Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. vasario 8 d. - Strasbūras
Rusija, Oyubo Titievo ir žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ atvejis
 Mirties bausmės vykdymas Egipte
 Vaikų vergija Haityje
 Išorės veiksmų garantijų fondas ***I
 Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti ***I
 Europos investicijų banko finansinės veiklos metinė ataskaita
 Dabartinė žmogaus teisių padėtis Turkijoje
 Padėtis Venesueloje
 Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) padėtis
 Laiko keitimo tvarka

Rusija, Oyubo Titievo ir žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ atvejis
PDF 261kWORD 49k
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos: Oyubo Titievo ir žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ atvejis (2018/2560(RSP))
P8_TA(2018)0034RC-B8-0096/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje(1), 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Rusija. Nuosprendžiai demonstrantams, dalyvavusiems įvykiuose Bolotnajos aikštėje“(2), 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje(3), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje(4), 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Ildaro Dadino, sąžinės kalinio Rusijoje, atvejo(5) ir 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno ir kitų protestuotojų suėmimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 12 d. Parlamento Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkų pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant paleisti žmogaus teisių gynėją Oyubą Titievą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriais remiantis nė vienas asmuo negali būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba bausmės ir kurių šalis yra Rusija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 19 d. ES pareiškimą dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su žmogaus teisių gynimo organizacija „Memorial“, Rusijoje ir 2018 m. sausio 11 d. EIVT atstovo spaudai pareiškimą dėl žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijoje direktoriaus Oyubo Titievo suėmimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. vizitą Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), kuriuo nustatoma Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, ir į sustabdytas derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į septintąją Rusijos Federacijos periodinę ataskaitą, kurią savo 3 136-ajame ir 3 137-ajame posėdžiuose, vykusiuose 2015 m. kovo 16 d. ir 17 d., svarstė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Rusijos Federacija, kaip visateisė Europos Tarybos narė, JT visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą signatarė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų; kadangi Rusija privalo ištirti nusikaltimus, įvykdytus Čečėnijos valdžios institucijų, ir turi tam priemonių; kadangi Rusijos Federacija yra ratifikavusi 11 iš 18 tarptautinių žmogaus teisių sutarčių;

B.  kadangi žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ (paprastai vadinama „Memorial“), kuri yra apdovanota 2009 m. Sacharovo premija, biuro Čečėnijoje direktorių Oyubą Titievą 2018 m. sausio 9 d. suėmė Čečėnijos policija ir apkaltino narkotinių medžiagų laikymu; kadangi Oyub Titiev neigia šiuos kaltinimus, kuriuos, kaip sufabrikuotus, pasmerkė nevyriausybinės organizacijos ir kiti žmogaus teisių gynėjai;

C.  kadangi 2018 m. sausio 25 d. Čečėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Šalinskio miesto teismo sprendimą skirti Oyubui Titievui dviejų mėnesių kardomąjį kalinimą;

D.  kadangi Rusijos Federacijoje iš dalies pakeista baudžiamoji teisė ir pradėtas taikyti naujas Įstatymas Nr. 212.1, pagal kurį viešame susibūrime dalyvaujantis asmuo gali būti apkaltintas įstatymo pažeidimu nežiūrint į tai, kad šis pakeitimas varžo žodžio ir susirinkimų laisvę;

E.  kadangi Rusijos valdžios institucijos rodo tendenciją nepaisyti laisvų susirinkimų teisės ir po 2017 m. kovo 26 d. vykusių taikių demonstracijų suėmė daugiau kaip 1000 demonstrantų Maskvoje ir dar daugiau keliuose kituose Rusijos Federacijos miestuose;

F.  kadangi per pastaruosius metus šalyje smarkiai padaugėjo politinių kalinių: žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ duomenimis, 2016 m. jų buvo 102;

G.  kadangi 2012 m. įstatymu dėl NVO buvo smarkiai suvaržytos NVO galimybės nepriklausomai dirbti ir veiksmingai funkcionuoti; kadangi pagal šį įstatymą Rusijos Teisingumo ministerija organizaciją „Memorial“ įvardijo kaip „užsienio agentą“;

H.  kadangi organizacijos „Memorial“ istorikas Jurijus Dmitrijevas dirbo grupėje, radusioje daugiau kaip 9 000 žmonių, kurių daugelis priklausė sovietinei inteligentijai, masinę kapavietę Sandarmoche; kadangi pastaraisiais metais organizacija „Memorial“ tapo paskutine likusia nepriklausoma žmogaus teisių organizacija, kuri tęsia savo veiklą Čečėnijos Respublikoje; kadangi labai tikėtina, kad išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus Čečėnijos Respublikoje, įskaitant sufabrikuotus kaltinimus nusikaltimu Oyubui Titievui ir padegimus kaimyninėse respublikose, buvo organizuoti kaip atpildas organizacijai „Memorial“ už žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje viešinimą ir teisingumo siekimą;

I.  kadangi Parlamentas 2009 m. Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“;

J.  kadangi 2017 m. „Economist Intelligence Unit“ demokratijos indekse Rusijai skirta 135 vieta iš 167 šalių, o tai rodo didelį nuosmukį palyginti su šaliai skirta 102 vieta 2006 m.;

K.  kadangi labai didelė susirūpinimą kelia prieš LGBTI asmenis vykdomi žmogaus teisių pažeidimai Čečėnijoje; kadangi Rusijos Federacija yra pasirašiusi kelias tarptautines žmogaus teisių sutartis ir, kaip Europos Tarybos narė, Europos žmogaus teisių konvenciją, todėl kai tenka pareiga užtikrinti visų asmenų, kuriems kyla pavojus, saugumą; kadangi ES ne kartą siūlė papildomą pagalbą ir ekspertines žinias siekdama padėti Rusijai modernizuotis ir tvirtai laikytis savo konstitucinės ir teisinės tvarkos vadovaujantis Europos Tarybos standartais; kadangi Rusija privalo ištirti nusikaltimus, įvykdytus Čečėnijos valdžios institucijų, ir turi tam priemonių; kadangi homoseksualumas Rusijos Federacijoje dekriminalizuotas 1993 m.;

1.  ragina nedelsiant paleisti žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijoje direktorių Oyubą Titievą, kurį suėmė 2018 m. sausio 9 d. ir tuomet pareiškė sufabrikuotus kaltinimus neteisėtu narkotinių medžiagų įsigijimu ir laikymu ir paskyrė jam kardomąjį kalinimą; ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką pagarbą Oyubo Titievo žmogaus ir juridinėms teisėms, įskaitant galimybę gauti advokato ir sveikatos priežiūros paslaugas, fizinę neliečiamybę ir orumą, ir apsaugą nuo teisminio priekabiavimo, kriminalizavimo ir savavališko suėmimo;

2.  smerkia Čečėnijos valdžios institucijų pareiškimą, kuriuo apkaltinama žmogaus teisių gynėjų ir organizacijų veikla; susirūpinęs pažymi, kad suėmimas buvo įvykdytas netrukus po to, kai viešai pasisakė Čečėnijos parlamento pirmininkas Magomed Daudov, kuris, atrodo, toleruoja smurtą prieš žmogaus teisių gynėjus;

3.  laikosi nuomonės, kad Oyubo Titievo suėmimas yra dalis nerimą keliančios tendencijos vykdyti Čečėnijoje dirbančių nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų suėmimus, išpuolius, bauginimus ir juodinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad kiti atvejai, sietini su šią nerimą keliančia tendencija, yra Kaukazo tautų asamblėjos pirmininko Ruslano Kutajevo ir žurnalisto Zhalaudi Gerievo suėmimai – jie abu buvo nuteisti atitinkamai 2014 ir 2016 m. remiantis abejotinais kaltinimais, susijusiais su narkotinėmis medžiagomis;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn dėl Oyubo Titievo pirmtakės organizacijoje „Memorial“ ir Čečėnijos žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos nužudymo: ji buvo pagrobta prie savo namų Grozne 2009 m. liepos mėn. ir rasta nužudyta vėliau tą pačią dieną prie Gazi Jurto kaimo kaimyninėje Ingušijoje; ragina Rusijos valdžios institucijas atlikti tikrą šio nusikaltimo tyrimą; šiuo klausimu primena, kad 2009 m. Maskvos centre buvo nušautas dar vienas žmogaus teisių srityje dirbęs advokatas ir žmogaus teisių aktyvistas Stanislavas Markelovas, pagarsėjęs savo veikla pažeidimų Čečėnijoje srityje;

5.  ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti nerimą keliančią šiame Rusijos Federacijos regione dirbančių nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų suėmimų, išpuolių, bauginimų ir juodinimo pažeidžiant teisę į laisvą žodį tendenciją; smerkia Čečėnijos valdžios institucijų išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir ragina Maskvą nutraukti juos ir užtikrinti normalias darbo sąlygas žmogaus teisių gynėjams ir organizacijoms Čečėnijoje ir kitose Rusijos Federacijos dalyse;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančių kritiškos pilietinės visuomenės Rusijoje, visų pirma organizacijų, dirbančių žmogaus teisių ir demokratinių laisvių srityje ir kritiškai atsiliepiančių apie valstybės politiką, sąlygų; pabrėžia, kad organizacija „Memorial“, apdovanota 2009 m. Sacharovo premija, tebėra viena iš didžiausią autoritetą turinčių už žmogaus teises Rusijoje kovojančių organizacijų ir tapo paskutine likusia nepriklausoma žmogaus teisių organizacija, kuri tęsia savo veiklą Čečėnijos Respublikoje, ir reiškia solidarumą ir didelę paramą šios organizacijos pasiaukojančiam darbui;

7.  ragina Rusijos valdžios institucijas apsaugoti Rusijos piliečius nuo neteisėtos prievartos; ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti griežtas priemones prieš laisvą žodį Čečėnijoje, suteikti veiksmingas saugumo garantijas prievartos aukoms ir liudininkams ir atsakingus už prievartą asmenis patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad Rusijai ir jos vyriausybei tenka pagrindinė atsakomybė už tai, kad šie aktai būtų ištirti, kad vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn ir visi Rusijos piliečiai būtų apsaugoti nuo neteisėtos prievartos;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar vienas žmogaus teisių organizacijų patiriamo persekiojimo ir priekabiavimo Šiaurės Kaukaze ženklas buvo 2018 m. sausio 17 d. įvykdytas organizacijos „Memorial“ biurų kaimyninėje Ingušijoje padegimas ir 2018 m. sausio 22 d. įvykdytas išpuolis, kai nežinomi padegėjai padegė organizacijos „Memorial“ vietos biurui Dagestane priklausiusį automobilį; smerkia šiuos išpuolius ir ragina Rusijos valdžios institucijas veiksmingai ištirti šiuos ir kitus išpuolius prieš organizacijos „Memorial“ turtą bei grasinimus jos darbuotojams ir užtikrinti, kad už tai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

9.  ragina Rusijos valdžios institucijas skubiai atlikti neatidėliotinus, nepriklausomus, objektyvius ir nuodugnius šių liūdnų įvykių Čečėnijoje tyrimus; ragina Čečėnijos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijas laikytis nacionalinių įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų, puoselėti teisinę valstybę ir visuotines žmogaus teisių normas ir užtikrinti visų asmenų, kuriems gresia pavojus, saugumą ir demokratines laisves;

10.  atkreipia dėmesį į organizacijos „Memorial“ prašymą Oyubo Titievo atvejį ištirti už Čečėnijos ribų;

11.  smerkia išpuolius prieš kitas pilietinės visuomenės grupes ir NVO Čečėnijoje, įskaitant išpuolius ir šmeižto kampanijas prieš Jungtinę mobiliąją žmogaus teisių gynėjų grupę Čečėnijoje – dėl jų ši grupė saugumo tikslais iš Čečėnijos pasitraukė 2016 m.;

12.  yra itin susirūpinęs dėl pranešimų apie LGBTI asmenimis laikomų žmonių savavališką sulaikymą ir kankinimą Čečėnijos Respublikoje; ragina valdžios institucijas nutraukti šią persekiojimo kampaniją ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms atlikti patikimą tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų; taip pat smerkia šeimos narių vykdomus žudymus – vadinamuosius žudymus dėl garbės – ir smerkia tai, kad Čečėnijos valdžios institucijos remia ir skatina tokius nusikaltimus;

13.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares padėti iš Čečėnijos pabėgusiems asmenims ir viešai nušviesti šią prievartos kampaniją; teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės suteikė prieglobstį tokioms aukoms, ir ragina visas valstybes nares toliau arba aktyviau vykdyti aukų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras vadovaujantis Europos ir nacionaline teise;

14.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT užtikrinti, kad visi asmenų persekiojimo dėl politinių priežasčių atvejai būtų nurodyti per ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais (kai jos bus atnaujintos) ir kad iš Rusijos atstovų šiose konsultacijose būtų oficialiai pareikalauta pateikti atsakymą dėl kiekvieno atvejo, ir teikti Parlamentui ataskaitas dėl jų diskusijų su Rusijos valdžios institucijomis;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Čečėnijos valdžios institucijoms.

(1) OL C 65, 2016 2 19, p. 150.
(2) OL C 378, 2017 11 9, p. 250.
(3) OL C 274, 2016 7 27, p. 21.
(4) OL C 316, 2016 8 30, p. 126.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0446.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0125.


Mirties bausmės vykdymas Egipte
PDF 269kWORD 49k
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės vykdymo Egipte (2018/2561(RSP))
P8_TA(2018)0035RC-B8-0109/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Egipto, visų pirma dėl Giulio Regeni atvejo(1), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Ibrahimo Halawos, kuriam gresia mirties bausmė(2), ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(3), 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl egzekucijų Kuveite ir Bahreine(4) ir 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(5); taip pat į 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos(6),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės ir žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. vasario mėn. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. ir sustiprintą 2007 m. ES ir Egipto veiksmų planu, taip pat atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. priimtus ES ir Egipto partnerystės prioritetus 2017–2020 m. ir į bendrą pareiškimą, paskelbtą susirinkus ES ir Egipto asociacijos tarybai,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) Federicos Mogherini ir Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus 2017 m. spalio 10 d. bendrą deklaraciją dėl Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 26 d. JT ekspertų, įskaitant specialųjį pranešėją kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais Nilsą Melzer, bendrą pareiškimą, kuriame Egipto valdžios institucijos raginamos sustabdyti artimiausiu metu numatytus mirties bausmės vykdymus,

–  atsižvelgdamas į Egipto Konstituciją, ypač į jos 93 straipsnį (tarptautinės žmogaus teisių teisės privalomas pobūdis),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, teisių apsauga,

–  atsižvelgdamas į Afrikos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisinę pagalbą principus ir gaires, pagal kuriuos bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama civilius teisti kariniuose teismuose,

–  atsižvelgdamas į baigiamąją deklaraciją, priimtą 2016 m. birželio 21–23 d. Osle vykusiame 6-ajame pasauliniame kongrese prieš mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsnį ir jos protokolus Nr. 6 ir Nr. 13,

–  atsižvelgdamas į šešias JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, kuriose pritariama, kad būtų priimtas moratoriumas dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir Arabų lygos žmogaus teisių chartiją, kurias Egiptas yra ratifikavęs,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurio viena iš šalių yra Egiptas, ypač į jo 18 straipsnį ir antrą neprivalomą protokolą dėl mirties bausmės, taip pat jo 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi mirties bausmė yra itin nežmoniška ir žeminanti bausmė, pažeidžianti žmogaus teisę į gyvybę, kurią užtikrina Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kadangi Europos Sąjunga laikosi tvirtos ir principinės pozicijos prieš mirties bausmę ir pasisako už visuotinį mirties bausmės moratoriumą siekiant panaikinti ją visame pasaulyje, ir tai yra vienas iš pagrindinių Sąjungos žmogaus teisių politikos tikslų;

B.  kadangi, kaip pranešama, Egipte nuo 2014 m. sausio mėn. mažiausiai 2 116 asmenų buvo skirta mirties bausmė; kadangi valdant buvusiems prezidentams Mohamedui Morsi ir Adli Mansourui nė vienas mirties nuosprendis nebuvo patvirtintas; kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo įvykdyta mažiausiai 81 mirties bausmė;

C.  kadangi, kaip pranešama, 2017 m. Egipto teismai paskelbė mažiausiai 186 mirties bausmes ir 16 žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė; kadangi per pastarąsias savaites ir nuo 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos mirties bausmių skaičius grėsmingai išaugo; kadangi visos neseniai įvykdytos mirties bausmės buvo įvykdytos iš anksto nepranešus aukoms arba jų šeimos nariams; kadangi pasirodo, kad 24 kitiems Egipto gyventojams šiuo metu gresia nedelsiama mirties bausmė, nors jie išnaudojo visas apskundimo procedūras;

D.  kadangi bent 891 žmogus šiuo metu Egipte teisiamas ar laukia teismo dėl kaltinimų, dėl kurių gali būti baudžiama mirties bausme; kadangi mažiausiai 38 asmenys, kurie buvo jaunesni nei 18 metų amžiaus tada, kai buvo įvykdyti nusikaltimai, dėl kurių jie įtariami, buvo teisiami kartu su kitais suaugusiaisiais kaltinamaisiais dėl nusikaltimų, už kuriuos skiriama mirties bausmė; kadangi teismai mažiausiai septyniems tokiems asmenims rekomenduoja pradinius mirties bausmės nuosprendžius; kadangi nustatant ir vykdant mirties bausmę asmenims, kurie, kai buvo padarytas nusikaltimas, buvo jaunesni nei 18 metų, yra tarptautinės teisės pažeidimas, įskaitant JT Vaiko teisių konvenciją ir Egipto Vaikų įstatymo 111 straipsnį; kadangi Egiptas yra pasirašęs daugelį tarptautinių konvencijų dėl politinių ir pilietinių teisių, kankinimo, vaikų ir nepilnamečių teisių ir teisingumo;

