Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1),ypač į jo 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau - 2013 m. gruodžio 2 d. TIS),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2017 m. spalio 25 d. priimtą rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžeto procedūrą(7),

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų pirminio sąmatos projekto rengimo,

–  atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 7 dalį ir 96 straipsnio 1 dalį 2018 m. balandžio 16 d. Biuro parengtą pirminį sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnio 2 dalį parengtą sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0146/2018),

A.  kadangi ši biudžeto procedūra yra ketvirtoji visa šios kadencijos procedūra ir šeštoji procedūra, vykdoma 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) metais;

B.  kadangi 2019 m. biudžetas, kaip pasiūlyta generalinio sekretoriaus pranešime, rengiamas atsižvelgiant į V išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidėjimą tiek infliacijos, tiek faktiniu požiūriu, kuris sudaro daugiau galimybių augimui ir investicijoms, taip pat taupymo, efektyvumo gerinimo ir rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo politikos įgyvendinimo tąsai;

C.  kadangi generalinis sekretorius pasiūlė 2019 m. biudžetui nustatyti, be kita ko, šiuos prioritetinius tikslus: 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampanija, saugumo projektai, daugiamečiai pastatų projektai, IT plėtra, EP nariams teikiamų paslaugų gerinimas ir ekologiško požiūrio į transportą skatinimas;

D.  kadangi generalinis sekretorius Parlamento 2019 m. preliminaraus biudžeto sąmatos projekte pasiūlė 2 016 644 000 EUR sumą, t. y. 3,38 % daugiau, palyginti su 2018 m. biudžetu (įskaitant 37,3 mln. EUR Parlamento kadencijos pasikeitimui ir 34,3 mln. EUR kitoms nenumatytoms išlaidoms), ir ta suma 2014–2020 m. DFP V išlaidų kategorijoje sudarys 18,79 % dydžio dalį;

E.  kadangi beveik du trečdalius biudžeto sudaro su indeksu susietos išlaidos, kurios daugiausia susijusios su dabartinių ir į pensiją išėjusių Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais, pensijomis, medicinos išlaidomis ir išmokomis (EP nariams – 23 %, o darbuotojams – 34 %), taip pat pastatais (13 %), ir šios išlaidos patikslintos pagal Tarnybos nuostatus, konkrečių sektorių indeksavimą arba infliacijos lygį;

F.  kadangi Parlamentas savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(8) pabrėžė, kad 2016 m. biudžetas turėtų būti realistiškas ir atitikti biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo principus;

G.  kadangi Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijos, patikimumas tam tikra dalimi priklauso nuo jo gebėjimo valdyti savo paties išlaidas ir nuo jo gebėjimo plėtoti demokratiją Sąjungos lygmeniu;

H.  kadangi savanoriškas pensijų fondas buvo įsteigtas 1990 m. pagal Biuro taisykles, reglamentuojančias papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo programą(9);

Bendroji sistema

1.  pabrėžia, kad 2019 m. Parlamento biudžeto dalis V išlaidų kategorijoje ir toliau turėtų neviršyti 20 %; pažymi, kad 2019 m. biudžeto sąmatos lygis sudaro 18,53 %, o tai yra mažiau, nei pasiekta 2018 m. (18,85 %), ir tai yra mažiausia V išlaidų kategorijos dalis per pastaruosius 15 metų;

2.  pabrėžia, kad didžiausia Parlamento biudžeto dalis yra nustatyta statutiniuose ar sutartiniuose įsipareigojimuose ir jai taikomas metinis indeksavimas;

3.  pažymi, kad dėl 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų išlaidos bus gerokai didesnės tam tikrose srityse, ypač atsižvelgiant į pakartotinai neišrinktus Parlamento narius ir jų padėjėjus, o lėšų bus sutaupyta, nors ir mažesniu mastu, kitose srityse dėl sumažėjusios Parlamento darbo apimties rinkimų metais;

