2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (2018/2714(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311, 312 ir 323 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(1) ir rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(2),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 29 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
1. atkreipia dėmesį į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių, kadangi šiais pasiūlymais bus paremtos būsimos derybos; primena, kad Parlamento pozicija yra aiškiai išdėstyta 2018 m. kovo 14 d. didele balsų dauguma priimtose dvejose rezoliucijose, kuriomis nustatomi jo derybų įgaliojimai;
2. primygtinai ragina Tarybą užtikrinti, kad kitoje finansinėje programoje būtų atspindėta aiški ir teigiama Sąjungos ateities vizija ir kad joje būtų atsižvelgiama į ES piliečių poreikius, problemas ir lūkesčius; pabrėžia, kad sprendimu dėl DFP Sąjungai reikės suteikti reikiamus finansinius išteklius, kad ji galėtų būsimuoju septynerių metų laikotarpiu spręsti svarbius uždavinius ir siekti savo politinių prioritetų ir tikslų; todėl tikisi, kad Taryba veiks nuosekliai laikydamasi savo jau prisiimtų politinių įsipareigojimų ir laikysis drąsaus požiūrio; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos pasiūlymas silpnina pagrindinių sričių ES solidarumo politiką, ir ketina vesti derybas su Taryba, kad būtų parengta platesnio užmojo DFP, kuri būtų naudinga piliečiams;
3. išreiškia savo nuostabą ir susirūpinimą dėl to, kad lyginamieji duomenys, kuriuos Komisija oficialiai paskelbė 2018 m. gegužės 18 d., po to, kai Parlamentas jų primygtinai paprašė, atskleidžia tam tikrus neatitikimus, susijusius su tuo, kaip tie skaičiai buvo pristatomi ir kaip apie juos buvo pranešama pasiūlymuose dėl DFP; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kelių ES programų finansavimas iš tikrųjų padidintas gerokai mažiau, o kitų programų finansavimas sumažintas gerokai daugiau, nei Komisija nurodė iš pradžių; pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba nuo pat pradžių turi susitarti dėl aiškios metodikos, susijusios su skaičiais; pareiškia, kad šios rezoliucijos tikslais Europos Parlamentas taikys savo skaičiavimus, kurie yra pagrįsti pastoviomis kainomis ir kuriuose atsižvelgdama į JK išstojimą;
4. išreiškia, kad yra nusivylęs dėl siūlomo kitos DFP bendro dydžio, kuris siekia 1.1 trilijonų EUR, t. y. 1,08 proc. ES-27 BNP, atėmus Europos plėtros fondo lėšas (šiuo metu 0,03 proc. ES BNP, neskaičiuojant lėšų, gaunamų iš ES biudžeto); pabrėžia, kad nepaisant to, kad reikia papildomo finansavimo, būtino naujiems politiniams prioritetams siekti ir kylančioms problemoms spręsti Sąjungoje, šis bendras dydis skaičiuojant procentiniu BNP dydžiu iš tikrųjų yra mažesnis nei dabartinės DFP dydis; primena, kad dabartinė DFP yra mažesnė už jos pirmtakę (2007–2013 m. DFP) ir pasirodė esanti nepakankama neatidėliotiniems Sąjungos poreikiams finansuoti;
5. apgailestauja dėl to, kad šiuo pasiūlymu tiesiogiai sumažinamas bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir sanglaudos politikos finansavimo lygis – atitinkamai 15 ir 10 proc.; ypač prieštarauja radikaliam finansavimo mažinimui, kuris neigiamai paveiks šios politikos pobūdį ir tikslus, pvz., siūlymams sumažinti lėšas, skiriamas Sanglaudos fondui (45 proc.) ar Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (daugiau kaip 25 proc.); atsižvelgdamas į tai, abejoja dėl pasiūlymo sumažinti Europos socialinio fondo dydį 6 proc., nepaisant to, kad buvo išplėsta jo taikymo sritis ir į jį buvo integruota Jaunimo užimtumo iniciatyva;
