Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2018 m. sausio 17 d. - Strasbūras
Dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolė ***I
 Audito Rūmų narės skyrimas: Eva Lindström
 Audito Rūmų nario skyrimas: Tony James Murphy
 Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ***I
 Energijos vartojimo efektyvumas ***I
 Energetikos sąjungos valdymas ***I

Dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolė ***I
PDF 643kWORD 75k
2018 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (nauja redakcija) (COM(2016)0616 – C8-0393/2016 – 2016/0295(COD))(1)
P8_TA(2018)0006A8-0390/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  todėl reikalinga veiksminga bendra dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės priemonių sistema , kad būtų užtikrinta, jog valstybės narės ir Sąjunga laikosi tarptautinių įsipareigojimų ir pareigų, ypač dėl neplatinimo;
(3)  todėl reikalinga veiksminga bendra dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės priemonių sistema, kad būtų užtikrinta, jog valstybės narės ir Sąjunga laikosi tarptautinių įsipareigojimų ir pareigų, ypač dėl neplatinimo ir žmogaus teisių;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  atsižvelgiant į tai, kad atsiranda naujų kategorijų dvejopo naudojimo prekių, į Europos Parlamento raginimus ir į požymius, kad asmenys, prisidedantys prie vadovavimo vykdant sunkius žmogaus teisių arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus arba prie jų vykdymo, arba atsakingi už nurodymą juos vykdyti arba už jų vykdymą ginkluoto konflikto ar vidaus represijų atvejais, yra netinkamai naudoję tam tikras iš Sąjungos eksportuotas kibernetinio stebėjimo technologijas, reikia kontroliuoti tų technologijų eksportą, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir apsaugotos visuomenės moralės normos. Šiomis priemonėms neturėtų būti viršijama to, kas proporcinga. Visų pirma jomis neturėtų būti trukdoma eksportuoti teisėtais tikslais, įskaitant teisėsaugą ir interneto saugumo mokslinius tyrimus, naudojamas informacines ir ryšių technologijas. Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, parengs gaires, kurios padės šias kontrolės priemones taikyti praktikoje;
(5)  tam tikros kibernetinio stebėjimo prekės pasirodė esančios naujos kategorijos dvejopo naudojimo prekės, kurios panaudotos siekiant tiesiogiai pažeisti žmogaus teises, įskaitant teisę į privatumą, teisę į duomenų apsaugą, žodžio laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, stebint arba neteisėtai perkeliant duomenis negavus konkretaus, informacija grindžiamo ir aiškaus sistemos savininko leidimo ir (arba) sutrikdant sistemos, į kurią nusitaikyta, veikimą arba ją sugadinant. Atsižvelgiant į Europos Parlamento raginimus ir į įrodymus, kad asmenys, prisidedantys prie vadovavimo vykdant tarptautinės žmogaus teisių teisės arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus arba prie jų vykdymo, arba atsakingi už nurodymą juos vykdyti arba už jų vykdymą šalyse, kuriose nustatyti sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, yra netinkamai naudoję tam tikras kibernetinio stebėjimo prekes, reikia kontroliuoti tų prekių eksportą. Kontrolė turėtų būti grindžiama aiškiai apibrėžtais kriterijais. Šiomis priemonėms neturėtų būti viršijama to, kas būtina ir proporcinga. Visų pirma jomis neturėtų būti trukdoma eksportuoti teisėtais tikslais, įskaitant teisėsaugą ir tinklo bei saugumo mokslinius tyrimus, naudojamas informacines ir ryšių technologijas, siekiant atlikti leistiną informacijos saugumo sistemų tikrinimą arba jas apsaugoti. Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, turėtų pateikti gaires, kurios padės šias kontrolės priemones taikyti praktikoje, įsigaliojus šiam reglamentui. Sunkūs žmogaus teisių pažeidimai reiškia atvejus, nurodytus Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP1a naudojimosi vadovo 2 skyriaus 2 skirsnio 2.6 punkte, kaip patvirtino Užsienio reikalų taryba 2015 m. liepos 20 d.;
_______________________
1a 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  todėl taip pat reikia patikslinti dvejopo naudojimo prekių apibrėžtį ir nustatyti kibernetinio stebėjimo technologijų apibrėžtį. Taip pat reikėtų paaiškinti, kad dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės vertinimo kriterijai apima ir galimo netinkamo tų prekių naudojimo, susijusio su teroro aktais ar žmogaus teisių pažeidimais, aspektus;
(6)  todėl taip pat reikia nustatyti kibernetinio stebėjimo prekių apibrėžtį. Taip pat reikėtų paaiškinti, kad taikant kibernetinio stebėjimo naudojimo prekių eksporto kontrolės vertinimo kriterijus atsižvelgiama į šių prekių tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmogaus teisėms, kaip nurodoma Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP naudojimosi vadove. Bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe (COHOM) turėtų būti sukurta techninė darbo grupė vertinimo kriterijams parengti. Be to, toje techninėje darbo grupėje turėtų būti sukurta nepriklausoma ekspertų grupė. Vertinimo kriterijai turėtų būti paskelbti viešai ir lengvai prieinami;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  siekiant nustatyti kibernetinio stebėjimo technologijas, prekės, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų apimti ryšio perimties įrangą, įsilaužimo programinę įrangą, stebėsenos centrus, teisėtos perimties sistemas ir duomenų išsaugojimo sistemas, susietas su tokiomis perimties sistemomis, įrenginius, skirtus šifravimo atkodavimui, kietųjų diskų atkūrimui, slaptažodžių apėjimui ir biometrinių duomenų analizei, ir IP tinklo sekimo sistemas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  dėl žmogaus teisių vertinimo kriterijų yra tinkama remtis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 2017 m. kovo 23 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliucija dėl teisės į privatumą, Jungtinių Tautų dokumentu „Pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai: įgyvendinant Jungtinių Tautų programą „Ginti, gerbti ir taisyti“, 2017 m. kovo 24 d. JT specialiojo pranešėjo teisės į privatumą klausimais ataskaita, 2017 m. vasario 21 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ataskaita ir 2015 m. gruodžio 4 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo spendimu byloje Roman Zakharov prieš Rusiją;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/6791a (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) duomenų valdytojai ir tvarkytojai įpareigojami įdiegti technines priemones, kad užtikrintų duomenų tvarkymo riziką atitinkantį saugumo lygį, įskaitant asmens duomenų šifravimo taikymą. Kadangi šiame reglamente nustatoma, kad jis taikomas asmens duomenų tvarkymui, nepriklausomai nuo to, ar toks tvarkymas vyksta Sąjungoje, ar ne, Sąjunga turi stiprią paskatą pašalinti kriptografijos elementus iš kontrolės sąrašo, siekiant palengvinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimą ir šiuo atveju padidinti ES įmonių konkurencingumą. Be to, atsižvelgiant į dabartinį šifravimo kontrolės lygį negalima pritarti tam, kad šifravimas yra pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti, kad piliečiai, įmonės ir vyriausybės galėtų apsaugoti savo duomenis nuo nusikaltėlių ir kitų kenksmingų veikėjų, užtikrinti saugią prieigą prie paslaugų, kurios turi esminę reikšmę bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui ir sudaryti sąlygas saugiems ryšiams, kurie būtini siekiant apsaugoti teisę į privatumą, teisę į duomenų apsaugą ir saviraiškos laisvę, visų pirma žmogaus teisių gynėjams;
_______________________
1a 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms konkrečiomis aplinkybėmis taikomos visa apimančios kontrolės taikymo sritis turėtų būti patikslinta ir suderinta ir turėtų apimti terorizmo ir žmogaus teisių pažeidimų riziką. Tinkamai keičiantis informacija ir konsultuojantis dėl visa apimančios kontrolės turėtų būti užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus kontrolės taikymas visoje Sąjungoje. Tikslinė visa apimanti kontrolė tam tikromis sąlygomis taip pat turėtų būti taikoma kibernetinio stebėjimo technologijų eksportui;
(9)  į sąrašą neįtrauktoms kibernetinio stebėjimo prekėms konkrečiomis aplinkybėmis taikomos visa apimančios kontrolės taikymo sritis turėtų būti patikslinta ir suderinta. Tinkamai keičiantis informacija ir konsultuojantis dėl visa apimančios kontrolės turėtų būti užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus kontrolės taikymas visoje Sąjungoje. Keitimasis informacija turėtų apimti paramą kuriant viešąją platformą ir renkant privačiojo sektoriaus, viešųjų įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų informaciją;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  tarpininko apibrėžtis turėtų būti peržiūrėta, kad asmenys, priklausantys Sąjungos jurisdikcijai, negalėtų vengti jų teikiamų tarpininkavimo paslaugų kontrolės. Tarpininkavimo paslaugų teikimo kontrolė turėtų būti suderinta, kad būtų veiksmingai ir nuosekliai taikoma visoje Sąjungoje, ir taip pat turėtų būti taikoma siekiant užkirsti kelią teroro aktams ir žmogaus teisių pažeidimams;
(10)  tarpininko apibrėžtis turėtų būti peržiūrėta, kad asmenys, priklausantys Sąjungos jurisdikcijai, negalėtų vengti jų teikiamų tarpininkavimo paslaugų kontrolės. Tarpininkavimo paslaugų teikimo kontrolė turėtų būti suderinta, kad būtų veiksmingai ir nuosekliai taikoma visoje Sąjungoje, ir taip pat turėtų būti taikoma siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, buvo išaiškinta, kad techninės pagalbos paslaugų teikimas, susijęs su judėjimu per sieną, priklauso Sąjungos kompetencijai. Todėl reikia paaiškinti, kokia kontrolė taikoma techninės pagalbos paslaugoms, ir nustatyti tų paslaugų apibrėžtį. Siekiant veiksmingumo ir nuoseklumo, techninės pagalbos paslaugų teikimui taikoma kontrolė turėtų būti suderinta ir ji taip pat turėtų būti taikoma siekiant užkirsti kelią teroro aktams ir žmogaus teisių pažeidimams;
(11)  įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, buvo išaiškinta, kad techninės pagalbos paslaugų teikimas, susijęs su judėjimu per sieną, priklauso Sąjungos kompetencijai. Todėl reikia paaiškinti, kokia kontrolė taikoma techninės pagalbos paslaugoms, ir nustatyti tų paslaugų apibrėžtį. Siekiant veiksmingumo ir nuoseklumo, kontrolė prieš teikiant techninės pagalbos paslaugas turėtų būti suderinta ir ji taip pat turėtų būti taikoma siekiant užkirsti kelią teroro aktams ir žmogaus teisių pažeidimams;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Reglamentu (EB) Nr. 428/2009 nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos turi turėti galimybę kiekvienu atskiru atveju nuspręsti uždrausti ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių tranzitą, jeigu jos remdamosi žvalgybos informacija ar kitais šaltiniais turi pagrįstų priežasčių įtarti, jog tos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos masinio naikinimo ginklams arba jų siuntimo į taikinį sistemoms platinti. Siekiant veiksmingumo ir nuoseklumo, tranzitui taikoma kontrolė turėtų būti suderinta ir ji taip pat turėtų būti taikoma siekiant užkirsti kelią teroro aktams ir žmogaus teisių pažeidimams;
(12)  Reglamentu (EB) Nr. 428/2009 nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos turi turėti galimybę kiekvienu atskiru atveju nuspręsti uždrausti ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių tranzitą, jeigu jos remdamosi žvalgybos informacija ar kitais šaltiniais turi pagrįstų priežasčių įtarti, jog tos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos masinio naikinimo ginklams arba jų siuntimo į taikinį sistemoms platinti. Siekiant veiksmingumo ir nuoseklumo, tranzitui taikoma kontrolė turėtų būti suderinta ir ji taip pat turėtų būti taikoma siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  nors už sprendimą dėl atskirųjų, visuotinių arba nacionalinių eksporto leidimų atsako nacionalinės valdžios institucijos, siekiant, kad ES eksporto kontrolės režimas būtų veiksmingas, reikia, kad į šio reglamento taikymo sritį patenkančias prekes ketinantys eksportuoti ekonominės veiklos vykdytojai atliktų deramus patikrinimus, kaip nustatyta, be kita ko, EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms, EPBO deramo patikrinimo rekomendacijose dėl atsakingo verslo vykdymo ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  siekiant padėti sukurti vienodas sąlygas eksportuotojams ir užtikrinti veiksmingesnį kontrolės taikymą, reikėtų nustatyti standartinį reikalavimą užtikrinti atitiktį parengiant vidaus atitikties užtikrinimo programas. Siekiant proporcingumo, šis reikalavimas turėtų būti taikomas konkrečioms kontrolės sąlygoms, susijusioms su visuotiniais leidimais ir tam tikrais bendraisiais eksporto leidimais;
(14)  siekiant padėti sukurti vienodas sąlygas eksportuotojams ir užtikrinti veiksmingesnį kontrolės taikymą, reikėtų nustatyti standartinį reikalavimą užtikrinti atitiktį parengiant vidaus atitikties užtikrinimo programas, šią atitiktį apibrėžti ir aprašyti, taip pat suteikti sertifikavimo galimybę, kad vykstant leidimų suteikimo procesui būtų galima gauti nacionalinių atsakingų valdžios institucijų teikiamų lengvatų. Siekiant proporcingumo, šis reikalavimas turėtų būti taikomas konkrečioms kontrolės sąlygoms, susijusioms su visuotiniais leidimais ir tam tikrais bendraisiais eksporto leidimais;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant sumažinti įmonėms ir institucijoms tenkančią administracinę naštą ir kartu užtikrinti tinkamą į atitinkamas paskirties vietas eksportuojamų atitinkamų prekių kontrolės lygį, turėtų būti nustatyti papildomi Sąjungos bendrieji eksporto leidimai. Siekiant licencijų išdavimo sąlygas pritaikyti prie ypatingų pramonės poreikių, taip pat turėtų būti nustatytas dideliems projektams skirtas visuotinis leidimas;
(15)  siekiant sumažinti įmonėms, visų pirma MVĮ, ir institucijoms tenkančią administracinę naštą ir kartu užtikrinti tinkamą į atitinkamas paskirties vietas eksportuojamų atitinkamų prekių kontrolės lygį, turėtų būti nustatyti papildomi Sąjungos bendrieji eksporto leidimai. Siekiant licencijų išdavimo sąlygas pritaikyti prie ypatingų pramonės poreikių, taip pat turėtų būti nustatytas dideliems projektams skirtas visuotinis leidimas;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  atsižvelgiant į sparčią technologinę plėtrą, Sąjungai reikėtų įvesti tam tikrų rūšių kibernetinio stebėjimo technologijų kontrolę, remiantis vienašaliu sąrašu, pateiktu I priedo B skirsnyje. Atsižvelgiant į daugiašalės eksporto kontrolės sistemos svarbą, reikėtų nustatyti, kad I priedo B skirsnis būtų taikomas tik kibernetinio stebėjimo technologijoms ir nebūtų dubliuojamas su I priedo A skirsniu;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  sprendimai dėl I priedo A skirsnyje nustatyto bendro dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, sąrašo atnaujinimo turėtų atitikti pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės ir Sąjunga yra prisiėmusios kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis. Sprendimai dėl I priedo B skirsnyje nustatyto bendro dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, tokių kaip kibernetinio stebėjimo technologijos, sąrašo atnaujinimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į sunkių žmogaus teisių arba tarptautinės humanitarinės teisės, arba esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesų pažeidimų riziką, kurią gali kelti tokių prekių eksportas. Sprendimai dėl IV priedo B skirsnyje nustatyto bendro dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, sąrašo atnaujinimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į valstybių narių viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo interesus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį. Sprendimai dėl II priedo A–J skirsniuose nustatytų bendrų prekių ir paskirties vietų sąrašų atnaujinimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus vertinimo kriterijus;
(17)  sprendimai dėl I priedo A skirsnyje nustatyto bendro dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, sąrašo atnaujinimo turėtų atitikti pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės ir Sąjunga yra prisiėmusios kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis. Sprendimai dėl I priedo B skirsnyje nustatyto kibernetinio stebėjimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, bendro sąrašo atnaujinimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į riziką, kurią gali kelti tokių prekių eksportas, turint mintyje jų naudojimą siekiant pažeisti tarptautinę žmogaus teisių teisę arba tarptautinę humanitarinę teisę šalyse, kuriose nustatyti tokie pažeidimai, ypač susiję su žodžio laisve, susirinkimų laisve ir teise į privatumą, arba pakenkti esminiams Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesams. Sprendimai dėl IV priedo B skirsnyje nustatyto bendro dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, sąrašo atnaujinimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į valstybių narių viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo interesus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį. Sprendimai dėl II priedo A–J skirsniuose nustatytų bendrų prekių ir paskirties vietų sąrašų atnaujinimo turėtų būti priimami atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus vertinimo kriterijus; Sprendimai išbraukti ištisas subkategorijas dėl kriptografijos ir šifravimo, tokias kaip I priedo A skirsnio 5 kategorijoje arba kaip II priedo I skirsnyje, turėtų būti priimami atsižvelgiant į 1997 m. kovo 27 d. EBPO tarybos rekomendaciją dėl kriptografijos politikos gairių;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  kad Sąjunga galėtų sparčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, susijusias su Sąjungos bendruosiuose eksporto leidimuose nurodytų prekių eksporto rizikos vertinimu, ir į technologijų bei prekybos pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant iš dalies pakeisti šio reglamento I priedo A skirsnį, II priedą ir IV priedo B skirsnį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai turėtų būti suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(18)  kad Sąjunga galėtų sparčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, susijusias su Sąjungos bendruosiuose eksporto leidimuose nurodytų prekių eksporto rizikos vertinimu, ir į technologijų bei prekybos pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant iš dalies pakeisti šio reglamento I priedo A ir B skirsnius, II priedą ir IV priedo B skirsnį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai turėtų būti suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)   atsižvelgiant į kibernetinės vagystės ir pakartotinio eksporto į trečiąsias šalis riziką, kaip nurodyta Tarybos Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, būtina sugriežtinti nuostatas dėl dvejopo naudojimo prekių;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį, nedarydamos poveikio jo nuostatų taikymui ir laukdamos didesnio derinimo laipsnio, valstybės narės išlaiko teisę kontroliuoti tam tikrų dvejopo naudojimo prekių persiuntimą Sąjungoje, kad išsaugotų viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Siekiant proporcingumo, reikia peržiūrėti dvejopo naudojimo prekių persiuntimo kontrolės nuostatas, kad būtų kuo labiau sumažinta įmonėms ir valdžios institucijoms tenkanti našta. Be to, IV priedo B skirsnyje pateiktas prekių, kurioms taikoma persiuntimo Sąjungos viduje kontrolė, sąrašas turėtų būti periodiškai peržiūrimas atsižvelgiant į technologinę ir komercinę raidą ir persiuntimo rizikos vertinimą;
(21)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį, nedarydamos poveikio jo nuostatų taikymui ir laukdamos didesnio derinimo laipsnio, valstybės narės išlaiko teisę kontroliuoti tam tikrų dvejopo naudojimo prekių persiuntimą Sąjungoje, kad išsaugotų viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Siekiant proporcingumo, reikia peržiūrėti dvejopo naudojimo prekių persiuntimo kontrolės nuostatas, kad būtų kuo labiau sumažinta įmonėms, visų pirma MVĮ, ir valdžios institucijoms tenkanti našta. Be to, IV priedo B skirsnyje pateiktas prekių, kurioms taikoma persiuntimo Sąjungos viduje kontrolė, sąrašas turėtų būti periodiškai peržiūrimas atsižvelgiant į technologinę ir komercinę raidą ir persiuntimo rizikos vertinimą;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti eksporto kontrolės veiklos atskaitomybę ir visuomenės vykdomą kontrolę, valstybės narės turėtų viešai paskelbti visus atitinkamus licencijų duomenis;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi ir skaidrumas yra esminiai veiksmingo eksporto kontrolės režimo elementai. Todėl reikia numatyti, kad būtų nuolat rengiamos gairės, padedančios taikyti šį reglamentą, ir, laikantis dabartinės tvarkos, būtų skelbiamos metinės kontrolės įgyvendinimo ataskaitos;
(25)  bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi, visų pirma su MVĮ, ir skaidrumas yra esminiai veiksmingo eksporto kontrolės režimo elementai. Todėl reikia numatyti, kad būtų nuolat rengiamos gairės, padedančios taikyti šį reglamentą, ir, laikantis dabartinės tvarkos, būtų skelbiamos metinės kontrolės įgyvendinimo ataskaitos. Atsižvelgiant į gairių, kurios padėtų interpretuoti kai kuriuos šio reglamento elementus, svarbą, tos gairės turėtų būti paskelbtos viešai tuomet, kai įsigalios šis reglamentas;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  turėtų būti užtikrinta, kad šiame reglamente pateiktos apibrėžtys atitiktų Sąjungos muitinės kodekse pateiktas apibrėžtis;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas. Taip pat tikslinga nustatyti nuostatas, kurios padėtų spręsti konkrečius neteisėtos prekybos dvejopo naudojimo prekėmis klausimus, siekiant paremti veiksmingą kontrolės vykdymo užtikrinimą;
(27)  kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas. Turėtų būti skatinama sudaryti vienodas sąlygas Sąjungos eksportuotojams. Taigi sankcijos už šio reglamento pažeidimus turėtų būti panašaus pobūdžio ir poveikio visose valstybėse narėse. Taip pat tikslinga nustatyti nuostatas, kurios padėtų spręsti konkrečius neteisėtos prekybos dvejopo naudojimo prekėmis klausimus, siekiant paremti veiksmingą kontrolės vykdymo užtikrinimą;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  eksporto kontrolė daro poveikį tarptautiniam saugumui ir prekybai su trečiosiomis šalimis, todėl reikia plėtoti dialogą ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekiant sudaryti vienodas sąlygas visoms pasaulio valstybėms ir didinti tarptautinį saugumą;
(29)  eksporto kontrolė daro poveikį tarptautiniam saugumui ir prekybai su trečiosiomis šalimis, todėl reikia plėtoti dialogą ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekiant sudaryti vienodas sąlygas visoms pasaulio valstybėms, skatinti platesnę konvergenciją ir didinti tarptautinį saugumą. Kad būtų skatinami tie tikslai, Taryba, Komisija ir valstybės narės turėtų, glaudžiai bendradarbiaudamos su EIVT, aktyviai dalyvauti susijusiuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant Vasenaro susitarimą, siekiant nustatyti, kaip tarptautinį standartą, kibernetinio stebėjimo prekių sąrašą, pateiktą I priedo B skirsnyje. Be to, pagalba trečiosioms šalims, susijusi su dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės režimo parengimu ir atitinkamais administraciniais pajėgumais, turėtų būti sustiprinta ir išplėsta, visų pirma muitinės srityje;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  šiuo reglamentu užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pirmiausia laisvės užsiimti verslu principo,
(31)  šiuo reglamentu užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
a)  prekės, kurios gali būti naudojamos branduoliniams, cheminiams ir biologiniams ginklams ir jų siuntimo į taikinį sistemoms projektuoti, kurti, gaminti ar naudoti, įskaitant visas prekes, kurios gali būti ir neskirtos sprogdinti, ir gali kokiu nors būdu būti susijusios su branduolinių ginklų ar kitokių branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba;
a)  tradicinės dvejopo naudojimo prekės, įskaitant ir techninę bei programinę įrangą, kurios gali būti naudojamos branduoliniams, cheminiams ir biologiniams ginklams ir jų siuntimo į taikinį sistemoms projektuoti, kurti, gaminti ar naudoti, įskaitant visas prekes, kurios gali būti ir neskirtos sprogdinti, ir gali kokiu nors būdu būti susijusios su branduolinių ginklų ar kitokių branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
b)  kibernetinio stebėjimo technologijos, kurios gali būti naudojamos sunkiems žmogaus teisių arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams arba gali kelti grėsmę tarptautiniam saugumui arba esminiams Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesams;
b)  kibernetinio stebėjimo prekės, įskaitant techninę bei programinę įrangą ir technologijas, kurios yra specialiai suprojektuotos siekiant sudaryti sąlygas slapta įsibrauti į informacines ir telekomunikacijų sistemas ir (arba) siekiant stebėti, neteisėtai perkelti, rinkti ir analizuoti duomenis ir (arba) sutrikdyti sistemos, į kurią nusitaikyta, veikimą arba ją sugadinti negavus konkretaus, informacija grindžiamo ir aiškaus duomenų savininko leidimo ir kurios gali būti naudojamos ryšium su žmogaus teisių, įskaitant teisės į privatumą, teisės į žodžio laisvę ir teisės į susirinkimų ir asociacijų laisvę, pažeidimais arba kurios gali būti naudojamos sunkiems žmogaus teisių teisės arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams arba gali kelti grėsmę tarptautiniam saugumui arba esminiams Sąjungos ir jos narių saugumo interesams. Netaikoma tinklo ir IRT saugumo moksliniams tyrimams, kuriais siekiama patvirtintų bandymų ar informacijos saugumo sistemų apsaugos;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
5a.  galutinis naudotojas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ar subjektas, kuris yra dvejopo naudojimo prekės galutinis gavėjas;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 13 punktas
13.  didelio projekto leidimas – visuotinis eksporto leidimas, suteikiamas vienam konkrečiam eksportuotojui, kurį turėdamas jis gali eksportuoti tam tikros rūšies ar kategorijos dvejopo naudojimo prekę vienam ar keliems konkretiems galutiniams naudotojams vienoje ar keliose konkrečiose trečiosiose šalyse, kol trunka konkretus projektas, kuris vykdomas ilgiau kaip vienus metus;
13.  didelio projekto leidimas – visuotinis eksporto leidimas, suteikiamas vienam konkrečiam eksportuotojui, kurį turėdamas jis gali eksportuoti tam tikros rūšies ar kategorijos dvejopo naudojimo prekę vienam ar keliems konkretiems galutiniams naudotojams vienoje ar keliose konkrečiose trečiosiose šalyse konkrečiam projektui. Jis galioja nuo vienų iki ketverių metų, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, grindžiamais projekto trukme, ir kompetentinga institucija gali jo galiojimą pratęsti;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 22 punktas
22.  vidaus atitikties užtikrinimo programa – veiksmingos, tinkamos ir proporcingos priemonės ir procedūros, įskaitant standartizuotos veiklos atitikties užtikrinimo politikos, procedūrų, elgesio standartų ir apsaugos priemonių parengimą, įgyvendinimą ir laikymąsi, kurias eksportuotojai parengia, kad užtikrintų atitiktį šio reglamento nuostatoms ir jame išdėstytoms leidimų sąlygoms;
22.  vidaus atitikties užtikrinimo programa (ICP) – veiksmingos, tinkamos ir proporcingos priemonės ir procedūros (rizika grindžiamas požiūris), įskaitant standartizuotos veiklos atitikties užtikrinimo politikos, procedūrų, elgesio standartų ir apsaugos priemonių parengimą, įgyvendinimą ir laikymąsi, kurias eksportuotojai parengia, kad užtikrintų atitiktį šio reglamento nuostatoms ir jame išdėstytoms leidimų sąlygoms. Eksportuotojas turi turėti galimybę savanoriškai pasirinkti, kad kompetentingos institucijos nemokamai sertifikuotų jo ICP, remiantis Komisijos nustatyta referencine ICP, kad jis gautų lengvatų nacionalinėms kompetentingoms institucijoms vykdant leidimų suteikimo procedūrą;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 23 punktas
23.  teroro aktas – teroro aktas, nurodytas Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 3 dalyje.
Išbraukta.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 23 a punktas (naujas)
23a.  išsamus patikrinimas – procesas, kurį taikydamos įmonės gali nustatyti esamą ir galimą neigiamą poveikį, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti ir atsiskaityti už jo šalinimą ir kuris yra sudėtinė verslo sprendimų priėmimo ir rizikos valdymo sistemų dalis;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  skirtos naudoti asmenims, prisidedantiems prie vadovavimo vykdant sunkius žmogaus teisių arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus arba prie jų vykdymo ginkluoto konflikto ar vidaus represijų galutinės paskirties šalyje atvejais, kaip nustatyta atitinkamų viešųjų tarptautinių institucijų arba Europos arba nacionalinių kompetentingų institucijų, ir kai turima įrodymų, kad siūlomas galutinis naudotojas naudoja šią prekę ar panašias prekes vadovaudamas sunkiems pažeidimams arba juos įgyvendindamas;
d)  kibernetinio stebėjimo prekių atveju – skirtos naudoti fiziniams ar juridiniams asmenims, ryšium su tarptautinės žmogaus teisių teisės arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais šalyse, kuriose kompetentingi JT, Europos Tarybos, Sąjungos organai arba nacionalinės kompetentingos institucijos nustatė sunkius žmogaus teisių pažeidimus, ir kai yra priežasčių įtarti, kad siūlomas galutinis naudotojas gali naudoti šią prekę ar panašias prekes vadovaudamas tokiems pažeidimams arba juos įgyvendindamas;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  skirtos naudoti su teroro aktais susijusiems tikslams.
Išbraukta.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Jei eksportuotojas , įsipareigojęs atlikti deramus patikrinimus, žino, kad jo siūlomos eksportuoti I priede neišvardytos dvejopo naudojimo prekės, visos ar iš dalies, yra skirtos kuriam nors iš 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, jis turi pranešti kompetentingai institucijai, kuri nuspręs, ar tikslinga atitinkamam eksportui reikalauti leidimo.
2.  Jei eksportuotojas, atlikdamas deramą patikrinimą, sužino, kad jo siūlomos eksportuoti I priede neišvardytos dvejopo naudojimo prekės, visos ar iš dalies, gali būti skirtos kuriam nors iš 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, jis turi pranešti valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs ar gyvena, kompetentingai institucijai, kuri nuspręs, ar tikslinga atitinkamam eksportui reikalauti leidimo.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Į sąrašą neįtrauktų prekių eksporto leidimai suteikiami dėl konkrečių prekių ir konkretiems galutiniams naudotojams. Leidimus suteikia valstybės narės, kurioje eksportuotojas gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija arba, jeigu eksportuotojas yra asmuo, gyvenantis arba įsisteigęs ne Sąjungoje, – valstybės narės, kurioje yra atitinkamos prekės, kompetentinga institucija. Leidimai galioja visoje Sąjungoje. Leidimai galioja vienus metus ir kompetentinga institucija gali jų galiojimą pratęsti.
3.  Į sąrašą neįtrauktų prekių eksporto leidimai suteikiami dėl konkrečių prekių ir konkretiems galutiniams naudotojams. Leidimus suteikia valstybės narės, kurioje eksportuotojas gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija arba, jeigu eksportuotojas yra asmuo, gyvenantis arba įsisteigęs ne Sąjungoje, – valstybės narės, kurioje yra atitinkamos prekės, kompetentinga institucija. Leidimai galioja visoje Sąjungoje. Leidimai galioja dvejus metus ir kompetentinga institucija gali jų galiojimą pratęsti.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Jeigu prieštaravimų negaunama, laikoma, kad valstybės narės, su kuriomis konsultuotasi, neprieštarauja ir privalo nustatyti leidimo reikalavimą visiems iš esmės panašiems sandoriams. Jos informuoja apie tai savo muitinės administraciją ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas apie leidimo reikalavimą.
Jeigu prieštaravimų negaunama, laikoma, kad valstybės narės, su kuriomis konsultuotasi, neprieštarauja ir privalo nustatyti leidimo reikalavimą visiems iš esmės panašiems sandoriams (t. y. iš esmės tapačių parametrų ar techninių charakteristikų prekei, tam pačiam galutiniam naudotojui arba gavėjui). Jos informuoja savo muitinės administraciją ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas apie leidimo reikalavimą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia trumpą atvejo aprašymą, sprendimo motyvus ir nurodo, jei taikoma, naujo leidimo reikalavimą naujame II priedo E skirsnyje.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa
Jeigu kuri nors iš valstybių narių, su kuriomis konsultuotasi, pareiškia prieštaravimų, reikalavimas gauti leidimą atšaukiamas, nebent tokį reikalavimą nustatanti valstybė narė manytų, kad eksportas gali pažeisti jos esminius saugumo interesus. Tokiu atveju ta valstybė narė gali nuspręsti toliau taikyti leidimo reikalavimą. Apie tai turėtų būti nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
Jeigu bent keturios valstybės narės, kuriose gyvena ne mažiau kaip 35 % Sąjungos gyventojų, pareiškia prieštaravimų, reikalavimas gauti leidimą atšaukiamas, nebent tokį reikalavimą nustatanti valstybė narė manytų, kad eksportas gali pažeisti jos esminius saugumo interesus arba jos įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Tokiu atveju ta valstybė narė gali nuspręsti toliau taikyti leidimo reikalavimą. Apie tai turėtų būti nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies 4 pastraipa
Komisija ir valstybės narės tvarkys nustatytų leidimo reikalavimų registrą ir jį atnaujins.
Komisija ir valstybės narės tvarko nustatytų leidimo reikalavimų registrą ir jį atnaujina. Šiame registre saugomi duomenys įtraukiami į ataskaitą Europos Parlamentui, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalyje, ir yra prieinami visuomenei.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu tarpininkui žinoma, kad dvejopo naudojimo prekės, dėl kurių jis siūlo savo tarpininkavimo paslaugas, yra, visos ar iš dalies, skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, jis privalo apie tai pranešti kompetentingai institucijai , kuri nuspręs, ar derėtų nustatyti, kad tokioms tarpininkavimo paslaugoms vykdyti reikalingas leidimas.
2.  Jeigu tarpininkui žinoma, kad dvejopo naudojimo prekės, dėl kurių jis siūlo savo tarpininkavimo paslaugas, yra, visos ar iš dalies, skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, jis privalo apie tai pranešti kompetentingai institucijai, kuri nustato, kad tokioms tarpininkavimo paslaugoms vykdyti reikalingas leidimas.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Tiesioginiam arba netiesioginiam su dvejopo naudojimo prekėmis arba su dvejopo naudojimo prekių tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu susijusios techninės pagalbos teikimui reikalingas leidimas, jeigu kompetentinga institucija techninės pagalbos teikėjui pranešė, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnyje nurodytų naudojimo tikslų.
1.  Tiesioginiam arba netiesioginiam su dvejopo naudojimo prekėmis arba su dvejopo naudojimo prekių tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu susijusios techninės pagalbos teikimui reikalingas leidimas, jeigu kompetentinga institucija techninės pagalbos teikėjui pranešė, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
Jeigu techninės pagalbos teikėjas žino, kad dvejopo naudojimo prekės, dėl kurių jis siūlo teikti techninę pagalbą, visos ar iš dalies, yra skirtos bet kuriam iš 4 straipsnyje nurodytų naudojimo tikslų, jis privalo apie tai pranešti kompetentingai institucijai, kuri nuspręs, ar tikslinga dėl tokios techninės pagalbos reikalauti leidimo.
Jeigu techninės pagalbos teikėjas žino, kad dvejopo naudojimo prekės, dėl kurių jis ar ji siūlo teikti techninę pagalbą, visos ar iš dalies, yra skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, jis ar ji privalo apie tai pranešti kompetentingai institucijai, kuri nustato, kad tokios techninės pagalbos teikimui reikalingas leidimas.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybė narė gali uždrausti I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportą arba jam taikyti leidimo reikalavimą visuomenės saugumo arba žmogaus teisių apsaugos sumetimais.
1.  Valstybė narė gali uždrausti I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportą arba jam taikyti leidimo reikalavimą visuomenės saugumo, žmogaus teisių apsaugos sumetimais arba teroro aktų prevencijai.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 7 dalis
7.  Svarbūs komerciniai dokumentai, susiję su I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių persiuntimu Sąjungos viduje, turi aiškiai rodyti, kad toms prekėms jas eksportuojant iš Sąjungos taikomos kontrolės priemonės. Svarbius komercinius dokumentus visų pirma sudaro pardavimo sutartis, užsakymo patvirtinimas, sąskaita faktūra arba išsiuntimo pranešimas.
7.  Svarbūs komerciniai dokumentai, susiję su I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportu į trečiąsias šalis ir persiuntimu Sąjungos viduje, turi aiškiai rodyti, kad toms prekėms jas eksportuojant iš Sąjungos taikomos kontrolės priemonės. Svarbius komercinius dokumentus visų pirma sudaro pardavimo sutartis, užsakymo patvirtinimas, sąskaita faktūra arba išsiuntimo pranešimas.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 3 dalis
3.  Atskirieji eksporto leidimai ir visuotiniai eksporto leidimai galioja vienus metus ir kompetentinga institucija gali pratęsti jų galiojimą. Dideliems projektams skirtų visuotinių eksporto leidimų galiojimo trukmę nustato kompetentinga institucija.
3.  Atskirieji eksporto leidimai ir visuotiniai eksporto leidimai galioja dvejus metus ir kompetentinga institucija gali pratęsti jų galiojimą. Dideliems projektams skirti visuotiniai eksporto leidimai galioja ne ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, susijusias su projekto trukme. Tai neužkerta kelio kompetentingoms institucijoms panaikinti, sustabdyti, paleisti ar atšaukti atskirojo arba visuotinio eksporto leidimo bet kuriuo metu.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Eksportuotojai kompetentingai institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jų paraiškoms dėl atskirųjų ir bendrųjų eksporto leidimų, kad būtų pateikta išsami informacija, būtent apie galutinius naudotojus, paskirties šalį ir eksportuojamos prekės galutinį naudojimą.
Eksportuotojai kompetentingai institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jų paraiškoms dėl atskirųjų ir bendrųjų eksporto leidimų, kad būtų pateikta išsami informacija, būtent apie galutinius naudotojus, paskirties šalį ir eksportuojamos prekės galutinį naudojimą. Vykdant veiklą su vyriausybiniais galutiniais naudotojais, pateiktoje informacijoje nurodoma, kuris departamentas, agentūra, padalinys ar skyrius bus galutinis eksportuojamos prekės naudotojas.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Leidimai prireikus gali būti siejami su pareiškimu dėl galutinio naudojimo.
Visiems kibernetinio stebėjimo prekių eksporto leidimams, taip pat atskiriesiems eksporto leidimams prekėms, dėl kurių kyla didelė rizika, kad jos bus nukreiptos arba reeksportuotos nepageidaujamomis sąlygomis, turi būti taikomas reikalavimas pateikti pareiškimą dėl galutinio naudojimo. Kitų prekių leidimams prireikus turi būti taikomas reikalavimas pateikti pareiškimą dėl galutinio naudojimo.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalies 3 pastraipos įžanginė dalis
Visuotiniai eksporto leidimai siejami su reikalavimu, kad eksportuotojas turi įgyvendinti veiksmingą vidaus atitikties užtikrinimo programą. Eksportuotojas taip pat bent kartą per metus kompetentingai institucijai teikia naudojimosi šiuo leidimu ataskaitą; ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:
Visuotiniai eksporto leidimai siejami su reikalavimu, kad eksportuotojas turi įgyvendinti veiksmingą vidaus atitikties užtikrinimo programą. Eksportuotojas turi turėti galimybę savanoriškai pasirinkti, kad kompetentingos institucijos nemokamai sertifikuotų jo ICP, remiantis Komisijos nustatyta referencine ICP, kad jis gautų lengvatų nacionalinėms kompetentingoms institucijoms vykdant leidimų suteikimo procedūrą. Eksportuotojas taip pat bent kartą per metus arba kompetentingos institucijos prašymu kompetentingai institucijai teikia naudojimosi šiuo leidimu ataskaitą; ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalies 3 pastraipos d punktas
d)  jeigu žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
d)  dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalies 3 pastraipos d a punktas (naujas)
da)  jeigu žinoma, paskirtųjų naudotojų vardai, pavardės (pavadinimai) ir adresai;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalies 3 pastraipos d b punktas (naujas)
db)  data, kai vyko eksportas;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybių narių kompetentingos institucijos išnagrinėja prašymus dėl atskirųjų ir bendrųjų leidimų per laikotarpį, kuris nustatomas vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir praktika. Kompetentingos institucijos Komisijai pateikia visą informaciją apie tai, kiek laiko vidutiniškai tvarkomos leidimo paraiškos, kuri reikalinga rengiant 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę ataskaitą.
5.  Valstybių narių kompetentingos institucijos išnagrinėja prašymus dėl atskirųjų ir bendrųjų leidimų per 30 dienų nuo prašymo pateikimo nustatyta tvarka. Jei kompetentingai institucijai dėl tinkamai pagrįstų priežasčių reikia daugiau laiko prašymui išnagrinėti, ji per 30 dienų apie tai praneša prašymo teikėjui. Kompetentinga institucija sprendimą dėl prašymų dėl atskirųjų ir bendrųjų leidimų bet kuriuo atveju priima ne vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo pateikimo nustatyta tvarka.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Jeigu tarpininkas arba techninės pagalbos teikėjas negyvena ir nėra įsisteigęs Sąjungos teritorijoje, pagal šį reglamentą leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą suteikia valstybės narės, kurioje įsisteigusi tarpininko arba techninės pagalbos teikėjo patronuojančioji įmonė, arba valstybės narės, iš kurios teritorijos bus teikiamos tarpininkavimo paslaugos arba techninė pagalba, kompetentinga institucija.
Jeigu tarpininkas arba techninės pagalbos teikėjas negyvena ir nėra įsisteigęs Sąjungos teritorijoje, pagal šį reglamentą leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą suteikia valstybės narės, iš kurios teritorijos bus teikiamos tarpininkavimo paslaugos arba techninė pagalba, kompetentinga institucija. Tai apima ir tarpininkavimo paslaugas bei techninę pagalbą, kurią teikia patronuojamosios įmonės arba bendros įmonės, įsikūrusios trečiosiose šalyse, tačiau jų savininkės yra arba jas kontroliuoja įmonės, įsisteigusios Sąjungos teritorijoje.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Spręsdamos, ar suteikti atskirąjį ar visuotinį eksporto leidimą arba suteikti leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas arba techninę pagalbą pagal šį reglamentą, arba uždrausti tranzitą, valstybių narių kompetentingos institucijos atsižvelgia į šiuos kriterijus:
1.  Spręsdamos, ar suteikti atskirąjį ar visuotinį eksporto leidimą arba suteikti leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas arba techninę pagalbą pagal šį reglamentą, arba uždrausti tranzitą, valstybių narių kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas atitinkamas aplinkybes, įskaitant:
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  Sąjungos ir valstybių narių tarptautines pareigas ir įsipareigojimus, visų pirma pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos kiekviena yra prisiėmusi kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvė arba ratifikuodama atitinkamas tarptautines sutartis ir savo pareigas pagal sankcijas, taikomas pagal Tarybos priimtą 2 sprendimą ar bendrąją poziciją arba pagal ESBO sprendimą ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privalomą rezoliuciją;
a)  Sąjungos ir valstybių narių tarptautines pareigas ir įsipareigojimus, visų pirma pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos kiekviena yra prisiėmusi kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvė arba ratifikuodama atitinkamas tarptautines sutartis;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  savo pareigas pagal sankcijas, taikomas pagal Tarybos priimtą sprendimą ar bendrąją poziciją arba pagal ESBO sprendimą ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privalomą rezoliuciją;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  žmogaus teisių teisės, pagrindinių teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus galutinės paskirties šalyje, kaip nustatė kompetentingi JT, Europos Tarybos ar Europos Sąjungos organai;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  vidaus padėtį galutinės paskirties šalyje – kompetentingos institucijos neleidžia vykdyti eksporto, dėl kurio būtų išprovokuoti ar prailginti ginkluoti konfliktai arba suintensyvinta vyraujanti įtampa ar konfliktai galutinės paskirties šalyje;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  paskirties šalies elgesys tarptautinės bendruomenės atžvilgiu, visų pirma jos požiūris į terorizmą, jos aljansų pobūdis ir tarptautinės teisės principų laikymasis;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas)
db)  eksporto prekių atitiktis šalies gavėjos techniniams ir ekonominiams pajėgumams;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  aplinkybes, susijusias su numatomu galutiniu naudojimu ir nukreipimo rizika, įskaitant rizikos, kad dvejopo naudojimo prekės bus nukreiptos arba reeksportuotos nepageidaujamomis sąlygomis, buvimą.
f)  aplinkybes, susijusias su numatomu galutiniu naudojimu ir nukreipimo rizika, įskaitant rizikos, kad dvejopo naudojimo ir ypač kibernetinio stebėjimo prekės bus nukreiptos arba reeksportuotos nepageidaujamomis sąlygomis ar bus nukreiptos neplanuotam galutiniam kariniam naudojimui ar terorizmui, buvimą.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Atsižvelgiant į atskirųjų ar visuotinių eksporto leidimų arba leidimų teikti tarpininkavimo paslaugas ar techninę pagalbą išdavimą kibernetinio stebėjimo prekėms, kompetentingos valstybių narių institucijos visų pirma turi apsvarstyti teisės pažeidimo į privatumą riziką, teisę į duomenų apsaugą, žodžio laisvę ir susirinkimų ir asociacijų laisvę, taip pat į riziką, susijusią su teisinės valstybės principu, teisiniu pagrindu dėl eksportuojamų prekių naudojimo ir potencialios saugumo rizikos Sąjungai ir valstybėms narėms.
Jei kompetentingos valstybių narių institucijos padaro išvadą, kad dėl tokios rizikos buvimo gali kilti rimtų žmogaus teisių pažeidimų, valstybės narės neišduoda eksporto leidimo arba panaikina, sustabdo, pakeičia arba atšaukia galiojančius leidimus.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija ir Taryba pateikia gaires ir (arba) rekomendacijas, kuriomis užtikrinama, kad valstybių narių kompetentingos institucijos atliktų bendrus rizikos vertinimus, skirtus šiems kriterijams įgyvendinti.
2.  Įsigaliojus šiam reglamentui Komisija ir Taryba pateikia gaires, kuriomis užtikrinama, kad valstybių narių kompetentingos institucijos atliktų bendrus rizikos vertinimus, skirtus šiems kriterijams įgyvendinti, ir būtų nustatyti vienodi kriterijai, susiję su sprendimais dėl licencijų suteikimo. Komisija parengia gaires kaip vadovą su išsamiais veiksmais, kuriuos turi atlikti valstybių narių kompetentingos licencijas suteikiančios institucijos ir eksportuotojai, vykdantys deramus patikrinimus, su praktinėmis rekomendacijomis dėl įgyvendinimo ir atitikties kontrolei pagal 4 straipsnio 1 dalies d punktą ir kriterijams, išvardytiems 14 straipsnio 1 dalyje, įskaitant geriausios patirties pavyzdžius. Tas vadovas rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba ir dvejopo naudojimo koordinavimo grupe ir apima išorinius ekspertus iš akademinės bendruomenės, eksportuotojų, brokerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, laikantis 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, ir yra atnaujinamas, kai tai yra reikalinga ir tinkama.
Komisija parengia gebėjimų stiprinimo programą, sukurdama bendras mokymo programas licencijavimo ir muitinės institucijų pareigūnams.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  dvejopo naudojimo prekių sąrašas, nustatytas I priedo B skirsnyje, gali būti iš dalies keičiamas, jei tai būtina dėl sunkių žmogaus teisių ar tarptautinės humanitarinės teisės, arba esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesų pažeidimų rizikos, kurią gali kelti tokių prekių eksportas;
b)  kibernetinio stebėjimo prekių sąrašas, nustatytas I priedo B skirsnyje, iš dalies keičiamas, jei tai būtina dėl sunkių žmogaus teisių ar tarptautinės humanitarinės teisės, arba esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesų pažeidimų rizikos, kurią gali kelti tokių prekių eksportas, arba jeigu buvo pradėti patikrinimai dėl didelio kiekio į sąrašą neįtrauktų prekių pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies d punktą. Daliniai pakeitimai taip pat gali būti susiję su sprendimais išbraukti iš sąrašo prekes, kurios jau yra į jį įrašytos.