E.  kadangi Karo tarnybos kodekse numatyta daugiau nusikaltimų, už kuriuos baudžiama mirties bausme, nei Civiliniame kodekse, ir Egipto teisės aktuose palaipsniui plečiama karinė jurisdikcija; kadangi civilių gyventojų, kuriems skirta mirties bausmė Egipto kariniuose teismuose padaugėjo nuo 60 – 2016 m. iki 112 – 2017 m.; kadangi pastaraisiais mėnesiais mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 23 egiptiečiams, įskaitant 22 civilius gyventojus, nuteistus kariniuose teismuose, kurie visiškai neatitinka teisingo bylos nagrinėjimo standartų; kadangi, kaip pranešama, iš viso ne mažiau kaip 15 000 civilių gyventojų, įskaitant dešimtis vaikų, 2014 m. spalio mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn. buvo patikėti kariniams prokurorams;

F.  kadangi, kaip pranešama, daug teismuose, įskaitant karinius teismus, naudojamų parodymų ir prisipažinimų buvo gauta po to, kai, kaip pranešama, kaltinamieji buvo pagrobti ir kankinami ar su jais buvo netinkamai elgiamasi; kadangi kova su kankinimu yra ilgalaikis ES prioritetas žmogaus teisių srityje ir bendras JT konvencijos prieš kankinimą, kurią pasirašė Egiptas, tikslas;

G.  kadangi visos neseniai įvykdytos ir netrukus įvykdysimos mirties bausmės, kaip pranešama, yra teismų, per kuriuos nebuvo užtikrintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą, rezultatas; kadangi JT apsaugos priemonėse, kuriomis užtikrinama asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, teisių apsauga, griežtai draudžiama vykdyti mirties bausmę, kuri skirta neteisingai išnagrinėjus bylą; kadangi daug Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų dėl įtarimų dėl neteisingo bylų nagrinėjimo ne kartą ragino Egiptą sustabdyti visas mirties bausmes;

H.  kadangi svarbu, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad teismo procesai vyktų tokiomis sąlygomis, kurios iš tikrųjų suteiktų visas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, kurį Egiptas yra pasirašęs, 14 straipsnyje numatytas garantijas; kadangi mirties bausmės atvejais teismai turi atitikti aukščiausius teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso standartus;

I.  kadangi 2017 m. lapkričio 29 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija paragino Egipto vyriausybę nedelsiant sustabdyti mirties nuosprendžių vykdymą penkiose atskirose bylose; kadangi, nepaisant to, vienos iš šių bylų – Kafr el-Sheikho bylos, kaltinamiesiems 2018 m. sausio 2 d. buvo įvykdyta mirties bausmė;

J.  kadangi Egiptas po 2011 m. revoliucijos patyrė keletą sudėtingų problemų, o tarptautinė bendruomenė remia šią šalį sprendžiant jos ekonomines, politines ir saugumo problemas;

K.  kadangi Egipte, ypač Sinajaus pusiasalyje, kur teroristų grupuotės surengė išpuolius prieš saugumo pajėgas, esama didelių saugumo problemų; kadangi Egipte įvykdyta daug didelių teroristinių išpuolių, įskaitant neseniai įvykdytą išpuolį prieš sufijų mečetę, kuriame žuvo 311 civilių ir buvo sužeisti mažiausiai 128 civiliai gyventojai; kadangi 2017 m. balandžio 9 d. per dviejų savižudžių sprogdinimus Tantos Šv. Jurgio bažnyčioje ir Šv. Marko koptų ortodoksų katedroje žuvo ne mažiau kaip 47 žmonės;

L.  kadangi nuo 2017 m. balandžio mėn. Egipte tęsiasi nepaprastoji padėtis ir ji nuo 2018 m. sausio 13 d. buvo pratęsta trims mėnesiams, ir ši padėtis, remiantis valstybine žiniasklaida, buvo įvesta siekiant kovoti su terorizmo pavojais ir finansavimu, esant šiai padėčiai pažeidžiamos pagrindinės laisvės ir prezidentui bei jo vardu veikiantiems asmenims suteikiama galia trijų mėnesių laikotarpį civilius nukreipti į Valstybės saugumo nepaprastosios padėties teismus;

M.  kadangi žmogaus teisių padėtis Egipte toliau blogėja; kadangi susidorojimą su terorizmu Egipto valdžios institucijos naudoja kaip pretekstą atlikti plataus masto represijas;

N.  kadangi pagal 2015 m. priimtą Kovos su terorizmu įstatymą mirties bausmė taikoma kiekvienam asmeniui, kuris pripažįstamas kaltu dėl teroristinės grupuotės sudarymo ar vadovavimo jai; kadangi terorizmo apibrėžtis gana plati – ji apima viešosios tvarkos pažeidimus, grėsmės visuomenės saugai, interesams ar saugumui sukėlimą, trukdymą laikytis konstitucijos arba įstatymų nuostatų arba žalos nacionalinei vienybei, socialinei taikai arba nacionaliniam saugumui darymą. Tai reiškia, kad bet kuris civilis asmuo, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, rizikuoja būti apkaltintas terorizmu ir nuteistas mirties bausme;

O.  kadangi prieš Egipto žmogaus teisių gynėjus, kurie renka įrodymus apie mirties nuosprendžius, kankinimo bei priverstinio dingimo atvejus ir juos smerkia, buvo taikomos represinės priemonės, pavyzdžiui, „El Nadeem“ centro uždarymas ir Egipto valdžios institucijų bandymas uždaryti Egipto Teisių ir laisvių komisijos Kairo biurą; kadangi Egiptas kaip teisinę priedangą prieš NVO praėjusiais metais pradėjo taikyti įstatymą, pagal kurį valstybės saugumo tarnybos turi patvirtinti jų finansavimą (vidaus ir užsienio), o tai praktiškai reiškia jų uždraudimą; kadangi 2018 m. balandžio 5 d. Egipto aukščiausiasis apeliacinis teismas ketina paskelbti sprendimą byloje dėl tarptautinių NVO užsienio finansavimo;

P.  kadangi 2017 m. liepos mėn. priimti naujieji 2017–2020 ES ir Egipto partnerystės prioritetai grindžiami bendru įsipareigojimu užtikrinti visuotines vertybes: demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms; kadangi jais apibrėžiama atnaujinta politinės partnerystės ir glaudesnio bendradarbiavimo sistema saugumo, teismų reformos ir kovos su terorizmu srityse, paremta tinkama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; kadangi Egipto ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo Politinių, žmogaus teisių ir demokratijos klausimų pakomitetis 2018 m. sausio 10 ir 11 d. Kaire surengė savo penktąjį posėdį, kuriame buvo svarstomas bendradarbiavimas žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityje;

Q.  kadangi ES yra svarbiausia Egipto ekonominė partnerė ir jo pagrindinis užsienio investicijų šaltinis; kadangi ES dvišalė parama Egiptui pagal 2017–2020 m. Europos kaimynystės priemonę siekia 500 mln. EUR; kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. Užsienio reikalų taryba pavedė Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei persvarstyti ES paramą Egiptui; kadangi Taryba nusprendė, jog ES bendradarbiavimas su Egiptu bus iš naujo koreguojamas atsižvelgiant į pokyčius šalyje;

R.  kadangi keleto ES valstybių narių bendrovės nenutraukė stebėjimo ir karinės įrangos eksporto į Egiptą;

1.  griežtai smerkia mirties bausmės taikymą ir ragina sustabdyti visus artimiausiu metu numatytus mirties bausmės vykdymo atvejus Egipte; tvirtai remia neatidėliotiną mirties bausmės vykdymo moratoriumą Egipte, kaip žingsnį mirties bausmės panaikinimo linkme; todėl smerkia visus mirties bausmės vykdymo atvejus, nesvarbu, kur jie būtų vykdomi, ir dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas prisideda prie žmogaus orumo stiprinimo, o tai yra vienas iš ES žmogaus teisių politikos prioritetų; ragina Egipto valdžios institucijas persvarstyti visus mirties nuosprendžius ir užtikrinti, kad visiems nesąžiningų teismo procesų metu nuteistiems asmenims būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas iš naujo; primena, kad nepaisant saugumo problemų Egipte, mirties bausmė neturėtų būti kovos su terorizmu priemonė;

2.  ragina Egipto parlamentą persvarstyti Egipto kriminalinį kodeksą, baudžiamojo proceso kodeksą, antiteroristinius įstatymus ir karinį kodeksą, o vyriausybę ragina persvarstyti atitinkamus dekretus, kad civiliai asmenys, kaltinami nusikaltimais, už kuriuos baudžiama mirties bausme, jokiu pagrindu nebūtų nukreipiami į specialius ar karinius teismus, kadangi tokie teismai nesilaiko teisingo bylos nagrinėjimo standartų, kuriems Egiptas pritarė prisiimdamas tarptautinius įsipareigojimus ir kurie garantuojami konstitucijos; ragina Egipto valdžios institucijas nustoti teisti civilius asmenis kariniuose teismuose;

3.  primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas kalinimo laikotarpiu užtikrinti visų kaltinamųjų fizinį ir psichologinį saugumą; smerkia kankinimo ir netinkamo elgesio taikymą; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad sulaikytieji gautų visokeriopą reikalingą medicininę pagalbą; ragina ES visapusiškai kontroliuoti eksportą į Egiptą, visų pirma kai jis susijęs su prekėmis, kurias galima panaudoti kankinimui arba mirties bausmės vykdymui;

4.  ragina Egiptą pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį neprivalomą protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę, ir JT tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo; ragina Egipto vyriausybę nusiųsti atvirą kvietimą JT specialiesiems pranešėjams ir pakviesti juos apsilankyti šalyje;

5.  reiškia gilų susirūpinimą dėl masinių teismo procesų Egipto teismuose ir didelio jų skiriamų mirties bausmių skaičiaus; ragina teismines Egipto institucijas laikytis Egipto pasirašyto Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto ir jo paisyti, ypač 14 straipsnio dėl teisės į teisingą ir greitą teismo procesą, pradėtą remiantis aiškiais kaltinimais, ir užtikrinant, kad būtų paisoma teisiamojo teisių;

6.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją pasmerkti tai, kad pastaruoju metu Egipte įvykdytas nerimą keliantis mirties bausmių skaičius, ir primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares toliau kovoti prieš mirties bausmės taikymą; primygtinai ragina EIVT atkreipti dėmesį į pastarojo meto pokyčius Egipte ir pasinaudoti visa turima įtaka, kad būtų sustabdytas mirties bausmės vykdymas, taip pat ragina Egipto valdžios institucijas paisyti savo įsipareigojimų pagal tarptautines normas ir įstatymus;

7.  primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei valstybes nares užtikrinti, kad pagal ES ir Egipto partnerystės prioritetus vykdomais migracijos valdymo arba antiteroristiniais veiksmais nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės; pabrėžia, jog svarbu, kad ES, bendradarbiaudama su Egiptu, jį laikytų svarbia kaimyne ir partnere; primygtinai ragina Egiptą laikytis pagal 2017 m. liepos 27 d. priimtus ES ir Egipto partnerystės prioritetus prisiimtų įsipareigojimų skatinti demokratiją, pagrindines laisves ir žmogaus teises, kaip numatyta šalies konstitucijoje ir tarptautiniuose standartuose;

8.  smerkia Egipte įvykdytus teroristinius išpuolius; reiškia nuoširdžiausią užuojautą terorizmo aukų šeimoms; reiškia solidarumą su Egipto gyventojais ir dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą kovoti su radikalių ideologijų ir teroristinių grupuočių plitimu;

9.  primena Egipto vyriausybei, kad ilgalaikė Egipto ir jo žmonių gerovė yra neatskiriama nuo visuotinių žmogaus teisių apsaugos ir demokratinių ir skaidrių institucijų, kurios dalyvauja saugant pagrindines piliečių teises, sukūrimo ir įsitvirtinimo;

10.  remia daugumos Egipto gyventojų siekį sukurti laisvą, stabilią, klestinčią, įtraukią ir demokratinę valstybę, paisančią savo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje;

11.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Egipte ir toliau taikomų pagrindinių demokratinių teisių – žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvių, politinio pliuralizmo ir įstatymo viršenybės apribojimų; ragina nutraukti visus smurto aktus, kurstymą, neapykantą kurstančias kalbas, priekabiavimą, bauginimą, priverstinius dingimus ir cenzūrą, kuriuos prieš politinės opozicijos atstovus, protestuotojus, žurnalistus, tinklaraštininkus, studentus, moterų teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus, LGBTI asmenis, NVO ir mažumas (įskaitant nubus) naudoja valstybės institucijos, saugumo pajėgos bei tarnybos ir kitos grupės Egipte; smerkia pernelyg didelės prievartos prieš protestuotojus naudojimą; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti už taikų naudojimąsi savo teisėmis į saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę, ir ragina atlikti nepriklausomą ir skaidrų visų žmogaus teisių pažeidimų tyrimą;

12.  dar kartą išreiškia pasipiktinimą dėl Italijos tyrėjo Giulio Regeni kankinimo ir nužudymo ir pakartotinai pabrėžia, kad smerkia tai, jog nepadaryta pažangos tiriant šį žiaurų nužudymą; pabrėžia, jog ir toliau darys spaudimą, kad Europos institucijos bendradarbiautų su savo partnerėmis Egipte tol, kol šioje byloje bus atskleista tiesa, o nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn;

13.  primygtinai ragina prezidentą A. F. Sisį ir jo vyriausybę laikytis pažado įvykdyti tikrą politinę reformą ir paisyti žmogaus teisių; pabrėžia, kad patikimi ir skaidrūs rinkimai yra esminis demokratijos elementas – jie garantuojami 2014 m. konstitucijoje ir atitinka Egipto tarptautinius įsipareigojimus;

14.  ragina ES ir jos valstybes nares priimti aiškią, tvirtą ir vieningą poziciją Egipto klausimu per būsimus JT Žmogaus teisių tarybos posėdžius ir laikytis jos tol, kol ši šalis nepadarys reikšmingos pažangos žmogaus teisių srityje;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Egipto vyriausybei bei parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0084.
(2) OL C 399, 2017 11 24, p. 130.
(3) OL C 300, 2016 8 18, p. 34.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0044.
(5) OL C 349, 2017 10 17, p. 41.
(6) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 5.


Vaikų vergija Haityje
PDF 258kWORD 46k
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų vergijos Haityje (2018/2562(RSP))
P8_TA(2018)0036RC-B8-0100/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Haičio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 12 d. bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už vystymąsi atsakingo Komisijos nario pareiškimą Pasaulinės kovos su vaikų darbu dienos proga,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos metinę ataskaitą, kurioje nurodomi su žmogaus teisėmis susiję laimėjimai ir iššūkiai Haityje 2017 m.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 20 d. ARK ir ES migracijos politikos veiksmų tyrimą dėl prekybos žmonėmis Haityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 15 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto apsvarstytą Haičio pateiktą įgyvendinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 31 d. – lapkričio 11 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos atliktą Haičio visuotinį periodinį vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvųjį protokolą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1956 m. rugsėjo 7 d. Jungtinių Tautų papildomą konvenciją dėl vergovės, vergų prekybos ir į vergovę panašių institutų bei praktikos panaikinimo, ypač į jos 1 straipsnio d punktą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Port o Prense (Haitis) vykusią 34-ąją AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos sesiją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Haitis yra viena iš vargingiausių pasaulio šalių, kurioje didelė korupcija, menka infrastruktūra, sveikatos priežiūros stygius, mažas išsilavinimo lygis ir istorinis politinis nestabilumas yra pagrindinės nepakeliamo skurdo priežastys;

B.  kadangi vaikų išnaudojimas kaip namų darbuotojų, dažnai vadinamų kreolų žodžiu „restavek“ (už išlaikymą vergaujantis žmogus), yra sistemingas visame Haityje ir egzistuoja daugiausia dėl sunkių ekonominių sąlygų ir kultūrinio požiūrio į vaikus;

C.  kadangi vergavimas už išlaikymą (restavek) yra vidaus prekyba žmonėmis ir moderni vergovė, kurią Haityje patiria apie 400 000 vaikų – 60 proc. jų yra mergaitės; kadangi daug Haičio vaikų neturi gimimo liudijimo ir jiems kyla prekybos žmonėmis ir išnaudojimo grėsmė; kadangi, UNICEF duomenimis, viena iš esminių problemų yra vaikų patiriamas smurtas ir išnaudojimas, įskaitant kūno bausmes ir smurtą dėl lyties; kadangi kas ketvirta moteris ir kas penktas vyras tampa seksualinės prievartos aukomis nesulaukę 18 metų; kadangi 85 proc. vaikų nuo 2 iki 14 metų amžiaus patiria smurtinę discipliną namuose, 79 proc. patiria kūno bausmes ir 16 proc. kenčia nuo ypač žiaurių kūno bausmių; kadangi apie 30 000 vaikų gyvena maždaug 750 našlaičių prieglaudose, kurios dažniausiai privačios ir privačiai finansuojamos;