4.  pritaria Biuro ir Biudžeto komiteto 2018 m. kovo 26 d. ir 2018 m. balandžio 10 d. derinimo posėdyje pasiektam susitarimui biudžetą 2018 m. atžvilgiu padidinti 2,48 %, t. y., kad bendra jo 2019 m. sąmatos suma siektų 1 999 144 000 EUR, sumažinti sąmatos projekto, kurį Biuras patvirtino 2018 m. kovo 12 d., išlaidų lygį 17,5 mln. EUR ir atitinkamai sumažinti asignavimus šiose biudžeto eilutėse: 1004 – Įprastinės kelionės išlaidos; 105 – Kalbų ir kompiuterių kursai; 1404 – Pareigūnų stažuotės, stipendijos ir mainai; 1612 – Tęstinis kvalifikacijos kėlimas; 1631 – Judumas; 2000 – Nuoma; 2007 – Pastatų statyba ir patalpų įrengimas; 2022 – Pastatų priežiūra, remontas, eksploatavimas ir valymas; 2024 – Energijos suvartojimas; 2100 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos; 2101 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos. Nuolatinė veikla — Infrastruktūra; 2105 – Kompiuterių sistemos ir telekomunikacijos. Investicijos į projektus; 212 – Baldai; 214 – Techninė įranga ir įrenginiai; 230 – Kanceliarinės prekės, raštinės ir kiti įvairūs reikmenys; 238 – Kitos administracinės veiklos išlaidos; 300 – Personalo komandiruočių ir kelionės tarp trijų darbo vietų išlaidos; 302 – Svečių priėmimo ir reprezentacinės išlaidos; 3040 – Įvairios vidaus susirinkimų išlaidos; 3042 – Susirinkimai, kongresai, konferencijos ir delegacijos; 3049 – Išlaidos kelionių agentūrai; 3243 – Europos Parlamento lankytojų centrai; 3248 – Garso ir vaizdo informacijos išlaidos; 325 – Su ryšių biurais susijusios išlaidos; 101 – Rezervas nenumatytoms išlaidoms; 1400 punktui – Kiti darbuotojai – Generalinis sekretoriatas ir frakcijos – suteikia 50 000 EUR, 320 punktui –Dalykinių žinių įgijimas – 50 000 EUR ir 3211 punktui – Išlaidos Europos mokslo žiniasklaidos centrui – 800 000 EUR asignavimų; palankiai vertina tai, kad tuos pakeitimus Biuras priėmė 2018 m. balandžio 16 d.;

5.  pabrėžia, kad Parlamento pagrindinės funkcijos yra kartu su Taryba priimti teisės aktus ir spręsti dėl Sąjungos biudžeto, atstovauti piliečiams ir tikrinti kitų institucijų darbą;

6.  atkreipia dėmesį į Parlamento vaidmenį kuriant europinį politinį sąmoningumą ir skleidžiant Sąjungos vertybes;

7.  pažymi, kad preliminarus sąmatos projektas ir lydimieji dokumentai gauti vėlai – tik po to, kai jas Biuras patvirtino 2018 m. kovo 12 d.; prašo ateityje generalinio sekretoriaus pranešimą Biurui dėl preliminaraus sąmatos projekto, įskaitant jo priedus, pateikti laiku;

Skaidrumas ir prieinamumas

8.  palankiai vertina atsakymą į įvairiose biudžeto rezoliucijose išreikštą Biudžeto komiteto prašymą dėl papildomos informacijos apie vidutinės trukmės ir ilgalaikį planavimą, investicijas, Tarnybos nuostatuose nustatytas prievoles, veiklos išlaidas ir metodiką, remiantis dabartiniais poreikiais, o ne koeficientais; pažymi, kad vienkartinės išmokos yra naudinga ir pripažinta priemonė siekiant padidinti lankstumą ir skaidrumą;

9.  pažymi, kad, kaip ir ankstesniųjų metų atveju, siūloma numatyti sumą „nenumatytoms“ investicijoms ir išlaidoms, t. y. investicijoms ir išlaidoms, kurios Parlamentui yra neįprastos ar nebūdingos ir retos; pažymi, kad 2019 m. šios investicijos ir išlaidos sudaro 71,6 mln. EUR, iš kurių 37,3 mln. EUR skiriama naujai Parlamento kadencijai ir 34,3 mln. EUR kitoms nenumatytosioms išlaidoms; primena, kad 2016 m. biudžete numatytas ir į paskesnius biudžetus įtrauktas įprastų ir nenumatytų išlaidų atskyrimas buvo daromas tik siekiant reaguoti į poreikį įgyvendinti skubias pastatų apsaugos ir kibernetinio saugumo priemones po teroristų išpuolių; mano, kad pernelyg dažnas tokio atskyrimo, t. y. kitų išlaidų įtraukimo į nenumatytas išlaidas, naudojimas iškreipia biudžeto maržos raidos vaizdą, taigi prieštarauja Parlamento išlaidų skaidrumo principui;

