(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0685),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0472/2016),

–  atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Airijos Atstovų Rūmų, Airijos Senato, Liuksemburgo Deputatų Rūmų, Maltos parlamento, Nyderlandų Karalystės Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0050/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis (1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų abiejų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai. Todėl šių problemų sprendimo veiksmų turėtų būti imamasi šalinant abiejų rūšių rinkos trūkumus; (1)  įmonės, norinčios Sąjungoje vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu, susiduria su didelėmis kliūtimis ir rinkos iškraipymais dėl esamų 28 skirtingų pelno mokesčio sistemų ir jų sąveikos. Globalizacijos ir skaitmeniniame amžiuje tampa vis sudėtingiau atsekti visų pirma finansinio ir intelektinio kapitalo šaltinio apmokestinimą ir vis paprasčiau juo manipuliuoti. Be to, bėgant laikui mokesčių planavimo struktūros tampa vis sudėtingesnės, nes jos plėtojamos skirtingose jurisdikcijose ir jomis veiksmingai išnaudojamos mokesčių sistemos techninės subtilybės arba dviejų arba daugiau mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimai, kad būtų sumažinti įmonių mokestiniai įsipareigojimai. Dėl įprasto daugelio ekonomikos sektorių skaitmeninimo, susieto su sparčiai besivystančia skaitmenine ekonomika, kyla klausimų dėl Sąjungos pelno mokesčio modelių, skirtų fiziniams sektoriams, tinkamumo, įskaitant klausimą dėl to, kokiu mastu vertinimo ir apskaičiavimo kriterijai gali būti iš naujo nustatyti, kad atitiktų XXI a. komercinę veiklą. Nors iš šių situacijų matyti, kad trūkumai yra visiškai skirtingo pobūdžio, dėl jų visų kyla kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai, ir atsiranda iškraipymų tarp didelių įmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių. Todėl turėtų būti taikomas naujas Sąjungos pelno mokesčio bazės standartas šalinant tų rūšių rinkos trūkumus, tuo tarpu vadovaujantis ilgalaikio teisinio aiškumo ir tikrumo tikslais ir mokesčių neutralumo principo. Didesnė nacionalinių mokesčių sistemų konvergencija paskatins gerokai mažesnes išlaidas ir administracinę naštą įmonėms, veikiančioms Sąjungoje tarpvalstybiniu mastu. Nors apmokestinimo politika priklauso nacionalinei kompetencijai, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, turėtų vieningai leisti direktyvas dėl valstybių narių tokių apmokestinimo įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)  siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą lengvinant tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubą apmokestinimą ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos apmokestinimo ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti; (2)  siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje turėtų būti suformuotos pelno mokesčio sąlygos pagal principą, kad įmonės mokėtų teisingą mokesčių dalį jurisdikcijoje (-ose), kurioje (-iose) gauna pelną ir kurioje įmonės turi nuolatinę buveinę. Atsižvelgiant į skaitmeninius verslo aplinkos pokyčius, reikia užtikrinti, kad su įmonėmis, gaunančiomis pelną valstybėje narėje, kurioje jos neturi fizinės nuolatinės buveinės, tačiau turi skaitmeninę nuolatinę buveinę, turėtų būti elgiamasi taip pat, kaip ir su įmonėmis, turinčiomis fizinę nuolatinę buveinę. Todėl būtina nustatyti mechanizmus, kurie įmonėms trukdytų naudotis nacionalinių mokesčių sistemų mokestinės tvarkos neatitikimais siekiant sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus. Taip pat labai svarbu vidaus rinkoje skatinti augimą ir ekonominę plėtrą lengvinant tarpvalstybinę prekybą ir įmonių investicijas. Šiuo tikslu būtina šalinti dvigubą apmokestinimą ir dvigubo neapmokestinimo riziką Sąjungoje naikinant nacionalinių pelno mokesčių sistemų sąveikos skirtumus. Be to, įmonėms reikia lengvai taikomos apmokestinimo ir teisinės sistemos, kad galėtų plėtoti komercinę veiklą ir plėstis į kitas Sąjungos valstybes. Todėl likę diskriminacijos atvejai taip pat turėtų būti pašalinti. Konsolidacija yra esminis BKPMB sistemos elementas, nes didžiausių mokestinių kliūčių, su kuriomis Sąjungoje susiduria tos pačios grupės įmonės, veikiančios tarpvalstybiniu lygmeniu, klausimus galima spręsti tik tokiu būdu. Užtikrinant konsolidaciją pašalinami vidinių grupės sandorių kainodaros formalumai ir dvigubas apmokestinimas; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo, kad vienodomis sąlygomis būtų galima spręsti verslo palengvinimo aspektą ir iniciatyvos veikimą kovojant su mokesčio vengimu. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus; (3)  kaip nurodyta 2011 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)7 pasiūlyme, taikant pelno mokesčio sistemą, kuria remdamosi įmonės Sąjungą galėtų laikyti bendrąja rinka įmonių pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais, būtų palengvinta tarpvalstybinė veikla Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir būtų skatinama siekti tikslo padaryti Sąjungą konkurencingesne vieta tarptautinėms investicijoms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. 2011 m. BKPMB pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tikslui palengvinti įmonių komercinės veiklos plėtrą Sąjungoje. Be šio tikslo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kad BKPMB gali būti labai veiksminga siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą kovojant su mokesčio vengimo schemomis. Atsižvelgiant į tai, BKPMB iniciatyva turėtų būti pradėta iš naujo, kad vienodomis sąlygomis būtų galima spręsti verslo palengvinimo aspektą ir iniciatyvos veikimą kovojant su mokesčio vengimu. Įgyvendinus BKPMB visose valstybėse narėse būtų užtikrinta, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir kur įmonės turi nuolatinę buveinę. Toks metodas būtų tinkamiausias siekiant pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus. Bendrosios rinkos veikimo gerinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Pradėjus taikyti BKPMB būtų užtikrintas geresnis ekonomikos augimas ir Sąjungoje būtų sukurta daugiau darbo vietų, nes būtų sumažinta žalinga įmonių mokesčių konkurencija; __________________ __________________ 7 2011 m. spalio 3 d. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), COM(2011)0121 galutinis/2. 7 2011 m. spalio 3 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), COM(2011)0121 galutinis/2. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  2017 m. rugsėjo 21 d. komunikate „Sąžininga ir veiksminga apmokestinimo sistema Europos Sąjungos bendrajai skaitmeninei rinkai“ Komisija mano, kad BKPMB gali pasiūlyti pagrindą, kaip spręsti mokesčių klausimus, kylančius skaitmeninėje ekonomikoje. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis (4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, būtina padalyti plataus užmojo BKPMB iniciatyvą į du atskirus pasiūlymus. Pirmuoju etapu turėtų įsigalioti bendros pelno mokesčio bazės taisyklės, ir tik antruoju etapu sprendžiamas konsolidavimo klausimas; (4)  atsižvelgiant į poreikį veikti nedelsiant, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ji taptų, viena vertus, palankesnė prekybai ir investicijoms, kita vertus, atsparesnė mokesčio vengimo schemoms, labai svarbu užtikrinti, kad Direktyva dėl bendros pelno mokesčio bazės ir Direktyva dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės įsigaliotų vienu metu. Kadangi toks sistemos pasikeitimas – svarbus žingsnis kuriant vidaus rinką, ir norint ją nuo pradžių tinkamai įgyvendinti, reikalingas lankstumas. Todėl, kadangi vidaus rinka apima visas valstybes nares, BKPMB turėtų būti nustatyta visose valstybėse narėse. Jei Tarybai nepavyksta priimti vieningo sprendimo dėl pasiūlymo nustatyti BKPMB, Komisija turėtų paskelbti naują pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsnį, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima būtinus teisės aktus. Valstybės narės turėtų inicijuoti tvirtesnį bendradarbiavimą, kaip kraštutinę priemonę, ir šis bendradarbiavimas bet kuriuo metu turėtų būti atviras nedalyvaujančioms valstybėms narėms laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Tenka apgailestauti, kad nebuvo atliktas joks pasiūlymų dėl BPMB ar BKPMB išsamus įvertinimas siekiant nustatyti valstybių narių pelno mokesčio pajamų poveikį pagal šalis. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis (5)  daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos tik įmonėms, kurios priklauso didelėms grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Be to, kad būtų užtikrintas dviejų BKPMB iniciatyvos etapų suderinamumas, bendros bazės taisyklės turėtų būti privalomos įmonėms, kurios būtų laikomos grupe, jeigu būtų įgyvendinta visa iniciatyva. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios šių kriterijų, turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles; (5)  daugeliui agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų būdingas tarpvalstybinis mastas, todėl galima manyti, kad jose dalyvaujančios įmonių grupės turi labai mažai išteklių. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į proporcingumą, bendros bazės taisyklės turėtų būti iš pradžių privalomos tik įmonėms, kurios priklauso didelėms grupėms. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta su dydžiu susijusi pradinė 750 mln. EUR dydžio viršutinė riba, atsižvelgiant į grupės, teikiančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąsias pajamas. Kadangi šioje direktyvoje nustatomas naujas visų Sąjungos įmonių pelno mokesčio bazės standartas, viršutinė riba turėtų būti sumažinta iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį. Siekiant geriau pasitarnauti prekybos ir investicijų palengvinimo vidaus rinkoje tikslui, įmonės, neatitinkančios šių kriterijų, pirmuoju etapu turėtų turėti pasirinkimo galimybę taikyti bendros pelno mokesčio bazės taisykles; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)  būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo. Kita vertus, nėra taip svarbu nustatyti bendrą nuolatinės buveinės, įsisteigusios trečiojoje šalyje arba Sąjungoje, bet priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais trečiojoje šalyje, apibrėžtį. Šį aspektą būtų geriau įtraukti į dvišales mokesčių sutartis ir nacionalinę teisę dėl jo sudėtingos sąveikos su tarptautiniais susitarimais; (6)  būtina apibrėžti nuolatinės buveinės, įsisteigusios Sąjungoje ir priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais Sąjungoje, sąvoką. Tarptautinės įmonės pernelyg dažnai organizuoja savo pelno perkėlimą į palankias mokesčių sistemas prieš tai nesumokėjusios jokių mokesčių arba sumokėjusios labai mažus. Nustačius nuolatinės buveinės sąvoką būtų nustatyta tiksli privaloma kriterijų, kuriuos tarptautinė įmonė turi atitikti, jei nori įrodyti, jog yra įsisteigusi tam tikroje šalyje, apibrėžtis. Tokiu būdu tarptautinės įmonės bus priverstos sąžiningai mokėti mokesčius. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad visi susiję mokesčio mokėtojai šią sąvoką vienodai suprastų ir kad dėl skirtingų apibrėžčių neatsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo. Taip pat svarbu nustatyti bendrą nuolatinės buveinės, įsisteigusios trečiojoje šalyje arba Sąjungoje, bet priklausančios mokesčio mokėtojui, kuris yra rezidentas mokesčio tikslais trečiojoje šalyje, apibrėžtį. Jeigu dėl sandorių kainodaros pelnas imamas perkelti į jurisdikciją, kurioje taikomi maži mokesčiai, teikiama pirmenybė sistemai, pagal kurią pelnas skiriamas taikant proporcingo paskirstymo formulę. Sąjunga, priėmusi tokią sistemą, gali nustatyti tarptautinį modernaus ir veiksmingo įmonių apmokestinimo standartą. Komisija turėtų parengti pereinamojo etapo gairių projektą, kuriame, sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus, paskirstymo formulė derinama su kitais priskyrimo metodais, o paskirstymo formulė galiausiai turėtų būti standartinis paskirstymo metodas. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą nustatyti Sąjungos mokesčių sutarties pavyzdį, kuris visiškai pakeistų tūkstančius kiekvienos valstybės narės sudarytų dvišalių sutarčių. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  skaitmeninės prekės dažnai būna labai mobilios ir nematerialios. Iš tyrimų matyti, kad skaitmeninis sektorius labai susijęs su agresyvaus mokesčių planavimo praktika, nes daugelis verslo modelių nereikalauja fizinės infrastruktūros, kad būtų vykdomi sandoriai su klientais ir gaunamas pelnas. Dėl to didžiausios skaitmeninės įmonės gali iš savo pajamų mokėti beveik nulio dydžio mokesčius. Neturint galimybės apmokestinti skaitmeninių tarptautinių įmonių, valstybių narių iždas netenka milijardų eurų mokestinių pajamų. Siekiant kovoti su ta tikra ir rimta socialine neteisybe, dabartinę pelno mokesčio teisę reikia išplėsti ir į ją įtraukti naują įmonės nuolatinės buveinės sąsają, pagrįstą reikšminga skaitmenine veikla. Panašiems verslo modeliams reikia vienodų veiklos sąlygų, kad nedarant žalos skaitmeninio sektoriaus galimybėms būtų sprendžiami su mokesčiais susiję iššūkiai, atsirandantys skaitmeninimo aplinkybėmis. Šiuo klausimu ypatingą dėmesį reikėtų skirti EPBO veiklai, susijusiai su tarptautiniu mastu suderintu taisyklių rinkiniu; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis (8)  apmokestinamos pajamos turėtų būti sumažinamos, atėmus verslo išlaidas ir tam tikrus kitus straipsnius. Į atskaitomas verslo išlaidas paprastai įtraukiamos visos su pardavimu susijusios išlaidos ir su gamyba, priežiūra ir pajamų užtikrinimu susijusios išlaidos. Siekiant remti ekonomikos inovacijas ir modernizuoti vidaus rinką turėtų būti numatyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų atskaitymai, įskaitant itin didelius atskaitymus; šie atskaitymai turėtų būti pripažįstami kaip išlaidos tais metais, kai jos patiriamos (išskyrus nekilnojamąjį turtą). Mažos pradedančiosios įmonės, išskyrus asocijuotąsias įmones, kurios pasižymi itin dideliu novatoriškumu (kategorija, visų pirma apimanti pradedančiąsias įmones), turėtų būti remiamos taikant padidintą itin didelį atskaitymą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, taip pat turėtų būti sudarytas neatskaitomų išlaidų sąrašas; (8)  apmokestinamos pajamos turėtų būti sumažinamos, atėmus verslo išlaidas ir tam tikrus kitus straipsnius. Į atskaitomas verslo išlaidas paprastai įtraukiamos visos su pardavimu susijusios išlaidos ir su gamyba, priežiūra ir pajamų užtikrinimu susijusios išlaidos. Siekiant remti ekonomikos inovacijas ir modernizuoti vidaus rinką, mokesčių mokėtojai turėtų gauti mokesčių lengvatų, skiriamų dėl tikrųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros personalo, subtiekėjų, laikinųjų ir laisvai samdomų darbuotojų išlaidų, ir vykdyti atskaitymus; tie atskaitymai turėtų būti pripažįstami kaip išlaidos tais metais, kai jos patiriamos (išskyrus nekilnojamąjį turtą). Siekiant išvengti netinkamo atskaitymų taikymo, būtina aiškiai apibrėžti tikrąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, taip pat turėtų būti sudarytas neatskaitomų išlaidų sąrašas; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis (9)  iš pastarųjų tarptautinio apmokestinimo pokyčių matyti, kad siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, įmonių grupės vis dažniau imasi mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) veiksmų, dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas. Todėl norint pašalinti tokią praktiką, būtina riboti palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymą. Šiomis aplinkybėmis palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymas turėtų būti leidžiamas be apribojimų, jeigu šios išlaidos gali būti įskaitomos į apmokestinamąsias palūkanų (ir kitas finansines) pajamas. Vis dėlto bet kokiam palūkanų išlaidų perviršiui turėtų būti taikomi atskaitymo apribojimai, kurie būtų nustatomi remiantis mokesčio mokėtojo apmokestinamosiomis pajamomis prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA); (9)  iš pastarųjų tarptautinio apmokestinimo pokyčių matyti, kad siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, įmonių grupės vis dažniau imasi mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) veiksmų, dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas. Todėl norint pašalinti tokią praktiką, būtina riboti palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymą. Šiomis aplinkybėmis palūkanų (ir kitų finansinių) išlaidų atskaitymas turėtų būti leidžiamas be apribojimų, jeigu šios išlaidos gali būti įskaitomos į apmokestinamąsias palūkanų (ir kitas finansines) pajamas. Vis dėlto bet kokiam palūkanų išlaidų perviršiui turėtų būti taikomi atskaitymo apribojimai, kurie būtų nustatomi remiantis mokesčio mokėtojo apmokestinamosiomis pajamomis prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį, galėtų dar labiau apriboti palūkanų ir kitų finansinių išlaidų atskaitymą. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis (10)  tai, kad už paskolas mokamos palūkanos atskaitomos iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės, kai taip nėra pelno paskirstymo atveju, sukuria užtikrintą pranašumą skolų, o ne nuosavo kapitalo finansavimui. Atsižvelgiant į dėl to kylančią įmonių įsiskolinimo riziką, labai svarbu nustatyti priemones, kurios pašalintų dabartinį nusistatymą prieš nuosavo kapitalo finansavimą. Todėl numatyta mokesčio mokėtojams suteikti augimo ir investicijų skatinimo lengvatą, pagal kurią mokesčio mokėtojo nuosavo kapitalo didinimai turėtų būti atskaitomi iš mokesčio bazės, jeigu atitinkamos tam tikros sąlygos. Todėl būtų labai svarbu užtikrinti, kad sistema nenukentėtų nuo grandininio poveikio ir šiuo tikslu būtų būtina neįtraukti mokesčio vertės į mokesčio mokėtojo dalyvavimą asocijuotosiose įmonėse. Galiausiai, kad lengvatos schema būtų pakankamai griežta, taip pat būtų reikalaujama nustatyti kovos su mokesčio vengimo taisykles; (10)  tai, kad už paskolas mokamos palūkanos atskaitomos iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės, kai taip nėra pelno paskirstymo atveju, sukuria užtikrintą pranašumą skolų, o ne nuosavo kapitalo finansavimui. Atsižvelgiant į dėl to kylančią įmonių įsiskolinimo riziką, labai svarbu nustatyti priemones, kurios pašalintų dabartinį nusistatymą prieš nuosavo kapitalo finansavimą, apribojant galimybę atskaityti už paskolas mokamas palūkanas iš mokesčio mokėtojo mokesčio bazės. Tokia palūkanų apribojimo taisyklė yra tinkama ir pakankama priemonė tam tikslui pasiekti. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis (12)  siekiant neskatinti perkelti pasyviųjų (daugiausia finansinių) pajamų iš dideliu tarifu apmokestinamų įmonių, nuostoliai, kuriuos tokios įmonės gali patirti mokestinių metų pabaigoje turėtų būti laikomi daugiausia susiję su prekybos veiklos rezultatais. Remiantis šia prielaida, mokesčio mokėtojams turėtų būti leidžiama nuostolius perkelti į būsimą laikotarpį neribotą laiką be apribojimų ir įtraukti į per metus atskaitomą sumą. Kadangi nuostolių perkėlimu į būsimą laikotarpį siekiama užtikrinti, kad mokesčio mokėtojas sumokėtų savo realių pajamų mokesčius, nėra priežasties nustatyti perkėlimo į būsimą laikotarpį termino. Kalbant apie nuostolių perkėlimą į ankstesnį laikotarpį, tokios taisyklės nustatyti nereikia, nes tai yra palyginti reta valstybių narių praktika ir dėl jos gali pernelyg padidėti sudėtingumas. Be to, turėtų būti nustatyta kovos su piktnaudžiavimu nuostata, kad būtų užkirstas kelias, kliudoma mėginimams apeiti nuostolių atskaitymo taisykles perkant nuostolingas įmones arba su tuo kovojama; (12)  siekiant neskatinti perkelti pasyviųjų (daugiausia finansinių) pajamų iš dideliu tarifu apmokestinamų įmonių, nuostoliai, kuriuos tokios įmonės gali patirti mokestinių metų pabaigoje turėtų būti laikomi daugiausia susiję su prekybos veiklos rezultatais. Remiantis šia prielaida, mokesčio mokėtojams turėtų būti leidžiama nuostolius perkelti į būsimą laikotarpį penkerių metu laikotarpiui apribojant ir įtraukiant į per metus atskaitomą sumą. Kalbant apie nuostolių perkėlimą į ankstesnį laikotarpį, tokios taisyklės nustatyti nereikia, nes tai yra palyginti reta valstybių narių praktika ir dėl jos gali pernelyg padidėti sudėtingumas. Tarybos direktyva (ES) 2016/11641a nustatoma bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, kad būtų užkirstas kelias, kliudoma mėginimams apeiti nuostolių atskaitymo taisykles perkant nuostolingas įmones arba su tuo kovojama; Taikant šią direktyvą turėtų būti sistemingai atsižvelgiama į tą bendrąją taisyklę. _________________ 1a 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1). Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)  kad būtų palengvintos įmonių pinigų srautų sąlygos – pavyzdžiui, kompensuojant pradedančiosios įmonės nuostolius vienoje valstybėje narėje pelnu kitoje valstybėje narėje – ir skatinti tarpvalstybinę plėtrą Sąjungoje, mokesčio mokėtojai turėtų turėti teisę laikinai atsižvelgti į nuostolius, kuriuos patiria jų tiesioginės patronuojamosios įmonės ir nuolatinės buveinės, esančios kitose valstybėse narėse. Šiuo tikslu valstybėje narėje esanti patronuojančioji įmonė arba pagrindinė buveinė turėtų galėti konkrečiais mokestiniais metais atskaityti iš savo mokesčio bazės nuostolius, kuriuos tais pačiais mokestiniais metais patyrė jos tiesioginės kitoje valstybėje narėje esančios patronuojamosios įmonės arba nuolatinės buveinės atsižvelgiant į turimą kapitalo dalį. Tuomet patronuojančioji įmonė, atsižvelgdama į anksčiau atskaitytą nuostolių sumą, prie savo mokesčio bazės turėtų iš naujo pridėti vėlesnį pelną, kurį gauna tos tiesioginės patronuojamosios įmonės arba nuolatinės buveinės. Kadangi yra gyvybiškai svarbu išsaugoti nacionalines mokestines pajamas, atskaityti nuostoliai taip pat turėtų būti automatiškai įtraukti, jei taip nebuvo tam tikrą metų skaičių arba jeigu reikalavimai, keliami tiesioginei patronuojamajai įmonei arba nuolatinei buveinei, nebeatitinkami; Išbraukta. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis (15)  labai svarbu nustatyti atitinkamas kovos su mokesčio vengimu priemones, kad būtų sustiprintos bendros bazės taisyklės, kuriomis apsisaugoma nuo agresyvaus mokesčių planavimo praktikos. Konkrečiai, į sistemą reikėtų įtraukti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių mokesčio vengimo praktikai mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad taikant bendras kovos su piktnaudžiavimu taisykles kovojama su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nebuvo taikomos specialiai skirtos nuostatos, jomis šalinami trūkumai, kurie neturėtų daryti poveikio specialių kovos su mokesčio vengimu taisyklių taikymui. Sąjungoje bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės turėtų būti taikomos netikriems susitarimams. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalies viduje, tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje ir tarpvalstybiniu mastu,kai yra susijusių įmonių, įsisteigusių trečiosiose šalyse, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai nesiskirtų; (15)  labai svarbu nustatyti atitinkamas kovos su mokesčio vengimu priemones, kad būtų sustiprintos bendros bazės taisyklės, kuriomis apsisaugoma nuo agresyvaus mokesčių planavimo praktikos. Konkrečiai, į sistemą reikėtų įtraukti tvirtą ir veiksmingą bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, kurią papildytų priemonės, sukurtos tam tikrų rūšių mokesčio vengimo praktikai mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad taikant bendras kovos su piktnaudžiavimu taisykles kovojama su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nebuvo taikomos specialiai skirtos nuostatos, jomis šalinami trūkumai, kurie neturėtų daryti poveikio specialių kovos su mokesčio vengimu taisyklių taikymui. Sąjungoje bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės turėtų būti taikomos netikriems susitarimams. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalies viduje, tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje ir tarpvalstybiniu mastu, kai yra susijusių įmonių, įsisteigusių trečiosiose šalyse, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai nesiskirtų; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis (17)  atsižvelgiant į tai, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis dažniausiai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abiejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje neįtraukiant jų į mokesčių bazę kitoje valstybėje, tokia padėtis veikia vidaus rinką iškraipydama jos mechanizmus ir sudarydama spragas, kurios leidžia klestėti mokesčio vengimo praktikai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimas atsiranda dėl nacionalinių tam tikrų rūšių subjektų arba finansinių mokėjimų teisinio vertinimo skirtumų, jų paprastai neatsiranda tarp įmonių, kurios apskaičiuodamos savo mokesčio bazę taiko bendras taisykles. Tačiau neatitikimų atsirastų sąveikaujant bendros bazės sistemoms ir nacionalinėms arba trečiosios šalies pelno mokesčio sistemoms. Siekiant panaikinti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais susitarimus, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias viena iš dviejų neatitinkančių sistemų jurisdikcijų turėtų neleisti atlikti mokėjimo atskaitymo arba užtikrinti, kad atitinkamos pajamos būtų įtraukiamos į pelno mokesčio bazę; (17)  atsižvelgiant į tai, kad šalių ir filialų mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis dažniausiai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abiejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje neįtraukiant jų į mokesčių bazę kitoje valstybėje, tokia padėtis veikia vidaus rinką iškraipydama jos mechanizmus ir sudarydama spragas, kurios leidžia klestėti mokesčio vengimo praktikai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimas atsiranda dėl nacionalinių tam tikrų rūšių subjektų arba finansinių mokėjimų teisinio vertinimo skirtumų, jų paprastai neatsiranda tarp įmonių, kurios apskaičiuodamos savo mokesčio bazę taiko bendras taisykles. Tačiau neatitikimų atsirastų sąveikaujant bendros bazės sistemoms ir nacionalinėms arba trečiosios šalies pelno mokesčio sistemoms. Siekiant panaikinti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos arba susijusių schemų neatitikimus, Direktyvoje (ES) 2016/1164 nustatytos taisyklės dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais ir atvirkštiniais pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimų atvejais. Taikant šią direktyvą turėtų būti sistemingai atsižvelgiama į tas taisykles. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 a konstatuojamoji dalis (nauja) (17a)  valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama taikyti papildomas kovos su mokesčių vengimu priemones, siekiant sumažinti neigiamą pelno perkėlimo į trečiąsias mažų mokesčių šalis, kurios nebūtinai automatiškai keičiasi informacija apie mokesčius pagal Sąjungos standartus, poveikį; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 b konstatuojamoji dalis (nauja) (17b)  valstybės narės turėtų įgyvendinti baudų už įmonių padarytus nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus sistemą, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, ir apie tai turėtų pranešti Komisijai; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis (19)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; iii) išsamių kovos su mokesčio vengimu taisyklių patvirtinimą tam tikrose srityse, susijusiose su augimo ir investicijų skatinimo lengvata; iv) išsamesnę nuomojamo turto teisinės ir ekonominės nuosavybės sąvokų apibrėžtį; v) nuomos įmokų kapitalo ir palūkanų elementų ir nuomojamo turto nuvertėjimo bazės apskaičiavimą; taip pat vi) tikslesnį ilgalaikio turto, kuriam taikomas nuvertėjimas, kategorijų nustatymą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; (19)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šios direktyvos elementus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, atsižvelgiant į i) valstybių narių įstatymų pakeitimus, susijusius su teisine įmonių forma ir pelno mokesčiais, taip pat kad būtų galima atitinkamai atnaujinti I ir II priedus; ii) papildomų apibrėžčių nustatymą; iii) išsamesnę nuomojamo turto teisinės ir ekonominės nuosavybės sąvokų apibrėžtį; iv) nuomos įmokų kapitalo ir palūkanų elementų ir nuomojamo turto nuvertėjimo bazės apskaičiavimą; v) tikslesnį ilgalaikio turto, kuriam taikomas nuvertėjimas, kategorijų nustatymą, ir vi) pereinamojo etapo gairių, kuriose sprendžiant su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus paskirstymo formulė suderinama su kitais priskyrimo metodais, paskelbimą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 a konstatuojamoji dalis (nauja) (19a)  Komisija turėtų stebėti vienodą šios direktyvos įgyvendinimą, kad kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos neįgyvendintų skirtingų sistemų. Be to, tai, kad Sąjungos nepriimtos suderintos apskaitos taisyklės, neturėtų suteikti naujų galimybių mokesčių planavimui ir arbitražui. Todėl suderinus apskaitos taisykles, būtų galima sustiprinti bendrą sistemą, ypač jeigu ir kai ta sistema taikoma visoms Sąjungos įmonėms; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis (23)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus, (23)  kadangi šioje direktyvoje reikšmingai pakeistos pelno mokesčio taisyklės, Komisija turėtų atlikti nuodugnų šios direktyvos taikymo praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo įvertinimą ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje įgyvendinimo ataskaitoje turėtų būti nurodyti bent šie duomenys: šioje direktyvoje numatytos apmokestinimo sistemos poveikis valstybių narių pajamoms, sistemos pranašumai ir trūkumai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, poveikis teisingam mokesčių rinkimui valstybėse narėse, poveikis visai vidaus rinkai, ypatingą dėmesį skiriant galimam įmonių konkurencijos iškraipymui dėl naujų šioje direktyvoje nustatytų taisyklių, ir įmonių, kurios patenka į taikymo sritį pereinamuoju laikotarpiu, skaičius. Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos taikymą praėjus 10 metų po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą apie jos veikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus, Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalis 1.  Šia direktyva nustatoma tam tikrų įmonių bendros apmokestinimo bazės sistema ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės. 1.  Šioje direktyvoje nustatoma tam tikrų įmonių bendra apmokestinimo Sąjungoje bazės sistema ir tos bazės apskaičiavimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią mokesčių vengimui, ir priemonių, susijusių su tarptautiniu siūlomos mokesčių sistemos aspektu. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas: 1.  Šios direktyvos taisyklės taikomos pagal valstybės narės įstatymus įsteigtai įmonei, įskaitant jos nuolatines ir skaitmenines nuolatines buveines kitose valstybėse narėse, jei įmonė atitinka visas šias sąlygas: Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punktas c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR; c)  ji priklauso finansinės apskaitos tikslais konsoliduotai įmonių grupei, kurios bendros konsoliduotosios grupės pajamos prieš atitinkamus finansinius metus einančiais finansiniais metais viršijo 750 000 000 EUR. Ta viršutinė riba sumažinama iki nulio per ne daugiau kaip septynerių metų laikotarpį; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 3 dalis 3.  Įmonė, atitinkanti 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c arba d punktuose nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse, penkerius mokestinius metus. Jeigu nepranešama apie nutraukimą, kaip nurodyta 65 straipsnio 3 dalyje, šis laikotarpis automatiškai pratęsiamas kitam penkerių metų mokestiniam laikotarpiui. Kiekvieną kartą pratęsiant šį laikotarpį turi būti atitinkamos 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos. 3.  Įmonė, atitinkanti 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, tačiau neatitinkanti tos dalies c ar d punktuose nurodytų sąlygų, gali pasirinkti šios direktyvos taisykles taikyti, be kita ko, savo nuolatinėms buveinėms, esančioms kitose valstybėse narėse. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 4 dalis 4.  Šios direktyvos taisyklės netaikomos laivybos įmonėms, kurioms nustatyta speciali mokesčių tvarka. Siekiant nustatyti įmones, kurios yra tos pačios grupės narės, kaip nurodyta 3 straipsnyje, atsižvelgiama į laivybos įmonę, kuriai nustatyta speciali mokesčių tvarka. Išbraukta. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punktas a)  teisę naudotis daugiau negu 50 % balsavimo teisių; taip pat a)  teisę naudotis balsavimo teisėmis, viršijant 50 %; taip pat Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas (12)  skolinimosi išlaidos – visų formų skolos palūkanų išlaidos, kitos išlaidos, ekonomiškai lygiavertės palūkanoms ir išlaidoms, susijusioms su finansavimo pritraukimu, kaip nustatyta nacionalinėje teisėję, be kita ko, mokėjimai pagal paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti paskirstant pelną, apskaičiuotos palūkanos, gaunamos už konvertuojamąsias obligacijas ir nulinės atkarpos obligacijas, mokėjimai pagal alternatyvias finansavimo priemones, finansinės nuomos mokėjimų finansinių išlaidų elementas, į atitinkamo turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos, arba kapitalizuotų palūkanų amortizacija, sumos, apskaičiuotos pagal finansavimo pelną pagal sandorių kainodaros taisykles, sąlyginių palūkanų sumos pagal išvestines finansines priemones arba apsidraudimo susitarimus, susijusius su subjekto paskolomis, sąlyginės pajamos, gautos padidinus grynąjį nuosavą kapitalą, kaip nurodyta šios direktyvos 11 straipsnyje, tam tikras su paskolomis susijęs gautas pelnas arba patirti nuostoliai dėl užsienio valiutos kurso ir priemonės, susijusios su finansavimo pritraukimu, garantijų mokesčiai už finansavimo susitarimus, administravimo mokesčiai ir panašios išlaidos, susijusios su lėšų pasiskolinimu; 12)  skolinimosi išlaidos – visų formų skolos palūkanų išlaidos, kitos išlaidos, ekonomiškai lygiavertės palūkanoms ir išlaidoms, susijusioms su finansavimo pritraukimu, kaip nustatyta nacionalinėje teisėję, be kita ko, mokėjimai pagal paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti paskirstant pelną, apskaičiuotos palūkanos, gaunamos už konvertuojamąsias obligacijas ir nulinės atkarpos obligacijas, mokėjimai pagal alternatyvias finansavimo priemones, finansinės nuomos mokėjimų finansinių išlaidų elementas, į atitinkamo turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos, arba kapitalizuotų palūkanų amortizacija, sumos, apskaičiuotos pagal finansavimo pelną pagal sandorių kainodaros taisykles, sąlyginių palūkanų sumos pagal išvestines finansines priemones arba apsidraudimo susitarimus, susijusius su subjekto paskolomis, tam tikras su paskolomis susijęs gautas pelnas arba patirti nuostoliai dėl užsienio valiutos kurso ir priemonės, susijusios su finansavimo pritraukimu, garantijų mokesčiai už finansavimo susitarimus, administravimo mokesčiai ir panašios išlaidos, susijusios su lėšų pasiskolinimu; Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 30 a punktas (naujas) 30a)  nebendradarbiaujanti mokesčių jurisdikcija – jurisdikcija, kuri atitinka šiuos kriterijus: a)  jurisdikcija neatitinka tarptautinių skaidrumo standartų; b)  šioje jurisdikcijoje yra galimų lengvatinių režimų; c)  šioje jurisdikcijoje veikia mokesčių sistema, kurioje nėra pelno mokesčio arba jis yra beveik lygus nuliui; Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 30 b punktas (naujas) 30b)  ekonominis pagrindas – duomenys, apimantys ir skaitmeninę ekonomiką, kuriais remiantis įmonę galima apmokestinti pagal faktinius kriterijus, pvz., jos padalinio turimus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, valdymo savarankiškumą, teisinį tikrumą, gaunamą pelną ir, kai tinka, turto sudedamųjų dalių pobūdį; Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 30 c punktas (naujas) 30c)  priedangos įmonė – bet koks juridinis asmuo, kuris neturi ekonominio pagrindo ir yra įsteigtas vien mokesčių tikslais; Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 30 d punktas (naujas) 30d)  autorinės išlaidos – bet kokios rūšies išlaidos, mokamos kaip atlygis už naudojimąsi ar teisę naudotis literatūros, meno ar mokslo kūrinio, įskaitant kino filmus ir programinę įrangą, autoriaus teisėmis, bet kokiu patentu, prekių ženklu, dizainu ar modeliu, planu, slapta formule ar procesu arba už informaciją, susijusią su pramonine, komercine ar moksline patirtimi, arba už naudojimąsi bet kokiu kitu nematerialiuoju turtu; mokėjimai už naudojimąsi ar teisę naudotis pramonine, komercine ar moksline įranga yra laikomi autorinėmis