D.  kadangi už išlaikymą vergaujantys (restavek) vaikai paprastai yra gimę vargingų kaimiečių šeimose, turinčiose mažai galimybių gauti pajamų arba jų visai neturinčiose, ir jos parduoda vaiką kitai šeimai mainais į maistą ar pinigus;

E.  kadangi Haičio vyriausybė deda tam tikras pastangas panaikinti už išlaikymą vergaujančių (restavek) vaikų išnaudojimą, pvz., priėmė išsamų įstatymą dėl kovos su prekyba žmonėmis, priemones, pagal kurias nustatomi namų tarnais dirbantys vaikai ir jiems padedama, ir vykdo informuotumo didinimo kampanijas; kadangi valstybė privalo remti tėvus, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas;

F.  kadangi daug Haičio vaikų gauna nepakankamą išsilavinimą ir mokymą; kadangi, UNICEF duomenimis, Haityje 18 proc. vaikų nuo 6 iki 11 metų amžiaus nelanko pradinės mokyklos; kadangi maždaug pusė visų 15 m. ir vyresnių Haičio gyventojų yra neraštingi, nes 85 proc. mokyklų priklauso privatiems subjektams ir yra finansiškai visiškai neprieinamos mažas pajams gaunančioms šeimoms; kadangi uraganas Metju labai sumažino švietimo galimybes, nes sugriovė 1 633 iš 1 991 mokyklų labiausiai nukentėjusiose vietovėse;

G.  kadangi daugiau kaip 175 000 žmonių, įskaitant dešimtis tūkstančių vaikų, priverstų migruoti po uragano Metju 2016 m. spalio mėn., vis dar gyvena itin prastomis ir nesaugiomis sąlygomis; kadangi 2010 m. žemės drebėjimas nusinešė daugiau kaip 220 000 gyvybių ir privertė migruoti daugiau kaip 800 000 vaikų – daug jų priversti vergauti;

H.  kadangi Haitis yra šalis, kuri yra priverstinio darbo ir prekybos vaikais šaltinis, tranzito šalis ir paskirties šalis; kadangi vergavimo už išlaikymą (restavek) reiškinys taip pat turi tarptautinį aspektą, nes daug Haičio vaikų neteisėtai nugabenama į gretimą Dominikos respubliką;

I.  kadangi pastarojo meto rinkimų ir politinė aklavietė, susidariusi po 2016 m. prezidento rinkimų, labai pakenkė Haičio pajėgumui priimti pagrindinius teisėkūros aktus ir nacionalinį biudžetą, siekiant išspręsti skubias socialines ir ekonomines problemas;

J.  kadangi nebaudžiamumą Haityje kursto pareigūnų atsakomybės stoka, o ypač sistemingų jėgos panaudojimo atvejų tyrimų stygius ir plačiai paplitę neteisėti ar savavališki policijos vykdomi areštai; kadangi Haitis organizacijos „Transparency International“ korupcijos indekse iš 176 šalių užima 159 vietą;

K.  kadangi Haitis Jungtinių Tautų vystymosi programos skelbiamame žmogaus vystymosi indekse užima 163 vietą ir jam nuolat reikia humanitarinės ir vystomosios pagalbos;

L.  kadangi 2017 m. rugsėjo mėn. Haičio parlamentas patvirtino tokį šalies 2018 m. biudžetą, kuriame jau ir taip nuskurdusiems gyventojams nustatomi neproporcingai dideli mokesčiai, ir dėl to sostinėje Port o Prense kilo smurtinės demonstracijos ir riaušės; kadangi ekonomikos ir finansų ministras Patrick Salomon pristatė biudžetą, kuriame, pvz., pirmenybė teikiama vyriausybės įstaigų valymui, o ne visuomenės sveikatos programoms;

M.  kadangi ES yra skyrusi Haičiui 420 mln. EUR iš 11-ojo Europos plėtros fondo, ypač daug dėmesio skirdama vaikų mitybai ir švietimui, kad padėtų vaikams vystytis;

N.  kadangi 2017 m. ES paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus prancūzišku pavadinimu „La promotion des droits des enfants et la protection des enfants victimes d’exploitation, discrimination, violence et abandon“ (Vaiko teisių stiprinimas ir nuo išnaudojimo, diskriminacijos ir nesirūpinimo nukentėjusių vaikų apsauga), kurio pagrindinis tikslas – įkalintus vaikus grąžinti jų biologinėms šeimoms ar apgyvendinti juos globėjų šeimose;

1.  apgailestauja dėl to, kad labai daug vaikų Haityje priverstinai palieka savo šeimas dėl vergavimo už išlaikymą (restavek) reiškinio ir dirba priverstinį darbą; ragina išnaikinti šį reiškinį;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant smurtą dėl lyties, neteisėtą areštą ir vaikų pavertimo vergais už išlaikymą Haityje; ragina Haičio vyriausybę, siekiant užtikrinti skubias reformas, teikti pirmenybę teisėkūros priemonėms, visų pirma Baudžiamojo kodekso reformai, kuriomis kovojama su tokiais reiškiniais, ir sykiu atgaivinti pagrindines institucijas šalyje, kurių veikla sustojo dėl neseniai susidariusios politinės aklavietės;

3.  ragina Haičio vyriausybę skubiai imtis priemonių, kad būtų sprendžiama pažeidžiamumo problema, dėl kurios vaikai tampa namų vergais, ir, be kita ko, būtų apsaugoti vaikai, kurie yra nesirūpinimo, prievartos, smurto ir vaikų darbo aukos;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti pagalbą Haičiui įgyvendinti priemones, kuriomis būtų apsaugoti vaikai, įskaitant programas ir partnerystes, kuriomis siekiama kovoti su smurtu, prievarta ir vaikų išnaudojimu; ragina Haičio vyriausybę teikti pirmenybę procedūroms, įdiegti jas ir skirti joms pakankamai išteklių, siekiant išnaikinti vergavimo už išlaikymą (restavek) reiškinį, be kita ko, apmokyti socialines tarnybas padėti apgyvendinti už išlaikymą vergavusius vaikus kuo toliau nuo juos išnaudojusių šeimų ir užtikrinti jų reabilitaciją, kad būtų tenkinami jų fiziniai ir psichologiniai poreikiai;

5.  ragina Haičio vyriausybę įdiegti administracinę sistemą, kuri užtikrintų, kad visi naujagimiai būtų užregistruoti, kai tik gimsta, taip pat imtis priemonių užregistruoti tuos, kurie nebuvo užregistruoti, kai gimė, ir užregistruoti, kur jie gyvena;

6.  ragina Haičio valdžios isntitucijas ir paramos teikėjus brangioms, bet nekokybiškoms našlaičių prieglaudoms šiuo metu skiriamus didelius išteklius perskirti bendruomeninėms paslaugoms, kurios sustiprintų šeimų ir bendruomenių gebėjimus tinkamai rūpintis savo pačių vaikais;

7.  ragina Haičio vyriausybę ir kitas ES valstybes nares, jei dar to nepadarė, besąlygiškai ratifikuoti šias konvencijas, kurios yra esminės kovojant su prekyba vaikais ir vergove:

   Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvųjį protokolą ir pasirinkimą dalyvauti tyrimo ir tarpvalstybinėse procedūrose,
   Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo,
   Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,
   Romos statutą;

8.  ragina ES paramos vystymuisi fondą skirti ypatingą dėmesį pagalbai vykdyti skubią teismų sistemos reformą ir mokyti prokurorus ir teisėjus dirbti su prievartavimo ir seksualinės prievartos bylomis, užtikrinant, kad policija ir teismų darbuotojai būtų apmokyti ir galėtų nešališkai elgtis su moterimis ir mergaitėmis, pranešančiomis apie smurtą dėl lyties;

9.  pažymi, kad Haičio parlamentas 2017 m. rugsėjo mėn. patvirtino metinį biudžetą; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu padaryta pažanga teisės į mokslą srityje, visų pirma įgyvendinant Visuotinio, nemokamo ir privalomo švietimo programą, nes tam reikia tiek veiksmingos stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemos, tiek tvarių finansinių pastangų ir iš Haičio nacionalinio biudžeto, ir iš ES paramos vystymuisi fondo; ragina skirti daugiau dėmesio už išlaikymą vergavusių (restavek) vaikų gerovei ir reabilitacijai, įskaitant labiausiai nepalankioje padėtyje esančius, neįgalius, turinčius mokymosi sunkumų ir kaimo vietovėse gyvenančius vaikus, skiriant lėšas iš kito EPF ir vykdant Haičio nacionalinę orientacinę programą, be kita ko, reguliariai rengti bendras priemonių, kurių buvo imtasi, ir jų veiksmingumo kovojant su vergovės už išlaikymą (restavek) reiškiniu, pažangos ataskaitas;

10.  tikisi, kad ES ir jos valstybės narės, kurios pažadėjo suteikti pagalbą Haičiui po uragano Metju, laikysis duotų pažadų ir padės šaliai įveikti ilgalaikes problemas;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, AKR ir ES ministrų tarybai, Cariforum institucijoms, Haičio ir Dominikos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.


Išorės veiksmų garantijų fondas ***I
PDF 324kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (COM(2016)0582 – C8-0374/2016 – 2016/0274(COD))
P8_TA(2018)0037A8-0132/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0582),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 209 bei 212 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0374/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gruodžio 1 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Užsienio reikalų komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0132/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji pasiūlymą pakeis, pakeis iš esmės arba ketina pasiūlymą keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. vasario 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą

P8_TC1-COD(2016)0274


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/409.)


Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti ***I
PDF 324kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (COM(2016)0583 – C8-0376/2016 – 2016/0275(COD))
P8_TA(2018)0038A8-0135/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0583),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 209 ir 212 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0376/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Sprendimo Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (COM(2016)0584), taikymo laikotarpio vidurio peržiūros,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gruodžio 1 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0135/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia kitu tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. vasario 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti

P8_TC1-COD(2016)0275


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2018/412.)


Europos investicijų banko finansinės veiklos metinė ataskaita
PDF 398kWORD 60k
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos metinės ataskaitos (2017/2071(INI))
P8_TA(2018)0039A8-0013/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 175, 177, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į SESV Protokolą Nr. 5 dėl Europos investicijų banko (EIB) statuto,

–  atsižvelgdamas į 2017–2019 m. EIB grupės veiklos planą, paskelbtą EIB interneto svetainėje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EIB veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. EIB finansinę ataskaitą ir 2016 m. EIB statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. EIB parengtą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veikimo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir EIB 2017 m. gegužės 2 d. sudarytą susitarimą dėl keitimosi informacija pagal 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2396, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (COM(2016)0583),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (COM(2016)0582),

–  atsižvelgdamas į EIB ekonominio atsparumo iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas(3),

–  atsižvelgdamas į pirmąjį EDVF strateginės valdybos posėdį, įvykusį 2017 m. rugsėjo 28 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge surengtą socialinį aukščiausiojo lygio susitikimą deramų darbo vietų ir ekonomikos augimo tema ir į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į EIB grupės strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir 2016 m. EIB valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB aplinkos apsaugos ir socialinės praktikos vadovą,

–  atsižvelgdamas į šiuo metu persvarstomą 2010 m. EIB skundų nagrinėjimo tvarką – principus, įgaliojimus ir darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 15 d. EIB politikos menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu dokumentą ir į jos 2014 m. balandžio 8 d. priedėlį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. EIB pritarimą ES sprendimui ratifikuoti Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko J. C. Junckerio pranešimą apie Sąjungos padėtį 2017 m. rugsėjo 13 d. vykusioje Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0013/2018),

A.  kadangi Europos investicijų bankas (EIB) laikomas ES institucija, atsakinga už finansus, ir pagrindine viešųjų ir privačių investicijų skatinimo ES institucija, be to, EIB, vykdydamas išorės skolinimo veiklą, atlieka svarbų vaidmenį už ES ribų;

B.  kadangi EIB grupės finansinė veikla apima ir nuosavų išteklių skolinimą, ir įvairių jai suteiktų įgaliojimų vykdymą, gavus paramą iš ES biudžeto ir trečiųjų subjektų, pvz., ES valstybių narių;

C.  kadangi geriausios praktikos, susijusios su EIB grupės veiklos veiksmingumo politika ir vadyba, valdymu ir skaidrumu, plėtotei turėtų būti skiriamas nuolatinis dėmesys;

D.  kadangi 2016 m. EIB išlaikė tvirtą finansinę padėtį, kaip ir buvo prognozuojama tiems metams – EIB metinis grynasis perviršis sudarė 2,8 mlrd. EUR;

E.  kadangi EIB turėtų toliau didinti pastangas veiksmingai plėsti savo skolinimo veiklą, t. y. teikti techninę pagalbą ir konsultacinę pagalbą, visų pirma regionuose, kuriuose žemas investicijų lygis, siekiant mažinti regioninius skirtumus, ir sykiu mažinti administracinę naštą paraiškų teikėjams;

F.  kadangi EIB, kaip už Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) valdymą atsakinga institucija, turėtų ir toliau siekti užtikrinti kokybišką, geografiniu požiūriu subalansuotą turto portfelį, garantuojantį ilgalaikę ekonominę naudą, užtikrinančią kokybiškų darbo vietų kūrimą, ir tai turėtų padaryti savo pagrindiniu prioritetu visoje ES teritorijoje;

G.  kadangi Europos investicijų fondas (EIF) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį papildydamas EIB intervencijas kaip specializuota rizikos kapitalo ir garantijų ES priemonė, siekiant visų pirma remti MVĮ ir taip užtikrinti tolesnę ir didesnę Europos integraciją ir ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

H.  kadangi apsaugos nuo sukčiavimo, be kita ko, mokestinio sukčiavimo ir pinigų plovimo, taip pat terorizmo finansavimo rizikos priemonės įtvirtintos EIB grupės sutartinėse nuostatose, įtraukiamose į sutartis, sudaromas tarp EIB grupės ir jos sandorių šalių; kadangi EIB grupė turėtų reikalauti sandorių šalių laikytis visų taikytinų teisės aktų; kadangi EIB grupė, remdamasi išsamaus patikrinimo rezultatais, turėtų nustatyti papildomas sutartines nuostatas dėl konkrečių skaidrumo ir sąžiningumo aspektų;

I.  kadangi EIB grupė pagal Sutartis privalo prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos ir regionų vystymosi, taikydama specialias finansavimo priemones, pvz., teikdama paskolas, akcinį kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimo priemones ir konsultavimo paslaugas;

J.  kadangi EIB grupė turėtų išlaikyti aukštą kreditingumą kaip pagrindinį savo verslo modelio pranašumą ir kokybišką, tvirtą turto portfelį su patikimais investicijų projektais pagal ESIF ir visas portfelio finansines priemones;

Pasauliniai iššūkiai ir pagrindinės politikos sritys

1.  pabrėžia, kad ekonomikos krizė labai susilpnino ES ekonomikos augimą ir kad viena iš svarbiausių jos pasekmių yra investicijų sumažėjimas ES; pabrėžia, kad, kaip matyti iš Eurostato duomenų, viešojo ir privačiojo sektorių investicijų nuosmukis pasiekė nerimą keliantį lygį tose šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės; išreiškia susirūpinimą dėl makroekonominio disbalanso ir nedarbo, kurie tebėra dideli kai kuriose valstybėse narėse;

2.  tikisi, kad EIB ir toliau bendradarbiaus su Komisija ir valstybėmis narėmis šalinant sisteminius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai arba šalys negali visapusiškai pasinaudoti EIB finansinės veiklos teikiamomis galimybėmis;

3.  palankiai vertina EIB grupės pasiryžimą stiprinti ES konkurencingumą, iš tikrųjų skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir padėti spręsti socialinius ir ekonominius uždavinius ES ir už jos ribų, siekiant įgyvendinti bendruosius viešosios politikos tikslus, susijusius su inovacijomis, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansais, infrastruktūra, aplinka, ekonomine ir socialine sanglauda bei klimatu; primena, kad šie tikslai taip pat reikalauja teikti viešąsias gėrybes; primygtinai teigia, kad, norint sėkmingai pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, visa EIB grupės veikla turėtų būti ne tik ekonomiškai tvari, bet ir prisidėti prie pažangesnės, ekologiškesnės ir įtraukesnės ES; į tai atsižvelgdamas ragina EIB bendradarbiauti su smulkiaisiais rinkos dalyviais ir bendruomenės kooperatyvais, siekiant paskatinti nedidelės apimties atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus susijungti, kad jie galėtų gauti EIB finansavimą; pabrėžia, kad priemonės, būtinos šiems tikslams pasiekti, turėtų tarpusavyje derėti;

4.  palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama suderinti įvairius finansavimo šaltinius, įskaitant ESIF, centralizuotai administruojamas ES lygmens finansines priemones ir Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų programų išteklius, taip pat valstybių narių ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų išteklius, nes tai įgalina finansuoti MVĮ naudingus rizikingus projektus ir tokius projektus, kuriems sunkiau gauti finansavimą;

