Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES Sirijos strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas kitas Jungtinių Tautų sutartis bei priemones, susijusias su žmogaus teisėmis, įskaitant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus, ypač į 2017 m. liepos 9 d. pareiškimą dėl ugnies nutraukimo Sirijoje, 2017 m. lapkričio 25 d. pareiškimą dėl Sirijos opozicijos konferencijos Rijade ir 2018 m. vasario 23 d. pareiškimą dėl žudynių Rytų Gutoje, taip pat į jos pastabas atvykus į Užsienio reikalų tarybos 2018 m. vasario 26 d. posėdį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ir Komisijos nario Ch. Stylianideso bendrus pareiškimus: 2017 m. spalio 3 d. pareiškimą dėl neseniai Sirijoje įvykdytų išpuolių, 2018 m. vasario 20 d. pareiškimą dėl humanitarinės padėties Rytų Gutoje ir Idlibe ir 2018 m. kovo 6 d. pareiškimą dėl padėties Rytų Gutoje ir kitose Sirijos vietovėse,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini per 2018 m. vasario 6 d. plenarinę sesiją padarytą pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje ir padėties Afrine (Sirija),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai(2) ir į 2018 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimą į sankcijų sąrašą įtraukti du naujus ministrus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. Komisijos bei Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Sirijos elementai“(JOIN(2017)0011) ir 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos – jie kartu sudaro naują ES strategiją dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. konferencijos „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ pirmininkų pareiškimą ir į ankstesnes Londone, Kuveite, Berlyne ir Helsinkyje vykusias konferencijas dėl padėties Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ad Al Husseino pareiškimus dėl padėties Sirijoje, padarytus Ženevos Žmogaus teisių tarybai (JT ŽTT), visų pirma į 2018 m. vasario 26 d. ir 2018 m. kovo 2 d. pareiškimus ir į 2018 m. kovo 7 d. žodžiu pateiktą naujausią informaciją apie jo Biuro veiklą ir naujausius žmogaus teisių pokyčius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 ir vasario 24 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pateiktus pareiškimus dėl Rytų Gutos Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir visas JT konvencijas, kurias Sirija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2015 m. gruodžio 18 d. Rezoliuciją 2254 (2015), 2017 m. gruodžio 19 d. Rezoliuciją 2393 (2017) dėl leidimo Sirijoje teikti tarpvalstybinę ir konflikto zonų ribas peržengiančią pagalbą ir 2018 m. vasario 24 d. Rezoliuciją 2401 (2018) dėl karo veiksmų nutraukimo Sirijoje 30 dienų, kad būtų galima pristatyti humanitarinę pagalbą;

–  atsižvelgdamas į JT ŽTT įsteigtos Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitas ir į JT ŽTT rezoliucijas dėl Sirijos Arabų Respublikos, ypač į 2018 m. kovo 5 d. rezoliuciją dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Rytų Gutoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A-71/248, kuria įsteigiamas Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas,

–  atsižvelgdamas į Romos statutą ir Tarptautinio Teisingumo Teismo ir ad hoc tribunolų steigiamuosius dokumentus, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą buvusiajai Jugoslavijai, Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Ruandai ir Specialųjį tribunolą Libanui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 6 d. Irano, Rusijos ir Turkijos pasirašytą memorandumą dėl deeskalacijos zonų sukūrimo Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į JT gyventojų fondo 2017 m. paskelbtą ataskaitą „Balsai iš Sirijos 2018 m. – humanitarinių poreikių apžvalgos vertinimo išvados“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 5 d. „Carnegie“ Artimųjų Rytų centro pareiškimą dėl Romoje, kaip pranešama, įvykusio Sirijos nacionalinio saugumo biuro vadovo Ali Mamlouko, kuris yra įtrauktas į ES sankcijų sąrašą, susitikimo su Italijos vidaus reikalų ministru ir Informacijos ir išorės saugumo agentūros direktoriumi; tuo akivaizdžiai pažeidžiamas 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimas 2011/273/BUSP dėl Sirijai taikomų ribojamųjų priemonių;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pilietinis konfliktas Sirijoje tęsiasi septynerius metus, nepaisant pakartotinių tarptautinės bendruomenės pastangų pasiekti susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir padėti pagrindus tam, kad sprendimas būtų pasiektas derybų būdu; kadangi dėl to šalyje išlieka dramatiška humanitarinė padėtis; kadangi 13 mln. žmonių, įskaitant 6 mln. vaikų, reikalinga vienokia ar kitokia humanitarinė pagalba; kadangi 6,1 mln. asmenų yra perkelti šalies viduje, 3 mln. civilių gyvena apgultose vietovėse, o daugiau kaip 5 mln. įregistruoti kaip kaimyniniuose regionuose gyvenantys Sirijos pabėgėliai; kadangi per konfliktą žuvo ne mažiau kaip 400 000 sirų;

