Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174, 175 ir 176 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

—  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

—  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

—  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl biudžeto apribojimų poveikio regionų ir vietos valdžios institucijoms, susijusio su ES struktūrinių fondų išlaidomis valstybėse narėse(3),

—  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(4),

–   atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas: pranešimo vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį“(5),

—  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl didesnio partnerių dalyvavimo ir matomumo užtikrinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumą(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Komisijos darbo dokumentą „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“ (SWD(2017)0132),

–  atsižvelgdamas į pažangiosios specializacijos strategijų ex-ante sąlygas,

–  atsižvelgdamas į Septintąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą, kurią Komisija paskelbė 2017 m. spalio 9 d.,

—  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0046/2018),

A.  kadangi užsitęsusi ekonomikos ir finansų krizė ES teritorijoje padarė neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir regioniniu lygmeniu, nors sanglaudos politika prisidėjo maždaug trečdaliu ES biudžeto, skirtu didinti ekonomikos augimą, stiprinti užimtumą ir mažinti skirtumus tarp regionų; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai ir įgyvendinant Europos semestrą, išnagrinėti galimybę teikti bendrą regioninį ir nacionalinį finansavimą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir išnagrinėti, kaip jis veikia nacionalinį deficitą;

B.  kadangi sanglaudos politika, įgyvendinama pasitelkus Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą (SF), yra pagrindinė ES investavimo, ekonomikos augimo ir plėtros politika, suderinta su Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslais ir skirta mažinti regionų ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus ir remti konvergenciją bei tokiu būdu gerinti ES piliečių gyvenimo kokybę;

C.  kadangi pagrindiniai ERPF, ESF ir SF 2014–2020 m. laikotarpio tikslai – investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kuriomis siekiama stiprinti darbo rinką, regionų ekonomiką ir Europos teritorinį bendradarbiavimą, gerinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą Sąjungoje ir galiausiai sumažinti atskirų Europos regionų užimtumo lygio skirtumus;

D.  kadangi, remiantis Komisijos mažiau išsivysčiusių regionų ataskaita, 8 valstybėse narėse yra 47 mažiau išsivystę regionai; kadangi ataskaita gali padėti geriau suprasti sudėtingus iššūkius, su kuriais susiduria mažiau išsivystę regionai, ir todėl ji turėtų būti viešai prieinama visomis oficialiomis ES kalbomis;

E.  kadangi sanglaudos politika yra svarbi visuose mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir daugumoje jų sudaro labai didelę valstybės investicijų dalį;

F.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose našumo, užimtumo ir mokyklos lankymo lygiai yra žemesni negu kituose tos pačios valstybės narės regionuose;

G.  kadangi Komisijos ataskaitoje išskiriami du mažiau išsivysčiusių regionų tipai: lėto augimo regionai – mažiau išsivystę ir pereinamojo laikotarpio regionai, kurie nepasiekė ES vidurkio 2000–2013 m. laikotarpiu valstybėse narėse, kuriose 2013 m. BVP vienam gyventojui taikant perkamosios galios standartą (PGS) nesiekė ES vidurkio, ir kurie apima beveik visus mažiau išsivysčiusius ir pereinamojo laikotarpio regionus Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje; mažas pajamas gaunantys regionai – visi regionai, kuriuose 2013 m. BVP vienam gyventojui taikant PGS yra mažesnis nei 50 proc. ES vidurkio ir kurie apima keletą mažiau išsivysčiusių regionų Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje;

H.  kadangi lėto augimo regionai patiria ekonomikos sąstingį, visų pirma dėl sumažėjusių viešųjų ir privačiųjų investicijų, kitaip nei mažas pajamas gaunantys regionai, kurie iš esmės išlaiko savo vystymosi potencialą;

I.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose daroma mažiau viešųjų ir privačiųjų investicijų nei kituose regionuose ir kadangi tai taip pat lemia būtinybė laikytis Stabilumo pakte nustatytų įsipareigojimų dėl valstybės skolos grąžinimo;

J.  kadangi mažiau išsivysčiusiems regionams dažnai būdingas struktūrinių reformų trūkumas ir tai sumažina jau ir taip nedidelių viešųjų investicijų poveikį;

K.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose esama trūkumų viešojo transporto, ekonomikos ir energetikos infrastruktūros srityse ir jiems reikalingos veiksmingesnės ir efektyvesnės investicijos;

L.  kadangi Komisija laikosi nuomonės, kad reikia glaudesnės sąsajos tarp sanglaudos politikos ir Europos semestro konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų;