5.  palankiai vertina tai, kad EIB patvirtino savo įsipareigojimą padėti įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; mano, kad numatyta 2018 m. EIB skolinimo energetikos sektoriui kriterijų peržiūra suteiks bankui progą iš naujo apsvarstyti, ar teikti paramą iškastinio kuro sektoriui, ir paskelbti atitinkamus su tuo susijusius išsamius duomenis; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina banką paskelbti konkrečius veiksmų planus, susijusius su jo 2015 m. klimato kaitos strategija, ir savo portfelį suderinti su tikslu užtikrinti, kad laikantis Paryžiaus susitarimo vidutinė pasaulio temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 1,5 °C, pakopomis sparčiai ir visiškai atsisakant iškastinio kuro projektų ir pirmenybę teikiant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių projektams; palankiai vertina 2017 m. spalio 10 d. Tarybos išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo(4) ir pabrėžia, kad labai svarbu skirti pakankamą finansavimą darnioms žaliosioms investicijoms, įskaitant investicijas į biologinės pramonės sektorius(5); ragina EIB ir toliau teikti finansinę paramą tvariems vietos energijos šaltiniams, kad būtų panaikinta didelė Europos priklausomybė nuo išorės energijos tiekėjų ir užtikrintas tiekimo saugumas; ragina EIB apsvarstyti, ar nereikėtų patvirtinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Rio klimato rodiklių, taikomų ESI fondų lėšų panaudojimo klimato politikos veiksmams stebėjimo ir kontrolės tikslais, siekiant geriau atsižvelgti į EIB veiklą, susijusią su sanglaudos politika, kai vertinamas ESI fondų vaidmuo kovojant su klimato kaita;

6.  pažymi, kad EIB rezultatai klimato politikos veiksmų srityje labai įvairūs nepaisant to, kad 25 proc. lėšų skyrimo tikslas pasiektas, bendrai paėmus, vos viršijant minimalią ribą; yra susirūpinęs dėl to, kad 16 valstybių narių EIB parama klimato politikos veiksmams nesiekė nė 20 proc. ir kad 2016 m. investicijos į klimato politikos veiksmus daugiausia teiktos stiprios ekonomikos ES šalims – 70 proc. ESIF paramos atsinaujinančiųjų išteklių energetikai suteikta vienintelei šaliai, t. y. Belgijai, o 80 proc. investicijų pagal ESIF į energijos vartojimo efektyvumą skirta Prancūzijai, Suomijai ir Vokietijai;

7.  palankiai vertina tai, kad EIB reagavo į krizę gerokai išplėsdamas savo veiklą, be kita ko, labiausiai nukentėjusiose šalyse; ragina EIB toliau remti ES šalis, kad padėtų jų ekonomikai atsigauti;

8.  primena, kad būtina skubiai išaiškinti „Brexit“ poveikį EIB dabartiniam biudžetui ir jo veiklai, kad institucija ir toliau galėtų vykdyti savo funkcijas; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė teikė 16,11 proc. EIB kapitalo – jos įnašas sudarė 3,5 mlrd. EUR įmokėtojo kapitalo ir 35,7 mlrd. EUR banko kapitalo pagal pareikalavimą; pabrėžia, kad svarbu tiksliai nustatyti Jungtinės Karalystės įnašo į EIB biudžetą dydį ir apibrėžti būsimą Jungtinės Karalystės dalyvavimą ekonominėje veikloje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo nesumažėtų EIB pajėgumas remti ES ekonomiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia kuo greičiau užtikrinti teisinį tikrumą, kalbant apie šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vykdomus projektus, kuriuos bendrai finansuoja EIB; mano, kad iki oficialaus išstojimo iš Sąjungos dienos požiūris investicijų srityje į Jungtinę Karalystę turėtų būti toks pats kaip į bet kurią kitą valstybę narę, tačiau EIB elgiasi teisingai investicijoms nustatydamas sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad investicijų tinkamumo kriterijų, visų pirma aplinkosaugos standartų srityje, bus laikomasi visu tokių investicijų laikotarpiu;

9.  pabrėžia, kad labai svarbi EIB finansavimo veikla rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse, remiant tas šalis, kurios įgyvendina sunkias ekonomines ir demokratines reformas, siekdamos integracijos į ES; primena, kad pagrindinės finansavimo veiklos tikslas taip pat turėtų būti siekis patenkinti skubius poreikius ir spręsti ilgalaikius uždavinius, tokius kaip infrastruktūros atstatymas, tinkamo būsto ir reagavimo į kritinę padėtį infrastruktūros užtikrinimas, taip pat kova su jaunimo nedarbu; pabrėžia, jog reikia, kad EIB vykdytų išorės operacijas taip, kad jo veikla būtų konkrečiai sutelkta į sritis, kurios itin svarbios Europos Sąjungai; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į EIB išorės skolinimo įgaliojimų išplėtimą, siekiant stiprinti veiklą pietinėse kaimyninėse šalyse, Viduržemio jūros regione, Lotynų Amerikoje ir Azijoje; be to, atkreipia dėmesį į dideles EIB operacijų galimybes pagerinti ekonominę padėtį geopolitiniu požiūriu labai svarbiuose regionuose, visų pirma Ukrainoje, susiduriančioje su dideliais ekonominiais sunkumais dėl Rytų Ukrainoje vykstančio ginkluoto konflikto;

10.  mano, kad EIB, būdamas „ES banku“, įsteigtu ir valdomu pagal ES sutartis ir prie jų pridėtą atitinkamą protokolą, privalo atitikti šį ypatingą statusą, kuriuo numatomos ypatingos teisės ir pareigos; pažymi, kad EIB atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendindamas vis daugiau finansinių priemonių, kurias taikant ES biudžeto lėšos naudojamos kaip svertas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, jog prognozuojama, kad, kaip ir numatyta 2017–2019 m. veiklos plane, pasirašytų EIB paskolų vertė dar kartą pakils 2019 m. (iki 76 mlrd. EUR – jų vertė, 2014 m. buvusi 77 mlrd. EUR, 2016 m. nukrito iki 73 mlrd. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėmis aplinkybėmis bankas turėtų būti skatinamas išsikelti ambicingesnius tikslus ir padidinti EIB pasirašytų paskolų vertę; primena, kad EIB turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, pasinaudojant tokiomis priemonėmis kaip programa „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė;

12.  palankiai vertina EIB įsipareigojimą kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis ir imtis veiksmų šalyse, kuriose migracijos krizė ypač didelė, be kita ko, stiprinant ir papildant humanitarinius veiksmus ir teikiant paramą ekonomikos augimui, vystymuisi ir reikalingoms investicijoms į modernią ir darnią miestų, sveikatos, švietimo ir socialinę infrastruktūrą, skatinant ekonominę veiklą, kad būtų kuriamos darbo vietos, ir tarpvalstybinį valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpusavio bendradarbiavimą; tikisi, kad EIB grupė šiuo tikslu dės daugiau pastangų koordinuoti ekonominio atsparumo iniciatyvą ir persvarstyto išorės skolinimo įgaliojimo vykdymą pagal EDVF programą; ragina padidinti finansinę paramą projektams, kurie padėtų sumažinti ekonomines sąnaudas, susijusias su migracijos krize, ir sykiu darytų teigiamą poveikį piliečiams, pabėgėliams ir kitiems migrantams valstybėse narėse, kurioms tenka didžiausi pabėgėlių ir migrantų srautai;

13.  todėl palankiai vertina EIB atsako į krizę ir atsparumo didinimo iniciatyvą, kuria siekiama padidinti Europos pietinėms kaimyninėms valstybėms ir Balkanų regionui skiriamą pagalbą 6 mlrd. EUR; ragina užtikrinti, kad ši iniciatyva iš tikrųjų papildytų šiuo metu regione vykdomą EIB veiklą;

14.  atkreipia dėmesį į EIB pasiūlymą įsteigti, pasinaudojant EIF modeliu, grupei pavaldų subjektą, atsakingą už finansavimą už Europos ribų; tikisi, kad bus laiku informuojamas apie visus pokyčius šioje srityje;

15.  palankiai vertina EIB grupės 2017 m. paskelbtą strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo; mano, kad lyčių perspektyva turėtų būti taikoma visoms EIB grupės finansinėms operacijoms; tikisi, kad lyčių lygybės veiksmų planas, nustačius plataus užmojo tikslus ir konkrečius rodiklius, bus netrukus įgyvendintas;

16.  palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl ESIF veiklos pratęsimo ir patikslinimo ir tikisi, kad persvarstytas fondas ir sustiprintas Europos investavimo konsultacijų centras padės įveikti nustatytas dabartinės sistemos problemas, konkrečiai problemas, susijusias su papildomumu, tvarumu, klimato politikos veiksmais, geografine pusiausvyra ir konsultavimo centro veikla; pabrėžia, kad EIB vykdant skolinimo veiklą svarbu vengti geografinio disbalanso, siekiant užtikrinti platesnio geografiniu ir sektorių požiūriu masto lėšų paskirstymą, nepakenkiant projektų kokybei; ragina EIB toliau stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis, kad būtų pasiekta daugiau gavėjų, ir toliau plėtoti konsultacinę veiklą ir techninę pagalbą, kad ilguoju laikotarpiu būtų išspręsta geografinės pusiausvyros problema; atkreipia dėmesį į labai įvairią patirtį įgyvendinant ESIF projektus; remia ir skatina tolesnį keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp EIB ir valstybių narių, siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą ir tinkamą J. C. Junckerio plano svertą, nes tai pakeis ES piliečių gyvenimą;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB kasmet skolina vidutiniškai po 1 mlrd. EUR socialiniams būsto projektams (jų pastaraisiais metais gerokai padaugėjo ir toliau įvairinama projektų vykdytojų ir paskolos gavėjų grupė), 1,5 mlrd. EUR sveikatos infrastruktūrai ir 2,4 mlrd. EUR švietimo infrastruktūros projektams; pabrėžia, kad tolesnė EIB finansavimo plėtra šiame sektoriuje atspindėtų dabartinę pažangą, siekiant įtvirtinti ES socialinių teisių ramstį ir užtikrinti, kaip ir tikimasi, kad EIB grupė pirmenybę teiktų tiems projektams, kurie turėtų didžiausią poveikį tvarių vietinių darbo vietų kūrimui;

18.  palankiai vertina tai, kad, kaip teigiama EIB Ekonomikos departamento 2017 m. rugsėjo 28 d. informaciniame pranešime, dėl kumuliacinių investicijų, kurias EIB grupė patvirtino 2015 m. ir 2016 m., ES BVP iki 2020 m. padidės 2,3 proc. ir bus sukurta 2,25 mln. darbo vietų – tai rodo, kad EIB daro didelį makroekonominį poveikį; ragina EIB toliau didinti savo makroekonominės analizės pajėgumus, įskaitant EIB veiklos makroekonominio poveikio tyrimus, plėsti savo bendrą analitinę veiklą ir sektorių tyrimus, taip pat empirinių studijų ir leidinių spektrą, kad EIB taip pat taptų „žinių banku“; ragina EIB toliau tobulinti projektų vertinimo procesą, naudojant išsamesnius, tikslesnius ir patobulintus poveikio rodiklius;

19.  pripažįsta anticiklinės priemonės vaidmens, kurį EIB atliko pastaraisiais metais, svarbą; mano, kad vienas iš pagrindinių EIB prioritetų, kai tik ekonomika vėl sugrįš į prieškrizinį investicijų lygį, turėtų būti – sutelkti dėmesį į pagalbą panaikinti investicijų deficitą tose srityse, kuriose to negali padaryti rinkos, pavyzdžiui, dėl jų nuolatinio orientavimosi į trumpalaikius tikslus ir nesugebėjimo teisingai įvertinti ilgalaikių išorinių veiksnių, kad būtų paskatintos tvarios investicijos, technologijų pažanga ir inovacijos siekiant tvaraus augimo; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę inovacijomis pagrįstiems projektams, turintiems aiškią pridėtinę vertę ES, taip pat ir regionų vystymuisi, remiant tokius projektus, kaip antai kaimo ir kitų mažiau prieinamų ir mažiau išsivysčiusių teritorijų atgaivinimo projektus;

20.  pabrėžia, kad EIB atliko ir toliau atlieka teigiamą vaidmenį mažinant viešųjų investicijų deficitą; pabrėžia, kad investicijos, atsakingos ir tvarios struktūrinės reformos ir patikima biudžeto politika turi būti neatsiejama bendros strategijos dalis; ragina koordinuoti EIB veiklą valstybėse narėse ir vyriausybių veiklą, politiką ir tikslus, nustatytus nacionalinėse reformų programose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, visais atvejais, kai toks derinimas įmanomas;

21.  pabrėžia, kad ES lygmeniu esama svarbių struktūrinių priežasčių, dėl kurių didėja investicijų atotrūkis tarp valstybių narių; ragina EIB padidinti techninę pagalbą, kad būtų galima spręsti mažo projektų kūrimo pajėgumo problemą kai kuriose valstybėse narėse; ragina EIB teikti išsamesnę informaciją apie tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas, kurias sukuria kiekvienas finansuojamas projektas;

22.  pabrėžia, kad EIB pagal Sutartis privalo prisidėti prie subalansuoto ir stabilaus vidaus rinkos kūrimo, vykdydamas pagrindinę skolinimo veiklą ir sąveikaudamas su Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad būtų remiami projektai, skirti mažiau išsivysčiusiems regionams, ir tarpvalstybinio pobūdžio projektai; todėl atkreipia dėmesį į svarbaus EIB papildomojo vaidmens potencialą įgyvendinant sanglaudos politiką, kuri ir toliau visuomet turėtų būti grindžiama rezultatais ir į juos orientuota, be kita ko, vykdant veiklą, kuria siekiama stiprinti projektų rengimo pajėgumus, teikti konsultavimo ir analizės paslaugas ir paskolas nacionaliniam bendram finansavimui naudojant ESI fondus; ragina Komisiją ir EIB geriau koordinuoti savo pastangas, siekiant toliau skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikti investavimo galimybių visuose Europos regionuose, įskaitant tuos regionus, kurie negauna lėšų iš Sanglaudos fondo, kad būtų pasiekta geresnių ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

23.  pabrėžia, kad EIB, kaip vieša finansų institucija, finansuojanti projektus, kuriais siekiama įgyvendinti ES politiką ir prioritetinius uždavinius, turėtų prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, be kita ko, mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo; tačiau susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad, žvelgiant į geografinį skolinimo pasiskirstymą pagal šalis, kuriose vykdomi projektai, matyti, jog penkios valstybės narės, didžiausios ekonomikos ES šalys, gavo 54,11 proc. visų 2016 m. suteiktų paskolų; ragina EIB ir Komisiją išnagrinėti tokios padėties priežastis ir iki 2018 m. vidurio informuoti Parlamentą apie jas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti platesnį teritorinį lėšų paskirstymą, be kita ko, ESIF, kuris visuomet turėtų papildyti ESI fondus, kad būtų pasiektas regioninių skirtumų mažinimo tikslas; pabrėžia, kad reikia stiprinti EIB vaidmenį finansuojant socialinį verslumą ir startuolius, socialinės infrastruktūros augimo spartinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos, energijos vartojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos projektus; primena, kad EIB taip pat daug investuoja ES nepriklausančiose šalyse;

24.  atkreipia dėmesį į visų EIB grupės valdomų programos „Horizontas 2020“ finansinių priemonių („InnovFin“) laikotarpio vidurio vertinimą ir jame pateiktas 15 rekomendacijų; tikisi, kad EIB grupė parengs išsamią strategiją, kurios laikysis siekdama įgyvendinti šias rekomendacijas;

Atitiktis reikalavimams

25.  pakartoja savo poziciją, kad į ES teisės aktus, įskaitant EIB statutą, ESIF reglamentą, keturis bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentus ir penkis Europos struktūriniais ir investicijų fondus (Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą), turėtų būti įtrauktas draudimas naudoti ES finansavimą galutiniams naudos gavėjams arba finansų tarpininkams, kurie, kaip įrodyta, yra susiję su mokesčių slėpimu arba mokestiniu sukčiavimu;

26.  primena, kad EIB politika reikalavimų neatitinkančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu turi būti plataus užmojo; pažymi, kad pasikliovimas bendru 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos patvirtintu ES trečiųjų šalių jurisdikciją turinčių subjektų, nesilaikančių gero mokesčių srities valdymo standartų, sąrašu, kuris turės viršenybę kitų organizacijų sąrašų atžvilgiu iškilus prieštaravimams, yra teigiamas, bet nepakankamas žingsnis, ir ragina ataskaitų pagal šalis teikimą be išimčių padaryti viena pagrindinių EIB įmonių socialinės atsakomybės strategijos dalių; ragina EIB laikytis atitinkamų standartų ir taikytinų teisės aktų pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu srityse, nesinaudoti mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, jose nedalyvauti ir netaikyti praktikos, kuri neatitinka gero mokesčių valdymo kriterijų, nustatytų Sąjungos teisėje, Tarybos išvadose, Komisijos komunikatuose ir bet kuriuose oficialiuose Komisijos pranešimuose, nepalaikyti verslo santykių su subjektais, registruotais ar įsteigtais tose šalyse ir teritorijose, kurios nebendradarbiauja su Sąjunga taikant tarptautiniu mastu sutartus mokesčių standartus, susijusius su skaidrumu ir informacijos mainais; ragina EIB, pasikonsultavus su Komisija ir su suinteresuotaisiais subjektais, persvarstyti ir atnaujinti politiką reikalavimų neatitinkančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu, atsižvelgiant į Sąjungos patvirtintą nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą; ragina Komisiją kasmet pateikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie tos politikos įgyvendinimą;