B.  kadangi teritorijos ir miestai, pavyzdžiui, Idlibas, Rytų Guta, Jarmukas, Fua ir Kefraja, jau seniai kenčia nuo blokados – jos padariniai civiliams gyventojams yra labai sunkūs, nes dėl Sirijos režimo prieš jos gyventojus vykdomų karinių puolimų ir bombardavimų padedant Rusijai ir Iranui negalima tvariu būdu tiekti humanitarinės pagalbos; kadangi Rytų Guta jau penkerius metus gyvena Sirijos režimo ir jo sąjungininkų apsiausties sąlygomis – civiliai gyventojai (įskaitant vaikus), mokyklos ir medicinos įstaigos kenčia nuo atakų iš oro, apšaudymo artilerijos ugnimi ir cheminių ginklų naudojimo; dėl to regione mirė šimtai žmonių; kadangi Rytų Guto teroristinės grupuotės kaltinamos civilių rajonų Damaske apšaudymu;

C.  kadangi padėtis Rytų Gutoje yra tokia kritiška, jog JT generalinis sekretorius António Guterres ją apibūdino kaip „pragarą žemėje“; kadangi Rytų Gutos gyventojams dėl blokados nuo 2018 m. vasario 14 d. nutrauktas bet kokios formos pagalbos teikimas, o iš teritorijoje gyvenančių 400 000 žmonių tik 7 200 žmonių pasiekė vienas pagalbos konvojus; kadangi JT pagalbos konvojus 2018 m. kovo 5 d. pagaliau atvyko į Dumą ir 27 500 žmonių pasieks pagalba maistu ir medikamentais; kadangi Sirijos režimas iš konvojaus išėmė svarbiausius medicinos produktus;

D.  kadangi 2018 m. vasario 24 d. JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją Nr. 2401, kurioje ji paragino visas konflikto šalis nedelsiant nutraukti karo veiksmus mažiausiai 30 dienų, kad būtų galima saugiai, netrukdomai ir nuolat teikti humanitarinę pagalbą ir evakuoti kritinės būklės ligonius ir sužeistuosius laikantis taikytinos tarptautinės teisės; kadangi Sirijos režimas ir Rusijos bei Irano pajėgos neįgyvendino JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2401, nepaisydami pakartotinių tarptautinės bendruomenės raginimų; kadangi kariuomenė regiono „išlaisvinimu“ naudojasi kaip pretekstu toliau pulti civilius; kadangi Rusija per pastaruosius metus vetavo 11 JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, įskaitant 2017 m. lapkričio mėn. rezoliuciją dėl JT ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (ChGUO) bendro tyrimo mechanizmo atnaujinimo, taip pat aktyviai prisidėjo ribojant rezoliucijų turinį;

E.  kadangi šios atakos ir civilių vertimas badauti nusiaubiant apgyvendintas teritorijas, priverstinis gyventojų perkėlimas, taip pat siekiant demografinių pokyčių, yra naudojami kaip taktinės karo priemonės, kurios prilygsta akivaizdiems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams; kadangi trukdymas vykdyti evakuaciją ir teikti humanitarinę pagalbą ir medicininę priežiūrą yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės ir kelių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas;

F.  kadangi Turkijai pradėjus operaciją „Alyvmedžio šakelė“ (angl. Olive Branch) kurdų kontroliuojamoje Afrino provincijoje prie konflikto Sirijoje prisidėjo naujas matmuo – tai sukėlė papildomų humanitarinių problemų ir nerimo dėl neigiamo poveikio trapiai vidaus pusiausvyrai Sirijoje ir (arba) pastangoms derybomis rasti sprendimą; pabrėžia, kad jau užregistruotas didelis skaičius civilių aukų ir kad šimtų civilių gyventojų gyvybei gresia pavojus; kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė ES vardu aiškiai išreiškė savo susirūpinimą ir paragino Turkijos vyriausybę nutraukti puolimą, taip pat pabrėžė, kad reikia sutelkti pastangas siekiant nugalėti į JT sąrašą įtrauktas teroristines organizacijas;

