Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 70, 85, 86, 258, 259 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo atitinkamas rezoliucijas teisinės valstybės ir teisingumo srityse,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė“ (COM(2017)0167),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2017 m. Jungtinio tyrimų centro tyrimą „Valstybių narių teismų sistemos ir ekonominė plėtra“(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. JAV prekybos rūmų Teisės reformų instituto tyrimą „Kolektyvinio teisių gynimo vystymasis ES“(2),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) lyčių statistinių duomenų bazę(3),

–  atsižvelgdamas į Europos demokratijos per teisę komisijos (Venecijos komisijos) ataskaitas, ypač į jos parengtą teisinės valstybės kriterijų sąrašą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl teisingumo vertinimo baudžiamosios teisenos ir teisinės valstybės principo srityje(5),

–  atsižvelgdamas į įmonės „Milieu“ 2011 m. atliktą lyginamąjį tyrimą dėl galimybės kreiptis į teismą lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija teisės aktuose(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybės sritys (CM/Rec(2010) 12)(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą „Moterų ir vyrų atstovavimas teisinėse profesijose visoje ES“(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) kartą per metus rengiamas Europos teismų sistemų vertinimo ataskaitas(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0161/2018),

A.  kadangi nepriklausomos, veiksmingos ir kokybiškos teisingumo sistemos yra labai svarbios užtikrinant teisinės valstybės principą, sąžiningą teismo procesą, piliečių bei įmonių pasitikėjimą teisės sistema ir piliečių bei įmonių galimybę naudotis visomis turimomis teisėmis; kadangi veiksmingos teisingumo sistemos yra neatskiriamos nuo teismų nepriklausomumo ir padeda skatinti ekonomikos augimą, ginti pagrindines teises bei užtikrina tinkamą ES teisės taikymą; kadangi teisingumas savaime yra vertybė, visų pirma kalbant apie piliečių teisę kreiptis į teismą ir teisingo bylos nagrinėjimo taisyklių laikymąsi;

B.  kadangi Komisija paskelbė 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę – informacinę, lyginamąją, neprivalomą priemonę, kuria iš esmės vertinamas nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumas, nepriklausomumas ir kokybė, siekiant nurodyti trūkumus, nustatyti gerąją praktiką ir daromą pažangą, geriau apibrėžti valstybių narių teisingumo politiką, tuo tikslu sutelkiant dėmesį į teisingumo sistemų parametrus, kuriais prisidedama prie geresnės verslo, investicijų ir vartotojų aplinkos Sąjungoje;

C.  kadangi penktojoje ES teisingumo rezultatų suvestinėje visų pirma analizuojami klausimai, susiję su visuomenės galimybėmis naudotis teisminio nagrinėjimo priemonėmis, teisminių institucijų nepriklausomumas vertinamas pavienių asmenų ir verslo sektoriaus požiūriu, dabartinis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas teisingumo sistemoje ir nacionalinių teisingumo sistemų veikimas konkrečiose srityse, susijusiose su bendrąja rinka ir verslo sektoriumi, kartu pristatoma pradinė nacionalinių baudžiamosios teisenos sistemų veikimo apžvalga, siekiant užtikrinti ES kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimą;

D.  kadangi 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje nepateikiamas bendras nacionalinių teisingumo sistemų klasifikavimas ir jos tikslas nėra nurodyti, kuri sistema geresnė;

E.  kadangi, kita vertus, teisingumo rezultatų suvestinė turėtų būti naudingas vadovas, kuriame apžvelgiama geriausia praktika civilinės, komercinės ir administracinės teisenos srityse, kurią valstybės narės turėtų taikyti;

F.  kadangi iš kai kurių valstybių narių vis dar negauta daug duomenų; kadangi skiriasi kai kurių valstybių narių pateiktų duomenų kiekybė ir konkretus turinys;

G.  kadangi 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama civilinei, komercinei ir administracinei teisenai ir pateikiama pirminė nacionalinių sistemų veikimo taikant ES kovos su pinigų plovimu teisės aktus baudžiamosios teisenos srityje apžvalga;

H.  kadangi ši neprivaloma iniciatyva gera tuo, kad ja nustatomos tiek teigiamos, tiek neigiamos tendencijos ir sukuriamas forumas mokytis vieniems iš kitų ir keistis geriausia patirtimi visoje Sąjungoje, siekiant skatinti laikytis teisinės valstybės principo ir užtikrinti jo laikymąsi;