M.  kadangi mažiau išsivystę regionai ir visų pirma mažas pajamas gaunantys regionai dažnai susiduria su jaunimo ir kvalifikuotų darbuotojų emigracija, o pastarieji abu yra reikalingi ekonominiam ir socialiniam atitinkamų zonų atsigavimui, ir todėl šie regionai tampa mažiau patrauklūs užimtumo ir investicijų požiūriu;

N.  kadangi turėtų būti patobulinta mažas pajamas gaunančių regionų ir lėto augimo regionų apibrėžtis;

O.  kadangi svarbu didinti galutinių vartotojų informuotumą apie ES finansuojamas regionines ir vietos programas ir pasiektus rezultatus, neatsižvelgiant į konkretaus regiono finansavimo lygį;

P.  kadangi mažiau išsivysčiusiuose regionuose reikalingas geras valdymas ir veiksmingas viešasis administravimas, nes jie labai padeda sudaryti sąlygas ekonomikos augimui; kadangi sumažinant perteklines taisykles ir kontrolę, sutrumpinant procedūras ir padarant jas paprastesnes bei geriau pasinaudojant IRT priemonėmis būtų prisidedama prie didesnio veiksmingumo ir gero valdymo mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Q.  kadangi, remiantis Septintąja ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, mažiau išsivysčiusių regionų Viešojo sektoriaus kokybės indeksas yra pats žemiausias ir dėl to sumažėja viešųjų investicijų poveikis;

R.  kadangi patikimi, atnaujinti ir suskirstyti rodikliai ir statistiniai duomenys yra svarbūs priimant gerai informacija pagrįstus, skaidresnius ir objektyvesnius bei sąžiningesnius politinius sprendimus;

S.  kadangi turėtų būti pašalintos augimo kliūtys ir sumažintas atotrūkis mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

T.  kadangi mažiau išsivysčiusių regionų MVĮ finansuojamos už daug didesnes palūkanas ir joms kyla daugiau sunkumų gaunant paskolą iš bankų sektoriaus, kad galėtų bendrai finansuoti ESI fondų projektus;

U.  kadangi keturiuose iš penkių mažiau išsivysčiusių regionų mažiausiai 25 proc. gyventojų gyvena miestuose ir jų prieigose (funkcinėje miesto zonoje) ir viename iš penkių mažiau išsivysčiusių regionų funkcinėje miesto zonoje gyvena daugiau kaip 50 proc. jų gyventojų;

V.  kadangi tradicinė veikla, pvz., mažos apimties smulkioji žvejyba ar ūkininkavimas, apibrėžia tapatybes ir gyvenimo būdą daugelyje mažiau išsivysčiusių regionų pakrančių ir kaimo vietovių ir yra svarbi ekonominiu, teritoriniu, socialiniu ir kultūriniu požiūriais; kadangi reikia parengti vystymosi strategijas siekiant padidinti pajėgumus išlaikyti ir pritraukti talentus, priimti naujas technologijas ir skatinti naujas investicijas;

1.  palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė darbo dokumentą „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“; pažymi, kad ataskaitoje siūloma įvairių teigiamų sprendimų, kaip remti ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir darbo vietų kūrimą šiuose regionuose; be to, pabrėžia, kad jų konkurencingumo analizė svariai prisideda prie būsimų diskusijų apie sanglaudos politiką;

2.  palankiai vertina mažiau išsivysčiusiems regionams skirtų bandomųjų iniciatyvų įgyvendinimą dviejuose Rumunijos ir dviejuose Lenkijos regionuose (pastarojoje jie buvo vykdomi su Pasaulio banko parama), visų pirma apsibrėžiant strateginius prioritetus ir konkrečius, greitai įgyvendinamus veiksmus; laukia šių iniciatyvų rezultatų paskelbimo;

3.  pabrėžia, kad sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ir skatinant viešąsias bei privačiojo sektoriaus investicijas visuose ES regionuose, tiek tiesiogiai, tiek padedant kurti palankią aplinką investicijoms; mano, kad visa ES, siekdama skatinti bendrą harmoningą savo vystymąsi, turėtų vykdyti veiksmus, dėl kurių sustiprėtų jos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir kuriais būtų siekiama sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir mažiau išsivysčiusių regionų atsilikimą;