G.  kadangi pažeidimai, kuriuos Sirijos konflikto metu padarė B. al-Assado režimas ir jo sąjungininkai bei teroristų grupės, apima tikslinius ir nesirinktinai vykdomus išpuolius prieš civilius, taip pat naudojant cheminį ginklą, neteismines egzekucijas, kankinimą ir netinkamą elgesį, priverstinius dingimus, masinius ir savavališkus areštus, kolektyvines bausmes, išpuolius prieš medicinos personalą ir maisto, vandens ir medicininės pagalbos tiekimo nutraukimą; kadangi už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys iki šiol nenubausti;

H.  kadangi ISIL / „Da'esh“ ir kiti džihadistų judėjimai vykdo žiaurumus ir daro sunkius tarptautinės pažeidimus, įskaitant brutalias egzekucijas ir lytinę prievartą, grobimą, kankinimą, prievartinį atvertimą į kitą religiją bei moterų ir mergaičių ėmimą vergovėn; kadangi verbuojami ir teroristinei veiklai naudojami vaikai; kadangi didelį susirūpinimą kelia tai, kad ekstremistų valdomose teritorijose civiliais naudojamasi kaip gyvaisiais skydais; kadangi šie nusikaltimai prilygsta karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui;

I.  kadangi šiuo metu situacija tokia, kad demokratinė opozicija yra nusilpusi, o civiliai įkalinti tarp džihadistų teroristų ir islamo fundamentalistų bei B. Assado režimo rėmėjų;

J.  kadangi 2018 m. vasario 26 d. Taryba, atsižvelgdama į grėsmingą padėtį šalyje, įtraukė Sirijos vyriausybės pramonės ministrą ir informacijos ministrą į asmenų, kuriems taikomos prieš Sirijos režimą nukreiptos ES ribojamosios priemonės, sąrašą;

K.  kadangi tarptautinės bendruomenės ir atskirų valstybių pareiga – reikalauti atsakomybės iš tų, kurie atsakingi už tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus per Sirijos konfliktą, taip pat ir taikant visuotinės jurisdikcijos principą bei nacionalinės teisės nuostatas; kadangi tai galima padaryti arba pasinaudojant esamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis teisių gynimo priemonėmis, įskaitant nacionalinius teismus ir tarptautinius tribunolus, arba kreipiantis į ad hoc tarptautinius baudžiamuosius tribunolus, kurie dar turi būti įsteigti; kadangi, be tokios asmeninės baudžiamosios atsakomybės tam tikromis sąlygomis valstybės gali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn ir už tai, kad nevykdo įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautines sutartis bei konvencijas, priklausančias Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijai, įskaitant 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir 1948 m. Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį;

L.  kadangi ES tebėra įsipareigojusi sėkmingai baigti derybas, kurios vyksta globojant JT specialiajam pasiuntiniui Sirijai ir yra žinomos Ženevos proceso pavadinimu; kadangi ES toliau remia šį procesą – taip pat ir surengdama antrąją konferenciją „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ Briuselyje, kuri turėtų vykti 2018 m. balandžio 24 ir 25 d.;

M.  kadangi Ženevoje prasidėjusios derybos po 9-ojo raundo, kuris 2018 m. sausio 25 ir 26 d. vyko Vienoje, iki šiol nepasistūmėjo siekiant rasti taikų krizės Sirijoje sprendimą; kadangi 2017 m. gegužės 4 d. Rusija, Iranas ir Turkija Kazachstane pasiekė susitarimą dėl keturių deeskalacijos zonų sukūrimo, tačiau šių zonų nebuvo paisoma ir jos nebuvo saugomos laiduotojų; kadangi 2018 m. sausio 30 d. Sočyje įvykusiame Sirijos nacionalinio dialogo kongrese buvo paskelbta apie Konstitucinio komiteto sukūrimą, tačiau tam pritarė ne visos šalys;

N.  kadangi padėtis Sirijoje ir visapusiško, tikro bei įtraukaus politinio perėjimo nebuvimas toliau trukdo iki galo įgyvendinti ES strategiją dėl Sirijos, o pirmiausia – suteikti nemažą pagalbą, kurią Sąjunga gali skirti šaliai atkurti;