I.  kadangi informacijos apie teisingumo sistemą pateikimas patogia forma naudotojui yra būtina sąlyga norint užtikrinti teisę kreiptis į teismą;

J.  kadangi teismų sistemos turi būti pritaikytos siekiant įveikti naujus Europos Sąjungai kylančius iššūkius;

Bendros pastabos

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumas įtvirtina teisinės valstybės principą visuomenėje ir užtikrina kiekvieno asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant bet kokią teisingumo sistemos reformą būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir ES teisminių institucijų nepriklausomumo standartų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau stebėti nacionalinių teisingumo sistemų reformas įgyvendinant Europos semestrą, kurio metu taip pat remiamasi ES teisingumo rezultatų suvestinės informacija; taip pat ragina Komisiją parengti naujus kriterijus, pagal kuriuos būtų geriau įvertinama, ar teismų sistemose laikomasi teisinės valstybės principo, visų pirma, remiantis Venecijos komisijos parengtu teisinės valstybės kriterijų sąrašu;

2.  ragina Komisiją rinkti tikslesnę informaciją apie tai, kokių veiksmų imamasi atvejais, kai pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir kyla grėsmių pagrindinėms teisėms, įskaitant korupciją, diskriminaciją ir privatumo, minties, sąžinės, religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvių pažeidimus;

3.  primena prašymą, įtrauktą į jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo, ir pakartoja savo prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo; kol neparengtas Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktas, ragina Komisiją surinkti esamas ataskaitas, įskaitant Teisingumo rezultatų suvestinę;

4.  su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę ir ragina Komisiją toliau įgyvendinti šią iniciatyvą pagal Sutartis ir konsultuojantis su valstybėmis narėmis;

5.  pabrėžia, kad parengus atskirą teisingumo rezultatų suvestinę baudžiamųjų bylų srityje bus labai prisidėta kuriant bendrą teisėjų ir prokurorų požiūrį į ES teisės aktus baudžiamosios teisės srityje, taigi bus stiprinamas tarpusavio pasitikėjimas;

6.  ragina Komisiją atsižvelgti į kovą su korupcija ir mano, kad šios problemos įtraukimas į Teisingumo rezultatų suvestinę laikytinas prioritetu.

7.  pritaria šių mainų tikslui ir pabrėžia, kad nepriklausoma, veiksminga ir kokybiška teisingumo sistema galėtų paskatinti įmones plėtoti savo verslą ir investuoti nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, kartu apsaugant piliečių pagrindines teises ir užtikrinant vartotojų bei darbuotojų teises, taip didinant jų indėlį į ekonomiką;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu nustatyti teismų veiklos gaires siekiant ugdyti tarpvalstybinį tarpusavio pasitikėjimą, kad teisminės institucijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti ir būtų galima sukurti bendrą teisminę erdvę ir Europos teisminę kultūrą; todėl ragina Komisiją toliau rengti konkrečius rodiklius, kuriais būtų galima praktiškai įvertinti ES vertybių, pvz., teisinės valstybės principų ir pagarbos pagrindinėms teisėms, laikymąsi;

9.  mano, kad toks palyginimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais ir įrodymais, kurie yra tiksliai renkami, lyginami ir analizuojami, atsižvelgiant į atskiras konstitucines ir teisines sistemas; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti vienodą valstybių narių statusą jų teisingumo sistemų nešališko vertinimo metu;

10.  teigiamai vertina Komisijos pastangas atlikti pirmąjį tam tikrų baudžiamosios teisenos aspektų kovos su pinigų plovimu srityje vertinimą ir rekomenduoja Komisijai imtis būtinų priemonių siekiant paraginti valstybes nares pateikti duomenis apie šios srities teismo procesų trukmę, atsižvelgiant į Ketvirtosios, o vėliau ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įsigaliojimą;

11.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas pasiūlyti pamatuojamus duomenis ir parengti konkrečias išvadas, kaip valstybės narės pagerino ar dar gali pagerinti savo teisingumo sistemų kokybę ir veiksmingumą, ypač atsižvelgiant į teisėjų statusą ir skyrimą, jų nepriklausomumą ir lyčių lygybę; atkreipia dėmesį, kad duomenų trūkumas vis mažėja, ypač tai pasakytina apie duomenis, susijusius su teisingumo sistemų veiksmingumo rodikliais; apgailestauja, kad vis dar yra atvejų, kai kai kurios valstybės narės tam tikroms kategorijoms jokių duomenų nepateikė, nors jie buvo turimi; todėl ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų siekiant, kad duomenys būtų palyginami, ir visapusiškai bendradarbiauti su Komisija, teikiant reikalaujamus duomenis; pabrėžia, kad valstybės narės privalo toliau mažinti duomenų skirtumus, siekdamos įgyvendinti prioritetus veiksmingų teisingumo sistemų srityje; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisija ir Komisija, visų pirma, pasitelkiant neoficialią ekspertų iš ministerijų ir atitinkamų nacionalinių teisingumo sistemų grupę, kad būtų galima užpildyti ilgalaikes tam tikrų teisingumo rezultatų suvestinės kategorijų duomenų spragas;