4.  ragina Komisiją apibrėžti mažiau išsivysčiusius regionus NUTS III lygmeniu, remiantis bendrosiomis ekonomikos ir socialinėmis sąlygomis, ir tikslingiau panaudoti šių regionų finansavimą laikantis ESI fondų programavimo ciklų;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti specializuotas strategijas, programas ir veiksmus skirtingiems mažiau išsivysčiusiems regionams, atsižvelgiant į tendencijas ir subregioninius skirtumus, nes pasirinkti keliai ir iššūkiai, su kuriais susiduria mažai pajamų gaunantys regionai ir lėto augimo regionai labai skiriasi priklausomai nuo jų ypatumų, naudojant pažangiosios specializacijos strategijas, spartinti jų konvergenciją ir užtikrinti geriausius darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi sprendimus; mano, kad šios strategijos, programos ar veiksmai turėtų būti suderinti su Miestų darbotvarke, nes mažiau išsivystę regionai nėra vien tik kaimo vietovės;

6.  pabrėžia, kad nedarbo lygis, ypač jaunimo, tebėra labai aukštas ir, kartu su maža MVĮ plėtra ir investicijomis, tai yra viena iš opiausių ir neatidėliotinų problemų daugumoje mažiau išsivysčiusių regionų; pabrėžia svarbų vidurinio ir aukštojo išsilavinimo, profesinio mokymo, mokymosi darbo vietoje ir žinių perdavimo vaidmenį kovojant su nerimą keliančiu jaunimo nedarbo lygiu ir dideliu iš šių regionų išvykstančio jaunimo skaičiumi; pabrėžia švietimo ir mokymo bei didesnių investicijų svarbą MVĮ ir šeimos įmonių poreikiams ir plėtrai; mano, kad jaunimo dalyvavimas užtikrina geresnius veiklos rezultatus, nes jie dažnai pateikia naujoviškų sprendimų;

7.  pažymi, kad turintys regiono ekonomikos poreikius atitinkantį išsilavinimą ir tinkamai parengti žmogiškieji ištekliai daro didelę įtaką darbo rinkos konkurencingumui, našumui ir patrauklumui ir gali klestėti aplinkoje, kurioje užtikrintas ekonomikos augimas, atvirumas visuomenei ir privačiosioms investicijoms; mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į esamą mažiau išsivysčiusių regionų padėtį, visų pirma į neigiamą migracijos rodiklį ir neigiamą jo poveikį užimtumo lygiui; pabrėžia žemės ūkio ir žuvininkystės vaidmenį mažiau išsivysčiusiuose regionuose, nes jų dėka, skatinant šeimos įmones ir darbo vietas bei sudarant sąlygas socialinei įtraukčiai, tiekiamas maistas ir užtikrinamas aprūpinimas maistu;

8.  pažymi, kad įvairinimas ūkininkams ir žvejams, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, tapo būtinybe kaip būdas suteikti papildomų pajamų šaltinių ir skatinti ekonominiu ir aplinkos požiūriu tvarią veiklą; vis dėlto pažymi, kad toks įvairinimas jokiu būdu neturi pakeisti labiau tradicinės veiklos, pvz., tvarios žvejybos; ragina valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas remti mėlynosios ekonomikos ir panašius projektus, siekiant padėti mažiau išsivysčiusių regionų gyventojams susikurti aplinką tausojančių pajamų šaltinių;

9.  tikisi, kad įgyvendinant strategiją „ES 2020“ užimtumo, švietimo ir mokymo srityje, taip pat būsimą ES ilgalaikę strategiją ir jos tikslus toliau bus tinkamai atsižvelgiama į specifinius mažiau išsivysčiusių regionų poreikius, ypač į nuolatinius infrastruktūrų trūkumus ir žmogiškojo kapitalo vystymą, atkreipiant ypatingą dėmesį į mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir su juo susijusias neigiamas pasekmes užimtumui; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, išnagrinėti galimo ESF bendro finansavimo lygio padidėjimo poveikį kitu finansavimo laikotarpiu;

10.  mano, kad programuojant ir įgyvendinant ESI fondus būtina iš tikrųjų suderinti struktūrines išlaidas, socialinę politiką ir pramonės politiką, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, darnus vystymasis ir darbo vietų kūrimas dotacijas derinant su finansinėmis priemonėmis ir pritraukiant papildomą finansinę paramą ir taip padedant šalinti likusius trūkumus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad mažos rizikos finansinėms priemonėms galėtų būti teikiama pirmenybė didesnės rizikos finansinių priemonių atžvilgiu, kai tam palankios ekonomikos perspektyvos;