O.  kadangi nuo tada, kai prasidėjo karas, ES ir jos valstybės narės yra mobilizavusios per 10,4 mlrd. EUR humanitariniams poreikiams, susijusiems su krize Sirijoje, užtikrinti tiek viduje, tiek išorėje, kaimyniniame regione, taigi ES yra didžiausia paramos teikėja; kadangi ES taip pat skyrė didelę paramą pabėgėlius priimančioms kaimyninėms šalims ir gyrė jų pastangas;

1.  dar kartą ir kuo griežčiausiai smerkia visus žiaurumus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus per konfliktą, visų pirma veiksmus, kuriuos įvykdė B. Assado režimo pajėgos – taip pat ir padedamos savo sąjungininkių Rusijos ir Irano – bei į JT sąrašą įtrauktos teroristinės organizacijos; apgailestauja, kad per septynerius metus trunkantį konfliktą Sirijoje bombardavimai, apšaudymai artilerijos ugnimi ir kiti kariniai veiksmai pasiglemžė mažiausiai 400 000 gyvybių ir kad dar tūkstančiai buvo sužeisti, taip pat kad milijonai buvo perkelti, o ilgai trunkančios tankiai gyvenamų vietovių apgultys užkirto galimybes civiliams gauti vandens, maisto, naudotis sanitarinėmis sąlygomis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl daug kur šalyje įsigalinčio smurto, kaip, pvz., Rytų Gutos, Afrino ir Idlibo atvejais;

2.  nepaprastai apgailestauja dėl žlugusių daugkartinių regioninių ir tarptautinių mėginimų nutraukti karą ir ragina iš naujo imtis intensyvaus visuotinio bendradarbiavimo, kad būtų rastas taikus ir ilgalaikis konflikto sprendimas; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė nepakankamai rėmė demokratinę opoziciją; pakartoja JT vadovaujamo Ženevos proceso viršenybę ir palaiko JT specialiojo pasiuntinio Sirijai Staffano de Misturos pastangas užtikrinti tikrą ir įtraukų politinį perėjimą vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2254, dėl kurio turėtų derėtis visos Sirijos šalys, remiant svarbiausiems tarptautiniams ir regioniniams subjektams; pabrėžia, kad svarbu rasti konflikto politinį sprendimą; ir toliau yra įsipareigojęs remti Sirijos vienybę, suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę;

3.  kuo griežčiausiai smerkia smurtą Rytų Gutoje, užsitęsusį nepaisant to, kad buvo vieningai priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2401, ir skubiai ragina visas šalis – visų pirma B. Assado režimą, Rusiją ir Iraną – nedelsiant visapusiškai įgyvendinti ir gerbti šią rezoliuciją užtikrinant skubų, saugų, nevaržomą ir nepertraukiamą humanitarinės pagalbos tiekimą, kritinės būklės sergančiųjų ir sužeistųjų evakuaciją bei mažesnes Sirijos žmonių kančias; visapusiškai remia raginimą visoms konflikto šalims nedelsiant bent 30 dienų iš eilės nutraukti karo veiksmus; pakartoja raginimą visoms šalims – visų pirma Sirijos valdžios institucijoms – laikytis savo atsakomybės saugoti Sirijos gyventojus ir nedelsiant sustabdyti visus išpuolius prie civilius Sirijoje; ragina ugnies nutraukimo laiduotojus deeskalacijos zonose visapusiškai vykdyti savo pareigas siekiant, kad liautųsi smurtas ir nusikaltimų vykdymas ir kad būtų galima bei užtikrinama nevaržoma prieiga į šias zonas; atkreipia dėmesį į trijų Astanos proceso šalių sprendimą balandžio mėn. surengti naują aukščiausiojo lygio susitikimą padėčiai Sirijoje ir galimiems veiksmams regione aptarti; pabrėžia, kad šie veiksmai jokiu būdu neturėtų prieštarauti ar kenkti JT remiamoms deryboms / Ženevos procesui;

4.  primena Sirijos, Rusijos ir Irano režimams, kad pagal tarptautinę teisę jie atsakingi už pasibaisėtinus nusikaltimus, kuriuos toliau vykdo Sirijoje, ir kad šių nusikaltimų vykdytojai – nesvarbu, ar tai valstybės, ar asmenys – turės atsakyti;

