Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimo, kuriuo pripažįstami vietos, subnacionalinio ir regioninio lygmens klimato kaitos ir klimato politikos veiksmų aspektai, 7 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. poziciją dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl 2017 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Bonoje, Vokietijoje (COP 23)(3),

–  atsižvelgdamas į naujus JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 11 tikslą „miestus padaryti įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius“,

–  atsižvelgdamas į Amsterdamo pakto, kuriuo nustatoma ES miestų darbotvarkė, nuostatas,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos(4),

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitas Nr. 12/2016 „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje 2016 m.“ ir Nr. 1/2017 „Europa 2016 m. – klimato kaita, padariniai ir pažeidžiamumas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas“ (COM(2016)0110),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013)0216),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Nauja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. Integruotas požiūris“(5).

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014)0490),

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) (2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013(6)) 8 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „ESI fondų tikslų siekiama atsižvelgiant į darnaus vystymosi principą“,

–  atsižvelgdamas į partnerystės sutartis ir programas pagal BNR, kuriomis pagal BNR 8 straipsnį reikia skatinti laikytis „lėšų naudojimo veiksmingumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos“ principų,

–  atsižvelgdamas į kiekvieno ESI fondų konkrečius teminius tikslus, įskaitant technologinę plėtrą ir inovacijas, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, prisitaikymą prie klimato kaitos ir efektyvaus išteklių naudojimo skatinimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į penktąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0045/2018),

A.  kadangi dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai yra tiesioginis žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos padarinys ir šie reiškiniai ir toliau vis dažniau darys neigiamą poveikį daugeliui Europos dalių, todėl jų apgyvendintos ekosistemos taps pažeidžiamesnės; kadangi pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos scenarijus iki 2100 m. planetos temperatūra nuo 0,9 ºC galėtų padidėti iki 5,8 ºC;

B.  kadangi 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, kuria bus vadovaujamasi vykdant Europos aplinkos politiką iki 2020 m., Sąjungos miestų tvarumo didinimas nustatytas kaip prioritetinis tikslas, taip pat nustatyti trys pagrindiniai horizontalieji tikslai: saugoti, tausoti ir puoselėti Sąjungos gamtinį kapitalą, pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų efektyviai išteklius naudojančia, žaliąja ir konkurencinga mažą anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, ir apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio spaudimo ir rizikos sveikatai bei gerovei;

C.  kadangi nesiėmus tolesnių veiksmų klimato kaita galėtų dar labiau padidinti visuomenėje vykstančius pokyčius; kadangi turėtų būti atsižvelgiama į didelius migracijos srautus, kurie, kaip numatoma, susidarys dėl šių klimato pokyčių pasaulyje ir kurie, kaip galima numanyti, bus gyventojų judėjimo padariniai, ir dėl jų miestų infrastruktūrai bus keliami nauji reikalavimai;

D.  kadangi, remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitos Nr. 12/2016 pagrindinėmis išvadomis, klimato kaitos poveikis jau jaučiamas ES – tai ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir palaipsniui pasireiškiantis ilgalaikis poveikis, pvz., uraganai, audros, dykumėjimas, sausros, žemės ir pakrančių korozija, smarkios liūtys, karščio bangos, potvyniai, kylantis jūrų lygis, vandens trūkumas, miškų gaisrai ir tropinių ligų plitimas;

E.  kadangi dėl klimato kaitos yra padidėjusi kai kurių augalų ir gyvūnų rūšių išnykimo rizika, be to, labiau plinta klimato veiksnių sukeliamos infekcinės ligos; kadangi tokios teritorijos kaip atokiausi regionai ir kiti ES regionai, kurie gali būti pažeidžiami topografiniu požiūriu, klimato kaitos poveikį patiria dar stipriau;

F.  kadangi, be to, iš naujausių tyrimų matyti, kad įvairius pastebėtus aplinkos ir visuomenės pokyčius, pvz., miško rūšių pokyčius, invazinių svetimų rūšių atsiradimą ir ligų protrūkius, lėmė arba paskatino visuotinė klimato kaita, todėl žmonių, jų apgyvendintos gamtos ir ekosistemų pažeidžiamumas didės, jeigu nebus imtasi konkrečių priemonių; kadangi integruota ES parama solidarumui didinti ir valstybių narių keitimuisi gerąja patirtimi gerinti padėtų užtikrinti, kad labiausiai klimato kaitos paveikti regionai galėtų imtis būtinų prisitaikymo priemonių;

G.  kadangi dėl klimato kaitos daromas poveikis socialinei nelygybei, kuri pastarąjį dešimtmetį ES jau ir taip augo, taip pat didėja silpniausių socialinių gyventojų sluoksnių, kurie yra mažiau pajėgūs ir turi mažiau išteklių pasipriešinti klimato kaitos poveikiui, pažeidžiamumas; kadangi asmenų pažeidžiamumas dėl klimato kaitos poveikio didele dalimi priklauso nuo jų galimybių gauti pagrindinių išteklių ir kadangi valdžios institucijos turėtų užtikrinti prieigą prie tų pagrindinių išteklių;

