Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 12 d. Komisijos pareiškimą dėl Komisijos sąžiningumo politikos, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 25 d. Komisijos atsakymus į Biudžeto kontrolės (CONT) komiteto narių klausimus raštu ir klausimus, pateiktus per šio komiteto 2018 m. kovo 27 d. surengtą klausymą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač į jų 4, 7 ir 29 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi labai svarbu, kad Europos Komisija – Sutarčių sergėtoja – veiktų laikydamasi taisyklių raidės ir dvasios,

B.  kadangi pasitikėjimą Europos projektu ir Europos Sąjunga bus galima išlaikyti, tik jei Europos Sąjungos institucijos veiks kaip sektini pavyzdžiai teisinės valstybės, skaidrumo ir gero administravimo srityse ir parodys, kad jose veikia tinkama vidaus stabdžių ir atsvarų sistema, kuri sudaro sąlygas tinkamai reaguoti kiekvienu atveju, kai kyla grėsmė minėtiems pagrindiniams principams;

C.  kadangi pagal Sutartis visos ES institucijos yra autonomiškos klausimais, susijusiais su jų organizacija ir personalo politika, be kita ko, pasirenkant savo aukščiausio rango pareigūnus atsižvelgiant į nuopelnus, patirtį ir pasitikėjimą, laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų ir jų atitinkamų darbo tvarkos taisyklių;

D.  kadangi dažnai į viešai paskelbtas darbo vietas atrenkami vidaus kandidatai, kurie neatitinka paraiškų teikimo pagal vidaus taisykles reikalavimų, taigi taip apeina įprastas karjeros galimybes;

E.  kadangi skyrimas į aukštas, pvz., generalinio sekretoriaus, pareigas turėtų būti vykdomas nepriklausomai nuo kitų skyrimų, taip išvengiant bet kokio įtarimo, kad sudaryti neskaidrūs susiję susitarimai arba kompromisai, pagrįsti slapta informacija;

F.  kadangi Europos ombudsmenė šiuo metu vykdo minėtos skyrimo procedūros tyrimą ir Parlamentas yra įsitikinęs, kad ombudsmenė pateiks Komisijai ir Parlamentui savo nuomonę ir informuos apie bet kokius galimus netinkamo administravimo atvejus, kuriuos ji atskleidė ir dėl kurių reikėtų imtis tolesnių veiksmų;

G.  kadangi Komisija pripažino, kad jos pranešimuose, susijusiuose su skyrimu, yra trūkumų, taip pat pripažino būtinybę stiprinti pastangas šioje srityje;

H.  kadangi personalo komitetai – išrinkti ES institucijų darbuotojų atstovai – paprašė laikytis skaidrių skyrimo į visas vadovaujamas pareigas procedūrų;

1.  apgailestauja dėl to, kad naujo Europos Komisijos generalinio sekretoriaus 2018 m. vasario 21 d. skyrimo procedūra įvykdyta taip, kad sukėlė plataus masto visuomenės, Europos Parlamento narių ir Europos Sąjungos viešosios tarnybos susierzinimą ir nepritarimą; pažymi, kad šios procedūros rezultatai kelia grėsmę ne tik Europos Komisijos, bet ir visų Europos Sąjungos institucijų reputacijai; ragina Komisiją pripažinti, kad ši procedūra ir pranešimai apie ją žiniasklaidoje, Parlamente ir visuomenėje neigiamai atsiliepė jos pačios reputacijai;

Faktinės aplinkybės

2.  pažymi, kad:

Naujojo generalinio sekretoriaus karjera

3.  pažymi, kad:

4.  atkreipia dėmesį į nepaprastai greitą naujojo generalinio sekretoriaus kilimą karjeros laiptais: per šiek tiek daugiau nei 13 metų jis iš AD 6 lygio pakilo į AD 15 lygį ir šiuo laikotarpiu aštuonerius metus praleido įvairiuose kabinetuose (po darbo pirmame kabinete jis buvo paaukštintas iš AD 10 lygio į AD 14 lygį, o po darbo antrame kabinete – iš AD 14 lygio į AD 15 lygį);

Ankstesnių generalinių sekretorių karjera

5.  pabrėžia, kad, anot Komisijos, ankstesni trys generaliniai sekretoriai, prieš juos paskiriant eiti generalinio sekretoriaus pareigas, ėjo direktoriaus, generalinio direktoriaus ir kabineto vadovo pareigas, o naujasis generalinis sekretorius nevykdė jokių vadovavimo užduočių Komisijos tarnybose; ypač pažymi, kad 2018 m. vasario 21 d. jis nėjo generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigų ir buvo savo pagrindinės veiklos AD 15 lygio pareigūnas mažiau nei 14 mėnesių;