10.  tikisi, kad 2019 m. Parlamento biudžetas bus realistiškas ir tikslus, turint mintyje poreikių ir jiems patenkinti skirtų išlaidų atitikimą, siekiant kiek galima labiau išvengti biudžeto perviršio;

„Brexit’as“

11.  pažymi, kad 2017 m. gruodžio 8 d. Sąjungos ir JK derybininkai pasiekė susitarimą iš esmės dėl finansinio susitarimo su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, kuriame numatyta nuostata, kad Jungtinė Karalystė prisidės prie Sąjungos metinių biudžetų 2019 m. ir 2020 m. taip, tarsi vis dar būtų Sąjungos valstybė narė, ir prisidės finansuojant iki 2020 m. gruodžio 31 d. prisiimtus Sąjungos įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo fondas į ES balansą yra įtrauktas kaip įsipareigojimas ir kad įnašo pagal esamus įsipareigojimus suma, kurios reikia norint padengti anksčiau prisiimtus, bet po 2020 m. tebesitęsiančius pensijų įsipareigojimus, bus dalies derybų objektas;

12.  pažymi, kad Konstitucinių reikalų komitetas 2018 m. vasario mėn. balsavimu plenariniame posėdyje patvirtino pranešimą savo iniciatyva dėl Europos Parlamento sudėties, visų pirma EP narių skaičiaus sumažinimo iki 705 narių, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos; pažymi, kad po 2018 m. vasario 23 d. vykusio neoficialaus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo pirmininkas D. Tusk pranešė, kad šis pasiūlymas susilaukė didelės paramos; pažymi, kad tuo atveju, jeigu Jungtinė Karalystė vis dar būtų valstybė narė 2019–2024 m. Parlamento kadencijos pradžioje, EP narių skaičius bus 751 tol, kol Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos taps teisiškai galiojančiu; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad tokiai tvarkai būtinas vienbalsis Europos Vadovų Tarybos sprendimas gavus Europos Parlamento pritarimą; pabrėžia, kad kol kas Parlamento sąmatoje atspindima esama padėtis, kai nuo 2019 m. kovo 30 d. iki aštuntosios kadencijos pabaigos Parlamentą sudarys 678 nariai iš 27 valstybių narių, o nuo devintosios kadencijos laikotarpio pradžios iki 2019 finansinių metų pabaigos Parlamentą sudarys 705 nariai iš 27 valstybių narių; džiaugdamasis atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus pasiūlytus koregavimus, kuriuos Biuras patvirtino 2018 m. kovo 12 d.;

2019 m. Europos Parlamento rinkimai

13.  pritaria komunikacijos kampanijai, nes ji yra naudinga priemonė, padedanti piliečiams paaiškinti, koks yra Sąjungos ir Parlamento tikslas; pabrėžia, kad šios kompanijos užduotis turėtų būti, be kita ko, Sąjungos vaidmens ir Parlamento įgaliojimų, jo funkcijų, pavyzdžiui, rinkti Komisijos pirmininką, ir jo poveikio piliečių gyvenimui aiškinimas;

14.  primena, kad, kaip patvirtinta per 2018 m. biudžeto procedūrą, bendras kampanijos biudžetas siekia 33,3 mln. EUR dvejiems metams, iš kurių 25 mln. EUR skirti 2018 m. (dėl laiko, kurio reikia vykdyti viešųjų pirkimų procedūras ir sudaryti sutartis) ir 8,33 mln. EUR – 2019 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. Biuras patvirtino per ankstesnius rinkimus įgytos patirties analize grindžiamą strategiją;