27.  pažymi, kad Komisija seniau buvo užblokavusi tam tikrus projektus, kuriuos pateikė tarptautinės finansų institucijos(6), nes šie projektai apėmė nepateisinamai sudėtingus apmokestinimo susitarimus, vykdomus taikant kenksmingus arba apskritai mokesčių netaikančius mokesčių režimus trečiosiose šalyse; ragina Komisiją ir EIB į savo metinę ataskaitą įtraukti informaciją apie projektus, kurių lėšos pervestos į lengvatinių mokesčių jurisdikcijų teritorijas; pabrėžia, kad tarptautinės finansų institucijos turi pašalinti riziką, kad ES lėšomis bus tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama prie mokesčių vengimo ir mokestinio sukčiavimo;

28.  pažymi, kad buvo išreikštas susirūpinimas dėl EIB finansuojamų projektų, susijusių su lengvatinių mokesčių struktūromis ir nebendradarbiaujančiais jurisdikciją turinčiais subjektais; ragina Komisiją paskelbti viešą metinę ataskaitą dėl ES lėšų naudojimo, susijusio su lengvatinių mokesčių struktūromis ir EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pinigų pervedimais į tas struktūras, įskaitant sustabdytų projektų skaičių ir pobūdį, aiškinamąsias pastabas dėl projektų sustabdymo pagrindo ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad jokiomis ES lėšomis nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama prie mokesčių vengimo ir mokestinio sukčiavimo;

29.  palankiai vertina tai, kad EIB atsižvelgia į mokesčių poveikį šalyse, kuriose investuojama, ir į tai, kaip investicijos prisidės prie ekonomikos vystymosi, darbo vietų kūrimo ir nelygybės mažinimo;

30.  mano, kad EIB, kaip Europos Sąjungos bankas, turėtų dėti daugiau pastangų siekdamas užtikrinti, kad finansų tarpininkai, su kuriais jis bendradarbiauja, nesinaudotų mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma, agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, jose nedalyvautų ir netaikytų praktikos, kuri neatitinka gero mokesčių valdymo kriterijų, nustatytų ES teisės aktuose, įskaitant Komisijos rekomendacijas ir komunikatus; pabrėžia, kad EIB taip pat turėtų užtikrinti, kad finansų tarpininkai nebūtų susiję su korupcija, pinigų plovimu, organizuotu nusikalstamumu ar terorizmu;

31.  pabrėžia, kad EIB turi turėti patikimą ir išsamią informaciją apie tikruosius galutinius EIB lėšų gavėjus, taip pat ir tais atvejais, kai finansavimas priklauso nuo privataus kapitalo fondų; todėl primygtinai ragina EIB sugriežtinti išsamaus patikrinimo procedūrą ir padidinti skaidrumą, kai bendradarbiaujama su finansų tarpininkais; mano, kad geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriais reikia nuolat sekti, yra kriterijų naudojimas atrenkant finansų tarpininkus ir atnaujintos informacijos apie tikruosius bendrovių savininkus, įskaitant patikos fondus, fondus ir mokesčių rojus, turėjimas; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB nustato tikruosius tokių bendrovių savininkus per išsamaus patikrinimo procesą; ragina EIB grupę dar labiau sugriežtinti sutartines sąlygas, t. y. įtraukti sąlygą arba nuorodą dėl gero valdymo, siekiant sumažinti EIB sąžiningumui ir reputacijai kylančią riziką; primygtinai nurodo, kad EIB reikia parengti išsamų viešą finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą, siekiant sutvirtinti ES įsipareigojimą kovoti su piktnaudžiavimu mokesčiais ir veiksmingiau vengti korupcijos ir nusikalstamų grupuočių įsiskverbimo rizikos;

32.  palankiai vertina EIB pastangas atlikti išsamų EIB grupės pagrindinių sandorio šalių ir operacijų patikrinimą, įskaitant vykdomą stebėsenos veiklą ir kontrolę, siekiant užtikrinti, kad EIB atsitiktinai nesudarytų palankesnių sąlygų korupcijai, sukčiavimui, slaptiems susitarimams, prievartai, pinigų plovimui, mokestiniam sukčiavimui, žalingai mokesčių praktikai ar terorizmo finansavimui, visų pirma skelbiamas reguliarias Vyriausiojo atitikties pareigūno tarnybos (OCCO) veiklos ataskaitas ir glaudų jos bendradarbiavimą su EIB generaline inspekcija; ragina EIB prisiderinti prie Komisijos planuojamos naujos skubaus perspėjimo ir draudimo dalyvauti sistemos;

33.  palankiai vertina EIB grupės bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su įvairiomis Komisijos tarnybomis dėl priemonių, numatytų kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinyje, siekiant patikslinti pagrindinių teisės aktų rinkinio taikymo sritį ir jo pagrindines nuostatas, EIB grupės vaidmenį ir dalyvavimą jas taikant, taip pat EIB grupės dalyvavimą dialoge su pilietinės visuomenės organizacijomis šiais klausimais tiek EIB grupės direktorių valdybos, tiek EIB tarnybų, pvz., OCCO, lygmeniu; ragina EIB geriau spręsti mokesčių vengimo klausimus, kai atliekamas išsamus patikrinimas;

Atskaitomybė

34.  mano, kad didesnis EIB ekonominis vaidmuo, didesni jo investavimo pajėgumai ir ES biudžeto kaip garantijos naudojimas EIB operacijoms reikalauja didesnio skaidrumo ir didesnės atskaitomybės, kad būtų užtikrinta tikra viešoji EIB grupės veiklos, projektų atrankos ir finansavimo prioritetų kontrolė;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB kasmet pateikia tris ataskaitas Parlamentui apie savo veiklą ir kad EIB pirmininkas ir darbuotojai nuolat dalyvauja klausymuose Parlamentui ir jo komitetams paprašius; vis dėlto primena savo prašymą užtikrinti aukštesnio lygio EIB atskaitomybę Parlamentui ir skaidrumą; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą pasirašyti tarpinstitucinį susitarimą tarp EIB ir Parlamento dėl keitimosi informacija, įskaitant Parlamento narių galimybę pateikti klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, EIB pirmininkui;

36.  primena, kad skaidrumas įgyvendinant ES politiką ne tik stiprina EIB grupės bendrą atskaitomybę ir patikimumą, kai ji pateikia aiškią informaciją apie finansų tarpininkų ir galutinių finansinės naudos gavėjų tipus, bet taip pat prisideda prie finansuojamų projektų efektyvumo ir tvarumo didinimo ir užtikrina visišką sukčiavimo ir korupcijos netoleravimą, susijusį su paskolų portfeliu;

37.  palankiai vertina tai, kad EIB grupės skaidrumo politika grindžiama informacijos atskleidimo prielaida ir kad kiekvienas asmuo gali susipažinti su EIB grupės dokumentais ir informacija; primena savo rekomendaciją EIB grupės svetainėje paskelbti nekonfidencialius dokumentus, pvz., tarpinstitucinius susitarimus ir memorandumus, ir primygtinai ragina EIB grupę tuo neapsiriboti, bet ir toliau ieškoti didesnio skaidrumo užtikrinimo būdų;

38.  mano, kad EIB grupė turėtų sekti Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) ir Pasaulio banko grupės pavyzdžiu ir pradėti atskleisti informaciją apie didelės rizikos paprojekčius, kuriuos ji finansuoja per komercinius bankus (pagrindinius tarpininkus ir (arba) finansines priemones, kurias EIB grupė naudoja MVĮ finansuoti);

39.  palankiai vertina tai, kad visi EIB grupės turimi projektų dokumentai paprašius pateikiami; prašo EIB grupės nustatyti gaires dėl nekonfidencialios ir esminės informacijos, kurią galima atskleisti, kai raginama savo iniciatyva atskleisti informaciją apie projektą;

40.  ragina, kad EIB grupės informacijos atskleidimo politika užtikrintų aukštą jos kainodaros politikos ir valdymo organų principų skaidrumo lygį; palankiai vertina EIB grupės direktorių valdybos 2017 m. sausio mėn. posėdžių protokolų paskelbimą, viešąjį dokumentų registrą ir projektų duomenų skelbimą pagal tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą(7); ragina paskelbti valdymo komitetų posėdžių protokolus;

41.  atkreipia dėmesį į atliekamą EIB grupės informavimo apie pažeidimus politikos persvarstymą; primygtinai ragina EIB grupę padidinti skundų mechanizmo nepriklausomumą, teisėtumą, prieinamumą, nuspėjamumą, lygiateisiškumą ir skaidrumą, be kita ko, įtraukti direktorius ir pagerinti skundų pateikėjų apsaugą; mano, kad tokios priemonės akivaizdžiai atitinka banko, suinteresuotųjų subjektų ir ES institucijų interesus;

42.  pažymi, kad iš 120 atvejų, apie kuriuos 2016 m. pranešta Generalinės inspekcijos Sukčiavimo tyrimų skyriui, 53 proc. sudaro atvejai, apie kuriuos pranešė EIB grupės darbuotojai; palankiai vertina tai, kad pranešimų apie sukčiavimo atvejus teikimo mechanizmą EIB interneto svetainėje jau galima rasti 30 kalbų(8); mano, kad EIB turėtų atidžiai stebėti ES lygmeniu vykdomą darbą, susijusį su informatorių apsauga, ir atitinkamai toliau gerinti pranešimų teikimo galimybes EIB;

43.  ragina EIB grupę nuolat didelį dėmesį skirti savo veiklos rezultatų tikrinimui remiantis veiklos vertinimais ir įrodytu poveikiu; ragina ją toliau tobulinti savo stebėsenos rodiklius, konkrečiau, papildomumo rodiklius, siekiant kuo anksčiau projekto kūrimo etape įvertinti poveikį ir suteikti valdybai pakankamai informacijos apie numatomą poveikį, visų pirma susijusį su projektų indėliu į ES politiką, pvz., jų poveikį užimtumui (tiek įgyvendinimo, tiek veiklos etapuose); be to, pažymi, kad EIB grupės finansavimo veiklos rezultatų negalima įvertinti remiantis vien jos finansinio poveikio vertinimu, ir todėl ragina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp veiklos tikslų, apibrėžtų verslo mastu, ir nefinansinių EIB grupės darbuotojų tikslų; primygtinai ragina, kad rezultatų vertinimas, be kita ko, parodytų, kokių konkrečių tikslų pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų programą siekiama projektu ir kiek jis padėjo juos pasiekti; mano, jog itin svarbu, kad į projektų vertinimą būtų aktyviai įtraukiami žmonės, gyvenantys finansuojamų infrastruktūros projektų įgyvendinimo vietos apylinkėse;

44.  palankiai vertina tai, kad EIB ir toliau tobulina savo poveikio ataskaitų metodiką, be kita ko, siekdamas tiksliai įvertinti investicijas, sutelktas per įvairias skolinimo per tarpininkus struktūras ir naujus produktus, ir bendrus veiksmus, kurių ėmėsi kartu su kitais daugiašaliais plėtros bankais, kad suderintų pagrindinius poveikio ataskaitų aspektus, kaip padaryta, pvz., neseniai parengtame pranešime dėl klimato politikos finansavimo ataskaitų teikimo ir rengiamoje ataskaitoje dėl skolinimo visuose sektoriuose;

45.  palankiai vertina tai, kad rezultatų vertinimas (ReM+) palaipsniui lemia kultūros pokyčius EIB grupėje; ragina suderinti ir generalizuoti šį procesą – papildomai kuo labiau įtraukti Adis Abebos ir Paryžiaus rodiklius; mano, kad tolesnis tokių rodiklių koregavimas atsižvelgiant vietos nuomones galėtų sumažinti jų atokumą, nedarant poveikio jų nepriklausomumui;

46.  ragina EIB atsižvelgti į vietos aplinkybes, kai investuojama į trečiąsias valstybes; primena, kad investicijos į trečiąsias valstybes negali būti grindžiamos vien kuo didesnio pelno siekiu, bet taip pat privaloma siekti skatinti ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius, ir mažinti skurdą kuriant darbo vietas ir geresnes galimybes naudotis gamybos ištekliais;

47.  pažymi, kad daugelyje EIB operacijų šalių įvairiais būdais, pradedant smurtiniais susidorojimais su protestais ir laisvo nuomonės reiškimo kriminalizavimu ir baigiant savavališkais sulaikymais, žmogaus teisių gynėjų kalinimu ir pilietinės visuomenės organizacijoms taikomais apribojimais, yra puolamos žmogaus teisės, o ypač saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvės; ragina EIB patvirtinti žmogaus teisių veiksmų planą siekiant įgyvendinti ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo EIB projektų poveikio žmogaus teisėms, siekiant užtikrinti, kad EIB projektai prisidėtų prie žmogaus teisių stiprinimo ir įgyvendinimo, ir imtis taisomųjų priemonių, kai pažeidžiamos žmogaus teisės;

48.  palankiai vertina paskelbtą ReM sistemos metodiką, tačiau mano, kad tokių vertinimų rezultatai turėtų būti skelbiami visų operacijų atveju, įskaitant projektų ir paprojekčių poveikį aplinkai ir jų socialinį poveikį; palankiai vertina išorės skolinimo įgaliojimo laikotarpio vidurio peržiūrą, nes dėl to EIB dabar, Parlamentui paprašius, pateiks ReM suvestines, susijusias su projektais, kuriems taikoma ES biudžeto garantija; tačiau ragina EIB paskelbti ir kitas ReM suvestines, susijusias su atskirais projektais, nepriklausančiais ES, ir trijų ramsčių vertinimo suvestines, susijusias su projektais ES, kad padidėtų banko skaidrumas;

49.  ragina EIB paskelbti visus atitinkamus dokumentus, susijusius su paskolomis transporto priemonių pramonei siekiant plėtoti dyzelino technologijas, be kita ko, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitą ir jos rekomendacijas dėl EIB paskolų bendrovei „Volkswagen“, bendrai paaiškinti, kokiu mastu buvo teikiamos paskolos automobilių gamybos bendrovėms, kurios, kaip nustatyta, manipuliavo išmetamo dujų kiekio duomenimis, ir pateikti apžvalgą, kiek šių paskolų buvo laikomos klimato politikos veiksmais; ragina paaiškinti, kokia stabdžių ir atsvarų sistema taikoma siekiant užtikrinti, kad naujesnės paskolų sutartys su automobilių gamybos bendrovėmis, pvz., skiriamas finansavimas tyrimams ir plėtros veiklai junglumo, efektyvių benzininių-elektrinių hibridinių variklių, ilgesnius atstumus nuvažiuojančių elektromobilių ir pažangiųjų vairavimo pagalbos sistemų srityse, atitiktų iš tiesų tikrą orientaciją į švarias technologijas;

50.  palankiai vertina tai, kad EIB grupė patvirtino aukštus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, taikomus EIB skolinimo MVĮ veiklai, ir tai, kad finansų tarpininkams teikiant privalomas ataskaitas apie kiekvieną MVĮ, kuri pasinaudojo EIB grupės parama, bus atsižvelgiama į šiuos rezultatus, kai bus svarstoma dėl tolesnių sandorių su tuo pačiu tarpininku;

51.  pabrėžia, kad, įsigaliojus 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(9) ir 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentui (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje(10), Europos prokuratūra nagrinės EIB operacijas valstybėse narėse, jeigu nacionalinės institucijos arba Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turės priežasčių įtarti, kad šioje srityje padaryta baudžiamoji veika;

52.  pažymi, kad turima nedaug informacijos apie tai, kokiu mastu EIB skolinimo veikla padeda siekti sanglaudos politikos tikslų; todėl ragina EIB atitinkamai į metinę ataskaitą įtraukti specialius skyrius, skirtus EIB veiklos, kuria siekiama remti sanglaudos politikos įgyvendinimą, įskaitant su INTERREG susijusius veiksmus, poveikiui įvertinti, ir pateikti išsamią informaciją apie paskolų panaudojimą sanglaudos politikos projektams ir programoms įgyvendinti, taip pat nurodyti geografinį paramos pasiskirstymą, jos faktinį indėlį siekiant sanglaudos politikos tikslų, įskaitant horizontaliuosius principus ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, ir konkretų pajėgumą sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad EIB pareiga yra pateikti Europos Parlamentui, Audito Rūmams ir kitoms institucijoms pakankamai duomenų, įskaitant duomenis apie produktų išlaidas ir valdymą, ir atkreipia dėmesį į ES lygmens suvestinių duomenų apie su sanglaudos politika ir su EIB susijusių investicijų derinimą pridėtinę vertę;

EIB grupės finansinė veikla

53.  ragina EIB grupę aktyviai bendradarbiauti su Komisija racionalizuojant nemažai ir įvairių rūšių finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) ir iš anksto numatyti procesą, iš pradžių atkreipiant dėmesį į visus esamus veiklos dubliavimosi ar sutapimo atvejus, remiantis savo patirtimi;

54.  mano, kad EIB grupės finansinės priemonės turėtų būti naudingos projektams, atrinktiems pagal jų pačių privalumus, jų galimybes kurti pridėtinę vertę visai ES ir faktinį papildomumą, ypač tose srityse, kuriose rinkos negali finansuoti ir remti tų projektų, surandant tinkamą pusiausvyrą tarp galimos didesnės rizikos ir esminio poreikio išlaikyti savo aukštą kreditingumą;