5.  labai apgailestauja dėl to, kad Rusija ne kartą vetavo pastangas Saugumo Taryboje ir kad iki 2017 m. lapkričio 17 d., kai baigė galioti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (ChGUO) ir JT bendras tyrimo mechanizmas, nebuvo pasiektas susitarimas dėl jo įgaliojimų atnaujinimo; mano, kad toks nuolatinės Saugumo Tarybos, kuriai tenka ypatinga atsakomybė palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, narės elgesys yra gėdingas; pabrėžia, kad, pasaulio akimis, trukdymas atlikti tarptautinius tyrimus – didesnis nei bet kuris kitas kaltės ženklas;

6.  yra labai susirūpinęs dėl Turkijos intervencijos Sirijos teritorijose, kurias kontroliuoja kurdų pajėgos; toliau yra nepaprastai susirūpinęs dėl padėties Afrine eskalacijos, įskaitant galimą Turkijos pajėgų ir B. Assado ar Rusijos pajėgų konfrontaciją bei didėjančią įtampą santykių su JAV požiūriu; ragina Turkijos vyriausybę išvesti savo pajėgas ir imtis konstruktyvaus vaidmens Sirijos konflikto metu, nes tai svarbu ir Turkijos nacionaliniams interesams; pakartoja Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės poziciją, kad naujų frontų Sirijoje atidarymas neatitinka Turkijos saugumo interesų, ir įspėja, kad humanitarinė padėtis šalyje negali dar labiau blogėti; reikalauja visapusiškai laikytis humanitarinės teisės nuostatų, įskaitant nuostatas dėl civilių apsaugos, ir ragina nutraukti ugnį visoje Sirijoje, taigi ir Afrine;

7.  pakartoja, kad remia Tarptautinės kovos su „Da’esh“ koalicijos pastangas; pabrėžia, kad koalicija ir Sirijos partnerių pajėgos padarė ženklią pažangą įgyvendindamos kampaniją, kurios tikslas – nugalėti „Da’esh“ Sirijoje; primena, kad visos priemonės, kurių imamasi siekiant kovoti su „Da’esh“ ir kitomis JT Saugumo Tarybos pripažįstamomis teroristinėmis grupuotėmis, turi griežtai atitikti tarptautinės teisės nuostatas; ragina valstybes nares ir jų sąjungininkus užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir visapusišką tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės laikymąsi;

8.  dar kartą ragina sudaryti sąlygas saugiai, laiku ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą visoje Sirijos teritorijoje ir palankiai vertina JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2393, kuria buvo atnaujintas leidimas teikti tarpvalstybinę ir konflikto zonų ribas peržengiančią humanitarinę pagalbą dar 12 mėnesių (iki 2019 m. sausio 10 d.); ragina JT ir jos įgyvendinančius partnerius ir toliau imtis veiksmų siekiant didinti humanitarinės pagalbos pristatymą sunkiai pasiekiamose ir apgultose teritorijose, be kita ko, kiek galima veiksmingiau naudojant sienos perėjimo punktus, nustatytus JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2165 (2014); remia reikalavimą, kad humanitariniai išminavimo darbai skubiai būtų paspartinti visoje Sirijoje, ir primena visoms konflikto šalims, kad ligoninių ir medicinos darbuotojai yra tiesiogiai saugomi pagal tarptautinę humanitarinę teisę; smerkia įvairius seksualinės prievartos ir netinkamo elgesio atvejus, kurie, kaip nustatyta, vyko tarptautinės pagalbos organizacijose, įskaitant asmenų, kurie JT ir gerai žinomų tarptautinių organizacijų vardu teikia pagalbą, vykdomą seksualinį Sirijos pabėgėlių išnaudojimą; tvirtai teigia, kad tokie veiksmai neturi būti toleruojami; primygtinai ragina atlikti išsamų tyrimą ir pabrėžia, kad visi kaltininkai turi būti nubausti;

