Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos institucijų įnašo į Bolonijos proceso konsolidaciją ir pažangą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 ir 26 d. Tarybos išvadas dėl Europos aukštojo mokslo pasaulinio aspekto(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 ir 29 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo modernizavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012)0669),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(4),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Bolonijoje 29 Europos valstybių švietimo ministrų pasirašytą Jungtinę deklaraciją (Bolonijos deklaracija),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673),

–  atsižvelgdamas į Komisijos klausimą „Bolonijos proceso įgyvendinimas. Dabartinė padėtis ir tolesni veiksmai“ (Nr. O-000020/2018 – B8-0014/2018),

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Bolonijos procesas yra tarpvyriausybinė iniciatyva, pagal kurią šalys, palaikydamos atvirą ir bendradarbiavimu grindžiamą dialogą, siekia bendrų tikslų, laikydamosi tarptautiniu mastu sutartų įsipareigojimų, taip prisidėdamos prie Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo; kadangi aukštos kokybės aukštasis mokslas yra svarbiausia plačių pažiūrų pažangios žinių visuomenės sudėtinė dalis, visuomenės, kuri tikrai padeda kurti stabilią, taikią ir tolerantišką visuomenę, užtikrindama lygias galimybes ir visiems prieinamą kokybišką švietimą;

B.  kadangi Bolonijos procesu skatinamas judumas stiprinant aukštojo mokslo internacionalizavimą ir gerinant įvairių aukštojo mokslo sistemų standartų suderinamumą ir palyginamumą, kartu laikantis akademinės laisvės ir institucinės autonomijos principų ir akcentuojant aukštojo mokslo kokybės gerinimą bei lygias galimybes piliečiams;

C.  kadangi EAME buvo sukurta siekiant sukurti trijų pakopų (bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros) studijų sistemą ir padaryti, kad Europos aukštojo mokslo sistemos būtų labiau palyginamos ir taptų patrauklesnės visame pasaulyje;

D.  kadangi švietimas yra vienas iš pagrindinių mūsų visuomenės ramsčių ir kadangi aukštasis mokslas atlieka svarbų vaidmenį skatinant asmeninį tobulėjimą ir įgūdžių ugdymą, didinant užimtumą ir konkurencingumą, stiprinant piliečių dalyvavimą, aktyvų pilietiškumą ir kultūrų tarpusavio supratimą, skatinant bendras vertybes ir reaguojant į sparčiai kintančiame pasaulyje kylančius iššūkius;

E.  kadangi Europos Komisija pradėjo įgyvendinti atnaujintą ES aukštojo mokslo darbotvarkę, kurios tikslas – remti aukštojo mokslo įstaigas ir už aukštąjį mokslą atsakingas nacionalines valdžios institucijas; kadangi teikiant konsultacijas ir dalijantis geriausia patirtimi į šį procesą palaipsniui galėtų būti įtrauktos ir kitos EAME šalys;

F.  kadangi Bolonijos proceso pagrindas – siekis sukurti atvirą ir įtraukią EAME, pagrįstą kokybe ir tarpusavio pasitikėjimu;

G.  kadangi Bolonijos procesas ir EAME apima 48 šalis, tarp kurių yra daug svarbių ES kaimynių ir partnerių; kadangi Bolonijos procesas stiprina aukštojo mokslo srities partnerysčių su ES nepriklausančiomis šalimis veiksmingumą ir skatina atitinkamų šalių reformas švietimo ir kitose srityse;

H.  kadangi, atsižvelgiant į nevienodą pažangą įgyvendinant EAME Bolonijos procesą ir į sunkumus, su kuriais ne vienu atveju susiduriama įgyvendinant sutartas struktūrines reformas, du didžiausiai Bolonijos proceso laimėjimai iki šiol yra padidėjęs ir palengvėjęs studentų judumas ir bendri diplomai;