55.  dėl to įspėja, kad dėl į rinką orientuotų priemonių įgyvendinant ES biudžetą dėmesys gali nukrypti nuo ES bendrų viešųjų gėrybių, ir ragina EIB grupę ataskaitose Komisijai daugiau dėmesio skirti finansavimo, teikiamo pagal finansavimo priemones, kokybei, o ne kiekybei;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekdama visapusiškai pasinaudoti papildomu pajėgumu prisiimti riziką, EIB grupė yra sukūrusi įvairių naujų produktų, kurie suteiks galimybių prisiimti didesnę riziką (tokių kaip subordinuotoji skola, nuosavo kapitalo tipo priemonės, pasidalijimas rizika su bankais), ir peržiūrėjo savo kredito rizikos politiką ir kriterijus, kad užtikrintų didesnį lankstumą;

57.  ragina EIB grupę ir toliau plėtoti savo rizikos kultūrą, kad pagerėtų jos veiksmingumas ir papildomumas, padidėtų intervencinių priemonių ir įvairių sričių ES politikos sinergija, visų pirma remti inovatyvias įmones, infrastruktūros projektus ir MVĮ, kurios rizikuoja arba yra plėtojamos ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose arba regionuose, kuriuose trūksta stabilumo, atsižvelgiant į nuolatinį ir ilgalaikį tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, tačiau nepažeidžiant patikimo valdymo principų ir nesukeliant grėsmės EIB aukštam kreditingumui; primena, kad rizikos perleidimu grindžiamos priemonės negali būti nerizikingos, jeigu norima, kad būtų prisidedama prie ES ekonominio vystymosi, taip pat prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; pabrėžia, kad EIB ir jo akcininkai privalo puikiai tai suprasti; ragina EIB įvertinti galimybę išleisti EIB obligacijas, kurias būtų galima įsigyti tiesiogiai;

58.  atkreipia dėmesį į EIB grupės paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuri 2016 m. pasiekė rekordinę 33,6 mlrd. EUR sumą ir padėjo sukurti 4,4 mln. darbo vietų; pabrėžia, jog labai svarbu, kad EIB grupė nuolat teiktų paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms padidindama jų galimybes gauti finansavimą; pabrėžia, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir turėtų būti pagrindinis EIB grupės skolinimo veiklos prioritetas, toliau stiprinant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtas finansavimo priemones;

59.  primena, kad daugiau nei 90 proc. ES MVĮ yra labai mažos įmonės, sukuriančios beveik 30 proc. privačiojo sektoriaus darbo vietų; atkreipia dėmesį į tai, kad labai mažos įmonės yra mažiau atsparios ekonomikos sukrėtimams nei didesnės įmonės ir toliau gali turėti nepakankamai galimybių gauti kreditą, ypač jei jos yra įsikūrusios regione, kuriame ekonominė ir bankų aplinka nepalanki; ragina EIB parengti strategiją, kaip ištaisyti padėtį, kai tokiomis aplinkybėmis MVĮ susiduria su sunkumais gauti projektų finansavimą;

60.  pripažįsta, kad galimybių gauti finansavimą stoka vis dar yra pagrindinė kliūtis kultūros ir kūrybos sektorių augimui; pabrėžia, kad reikia nedelsiant skirti lėšų iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti šiuos sektorius; pabrėžia, kad EIB ir ESIF turi galimybių remti kūrybos sektorių, pirmiausia teikdami finansavimą MVĮ; ragina EIB spręsti nepakankamo ESIF finansavimo kultūros ir kūrybos sektoriams problemą nagrinėjant galimą sąveiką su programa „Kūrybiška Europa“;

61.  ragina EIB grupę ir toliau remtis finansiškai patikimais tarpininkais, tokiais kaip nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos, kalbant apie tam tikrų tipų projektus, kurie nesukeltų grėsmės aukštam EIB kreditingumui;

62.  mano, kad EIB grupės valdymo taisyklės parengtos taip, kad būtų išsaugotas aukštas EIB kreditingumas, tačiau turima labai mažai informacijos apie tai, kokia yra tikimybė, kad EIB grupės reitingas nukris;

63.  pabrėžia, kad išsamus EIB grupės finansuojamų investicijų projektų patikrinimas turėtų būti grindžiamas tiek veiksniais, susijusiais su finansine grąža, tiek veiksniais, nesusijusiais su finansine grąža, vietoj to siekiant kitokių tikslų, pvz., projekto indėlio į ekonominės konvergencijos ir sanglaudos didinimą ES, arba siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ar darnaus vystymosi tikslų; mano, kad EIB grupė turėtų tinkamai paaiškinti šiuos nefinansinius kriterijus instituciniams ir privatiems investuotojams (pvz., pensijų fondams ir draudimo bendrovėms) ir taip skatinti visame finansų sektoriuje daugiau dėmesio skirti socioekonominiam poveikiui bei aplinkosauginiam poveikiui;

64.  mano, kad tais atvejais, kai nepalankios finansų rinkos sąlygos užkirstų kelią realizuoti perspektyvų projektą arba kai būtina sudaryti palankesnes sąlygas įsteigti investicijų platformas ar finansuoti projektus sektoriuose ar srityse, kuriose yra didelis rinkos nepakankamumas arba neoptimali investavimo padėtis, EIB grupė turėtų įgyvendinti ir užfiksuoti pokyčius, konkrečiai susijusius su ES garantijų EIB įkainiais, siekiant sumažinti EIB grupės finansavimo gavėjui tenkančias operacijos finansavimo pagal finansines priemones išlaidas, kad būtų galima lengviau įgyvendinti projektą; mano, kad prireikus reikėtų dėti panašias pastangas siekiant užtikrinti finansinių priemonių paramą mažiems projektams ir kad tais atvejais, kai pasinaudojus vietos ar regioninio lygmens tarpininkais atsirastų galimybė sumažinti finansavimo mažiems projektams pagal finansines priemones išlaidas, tokia priemonių įgyvendinimo galimybė taip pat turėtų būti apsvarstyta;

65.  palankiai vertina neseniai patvirtintą nuosavo kapitalo strategiją, į kurią įtraukta daugiau nuosavo kapitalo tipo operacijų vertinimų, siekiant panaikinti nuosavo kapitalo finansavimo trūkumą ES inovacijų ir infrastruktūros prioritetinėse srityse, ypač dviejose rinkos srityse: netiesioginio nuosavo kapitalo finansavimo (nuosavo kapitalo investavimo į infrastruktūros fondus ir bendro investavimo programas) ir tiesioginio nuosavo kapitalo tipo finansavimo (kvazinuosavo kapitalo paskolų bendrovėms ir kvazinuosavo kapitalo paskolų vidutinės kapitalizacijos įmonėms), derinant tiesiogines ir netiesiogines priemones (nuosavo kapitalo lėšas ir paskolas su kapitalo teisėmis);

66.  palankiai vertina EIF jau suteiktą paramą sutelktinio finansavimo platformoms pagal jau vykdomos veiklos aprėptį, pasiryžimą toliau remti platformas pasirinktinai pagal esamų programų aprėptį arba jas plečiant ir darbą, nuveiktą kartu su Komisija vykdant bandomąjį galimo skolos ir nuosavo kapitalo sutelktinio finansavimo projektą; siūlo EIF rasti būdų, kaip nustatyti ir pasiekti „FinTech“ finansinius tarpininkus, kuriems reikia paramos;

67.  ragina Komisiją įvertinti ir atidžiai stebėti sąnaudas, susijusias su kai kuriais EIB suteiktais įgaliojimais; primena, kad su tuo susijusios administracinės išlaidos gali turėti įtakos bendriems jo veiklos rezultatams, atsižvelgiant į dabartinius finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

68.  pabrėžia, kad EIB vaidmuo įgyvendinant sanglaudos politiką didėja, visų pirma dėl didesnio finansinių priemonių naudojimo jas derinant su dotacijomis; tačiau pabrėžia, kad galutinių gavėjų galimybės jomis pasinaudoti vis dar yra labai nedidelės ir kad valstybės narės ir regionai atkreipia dėmesį į procedūrų, nustatytų Finansiniame reglamente ir Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR), sudėtingumą, įskaitant neproporcingas išlaidas ir mokesčius, taip pat į tai, kad jos konkuruoja su patrauklesnėmis nacionalinėmis ir regioninėmis priemonėmis; į tai atsižvelgdamas palankiai vertina tai, kad sukurta platforma FI-COMPASS, vieno langelio principu veikiantis centras, teikiantis konsultacijų dėl finansinių priemonių pagal sanglaudos politiką paslaugas; vis dėlto ragina teikti tolesnę techninę paramą ir supaprastinti esamas procedūras, taip pat daugiau dėmesio skirti pajėgumų stiprinimui finansų tarpininkų atžvilgiu ir pažymi, kad reikia geriau susieti valdymo išlaidas ir mokesčius su ESI fondų finansinių priemonių fondų valdytojų veiklos rezultatais; vis dėlto primena, kad dotacijos, kurios yra veiksminga paramos įvairiose viešosios intervencijos srityse forma, turi likti pagrindine sanglaudos politikos priemone ir kad finansinės priemonės turėtų būti sutelktos tuose sektoriuose, kuriuose jomis sukuriama didesnė pridėtinė vertė nei dotacijomis, o valdymo institucijos jas turi naudoti savo nuožiūra; pabrėžia, kad reikia propaguoti tvirtesnę EIB bendradarbiavimo su Europos Parlamentu sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos geresniam EIB veiklos tikrinimui;

EIB grupės komunikacijos ir konsultavimo veikla

69.  apgailestauja, kad EIB grupės finansavimą galintys gauti gavėjai dažnai nepakankamai žino apie EIB grupės sukurtus produktus; abejoja, ar EIB grupės tiekimo grandinė yra pakankamai įvairi ir įtrauki;

70.  mano, kad EIB grupės komunikacija, bendradarbiaujant su atitinkamais nacionaliniais partneriais, turėtų būti patobulinta, kad būtų galima didinti MVĮ informuotumą apie finansavimo galimybes ir geriau informuoti piliečius apie vietos ir konkrečius ES finansuojamus projektus;

71.  todėl palankiai vertina partnerystes, kurios sudaromos su tarptautinėmis ir nacionalinėmis institucijomis, siekiant papildyti EIB konsultavimo paslaugas;

72.  apgailestauja, kad trūksta duomenų apie EIB vaidmenį kiekvienu sanglaudos politikos įgyvendinimo ciklo etapu ir kad yra mažai informacijos apie tai, kokiu mastu EIB skolinimo veikla padeda įgyvendinti sanglaudos politikos tikslus; pabrėžia, kad reikia, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir geresnę komunikaciją, kad būtų užtikrinama, kad informacija pasiektų galutinius gavėjus regioniniu ir vietos lygmeniu ir būtų padidintas projektų matomumas;

73.  tikisi, kad Komisija, EIB grupė, nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos toliau bendradarbiaus ir gerins bendradarbiavimą, vadovaudamosi papildomumo principu, su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis, kad užtikrintų didesnę ESI fondų ir EIB finansavimo priemonių ir paskolų sąveiką, sumažintų administracinę naštą, supaprastintų procedūras, padidintų administracinį pajėgumą, paskatintų teritorijų vystymąsi ir sanglaudą ir pagerintų žinias apie ESI fondus ir EIB finansavimą, nes nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos turi patikimų žinių apie savo teritoriją ir gebėjimą įgyvendinti pritaikytas finansines priemones vietos lygmeniu;

o
o   o

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIB ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 128, 2017 5 19, p. 1.
(2) OL L 345, 2017 12 27, p. 34.
(3) OL L 249, 2017 9 27, p. 1.
(4) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/10/10/conclusions-climate-change/pdf
(5) Pavyzdžiui, patikimiems, gerai įvertintiems projektams, negaunantiems finansavimo iš Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės.
(6) EIB, EIF ir Pasaulinis energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondas.
(7) 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos Priimti tekstai, P8_TA(2016)0200.
(8) http://www.eib.org/attachments/general/reports/ig_fraud_investigations_activity_report_2016_en.pdf
(9) OL L 198, 2017 7 28, p. 29.
(10) OL L 283, 2017 10 31, p. 1.


Dabartinė žmogaus teisių padėtis Turkijoje
PDF 268kWORD 45k
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje (2018/2527(RSP))
P8_TA(2018)0040RC-B8-0082/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Turkijos pažangos ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario Johanesso Hahno 2018 m. vasario 2 d. padarytus pareiškimus dėl naujausių įvykių Turkijoje, jų pareiškimą praėjus metams nuo 2017 m. liepos 14 d. bandymo įvykdyti perversmą Turkijoje ir jų 2017 m. kovo 13 d. pareiškimą dėl Venecijos komisijos nuomonės dėl Turkijos konstitucijos pakeitimų, taip pat į pastarojo meto įvykius,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2017 m. birželio 8 d. padarytą pareiškimą dėl Turkijos „Amnesty International“ direktoriaus Tanero Kiliço sulaikymo, 2017 m. liepos 8 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų sulaikymo Turkijos Biujukados saloje ir 2017 m. spalio 26 d. pareiškimą dėl Turkijoje nagrinėjamų su žmogaus teisėmis susijusių bylų,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. ES ir Turkijos aukšto lygio politinį dialogą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2017 m. lapkričio 2 d. rašytines pastabas dėl dvylikos paraiškų, susijusių su Turkijos parlamento narių žodžio laisve ir teise į laisvę ir saugumą, grupės ir 2017 m. spalio 10 d. rašytines pastabas dėl dešimties paraiškų, susijusių su Turkijos žurnalistų žodžio laisve ir teise į laisvę, kurias jis pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2156 (2017) dėl demokratinių institucijų veikimo Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad ES pagrindą sudarančios vertybės apima teisinę valstybę ir žmogaus teisių paisymą, o šios vertybės taip pat taikomos visoms ES šalims kandidatėms,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurių šalis yra Turkija,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Parlamentas griežtai pasmerkė 2016 m. liepos 15 d. bandymą įvykdyti perversmą; kadangi 2018 m. sausio 18 d. Turkijos parlamentas dar trims mėnesiams pratęsė nepaprastąją padėtį Turkijoje; kadangi šiuo metu įvesta nepaprastoji padėtis naudojama nuslopinti pasipriešinimą ir ji gerokai viršija bet kokias teisėtas priemones, kuriomis siekiama kovoti su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; kadangi pagal tarptautinę teisę neatidėliotinų priemonių taikymo sritis ir trukmė ir turi būti tik tokios, kokios yra būtinos, ir jos turi būti proporcingos;

B.  kadangi Turkija yra svarbi ES partnerė ir tikimasi, kad, kaip šalis kandidatė, ji laikysis aukščiausių demokratijos standartų, įskaitant žmogaus teisių, teisinės valstybės principo, pagrindinių laisvių ir visuotinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimą;

C.  kadangi 148 peticiją „Mokslininkai už taiką“ pasirašiusiems asmenims gali būti pareikšti kaltinimai dėl „teroristinės propagandos“ platinimo, o jų bylos teisme bus nagrinėjamos 2018 m. gegužės mėn.;

D.  kadangi, kaip nurodo Europos žurnalistų federacija, po bandymo įvykdyti perversmą vis dar yra įkalinti 148 žurnalistai, kadangi socialiniuose tinkluose toliau persekiojami politiniai oponentai; kadangi 449 asmenys buvo sulaikyti dėl socialiniuose tinkluose išsakytų kritinių komentarų apie Turkijos karinį įsiveržimą į Sirijos anklavą Afriną; kadangi, kaip nurodo organizacija „Amnesty International“, Turkijos valdžios institucijos sustabdė šimtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklą ir uždarė daugiau nei 160 transliuotojų, dienraščių, žurnalų, leidėjų ir platinimo įmonių biurus;

E.  kadangi Turkijos valdžios institucijos nuo 2016 m. liepos mėn. iš darbo atleido 107 000 žmonių; kadangi pagal Europos Tarybos rekomendaciją sudaryta Nepaprastosios padėties praktikos tyrimo komisija nuo 2018 m. sausio 18 d. gavo 104 789 prašymus ir iki šiol sprendimus priėmė tik 3 110 bylų, o šie sprendimai nebuvo paskelbti viešai;

F.  kadangi pastaraisiais metais nuolat plečiama vykdomosios valdžios kontrolė teismų ir baudžiamojo persekiojimo atžvilgiu, plačiu mastu vykdomi areštai, atleidimai iš darbo ir savavališki teisėjų ir prokurorų perkėlimai, taip pat rengiami nuolatiniai išpuoliai prieš advokatus;

G.  kadangi, remiantis Žmogaus teisių asociacijos (angl. HRA) pateiktais duomenimis, per pirmuosius vienuolika 2017 m. mėnesių iš viso buvo kankinama arba netinkamai elgiamasi su 2 278 asmenimis;

H.  kadangi padėtis šalies pietryčiuose ir toliau kelia labai didelį nerimą; kadangi pranešama, kad apie 2 500 žmonių buvo nužudyti per saugumo operacijas ir apytiksliai pusė milijono žmonių nuo 2015 m. liepos mėn. buvo perkelti; kadangi ir toliau yra įkalinti 68 kurdų kilmės merai;

I.  kadangi tarp sulaikytų žurnalistų yra, pavyzdžiui, Vokietijos ir Turkijos pilietybę turintis žurnalistas Deniz Yücel, dėstytojas ir straipsnių autorius Mehmet Altan, žurnalistas Şahin Alpay ir daug dienraščio „Cumhuriyet“ žurnalistų ir darbuotojų, įskaitant Ahmetą Şıką;

