Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/0305(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0140/2018

Pateikti tekstai :

A8-0140/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 19/04/2018 - 10.8

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0181

Priimti tekstai
PDF 529kWORD 62k
Ketvirtadienis, 2018 m. balandžio 19 d. - Strasbūras
Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
P8_TA(2018)0181A8-0140/2018

2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677 – C8-0424/2017 – 2017/0305(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0677),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0424/2017),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0140/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 konstatuojamoji dalis
(1)  valstybės narės ir Sąjunga turi veikti siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, visų pirma skatindamos kvalifikuotą, mokymuose dalyvavusią, gebančią prisitaikyti darbo jėgą ir darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis, užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje;
(1)  valstybės narės ir Sąjunga turi parengti ir pateikti veiksmingą ir suderintą užimtumo strategiją, visų pirma skatindamos įtraukiąsias darbo rinkas, reaguojančias į ekonomikos, visuomenės, technologijų ir aplinkos realybę ir pokyčius, kartu su kvalifikuota, mokymuose dalyvavusia, gebančia prisitaikyti darbo jėga bei visų darbuotojų įtraukiosiose darbo rinkose, prisitaikančių prie ekonomikos, socialinių ir aplinkos pokyčių, gerovę, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo, socialinės rinkos ekonomikos ir socialinės pažangos tikslai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis, užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą, socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę. Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi ir su aukšto lygio švietimu bei mokymu;
(2)  Sąjunga turi kovoti su visomis skurdo formomis, socialine atskirtimi ir diskriminacija visose gyvenimo srityse ir skatinti socialinį teisingumą, socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę. To bendro tikslo turėtų būti siekiama Sąjungos teisės aktuose ir kitų sričių politikoje. Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi ir su aukšto lygio švietimu bei mokymu. Sąjunga turi skatinti aktyvų visų piliečių dalyvavimą ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 konstatuojamoji dalis
(3)  pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės, makroekonominės ir struktūrinės politikos derinimo priemones. Šios valstybių narių užimtumo politikos gairės kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/1184 nustatytomis bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis sudaro strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo integruotas gaires. Jos atspindi valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir jomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Europos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą ekonominę ir socialinę politiką, kuria turėtų būti pasiekta teigiamo poveikio;
(3)  pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės, makroekonominės ir struktūrinės politikos derinimo priemones, turinčias svarbų poveikį padėčiai socialinėje ir užimtumo srityje Sąjungoje ir galimų padarinių, kaip pvz., nesaugumo, skurdo ir nelygybės problemų. Šios valstybių narių užimtumo politikos gairės kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/1184 nustatytomis bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis sudaro strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo integruotas gaires. Jos atspindi valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir jomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Europos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą ekonominę ir socialinę politiką, kuria turėtų būti pasiekta teigiamo poveikio, visose valstybėse narėse;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   siekiant užtikrinti demokratiškesnį sprendimų dėl integruotų gairių, kurios daro poveikį piliečiams ir darbo rinkoms visoje Sąjungoje, priėmimo procesą, svarbu, kad Taryba atsižvelgtų į Europos Parlamento poziciją;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 konstatuojamoji dalis
(4)  užimtumo politikos gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus ir įvairias ES iniciatyvas, įskaitant Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo1, Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką2, Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių3 ir Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos pasiūlymą4;
(4)  užimtumo politikos gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus ir įvairias ES iniciatyvas, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo1, Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką2, Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių3 ir Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos pasiūlymą4;
__________________
__________________
1 OL C 120, 2013 4 26, p. 1–6.
1 OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
2 OL C 67, 2016 2 20, p. 1–5.
2 OL C 67, 2016 2 20, p. 1.
3 OL C 484, 2016 12 24, p. 1–6.
3 OL C 484, 2016 12 24, p. 1.
4 COM(2017)0563 galutinis – 2017/0244 (NLE).
4 COM(2017)0563 galutinis – 2017/0244 (NLE).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo bei socialinės politikos priežiūrai, ir juo siekiama pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, įskaitant užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/707/ES5. Nuo 2015 m. Europos semestras buvo nuolat stiprinamas ir tobulinamas, visų pirma siekiant sustiprinti užimtumo ir socialinį aspektus ir sudaryti palankias sąlygas dialogui su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;
(5)  Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo bei socialinės politikos priežiūrai, ir juo siekiama pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, įskaitant užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/707/ES5. Nuo 2015 m. Europos semestras buvo nuolat stiprinamas ir tobulinamas, visų pirma siekiant sustiprinti užimtumo ir socialinį aspektus ir sudaryti palankias sąlygas dialogui su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, sykiu daug dėmesio skiriant struktūrinėms reformoms ir konkurencingumui;
