugos institucijų teisinius gebėjimus, technines galimybes ir finansinius išteklius siekiant išplėsti bendradarbiavimą, taip pat su Europolu, siekiant kovoti su šiuo reiškiniu; pabrėžia specialistų, dirbančių su vaikais, vaidmens svarbą nustatant fizinio ir psichologinio smurto prieš vaikus, taip pat priekabiavimo elektroninėje erdvėje, požymius; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų didinamas tokių specialistų informuotumas ir kad jiems būtų suteikti tinkami mokymai;

82.  atkreipia dėmesį į tam tikrose valstybėse narėse įvykusius teigiamus pokyčius aukų teisių srityje; vis dėlto pažymi, kad vis dar esama akivaizdžių spragų, susijusių su bendrosiomis pagalbos nusikaltimų aukoms teikimo paslaugomis;

83.  palankiai vertina 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planą ir Europos e. teisingumo veiksmų planą (2014–2018 m.);

84.  ragina Komisiją paskirti ES koordinatorius afrofobijos ir priešiškumo romams klausimais, kuriems bus pavesta gerinti ES institucijų, ES agentūrų, valstybių narių ir tarptautinių veikėjų koordinavimą bei jų veiklos derinimą ir plėtoti esamas bei kurti naujas ES politikos priemones, skirtas kovoti su afrofobija ir priešiškumu romams; ypač pabrėžia, kad ES koordinatoriaus priešiškumo romams klausimais vaidmuo turėtų būti sustiprintas ir papildyti Komisijos Nediskriminavimo ir romų koordinavimo skyriaus darbą, sustiprinant skyriaus darbo grupę, aprūpinant ją tinkamais ištekliais ir priimant daugiau darbuotojų, kad ji galėtų būti pakankamai pajėgi kovoti su priešiškumu romams, didinti informuotumą apie romų holokaustą ir skatinti jo atminimą; rekomenduoja priimti Europos programas, susijusias su nacionalinėms kovos su afrofobija, antisemitizmu ir islamofobija strategijomis;

85.  smerkia valstybių narių vyriausybių veiksmus, kuriais siekiama susilpninti ir apjuodinti pilietinę visuomenę ir NVO; primygtinai ragina valstybes nares remti pilietinės visuomenės organizacijas, nes jos dažnai atlieka svarbų darbą, papildantį valstybės teikiamas socialines paslaugas ar net užpildantį spragas šioje srityje;

86.  siūlo paskirti ES pilietinės erdvės ir demokratijos koordinatorių, kuris būtų atsakingas už ES ir valstybių narių veiklos šioje srityje koordinavimą, atliktų prižiūrėtojo vaidmenį ir veiktų kaip NVO kontaktinis asmuo, nagrinėjant su priekabiavimu susijusius incidentus, dėl kurių ribojama jų veikla;

87.  ragina Europos Komisiją parengti gaires dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo ir pilietinės erdvės rodiklių;

o
o   o

88.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://migration.iom.int/docs/2016_Flows_to_Europe_Overview.pdf (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409. (3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR. (4) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).