išlaidomis; Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 30 e punktas (naujas) 30e)  sandorių kainos – kainos, kuriomis viena įmonė perleidžia materialųjį arba nematerialųjį turtą arba teikia paslaugas susijusioms įmonėms; Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 31 punktas (31)  šalių mokestinės tvarkos neatitikimas – mokesčio mokėtojo ir asocijuotosios įmonės arba šalių struktūrinio susitarimo tarpusavio padėtis skirtingose mokesčių jurisdikcijose, kai dėl finansinės priemonės arba subjekto teisinio kvalifikavimo arba dėl komercinio vieneto įsteigimo kaip nuolatinės buveinės traktavimo skirtumų kyla tokie padariniai: 31)  šalių mokestinės tvarkos neatitikimas – šalių mokestinės tvarkos neatitikimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1164 2 straipsnio 9 punkte; a)  tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi iš mokesčio bazės tiek jurisdikcijoje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, patiriamos išlaidos arba nuostoliai, tiek kitoje jurisdikcijoje (dvigubas atskaitymas); arba b)  mokėjimas atskaitomas iš mokesčio bazės jurisdikcijoje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais to paties mokėjimo kitoje jurisdikcijoje (atskaitymas neįtraukiant); arba c)  jeigu dėl komercinio vieneto įsteigimo kaip nuolatinės buveinės traktavimo skirtumų, pajamos, kurių šaltinis yra vienoje jurisdikcijoje, neapmokestinamos atitinkamai tų pačių pajamų neįtraukiant mokesčių tikslais kitoje jurisdikcijoje (neapmokestinimas neįtraukiant). Šalių mokestinės tvarkos neatitikimas atsiranda tik tuo atveju, jeigu tas pats atskaitytas mokėjimas, patirtos išlaidos arba nuostoliai dviejose jurisdikcijose viršija pajamų, įtraukiamų abiejose jurisdikcijose ir priskiriamų tam pačiam šaltiniui, sumą. Šalių mokestinės tvarkos neatitikimą taip pat sudaro finansinės priemonės perkėlimas pagal struktūrinį susitarimą, kurio šalis yra mokesčio mokėtojas, jei laikoma, kad pagrindinį perkeltos finansinės priemonės pelną mokesčio tikslais tuo pat metu gavo daugiau nei viena susitarimo šalis, kurios yra rezidentės mokesčių tikslais skirtingose jurisdikcijose, todėl kyla tokie padariniai: a)  mokėjimas, susijęs su pagrindiniu pelnu, atskaitomas atitinkamai jo neįtraukiant mokesčio tikslais, jeigu pagrindinis pelnas neįtraukiamas į vienos iš susitarimo šalių apmokestinamąsias pajamas; arba b)  prie šaltinio išskaityto mokesčio, taikomo mokėjimui dėl perkeltos finansinės priemonės, lengvata taikoma daugiau nei vienai susitarimo šaliai; Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 32 punktas (32)  struktūrinis susitarimas – susitarimas, susijęs su šalių mokestinės tvarkos neatitikimu, jeigu mokestinės tvarkos neatitikimo kaina nustatyta susitarimo sąlygose, arba susitarimas sudarytas taip, kad atsirastų mokestinės tvarkos neatitikimas, jeigu mokesčio mokėtojas arba asocijuotoji įmonė pagrįstai negalėjo žinoti apie šalių mokestinės tvarkos neatitikimą ir nepasidalijo su šalių mokestinės tvarkos neatitikimu susijusios mokestinės naudos vertės; Išbraukta. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 33 a punktas (naujas) 33a)  skaitmeninė nuolatinė buveinė – svarbus skaitmeninis mokesčio mokėtojo, kuris teikia paslaugas, skirtas vartotojams arba įmonėms jurisdikcijoje, dalyvavimas toje jurisdikcijoje pagal 5 straipsnio 2a dalyje nustatytus kriterijus; Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 pastraipos 33 b punktas (naujas) 33b)  Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo kodas (TIN) – Komisijos 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate, apimančiame veiksmų planą, skirtą kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti, nurodytas numeris; Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 pastraipa Pagal 66 straipsnį Komisija gali priimti deleguotuosius teisės aktus, kad nustatytų kitų sąvokų apibrėžtis. Pagal 66 straipsnį Komisija gali priimti deleguotuosius teisės aktus, kad atnaujintų dabartines apibrėžtis arba nustatytų kitų sąvokų apibrėžtis. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.  Laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje, kurioje jis nėra rezidentas mokesčio tikslais, kai jis toje kitoje valstybėje narėje turi nuolatinę vietą, kurioje visiškai arba iš dalies vykdo veiklą, visų pirma: 1.  Laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę, kuri apima skaitmeninę nuolatinę buveinę, kitoje jurisdikcijoje, kurioje jis nėra rezidentas mokesčio tikslais, kai jis toje kitoje valstybėje narėje turi nuolatinę verslo ar skaitmeninę veiklą, kurioje visiškai arba iš dalies vykdo veiklą, visų pirma: Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas) fa)  skaitmeninė platforma arba bet koks kitas skaitmeninio verslo modelis grindžiamas duomenų rinkimu ir jų naudojimu komerciniais tikslais. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Jeigu mokesčių mokėtojas, kuris yra rezidentas vienoje jurisdikcijoje, suteikia prieigą prie skaitmeninės platformos, pvz., elektroninės taikomosios programos, duomenų bazės, elektroninės prekyvietės ar saugojimo vietos, arba ją teikia arba teikia paieškos sistemą arba reklamos paslaugas interneto svetainėje arba elektroninėje taikomojoje programoje, laikoma, kad tas mokesčių mokėtojas turi nuolatinę buveinę valstybėje narėje, kuri nėra jurisdikcija, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, jeigu bendra mokesčių mokėtojo ar asocijuotosios įmonės pajamų suma, kurią jis gavo iš pirmiau minėtų skaitmeninių platformų bendrovės nerezidentės jurisdikcijoje, viršija 5 000 000 EUR per metus ir kai tenkinamos šios sąlygos: a)  ne mažiau kaip 1000 registruotų individualių vartotojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kuri nėra jurisdikcija, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas mokesčių tikslais, ir kurie įsiregistravo mokesčių mokėtojo skaitmeninėje platformoje arba joje apsilankė; b)  ne mažiau kaip 1000 su klientais ar vartotojais, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta tais mokestiniais metais buvo bendrovės nerezidentės jurisdikcijoje, per mėnesį sudarytų skaitmeninių sutarčių; c)  mokesčio mokėtojo per mokestinius metus surinkto skaitmeninio turinio kiekis viršija 10 % grupės bendro saugomo skaitmeninio turinio. Komisijai pagal 66 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą, pagal tarptautiniuose susitarimuose pasiektą pažangą pritaikant šios dalies a, b ir c punktuose nurodytus veiksnius. Jeigu, be šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos pajamų ribos, vienas ar daugiau iš trijų šios dalies a, b ir c punktuose nurodytų skaitmeninių veiksnių yra taikomi mokesčio mokėtojui atitinkamoje valstybėje narėje, laikoma, kad mokesčio mokėtojas turi nuolatinę buveinę toje valstybėje narėje. Mokesčių mokėtojas turi pateikti mokesčių institucijoms informaciją, svarbią pagal šį straipsnį nustatant nuolatinę buveinę arba skaitmeninę nuolatinę buveinę. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa Be sumų, kurios pagal 2 dalį yra atskaitomos kaip išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kiekvienais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas taip pat gali išskaičiuoti papildomus 50 % tokių išlaidų (išskyrus su kilnojamuoju materialiuoju ilgalaikiu turtu susijusias išlaidas), patirtų tais metais. Jeigu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos viršija 20 000 000 EUR, mokesčių mokėtojas gali išskaičiuoti 25 % viršijančios sumos. Kai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų suma neviršija 20 000 000 EUR ir kuri yra susijusi su personalu, įskaitant darbuotojų, subtiekėjų, laikinųjų ir laisvai samdomų darbuotojų atlyginimais, mokesčių mokėtojui nuo patirtų išlaidų suteikiamas 10 % mokesčio kreditas. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Nukrypdamas nuo 1 pastraipos, mokesčio mokėtojas gali atskaityti 100 % mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų, jeigu jos neviršija 20 000 000 EUR, jeigu mokesčio mokėtojas atitinka visas šias sąlygas: Išbraukta. a)  jis yra nebiržinė įmonė, turinti mažiau kaip 50 darbuotojų, o jo metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 10 000 000 EUR; b)  jis nėra registruotas ilgiau negu penkerius metus. Jeigu mokesčio mokėtojui netaikomas registravimo reikalavimas, galima laikyti, kad penkerių metų laikotarpis prasideda tada, kai įmonė pradeda vykdyti ekonominę veiklą arba kai jai pradedamas taikyti įsipareigojimas mokėti mokestį; c)  jis nesukurtas per susijungimą; d)  jis neturi asocijuotosios įmonės. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnis [...] Išbraukta. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 pastraipos b punktas b)  50 % reprezentacinių išlaidų, neviršijančių [x] % pajamų sumos tais mokestiniais metais; b)  50 % įprastų ir būtinų reprezentacinių išlaidų, tiesiogiai susijusių su mokesčių mokėtojo verslu arba su juo pačiu, neviršijančių [x] % pajamų sumos tais mokestiniais metais; Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 pastraipos c punktas c)  nepaskirstytųjų pajamų perkėlimas į rezervą, kuris yra įmonės nuosavo kapitalo dalis; c)  nepaskirstytųjų pajamų perkėlimas į rezervą, kuris sudaro bendrovės nuosavo kapitalo dalį, išskyrus pelną, kurį kooperatinės bendrovės ir kooperatinis konsorciumas perkėlė į rezervą, vykdant dabartinę bendrovės veiklą ir jai pasibaigus pagal nacionalines mokesčių taisykles; Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 pastraipos j a punktas (naujas) ja)  gavėjų, esančių šalyse, kurios įtrauktos į ES mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikcijų (vadinamųjų mokesčių rojų) sąrašą, išlaidos; Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa Atskaitomos didesnės skolinimosi išlaidos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, neviršijančios 30 % mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba neviršijančios 3 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. Atskaitomos didesnės skolinimosi išlaidos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, neviršijančios 10% mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba neviršijančios 1 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa Pagal šį straipsnį, jeigu mokesčio mokėtojui leidžiama arba jam reikia veikti grupės vardu, kaip apibrėžta nacionalinėse grupės apmokestinimo sistemos taisyklėse, mokesčio mokėtoju laikoma visa grupė. Tokiomis aplinkybėmis didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojamos visos grupės lygmeniu. 3 000 000 EUR suma numatoma visai grupei. Pagal šį straipsnį, jeigu mokesčio mokėtojui leidžiama arba jam reikia veikti grupės vardu, kaip apibrėžta nacionalinėse grupės apmokestinimo sistemos taisyklėse, mokesčio mokėtoju laikoma visa grupė. Tokiomis aplinkybėmis didesnės skolinimosi išlaidos ir EBITDA apskaičiuojamos visos grupės lygmeniu. 1 000 000 EUR suma numatoma visai grupei. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 6 dalis 6.  Didesnės skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti konkrečiais mokestiniais metais perkeliamos be laiko apribojimo. 6.  Didesnės skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti konkrečiais mokestiniais metais perkeliamos penkerių metų laikotarpiui. Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a straipsnis (naujas) 14a straipsnis Konkrečios išimtys Kooperatyvų ir konsorciumų į rezervą atidėtos pajamos, atliekant tiek dabartinę bendrovės veiklą ir po jos galiojimo pabaigos, taip pat kooperatyvų ir konsorciumų išmokos jų pačių nariams, yra atskaitomos, kai mokesčių atskaitymas yra leidžiamas pagal nacionalinę mokesčių teisę. Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 straipsnis 29 straipsnis 29 straipsnis Perkėlimo apmokestinimas Perkėlimo apmokestinimas 1.   Suma, lygiavertė perkelto turto rinkos vertei turto perkėlimo metu, atėmus jo vertę mokesčio tikslais, laikoma sukauptomis pajamomis šiomis aplinkybėmis: Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvoje (ES) 2016/1164 nustatytos perkėlimo apmokestinimo taisyklės. a)  jeigu mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje; b)  jeigu mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės vienoje valstybėje narėje į savo pagrindinę buveinę arba kitą nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo netenka teisės apmokestinti perkelto turto; c)  jeigu mokesčio mokėtojas perkelia savo rezidavimo vietą mokesčių tikslais į kitą valstybę narę arba į trečiąją šalį, išskyrus turtą, kuris lieka faktiškai susijęs su nuolatine buveine pirmojoje valstybėje narėje; d)  jeigu mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinės buveinės vykdomą veiklą iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę arba trečiąją šalį, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo netenka teisės apmokestinti perkelto turto. 2.  Valstybė narė, į kurią perkeliamas turtas, rezidavimo vieta mokesčių tikslais arba nuolatinės buveinės vykdoma veikla, pripažįsta rinkos vertę, kurią mokesčio mokėtojo arba nuolatinės buveinės valstybė narė nustatė kaip pradinę turto vertę mokesčio tikslais. 3.  Šis straipsnis netaikomas perkeltam turtui, susijusiam su vertybinių popierių finansavimu, turtui, kuris pateikiamas kaip užstatas, arba kai turto perkėlimas vykdomas siekiant įvykdyti prudencinius kapitalo reikalavimus arba likvidumo valdymo tikslu ir kai numatyta turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę per 12 mėnesių laikotarpį. Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 41 straipsnio 1 dalis 1.  Jeigu šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, mokesčio mokėtojo rezidento arba mokesčio mokėtojo nerezidento nuolatinės buveinės mokestiniais metais patiriami nuostoliai gali būti perkelti į kitus metus ir atskaitomi vėlesniais mokestiniais metais. 1.  Mokesčio mokėtojo rezidento arba mokesčio mokėtojo nerezidento nuolatinės buveinės mokestiniais metais patiriami nuostoliai gali būti perkelti į kitus metus ir atskaitomi vėlesniais mokestiniais metais ne ilgiau kaip penkerių metų laikotarpiui. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 42 straipsnis 42 straipsnis Išbraukta. Nuostolių užskaita ir atskaitymo sugrąžinimas 1.  Mokesčio mokėtojas rezidentas, kuris pagal 41 straipsnį atskaitęs savo nuostolius dar gauna pelno, gali papildomai atskaityti tais pačiais mokestiniais metais savo tiesioginių reikalavimus atitinkančių patronuojamųjų įmonių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, arba kitose valstybėse narėse esančių nuolatinių buveinių patirtus nuostolius. Remiantis šio straipsnio 3 ir 4 dalimis, ši nuostolių užskaita suteikiama ribotam laikotarpiui. 2.  Atskaitymas yra proporcingas mokesčio mokėtojo rezidento turimai jo reikalavimus atitinkančių patronuojamųjų įmonių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, kapitalo daliai ir visam nuolatinių buveinių kapitalui. Sumažinus mokesčio mokėtojo rezidento mokesčio bazę, jokiu būdu negali būti gauta neigiama suma. 3.  Mokesčio mokėtojas rezidentas prie mokesčio bazės turi vėl pridėti vėlesnį pelną (sumą, ne didesnę negu anksčiau atskaityta nuostolio suma), kurį gavo jo reikalavimus atitinkančios patronuojamosios įmonės, nurodytos 3 straipsnio 1 dalyje, arba nuolatinės buveinės. 4.  Remiantis 1 ir 2 dalimi atskaityti nuostoliai automatiškai vėl įtraukiami į mokesčio mokėtojo rezidento mokesčio bazę šiomis aplinkybėmis: a)  jeigu nuostolių atskaitymo penktųjų metų pabaigoje pelnas nebuvo pakartotinai įtrauktas arba pakartotinai įtrauktas pelnas neatitinka visos atskaitytų nuostolių sumos; b)  jeigu reikalavimus atitinkanti patronuojamoji įmonė, nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje, yra parduota, uždaryta arba tapo nuolatine buveine; c)  jeigu nuolatinė buveinė yra parduota, uždaryta arba tapo patronuojamąja įmone; d)  jeigu patronuojančioji įmonė nebeatitinka 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 45 a straipsnis (naujas) 45a straipsnis Veiksmingas mokesčių mokėjimas Tol, kol galioja 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta ribinė vertė, valstybės narės stebi ir skelbia veiksmingą mažųjų ir vidutinių įmonių ir visose valstybėse narėse veikiančių daugiašalių įmonių mokesčių mokėjimą, kad valstybės narės Sąjungoje galėtų užtikrinti vienodas sąlygas panašioms bendrovėms ir sumažinti administracinę naštą bei išlaidas mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 53 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa Nukrypstant nuo 8 straipsnio c ir d punktų, mokesčio mokėtojas neatleidžiamas nuo mokesčio, taikomo pajamoms, kurias mokesčio mokėtojas gavo kaip paskirstytą pelną iš trečiojoje šalyje esančio subjekto arba kurias gavo perleisdamas trečiojoje šalyje esančio subjekto akcijas, jeigu tam subjektui jo šalyje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais, taikomas įstatymu nustatytas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis negu pusė įstatymu nustatyto pelno mokesčio tarifo, kuris būtų taikomas to mokesčio mokėtojo tokioms užsienyje gautoms pajamoms valstybėje narėje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais. Nukrypstant nuo 8 straipsnio c ir d punktų, mokesčio mokėtojas neatleidžiamas nuo mokesčio, taikomo pajamoms, kurios nebuvo gautos iš aktyvios verslo veiklos ir kurias mokesčio mokėtojas gavo kaip paskirstytą pelną iš trečiojoje šalyje esančio subjekto arba kurias gavo perleisdamas trečiojoje šalyje esančio subjekto akcijas, jeigu tam subjektui jo šalyje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais, taikomas įstatymu nustatytas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis negu 15 proc., kuris būtų taikomas to mokesčio mokėtojo tokioms užsienyje gautoms pajamoms valstybėje narėje, kuri yra rezidavimo vieta mokesčio tikslais. Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 53 straipsnio 2 dalis 2.  Jeigu taikoma 1 dalis, mokesčio mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių įsipareigojimų valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos. 2.  Jeigu taikoma 1 dalis, mokesčio mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių įsipareigojimų valstybėje narėje, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais, atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos. Kad mokesčių mokėtojas galėtų naudotis atskaitymu, jis savo mokesčių administratoriams turi įrodyti, kad užsienyje gautos pajamos buvo gautos vykdant aktyvią verslo veiklą, o tai galėtų būti daroma pateikiant užsienio mokesčių institucijų išduotą sertifikatą. Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnis 58 straipsnis 58 straipsnis Bendra kovos su piktnaudžiavimu taisyklė Bendra kovos su piktnaudžiavimu taisyklė 1.   Pagal šios direktyvos taisykles apskaičiuodama mokesčio bazę, valstybė narė neatsižvelgia į susitarimą ar kelis susitarimus, kurių sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos esmei ar tikslui, ir todėl, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, jie yra netikri. Susitarimas gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį. Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvoje (ES) 2016/1164 nustatytos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės. 2.  Taikant 1 dalį susitarimas arba keli susitarimai laikomi netikrais, jeigu jie nebuvo sukurti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. 3.  Susitarimas arba keli susitarimai, į kuriuos neatsižvelgiama pagal 1 dalį, mokesčio bazės apskaičiavimo tikslais vertinami atsižvelgiant į jų ekonominį turinį. Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 59 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis Subjektas arba nuolatinė buveinė, kurių pelnui netaikomas mokestis arba kuris yra neapmokestintas pagrindinės buveinės valstybėje narėje, laikoma kontroliuojamąja užsienio įmone, jei atitinka šias sąlygas: Mokesčių mokėtojo valstybė narė subjektą arba nuolatinę buveinę, kurių pelnas neapmokestinamas arba kuris yra atleidžiamas nuo mokesčio toje valstybėje narėje, laiko kontroliuojamąja užsienio bendrove, jei tenkinamos šios sąlygos: Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 59 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas b)  faktinis pelno mokestis, kurį nuo pelno sumokėjo subjektas arba nuolatinė buveinė, yra mažesnis nei pelno mokesčio, kuris būtų buvęs taikomas subjektui arba nuolatinei buveinei pagal šios direktyvos taisykles, ir faktinio pelno mokesčio, kurį nuo pelno sumokėjo subjektas arba nuolatinė buveinė, skirtumas. b)  subjekto pelnui taikomas mažesnis nei 15 % pelno mokesčio tarifas; ta norma nustatoma remiantis pelnu, gautu prieš įgyvendinant veiksmus, kuriuos šios šalys taiko, kad sumažintų apmokestinamą bazę, kuriai taikoma norma; ta norma kiekvienais metais peržiūrima atsižvelgiant į pasaulio prekybos ekonominius pokyčius. Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 59 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Taikant pirmos pastraipos b punktą, kai apskaičiuojamas pelno mokestis, kuris būtų taikomas subjekto pelnui pagal šią direktyvą mokesčio mokėtojo valstybėje narėje, į subjekto, kuriam mokestis netaikomas arba kuris yra neapmokestinamas kontroliuojamosios užsienio įmonės jurisdikcijoje, nuolatinės buveinės pajamas neatsižvelgiama. Išbraukta. Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 59 straipsnio 2 dalis 2.  Jeigu subjektas arba nuolatinė buveinė pagal pirmą pastraipą laikomi kontroliuojamąja užsienio įmone, subjekto arba nuolatinės buveinės nepaskirstytosioms pajamoms taikomas mokestis, kai jis susijęs su šiomis kategorijomis: 2.  Kai subjektas arba nuolatinė buveinė laikomi kontroliuojamąja užsienio bendrove pagal 1 dalį, mokesčių mokėtojo valstybė narė į mokesčio bazę įtraukia: a)  subjekto nepaskirstytas pajamas arba nuolatinės buveinės pajamas, gautas iš šių kategorijų: a)   (palūkanomis arba bet kokiomis kitomis panaudojus finansinį turtą gautomis pajamomis; i)   (palūkanomis arba bet kokiomis kitomis panaudojus finansinį turtą gautomis pajamomis; b)   autoriniais atlyginimais arba bet kokiomis kitomis pajamomis iš intelektinės nuosavybės; ii)   autoriniais atlyginimais arba bet kokiomis kitomis pajamomis iš intelektinės nuosavybės; c)   dividendais ir pajamomis iš akcijų perleidimo; iii)   dividendais ir pajamomis iš akcijų perleidimo; d)   pajamomis iš finansinės nuomos; iv)   pajamomis iš finansinės nuomos; e)   pajamomis iš draudimo, bankinės ir kitos finansinės veiklos; v)   pajamomis iš draudimo, bankinės ir kitos finansinės veiklos; f)   pajamomis iš sąskaitas faktūras išrašančių įmonių, kurios gauna su pardavimu ir paslaugomis susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš asocijuotųjų įmonių ir joms parduotų, ir kurios nekuria pridėtinės ekonominės vertės arba kuria nedidelę pridėtinę ekonominę vertę. vi)   pajamomis iš sąskaitas faktūras išrašančių įmonių, kurios gauna su pardavimu ir paslaugomis susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš asocijuotųjų įmonių ir joms parduotų, ir kurios nekuria pridėtinės ekonominės vertės arba kuria nedidelę pridėtinę ekonominę vertę. Pirma pastraipa netaikoma kontroliuojamajai užsienio įmonei, kuri yra rezidentė valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba kuri yra ten įsikūrusi, jeigu kontroliuojamoji užsienio įmonė įsteigta dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Taikant šį straipsnį, kontroliuojamosios užsienio įmonės veikla atspindi ekonominę realybę, jeigu jos veiklą vykdo atitinkamas darbuotojų skaičius, jai vykdyti naudojama atitinkama įranga, ji pagrįsta atitinkamu turtu ir jai vykdyti naudojamos atitinkamos patalpos. Šis punktas netaikomas, kai kontroliuojamoji užsienio bendrovė vykdo faktinę ekonominę veiklą, pasitelkdama darbuotojus ir naudodama įrangą, turtą ir patalpas, ir tą įrodo atitinkami faktai bei aplinkybės. Kai kontroliuojamoji užsienio bendrovė yra įsikūrusi trečiojoje valstybėje, kuri nėra EEE susitarimo šalis, arba joje yra tos bendrovės rezidavimo vieta, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti prieš tai nurodytos pastraipos, arba b)  subjekto arba nuolatinės buveinės nepaskirstytas pajamas, gautas iš apsimestinių darinių, kurių sukūrimo esminis tikslas – gauti mokestinės naudos. Šio punkto tikslais darinys arba jų grupė laikomi apsimestiniais, jei tas subjektas arba nuolatinė buveinė neturėtų turto arba nebūtų prisiėmę rizikos, iš kurių gaunamos visos jų pajamos arba jų dalis, jeigu jie nebūtų kontroliuojami bendrovės, kurioje vykdomos su tuo turtu ir rizika susijusios vadovaujančių asmenų funkcijos, kurios atlieka svarbų vaidmenį generuojant kontroliuojamosios bendrovės pajamas. Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 59 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa Subjektas arba nuolatinė buveinė nelaikomi 1 dalyje nurodyta kontroliuojamąja užsienio įmone, jeigu ne daugiau kaip trečdalis subjekto arba nuolatinės buveinės susikaupusių pajamų priskiriamos 2 dalies a–f punktuose išvardytoms kategorijoms. Kai pagal valstybės narės taisykles mokesčių mokėtojo mokesčių bazė apskaičiuojama pagal 2 dalies a punktą, valstybė narė gali pasirinkti subjekto arba nuolatinės buveinės nelaikyti kontroliuojamąja užsienio bendrove pagal 1 dalį, jei viena trečioji ar mažesnė subjekto arba nuolatinės buveinės pajamų dalis priskiriama 2 dalies a punkte nurodytoms kategorijoms. Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 59 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Finansų įmonės nelaikomos 1 dalyje nurodytomis kontroliuojamomis užsienio įmonėmis, jeigu ne daugiau kaip trečdalis subjekto arba nuolatinės buveinės susikaupusių pajamų pagal 2 dalies a–f punktuose išvardytas kategorijas gaunamos iš sandorių su mokesčio mokėtoju arba jo asocijuotosiomis įmonėmis. Kai pagal valstybės narės taisykles mokesčių mokėtojo mokesčių bazė apskaičiuojama pagal 2 dalies a punktą, valstybė narė gali pasirinkti finansų įmonių nelaikyti kontroliuojamomis užsienio bendrovėmis, jei viena trečioji ar mažesnė subjekto pajamų, priskiriamų 2 dalies a punkte nurodytoms kategorijoms, dalis gaunama iš sandorių su mokesčių mokėtoju arba jo susijusiomis įmonėmis. Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 59 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Valstybės narės gali į 2 dalies b punkto taikymo sritį neįtraukti subjekto arba nuolatinės buveinės: a)  kurių apskaitinis pelnas yra ne didesnis nei 750 000 EUR ir kurių ne iš prekybos gautos pajamos yra ne didesnės nei 75 000 EUR; arba b)  kurių apskaitinis pelnas sudaro ne daugiau nei 10 % jų veiklos sąnaudų mokestiniu laikotarpiu. Pirmos pastraipos b punkto tikslais į veiklos sąnaudas gali būti neįtrauktos prekių, parduotų ne toje šalyje, kurioje subjektas yra rezidentas arba kurioje yra nuolatinė buveinė mokesčių tikslais, sąnaudos, ir mokėjimai susijusioms įmonėms. Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 61 straipsnis 61 straipsnis 61 straipsnis Šalių mokestinės tvarkos neatitikimas Šalių mokestinės tvarkos neatitikimas Jeigu dėl valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimo tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi du kartus, atskaitymas atliekamas tik valstybėje narėje, kurioje yra šio mokėjimo šaltinis, patirtos išlaidos arba nuostoliai. Taikant šią direktyvą, taikomos Direktyvos (ES) 2016/1164 9 straipsnyje nustatytos šalių mokestinės tvarkos neatitikimo taisyklės. Jeigu dėl mokestinės tvarkos neatitikimo, su kuriuo yra susijusi trečioji šalis, tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai gali būti atskaityti du kartus, susijusi valstybė narė atsisako atlikti tokio mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymą, jeigu trečioji šalis tokį atskaitymą jau atliko. Jeigu dėl valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimo gali atsirasti atskaitymas neįtraukiant, mokėtojo valstybė narė atsisako atlikti tokio mokėjimo atskaitymą. Jeigu dėl mokestinės tvarkos neatitikimo, su kuriuo yra susijusi trečioji šalis, atsiranda atskaitymas neįtraukiant: a)  jeigu mokėjimo šaltinis yra valstybėje narėje, ta valstybė narė atsisako atlikti atskaitymą, arba b)  jeigu mokėjimo šaltinis yra trečiojoje šalyje, atitinkama valstybė narė reikalauja, kad mokesčio mokėtojas tą mokėjimą įtrauktų į mokesčio bazę, jeigu trečioji šalis dar neatsisakė atlikti atskaitymo arba nepareikalavo, kad mokėjimas būtų įtrauktas. Jeigu dėl valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimo, susijusio su nuolatine buveine, atsiranda neapmokestinimas neįtraukiant, valstybė narė, kurioje mokesčio mokėtojas yra rezidentas mokesčio tikslais, reikalauja, kad mokesčio mokėtojas į mokesčio bazę įtrauktų pajamas, priskiriamas nuolatinei buveinei. Jeigu dėl mokestinės tvarkos neatitikimo, susijusio su trečiojoje šalyje esančia nuolatine buveine, atsiranda neapmokestinimas neįtraukiant, atitinkama valstybė narės reikalauja, kad mokesčio mokėtojas į mokesčio bazę įtrauktų pajamas, priskiriamas trečiojoje šalyje esančiai nuolatinei buveinei. 4.  Jeigu mokesčio mokėtojo trečiojoje šalyje esančiai asocijuotajai įmonei atliktas mokėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai įskaitomas į mokėjimą, išlaidas arba nuostolius, kurie dėl mokesčių tvarkos neatitikimo atskaitomi dviejose skirtingose ne Sąjungoje esančiose jurisdikcijose, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako leisti asocijuotajai įmonei trečiojoje šalyje atskaityti mokesčio mokėtojo mokėjimą iš mokesčio bazės, jeigu viena iš susijusių trečiųjų šalių dar neatsisakė atlikti mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymo, kuris būtų atskaitytinas dviejose skirtingose jurisdikcijose. 5.  Jeigu mokesčio mokėtojo trečiojoje šalyje esančiai asocijuotajai įmonei atliktas atskaitytinas mokėjimo įtraukimas tiesiogiai arba netiesiogiai įskaitomas į mokėjimą, kurio dėl mokesčių tvarkos neatitikimo į mokesčio bazę neįtraukia gavėjas, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako leisti asocijuotajai įmonei trečiojoje šalyje atskaityti mokėjimą iš mokesčio bazės, jeigu viena iš susijusių trečiųjų šalių dar neatsisakė atlikti neįtraukto mokėjimo atskaitymo. 6.  Jeigu dėl mokesčių tvarkos neatitikimo mokesčiui prie šaltinio, taikomo mokėjimui daugiau negu vienai susijusiai šaliai už perkeltą finansinę priemonę, taikoma lengvata, mokesčio mokėtojo valstybė narė dėl tokios lengvatos gaunamą naudą riboja proporcingai pagal grynąsias apmokestinamąsias pajamas, susijusias su tokiu mokėjimu. 7.  Šiame straipsnyje mokėtojas – subjektas arba nuolatinė buveinė, kurioje yra mokėjimo šaltinis, kurioje patiriamos išlaidos arba nuostoliai. Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 61 a straipsnio pavadinimas Rezidencijų mokesčių tikslais mokestinės tvarkos neatitikimai Atvirkštiniai pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl direktyvos 61 a straipsnio 1 pastraipa Jeigu mokesčio mokėtojo, rezidento mokesčio tikslais ir valstybėje narėje, ir trečiojoje šalyje, atliktas mokėjimas, išlaidos ir nuostoliai pagal tos valstybės narės ir trečiosios šalies įstatymus yra atskaitomi iš abiejų jurisdikcijų mokesčio bazės ir tas mokestis, išlaidos arba nuostoliai gali būti įskaityti į mokesčio mokėtojo toje valstybėje narėje apmokestinamąsias pajamas, neįtraukiamas trečiojoje šalyje, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako atskaityti tą mokėjimą, išlaidas arba nuostolius, jeigu trečioji šalis tokį atskaitymą jau atliko. Taikant šią direktyvą, valstybės narės atvirkštiniams pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejams taiko Direktyvos (ES) 2016/1164 9a straipsnį. Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 65 a straipsnis (naujas) 65a straipsnis Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris Komisija ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl suderinto bendro Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio, kad automatinis keitimasis mokesčių srities informacija Sąjungoje būtų veiksmingesnis ir patikimesnis. Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 65 b straipsnis (naujas) 65b straipsnis Privalomas automatinis keitimasis mokesčių srities informacija Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir tinkamą šios direktyvos taikymą automatiškai keičiamasi mokesčių srities informacija, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 2011/16/ES1a. Valstybes narės skiria pakankamai darbuotojų, specialistų ir biudžeto išteklių savo nacionalinėms mokesčių administracijoms, taip pat išteklių mokesčių administracijų darbuotojų mokymams, per kuriuos daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui mokesčių srityje ir automatiniams informacijos mainams, kad būtų užtikrintas visiškas šios direktyvos įgyvendinimas. ____________ 1a 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1). Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 straipsnio 2 dalis 2.  2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. 2.  2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 2a dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 straipsnio 3 dalis 3.  Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 3.  Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 2a dalyje, 32 straipsnio 5 dalyje ir 40 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 straipsnio 5 dalis 5.  Pagal 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 6 dalį, 32 straipsnio 5 dalį ir 40 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo apie šį aktą Tarybai dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais]. 5.  Pagal 2 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 2a dalį, 32 straipsnio 5 dalį ir 40 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo apie šį aktą Tarybai dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais]. Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 a straipsnis (naujas) 66a straipsnis Kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonės Valstybės narės iš dalies pakeičia savo dvišales sutartis pagal šią direktyvą, siekiant užtikrinti, kad tokios sutartys turėtų: a)  nuostatą, kuria užtikrinama, kad abi sutarties šalys įsipareigoja nustatyti priemones, pagal kurias mokestį turi mokėti ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė; b)  priedą, kuriame patikslinama, kad dvišalių sutarčių tikslas, be dvigubo apmokestinimo išvengimo, yra taip pat kova su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu; c)  nuostatą, kuria numatomas pagrindinio tikslo įvertinimas, pagrįstas bendrąja kovos su mokesčių vengimu taisykle. Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl direktyvos 68 a straipsnis (naujas) 68a straipsnis Stebėsena Komisija stebi ir skelbia savo išvadas, kaip vienodai įgyvendinama ši direktyva, siekiant užtikrinti vienodą jos priemonių aiškinimą valstybėse narėse. Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 69 straipsnis 69 straipsnis 69 straipsnis Peržiūra Įgyvendinimo ataskaita ir peržiūra Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina šios direktyvos taikymą. Neatsižvelgdama į pirmą pastraipą, po trejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija nagrinėja 11 straipsnio veikimą ir svarsto AISL apibrėžties patikslinimus ir kalibravimą. Komisija atlieka išsamią analizę, kaip AISL gali skatinti įmones, turinčias teisę rinktis, ar taikyti šios direktyvos taisykles, finansuoti veiklą panaudojant nuosavą kapitalą. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai savo išvadas įgyvendinimo ataskaitoje. Į ataskaitą įtraukiama analizė, kurioje nagrinėjami visi šie elementai: a)   šios sistemos poveikis valstybių narių mokestinėms pajamoms; b)  sistemos privalumai ir trūkumai, susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis; c)   poveikis sąžiningam mokesčių surinkimui tarp valstybių narių; d)   poveikis visai vidaus rinkai, ypač kiek tai susiję su galimu bendrovių, kurioms taikomos šioje direktyvoje nustatytos naujos taisyklės, konkurencijos iškraipymu. e)   bendrovių, kurios patenka į taikymo sritį pereinamuoju laikotarpiu, skaičius. Praėjus 10 metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos, Komisija peržiūri jos taikymą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos veikimo ataskaitą. Komisija praneša nustatytus faktus valstybėms narėms, kad jos galėtų į juos atsižvelgti rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines pelno mokesčio sistemas. Komisija praneša nustatytus faktus ataskaitos forma Europos Parlamentui ir valstybėms narėms, kad jos galėtų į juos atsižvelgti rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines pelno mokesčio sistemas, ir, jei reikia, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą. Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 70 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl direktyvos 70 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 m sausio 1 d. Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m sausio 1 d.