Kai dėl privalomų skubos priežasčių būtina išbraukti konkrečias prekes iš I priedo B skirsnio arba jas į jį įtraukti, pagal šį punktą priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 17 straipsnyje numatyta procedūra;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)   Komisija gali pašalinti prekes iš sąrašo, ypač jei dėl sparčiai kintančios technologinės aplinkos tos prekės tampa žemesnio lygio prekėmis arba masiškai gaminamais produktais, kurie yra lengvai prieinami arba techniniu požiūriu lengvai keičiami;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  I priedo B skirsnio nuostatos dėl kibernetinio stebėjimo prekių yra ribotos apimties ir neapima prekių, išvardytų I priedo A skirsnyje;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 5 dalis
5.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia gaires, padėsiančias užtikrinti licencijavimo institucijų ir muitinių tarpusavio bendradarbiavimą.
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  informaciją apie kontrolės taikymą, įskaitant licencijų duomenis (numeris, vertė ir licencijų tipai, susijusios paskirties šalys, bendrųjų ir visuotinių leidimų naudotojų skaičius, veiklos vykdytojų, turinčių ICP, skaičius, tvarkymo laikas, prekybos, kurią vykdant vyksta persiuntimas ES viduje, apimtis ir vertė ir kt.) ir, kai tai žinoma, kitose valstybėse narėse įvykdyto dvejopo naudojimo prekių eksporto duomenis;
a)  visą informaciją apie kontrolės taikymą;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  informaciją apie kontrolės vykdymo užtikrinimą, įskaitant duomenis apie eksportuotojus, kuriems buvo atimta teisė naudoti nacionalinius arba Sąjungos bendruosius eksporto leidimus, pranešimus apie pažeidimus, turto areštus ir kitų sankcijų taikymą;
b)  visą informaciją apie kontrolės vykdymo užtikrinimą, įskaitant duomenis apie eksportuotojus, kuriems buvo atimta teisė naudoti nacionalinius arba Sąjungos bendruosius eksporto leidimus, bet kokius pranešimus apie pažeidimus, turto areštus ir kitų sankcijų taikymą;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  duomenis apie problemiškus galutinius vartotojus, subjektus, kurie vykdo įtartinus pirkimus, ir, kai tai žinoma, pasirinktus maršrutus.
c)  visus duomenis apie problemiškus galutinius vartotojus, subjektus, kurie vykdo įtartinus pirkimus, ir pasirinktus maršrutus.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalis
2.  Dvejopo naudojimo koordinavimo grupės pirmininkas, kada tik mano, kad reikia, konsultuojasi su eksportuotojais, tarpininkais ir kitomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms taikomas šis reglamentas.
2.  Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė, kada tik mano, kad reikia, konsultuojasi su eksportuotojais, tarpininkais ir kitomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms taikomas šis reglamentas.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 3 dalis
3.  Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė iš valstybių narių ekspertų sudaro technikos ekspertų grupes, kurioms paveda nagrinėti konkrečius su kontrolės įgyvendinimu susijusius klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su I priede nustatytų Sąjungos kontrolės sąrašų naujinimu. Technikos ekspertų grupės prireikus konsultuojasi su eksportuotojais, tarpininkais ir kitomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms taikomas šis reglamentas.
3.  Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė iš valstybių narių ekspertų sudaro technikos ekspertų grupes, kurioms paveda nagrinėti konkrečius su kontrolės įgyvendinimu susijusius klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su I priedo B skirsnyje nustatytų Sąjungos kontrolės sąrašų naujinimu. Technikos ekspertų grupės konsultuojasi su eksportuotojais, tarpininkais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms taikomas šis reglamentas. Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė visų pirma sukuria techninę darbo grupę vertinimo kriterijų klausimais, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies d punkte ir 14 straipsnio 1 dalies b punkte, ir taip pat išsamaus patikrinimo gairių rengimo klausimais, konsultuodamasi su nepriklausoma ekspertų grupe, mokslininkais ir pilietinės visuomenės organizacijoms.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų deramą visų šio reglamento nuostatų vykdymą. Visų pirma ji nustato sankcijas, taikomas už šio reglamento nuostatų ar jam įgyvendinti priimtų nuostatų pažeidimus. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
1.  Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų deramą visų šio reglamento nuostatų vykdymą. Visų pirma ji nustato sankcijas, taikomas už šio reglamento nuostatų ar jam įgyvendinti priimtų nuostatų pažeidimus, jų apėjimą ir sąlygų tokiems pažeidimams sudarymą. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Šios priemonės apima reguliarius rizika grindžiamus eksportuotojų auditus.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 2 dalis
2.  Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė nustato vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą, siekdama užtikrinti tiesioginį kompetentingų institucijų ir teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.
2.  Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė nustato vykdymo užtikrinimo koordinavimo mechanizmą, siekdama užtikrinti tiesioginį kompetentingų institucijų ir teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija ir nustatyti vienodus kriterijus, susijusius su sprendimais dėl licencijų suteikimo. Komisijai įvertinus valstybių narių nustatytas taisykles dėl sankcijų, šis mechanizmas numato būdus, kaip užtikrinti, kad sankcijos už šio reglamento pažeidimus būtų panašaus pobūdžio ir poveikio.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija ir Taryba, kai tinkama, parengia gaires ir (arba) rekomendacijas dėl geriausios praktikos šiame reglamente nurodytiems subjektams, kad užtikrintų Sąjungos eksporto kontrolės režimo veiksmingumą ir jo įgyvendinimo nuoseklumą. Valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat prireikus teikia toje valstybėje narėje įsisteigusiems eksportuotojams, tarpininkams ir tranzito veiklos vykdytojams papildomas gaires.
1.  Komisija ir Taryba, kai tinkama, parengia gaires dėl geriausios praktikos šiame reglamente nurodytiems subjektams, kad užtikrintų Sąjungos eksporto kontrolės režimo veiksmingumą ir jo įgyvendinimo nuoseklumą. Valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat prireikus teikia toje valstybėje narėje įsisteigusiems eksportuotojams, visų pirma MVĮ, tarpininkams ir tranzito veiklos vykdytojams papildomas gaires.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės teikia Komisijai visą informaciją, kuri būtina šiai ataskaitai parengti. Ši metinė ataskaita skelbiama viešai.
Valstybės narės teikia Komisijai visą informaciją, kuri būtina šiai ataskaitai parengti. Ši metinė ataskaita skelbiama viešai. Valstybės narės taip pat bent kartą per ketvirtį lengvai prieinamu būdu viešai atskleidžia svarbią informaciją apie kiekvieną licenciją, susijusią su licencijos rūšimi, įrangos verte, kiekiu ir pobūdžiu, produkto aprašymu, galutiniu naudotoju ir galutiniu naudojimu, paskirties šalimi, taip pat informaciją apie prašymo išduoti licenciją patvirtinimą arba atmetimą. Komisija ir valstybės narės atsižvelgia į atitinkamų fizinių ir juridinių asmenų teisėtus interesus, kad nebūtų atskleistos jų komercinės paslaptys.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Praėjus penkeriems septyneriems metams nuo šio reglamento taikymo dienos Komisija įvertins šį reglamentą ir pateiks pagrindinių per vertinimą nustatytų faktų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.
Praėjus penkeriems septyneriems metams nuo šio reglamento taikymo dienos Komisija įvertins šį reglamentą ir pateiks pagrindinių per vertinimą nustatytų faktų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Šis vertinimas apima pasiūlymą dėl kriptografijos išbraukimo iš I priedo A skirsnio 5 kategorijos 2 dalies.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  jeigu žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
d)  dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalis
3.  1 ir 2 dalyje nurodyti registrai ar dokumentai yra laikomi mažiausiai trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvyko eksportas arba buvo teikiamos tarpininkavimo arba techninės pagalbos paslaugos, pabaigos. Paprašius jie pateikiami kompetentingai institucijai.
3.  1 ir 2 dalyje nurodyti registrai ar dokumentai yra laikomi mažiausiai penkerius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvyko eksportas arba buvo teikiamos tarpininkavimo arba techninės pagalbos paslaugos, pabaigos. Paprašius jie pateikiami kompetentingai institucijai .
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos prireikus reguliariai ir abipusiškai keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis.
1.  Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos prireikus įsitraukia į atitinkamas tarptautines organizacijas, kaip antai EBPO, ir tuos daugiašalio eksporto kontrolės režimus, kuriuose jos dalyvauja, siekdamos skatinti tarptautinį prisijungimą prie kibernetinio stebėjimo prekių, kurių eksportui taikoma I priedo B skirsnyje nustatyta kontrolė, sąrašo ir prireikus reguliariai ir abipusiškai keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis, taip pat vesdamos dialogą dėl dvejopo naudojimo prekių, nurodytų Sąjungos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose ir strateginės partnerystės susitarimuose, vykdo gebėjimų stiprinimo veiklą ir skatina platesnę konvergenciją. Komisija kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tokios informavimo veiklos ataskaitą.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo A skirsnis – ŠIAME PRIEDE VARTOJAMŲ TERMINŲ APIBRĖŽTYS
„Įsilaužimo programinė įranga“ (4) – „programinė įranga“, kuri specialiai suprojektuota ar modifikuota tam, kad „stebėsenos priemonėmis“ nebūtų galima aptikti kompiuterio ar tinkle galinčio veikti įrenginio, arba siekiant, kad būtų įveiktos jų‚ „apsauginės reagavimo priemonės“, ir kuri gali atlikti bet kurią iš šių funkcijų:
„Įsilaužimo programinė įranga“ (4) – „programinė įranga“, kuri specialiai suprojektuota ar modifikuota tam, kad galėtų veikti ar būti įdiegta be kompiuterio ar tinkle galinčio veikti įrenginio savininkų ar „administratorių“ „leidimo“, ir kuri gali atlikti bet kurią iš šių funkcijų:
a.  rinkti kompiuteryje ar tinkle galinčiame veikti įrenginyje saugomus duomenis ar informaciją arba pakeisti sistemos ar naudotojo duomenis arba
a.  negavus leidimo rinkti kompiuteryje ar tinkle galinčiame veikti įrenginyje saugomus duomenis ar informaciją arba pakeisti sistemos ar naudotojo duomenis arba
b.  pakeisti standartinį programos ar proceso vykdymo kelią, kad būtų vykdomos iš išorės duodamos instrukcijos.
b.  pakeisti sistemos ar naudotojo duomenis, siekiant supaprastinti šalių, išskyrus kompiuterio ar tinkle galinčio veikti įrenginio savininko patvirtintas šalis, prieigą prie kompiuteryje ar tinkle galinčiame veikti įrenginyje laikomų duomenų.
Pastabos
Pastabos
1.  „Įsilaužimo programinė įranga“ neapima:
1.  „Įsilaužimo programinė įranga“ neapima:
a.  hipervizorių, derintuvių ar programinės įrangos apgrąžos inžinerijos (SRE) priemonių;
a.  hipervizorių, derintuvių ar programinės įrangos apgrąžos inžinerijos (SRE) priemonių;
b.  skaitmeninių teisių valdymo (DRM) „programinės įrangos“ arba
b.  skaitmeninių teisių valdymo (DRM) „programinės įrangos“ arba
c.  „programinės įrangos“, suprojektuotos gamintojams, administratoriams ar naudotojams instaliuoti turto sekimo ar išieškojimo tikslais.
c.  „programinės įrangos“, suprojektuotos administratoriams ar naudotojams instaliuoti turto sekimo, turto išieškojimo ar „IRT saugumo bandymo“ tikslais.
ca.  „programinės įrangos“, kuri platinama aiškiai siekiant padėti nustatyti atvejus, kai ji naudojama nepatvirtintų šalių kompiuteriuose ar tinkle galinčiuose veikti įrenginiuose, juos pašalinti ir jų išvengti.
2.  Tinkle galintiems veikti įrenginiams priskiriami mobilieji įrenginiai ir pažangieji skaitikliai.
2.  Tinkle galintiems veikti įrenginiams priskiriami mobilieji įrenginiai ir pažangieji skaitikliai.
Techninės pastabos
Techninės pastabos
1.  „Stebėsenos priemonės“„programinė įranga“ arba aparatinės įrangos įrenginiai sistemos veikimui ar įrenginio procesams stebėti. Jos apima antivirusinės (AV) programinės įrangos gaminius, galinio punkto apsaugos gaminius, asmens apsaugos gaminius (PSP), įsilaužimo aptikimo sistemas (IDS), įsilaužimo prevencijos sistemas (IPS) arba užkardas.
1.  „Leidimas“ – informacija pagrįstas naudotojo sutikimas (t. y. teigiamas patvirtinimas, kad suvokiamas veiksmo pobūdis, padariniai ir būsimos pasekmės, ir sutikimas, kad tas veiksmas būtų atliekamas).
2.  „Apsauginės reagavimo priemonės“ – technika, suprojektuota užtikrinti saugų kodo vykdymą, kaip antai duomenų vykdymo prevencija (DEP), adresų erdvės išdėstymo randomizacija (ASLR) ar smėlio dėžės efektas.
2.  „IRT saugumo bandymas“ – statinės ar dinaminės rizikos, pažeidžiamumo, klaidos ar „programinę įrangą“, tinklus, kompiuterius, tinkle galinčius veikti įrenginius ir jų komponentus bei priklausinius galinčių paveikti trūkumų nustatymas ir įvertinimas, aiškiai siekiant sušvelninti saugiai operacijai, naudojimui ar diegimui galinčius pakenkti veiksnius.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo B skirsnio pavadinimas
B.  KITŲ DVEJOPO NAUDOJIMO PREKIŲ SĄRAŠAS
B.  KIBERNETINIO STEBĖJIMO PREKIŲ SĄRAŠAS
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo B skirsnio 10 kategorijos 10A001 pakategorės techninė pastaba e a papunktis (naujas)
ea)  tinklo ir saugumo moksliniai tyrimai, siekiant patvirtintų bandymų ar informacijos saugumo sistemų apsaugos.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo A skirsnio 3 dalies 3 pastraipa
3.  Kiekvienas eksportuotojas, ketinantis naudotis šiuo leidimu, prieš pirmą kartą juo pasinaudodamas užsiregistruoja valstybės narės, kurioje jis gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingoje institucijoje. Registracija yra automatinė ir kompetentinga institucija per dešimt darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo dienos patvirtina ją eksportuotojui.
3.  Valstybė narė gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje įsisteigę eksportuotojai, prieš pirmą kartą pasinaudodami šiuo leidimu, užsiregistruotų. Registracija yra automatinė ir kompetentingos institucijos nedelsdamos arba bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo dienos patvirtina ją eksportuotojui.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo A skirsnio 3 dalies 4 pastraipa
4.  Apie pirmąjį šio leidimo panaudojimą registruotas eksportuotojas valstybės narės, kurioje jis gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai praneša likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pirmojo eksporto datos.
4.  Apie pirmąjį šio leidimo panaudojimą registruotas eksportuotojas valstybės narės, kurioje jis ar ji gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai praneša ne vėliau kaip 30 dienų po pirmojo eksporto įvykdymo datos.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo A skirsnio 3 dalies 5 pastraipos 4 punktas
4)  jeigu žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
4)  dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo B skirsnio 3 dalies 3 pastraipa
3.  Kiekvienas eksportuotojas, ketinantis naudotis šiuo leidimu, prieš pirmą kartą juo pasinaudodamas užsiregistruoja valstybės narės, kurioje jis gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingoje institucijoje. Registracija yra automatinė ir kompetentinga institucija per 10 darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo dienos patvirtina ją eksportuotojui.
3.  Valstybė narė gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje įsisteigę eksportuotojai, prieš pirmą kartą pasinaudodami šiuo leidimu, užsiregistruotų. Registracija yra automatinė ir kompetentingos institucijos nedelsdamos arba bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo dienos patvirtina ją eksportuotojui.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo B skirsnio 3 dalies 5 pastraipos 4 punktas
4)  jeigu žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
4)  dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo C skirsnio 3 dalies 5 pastraipa
5.  Apie pirmąjį šio leidimo panaudojimą registruotas eksportuotojas valstybės narės, kurioje jis gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai praneša likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pirmojo eksporto datos.
5.  Apie pirmąjį šio leidimo panaudojimą registruotas eksportuotojas valstybės narės, kurioje jis ar ji gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai praneša ne vėliau kaip 30 dienų po pirmojo eksporto įvykdymo datos, arba pareikalavus valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai – prieš pirmą kartą pasinaudodamas tuo leidimu. Valstybės narės praneša Komisijai apie tam leidimui taikomą pasirinktą pranešimo mechanizmą. Komisija jai pateiktą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo C skirsnio 3 dalies 6 pastraipos 4 punktas
4)  jeigu žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
4)  dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo D skirsnio 3 dalies 6 pastraipa
6.  Apie pirmąjį šio leidimo panaudojimą registruotas eksportuotojas valstybės narės, kurioje jis gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai praneša likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pirmojo eksporto datos.
6.  Apie pirmąjį šio leidimo panaudojimą registruotas eksportuotojas valstybės narės, kurioje jis ar ji gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai praneša ne vėliau kaip 30 dienų po pirmojo eksporto įvykdymo datos, arba pareikalavus valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai – prieš pirmą kartą pasinaudodamas šiuo leidimu. Valstybės narės praneša Komisijai apie šiam leidimui taikomą pasirinktą pranešimo mechanizmą. Komisija jai pateiktą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo D skirsnio 3 dalies 7 pastraipos 4 punktas
4)  jeigu žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
4)  dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo F skirsnio 3 dalies 5 pastraipos 4 punktas
4)  jeigu žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
4)  dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo G skirsnio 3 dalies 8 pastraipos 4 punktas
4)  jeigu žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
4)  dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo H skirsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis ir 1 punktas
1.  Pagal šį leidimą bet kuriam eksportuotojui, gyvenančiam ar įsisteigusiam kurioje nors Sąjungos valstybėje narėje, leidžiama perduoti 1 dalyje išvardytą programinę įrangą ir technologijas, jeigu šios prekės skirtos naudoti tik:
1.  Pagal leidimą bet kuriai įmonei, kuri yra eksportuotojas, gyvenantis ar įsisteigęs kurioje nors Sąjungos valstybėje narėje, leidžiama perduoti 1 dalyje išvardytą programinę įrangą ir technologijas bet kuriai susijusiai, dukterinei ar patronuojamajai įmonei, jei šios įmonės priklauso tai pačiai patronuojamajai įmonei ar yra jos kontroliuojamos arba yra įsisteigusios kurioje nors Sąjungos valstybėje narėje ir jei tos prekės skirtos naudoti įgyvendinant įmonės bendradarbiavimo projektus, tokius kaip komercinis produktų kūrimas, moksliniai tyrimai, paslaugų teikimas, gamyba ir komercinis panaudojimas, o darbuotojų ir užsakymų vykdytojų atveju – pagal susitarimą, kuriuo apibrėžiami darbo santykiai;
1)  pačiam eksportuotojui arba bet kokiam subjektui, kuris eksportuotojui priklauso arba yra jo kontroliuojamas;
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo H skirsnio 3 dalies 1 pastraipos 2 punktas
2)  eksportuotojo arba bet kokio subjekto, kuris eksportuotojui priklauso arba yra jo kontroliuojamas, darbuotojams
Išbraukta.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo H skirsnio 3 dalies 1 punkto 2 pastraipa
jo ar jų nuosavų komercinių produktų kūrimo veikloje ir, darbuotojų atveju, pagal sutartį, kuria nustatomi darbo santykiai.
Išbraukta.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo I skirsnio 3 dalies 3 punkto 1 pastraipa
Kiekvienas eksportuotojas, ketinantis naudotis šiuo leidimu, prieš pirmą kartą juo pasinaudodamas užsiregistruoja valstybės narės, kurioje jis gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentingoje institucijoje. Registracija yra automatinė ir kompetentinga institucija per 10 darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo dienos patvirtina ją eksportuotojui.
Valstybė narė gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje įsisteigę eksportuotojai, prieš pirmą kartą pasinaudodami šiuo leidimu, užsiregistruotų. Registracija yra automatinė ir kompetentingos institucijos nedelsdamos arba bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo dienos patvirtina ją eksportuotojui.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo J skirsnio 3 dalies 5 pastraipos 4 punktas
4)  jeigu žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.
4)  dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingiems komitetams, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0390/2017).


Audito Rūmų narės skyrimas: Eva Lindström
PDF 232kWORD 41k
2018 m. sausio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Evą Lindström Audito Rūmų nare (C8-0401/2017 – 2017/0819(NLE))
P8_TA(2018)0007A8-0003/2018

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0401/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0003/2018),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2018 m. sausio 11 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1.  pateikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Evą Lindström Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Audito Rūmų nario skyrimas: Tony James Murphy
PDF 233kWORD 41k
2018 m. sausio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Tony Jamesą Murphy Audito Rūmų nariu (C8-0402/2017 – 2017/0820(NLE))
P8_TA(2018)0008A8-0002/2018

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0402/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0002/2018),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2018 m. sausio 11 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Tony Jamesą Murphy Audito Rūmų nariu;

2.  ragina valstybes nares atkreipti dėmesį ir, jei tinkama, pasisemti įkvėpimo iš Airijos naudojamo atviro konkurso modelio pasirenkant savo kandidatą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ***I
PDF 1116kWORD 174k
2018 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) (COM(2016)0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD))(1)
P8_TA(2018)0009A8-0392/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi priemonė, reikalinga sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, be kitų dalykų, pasiekti privalomą rodiklį – iki 2030 m. Sąjungoje išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, rinkinio. Jai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą, naujoves ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo ir atskirtose vietovėse arba retai gyvenamose vietovėse ;
(2)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 1dalį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra esminė dalis priemonių paketo, reikalingo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ir Sąjungos įsipareigojimui pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, remiantis 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP 21), (toliau – Paryžiaus susitarimas), įvykdyti, taip pat nuliniam bendram teršalų lygiui pasiekti Europos Sąjungoje ne vėliau kaip 2050 m. Jam taip pat tenka esminis vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, tvarią energiją už prieinamą kainą, technologijų plėtrą ir inovacijas, taip pat pirmavimą technologijų ir pramonės srityse, sykiu teikiant aplinkos apsaugos, socialinių privalumų ir naudos sveikatai ir didžiulių galimybių užimtumo bei regioninės plėtros srityse, visų pirma kaimo ir izoliuotose vietovėse, retai gyvenamuose regionuose ir teritorijose, kuriose vyksta dalinis pramonės nykimas;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Paryžiaus susitarimu gerokai padidinti pasauliniai klimato kaitos švelninimo užmojai, nes jį pasirašiusios šalys įsipareigojo užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Sąjunga turi pasirengti gerokai didesniam ir spartesniam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, nei buvo numatyta anksčiau, kad galėtų pereiti prie itin efektyvios ir visiškai atsinaujinančios energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos ne vėliau kaip 2050 m. Kartu, atsižvelgiant į atsinaujinančios energijos, pvz., vėjo ir saulės, technologijų vystymo ir diegimo spartą, reikia pažymėti, kad tokį mažinimą įmanoma atlikti mažesnėmis sąnaudomis nei manyta anksčiau;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  daugiau tobulesnių technologijų, paskatų plėsti viešojo transporto tinklą ir juo naudotis, didesnis technologijų, kurias taikant taupoma energija, naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos priklausomybė nuo dujų ir naftos importo ;
(3)  suvartojamos energijos kiekio mažinimas, tobulesnės technologijos, viešojo transporto tinklo plėtimas, energijos vartojimo efektyvumo technologijų naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant sykiu su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos energetinė priklausomybė;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Direktyva 2009/28/EB nustatyti skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reguliavimo pagrindai, kuriuose numatyti privalomi nacionaliniai rodikliai, kokią atsinaujinančių išteklių energijos dalį vartojimo ir transporto sektoriuose reikia pasiekti iki 2020 m. 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate12 nustatyta būsimos Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategija ir skatinama laikytis vienodos sampratos, kaip tokią politiką plėtoti po 2020 m. Komisija pasiūlė, kad 2030 m Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis Sąjungoje turėtų būti bent 27 %;
(4)  Direktyva 2009/28/EB nustatyti skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reguliavimo pagrindai, kuriuose numatyti privalomi nacionaliniai rodikliai, kokią atsinaujinančių išteklių energijos dalį vartojimo ir transporto sektoriuose reikia pasiekti iki 2020 m.
__________________
12 „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014)015 final).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  šį rodiklį patvirtino 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba ir nurodė, kad valstybės narės gali nusistatyti didesnius nacionalinius rodiklius;
Išbraukta.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  savo rezoliucijose dėl 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes;
(6)  savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliucijoje dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes. Savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliucijoje dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas užsimojo dar plačiau, primindamas savo ankstesnę poziciją dėl Sąjungos bent 30 proc. rodiklio ir pabrėždamas, kad atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir atpigusias atsinaujinančių energijos išteklių technologijas būtų pageidautina siekti daug platesnio užmojo rodiklio;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  todėl reikėtų atsižvelgti į Paryžiaus susitarime nustatytus užmojus ir technologinę plėtrą, įskaitant mažesnes investicijų į atsinaujinančią energiją išlaidas;
Pakeitimas 324
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso;
(7)  todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 35 proc. ir kad kartu būtų numatomi atitinkami nacionaliniai rodikliai. Valstybėms narėms turėtų būti išimties tvarka leidžiama nukrypti nuo savo numatyto nacionalinio rodiklio ne daugiau kaip 10 proc. esant atitinkamai pagrįstoms, išmatuojamoms ir patikrinamoms aplinkybėms ir remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  valstybėms narėms atsinaujinančios energijos rodikliai turėtų būti nustatomi atsižvelgus į Paryžiaus susitarime nustatytus jų įsipareigojimus, vis dar neišnaudotas dideles atsinaujinančios energijos galimybes ir investicijas, būtinas siekiant įgyvendinti energijos pertvarką.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  Sąjungos 35 proc. planinį rodiklį būtina perskaičiuoti nustatant kiekvienai valstybei narei individualius rodiklius; tai reikėtų padaryti užtikrinant sąžiningą ir tinkamą paskirstymą, kuris būtų pagrįstas valstybių narių BVP ir skirtingu jų įdirbiu bei galimybėmis, įskaitant tai, koks atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo lygis turi būti pasiektas iki 2020 m.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos. Jei rodiklis bus nustatytas Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turės daugiau laisvės savo sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius pasiekti ekonomiškai efektyviai ir atsižvelgdamos į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus;
(8)  nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  valstybės narės turėtų apsvarstyti, kiek įvairių energijos išteklių rūšių vartojimas yra suderinamas su tikslu apriboti klimato temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kiek jis yra suderinamas su tikslu sukurti iškastinio kuro nenaudojančią ekonomiką ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Komisija turėtų įvertinti įvairių rūšių atsinaujinančių energijos išteklių indėlį siekiant tų tikslų pagal grąžos laikotarpį ir rezultatus, palyginti su iškastiniu kuru, ir apsvarstyti galimybę pasiūlyti didžiausią leistiną grąžos laikotarpį kaip tvarumo kriterijų, visų pirma lignoceliuliozės biomasei;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, jei atsinaujinančių išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu neatitinka Sąjungos trajektorijos, kurios laikantis būtų pasiektas bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. [Valdymo] reglamente nurodyta, kad Komisija gali imtis Sąjungos lygmens priemonių, kad užtikrintų rodiklio pasiekimą, jei, vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pastebėtų užmojų skirtumą. Jei, vertindama integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, Komisija pastebėtų rezultatų skirtumą, valstybės narės turėtų taikyti [Valdymo] reglamente nustatytas priemones, kurios suteikia joms lanksčias rinkimosi galimybes;
Išbraukta.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų;
(15)  įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų, kartu atsižvelgdamos į skirtingų technologijų ypatumus ir skirtingus mažų ir didelių gamintojų gebėjimus reaguoti į rinkos signalus;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti plėtojama kuo mažesne kaina vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą;
(16)  elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, įskaitant energijos kaupimą, turėtų būti diegiama taip, kad būtų kuo labiau sumažintos ilgalaikės energijos pertvarkos išlaidos vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą. Valstybės narės taip pat turėtų skirti paramą įrenginiams, naudodamos konkurso procedūras, kurios gali būti susijusios su konkrečiomis technologijomis arba neutralios technologijų atžvilgiu;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  savo 2014 m. spalio 24 d. išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kokia svarbi labiau sujungta vidaus energetikos rinka, taip pat kad būtina užtikrinti pakankamą paramą, siekiant integruoti vis didėjantį kintančiųjų nekaupiamųjų atsinaujinančių išteklių energijos kiekį ir taip sudaryti sąlygas Sąjungai įgyvendinti savo siekius būti energetikos pertvarkos srities lydere. Todėl svarbu skubiai padidinti sujungimo mastą ir daryti pažangą siekiant Europos Vadovų Tarybos sutartų tikslų, kad būtų kuo labiau išnaudotos visos Energetikos sąjungos galimybės;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)  valstybės narės, rengdamos atsinaujinančių energijos išteklių paramos schemas, turėtų atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB1a nustatytus atliekų hierarchijos principus. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas. Valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams ir dėl kurių būtų neveiksmingai naudojamos perdirbti tinkamos atliekos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad pagal šią direktyvą nustatytos priemonės neprieštarautų Direktyvos 2008/98/EB tikslams;
____________________
1a 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(16c)  naudodamos biotinius energijos išteklius, valstybės narės turėtų nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas nuo jų mažėjimo ar išnykimo, taip pat užkirsti kelią bet kokiam nukrypimui nuo esamo naudojimo, kuris turėtų neigiamą netiesioginį ar tiesioginį poveikį biologinei įvairovei, dirvožemiui ar bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų pusiausvyrai;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(16d)  valstybės narės turėtų kuo labiau skatinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir teikti jiems pirmenybę, taip pat vengti rinką iškreipiančių atvejų, dėl kurių iš trečiųjų šalių intensyviai importuojami ištekliai. Šiomis aplinkybėmis reikėtų laikytis gyvavimo ciklo požiūrio ir jį skatinti;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(16e)  atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms, miestams ir vietos valdžios institucijoms turėtų būti suteikta teisė dalyvauti esamose paramos schemose lygiomis teisėmis su kitomis didelėmis organizacijomis. Tuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis priemonių, įskaitant informacijos, techninės ir finansinės paramos teikimą per bendruosius administracinius punktus ryšiams, sumažinti administracinius reikalavimus, įtraukti į bendruomenes orientuotus pasiūlymų teikimo kriterijus, organizuoti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms pritaikytus konkursus arba sudaryti sąlygas joms gauti atlygį teikiant tiesioginę paramą;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(16f)  planuojant tokią infrastruktūrą, reikalingą energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti, turėtų būti atsižvelgiama į politiką, susijusią su tų subjektų, kurie patiria tokių projektų poveikį, dalyvavimu, įskaitant čiabuvius, ir deramai atsižvelgiant į jų teises į žemę;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(16g)  vartotojams turėtų būti suteikta išsami informacija, įskaitant informaciją apie padidėjusį šildymo ar vėsinimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą ir mažesnes elektra varomų transporto priemonių eksploatavimo išlaidas, kad jie galėtų individualiai pasirinkti atsinaujinančių išteklių energiją ir nebūtų susaistyti technologiniu požiūriu;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 h konstatuojamoji dalis (nauja)
(16h)   skatinant atsinaujinančių išteklių energijos rinkos vystymąsi turėtų būti atsižvelgiama į neigiamą poveikį kitiems rinkos dalyviams, todėl paramos programomis turėtų būti kuo labiau sumažinama rinkos pusiausvyros sutrikimų ir konkurencijos iškreipimo rizika;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  nors derėtų reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus iki lygio, atspindinčio fizinius srautus tarp valstybių narių, pasiekus šį lygį paramos schemų atvėrimas turėtų likti savanoriškas. Valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos potencialas yra skirtingas ir jos nacionaliniu lygmeniu naudoja įvairias paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijai remti. Dauguma valstybių narių taiko paramos schemas, pagal kurias parama teikiama tik tai atsinaujinančių išteklių energijai, kuri gaminama jų teritorijoje. Kad nacionalinės paramos schemos tinkamai veiktų, itin svarbu, kad valstybės narės galėtų kontroliuoti nacionalinių paramos schemų poveikį ir sąnaudas, atsižvelgdamos į savo skirtingą potencialą. Viena iš pagrindinių priemonių šios direktyvos tikslui pasiekti yra nacionalinių paramos schemų tinkamo veikimo užtikrinimas kaip numatyta pagal direktyvas 2001/77/EB ir 2009/28/EB siekiant, kad būtų išsaugotas investuotojų pasitikėjimas, o valstybės narės, siekdamos įgyvendinti planinius rodiklius, galėtų parengti veiksmingas nacionalines priemones. Šia direktyva siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei paramai, kuri teikiama atsinaujinančių išteklių energijai, nedarant poveikio nacionalinėms paramos schemoms. Taigi ja nustatomi, greta privalomo dalinio paramos schemų atvėrimo, neprivalomi valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais joms suteikiama galimybė susitarti, kokiu mastu viena valstybė narė remia energijos gamybą kitoje valstybėje narėje ir kokiu mastu energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti įskaitoma į vienos ar kitos valstybės narės bendrą nacionalinį planinį rodiklį. Siekiant užtikrinti abiejų planinių rodiklių įgyvendinimo priemonių, t. y. nacionalinių paramos schemų ir bendradarbiavimo mechanizmų, veiksmingumą, ypač svarbu, kad valstybės narės galėtų nuspręsti, ar jų nacionalinės paramos schemos bus taikomos atsinaujinančių išteklių energijai, pagamintai kitose valstybėse narėse, ir kokiu mastu, be privalomos minimalios dalies, ir susitarti dėl to taikydamos šioje direktyvoje numatytus bendradarbiavimo mechanizmus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  nedarant įtakos galimybėms paramos schemas adaptuoti, kad jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis, atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nusistovėjusi ir keičiama retai. Tokie pakeitimai tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, todėl ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;
(18)  jei vykdomos SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytos sąlygos, atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nuspėjama, nusistovėjusi ir turėtų būti vengiama ją keisti dažnai arba atgaline data. Politikos nenuspėjamumas ir nestabilumas tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, vadinasi, ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų iš anksto pranešti apie bet kokius paramos politikos pakeitimus ir tinkamai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti ataskaitas, kokią pažangą daro valstybės narės, yra esminiai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingo stebėjimo galimybes. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą šie įpareigojimai integruojami [Valdymo] reglamentu, kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą [Valdymo] reglamente, taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;
(19)  valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti valstybių narių pažangos ataskaitas yra esminiai veiksniai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingos stebėsenos galimybes. Siekiant užtikrinti, kad vykdant energetikos pertvarką piliečiams būtų skiriamas pagrindinis dėmesys, valstybės narės turėtų parengti ilgalaikes strategijas, kuriomis būtų padedama miestams, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams gaminti šią energiją pagal jų atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą tie įpareigojimai integruojami ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)], kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities ilgalaikių strategijų, planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamente [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)], taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)  atsinaujinančių jūros išteklių energija suteikia Sąjungai išskirtinę galimybę sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, padeda siekti tikslo sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir sukurti naują pramonės grandinę, kurioje būtų kuriamos darbo vietos ir kuri apimtų didelę teritorijos dalį, taip pat ir atokiausius regionus. Todėl Sąjunga turi stengtis sukurti reguliavimo ir ekonomines sąlygas, kurios būtų palankios šios energijos diegimui;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(24a)  2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate „Europos mažataršio judumo strategija“ buvo pabrėžta, kad vidutiniu laikotarpiu pažangieji biodegalai yra ypač svarbūs aviacijai. Komercinė aviacija yra visiškai priklausoma nuo skystojo kuro ir nėra jokios saugios ar sertifikuotos alternatyvos civilinių orlaivių pramonei;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)  siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB17 nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, taip pat į būtinumą užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija, reguliariai vertindama priedą, turėtų apsvarstyti galimybę įrašyti daugiau žaliavų, kurios labai neiškreiptų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų;
(25)  siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į žiedinės ekonomikos principus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB17 nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, išmetamų teršalų gyvavimo ciklo vertinimą, taip pat į būtinybę užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija turėtų reguliariai vertinti priedą ir teikdama bet kokius pasiūlymus dėl pakeitimų turėtų apsvarstyti poveikį (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkoms;
__________________
__________________
17 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
17 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  2017 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo Komisija buvo raginama imtis priemonių, kad augalinių aliejų, įskaitant alyvpalmių aliejų, dėl kurių nyksta miškai, kaip biodegalų sudedamosios dalies naudojimas būtų palaipsniui nutrauktas, pageidautina, ne vėliau kaip 2020 m;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)  turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalį . Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį18, tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;
(28)  turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalį. Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti ir kad jis visapusiškai atitiktų tarptautinę teisę. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį18, tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;