H.  kadangi beveik 72,5 % ES gyventojų, t. y. maždaug 359 mln. žmonių, gyvena miestuose; be to, kadangi ES atsakinga už 9 % pasaulyje išmetamo teršalų kiekio, o miestų teritorijose suvartojama 60–80 % viso pasaulyje suvartojamo energijos kiekio ir jose išmetamo CO2 kiekio dalis yra panašaus dydžio;

I.  kadangi miesto infrastruktūros pasirinkimas turės įtakos miestų pajėgumui atsilaikyti prieš klimato kaitą; kadangi miestai, įmonės ir kiti nevalstybiniai subjektai turi galimybių iki 2020 m. sušvelninti klimato kaitą 2,5–4 milijardais tonų CO2; kadangi regionai ir miestai yra pajėgūs 5 % sumažinti pasaulyje išmetamą teršalų kiekį, kad pasiektų Paryžiaus susitarimo tikslus, ir kadangi jie turi galimybių gerokai sumažinti pasaulyje išmetamą teršalų kiekį;

J.  kadangi 11-uoju darnaus vystymosi tikslu (DVT) („pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“) siekiama, kad iki 2020 m. smarkiai padaugėtų miestų ir gyvenviečių, priimančių ir įgyvendinančių integruotą politiką ir planus siekti įtraukumo, efektyvaus išteklių naudojimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos bei atsparumo nelaimėms, taip pat, laikantis 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos, kurti ir įgyvendinti holistinį nelaimių rizikos valdymą visais lygmenimis;

K.  kadangi savivaldos institucijos yra tarp pagrindinių Europos finansavimo gavėjų;

L.  kadangi Paryžiaus susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje pripažįstama, kad prisitaikymas yra visuotinis uždavinys, kurį būtina spręsti vietos, subnacionaliniu, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis; kadangi vietos valdžios institucijų ir nevalstybinių subjektų veiksmai yra pagrindinė sąlyga, kad vyriausybės galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus dėl pasaulinių klimato politikos veiksmų;

M.  kadangi ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje (COM(2013)0216), taip pat atitinkamuose ES reglamentuose dėl Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų apibrėžiami pagrindiniai tikslai ir susiję politikos veiksmai, t. y. 2014–2020 m. sanglaudos politikos programoje nustatomi tokie mechanizmai kaip ex ante sąlygos ir su klimatu susiję teminiai tikslai, pvz., teminiai tikslai (TT) Nr. 4 „Perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas“, Nr. 5 „Prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas“ ir Nr. 6 „Aplinkos išsaugojimas ir apsauga ir tausaus išteklių naudojimo skatinimas“, dėl kurių buvo skirtas didesnis ir tikslingesnis klimato politikos veiksmų finansavimas bent iš keleto ESI fondų;

N.  kadangi regionai ir miestai, prisidėdami prie darbotvarkės „Lima. Paryžius“ ir Nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platformos iniciatyvų, parodė savo įsipareigojimą dalyvauti JTBKKK procese;

Bendrosios aplinkybės

1.  palankiai vertina ES vaidmenį, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir (arba) 21-ąją Klimato kaitos konferenciją (COP 21), ir pritaria jos, kaip pasaulinės lyderės, vaidmeniui kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad Europa užsibrėžė vienus iš aukščiausių kovos su klimato kaita tikslų pasaulyje; primygtinai ragina klimato kaitos švelninimą laikyti svarbiu ES sanglaudos politikos prioritetu siekiant įvykdyti Paryžiaus susitarimo (COP 21) įsipareigojimus ir jų laikytis, t.y. skatinti su švaria energija susijusias inovacijas, žiedinę ekonomiką, atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir energijos vartojimo efektyvumą nedarant poveikio būtinoms prisitaikymo priemonėms, tačiau išlaikant pagrindinį sanglaudos politikos vaidmenį ir tikslus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį;

2.  pritaria požiūriui į kovą su klimato kaita, pasiūlytam darnaus vystymosi tiksluose (Jungtinės Tautos) ir Amsterdamo pakte (ES miestų darbotvarkė); pabrėžia, kad Europa turi tapti tikra pasauline lydere atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, kaip pasiūlyta Komisijos, ir dar kartą pabrėžia, kad ES miestų darbotvarkė, pagal kurią siekiama įtraukių, saugių ir tvarių miestų tikslo, padeda įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; šiuo klausimu atsižvelgia į didelius Europos vietos valdžios institucijų skirtumus ir skirtingas jų galimybes; ragina įgyvendinant Miestų darbotvarkę vadovautis lanksčiu, poreikiams pritaikytu požiūriu, kurio laikantis būtų teikiamos paskatos ir gairės siekiant visapusiškai išnaudoti miestų teikiamas galimybes;

3.  primena, kad 2015 m. spalio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Siekiant naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo Paryžiuje“(7) valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę prisiimti papildomus įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didžiausią 21-osios Klimato kaitos konferencijos (COP 21) proceso skaidrumą ir kontrolę;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus, atsižvelgiant į galiojančius ES klimato politikos srities teisės aktus ir Regionų komiteto prašymą, pateiktą jo 2017 m. vasario 9 d. nuomonėje „Nauja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. Integruotas požiūris“;