11.  pažymi, kad sanglaudos politika gali būti taisomoji priemonė šalinant konkurencingumo skirtumus ir disbalansą bei regionų makroekonominius skirtumus, taip pat paskatinti kurti patrauklią ir tvarią aplinką įmonėms ir gyventojams; pabrėžia, kad lėto augimo regionuose nustatytos pagrindinės problemos yra galimybė gauti kreditą, sutarčių vykdymo užtikrinimas ir mažumų investicijų apsauga, o mažas pajamas gaunančiuose regionuose didžiausios problemos yra nemokumo problemų sprendimas, elektros energijos tiekimas ir sutarčių vykdymo užtikrinimas;

12.  pažymi, kad mažiau išsivystę regionai patiria didelį migracijos spaudimą; mano, kad prie šios problemos sprendimo gali būti sėkmingai prisidėta ESI fondų lėšomis tik jeigu taip pat veiksmingai taikomas solidarumo principas; mano, kad pabėgėliai ir migrantai, gaunantys tarptautinę apsaugą, turi gauti tinkamus mokymus ir išsilavinimą, jei norime, kad jie įsitrauktų į darbo rinką;

13.  pažymi, kad daugelis atsiliekančių regionų problemų yra panašios į atokiausių regionų patiriamas problemas; todėl palankiai vertina Komisijos savo komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su atokiausiais ES regionais“(9) pasiūlytą strategiją;

14.  mano, kad norint užtikrinti, kad būtų įgyvendintas mažiau išsivysčiusių regionų potencialas, įgyvendinant sanglaudos politiką galėtų būti atsižvelgta ne tik į BVP, bet ir į demografinius ir socialinio vystymosi kriterijus, pvz., regioninės socialinės pažangos indeksą, ir aplinkosaugos ir kitus rodiklius ir jie galėtų būti įtraukti į būsimas Komisijos ataskaitas dėl mažiau išsivysčiusių regionų;

15.  pabrėžia ekonomikos ir finansų krizės, dėl kurios sumažėjo biudžeto politikos maržos ir buvo sumažintos viešosios investicijos, neigiamą poveikį, visų pirma lėto augimo regionuose; kita vertus, pabrėžia, kad svarbu sumažinti skolą siekiant panaikinti biudžeto deficitą ir viešąsias investicijas pritaikyti ekonomikos augimo reikalavimams;

16.  mano, kad sanglaudos politika daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui; pabrėžia, kad atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus reikia taikyti susitartą poziciją dėl Stabilumo ir augimo pakto, susijusią su lankstumu dėl ciklinių sąlygų, struktūrinėmis reformomis ir valdžios investicijomis, kuriomis siekiama įgyvendinti pagrindines struktūrines reformas ir panašius projektus; mano, kad būtina išaiškinti sanglaudos politikos struktūrinių reformų įgyvendinimo aplinkybes ir tikslą; tačiau pažymi, kad tokios struktūrinės reformos valstybėse narėse ir regionuose pagal paramos programas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų pagal sanglaudos politiką vykdomoms investicijoms;

17.  ragina imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų padidinta visų regionų tarpusavio konvergencija, įskaitant veiksmus siekiant užtikrinti jų atsparumą netikėtiems sukrėtimams;

18.  pažymi, kad mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ypač mažas pajamas gaunančiuose regionuose, sunkiau gauti finansavimą dėl aukštesnių palūkanų ir iš dalies dėl to, kad kredito įstaigos vengia prisiimti riziką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti palankesnes sąlygas gauti finansavimą siekiant padėti MVĮ, skatinti kurti naujus verslo modelius ir skatinti augimą mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

19.  pabrėžia ES lėšų svarbą didinant šių regionų ekonominį atsparumą ir sanglaudą, taip pat konkurencingumą, investicijas ir bendradarbiavimo galimybes; taigi pripažįsta vietos veiklos grupių indėlį rengiant vietos strategijas, siūlo, kad Komisija išnagrinėtų galimybę pasiūlyti didesnę paramos dalį skirti bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, taip padedant spręsti problemas ir didinti gebėjimus; primena, kad mažiau išsivystę regionai dažnai susiduria su sunkumais gaunant finansavimą, taip pat su biurokratiniu ir administraciniu delsimu, kuris kliudo vykdyti ES lėšų operacijas;

20.  mano, kad regionams, kuriems taikomos dabartinės Europos semestre nustatytos makroekonominės sąlygos, galėtų būti ieškoma teigiamų paskatų;