I.  kadangi 2015 m. į EAME buvo priimta Baltarusija, su sąlyga, kad ji laikysis Baltarusijos aukštojo mokslo reformos veiksmų plane nustatytų reikalavimų; kadangi Baltarusijos valdžios institucijos iki 2017 m. pabaigos neįvykdė savo įsipareigojimų ir jos turi toliau vykdyti reformas;

1.  ragina dalyvaujančias šalis stiprinti politinį įsipareigojimą ir skatinti tarpusavio bendradarbiavimą visoje EAME įgyvendinant bendrai sutartus tikslus, prireikus parengiant atitinkamas teisės aktų sistemas, siekiant konsoliduoti jos plėtrą ir sustiprinti jos patikimumą, kad ji taptų akademinės kompetencijos pavyzdžiu visame pasaulyje, kartu stiprinant judumo galimybes siekiant užtikrinti, kad dalyvautų kuo daugiau studentų;

2.  ragina dalyvaujančias šalis užtikrinti skaidrius, prieinamus ir teisingus judumo stipendijų ir išmokų skyrimo mechanizmus; ragina ES ir valstybes nares padidinti savo švietimo biudžetus, siekiant užtikrinti, kad viešasis aukštasis mokslas būtų nemokamas ir visiems prieinamas, ir paskatinti mokymąsi visą gyvenimą;

3.  prašo Komisijos ir dalyvaujančių šalių palengvinti akademinių studijų laikotarpių ir užsienyje įgytų kreditų, taip pat akademinių ir profesinių bei anksčiau mokantis įgytų kvalifikacijų pripažinimą ir sukurti kokybės užtikrinimo sistemas; primygtinai reikalauja, kad Sąjunga, valstybės narės ir universitetai sudarytų sąlygas teikti finansinę ir administracinę paramą palankių sąlygų neturintiems studentams, dėstytojams ir darbuotojams, užtikrinant tinkamą finansavimą, kad jie, be kita ko, galėtų dalyvauti judumo programose, ir toliau gerinti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą plečiant mokymosi visą gyvenimą galimybes akademiniu lygmeniu, skatinti papildomas mokymosi formas, kaip antai neformalusis švietimas ir savišvieta, ir kurti atviresnius mokymosi būdus pašalinant esamas kliūtis tarp skirtingų išsilavinimo lygių;

4.  ragina atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir institucijas išspręsti trumpojo ciklo studijų problemą, susijusią su tuo, kad norint būti priimtam į bakalauro studijas reikia išlaikyti universiteto stojamąjį egzaminą;

5.  ragina EAME šalis skatinti įtraukesnį studentų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir administracijos personalo judumą, nes jis prisideda prie jų asmeninio ir profesinio tobulėjimo, taip pat prie geresnės mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ir administravimo kokybės; ragina įtraukti judumą į švietimo programas ir tobulinti užsienio kalbų mokymą; ragina valstybes nares teikti tinkamą viešąjį finansavimą ir veiksmingiau jį panaudoti, siekiant užtikrinti, kad studentai ir mokslo darbuotojai turėtų reikiamus išteklius, kad galėtų studijuoti užsienyje, ir kad jų socialinė ir ekonominė aplinka nebūtų kliūtis;

6.  pabrėžia, kad žinių, mokslinių tyrimų ir mokslo sklaida tarp EAME šalių yra svarbus ES strategijos po 2020 m. elementas ir labai prisideda prie Europos pilietiškumo skatinimo;

7.  ragina Komisiją įvertinti, kaip įgyvendinami 2015 m. Jerevano ministrų konferencijos tikslai, susiję su mokymo bei mokymosi kokybe ir absolventų įsidarbinamumo skatinimu visą jų darbingą amžių;

8.  pabrėžia, kad svarbu gerinti socialinį aukštojo mokslo aspektą; ragina EAME šalis veiksmingai įgyvendinti EAME socialinio aspekto strategiją ir suteikti konkrečių galimybių neįgaliems ir nepalankioje padėtyje esantiems studentams studijuoti aukštosiose mokyklose ir įgyti aukštąjį išsilavinimą;