Skyrimo procedūra

6.  pažymi, kad, anot Komisijos, atsižvelgus į tarnybos interesus naujai paskirtas generalinis sekretorius buvo perkeltas į kitas pareigas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį ir kad postas nebuvo paskelbtas, nes jis nebuvo laikomas laisvu; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad kiti pareigūnai negalėjo pateikti savo kandidatūros į šį postą, nes buvo surengta perkėlimo su pareigybe į kitas pareigas procedūra, o ne perkėlimas siaurąja prasme, kuomet tinkamai paskelbiama laisva darbo vieta;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija taikė tą pačią perkėlimo procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį trijų ankstesnių generalinių sekretorių atvejais (perkėlimas su pareigybe į kitas pareigas, o ne perkėlimas siaurąja prasme); vis dėlto pabrėžia, kad nė vienas iš pirmiau minėtų generalinių sekretorių nebuvo per tą patį kolegijos posėdį paskirtas generalinio sekretoriaus pavaduotoju ir iš karto – generaliniu sekretoriumi; taip pat pabrėžia, kad visų trijų ankstesnių generalinių sekretorių kandidatūros buvo pasiūlytos kolegijai per tą patį kolegijos posėdį, kai jų pirmtakai atitinkamai buvo perkelti į kitą pareigybę arba paskelbė apie savo išėjimą į pensiją;

8.  pabrėžia, kad tokią skyrimo pagal perkėlimo procedūrą praktiką pradėjo Europos Komisijos pirmininkas kartu su Komisijos nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, pasikonsultavęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju (su juo buvo konsultuojamasi dėl kandidato asmenybės, bet jokiu būdu ne dėl procedūros);

9.  pripažįsta, kad Komisija netaiko AD15 lygio direktorių perkėlimo į generalinio direktoriaus pareigas praktikos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teisiniu požiūriu Komisija mano, jog kolegija galbūt būtų nusprendusi perkelti vyriausiąjį patarėją į generalinio sekretoriaus pareigas;

10.  kelia klausimą, kodėl Komisija tam pačiam kandidatui ir per tą patį kolegijos posėdį taikė skirtingą generalinio sekretoriaus pavaduotojo ir generalinio sekretoriaus skyrimo tvarką;

Nustatyti faktai

11.  pabrėžia, kad iš Komisijos atsakymų matyti, jog Komisijos pirmininkas ir jo kabineto vadovas nuo 2015 m. žinojo apie buvusio generalinio sekretoriaus ketinimą išeiti į pensiją netrukus po 2018 m. kovo 1 d., o 2018 m. pradžioje jis dar kartą patvirtino šį ketinimą; pabrėžia, kad turint šią informaciją būtų buvę įmanoma paskirti generalinio sekretoriaus pareigų perėmėją pagal įprastą paskyrimo procedūrą taikant vieną iš dviejų viešų konkurso procedūrų, numatytų Pareigūnų tarnybos nuostatuose: 1) kolegija paskiria pareigūną po, to kai laisva vieta buvo paskelbta ir įvyko atrankos procedūra pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnį; arba 2) atsižvelgus į tarnybos interesus pareigūnas perkeliamas į kitą darbo vietą vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsniu, taip pat po to, kai laisva vieta buvo paskelbta, kad bet kuris suinteresuotas pareigūnas galėtų pateikti prašymą dėl tokio perkėlimo;

12.  atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad laisvos darbo vietos paskelbimas neturi būti laikomas taisykle pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač kiek tai susiję su generalinio sekretoriaus pareigybe, kuriai reikalinga ne tik ypatinga patirtis, bet ir tam tikras Pirmininko ir Komisijos narių kolegijos pasitikėjimo lygis;