12.  ragina valstybes nares kruopščiai išnagrinėti 2017 m. teisingumo rezultatų suvestinės rezultatus ir nustatyti, ko galima iš jų pasimokyti, taip pat apsvarstyti, ar reikia patvirtinti nacionalines priemones, siekiant pašalinti visus pažeidimus, susijusius su jų nacionalinių teisingumo sistemų kokybe, veiksmingumu ir nepriklausomumu;

13.  pažymi, kad daug valstybių narių toliau stengėsi gerinti savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą, pradėdamos vykdyti reformas; palankiai vertina tai, kad daug naujų paskelbtų reformų susijusios su teisine pagalba, alternatyvaus ginčų sprendimo metodais, teismų specializacija ir teismų žemėlapiais;

Veiksmingumas

14.  pabrėžia veiksmingo ir laiku atliekamo proceso svarbą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje; taip pat pabrėžia greito ir veiksmingo proceso svarbą vartotojų apsaugos ir intelektinės nuosavybės ir duomenų privatumo teisių bylose; susirūpinęs pažymi, kad tokios bylos kai kuriose valstybėse narėse nagrinėjamos vis dar yra pernelyg ilgai; nurodo, kad dėl didelio nebaigtų nagrinėti bylų skaičiaus piliečiai ir įmonės gali, be kita ko, pradėti mažiau pasitikėti teismų sistema, gali sumažėti teisinis tikrumas, o pasitikėjimas yra svarbiausias teisinės valstybės principo laikymosi veiksnys;

15.  ragina valstybes nares investuoti į IRT priemonių taikymą savo teismų sistemose ir į nuolatinę jų plėtrą, kad jos taptų prieinamesnės, suprantamesnės ir būtų lengviau jas naudoti visiems ES piliečiams, ypač tiems, kurie turi bet kokios formos negalią ir priklauso pažeidžiamoms grupėms, taip pat tautinėms mažumoms ir (arba) imigrantams; pabrėžia IRT sistemų naudą valstybių narių teisminėms institucijoms vykdant tarpvalstybinį ir nacionalinio lygio bendradarbiavimą, nes mažinamos visų suinteresuotųjų subjektų išlaidos ir taip gerinamas bendras teisingumo sistemų veiksmingumas bei kokybė, pavyzdžiui, skundus pateikiant elektroniniu būdu, sudarant galimybę stebėti ir vykdyti procesus internetu ir elektroniniais ryšiais tarp teismų ir advokatų; apgailestauja, kad IRT teikiamos galimybės dar nėra visapusiškai išnaudotos visoje Europoje; teigiamai vertina tai, kad daugelyje valstybių narių skelbiant teismo sprendimus yra užtikrinamas skaidrumas; pritaria tam, kad prieiga prie informacijos internete naudotojams patogiu būdu labai prisideda užtikrinant piliečių ir įmonių teisę kreiptis į teismą; ragina valstybes nares skelbti internete visus teismų sprendimus, nes tai padės piliečiams ir įmonėms geriau susipažinti su teismų sistema ir padidins jos skaidrumą; be to, pažymi, kad tai galėtų padėti užtikrinti nuoseklesnę teismų praktiką;

16.  pabrėžia, kad reikia stiprinti ir įvairinti teisėjams teikiamus mokymus, nes tai veiksmingos, nepriklausomos ir nešališkos teismų sistemos pagrindas; pabrėžia, kad visų pirma reikia mokymų lyčių vaidmenų, normų ir stereotipų, teismų etikos, IT įgūdžių, teismo valdymo, tarpininkavimo ir ryšių su šalimis bei spauda srityse; be to, pabrėžia, kad svarbu tinkamai mokyti apie ES teisę ir skirtingas ES bendradarbiavimo struktūras, pvz., Eurojustą; atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrose ES teisės srityse, pavyzdžiui, autorių ir privatumo teisės srityse reikia suprasti ne tik teisinius dalykus, bet ir technologinius pokyčius; atkreipia dėmesį į tai, kad panašu, jog teisėjų ir teismų specializacija turi teigiamą poveikį teisingumo sistemos veiksmingumui ir kokybei; prašo Komisijos išsamiau išnagrinėti šį klausimą kitais metais rengiant suvestinę; pabrėžia, kad būtini nuolatiniai ir sistemingi teisėjų ir kitų teisės specialistų mokymai norint užtikrinti nuoseklų ir aukštos kokybės ES teisės taikymą ir kokybišką jos vykdymą; ragina valstybes nares daugiau investuoti į nuolatinio teisėjų mokymo organizavimą ir teisminių institucijų darbuotojų, pavyzdžiui, teisėjų, mokymus, taip pat kitose valstybėse narėse, siekiant keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