15.  pabrėžia, kad Europos Parlamento rinkimų komunikacijos procesai apima tris pakopas: labiausiai matoma pakopa yra skirta nacionalinėms ir Europos politinėms partijoms ir jų kandidatams, antroji pakopa yra pagrindiniams kandidatams (vok. Spitzenkandidaten) skirtas procesas, pirmą kartą nustatytas 2014 m., o trečioji pakopa yra institucinė kampanija, kurios metu primenama, kas yra Parlamentas, kokia jo veikla, kaip jis daro poveikį piliečių gyvenimams ir kodėl svarbu dalyvauti rinkimuose;

16.  pabrėžia, kad Parlamentui trūksta išteklių, kurių reikia siekiant palaikyti ryšius su 400 mln. teisę balsuoti turinčių rinkėjų, todėl jis šiuo tikslu turi kuo geriau panaudoti savo poveikio didinimo tinklus; mano, kad taip pat svarbų vaidmenį atliks pranešimai socialinės žiniasklaidos svetainėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos lygmeniu 2018 m. bus surengta daug piliečių ir suinteresuotųjų subjektų konferencijų ir kad nacionaliniu lygmeniu bus labai svarbus ryšių biurų vaidmuo; naudojant tinklaveikos metodą bus toliau įtraukiamas Europos regionų komitetas ir jo vietos ir regionų atstovai; mano, kad galutiniu priešrinkiminiu laikotarpiu Europos politinės partijos kartu su nacionalinėmis partijomis atliks esminį vaidmenį, ypač pagrindinių kandidatų procese; taigi siūloma sudaryti joms sąlygas vykdyti šią misiją, ypač 2019 m. skiriant daugiau lėšų;

Saugumas ir kibernetinis saugumas

17.  pažymi, kad į 2019 m. biudžetą bus įrašytos tolesnės didelių investicijų, kurios pradėtos dar 2016 m., dalys, siekiant iš esmės padidinti Parlamento saugumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie projektai apima įvairias sritis, yra daugiausia susiję su pastatų saugumu, t. y. įėjimo saugumo gerinimu, įranga ir personalu, kaip antai iPACS projektas, taip pat su patobulinimais kibernetinio saugumo ir komunikacijos saugumo srityje;

18.  džiaugiasi, kad 2017 m. įsigaliojo Belgijos vyriausybės ir Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir kitų Briuselyje įsikūrusių institucijų pasirašytas susitarimo memorandumas dėl visų į Sąjungos institucijas norinčių patekti išorės sutartininkų darbuotojų saugumo patikimumo pažymėjimų patikrų; primena 2018 m. Parlamento pajamų ir išlaidų sąmatoje pateiktą savo raginimą generaliniam sekretoriui apsvarstyti, ar nereikėtų išplėsti šio susitarimo memorandumo taikymo, įtraukiant pareigūnus, Parlamento narių padėjėjus ir stažuotojus, siekiant sudaryti galimybes atlikti būtinas saugumo patikras prieš įdarbinimą; todėl prašo generalinio sekretoriaus pranešti Biudžeto komitetui apie šioje srityje padarytą pažangą;

19.  mano, kad informacinių technologijų (IT) priemonės yra svarbios Parlamento narių ir personalo darbo atlikimo priemonės, tačiau jos nėra apsaugotos nuo kibernetinių išpuolių; todėl palankiai vertina tai, kad buvo šiek tiek padidinti numatyti asignavimai, sudarant sąlygas institucijai geriau apsaugoti savo turtą ir informaciją tęsiant Kibernetinio saugumo veiksmų planą;

Pastatų politika

20.  pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje, remiantis išankstine informacija ir deramai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 203 straipsnį;

21.  atkreipia dėmesį į Parlamento narių ir darbuotojų darbo aplinkos gerinimo procesą, dėl kurio Biuras nusprendė 2017 m. gruodžio mėn. ir kuris bus tęsiamas 2019 m. siekiant, kad Parlamento nariams būtų suteiktos lanksčios darbo vietos norint patenkinti poreikius, atsirandančius dėl kintančių darbo modelių, ir po 2019 m. rinkimų suteikti jiems tris kabinetus Briuselyje ir du Strasbūre; vis dėlto pabrėžia, kad būtų naudingiau Strasbūre numatyti lanksčias posėdžių patalpas; atkreipia dėmesį į išlaidas, susijusias su Parlamento pastatų priežiūra 2019 m., įskaitant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus; reiškia abejones dėl labai aukštų kainų, susijusių su kai kuriais siūlomais renovacijos projektais: bibliotekos ir su ja susijusių biurų perkraustymu, Parlamento narių restorano renovacija (ASP pastatas) ir W. Churchillio pastato restorano renovacija; ragina generalinį sekretorių iki 2018 m. rudenį vyksiančio Parlamento biudžeto svarstymo pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie tuos sprendimus, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie projektai bus atidėti;