21.  atsižvelgia į patikimo ekonominio valdymo svarbą veiksmingam bendram ESI fondų veikimui, kurio galutinis tikslas – ištaisyti trūkumus ir išvengti delsimo; šiuo požiūriu pritaria, kad reikia išnagrinėti ir po to peržiūrėti patį Europos semestro ir sanglaudos politikos sąsajos loginį pagrindą;

22.  mano, kad solidarumas, stipresni instituciniai gebėjimai, gero administravimo principo laikymasis, geresnės jungtys ir skaitmeninimas šiuose regionuose daro didelį poveikį jų ekonomikos augimui ir veiksmingesniam bei efektyvesniam turimų išteklių panaudojimui; dėl šios priežasties atkreipia dėmesį į paveiktų regionų administracijos ir institucijų rėmimo ir kokybės gerinimo klausimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skleisti geriausios patirties pavyzdžius didesnio viešojo administravimo efektyvumo srityje, nes pagrindinė mažiau išsivysčiusiems regionams skirta rekomendacija turėtų būti veiksmingas valdymas;

23.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia partnerystės principo ir daugiapakopio valdymo svarbą ir tai, kad jie turi būti stiprinami nedarant poveikio subsidiarumo principui; mano, kad, siekiant sukurti veiksmingą Europos pridėtinę vertę piliečiams, būtinas visų lygių valdžios sektoriaus ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant šiems regionams skirtas strategijas ir specialias programas bei veiksmus;

24.  dar kartą pabrėžia inovacijų, skaitmeninimo ir vietoje teikiamų paslaugų (sveikatos priežiūros, socialinių, pašto) bei infrastruktūros gerinimo svarbą siekiant sukurti palankią aplinką ir gerą pagrindą augimui skatinti ir mažiau išsivysčiusių regionų sanglaudai didinti; mano, kad didelės spartos interneto ryšio teikimas yra išankstinė kaimo ir kalnų vietovių gyvybingumo sąlyga; atkreipia dėmesį į daugiasektorių projektų, kuriais skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė plėtra, potencialą, kurį galima panaudoti pasitelkiant Europos fondų sinergiją;

25.  siūlo, kad Europos semestro konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų būti daugiametės, vykdant laikotarpio vidurio stebėseną ir peržiūrą, ir taikomos kaip teigiamos paskatos siekiant pradėti įgyvendinti struktūrines reformas, o ne kaip priemonės, kuriomis būtų galima neleisti pasinaudoti investicijomis pagal sanglaudos politiką, siekiant prisidėti prie bendrų Sąjungos tikslų;

26.  mano, kad reikėtų kruopščiai išanalizuoti priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriomis ESI fondų efektyvumas susiejamas su patikimu ekonomikos valdymu, įskaitant visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; taip pat mano, kad reikėtų persvarstyti ESI fondų ir patikimo ekonominio valdymo sąsajos loginį pagrindą, atsižvelgiant į būsimą programavimo laikotarpį ir jo įgyvendinimą 2014–2020 m.; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti patikslinimus, susijusius su Europos semestro ir sanglaudos politikos sąsaja; šiuo atžvilgiu siūlo teigiamų paskatų sistemą, kurios ribos būtų nustatytos naujoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) ir kuri galėtų būti naudojama kaip priemonių rinkinys, leistinas naudoti valstybėms narėms laikantis konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ir kitų reikalavimų pagal Europos semestrą;

27.  mano, kad itin svarbu remti produktyvią ir vietos verslo veiklą, būdingą mažiau išsivysčiusiems regionams, įskaitant tvarų turizmą, žiedinę ekonomiką, vietos energetikos pertvarką, žemės ūkį, pagamintus produktus, ir į MVĮ orientuotas inovacijas; mano, kad sąveika, kuri skatinama veiksmingai derinant finansavimą iš regioninių ir nacionalinių institucijų ir ES priemones, naudojant integruotas teritorines investicijas, turėtų padėti kurti naujas ekonomines galimybes, ypač jaunimui;

28.  pabrėžia, kad svarbu išnaudoti visas ES teikiamas galimybes siekiant darnaus vystymosi ir augimo šiuose regionuose; mano, kad valstybės narės, rengdamos veiklos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, turėtų skirti ypatingą dėmesį mažiau išsivysčiusiems regionams; todėl primena, kad svarbu skatinti naudoti tiesiogiai valdomas ir ESIF lėšas, jas kartu derinant su sanglaudos politikos teikiamomis galimybėmis;