5.  apgailestauja dėl neatsakingų strategijų, keliančių pavojų aplinkai, pvz., tam tikros ekonominės veiklos ir konkrečių pramonės sektorių, sukeliančių didelę taršą, ir pabrėžia visų visuomenės segmentų atsakomybę už tai, kad būtų prisidedama prie priemonių, kurios yra itin svarbios siekiant priešinga linkme pakreipti tendenciją, keliančią grėsmę gyvybei planetoje; pabrėžia, kad trūksta informacijos apie priemones, kurių ėmėsi kai kurie pramonės sektoriai siekdami kovoti su taršos poveikiu, ir apie tai, kaip ieškoma mažiau taršių sprendimų; tačiau apgailestauja, kad kai kurie nuomonės formuotojai mokslo, žiniasklaidos ir politikos srityse toliau neigia akivaizdžią klimato kaitą;

6.  apgailestauja dėl JAV pareikšto ketinimo pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo ir palankiai vertina tai, kad esama daug nefederalinių subjektų, visų pirma JAV valstijų ir miestų, kurie dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus; ragina Jungtinių Amerikos Valstijų vietos ir regionų valdžios institucijas, norinčias dalyvauti kovoje su klimato kaita, vykdant projektus bendradarbiauti ir užmegzti partnerystę su kitais viešais ir privačiais partneriais ir keistis gerąja patirtimi šioje srityje; ragina sukurti naują valdymą, galintį užtikrinti lėšas klimato politikos veiksmams, ir geriau integruoti regionus ir miestus ir jiems atstovaujančias institucijas;

7.  pabrėžia, kad miestai, derindami veiksmus su nacionalinės valdžios institucijomis ir juos supančiais regionais, turi atlikti lemiamą vaidmenį kovojant su klimato kaita; ragina subnacionalinio lygmens vadovus ir nacionalines vyriausybes labiau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu pasitelkiant platformas, pavyzdžiui, „Friends of Cities“; mano, kad konkrečiu integruotos tvarios miestų plėtros atveju vietos valdžios institucijos turėtų turėti įgaliojimus ne tik atrinkti projektus, bet ir rengti, projektuoti ir įgyvendinti vietos plėtros programas; pabrėžia galimus teigiamus ekonomikos augimo ir žaliųjų darbo vietų aspektus;

8.  pažymi, kad vietos valdžios institucijos yra atsakingos už daugumos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių ir už daugelio šios srities ES teisės aktų įgyvendinimą; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą reikia imtis veiksmų miestų planavimo, judumo, viešojo transporto ir infrastruktūros, pastatų energinio naudingumo, švietimo kampanijų, išmaniųjų miestų, pažangiųjų tinklų ir regioninių subsidijų srityse;

9.  pažymi, kad miestų merai už savo sprendimus yra tiesiogiai atskaitingi savo rinkėjams ir gali veikti efektyviau ir greičiau, be to, dažnai jų veiksmai greitai duoda paveikių rezultatų;

10.  ragina nacionalines vyriausybes padėti miestams ir regionams įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus remti klimato ir energetikos iniciatyvas vietos ir regionų lygmenimis;

11.  pažymi, kad klimato kaita susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais, taigi reikalingas integracinis požiūris, kuris yra veiksmingas vietos ir regionų lygmeniu;

12.  įspėja, kad dėl išmetamo ŠESD kiekio patiriamos visuomenės sąnaudos ir ekonominis poveikis šiuo metu daro įtaką miestų infrastruktūrai ir viešosioms sveikatos priežiūros bei socialinės rūpybos sistemoms, kurioms – tam tikru metu ir tam tikruose miestuose ir regionuose – užkraunama pernelyg didelė našta ir kurios yra rizikingoje ekonominėje padėtyje; pažymi, kad dėl to šioms sistemos bus užkraunama papildoma našta ir reikalaujama, kad jos patenkintų vis didesnius ir labiau kompleksinius poreikius; palankiai vertina galimą ekonominę naudą miestams, pirmaujantiems diegiant mažo anglies dioksido kiekio infrastruktūrą, įskaitant mažesnes energijos kainas, sumažėjusias priežiūros sąnaudas ir mažesnes išlaidas visuomenės sveikatai, kuri pagerėja sumažėjus teršalų;

13.  pripažįsta, kad klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos yra ilgalaikiai procesai, trunkantys ilgiau negu rinkimų ciklai ir vietos bei regionų lygmeniu priimtų sprendimų įgyvendinimas, ir ragina klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos laikyti galimybių šaltiniu sprendžiant kitas problemas, pvz., susijusias su užimtumu ir veiksmais siekiant gerinti sveikatą, gyvenimo kokybę ir viešąsias paslaugas; pažymi, jog Paryžiaus susitarime numatytas aktyvus suinteresuotųjų subjektų, kurie nėra susitarimo šalys, dalyvavimas pasitelkiant techninio klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos nagrinėjimo procesus;