J.  kadangi po to, kai buvo panaikintas didelio skaičiaus parlamento narių imunitetas, dideliam skaičiui opozicijai priklausančių parlamento narių buvo iškeltos teisminės bylos ir jie buvo sulaikyti; kadangi 10 parlamento narių vis dar yra kalinami, įskaitant HDP pirmininkus Figen Yuksekdag ir Selahattiną Demirtasą, kuriam neleista stoti prieš teismą dėl su saugumu susijusių priežasčių, ir CHP parlamento narį Enisą Berberoğlu, be to, po balsavimo Turkijos parlamente šešiems parlamento nariams atimti jų parlamentiniai įgaliojimai, įskaitant EP Sacharovo premijos laureatę Leylą Zaną;

K.  kadangi Turkijos valdžios institucijos 2017 m. liepos mėn. areštavo 10 žmogaus teisių aktyvistų („Istanbul Ten“ sąrašas), kurie vėliau buvo paleisti už užstatą; kadangi Stambulo teismas 2018 m. vasario 1 d. panaikino savo sprendimą išlaisvinti organizacijos „Amnesty International“ Turkijos padalinio direktorių Tanerą Kılıçą ir paliko jį kalėti tol, kol bus nagrinėjama prieš jį iškelta byla;

L.  kadangi 2017 m. spalio 18 d. buvo areštuotas vienas pagrindinių Turkijos pilietinės visuomenės lyderių Osman Kavala ir nuo to laiko yra kalinamas pareiškus kaltinimą, kad jis „bandė nuversti vyriausybę“ remdamas 2013 m. gruodžio mėn. „Gezi Park“ protestus;

M.  kadangi Ankaros gubernatoriaus biuras 2017 m. lapkričio 19 d. nusprendė neribotam laikui uždrausti LGBTI organizacijoms rengti bet kokius renginius;

N.  kadangi, nepaisant to, kad Turkijos konstitucijoje numatyta tikėjimo laisvė, laisvė išpažinti tikėjimą ir laisvė skleisti religines idėjas privačioje aplinkoje, taip pat draudžiama diskriminacija dėl religinių priežasčių, religinės mažumos vis dar patiria žodinius bei fizinius išpuolius, stigmatizaciją ir socialinį spaudimą mokykloje ir viešajame gyvenime, diskriminaciją ir problemas, susijusias su galimybe teisėtai įkurti tikėjimo išpažinimo vietą;

O.  kadangi atsižvelgiant į demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir spaudos laisvės padėtį Turkijoje, jai skiriamos pasirengimo narystei lėšos buvo sumažintos 105 mln. EUR, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu dėl 2018 m. ES biudžeto, o dar 70 mln. EUR laikoma rezerve, kol šalis padarys „pakankamą apčiuopiamą pažangą“ šiose srityse;

P.  kadangi 2016 m. lapkričio mėn. Parlamentas paragino įšaldyti Turkijos stojimo į ES procesą, o 2017 m. liepos mėn. – jį sustabdyti, jei Konstitucijos pakeitimai būtų įgyvendinti be pakeitimų;

1.  pakartoja, kad griežtai smerkia 2016 m. liepos 16 d. bandymą įvykdyti perversmą, ir išreiškia savo solidarumą su Turkijos piliečiais; pripažįsta Turkijos vyriausybės teisę ir pareigą imtis veiksmų siekiant patraukti nusikaltėlius atsakomybėn kartu garantuojant teisinės valstybės ir teisės į sąžiningą bylos nagrinėjimą užtikrinimą; tačiau pažymi, kad nepavykęs karinis perversmas dabar naudojamas kaip pretekstas siekiant toliau slopinti teisėtą ir taikią opoziciją ir neleisti žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei taikiai įgyvendinti savo žodžio laisvę, šiuo tikslu imantis neproporcingų ir neteisėtų veiksmų ir priemonių;

2.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl nuolat prastėjančios padėties pagrindinių teisių ir laisvių srityje ir laikantis teisinės valstybės principo Turkijoje, taip pat dėl teismų nepriklausomumo trūkumo; smerkia savavališką sulaikymą ir teisminį bei administracinį dešimčių tūkstančių žmonių persekiojimą; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant ir be jokių išankstinių sąlygų paleisti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti tik dėl to, kad dirbo teisėtą darbą, naudojosi žodžio ir susirinkimų laisve, ir kurie yra sulaikyti neturint įtikinamų nusikalstamos veikos įrodymų; ragina šalyje panaikinti nepaprastąją padėtį ir dekretus dėl nepaprastosios padėties;

3.  ragina Turkijos valdžios institucijas laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos, kurioje, be kita ko, aiškiai nepritariama mirties bausmei, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, įskaitant ir nekaltumo prezumpcijos principą;

4.  ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti visiems asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, galimybę pasinaudoti tinkamomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ir teismine peržiūra laikantis teisinės valstybės principo; pabrėžia, kad nekaltumo prezumpcija yra pagrindinis konstitucinės valstybės principas; ragina Turkiją skubiai peržiūrėti Nepaprastosios padėties praktikos tyrimo komisijos įgaliojimus, kad ji taptų patikima ir nepriklausoma komisija, galinčia individualiai nagrinėti visas bylas, veiksmingai tvarkyti milžinišką gaunamų prašymų kiekį ir užtikrinti, kad teisminė peržiūra nebūtų be reikalo vilkinama; primygtinai ragina Tyrimo komisiją viešai paskelbti savo sprendimus; ragina Turkijos valdžios institucijas leisti profesinėms sąjungoms vykdyti teisėtą profesinių sąjungų veiklą;

5.  pabrėžia, kad terorizmas toliau kelia tiesioginę grėsmę Turkijos piliečiams; tačiau pakartoja, kad plačiai apibrėžti Turkijos kovos su terorizmu teisės aktai neturėtų būti naudojami siekiant bausti piliečius ir žiniasklaidą už tai, kad jie naudojasi žodžio laisve; šiuo atžvilgiu smerkia ne mažiau kaip 148 valstybinių ir privačių universitetų dėstytojų, kurie pasirašė peticiją „Mokslininkai už taiką“, sulaikymą ir teisimą ir lygiai taip pat smerkia neseniai įvykdytus žurnalistų, aktyvistų, gydytojų ir paprastų piliečių areštus už tai, kad jie prieštaravo Turkijos karinei intervencijai Afrine; yra rimtai susirūpinęs dėl karinės intervencijos šiame Sirijos regione, kuriame dauguma gyventojų yra kurdai, humanitarinių pasekmių, ir perspėja dėl tolesnio šių neproporcingų veiksmų vykdymo;

6.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie netinkamą elgesį su kaliniais ir jų kankinimą ir ragina Turkijos valdžios institucijas atlikti išsamų tų kaltinimų tyrimą; pakartoja savo raginimą viešai paskelbti Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą ataskaitą (CPT ataskaita);

7.  griežtai smerkia Turkijos parlamento sprendimą pažeidžiant Konstituciją panaikinti didelio skaičiaus parlamento narių imunitetą taip sudarant sąlygas paskutiniu metu areštuoti 10 opozicijai priklausančių parlamento narių, įskaitant Liaudies demokratijos partijos (HDP) pirmininko pavaduotojus Figen Yüksekdağ ir Selahattiną Demirtaşą, ir panaikinti šešių opozicijai priklausančių parlamento narių įgaliojimus, įskaitant neseniai panaikintus įgaliojimus Sacharovo premijos laureatei Leylai Zanai; smerkia 68 kurdų kilmės merų įkalinimą; smerkia savavališką vietos lygmeniu išrinktų atstovų pakeitimą, kuris toliau ardo Turkijos demokratinę struktūrą;

8.  ypač nerimauja dėl to, kad nepaprastosios padėties sąlygomis priimtu vykdomuoju dekretu buvo uždaryta daugiau nei 160 žiniasklaidos priemonių; smerkia žurnalistams daromą politinį spaudimą; išreiškia didelį susirūpinimą dėl Turkijos valdžios institucijų vykdomos socialinių tinklų platformų stebėsenos ir socialinių tinklų paskyrų išjungimo; primygtinai ragina nedelsiant ir be jokių išankstinių sąlygų paleisti visus neturint įrodymų sulaikytus asmenis, įskaitant ES piliečius, pavyzdžiui, Vokietijos žurnalistą Denizą Yücelį, kuris kalinamas jau metus, iš kurių devynis mėnesius praleido vienutėje, ir kuriam dar nepateikti jokie oficialūs kaltinimai; ragina Turkiją atsisakyti kaltinimų prieš suomių-turkų žurnalistę Aylą Albayrak, kuri buvo nuteista Turkijos teismo „už akių“ (in absentia); teigiamai vertina faktą, kad dalis opozicinio laikraščio „Cumhuriyet“ žurnalistų ir darbuotojų buvo paleisti į laisvę po to, kai praleido daugybę mėnesių kalėjime, taip pat ragina nedelsiant paleisti keturis „Cumhuriyet“ vis dar kalinamus žurnalistus;

9.  labai nerimauja dėl masinio didelio spaudimo, daromo Turkijos pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač dėl Osmano Kavala, vienos pagrindinių NVO lyderio, arešto; primygtinai ragina Turkijos vyriausybę išlaisvinti O. Kavalą, nes jo areštas yra politizuotas ir savavališkas;

10.  su nerimu atkreipia dėmesį į tai, kad silpnėja Turkijos ilgai puoselėti pasaulietiniai principai ir vertybės; yra labai susirūpinęs dėl nepakankamos pagarbos religijos laisvei, be kita ko, padidėjusios krikščionių ir kitų religinių mažumų diskriminacijos; smerkia 50 aramėjų bažnyčių, vienuolynų ir kapinių Mardine konfiskavimą; ragina Komisiją skubiai spręsti šiuos klausimus su Turkijos valdžios institucijomis; ragina Turkijos vyriausybę paleisti pastorių Andrew Brunsoną ir leisti jam grįžti namo;

11.  taip primena apie mažumų, įskaitant romus, kurios turi lygias teises į savo kultūros išraišką ir socialinę apsaugą, nediskriminavimo principą;

12.  smerkia Ankaros gubernatoriaus biuro 2017 m. lapkričio 19 d. pareiškimą dėl sprendimo neribotam laikui uždrausti LGBTI organizacijoms rengti bet kokį renginį po to, kai tris kartus buvo uždrausta rengti paradą „Stambulo Pride“; ragina Turkijos valdžią nedelsiant atšaukti šį draudimą; palankiai vertina tai, kad į laisvę buvo paleistas pagrindinis LGBTI aktyvistas Ali Erol, ir atsižvelgdamas į tai ragina Turkijos valdžios institucijas lygtinai paleisti sulaikytus LGBTI aktyvistus ir užtikrinti Diren Coşkun (ji pradėjo bado streiką) gerovę;

13.  dar kartą išreiškia savo rimtą susirūpinimą dėl padėties pietryčių Turkijoje, visų pirma vietovėse, kuriose yra įvesta komendanto valanda, perteklinio jėgos naudojimo ir taikomų kolektyvinių bausmių; primygtinai ragina Turkiją parengti veiksmingos pusės milijono šalies viduje perkeltų asmenų reintegravimo planą; dar kartą smerkia PKK, kuri į ES teroristų sąrašą įtraukta nuo 2002 m., atnaujintus smurtinius veiksmus ir primygtinai ragina PKK nusiginkluoti ir savo lūkesčius išdėstyti panaudojant taikias ir demokratines priemones; primena, kad Turkijos vyriausybė yra įsipareigojusi saugoti visus savo piliečius; smerkia visuotinai paplitusią nusavinimo praktiką, įskaitant savivaldybėms priklausančio turto nusavinimą; yra įsitikinęs, kad tik sąžiningas politinis taikus kurdų klausimo sprendimas gali padėti užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir klestėjimą tiek vietoje, tiek visoje Turkijoje, todėl ragina abi puses sugrįžti prie derybų stalo;

14.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl Turkijos teisinės sistemos veikimo po to, kai Stambulo baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai nusprendė toliau kalinti su sulaikytus žurnalistus – Mehmetą Altaną ir Şahiną Alpay’ų – net ir gavę Konstitucinio Teismo prašymą paleisti į laisvę dėl kalinimo metu pažeistų teisių; pažymi, kad tai yra tolesnis teisinės valstybės būklės blogėjimas; ypač apgailestauja dėl neseniai įvykdyto pakartotinio organizacijos „Amnesty International“ Turkijos padalinio direktoriaus Tanero Kılıço arešto, kuris, daugumos nuomone, yra teisingumo parodija, ir ragina jam ir jo bendrininkams („Istanbul Ten“ sąrašas) panaikinti kaltinimus, nes prieš juos nebuvo rasta jokių įrodymų;

15.  pakartoja savo 2017 m. lapkričio mėn. poziciją, kurioje jis ragino Turkijos valdžios institucijoms pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) numatytas lėšas skirti, jeigu pagerės padėtis žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityje, ir, jei įmanoma, nukreipti lėšas pilietinės visuomenės organizacijoms; pakartoja savo raginimą Komisijai peržiūrint PNPP fondus atsižvelgti į pokyčius Turkijoje, taip pat pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip padidinti paramą Turkijos pilietinei visuomenei;

16.  primygtinai ragina Vyriausiąją įgaliotinę, EIVT, Komisiją ir valstybes nares toliau kartu su dialogo partneriais iš Turkijos kelti klausimus dėl sulaikytų žmogaus teisių, politinių aktyvistų, advokatų, žurnalistų ir dėstytojų padėties ir suteikti jiems diplomatinę ir politinę paramą, įskaitant teismo procesų stebėjimą ir bylų stebėseną;

17.  ragina išversti šią rezoliuciją į turkų kalbą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, taip pat Turkijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0423.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0306.


Padėtis Venesueloje
PDF 259kWORD 47k
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje (2018/2559(RSP))
P8_TA(2018)0041RC-B8-0078/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio viena iš šalių yra Venesuela,

–  atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į įvairias savo rezoliucijas dėl Venesuelos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(1), 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl demokratinės opozicijos persekiojimo Venesueloje(2), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(3), 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(4), 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(5) ir 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Lotynų Amerika(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 12 d. Užsienio reikalų komiteto, Delegacijos ryšiams su MERCOSUR ir Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) pirmininkų deklaraciją dėl dabartinės padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 11 d. priimtą Amerikos šalių demokratinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 31 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ado Al Husseino pareiškimą dėl Venesuelos Aukščiausiojo Teismo sprendimo perimti Nacionalinės Asamblėjos teisėkūros įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos pareiškimą, kuriame smerkiamas Enrique'ės Aristeguieta'os sulaikymas 2018 m. vasario 2 d.,

–  atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (AVO) 2016 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. kovo 14 d. ataskaitose dėl Venesuelos išdėstytus perspėjimus ir AVO generalinio sekretoriaus raginimus skubiai sušaukti šios organizacijos nuolatinę tarybą vadovaujantis Amerikos šalių demokratinės chartijos 20 straipsniu politinės krizės Venesueloje klausimui aptarti,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Sąjungos užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2017 m. kovo 27 d. laišką dėl gilėjančių itin sunkios politinės, ekonominės ir humanitarinės krizės Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į AVO pareiškimą, kurį 2017 m. kovo 13 d. pasirašė 14 jos valstybių narių ir kuriame reikalaujama, kad Venesuela be kitų priemonių skubiai suplanuotų rinkimus, išlaisvintų politinius kalinius ir pripažintų jos konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą,

–  atsižvelgdamas į AVO nuolatinės tarybos 2017 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl pastarojo meto įvykių Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 23 d. „El Grupo de Lima“ pareiškimą dėl Nacionalinės steigiamosios asamblėjos sprendimo surengti prezidento rinkimus,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. sausio 22 d. išvadas dėl Venesuelos, t. y. dėl ginklų embargo ir sankcijų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 7 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Sąjungos užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją ES vardu dėl tam tikrų trečiųjų valstybių prisijungimo prie ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 26 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Sąjungos užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl pastarojo meto įvykių Venesueloje, kuriame smerkiamas Venesuelos valdžios institucijų sprendimas išsiųsti Ispanijos ambasadorių Karakase,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą 2017 m. Sacharovo premiją skirti Venesuelos demokratinei opozicijai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi neteisėta Nacionalinė steigiamoji asamblėja, kurios nepripažįsta nei tarptautinė bendruomenė, nei Europos Sąjunga, paragino surengti prezidento rinkimus iki 2018 m. balandžio mėn. pabaigos; kadangi pagal Venesuelos Konstituciją už rinkimų rengimą atsakinga institucija yra Nacionalinė rinkimų taryba; kadangi Venesuelos Konstitucijos 298 straipsnyje, kuriame aiškiai nurodoma: „Įstatymas, kuriuo reglamentuojami rinkimų procesai, negali būti jokiais būdais keičiamas šešių mėnesių iki rinkimų dienos laikotarpiu“, neseniai keletą kartų buvo pažeistas;

B.  kadangi šis sprendimas buvo priimtas nesilaikant nacionalinio dialogo, vykstančio nuo 2017 m. gruodžio mėn., ir neatsižvelgiant į galimus pokyčius, pasiektus per Venesuelos vyriausybės ir opozicijos susitikimą surengtą Santo Dominge; kadangi data ir pasirengimo rinkimams procesas buvo du pagrindiniai Santo Domingo derybų klausimai; kadangi šis raginimas surengti rinkimus neatitinka nei demokratinių principų, nei siekio užtikrinti sąžiningą vyriausybės ir opozicijos dialogą;