9.  pabrėžia, kad negali būti jokios tolerancijos žiauriems Sirijoje įvykdytiems nusikaltimams ir už juos turi būti baudžiama; tai galioja ir nusikaltimams prieš religines, etnines ir kitas grupes ir mažumas; pakartoja savo raginimą atlikti nepriklausomą, nešališką, išsamų ir patikimą tyrimą ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, ir remia Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo (IIIM) dėl įvykdytų tarptautinių nusikaltimų Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2012 m. kovo mėn. veiklą; džiaugdamasis atkreipia dėmesį į ES sprendimą suteikti 1,5 mln. EUR finansinę paramą šiam mechanizmui pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP); vis dėlto pabrėžia, kad paramos reikės ir po 18 mėnesių truksiančios programos; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų, ir tikisi, kad IIIM finansavimo klausimas bus aptariamas ir išspręstas per antrą Briuselio konferenciją dėl paramos Sirijos ir viso regiono ateičiai; taip pat ragina remti pilietinės visuomenės organizacijas ir NVO, kurios renka ir padeda išsaugoti žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų įrodymus;

10.  tebėra įsitikinęs, kad veiksmingo Sirijos konflikto sprendimo ar tvarios taikos nepavyks pasiekti tol, kol už padarytus nusikaltimus atsakingi asmenys nebus patraukti atsakomybėn, ir ragina parengti ES atskaitomybės strategiją dėl itin žiaurių Sirijoje įvykdytų nusikaltimų; pakartoja, kad pritaria visuotinės jurisdikcijos principo taikymui sprendžiant nebaudžiamumo problemą ir palankiai vertina veiksmus, kurių šiuo tikslu ėmėsi kelios ES valstybės narės; taip pat palankiai vertina valstybių narių iniciatyvas savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti nuostatas, susijusias su šiurkščiais tarptautinės teisės pažeidimais; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su panašių pažiūrų šalimis, ištirti galimybę sukurti Sirijos karo nusikaltimų teismą, kol Sirijos klausimų nepavyksta perduoti TBT; atkreipia dėmesį į svarbų Europos ryšių palaikymo centrų darbą asmenų, atsakingų už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atžvilgiu, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinį direktoratą remti šį tinklą ir įtraukti jį ateityje vykdant su atsakomybės užtikrinimu Sirijoje susijusią veiklą;

11.  reikalauja, kad visi gerbtų Sirijos etninių ir religinių grupių ir mažumų, įskaitant krikščionis ir visus perkeltus asmenis, teisę toliau oriai, lygiateisiškai ir saugiai gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvų žemėse arba į jas sugrįžti bei visapusiškai ir nevaržomai praktikuoti savo religiją ir įsitikinimus, nepatiriant prievartos, smurto ar diskriminacijos; remia religijų dialogą, kad būtų skatinamas abipusis supratimas ir kovojama su fundamentalizmu;

12.  toliau nerimauja dėl žmogaus teisių gynėjos ir Sacharovo premijos laureatės Razanos Zaitouneh dingimo; pranešama, kad ją 2013 m. gruodžio mėn. Dumoje pagrobė ginkluota grupuotė „Jaysh al-Islam“; ragina sudaryti ES specialiosios paskirties grupę, kuri koordinuotų ir stiprintų pastangas siekiant išsiaiškinti jos buvimo vietą ir užtikrinti, kad ji būtų paleista į laisvę;

13.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad būtų atnaujintos taikos derybos, kuriose tarpininkauja JT, ir reikalauti aktyviau dalyvauti šiose derybose, pasinaudojant ES finansiniais pajėgumais ir noru skirti didelius išteklius Sirijos atstatymui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę labiau įtraukti ir aktyviau remti Sirijos pilietinę visuomenę ir tuos, kurie siekia sukurti demokratinę, pliuralistinę ir įtraukią Siriją, ir pradėti tai daryti antrojoje Briuselio konferencijoje, kuri bus surengta 2018 m. balandžio 24–25 d.; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę kartu su Sirijos gyventojais parengti vietos strategijas, skirtas įvairiems Sirijos regionams atstatyti; pabrėžia, kad ES turėtų apsvarstyti visas įmanomas galimybes, kaip dirbti su tarptautiniais partneriais, įskaitant pagalbos iš oro tiekimą ir neskraidymo zonų nustatymą remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija;