14.  pripažįsta labai svarbų regionų, miestų ir miestelių vaidmenį skatinant prisiimti atsakomybę už energetikos pertvarką ir siekti su klimatu ir energetika susijusių tikslų pagal principą „iš apačios į viršų“; atkreipia dėmesį į tai, kad regionai ir miestų teritorijos labiausiai tinka išbandyti ir įgyvendinti integruotus energetikos sprendimus tiesiogiai bendradarbiaujant su piliečiais; pabrėžia poreikį skatinti energetikos pertvarką ir vietos investicijas į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones; pabrėžia, kad švarios energijos srities inovacijoms ir nedidelės apimties atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams galėtų tekti labai svarbus vaidmuo siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant suteikti galimybių pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, kuriomis būtų atsižvelgiama į vietos energetikos bendrijų ypatumus ir jų teikiamą ilgalaikę vertę energijos rinkai, aplinkai ir visuomenei, taip pat skatinti pavienių gaminančių vartotojų vaidmenį atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, siekiant didesnio savarankiškumo ir savarankiškos energijos gamybos; ragina miestus ir regionus imtis vadovaujamo vaidmens skatinant efektyviai vartoti energiją ir gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kad būtų galima sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir oro taršą;

15.  pabrėžia, jog būtina, kad regionai įgyvendintų Direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, ir sutelkti arba padidinti struktūrinių fondų lėšas, skirtas energijos vartojimo efektyvumui viešuosiuose pastatuose ir savarankiškam savivaldybių apsirūpinimui atsinaujinančiųjų išteklių energija skatinti; taip pat ragina remti bendruomeninius piliečių energetikos projektus ES struktūrinių fondų lėšomis ir sumažinant administracinę naštą nacionaliniu ir regionų lygmenimis;

16.  pažymi, kad, naujausiais statistiniais duomenimis, ES tenkanti pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio dalis yra apie 10 %., taigi nesiimant pasaulinio masto veiksmų neigiamų klimato kaitos tendencijų negalima nukreipti kita linkme; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ES šioje srityje galėtų atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų, visų pirma skatindama švarios energijos sprendimus ir technologijas;

17.  primena, kad ES miestų darbotvarkėje skatinama taikyti naują darbo metodą, pagal kurį miestų potencialas būtų visiškai išnaudojamas siekiant spręsti visuotines klimato kaitos problemas ir taip pat būtų skiriamas ypatingas dėmesys geresniam reglamentavimui, galimybėms gauti finansavimą ir keistis žiniomis;

ES ir sanglaudos politika

18.  mano, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) tam tikrais atvejais reikėtų padidinti užmojį siekti klimato tikslų ir šiam tikslui skiriamų išlaidų dalį;

19.  primena įsipareigojimą bent 20 % 2014–2020 m. ES biudžeto lėšų (maždaug 212 mlrd. EUR) skirti su klimatu susijusiems veiksmams; prašo Komisijos ir valstybių narių tinkamai atsižvelgti į 2016 m. Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 31 išvadas, kuriose perspėjama, jog esama rimto pavojaus, kad 20 % tikslas nebus pasiektas, jei nebus imtasi papildomų priemonių, ir ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie pažangą šioje svarbioje srityje; pabrėžia, kad Europos socialinio fondo, taip pat žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės srityse reikšmingo perėjimo prie klimato politikos veiksmų nenustatyta ir kad nevisiškai išnagrinėtos visos galimybės finansuoti su klimatu susijusius veiksmus;

20.  pabrėžia, kad sanglaudos politika turi atlikti esminį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemas regionų ir vietos mastu; pakartoja, kad būtina didinti sanglaudos politikos biudžetą po 2020 m.; pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką ypatingą dėmesį reikėtų skirti miestų investicijoms į oro kokybę, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos, žaliosios infrastruktūros plėtros sprendimus, energetikos pertvarką ir perėjimą prie skaitmeninių technologijų;

21.  pritaria, jog reikia kurti sąnaudų ir naudos analizės priemonę, kad vietos valdžia galėtų suvokti projektų, kuriais siekiama sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, poveikį ir visapusiškai pasinaudoti ES lygmeniu prieinamomis finansavimo galimybėmis;

22.  mano, kad sanglaudos politika turėtų apimti ir klimato kaitos švelninimo, ir prisitaikymo prie jos požiūrius ir juos atskirti, kartu atsižvelgiant į būtinybę juos koordinuoti, ir taikyti aiškius finansavimo mechanizmus, kuriais būtų suteikiamas impulsas ir skatinama vykdyti politiką ir taikyti priemones abiejose srityse; laikosi nuomonės, kad šie mechanizmai galėtų būti įgyvendinami remiantis aiškiais ir išmatuojamais investicijų planais ir dalyvaujant miestams bei regionams (įskaitant viešosios valdžios institucijas, pramonę, suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę) ir kad šis dalyvavimas turėtų apimti taip pat ir taikymo bei vertinimo etapus;

23.  pažymi, kad tik penkiolika valstybių narių yra patvirtinusios veiksmų planus ir prisitaikymo strategijas, kuriose nurodytos vos kelios konkrečios priemonės, taikomos vietos lygmeniu; mano, kad būsimas ESI fondų planavimas turėtų būti labiau siejamas su nacionaliniais 2030 m. energetikos ir klimato planais; pabrėžia, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti dar geriau integruoti klimato srities tikslai, pavyzdžiui, sanglaudos politikos investicijas labiau susiejant su bendrais valstybių narių planais įgyvendinti 2030 m. tikslą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to partnerystės susitarimai turės būti vertinami atsižvelgiant į ES klimato politikos tikslus, o veiksmų programos turės būti glaudžiai susijusios su kiekvienos valstybės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis ir planais, kad būtų užtikrintas visų lygmenų planavimo ir valdymo koordinavimas ir nuoseklumas, ypač tais atvejais, kai ES lėšos sudaro didelę prieinamų viešųjų išlaidų dalį; pažymi, kad dėl šios priežasties vertinant veiksmų programas reikės įvertinti, kaip veiksmingai jos padėjo mažinti išmetamą ŠESD kiekį, drauge siekiant nustatyti bendrą atsekamumo metodiką ir stebėjimo tvarką, kad būtų išvengta ekologinio manipuliavimo;

24.  primygtinai ragina užtikrinti, kad pagal sanglaudos politiką vykdomos investicijos būtų suderintos su veiksminga klimato politika siekiant užtikrinti aplinkos tvarumą;

25.  pabrėžia, kad inovacijų politika ir miestų aspektas yra tinkamos sritys siekiant užtikrinti sinergiją tarp klimato srities tikslų ir platesnio užmojo ekonominių tikslų pagal sanglaudos politiką; todėl ragina parengti konkrečias nuostatas, susijusias su tvaria miestų plėtra ir miestų inovacijomis, kad įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. šios sritys taptų akivaizdžiai finansiškai stipresnės;

26.  ragina nedelsiant priimti ir pateikti įvairių partnerysčių, kurios vykdomos pagal ES miestų darbotvarkę ir kuriomis sprendžiamos su klimato kaitos švelninimu susijusios problemos, veiksmų planus; be to, ragina Komisiją teikiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į planuose pateiktus pasiūlymus, ypač tuos, kurie susiję su geresniu reglamentavimu, finansavimu ir žiniomis;

27.  pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus reikia didesnio nuoseklumo, susijusio su investicijomis, kuriomis siekiama ilgalaikių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų, visoje regionų, valstybių narių ir ES rinkoje, ir ragina imtis priemonių siekiant supaprastinti galimybes gauti finansavimą, kad mažesni miestai ir regionai galėtų gauti finansavimą; be to, pabrėžia, kad prioritetinis finansavimas turėtų būti skiriamas nuo anglies priklausantiems regionams, siekiant sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti prie mažataršės ekonomikos, ir kad pirmenybė turėtų būti teikiama daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų darbuotojų perėjimui prie alternatyvaus užimtumo; ragina Komisiją siūlyti, kad sanglaudos politikos po 2020 m. programoje išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas (kartu su kitais veiksmais, pvz., atstatymo darbais ar veikla, kuria siekiama atkurti ir nukenksminti urbanistines dykras) būtų vienas iš svarbiausių veiksmų programų rezultatų vertinimo aspektų;

28.  pabrėžia, kad, siekiant finansuoti projektus, padėsiančius sušvelninti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti, svarbu naudoti papildomas finansines ir politikos priemones, tokias kaip Europos strateginių investicijų fondas, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iniciatyva „Horizontas 2020“;

29.  pabrėžia, kad subsidijos regionams ir miestams ir toliau turi būti pagrindinė ES teikiamo finansavimo priemonė įgyvendinant sanglaudos politiką ir ypač klimato politikos veiksmus; vis dėlto pabrėžia, jog, nepaisant nuoseklesnių ir tikslesnių klimato kaitos poveikio ir rezultatų rodiklių, jų nepakanka, kad būtų užtikrintas atitinkamas sanglaudos politikos indėlis siekiant bendrų ES klimato politikos tikslų, ir mano, kad reikia tobulinti išlaidų klimato srityje stebėjimo ir atsekimo sistemą siekiant užtikrinti, kad ES išlaidomis būtų konkrečiai ir išmatuojamai prisidedama prie ES tikslų įgyvendinimo; ragina pritaikyti veiksmų planą siekiant stebėti regioninius ir vietos klimato politikos veiksmus ir ragina Komisiją apskaičiuoti, kokią procentinę lėšų dalį vietos lygmeniu valstybės narės išleidžia išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ir teritorijų prisitaikymo prie klimato kaitos užtikrinimui;

30.  pripažįsta integruotos teritorinės plėtros priemonių, pavyzdžiui, integruotų teritorinių investicijų ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros, kurias miestai gali naudoti kaip papildomas darnios miesto plėtros strategijų ar funkcinių sričių finansavimo priemones, vaidmenį; ragina vietos lygmeniu integruotai taikyti principus „iš apačios į viršų“ ir strategijas, kad būtų galima veiksmingiau naudoti išteklius, didinti atsparumą ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio labiausiai jos paveiktose vietovėse;

31.  pripažįsta, kad ES miestuose sutelkta didžioji dalis Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriaus, dirbančio klimato kaitos klausimais; ragina Komisiją teikti didesnę paramą miestams ir regionams mokymo ir informuotumo didinimo, finansinio orientavimo, praktinės patirties, komunikacijos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, švietimo klimato apsaugos klausimais ir konsultacijų tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos srityse, visų pirma stiprinant esamas priemones, tokias kaip investavimo miestuose konsultacijų platforma URBIS, URBACT ir iniciatyva „Inovatyvūs miestų sprendimai“; ragina Komisiją užtikrinti, kad šie sektoriai visapusiškai išnaudotų pasaulinio masto bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje privalumus, ir stiprinti šias priemones, kad vietos valdžiai būtų lengviau vykdyti paskirtį atitinkančius projektus ir naudotis finansavimo galimybėmis siekiant išbandyti naujoviškus miestų plėtros strategijų sprendimus; ragina ES nepriklausančių šalių subnacionalinėms valdžios institucijoms suteikti galimybę ir oficialiai, ir neoficialiai savanoriškai dalyvauti įgyvendinant Europos mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų iniciatyvas, pavyzdžiui, iniciatyvą „Horizontas 2020“, siekiant bendrų tikslų; mano, kad vietos valdžios institucijos turėtų turėti galimybę tiesiogiai naudotis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip pasauliniai klimato fondai; mano, kad siekiant užtikrinti greitą naujų mažo anglies dioksido technologijų diegimą turėtų būti stiprinama sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų bei inovacijų politikos sąveika;

32.  ragina Komisiją užtikrinti, kad programoje „Horizontas 2020“ daugiau dėmesio ir lėšų būtų skiriama inovacijų ir mokslinių tyrimų projektams žiedinės ekonomikos ir tvarių miestų srityje; ragina valstybes nares, remiant Komisijai ir Europos investicijų bankui (EIB) regionų ir miestų administracinius gebėjimus siekiant sudaryti jiems sąlygas visapusiškai pasinaudoti ES lygmeniu prieinamomis viešojo ir privačiojo finansavimo galimybėmis;

33.  ragina kompetentingas institucijas spręsti atliekų problemą, siekiant įgyvendinti žiedinę ekonomiką ir skatinti deginimui alternatyvius pakartotinai nepanaudojamų ar neperdirbamų atliekų šalinimo metodus;

34.  mano, kad būsimuoju programavimo laikotarpiu klimato kaitą reikės įtraukti į teritorinio bendradarbiavimo programas; pabrėžia, kad regionams ir miestams vykdant veiklą svarbų vaidmenį atlieka teritorinis bendradarbiavimas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir makroregioninės strategijos tiek ES, tiek už jos ribų, ir dar kartą teigia, kad šią priemonę būtina stiprinti politiškai ir finansiškai tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos srityje; pabrėžia, kad bendrų veiksmų įgyvendinimo ir įvairių valstybių narių nacionalinių, regioninių bei vietos subjektų politikos mainų sistema, pavyzdžiui, INTERREG, yra ypač tinkama siekiant kovoti su klimato kaita ir imtis tinkamų veiksmų, kuriais būtų siekiama švelninti jos poveikį; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad pagal septynias iš 15 tarptautinių INTERREG programų visoje Europoje finansuojamos strategijos, bandomieji veiksmai, mokymai ir priemonės, siekiant padėti miestams stiprinti išmetamo CO2 kiekio mažinimo pajėgumus ir švelninti klimato kaitą, kad būtų pasiekti ES tikslai;

Miestai ir regionai

35.  palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip Pasaulinis merų paktas dėl klimato ir energetikos ir daugelio miestų ir regionų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir saugant aplinką; primygtinai ragina miestus ir regionus bendradarbiauti ir nedelsiant dar labiau įtraukti kovą su klimato kaita į institucinę darbotvarkę; rekomenduoja miesto valdžios institucijoms įgyvendinti ir nuolat atnaujinti ilgalaikes pažangaus miestų planavimo strategijas ir naujoviškus metodus, pavyzdžiui, iniciatyvą „Pažangieji miestai“; pabrėžia, kad reikia kurti tvarių būstų, kuriuose efektyviai vartojama energija, projektus ir statyti išmaniuosius pastatus, padėsiančius taupyti energiją, investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, diegti ekologiško viešojo transporto sistemas, toliau remti mažai anglies dioksido išskiriančių miestų ir regionų skatinimo projektus, taip pat miestų ir vietos bei regionų valdžios institucijų, bendradarbiaujančių siekiant kovoti su visuotiniu atšilimu, aljansus;

36.  pažymi, kad svarbu įgyvendinti objektyviais parametrais ir išbandyta metodika pagrįstą atskaitomybės sistemą ir stebėti miestų ir regionų vykdomą klimato politiką siekiant dalytis duomenimis apie klimato srities įsipareigojimus ir padidinti skaidrumą subjektams, kad būtų galima pasiekti klimato politikos tikslus;

37.  primena, kad transporto sektoriuje taip pat išmetama tiek ŠESD, tiek sveikatai kenksmingų oro teršalų, kurių koncentracija miestų ore reglamentuojama Direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo; mano, kad regionai ir miestai turi didžiulį potencialą sumažinti transporto išmetamų ŠESD kiekį, ir pabrėžia, kad būtina finansuoti iniciatyvas, pagal kurias sudaromos palankesnės sąlygos mažataršiam judumui vietos ir regionų lygmenimis; pabrėžia, jog svarbu, kad miestai prisiimtų vadovaujamą vaidmenį skatinant naudotis viešuoju transportu ir skatinant viešojo ir privačiojo transporto elektrifikaciją, ir ragina atrinkti keletą pavyzdinių regionų, kuriuose būtų atliekami pažangių ir tarpusavyje susietų, miesto ir kaimo regionus jungiančių transporto sistemų tyrimai;