22.  reiškia abejones dėl to, kad planuojama skirti 1,58 mln. EUR P.-H. Spaako pastato renovacijos tyrimams, turint mintyje, kad 2018 m. biudžete tokiai renovacijai jau numatyta 14 mln. EUR; ragina generalinį sekretorių iki 2018 m. rudenį vyksiančio Parlamento biudžeto svarstymo pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie šį sprendimą;

23.  prašo pateikti išsamesnės informacijos apie Briuselio pastato ASP baldų būklę, dėl kurios būtų pateisinama juos keisti, ir apie renkantis naujus baldus taikytą procedūrą, visų pirma apie kainos ir poreikio keisti santykį;

24.  atkreipia dėmesį į informacijos biurų, kurie, remiantis 2017 m. lapkričio mėn. Biuro sprendimu, dabar vadinami ryšių biurais, atnaujintą užduočių aprašymą; atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė ryšių biurų užduotis – informuoti ir vietos lygiu politiškai nešališkai komunikuoti Parlamento vardu, siekiant pateikti informaciją apie Europos Sąjungą ir jos politiką išorės suinteresuotiesiems subjektams vykdant veiklą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiais, įskaitant Europos regionų komiteto narius;

25.  pažymi, kad naujojo KAD pastato rytinės pusės pirmosios dalys bus perduotos ir užimtos 2018 m. pabaigoje, o likę rytinės pusės biurai ir posėdžių salės bus užimti palaipsniui per 2019 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad netrukus po to bus pradėti vakarinės pusės darbai;

26.  primena 2014 m. Audito Rūmų analizę, kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(10) pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2; pabrėžia, kad turint vieną būstinę galima sutaupyti Parlamento biudžeto lėšų, todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų gaires;

27.  primena Parlamento įsipareigojimą, susijusį su Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(11), kad dėl didelio jo pastatų matomumo ir dėl to, kad jam turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, susijęs su jo pastatų energiniu naudingumu, jis „nedarydamas poveikio taikytinoms biudžeto ir viešųjų pirkimų taisyklėms įsipareigoja jam priklausantiems ir jo naudojamiems pastatams taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir reikalavimai, taikytini valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausantiems ar jų naudojamiems pastatams pagal“ tos direktyvos „5 ir 6 straipsnius“; pabrėžia šio pareiškimo laikymosi būtinumą, bent jau dėl savo paties patikimumo vykstančiose su pastatų energetiniu naudingumu ir su energijos vartojimo efektyvumu susijusių direktyvų peržiūrose;

Su EP nariais ir akredituotais padėjėjais susiję klausimai

28.  palankiai vertina Parlamento sekretoriato, frakcijų sekretoriatų ir EP narių biurų darbą, kuriuo siekiama EP nariams sudaryti sąlygas vykdyti jų kadenciją; ragina nuolat tobulinti tas paslaugas, kurios sustiprina EP narių pajėgumus tikrinti Komisijos ir Tarybos darbą ir atstovauti piliečiams;

29.  ypač džiaugiasi vis kokybiškesnėmis Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) ir teminių skyrių EP nariams ir komitetams teikiamomis konsultavimo ir tyrimų paslaugomis; atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo tarp šių dviejų tarnybų vidurio laikotarpio vertinimą, kurį generalinis sekretorius pateikė 2017 m. spalio mėn.; prašo generalinio sekretoriaus pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip šios dvi tarnybos koordinuoja savo veiklą siekdamos išvengti darbo dubliavimosi ir tenkinti klientų poreikius; palankiai vertina naujus ir esamus specifinius IT programos projektus, kurie bus visiškai arba iš dalies įgyvendinti 2019 m.: Projektas „e. Parlamentas“, elektroninių įrašų tvarkymo sistemos (ERMS) projektas, Atvirosios skaitmeninės bibliotekos projektas, naujas projektas kompiuterio mokymosi naudojant vertimo atmintis tyrimų ir plėtros klausimais ir konferencijų bei renginių dalyvių registracijos priemonė;