14.  palankiai vertina tai, kad ES surengs antrąją Briuselio konferenciją, kurioje bus siekiama pareikšti ir praktiškai suteikti visokeriopą politinę ir ekonominę tarptautinės bendruomenės paramą Ženevos procesui dėl Sirijos žmonių, kuriems reikia pagalbos, ir Sirijos pabėgėlius priėmusių šalių; pripažįsta, kad Jordanija, Libanas ir Turkija parodė įspūdingą solidarumą su pabėgėliais, ir ragina ES ir valstybes nares padidinti finansinę paramą, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus pabėgėlių ir juos priimančių bendruomenių poreikius; ragina nepradėti jokių atstatymo veiksmų, kol padedant JT nebus sudarytas politinis susitarimas, kuriame dalyvaus visos šalys; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę visapusiškiau įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į šią konferenciją; šiomis aplinkybėmis ragina sustiprinti paramą taikioms ir demokratinėms Sirijos pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams, įskaitant „Madad“ fondą, Priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei; ragina tarptautinę bendruomenę įvykdyti likusius įsipareigojimus dėl humanitarinės pagalbos Sirijoje ir kaimyninėse šalyse;

15.  pabrėžia, kad ES pastangos teikiant humanitarinę pagalbą Sirijoje ir planuojant šios šalies ateitį yra pagirtinos; primena, kad, kaip numatyta ES strategijoje, ES neįsipareigojo besąlygiškai teikti pagalbos Sirijos atstatymui, bet įsipareigojo ją teikti tik tada, kai bus ryžtingai pradėtas visapusiškas, patikimas ir įtraukus politinis pereinamasis procesas, dėl kurio, remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2254 ir Ženevos komunikatu, vyks Sirijos konflikto šalių derybos; pabrėžia, kad B.-al Assado režimui, V. Putino Rusijai ir Iranui tenka pagrindinė atsakomybė už ekonominius jų karinės intervencijos padarinius; pažymi, kad bet kokie atstatymo įsipareigojimai, grindžiami principu „iš apačios į viršų“ ir sėkmingu galių suteikimu vietos veikėjams sykiu nušalinant žinomas teroristines grupuotes, turi būti nukreipti į taiką ir atskaitomybę;

16.  griežtai smerkia vaikų naudojimą kariniuose veiksmuose arba teroro aktuose; pabrėžia, kad labai svarbu apsaugoti vaikus ir teikti prioritetą jų galimybei gauti išsilavinimą, įskaitant tokių galimybių suteikimą kaimyninėse šalyse esantiems pabėgėlių vaikams, taip pat remti šių traumas patyrusių vaikų psichologinę reabilitaciją;

17.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pranešama, 2017 m. į Siriją grįžo apie 66 000 pabėgėlių, ir pabrėžia, kad reikia visapusiškai laikytis negrąžinimo principo; pabrėžia, kad Sirija yra nesaugi sugrįžusiems pabėgėliams, ir reikalauja, kad ES neremtų tokių grįžimų; dar kartą ragina valstybes nares laikytis prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant Niujorko deklaracijoje pateiktus įsipareigojimus, ir užtikrinti atsakomybės pasidalijimą, kad pabėgėliai iš Sirijos karo zonų rastų apsaugą ne tik artimiausiame kaimyniniame regione, bet ir galėtų pasinaudoti perkėlimo ir humanitarinio priėmimo programomis;

18.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. vasario 26 d. į asmenų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės prieš Sirijos režimą, sąrašą buvo įtraukti du Sirijos ministrai, kurie buvo paskirti 2018 m. sausio mėn. ir yra atsakingi už represinius veiksmus prieš Sirijos gyventojus; primygtinai ragina visas valstybes nares užtikrinti visapusišką atitiktį Tarybos sprendimui 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, visų pirma dėl sąraše nurodytų asmenų turto įšaldymo ir asmenų, kurie turi naudos iš Sirijos režimo arba jį remia, priėmimo apribojimų; smerkia naujausiose ataskaitose pateiktus faktus apie šio sprendimo pažeidimus ir primena valstybėms narėms jų pareigą pagal tarptautinę teisę areštuoti ir įkalinti jų teritorijoje esančius asmenis, kurie yra atsakingi už žiaurius nusikaltimus; ragina nustatyti tikslines sankcijas Rusijos ir Irano pareigūnams už tai, kad jie vykdė tikslingus ir tyčinius veiksmus prieš Rytų Gutos ir likusios Sirijos teritorijos civilius gyventojus;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariams ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims ir pasirūpinti, kad šis tekstas būtų išverstas į arabų kalbą.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0227. (2) OL L 121, 2011 5 10, p. 11.