38.  palankiai vertina miestų iniciatyvas, tokias kaip pažangiųjų miestų ir pažangiųjų tinklų iniciatyvos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir padidinti efektyvų išteklių naudojimą; pabrėžia, kad regionai turi sudaryti palankesnes sąlygas kurti žaliuosius miestus skatindami energetikos pertvarką ir skaitmeninę transformaciją ir kad tokie sprendimai kaip pažangieji tinklai gali padėti efektyviau tiekti energiją namų ūkiams ir pastatams; pripažįsta, kad įmonių ir miestų bendradarbiavimas padeda kurti naujoviškus ir įtraukius sprendimus, ir ragina juos skatinti; pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į kitus tvarius problemos sprendimus, pavyzdžiui, į žaliąją infrastruktūrą, ir didinti sumedėjusios augmenijos dangos plotą miestuose; primena, kad reikia ne tik sumažinti išmetamą teršalų kiekį, bet ir didinti dirvožemio pajėgumą sugerti CO2, ir ragina stiprinti esamų ir naujai pasodintų miestų miškų apsaugą ES regionuose;

39.  pabrėžia, kad vietoje gaminant sezoninį maistą galima sumažinti transporto priemonių išmetamą ŠESD kiekį ir taip sumažinti bendrą maisto produktų anglies pėdsaką; ragina Komisiją bendradarbiauti su maisto sektoriumi siekiant padidinti vietos ir regionų tvarią maisto gamybą ir palankiai vertina savanoriškas priemones (pvz., šviesoforo spalvų principu pagrįstą ženklinimą), kurias taikant siekiama užtikrinti maisto ir kitų produktų poveikio klimatui ir anglies pėdsako matomumą; ragina sukurti bendrus ES rodiklius siekiant sudaryti sąlygas taikyti savanorišką, tačiau palyginamą ženklinimą, ir ragina vietos valdžios institucijas rengti informavimo kampanijas, kuriomis būtų didinamas informuotumas apie maisto produktų anglies pėdsaką;

40.  pažymi, kad klimato kaitos švelninimo priemonės turi būti planuojamos teisingai paskirsčius darbus ir pelną įvairiems subjektams ir kad prisitaikymo priemonėse daugiausia dėmesio turi būti skiriama pažeidžiamiausių gyventojų grupių apsaugai;

41.  pripažįsta įvairų ir ypatingą regionų pažeidžiamumą ir potencialą, taip pat pažymi, kad kiekvienos teritorijos problemos, ištekliai ir veiksmingiausios priemonės gali skirtis; todėl dar kartą teigia, jog laikosi subsidiarumo principo, ir pabrėžia, kad miestai ir regionai privalo turėti būtinus įgaliojimus ir būti pakankamai savarankiški politiniu, administraciniu ir finansiniu požiūriu, kad suplanuotų ir įgyvendintų atskirus veiksmus; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus miestai, investuodami į žaliąją infrastruktūrą, judumą, viešąjį transportą ir pažangiuosius elektros energijos tinklus, turi vykdyti savo poreikiams tinkamą mietų planavimą; kartoja, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos, kaip valdymo pakopa, esanti arčiausiai piliečių, taigi labiausiai patirianti su klimato kaita susijusių problemų poveikį, yra išsamiausiai susipažinusios su daug problemų, todėl pabrėžia, kad svarbu aprūpinti regioninės ir vietos valdžios institucijas administraciniais gebėjimais ir finansinėmis priemonėmis siekiant parengti poreikiams pritaikytus klimato kaitos švelninimo sprendimus;

42.  ragina veiksmingiau įgyvendinti daugiapakopį valdymą ir užtikrinti visišką skaidrumą, kad būtų galima labiau įtraukti vietos valdžią, regionus ir miestus bei jiems atstovaujančius organus į ES sprendimų priėmimo procesus ir JTBKKK procesą; primygtinai ragina skatinti ir užtikrinti visų valdžios institucijų veiklos koordinavimą, taip pat skatinti visuomenės ir suinteresuotųjų socialinių bei ekonominių subjektų dalyvavimą ir ragina Komisiją skatinti valstybių narių, regionų, vietos bendruomenių ir miestų veiklos koordinavimą ir informacijos bei geriausios praktikos mainus; atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti skatinami dalyvaujamieji vietos lygmens valdymo modeliai;

43.  palankiai vertina Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos sprendimą 2023 m. parengti specialų pranešimą dėl miestų ir klimato – šis įsipareigojimas taps akstinu vykdyti daugiau mokslinių tyrimų miestų svarbos kovojant su klimato kaita srityje; mano, kad miestai turėtų prisidėti rengiant 2018 m. pasaulinę klimato ataskaitą; be to, mano, kad priėmus Paryžiaus susitarimą miestai ir regionai gali daryti įtaką politikos formavimui įgyvendindami strateginį požiūrį, kurio laikantis būtų kovojama su klimato kaita ir remiamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės miestų teritorijose, kuriose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų; ragina Komisiją šiame procese palaikyti daugiapakopę klimato politikos veiksmų viziją siekiant skatinti įtraukų klimato režimą, kuriuo būtų pripažįstami veiksmai, kurių imasi vietos ir subnacionalinės valdžios institucijos;