_________________
_________________
5 OL L 308, 2010 11 24, p. 46–5.
5 OL L 308, 2010 11 24, p. 46.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Europos Sąjungos atsigavimas po ekonomikos krizės prisideda prie teigiamų tendencijų darbo rinkoje, tačiau tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar yra daug ekonominių ir socialinių veiklos rezultatų skirtumų ir svarbių uždavinių. Per krizę paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Suderinus pasiūlos ir paklausos priemones nustatyti politikos veiksmai turėtų apimti postūmį investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas, kuriomis gerinamas našumas, augimo rezultatai, socialinė sanglauda, ekonominis atsparumas įvairiems sukrėtimams, ir fiskalinės atsakomybės prisiėmimą, kartu atsižvelgiant į jų poveikį užimtumui ir socialinei sričiai;
(6)  Europos Sąjungos atsigavimas po ekonomikos krizės prisideda prie teigiamų tendencijų darbo rinkoje, tačiau tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar yra daug ekonominių ir socialinių veiklos rezultatų skirtumų ir svarbių uždavinių, nes augant ekonomikai užimtumas savaime nedidėja. Per krizę paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir tvarių bei kokybiškų darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Suderinus pasiūlos ir paklausos priemones nustatyti politikos veiksmai turėtų apimti postūmį investicijoms, įskaitant žiedinės ekonomikos ir žaliosios ekonomikos bei socialines investicijas, atnaujintą įsipareigojimą tinkamu eiliškumu, socialiai ir ekonomikos atžvilgiu suderintai vykdyti struktūrines reformas, kuriomis gerinamas našumas, augimo rezultatai, socialinė sanglauda, ekonominis atsparumas įvairiems sukrėtimams, ir fiskalinės atsakomybės prisiėmimą, kartu užtikrinant, kad tos struktūrinės reformos turėtų teigiamą poveikį užimtumui ir socialinei sričiai;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 konstatuojamoji dalis
(7)  reformos darbo rinkoje, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, turėtų atitikti nacionalinę socialinio dialogo praktiką ir palikti galimybę plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, be kita ko, konkurencingumo stiprinimo, darbo vietų kūrimo, mokymosi visą gyvenimą, mokymo politikos ir realiųjų pajamų klausimus;
(7)  reformos darbo rinkoje, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, turėtų atitikti nacionalinę socialinio dialogo praktiką ir palikti galimybę plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, be kita ko, gyvenimo lygio kėlimo, lygybės didinimo, konkurencingumo stiprinimo, našumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo, mokymosi visą gyvenimą, mokymo politikos ir realiųjų pajamų klausimus;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
(8)  valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų taisyti ekonomikos ir finansų krizės socialinius padarinius ir siekti sukurti įtraukią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje, kaip nurodyta ir Komisijos rekomendacijoje dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties6. Turėtų būti kovojama su nelygybe, turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir sumažintas skurdas bei socialinė atskirtis (įskaitant vaikų), visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis šviestis, mokytis ir dalyvauti darbo rinkoje. Kadangi ES atsiranda naujų ekonominių ir verslo modelių, darbo santykiai irgi keičiasi. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nauji darbo santykiai išlaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį;
(8)  valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų taisyti ekonomikos ir finansų krizės socialinius padarinius ir siekti sukurti įtraukią ir socialiai teisingą visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje, kaip nurodyta ir Komisijos rekomendacijoje dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties6. Turėtų būti kovojama su nelygybe ir diskriminacija, turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės visiems ir panaikintas skurdas bei socialinė atskirtis (ypač vaikų skurdas ir socialinė atskirtis), visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir pakankamų ir veiksmingų socialinės apsaugos sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis šviestis, mokytis ir dalyvauti darbo rinkoje. Kadangi ES atsiranda naujų ekonominių ir verslo modelių, darbo santykiai irgi keičiasi. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nauji darbo santykiai išlaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį garantuojant, kad pagal naujus užimtumo modelius dirbantiems žmonėms būtų taikoma įdarbinimo teisės aktuose numatyta apsauga ir garantijos. Valstybės narės turėtų paskatinti neįgalių asmenų potencialą prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi;