9.  ragina EAME šalis užtikrinti, kad jų konsultacijos dėl aukštojo mokslo įstaigų ir šių įstaigų kritiniai vertinimai būtų vykdomi tarptautiniu lygmeniu, ir siekti geriau suderinto požiūrio į bendrų sutartų reformų įgyvendinimą, kad būtų pasiekti Bolonijos proceso tikslai, taip pat užtikrinti, kad būtų veiksmingai pripažintas neformalusis švietimas ir savišvieta, siekiant sustiprinti studentų galimybes įsidarbinti ir dalyvauti pilietiniame gyvenime;

10.  pabrėžia, kad reikia padidinti nepakankamai atstovaujamų grupių galimybes, konkrečiai nustatant aiškiai apibrėžtus kiekybinius tikslus, susijusius su priėmimo į aukštąsias mokyklas ir jų baigimo rodikliais; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybes pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams patekti į visas Europos aukštojo mokslo erdvės institucijas ir tokias galimybes skatinti, ir primena, kad Europos aukštojo mokslo sistemos patrauklumas susijęs ir su jos pajėgumu išvengti bet kokios studentų diskriminacijos;

11.  ragina Europos Komisiją stebėti Bolonijos proceso socialinio aspekto tikslų įgyvendinimo pažangą ir siekti platesnės įtraukties tikslų;

12.  ragina šiemet Paryžiuje vyksiančioje ministrų konferencijoje parengti ataskaitą, kaip buvo įgyvendinti 2015 m. Jerevane vykusioje ministrų konferencijoje nusibrėžti tikslai baigti kurti EAME;

13.  prašo kitoje 2018 m. Paryžiuje vyksiančioje EAME ministrų konferencijoje parengti kritinį Bolonijos proceso įvertinimą siekiant: a) nustatyti likusias kliūtis bei galimus sprendimus ir užtikrinti tinkamą įsipareigojimų vykdymą, b) paremti šalis, atsiliekančias įgyvendinant pagrindinius Bolonijos proceso įsipareigojimus, gerinant gebėjimų stiprinimą, ir nustatyti konkrečius įsipareigojimų nesilaikymo atveju taikomus mechanizmus bei procedūras, c) išnagrinėti naujus EAME tikslus po 2020 m. ir sustiprinti vyriausybių, aukštojo mokslo įstaigų bei mokslinių tyrimų institutų dialogą, taip prisidedant prie labiau integruotos, kokybiškos, įtraukios, patrauklios ir konkurencingos EAME kūrimo;

14.  ragina EAME šalis toliau dirbti su Baltarusija; ragina Komisiją suteikti išteklius veiksmams, kuriuos reikia įvykdyti siekiant įgyvendinti Baltarusijos aukštojo mokslo reformos planą;

15.  ragina Tolesnės veiklos, susijusios su Bolonijos procesu, darbo grupės sekretoriatą išnagrinėti ataskaitas, kuriomis remiantis skirtingose EAME šalyse tos pačios gairės buvo įgyvendinamos skirtingai, o nevienoda padėtis ir skirtingas išteklių lygis lėmė žymius skirtumus tarp EAME institucijų;

16.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti visuomenės diskusijas dėl aukštojo mokslo sektoriaus ir problemų, su kuriomis susiduria suinteresuotieji subjektai, ir sudaryti joms galimybes; pabrėžia, kad svarbu skatinti studentus, mokslo darbuotojus, dėstytojus ir darbuotojus, kurie nėra pedagogai, dalyvauti aukštojo mokslo valdyme;

17.  pabrėžia, kad reikia didinti viešąjį švietimo finansavimą ir iki 2020 m. pasiekti ES pagrindinį tikslą iki 2020 m. 3 % Sąjungos BVP skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 24. (2) OL C 28, 2014 1 31, p. 2. (3) OL C 372, 2011 12 20, p. 36. (4) OL L 64, 2006 3 4, p. 60. (5) OL C 346, 2016 9 21, p. 2.