44.  ragina nacionalinės valdžios institucijas siekti decentralizuoti valdymą ir geriau įgyvendinti subsidiarumo principą suteikiant vietos ir regionų valdžios institucijoms galimybę atlikti svarbesnį vaidmenį kovoje su klimato kaita;

45.  pažymi, kad daugelis pramonės sektoriaus subjektų investuoja į žaliąją pertvarką ir įsipareigojo vykdyti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politiką; pripažįsta, kad bendradarbiaujant įmonėms ir miestams kuriami naujoviški ir įtraukūs su klimato politikos sprendimai ir padedama ES siekti tikslų; primena, kad pramonė atlieka esminį vaidmenį finansuojant investicijas ir šalinant jų trūkumą miestų teritorijose; ragina skatinti miestų ir įmonių partnerystes;

46.  pabrėžia, kad pažangusis planavimas ir investicijos į klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio miesto infrastruktūrą gali padėti pagerinti aplinką ir piliečių gyvenimo kokybę, kurti darbo vietas ir skatinti vietos ir regionų ekonomiką;

47.  ragina miestus ir regionus pasinaudoti ES iniciatyvomis, pavyzdžiui, iniciatyva „Inovatyvūs miestų sprendimai“, siekiant vykdyti bandomuosius projektus tvarios miestų plėtros srityje;

48.  palankiai vertina iniciatyvą „Women4Climate“ ir privačiojo sektoriaus dalyvavimą vykdant šią iniciatyvą, nes tai turėtų padėti skatinti vadovaujančias moteris aktyviau dalyvauti kovoje su klimato kaita, siekiant sustiprinti jų vadovavimo įgūdžius ir skatinti vadovaujančias naujos kartos moteris kovoti su klimato kaita;

49.  pripažįsta, kad miestams tenka ypatinga atsakomybė kovojant su klimato kaita, nes juose išmetama 70 % visame pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, ir dar kartą nurodo Parlamento įsipareigojimą užtikrinti, kad sėkmingai visuotiniu mastu būtų įgyvendintas Merų paktas dėl klimato ir energetikos, įskaitant iniciatyvą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos (iniciatyva „Merai prisitaiko“), susitarimo memorandumas „Ne daugiau kaip 2°C“ ir iniciatyva „Regionai prisitaiko“; mano, kad įsipareigojimus, prisiimtus 2015 m. Paryžiaus miesto rotušės deklaracijoje, bus galima įgyvendinti tik tuomet, jei bus laikomasi Pasaulinio merų pakto dėl klimato kaitos ir energetikos, ir ragina visus ES ir ne ES miestus prisijungti prie Merų pakto –­tai netrukdo dalyvauti kituose tų pačių tikslų siekiančiuose sektorių ar institucijų tinkluose­– siekiant įsipareigoti vykdyti plataus užmojo klimato politikos veiksmus ir organizuoti patirties ir gerosios praktikos mainus; pažymi, kad ne viename iš miestų pateiktų veiksmų planų yra įsipareigojimų iki 2020 m., todėl primygtinai ragina šiuos miestus iki 2030 m. atlikti papildomų darbų; mano, kad ES turėtų ir toliau leisti miestams savarankiškai planuoti savo klimato kaitos švelninimo strategijas, nes taip dažnai nustatomi platesnio užmojo tikslai;

50.  pabrėžia būtinybę Paryžiaus susitarime aiškiai paminėti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kad būtų užtikrintas ilgalaikis atsakas į klimato kaitą; pabrėžia, kad ES turi vietoje bendradarbiauti su miestais ir regionais siekiant, kad Europos regionai ir miestai būtų labiau susieti ir tvaresni ir kad būtų sukurtos efektyviai energiją vartojančios savivaldybės bei plėtojami pažangesni miestų transporto tinklai;

51.  mano, kad vietos ir regionų lygmenimis reikėtų skatinti perduoti žinias ir patirtį, turint omenyje tai, kad pavieniai regionai ir miestai, taip pat tam tikros regioninės aplinkos apsaugos arba energetikos agentūros turi daug patirties;

52.  mano, kad, siekiant užtikrinti geresnį bendradarbiavimą sprendžiant klimato kaitos problemas vietos ir regionų lygmenimis, turėtų būti naudojamasi Europos ir tarptautinėmis arba pasaulinėmis organizacijomis ir asociacijomis arba miestų, savivaldybių ir regionų tinklais;

53.  pažymi, kad per Marakeše vykusią 22-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 22) vietos ir regioninės valdžios institucijos parengė Marakešo veiksmų gaires, kuriose pabrėžiama, jog reikėtų labiau tiesiogiai įsitraukti vietos valdžios institucijoms, kurias derėtų laikyti oficialių diskusijų dėl klimato kaitos dalimi, užuot jas laikius tik nevalstybiniais subjektais kaip kitas nevyriausybines organizacijas ir privatųjį sektorių;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybėms narėms ir valstybių narių nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0363. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0383. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0380. (4) OL C 316, 2017 9 22, p. 124. (5) OL C 207, 2017 6 30, p. 51. (6) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (7) OL C 349, 2017 10 17, p. 67.