30.  primena minėtąją Europos Parlamento 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos ir 2017 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto; pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą kalbant apie Parlamento narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką; ragina Parlamento Biurą parengti geresnes gaires dėl atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, nesukuriant papildomų sąnaudų ir administracinės naštos Parlamento administracijai; pažymi, kad įdiegus išsamią išmokos, susijusios su Parlamento nario įgaliojimais, kontrolės sistemą reikėtų 40–75 naujų administracinių etatų(12), o tai prieštarautų personalo skaičiaus mažinimo programai;

31.  primena įgaliojimų nepriklausomumo principą; pabrėžia, kad už išlaidų, skirtų Parlamento veiklai, naudojimą yra atsakingi Parlamento nariai ir kad pageidaujantys Parlamento nariai gali paskelbti savo bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų užregistruotas išlaidas savo asmeniniuose tinklalapiuose; pabrėžia, kad vienkartinės išmokos yra plačiai naudojamos ir pripažįstamos kaip naudinga priemonė valstybėse narėse; pabrėžia, kad dėl dabar naudojamų vienkartinių išmokų nereikia papildomų Parlamento administracijos darbuotojų arba dėl jų nepatiriama papildomų sąnaudų, taip pat dėl šių išmokų nesukuriama privalomų papildomų sąnaudų ir administracinės naštos Parlamento nariams ir jų biurams; pakartoja, kad didesnis bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos efektyvumas ir skaidrumas nereiškia, kad bus pažeidžiamas privatumas;

32.  primygtinai ragina Biuro darbo grupę Parlamento narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos klausimais užbaigti savo darbą taip, kad rekomendacijas, pagrįstas 2017 m. spalio mėn. pareikšta pozicija, būtų galima apsvarstyti prieš 9-osios kadencijos Parlamento rinkimus;

33.  dar kartą ragina Biurą užtikrinti, kad būtų paisoma Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų socialinių teisių ir teisių į pensiją ir kad būtų užtikrinamos tinkamos finansinės lėšos; ryšium su tuo, pakartoja savo raginimą rasti tinkamą sprendimą dėl tų akredituotų Parlamento narių padėjėjų, kurie dirbo dvi Parlamento kadencijas ir pasibaigus dabartinei kadencijai negalės naudotis Europos pensijų teisių sistema, kai pasieks pensinį amžių, nes nebus išdirbę būtino dešimties metų laikotarpio (ir trūkstamas laikas nebus ilgas), kaip nurodyta Tarnybos nuostatuose, dėl to, kad 2014 m. Parlamento rinkimai įvyko anksčiau ir vėluota patvirtinti naujas akredituotų Parlamento narių padėjėjų sutartis dėl didelio darbo krūvio po 2009 m. ir 2014 m. rinkimų; primena, kad Parlamento narių statuto 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „turimos ir turėsimos teisės yra visiškai išsaugomos“; vis dėlto pažymi, kad su savanorišku pensijų kaupimo fondu siejamos nuolatinės problemos, ir prašo Biurą ir generalinį sekretorių imtis veiksmų siekiant išnagrinėti visas pasirinkimo galimybes, kad būtų sumažinta našta Parlamento biudžetui;

34.  mano, kad 422 biudžeto eilutės „Parlamento narių padėjėjų išlaidos“ asignavimai yra tinkami;

35.  palankiai vertina tai, kad buvo persvarstytos išmokų, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams mokamų dėl tarnybinių kelionių tarp trijų Parlamento darbo vietų, normos; primena savo prašymą Biurui imtis veiksmų, kad nuo kitos kadencijos būtų visiškai suvienodintos pareigūnams, kitiems tarnautojams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikomos sąlygos;

36.  atsižvelgdamas į kitą Parlamento kadenciją vėl ragina pirmininkų sueigą persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas; pabrėžia, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į galimybę akredituotiems parlamento narių padėjėjams laikantis tam tikrų sąlygų lydėti Parlamento narius į oficialias Parlamento delegacijas ir misijas;

37.  ragina EP Biurą iš dalies pakeisti 2010 m. balandžio 19 d. Biuro sprendimą dėl taisyklių dėl Parlamento narių stažuotojų siekiant stažuotojų sutartyje užtikrinti deramą atlyginimą; pabrėžia, kad EP narių biuruose ar frakcijose dirbančių stažuotojų atlyginimai turėtų būti bent jau tokio lygio, kad iš jų atlyginimų būtų galima padengti gyvenimo Briuselyje ar mieste, kuriame vyksta stažuotė, išlaidas;

38.  mano, kad reikia skirti tinkamą finansavimą Gairių dėl prevencinių ir ankstyvosios pagalbos priemonių koregavimo siekiant spręsti konfliktus ir priekabiavimo problemas tarp Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų bei kitų darbuotojų įgyvendinimui;

Su darbuotojais susiję klausimai

39.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2019 m. etatų planą 59 etatais (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikydamasis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto, pagal kurį nustatyta, kad Parlamento metinio darbuotojų skaičiaus mažinimo priemonės bus taikomos iki 2019 m.;

40.  mano, kad laikotarpiu, kuriuo Sąjungos institucijoms skiriami finansiniai ir personalo ištekliai tikriausiai nuolat mažės, svarbu, kad pačios institucijos gebėtų samdyti ir išlaikyti gabiausius darbuotojus, kad galėtų įvykdyti būsimus sudėtingus uždavinius tokiu būdu, kuris atitiktų rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principus;

41.  mano, kad iki darbo pertraukos dėl rinkimų Parlamentas pateks į ypatingą padėtį, nes įprasta kadencijos pabaigos skuba dėl sudėtingų su DFP susijusių teisėkūros pasiūlymų paketo sutaps su „Brexit’u“ ir gausėjančiais trišaliais susitikimais; mano, kad siekiant Parlamentui ir jo komitetams sudaryti sąlygas vykdyti jų pagrindinę veiklą itin svarbu užtikrinti tinkamą logistikos ir žmogiškųjų išteklių lygį;

42.  prašo generalinį sekretorių remtis esamais bendradarbiavimo susitarimais tarp Europos Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, kurių labai teigiamas pavyzdys yra Europos Parlamento tyrimų tarnyba; prašo nustatyti sritis, įskaitant (tačiau ne tik) IT paslaugas ir saugumą, kuriose galima būtų padidinti administracinių funkcijų sąveiką naudojantis Parlamento ir šių dviejų įstaigų patirtimi ir visapusiškai atsižvelgiant į valdymo sunkumus ir į skirtumus masto požiūriu, siekiant sudaryti sąžiningo bendradarbiavimo susitarimus; be to, ragina generalinį sekretorių ištirti, kokias galimas sąveikas administracinių funkcijų ir paslaugų srityje būtų galima sukurti su kitomis institucijomis;

43.  ragina įvertinti, kiek lėšų sutaupyta ir naudos gauta dėl Parlamento, Europos Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimo tiek bendrųjų paslaugų srityse, tiek bendradarbiavimo srityse, ir galimų būsimų susitarimų su kitomis institucijomis ir agentūromis galimas santaupas ir naudą;

44.  palankiai vertina Europos Parlamento rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(13); laikosi nuomonės, kad ši rezoliucija yra svarbus žingsnis siekiant veiksmingiau kovoti su seksualiniu priekabiavimu ir bet kokiu netinkamu elgesiu Europos Sąjungoje ir jos institucijose, įskaitant Europos Parlamentą; prašo skirti tinkamų išteklių, kad būtų galima patenkinti rezoliucijos reikalavimus;

Kiti klausimai

45.  pažymi, kad, siekiant panaudoti daugiau lėšų vykdomiems pastatų projektams, toliau naudojami metų pabaigos kaupiamieji perkėlimai; remdamasis 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. duomenimis pabrėžia, kad šių metų pabaigos kaupiamieji perkėlimai vyksta sistemingai tuose pačiuose skyriuose ir antraštinėse dalyse ir, išskyrus kelias išimtis, visiškai tose pačiose eilutėse; todėl kelia klausimą, ar yra suplanuotas šių biudžeto skyrių ir eilučių pervertinimas, siekiant sukaupti lėšų biudžeto politikai finansuoti;

46.  kelia klausimą dėl būtinybės Briuselyje ir Strasbūre visų Parlamento narių padėjėjų kabinetuose įrengti ausines ir internetines vaizdo kameras, nors daugelis padėjėjų šių priemonių net neprašė; taigi kelia klausimą dėl tokio sprendimo sąnaudų ir jo priėmimo priežasčių; ragina generalinį sekretorių pateikti Biudžeto komitetui visą informaciją apie tą sprendimą;

47.  pažymi, kad galimybių patekti į Parlamento maitinimo patalpas apribojimai buvo panaikinti 2017 m. sausio 1 d.; pritaria praktikai, kad į Parlamento valgyklas ir restoranus gali patekti visi, kas dirba Parlamento pastate ar atvyksta į jo patalpas dalyvauti tarpinstituciniame posėdyje; vis dėlto pastebi, kad dėl lankytojų grupių tapo labai sunku patekti į Briuselyje esančio ASP pastato ir Strasbūre esančio LOW pastato valgyklas; taigi ragina nedelsiant prie įėjimo į tas dvi valgyklas vėl pradėti vykdyti kontrolę – ne dėl kitų institucijų narių ir darbuotojų, bet siekiant reguliariai nukreipti lankytojų grupes į jiems skirtas maitinimo vietas;

48.  atkreipia dėmesį į besitęsiantį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogą; pabrėžia poreikį padaryti daugiau nei daroma pagal esamą Europos parlamentų savaitės sistemą siekiant sudaryti sąlygas nuolatinėms sąveikoms, kalbant apie Europos Parlamento santykius su nacionaliniais parlamentais; ragina stiprinti dialogą siekiant užtikrinti geresnį Parlamento ir Sąjungos įnašo supratimą valstybėse narėse;

49.  ragina atnaujinti 2018 m. biudžete patvirtintą Europos mokslo žiniasklaidos centrą, skirtą bendradarbiavimui su televizijos stotimis, socialiniais tinklais ir kitais partneriais, siekiant nustatyti jaunų žurnalistų mokymo tikslus, ypač atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir remiantis faktais pagrįstomis, specialistų peržiūrėtomis naujienomis;

50.  palankiai vertina Parlamento pastangas skatinti tvarų judumą;

51.  ragina Parlamentą laikytis aplinkai palankaus požiūrio ir užtikrinti, kad dauguma Parlamente vykdomos veiklos būtų palanki aplinkai;

52.  pažymi, kad sukurta Judumo darbo grupė, kuri turėtų dirbti įtraukiai ir pagal aiškiai nustatytus įgaliojimus; pažymi, kad Parlamentas turi laikytis visų darbo vietose ir, be kita ko, judumo zonoje taikytinų regioninių teisės aktų; pritaria skatinimui naudotis įdiegta tiesioginių traukinių jungtimi tarp Briuselyje esančios Parlamento būstinės ir oro uosto; ragina atsakingas tarnybas atsižvelgiant į šias aplinkybes iš naujo įvertinti savo transporto priemonių parko sudėtį ir dydį; ragina Biurą nedelsiant sukurti paskatų sistemą, pagal kurią būtų skatinama naudotis dviračiais kelionėms iš namų į darbą ir atgal; pažymi, kad tokia sistema jau įdiegta kitose institucijose, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete;

53.  ragina generalinį sekretorių ir Biurą visoje Parlamento administracijoje įdiegti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo kultūrą ir taupaus valdymo požiūrį, siekiant didinti institucijos vidaus darbo našumą, sumažinti administracinius formalumus ir biurokratiją; pabrėžia, kad taupus valdymas yra nuolatinis darbo procedūros gerinimas supaprastinimo ir administracijos darbuotojų patirties dėka;

o
o   o

54.  patvirtina 2019 finansinių metų sąmatą;

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) OL L 287, 2013 10 29, p. 15. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0114. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0408. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0458. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172. (9) Biuro priimti tekstai, PE 113.116/BUR./rev. XXVI/01-04-2009. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0498. (11) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1). (12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0150. (13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.