17.  ragina valstybes nares ir ES institucijas remti tolesnį tarpininkavimo ES lygmeniu plėtojimą; ragina Komisiją sistemingai vertinti tarpininkavimo poveikį ES teismų sistemose;

Kokybė

18.  ragina Komisiją kolektyvinio teisių gynimo procedūras įtraukti į kitų metų lyginamąjį tyrimą dėl teisingumo sistemų prieinamumo veiksnių, nes mano, kad galimybė kreiptis į teismą ir veiksmingai spręsti ginčus yra itin svarbi; mano, kad šios procedūros – labai svarbi priemonė siekiant stiprinti vartotojų, aplinkos ir sveikatos apsaugą visoje Europoje, nes šiose srityse daugelis ieškinį pateikiančių asmenų patiria tiesioginį poveikį; mano, kad kolektyvinio teisių gynimo procedūros sudaro palankesnes sąlygas įgyvendinti piliečių teisę kreiptis į teismą ir užtikrinti veiksmingą ginčų sprendimą, taip pat atitinkamai panaikinti nepagrįstas kliūtis, visų pirma, piliečių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, arba tarpvalstybinių bylų atvejais;

19.  pažymi, kad daugumoje valstybių narių reikalaujama, kad, pradėdamos teismo procesą, šalys sumokėtų teismo mokestį; pabrėžia, kad galimybės pasinaudoti teisine pagalba ir teismo mokesčių lygis daro esminį poveikį naudojimuisi teise kreiptis į teismą, nes tai yra pagrindinė teisė ES, visų pirma, kalbant apie skurdžiai gyvenančius piliečius, ir pabrėžia teisinės pagalbos svarbą užtikrinant, kad silpnesnės šalys galėtų vienodomis sąlygomis kreiptis į teismą; pabrėžia, kad teisinė pagalba vartotojams, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, išlieka esminiu pusiausvyrą užtikrinančiu veiksniu; atkreipia dėmesį į tai, kad sunkumai, patiriami siekiant gauti teisinę pagalbą, galėtų būti ypač atgrasantys tais atvejais, kai teismo mokesčiai ar teisinės išlaidos sudaro didelę ieškinio sumos dalį; mano, kad teisinė pagalba turėtų būti susieta su valstybių narių nustatyta skurdo riba; toliau laikosi nuomonės, kad teisinės išlaidos turėtų apskritai būti dar labiau sumažintos, pavyzdžiui, naudojant nacionalinius elektroninius Europos e. teisingumo portalus; ragina valstybes nares pagerinti informacijos teikimą internete naudotojams patogiu būdu užtikrinant, kad piliečiai galėtų išsiaiškinti, ar jie turi teisę į teisinę pagalbą, ir, be kita ko, pagerinti internetine teikiamą informaciją asmenims, kurie turi regos sutrikimų;

20.  ragina Komisiją, prieš baigiant kitų metų iniciatyvą, nustatyti naują bet kokių grupių, kurios gali būti pažeidžiamos arba diskriminuojamos, teisės kreiptis į teismą rodiklį, taip siekiant nustatyti visas galimas kliūtis;

21.  pabrėžia, kad būtina spręsti vis dar esančius lyčių pusiausvyros skirtumus ir didelius vyrų ir moterų teisėjų, visų pirma aukštesniųjų instancijų teismuose ir aukščiausiuose teismuose, skaičiaus skirtumus nacionaliniu ir ES lygmenimis; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse neseniai pastebėtas neigiamas pokytis, susijęs su moterų teisėjų proporcine dalimi;

22.  pabrėžia, kad vis dar reikia daug padaryti siekiant visoje Europoje užtikrinti teismuose dirbančių specialistų lyčių lygybę, be kita ko, skiriant į teisėjo pareigas ir, turint omenyje lyčių stereotipus, skyrimų skaidrumą, darbo ir su darbu nesusijusių pareigų derinimą ar mentorystės praktiką; pabrėžia, kad moterų specialisčių, dirbančių žemesniosios grandies teismų sistemoje (įskaitant ne teismo pareigūnus), ir aukštesniuose teismuose bei prokuratūros tarnybose dirbančių moterų skaičius akivaizdžiai skiriasi; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, ypač teisininko profesijos siekiančių moterų aukštojo mokslo srityje, ir skatinti teigiamą požiūrį į moteris teisėjas;

23.  primena 2015 m. Europos Parlamento ir Tarybos bendrą pareiškimą(10), kuriame teigiama, kad valstybės narės, kuo labiau atsižvelgdamos į tikslą pasiekti vyrų ir moterų lygybę, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, turėtų užtikrinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą, skiriant kandidatus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrojo Teismo teisėjus; primygtinai ragina valstybes nares šioje srityje rodyti gerą pavyzdį;

24.  pabrėžia, kad, nors daugiau kaip pusė valstybių narių 2015 m. padidino vienam gyventojui tenkančias išlaidas teismų sistemai, nustatydamos skiriamus finansinius išteklius, valstybės narės daugiausia atsižvelgia į buvusias išlaidas, užuot rėmusiosi faktiniu darbo krūviu arba teismų prašymais;

25.  teigiamai vertina tai, kad daugumoje valstybių narių vis dažniau naudojami alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai, visų pirma, Europos elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platforma, skirta vartotojams ir prekybininkams;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta su santuoka ir tėvų pareigomis susijusių duomenų; ragina Komisiją įtraukti šiuos duomenis į ES teisingumo rezultatų suvestinę, kai valstybės narės juos paskelbia, ir galbūt tai nustatyti kaip vidutinės trukmės laikotarpio tikslą po to, kai bus peržiūrėtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo;

Nepriklausomumas

27.  pabrėžia, kad teisminių institucijų nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas yra pamatiniai veiksmingos teisingumo sistemos elementai, gyvybiškai svarbūs užtikrinant teisinės valstybės principą, sąžiningą teismo procesą ir piliečių bei įmonių pasitikėjimą teisės sistema; be to, pabrėžia, kad teisminių institucijų nepriklausomumas yra svarbi pamatinio demokratijos principo dalis; mano, kad nepriklausoma teismų sistema yra grindžiama, visų pirma, vyriausybės ir politikos atstovų arba ekonominių interesų turinčių asmenų nesikišimu arba spaudimo nedarymu ir, antra, veiksmingomis garantijomis, kurias teikia teisėjų statusas ir pareigos, ir jų finansine padėtimi; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą autonomiją, siekiant apsaugoti baudžiamojo persekiojimo institucijas nuo nederamos politinės įtakos; todėl ragina Komisiją į ES teisingumo rezultatų suvestinę įtraukti skirsnį, skirtą prokurorų statusui ir jų savarankiškumui; taip pat ragina Komisiją toliau vertinti teismų nepriklausomumo teisines apsaugos priemones, be kita ko, bendradarbiaujant su aukščiausiųjų teismų ir teisminių institucijų tarybų tinklais;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs nešališki, t. y. laisvi nuo savavališkos vykdomosios valdžios įtakos, ir visapusiški teisėjų skyrimo, vertinimo, perkėlimo ar atleidimo mechanizmai;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)  http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC104594/jrc104594__2017_the_judicial_system_and_economic_development_across_eu_member_states.pdf (2)  http://www.instituteforlegalreform.com/uploads/sites/1/The_Growth_of_Collective_Redress_in_the_EU_A_Survey_of_Developments_in_10_Member_States_April_2017.pdf (3) http://eige.europa.eu/lt/gender-statistics/dgs (4) http://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2016)007-e (5) OL C 378, 2017 11 9, p. 136. (6) „Milieu Ltd“ (2011 m.), Lyginamasis tyrimas dėl galimybės kreiptis į teismą lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija teisės aktuose (angl. „Comparative study on access to justice in gender equality and anti-discrimination law“), Apibendrinamoji ataskaita, Europos Komisijos Teisingumo GD, Briuselis. (7)  https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CM/Rec(2010)12&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=C3C3C3&BackColorIntranet=EDB021&BackColorLogged=F5D383&direct=true (8) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/596804/IPOL_STU(2017)596804_EN.pdf (9) https://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/default_en.asp (10) OL C 436, 2015 12 24, p. 1.