__________________
__________________
6 COM(2008)0639 galutinis.
6 COM(2008)0639 galutinis.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)   Komisija ir valstybės narės, remiamos specializuotų nevyriausybinių organizacijų ir skurdą patiriančių asmenų organizacijų, turėtų sukurti apmąstymų ir dialogo erdves siekiant užtikrinti, kad šie asmenys galėtų prisidėti vertinant jiems poveikį darančią politiką;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 konstatuojamoji dalis
(11)  integruotos gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Valstybės narės turėtų visokeriopai pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad skatintų užimtumą, socialinę įtrauktį, sustiprintų mokymąsi visą gyvenimą ir švietimą bei pagerintų viešąjį administravimą. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos bendradarbiaujant su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;
(11)  integruotos gairės ir Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti konkrečioms šalims skirtų tikslinių rekomendacijų, kurias Taryba pateikia valstybėms narėms, pagrindas. Valstybės narės turėtų visokeriopai pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad skatintų užimtumą, socialinę įtrauktį, sustiprintų mokymąsi visą gyvenimą ir švietimą bei pagerintų viešąjį administravimą. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos bendradarbiaujant su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, vadovaudamiesi atitinkamais Sutartyje nustatytais savo įgaliojimais, turėtų stebėti, kaip atsižvelgiant į užimtumo politikos gaires įgyvendinamos atitinkamos politikos kryptys. Šie komitetai ir kitos Tarybos parengiamosios įstaigos, susijusios su ekonominės ir socialinės politikos koordinavimu, turėtų glaudžiai bendradarbiauti,
(12)  Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, vadovaudamiesi atitinkamais Sutartyje nustatytais savo įgaliojimais, turėtų stebėti, kaip atsižvelgiant į užimtumo politikos gaires įgyvendinamos atitinkamos politikos kryptys. Siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę, šie komitetai ir kitos Tarybos parengiamosios įstaigos, susijusios su ekonominės ir socialinės politikos koordinavimu, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, ypač jo Užimtumo ir socialinių reikalų komitetu,
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės pirma pastraipa
Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kokybiškų darbo vietų kūrimui, mažinti kliūtis įmonėms įdarbinti žmones, skatinti verslumą ir savarankišką darbą ir, visų pirma, remti labai mažų ir mažųjų įmonių kūrimą ir augimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.
Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas ir investuoti į tvarių, prieinamų ir kokybiškų darbo vietų kūrimą visais įgūdžių lygiais ir visuose darbo rinkos sektoriuose ir regionuose ir į jį investuoti, be kita ko, visapusiškai plėtojant į ateitį orientuotų sektorių, pvz., žaliosios ir žiedinės ekonomikos, priežiūros ir skaitmeninio sektorių, potencialą. Valstybės narės turėtų žmonėms suteikti galimybių derinti profesinį ir privatų gyvenimą, užtikrinti, kad darbo vietos būtų pritaikytos neįgaliesiems ir pagyvenusiems darbuotojams, ir padėti įmonėms įdarbinti žmones ir skatinti atsakingą verslumą ir savarankišką darbą, visų pirma, remiant labai mažų ir mažųjų įmonių kūrimą ir augimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės antra pastraipa
Valstybės narės turėtų remti naujoviškas darbo formas, kuriomis atsakingai sukuriama darbo vietų visiems galimybių.
Valstybės narės turėtų remti naujoviškas darbo formas, kuriomis atsakingai sukuriama kokybiško darbo vietų visiems galimybių, visų pirma atsižvelgiant į plėtojamas naujas informacines ir komunikacijos technologijas, sykiu užtikrinant visišką atitiktį Sąjungos teisei, nacionaliniams užimtumo teisės aktams ir praktikai, taip pat darbo santykių sistemoms. Valstybės narės ir Komisija turėtų skleisti gerąją praktiką šioje srityje.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės turėtų sumažinti biurokratizmą, kad būtų palengvinta mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkanti nereikalinga našta, nes jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės trečia pastraipa
Mokesčių našta nuo darbo jėgos turėtų būti perkelta kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, atsižvelgiant į mokesčių sistemos perskirstomąjį poveikį, kartu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms.
Valstybės narės turėtų palaipsniui siekti sumažinti mokesčių naštą, tenkančią darbo jėgai ir turėtų ją perkelti kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, atsižvelgiant į mokesčių sistemos perskirstomąjį poveikį, kartu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms, įskaitant investicijas į visuotinės svarbos viešąsias paslaugas.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės ketvirta pastraipa
Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką ir gerbdamos socialinių partnerių savarankiškumą, turėtų skatinti skaidrius ir numatomus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kad darbo užmokestis galėtų priklausyti nuo našumo pokyčių, kartu užtikrinant sąžiningą darbo užmokestį, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis. Šiais mechanizmais reikėtų atsižvelgti į skirtingus įgūdžių lygius ir ekonominės veiklos rezultatų skirtumus tarp regionų, sektorių ir bendrovių. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, laikydamiesi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti tinkamo lygmens minimalaus darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdami į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui.
Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką ir gerbdamos socialinių partnerių savarankiškumą, turėtų skatinti skaidrius ir numatomus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kad darbo užmokestis galėtų priklausyti nuo našumo pokyčių, kartu užtikrinant sąžiningą darbo užmokestį, kuriuo tvariu ir atsakingu būdu užtikrinamas deramas gyvenimo lygis. Šiais mechanizmais reikėtų atsižvelgti į skirtingus įgūdžių lygius ir ekonominės veiklos rezultatų skirtumus tarp regionų, sektorių ir bendrovių. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, laikydamiesi nacionalinės praktikos, turėtų užtikrinti tinkamo lygmens minimalaus darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdami į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės antraštė
6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos gerinimas: galimybės įsidarbinti, įgūdžiai ir kompetencija
6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos didinimas ir galimybių įsidarbinti, įgūdžių ir kompetencijos gerinimas
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės pirma pastraipa
Atsižvelgiant į technologijų, aplinkos ir demografinius pokyčius, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes, užtikrindamos, kad būtų pakankama tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos per visą profesinį gyvenimą pasiūla, atsižvelgiant į esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius. Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas tiek į pirminį, tiek tęstinį švietimą ir mokymą. Jos turėtų dirbti išvien su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos spręsti struktūrines švietimo ir mokymo sistemų problemas, kad būtų teikiamas kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą. Jos turėtų užtikrinti mokymų teisių perkėlimą keičiant profesinę veiklą. Tai turėtų visiems suteikti galimybę geriau pasirengti pokyčiams, prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir sėkmingai keisti profesinę veiklą, tokiu būdu didinant bendrą ekonomikos atsparumą sukrėtimams.
Atsižvelgiant į technologijų, aplinkos ir demografinius pokyčius, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, turėtų skatinti tvarumą, našumą ir įsidarbinimo galimybes, užtikrindamos, kad būtų pakankama tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos per visą profesinį gyvenimą pasiūla, reaguojant į esamas ir numatomas būsimas darbo rinkos galimybes, be kita, tiksliniu mokymo gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse skatinimu. Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas tiek į pirminį, tiek tęstinį švietimą ir mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, nukreipdamas jas ne tik į formalųjį, bet ir neformalųjį švietimą bei savišvietą ir užtikrindamos vienodas galimybes visiems tuo naudotis. Jos turėtų dirbti išvien su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos didinti kokybę ir spręsti struktūrines švietimo ir mokymo sistemų problemas, kad būtų teikiamas kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, ypač atsižvelgiant į konkrečius neįgalių asmenų, etninių ir nacionalinių mažumų, imigrantų ir pabėgėlių poreikius. Jos turėtų užtikrinti mokymų teisių perkėlimą profesinės veiklos pokyčių metu, taikant taškų sistemą ir susijusių teisių kaupimą. Tai turėtų visiems suteikti galimybę geriau pasirengti pokyčiams, prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, išvengti įgūdžių neatitikties ir sėkmingai keisti profesinę veiklą, tokiu būdu didinant bendrą ekonomikos atsparumą sukrėtimams.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės antra pastraipa
Valstybės narės turėtų skatinti lygias galimybes švietimo srityje ir didinti bendrą švietimo lygį, ypač žemiausios kvalifikacijos asmenų. Jos turėtų užtikrinti kokybiškus mokymosi rezultatus, stiprinti pagrindinius įgūdžius, mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, didinti aukštojo išsilavinimo atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą ir padidinti suaugusiųjų dalyvavimą tęstinio švietimo ir mokymo sistemoje. Valstybės narės turėtų stiprinti mokymąsi darbo vietoje profesinio rengimo ir mokymo sistemose, be kita ko, pasitelkiant kokybiškas ir veiksmingas pameistrystės programas, didinti įgūdžių matomumą ir palyginamumą ir didinti galimybes pripažinti ir oficialiai patvirtinti ne formaliojo švietimo ir mokymo sistemoje įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstaus tęstinio profesinio mokymo pasiūlą ir paklausą. Valstybės narės taip pat turėtų remti menkų įgūdžių turinčius suaugusiuosius, kad išlaikytų arba padidintų jų ilgalaikio įsidarbinimo galimybes, gerindamos galimybes ir susidomėjimą naudotis kokybiško mokymosi pasiūla, nustatydamos tobulinimosi kryptis, įskaitant įgūdžių vertinimą, tinkamą švietimo ir mokymo pasiūlą ir įgytų įgūdžių patvirtinimą ir pripažinimą.
Valstybės narės turėtų skatinti lygias galimybes švietimo srityje, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, ir didinti bendrą švietimo lygį, ypač žemiausios kvalifikacijos asmenų ir palankių sąlygų neturinčių besimokančių asmenų. Jos turėtų užtikrinti kokybiškus mokymosi rezultatus, puoselėti ir stiprinti pagrindinius įgūdžius, skatinti verslumo įgūdžius, mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, didinti aukštojo išsilavinimo atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą ir padidinti suaugusiųjų dalyvavimą tęstinio švietimo ir mokymo sistemoje, taip pat pasitelkiant mokymuisi ir praktikai skirtų atostogų, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą politiką. Valstybės narės turėtų stiprinti mokymąsi darbo vietoje profesinio rengimo ir mokymo sistemose, be kita ko, pasitelkiant kokybiškas ir veiksmingas pameistrystės programas, didinti įgūdžių matomumą ir palyginamumą ir didinti galimybes pripažinti ir oficialiai patvirtinti ne formaliojo švietimo ir mokymo sistemoje įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstaus tęstinio profesinio mokymo pasiūlą ir paklausą. Valstybės narės taip pat turėtų remti menkų įgūdžių turinčius suaugusiuosius, kad išlaikytų arba padidintų jų ilgalaikio įsidarbinimo galimybes, gerindamos galimybes ir susidomėjimą naudotis kokybiško mokymosi pasiūla, nustatydamos tobulinimosi kryptis, įskaitant įgūdžių vertinimą, darbo rinkos galimybes atitinkančią švietimo ir mokymo pasiūlą ir įgytų įgūdžių patvirtinimą ir pripažinimą.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 2 a pastraipa (nauja)
Siekdamos skatinti ilgalaikę savo darbo jėgos gerovę ir našumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų švietimo ir mokymo sistemos atitiktų darbo rinkos poreikius ir jomis būtų siekiama skatinti asmeninį tobulėjimą, socialinę sanglaudą, kultūrų tarpusavio supratimą ir aktyvų pilietiškumą.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės trečia pastraipa
Turėtų būti kovojama su dideliu nedarbu ir neveiklumu, be kita ko, laiku teikiant konkrečiai pritaikytą pagalbą, pagrįstą parama darbo paieškai, mokymui ir perkvalifikavimui. Siekiant reikšmingai sumažinti struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, kurios apimtų išsamų konkrečios padėties įvertinimą vėliausiai po 18 mėnesių nedarbo. Jaunimo nedarbo ir didelio nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) lygmens problemos turėtų būti ir toliau sprendžiamos gerinant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką struktūrą, be kita ko, visiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą1.
Turėtų būti kovojama su dideliu nedarbu, ilgalaikiu nedarbu ir ilgalaikiu neveiklumu, be kita ko, laiku teikiant konkrečiai ir integruotai pritaikytą pagalbą, pagrįstą parama darbo paieškai, mokymui, perkvalifikavimui ir taikyti tinkamus tolesnius veiksmus. Tuo tikslu reikia suderinto požiūrio į socialines ir įdarbinimo paslaugas, o tai reiškia, kad įdarbinimo tarnybos, socialinės tarnybos, socialiniai partneriai ir vietos valdžios institucijos turi glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti. Siekiant reikšmingai sumažinti ilgalaikį ir struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, kurios apimtų išsamų konkrečios padėties vertinimą, atliekamą kuo anksčiau. Jaunimo nedarbo ir didelio nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) lygmens problemos turėtų būti ir toliau sprendžiamos gerinant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką struktūrą, be kita ko, visiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą1.
__________________
__________________
1 OL C 120, 2013 4 26, p. 1–6.
1 OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės ketvirta pastraipa
Mokesčių reformų, kuriomis mokesčiai būtų perkeliami nuo darbo jėgos į kitur, tikslas turėtų būti šalinti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje ir paskatas joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis. Valstybės narės turėtų remti neįgaliesiems pritaikytą darbo aplinką, įskaitant tikslinę finansinę paramą ir paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.
Mokesčių reformų, kuriomis mokesčiai būtų palaipsniui perkeliami nuo darbo jėgos į kitur, tikslas turėtų būti šalinti nepagrįstas kliūtis ir per didelę biurokratiją ir teikti paskatas dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, sykiu užtikrinant, kad mokesčių reformos nekeltų pavojaus gerovės valstybės tvarumui. Valstybės narės turėtų remti neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims pritaikytą darbo aplinką, įskaitant tikslinę finansinę paramą ir paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir apskritai visuomenės gyvenime. Valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti remiamą įdarbinimą atviroje ir įtraukioje darbo rinkoje.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės penkta pastraipa
Turėtų būti pašalintos kliūtys dirbti ir siekti karjeros, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė ir didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, be kita ko, užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą. Turėtų būti skatinamas darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas, visų pirma suteikiant galimybę naudotis ilgalaikės priežiūros paslaugomis ir prieinamomis kokybiškomis ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priežiūros pareigų turintys tėvai ir kiti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti tinkamomis šeimos atostogomis ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų, kad galėtų suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai tolygiai pasinaudotų šiomis teisėmis.
Turėtų būti pašalintos kliūtys dirbti ir siekti karjeros, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė ir didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, be kita ko, užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą visuose sektoriuose ir profesijose. Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti darbo užmokesčio skaidrumo ir darbo užmokesčio audito politiką, siekdamos panaikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Valstybės narės turi vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB1a, nustatydamos, veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijos darbdaviams, kurie už tą patį darbą moka skirtingą užmokestį, priklausomai nuo to, ar jį atlieka vyras ar moteris. Turėtų būti užtikrinamas visų asmenų darbo, privataus bei šeimos gyvenimo derinimas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priežiūros pareigų turintys tėvai ir kiti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti tinkamomis šeimos ir priežiūros atostogomis, prieinama kokybiška ilgalaike priežiūra bei ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir į darbuotoją orientuotais susitarimais, pvz., pasinaudojant nuotolinio darbo ir pažangaus darbo modelio galimybėmis, dėl lanksčių darbo sąlygų, kad galėtų suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai tolygiai pasinaudotų šiomis teisėmis. Valstybės narės turėtų užtikrinti paramą slaugytojams, kurie yra priversti nutraukti arba apriboti profesinę veiklą, kad galėtų tinkamai prižiūrėti asmenis.
________________
1a 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės antra pastraipa
Politika turėtų būti siekiama gerinti ir remti darbo rinkos poreikių atitiktį ir pereinamuosius procesus. Valstybės narės turėtų veiksmingai aktyvinti ir suteikti galimybių tiems, kurie gali dalyvauti darbo rinkoje. Jos turėtų stiprinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą, plėsdamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir geriau jas susiedamos su pajamų parama, grindžiama nedirbančių žmonių teise ir atsakomybe aktyviai ieškoti darbo. Valstybės narės turėtų siekti, kad viešosios užimtumo tarnybos dirbtų veiksmingiau, laiku teikdamos konkrečiai pritaikytą pagalbą darbo ieškantiems asmenims, remdamos darbo rinkos paklausą ir įgyvendindamos veiklos rezultatais grindžiamo valdymo principą.
Politika turėtų būti siekiama gerinti ir remti darbo rinkos poreikių atitiktį ir pereinamuosius procesus, kad darbuotojai galėtų tobulėti profesinėje srityje. Valstybės narės turėtų veiksmingai aktyvinti ir suteikti galimybių tiems, kurie gali dalyvauti darbo rinkoje, teikdamos individualią paramą ir integruotas paslaugas, grindžiamas platesniu aktyvios įtraukties požiūriu. Jos turėtų stiprinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą, didindamos jų finansavimą, plėsdamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir užtikrindamos tinkamą pajamų paramą nedirbantiems žmonėms, kol jie ieško darbo ir taip pat atsižvelgiant į bedarbių teises ir pareigas. Tai apima darbą su socialiniais partneriais ir kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, kad būtų padidintas šios politikos veiksmingumas ir atskaitomybė. Valstybės narės turėtų siekti, kad viešosios užimtumo tarnybos dirbtų veiksmingiau, būtų susietos tarpusavyje, kad laiku teiktų konkrečiai pritaikytą kokybišką pagalbą darbo ieškantiems asmenims ir sudarytų sąlygas jo ieškoti visoje Sąjungoje, remdamos darbo rinkos paklausą ir įgyvendindamos veiklos rezultatais grindžiamo valdymo principą.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės trečia pastraipa
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams pagrįstą laikotarpį būtų mokamos tinkamo dydžio bedarbio pašalpos, atitinkančios jų įnašą ir nacionalines tinkamumo taisykles. Tokios pašalpos turėtų neskatinti jų gavėjų nesiekti kuo greičiau vėl įsidarbinti.
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bedarbiams pakankamą laikotarpį, kurio reikia kokybiškai darbo vietai rasti, būtų mokamos tinkamo dydžio bedarbio pašalpos, atitinkančios jų įnašą ir nacionalines tinkamumo taisykles. Tokias pašalpas turėtų papildyti aktyvi darbo rinkos politika ir priemonės, kurios skatintų greitą grįžimą į kokybiškas darbo vietas.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės ketvirta pastraipa
Turėtų būti skatinamas besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas, siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir visapusiškai pasinaudoti Europos darbo rinkos potencialu. Turėtų būti pašalintos judumo kliūtys švietimo ir mokymo, profesinių ir asmeninių pensijų ir kvalifikacijų pripažinimo srityse. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog administracinėmis procedūromis nesudaromos kliūtys ar neapsunkinamos kitų valstybių narių darbuotojų galimybės įsidarbinti. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis, ir spręsti galimo protų nutekėjimo iš tam tikrų regionų problemą.
Besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas turėtų tapti pagrindine laisve, siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir visapusiškai pasinaudoti Europos darbo rinkos potencialu. Turėtų būti skatinamas ir vidaus judumas. Turėtų būti pašalintos judumo kliūtys švietimo ir mokymo, profesinių ir asmeninių pensijų, prieigos prie socialinės apsaugos ir kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo srityse, taip pat panaikinti neproporcingi kalbiniai reikalavimai. Turėtų būti remiami mobilieji darbuotojai, be kita ko, pagerinant jų galimybę susipažinti su teisėmis darbe ir informuotumą apie jas. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog administracinėmis procedūromis nesudaromos kliūtys ar neapsunkinamos kitų valstybių narių darbuotojų galimybės įsidarbinti. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis, ir spręsti galimo protų nutekėjimo iš tam tikrų regionų problemą. Jos tai turėtų daryti didindamos ir remdamos investicijas į sektorius, tikrai turinčius potencialą kurti aukštos kokybės darbo galimybes, tokias kaip žalioji ir žiedinė ekonomika ar skaitmeninis ir priežiūros sektoriai.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės penkta pastraipa
Atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir siekiant veiksmingesnio socialinio dialogo, geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai laiku ir prasmingai būtų įtraukti į ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos reformų rengimą ir įgyvendinimą, be kita ko, remdamos didesnius socialinių partnerių gebėjimus. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami jiems svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus, tačiau turi būti visapusiškai laikomasi jų autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų.
Atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir partnerystės principus ir siekiant veiksmingesnio socialinio ir pilietinio dialogo, geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos laiku, iš tikrųjų ir prasmingai būtų įtraukti į ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos reformų rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą visais proceso etapais, be kita ko, remdamos didesnius socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus. Toks įtraukimas neturėtų apsiriboti tik konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami jiems svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus, tačiau turi būti visapusiškai laikomasi jų autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų. Taip pat turėtų būti remiama pagal netipines darbo sutartis ir savarankiškai dirbančių asmenų teisė jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad sustiprintų socialinių partnerių vaidmenį.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės antraštė
8 gairė. Lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu
8 gairė. Lygių galimybių, lygybės ir nediskriminavimo visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės pirma pastraipa
Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, skirtas nepakankamai atstovaujamų grupių lygioms galimybėms darbo rinkoje skatinti. Jos turėtų užtikrinti vienodą požiūrį užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo ir galimybės gauti prekių bei paslaugų srityje, nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, turėtų įgyvendinti veiksmingas kovos su visų formų diskriminacija priemones ir skatinti lygias galimybes visiems dalyvauti visuomenės gyvenime. Tokios priemonės turėtų apimti įtraukių ir visiems atvirų darbo rinkų skatinimą, be kita ko, įgyvendinant priemones, kuriomis kovojama su diskriminacija patenkant į darbo rinką ir darbo rinkoje, siekiant paremti tuos, kurie šiuo metu diskriminuojami, nepakankamai atstovaujami arba yra atsidūrę keblioje padėtyje. Valstybės narės turėtų užtikrinti vienodą požiūrį ir kovoti su visomis diskriminacijos formomis užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo ir galimybės gauti prekių bei paslaugų srityje , nepaisant lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus seksualinės orientacijos arba socialinės ir ekonominės kilmės. Tuo tikslu būtina įgyvendinti konkrečias priemones asmenims, esantiems pažeidžiamoje padėtyje, remti ir jos turi būti tinkamai finansuojamos, kad nebūtų jokios galimos atitinkamų paramos gavėjų konkurencijos dėl išteklių.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės antra pastraipa
Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos teiktų veiksmingą, efektyvią ir tinkamą socialinę apsaugą visais asmens gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį ir aukštesnės socialinės padėties siekimą, skatindamos dalyvavimą darbo rinkoje ir kovodamos su nelygybe, be kita ko, pasitelkdamos mokesčių ir išmokų sistemas. Socialinės apsaugos sistemų modernizavimas turėtų užtikrinti geresnį prieinamumą, tvarumą, tinkamumą ir kokybę.
Valstybės narės turėtų pagerinti socialinės apsaugos sistemas, kad būtų teikiama veiksminga, efektyvi ir tinkama socialinė apsauga visais asmens gyvenimo etapais, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, skatindamos socialinę įtrauktį ir aukštesnės socialinės padėties siekimą, skatindamos dalyvavimą darbo rinkoje ir kovodamos su nelygybe, be kita ko, pasitelkdamos mokesčių ir išmokų sistemas. Socialinės apsaugos sistemų tobulinimas ir inovacijos turėtų užtikrinti geresnę prieigą, prieinamumą, tvarumą, tinkamumą ir kokybę.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės trečia pastraipa
Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti prevencijos ir integruotas strategijas, suderindamos tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti visų, neturinčių pakankamai išteklių, teisę gauti tinkamo dydžio minimalias išmokas ir palaikyti socialinę įtrauktį, skatinant žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.
Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti prevencijos ir integruotas strategijas, suderindamos tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis individualiems poreikiams pritaikytomis kokybiškomis paslaugomis. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti visiems, neturintiems pakankamai išteklių, tinkamo dydžio minimalias išmokas ir palaikyti socialinę įtrauktį, skatinant žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 3 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės, remiamos Komisijos, taip pat turi skatinti aktyvų NVO, kurių specializacija – kova su skurdu, ir skurdą patiriančių asmenų organizacijų dalyvavimą rengiant kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirtą politiką.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės ketvirta pastraipa
Nebrangios, prieinamos ir kokybiškos paslaugos, pavyzdžiui, vaikų priežiūra, nemokyklinė priežiūra, švietimas, mokymas, būstas, sveikatos paslaugos ir ilgalaikė priežiūra, yra itin svarbios lygioms galimybėms, įskaitant vaikų ir jaunuolių, užtikrinti. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu, socialine atskirtimi, be kita ko, dirbančiųjų skurdo mažinimui. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi galėtų gauti pagrindines paslaugas, įskaitant vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansines paslaugas ir skaitmeninį ryšį. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems to reikia, ir pažeidžiami asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą pagalbą socialinio būsto srityje, taip pat teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Atskirai turėtų būti sprendžiama benamystės problema. Turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias žmonių su negalia reikmes.
Galimybė naudotis nebrangiomis, prieinamomis ir kokybiškomis paslaugomis, tokiomis kaip vaikų priežiūra, nemokyklinė priežiūra, švietimas, mokymas, būstas, sveikatos paslaugos, reabilitacija ir ilgalaikė priežiūra, ir jų prieinamumas yra itin svarbūs norint užtikrinti lygias galimybes, įskaitant vaikų ir jaunuolių ir etninių mažumų bei migrantų galimybes. Skurde gyvenantys vaikai turėtų turėti galimybę naudotis nemokama sveikatos priežiūra, nemokamu švietimu, vaikų priežiūra, turėti deramą būstą ir gauti tinkamą maitinimą. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, be kita ko, dirbančiųjų skurdo mažinimui, ir kovai su diskriminacija. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi galėtų gauti pagrindines paslaugas, kurios būtų įperkamos, visų pirma švietimo, sveikatos priežiūros, būsto, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio srityse. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems reikalinga pagalba, ar pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą socialinį būstą, taip pat teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Atskirai turėtų būti sprendžiama benamystės problema. Turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias neįgalių asmenų reikmes ir jų potencialą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų persvarstyti negalios vertinimo sistemas, kad nebūtų sudaroma kliūčių patenkant į darbo rinką.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 4 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neįgalius asmenis įdarbinantys darbdaviai galėtų pasinaudoti tinkamu konsultavimu ir parama. Siekiant neįgaliesiems sudaryti sąlygas pasinaudoti švietimo ir užimtumo paslaugomis, turėtų būti skatinamos ir remiamos asmeninės pagalbos paslaugos.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės penkta pastraipa
Valstybės narės turėtų užtikrinti teisę laiku gauti prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ir užtikrinti tvarumą ilguoju laikotarpiu.
Valstybės narės turėtų užtikrinti teisę laiku gauti įperkamų, prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ir užtikrinti tvarumą ilguoju laikotarpiu.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės šešta pastraipa
Valstybės narės, atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, turėtų užtikrinti moterų ir vyrų pensijų sistemų tvarumą ir tinkamumą, suteikti lygias galimybes abiejų lyčių darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims įgyti teises į pensiją, be kita ko, pasitelkiant papildomas pensijų sistemas, kad būtų užtikrintas orus gyvenimas. Pensijų reformos turėtų būti pagrįstos priemonėmis, kuriomis ilginamas darbinis amžius ir didinamas faktinis pensinis amžius, pavyzdžiui, apribojant ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos ir didinant teisės aktais nustatytą pensinį amžių, tokiu būdu atsižvelgiant į gyvenimo trukmės ilgėjimą. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir nustatyti tinkamą reformų laipsniškumą.
Valstybės narės turėtų nedelsiant užtikrinti moterų ir vyrų pensijų sistemų tvarumą ir tinkamumą, suteikti lygias galimybes visiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims įgyti tinkamas teisės aktais nustatytas teises į pensiją, kad būtų užtikrintas orus gyvenimas, taip pat siekti užtikrinti pakankamas pensijos pajamas, kurios bent viršytų skurdo ribą. Turėtų būti suteiktos nediskriminuojančios galimybės dalyvauti papildomose pensijų sistemose, kurios galėtų papildyti teisės aktais nustatytas pensijas. Priklausomai nuo valstybės narės nacionalinių susitarimų ir teisės aktų vien pirmosios pakopos pensija arba derinama su antrosios pakopos pensija turėtų sudaryti atitinkamas pakaitines pajamas, pagrįstas ankstesniais darbuotojo užmokesčiais. Valstybės narės turėtų teikti atitinkamus pensijų kreditus asmenims, kurie tam tikrą laiką nedirbo, nes teikė neformalią priežiūrą artimiesiems. Pensijų reformos, įskaitant galimą faktinio pensinio amžiaus ilginimą, turėtų būti suderintos su vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos strategija ir paremtos priemonėmis, kuriomis ilgiau dirbti norintiems asmenims ilginamas darbinis amžius. Darbuotojams, kurie priartėjo prie išėjimo į pensiją, turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai sutrumpinti darbo laiką. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene ir visas reformas pradėti taikyti palaipsniui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0355.
(2) OL C 265, 2017 8 11, p. 201.

Atnaujinta: 2018 m. gruodžio 4 d.Teisinė informacija - Privatumo politika