C.  kadangi 2018 m. sausio 25 d. Aukščiausiasis Teismas nusprendė neleisti prezidento rinkimuose dalyvauti Mesa de la Unidad Democrática (MUD) atstovams; kadangi 2018 m. vasario 4 d. Nacionalinė rinkimų taryba iš rinkimų proceso pašalino partiją „Primero Justicia“; kadangi tokiems lyderiams kaip Leopoldo Lópezui ir Henrique Caprilesui yra uždrausta siekti šio posto; kadangi šie sprendimai yra rimtas sąžiningų rinkimų principo pažeidimas, kai opozicijos kandidatams draudžiama laisvai kandidatuoti ir vienodomis sąlygomis dalyvauti rinkimuose;

D.  kadangi MUD buvo apdovanotas Parlamento 2017 m. Sacharovo premija už minties laisvę;

E.  kadangi toks antikonstitucinis raginimas surengti pirmalaikius rinkimus paskatino Meksikos ir Čilės pasitraukimą iš nacionalinių politinių derybų proceso tarp Venesuelos vyriausybės ir dalies opozicijos;

F.  kadangi 2017 m. lapkričio 13 d. ES Taryba nusprendė patvirtinti ginklų embargą Venesuelai ir uždrausti susijusių medžiagų, kurios gali būti panaudotos vidaus represijoms, įvežimą;

G.  kadangi 2018 m. sausio 22 d. ES Taryba vienbalsiai nusprendė taikyti sankcijas septyniems asmenims, Venesueloje einantiems oficialias pareigas, kaip ribojančias priemones, pvz., draudimus keliauti ir turto įšaldymą, reaguodama į tai, kad nesilaikoma demokratinių principų, teisinės valstybės principų ir demokratijos;

H.  kadangi patvirtinus ES sankcijas Venesuela ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir, apkaltinusi Ispaniją kišimusi į jos vidaus reikalus, išsiuntė ir persona non grata paskelbė Ispanijos ambasadorių Karakase; kadangi ES griežtai pasmerkė šį sprendimą ir kartu pažymėjo, kad solidarizuojasi su Ispanija, turint mintyje tai, kad ES sprendimai užsienio politikos srityje, įskaitant sankcijų taikymą, priimami vienbalsiai;

I.  kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtis Venesueloje toliau blogėja; kadangi Venesuela patiria precedento neturinčią politinę, socialinę, ekonominę ir humanitarinę krizę, ir dėl to žuvo daug žmonių; kadangi nepaprastai svarbu surengti laisvus ir teisingus rinkimus, įskaitant visas reikiamas garantijas, ir užtikrinti, kad jiems pasirengti būtų skirta pakankamai laiko, jeigu norima pradėti spręsti daugybę problemų, su kuriomis susiduria Venesuela; kadangi iš Venesuelos pabėgo beveik 2 milijonai piliečių; kadangi priimančiosios šalys susiduria su didėjančiais sunkumais naujai atvykstantiems teikiant pagalbą ir paslaugas;

J.  kadangi sukilėlių policijos pareigūnui Oscarui Perezui ir šešiems kitiems asmenims buvo įvykdyta neatidėliotina mirties bausmė, nepaisant to, kad jie jau buvo pasidavę;

K.  kadangi 2018 m. vasario 2 d., 3 val. ryto, žvalgybos tarnybos iš namų Karakase pagrobė Enrique‘ę Aristeguietą Gramcko, nepateikė jokios informacijos apie jo buvimo vietą ir kitą dieną jį paleido;

L.  kadangi Venesueloje daugėja žmonių, įskaitant vaikus, kurie kenčia nuo prastos mitybos, nes turi ribotas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, vaistų ir maisto produktų; kadangi Venesuelos vyriausybė, deja, ir toliau neigia šią problemą bei atsisako priimti humanitarinę pagalbą ir sudaryti geresnes sąlygas jai paskirstyti; kadangi dėl didžiulio prekių stygiaus šalyje Venesuelos žmonės stengdavosi pirkti maistą ir būtiniausias prekes Karibų jūros salose;

1.  apgailestauja dėl vienašališko Nacionalinės steigiamosios asamblėjos, kurios nepripažįsta nei tarptautinė bendruomenė, nei ES, sprendimo iki 2018 m. balandžio mėn. pabaigos sušaukti paankstintus prezidento rinkimus; labai apgailestauja dėl Venesuelos Aukščiausiojo Teismo neseniai priimto sprendimo, kuriuo uždraudžiama MUD atstovams dalyvauti būsimuose rinkimuose; atkreipia dėmesį į tai, kad daug potencialių kandidatų negalės kandidatuoti rinkimuose, nes yra ištremti, jiems taikomos administracinės sankcijos, jie yra įkalinti arba jiems taikomas namų areštas; pabrėžia, kad politinių partijų dalyvavimui neturėtų būti sudaroma jokių kliūčių ar keliama kokių nors sąlygų ir ragina Venesuelos valdžios institucijas visiškai atkurti jų teises;

2.  pabrėžia, kad ES ir jos institucijos, įskaitant Europos Parlamentą, pripažins tik tokius rinkimus, kurie bus pagrįsti realistišku kalendoriumi, dėl kurių nacionalinio dialogo kontekste susitars visi susiję subjektai ir politinės partijos, kuriais bus paisoma vienodų, teisingų ir skaidrių dalyvavimo sąlygų, įskaitant draudimų politiniams oponentams panaikinimą, be politinių kalinių, ir užtikrinus, kad Nacionalinės rinkimų tarybos sudėtis būtų subalansuota ir ji pati būtų nešališka, kad bus užtikrintos pakankamos garantijos, įskaitant nepriklausomų tarptautinių stebėtojų stebėseną; primena esantis pasirengęs atsiųsti rinkimų stebėjimo misiją, jei bus įvykdytos visos būtinos sąlygos;

3.  griežtai smerkia Venesuelos valdžios institucijų sprendimą išsiųsti Ispanijos ambasadorių Karakase ir jį paskelbti persona non grata, ir primygtinai ragina Venesuelos vyriausybę nedelsiant atkurti normalius diplomatinius ryšius su Ispanija; primena, kad visi ES sprendimai užsienio politikos srityje – taip pat ir dėl sankcijų taikymo – priimami vienbalsiai; atsižvelgdamas į tai, ragina visapusiškai solidarizuotis su Ispanija;

4.  mano, kad ES Tarybos nustatytas ginklų embargas ir sankcijos septyniems Venesuelos pareigūnams yra tinkamos priemonės, reaguojant į sunkius žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimus, tačiau ragina jas taip pat taikyti ir tiems asmenims, kuriems tenka didžiausia atsakomybė už sustiprėjusią politinę, socialinę, ekonominę ir humanitarinę krizę, t. y. prezidentui, viceprezidentui, gynybos ministrui ir aukščiausios karinės vadovybės nariams, taip pat artimiausios jų aplinkos nariams, įskaitant šeimos narius; siūlo, kad tuo atveju, jei žmogaus teisių padėtis ir toliau blogės, tolesni diplomatiniai ir ekonominiai veiksmai būtų apsvarstyti ir patvirtinti, įskaitant veiksmus, susijusius su valstybei priklausančia naftos bendrovė „Petróleos de Venezuela S.A“ (PDVSA);

5.  kuo griežčiausiai smerkia užsitęsusį demokratinės tvarkos pažeidimą Venesueloje; primena, kad visapusiškai remia Nacionalinę asamblėją kaip vienintelį teisėtai įsteigtą ir pripažintą parlamentą Venesueloje ir ragina Venesuelos vyriausybę atkurti visus jos konstitucinius įgaliojimus; atmeta bet kokius Nacionalinės steigiamosios asamblėjos priimtus sprendimus, nes jais pažeidžiami visi demokratiniai standartai ir taisyklės; reiškia paramą politiniam sprendimui, į kurį būtų įtraukti visi susiję subjektai ir politines partijos; primena, jog valdžių padalijimas ir tai, kad valdžios padaliniai nesikiša į vienas kito veiklą, yra esminis principas, kurio laikosi teisinės valstybės principu besivadovaujančios demokratinės valstybės;

6.  ragina TBT prokurorą, pagal Romos statuto nuostatas, pradėti tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos įvykdė Venesuelos režimo atstovai, ir ragina ES imtis aktyvaus vaidmens šiuo klausimu;

7.  pakartoja savo ankstesnius raginimus nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus politinius kalinius, gerbti demokratiškai išrinktas institucijas ir laikytis žmogaus teisių;

8.  reiškia solidarumą ir visapusišką paramą Venesuelos žmonėms, kurie kenčia nuo sunkios humanitarinės krizės padarinių; ragina nedelsiant pasiekti susitarimą dėl plano, kaip humanitarinė pagalba galėtų pasiekti šalį, ir ragina Venesuelos valdžios institucijas kuo skubiau sudaryti sąlygas nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą ir išduoti leidimus tarptautinėms organizacijoms, kurios nori padėti visuomenei; ragina greitai įgyvendinti trumpalaikes kovos su prasta mityba tarp labiausiai pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vaikų, priemones; ragina ES padėti kaimyninėms šalims ir ypač Kolumbijai spręsti Venesuelos pabėgėlių problemą; ragina Venesuelos vyriausybę užtikrinti, kad užsienyje gyvenantys ir turintys teisę gauti socialinę apsaugą Venesuelos piliečiai, gautų pensiją;

9.  pakartoja reikalavimą, kad į Venesuelą būtų kuo greičiau nusiųsta Europos Parlamento delegacija, kuri surengtų dialogą su visomis konflikte dalyvaujančiomis šalimis;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 285, 2017 8 29, p. 145.
(2) OL C 294, 2016 8 12, p. 21.
(3) OL C 316, 2016 8 30, p. 190.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0269.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0200.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0345.


Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) padėtis
PDF 249kWORD 44k
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) padėties (2018/2553(RSP))
P8_TA(2018)0042RC-B8-0085/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose bendrą deklaraciją dėl Europos Sąjungos paramos Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (2017–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 194, 1949 m. gruodžio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 302 ir kitas atitinkamas Jungtinių Tautų rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitą „Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose veikla“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi UNRWA yra 1949 m. Generalinės Asamblėjos įsteigta Jungtinių Tautų agentūra, įgaliota teikti pagalbą ir apsaugą maždaug 5 milijonams registruotų Palestinos pabėgėlių; kadangi UNRWA paslaugos apima švietimą, sveikatos priežiūrą, pagalbą ir socialines paslaugas, stovyklų infrastruktūrą ir gerinimą, apsaugą ir mikrofinansus; kadangi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja daug kartų atnaujino UNRWA įgaliojimus – pastarąjį kartą įgaliojimai pratęsti iki 2020 m. birželio 30 d., 167 Jungtinių Tautų valstybėms narėms balsavus už;

B.  kadangi ES ir jos valstybės narės, 2017 m. įnešusios 441 mln. EUR, drauge yra didžiausio įnašo į UNRWA teikėjos; kadangi JAV, didžiausio įnašo teikėja iš pavienių valstybių, paskelbė, kad įneš 60 mln. JAV dolerių, tačiau sustabdys 65 mln. JAV dolerių paramos iš numatyto 125 mln. JAV dolerių įnašo UNRWA mokėjimą; kadangi, kaip teigia JAV valstybės departamentas, šiuo sprendimu siekiama paskatinti kitas šalis padidinti paramą, taip pat skatinti reformą agentūroje;

C.  kadangi UNRWA susiduria su dideliais struktūriniais finansavimo trūkumais jau daug metų ir būtų patyrusi sunkumų 2018 m. nepriklausomai nuo JAV vyriausybės sprendimo;

D.  kadangi savo 2017 m. kovo 30 d. ataskaitoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pateikė keletą rekomendacijų, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą, nuspėjamą ir tvarų UNRWA finansavimą;

1.  ir toliau yra tvirtai pasiryžęs remti UNRWA, teikiančią gyvybiškai svarbias Palestinos pabėgėlių gerovės, apsaugos ir vystymosi paslaugas Gazos Ruože, Vakarų Krante, Jordanijoje, Libane ir Sirijoje; giria UNRWA už jos išskirtines pastangas, be kita ko, daugiau kaip 400 000 Palestinos pabėgėlių ir daugelio kitų apsaugą ir paramą jiems karo niokojamoje Sirijoje; primena, kad UNRWA įsteigta laikantis solidarumo su Palestinos pabėgėliais principo, kad būtų palengvintos jų kančios;

2.  reiškia susirūpinimą dėl URNWA finansavimo krizės; primygtinai ragina visus įnašų teikėjus įvykdyti agentūrai duotus pažadus;

3.  pažymi, kad bet koks nenumatytas prognozuotų įnašų mokėjimų UNRWA sumažinimas arba vėlavimas gali turėti žalingą poveikį 1,7 mln. Palestinos pabėgėlių galimybėms gauti skubią pagalbą maistu, 3 mln. žmonių galimybėms gauti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, daugiau kaip 500 000 Palestinos vaikų galimybėms mokytis 702 UNRWA mokyklose, įskaitant beveik 50 000 vaikų Sirijoje, ir stabilumui regione;

4.  pažymi, kad ES yra įsipareigojusi ir toliau padėti UNRWA užsitikrinti finansinius išteklius, kad ji galėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos suteiktus įgaliojimus, veikti tvariai ir ekonomiškai efektyviai ir užtikrinti kokybiškas ir atitinkamo masto paslaugas Palestinos pabėgėliams;

5.  palankiai vertina ES ir kelių jos valstybių narių sprendimus paspartinti finansavimą UNRWA ir primygtinai ragina kitus įnašų teikėjus pasekti šiuo pavyzdžiu; primygtinai ragina JAV persvarstyti savo sprendimą ir sumokėti visą numatytą savo įnašą agentūrai; palankiai vertina Arabų valstybių lygos šalių narių įnašus UNRWA, tačiau ragina jas padidinti įsipareigojimus, kad būtų panaikintas finansavimo deficitas;

6.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares sutelkti papildomas lėšas UNRWA, kad būtų patenkinti jos trumpalaikiai finansiniai poreikiai; tačiau pabrėžia, kad ilgalaikis nuolatinio agentūros patiriamo lėšų trūkumo problemos sprendimas gali būti surastas tik sukuriant tvarią finansavimo sistemą pagal pasaulinę daugiašalę priemonę; ragina ES atlikti vadovaujamą vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje siekiant sukurti tokį mechanizmą; pabrėžia Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus rekomendacijų, pateiktų jo 2017 m. kovo 30 d. ataskaitoje, svarbą šiuo klausimu;

7.  palankiai vertina tai, kad UNRWA numato ir toliau taikyti vidaus priemones, kuriomis siekiama riboti išlaidas ir dar daugiau sutaupyti, sykiu ieškodama kitų sričių, kuriose būtų galima veikti efektyviau; primygtinai ragina agentūrą ir toliau gerinti savo valdymo struktūrą ir strateginį planavimą, siekiant didesnio skaidrumo, atskaitomybės ir vidaus kontrolės, užtikrinti, kad programa būtų parengiama laiku ir tiksliai, kad ES būtų teikiamos finansinės ataskaitos, kad UNRWA infrastruktūra nebūtų piktnaudžiaujama, ištirti įtariamus darbuotojų neutralumo pažeidimus ir prireikus imtis atitinkamų drausminių priemonių; pabrėžia UNRWA infrastruktūros neutralumo pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir UNRWA turimą Jungtinių Tautų diplomatinį statusą paisymo svarbą;

8.  pakartoja, kad pagrindinis ES tikslas – pasiekti dviejų valstybių principu pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą išsaugant 1967 m. sienas, Jeruzalę paskelbiant abiejų valstybių sostine, saugiai Izraelio valstybei ir nepriklausomai, demokratiškai, vientisai ir pajėgiai Palestinos valstybei taikiai ir saugiai gyvuojant greta, vadovaujantis apsisprendimo teise ir visapusiška pagarba tarptautinės teisės nuostatoms;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, UNRWA generaliniam komisarui, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose ir Jungtinių Valstijų Kongresui ir Valstybės Departamentui.


Laiko keitimo tvarka
PDF 232kWORD 38k
2018 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl laiko keitimo tvarkos (2017/2968(RSP))
P8_TA(2018)0043B8-0070/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, laikantis tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros, vertinant tolesnių veiksmų pasirinkimo poveikį turėtų būti remiamasi esamų teisės aktų vertinimu;

B.  kadangi, atlikus daugybę mokslinių tyrimų, tarp jų ir Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2017 m. spalio mėnesio tyrimą dėl ES vasaros laiko tvarkos pagal direktyvą 2000/84/EB, nepavyko padaryti konkrečių išvadų, bet buvo atskleista, kad tai turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai;

C.  kadangi nemažas piliečių iniciatyvų kiekis parodė piliečių nepasitenkinimą dukart per metus atliekamu laikrodžio rodyklės sukimu;

D.  kadangi Parlamentas prieš tai jau yra svarstęs šią problemą, pavyzdžiui 2015 m. rugsėjo 25 d. nagrinėdamas Klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000111/2015 – B8-0768/2015 Komisijai;

E.  kadangi itin svarbu išlaikyti vienodą laiko tvarką ES, net ir atsisakius laiko keitimo dukart per metus;

1.  ragina Komisiją atlikti išsamų Direktyvos 2000/84/EB vertinimą ir, jei reikia, pateikti pasiūlymą dėl jos peržiūros;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 31, 2001 2 2, p. 21.
(2) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika