Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 1 d. Turkijos valdžios institucijų įvykdytą dviejų Graikijos karių, kurie tvirtiną pasiklydę dėl blogų oro sąlygų, areštą ir tebevykdomą sulaikymą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad atitinkama sienos dalis Kastanies miško vietovėje, palei Evros (Meric) upę yra svarbus sienos perėjimo punktas, kuriuo dažnai naudojasi migrantai, pabėgėliai ir prekyba žmonėmis užsiimantys asmenys, o leitenantas ir seržantas vykdė reguliarų sienos patruliavimą,

–  atsižvelgdamas į ES ir NATO pareigūnų raginimus paleisti karius, ypač Europos Vadovų Tarybos 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. kovo 26 d. ES ir Turkijos vadovų susitikime išsakytus raginimus,

–  atsižvelgdamas į Graikijos vyriausybės pastangas užtikrinti karių išlaisvinimą ir grąžinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje teigiama, kad „kiekvienam suimtąjam turi būti nedelsiant jam suprantama kalba pranešta, dėl ko jis suimtas ir kuo kaltinamas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2018 m. kovo 4 d. Turkijos Edirne miesto teismas nusprendė, kad abu kariai, šiuo metu laikomi didžiausio saugumo kalėjime ir kaltinami nelegaliu įžengimu į Turkijos valstybės teritoriją, ir toliau ten bus laikomi;

B.  kadangi abu Graikijos kariai laikomi Turkijos kalėjime ilgiau nei vieną mėnesį nepateikus jokių kaltinimų prieš juos, paliekant juos nežinioje dėl nusikaltimo kuriuo jie yra kaltinami;

C.  kadangi ankstesni panašūs atsitiktinio sienos kirtimo iš Turkijos arba Graikijos karių pusės atvejai buvo išsprendžiami vietoje, abiems pusėms sprendimą priimant vietos karinės vadovybės lygmeniu;

1.  ragina Turkijos valdžios institucijas greitai užbaigti teisminius procesus ir paleisti du Graikijos karius bei grąžinti juos į Graikiją;

2.  ragina Tarybą, Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir visas ES valstybes nares parodyti solidarumą su Graikija ir raginti nedelsiant paleisti du Graikijos karius, visais įmanomai būdais bendraujant su Turkijos vadovais ir valdžios institucijomis, laikantis tarptautinės teisės ir gerų kaimyninių santykių;

3.  ragina Turkijos valdžios institucijas atidžiai stebėti teismo procesą ir visiems susijusiems asmenims visapusiškai laikytis tarptautinėje teisėje įtvirtintų žmogaus teisių, įskaitant Ženevos konvenciją;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Turkijos ir Graikijos valstybių prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir NATO.