13.  pabrėžia, kad, pasirinkusi perkėlimo procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį, kai naujai paskirtas generalinio sekretoriaus pavaduotojas su etatu buvo perkeltas į kitas pareigas, šiuo atveju į generalinio sekretoriaus postą, nebuvo būtina skelbti buvusio generalinio sekretoriaus postą jam išeinant į pensiją; pažymi, kad, nors ta pati procedūra buvo taikyta ankstesniems generaliniams sekretoriams paskirti, tie asmenys iki tol ėjo generalinio direktoriaus pareigas, turėdami aukšto lygio valdymo ir su biudžetu susijusią atsakomybę; vis dėlto pabrėžia, kad ši nepaskelbimo tradicija pasiekė savo ribas, nes ji neatitinka šiuolaikinių skaidrumo standartų, kurių turėtų laikytis Komisija, Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija plačiai taiko darbo vietų užpildymo vykdant perkėlimus institucijos viduje praktiką, t. y perkėlimo su pareigybe į kitas pareigas praktiką, kuri taip pat vykdoma įdarbinant vadovaujamosioms pareigoms eiti; pripažįsta, kad šioje srityje institucijos turi dideles galimybes veikti savo nuožiūra, bet yra susirūpinęs dėl to, kad tai gali pakenkti lygių galimybių principui ir nebus atrenkami labiausiai kvalifikuoti kandidatai; ragina visas Sąjungos institucijas vykdyti įdarbinimą pasinaudojant minėtais perkėlimais tik tinkamai apie tai pranešus personalui ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir teikti pirmenybę atviroms ir skaidrioms procedūroms, kurias vykdant siekiama atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus;

15.  pabrėžia, kad tik Pirmininkas, Komisijos narys, atsakingas už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, pirmasis pirmininko pavaduotojas, buvęs ir naujasis generaliniai sekretoriai iš anksto žinojo tai, kad 2018 m. vasario 21 d. Komisijos narių kolegijos posėdyje bus pateiktas pasiūlymas nedelsiant paskirti naują generalinį sekretorių;

16.  pažymi, kad, panašu, jog visiems kitiems kolegijos nariams ši procedūra buvo netikėta, taip pat buvo išvengta Komisijos narių diskusijos, nes naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimas nebuvo įtrauktas į 2018 m. vasario 21 d. Komisijos narių kolegijos posėdžio darbotvarkę;

17.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl tokio naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimo gali kilti abejonių dėl anksčiau vykusios generalinio sekretoriaus pavaduotojo paskyrimo procedūros, nes ji pirmiausia vykdyta ne siekiant užpildyti šią laisvą darbo vietą, o veikiau siekiant sudaryti sąlygas tam, kad įvykdžius šį perkėlimą būtų galima perkelti asmenį į generalinio sekretoriaus pareigas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį nepaskelbus apie pareigybę; mano, kad, nors tokia procedūra galbūt tenkina visiškai formalius reikalavimus, visgi ji prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų esmei ir užkerta galimybę kitiems reikalavimus atitinkantiems darbuotojams konkuruoti dėl šios pareigybės;

Išvados

18.  yra nusivylęs dėl to, kad nė vienas Komisijos narys, atrodo, nesuabejojo šiuo netikėtu paskyrimu, nepaprašė, kad sprendimo dėl šio paskyrimo priėmimas būtų atidėtas, ir nereikalavo surengti principinės diskusijos dėl būsimo generalinio sekretoriaus Komisijoje vaidmens ir šio vaidmens supratimo, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šis punktas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę;

19.  primena, kad Europos institucijų generaliniai direktoriai yra atsakingi už šimtus darbuotojų ir, kaip leidimus suteikiantys pareigūnai, už didelių biudžetų įvykdymą, taip pat kiekvienų finansinių metų pabaigoje turi pasirašyti patikinimo pareiškimus, pateikiamus jų metinėse veiklos ataskaitose; todėl kvestionuoja Komisijos tvirtinimą, kad Pirmininko kabineto vadovo postas galėtų būti laikomas lygiaverčiu generalinio direktoriaus postui kalbant apie valdymą ir su biudžetu susijusias pareigas, jeigu tokios pareigos nėra einamos, kaip tai buvo ankstesnių Komisijos generalinių sekretorių atveju; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Pirmininko vidaus komunikatas Komisijai, kuriame reglamentuojama Komisijos narių kabinetų ir atstovo spaudai tarnybos sudėtis, nepakeičia ar iš dalies nepakeičia Pareigūnų tarnybos nuostatų;

20.  pažymi, kad dviejų etapų generalinio sekretoriaus paskyrimas galėtų būti laikomas į perversmą panašiu veiksmu, kurį vykdant pasiektos ir galbūt net peržengtos teisės aktuose numatytos ribos;

21.  pabrėžia, kad Parlamentas nemano, kad būta rimtos situacijos, kai reikia skubiai veikti, kaip paaiškino Parlamento teisės tarnyba, kad būtų galima pateisinti perkėlimo į kitas pareigas procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį nepaskelbus apie pareigybę;

Būtini veiksmai

22.  žino, kad paprastai dėl teisinių apribojimų negalima atšaukti administracinio akto, kuriuo priimtas palankus sprendimas, bet vis dėlto prašo Komisijos iš naujo įvertinti naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimo procedūrą, siekiant suteikti kitiems galimiems kandidatams iš Europos viešojo administravimo sektoriaus galimybę pateikti paraišką ir taip sudaryti sąlygas rinktis iš potencialių kandidatų, priklausančių tai pačiai pareigų grupei ir kategorijai; ragina Komisiją ateityje vykdyti atviras ir skaidrias paraiškų teikimo procedūras;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant išlaikyti aukštos kokybės, nepriklausomą, lojalią ir motyvuotą Europos civilinę tarnybą Pareigūnų tarnybos nuostatai turi būti taikomi paisant jų formos ir turinio; pabrėžia, kad tai reiškia, jog, visų pirma, reikia visapusiškai laikytis Tarnybos nuostatų 4, 7 ir 29 straipsnių nuostatų, taigi „apie laisvas darbo vietas institucijoje pranešama tos institucijos personalui, jei paskyrimų tarnyba nusprendžia, kad tą laisvą darbo vietą reikia užimti“, ir šio skaidrumo reikalavimo taip pat turi būti laikomasi perkėlimo atvejais pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnį, išskyrus labai išimtinius ir tinkamai pagrįstus atvejus, kaip pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

24.  primena, kad tik tinkamai paskelbus apie laisvas darbo vietas įmanoma užtikrinti plačias galimybes rinktis iš labiausiai kvalifikuotų kandidatų bei lyčių pusiausvyrą ir priimti informacija pagrįstą bei optimalų paskyrimo sprendimą; pabrėžia, kad visos Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos neturi vykdyti tokių paskelbimo procedūrų, kai vienintelis jų tikslas – įvykdyti formalų paskelbimo reikalavimą;

25.  rekomenduoja būtinai pagerinti Komisijos narių kolegijos sprendimų priėmimo procesus ir procedūras, kad būtų išvengta bet kokių neapdairių paskyrimų ar kitų svarbių sprendimų netinkamo priėmimo, todėl būtina, kad visi tokie klausimai būtų įtraukiami į darbotvarkės projektą;

26.  taigi ragina visas Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas daugiau netaikyti vadinamosios parašiutinio asmenų paskyrimo į pareigas praktikos, nes dėl to kyla pavojus, kad bus pakenkta procedūroms, o kartu ir ES patikimumui; pabrėžia, kad politinė įtaka neturi būti Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo apribojimo priežastis; mano, kad apie visas laisvas darbo vietas turėtų būti skelbiama siekiant užtikrinti skaidrumą, sąžiningumą ir lygias galimybes; pabrėžia, kad, jeigu institucijos visgi nuspręstų nukrypti nuo šio principo, jos šia galimybe turėtų naudotis tik ribotai, kaip nustatyta remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija;

27.  siūlo užtikrinti, kad darbuotojų atstovai būtų įtraukiami į Parlamento vyresniųjų pareigūnų atrankos komisijas;

28.  prašo Komisijos ir visų kitų atitinkamų ES institucijų panaikinti sprendimus, kuriuose Pirmininko kabineto vadovo pareigybė laikoma lygiaverte generalinio direktoriaus pareigybei, o Komisijos nario kabineto vadovo pareigybė laikoma lygiaverte direktoriaus pareigybei; taip pat prašo Komisijos užtikrinti, kad, kai pagal įprastą teisėkūros procedūrą bus atliekama kita Pareigūnų tarnybos nuostatų peržiūra, būtų sudarytos tinkamos karjeros galimybės pareigūnams, kurių karjeros raida vyksta tradiciniu būdu, ir kabinetų nariams, ir todėl:

29.  ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos peržiūrėti savo vyresniųjų pareigūnų skyrimo administracinę procedūrą siekiant visapusiškai užtikrinti, kad būtų atrenkami geriausi kandidatai garantuojant kuo didesnį skaidrumą ir lygias galimybes, ir taip parodyti pavyzdį kitoms Europos Sąjungos institucijoms;

30.  pripažįsta, kad pagal Komisijos darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnį generaliniam sekretoriui pavedamos ypatingos su valdymu susijusios pareigos ir jis turėtų turėti plataus masto ir valdymo patirties ir Pirmininko pasitikėjimą; mano, kad reikia atnaujinti ir patikslinti šias taisykles siekiant užtikrinti neutralų generalinio sekretoriaus vaidmenį politinėje (partijų) aplinkoje; tikisi, kad bus apie tokius pakeitimus informuotas iki 2018 m. rugsėjo mėn.;

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją visoms Europos institucijoms.