29.  pabrėžia patikimų, atnaujintų, suskirstytų statistinių duomenų svarbą; todėl prašo Komisijos ir Eurostato pateikti statistinius duomenis, kurie būtų kuo išsamesni ir suskirstyti geografiniu požiūriu, kad juos būtų galima panaudoti kuriant tinkamas sanglaudos politikos priemones, taip pat ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose; šiuo atžvilgiu palankiai vertina šioje Komisijos ataskaitoje pateiktą informaciją;

30.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti esamą sąsają tarp sanglaudos politikos ir makroekonominio valdymo, primindamas, kad sanglaudos politika yra tiesiogiai grindžiama Sutartimis ir yra viena iš ryškiausių Europos politikos priemonių bei svarbiausia Europos solidarumo ir pridėtinės vertės išraiška visuose Europos regionuose; mano, kad sanglaudos politikos ir ekonomikos valdymo procesų ryšys vykdant Europos semestrą turi būti suderintas, abipusis ir sutelktas į teigiamų paskatų sistemą; pritaria tam, kad būtų toliau pripažįstamas teritorinis aspektas, kuris būtų naudingas Europos semestrui, mano, kad reikia atitinkamai išlaikant pusiausvyrą atsižvelgti į ekonomikos valdymą ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos tikslus, nustatytus Sutartyse, ir į tvaraus augimo, užimtumo ir aplinkos apsaugos tikslus;

31.  primena, kad būtina visiems politikos subjektams pripažinti sanglaudos politikos kaip pagrindinės Europos ekonominės politikos priemonės vaidmenį siekiant skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, kuriomis atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir teritorinius regionų ypatumus;

32.  ragina valstybes nares, kaip siūloma Komisijos ataskaitoje, priimti nacionalines ir regionines vystymosi strategijas ir programas, kuriomis būtų siekiama remti mažiau išsivysčiusius regionus ir gerinti jų administracinius gebėjimus, valdymą ir kitus pagrindinius ekonomikos augimo veiksnius; ragina Komisiją šiuo klausimu suteikti techninę, profesinę ir praktinę pagalbą valstybėms narėms, regionams ir savivaldybėms, kad būtų pasinaudota geriausia patirtimi ir remiamas viešųjų paslaugų skaitmeninimas;

33.  ragina, kad sanglaudos politika ir toliau būtų vienas Sąjungos prioritetų ir kad jai būtų skiriamas platiems užmojams pakankamas finansavimas, netgi atsižvelgiant į ES biudžetui taikomą spaudimą, ir kad būtų kuriamos didesnės sinergijos su kitais ES fondais ir pritraukiama papildoma finansinė parama pasitelkiant finansines priemones daugiamečio programavimo laikotarpiui po 2020 m.; pabrėžia, kad neturi būti pakenkta tokioms vertybėms kaip Europos solidarumas, kurį įkūnija sanglaudos politika;

34.  primena, kad Parlamentas atsakingas už tinkamos teisėkūros sistemos, skirtos būsimai sanglaudos politikai, sukūrimą ir patvirtinimą; pabrėžia, kad būtina išsaugoti pagrindinį sanglaudos politikos vaidmenį ir tikslą pagal SESV 174 straipsnį siekiant ne tik pasiekti konvergenciją, bet ir užkirsti kelią teritorijų atsilikimui; nurodo, kad reikia supaprastinti taisykles ir užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp politikos supaprastinimo ir tinkamos kontrolės bei sumažinti pernelyg didelės administracinę naštą; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybę išplėsti Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl ERPF 7 straipsnio taikymą, finansuojant miestų ir jų aplinkinių teritorijų jungtis mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

35.  ragina Komisiją labiau remti inovacijų sistemų, pvz., pažangiai specializacijai skirtų inovacinių strategijų, vystymą ir stiprinti įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų sąveiką mažiau išsivysčiusiuose regionuose; taip pat pabrėžia, kad gerą ryšio prieigą turinčios teritorijos yra itin svarbios mokslinių tyrimų partnerystės veiklai, taip pat Europos inovacijų partnerystės iniciatyvoms, kad taikant naujovišką praktiką galėtų būti toliau skatinamas tvarus žemės ūkis ir susijusių sektorių įmonių plėtra mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir jų nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259. (3) OL C 181, 2016 5 19, p. 29. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0245. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0254. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0401. (9) 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatas (COM(2017)0623).