__________________
__________________
18 OL L 198, 2006 7 20, p. 18.
18 OL L 198, 2006 7 20, p. 18.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  kai valstybės narės su viena ar daugiau trečiųjų šalių vykdo bendrus projektus, susijusius su elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, tikslinga, kad tie bendri projektai būtų susiję tik su naujai pastatytais įrenginiais arba įrenginiais, kurių pajėgumai neseniai buvo padidinti. Tai padės užtikrinti, kad dėl atsinaujinančių išteklių energijos importo į Bendriją nesumažės atsinaujinančių išteklių energijai tenkanti trečiosios šalies bendro energijos suvartojimo dalis. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamai trečiajai šaliai viduje sunaudoti dalį įrenginiuose, kurie naudojami vykdant bendrą projektą, pagamintos elektros energijos. Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų raginti atitinkamą trečiąją šalį plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos politiką, į kurią būtų įtraukti plataus užmojo tikslai;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(28b)   nors šia direktyva nustatoma Sąjungos sistema, skirta atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui skatinti, ji taip pat prisideda didinant galimą teigiamą poveikį, kurį Sąjunga ir valstybės narės galėtų pajusti skatinant atsinaujinančių išteklių energijos sektoriaus plėtrą trečiosiose šalyse. Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir investicijas į atsinaujinančios energijos gamybą besivystančiose ir kitose šalyse partnerėse, taip didindama jų tvarumą aplinkosaugos ir ekonomikos požiūriu ir jų atsinaujinančių energijos išteklių eksporto pajėgumus. Be to, atsinaujinančios energijos importas iš šalių partnerių gali padėti Sąjungai ir valstybėms narėms įgyvendinti savo plataus užmojo tikslus mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(28c)   besivystančios šalys vis dažniau taiko atsinaujinančios energijos politiką nacionaliniu lygmeniu, nes siekia gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių norėdamos patenkinti augančią energijos paklausą. Daugiau nei 173 šalių, įskaitant 117 besivystančios ar sparčiai augančios ekonomikos šalių, nustatė atsinaujinančių išteklių energijos tikslus iki 2015 m. pabaigos;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(28d)   energijos naudojimas besivystančiose šalyse yra glaudžiai susijęs su įvairiais socialiniais klausimais: skurdo mažinimu, švietimu, sveikatos apsauga, gyventojų skaičiaus augimu, užimtumu, verslumu, komunikacija, urbanizacija ir nepakankamomis galimybėmis moterims. Atsinaujinančių šaltinių energija turi didelį potencialą, kuris leidžia bendrai spręsti plėtros ir aplinkos apsaugos uždavinius. Pastaraisiais metais sparčiai vystėsi alternatyvios energijos technologijos, tiek veiksmingumo, tiek sąnaudų mažinimo požiūriu. Be to, daugelis besivystančių šalių yra ypač gerai pasirengusios plėtoti naujos kartos energetikos technologijas. Be naudos vystymuisi ir aplinkai, atsinaujinančių išteklių energija gali padėti užtikrinti didesnį saugumą ir ekonomikos stabilumą. Didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas sumažintų priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro importo ir padėtų daugeliui šalių pagerinti savo mokėjimų balansą;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(31a)  priklausomai nuo teritorijos geografinių savybių, gaminant geoterminę energiją gali būti išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kitos požeminiuose skysčiuose ir žemės gelmių geologinėse formacijose sukauptos medžiagos. Investicijos turėtų būti nukreiptos tik į geoterminės energijos gamybą, turinčią nedidelį poveikį aplinkai ir lemiančią mažesnį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su tradiciniais šaltiniais. Todėl iki 2018 m. gruodžio mėn. Komisija turėtų įvertinti, ar tikslinga pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama reguliuoti visas geoterminių elektrinių išmetamas medžiagas, įskaitant CO2, kurios yra kenksmingos sveikatai ir aplinkai, ir žvalgymo, ir gamybos etapais;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 konstatuojamoji dalis
(33)  nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą;
(33)  nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą, energijos taupymą ir energijos vartojimo efektyvumo priemones;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 konstatuojamoji dalis
(35)  siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES21 2 straipsnio 41 punkte. Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;
(35)  siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos – visų pirma skatinant naujoviškų technologijų, pvz., šilumos siurblių, geoterminių ir saulės šiluminės energijos technologijų, naudojimą, – ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir kad būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES21 2 straipsnio 41 dalyje. Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;
__________________
__________________
21 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
21 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 konstatuojamoji dalis
(36)  įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Jei būtų sukurtas bendrasis administracinis punktas ryšiams, kuriame būtų integruoti arba koordinuojami visi leidimų išdavimo procesai, sudėtingumo būtų mažiau, padidėtų našumas ir skaidrumas. Administracinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir naudingą aplinkai šildymo bei vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą. Ši direktyva, ypač jos nuostatos dėl leidimų išdavimo organizavimo ir trukmės, turėtų būti taikoma be įtakos tarptautiniams ir Sąjungos teisės aktams, įskaitant nuostatas, kuriomis saugoma aplinka ir žmonių sveikata;
(36)  įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Jei būtų sukurtas bendrasis administracinis punktas ryšiams, kuriame būtų integruoti arba koordinuojami visi leidimų išdavimo procesai, sudėtingumo būtų mažiau, padidėtų našumas ir skaidrumas, įskaitant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes. Administracinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir naudingą aplinkai šildymo bei vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą. Ši direktyva, ypač jos nuostatos dėl leidimų išdavimo organizavimo ir trukmės, turėtų būti taikoma nedarant įtakos tarptautiniams ir Sąjungos teisės aktams, įskaitant nuostatas, kuriomis saugoma aplinka ir žmonių sveikata;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 konstatuojamoji dalis
(43)  vienintelė šios direktyvos tikslu išduotų kilmės garantijų paskirtis yra parodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kilmės garantiją vienas turėtojas gali perduoti kitam turėtojui, neatsižvelgiant į energijos rūšį, su kuria ji susijusi. Tačiau siekiant užtikrinti, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių vienetas vartotojui būtų atskleistas tik vieną kartą, turėtų būti vengiama kilmės garantijų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo. Atsinaujinančių išteklių energija, kurios kilmės garantiją gamintojas pardavė atskirai, neturėtų būti atskleista ar parduota galutiniam vartotojui kaip atsinaujinančių išteklių energija;
(43)  vienintelė šios direktyvos tikslu išduotų kilmės garantijų paskirtis yra parodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kilmės garantiją vienas turėtojas gali perduoti kitam turėtojui, neatsižvelgiant į energijos rūšį, su kuria ji susijusi. Tačiau siekiant užtikrinti, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių vienetas vartotojui būtų atskleistas tik vieną kartą, turėtų būti vengiama kilmės garantijų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo. Atsinaujinančių išteklių energija, kurios kilmės garantiją gamintojas pardavė atskirai, neturėtų būti atskleista ar parduota galutiniam vartotojui kaip atsinaujinančių išteklių energija. Svarbu atskirti žaliuosius sertifikatus, kurie naudojami įgyvendinant paramos schemas, ir kilmės garantijas;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
45 konstatuojamoji dalis
(45)  svarbu teikti informaciją apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams. Siekdamos pagerinti šios vartotojams skiriamos informacijos kokybę valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų teikiamos visiems pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetams. Be to, siekiant išvengti dvigubo atlygio, kilmės garantijos neturėtų būti teikiamos, jei atsinaujinančių išteklių energijos gamintojai gauna finansinę paramą. Tačiau tokios kilmės garantijos turėtų būti naudojamos informavimui, kad galutiniai vartotojai galėtų gauti aiškų, patikimą ir deramą įrodymą, kad atitinkami energijos vienetai kilę iš atsinaujinančių išteklių. Be to, jei elektros energijos gamybai skirta parama, kilmės garantijos turėtų būti rinkai parduodamos aukcionuose, o gautomis pajamomis turėtų būti mažinamas viešasis atsinaujinančių išteklių energijos subsidijavimas;
(45)  svarbu teikti informaciją apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams. Siekdamos pagerinti šios vartotojams skiriamos informacijos kokybę valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų teikiamos visiems pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetams;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 konstatuojamoji dalis
(49)  pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių MVĮ. Svarbios yra valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo galimybės dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų pritarti nacionalinėms ir regioninėms šių sričių plėtros priemonėms, skatinti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia geriausia patirtimi ir skatinti naudoti šios srities sanglaudos politikos fondų lėšas;
(49)  pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių MVĮ. Valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios vietos verslo plėtojimo, tvaraus ekonomikos augimo ir aukštos kokybės užimtumo didinimo galimybės yra svarbios dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti ir remti nacionalines ir regionines šių sričių plėtros priemones, paraginti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia geriausia patirtimi ir stiprinti techninės pagalbos ir mokymo programų teikimą siekiant plėsti esamą reguliavimo, techninę ir finansinę patirtį bei didinti žinias apie turimas finansavimo galimybes, taip pat tikslingiau panaudoti Sąjungos lėšas, pvz., naudoti šios srities sanglaudos politikos fondų lėšas;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(49a)  vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai nustato platesnių užmojų tikslus, susijusius su atsinaujinančių išteklių energija, viršijančius nacionalinius tikslus. Šiuo metu remiami regioniniai ir vietiniai įsipareigojimai skatinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimą ir energijos vartojimo efektyvumą naudojant tinklus, pvz., merų konferenciją, pažangių miestų ir bendruomenių iniciatyvas ir tvarios energetikos veiksmų planų kūrimą. Tokie tinklai yra būtini ir turėtų būti plečiami, nes jie didina informuotumą ir sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir turima finansine parama. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat turėtų remti suinteresuotus pirmaujančius regionus ir vietos valdžios institucijas, kad jie dirbtų kitose valstybėse, padėdama kurti bendradarbiavimo mechanizmus, pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę, kurioje įvairių valstybių narių valdžios institucijos galėtų susivienyti ir teikti bendras paslaugas ir įgyvendinti projektus, nereikalaujant, kad nacionaliniai parlamentai pasirašytų ir ratifikuotų išankstinį tarptautinį susitarimą;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(49b)  vietos valdžios institucijos ir miestai atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant energetikos pertvarką ir didinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Kaip piliečiams artimiausias valdžios lygmuo, vietos valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį teikiant viešąją paramą Sąjungos energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimui, kartu diegiant labiau decentralizuotas ir integruotas energetikos sistemas. Svarbu užtikrinti geresnes galimybes miestams ir regionams gauti finansavimą, kad būtų skatinamos investicijos į vietos atsinaujinančių išteklių energiją;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(49c)  taip pat reikėtų apsvarstyti kitas inovatyvias priemones, kuriomis būtų galima pritraukti daugiau investicijų į naujas technologijas, pvz., sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir standartizavimo procesus viešojo finansavimo srityje;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
50 konstatuojamoji dalis
(50)  sudarant palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį regionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač MVĮ ir nepriklausomų energijos gamintojų atžvilgiu;
(50)  sudarant palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį regionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač MVĮ ir nepriklausomų energijos gamintojų požiūriu, įskaitant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
51 konstatuojamoji dalis
(51)  ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių. Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje. Todėl būtina skatinti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos technologijų diegimą, kad tų regionų energijos sistema būtų labiau autonomiškesnė, ir pripažinti ypatingą tų regionų padėtį atsinaujinančių išteklių energijos atžvilgiu ir viešosios paramos poreikį;
(51)  ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama SESV 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas ir brangesnis tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių, būtent biomasės ir jūros išteklių energijos. Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje ir tapti teritorijomis, kuriose atsinaujinančių išteklių energija sudaro 100 proc. Todėl būtina pritaikyti atsinaujinančių energijos išteklių technologijų strategiją, kad tų regionų energijos sistema būtų autonomiškesnė, stiprinti tiekimo saugumą ir pripažinti ypatingą tų regionų padėtį atsinaujinančių išteklių energijos požiūriu ir viešosios paramos poreikį. Be to, atokiausi regionai turėtų galėti visiškai naudotis savo ištekliais laikydamiesi griežtų tvarumo kriterijų ir atsižvelgdami į vietovės ypatumus ir poreikius, kad būtų galima didinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir stiprinti tų regionų energetinę nepriklausomybę;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
52 konstatuojamoji dalis
(52)  reikėtų sudaryti sąlygas decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijas plėtoti vienodomis sąlygomis ir be kliūčių finansuoti investicijas į infrastruktūrą. Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu decentralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruomenės vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų;
(52)  būtų tinkama sudaryti sąlygas decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijoms ir kaupimo įrenginiams plėtoti vienodomis sąlygomis ir nesukuriant kliūčių finansuoti investicijas į infrastruktūrą. Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu decentralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruomenių vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 konstatuojamoji dalis
(53)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją be neproporcingos naštos. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamas kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas, kad, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tiek pat, kiek individualių namų ūkiai;
(53)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją nesusidurdami su neproporcinga našta. Pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo tarifai ir atlygis turėtų teikti paskatas vystyti pažangias atsinaujinančių energijos išteklių integravimo technologijas, o iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus – priimti sprendimus dėl investicijų, kurie būtų naudingi vartotojui ir tinklui. Siekiant tokios pusiausvyros, būtina užtikrinti, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę gauti atlygį už pasigamintą jų tiekiamą į tinklą atsinaujinančių išteklių elektros energiją, atspindintį tiekiamos elektros energijos rinkos vertę, taip pat ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei. Tai turi apimti ilgalaikes pasigamintos energijos vartojimo sąnaudas ir naudą, atsižvelgiant į sutaupytas išlaidas tinklui, visuomenei ir aplinkai, visų pirma kartu su kitais paskirstytaisiais energijos ištekliais, pvz., energijos vartojimo efektyvumą, energijos kaupimą, reagavimą į paklausą ir bendruomenės tinklus. Toks atlygis turėtų būti nustatomas remiantis paskirstytųjų energijos išteklių sąnaudų ir naudos analize remiantis ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)] 59 straipsniu;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(53a)  tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamas kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas, kad, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tokiu pat mastu, kaip individualių namų ūkiai. Kolektyvinio pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo skatinimas taip pat suteikia galimybių atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir padėti mažinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Valstybės narės turėtų pasinaudoti šia galimybe, be kita ko, įvertindamos galimybę sudaryti sąlygas dalyvauti namų ūkiams, kurie kitu atveju negalėtų dalyvauti, įskaitant pažeidžiamus vartotojus ir nuomininkus;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(53b)  valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su vartojimu, ir priemonių, skirtų kovoti su priverstiniu pardavimu, piktnaudžiavimu rinkodara, klaidingų argumentų dėl atsinaujinančių išteklių energijos įrangos diegimo, kurie daro didžiausią poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms (pvz., pagyvenusiems asmenims ir kaimo vietovių gyventojams), rengimu ar įgyvendinimu;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
54 konstatuojamoji dalis
(54)  kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;
(54)  kai vietos gyventojai ir vietos valdžios institucijos, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo, o tai lemia vietos investicijas, didesnį pasirinkimą vartotojams ir geresnį gyventojų dalyvavimą energetikos pertvarkoje, visų pirma paskatas namų ūkiams, kurie kitaip galbūt negalėtų prisidėti, energijos vartojimo efektyvumo skatinimą namų ūkių lygmeniu ir pagalbą kovojant su energijos nepritekliumi mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
55 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(55a)  svarbu, kad valstybės narės užtikrintų sąžiningą ir neiškreipiantį tinklo sąnaudų ir mokesčių paskirstymą visiems elektros energijos sistemos vartotojams. Visi tinklo tarifai turėtų atspindėti sąnaudas;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
57 konstatuojamoji dalis
(57)  kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Tačiau, nenumačius po 2020 m. taikomų nacionalinių rodiklių, likusių nacionalinių paskatų gali neužtekti tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai 2030 ir 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti investavimo sąlygų aiškumą ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje ir laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, todėl rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai;
(57)  kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti tikrumą investuotojams ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje, sykiu laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Turint omenyje tai, kad kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(59a)  namų ūkių vartotojai ir bendruomenės, besinaudojantys lankstumo schemomis, vartojantys savo pasigamintą atsinaujinančių išteklių energiją ar prekiaujantys tokia pasigaminta energija, išsaugo savo teises kaip vartotojai, įskaitant teises sudaryti sutartį su pasirinktu tiekėju ir pakeisti tiekėją;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
60 konstatuojamoji dalis
(60)  turėtų būti akcentuojama sinergija, kurią galima gauti suderinus priemones didinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimą su esamomis schemomis, sukurtomis pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Valstybės narės turėtų turėti kuo didesnes galimybes tokias priemones įgyvendinti naudodamosi esamomis administracinėmis struktūromis, kad administracinė našta būtų mažesnė;
(60)  veiksmingos atsinaujinančių išteklių energijos šildymo arba vėsinimo sistemos turėtų būti naudojamos kartu vykdant esminę pastatų renovaciją, tuo mažinant energijos poreikį ir išlaidas vartotojams, taip pat padedant mažinti energijos nepriteklių ir kurti kvalifikuotas vietos darbo vietas. Tuo tikslu turėtų būti akcentuojama galima sinergija tarp poreikio didinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimą ir esamų schemų, sukurtų pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Valstybės narės turėtų turėti kuo didesnes galimybes tokias priemones įgyvendinti naudodamosi esamomis administracinėmis struktūromis, kad administracinė našta būtų mažesnė;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
61 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(61a)  intelektinių transporto sistemų srityje svarbu didinti elektra pagrįsto judumo plėtrą ir taikymą keliuose ir sparčiau integruoti pažangiąsias technologijas į novatoriškus geležinkelius, toliau įgyvendinant perėjimo prie geležinkelių (Shift2Rail) iniciatyvą, kuri būtų naudinga pereinant prie švaraus viešojo transporto;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
62 konstatuojamoji dalis
(62)  2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio;
(62)  kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto ir pašarų gamybos reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Tokiu atveju vykdomas netiesioginis žemės paskirties keitimas, o kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu, gali būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio, ir atskirti augalinės kilmės biodegalus, kurie atitinka išmetamo ŠESD kiekio mažinimo dideliu mastu ir mažos netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo rizikos kriterijus. Turėtų būti paspartintas pažangiųjų biodegalų ir elektra varomų transporto priemonių diegimas;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
63 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(63a)  Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti padidinti atsinaujinančių išteklių energijos derinį, sumažinti bendrą energijos suvartojimą transporto sektoriuje ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą visuose transporto sektoriuose. Tam skirtas priemones būtų galima remti ir transporto planavimo srityje, ir efektyviau energiją vartojančių automobilių gamybos srityje;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
63 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(63b)  degalų vartojimo efektyvumo standartai kelių transportui padėtų veiksmingai skatinti alternatyvių atsinaujinančių išteklių įsisavinimą transporto sektoriuje ir ilgainiui padėtų labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje. Degalų vartojimo efektyvumo standartai turėtų būti plėtojami vadovaujantis technologijų ir klimato bei energijos rodiklių raida;
Pakeitimas 286
Pasiūlymas dėl direktyvos
63 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(63c)  tikimasi, kad pažangieji biodegalai atliks svarbų vaidmenį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį aviacijos sektoriuje, todėl įmaišymo reikalavimo reikėtų laikytis ypač aviacijos reikmėms teikiamo kuro atžvilgiu. Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis turėtų būti parengta politika, skatinanti veiklos priemones, padėsiančias taupyti kurą laivyboje, kartu turi būti dedamos pastangos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje siekiant didinti vėjo ir saulės energija varomų laivų skaičių;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
65 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(65a)  siekiant tiksliau apskaičiuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalį transporto sektoriuje reikėtų parengti tinkamą metodiką ir išnagrinėti įvairius tam tikslui tinkamus techninius ir technologinius sprendimus;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
66 konstatuojamoji dalis
(66)  jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir mažiau subrandinta, todėl ją būtina labiau remti. Kad šis priedas būtų atnaujinamas pagal naujausią technologinę plėtrą ir būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, po direktyvos priėmimo turėtų būti atliekamas vertinimas siekiant išnagrinėti galimybę į priedą įrašyti naujas žaliavas;
(66)  jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir ne tokia brandi, todėl ją būtina labiau remti. Siekiant užtikrinti, kad šis priedas būtų atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius technologinius laimėjimus ir kartu būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, jis turėtų būti reguliariai vertinamas;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
68 konstatuojamoji dalis
(68)  siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro , Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti, kad turimi medienos ir žemės ūkio ištekliai būtų tvariai naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemos;
(68)  siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti energijos naudojimą tik iš turimų medienos ir žemės ūkio išteklių veiksmingesnio tvaraus naudojimo ir plėtojant naujas miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemas, laikantis tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijų;
Pakeitimas 287
Pasiūlymas dėl direktyvos
68 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(68a)  reikėtų dar labiau pabrėžti žiedinės ekonomikos, bioekonomikos ir atsinaujinančių išteklių energijos rėmimo sinergiją, kad būtų užtikrintas vertingiausias žaliavų panaudojimas ir geriausi rezultatai aplinkai. Sąjungos ir valstybių narių remiant atsinaujinančių išteklių energijos gamybą priimtose politikos priemonėse visada turėtų būti atsižvelgiama į efektyvaus išteklių naudojimo ir optimalaus biomasės panaudojimo principą;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
69 konstatuojamoji dalis
(69)  biodegalai , skystieji bioproduktai ir biomasės kuras turėtų būti visada gaminami tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio ir kuriems taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;
(69)  atsinaujinančių išteklių energija turėtų būti visada gaminama tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, ir tos atsinaujinančių išteklių energijos formos, kurioms taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
71 konstatuojamoji dalis
(71)  didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei miškai nepaliesti pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus , kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;
(71)  didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų neigiamai veikti biologinės įvairovės Sąjungoje ar už jos ribų ar skatinti neigiamo poveikio jai. Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei tai nepaliesti miškai pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Tačiau turėtų būti užtikrinta tokių miškų biologinė įvairovė, kokybė, sveikumas, ilgaamžiškumas ir gyvybingumas. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus, kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
72 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(72a)  Sąjungos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro tvarumo kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos būtų remiami 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikate „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ nustatyti tikslai ir būtų tvirtai vadovaujamasi Direktyvoje 2008/98/EB nustatyta atliekų hierarchija;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
73 konstatuojamoji dalis
(73)  žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos durpynuose, nes žaliavas auginant durpynuose būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama, o patikrinti, ar žemė nesausinama, yra sunku;
(73)  žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse, jei tam reikėtų sausinti žemę, nes žaliavas auginant nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
74 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(74a)  žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, turėtų būti auginamos taikant praktiką, suderinamą su dirvožemio kokybės ir dirvožemio organinės anglies apsauga;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
75 konstatuojamoji dalis
(75)  kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva;
(75)  kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva. Nedarant poveikio reikalavimui saugoti aplinkai svarbius pirminius išteklius, atokiausi regionai turėtų gebėti išnaudoti savo išteklių potencialą, kad padidintų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir savo energetinį savarankiškumą;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
76 konstatuojamoji dalis
(76)  siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų miško valdos lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų imtis deramų priemonių, kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo bioenergijos gamybai riziką. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, dera, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB24, parengtų praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;
(76)  siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų tiekimo bazės lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių neigiamiems padariniams aplinkai dėl miškų kirtimo išvengti ar sumažinti. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Šiomis aplinkybėmis derėtų, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB24, parengtų geriausia patirtimi paremtų reikalavimų įgyvendinimo valstybėse narėse tvarką ir praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
76 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(76a)  jei nacionalinėje teisėje arba praktikoje nėra numatyta tik vieno miško biomasės kriterijaus, tiekimo bazės lygmeniu turėtų būti pateikta daugiau tą kriterijų atitinkančios informacijos, nereikalaujant toliau teikti informacijos apie kriterijus, kurių jau laikomasi valstybės narės lygmeniu;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
76 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(76b)  rizika grindžiamas metodas turėtų būti pradedamas taikyti nacionaliniu lygmeniu. Jeigu reikalavimų pagal vieną kriterijų nenumatyta nacionalinėje teisėje arba stebėsenos sistemose, informacija apie tai turėtų būti teikiama tiekimo bazės lygmeniu siekiant sumažinti riziką gaminti netvarią miško biomasę;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
76 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(76c)  medyno kirtimo energijai gaminti apimtys padidėjo ir tikėtina, kad jos didės ir ateityje, todėl didėja žaliavų importo iš už Sąjungos ribų ir šių medžiagų gamybos Sąjungoje apimtys. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad medyno kirtimas vyktų laikantis tvarumo kriterijų;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
78 konstatuojamoji dalis
(78)  elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika;
(78)  elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip [20] MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 dalyje, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip [20] MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika. Parama atsinaujinančių išteklių energijos gamybos iš biomasės įrenginiams turėtų būti ypač sustiprinta atokiausiuose regionuose, labai priklausomuose nuo energijos importo, jeigu gaminant šių regionų ypatumus atitinkančią atsinaujinančių išteklių energiją laikomasi griežtų tvarumo kriterijų;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
80 konstatuojamoji dalis
(80)  remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera aktyviau taikyti savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;
(80)  remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera atsižvelgti į savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
82 konstatuojamoji dalis
(82)  vis daugiau įrodymų, kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka tvarumo kriterijus ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių kiekio kriterijus, gaunama taikant savanoriškas schemas. Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;
(82)  savanoriškos schemos gali būti svarbios teikiant įrodymus, kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka minimalius tvarumo kriterijus ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus. Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
84 konstatuojamoji dalis
(84)  siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų , skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;
(84)  siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais tiesiogiai išmetamais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto tiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio reikalavimo, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
85 konstatuojamoji dalis
(85)  būtina nustatyti aiškias taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;
(85)  būtina nustatyti aiškias, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstas taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
99 konstatuojamoji dalis
(99)  kad neesminės šios direktyvos nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su: pažangiųjų biodegalų žaliavos, turinčios mažai įtakos degalų tiekėjų įpareigojimui transporto srityje, sąrašu; transporto degalų energinės vertės keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą; metodika, pagal kurią apskaičiuojama biokuro dalis, gaunama biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru vieniniame procese; kilmės garantijų abipusio pripažinimo susitarimų įgyvendinimu; kilmės garantijų sistemos veikimo stebėjimo taisyklių nustatymu; taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir iš jų lyginamojo iškastinio kuro susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(99)  kad neesminės šios direktyvos nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su: pažangiųjų biodegalų žaliavos, turinčios mažai įtakos degalų tiekėjų įpareigojimui transporto srityje, sąrašu; transporto degalų energinės vertės keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą; metodika, pagal kurią apskaičiuojama biokuro dalis, gaunama biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru vieniniame procese; kilmės garantijų abipusio pripažinimo susitarimų įgyvendinimu; kilmės garantijų sistemos veikimo stebėjimo taisyklių nustatymu; taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir iš jų lyginamojo iškastinio kuro susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis; didžiausio leistino grąžos laikotarpio kaip tvarumo kriterijaus nustatymu, visų pirma lignoceliuliozės biomasei; ir, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą visuose energijos gamybos sektoriuose, iškastinio kuro ir iškastinio kuro energijos gamybos kriterijų nustatymu iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės  (šilumos ir fotoelektros)  energija, geoterminė  energija, aplinkos šiluma, potvynių, bangų ir kitokia  vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;
a)  atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotovoltinė) energija, geoterminė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biometanas, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos b punktas
b)  aplinkos šiluma – naudingos temperatūros šilumos energija, susikaupusi aplinkos ore, žemės gelmėse arba paviršiniame vandenyje ir išgaunama arba surenkama šilumos siurbliais, kuriems veikti reikia elektros arba kitokios pagalbinės energijos. Ataskaitinės vertės nustatomos tokia pačia metodika, kokia taikoma pranešimams apie šilumos siurbliais išgautą arba surinktą šilumą;
b)  aplinkos energija – naudingos temperatūros šiluminė energija, susikaupusi aplinkos ore, išskyrus iškvepiamą orą, paviršiniame vandenyje arba nuotekose. Ataskaitinės vertės nustatomos tokia pačia metodika, kokia taikoma pranešimams apie šilumos siurbliais išgautą arba surinktą šilumą;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  geoterminė energija – šilumos energija, susikaupusi po kietuoju žemės sluoksniu;
Pakeitimas 289
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi  atliekų, įskaitant biologinės kilmės  pramonines ir buitines atliekas, dalis;
c)  biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, bet neįskaitant durpių ir geologinėse formacijose esančių ir (arba) iškastinėmis virtusių medžiagų, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines, komercines ir buitines atliekas bei bakterijas, dalis;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos d punktas
d)  bendras galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos ir šilumos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu;
d)  bendras galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos, šilumos ir transporto degalų gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos e punktas
e)  centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio tinklu grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui ;
e)  centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio arba decentralizuotų šaltinių pasitelkiant tinklą grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos f punktas
f)  skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir vėsinimui , iš biomasės pagamintas skystasis kuras;
f)  skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir vėsinimui, iš biomasės arba biomasės pagamintas skystasis kuras;
Pakeitimas 290
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies g punktas
g)  biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis transporto kuras;
g)  biodegalai – iš biomasės arba jos pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos i punktas
i)  paramos schema – valstybės narės arba valstybių narių grupės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinami tos energijos kaštai, didinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąžinimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;
i)  paramos schema – valstybės narės arba valstybių narių grupės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinamos tos energijos sąnaudos, didinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą moksliniams tyrimams ir investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąžinimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos q punktas
q)  nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;
q)  nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), ir pievų augalus (pvz., žolė, dobilai ir liucerna), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir baltymus) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;
Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies s punktas
s)  iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte;
s)  iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras – transportui naudojamas skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, kai iš aplinkos oro sugeriama anglies žaliava;
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos z punktas
z)  techninis pertvarkymas – iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančių jėgainių atnaujinimas, įskaitant visų arba dalies įrenginių arba valdymo sistemų ir įrangos pakeitimą, siekiant pakeisti galią arba padidinti efektyvumą;
z)  techninis pertvarkymas – iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančių jėgainių atnaujinimas, įskaitant visų arba dalies įrenginių arba valdymo sistemų ir įrangos pakeitimą, siekiant padidinti arba pakeisti galią ir (arba) padidinti efektyvumą;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos y punktas
y)  atliekinė šiluma arba vėsuma − pramoniniuose arba energijos gamybos įrenginiuose atsirandanti perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;
y)  atliekinė šiluma arba vėsuma − pramoniniuose įrenginiuose arba energijos gamybos įrenginiuose arba tretiniame sektoriuje (naudojant didelio efektyvumo kogeneraciją arba kai kogeneracija neįmanoma) atsirandanti neišvengiama perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos aa punktas
aa)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas − direktyvoje [Rinkos modelio direktyva] apibrėžtas aktyvusis vartotojas, savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, komercinių arba bendrų paslaugų vietas arba uždaruosius skirstomuosius tinklus) vartojantis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jis taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;
aa)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)] apibrėžtas aktyvusis vartotojas arba drauge veikiančių vartotojų grupė, vartojantys savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, gyvenamąjį rajoną, komercinių, pramoninių arba bendrų paslaugų vietas arba tuos pačius uždaruosius skirstomuosius tinklus) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jie taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos aa a punktas (naujas)
aaa)  atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – vietinė energetikos bendruomenė, kaip apibrėžta ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)], 2 straipsnyje, atitinkanti šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus;
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos bb punktas
bb)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas − iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo vykdoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir vartojimas, taip pat, jei taikoma, jos kaupimas;
bb)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas − iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo vykdoma energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir vartojimas, taip pat, jei taikoma, jos kaupimas;
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos cc punktas
cc)  elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią juridinis asmuo sutinka iš energijos gamintojo tiesiogiai pirkti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją;
cc)  atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią juridinis arba fizinis asmuo sutinka iš energijos gamintojo tiesiogiai pirkti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją;
Pakeitimas 305
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos ee punktas
ee)  pažangieji biodegalai − iš IX priede išvardytų rūšių žaliavos pagaminti biodegalai;
ee)  pažangieji biodegalai − iš IX priede išvardytų rūšių žaliavos ir iš atliekų ir biomasės likučių, gaunamų ne iš maistinių arba pašarinių augalų, pagaminti biodegalai, kai tokia biomasė atitinka 26 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus;
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos ff punktas
ff)  atliekinis iškastinis kuras − skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas;
Išbraukta.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos ff a punktas (naujas)
ffa)  perdirbtas anglies pagrindu pagamintas kuras − skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neišvengiamų neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas, per kurio visą gyvavimo ciklą išmetamas gerokai mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Jeigu jis gaminamas iš kietųjų atliekų srautų, naudojamos tik tos atliekos, kurių negalima panaudoti pakartotinai ir kurios nėra mechaniškai perdirbamos, visiškai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą atliekų tvarkymo hierarchiją. Jeigu jis gaminamas iš dujinių procesų išmetalų, jie turi būti išmetami kaip neišvengiami ir netyčiniai gamybos proceso padariniai. Šio perdirbto anglies pagrindu pagaminto kuro gamybai naudojamų dujinių atliekų daliai negali būti suteikti kreditai pagal kitas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemas, pvz., ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos jj punktas
jj)  kirtimo leidimas – oficialus dokumentas, kuriuo suteikiama teisė imti miško biomasę;
jj)  kirtimo leidimas teisėtas leidimas ar panaši teisė pagal nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus imti miško biomasę;
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos mm punktas
mm)  miško valda vienas arba daugiau miško arba kitos miškingos žemės sklypų, iš kurių sudarytas valdymo arba naudojimo atžvilgiu vientisas vienetas;
mm)  tiekimo bazė biomasės žaliavų kilmės geografinis regionas;
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos nn punktas
nn)  biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, maitinimo įmonių ir mažmeninės prekybos vietų maisto ir virtuvės atliekos, taip pat panašios maisto perdirbimo atliekos;
nn)  biologinės atliekos biologinės atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 dalyje;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio pavadinimas
Sąjungos bendras privalomasis 2030 m. rodiklis
Sąjungos bendras privalomasis ir nacionaliniai 2030 m. rodikliai
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %.
1.  Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 35 %.
Pakeitimas 306
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 a dalis
1a.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2030 m. jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 12 proc. tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Kad pasiektų 12 proc. galutinio energijos suvartojimo iš atsinaujinančių šaltinių rodiklį, valstybės narės reikalauja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. degalų tiekėjai įtrauktų tam tikrą būtinąją atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, nurodytą 25 straipsnyje.
Kad būtų įskaičiuotas į šį rodiklį, naudojant biodegalus ir biodujas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, palyginti su iškastiniu kuru pagal 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą metodiką, turi atitikti 26 straipsnio 7 dalyje išdėstytus kriterijus.
Jei dalis valstybėje narėje vartojamų biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, yra mažesnė nei 2 proc. ir todėl jos nepakanka skirtumui tarp degalų tiekėjų įpareigojimo ir 12 proc. transporto rodiklio padengti, ta valstybė narė gali atitinkamai pakoreguoti savo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą viršutinę ribą, bet ne daugiau kaip iki 2 proc.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius atitinkami valstybių narių įnašai, kuriais jos prisideda prie šio bendro 2030 m. rodiklio, nustatomi jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir apie tuos įnašus pranešama Komisijai.
2.  Pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 3–5 straipsnius ir 9–13 straipsnius valstybės narės nusistato tikslus, kad būtų pasiekti rodikliai, pateikiami jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Jei remdamasi galutinių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, pateiktų pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 3 straipsnį, vertinimu Komisija padaro išvadą, kad valstybių narių rodikliai nepakankami, kad bendromis jėgomis būtų įvykdytas Sąjungos privalomas bendras tikslas, tos valstybės narės, kurių rodiklis yra mažesnis nei rodiklis, apskaičiuojamas pagal Ia priede nustatytą formulę, atitinkamai padidina savo rodiklį.
Jei valstybė narė dėl ypatingų ir tinkamai pagrįstų aplinkybių negali pasiekti savo numatyto rodiklio, ji gali nukrypti nuo savo rodiklio ne daugiau kaip 10 %, pranešdama apie tai Komisijai ne vėliau kaip 2025 m. Jei dėl to kiltų pavojus, kad nebus pasiektas bendras privalomas Sąjungos tikslas, Komisija ir valstybės narės imasi taisomųjų priemonių pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 27 straipsnio 4 dalį, kad trūkumas būtų veiksmingai ištaisytas.
Pakeitimas 321
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika, įskaitant paramos schemas, būtų formuojama taip, kad atitiktų atliekų hierarchiją, nustatytą Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje ir nesukeltų didelių iškraipymų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkose. Tuo tikslu valstybės narės reguliariai persvarsto savo nacionalinę politiką ir pagrindžia bet kokius neatitikimus ataskaitose, kurių reikalaujama pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 18 straipsnio c punktą.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 4 dalis
4.  Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas.
4.  Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas ir paremti gamybos iš atsinaujinančių šaltinių tarpvalstybinio pobūdžio projektus.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio pavadinimas
Finansinė parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai
Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai energijai
Pakeitimas 322/rev
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalis
1.  Laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos rengiamos taip, kad nebūtų nereikalingai iškreipiamos elektros energijos rinkos ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus.
1.   Vadovaudamosi SESV 195 straipsniu ir laikydamosi šios sutarties 107 ir 108 straipsnių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiekti arba viršytistraipsnyje nurodyti Sąjungos ir nacionaliniai rodikliai. Siekiant išvengti nereikalingų iškraipymų žaliavų rinkoje, paramos schemos, skirtos atsinaujinančių išteklių energijai iš biomasės, nustatomos taip, kad būtų išvengta skatinimo netinkamai pirmiausia naudoti biomasę energijos gamybai, jeigu esama didesnės pridėtinės vertės pramoninių arba medžiagų naudojimo galimybių, kurios galėtų apimti ir pirmenybės teikimą atliekų ir liekanų naudojimui. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į esamas tvaraus biomasės tiekimo galimybes.
atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos turi būti pagrįstos rinka, kad būtų išvengta elektros energijos rinkų iškreipimo, ir užtikrinti, kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir į galimas sistemos integravimo sąnaudas arba tinklo suvaržymus.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės gali taikyti paramos schemas konkrečioms technologijoms arba technologijų požiūriu neutralias paramos schemas. Konkrečioms technologijoms skirtos schemos gali būti taikomos visų pirma dėl vienos ar kelių nurodytų priežasčių:
a)  ilgalaikio konkrečios technologijos potencialo,
b)  poreikio užtikrinti technologinį arba regioninį energijos rūšių derinio diversifikavimą,
c)  veiksmingo sistemų planavimo ir tinklų integravimo,
d)  tinklo apribojimų ir tinklo stabilumo,
e)  aplinkosaugos apribojimų.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 dalis
2.  Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus.
2.  Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų kuo labiau integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus, sykiu kompensuodami atsinaujinančius išteklius dėl rinkos iškraipymų.
Valstybės narės gali taikyti mažesnės kaip 500 kW galios mažiems įrenginiams ir parodomiesiems projektams palankias išimtis. Tačiau iš vėjo energijos pagamintai elektros energijai taikoma 3 MW arba 3 gamybos vienetų įrengtosios elektrinės galios riba.
Nedarydamos poveikio antroje pastraipoje paminėtoms ribinėms vertėms valstybės narės gali remti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, pasitelkdamos kitus mechanizmus ir procedūras.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Kai parama atsinaujinančių išteklių energijai teikiama taikant viešųjų pirkimų procedūrą, taikoma 3a dalis, nebent parama skiriama mažesnės kaip 1 MW galios mažiems įrenginiams, vėjo energijos projektams iki 6 elektros energijos gamybos įrenginių arba 6 MW ir parodomiesiems projektams.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Jei parama atsinaujinančių išteklių energijai suteikiama taikant viešųjų pirkimų procedūrą, siekiant užtikrinti aukštą projekto įgyvendinimo rodiklį, valstybės narės:
a)  nustato ir paskelbia nediskriminacinius ir skaidrius kvalifikacinės atrankos kriterijus ir projekto pristatymo taisykles projekto gyvavimo laikotarpiu;
b)  konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais ir prašo jų peržiūrėti konkurso specifikacijų projektą;
c)  skelbia informaciją apie ankstesnius konkursus, įskaitant projektų įgyvendinimo rodiklius.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Valstybės narės paskelbia ilgalaikį bent artimiausių penkerių metų planuojamos paramos skyrimo grafiką, kuriame būtų numatyti orientaciniai terminai (įskaitant, jei taikoma, konkursų dažnumą), pajėgumas, biudžetas arba didžiausia vienetinė parama, kuriuos ketinama paskirti, ir reikalavimus atitinkančios technologijos.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 c dalis (nauja)
3c.  Rengdamos paramos schemas valstybės narės atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ir pasigamintos elektros energijos vartotojų ypatybes, kad jie galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 d dalis (nauja)
3d.  Siekdamos padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą atokiausiuose regionuose ir mažose salose, valstybės narės gali pritaikyti finansinę paramą tuose regionuose vykdomiems projektams, kad būtų galima atsižvelgti į gamybos sąnaudas, susijusias su specifinėmis tų regionų izoliacijos ir priklausomybės nuo išorės sąlygas.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalis
4.  Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą valstybės narės vertina bent kas ketverius metus. Tokio vertinimo rezultatais grindžiami sprendimai dėl tolesnio paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo.
4.  Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą ir jos paskirstymo poveikį įvairioms vartotojų grupėms ir pramonės konkurencingumui valstybės narės vertina bent kas ketverius metus.
Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į tai, kokį poveikį investicijoms turėtų galimi paramos schemų pakeitimai. Valstybės narės įtraukia šį vertinimą į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir atnaujintus planus, laikydamosi ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)].
Tokio vertinimo rezultatais grindžiamas ilgalaikis planavimas, kuriuo remiantis priimami sprendimai dėl paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo, atsižvelgiant į jų bendrą veiksmingumą siekiant atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir kitų tikslų, pvz., įperkamumo ir energetikos bendruomenių plėtojimo, ir atsižvelgiant į paskirstymo poveikį įvairioms vartotojų grupėms ir pramonės konkurencingumui.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Ne vėliau kaip ... [2021 m.] ir po to kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai paramos, teikiamos taikant viešųjų pirkimų procedūras, rezultatų Sąjungoje ataskaitą ir visų pirma vertina galimybes viešaisiais pirkimais:
a)  sumažinti sąnaudas;
b)  patobulinti technologijas;
c)  pasiekti aukštus įgyvendinimo rodiklius;
d)  užtikrinti mažų subjektų ir vietos valdžios institucijų nediskriminacinį dalyvavimą.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija persvarsto 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkai ir energetikai gaires (2014/C 200/01), kad būtų visiškai integruoti šios direktyvos 4 straipsnyje išdėstyti bendrieji principai.
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 c dalis (nauja)
4c.  Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies valstybės narės užtikrina, kad jokia paramos programa energijai iš atsinaujinančių išteklių nebūtų taikoma buitinėms atliekoms, kurios neatitinka atskiro surinkimo įpareigojimų, nustatytų Direktyvoje 2008/98/EB.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės paramos schemomis, taikomomis iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, leidžia naudotis kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
1.  Valstybės narės paramos schemomis, taikomomis iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, leidžia naudotis kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Valstybės narės gali apsiriboti paramos teikimu įrenginiams, esantiems tose valstybėse narėse, su kuriomis yra tiesioginis ryšys per jungtis.
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 15 % naujam pajėgumui numatytos paramos.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 8 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. – bent 13 % naujam pajėgumui numatytos paramos. Valstybės narės pagal šios direktyvos 7–13 straipsnius turi teisę nuspręsti, kokiu mastu jos, viršydamos tą minimalų lygį, teikia paramą atsinaujinančių išteklių energijai, gaminamai kitoje valstybėje narėje.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės gali prašyti, kad Komisija jas atleistų nuo šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų, įskaitant sprendimą neleisti jų teritorijoje esančių įrenginių savininkams dalyvauti paramos schemose, organizuojamose kitose valstybėse narėse, dėl vienos ar kelių toliau išvardytų priežasčių:
a)  nepakankamų sujungimų pajėgumų;
b)  nepakankamų gamtos išteklių;
c)  neigiamo poveikio energetiniam saugumui ar geram išimtį pritaikyti prašančios valstybės narės energijos rinkos veikimui.
Bet kuri tokia išimtis skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir persvarstoma ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 3 dalis
3.  Tarpvalstybinis paramos schemų atvėrimas gali būti vykdomas, inter alia, per jungtinius konkursus, atvirąsias sertifikatų sistemas arba jungtines paramos schemas. Kaip iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija, kuriai parama skirta atviruosiuose konkursuose, jungtiniuose konkursuose arba pagal atvirąją sertifikatų sistemą, priskaičiuojama prie valstybių narių atitinkamų įnašų, priklauso nuo bendradarbiavimo susitarimo, kuriame, laikantis principo, kad energija turi būti priskaičiuojama prie įrenginį parėmusios valstybės narės įnašo, nustatomos tarpvalstybinio paramos mokėjimo taisyklės.
3.  Tarpvalstybinis paramos schemų atvėrimas gali būti vykdomas, inter alia, per atvirus konkursus, jungtinius konkursus, atvirąsias sertifikatų sistemas arba jungtines paramos schemas. Kaip iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija, kuriai parama skirta atviruosiuose konkursuose, jungtiniuose konkursuose, pagal atvirąją sertifikatų sistemą, priskaičiuojama prie valstybių narių atitinkamų įnašų, priklauso nuo bendradarbiavimo susitarimo, kuriame, laikantis principo, kad energija turi būti priskaičiuojama prie įrenginį parėmusios valstybės narės įnašo, nustatomos tarpvalstybinės sistemos taisyklės, įskaitant dalyvavimo ir paramos mokėjimo sąlygas, atsižvelgiant į skirtingus mokesčius ir rinkliavas. Norint užtikrinti vienodas sąlygas Bendradarbiavimo susitarimu siekiama suderinti administracinės sistemos sąlygas bendradarbiaujančiose šalyse.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 4 dalis
4.  Iki 2025 m. Komisija įvertina šio straipsnio nuostatų naudingumą ekonomiškai efektyviam iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos diegimui Sąjungoje. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija gali pasiūlyti padidinti 2 pastraipoje nustatytas procentines dalis.
4.  Komisija padeda valstybėms narėms vykdyti derybų procesą ir nustatyti bendradarbiavimo tvarką teikdama informaciją ir analizę, įskaitant kiekybinius ir kokybinius duomenis apie tiesiogines ir netiesiogines bendradarbiavimo sąnaudas ir naudą, taip pat teikdama gaires ir techninę patirtį per visą šį procesą. Dėl to Komisija skatina keistis geriausia patirtimi ir parengti bendradarbiavimo susitarimų šablonus, kad būtų supaprastintas procesas.
Iki 2025 m. Komisija įvertina šio straipsnio nuostatų naudingumą ekonomiškai efektyviam iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos diegimui Sąjungoje. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija gali pasiūlyti pakeisti 2 pastraipoje nustatytas procentines dalis.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 pastraipa
Nedarant įtakos paramos schemų adaptavimui taip, kad jos atitiktų valstybės pagalbos taisykles, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą.
Valstybės narės užtikrina, kad naujiems arba esamiems atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų pakeistos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir ekonomiką.
Kai kitos reguliavimo priemonės pakeičiamos ir tais pakeitimais daroma įtaka remiamiems atsinaujinančios energijos projektams, valstybės narės užtikrina, kad reglamentavimo pakeitimai nedarytų neigiamo poveikio remiamų projektų ekonominiam poveikiui.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina, kad bet kokie paramos schemų pakeitimai būtų daromi remiantis ilgalaikiais planais pagal 4 straipsnio 4 dalį ir būtų paskelbti viešai bent prieš devynis mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos ir kad dėl jų vyktų skaidrus ir įtraukus viešų konsultacijų procesas. Į bet kokį esminį esamos paramos schemos pakeitimą įtraukiamas atitinkamas pereinamasis laikotarpis, kol įsigalios nauja paramos schema.
Kai reglamentavimo ar tinklo valdymo pakeitimai reikšmingai arba diskriminuojant neigiamai veikia remiamų projektų ekonominį veiksmingumą, valstybės narės užtikrina, kad tiems remiamiems projektams būtų skiriama kompensacija.
Pakeitimas 307
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa
Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 3,8 %. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnę įnašo ribą nustatyti maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą.
Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip tų degalų įnašas tos valstybės narės 2017 m. bendro energijos galutinio suvartojimo dalyje, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, ir ne didesnis kaip 7 proc. galutinio kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Nuo 2021 m. biodegalų ir skystųjų biodegalų, pagamintų iš alyvpalmių aliejaus, dalis turi būti 0 proc. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, nustatydamos mažesnę įnašo ribą maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą ir kitą nenumatytą poveikį tvarumui.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis ( įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančių išteklių pasigamino vartotojai ir energetikos bendruomenės, ir neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).
1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis (įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančių išteklių pasigamino vartotojai ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės, ir neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Į aplinkos šilumos energiją, išgautą šilumos siurbliais , atsižvelgiama 1 dalies b punkto tikslais, su sąlyga, kad galutinė energijos išeiga žymiai viršija pradines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veikimui. Šilumos kiekis, laikomas atsinaujinančių išteklių energija pagal šią direktyvą, apskaičiuojamas pagal VII priede nustatytą metodiką.
Į aplinkos šilumos ir geoterminę energiją, perduotą šilumos siurbliais šilumai ir vėsumai gaminti, atsižvelgiama 1 dalies b punkto tikslais, jei galutinė energijos išeiga žymiai viršija pradines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veikimui. Šilumos kiekis, laikomas atsinaujinančių išteklių energija pagal šią direktyvą, apskaičiuojamas pagal VII priede nustatytą metodiką.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalies 4 a pastraipa (nauja)
Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, kuriais nustatoma elektros energijos, valstybėje narėje pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudojamos šildymui ir vėsinimui ir centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui, apskaičiavimo metodika ir peržiūrimas VII priedas dėl energijos, gaunamos panaudojus šilumos siurblius, apskaičiavimo.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 dalies b a punktas (naujas)
ba)  siekiant užtikrinti atitiktį 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytam rodikliui, biodegalų, tiekiamų aviacijos ir laivybos sektoriuje, dalis laikoma atitinkamai 2 kartus ir 1,2 karto didesne už jų energetinę vertę, o iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, tiekiamos kelių transporto priemonėms, dalis laikoma 2,5 karto didesne už jos energetinę vertę;
Pakeitimai 140 ir 308
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti, žaliavas. Pagal Sąjungos tvarumo kriterijus kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize, tinkamai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, remiant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis, ir skatinant atliekų ir liekanų naudojimą, reikšmingai neiškreipiant (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų, išmetant gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su iškastiniu kuru, ir nesukeliant rizikos neigiamai paveikti aplinką ir biologinę įvairovę.
Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas. Pagal Sąjungos tvarumo kriterijus kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize, tinkamai atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos principus, Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, patvirtinant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis, ir skatinant atliekų ir liekanų naudojimą, reikšmingai neiškreipiant (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų, išmetant gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su iškastiniu kuru, remiantis išmetamų teršalų gyvavimo ciklo vertinimu, ir nesukeliant rizikos neigiamai paveikti aplinką ir biologinę įvairovę.
Pakeitimas 309
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Komisija kas dvejus metus vertina IX priedo A ir B dalyse pateiktą žaliavų sąrašą, kad į jį įrašytų žaliavas pagal šioje dalyje nustatytus principus. Pirmas vertinimas atliekamas ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo [šios direktyvos įsigaliojimo]. Jei dera, Komisijai priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti, žaliavas.
Komisija kas dvejus metus vertina IX priedo A ir B dalyse pateiktą žaliavų sąrašą, kad į jį įrašytų žaliavas pagal šioje dalyje nustatytus principus. Pirmas vertinimas atliekamas ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo [šios direktyvos įsigaliojimo]. Jei reikia, Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti žaliavas. 2025 m. Komisija atlieka specialų vertinimą, kad iš IX priedo išbrauktų žaliavas, ir per vienus metus nuo to vertinimo turi būti priimtas su tuo susijęs deleguotasis aktas.
Pakeitimas 310
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 3 a pastraipa (nauja)
Žaliavos iš IX priedo išbraukiamos tik surengus viešas konsultacijas ir laikantis 6 straipsnyje nustatytų finansinės paramos stabilumo principų. Nedarant poveikio 26 straipsniui, jei išbraukiamos tam tikros žaliavos, esami įrenginiai, gaminantys biodegalus iš tokių žaliavų, gali ir toliau įskaičiuoti šią energiją kaip atsinaujinančią energiją ir kaip įeinančią į 25 straipsnyje nustatytą degalų tiekėjų įpareigojimą, kol bus pasiektas, bet ne viršytas ankstesnis pagaminamos energijos kiekis.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Nustatydamos degalų, gaminamų iš šios direktyvos IX priede išvardytų žaliavų, gamybos skatinimo politiką valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos atliekų hierarchijos, taip pat jos nuostatų dėl gyvavimo ciklo sampratos, kiek tai susiję su bendru įvairių atliekų srautų susidarymo ir valdymo poveikiu.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Komisija sudaro galimybę kurti bendrus valstybių narių projektus, visų pirma teikdama tikslinę techninę pagalbą ir pagalbą vystant projektus.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalis
1.  Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.
1.  Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai ir jis vykdomas visapusiškai laikantis tarptautinės teisės.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  elektros energija pagaminta laikantis tarptautinė teisės nuostatų, ypatingą dėmesį teikiant žmogaus teisių teisei.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 3 dalies e punktas
e)  prašymas susijęs su 2 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
e)  prašymas susijęs su 2 dalies b, c ir ca punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 5 dalies d punktas
d)  kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis b ir c punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.
d)  kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis antros pastraipos b, c ir ca punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija sudaro galimybę kurti bendras valstybių narių paramos schemas, visų pirma dalijantis gairėmis ir geriausia patirtimi.
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos elektros energijos, šilumos ar vėsumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusioms perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų proporcingos ir būtinos.
Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos elektros energijos, šilumos ar vėsumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusiems perdavimo ir paskirstymo tinklams ir biomasės pavertimo biodegalais, skystaisiais bioproduktais ir biomasės kuru ar kitais energijos produktais procesams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintam nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui, būtų proporcingos ir būtinos ir atitiktų prioriteto energijos vartojimo efektyvumui principą.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu;
a)  administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu ir būtų nustatyti reikiamų leidimų ir licencijų išdavimo terminai;
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punktas
d)  decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems įtaisams būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą pranešti, jei tai galima pagal taikomą teisinę bazę.
d)  decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems ir kaupiantiems įtaisams, įskaitant vartotojus, kurie pasigamina energijos iš atsinaujinančių išteklių, ir energetikos bendruomenes, būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą panešti apie mažos apimties projektus.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad investuotojai galėtų pakankamai gerai žinoti, kokią paramą planuojama skirti atsinaujinančių išteklių energijai. Todėl valstybės narės parengia ir paskelbia ilgalaikį bent artimiausių trejų metų planuojamos paramos skyrimo grafiką, kuriame būtų numatyti orientaciniai kiekvienos schemos terminai, pajėgumas, biudžetas, kurį ketinama paskirti, taip pat konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis paramos organizavimo klausimais.
Išbraukta.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos įstaigos nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtrauktų nuostatas, kad, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant miestų infrastruktūrą, pramoninius ar gyvenamuosius rajonus ir energijos infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, būtų integruojama ir diegiama atsinaujinančių išteklių energija ir neišvengiamai susidarančios atliekinės šilumos arba vėsumos naudojimas.
4.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos įstaigos nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtrauktų nuostatas, kad, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant miestų infrastruktūrą, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius rajonus ir energijos infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, būtų integruojama ir diegiama atsinaujinančių išteklių energija, taip pat ir ankstyvo erdvės planavimo reikmėms, poreikiams ir tinkamumo vertinimams, kuriais atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumą ir reguliavimą apkrova, taip pat specialias nuostatas pasigamintos elektros energijos vartojimui ir atsinaujinančių energijos išteklių bendruomenėms, ir neišvengiamai susidarančios atliekinės šilumos arba vėsumos naudojimui. Prireikus valstybės narės visų pirma skatina vietos ir regionines administracines įstaigas įtraukti šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus į miestų infrastruktūros planavimą.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Nustatydamos tokias priemones arba savo paramos schemose, valstybės narės gali atsižvelgti į nacionalines priemones, susijusias su ženkliu energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir susijusias su kogeneracija bei su pasyviais, mažai energijos vartojančiais ar nulinės energijos pastatais.
Nustatydamos tokias priemones arba savo paramos schemose valstybės narės gali atsižvelgti į nacionalines priemones, susijusias su reikšmingu iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartojimo, vietos energijos kaupimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir susijusias su kogeneracija bei su pasyviais, mažai energijos vartojančiais ar nulinės energijos pastatais.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Valstybės narės , atsižvelgdamos į sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo, atlikto pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus, savo statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu nustato , kiek atsinaujinančių išteklių energijos būtina minimaliai naudoti naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant didelę atsinaujinančių energijos išteklių dalį.
Valstybės narės, atsižvelgdamos į sąnaudų požiūriu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo, atlikto pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus, savo statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu nustato, kiek atsinaujinančių išteklių energijos arba atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių būtina minimaliai naudoti naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą ir vėsumą, kurių gamybai naudojama didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis, kurie pagaminti pasitelkiant pavienį ar kolektyvinį pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą pagal 21 straipsnį, arba atsinaujinančiais ištekliais grindžiamą kogeneraciją ir atliekinę šilumą ir vėsumą.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 6 dalis
6.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinio, regionų ir vietos lygio nauji viešieji pastatai ir esami viešieji pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, nuo 2012 m. sausio 1 d. atliktų pavyzdinį vaidmenį taikant šią direktyvą. Valstybės narės gali, inter alia, numatyti, kad šio įpareigojimo laikomasi, jei laikomasi viešųjų pastatų ar mišrių privačių ir viešųjų pastatų stogus trečiosios šalys naudoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai.
6.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinio, regionų ir vietos lygio nauji viešieji pastatai ir esami viešieji pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, nuo 2012 m. sausio 1 d. atliktų pavyzdinį vaidmenį taikant šią direktyvą. Valstybės narės gali, inter alia, numatyti, kad šio įpareigojimo laikomasi, jei laikomasi ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [dėl pastatų energinio naudingumo, 2016/0381(COD)] nustatytų beveik nulinės energijos pastatų standartų arba jei viešųjų pastatų ar mišrių privačių ir viešųjų pastatų stogus trečiosios šalys naudoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 7 dalis
7.  Remdamosi savo statybos reglamentais ir kodeksais, valstybės narės skatina naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančias šildymo bei vėsinimo sistemas ir įrenginius, smarkiai sumažinančius energijos vartojimą. Siekdamos populiarinti tokias sistemas ir įrenginius, valstybės narės taiko energijos, ekologinių ženklų ar kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, nustatytus nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, jei tokie yra nustatyti.
7.  Remdamosi savo statybos reglamentais ir kodeksais, valstybės narės skatina naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančias šildymo bei vėsinimo sistemas ir įrenginius, smarkiai sumažinančius energijos vartojimą. Tomis aplinkybėmis valstybės narės taiko energijos, ekologinių ženklų ar kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, nustatytus nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, jei tokie yra nustatyti, ir užtikrina tinkamą informavimą ir teikia patarimus apie atsinaujinančios energijos, itin taupiai energiją vartojančias alternatyvas, taip pat papildomas finansines priemones ir iniciatyvas, prieinamas pakeitimo atveju, kad būtų skatinamas didesnis senų šildymo sistemų pakeitimo mastas ir spartesnis perėjimas prie atsinaujinančia energija grindžiamų sprendimų vadovaujantis ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [dėl pastatų energinio naudingumo, 2016/0381(COD)].
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 8 dalis
8.  Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą ir atliekinės šilumos bei vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui. Šis vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.
8.  Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą ir atliekinės šilumos bei vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui. Atliekant tą vertinimą ypač atsižvelgiama į nedidelį ekologinį pavojų keliančiam diegimui tinkamų vietovių erdvinę analizę ir į nedidelio masto namų ūkio projektų galimybes. Tas vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 8 a dalis (nauja)
8a.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos nacionalinio, regionų ir vietos lygmens institucijos į savo judumo ir transporto planus įtrauktų atsinaujinančią energiją naudojančio transporto rūšių integracijos ir diegimo nuostatas;
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 9 dalis
9.  Valstybės narės šalina kliūtis sudaryti ilgalaikes įmonių elektros energijos pirkimo sutartis, iš kurių būtų finansuojami atsinaujinantys ištekliai ir jų naudojimas.
9.  Valstybės narės įvertina reglamentavimo ir administracines kliūtis ir galimybes, jų teritorijoje kylančias verslo klientams perkant atsinaujinančių išteklių energiją, ir sukuria tinkamą reguliavimo ir administracinį teisinį pagrindą, kuriuo būtų tobulinamos ilgalaikes įmonių atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartys, iš kurių būtų finansuojami atsinaujinantys ištekliai ir jų naudojimas užtikrinant, kad toms sutartims nebūtų taikomos neproporcingos procedūros ir sąnaudų neatitinkantys mokesčiai. Sudarius tokias sutartis, atitinkamas pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis panaikinamas verslo kliento vardu. Ši galimybių teikianti sistema turi būti įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)].
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 2 dalis
2.  Bendrasis administracinis punktas ryšiams skaidriai vadovauja pareiškėjui per visą leidimo išdavimą, teikia pareiškėjui visą būtiną informaciją, koordinuoja veiklą su kitomis valdžios įstaigomis ir prireikus jas įtraukia į leidimo išdavimą, o viso proceso pabaigoje pateikia teisiškai privalomą sprendimą.
2.  Bendrasis administracinis punktas ryšiams skaidriai vadovauja pareiškėjui per visą leidimo išdavimą, teikia pareiškėjui visą būtiną informaciją, koordinuoja veiklą su kitomis valdžios įstaigomis ir prireikus jas įtraukia į leidimo išdavimą, o viso proceso pabaigoje pateikia teisiškai privalomą sprendimą. Pareiškėjai turėtų galėti visus susijusius dokumentus pateikti skaitmenine forma.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 3 dalis
3.  Bendrasis administracinis punktas ryšiams, bendradarbiaudamas su perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, paskelbia atsinaujinančių išteklių energijos projektų, įskaitant mažus projektus ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų projektus, vykdytojams skirtą procedūrų žinyną.
3.  Kad būtų užtikrinta lengvesnė prieiga prie informacijos, bendrasis administracinis punktas ryšiams arba valstybė narė, bendradarbiaudami su perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, parengia vieną internetinę informacijos platformą, kurioje paaiškinamos iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos projektų, įskaitant mažus projektus, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų ir atsinaujinančios energijos bendruomenių projektų vykdytojams skirtą procedūrų žinyną. Jeigu valstybės narės nusprendžia sukurti daugiau nei vieną bendrąjį administracinį punktą ryšiams, informacijos platformoje pareiškėjas nukreipiamas į su paraiška susijusį punktą ryšiams.
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 4 dalis
4.  1 dalyje nurodytas leidimų išdavimas trunka ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus 16 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytais atvejais.
4.  1 dalyje nurodytas leidimų išdavimas trunka ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus 16 straipsnio 4a ir 5 dalyse ir 17 straipsnyje nurodytus atvejus.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Leidimų dėl įrenginių, kurių elektros galia yra nuo 50kW iki 1MW, išdavimas trunka ne ilgiau kaip vienus metus. Ypatingomis aplinkybėmis (jos turi būti pagrįstos) šis nustatytas laikotarpis gali būtu pratęstas trimis papildomais mėnesiais.
4 ir 4a dalyse nurodyti laikotarpiai nedaro poveikio teisminiams apeliaciniams skundams ir apsaugos priemonėms, ir šis laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau nei trunka teisminių apeliacinių skundų ir apsaugos priemonių procedūros.
Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai galėtų naudotis neteisminio ginčų sprendimo mechanizmu arba paprastomis ir prieinamomis teisminėmis procedūromis sprendžiant ginčus dėl leidimų išdavimo procesų ir leidimų statyti ir eksploatuoti atsinaujinančių energijos išteklių įrenginius išdavimo.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 5 dalis
5.  Geresnes sąlygas techniškai pertvarkyti esamus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius valstybės narės sudaro, inter alia, užtikrinusios paprastą ir sklandų leidimų išdavimą, trunkantį ne ilgiau nei vienus metus nuo dienos, kurią techninio pertvarkymo prašymas pateiktas bendrajam administraciniam punktui ryšiams.
5.  Geresnes sąlygas techniškai pertvarkyti esamus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius valstybės narės sudaro, inter alia, užtikrinusios paprastą ir sklandų leidimų išdavimą, trunkantį ne ilgiau nei vienus metus nuo dienos, kurią techninio pertvarkymo prašymas pateiktas bendrajam administraciniam punktui ryšiams. Nedarant poveikio ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0379(COD)] 11 straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad būtų išsaugotos techninio pertvarkymo projektų prieigos ir prisijungimo prie tinklo teisės bent tais atvejais, kai nesikeičia jų galia.
Pakeitimas 354
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.   Valstybės narės savo leidimų ar koncesijos išdavimo procesais užtikrina, kad ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. 90 proc. degalinių, esančių prie pagrindinio tinklo kelių, kurie nustatyti Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (TEN-T pagrindinis tinklas), būtų įrengtos viešai prieinamos elektromobilių didelės galios įkrovimo vietos. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 32 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos būtų išplėsta šios dalies taikymo sritis į ją įtraukiant į 25 straipsnį įtrauktus degalus.
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 dalis
1.  Parodomuosius projektus ir įrenginius, kurių elektros galia mažesnė kaip 50 kW, leidžiama prie tinklo prijungti pranešus skirstymo sistemos operatoriui.
1.  Parodomuosius projektus ir įrenginius, kurių elektros galia mažesnė kaip 50 kW, leidžiama prie tinklo prijungti pranešus skirstymo sistemos operatoriui.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, parodomiesiems projektams ir įrenginiams, kurių elektros galia nuo 10,8 kW iki 50 kW, skirstymo sistemos operatorius gali dėl pagrįstų priežasčių nuspręsti atsisakyti paprastos pranešimo tvarkos arba pasiūlyti alternatyvų sprendimą. Tokiu atveju jis tai turi padaryti per dvi savaites nuo pranešimo gavimo, o pareiškėjas tada gali prašyti prijungimo pagal standartines procedūras. Nesant neigiamo skirstymo sistemos operatoriaus sprendimo per tą laikotarpį įrenginys gali būti prijungtas.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad su informacija apie paramos priemones galėtų susipažinti visi atitinkami subjektai, pavyzdžiui, šildymo, vėsinimo ir elektros energijos įrenginių bei sistemų ir transporto priemonių, kuriose gali būti naudojama atsinaujinančių išteklių energija, vartotojai, statytojai, montuotojai, architektai ir tiekėjai.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad su informacija apie paramos priemones galėtų susipažinti visi atitinkami subjektai, pavyzdžiui, šildymo, vėsinimo ir elektros energijos įrenginių bei sistemų ir transporto priemonių, kuriose gali būti naudojama atsinaujinančių išteklių energija, vartotojai, ypač mažas pajamas gaunantys pažeidžiami vartotojai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai, atsinaujinančios energijos bendruomenės, statytojai, montuotojai, architektai ir tiekėjai.
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiama informacija apie intelektinių transporto sistemų ir susietųjų transporto priemonių privalumus kelių eismo saugumo, spūsčių mažinimo ir degalų vartojimo efektyvumo klausimais.
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 6 dalis
6.  Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninėms institucijoms, parengia tinkamas informavimo, sąmoningumo ugdymo, orientavimo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų informuojami apie atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei naudojimo praktines galimybes ir naudą.
6.  Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninėms institucijoms, parengia tinkamas informavimo, sąmoningumo ugdymo, orientavimo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų informuojami apie tai, kaip naudotis savo, kaip aktyvių vartotojų, teisėmis, ir atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei naudojimo praktines galimybes ir naudą, įskaitant pasigamintos elektros energijos vartojimą arba dalyvavimą atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėse, taip pat valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmų ir įvairių tarptautinio bendradarbiavimo formų naudą.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Valstybės narės užtikrina , kad kilmės garantijos būtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama , skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. Tokias kilmės garantijas išduoda valstybės narės ir perduoda jas rinkai parduodamos jas aukcione. Aukcione gautos lėšos naudojamos paramai, skiriamai atsinaujinantiems energijos ištekliams, kompensuoti.
Valstybės narės užtikrina, kad, jei atsinaujinančios energijos įrenginiai būtų pradedami eksploatuoti po ...[šios direktyvos įsigaliojimo diena], kilmės garantijos nebūtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama, skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai, išskyrus tuos atvejus, kai nėra dvigubo kompensavimo.
Daroma prielaida, kad dvigubo kompensavimo nėra tuomet, kai:
a)  finansinė parama suteikiama surengus konkursą arba pagal prekinių žaliųjų sertifikatų sistemą;
b)  į kilmės garantijų rinkos vertę administraciniu požiūriu atsižvelgiama nustatant finansinės paramos dydį; arba
c)  kilmės garantijos išduodamos ne tiesiogiai gamintojui, o tiekėjui arba vartotojui, perkančiam atsinaujinančių išteklių energiją konkurencingoje aplinkoje arba pagal ilgalaikę įmonių atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartį.
Kitais nei ketvirtoje pastraipoje nurodytais atvejais valstybės narės išduoda kilmės garantiją dėl statistinių priežasčių ir nedelsdamos ją panaikina.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  ar energijos išteklius, iš kurio pagaminta energija, atitiko tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus, kurie nurodyti 26 straipsnyje.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos b punkto ii papunktis
ii)  dujomis, arba
ii)  dujomis, įskaitant vandenilį, arba
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 8 dalis
8.  Jeigu elektros energijos tiekėjui nustatytas reikalavimas įrodyti, kokią jo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos balanse sudaro atsinaujinančių išteklių energija Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnio 9 dalies tikslais, jis tai padaro pasinaudodamas kilmės garantijomis. Pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos taip pat naudojamos pagrįsti bet kokį reikalavimą įrodyti, kiek elektros energijos pagaminta didelio naudingumo kogeneracija. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į visus nuostolius, kai kilmės garantijomis naudojamasi atsinaujinančių išteklių energijos arba elektros energijos, pagamintos didelio naudingumo kogeneracija, vartojimui parodyti.
8.  Jeigu elektros energijos tiekėjui nustatytas reikalavimas įrodyti, kokią jo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos balanse sudaro atsinaujinančių išteklių energija Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnio 9 dalies tikslais, jis tai padaro pasinaudodamas kilmės garantijomis. Pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos taip pat naudojamos pagrįsti bet kokį reikalavimą įrodyti, kiek elektros energijos pagaminta didelio naudingumo kogeneracija. Remiantis 2 dalimi, kai elektros energija pagaminta iš atsinaujinančių išteklių naudojant didelio naudingumo kogeneraciją, išduodama tik viena kilmės garantija, kurioje nurodomos abi charakteristikos. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į visus nuostolius, kai kilmės garantijomis naudojamasi atsinaujinančių išteklių energijos arba elektros energijos, pagamintos didelio naudingumo kogeneracija, vartojimui parodyti.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 dalis
1.  Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą.
1.  Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai yra atsakingi už sklandaus dujų tinklo veikimo užtikrinimą, įskaitant jų techninę priežiūrą ir reguliarų valymą.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 3 dalis
3.  Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu , pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse.
3.  Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu, pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse tvariose biomasės jėgainėse, dideliuose aplinkos šilumos siurbliuose, saulės ir geoterminėse jėgainėse, taip pat perteklinės šilumos gamybai iš pramonės ir kitų šaltinių.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus:
Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai turėtų teisę tapti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojais. Tomis aplinkybėmis valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus:
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, jos gamybos perviršį netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių;
a)  turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis ir tarpusavio pardavimo sutartis, jos gamybos perviršį netaikant diskriminacinių ar neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių;
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą jų valdose esančią elektros energiją netaikant rinkliavų, mokesčių arba valstybinių mokesčių;
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a b punktas (naujas)
ab)  turėtų teisę įrengti ir eksploatuoti elektros energijos kaupimo sistemas, sujungtas su įrenginiais, kuriais gaminama elektros energija, vartojama savo reikmėms, netaikant jokių mokesčių, įskaitant apmokestinimą ir dvigubų elektros energijos tinklų mokesčių taikymą jų valdose kaupiamai elektros energijai;
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus nebūtų laikomi energijos tiekėjais, jei iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos per metus į tinklą namų ūkis patiekia 10 MWh, o juridinis asmuo – 500 MWh, ir
c)  pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus nebūtų laikomi energijos tiekėjais, jei iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos per metus į tinklą namų ūkis patiekia 10 MWh, o juridinis asmuo – 500 MWh, nedarant poveikio procedūroms, nustatytoms gamybos jungimo į tinklą priežiūrai ir patvirtinimui, kuriuos atlieka skirstymo sistemos operatoriai pagal 15 ir 18 straipsnius,
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  gautų tokį atlygį už jų iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją, kuris atitiktų patiektos elektros energijos rinkos vertę.
d)   jų iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją gautų tokį atlygį, kuris atitiktų bent patiektos elektros energijos rinkos kainą ir atsižvelgtų į ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei, ir būtų nustatomas remiantis paskirstytųjų energijos išteklių sąnaudų ir naudos analize pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)] 59 straipsnį.
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina, kad tinklo valdymo ir plėtros sąnaudos būtų paskirstytos sąžiningai, proporcingai, ir atspindėtų savarankiškos energijos gamybos naudą visai sistemai, įskaitant ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tame pačiame daugiabučiame name gyvenantiems arba toje pačioje komercinių arba bendrų paslaugų vietoje arba uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose esantiems iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams būtų leidžiama pasigamintą elektros energiją drauge vartoti taip, lyg jie būtų pavienis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas. Tokiu atveju 1 dalies c punkte nustatyta riba taikoma kiekvienam susijusiam iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tame pačiame daugiabučiame name, tame pačiame kvartale gyvenantiems arba toje pačioje komercinių, pramoninių arba bendrų paslaugų vietoje arba tuose pačiuose uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose esantiems iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams būtų leidžiama pasigamintą elektros energiją drauge vartoti taip, lyg jie būtų pavienis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas. Tokiu atveju 1 dalies c punkte nustatyta riba taikoma kiekvienam susijusiam iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės atlieka esamų kliūčių ir galimybių plėtoti vartojimą savo reikmėms savo teritorijose vertinimą, kad būtų galima pradėti taikyti sistemą, kuria suteikiama galimybė iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimo plėtojimui skatinti ir jį palengvinti.
Tą galimybių teikiančią sistemą, be kita ko, sudaro:
a)  specialios priemonės, skirtos užtikrinti, kad pasigamintos energijos vartojimas būtų prieinamas visiems vartotojams, įskaitant pažeidžiamus, mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose ar nuomojamuose būstuose gyvenančius vartotojus;
b)  priemonės, padedančios gauti finansavimą;
c)  paskatos pastatų savininkams sudaryti nuomininkams vartojimo savo reikmėms galimybes;
d)  visų nepagrįstų reguliavimo kliūčių iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimui, įskaitant nuomininkus, pašalinimas.
Galimybių teikianti sistema turi būti įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą ... [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)].
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalis
3.  Iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo įrenginį gali administruoti, be kita ko, įrengti, techniškai prižiūrėti ir fiksuoti jo rodmenis, gali trečioji šalis.
3.  Iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui sutikus įrenginį turėti arba administruoti, taip pat įrengti, techniškai prižiūrėti ir fiksuoti jo rodmenis, gali trečioji šalis. Trečioji šalis pati nėra laikoma iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoju.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies -1 pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai, visų pirma namų ūkių vartotojai, turėtų teisę dalyvauti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėje kaip galutiniai vartotojai ir kad jiems nebūtų taikomos nepagrįstos sąlygos ir procedūros, kurios neleistų dalyvauti ar atgrasytų nuo dalyvavimo atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėje, jei, privačių įmonių atveju, tai nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla.
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių.
Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant diskriminacinių ar neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių.
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis
Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją ir atitinka bent šiuos keturis iš šių kriterijų:
Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją.
Kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenei būtų naudinga ši tvarka, bent 51 proc. vietų subjekto direktorių valdyboje arba valdymo organuose turi būti paskirta vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų socialinių ir ekonominių interesų atstovams arba pavieniams piliečiams.
Be to, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė turi atitikti bent tris iš šių kriterijų:
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes, arba atsinaujinančių išteklių energijos sektoriuose veikiančios MVĮ;
a)  akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, vietos valdžios institucijos, įskaitant savivaldybes, arba MVĮ;
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  bent 51 % subjekto akcininkų arba balsavimo teisę turinčių narių yra fiziniai asmenys;
b)  bent 51 % subjekto akcininkų arba balsavimo teisę turinčių narių yra fiziniai asmenys arba valstybės įstaigos;
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c punktas
c)  bent 51 % subjekto akcijų arba dalyvavimo teisių priklauso vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų visuomenės ir ūkio interesų atstovams arba piliečiams, tiesiogiai suinteresuotiems bendruomenės veikla ir jos poveikiu;
c)  bent 51 % subjekto akcijų arba dalyvavimo teisių priklauso vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų socialinių ir ekonominių interesų atstovams arba pavieniams piliečiams;
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punktas
d)  bent 51 % vietų subjekto direktorių valdyboje arba valdymo organuose paskirta vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų visuomenės ir ūkio interesų atstovams arba piliečiams, kurie tiesiogiai suinteresuoti bendruomenės veikla ir jos poveikiu;
Išbraukta.
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės stebi, kaip taikomi šie kriterijai, ir imasi priemonių, kad būtų išvengta bet kokio piktnaudžiavimo arba neigiamos įtakos konkurencijai.
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 dalis
2.  Nedarant įtakos valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės, rengdamos paramos schemas, atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatybes.
2.  Valstybės narės, rengdamos paramos schemas, atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatybes, kartu užtikrindamos, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams būtų sudarytos vienodos sąlygos.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės atlieka esamų kliūčių ir galimybių plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes savo teritorijose vertinimą, kad būtų galima pradėti taikyti sistemą, kuria suteikiama galimybė skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms dalyvauti gaminant, vartojant, kaupiant ir parduodant atsinaujinančių išteklių energiją.
Tą galimybių teikiančią sistemą sudaro:
a)  tikslai ir konkrečios priemonės, padedančios valdžios institucijoms sudaryti sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių plėtrai ir tiesioginiam dalyvavimui;
b)  specialios priemonės, skirtos užtikrinti, kad dalyvavimas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėse būtų prieinamas visiems vartotojams, įskaitant pažeidžiamus, mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose ar nuomojamuose būstuose gyvenančius vartotojus;
c)  priemonės, padedančios gauti finansavimą ir informaciją;
d)  reguliavimo ir pajėgumų didinimo parama valdžios institucijoms kuriant atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes;
e)  nepagrįstų reguliavimo ir administracinių kliūčių atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms pašalinimas;
f)  taisyklių, kuriomis būtų užtikrinamas vienodas ir nediskriminacinis elgesys su atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėje dalyvaujančiais vartotojais, ir užtikrinančių tokią pat vartotojų apsaugą, kokią turi prie skirstymo tinklų prijungti vartotojai, kūrimas.
Galimybių teikianti sistema įtraukiama į nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)].
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 dalis
1.  Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį kasmet padidinti bent 1 procentiniu punktu, išreiškiamu nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamu pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką.
1.  Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį kasmet padidinti bent 2 procentiniais punktais, išreiškiamais nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamais pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką. Jei valstybė narė negali pasiekti šios procentinės dalies, ji paskelbia viešai ir pateikia Komisijai paaiškinimą, kodėl nepasiekia šio rodiklio. Valstybės narės pirmenybę teikia geriausioms turimoms technologijoms.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Apskaičiuodamos šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį ir reikalaujamą metinį didinimą 1 dalyje nurodytais tikslais valstybės narės:
a)  gali priskaičiuoti bet kokį atitinkamais metais pasiektą padidėjimą taip, lyg jis būtų iš dalies ar visiškai pasiektas bet kuriuo dvejų praėjusių ar dvejų ateinančių metų periodu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.;
b)  gali įtraukti atliekinę šilumą ir vėsumą į metinį didinimą pagal 1 dalį, bet ne daugiau kaip 50 proc. to metinio didinimo kiekio;
c)  tais atvejais, kai atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltiniai šilumos ir vėsumos sektoriuje sudaro nuo 50 iki 80 proc., sumažina didėjimą kiekvienais metais iki 1 procentinio punkto;
d)  gali apibrėžti savo metinio didinimo lygį, įskaitant tai, ar taikyti b punkte nustatytą maksimalią atliekinės šilumos ir vėsumos ribą nuo tų metų, kuriais jų atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltiniai šilumos ir vėsumos sektoriuje viršija 80 proc.
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 2 dalis
2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės gali parengti ir paskelbti priemonių ir įgyvendinančių subjektų, pavyzdžiui, kuro tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų didinti 1 dalyje nustatytą prieaugį.
2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės parengia ir paskelbia priemonių ir įgyvendinančių subjektų, pavyzdžiui, kuro tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų didinti 1 dalyje nustatytą prieaugį.
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  1 dalyje nustatytą prieaugį galima įgyvendinti vienu arba keliais iš šių būdų:
3.  1 dalyje nustatytą prieaugį, be kita ko, galima įgyvendinti vienu arba keliais iš šių būdų:
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  atsinaujinančių išteklių energiją fiziškai įmaišyti į šildymui arba vėsinimui tiekiamą energiją ir energinį kurą;
a)  atsinaujinančių išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą fiziškai įmaišyti į šildymui arba vėsinimui tiekiamą energiją ir energinį kurą;
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  taikyti tiesioginio mažinimo priemones, pavyzdžiui, pastatuose įrengti ypač našias atsinaujinančių išteklių energiją vartojančias šildymo ir vėsinimo sistemas arba naudoti atsinaujinančių išteklių energiją pramoniniams šildymo ir vėsinimo procesams;
b)  taikyti tiesioginio mažinimo priemones, pavyzdžiui, pastatuose įrengti ypač našias atsinaujinančių išteklių energiją vartojančias šildymo ir vėsinimo sistemas arba naudoti atsinaujinančių išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą pramoniniams šildymo ir vėsinimo procesams;
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)
ca)  taikyti kitas lygiavertį poveikį turinčias politikos priemones, skirtas 1 arba 1a dalyje numatytam metiniam padidėjimui pasiekti.
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Įgyvendindamos pirmiau pateiktuose a–d punktuose nurodytas priemones valstybės narės reikalauja, kad priemonės būtų parengtos taip, kad būtų galima užtikrinti jų prieinamumą visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose gyvenančius ar pažeidžiamus vartotojus, kurie galbūt neturi pakankamo pradinio kapitalo, kad galėtų pasinaudoti privalumais.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 5 dalies b a punktas (naujas)
ba)  šildymui ir vėsinimui patiektos atliekinės šilumos ar vėsumos kiekį;
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 5 dalies c punktas
c)  atsinaujinančių išteklių energijos dalį visame šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekyje ir
c)  atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos ar vėsumos dalį visame šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekyje ir
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai šilumą ir vėsumą tiekiantys tiekėjai galutiniams vartotojams pateiktų informaciją apie jų energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių dalį jų sistemose. Tokia informacija turi atitikti pagal Direktyvą 2010/31/ES taikomus standartus.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai šilumą ir vėsumą tiekiantys tiekėjai galutiniams vartotojams pateiktų informaciją apie jų energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių dalį jų sistemose. Tokia informacija teikiama kasmet arba paprašius ir turi atitikti pagal Direktyvą 2010/31/ES taikomus standartus.
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad tų centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų, kurios neatitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte nustatytos efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžties, klientai galėtų atsijungti nuo sistemos, kad patys iš atsinaujinančių išteklių gamintųsi šilumą arba vėsumą, arba pasirinkti kitą šilumos arba vėsumos tiekėją, turintį prieigą prie 4 dalyje nurodytos sistemos.
2.  Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad tų centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų, kurios pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 dalį nėra efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos ar kurios pagal valstybių narių investicinius planus tokiomis netaps per artimiausius penkerius metus, klientai galėtų atsijungti nuo sistemos, kad patys iš atsinaujinančių išteklių gamintųsi šilumą arba vėsumą.
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 3 dalis
3.  Teisę atsijungti nuo sistemos arba rinktis kitą tiekėją valstybės narės gali suteikti tik tiems klientams, kurie gali įrodyti, kad įgyvendinę numatytą šildymo arba vėsinimo sprendimą pagerins savo energijos vartojimo efektyvumą. Vertinimas, kaip veikia alternatyvus tiekimo sprendimas, gali būti grindžiamas Direktyvoje 2010/31/ES apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu.
3.  Teisę atsijungti nuo sistemos valstybės narės gali suteikti tik tiems klientams, kurie gali įrodyti, kad įgyvendinę numatytą šildymo arba vėsinimo sprendimą pagerins savo energijos vartojimo efektyvumą. Vertinimas, kaip veikia alternatyvus tiekimo sprendimas, gali būti grindžiamas Direktyvoje 2010/31/ES apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu.
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma arba vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų vienodomis sąlygomis patekti į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemas. Laikydamiesi vienodų tiekimo sąlygų, tiekėjai, kurie nėra centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriai, gali tokių išteklių šilumą arba vėsumą tiesiogiai tiekti klientams, prisijungusiems prie centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų.
4.  Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma arba vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų nediskriminaciniu būdu būti tiekiama į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemas, remiantis nediskriminaciniais tiekimo kriterijais, kuriuos nustato kompetentinga valstybės narės institucija. Tokiais kriterijais atsižvelgiama, ar centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriams ir prisijungusiems klientams tai techniškai įgyvendinama ir yra ekonomiškai efektyvu.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 5 dalis
5.  Centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius gali tiekėjui nesuteikti prieigos, jei sistemai stinga būtino pajėgumo, nes atliekinę šilumą arba vėsumą, atsinaujinančių išteklių šilumą arba vėsumą arba didelio naudingumo kogeneracija pagamintą šilumą arba vėsumą tiekia kiti tiekėjai. Valstybės narės užtikrina, kad prieigos nesuteikęs centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius kompetentingai įstaigai, paskirtai pagal 9 dalį, pateiktų aktualią informaciją apie priemones, kurių reikės sistemai sustiprinti.
5.  Centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius gali tiekėjui nesuteikti prieigos, jei tenkinama viena ar daugiau iš toliau nurodytų sąlygų:
a)   sistemai stinga būtino pajėgumo, nes atliekinę šilumą arba vėsumą, atsinaujinančių išteklių šilumą arba vėsumą arba didelio naudingumo kogeneracija pagamintą šilumą arba vėsumą tiekia kiti tiekėjai, arba tokia prieiga trukdytų saugiam centralizuotos šilumos sistemos veikimui;
b)   sistema yra „efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema“, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte;
c)   suteikus prieigą pernelyg padidėtų šilumos ar vėsumos kaina galutiniams vartotojams, palyginti su kaina, kurią jie moka pagrindiniam vietos šilumos tiekėjui, su kuria konkuruotų atsinaujinantys energijos ištekliai arba atliekinė šiluma ar vėsuma.
Valstybės narės užtikrina, kad prieigos nesuteikęs centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius kompetentingai įstaigai, paskirtai pagal 9 dalį, pateiktų aktualią informaciją apie priemones, kurių reikės sistemai sustiprinti, įskaitant ekonominius tokių priemonių taikymo padarinius.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 6 dalis
6.  Pateikus prašymą, naujoms centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemoms nustatytą laikotarpį gali būti daroma 4 dalies taikymo išimtis. Kompetentinga įstaiga dėl kiekvieno išimties prašymo sprendžia atskirai. Išimtis daroma tik jei nauja centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema atitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte nustatytą efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtį ir jeigu joje išnaudotos galimybės, nustatytos pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį parengtame išsamiame vertinime, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir atliekinę šilumą arba vėsumą.
6.  Pateikus prašymą, naujoms centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemoms nustatytą laikotarpį gali būti daroma 4 dalies taikymo išimtis. Kompetentinga įstaiga dėl kiekvieno išimties prašymo sprendžia atskirai. Išimtis daroma tik jei nauja centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema yra efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 dalį ir jeigu joje išnaudojamos galimybės, nustatytos pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį parengtame išsamiame vertinime, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, didelio naudingumo kogeneraciją pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 dalį arba atliekinę šilumą arba vėsumą.
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 7 dalis
7.  Teise atsijungti nuo sistemos arba rinktis kitą tiekėją gali naudotis pavieniai klientai, klientų arba šalių, veikiančių klientų vardu, sukurtos bendrosios įmonės. Daugiabutis namas nuo sistemos gali būti atjungtas tik visas.
7.  Teise atsijungti nuo sistemos gali naudotis pavieniai klientai, klientų arba šalių, veikiančių klientų vardu, sukurtos bendrosios įmonės. Daugiabutis namas nuo sistemos gali būti atjungtas tik visas.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 8 dalis
8.  Valstybės narės reikalauja, kad elektros energijos skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriais savo atitinkamuose rajonuose, bent kartą per dvejus metus įvertintų galimybes centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema teikti balansavimo ir kitokias sistemines paslaugas, įskaitant reguliavimą apkrova ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos perteklinės elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais.
8.  Valstybės narės reikalauja, kad elektros energijos skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriais savo atitinkamuose rajonuose, bent kartą per ketverius metus įvertintų galimybes centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema teikti balansavimo ir kitokias sistemines paslaugas, įskaitant reguliavimą apkrova ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos perteklinės elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 9 dalis
9.  Valstybės narės paskiria vieną arba daugiau nepriklausomų įstaigų, kurios užtikrintų, kad vartotojų teisės ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės pagal šį straipsnį būtų nustatytos aiškios ir kad jų būtų laikomasi.
9.  Valstybės narės paskiria vieną arba daugiau kompetentingų institucijų, kurios užtikrina, kad būtų nustatytos aiškios vartotojų teisės ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės pagal šį straipsnį ir kad jų būtų laikomasi.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės reikalauja, kad degalų tiekėjai į visą transporto degalų, kuriuos jie per kalendorinius metus patiekia vartoti arba naudoti rinkoje, kiekį įtrauktų tam tikrą būtinąją dalį energijos, gautos iš: pažangiųjų biodegalų ir kitokių biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų; nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių; atliekinio iškastinio kuro ir elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.
Kad pasiektų 3 straipsnyje nurodytą 12 proc. galutinės suvartojamos energijos gavimo iš atsinaujinančių šaltinių rodiklį, valstybės narės reikalauja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. degalų tiekėjai į visą transporto degalų, kuriuos jie per kalendorinius metus patiekia vartoti arba naudoti rinkoje, kiekį įtrauktų tam tikrą būtinąją dalį energijos, gautos iš: pažangiųjų biodegalų ir kitokių biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų; nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, perdirbtos anglies pagrindu ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintų degalų; elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Būtinoji dalis yra bent 1,5 % 2021 m., o iki 2030 m. ji didinama iki bent 6,8 % laikantis X priedo B dalyje nustatytos trajektorijos. Visoje šioje būtinojoje dalyje pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti bent 0,5 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, o iki 2030 m. ji didinama bent iki 3,6 % laikantis X priedo C dalyje nustatytos trajektorijos.
Būtinoji dalis yra bent 1,5 % 2021 m., o iki 2030 m. ji didinama iki bent 10 % laikantis X priedo B dalyje nustatytos trajektorijos. Visoje šioje būtinojoje dalyje pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti bent 0,5 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, o iki 2030 m. ji didinama bent iki 3,6 % laikantis X priedo C dalyje nustatytos trajektorijos.
Laikytis mažiausios iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų pažangiųjų biodegalų dalies reikalavimo nereikia kuro tiekėjams, tiekiantiems tik kurą kaip elektrą ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos a punktas
a)  į vardiklį, t. y. kelių ir geležinkelių transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinę vertę, įskaičiuojamas benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos, biodegalai, biodujos, iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, atliekinis iškastinis kuras ir elektros energija;
a)  į vardiklį, t. y. kelių ir geležinkelių transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinę vertę, įskaičiuojamas benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos, biodegalai, biodujos, iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, perdirbtos anglies pagrindu pagaminti degalai ir elektros energija;
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos 1 punkto 1 pastraipa
b)  į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, atliekinio iškastinio kuro, patiekto visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.
b)  į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, perdirbtos anglies pagrindu pagamintų degalų, patiektų visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos b punkto 2 pastraipa
Apskaičiuojant skaitiklį, laikoma, kad biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, įnašas prilygsta 1,7 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės, o aviacijos ir laivybos sektoriuose patiektų degalų įnašas prilygsta tų degalų energinės vertės ir 1,2 sandaugai;
Apskaičiuojant skaitiklį, laikoma, kad biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, įnašas turėtų apsiriboti 1,7 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės.
Valstybės narės gali pakeisti IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų ribinę vertę, jei tai pateisinama atsižvelgiant į galimybę gauti žaliavų. Bet kokį keitimą turi patvirtinti Komisija.
Aviacijos ir laivybos sektoriuose patiektų degalų įnašas prilygsta tų degalų energinės vertės ir atitinkamai 2 ir 1,2 sandaugai, o iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, tiekiamos kelių transporto priemonėms, dalis laikoma 2,5 karto didesne už jos energetinę vertę;.
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės gali formuoti savo nacionalinę politiką, kad pasiektų šiame straipsnyje numatytus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus, jos taip pat galėtų taikyti tą politiką iš atliekų pagamintam iškastiniam kurui, jei ji neprieštarauja žiedinės ekonomikos tikslams ir jei pasiekta 1 dalyje nustatyta atsinaujinančių išteklių energijos dalis.
Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
3.   Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį 1 dalies taikymo tikslais galima apskaičiuoti naudojant arba per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį Sąjungoje, arba per tokį patį laikotarpį išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį valstybėse narėse, kuriose elektros energija tiekiama. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį sutektų kilmės garantijų kiekis. Tačiau, jeigu elektros energija gaunama tiesiogiai prisijungus prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginio, kuris:
3.   Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalis 1 dalies taikymo tikslais apskaičiuojama naudojant per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį valstybėje narėje, kurioje elektros energija tiekiama, jei yra pakankamai įrodymų, kad ši atsinaujinanti elektros energija yra papildoma. Siekiant papildyti šią direktyvą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma metodika, be kita ko, valstybių narių bazinio lygio nustatymo metodika, kad būtų galima įrodyti papildomumą.
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos ir siekiant nustatyti elektros energijos dalį 1 dalies taikymo tikslais, jeigu elektros energija gaunama iš tiesioginės jungties su įrenginiu, gaminančiu iš atsinaujinančių išteklių gaminamą elektros energiją, ir tiekiama kelių transporto priemonėms, visa ta elektros energija laikoma atsinaujinančiais energijos ištekliais. Taip pat visa elektros energija, gaunama pagal ilgalaikes elektros energijos pirkimo sutartis dėl iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos, laikoma iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija. Bet kuriuo atveju panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis.
Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos a punkto 1 pastraipa
jei elektros energija naudojama nebiologiniams skystiesiems arba dujiniams transporto degalams iš atsinaujinančių išteklių gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), atsinaujinančių išteklių energijos dalį galima apskaičiuoti naudojant arba per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį Sąjungoje, arba per tokį patį laikotarpį išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį gamybos šalyje. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį sutektų kilmės garantijų kiekis. Tačiau, jeigu elektros energija gaunama tiesiogiai prisijungus prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginio, kuris:
jei elektros energija naudojama nebiologiniams skystiesiems arba dujiniams transporto degalams iš atsinaujinančių išteklių gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis gali būti apskaičiuojama naudojant per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį gamybos šalyje. Lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis panaikinamas.
Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės sukuria duomenų bazę, kuria naudojantis įmanoma atsekti transporto degalus, kuriuos galima įskaičiuoti į 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį, ir reikalauja, kad atitinkami ūkio subjektai į ją įrašytų informaciją apie atliktus sandorius ir reikalavimus atitinkančių degalų tvarumo charakteristikas, įskaitant per jų būvio ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nuo gamybos vietos iki degalų tiekėjo, kuris degalus patiekia rinkai.
Komisija sukuria Sąjungos duomenų bazę, kuria naudojantis įmanoma atsekti transporto degalus, įskaitant elektrą, kuriuos galima įskaičiuoti į 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį. Valstybės narės reikalauja, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai į ją įrašytų informaciją apie atliktus sandorius ir reikalavimus atitinkančių degalų tvarumo charakteristikas, įskaitant per jų gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nuo gamybos vietos iki degalų tiekėjo, kuris degalus patiekia rinkai.
Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa
Nacionalinės duomenų bazės turi būti tarpusavyje susietos, kad būtų įmanoma atsekti įvairiose valstybėse narėse su degalais atliktus sandorius. Kad nacionalinės duomenų bazės būtų suderinamos, Komisija jų turinio ir naudojimo technines specifikacijas nustato įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Komisija jų turinio ir naudojimo technines specifikacijas nustato įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal [Valdymo] reglamento VII priedą valstybės narės teikia suvestinės duomenų bazių informacijos, įskaitant per degalų būvio ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ataskaitas.
5.  Pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] VII priedą valstybės narės teikia suvestinės informacijos, įskaitant per degalų gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ataskaitas. Komisija kiekvienais metais skelbia suvestinę duomenų bazės informaciją.
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: tiksliau nustatoma šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta metodika, kuria apskaičiuojama biodegalų dalis, gaunama biomasę apdorojant su iškastiniu kuru vieniniame procese; nustatoma metodika, kuria vertinamas naudojant iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus ir atliekinį iškastinį kurą sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir nustatomas būtinasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris tokiems degalams taikomas šio straipsnio 1 dalies tikslais.
6.  Siekiant papildyti šią direktyvą, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: tiksliau nustatoma šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta metodika, kuria apskaičiuojama biodegalų dalis, gaunama biomasę apdorojant su iškastiniu kuru vieniniame procese; nustatoma metodika, kuria vertinamas naudojant iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus ir mažo anglies dioksido kiekio iškastinį kurą, gaunamą iš dujinių atliekų srautų, pagamintų iš dujinių išmetalų, kurie yra neišvengiami ir netyčiniai komerciniam naudojimui skirtų prekių gamybos ir (arba) prekybos proceso padariniai, sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir nustatomas būtinasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris tokiems degalams taikomas šio straipsnio 1 dalies tikslais.
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 7 dalis
7.  Iki 2025 m. gruodžio 31 d., pagal [Valdymo] reglamentą kas dvejus metus vertindama padarytą pažangą, Komisija vertina, ar 1 dalyje nustatytu įpareigojimu transporto sektoriuje veiksmingai skatinamos inovacijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimas ir ar biodegalams taikomi sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio reikalavimai yra tinkami. Jei dera, Komisija pateikia 1 dalyje nustatyto įpareigojimo keitimo pasiūlymą.
7.  Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d., pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] kas dvejus metus vertindama padarytą pažangą Komisija vertina, ar 1 dalyje nustatytu įpareigojimu transporto sektoriuje veiksmingai užtikrinamos inovacijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimas ir ar biodegalams taikomi išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo reikalavimai yra tinkami. Vertinant taip pat nagrinėjama, ar šio straipsnio nuostatomis veiksmingai išvengiama dvigubo atsinaujinančios energijos skaičiavimo. Jei dera, Komisija pateikia 1 dalyje nustatyto įpareigojimo keitimo pasiūlymą. Pakeistais įpareigojimais turi būti bent išlaikomi lygiai, atitinkantys įdiegtus ir 2025 m. planuojamus kurti pažangiųjų biodegalų gamybos pajėgumus.
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
1.  Į energiją iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro  šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir 7 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus :
1.  Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos Sąjungos teritorijoje, ar už jos ribų, į energiją iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir 7 dalyje nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus:
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  galimybė gauti finansinę paramą už biodegalų, skystųjų bioproduktų biomasės kuro naudojimą.
c)  galimybė gauti finansinę paramą, įskaitant fiskalines paskatas, už biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimą.
Pakeitimas 323
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Tačiau tam, kad šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą , pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 2 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus. Ši nuostata taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.
Tam, kad šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 7 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus. Tačiau jų gamyba iš atliekų ar liekanų, kurioms taikoma Direktyva 2008/98/EB, atitinka Direktyvoje 2008/98/EB nurodytus atliekų hierarchijos principus. Ši nuostata taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.
Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš žemės ūkio paskirties atliekų ir liekanų, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei priemonių buvo imtasi siekiant sumažinti neigiamą poveikį dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai. Informacija apie tas priemones teikiama pagal 27 straipsnio 3 dalį.
Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių kuro talpa, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, o elektrinė galia, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 0,5 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.
2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių bendra nominalioji šiluminė galia, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, o bendra nominalioji šiluminė galia, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 2 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.
Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri atitinkamos kompetentingos institucijos yra pripažinta kaip didelės biologinės įvairovės žemė, nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalies c punkto įžanginė dalis
c)  daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės pievos:
c)  labai didelės biologinės įvairovės pievos, įskaitant miškingas pievas ir ganyklas:
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktis
ii)  labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos , o kompetentinga institucija jas yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievoms , išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą  labai didelės biologinės įvairovės  pievos apibūdinimą.
ii)  labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, arba kurias kompetentinga institucija yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievomis, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą labai didelės biologinės įvairovės pievos apibūdinimą.
Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 4 dalis
4.  Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras , į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas.
4.  Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama pagrįstų įrodymų, kad tos žaliavos auginimui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 5 dalis
5.  Iš miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, atitinka šiuos reikalavimus, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika naudoti netvarios gamybos miško biomasę:
5.  Iš miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, atitinka šiuos reikalavimus, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika naudoti netvarios gamybos miško biomasę:
a)  šalis, kurioje paruošta miško biomasė, turi nacionalinius ir (arba) subnacionalinius medyno kirtimo teisės aktus, taip pat stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad:
a)  šalis, kurioje paruošta miško biomasė, turi nacionalinius ir (arba) subnacionalinius medyno kirtimo teisės aktus, taip pat stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad:
i)  medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas,
i)  medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę teisės aktais nustatytą nacionalinę ar regioninę medyno kirtimo teisę,
ii)  medyno kirtavietėje želdinamas miškas,
ii)  medyno kirtavietėje želdinamas miškas,
iii)  didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos,
iii)  biologinės įvairovės išlaikymo rėmimo arba gamtos išsaugojimo tikslais pagal tarptautinius arba nacionalinius įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos;
iv)  medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei būtų minimalus ir
iv)  kirtimas atliekamas atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išlaikymą, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ir
v)  medyno kirtimas neviršytų ilgalaikio miško produktyvumo;
v)  medyno kirtimas atliekamas išlaikant arba padidinant ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu;
b)   jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygiu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad:
b)  jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei pateikiama papildomos informacijos apie teisėtumą ir miškotvarkos būdus baziniu tiekimo lygiu, siekiant užtikrinti, kad:
i)  miško biomasė paruošta pagal teisėtą leidimą,
i)  medynas būtų kertamas pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę nacionalinės ar regioninės teisės aktais nustatytą medyno kirtimo teisę,
ii)  medyno kirtavietėje želdinamas miškas,
ii)  medyno kirtavietėje būtų želdinamas miškas,
iii)  didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant durpynus ir šlapžemes, yra saugomos,
iii)  biologinės įvairovės išlaikymo rėmimo arba gamtos išsaugojimo tikslais pagal tarptautinius arba nacionalinius įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos;
iv)  medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei minimalus,
iv)   medyno kirtimas būtų vykdomas siekiant išlaikyti dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę ir įskaitant aplinkines teritorijas, jei joms medyno kirtimo veikla turi poveikio;
v)  medyno kirtimas neviršija ilgalaikio miško produktyvumo.
v)  medyno kirtimas būtų atliekamas išlaikant arba padidinant ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu; taip pat
vi)  būtų priimti aplinkos ir gamtos srities teisės aktai arba priemonės ir jie atitiktų susijusius Sąjungos aplinkos ir gamtos apsaugos standartus.
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 6 dalies 1 pastraipos ii punktas
ii)  pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, į kuriuos įtrauktas žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir šalinimas, ir taip užtikrinama, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į šalies įsipareigojimą, numatytą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; arba pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba subnacionaliniai biomasės ruošos srities teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai,
ii)  pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, į kuriuos įtrauktas žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir šalinimas, ir taip užtikrinama, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į šalies įsipareigojimą, numatytą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; arba pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba subnacionaliniai biomasės ruošos srities teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai, o žemės sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis neviršija pašalinamo ŠESD kiekio,
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa
Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygmeniu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad miške būtų išlaikomos anglies sankaupos ir absorbentai.
Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei baziniu tiekimo lygiu įdiegtos valdymo sistemos, kuriomis užtikrinama, kad miške būtų išlaikomos arba padidintos anglies sankaupos ir absorbentai.
Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 6 dalies 3 pastraipa
Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, gali nustatyti veiklos įrodymus, kuriais įrodomas 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis.
Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, nustato veiklos įrodymus, kuriais įrodomas 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis.
Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 6 dalies 4 pastraipa
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi turimais duomenimis, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą.
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir remdamasi turimais duomenimis, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir ar laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą laikotarpiui po 2030 m.
Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies a punktas
a)  bent 50 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie jau buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau;
a)  bent 50 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie jau buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau;
Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies b punktas
b)  bent 60 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 5 d.;
b)  bent 60 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 5 d.;
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies c punktas
c)  bent 70 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;
c)  bent 65 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;
Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies d punktas
d)  bent 80 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d., ir 85 % – įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.
d)  bent 70 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d., ir 80 % – įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės gali nustatyti didesnį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą nei nurodyta šioje dalyje.
Pakeitimai 297 ir 356
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa
Į elektros energiją, pagamintą įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tik jei ta energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos technologija, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte. 1 dalies a ir b punktų tikslais ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie pradedami eksploatuoti po [įrašyti datą – 3 metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos]. 1 dalies c punkto tikslais ši nuostata neturi įtakos viešajai paramai, teikiamai pagal schemas, patvirtintas iki [įrašyti datą – 3 metai po šios direktyvos priėmimo dienos].
Į elektros energiją, pagamintą įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tik, jei ta energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos technologija, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, arba gaminama naudojant tik elektrinius įrenginius, kurių grynasis elektrinis naudingumas ne mažesnis kaip 40 proc., ir nenaudojant iškastinio kuro. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų tikslais ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie pradedami eksploatuoti po [įrašyti datą – 3 metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos]. Šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais ši nuostata neturi įtakos viešajai paramai, teikiamai pagal schemas, patvirtintas iki [įrašyti datą – vieneri metai po šios direktyvos priėmimo dienos].
Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 8 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Pirma pastraipa netaikoma elektros energijai, kuri pagaminama įrenginiuose, kuriuose nėra reikalaujama taikyti didelio naudingumo kogeneracijos technologijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES1a 14 straipsnį, jei tie įrenginiai normaliomis veikimo sąlygomis naudoja vien biomasės kurą, pagamintą iš liekanų.
____________________
1a 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 8 a dalis (nauja)
8a.  Ne vėliau kaip ... [2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir po to kas dvejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia Sąjungoje suvartojamų biodegalų poveikio ir naudos ataskaitą, įskaitant poveikį ir naudą maisto, pašarų ir kitų medžiagų gamybai, ekonomikai, aplinkos ir socialiniam tvarumui tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse.
Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 8 b dalis (nauja)
8b.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1–8a dalių ir atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatumus, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, šios direktyvos 26 straipsnis tiems regionams netaikomas. Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyti atokiausiems regionams taikytini šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarumo ir jų naudojimo mažinimo kriterijai. Tie kriterijai nustatomi atsižvelgiant į vietos ypatumus. Konkrečiai atokiausiems regionams turėtų būti leidžiama išnaudoti visą savo išteklių potencialą laikantis griežtų tvarumo kriterijų, siekiant padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir energetinį savarankiškumą.
Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntas , pavyzdžiui, talpyklose, perdirbimo arba logistikos objekte, perdavimo ir skirstymo infrastruktūroje arba vietoje ;
a)  leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntas, pavyzdžiui, talpyklose, perdirbimo arba logistikos objekte, perdavimo ir skirstymo infrastruktūroje arba vietoje, jeigu kiekviena kuro siunta atskirai atitinka 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir jeigu įdiegtos tinkamos pavienių siuntų stebėjimo ir atitikties matavimo schemos;
Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kad būtų supaprastinta tarpvalstybinė prekyba ir informacijos atskleidimas vartotojams, į tinklą patiektos atsinaujinančios energijos kilmės garantijose pateikiama informacija apie tvarumo kriterijus ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimą, kaip nustatyta 26 straipsnio 2–7 dalyse, ir jas galima perduoti atskirai.
Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, siuntos dydis ir susijusios tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;
a)  jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, siuntos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį, jeigu kiekviena mišinį sudaranti siunta atitinka 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus;
Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.
3.  Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo, taip pat užtikrinama, kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos ar išmestos ir dėl to siunta arba jos dalis galėtų tapti atlieka arba liekana pagal 26 straipsnio 2–7 dalis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.
Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gaminami  Sąjungoje  ar importuojami.
Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gaminami Sąjungoje, ar importuojami. Vartotojams turi būti pateikta biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro geografinės kilmės informacija.
Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus miško valdos lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.
4.  Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus bazinio tiekimo lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.
Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija gali išsamiai išdėstyti įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Nust atydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.
Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija gali išsamiai išdėstyti įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Nustatydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų. Kai valstybė narė išreiškia susirūpinimą dėl savanoriškos schemos veikimo, Komisija tai išnagrinėja ir imasi atitinkamų veiksmų.
Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.  Komisija bet kuriuo metu arba valstybei narei paprašius gali patikrinti Sąjungos rinkoje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų pateiktos informacijos, susijusios su tvarumo kriterijų laikymusi ar sumažintu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, patikimumą.
Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Žaliavos, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, pvz., vienos iš šių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytų žemės dangos kategorijų: miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeitimą į pasėlius ar daugiamečius pasėlius, ir kai kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo, vertė (el) apskaičiuojama pagal V priedo C dalies 7 punktą, laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, lygus nuliui.
Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės Komisijai gali pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.
2.  Valstybės narės Komisijai gali pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio ir miškininkystės žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.
Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį žemės ūkio biomasės žaliavas auginant vietovėse , įrašomose į tokias ataskaitas 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Šie duomenys gali būti naudojami vietoj išskaidytų numatytųjų auginimo verčių, nustatytų V priedo D arba E dalyje biodegalams bei skystiesiems bioproduktams ir VI priedo C dalyje biomasės kurui.
4.  Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį žemės ūkio ir miškininkystės biomasės žaliavas auginant vietovėse, įrašomose į tokias ataskaitas 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Šie duomenys gali būti naudojami vietoj išskaidytų numatytųjų auginimo verčių, nustatytų V priedo D arba E dalyje biodegalams bei skystiesiems bioproduktams ir VI priedo C dalyje biomasės kurui.
Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Komisija nuolat peržiūri V ir VI priedus, kad į juos, jei tai pateisinama, būtų įrašytos arba persvarstytos biodegalų , skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotos vertės. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos
Komisija nuolat peržiūri V ir VI priedus, kad į juos, jei tai pateisinama, būtų įrašytos arba persvarstytos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotos vertės, paremtos naujausia technologine plėtra ir moksliniais duomenimis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos.
Pakeitimas 267
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę ir jų gamybos poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal [Valdymo] reglamento 3, 15 ir 18 straipsnius , ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainos pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį maisto saugumui.
1.  Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos iš tų ir kitų išteklių poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 3, 15 ir 18 straipsnius, ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais, palydoviniais duomenimis ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainų pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį apsirūpinimo maistu saugumui ir konkuruojančių medžiagų naudojimui.
Pakeitimas 268
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 straipsnio 2 dalis
2.  7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d.
2.  7 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl direktyvos
I a priedas (naujas)
Ia priedas
1.   Valstybės narės 2030 m. nustatytas tikslas yra šių procentiniais punktais išreikštų komponentų suma:
a)   valstybės narės nacionalinis privalomas 2020 m. tikslas, nustatytas I priede;
b)   fiksuoto dydžio įnašas ("CFlat");
c)   BVP vienam gyventojui pagrįstas įnašas ("CGDP”);
d)   potencialu grindžiamas įnašas ("CPotential");
e)   įnašas, atspindintis valstybės narės jungčių lygį ("CInterco").
2.   CFlat yra toks pats visoms valstybėms narėms. Visų valstybių CFlat kartu sudaro 30 proc. Sąjungos tikslų nuo 2030 iki 2020 m. skirtumą.
3.   CGDP paskirstomas valstybėms narėms pagal BVP vienam gyventojui santykį su Sąjungos vidurkiu, kiekvienai valstybei narei atskirai nustatant šį indeksą, kurio maksimali vertė gali būti 150 proc. Sąjungos vidurkio. Visų valstybių CGDP kartu sudaro 30 proc. Sąjungos tikslų nuo 2030 iki 2020 m. skirtumą.
4.   CPotential paskirstomas valstybėms narėms remiantis skirtumu tarp valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalies 2030 m., nurodytos scenarijuje PRIMES EUCO3535, ir jos nacionalinių 2020 m. privalomų rodiklių. Visų valstybių CPotential kartu sudaro 30 proc. Sąjungos tikslų nuo 2030 iki 2020 m. skirtumą.
5.   CInterco paskirstomas valstybėms narėms remiantis elektros energijos jungčių indeksu, palyginti su Sąjungos vidurkiu, kur kiekvienos valstybės narės jungčių indeksas neviršija 150 proc. Sąjungos vidurkio. Visų valstybių narių CInterco kartu sudaro 10 proc. skirtumo tarp Sąjungos 2030 m. ir 2020 m. tikslų.
Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo C dalies 3 pastraipos a punkto formulė
SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B /E F(t))
SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B) /E F(t)
Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo C dalies 15 dalis
15.  Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir pakeičiant anglį (eccr), yra tiesiogiai susijęs su biokuro arba skystųjų bioproduktų gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas energijos ir transporto sektoriuje .
15.  Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir pakeičiant anglį (eccr), yra tik tas kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškastinio kuro CO2.
Pakeitimas 319
Pasiūlymas dėl direktyvos
VI priedo B dalies 3 dalies a punkto 1 formulė
SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B) /E F(t)
SUMAŽINTAS KIEKIS = (E-F(t) – EB(t))/E-F(t)
Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl direktyvos
VII priedo 1 dalies 2 pastraipos 1 įtrauka
–  Qusable – įvertinta visa panaudojama šiluma, kurią patiekia šilumos siurbliai, atitinkantys 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, kurie įgyvendinami taip: atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių SPF > 1,15 * 1/η;
–  Qusable – įvertinta visa panaudojama šiluma, kurią šilumai ir vėsumai gaminti patiekia šilumos siurbliai, atitinkantys 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, kurie įgyvendinami taip: atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių SPF > 1,15 * 1/η;
Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo A dalies b punktas
b)  Nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus rūšiuotas namų ūkių atliekas, kurioms taikomi perdirbimo rodikliai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punktą) biomasės dalis.
Išbraukta.
Pakeitimai 284 ir 311
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo B dalies c punktas
c)  Melasa, gaunama kaip cukranendrių arba cukrinių runkelių perdirbimo šalutinis produktas, jei laikytasi aukščiausių pramoninių cukraus išgavimo standartų.
Išbraukta.
Pakeitimas 312
Pasiūlymas dėl direktyvos
X priedo A dalis
A dalis. [...]
Išbraukta.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0392/2017).


Energijos vartojimo efektyvumas ***I
PDF 717kWORD 90k
2018 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (COM(2016)0761 – C8-0498/2016 – 2016/0376(COD))(1)
P8_TA(2018)0010A8-0391/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas bus naudingas aplinkai, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi, sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kurią Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys nustatė 2015 m. gruodžio mėn. priimdamos Paryžiaus susitarimą;
(1)  energijos poreikio mažinimas – vienas iš penkių 2015 m. vasario 25 d. priimtos energetikos sąjungos strategijos aspektų. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas per visą energijos tiekimo grandinę, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, skirstymą ir galutinį vartojimą, bus naudingas aplinkai, pagerins oro kokybę ir visuomenės sveikatą, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidės prie energetinio saugumo, nes būsime mažiau priklausomi nuo energijos importo iš trečiųjų šalių, padės sumažinti namų ūkių ir įmonių energijos išlaidas, kovoti su energijos nepritekliumi ir didinti konkurencingumą, sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins visą ekonominę veiklą, tokiu būdu pagerins piliečių gyvenimo kokybę. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kurdama savo energetikos sąjungą ir prisijungdama prie pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, kuri buvo nustatyta per 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtą Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP21) (Paryžiaus susitarimas), įsipareigojant paremti vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas siekiant apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES9 – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse. Komisija turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti su generavimo pajėgumais. Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ar priimami finansavimo sprendimai. Patobulinimai, didinantys energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinami kaskart, kai tik tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti energijos vartojimo efektyvumą Europos visuomenės, ypač piliečių ir įmonių, naudai;
(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES9 – žingsnis kuriant energetikos sąjungą, kurioje energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti traktuojamas kaip atskiras energijos tiekimo šaltinis. Į principą, kad energija visų pirma turi būti taupoma, turi būti atsižvelgta ne tik nustatant naujas tiekimo taisykles, bet ir kitose politikos srityse. Komisija turėtų teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir paklausos valdymui, o ne generavimo pajėgumų didinimui. Į energijos vartojimo efektyvumą turi būti atsižvelgiama kaskart, kai rengiami su energetikos sistema susiję planai ir priimami sprendimai dėl finansavimo. Investicijos, kuriomis siekiama padidinti galutinio energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinamos kaskart, kai tai įmanoma padaryti mažesnėmis sąnaudomis nei imantis atitinkamų su pasiūla susijusių veiksmų. Tai turėtų padėti visapusiškai išnaudoti didesnį energijos vartojimo efektyvumą visais energijos grandinės etapais ir tokiu būdu prisidėti didinant Europos visuomenės gerovę. Siekdamos visapusiškai pasinaudoti ta nauda ir leisti sėkmingai įgyvendinti numatytas politikos priemones, Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, miestais, verslo įmonėmis ir piliečiais visoje Sąjungoje ir užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas dėl technologinių, elgesio ir ekonominių pokyčių būtų susietas su padidėjusiu ekonomikos augimu;
__________________
__________________
9 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
9 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  vertinant visas pirminės energijos (neatsinaujinančiosios ir atsinaujinančiosios) formas reikėtų atsižvelgti į papildomas sąnaudas energijos srityje, reikalingas tai energijai gauti, elektros energijos gamybos įrenginiams sukurti ir naudoti bei jiems išardyti, taip pat su ja susijusioms grėsmėms aplinkai panaikinti;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(2b)  valstybių narių priemonės turėtų būti lydimos gerai parengtų ir veiksmingų Sąjungos finansinių priemonių, kaip antai, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos strateginių investicijų fondo ir Europos investicijų banko, kurie turėtų remti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą visais energijos grandinės etapais ir taikyti išsamią sąnaudų ir naudos analizę taikant diferencijuotų diskonto normų modelį. Finansinė parama daugiausia turėtų būti sutelkta į ekonomiškai efektyvius energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodus, kurie leistų sumažinti energijos suvartojimą. Plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslui pasiekti reikia pašalinti kliūtis, kaip antai, pastarojo meto iš Eurostato gautą paaiškinimą, kaip registruoti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo nacionalinėse sąskaitose, kad būtų lengviau investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  2014 m. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tikslo iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti, ar būtų įmanoma iki to paties termino pasiekti 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;
(3)  2014 m. Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 27 %, ketindama iki 2020 m. šį tikslą peržiūrėti „turint omenyje 30 % efektyvumo lygį Sąjungoje“. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti, ar būtų įmanoma iki to paties termino pasiekti 40 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Todėl derėtų direktyvą peržiūrėti ir atitinkamai ją pritaikyti prie 2030 m. perspektyvos;
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  privalomų nacionalinių 2030 m. tikslų nustatyti nenustatoma. Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip privalomas 30 % tikslas. Toks aiškus tikslo nustatymas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti, koks bus jų nacionalinis indėlis, grindžiamas jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Savo nacionalinius orientacinius indėlius į energijos vartojimo efektyvumą valstybės narės turėtų nusistatyti atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 23 %, o galutinės – 17 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme.
(4)  privalomų nacionalinių 2030 m. tikslų nustatyti nenustatoma. Būtinybė Sąjungai 2020 m. ir 2030 m. pasiekti savo energijos vartojimo efektyvumo tikslus ES lygmeniu, išreikštus suvartojamu pirminės arba galutinės energijos kiekiu, turėtų būti aiškiai suformuluota kaip orientacinis 30 % tikslas. Toks aiškus tikslo nustatymas Sąjungos lygmeniu neturėtų riboti valstybių narių laisvės nusistatyti, koks bus jų nacionalinis indėlis, grindžiamas jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės arba galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Savo nacionalinius orientacinius indėlius į energijos vartojimo efektyvumą valstybės narės turėtų nusistatyti atsižvelgdamos į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Tai reiškia, kad Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turėtų būti sumažintas 23 %, o galutinės – 17 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslo, ir tai bus numatyta teisės akto dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  nustatant nacionalinius tikslus energijos vartojimo efektyvumo srityje, reikėtų vadovautis valstybių narių sąžiningumo principu. Energija yra būtina prekė, todėl neišvengiamai nustatomi mažiausi energijos suvartojimo lygiai, o į tai reikėtų tinkamai atsižvelgti nustatant nacionalinius tikslus. Apskritai valstybėms, kuriose vieno gyventojo suvartojamos energijos kiekis yra mažesnis už Sąjungos vidurkį, turėtų būti suteikta daugiau lankstumo nustatant savo tikslus;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  energijos sistemų veikimo efektyvumui bet kuriuo metu daro poveikį galimybė sklandžiai ir lanksčiai tiekti į tinklą elektros energiją, gautą iš įvairių šaltinių su skirtingais inercijos laipsniais ir veikimo pradžios intervalais; padidinus tą energijos vartojimo efektyvumą bus sudarytos sąlygos geriau panaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kaip antai vėjo energiją bus galima derinti su dujų turbinomis, siekiant išvengti per didelės tinklų, kuriuos aptarnauja įprastinės didelės jėgainės su įrengtais energijos blokais, kurie pasižymi didele šilumine inercija, apkrovos;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(4c)  Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad energijos būtų suvartojama mažiau ne dėl makroekonominių aplinkybių, o dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(4d)  valstybės narės turėtų nustatyti ekonomiškai naudingo energijos vartojimo efektyvumo potencialą atskirai atlikdamos kiekvieno sektoriaus skaičiavimus pagal principą „iš apačios į viršų“, nes tą potencialą lemia energijos rūšių derinys, ekonomikos struktūra ir ekonominės plėtros tempas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  iš Direktyvos 2012/27/ES turėtų būti pašalintas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti ilgalaikes investicijų telkimo į savo šalies pastatų renovaciją strategijas ir jas pateikti Komisijai – jis turėtų būti perkeltas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES10, kur jis dera su ilgalaikiais planais dėl beveik nulinės energijos pastatų statybos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastatų sektoriuje;
(5)  iš Direktyvos 2012/27/ES turėtų būti pašalintas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti ilgalaikes strategijas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas savo šalies pastatų renovacijai, ir jas pateikti Komisijai – jis turėtų būti perkeltas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES10, kur jis dera su ilgalaikiais planais dėl beveik nulinės energijos pastatų statybos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastatų sektoriuje;
__________________
__________________
10 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
10 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m. suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir paskatins ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, pastatų renovaciją;
(6)  atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos strategiją, energijos taupymo įpareigojimas taip pat turėtų būti pratęstas laikotarpiui po 2020 m. Įpareigojimų laikotarpio pratęsimas po 2020 m. suteiktų daugiau stabilumo investuotojams ir taip paskatintų ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, esminę pastatų renovaciją, kad būtų galima pasiekti ilgalaikį tikslą – beveik nulinės energijos pastatų fondą. Energijos taupymo pareiga buvo labai svarbi vietos lygmeniu užtikrinant augimą ir kuriant darbo vietas, todėl ją reikėtų pratęsti, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga savo energetikos ir klimato sričių tikslus galėtų pasiekti suteikdama papildomų galimybių ir mažinti energijos suvartojimo priklausomybę nuo augimo. Norint įvertinti, kokiomis sąlygomis būtų galima paskatinti privatųjį sektorių investuoti į energijos vartojimo efektyvumo projektus, taip pat sukurti naujus pajamų modelius energijos vartojimo efektyvumo srities inovacijoms finansuoti, svarbu bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas taip pat daro teigiamą poveikį oro kokybei, nes efektyviau energiją vartojantiems pastatams šildyti reikia mažiau kuro, ypač – kietojo kuro. Vadinasi, energijos vartojimo efektyvumo priemonės prisideda prie oro kokybės lauke ir viduje gerinimo ir padeda ekonomiškai efektyviu būdu siekti Sąjungos oro kokybės politikos tikslų, nustatytų visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/22841a. Pastatų suvartojamos energijos mažinimą apskritai ir ypač valstybėse narėse, kuriose sudėtinga laikytis Sąjungos nustatytų išmetamų oro teršalų apribojimų, reikėtų laikyti oro kokybės politikos aspektu, o energijos vartojimo efektyvumas galėtų padėti pasiekti tuos tikslus;
__________________
1a 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų po 1,5 % metinio parduodamos energijos kiekio. Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas naujomis politikos priemonėmis, priimtomis naujuoju įpareigojimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. arba naujais atskirais veiksmais, kurie yra prieš ankstesnį laikotarpį arba jo metu priimtų politikos priemonių rezultatas, tačiau tokie atskiri energijos taupymą skatinantys veiksmai realiai turi būti pradėti naujuoju laikotarpiu;
(7)  valstybės narės turės per visą įpareigojimo laikotarpį bendrą galutinį suvartojamos energijos kiekį sumažinti tiek, kiek susidarytų, jei jos kasmet sutaupytų bent 1,5 %. Šis reikalavimas gali būti įgyvendintas turint sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia politikos priemonės, jeigu galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų ir dėl jų sutaupomas patikrinamas energijos kiekis po 2020 m. Kiekvienu laikotarpiu sumažintas suvartojamos energijos kiekis turėtų būti priskaičiuojamas prie ankstesniu (-iais) laikotarpiu (-iais) turėto pasiekti suvartojamos energijos kiekio mažinimo.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  naujai sutaupomas energijos kiekis – tai papildomas kiekis tam, kuris ir taip jau būtų sutaupytas, taigi to energijos kiekio, kuris būtų ir taip sutaupytas, į tikslą įskaičiuoti negalima. Siekiant apskaičiuoti priemonių poveikį, gali būti skaičiuojamas tik grynasis sutaupytas energijos kiekis, išmatuojamas kaip energijos suvartojimo pokytis, kurį galima tiesiogiai susieti su konkrečia energijos vartojimo efektyvumo priemone. Kad galėtų apskaičiuoti grynąjį sutaupomą energijos kiekį, valstybės narės turėtų sumodeliuoti bazinį scenarijų, kaip situacija vystytųsi, jei atitinkama politikos priemonė nebūtų įgyvendinta. Politikos priemonės poveikis turėtų būti vertinamas lyginant su šiuo baziniu scenarijumi. Valstybės narės turi atsižvelgt į tai, kad per tą patį laikotarpį gali būti taikomos ir kitos politikos priemonės, kurios taip pat daro poveikį energijos taupymui, taigi ne visi pokyčiai, nustatyti nuo politikos priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami tai vienai politikos priemonei. Įpareigotosios, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalies veiksmai turėtų faktiškai prisidėti prie energijos sutaupymo, kuris, jų teigimu, atitinka reikšmingumo reikalavimą;
(9)  naujai sutaupomas energijos kiekis – tai papildomas kiekis tam, kuris ir taip jau būtų sutaupytas, taigi to energijos kiekio, kuris būtų ir taip sutaupytas, į tikslą įskaičiuoti negalima. Siekiant apskaičiuoti priemonių poveikį, gali būti skaičiuojamas tik grynasis sutaupytas energijos kiekis, išmatuojamas kaip energijos suvartojimo pokytis, kurį galima tiesiogiai susieti su konkrečia energijos vartojimo efektyvumo priemone. Kad galėtų apskaičiuoti grynąjį sutaupomą energijos kiekį, valstybės narės turėtų sumodeliuoti bazinį scenarijų, kaip situacija vystytųsi, jei atitinkama politikos priemonė nebūtų įgyvendinta. Politikos priemonės poveikis turėtų būti vertinamas lyginant su šiuo baziniu scenarijumi. Valstybės narės turi atsižvelgti į tai, kad per tą patį laikotarpį gali būti taikomos ir kitos politikos priemonės, kurios taip pat daro poveikį energijos taupymui, taigi ne visi pokyčiai, nustatyti nuo politikos priemonės taikymo pradžios, gali būti priskiriami tai vienai politikos priemonei. Įpareigotosios, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalies veiksmai turėtų faktiškai prisidėti prie energijos sutaupymo, kuris, jų teigimu, atitinka reikšmingumo reikalavimą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  siekiant didinti energijos taupymo potencialą elektros energijos perdavimo ir paskirstymo etapuose, svarbu į sutaupyto energijos kiekio apskaičiavimą įtraukti visus energijos tiekimo grandinės etapus;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas, nebent šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pripažįstant tai, kad pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas, būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;
(10)  dėl Sąjungos teisės aktų taikymo sutaupomas energijos kiekis negali būti įskaičiuojamas, nebent šį sutaupymą lėmusi priemonė viršija atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalaujamą minimumą tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nacionaliniu lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pastatų sektoriuje esama didelių galimybių dar labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis energijos taupymo elementas, susijęs su masto ekonomija. Taigi būtina paaiškinti, kad bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupomas energijos kiekis gali būti įskaičiuojamas tik jei jis yra papildomas tam kiekiui, kuris ir taip būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir jei valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie energijos sutaupymo, siejamo su konkrečia priemone;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  veiksmingas vandens išteklių valdymas gali labai padėti taupyti energiją. Sąjungoje vandens ir nuotekų sektoriuje suvartojama 3,5% visos elektros energijos1a. Be to, tikėtina, kad ne vėliau kaip 2040 m. vandens poreikis turėtų padidėti 25 % (daugiausia miesto teritorijose). Tuo pat metu vandens nuotėkiai sudaro 24 % viso Sąjungoje suvartojamo vandens, taigi švaistomi energijos ir vandens ištekliai. Todėl visos priemonės, kuriomis siekiama veiksmingiau valdyti vandens išteklius ir mažinti suvartojamo vandens kiekį, gali labai padėti pasiekti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslą1b;
__________________
1a 2016 m. pasaulio energetikos apžvalga, Tarptautinė energetikos agentūra, 2016 m.
1b 2016 m. pasaulio energetikos apžvalga, Tarptautinė energetikos agentūra, 2016 m.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)  į šią peržiūrą įtrauktos nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo laikymo infrastruktūros prioritetu pripažįstant, kad jis atitinka TVF ir kitų ekonominių institucijų vartojamą infrastruktūros apibrėžtį, ir atsižvelgiant į jį kaip į esminį veiksnį priimant sprendimus dėl būsimų investicijų į Europos energetikos infrastruktūrą1a;
__________________
1a 2016 m. birželio 2 d. Europos Parlamento pranešimo dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (2012/27/ES) įgyvendinimo (2015/2232(INI)) formuluotė.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(10c)  energetikos sektorius – didžiausias vandens išteklių vartotojas Sąjungoje; jame suvartojama 44 proc. visų vandens išteklių1a. Naudojantis pažangiomis efektyvaus vandens išteklių valdymo technologijomis ir procedūromis galima sutaupyti daug energijos ir kartu padidinti įmonių konkurencingumą;
__________________
1a 2017 m. balandžio 28 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Žemės ūkis ir tausus vandens išteklių valdymas Europos Sąjungoje“.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(10d)  vandens ir nuotekų sektorius taip pat gali padėti gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir mažinti iš iškastinių išteklių išgaunamos energijos pasiūlą. Pavyzdžiui, išgaunant energiją iš dumblo, susidarančio valant nuotekas, energiją galima gaminti vietoje;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis visų pirma turėtų galėti pasinaudoti energijos nepriteklių patiriantys vartotojai. Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi, o nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms, be to, tai taps privaloma, tačiau valstybės narės pačios galės spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ir turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis;
(12)  energijos vartojimo pastatuose efektyvumo didinimo priemonės turėtų būti naudingos visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, įskaitant patiriančius energijos nepriteklių. Kiekviena valstybė narė gali pagal konkrečias savo vidaus sąlygas apibrėžti, kas yra energijos nepriteklius ir kokie namų ūkiai yra gaunantys mažas pajamas. Valstybės narės jau ir dabar gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi. Nuo šiol ši galimybė turėtų būti taikoma ir alternatyvioms priemonėms ir paversta prievole, tačiau valstybės narės pačios turėtų spręsti dėl tokių priemonių dydžio, apimties ir turinio. Remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti įtrauki, taigi ja turi būti užtikrinta, kad energijos nepriteklių patiriantys mažas pajamas gaunantys vartotojai galėtų naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  reagavimas į elektros energijos paklausą dienos ir nakties metu yra svarbi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, nes padeda gerokai padidinti vartotojų energijos taupymo galimybes, sudarant jiems galimybes priimti sprendimus remiantis informacija, kuri nurodo galimybę optimizuoti energijos vartojimą, kai yra energijos paklausa, įskaitant piko valandomis, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti perdavimo tinklais ir gamybos ištekliais;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(12b)  nedidelės sąskaitos už suvartotą energiją turėtų būti užtikrinamos padedant vartotojams vartoti mažiau energijos: mažinant pastatų energijos poreikius, didinant prietaisų energijos vartojimo efektyvumą ir suteikiant galimybių naudotis į viešojo transporto sistemą integruotomis mažai energijos vartojančio transporto priemonėmis bei dviračiais. Siekiant gerinti mažas pajamas gaunančių visuomenės grupių sveikatos būklę, svarbiausia yra izoliuoti išorines pastatų sienas ir mažinti energijos poreikius bei suvartojimą;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(12c)  labai svarbu didinti visų Sąjungos piliečių informuotumą ir jiems teikti tikslią informaciją apie didesnio energijos vartojimo efektyvumo teikiamą naudą ir galimybes įgyvendinti šios srities priemones. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas, užtikrinamas mažinant Sąjungos priklausomybę nuo iš trečiųjų valstybių importuojamo kuro, taip pat labai svarbus Sąjungos geopolitinei padėčiai ir saugumui;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(12d)  Sąjungoje apie 50 mln. namų ūkių patiria energijos nepriteklių. Todėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės turi būti labai svarbi bet kokios ekonomiškai efektyvios kovos su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu strategijos dalis ir papildyti valstybių narių lygmeniu įgyvendinamą socialinės apsaugos politiką. Siekiant užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis būtų tolygiai mažinamas nuomininkų patiriamas energijos nepriteklius, reikėtų atsižvelgti į tokių priemonių ekonominį efektyvumą, taip pat jų prieinamumą pastatų savininkams ir nuomininkams, o valstybių narių lygmeniu tokioms priemonėms turėtų būti užtikrinama tinkama finansinė parama. Atsižvelgiant į Paryžiaus klimato susitarimo tikslus, Sąjungos pastatai ilgainiui turės tapti beveik nulinės energijos pastatais. Dabartinis pastatų renovacijos tempas nėra pakankamas, o pastatus, kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys piliečiai, patiriantys energijos nepriteklių, sunkiausia renovuoti. Todėl šiame reglamente nustatytos priemonės dėl energijos taupymo pareigos, energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų ir alternatyvių politikos priemonių yra ypač svarbios.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(12e)  vartotojams turėtų būti užtikrinamas visiškas visų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, kurių buvo imtasi, sąnaudų ir naudos, įskaitant grąžos laikotarpius, skaidrumas;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje surengtoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) prisiimti įsipareigojimai pasaulio mastu. Todėl valstybės narės turi turėti galimybę tam tikrą ant pastatų arba juose montuojamais įrenginiais iš atsinaujinančiųjų išteklių savo reikmėms pasigamintos energijos kiekį įskaityti į energijos taupymo reikalavimų įgyvendinimą. Tuo tikslu valstybėms narėms reikėtų leisti naudoti Direktyva 2010/31/ES nustatytas skaičiavimo metodikas;
(13)  energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iškastinio kuro poreikį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai dvi svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030-iesiems nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai ir Paryžiaus susitarime prisiimti įsipareigojimai pasaulio mastu.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  energijos balansą valstybių narių verslo įmonėse ir pramonės šakose galima pagerinti remiantis žiedinės ekonomikos principais, tinkamai naudojant pramonines atliekas kaip antrines žaliavas, su sąlyga, kad jų energetikos potencialas bus didesnis už alternatyvių pirminių žaliavų potencialą;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  valstybės narės, pasinaudodamos naujais verslo modeliais ir technologijomis, turėtų stengtis skatinti naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, be kita ko, stambiems ir smulkiems klientams teikiant naujoviškas energijos taupymo paslaugas, ir sudaryti palankesnes sąlygas šiems procesams;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(13c)  valstybės narės turėtų vadovautis labai lanksčiu požiūriu, planuodamos ir taikydamos alternatyvias savo šalies prioritetų nustatymo priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu, įtraukdamos energijos vartojimo požiūriu efektyvius produktus ir technologinius gamybos procesus. Reikėtų palaikyti veiksmus, kuriais siekiama tikslų, susijusių su efektyviu gamtos išteklių naudojimu ir būtinybe diegti žiedinę ekonomiką;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Todėl taikant šias nuostatas sąvoka „galutinis naudotojas“ turėtų apimti galutinius vartotojus, perkančius šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms reikmėms, ir daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio. Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui;
(14)  kuriant energetikos sąjungą ir įgyvendinant šildymo ir vėsinimo strategiją turi būti sustiprintos minimalios vartotojų teisės laiku gauti tikslią, patikimą ir aiškią informaciją apie jų energijos suvartojimą – tai yra ir viena iš Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ nurodytų priemonių. Nors individualus matavimas ir toliau turėtų likti privalomas tais atvejais, kai tai techniškai įmanoma, ekonomiškai efektyvu ir proporcinga, atsižvelgiant į potencialų sutaupytos energijos kiekį, Direktyvos 2012/27/ES 9–11 straipsniai ir VII priedas turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad būtų numatytas dažnesnis išsamesnės informacijos apie energijos suvartojimą teikimas, atsižvelgiant į galimybes naudotis matavimo prietaisais ir jų pajėgumus, siekiant optimizuoti energijos naudojimą. Valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad norint sėkmingai įgyvendinti naujas technologijas, skirtas energijos suvartojimui matuoti, reikia didinti investicijas į vartotojų ir energijos tiekėjų švietimą ir jų įgūdžių ugdymą. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstyta, kad su sąskaitų pateikimu ir sąskaitose nurodoma informacija ar suvartojimo informacija susijusias teises turi vartotojai, kuriems šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties. Todėl taikant šias nuostatas sąvoka „galutinis naudotojas“, be galutinių vartotojų, perkančių šilumą, vėsumą ar karštą vandenį savo asmeninėms galutinėms reikmėms, turėtų taip pat apimti daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyventojus, į kurių pavienius butus (vienetus) šiluma, vėsuma ar karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio, kai tie gyventojai su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties. Sąvoka „atskirų skaitiklių duomenys“ turėtų reikšti suvartojimo tokių pastatų pavieniuose butuose (vienetuose) duomenis. Iki 2020 m. sausio 1 d. turi būti įdiegti nauji šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojamą kiekį teikimas. Naują 9a straipsnį numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir karštam vandeniui;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  sąskaitose pateikiama informacija ir metinės ataskaitos yra svarbios vartotojų informavimo priemonės. Duomenys apie suvartojimą ir išlaidas taip pat gali būti kitos informacijos, kuri padeda vartotojams palyginti jų sudarytą susitarimą su kitais pasiūlymais, taip pat pasinaudoti skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo mechanizmais, šaltinis. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai labai dažnai skundžiasi dėl ginčijamų sąskaitų, o tai yra veiksnys, prisidedantis prie nuolat žemo vartotojų pasitenkinimo ir jų aktyvumo energetikos sektoriuje lygio, būtina teikti paprastesnes, aiškesnes ir suprantamesnes sąskaitas ir kartu užtikrinti, kad atskiromis priemonėmis, pavyzdžiui, sąskaitose pateikiama informacija, informavimo priemonėmis ir metinėmis ataskaitomis, būtų teikiama visa būtina informacija, kad vartotojai galėtų reguliuoti savo energijos suvartojimą, palyginti pasiūlymus ir keisti tiekėjus;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b)  terminas „mažosios ir vidutinės įmonės“ (MVĮ), kuriam taikoma ši direktyva, apima įmones, kuriose, remiantis Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB1a priedo 2 straipsnio 1 dalimi, dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) metinio balanso suma neviršija 43 mln. EUR;
_______________
1a. 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(15b)  didesnį energijos vartojimo efektyvumą tiesiogiai lemia šie energijos gamybos ir konversijos procesų etapai: efektyvi pirminės energijos konversija į galutinę energiją, efektyvus šios energijos, kaip elektros energijos, šilumos arba kuro, perdavimas vartotojams ir taupus galutinių vartotojų šios energijos vartojimas; taupymo poveikis vartotojų rinkai neturėtų būti laikomas vieninteliu tokio efektyvumo tikslu, nes jį gali sukelti nepalankios energijos kainos;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  atsižvelgiant į technologijų pažangą ir didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros energijos gamybos sektoriuje, elektros energijos taupymo nustatytasis koeficientas, išreikštas kWh, turėtų būti peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į elektros pirminės energijos koeficiento (PEK) pokyčius. Elektros PEK apskaičiuojamas pagal metines vidutines vertes. Fizinės energijos turinio apskaičiavimo metodas naudojamas branduolinės elektros energijos ir šilumos gamybai, o techninės konversijos našumo metodas – elektros ir šilumos gamybai iš iškastinio kuro ir biomasės. Ne degimo būdu pagamintai atsinaujinančiųjų išteklių energijai taikomas metodas – tiesioginis ekvivalentas, grindžiamas bendru pirminės energijos kiekiu. Siekiant apskaičiuoti, kokią pirminės energijos dalį bendroje šilumos ir elektros energijos gamyboje (kogeneracijoje) sudaro elektros energija, naudojamas Direktyvos 2012/27/ES II priede pateiktas metodas. Naudojama vidutinė, o ne ribinė rinkos pozicija. Laikoma, kad ne degimo būdu iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos konversijos našumas yra 100 %, geoterminių jėgainių pagamintos energijos – 10 %, o branduolinių elektrinių –33 %. Bendras kogeneracijos našumas apskaičiuojamas remiantis naujausiais Eurostato duomenimis. Kalbant apie sistemos ribas, visų energijos šaltinių PEK yra 1. Skaičiavimai grindžiami naujausia PRIMES pagrindinio scenarijaus versija. PEK vertė grindžiama 2020 m. prognoze. Analizė apima ES valstybes nares ir Norvegiją. Norvegijos duomenų rinkinys yra grindžiamas ENTSO-E duomenimis;
(16)  vien šios direktyvos taikymo tikslais ir atsižvelgiant į technologijų pažangą ir didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros energijos gamybos sektoriuje, elektros energijos taupymo nustatytasis koeficientas, išreikštas kWh, turėtų būti atidžiai analizuojamas ir galbūt peržiūrėtas siekiant atsižvelgti į elektros pirminės energijos koeficiento (PEK) pokyčius, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės energijos rūšių derinį, taikant palyginamą ir skaidrią metodiką.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  atsižvelgiant į tai, kad Europos Vadovų Taryba 2011 m. birželio 10 d. išvadose dėl efektyvaus energijos vartojimo plano pabrėžė, kad pastatams sunaudojama 40 proc. viso ES suvartojamos pirminės energijos kiekio, o tai sudaro 50 proc. galutinės suvartojamos energijos kiekio, ir siekiant sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir paskatinti užimtumą sektoriuose, kuriems reikia specialios kvalifikacijos, būtent statybos sektoriuje ir statybos produktų gamybos sektoriuje bei tokiose profesinės veiklos srityse, kaip antai architektūra, miesto planavimas ir konsultavimas šildymo ir vėsinimo technologijų klausimais, valstybės narės turėtų tose srityse parengti ilgalaikę strategiją ateičiai po 2020 m.;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)  pirminės energijos koeficientu (PEK) reikėtų naudotis kaip priemone iškastinio kuro vartojimui ir priklausomybei nuo jo mažinti ir energijos vartojimo efektyvumui didinti, taip pat siekiant plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Atsižvelgiant į tai, elektros energijos taupymo nustatytąjį koeficientą, išreikštą kWh, reikėtų atitinkamai pritaikyti tais atvejais, kai dėl technologinių, ekonominių ar socialinių pokyčių reikia nustatytąjį koeficientą sumažinti. Komisija turėtų išnagrinėti aplinkybes ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nustatytojo PEK pakeitimo ne vėliau kaip 2024 m.;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant užtikrinti, kad būtų galima atnaujinti direktyvos priedus ir 14 straipsnio 10 dalyje nurodytas suderintąsias naudingumo atskaitos vertes, būtina išplėsti Komisijai suteiktus įgaliojimus.
Išbraukta.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  siekiant, kad būtų galima įvertinti Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumą, reikėtų įvesti reikalavimą atlikti bendrą direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2024 m. vasario 28 d.;
(18)  siekiant, kad būtų galima įvertinti Direktyvos 2012/27/ES veiksmingumą, reikėtų įvesti reikalavimą atlikti bendrą tos direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2024 m. vasario 28 d. Ši data bus vėlesnė nei UNFCCC visuotinis padėties įvertinimas 2023 m., siekiant atlikti būtinus su tuo procesu susijusius suderinimus, be kita ko, atsižvelgiant į ekonomikos ir inovacijų pokyčius;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  valstybės narės, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP yra mažesnis nei vidutinis Sąjungos BVP vienam gyventojui, turėtų galėti padidinti pirminės energijos vartojimą su sąlyga, kad jos konversija į galutinę energiją, jos tolesnis perdavimas ir paskirstymas, taip pat naudingai sutaupomi kiekiai vartotojų rinkoje atitiktų reikšmingo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimo tikslą visais technologinio proceso, kurį sudaro atlaisvintos pirminės energijos srautas, etapais;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b)  vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį plėtojant, rengiant, įgyvendinant ir vertinant direktyvoje nustatytas priemones, kad būtų tinkamai sprendžiami klausimai, susiję su jų klimato, kultūros ir visuomenės ypatumais;
Pakeitimai 110/rev ir 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Direktyva 2012/27/ES
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 30 % tikslas, – ir sudaromos sąlygos energijos vartojimo efektyvumą toliau didinti ir po tų datų. Joje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis energijos rinkoje ir rinkos trūkumus, trukdančius efektyviai tiekti ir naudoti energiją, ir numatoma, kad turi būti nustatyti 2020 m. ir 2030 m. nacionaliniai orientaciniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir indėliai.“;
1.  Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, įgyvendinant principą „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ visoje energijos grandinėje, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir galutinį vartojimą, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslai – iki 2020 m. 20 % tikslas ir iki 2030 m. privalomas 35 % tikslas, – ir sudaromos sąlygos energijos vartojimo efektyvumą toliau didinti ir po 2030 m., atsižvelgiant į ilgalaikius Sąjungos energetikos ir klimato tikslus 2050 m. ir Paryžiaus susitarimą. Joje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis energijos rinkoje ir rinkos trūkumus, trukdančius efektyviai tiekti ir naudoti energiją, ir numatoma, kad turi būti nustatyti nacionaliniai orientaciniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai 2020 m. ir nacionaliniai orientaciniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai 2030 m.“;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Direktyva 2012/27/ES
1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Šia direktyva prisidedama prie principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įgyvendinimo ir užtikrinama, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas būtų ne mažiau svarbūs nei gamybos pajėgumai. Į energijos vartojimo efektyvumą atsižvelgiama kaskart, kai priimami su energetikos sistema susiję planai ar finansavimo sprendimai.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Direktyva 2012/27/ES
1 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Kad sutelktų privačiojo sektoriaus finansavimą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir energetinei renovacijai, Komisija pradeda dialogą tiek su viešosiomis, tiek su privačiosiomis finansų įstaigomis, kad būtų numatyti galimi politikos mechanizmai. Atsižvelgiant į didelį energijos efektyvumo didinimo potencialą statybų sektoriuje, reikėtų visų pirma apsvarstyti investavimo į tą sektorių galimybes, didžiausią dėmesį skiriant gyvenamiesiems pastatams su mažas pajamas gaunančiais namų ūkiais, kuriems gresia energijos nepriteklius. Be to, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumo projektus investuotojams būtų įdomesnės finansiniu požiūriu ir įmanomos, Komisija apsvarsto galimybes, kaip mažus projektus sujungti į stambesnius. Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. Komisija pateikia valstybėms narėms rekomendacijas, kaip paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2012/27/ES
3 straipsnio 1, 2, 3 dalys
3 straipsnis
3 straipsnis
Energijos vartojimo efektyvumo tikslai
Energijos vartojimo efektyvumo tikslai
1.  Kiekviena valstybė narė nusistato 2020 m. orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą, grįsdama jį pirminės ar galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Šiuos tikslus valstybės narės pateikia Komisijai pagal 24 straipsnio 1 dalį ir XIV priedo 1 dalį. Tai darydamos jos savo tikslus taip pat išreiškia absoliučiu pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 m. lygiu ir paaiškina, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis tai buvo apskaičiuota.
1.  Kiekviena valstybė narė nusistato 2020 m. orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą, grįsdama jį pirminės ar galutinės energijos suvartojimu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu arba energijos intensyvumu. Šiuos tikslus valstybės narės pateikia Komisijai pagal 24 straipsnio 1 dalį ir XIV priedo 1 dalį. Tai darydamos jos savo tikslus taip pat išreiškia absoliučiu pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo 2020 m. lygiu ir paaiškina, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis tai buvo apskaičiuota.
Nustatydamos šiuos tikslus valstybės narės atsižvelgia į:
Nustatydamos šiuos tikslus valstybės narės atsižvelgia į:
a)  tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne;
a)  tai, kad 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 483 mln. tne arba galutinės energijos – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne;
b)  tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;
b)  tai, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje numatytų priemonių;
c)  priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį; ir
c)  priemones, priimtas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslus, nustatytus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį; ir
d)  kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.
d)  kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu priemones.
Nustatydamos tuos tikslus valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, kurios turi poveikio pirminės energijos vartojimui, pavyzdžiui, į:
Nustatydamos tuos tikslus valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, kurios turi poveikio pirminės energijos vartojimui, pavyzdžiui, į:
a)  likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;
a)  likusį ekonomiškai efektyvų energijos taupymo potencialą;
b)  BVP pokyčius ir prognozes;
b)  BVP pokyčius ir prognozes;
c)  energijos importo ir eksporto pokyčius;
c)  energijos importo ir eksporto pokyčius;
d)  visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą; ir
d)  visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, branduolinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų raidą; ir
e)  ankstyvuosius veiksmus.
e)  ankstyvuosius veiksmus.
2.  Iki 2014 m. birželio 30 d. Komisija įvertina padarytą pažangą ir tai, ar tikėtina, jog 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas bus ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.
2.  Iki 2014 m. birželio 30 d. Komisija įvertina padarytą pažangą ir tai, ar tikėtina, jog 2020 m. Sąjungos pirminės energijos suvartojimas bus ne didesnis kaip 1 483 mln. tne ir (arba) galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.
3.  Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija:
3.  Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija:
a)  susumuoja valstybių narių praneštus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
a)  susumuoja valstybių narių praneštus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
b)  įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu orientyru, rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;
b)  įvertina, ar tų tikslų suma gali būti laikoma patikimu orientyru, rodančiu, kad Sąjunga sėkmingai siekia savo tikslų, kartu atsižvelgdama į pirmos metinės ataskaitos, pateiktos pagal 24 straipsnio 1 dalį, vertinimą ir į nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, pateiktų pagal 24 straipsnio 2 dalį, vertinimą;
c)  atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:
c)  atsižvelgia į papildomą analizę, grindžiamą:
i)  vertinimu, kokia pažanga padaryta energijos vartojimo srityje ir kaip keičiasi energijos vartojimo ir ekonominės veiklos santykis Sąjungos mastu, įskaitant energijos tiekimo veiksmingumo padidėjimą valstybėse narėse, kurios savo nacionalinius orientacinius tikslus grindžia galutinės energijos suvartojimu arba sutaupytu galutinės energijos kiekiu, įskaitant pažangą, padarytą dėl to, kad šios valstybės narės laikosi šios direktyvos III skyriaus nuostatų;
i)  vertinimu, kokia pažanga padaryta energijos vartojimo srityje ir kaip keičiasi energijos vartojimo ir ekonominės veiklos santykis Sąjungos mastu, įskaitant energijos tiekimo veiksmingumo padidėjimą valstybėse narėse, kurios savo nacionalinius orientacinius tikslus grindžia galutinės energijos suvartojimu arba sutaupytu galutinės energijos kiekiu, įskaitant pažangą, padarytą dėl to, kad šios valstybės narės laikosi šios direktyvos III skyriaus nuostatų;
ii)  scenarijų, susijusių su būsimomis energijos vartojimo Sąjungos lygmeniu tendencijomis, modeliavimo rezultatais;
ii)  scenarijų, susijusių su būsimomis energijos vartojimo Sąjungos lygmeniu tendencijomis, modeliavimo rezultatais;
d)  palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483 mln. tne, o galutinės – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.
d)  palygina a–c punktų rezultatus su energijos suvartojimu, kurio reikia norint pasiekti, kad pirminės energijos suvartojimas 2020 m. būtų ne didesnis kaip 1 483 mln. tne ir (arba) galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 1 086 mln. tne.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 punktas
Direktyva 2012/27/ES
3 straipsnio 4 dalis
4.  Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [4] ir [6] straipsnius nusistato orientacinį nacionalinį indėlį į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Nusistatydamos šiuos indėlius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Šiuos indėlius valstybės narės nurodo Komisijai savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose laikydamosi Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [3] straipsnyje ir [7–11] straipsniuose nustatytos tvarkos.
4.   Kiekviena valstybė narė nusistato orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus siekiant 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto Sąjungos 2030 m. tikslo ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [4] ir [6] straipsnius. Nusistatydamos šiuos indėlius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad 2030 m. bendras Sąjungos pirminės energijos suvartojimas turi būti ne didesnis kaip 1 321 mln. tne, o galutinės energijos – ne didesnis kaip 987 mln. tne. Šiuos indėlius valstybės narės nurodo Komisijai savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose laikydamosi Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] [3] straipsnyje ir [7–11] straipsniuose nustatytos tvarkos.
Pakeitimai 54, 105 ir 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Įpareigojimas taupyti energiją
Įpareigojimas taupyti energiją
1.  Valstybės narės bendrai sutaupo bent tokį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:
1.  Valstybės narės bendrai sutaupo bent tokį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:
a)  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;
a)  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., metų duomenis;
b)  nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trijų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.
b)  nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų bent 1,5 % metinio galutiniams vartotojams parduodamo kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., metų duomenis.
Po 2030 m. valstybės narės ir toliau dešimtmečiais mažina suvartojamos energijos kiekį po 1,5 % kasmet, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad to nebereikia, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslus.
Po 2030 m. valstybės narės ir toliau dešimtmečiais mažina suvartojamos energijos kiekį po 1,5 % kasmet, nebent Komisija, atlikusi peržiūrą iki 2027 m. arba po to kas dešimt metų, padaro išvadą, kad to nebereikia, jog Sąjunga pasiektų savo ilgalaikius 2050 m. energetikos ir klimato srities tikslus.
Kiekvienu laikotarpiu sumažintas suvartojamos energijos kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą ankstesniu (-iais) laikotarpiu (-iais) reikalaujamą pasiekti suvartojamos energijos kiekio mažinimą. Kai taikant ankstesnę politiką, programas ir (arba) pavienius veiksmus nebemažinamas suvartojamas kiekis, apskaičiuojant bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo tikslą, kurį reikia pasiekti kiekvieno laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiama į anksčiau sumažinto kiekio praradimą ir į dėl naujų veiksmų naujai sumažintu kiekiu pakeistą praradimą.
B punkto taikymo tikslais, nepažeisdamos 2 ir 3 dalių nuostatų, valstybės narės gali skaičiuoti tik tą sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia naujos, po 2020 m. gruodžio 31 d. įvestos, politikos priemonės arba politikos priemonės, įvestos tarp 2014 m. sausio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d., jei galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų sutaupoma energijos.
B punkte nurodytu laikotarpiu reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą tuo laikotarpiu reikalaujamą sutaupyti kiekį ir papildo kiekį, kurį reikalaujama sutaupyti pagal a punktą. Tuo tikslu ir nepažeisdamos 2 ir 3 dalių nuostatų valstybės narės gali skaičiuoti tik tą sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia naujos, po 2020 m. gruodžio 31 d. įvestos politikos priemonės arba ankstesnės politikos priemonės, jei galima įrodyti, kad dėl tų priemonių imamasi naujų atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. ir dėl jų sutaupoma energijos. Valstybės narės taip pat gali priskaičiuoti dėl pavienių veiksmų, kurių imtasi laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., sutaupytą energijos kiekį, jei dėl jų ir po 2020 m. sutaupomas patikrinamas energijos kiekis.
Į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis.
Tik a punkte nurodytu laikotarpiu į šį apskaičiavimą gali būti neįtraukiama dalis ar visas transporto sektoriui parduotas ir jame sunaudotas energijos kiekis. Visas transporto sektoriui parduotas energijos kiekis įtraukiamas į b punkte nurodytą laikotarpį ir vėliau.
Valstybės narės nusprendžia, kaip naują sutaupyti reikalaujamą energijos kiekį jos paskirstys kiekvienu iš a ir b punktuose nurodytų laikotarpių, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras sutaupyti reikalaujamas kiekis.
Valstybės narės nusprendžia, kaip naują sutaupyti reikalaujamą energijos kiekį jos paskirstys kiekvienu iš a ir b punktuose nurodytų laikotarpių, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras sutaupyti reikalaujamas kiekis.
2.  Laikydamasi 3 dalies nuostatos, kiekviena valstybė narė gali:
2.  Laikydamasi 3 dalies nuostatos, kiekviena valstybė narė gali:
a)  apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25 % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5 % vertes;
a)  apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies a punktą, 2014 m. ir 2015 m. atlikti naudodama 1 % vertes; 2016 m. ir 2017 m. – 1,25 % vertes, o 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – 1,5 % vertes;
b)  į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;
b)  į skaičiavimą neįtraukti dalies ar viso parduotos energijos kiekio, panaudoto Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai pramoninei veiklai;
c)  leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;
c)  leisti energijos kiekį, sutaupytą dėl 14 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 5 dalies b punkte bei 15 straipsnio 1–6 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų įgyvendinimo energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo infrastruktūrą, įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalies a ir b punktus; ir
d)  dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir daro poveikį 2020 m. ir vėliau ir kurie gali būti išmatuoti bei patikrinti, sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalį, kiekį; taip pat
d)  dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir tebedaro poveikį 2020 m., kuris gali būti išmatuotas bei patikrintas, sutaupytą energiją įskaičiuoti į energijos, kuri turi būti sutaupyta pagal 1 dalies a punktą, kiekį.
e)  į 1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį neįskaičiuoti patikrinamo energijos kiekio, kuris savoms reikmėms pasigaminamas ant pastatų arba juose sumontuotais įrenginiais, kurie įdiegti dėl politikos priemonių, skatinančių naujai diegti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas.
3.  Dėl visų pagal 2 dalį pasirinktų galimybių taikymo sutaupytas kiekis turi būti ne didesnis kaip 25 % 1 dalyje nurodyto reikalaujamo sutaupyti kiekio. Valstybės narės pasirinktas galimybes taiko ir jų taikymo poveikį apskaičiuoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais atskirai:
3.  Dėl visų pagal 2 dalį pasirinktų galimybių taikymo sutaupytas kiekis turi būti ne didesnis kaip 25 % 1 dalyje nurodyto reikalaujamo sutaupyti kiekio. Valstybės narės pasirinktas galimybes taiko ir jų taikymo poveikį apskaičiuoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais atskirai:
a)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a, b, c ir d punktais;
a)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies a, b, c ir d punktais;
b)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies b, c, d ir e punktais, su sąlyga, kad d punkte apibrėžti atskiri veiksmai ir po 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikrinamą ir išmatuojamą poveikį.
b)  energijos kiekiui, kuris turi būti sutaupytas per 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpį, apskaičiuoti valstybės narės gali pasinaudoti 2 dalies b, c, d ir e punktais, su sąlyga, kad d punkte apibrėžti atskiri veiksmai ir po 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikrinamą ir išmatuojamą poveikį.
4.  Energijos kiekis, sutaupytas po 2020 m. gruodžio 31 d., negali būti įskaičiuotas į bendrą energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
4.  Energijos kiekis, sutaupytas po 2020 m. gruodžio 31 d., negali būti įskaičiuotas į bendrą energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
5.  Valstybės narės užtikrina, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl 7a ir 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo, būtų apskaičiuotas pagal V priedą.
5.  Valstybės narės užtikrina, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl 7a ir 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo, būtų apskaičiuotas pagal V priedą.
6.  1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį valstybės narės sutaupo sukurdamos 7a straipsnyje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas arba priimdamos 7b straipsnyje nurodytas alternatyvias priemones. Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas valstybės narės gali derinti su alternatyviomis politikos priemonėmis.
6.  1 dalyje reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį valstybės narės sutaupo sukurdamos 7a straipsnyje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas arba priimdamos 7b straipsnyje nurodytas alternatyvias priemones. Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas valstybės narės gali derinti su alternatyviomis politikos priemonėmis.
7.  Valstybės narės turi įrodyti, kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus.“;
7.  Valstybės narės turi įrodyti, kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus.“;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 1 dalis
1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti sukurdamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, jos užtikrina, kad kiekvienos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančios įpareigotosios šalys, nurodytos 2 dalyje, nepažeisdamos 7 straipsnio 2 dalies, įgyvendintų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą.
1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti sukurdamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, jos užtikrina, kad kiekvienos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančios įpareigotosios šalys, nurodytos 2 dalyje, nepažeisdamos 7 straipsnio 2 dalies, įgyvendintų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą arba suteiktų galimybę įpareigotosioms šalims į nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą kasmet įmokėti sumą, laikantis 20 straipsnio 6 dalies.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 2 dalis
2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės paskiria įpareigotąsias šalis iš jų teritorijoje veikiančių energijos skirstytojų ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonių, taip pat gali įtraukti jų teritorijoje veikiančius transportui naudojamų degalų skirstytojus arba mažmeninės prekybos transportui naudojamais degalais įmones. Įpareigotosios šalys, kurias valstybės narės paskiria iš galutinių vartotojų, įpareigojimui įvykdyti reikiamą energijos kiekį sutaupo nepriklausomai nuo skaičiavimo, atlikto pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, pasitelkdamos sertifikuotą kitų šalių sutaupytos energijos kiekį, kaip aprašyta 5 dalies b punkte.
2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės paskiria įpareigotąsias šalis iš jų teritorijoje veikiančių energijos skirstytojų, mažmeninės prekybos energija įmonių ir transporto degalų skirstytojų arba mažmeninės prekybos transporto degalais įmonių. Įpareigotosios šalys, kurias valstybės narės paskiria iš galutinių vartotojų, įpareigojimui įvykdyti reikiamą energijos kiekį sutaupo nepriklausomai nuo skaičiavimo, atlikto pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, pasitelkdamos sertifikuotą kitų šalių sutaupytos energijos kiekį, kaip aprašyta 5 dalies b punkte.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jeigu mažmeninės prekybos energija įmonės yra paskirtos įpareigotosiomis šalimis pagal 2 dalį, valstybės narės užtikrina, kad įgyvendindamos savo įsipareigojimus mažmeninės prekybos energija įmonės nesudarytų jokių kliūčių vartotojams pakeisti vieną tiekėją kitu.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies b punktas
b)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus ir visiems rinkos dalyviams atviras patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;
b)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas organizacijas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios arba nesusijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad būtų įdiegtas aiškus, skaidrus, įtraukus ir visiems rinkos dalyviams atviras akredituotas patvirtinimo procesas, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c a punktas (naujas)
ca)  leisti energijos kiekį, papildomai sutaupytą miestų centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemose taikant tvaresnes technologijas (dėl kurių sumažėja tiek teršalų, tiek kietųjų dalelių kiekis), įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c b punktas (naujas)
cb)  skatinti priimti priemones, kuriomis šildymo ir vėsinimo potencialas būtų išnaudojamas energijos taupymo tikslais, galimai vėliau papildomai atsilyginant už intervencines priemones, kurias taikant sumažėja tarša;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c c punktas (naujas)
cc)  sukurti priemones, kuriomis būtų patvirtinama energijos kiekis, sutaupytas dėl energijos vartojimo audito arba lygiaverčių energijos naudojimo vadybos sistemų, nurodytų 8 straipsnyje, siekiant šį sutaupytą kiekį įskaičiuoti į energijos kiekį, kuris turi būti sutaupytas pagal 1 dalį;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c d punktas (naujas)
cd)  leisti įpareigotosioms šalims į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti galutinės energijos kiekį, kuris buvo sutaupytas efektyvioje šildymo ir vėsinimo infrastruktūroje;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 5 dalies c f punktas (naujas)
cf)  įvertinti tokių sistemų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų poveikį tarptautinę konkurenciją patiriančių energijai imlių sektorių konkurencingumui ir imtis priemonių kuo labiau jį sumažinti.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 a straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Įgyvendindamos savo integruotuosius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus valstybės narės informuoja Komisiją apie savo pagal 7 straipsnio 2 dalies c punktą numatomas politikos priemones. Šių priemonių poveikis apskaičiuojamas ir įtraukiamas į tuos planus. Valstybių narių naudojamas skaičiavimas grindžiamas objektyviais nediskriminaciniais kriterijais, kurie turi būti parengti konsultuojantis su Komisija ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 b straipsnio 1 dalis
1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti nustatydamos alternatyvias politikos priemones, jos užtikrina, kad energiją pagal 7 straipsnio 1 dalį sutaupytų galutiniai vartotojai.
1.  Jei valstybės narės nusprendžia 7 straipsnio 1 dalyje joms nustatytą įpareigojimą sutaupyti tam tikrą energijos kiekį įgyvendinti nustatydamos alternatyvias politikos priemones, jos užtikrina, kad visą energiją pagal 7 straipsnio 1 dalį sutaupytų galutiniai vartotojai.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 b straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Be to, siekiant įgyvendinti 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą galutinio energijos suvartojimo mažinimo reikalavimą, yra tinkamos visos galimybės padidinti energijos vartojimo efektyvumą, be kita ko, dėl transporto priemonėse naudojamų efektyvesnių degalų.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 2012/27/ES
7 b straipsnio 2 dalis
2.  Rengdamos alternatyvias energijos taupymo politikos priemones valstybės narės atsižvelgia į poveikį namų ūkiams, kurie patiria energijos nepriteklių.
2.  Rengdamos alternatyvias energijos taupymo politikos priemones valstybės narės atsižvelgia į poveikį mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, įskaitant patiriančius energijos nepriteklių, ir užtikrina, kad tos priemonės pirmumo tvarka būtų įgyvendintos tuose namų ūkiuose ir socialiniuose būstuose.
Valstybės narės apskaičiuoja sumą, sutaupytą tuose namų ūkiuose, palyginti su bendra pagal šį straipsnį visuose namų ūkiuose sutaupytų lėšų suma.
Tos sutaupytos lėšos viešai skelbiamos ir įtraukiamos į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas laikantis Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 21 straipsnio.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
7 c straipsnis (naujas)
4a)  įterpiamas šis straipsnis:
„7c straipsnis
Efektyvaus energijos vartojimo paslaugų teikimas.
Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad paslaugų teikimas efektyvaus energijos vartojimo rinkoje būtų konkurencingas ir vyktų skaidriai, kad taip galutiniam vartotojui būtų užtikrinta su efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis susijusi nauda mažesnių kainų ir geresnės paslaugos kokybės požiūriu. Todėl valstybės narės užtikrina įvairiems ekonomikos subjektams, visų pirma MVĮ, nediskriminacines galimybes patekti į efektyvaus energijos vartojimo paslaugų rinką, sudarydamos vienodas galimybes joje dalyvauti kaip ir vertikaliai integruotiems operatoriams ir nesuteikdamos susidariusio konkurencinio pranašumo energijos paskirstymo ir pardavimo srityse veikiantiems subjektams. Šiuo tikslu valstybės narės priima visus reikiamus teisės aktus, kad integruotieji operatoriai sudarytų trečiosioms šalims tokias pačias sąlygas ir suteiktų tokias pačias priemones, kurias naudoja efektyvaus energijos vartojimo paslaugų teikimui.“
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos suvartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota.
Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami, atsižvelgiant į pasirinktą technologiją ir funkcionalumą, individualūs skaitikliai ir šildymo valdymo įtaisai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos suvartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota, ir kitas savybes, jei taikytina derinant su nuostatomis, susijusiomis su Direktyvos (ES) .../... [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija)] 19–22 straipsniuose nurodyta elektros energijos apskaita.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunkčio ii a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
9 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Pažangiąja matavimo sistema galutiniams vartotojams teikiama prieiga prie jų energijos suvartojimo duomenų ir atsiskaitymo laikotarpių rinkos atsiskaitymo laikotarpiais.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunktis
Direktyva 2012/27/ES
9 straipsnio 3 dalis
d)  3 dalis išbraukiama;
d)  3 dalis pakeičiama taip:
„3. „Su duomenų formatu ir funkcijomis susijusios nuostatos suderinamos, kiek tai tikslinga, su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB1a 18–21 straipsniais. Vartotojų duomenys tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/6791b. Galutiniams klientams nenustatomas joks mokestis už susipažinimą su savo duomenimis jiems naudingu formatu.“
__________________
1a. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).
1b 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Direktyva 2012/27/ES
9 a straipsnis
9 a straipsnis
9 a straipsnis
Matavimas, atskiras matavimas ir sąnaudų paskirstymas už šildymą, vėsinimą ir buitinį karštą vandenį
Matavimas, atskiras matavimas ir sąnaudų paskirstymas už šildymą, vėsinimą ir buitinį karštą vandenį
1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens galutiniai vartotojai konkurencingomis kainomis būtų aprūpinami skaitikliais, kurie tiksliai rodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, centralizuotai teikiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens galutiniai vartotojai konkurencingomis kainomis būtų aprūpinami skaitikliais, kurie tiksliai rodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą.
Tais atvejais, kai šiluma ir vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis.
Tais atvejais, kai šiluma, vėsuma arba karštas vanduo pastatui tiekiami iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio arba centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklo, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas skaitiklis.
2.  Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma arba vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį.
2.  Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo ar vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma ir vėsuma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato bute (vienete) suvartojamos šilumos, vėsumos arba karšto vandens kiekį, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, kadangi yra proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui.
Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia, kokios sąlygos laikomos techniškai neįmanomomis ir ekonomiškai neefektyviomis.
Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai energijai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai efektyvius suvartotos šilumos matavimo metodus. Pasikonsultavusi su Komisija, kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia bendruosius kriterijus, metodiką ir procedūras, kuriais nustatoma, kas yra techniškai neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu.
Naujuose pirmoje pastraipoje nurodyto tipo pastatuose arba atliekant kapitalinę tokių pastatų renovaciją, kaip nurodyta Direktyvoje 2010/31/ES, individualūs skaitikliai įrengiami visuomet.
Naujuose daugiabučiuose pastatuose ir naujų daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyvenamojoje dalyje, kai juose yra centrinis šildymo šaltinis karštam vandeniui arba į juos šiluma tiekiama iš centralizuotų tiekimo sistemų, nepaisant pirmos ir antros pastraipų nuostatų, įrengiami individualūs karšto vandens skaitikliai.
3.  Jeigu daugiabučius ir daugeliui paskirčių naudojamus pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas arba vyrauja nuosavos tokių pastatų bendros pastato šildymo ar vėsinimo sistemos, valstybės narės nustato skaidrias šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas, įskaitant:
3.  Jeigu daugiabučius ir daugeliui paskirčių naudojamus pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklas arba vyrauja nuosavos tokių pastatų bendros pastato šildymo ar vėsinimo sistemos, valstybės narės nustato skaidrias šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose sąnaudų paskirstymo taisykles, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas, įskaitant:
a)  buitinį karštą vandenį;
a)  buitinį karštą vandenį;
b)  šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai siekiant apšildyti bendro naudojimo patalpas (jei laiptinėse ir koridoriuose įrengti radiatoriai);
b)  šilumą, kurią išskiria pastato įrenginiai siekiant apšildyti bendro naudojimo patalpas (jei laiptinėse ir koridoriuose įrengti radiatoriai);
c)  butų šildymą arba vėsinimą.
c)  butų šildymą arba vėsinimą.
4.  Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. įrengiamų skaitiklių ir daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu.
4.  Taikant šį straipsnį, nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai įrengiamų skaitiklių ir šilumos daliklių duomenys turi būti nuskaitomi nuotoliniu būdu. Toliau taikomos 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipose išdėstytos techninių galimybių ir ekonominio efektyvumo sąlygos.
Jau įrengti skaitikliai ir dalikliai, kurių duomenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, turi būti iki 2027 m. sausio 1 d. aprūpinti tokia funkcija arba pakeisti prietaisais, kurių duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė įrodo, kad tai yra ekonomiškai neefektyvu.
Jau įrengti skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurių duomenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, turi būti iki 2027 m. sausio 1 d. aprūpinti tokia funkcija arba pakeisti prietaisais, kurių duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai valstybė narė įrodo, kad tai yra ekonomiškai neefektyvu.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
10 straipsnio 1 dalis
1.  Jei galutiniai vartotojai neturi Direktyvoje 2009/73/EB nurodytų pažangiųjų skaitiklių, valstybės narės iki 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad sąskaitose už dujas pateikiama informacija būtų tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu, kaip numatyta VII priedo 1.1 punkte, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta.
1.  Jei galutiniai vartotojai neturi Direktyvoje 2009/73/EB nurodytų pažangiųjų skaitiklių, valstybės narės iki 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad sąskaitose už dujas pateikiama informacija būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu, kaip numatyta VII priedo 1.1 punkte, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis
Direktyva 2012/27/ES
10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi užtikrinti, kad sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.
Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi nurodyti tikslią sąskaitose pateikiamą informaciją, grindžiamą faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2012/27/ES
10 a straipsnis
10 a straipsnis
10 a straipsnis
Šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens sąskaitų išrašymas ir informacija apie suvartojimą
Šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens sąskaitų išrašymas ir informacija apie suvartojimą
1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal VIIa priedo 1 ir 2 punktus visiems galutiniams naudotojams, turintiems skaitiklius arba daliklius, išrašomos sąskaitos ir jose pateikiama informacija apie suvartojimą būtų tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad, kai yra įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, pagal VIIa priedo 1 ir 2 punktus visiems galutiniams naudotojams, visų pirma, fiziniams arba juridiniams asmenims, perkantiems šilumą, vėsumą arba karštą vandenį savo galutiniam vartojimui, ar fiziniams arba juridiniams asmenims, naudojantiems atskirą pastatą arba butą (vienetą) daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamame pastate, į kurį šiluma, vėsuma arba karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio, ir nesudariusiems tiesioginės ar individualios sutarties su energijos tiekėju, sąskaitose pateikiama informacija ir informacija apie suvartojimą būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis.
Šis įpareigojimas, išskyrus atvejus, kai suvartojimas matuojamas 9a straipsnio 2 dalyje nurodytais atskirais skaitikliais, gali būti įgyvendintas reguliaraus savarankiško duomenų registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduoda energijos tiekėjui. Tik tuo atveju, jei galutinis vartotojas nepateikia skaitiklių rodmenų už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį, sąskaitų išrašymas grindžiamas numatomu suvartotu kiekiu arba fiksuoto dydžio norma.
Šis įpareigojimas, kai taip nustato valstybė narė, tačiau išskyrus atvejus, kai suvartojimas matuojamas 9a straipsnio 2 dalyje nurodytais atskirais šilumos dalikliais, gali būti įgyvendintas reguliaraus savarankiško duomenų registravimo sistema, pagal kurią savo skaitiklių rodmenis perduoda galutiniai vartotojai arba galutiniai naudotojai. Tik tais atvejais, jei galutinis klientas ar galutinis naudotojas nepateikia skaitiklių rodmenų už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį, sąskaitų išrašymas grindžiamas numatomu suvartotu kiekiu arba fiksuoto dydžio norma.
2.  Valstybės narės:
2.  Valstybės narės:
a)  reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą, galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;
a)  reikalauja, kad, jeigu turima informacija apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą arba šilumos daliklių rodmenis, galutinio naudotojo prašymu ji būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;
b)  užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų sudaryta galimybė elektroniniu būdu gauti sąskaitose pateikiamą informaciją ir elektronines sąskaitas ir kad, ypač tais atvejais, kai sąskaitos nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu, vartotojai, to paprašę, gautų aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kaip sudaromos jų sąskaitos;
b)  užtikrina, kad galutiniai klientai turėtų galimybę pasirinkti elektroniniu būdu pateikiamą informaciją apie sąskaitas ir elektronines sąskaitas;
c)  užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VII priedo 3 punktą kartu su sąskaita, grindžiama faktiniu suvartojimu, būtų pateikiama atitinkama informacija;
c)  užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VIIa priedo 3 punktą kartu su sąskaita būtų pateikiama aiški ir suprantama informacija;
d)  gali nustatyti, kad galutinio vartotojo prašymu šiose sąskaitose esanti informacija nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais būtų pasiūlyta lanksti faktinio mokėjimo tvarka.
d)  gali nustatyti, kad galutinio vartotojo prašymu šiose sąskaitose esanti informacija nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais būtų pasiūlyta lanksti faktinio mokėjimo tvarka.
da)  puoselėja kibernetinį saugumą ir užtikrina, kad galutinių naudotojų privatumas ir duomenų apsauga atitiktų atitinkamus Sąjungos teisės aktus.
2a.  Valstybės narės nusprendžia, kas turi būti atsakingas už 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos teikimą galutiniams naudotojams, kurie nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties su energijos tiekėju.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
15 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
-a)  4 dalis papildoma šia pastraipa:
„Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, nustato bendrą metodiką, skirtą paskatinti tinklo operatorius mažinti nuostolius, vykdyti investicijų į sąnaudų ir energijos vartojimo atžvilgiu efektyvią infrastruktūrą programą bei tinkamai į apskaitą įtraukti energijos vartojimo efektyvumą ir tinklo lankstumą. Komisija ne vėliau kaip .... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima deleguotąjį aktą pagal 23 straipsnį, kuriuo papildoma ši direktyva nustatant tą metodiką.“
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto a papunkčio ii punktas
Direktyva 2012/27/ES
15 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai laikosi XII priede nustatytų reikalavimų.
Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai atsižvelgia į poreikį užtikrinti šilumos tiekimo tęstinumą jungiantis prie tinklo, užtikrinant prieigą prie jo ir persiunčiant didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą energiją ir laikosi XII priede nustatytų reikalavimų.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
19 a straipsnis (naujas)
11a)  įterpiamas šis straipsnis:
„19a straipsnis
Energijos vartojimo efektyvumo veiklos finansavimas pasitelkiant Europos bankus
Europos investicijų bankas (toliau – EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (toliau – ERPB) suderina savo politikos tikslus siekiant pripažinti, kad energijos vartojimo efektyvumas yra atskiras energijos šaltinis ir investicijos į energijos vartojimo efektyvumą yra jų infrastruktūros investicijų portfelio dalis.
EIB ir ERPB, veikdami kartu su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, kuria, rengia ir finansuoja programas ir projektus, pritaikytus efektyvumo sektoriui, įskaitant skirtus energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams.
Valstybės narės turi visapusiškai išnaudoti galimybes ir priemones, pasiūlytas pagal Pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą.“
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
23 straipsnio 3 a dalis (nauja)
12a)  23 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„3a. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.“
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 b punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
24 straipsnio 4 a dalis (nauja)
12b)  24 straipsnyje įterpiama ši dalis
„4a. Teikiant energetikos sąjungos būklės ataskaitą, Komisija pateikia ataskaitą dėl anglies dioksido rinkos veikimo pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 29 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies c punktą, atsižvelgdama į šios direktyvos įgyvendinimo poveikį.“
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Direktyva 2012/27/ES
24 straipsnio 12 dalis
12.  Komisija šią direktyvą peržiūri vėliausiai iki 2024 m. vasario 28 d., o po to kas penkerius metus, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių priemonių.
12.  Komisija šią direktyvą peržiūri vėliausiai iki 2024 m. vasario 28 d., o po to kas penkerius metus, ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas bendras direktyvos veiksmingumas ir būtinybė papildomai koreguoti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politiką atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, ekonomikos ir inovacijų raidą. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių priemonių.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
24 straipsnio 12 a dalis (nauja)
13a)  24 straipsnyje įterpiama ši dalis
„12a. Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka atskirą išsamią analizę, kurioje nagrinėjamas energijos vartojimo efektyvumo potencialas, susijęs su:
a)  energijos keitimu ir transformavimu;
b)  energijos perdavimu ir skirstymu;
c)  energijos šaltinių gamyba ir paskesniu jų transportavimu, visų pirma išgaunant iškastinį kurą ir jį transportuojant į naudojimo vietą išeikvota energija);
d)  energijos kaupimu.
Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 31 d. Komisija, remdamasi savo išvadomis, šiuo klausimu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto a papunktis
Direktyva 2012/27/ES
IV priedo 3 išnaša
a)  IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „(3) Taikytina, jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2,0. Valstybės narės gali taikyti kitokį koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti.“.
a)  IV priedo 3 išnaša pakeičiama taip: „3) Taikytina tik šios direktyvos tikslais ir tuo atveju, jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija, taikant metodą „iš apačios į viršų“, pagrįstą galutiniu energijos suvartojimu. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės taiko koeficientą, nustatytą pagal skaidrų metodą, palyginamą visose valstybėse narėse, ir paremtą nacionalinėmis aplinkybėmis, turinčiomis poveikio pirminės energijos suvartojimui. Tos aplinkybės turi būti tinkamai pagrįstos, išmatuojamos, patikrinamos ir paremtos objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Sutaupytam elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti nustatytąjį koeficientą 2,3 arba kitokį koeficientą, jei jos gali jį pagrįsti.“ Tai darydamos valstybės narės atsižvelgia į savo elektros energijos derinį, nurodytą jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateikiamuose Komisijai pagal Reglamento (ES) XX/20XX [dėl energetikos sąjungos valdymo] 3 straipsnį. Nustatytasis koeficientas peržiūrimas kas penkerius metus, atsižvelgiant į faktinius stebėjimų duomenis.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 2 dalies a punktas
a)  turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės. Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų ES arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;
a)  turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas papildomu, valstybės narės turi nustatyti bazinį scenarijų, rodantį, kokia būtų energijos suvartojimo raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės ir pagal ją numatomų naujų atskirų veiksmų. Bazinis scenarijus rengiamas atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologijų pažangą ir kitų Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių paskatintus pokyčius;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 2 dalies b punktas
b)  dėl privalomų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų, todėl jis negali būti įskaičiuotas 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, išskyrus sutaupytą kiekį, susijusį su esamų pastatų renovacija, su sąlyga, kad užtikrintas 3 dalies h punkte nurodytas reikšmingumo lygis;
b)  dėl privalomų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai ir (arba) įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų, todėl jis negali būti įskaičiuotas 7 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, išskyrus sutaupytą kiekį, susijusį su esamų pastatų renovaciją skatinančiomis priemonėmis, su sąlyga, kad užtikrintas 3 dalies h punkte nurodytas reikšmingumo lygis;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 2 dalies h punktas
h)  apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę. Tai gali būti daroma apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal energetikos sąjungos valdymo teisės aktus, valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.
h)  apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę ir kokiu tempu taupymo poveikis laikui bėgant mažėja. Šis skaičiavimas atliekamas apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu nuo jo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras kiekis. Naudodamos kitus metodus valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant šiuos kitus metodus, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį nuo šio veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal Energetikos sąjungos valdymo reglamentą, valstybės narės išsamiai apibūdina šiuos kitus naudotus metodus ir tai, kaip jos užtikrino, kad būtų laikomasi šio privalomo apskaičiavimo reikalavimo.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 3 dalies d punktas
d)  energijos kiekis, kuris turi būti arba bus sutaupytas taikant politikos priemonę, išreiškiamas suvartotos galutinės arba pirminės energijos kiekiu, naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;
d)  energijos kiekis, kuris turi būti arba bus sutaupytas taikant politikos priemonę, išreiškiamas suvartotos galutinės ir pirminės energijos kiekiu, naudojant IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
V priedo 3 dalies 2 pastraipa
Politikos priemonių, kurių imamasi pagal 7 straipsnio 2 dalies e punktą, poveikiui apskaičiuoti valstybės narės gali naudotis pagal Direktyvą 2010/31/ES nustatyta metodika, jei tai atitinka šios direktyvos 7 straipsnio ir šio priedo reikalavimus.
Išbraukta.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 2 punkto b papunktis
Direktyva 2012/27/ES
VII a priedas
VII a priedas
VII a priedas
Faktiniu šilumos, vėsumos ir karšto vandens suvartojimu grindžiamų sąskaitų išrašymo ir suvartojimo informacijos pateikimo būtiniausi reikalavimai
Šilumos, vėsumos ir karšto vandens sąskaitų išrašymo ir suvartojimo informacijos pateikimo būtiniausi reikalavimai
1.  Faktiniu suvartojimu grindžiamas sąskaitų išrašymas
1.  Faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamas sąskaitų išrašymas
Tam, kad vartotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitos turėtų būti grindžiamos faktiniu suvartojimu ir išrašomos ne rečiau nei kartą per metus.
Tam, kad galutiniai naudotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitos turėtų būti grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis ir išrašomos ne rečiau nei kartą per metus.
2.  Minimalus sąskaitų išrašymo arba suvartojimo informacijos pateikimo dažnumas
2.  Minimalus sąskaitų išrašymo arba suvartojimo informacijos pateikimo dažnumas
Jei įrengti skaitikliai arba dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo [čia įrašykite įsigaliojimo datą] faktiniu suvartojimu grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per ketvirtį, jei to pageidauja vartotojas arba jei galutinis vartotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.
Jei įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo [čia įrašykite perkėlimo į nacionalinę teisę datą] faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama galutiniam naudotojui bent kartą per ketvirtį, jei to pageidauja naudotojas arba jei galutinis naudotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.
Jei įrengti skaitikliai arba dalikliai, kurių duomenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, nuo 2022 m. sausio 1 d. sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama bent kartą per mėnesį. Šildymui ir vėsinimui ši nuostata gali būti netaikoma ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.
Jei įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, kurių duomenys nuskaitomi nuotoliniu būdu, nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba suvartojimo informacija pateikiama galutiniam naudotojui bent kartą per mėnesį. Ji taip pat nuolat pateikiama internetu ir atnaujinama taip dažnai, kiek įmanoma atsižvelgiant į naudojamus matavimo prietaisus ir sistemas. Šildymui ir vėsinimui ši nuostata gali būti netaikoma ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.
3.  Faktiniu suvartojimo grindžiamoje sąskaitoje pateikiama būtinoji informacija
3.  Būtiniausia sąskaitoje nurodoma informacija
Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams jiems išrašomose sąskaitose arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta informacija:
Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams jiems išrašomose sąskaitose, grindžiamose faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta tiksli informacija:
a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis;
a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis arba bendra šilumos kaina ir šilumos daliklių rodmenys;
b)  informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį, įskaitant kurą, naudojamą galutiniams naudotojams centralizuotai tiekiamai šilumai arba vėsumai gaminti;
b)  informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį ir susijusį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant kurą, naudojamą galutiniams naudotojams centralizuotai tiekiamai šilumai arba vėsumai gaminti, ir paaiškinimas apie įvairius taikomus mokesčius, rinkliavas ir tarifus;
c)  galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;
c)  galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;
d)  galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.
d)  galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.
da)  informacija apie atitinkamas skundų nagrinėjimo procedūras, ombudsmenų tarnybas ar alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus;
Be to, valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams išrašomose sąskaitose, kartu su jomis arba jose pateikiamose nuorodose galutiniams naudotojams būtų aiškiai ir suprantamai pateikiamas palyginimas su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju.
db)  palyginimai su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju.
Sąskaitose, kurios nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, turi būti aiškia ir suprantamai nurodyta, kaip apskaičiuota sąskaitoje pateikta suma, taip pat pateikiama bent informacija, nurodyta d ir da punktuose.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 2 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
IX priedo 1 dalies 4 pastraipos g punktas
2a.  IX priedo 1 dalies ketvirtos pastraipos g punktas pakeičiamas taip:
g)  Ekonominė analizė. Poveikio aprašas
„g) Ekonominė analizė. Poveikio aprašas
Ekonominėje analizėje atsižvelgiama į visą susijusį ekonominį poveikį.
Ekonominėje analizėje atsižvelgiama į visą susijusį ekonominį poveikį.
Valstybės narės gali priimdamos sprendimus įvertinti ir atsižvelgti į kaštus ir sutaupytą energijos kiekį dėl didesnio lankstumo energijos tiekimo sistemoje ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl sumažintų investicijų į infrastruktūrą.
Valstybės narės priimdamos sprendimus įvertina ir atsižvelgia į kaštus ir sutaupytą energijos kiekį dėl didesnio lankstumo energijos tiekimo sistemoje ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl sumažintų investicijų į infrastruktūrą.
Atsižvelgiama bent į šiuos kaštus ir naudą:
Atsižvelgiama bent į šiuos kaštus ir naudą:
i)  Nauda
i)  Nauda
—   Gamybos vertė vartotojui (šiluma ir elektros energija)
–   Gamybos vertė vartotojui (šiluma ir elektros energija)
—  Kiek įmanoma, išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai ir sveikatai.
–   Išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai, su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusi nauda ir nauda sveikatai bei saugai
–  Poveikis darbo rinkai, energetinis saugumas ir konkurencingumas
ii)  Kaštai
ii)  Kaštai
—   Kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga
–   Kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga
—   Kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais
–   Kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais
—   Kintami ir pastovūs veiklos kaštai
–   Kintami ir pastovūs veiklos kaštai
—   Energijos kaštai
–   Energijos kaštai
—  Kiek įmanoma, kaštai, susiję su aplinka ir sveikata
–   Kaštai, susiję su aplinka, sveikata ir sauga
–  Darbo rinkos kaštai, energetinis saugumas ir konkurencingumas“
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
Priedo 2 b punktas (naujas)
Direktyva 2012/27/ES
XII priedo 1 pastraipos a punktas
2b)  XII priedo pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:
„a) parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys ir tinklo sustiprinimas, geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą, įgyvendinimo;
„a) parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys, tinklo sustiprinimas ir naujų tinklų įdiegimas, geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą ir kitus pasklidžiuosius šaltinius, įgyvendinimo;

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingiems komitetams, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0391/2017).


Energetikos sąjungos valdymas ***I
PDF 1111kWORD 132k
2018 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (COM(2016)0759 – C8-0497/2016 – 2016/0375(COD))(1)
P8_TA(2018)0011A8-0402/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  šiame reglamente nustatomi teisiniai pagrindai patikimo ir skaidraus valdymo, padedančio užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės dėdamos abipuses, nuoseklias ir plataus užmojo pastangas įgyvendintų energetikos sąjungos uždavinius bei tikslus, ir kartu skatinančio taikyti Sąjungos geresnio reglamentavimo principus;
(1)  šiame reglamente nustatomi teisiniai pagrindai patikimo, įtraukaus, ekonomiškai efektyvaus, skaidraus ir nuspėjamo valdymo, padedančio užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės dėdamos abipuses, nuoseklias ir plataus užmojo pastangas įgyvendintų energetikos sąjungos 2030 m. ir ilgalaikius uždavinius bei tikslus vadovaujantis 2015 m. Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos, priimtu per Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių 21-ąją klimato kaitos konferenciją, ir kartu apribojančio sudėtingas administracines procedūras;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  atsparios energetikos sąjungos, kurios pagrindą sudaro plataus užmojo klimato politika, tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos vartotojams (tiek namų ūkiams, tiek įmonėms) energija būtų įperkama ir tiekiama laikantis saugios, tvarios ir konkurencingos energetikos principų, o tam reikia iš esmės pertvarkyti Europos energetikos sistemą. Tą uždavinį galima įgyvendinti tik taikant suderintas priemones: Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis derinant teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamus aktus;
(3)  atsparios energetikos sąjungos, kurios pagrindą sudaro plataus užmojo klimato politika, tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos vartotojams (tiek namų ūkiams, tiek įmonėms) energija būtų įperkama ir tiekiama laikantis saugios, tvarios ir konkurencingos energetikos principų ir skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas pritraukiant investicijų, o tam reikia iš esmės pertvarkyti Europos energetikos sistemą. Tą uždavinį galima įgyvendinti tik taikant suderintas priemones: Sąjungos, makroregionų, regionų, nacionaliniu ir vietos lygmenimis derinant teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamus aktus;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  dėl visapusiškai veikiančios ir atsparios energetikos sąjungos Europa taptų pirmaujančiu regionu inovacijų, investicijų, augimo ir socialinės bei ekonominės plėtros srityse, kartu rodydama gerą pavyzdį, kaip plataus užmojo siekiai švelninti klimato kaitą siejasi su priemonėmis, skirtomis inovacijoms, investicijoms ir augimui skatinti;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Komisijos pasiūlymas buvo rengiamas ir yra priimtas kartu su daugeliu energetikos sektoriaus politikos iniciatyvų, visų pirma susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energija, efektyviu energijos vartojimu ir rinkos modeliu. Tos iniciatyvos sudaro priemonių rinkinį, kurio bendra tema – energijos vartojimo efektyvumas (jam skiriama pirmenybė), Sąjungos pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių srityje ir tinkamos sąlygos vartotojams;
(4)  Komisijos pasiūlymas buvo rengiamas ir yra priimtas kartu su daugeliu energetikos sektoriaus politikos iniciatyvų, visų pirma susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energija, efektyviu energijos vartojimu, įskaitant pastatų energinį naudingumą, ir rinkos modeliu. Tos iniciatyvos sudaro priemonių rinkinį, kurio bendra tema – energijos vartojimo efektyvumas (jam skiriama pirmenybė), Sąjungos pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių srityje ir tinkamos sąlygos vartotojams, be kita ko, kovojant su energijos nepritekliumi ir skatinant sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba sutarė dėl Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategijos, kuri grindžiama keturiais pagrindiniais tikslais: visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 40 proc., energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 proc. (siektinas tikslas – 30 proc.), užtikrinti, kad 27 proc. Sąjungoje suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį. Ji nurodė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas yra privalomas Sąjungos lygmeniu ir jis bus pasiektas valstybių narių pastangomis, grindžiamomis poreikiu bendromis jėgomis pasiekti Sąjungos tikslą;
(5)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba pasiūlė Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategiją, kuri grindžiama keturiais pagrindiniais tikslais. visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 40 proc., energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 proc. (siektinas tikslas – 30 proc.), užtikrinti, kad 27 proc. Sąjungoje suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį. Ji nurodė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas yra privalomas Sąjungos lygmeniu ir jis bus pasiektas valstybių narių pastangomis, grindžiamomis poreikiu bendromis jėgomis pasiekti Sąjungos tikslą. Vis dėlto šis reglamentas atitinka tikslus, dėl kurių susitarta priimant sektorių teisės aktus;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba pritarė, kad Komisija, remiama valstybių narių, imtųsi skubių priemonių užtikrinti, kad kuo skubiau, bet ne vėliau kaip 2020 m. bent tos valstybės narės, kurios dar nepasiekė minimalaus integracijos į energijos vidaus rinką lygio, pasiektų esamų elektros energijos tarpusavio jungčių 10 proc. minimalų tikslinį rodiklį;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  Paryžiaus susitarimu gerokai padidinti pasauliniai klimato kaitos švelninimo užmojai, nes jį pasirašiusios šalys įsipareigojo „užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu“. Sąjunga turi pasirengti gerokai didesniam ir spartesniam išmetalų mažinimui, nei numatyta anksčiau. Kartu, atsižvelgiant į atsinaujinančios energijos technologijų vystymo ir diegimo spartą, reikia pažymėti, kad tokį mažinimą įmanoma atlikti mažesnėmis sąnaudomis nei manyta anksčiau;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  Sąjunga, vadovaudamasi Paryžiaus susitarimo tikslu antroje šio amžiaus pusėje užtikrinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo visų ŠESD kiekio pusiausvyrą, turėtų taip pat stengtis pasiekti, kad iki 2050 m. bendras teršalų kiekis jos viduje būtų lygus nuliui, o po to būtų užtikrintas neigiamo teršalų kiekio laikotarpis;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(6c)  klimato sistemoje bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijai atmosferoje svarbus bendras per ilgą laiką dėl žmogaus veiklos išmetamas teršalų kiekis. Kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų, reikia išanalizuoti pasaulinį anglies dioksido biudžetą, kuris atitinka pastangas riboti temperatūros padidėjimą, kad jis neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir nustatyti teisingą likusio pasaulinio anglies dioksido biudžeto Sąjungos dalį. Ilgalaikės klimato ir energetikos strategijos turėtų atitikti tą anglies dioksido biudžetą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
6 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(6d)  Sąjunga ir valstybės narės turėtų reguliariai peržiūrėti klimato ir energetikos tikslus ir prireikus po peržiūros turėtų didinti šiuos tikslus, kad jie atspindėtų nuoseklias pagal JTBKKK procesą atliktas peržiūras ir atspindėtų naujausius mokslinius įrodymus dėl klimato kaitos spartos ir poveikio;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
6 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(6e)  nors Sąjunga pasižadėjo iki 2030 m. pasiekti labai plataus užmojo tikslą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, su klimato kaitos grėsme ji negali kovoti viena pati. Komisija ir valstybės narės turėtų išnaudoti kiekvieną galimybę įtikinti visų pirma tas šalis, kurios turi naudos iš tarptautinės prekybos su Sąjunga, prisiimti proporcingą pasaulinės atsakomybės dalį ir imtis platesnio užmojo tikslo, prilygstančio Sąjungos tikslui;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat priėjo prie išvados14, kad turėtų būtų sukurta patikima ir skaidri valdymo sistema, kuri nesudarytų bereikalingos administracinės naštos ir padėtų užtikrinti, kad Sąjunga įgyvendintų savo energetikos politikos tikslus, suteikdama valstybėms narėms reikalingą lankstumą ir visiškai gerbdama jų laisvę nustatyti savo energijos rūšių derinį. Ji pabrėžė, kad tokia valdymo sistema turėtų būti grindžiama esamais komponentais, pavyzdžiui, nacionalinėmis klimato programomis, nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo planais, taip pat poreikiu supaprastinti bei suderinti atskirus planavimo ir ataskaitų teikimo aspektus. Ji taip pat sutarė sustiprinti vartotojų vaidmenį ir teises, padidinti skaidrumą ir nuspėjamumą investuotojams, inter alia, sistemingai stebėdama pagrindinius rodiklius, kad būtų užtikrinta įperkama, patikima, konkurencinga, saugi ir tvari energetikos sistema, ir sudaryti palankias sąlygas koordinuoti šalių energetikos politiką ir skatinti regioninį valstybių narių bendradarbiavimą;
(7)  2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat priėjo prie išvados14, kad turėtų būtų sukurta patikima ir skaidri valdymo sistema, kuri nesudarytų bereikalingos administracinės naštos, suteiktų valstybėms narėms pakankamai lankstumo ir padėtų užtikrinti, kad Sąjunga įgyvendintų savo energetikos politikos tikslus, visiškai gerbiant valstybių narių laisvę nustatyti savo energijos rūšių derinį. Ji pabrėžė, kad tokia valdymo sistema turėtų būti grindžiama esamais komponentais, pavyzdžiui, nacionalinėmis klimato programomis, nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo planais, taip pat poreikiu supaprastinti bei suderinti atskirus planavimo ir ataskaitų teikimo aspektus. Ji taip pat sutarė sustiprinti vartotojų vaidmenį ir teises, padidinti skaidrumą ir nuspėjamumą investuotojams, inter alia, sistemingai stebėdama pagrindinius rodiklius, kad būtų užtikrinta įperkama, patikima, konkurencinga, saugi ir tvari energetikos sistema, ir sudaryti palankias sąlygas koordinuoti šalių klimato ir energetikos politiką ir skatinti regioninį valstybių narių bendradarbiavimą;
__________________
__________________
14 2014 m. spalio 23 d. ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (EUCO 169/14).
14 2014 m. spalio 23 d. ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (EUCO 169/14).
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose16 pripažinta, kad energetikos sąjungos valdymas bus esminė efektyvaus ir veiksmingo energetikos sąjungos kūrimo ir jos uždavinių įgyvendinimo priemonė. Jose pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų būti grindžiama klimato ir energetikos politikos įgyvendinimo strateginio planavimo ir ataskaitų teikimo integravimo ir subjektų, kurie Sąjungos, regionų ir valstybių lygmenimis atsakingi už energetikos ir klimato politiką, veiksmų koordinavimo principais. Jose taip pat pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų padėti užtikrinti sutartų 2030 m. energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimą ir stebėti bendrą Sąjungos pažangą penkiais energetikos sąjungos aspektais įgyvendinant politikos uždavinius;
(10)  2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose16 pripažinta, kad energetikos sąjungos valdymas bus esminė efektyvaus ir veiksmingo energetikos sąjungos kūrimo ir jos uždavinių įgyvendinimo priemonė. Jose pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų būti grindžiama klimato ir energetikos politikos įgyvendinimo strateginio planavimo ir ataskaitų teikimo integravimo ir subjektų, kurie Sąjungos, regionų ir valstybių lygmenimis atsakingi už energetikos ir klimato politiką, veiksmų koordinavimo principais. Jose taip pat pabrėžta, kad valdymo sistema turėtų padėti užtikrinti sutartų 2030 m. energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimą ir stebėti bendrą kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos pažangą penkiais energetikos sąjungos aspektais įgyvendinant tikslus ir uždavinius;
__________________
__________________
16 2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvados (dok. Nr. 14632/15).
16 2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvados (dok. Nr. 14632/15).
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  todėl pagrindinis energetikos sąjungos valdymo sistemos uždavinys turėtų būti sudaryti sąlygas įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir, visų pirma, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus. Taigi šis reglamentas susijęs su sektorių teisės aktais, kuriais įgyvendinami 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai. Valstybėms narėms reikalinga galimybė lanksčiai rinktis politikos priemones, kurios geriausiai atitinka jų nacionalinius energijos rūšių derinius ir prioritetus, tačiau tas lankstumas turėtų būti suderinamas su tolesne rinkos integracija, didesne konkurencija, klimato ir energetikos politikos uždavinių įgyvendinimu ir laipsnišku perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;
(12)  todėl pagrindinis energetikos sąjungos valdymo sistemos uždavinys turėtų būti sudaryti sąlygas įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir, visų pirma, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus išmetamų ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje. Taigi šis reglamentas susijęs su sektorių teisės aktais, kuriais įgyvendinami 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai. Valstybėms narėms reikalinga galimybė lanksčiai rinktis politikos priemones, kurios geriausiai atitinka jų nacionalinius energijos rūšių derinius ir prioritetus, tačiau tas lankstumas turėtų būti suderinamas su tolesne rinkos integracija, didesne konkurencija, klimato ir energetikos politikos uždavinių įgyvendinimu ir laipsnišku perėjimu prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, grindžiamos labai efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįsta ekonomika. Siekiant užtikrinti ilgalaikių klimato ir energetikos strategijų kokybę ir palyginamumą, reikėtų pradėti joms taikyti privalomą modelį;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  kad būtų pereita prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos reikia, kad keistųsi investicijų tendencijos ir visose politikos srityse būtų taikomos paskatos. Norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, reikia didinti Europos ekonomikos efektyvumą ir inovatyvumą, o šiais veiksmais visų pirma turėtų būti siekiama gerinti oro kokybę;
(13)  kad būtų užtikrintas socialiniu požiūriu priimtinas perėjimas prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, reikia, kad smarkiai keistųsi investicijų, ypač viešųjų ir privačių, tendencijos ir visose politikos srityse būtų taikomos paskatos, taip pat vykdomos regioninės rinkos reformos. Norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, reikia didinti Europos ekonomikos efektyvumą ir inovatyvumą, o šiais veiksmais visų pirma turėtų būti siekiama kurti tvarias darbo vietas ir gerinti oro kokybę;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  Sąjunga ir valstybės narės turėtų imtis konkrečių veiksmų, kad būtų uždraustos energijai ar bent iškastiniam kurui skirtos subsidijos, siekiant laikytis G 7 ir G 20 ir Paryžiaus susitarime nustatytų tarptautinių įsipareigojimų;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  ŠESD ir oro teršalai daugiausia išmetami iš įprastų šaltinių, todėl įgyvendinant politiką, kuria siekiama mažinti ŠESD kiekį, kartu būtų užtikrinta geresnė oro kokybė, o ši nauda atsvertų kai kurias arba visas artimiausiu laikotarpiu dėl ŠESD mažinimo patiriamas sąnaudas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/81/EB18 teikiami duomenys yra svarbus informacijos šaltinis, kuriuo remiantis vedama ŠESD apskaita ir rengiami nacionaliniai planai, todėl reikėtų pripažinti, kad svarbu, jog pagal tą direktyvą teikiami ir į ŠESD apskaitą įtraukiami duomenys būtų nuoseklūs;
(14)  ŠESD ir oro teršalai daugiausia išmetami iš įprastų šaltinių, todėl įgyvendinant politiką, kuria siekiama mažinti ŠESD kiekį, kartu būtų užtikrinta geresnė visuomenės sveikata ir oro kokybė, ypač miestų teritorijose, o ši nauda atsvertų artimiausiu laikotarpiu dėl ŠESD mažinimo patiriamas sąnaudas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/81/EB18 teikiami duomenys yra svarbus informacijos šaltinis, kuriuo remiantis vedama ŠESD apskaita ir rengiami nacionaliniai planai, todėl reikėtų pripažinti, kad svarbu, jog pagal tą direktyvą teikiami ir į ŠESD apskaitą įtraukiami duomenys būtų nuoseklūs;
__________________
__________________
18 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).
18 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  atsižvelgiant į Komisijos tvirtą įsipareigojimą užtikrinti geresnį reglamentavimą, energetikos sąjungos valdymo sistema turėtų padėti gerokai sumažinti valstybėms narėms, Komisijai ir kitoms Sąjungos institucijoms tenkančią administracinę naštą ir užtikrinti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinamos politikos ir priemonių nuoseklumą ir tinkamumą, siekiant, kad pertvarkius energetikos sistemą būtų pereita prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos;
(16)  atsižvelgiant į Komisijos tvirtą įsipareigojimą užtikrinti geresnį reglamentavimą ir nuosekliai laikantis mokslinių tyrimų, inovacijų ir investicijų politikos, energetikos sąjungos valdymo sistema turėtų padėti gerokai sumažinti valstybėms narėms, susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, Komisijai ir kitoms Sąjungos institucijoms tenkančią administracinę painiavą ir užtikrinti Sąjungos, makroregionų, regionų, nacionaliniu ir vietos lygmenimis įgyvendinamos politikos ir priemonių nuoseklumą ir tinkamumą, siekiant, kad pertvarkius energetikos sistemą būtų pereita prie tvarios mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  energetikos sąjungos uždaviniai turėtų būti įgyvendinami derinant Sąjungos iniciatyvas ir integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytą nuoseklią nacionalinę politiką. Naudingos, pokyčius nacionaliniu lygmeniu paskatinusios priemonės – Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatyti planavimo reikalavimai. Kadangi jie buvo nustatyti skirtingu metu, atsirado dubliavimosi ir nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių sinergijai ir sąveikai. Todėl šiuo metu klimato ir energetikos srityse atskirai atliekama planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo veikla turėtų būti kuo labiau supaprastinta ir integruota;
(17)  energetikos sąjungos tikslai ir uždaviniai turėtų būti įgyvendinami derinant Sąjungos iniciatyvas ir integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytą nuoseklią nacionalinę politiką. Naudingos, pokyčius nacionaliniu lygmeniu paskatinusios priemonės – Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatyti planavimo reikalavimai. Kadangi jie buvo nustatyti skirtingu metu, atsirado dubliavimosi ir nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių sinergijai ir sąveikai, pakenkta išlaidų veiksmingumui. Šiuo metu klimato ir energetikos srityse atskirai atliekama planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo veikla prireikus turėtų būti supaprastinta ir integruota;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  būtina įvertinti esamos ir planuojamos politikos ir priemonių, kurias įgyvendinant siekiama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, sąveiką, o valstybės narės turėtų pateikti kiekybinį ir kokybinį vertinimą;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir ilgalaikės taršos mažinimo strategijos būtų politiškai suderintos su JT Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turėtų apimti dešimties metų laikotarpius ir juose turėtų būti pateikiama dabartinės energetikos sistemos ir politikos apžvalga. Šiuose analize grįstinuose planuose turėtų būti nustatyti su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų susiję nacionaliniai uždaviniai ir atitinkama politika bei priemonės tiems uždaviniams įgyvendinti. Nacionaliniuose planuose, apimančiuose pirmąjį 2021–2030 m. laikotarpį, ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslams. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad nacionaliniai planai derėtų su darnaus vystymosi tikslais ir padėtų jų siekti;
(18)  integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turėtų apimti dešimties metų laikotarpius ir juose turėtų būti pateikiama dabartinės energetikos sistemos ir politikos apžvalga. Šiuose analize grįstinuose planuose turėtų būti nustatyti su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų susiję nacionaliniai tikslai arba uždaviniai ir atitinkama politika bei priemonės tiems uždaviniams įgyvendinti. Nacionaliniuose planuose, apimančiuose pirmąjį 2021–2030 m. laikotarpį, ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslams. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad nacionaliniai planai derėtų su darnaus vystymosi tikslais ir padėtų jų siekti;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)   rengdamos savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus valstybės narės turėtų įvertinti, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių, atsižvelgiant į būtinas buitines energetines paslaugas, kurių reikia, kad atitinkamomis nacionalinėmis sąlygomis būtų užtikrintas būtiniausias gyvenimo lygis, kurio tie namų ūkiai negali pasiekti dėl mažų pajamų, didelių energijos išlaidų ir jų būstų menko energijos vartojimo efektyvumo. Valstybės narės turėtų apibrėžti esamą ir planuojamą energijos nepritekliaus šalinimo politiką ir priemones ir, prireikus, įtraukti į juos tikslą sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių. Komisija turėtų priimti valstybėms narėms skirtą energijos nepritekliaus apibrėžimo metodiką, o kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo konkrečias nacionalines aplinkybes, turėtų apibrėžti energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(18b)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Sąjungos finansavimas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą būtų įtrauktas į jų integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Nacionaliniais asignavimais pagal daugiametę finansinę programą po 2020 m. reikėtų aktyviai padėti įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus ir uždavinius, ypač išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sektoriuose, įskaitant teršalų šalinimą absorbentais, atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą. Tam daugiametės finansinės programos po 2020 m. programavimo procesas nacionaliniu ir vietos lygmenimis turėtų būti vykdomas kartu su Komisijos atliekamu integruotų nacionalinių energetikos ir klimato planų vertinimu, siekiant atspindėti plačius užmojus, ypač atsižvelgiant į ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus ir darnaus vystymosi tikslus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  valstybės narės turėtų sukurti nuolatinę daugiapakopę dialogo energetikos klausimais platformą, suburiančią vietos valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, verslo bendruomenę, investuotojus ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kad jie galėtų aptarti įvairias numatytas energetikos ir klimato politikos galimybes. Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato planai, taip pat ilgalaikės klimato ir energetikos strategijos turėtų būti aptartos naudojantis ta platforma;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  įgyvendinant energetikos ir klimato politiką ir priemones daromas poveikis aplinkai. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenė galėtų veiksmingai ankstyvame etape dalyvauti ir su ja būtų konsultuojamasi rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, jei taikoma, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB24 ir 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) nuostatas. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus dalyvautų socialiniai partneriai;
(20)  įgyvendinant energetikos ir klimato politiką ir priemones daromas poveikis aplinkai. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenė galėtų veiksmingai ankstyvame etape aktyviai dalyvauti ir su ja būtų konsultuojamasi rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir ilgalaikes klimato ir energetikos strategijas, jei taikoma, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB24 ir 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) nuostatas. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai, vietos valdžios institucijos ir visi susiję suinteresuotieji subjektai dalyvautų ankstyvuose planavimo ir ataskaitų teikimo etapuose ir rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir ilgalaikes strategijas;
__________________
__________________
24 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
24 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  kad būtų užtikrintas veiksmingas energetikos sąjungos uždavinių įgyvendinimas, labai svarbus regioninis bendradarbiavimas. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl dar nebaigtų rengti kitų valstybių narių planų, kad būtų išvengta nenuoseklumo ir galimo neigiamo poveikio kitoms valstybėms narėms ir būtų užtikrintas bendrų uždavinių įgyvendinimas drauge. Regioninis bendradarbiavimas rengiant bei baigiant rengti nacionalinius planus ir vėliau juos įgyvendinant turėtų būti esminis veiksnys, skatinantis gerinti priemonių veiksmingumą bei efektyvumą ir didinti rinkos integraciją ir energetinį saugumą;
(21)  makroregioninės ir regioninės partnerystės yra būtinos valstybėms narėms siekiant bendrai įgyvendinti tam tikrą politiką ir priemones, kuriomis padedama siekti bendrų tikslų ir uždavinių užtikrinant optimalų sąnaudų efektyvumą. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti tarpusavyje. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl dar nebaigtų rengti kitų valstybių narių planų, kad būtų išvengta nenuoseklumo ir galimo neigiamo poveikio kitoms valstybėms narėms ir būtų užtikrintas bendrų uždavinių įgyvendinimas drauge. Makroregioninis ir regioninis bendradarbiavimas rengiant bei baigiant rengti nacionalinius planus ir vėliau juos įgyvendinant turėtų būti esminis veiksnys, skatinantis gerinti priemonių veiksmingumą bei efektyvumą ir didinti rinkos integraciją ir energetinį saugumą;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  siekiant užtikrinti nacionalinės politikos ir priemonių skaidrumą bei nuspėjamumą ir taip užtikrinti tikrumą investuotojams, nacionaliniai planai turėtų būti stabilūs. Tačiau, kad valstybės narės turėtų galimybę prisitaikyti prie reikšmingai kintančių aplinkybių, turėtų būti numatyta galimybė nacionalinius planus kartą per dešimties metų laikotarpį, kurį jie apima, atnaujinti. 2021–2030 m. laikotarpio planus valstybės narės turėtų turėti galimybę atnaujinti iki 2024 m. sausio 1 d. Tikslai, uždaviniai ir veiksmai turėtų būti keičiami tik siekiant atsižvelgti į didesnį bendro užmojo, visų pirma susijusio su 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslais, mastą. Atnaujindamos planus, valstybės narės turėtų stengtis sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, kuris paaiškėja rengiant integruotas ataskaitas;
(22)  siekiant užtikrinti nacionalinės politikos ir priemonių skaidrumą bei nuspėjamumą ir taip užtikrinti tikrumą dėl investicijų, nacionaliniai planai turėtų būti stabilūs. Reguliariai per dešimties metų laikotarpį pateikdamos nacionalinius planus valstybės narės įgyja galimybę prisitaikyti prie reikšmingai kintančių aplinkybių. Tikslai ir uždaviniai turėtų būti keičiami tik siekiant atsižvelgti į didesnį bendro užmojo, visų pirma susijusio su energetikos ir klimato politikos tikslais, mastą. Pagal tuos planus, valstybės narės turėtų stengtis sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, kuris paaiškėja rengiant integruotas ataskaitas;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  siekiant prisidėti prie ekonomikos pertvarkos, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir platesnių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, taip pat pradėti tinkamai ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį tikslą, labai svarbios yra ilgalaikės stabilios išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos. Be to, Paryžiaus susitarimo šalys raginamos iki 2020 m. pateikti savo ilgalaikes, į amžiaus vidurį orientuotas vystymosi išmetant mažai ŠESD strategijas;
(23)  siekiant prisidėti prie ekonomikos pertvarkos, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir platesnių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, taip pat pradėti tinkamai ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį tikslą, labai svarbios yra ilgalaikės stabilios klimato ir energetikos strategijos. Be to, Paryžiaus susitarimo šalys raginamos iki 2020 m. pateikti savo ilgalaikes, į amžiaus vidurį orientuotas vystymosi išmetant mažai ŠESD strategijas;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  valstybės narės turėtų parengti ilgalaikes 2050 m. ir vėlesnes klimato ir energetikos strategijas, kuriose būtų nustatytos reikiamos pertvarkos skirtinguose sektoriuose, kurios yra būtinos siekiant pereiti prie atsinaujinančiosios energijos sistemos ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Strategijos turėtų atitikti teisingą likusio pasaulinio anglies dioksido biudžeto Sąjungos dalį ir turėtų būti parengtos atvirai ir skaidriai ir visapusiškai dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turėtų būti pagrįsti ilgalaikėmis klimato ir energetikos strategijomis ir turėtų jas atitikti;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
23 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(23b)  Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius labai priklausomas nuo klimato kaitos, kuri jam daro didelį neigiamą poveikį. Šis sektorius taip pat turi didžiulį potencialą užtikrinti ilgalaikę naudą klimatui ir smarkiai prisidėti prie ilgalaikių Sąjungos ir tarptautinių kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo. Jis prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamų teršalų kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas, taip pat teikdamas biologines medžiagas, kuriomis galima pakeisti iškastiniam kurui arba anglies dioksidui imlias medžiagas. Tam, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti tvarų išteklių valdymą, anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą. Kad būtų galima tvariai investuoti ilguoju laikotarpiu, būtinos ilgalaikės strategijos;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
23 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(23c)  plėtojant tolesnes energetikos tinklų jungtis svarbu visapusiškai įvertinti sąnaudas ir naudą, įskaitant visą techninį, socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, kaip reikalaujama pagal TEN-E reglamentą, ir atsižvelgti į jungčių teigiamą išorinį poveikį, pvz., atsispindinčiųjų išteklių integravimą, tiekimo saugumą ir didesnę konkurenciją vidaus rinkoje;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  kaip ir planavimo reikalavimai, daugelis Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų yra naudingi skatinant pokyčius nacionaliniu lygmeniu, tačiau jie buvo nustatyti skirtingu metu, todėl atsirado dubliavimosi ir nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių, kaip antai išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir rinkos integracijos, sinergijai ir sąveikai. Siekiant rasti tinkamą poreikio užtikrinti deramą tolesnį nacionalinių planų įgyvendinimą ir poreikio sumažinti administracinę naštą pusiausvyrą, valstybės narės turėtų kas dvejus metus rengti planų įgyvendinimo ir kitų energetikos sistemos pokyčių pažangos ataskaitas. Tačiau kai kurias ataskaitas, visų pirma tas, kurios teikiamos laikantis JTBKKK ir Sąjungos reglamentuose nustatytų klimato srities ataskaitų teikimo reikalavimų, vis dar reikėtų teikti kasmet;
(24)  kaip ir planavimo reikalavimai, daugelis Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų yra naudingi skatinant pokyčius nacionaliniu lygmeniu ir papildo rinkos reformas, tačiau jie buvo nustatyti skirtingu metu, todėl atsirado dubliavimosi ir išlaidų neveiksmingumo, taip pat nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių, kaip antai išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir rinkos integracijos, sinergijai ir sąveikai. Siekiant rasti tinkamą poreikio užtikrinti deramą tolesnį nacionalinių planų įgyvendinimą ir poreikio sumažinti administracinę painiavą pusiausvyrą, valstybės narės turėtų kas dvejus metus rengti planų įgyvendinimo ir kitų energetikos sistemos pokyčių pažangos ataskaitas. Tačiau kai kurias ataskaitas, visų pirma tas, kurios teikiamos laikantis JTBKKK ir Sąjungos reglamentuose nustatytų klimato srities ataskaitų teikimo reikalavimų, vis dar reikėtų teikti kasmet;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  į integruotas valstybių narių pažangos ataskaitas turėtų būti įtraukti nacionalinių planų šablone nustatyti elementai. Atsižvelgiant į techninį integruotų pažangos ataskaitų pobūdį ir tai, kad pirmosios pažangos ataskaitos turi būti pateiktos 2021 m., vėliau turėtų būti priimtas (-i) įgyvendinimo aktas (-ai), kuriame (-iuose) būtų nustatytas išsamus tų ataskaitų šablonas. Pažangos ataskaitos turėtų būti rengiamos siekiant užtikrinti skaidrumą Sąjungos, kitų valstybių narių ir rinkos dalyvių, įskaitant vartotojus, atžvilgiu. Jos turėtų apimti visus penkis energetikos sąjungos aspektus, o pirmojo laikotarpio ataskaitoje daug dėmesio taip pat turėtų būti skiriama sritims, kuriose nustatyti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslai;
(25)  į integruotas valstybių narių pažangos ataskaitas turėtų būti įtraukti nacionalinių planų šablone nustatyti elementai. Atsižvelgiant į techninį integruotų pažangos ataskaitų pobūdį ir tai, kad pirmosios pažangos ataskaitos turi būti pateiktos 2021 m., vėliau turėtų būti priimtas (-i) įgyvendinimo aktas (-ai), kuriame (-iuose) būtų nustatytas išsamus tų ataskaitų šablonas. Pažangos ataskaitos turėtų būti rengiamos siekiant užtikrinti skaidrumą Sąjungos, kitų valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, rinkos dalyvių, įskaitant vartotojus, kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės atžvilgiu. Jos turėtų apimti visus penkis energetikos sąjungos aspektus, o pirmojo laikotarpio ataskaitoje daug dėmesio taip pat turėtų būti skiriama sritims, kuriose nustatyti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslai;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  Reglamento (ES) Nr. 525/2013 įgyvendinimo patirtis parodė, kaip svarbu, kad informacija būtų skaidri, tiksli, nuosekli, išsami ir palyginama. Atsižvelgiant į tą patirtį, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad pagrindinę pažangos ataskaitų dalį sudarytų valstybių narių pranešimai apie savo politiką, priemones ir prognozes. Tose ataskaitose pateikiama informacija turėtų būti esminis įrodymas, kad įsipareigojimai pagal Reglamentą [ ] [ESR] vykdomi laiku. Siekiant vis labiau didinti informacijos, kuri būtina priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pažangai sekti, patikimumą, labai turėtų padėti Sąjungos ir valstybių narių lygmens sistemų taikymas ir nuolatinis tobulinimas, o kartu – geresnės ataskaitų teikimo gairės;
(28)  Reglamento (ES) Nr. 525/2013 įgyvendinimo patirtis parodė, kaip svarbu, kad informacija būtų skaidri, tiksli, nuosekli, išsami ir palyginama. Atsižvelgiant į tą patirtį, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad valstybės narės naudotų patikimus ir nuoseklius duomenis ir remtųsi visų penkių aspektų prielaidomis ir parengtų viešai prieinamus duomenis, kurie naudojami kuriant scenarijus ir modeliuojant, ir kad pagrindinę pažangos ataskaitų dalį sudarytų valstybių narių pranešimai apie savo politiką, priemones ir prognozes. Tose ataskaitose pateikiama informacija turėtų būti esminis įrodymas, kad įsipareigojimai pagal Reglamentą [ ] [ESR] vykdomi laiku. Siekiant vis labiau didinti informacijos, kuri būtina priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pažangai sekti, patikimumą, labai turėtų padėti Sąjungos ir valstybių narių lygmens sistemų taikymas ir nuolatinis tobulinimas, o kartu – geresnės ataskaitų teikimo gairės;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą, Komisija turėtų sukurti internetinę ataskaitų teikimo platformą, kuri palengvintų bendravimą ir skatintų bendradarbiauti. Ji turėtų užtikrinti, kad ataskaitos būtų teikiamos laiku, ir padėti didinti nacionalinių ataskaitų teikimo skaidrumą. Elektroninė ataskaitų teikimo platforma turėtų papildyti esamas, pvz., Europos aplinkos agentūros, Eurostato ir Jungtinių tyrimų centro naudojamas, ataskaitų teikimo procedūras, duomenų bazes bei elektronines priemones ir padėti kaupti patirtį, be tos, kuri įgyta taikant Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, taip pat turėtų būti jomis grindžiama ir jai tos procedūros, duomenų bazės, priemonės ir patirtis turėtų būti naudojamos;
(30)  siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą formuojant energetikos ir klimato politiką ir sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę painiavą, Komisija turėtų sukurti internetinę viešąją platformą, kuri suteiktų visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija, palengvintų bendravimą tarp Komisijos ir valstybių narių ir valstybių narių bendradarbiavimą. Ji turėtų užtikrinti, kad ataskaitos būtų teikiamos laiku, ir padėti didinti nacionalinių ataskaitų teikimo skaidrumą. Elektroninė platforma turėtų papildyti esamas, pvz., Europos aplinkos agentūros, Eurostato ir Jungtinių tyrimų centro naudojamas, ataskaitų teikimo procedūras, duomenų bazes bei elektronines priemones ir padėti kaupti patirtį, be tos, kuri įgyta taikant Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, taip pat turėtų būti jomis grindžiama ir jai tos procedūros, duomenų bazės, priemonės ir patirtis turėtų būti naudojamos;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  vykdant nacionalinius planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus Komisijai teiktini valstybių narių duomenys ir informacija neturėtų dubliuoti duomenų ir statistikos, kuriuos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistinių duomenų27 tuo pačiu formatu, kokiu jie teikiami vykdant šiame reglamente nustatytus planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, jau pateikė Eurostatas ir tas pačias jų vertes vis dar galima iš jo gauti. Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pateikti duomenys ir prognozės, turėtų būti pagrįsti ir derėti su Eurostato duomenimis (jei jie prieinami ir tinka laiko atžvilgiu) ir metodais, naudojamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 teikiant Europos statistinius duomenis;
(31)  kad būtų išvengta pavėluotų veiksmų Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų naudoti Europos aplinkos agentūros pateiktus metinius ŠESD, atsinaujinančiųjų išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo skaičiavimus, kad įvertintų pažangą siekiant 2030 m. tikslų. Vykdant nacionalinius planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus Komisijai teiktini valstybių narių duomenys ir informacija neturėtų dubliuoti duomenų ir statistikos, kuriuos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistinių duomenų27 tuo pačiu formatu, kokiu jie teikiami vykdant šiame reglamente nustatytus planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, jau pateikė Eurostatas ir tas pačias jų vertes vis dar galima iš jo gauti. Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pateikti duomenys ir prognozės, turėtų būti pagrįsti ir derėti su Eurostato duomenimis (jei jie prieinami ir tinka laiko atžvilgiu) ir metodais, naudojamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 teikiant Europos statistinius duomenis;
__________________
__________________
27 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
27 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  siekiant bendromis jėgomis įvykdyti Energetikos sąjungos strategijos uždavinius, svarbu, kad Komisija ateityje įvertintų nacionalinius planus ir, remdamasi pažangos ataskaitomis, – jų įgyvendinimą. Pirmuoju dešimties metų laikotarpiu visų pirma turi būti siekiama 2030 m. Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų ir imamasi tiems tikslams įgyvendinti reikalingų nacionalinių veiksmų. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas kas dvejus metus, o kiekvienais metais tik tada, kai reikia, ir jo suvestinė turėtų būti pateikiama Komisijos rengiamose energetikos sąjungos būklės ataskaitose;
(32)  siekiant bendromis jėgomis įvykdyti su Energetikos sąjungos strategijos penkiais aspektais susijusius uždavinius, visų pirma sukurti visapusiškai veiksmingą ir atsparią energetikos sąjungą, svarbu, kad Komisija ateityje įvertintų nacionalinių planų projektus ir nacionalinių planų, apie kuriuos pranešta, įgyvendinimą, remdamasi pažangos ataskaitomis. Visų pirma tai turi būti daroma 2030 m. Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų atžvilgiu pirmuoju dešimties metų laikotarpiu. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas kas dvejus metus, o kiekvienais metais tada, kai reikia, ir jo suvestinė turėtų būti pateikiama Komisijos rengiamose energetikos sąjungos būklės ataskaitose;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  aviacijos sektoriuje poveikį pasaulio klimatui daro išmetamas CO2 ir kiti išmetamieji teršalai, įskaitant išmetamus NOx, ir mechanizmai, tokių kaip plunksninių debesų susidarymo skatinimas. Atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį to poveikio suvokimą, Reglamente (ES) Nr. 525/2013 jau numatyta, kad turi būti reguliariai atliekamas aviacijos poveikio pasaulio klimatui, daromo ne dėl išmetamo CO2, vertinimas. Šiuo atveju naudojamas modeliavimas turėtų būti pritaikomas atsižvelgiant į mokslo pažangą. Remdamasi savo atliktais tokio poveikio vertinimais, Komisija turėtų apsvarstyti politikos galimybes, kurios būtų tinkamos sprendžiant su tokiu poveikiu susijusias problemas;
(33)  aviacijos sektoriuje poveikį pasaulio klimatui daro išmetamas CO2 ir kiti išmetamieji teršalai, įskaitant išmetamus NOx, ir mechanizmai, tokių kaip plunksninių debesų susidarymo skatinimas. Atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį to poveikio suvokimą, Reglamente (ES) Nr. 525/2013 jau numatyta, kad turi būti reguliariai atliekamas aviacijos poveikio pasaulio klimatui, daromo ne dėl išmetamo CO2, vertinimas. Šiuo atveju naudojamas modeliavimas turėtų būti pritaikomas atsižvelgiant į mokslo pažangą. Remdamasi savo atliktais tokio poveikio vertinimais, Komisija iki 2020 m. kovo 1 d. turėtų apsvarstyti politikos galimybes, kurios būtų tinkamos sprendžiant su tokiu poveikiu susijusias problemas, ir, prireikus, parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
33 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(33a)  pagal dabartines JTBKKK ataskaitų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų teikimo gaires išmetamo metano kiekio apskaičiavimas ir ataskaitų apie tokį kiekį teikimas grindžiamas visuotinio atšilimo potencialu (VAP), susijusiu su 100 metų perspektyva. Atsižvelgiant į didelį metano VAP ir palyginti trumpą metano išlikimo atmosferoje laiką, kurie daro didelį poveikį klimatui trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, Komisija turėtų išnagrinėti politikos ir priemonių pasekmes, jei būtų nustatyta metano skaičiavimų 20 metų perspektyva. Komisija, remdamasi savo analize, turėtų apsvarstyti susijusias politikos galimybes sparčiai spręsti išmetamo metano kiekio problemą, pasitelkiant Sąjungos metano strategiją ir pirmenybę teikiant su energija ir atliekomis susijusiam išmetamam metanui;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
(34)  kad būtų užtikrintas valstybių narių ir Sąjungos įgyvendinamos politikos ir energetikos sąjungos uždavinių nuoseklumas, turėtų nuolat vykti Komisijos ir valstybių narių dialogas. Prireikus Komisija turėtų teikti valstybėms narėms rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl nacionalinių planų projektų užmojo lygio, nacionaliniuose planuose, apie kuriuos pranešta, numatytos politikos ir priemonių tolesnį įgyvendinimą ir dėl kitos nacionalinės politikos ir priemonių, kurios svarbios kuriant energetikos sąjungą. Valstybės narės turėtų kuo labiau atsižvelgti į tokias rekomendacijas ir vėlesnėse pažangos ataskaitose paaiškinti, kaip tos rekomendacijos buvo įgyvendintos;
(34)  kad būtų užtikrintas valstybių narių ir Sąjungos įgyvendinamos politikos ir energetikos sąjungos uždavinių nuoseklumas, turėtų nuolat vykti Komisijos ir valstybių narių dialogas ir, kai tinkama, valstybių narių dialogas. Komisija turėtų teikti valstybėms narėms rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl nacionalinių planų projektų užmojo lygio, nacionaliniuose planuose, apie kuriuos pranešta, numatytos politikos ir priemonių tolesnį įgyvendinimą ir dėl kitos nacionalinės politikos ir priemonių, kurios svarbios kuriant energetikos sąjungą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į tokias rekomendacijas ir vėlesnėse pažangos ataskaitose paaiškinti, kaip tos rekomendacijos buvo įgyvendintos;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
35 konstatuojamoji dalis
(35)  jei integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose arba atnaujintuose planuose nustatyto užmojo lygio nepakaktų, kad būtų kolektyviai įvykdyti energetikos sąjungos uždaviniai, o pirmuoju laikotarpiu – visų pirma 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai, Komisija turėtų imtis Sąjungos lygmens priemonių kolektyviniam šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimui užtikrinti (ir taip panaikinti visus užmojų skirtumus). Jei siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius ir tikslus Sąjungos daromos pažangos neužtektų, Komisija, siekdama užtikrinti šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimą, turėtų ne tik teikti rekomendacijas, bet ir imtis Sąjungos lygmens priemonių, arba papildomų priemonių turėtų imtis valstybės narės (ir taip panaikinti rezultatų skirtumus). Imantis tokių priemonių turėtų būti atsižvelgiama į pirminį užmojį valstybių narių veiksmų, kurių jos ketino imtis, kad bendromis pastangomis įgyvendinant tikslus būtų pasiekti 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje tokios priemonės gali apimti ir valstybių narių finansinius įnašus į Komisijos valdomą finansavimo platformą, kuria naudojantis būtų prisidėta prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų visoje Sąjungoje. Nustatant laikotarpio nuo 2021 m. pradinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, reikėtų remtis valstybių narių 2020 m. nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslais. Energijos vartojimo efektyvumo srityje papildomomis priemonėmis visų pirma gali būti siekiama gerinti gaminių, pastatų ir transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą;
(35)  jei integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatyto užmojo lygio ir tikslų, aprašytos politikos ir priemonių nepakaktų, kad būtų kolektyviai įvykdyti energetikos sąjungos uždaviniai, o pirmuoju laikotarpiu – visų pirma 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai, Komisija turėtų imtis Sąjungos lygmens priemonių kolektyviniam šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimui užtikrinti, o valstybės narės iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėtų padidinti savo nacionalinius tikslus atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje (ir taip panaikinti visus užmojų skirtumus). Jei siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius ir tikslus Sąjungos daromos pažangos neužtektų, Komisija, siekdama užtikrinti šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimą, turėtų ne tik teikti rekomendacijas, bet ir imtis Sąjungos lygmens priemonių, arba papildomų priemonių turėtų imtis valstybės narės (ir taip panaikinti rezultatų skirtumus). Imantis tokių priemonių turėtų būti atsižvelgiama į pirminį užmojį valstybių narių veiksmų, kurių jos ketino imtis, kad bendromis pastangomis įgyvendinant tikslus būtų pasiekti 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje tokios priemonės gali apimti ir valstybių narių savanoriškus finansinius įnašus į Komisijos valdomą finansavimo platformą, kuria naudojantis būtų prisidėta prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų visoje Sąjungoje, įskaitant energetikos sąjungos interesus atitinkančius projektus. Nustatant laikotarpio nuo 2021 m. pradinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, reikėtų remtis valstybių narių 2020 m. nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslais, kuriais turėtų būti vadovaujamasi visą laikotarpį. Energijos vartojimo efektyvumo srityje papildomomis priemonėmis visų pirma gali būti siekiama gerinti gaminių, pastatų ir transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą visais klausimais, susijusiais su energetikos sąjungos ir šio reglamento įgyvendinimu, o į jį turėtų aktyviai įsitraukti Europos Parlamentas. Komisija atitinkamais atvejais turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti šį reglamentą, visų pirma padėti parengti nacionalinius planus ir sustiprinti susijusius pajėgumus;
(38)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą visais klausimais, susijusiais su energetikos sąjungos ir šio reglamento įgyvendinimu, o į jį turėtų aktyviai įsitraukti Europos Parlamentas. Komisija turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti šį reglamentą, visų pirma padėti parengti, įgyvendinti ir stebėti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją ir sustiprinti susijusius pajėgumus sutelkiant Europos aplinkos agentūros, Jungtinių tyrimo centro vidaus išteklius, vidaus modeliavimo pajėgumus ir tam tikrais atvejais išorines ekspertines žinias;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
41 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(41a)  į šį reglamentą įtrauktos nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo laikymo infrastruktūros prioritetu pripažįstant, kad jis atitinka TVF ir kitų ekonominių institucijų vartojamą infrastruktūros apibrėžtį, ir atsižvelgiant į jį kaip į esminį veiksnį priimant sprendimus dėl būsimų investicijų į Europos energetikos infrastruktūrą1a;
__________________
1a 2016 m. birželio 2 d. Europos Parlamento pranešimas dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (2012/27/ES) įgyvendinimo (2015/2232(INI)).
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
43 konstatuojamoji dalis
(43)  Komisijai atlikti šiame reglamente jai nustatytas užduotis ir rengti įgyvendinimo aktus turėtų padėti Energetikos sąjungos komitetas. Jis turėtų pakeisti Klimato kaitos komitetą bei atitinkamus kitus komitetus ir perimti jiems pavestas atlikti užduotis;
(43)  Komisijai atlikti šiame reglamente jai nustatytas užduotis ir rengti įgyvendinimo aktus turėtų padėti Energetikos ir klimato komitetas. Konkrečių su klimatu susijusių nuostatų įgyvendinimo klausimais Komisijai turėtų padėti Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
44 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(44a)  rengdama būsimą šio reglamento peržiūrą ir atsižvelgdama į ES kibernetinio saugumo strategijos aplinkybes, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų įvertinti, ar gali reikėti sukurti papildomų vienodo planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų, taikomų valstybių narių veiksmams, skirtiems geriau apsaugoti svarbiausią Sąjungos energetikos sistemos infrastruktūrą nuo bet kokio pobūdžio kibernetinių grėsmių, ypač atsižvelgiant į tai, kad per pastarąjį dešimtmetį įvykdyta vis daugiau didelį neigiamą poveikį galėjusių sukelti kibernetinių atakų, siekiant bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti energetinį saugumą. Tačiau taip gerinant koordinavimą Sąjungos viduje nereikėtų daryti poveikio valstybių narių nacionalinio saugumo interesams atskleidžiant neskelbtiną informaciją;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Dalykas ir taikymo sritis
1.  Šiuo reglamentu nustatomas valdymo mechanizmas, kuriuo:
1.  Šiuo reglamentu nustatomas valdymo mechanizmas, kuriuo:
-a)  įgyvendinama ilgalaikė klimato ir energetikos strategija ir priemonės, kuriomis siekiama įvykdyti Paryžiaus susitarimą atitinkančius Sąjungos įsipareigojimus dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;
a)  įgyvendinamos strategijos ir priemonės, kuriomis siekiama energetikos sąjungos tikslų ir uždavinių, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu (2021–2030 m.) – visų pirma ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslų;
a)  įgyvendinamos strategijos ir priemonės, kuriomis siekiama energetikos sąjungos tikslų ir uždavinių, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu (2021–2030 m.) – visų pirma Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslų;
aa)  sudaromos valstybių narių makroregioninio ir regioninio lygmens partnerystės ir plėtojamas jų bendradarbiavimas, kad būtų įgyvendinti energetikos sąjungos tikslai, uždaviniai ir įsipareigojimai;
b)  užtikrinama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laiku JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo sekretoriatui teiktų skaidrias, tikslias, nuoseklias, palyginamas ir išsamias ataskaitas.
b)  užtikrinama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laiku JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo sekretoriatui teiktų skaidrias, tikslias, nuoseklias, palyginamas ir išsamias ataskaitas.
ba)  prisidedama užtikrinant didesnį reglamentavimo tikrumą, taip pat prisidedama užtikrinant didesnį tikrumą investuotojams ir padedama visapusiškai naudotis galimybėmis užtikrinant ekonominį vystymąsi, darbo vietų kūrimą ir socialinę bei teritorinę sanglaudą;
bc)  remiamas sklandus perėjimas, susijęs su tais piliečiais ir regionais, kuriuos gali neigiamai paveikti perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.
Valdymo mechanizmas grindžiamas dešimties metų laikotarpį (2021–2030 m.) apimančiais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, atitinkamomis valstybių narių parengtomis integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis ir Europos Komisijos vykdomo integruoto stebėjimo priemonėmis. Juo nustatomas struktūrinis kartotinis Komisijos ir valstybių narių sąveikos procesas siekiant baigti rengti nacionalinius planus ir juos įgyvendinti, be kita ko, vykdant regioninį bendradarbiavimą, ir atitinkami Komisijos veiksmai.
Valdymo mechanizmas grindžiamas dešimties metų laikotarpį (2021–2030 m.) apimančiais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, atitinkamomis valstybių narių parengtomis integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis ir Europos Komisijos vykdomo integruoto stebėjimo priemonėmis. Juo nustatomas struktūrinis, skaidrus, kartotinis Komisijos ir valstybių narių sąveikos procesas, kuriuo užtikrinamas visapusiškas plačiosios visuomenės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas, siekiant baigti rengti nacionalinius planus ir juos įgyvendinti, be kita ko, vykdant makroregioninį ir regioninį bendradarbiavimą, ir atitinkami Komisijos veiksmai.
2.  Šis reglamentas taikomas šiems penkiems energetikos sąjungos aspektams:
2.  Šis reglamentas taikomas šiems penkiems energetikos sąjungos aspektams:
a)  energetiniam saugumui,
a)  energetiniam saugumui,
b)  energijos rinkai,
b)  energijos vidaus rinkai,
c)  energijos vartojimo efektyvumui,
c)  energijos vartojimo efektyvumui,
d)  priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir
d)  priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir
e)  moksliniams tyrimams, inovacijoms ir konkurencingumui.
e)  moksliniams tyrimams, inovacijoms ir konkurencingumui.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipa
Šiame reglamente vartojami terminai apibrėžti [naujos redakcijos Direktyvoje 2009/28/EB pagal pasiūlymą COM(2016)0767], Direktyvoje 2010/31/ES ir Direktyvoje 2012/27/ES.
Šiame reglamente vartojami terminai apibrėžti [naujos redakcijos Direktyvoje 2009/28/EB pagal pasiūlymą COM(2016)0767], [naujos redakcijos Direktyvoje 2009/72/EB pagal pasiūlymą COM(2016)XXXX], Direktyvoje 2010/31/ES ir Direktyvoje 2012/27/ES.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 pastraipos 3 punktas
3)  priimta politika ir priemonės – politika ir priemonės, dėl kurių oficialus vyriausybės sprendimas priimtas iki nacionalinio plano ar pažangos ataskaitos pateikimo dienos ir aiškiai įsipareigota jas įgyvendinti;
3)  priimta politika ir priemonės – politika ir priemonės, dėl kurių oficialus centrinės ar regioninės vyriausybės sprendimas priimtas iki nacionalinio plano ar pažangos ataskaitos pateikimo dienos ir aiškiai įsipareigota jas įgyvendinti;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 pastraipos 9 punktas
9)  Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – įsipareigojimas iki 2030 m. Sąjungoje visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, sumažinti bent 40 proc., Sąjungoje suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį iki 2030 m. padidinti bent iki 27 proc., Sąjungoje iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 proc., o 2020 m. šį tikslą peržiūrėti ir apsvarstyti galimybę efektyvumą padidinti 30 proc., iki 2030 m. pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį arba kiti vėlesni tokio pobūdžio tikslai, kuriuos įgyvendinti iki 2030 m. susitarė Europos Vadovų Taryba arba Taryba ir Parlamentas;
Išbraukta.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 pastraipos 11 a punktas (naujas)
11a)  ankstyvos pastangos – ankstyva valstybės narės pažanga, padaryta nuo 2021 m. siekiant jos atsinaujinančiosios energijos tikslo, nurodyto [naujos redakcijos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos] 3 straipsnyje, jos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo, nurodyto Direktyvos 2012/27/ES 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 pastraipos 17 a punktas (naujas)
17a)  principas „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – atliekant bet kokį planavimą energetikos srityje ir priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus pirmenybės teikimas priemonėms, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos poreikio ir energijos tiekimo veiksmingumas optimaliomis sąnaudomis sumažinant galutinį energijos suvartojimą ir užtikrinant reguliavimą apkrova ir veiksmingesnę energijos konversiją, perdavimą ir paskirstymą;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai
Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai
1.  Iki 2019 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Planą turi sudaryti sudedamosios dalys, nurodytos 2 dalyje ir I priede. Pirmasis planas apima 2021–2030 m. laikotarpį. Vėlesni planai apima dešimties metų laikotarpius, prasidedančius iš karto po ankstesnio plano laikotarpio pabaigos.
1.  Iki 2019 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Planą turi sudaryti sudedamosios dalys, nurodytos 2 dalyje ir I priede. Pirmasis planas apima 2021–2030 m. laikotarpį. Vėlesni planai apima dešimties metų laikotarpius, prasidedančius iš karto po ankstesnio plano laikotarpio pabaigos.
2.  Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą sudaro šios pagrindinės dalys:
2.  Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą sudaro šios pagrindinės dalys:
a)  integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengimo proceso apžvalga, sudaryta iš santraukos, konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir konsultacijų rezultatų aprašymo, taip pat regioninio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis rengiant planą aprašymo;
a)  integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengimo proceso apžvalga, sudaryta iš:
1)   santraukos;
2)   konsultacijų su vietos valdžios institucijomis, pilietine visuomene, verslo subjektais, socialiniais partneriais ir piliečiais, jų dalyvavimo ir konsultacijų rezultatų aprašymo;
3)  makroregioninio ir regioninio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis rengiant planą aprašymo;
b)  nacionalinių uždavinių, tikslų ir veiksmų, susijusių su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų, apibūdinimas;
b)  nacionalinių uždavinių ir tikslų, susijusių su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų, apibūdinimas;
c)  b punkte nurodytiems uždaviniams, tikslams ir veiksmams įgyvendinti numatytos politikos ir priemonių apibūdinimas;
c)  b punkte nurodytiems uždaviniams ir tikslams įgyvendinti numatytos suplanuotos politikos, priemonių ir investicijų strategijų apibūdinimas;
d)  penkių energetikos sąjungos aspektų esamos padėties apibūdinimas, be kita ko, atsižvelgiant į energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, taip pat į prognozes, vykdant b punkte nurodytus uždavinius taikant esamą (priimtą ir įgyvendinamą) politiką ir priemones;
d)  penkių energetikos sąjungos aspektų esamos padėties apibūdinimas, be kita ko, atsižvelgiant į energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, taip pat į prognozes, vykdant b punkte nurodytus uždavinius ir tikslus taikant esamą (priimtą ir įgyvendinamą) politiką ir priemones, ir reguliavimo ir nereguliavimo kliūčių, kylančių įgyvendinant tikslus ir uždavinius, apibūdinimas;
e)  planuojamos politikos ir priemonių, kuriomis bus vykdomi b punkte nurodyti uždaviniai, poveikio vertinimas;
e)  individualios ir bendros planuojamos politikos ir priemonių, kuriomis bus vykdomi 1, 4, 13a ir 14 straipsniuose nurodyti tikslai ir uždaviniai, poveikio ir poveikio aplinkai, įskaitant oro kokybę ir gamtos apsaugą, sveikatai ir makroekonomikai bei socialinio poveikio vertinimas;
ea)   planuojamos politikos ir priemonių poveikio konkurencingumui, susijusiam su penkiais energetikos sąjungos aspektais, vertinimas;
eb)  galimo klimato poveikio valstybėje narėje, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį poveikį, ir atsparumo didinimo strategijų, pagal kurias valdomas klimato poveikis, pvz., nacionalinių prisitaikymo planų, vertinimas;
ec)  parengus investicijų strategiją – planuojamai politikai ir priemonėms įgyvendinti reikalingų viešųjų ir privačių investicijų įvertinimas;
f)  pagal šio reglamento II priedo reikalavimus parengtas ir jame nustatytą struktūrą atitinkantis priedas, kuriame pateikiama valstybės narės metodika ir politikos priemonės, kuriomis vykdomas Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnyje ir V priede nustatytas energijos taupymo reikalavimas.
f)  pagal šio reglamento II priedo reikalavimus parengtas ir jame nustatytą struktūrą atitinkantis priedas, kuriame pateikiama valstybės narės metodika ir politikos priemonės, kuriomis vykdomas Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnyje ir V priede nustatytas energijos taupymo reikalavimas.
3.  Rengdamos 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus, valstybės narės atsižvelgia į penkių energetikos sąjungos aspektų sąsajas ir prireikus remiasi nuosekliais visų penkių aspektų duomenimis ir prielaidomis.
3.  Rengdamos 1 dalyje nurodytus nacionalinius planus, valstybės narės:
a)  apriboja administracinę painiavą ir sąnaudas, tenkančias visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams;
b)   atsižvelgia į penkių energetikos sąjungos aspektų sąsajas, visų pirma į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;
c)   prireikus remiasi patikimais ir nuosekliais visų penkių aspektų duomenimis ir prielaidomis ir viešai skelbia galimiems scenarijams nagrinėti naudotus duomenis;
d)  užtikrina atitiktį 1 straipsnyje išdėstytiems tikslams ir 14 straipsnyje numatytoms nacionalinėms ilgalaikėms klimato ir energetikos strategijoms;
e)  įvertina, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių, atsižvelgdamos į būtinas buitines energetines paslaugas, kurių reikia, kad atitinkamomis nacionalinėmis sąlygomis būtų užtikrintas būtiniausias gyvenimo lygis, ir apibrėžia esamą ir planuojamą energijos nepritekliaus šalinimo politiką ir priemones, įskaitant socialinės politikos priemones ir kitas atitinkamas nacionalines programas.
Jei remiantis patikrinamais duomenimis ir naudojantis geografiškai išskaidytais rodikliais atlikus vertinimą paaiškėja, kad valstybėje narėje yra daug energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, valstybė narė turėtų į savo planą įtraukti nacionalinį orientacinį energijos nepritekliaus mažinimo tikslą;
f)  įtraukia nuostatas, kuriomis siekiama pašalinti, sušvelninti arba, jei įgyvendinamas viešojo intereso projektas ir nėra alternatyvų, atlyginti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, išaiškėjusį teikiant integruotas ataskaitas pagal 15–22 straipsnius;
g)  atsižvelgia į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas per Europos semestrą.
3a.  Valstybės narės užtikrina, kad visuose po jų pirmųjų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų priimamuose tolesniuose planuose, apie kuriuos pranešama Komisijai pagal 1 dalį, būtų pakeisti jų nacionaliniai tikslai ir uždaviniai, kaip nurodyta 4 straipsnyje, siekiant atsižvelgti į padidėjusį užmojį, palyginti su nustatytuoju ankstesniame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
3b.  Pagal šį straipsnį Komisijai pateiktus planus valstybės narės skelbia viešai.
4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 36 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas I priedas siekiant jį priderinti prie Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimų, energijos rinkos pokyčių ir naujų JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo reikalavimų.
4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 36 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas I priedas siekiant jį priderinti prie Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimų, energijos rinkos pokyčių ir naujų JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo reikalavimų.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio pavadinimas
Nacionaliniai uždaviniai, tikslai ir veiksmai, susiję su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
Tikslai ir uždaviniai, susiję su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustato šiuos pagrindinius uždavinius, tikslus ir veiksmus, nurodytus I priedo A.2 skirsnyje:
Valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustato šiuos pagrindinius uždavinius ir tikslus, nurodytus I priedo A.2 skirsnyje:
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 1 papunkčio ii a punktas (naujas)
iia)  trajektorijas, pagal kurias valstybė narė planuoja išlaikyti ir gerinti anglies dioksido šalinimą absorbentais, atitinkantį 14 straipsnyje nurodytas ilgalaikes energetikos ir klimato strategijas;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 1 papunkčio iii punktas
iii)  kai tinkama, kitus nacionalinius uždavinius ir tikslus, suderintus su esamomis ilgalaikėmis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijomis;
iii)  kitus nacionalinius uždavinius ir tikslus, atitinkančius Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikes klimato ir energetikos strategijas;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i punktas
i)  veiksmus įgyvendinant [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos privalomą tikslą pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2030 m. sudarytų bent 27 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio – valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį 2030 m., parodant jos linijinio kitimo nuo 2021 m. trajektoriją;
i)  įgyvendinant [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos privalomą tikslą pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2030 m. sudarytų bent 35 proc.;
Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i a punktas (naujas)
ia)   valstybių narių nacionalinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu 2030 m., nustatytas pagal Direktyvos (ES) .../... [nauja Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767, redakcija] 3 straipsnį ir Ia priedą kartu su šio reglamento Ia priede nustatyta linijine trajektorija, kuria užtikrinamas nuolatinis atsinaujinančiosios energijos taikymas nuo 2021 m.;
Pakeitimas 292
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i b punktas (naujas)
ib)   ia dalyje nurodyta trajektorija:
i)  prasideda nuo atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies 2020 m., kaip nustatyta Direktyvos (ES) .../... [naujos redakcijos Direktyva 2009/28/EB, parengta pagal pasiūlymą COM(2016)0767] I priedo A dalies lentelės trečiajame stulpelyje. Jei valstybė narė viršija savo privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą, jos trajektorija gali prasidėti 2020 m. pasiektame lygyje;
ii)  susideda iš mažiausiai trijų atskaitos taškų, nustatytų apskaičiavus ankstesnių dvejų ar trejų metų vidurkį, kaip nustatyta Ia priede;
iii)  pasiekia bent 2030 m. nacionalinį tikslą;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i c punktas (naujas)
ic)  valstybių narių trajektorijos, nurodytos ia ir ib punktuose, turi papildyti Sąjungos privalomą linijinę trajektoriją ir turi pasiekti Sąjungos privalomą tikslą pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2030 m. sudarytų bent 35 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio i d punktas (naujas)
id)  valstybės narės bendros atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies suvartojamame galutinės energijos kiekyje nuo 2031 m. trajektorijos turi atitikti ilgalaikes energetikos ir klimato strategijas;
Pakeitimai 69 ir 287
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio ii punktas
ii)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su suvartojamu galutinės energijos kiekiu, kitimo 2021–2030 m. trajektoriją atskiruose – šildymo ir vėsinimo, elektros energijos ir transporto – sektoriuose;
ii)  valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su suvartojamu galutinės energijos kiekiu, kitimo 2021–2030 m. orientacinę trajektoriją atskiruose – šildymo ir vėsinimo, elektros energijos ir transporto – sektoriuose;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio iii punktas
iii)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurias valstybės narės planuoja naudoti norėdamos pasiekti bendrą ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taikymo 2021–2030 m. trajektoriją, įskaitant bendrą numatomą suvartoti galutinės energijos kiekį, išreikštą mln. tne ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius, ir bendrą planuojamąją įrengtąją galią, išreikštą MW ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius;
iii)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurias valstybės narės planuoja naudoti norėdamos pasiekti bendrą ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, taikymo 2021–2030 m. orientacinę trajektoriją, įskaitant bendrą numatomą suvartoti galutinės energijos kiekį, išreikštą mln. tne ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius, bendrą planuojamąją įrengtąją galią, įskaitant pertvarkymą, išreikštą MW ir suskirstytą pagal technologijas ir sektorius;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunkčio iii a punktas (naujas)
iiia) valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurią sau pasigamina miestai, atsinaujinančiosios energijos bendruomenės ir gaminantys vartotojai 2021–2030 m., įskaitant bendrą suvartojamą galutinės energijos kiekį, išreikštą mln. tne, dalį ir su ja susijusius uždavinius ir trajektorijas;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 1 papunktis
1)  pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytos pirminės ar galutinės energijos kiekiu ar energijos intensyvumu grindžiamus orientacinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmus siekiant Sąjungos 2030 m. privalomo 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje.
1)  pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, sutaupytos pirminės ar galutinės energijos kiekiu ar energijos intensyvumu grindžiamus privalomus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus siekiant Sąjungos 2030 m. privalomo 40 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslo, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje, parodant to tikslinio rodiklio kitimo nuo 2021 m. linijinę trajektoriją.
Valstybės narės nurodo savo siektiną absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo lygį 2020 m. ir 2030 m., parodydamos linijinę jo kitimo nuo 2021 m. trajektoriją. Jos paaiškina taikytą metodiką ir naudotus perskaičiavimo koeficientus;
Valstybės narės nurodo savo energijos vartojimo efektyvumo absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo lygį 2020 m. ir 2030 m. Jos paaiškina taikytą metodiką ir naudotus perskaičiavimo koeficientus pagal ... [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] IV ir V priedus;
Pirmojoje pastraipoje nurodytą trajektoriją sudaro dvimečiai tarpiniai tikslai, pradedami taikyti 2022 m. ir po to kas dvejus metus;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 2 papunktis
2)  suminį energijos, kurią planuojama sutaupyti 2021–2030 m., kiekį pagal Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnio nuostatas dėl energijos taupymo įpareigojimų;
2)  suminį energijos, kurią planuojama papildomai sutaupyti 2021–2030 m. ir vėliau, kiekį pagal Direktyvos 2012/27/ES [redakcija su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0761] 7 straipsnio nuostatas dėl energijos taupymo įpareigojimų;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 3 papunktis
3)  ilgalaikės nacionalinio gyvenamųjų ir komercinės paskirties (viešosios paskirties ir privačių) pastatų fondo renovacijos uždavinius;
3)  remiantis esamo pastatų fondo analize – ilgalaikių nacionalinio gyvenamųjų ir ne gyvenamosios paskirties (viešosios paskirties ir privačių) pastatų fondo renovacijos strategijų 2030 ir 2040 m. etapus, įvertinant pažangą siekiant 2050 m. tikslo pagal Direktyvos 2010/31/ES [su pakeitimais, padarytais pagal pasiūlymą COM(2016)0765] 2a straipsnį;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 3 a papunktis (naujas)
3a)  planuojama politika ir veiksmai, taip pat pažanga nacionalinį pastatų fondą keičiant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir iškastinių išteklių energijos nenaudojančių pastatų fondu, įskaitant įrodymais pagrįstą numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos apskaičiavimą, kurie turėtų būti pasiekti 2020 m. ir 2030 m.;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 4 papunktis
4)  visą pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų plotą arba lygiavertį 2020–2030 m. laikotarpiu per metus sutaupytiną energijos kiekį, remiantis Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio nuostatomis dėl pavyzdinio viešųjų organizacijų pastatų vaidmens;
4)  visą pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų plotą ir atitinkamą renovacijos priemonėmis sutaupytą energijos kiekį arba su alternatyviu metodu susijusį lygiavertį 2020–2030 m. laikotarpiu kiekvienais metais sutaupytiną energijos kiekį, remiantis Direktyvos 2012/27/ES [pakeistos pasiūlymu COM(2016)0761] 5 straipsnio nuostatomis;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 4 a papunktis (naujas)
4a)  nustatytas energijos taupymo galimybes šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuose, įskaitant galimybių taikyti labai efektyvią kogeneraciją ir efektyvų bei inovatyvų centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą išsamių vertinimų rezultatus;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punkto 5 papunktis
5)  kitus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo uždavinius, įskaitant ilgalaikius tikslus arba strategijas ir sektorių, pavyzdžiui, transporto, šildymo ir vėsinimo, tikslus;
5)  kitus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo uždavinius, įskaitant ilgalaikius tikslus arba strategijas ir sektorių, pavyzdžiui, transporto, gamybos pramonės, vandens ir nuotekų, arba sektoriaus kaupimo politikos tikslus; taip pat veiksmingumą kituose sektoriuose, kurie turi dideles energijos vartojimo efektyvumo galimybes visame energijos sraute nuo pirminės energijos iki galutinio vartotojo, pvz., duomenų centrų;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos c punkto 1 papunktis
1)  nacionalinius uždavinius, susijusius su energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų šalių įvairinimu;
1)  nacionalinius uždavinius, susijusius su energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų šalių įvairinimu, kuriais siekiama padidinti makroregioninių, regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos c punkto 2 papunktis
2)  nacionalinius uždavinius, susijusius su priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimu;
2)  nacionalinius uždavinius, susijusius su priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų šalių mažinimu, kuriais siekiama padidinti makroregioninių, regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos c punkto 4 papunktis
4)  nacionalinius uždavinius, susijusius su vidaus energijos (visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos) šaltinių naudojimu;
4)  nacionalinius uždavinius, susijusius su nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu, visų pirma panaudojant energijos vartojimo efektyvumo priemones, vidaus ir regionų atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, reguliavimą apkrova ir saugojimą;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 1 papunktis
1)  elektros energijos tinklų sujungimo mastą, kurį valstybė narė siekia užtikrinti 2030 m., atsižvelgdama į 2030 m. ne mažesnį kaip 15 proc. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinį rodiklį; valstybės narės paaiškina taikytą metodiką;
1)  elektros energijos tinklų sujungimo mastą, kurį valstybė narė siekia užtikrinti 2030 m., atsižvelgdama į Komisijos pasiūlytą 2030 m. ne mažesnį kaip 15 proc. orientacinį elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinį rodiklį, atsižvelgdama į 2020 m. energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinį rodiklį, nacionalinės ir regioninės rinkos sąlygas ir galimybes, visus sąnaudų ir naudos analizės aspektus, faktinį bendro intereso projektų įgyvendinimo lygį, taip pat priemones, skirtas esamų tarpusavio jungčių prekybiniams pajėgumams padidinti; valstybės narės paaiškina taikytą metodiką, atsižvelgdamos į Komisijos pasiūlytą metodiką;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 2 papunktis
2)  pagrindinius nacionalinius elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros uždavinius, kuriuos būtina įvykdyti, kad būtų įvykdyti su visais penkiais energetikos sąjungos strategijos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai;
2)  pagrindinius nacionalinius elektros energijos ir dujų perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros ir jos modernizavimo uždavinius, kuriuos būtina įvykdyti, kad būtų įvykdyti su visais penkiais energetikos sąjungos strategijos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai. Visų suplanuotų svarbių infrastruktūros projektų atveju turi būti atliekamas preliminarus suderinamumo su penkiais energetikos sąjungos aspektais vertinimas, visų pirma tiekimo saugumo ir konkurencijos požiūriais;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 3 papunktis
3)  su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, pavyzdžiui, rinkų integravimu ir susiejimu, susijusius nacionalinius uždavinius, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
3)  su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, pavyzdžiui, sistemos lankstumo didinimu, visų pirma šalinant laisvo kainų formavimo kliūtis, rinkų integravimo ir susiejimo, pažangiųjų tinklų, telkimo, reguliavimo apkrova, kaupimo, paskirstytos gamybos, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo mažinimo, kainų signalų realiuoju laiku priemonėmis, susijusius nacionalinius uždavinius, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 3 a papunktis (naujas)
3a)  nacionalinius tikslus, susijusius su nediskriminaciniu atsinaujinančiosios energijos, reguliavimo apkrova ir saugyklų dalyvavimu, taip pat apibendrinimo priemonėmis visose energetikos rinkose, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 3 b papunktis (naujas)
3b)  nacionaliniai uždaviniai, susiję su vartotojų dalyvavimo energetikos sistemoje užtikrinimu ir savos energijos gamybos bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, nauda vartotojams;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos d punkto 4 papunktis
4)  nacionalinius uždavinius, susijusius su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, taip pat su energetikos sistemos lankstumu energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
4)  nacionalinius uždavinius, susijusius su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, taip pat su užtikrinimu, kad nebūtų įdiegta jokių pajėgumų mechanizmų, arba, jeigu jie įdiegti tiekimo saugumo tikslais, jie būtų kuo labiau apriboti, įskaitant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos e punkto 1 papunktis
1)  nacionalinius viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždavinius ir finansavimo tikslus, kai tinkama, nurodant terminus, iki kurių jie turėtų būti įvykdyti. Tokie tikslai ir uždaviniai turėtų derėti su energetikos sąjungos strategijoje ir SET plane nustatytais tikslais ir uždaviniais;
1)  nacionalinius viešosios paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su energetikos sąjunga, uždavinius ir finansavimo tikslus ir jų tikėtiną sverto poveikį privačiojo sektoriaus moksliniams tyrimams. Kai tinkama, turėtų būti nurodyti terminai, iki kurių šie tikslai turėtų būti įvykdyti. Tokie tikslai ir uždaviniai turėtų derėti su energetikos sąjungos strategijoje ir SET plane nustatytais tikslais ir uždaviniais;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos e punkto 2 papunktis
2)  2050 m. nacionalinius mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimo uždavinius;
2)  2050 m. nacionalinius tikslus, susijusius su tvarių technologijų skatinimu;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos e punkto 3 papunktis
3)  nacionalinius uždavinius, susijusius su konkurencingumu.
Išbraukta.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio pavadinimas
Valstybių narių veiksmų didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį nustatymas
Valstybių narių tikslų didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį nustatymas
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Nustatydamos savo veiksmus, kuriais užtikrinama 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektina atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, pagal 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktį, valstybės narės atsižvelgia į:
1.  Nustatydamos savo tikslus, kuriais užtikrinama 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektina atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, pagal 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktį, valstybės narės atsižvelgia į:
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktis
i)  teisingas vartojimo pasiskirstymas Europos Sąjungoje,
i)  teisingas ir ekonomiškai efektyvus vartojimo pasiskirstymas Europos Sąjungoje,
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  referencinę santykinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, palyginti su jos bendru suvartojamu galutinės energijos kiekiu, nustatytą Direktyvos (ES) .../... [naujos redakcijos Direktyva 2009/28/EB] 3 straipsnio 3 dalyje;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės bendromis jėgomis užtikrina, kad iki 2030 m. Sąjungoje atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos dalis sudarytų bent 27 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio.
2.  Valstybės narės bendromis jėgomis užtikrina, kad iki 2030 m. Sąjungoje atsinaujinančiųjų energijos išteklių linijinė trajektorija pasiektų bent 35 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio pavadinimas
Valstybių narių veiksmų didinant energijos vartojimo efektyvumą nustatymas
Valstybių narių privalomų tikslų didinant energijos vartojimo efektyvumą nustatymas
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Nustatydamos 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektiną orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumą pagal 4 straipsnio b punkto 1 papunktį, valstybės narės užtikrina, kad:
1.  Nustatydamos 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais pasiektiną privalomą nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslą pagal 4 straipsnio b punkto 1 papunktį, valstybės narės užtikrina, kad:
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  2020 m. Sąjungoje būtų suvartojama ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir 1 086 mln. tne galutinės energijos, o 2030 m. – ne daugiau kaip 1 321 mln. tne pirminės energijos ir 987 mln. tne galutinės energijos pirmuoju dešimties metų laikotarpiu;
a)  2020 m. Sąjungoje būtų suvartojama ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir ne daugiau kaip 1 086 mln. tne galutinės energijos, o 2030 m. – ne daugiau kaip 1 132 mln. tne pirminės energijos ir ne daugiau kaip 849 mln. tne galutinės energijos pirmuoju dešimties metų laikotarpiu;
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Nustatydamos 1 dalyje nurodytus savo veiksmus, valstybės narės gali atsižvelgti į aplinkybes, turinčias įtakos pirminės ir galutinės energijos suvartojimui, kaip antai į:
2.  Nustatydamos 1 dalyje nurodytus savo tikslus, valstybės narės gali atsižvelgti į aplinkybes, turinčias įtakos pirminės ir galutinės energijos suvartojimui, kaip antai į:
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Nacionalinė politika ir priemonės, susijusios su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
Nacionalinė politika, priemonės ir investicijų strategijos, susijusios su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
Vadovaudamosi I priedu, valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose apibūdina pagrindinę esamą (priimtą ir įgyvendinamą) ir planuojamą politiką ir priemones, kuriomis sprendžiami visų pirma nacionaliniame plane užsibrėžti uždaviniai, įskaitant regioninio bendradarbiavimo ir tinkamo finansavimo nacionaliniu ir regioniniu mastu užtikrinimo priemones.
Vadovaudamosi I priedu, valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose apibūdina pagrindinę esamą (priimtą ir įgyvendinamą) ir planuojamą politiką ir priemones, kuriomis sprendžiami visų pirma nacionaliniame plane užsibrėžti uždaviniai, įskaitant regioninio bendradarbiavimo ir tinkamo finansavimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis užtikrinimo priemones, taip pat Sąjungos programų ir priemonių mobilizavimą.
Apibūdinant pagrindinę esamą ir planuojamą politiką ir priemones, skirtas nacionaliniuose planuose užsibrėžtiems uždaviniams išspręsti, pridedama bendroji šiems uždaviniams išspręsti reikalingų investicijų apžvalga.
Valstybės narės energijos vartojimo efektyvumą laiko infrastruktūros prioritetu. Jos į savo infrastruktūros planus įtraukia energijos vartojimo efektyvumo programas, o pastatų renovaciją laiko prioritetinėmis investicijomis.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Laikydamosi I priede nustatyto formato ir struktūros, valstybės narės apibūdina kiekvieno iš penkių energetikos sąjungos aspektų, įskaitant energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, padėtį, esančią nacionalinio plano pateikimo metu arba grindžiamą naujausia turima informacija. Valstybės narės sudaro ir apibūdina kiekvienam iš penkių energetikos sąjungos aspektų skirtas pirmojo dešimties metų laikotarpio bent iki 2040 m. (įtraukiant ir 2030 m.) prognozes, paremtas esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis.
1.  Laikydamosi I priede nustatyto formato ir struktūros, valstybės narės apibūdina kiekvieno iš penkių energetikos sąjungos aspektų, įskaitant energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, padėtį, esančią nacionalinio plano pateikimo metu arba grindžiamą naujausia turima informacija. Valstybės narės sudaro ir apibūdina kiekvienam iš penkių energetikos sąjungos aspektų skirtas pirmojo dešimties metų laikotarpio bent iki 2030 m. (įtraukiant ir 2030 m.) prognozes, paremtas esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis. Valstybės narės viešai skelbia prognozavimui ir scenarijams naudojamas prielaidas, parametrus ir metodiką.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  planuojamos politikos ir priemonių poveikį energetikos sistemos plėtrai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2040 m. (įtraukiant ir 2030 m.), be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis;
a)  planuojamos politikos ir priemonių poveikį energetikos sistemos plėtrai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2040 m. (įtraukiant ir 2030 m.), be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis. Į šį apibūdinimą reikėtų įtraukti sektorių susiejimo, skaitmeninimo ir patobulintos rinkos struktūros sąveikos, taip pat teigiamo poveikio oro kokybei ir energijos tiekimo saugumui įvertinimą;
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  7 straipsnyje nurodytos ir I priede detaliau apibūdintos planuojamos politikos ir priemonių poveikį makroekonomikai, aplinkai, žinioms ir visuomenei pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m., be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis;
b)  7 straipsnyje nurodytos ir I priede detaliau apibūdintos individualios ir bendros planuojamos politikos ir priemonių poveikį makroekonomikai, sveikatai, aplinkai, žinioms ir visuomenei pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m., be kita ko, palygindamos jį su 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, paremtomis esama (priimta ir įgyvendinama) politika ir priemonėmis. Šio poveikio vertinimui naudojama metodika skelbiama viešai ir skatinamas sąnaudų ir naudos analizės naudojimas;
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką vienoje politinėje sferoje, taip pat esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką įvairiose sferose pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m. Energijos tiekimo saugumo, infrastruktūros ir rinkos integracijos prognozės sietinos su tvirtais energijos vartojimo efektyvumo scenarijais.
c)  esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką vienoje politinėje sferoje, taip pat esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos ir priemonių sąveiką įvairiose sferose pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m. Vertinimas apima kiekybinę arba kokybinę visos dokumentais pagrįstos nacionalinės politikos ir priemonių sąveikos su Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonėmis analizę. Energijos tiekimo saugumo, infrastruktūros ir rinkos integracijos prognozės sietinos su tvirtais energijos vartojimo efektyvumo scenarijais.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  būdą, kuriuo individualia ir bendra dabartine ir planuojama politika ir priemonėmis bus pritrauktos privačiosios investicijos ir jų įgyvendinimui reikalingos viešosios lėšos;
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
9 straipsnis
9 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektai
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektai
1.  Iki 2018 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą.
1.  Iki 2018 m. birželio 1 d. kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto savo pirmojo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą. Iki 2023 m. sausio 1 d. kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo antrojo veiksmų plano projektą ir vėliau kas penkerius metus teikia vėlesnius planus.
2.  Vadovaudamasi 28 straipsniu Komisija valstybėms narėms gali pateikti rekomendacijų dėl planų projektų. Tose rekomendacijose visų pirma nurodoma:
2.  Vadovaudamasi 28 straipsniu Komisija įvertina planų projektus ir ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto plano pateikimo termino valstybėms narėms pateikia rekomendacijų, siekdama:
a)  užsibrėžtų tikslų, uždavinių ir veiksmų mastas siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir visų pirma Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
a)  užtikrinti, kad valstybės narės bendromis jėgomis įgyvendintų energetikos sąjungos uždavinius ir pasiektų visų energetikos sąjungos aspektų tikslus;
aa)  užtikrinti, kad valstybės narės pasiektų privalomus nacionalinius tikslus ir uždavinius;
b)  politika ir priemonės, susijusios su valstybių narių ir Sąjungos lygmens uždaviniais, ir kita tarpvalstybinės svarbos politika ir priemonės;
b)  tobulinti esamą ir planuojamą individualią politiką ir priemones, įtrauktus į nacionalinius energetikos ir klimato planus, įskaitant tarpvalstybinės svarbos planus;
ba)  pasiūlyti nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose patvirtinti papildomą politiką ir priemones;
c)  esamos (priimtos ir įgyvendinamos) politikos bei priemonių ir planuojamos politikos bei priemonių, įtrauktų į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir skirtų vienam energetikos sąjungos aspektui bei įvairiems jos aspektams, sąveika ir suderinamumas.
c)  užtikrinti esamos (priimtos ir įgyvendinamos) ir planuojamos politikos bei priemonių, įtrauktų į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir skirtų vienam energetikos sąjungos aspektui bei įvairiems jos aspektams, suderinamumą;
ca)  užtikrinti, kad investavimo strategijos ir priemonės būtų suderinamos su valstybių narių politika ir priemonėmis, kuriomis siekiama atitinkamų tikslų ir uždavinių.
3.  Valstybės narės baigdamos rengti savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus kuo labiau atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas.
3.  Valstybės narės, baigdamos rengti savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kuo labiau atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas. Kai atitinkamos valstybės narės nuomonė skiriasi nuo Komisijos rekomendacijos, ta valstybė narė pateikia ir viešai paskelbia pagrindimą dėl savo pozicijos.
3a.  1 dalyje nurodytus nacionalinių planų projektus valstybės narės skelbia viešai.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipa
Nepažeisdamos kitų Sąjungos teisės reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų iš anksto užtikrinamos veiksmingos galimybės dalyvauti 9 straipsnyje nurodytų planų projektų rengimo procese, ir prie Komisijai pateikiamo savo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto prideda visuomenės nuomonės santrauką. Kai taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos, laikoma, kad pagal tą direktyvą rengiamų konsultacijų pakanka šiame reglamente nustatytai įpareigojimui konsultuotis su visuomene įvykdyti.
Nepažeisdamos kitų Sąjungos teisės reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų iš anksto užtikrinamos veiksmingos galimybės dalyvauti 9 straipsnyje nurodytų planų projektų ir 14 straipsnyje nurodytų ilgalaikių strategijų rengimo procese, kol yra atviros visos pasirinkimo galimybės ir gali vykti veiksmingos viešos konsultacijos.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės nustato pagrįstus terminus, kuriais suteikiama pakankamai laiko informuoti visuomenę ir jai pasirengti įvairiems planavimo etapams ir veiksmingai juose dalyvauti. Valstybės narės deramai atsižvelgia į vienodą dalyvavimą ir užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama viešais skelbimais ar kitomis tinkamomis priemonėmis, pvz., kai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, apie visus praktinius jos dalyvavimo aspektus, taip pat užtikrina, kad visuomenė turėtų prieigą prie visų susijusių dokumentų.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Valstybės narės, teikdamos Komisijai savo integruoto nacionalinio energetikos ir klimato plano projektą ir galutinę versiją bei savo ilgalaikes strategijas, įtraukia visuomenės nuomonės santrauką ir paaiškina, kaip į ją buvo atsižvelgta.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Kai taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos, laikoma, kad pagal tą direktyvą rengiamų konsultacijų pakanka ir šiame reglamente nustatytam įpareigojimui konsultuotis su visuomene įvykdyti.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 d dalis (nauja)
1d.  Įgyvendindamos šį straipsnį valstybės narės mažina administravimo sudėtingumą.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Daugiapakopė dialogo klimato ir energetikos klausimais platforma
1.  Laikydamosi partnerystės idėjos valstybės narės sukuria nuolatinę daugiapakopę dialogo klimato ir energetikos klausimais platformą, kuria būtų remiamas aktyvus vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, verslo bendruomenės, investuotojų, visų kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės dalyvavimas valdant energetikos pertvarką.
2.  Valstybės narės savo nacionalinėms dialogo klimato ir energetikos klausimais platformoms pateikia įvairias jų trumpalaikei, vidutinės trukmės ir ilgalaikei energetikos ir klimato politikai numatytas galimybes ir scenarijus, taip pat kiekvienos galimybės sąnaudų ir naudos analizę. Dialogo klimato ir energetikos klausimais platformos yra diskusijų dėl planų, strategijų ir ataskaitų ir jų rengimo pagal 10 straipsnį forumai.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad dialogo klimato ir energetikos klausimais platformoms būtų skiriami reikiami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai ir kad jos veiktų skaidriai.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Regioninis bendradarbiavimas
Makroregioninis ir regioninis bendradarbiavimas
1.  Valstybės narės, siekdamos įvykdyti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose užsibrėžtus tikslus, uždavinius ir veiksmus, bendradarbiauja regionų lygmeniu.
1.  Valstybės narės, siekdamos įvykdyti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, bendradarbiauja makroregionų ir regionų lygmeniu ir naudojasi visomis galimomis bendradarbiavimo formomis.
2.  Prieš pateikdamos savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus Komisijai pagal 9 straipsnio 1 dalį, valstybės narės naudojasi regioninio bendradarbiavimo galimybėmis ir konsultuojasi su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis. Tokių regioninių konsultacijų rezultatus valstybės narės pateikia savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektuose, prireikus nurodydamos, kaip atsižvelgė į pastabas.
2.  Prieš pateikdamos savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus Komisijai pagal 9 straipsnio 1 dalį, valstybės narės naudojasi makroregioninio ir regioninio bendradarbiavimo galimybėmis, atsižvelgdamos į jau vykdomo makroregioninio bendradarbiavimo galimybes, ypač į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumą (CESEC), Vidurio ir Vakarų regiono energijos rinką (CWREM), Šiaurės jūrų šalių jėgainių tinklo jūroje iniciatyvą (NSCOGI), Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, ir konsultuojasi su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis, laikydamosi Direktyvos 2011/92/ES ir Espo konvencijos nuostatų. Tokių regioninių konsultacijų rezultatus valstybės narės pateikia savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektuose, prireikus nurodydamos, kaip atsižvelgė į pastabas. Dalyvaudamos makroregioniniame bendradarbiavime valstybės narės susitaria dėl valdymo struktūros, suteikiančios galimybę bent kartą per metus surengti susitikimą ministrų lygmeniu.
2a.  Dviejų ar daugiau valstybių narių prašymu Komisija sudaro palankesnes sąlygas toms valstybėms narėms bendrai rengti tam tikras integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektų dalis, be kita ko, sukurdama paramos sistemą. Vykdydamos makroregioninį ir regioninį bendradarbiavimą valstybės narės jo rezultatus pateikia savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektuose ir pateikia juos Komisijai. Tokio makroregioninio ir regioninio bendradarbiavimo rezultatai gali pakeisti atitinkamas susijusio integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano dalis.
2b.  Komisija, siekdama skatinti rinkos integraciją ir ekonomiškai efektyvią politiką, nustato makroregioninio ar regioninio bendradarbiavimo galimybes, apimančias vieną ar daugiau iš penkių energetikos sąjungos strategijos aspektų ir atitinkančias šį straipsnį, ir ilgalaikę viziją, paremtą esamomis rinkos sąlygomis. Remdamasi šiomis galimybėmis Komisija gali pagal 28 straipsnį valstybėms narėms pateikti rekomendacijų, siekdama palengvinti veiksmingą bendradarbiavimą, partnerystę ir konsultacijas.
3.  Komisija sudaro sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti ir konsultuotis tarpusavyje dėl jai pagal 9 straipsnį pateiktų planų projektų ir baigti juos rengti.
3.  Komisija sudaro sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti ir konsultuotis tarpusavyje dėl jai pagal 9 straipsnį pateiktų planų projektų ir baigti juos rengti.
4.  Valstybės narės savo galutiniuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose atsižvelgia į kitų valstybių narių pagal 2 ir 3 dalis pateiktas pastabas ir paaiškina, kaip į šias pastabas buvo atsižvelgta.
4.  Valstybės narės savo galutiniuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose atsižvelgia į kitų valstybių narių pagal 2 ir 3 dalis pateiktas pastabas ir paaiškina, kaip į šias pastabas buvo atsižvelgta.
5.  1 dalyje nurodytais tikslais valstybės narės toliau bendradarbiauja regionų lygmeniu, įgyvendindamos savo planuose numatytą politiką ir priemones.
5.  1 dalyje nurodytais tikslais valstybės narės toliau bendradarbiauja makroregionų lygmeniu, įgyvendindamos savo planuose numatytą politiką ir priemones.
5a.  Valstybės narės taip pat numato galimybes bendradarbiauti su Energijos bendrijos šalimis ir trečiosiomis šalimis, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisija vertina pagal 3 straipsnį pateiktus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir pagal 13 straipsnį pateiktus atnaujintus tokius planus. Visu pirma ji įvertina, ar:
Komisija vertina pagal 3 straipsnį pateiktus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Visu pirma ji įvertina, ar:
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  tikslai, uždaviniai ir veiksmai yra pakankami siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu visų pirma Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją;
a)  tikslai ir uždaviniai yra pakankami siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu visų pirma Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją;
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  esama ir numatyta politika, priemonės ir susijusios investavimo strategijos yra pakankamos 4 straipsnyje nurodytiems nacionaliniams tikslams pasiekti;
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnis
13 straipsnis
Išbraukta.
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimas
1.  Iki 2023 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia paskutinio pateikto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto 3 straipsnyje, atnaujinimo projektą arba Komisijai patvirtina, kad planas tebegalioja.
2.  Iki 2024 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia atnaujintą paskutinį pateiktą integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, nurodytą 3 straipsnyje, nebent pagal šio straipsnio 1 dalį yra patvirtinusi, kad planas tebegalioja.
3.  Valstybės narės 2 dalyje nurodytame atnaujintame plane nustatomus tikslus, uždavinius ir veiksmus keisti gali tik turėdamos didesnių užmojų, nei buvo užsibrėžusios paskutiniame pateiktame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
4.  Atnaujindamos planus, valstybės narės stengiasi sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, išaiškėjusį teikiant integruotas ataskaitas pagal 15–22 straipsnius.
5.  Valstybės narės, rengdamos 2 dalyje nurodytą atnaujintą planą, atsižvelgia į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas per Europos semestrą.
6.  Atnaujintų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimui ir vertinimui taikoma 9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus pavadinimas
Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos
Ilgalaikės klimato ir energetikos srities strategijos
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a straipsnis (naujas)
13a straipsnis
Bendro klimato tikslo laikymasis
Iki 2018 m. liepos 1 d. Komisija praneša apie likusį pasaulinį anglies dvideginio biudžetą, kuris atitinka pastangas, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, konkrečiai 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir pateikia teisingos Sąjungos dalies 2050 ir 2100 m. analizę.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnis
14 straipsnis
14 straipsnis
Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos
Ilgalaikės klimato ir energetikos srities strategijos
1.  Iki 2020 m. sausio 1 d., o vėliau kas dešimt metų valstybės narės parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikes – 50 metų –išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijas, kuriomis padedama:
1.  Iki 2019 m. sausio 1 d., o vėliau kas penkerius metus valstybės narės ir Sąjungos vardu Komisija patvirtina savo ilgalaikes 30 metų – energetikos ir klimato srities strategijas, kuriomis siekiama:
a)  įvykdyti pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą prisiimtus Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus mažinti dėl žmogaus veiklos išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį;
a)  įvykdyti pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą prisiimtus Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus mažinti dėl žmogaus veiklos išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį 10 metų trukmės žingsniais;
b)  vykdyti uždavinį užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
b)  vykdyti uždavinį užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, apribojant Sąjungos ŠESD išmetimą taip, kad jis būtų mažesnis už teisingą likusio pasaulinio anglies dioksido biudžeto Sąjungos dalį;
c)  siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos tikslo iki 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, atsižvelgiant į būtiną sumažinimą, kurį pagal IPCC reikalavimus turi užtikrinti išsivysčiusių šalių grupė.
c)  siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos tikslo pagal IPCC reikalavimus ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti Sąjungos ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų, kad iki 2050 m. Sąjungoje būtų pasiektas tikslas į atmosferą visiškai nebeišmesti anglies dioksido, o kiek vėliau pereiti į neigiamo teršalų išmetimo laikotarpį;
ca)  ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje sukurti labai efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstą ekonomiką.
2.  Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos turi apimti:
2.  Ilgalaikės energetikos ir klimato srities strategijas sudaro II priede nurodyti elementai ir jos apima:
a)  viso išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą ir absorbentais pašalinamo jų kiekio padidinimą;
a)  viso išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą ir absorbentais pašalinamo jų kiekio padidinimą, siekiant atskiro tikslo pagerinti pašalinimą absorbentais, atitinkantį pastangas užtikrinti, kad temperatūros padidėjimas neviršytų Paryžiaus susitarimo tikslų;
b)  išmetamo kiekio sumažinimą ir pašalinamo kiekio padidinimą atskiruose sektoriuose, įskaitant elektros energijos, pramonės, transporto, pastatų (gyvenamųjų ir paslaugų sektoriaus), žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius;
b)  siekiant panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ŠESD išmetamo kiekio sumažinimą ir pašalinamo kiekio padidinimą atskiruose sektoriuose, įskaitant elektros energijos, pramonės, transporto, šildymo ir vėsinimo bei pastatų (gyvenamųjų ir paslaugų sektoriaus), žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius;
c)  numatomą perėjimo prie mažai ŠESD išmetančios ekonomikos pažangą, įskaitant taršos ŠESD intensyvumą, taršos CO2 intensyvumą, susietą su bendruoju vidaus produktu, ir susijusių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų strategijas;
c)  numatomą perėjimo prie mažai ŠESD išmetančios ekonomikos pažangą, įskaitant taršos ŠESD intensyvumą, taršos CO2 intensyvumą, susietą su bendruoju vidaus produktu, ir susijusių ilgalaikių investicijų, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų strategijas;
ca)  tikėtiną pažangą pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos, įskaitant sutaupytą energiją, bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir planuojamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrengtąją galią;
cb)  numatytą ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo indėlį į makroekonomikos vystymąsi ir socialinį vystymąsi ir pavojų bei naudą sveikatai ir aplinkos apsaugą.
d)  sąsajas su kitais ilgalaikiais nacionaliniais planais.
d)  sąsajas su kitais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais, planais ir kita politika bei investicijomis.
2a.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 36 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas IIa priedas siekiant jį priderinti prie Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimų, energijos rinkos pokyčių ir naujų JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo reikalavimų.
3.  Ilgalaikės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos turi būti suderintos su 3 straipsnyje nurodytais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais.
3.  3 straipsnyje nurodyti integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai suderinti su ilgalaikėmis klimato ir energetikos strategijomis.
4.  Valstybės narės savo ilgalaikes išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijas ir atnaujintas jų redakcijas nedelsdamos paskelbia viešai.
4.  Valstybės narės ir Komisija atvirai ir skaidriai rengia savo strategijas ir užtikrina, kad visuomenė, socialiniai partneriai, įmonės, investuotojai, pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai iš anksto turėtų veiksmingas galimybes dalyvauti rengiant ilgalaikes klimato ir energetikos strategijas, viešai skelbia strategijas ir susijusias analizes ir duomenis, taip pat ir per 24 straipsnyje nurodytą e. platformą.
4a.  Komisija remia valstybių narių rengiamą ilgalaikę strategiją teikdama informaciją apie susijusių mokslinių žinių ir technologinės plėtros, susijusios su 1 straipsnyje nurodytų tikslų siekimu, padėtį. Komisija valstybėms narėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams taip pat suteikia galimybes teikti papildomą informaciją ir aptarti jų perspektyvas ir parengia valstybių narių geriausią patirtį ir gaires, kurias reikia naudoti jų strategijų vystymo ir įgyvendinimo etapu.
4b.  Komisija įvertina, ar ilgalaikės nacionalinės strategijos yra tinkamos siekiant bendromis jėgomis įgyvendinti 1 straipsnyje nustatytus Sąjungos uždavinius. Siekdama padėti pasiekti šį tikslą, taip pat padėti valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti jų ilgalaikes strategijas, Komisija gali pateikti valstybėms narėms rekomendacijų.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  informacija apie padarytą pažangą įgyvendinant integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus tikslus, uždavinius bei veiksmus ir įgyvendinant tuo tikslu būtiną politiką ir priemones;
a)  informacija apie padarytą pažangą įgyvendinant integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus tikslus ir uždavinius ir finansuojant bei įgyvendinant tuo tikslu būtiną politiką ir priemones;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  kokių rezultatų pasiekta pagal 10 straipsnį surengus viešas konsultacijas;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies a b punktas (naujas)
ab)  informacija apie padarytą pažangą remiant aktyvų dalyvavimą pagal 10a straipsnį;
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies a c punktas (naujas)
ac)  14 straipsnyje nurodyta informacija ir informacija apie pažangą siekiant tikslų, uždavinių ir įsipareigojimų, kurie nustatyti ilgalaikėse energetikos ir klimato srities strategijose;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 5 dalis
5.  Jei Komisija yra pateikusi rekomendacijų pagal 27 straipsnio 2 arba 3 dalį, atitinkama valstybė narė į savo ataskaitą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įtraukia informaciją apie priimtą arba ketinamą priimti ir įgyvendinti politiką ir priemones, kuriomis atsižvelgiama į tas rekomendacijas. Tokia informacija turi apimti išsamų įgyvendinimo tvarkaraštį.
5.  Jei Komisija yra pateikusi rekomendacijų pagal 27 straipsnio 2 arba 3 dalį, atitinkama valstybė narė į savo ataskaitą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įtraukia informaciją apie priimtą arba ketinamą priimti ir įgyvendinti politiką ir priemones, kuriomis atsižvelgiama į tas rekomendacijas. Tokia informacija turi apimti išsamų įgyvendinimo tvarkaraštį. Jei valstybė narė nesilaiko pateiktos rekomendacijos, ji pateikia ir viešai paskelbia tinkamą pagrindimą, paremtą patikimais duomenimis ir objektyviais kriterijais.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Pagal šį straipsnį Komisijai pateiktas ataskaitas valstybės narės skelbia viešai.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos a punkto 4 papunktis
4)   bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir kilmę (skiriant vidaus gamybą ir importą), trajektorija. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio LULUCF absorbentams vertinimas;
4)   bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, įskaitant biokuro, pažangiojo biokuro, iš žemės ūkio paskirties žemėje auginamų kultūrų pagamintų biodegalų dalis, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir kilmę (skiriant vidaus gamybą ir importą), trajektorija. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio LULUCF absorbentams vertinimas;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos a punkto 4 a papunktis (naujas)
4a)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurią sau pasigamina miestai, energijos bendruomenės ir vartotojai, trajektorijos ir uždaviniai;
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos a punkto 5 papunktis
5)  kai tinkama, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant ilgalaikius ir sektorių uždavinius (pavyzdžiui, biodegalų, pažangiųjų biodegalų, iš žemės ūkio paskirties žemėje auginamų pagrindinių augalų pagamintų biodegalų dalį, iš biomasės netiekiant šilumos pagamintos elektros energijos dalį, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, miestų, energijos bendruomenių ir vartotojų pasigaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją);
5)  kai tinkama, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant ilgalaikius ir sektorių uždavinius (pavyzdžiui, iš biomasės netiekiant šilumos pagamintos elektros energijos dalį, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, iš dumblo, susidariusio valant nuotekas, gaunamą energiją);
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos b punkto 1 papunktis
1)  priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant vykdomi nacionaliniai veiksmai siekiant privalomo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, nurodyti 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktyje, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones, atliekant specialią [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų priemonių peržiūrą;
1)  priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant siekiama nacionalinių tikslų, kad būtų pasiektas privalomas Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, nurodytas 4 straipsnio a punkto 2 papunkčio i papunktyje, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones, atliekant specialią [naujos redakcijos Direktyvos 2009/28/EB, parengtos pagal pasiūlymą COM(2016)0767] 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų priemonių peržiūrą;
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 pastraipos b punkto 4 a papunktis (naujas)
4a)  konkrečios priemonės, kurių paskirtis – įvertinti būtinus pajėgumus, dėl kurių gali būti mažinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, didinti jų skaidrumą ir mažinti poreikį naudotis tokiais pajėgumais;
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipos a punkto 1 papunktis
1)  suvartojamo pirminės ir galutinės energijos kiekio kitimo 2020–2030 m. trajektorija, rodanti, kaip šalyje taupant energiją prisidedama prie Sąjungos 2030 m. tikslo įgyvendinimo, įskaitant taikytą metodiką;
1)  suvartojamo pirminės ir galutinės energijos kiekio kitimo 2020–2030 m. trajektorija, rodanti, kaip šalyje taupant energiją prisidedama prie Sąjungos 2030 m. privalomų tikslų įgyvendinimo, įskaitant taikytą metodiką;
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipos a punkto 2 papunktis
2)  i