6. dar kartą patvirtina savo tvirtą poziciją dėl būtino pagrindinių krypčių ES politikos finansavimo lygio 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, kad ta politika galėtų įgyvendinti savo užduotis ir tikslus; visų pirma pabrėžia raginimą realiai išlaikyti BŽŪP ir sanglaudos politikos finansavimą 27 ES valstybėse narėse bent 2014–2020 m. biudžeto lygmeniu, kartu atsižvelgiant į bendrą šių krypčių politikos struktūrą, tris kartus padidinti dabartinį programos „Erasmus +“ biudžetą, padvigubinti MVĮ ir jaunimo nedarbo problemos sprendimui skiriamą finansavimą, bent 50 proc. padidinti dabartinį moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą biudžetą, kad jis siektų 120 mlrd. EUR, padvigubinti programai „Life +“ skiriamą finansavimą, gerokai daugiau investuoti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir užtikrinti papildomą finansavimą, skiriamą saugumo, migracijos ir išorės santykių klausimams; todėl pabrėžia savo poziciją, kad 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos dydis turi siekti 1,3 proc. ES-27 BNP;
7. pabrėžia horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama DFP ir visų susijusių krypčių ES politika, svarbą; atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą būti pavyzdžiu įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir apgailestauja dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir akivaizdaus įsipareigojimo šiuo klausimu; todėl prašo, kad darnaus vystymosi tikslai būtų įtraukti į visų krypčių ES politiką ir iniciatyvas dėl būsimos DFP; taip pat pabrėžia, jog diskriminacijos panaikinimas yra esminis dalykas, kad būtų įvykdyti ES įsipareigojimai siekiant įtraukios Europos, ir apgailestauja dėl to, kad įvairių krypčių ES politikoje trūksta įsipareigojimų integruoti lyčių aspektą ir įsipareigojimų lyčių lygybės klausimu, kaip nurodoma pasiūlymuose dėl DFP; be to, pabrėžia savo poziciją, kad patvirtinus Paryžiaus susitarimą reikėtų gerokai, palyginti su dabartine DFP, padidinti su klimatu susijusias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 proc. tikslą;
8. pritaria Komisijos pasiūlymams dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, nes nuosavi ištekliai yra labai teigiama 2021–2027 m. DFP dokumentų rinkinio pajamų dalis; todėl palankiai vertina pasiūlymą įvesti trijų rūšių naujus ES nuosavus išteklius ir dabartinių PVM pagrįstų nuosavų išteklių supaprastinimą; pabrėžia, kad šie pasiūlymai, kuriuos tiesiogiai įkvėpė Tarpinstitucinės aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbai, taip pat įėjo į 2018 m. kovo 14 d. Parlamento rezoliucijoje pateikiamus pasiūlymus; su džiaugsmu pažymi, kad šie nauji ištekliai atitinka du strateginius Sąjungos tikslus, t. y. tinkamo vidaus rinkos veikimo ir aplinkos apsaugos bei kovos su klimato kaita tikslus; tikisi Tarybos ir Komisijos palaikymo, kad būtų sustiprintas Parlamento vaidmuo vykdant nuosavų išteklių tvirtinimo procedūrą; dar kartą primena savo poziciją, kad būsimose derybose kitos DFP išlaidų ir pajamų sritys turėtų būti traktuojamos kaip vienas bendras paketas ir kad susitarimas dėl DFP su Parlamentu negali būti pasiektas, jei nuosavų išteklių srityje nebus padaryta atitinkamos pažangos;
9. be to, palankiai vertina principą, pagal kurį būsimos pajamos, tiesiogiai susijusios su ES politika, turėtų būti pervedamos į ES biudžetą, ir visiškai pritaria visų permokų grąžinimo ir koregavimų panaikinimui; norėtų sužinoti, kaip greitai šie nauji nuosavi ištekliai bus įvesti siekiant sumažinti nacionalinius įnašus; tačiau kelia klausimą dėl to, kad nesama Komisijos pasiūlymų dėl specialaus rezervo ES biudžete, kuriame būtų visų rūšių nenumatytų kitų pajamų, įskaitant bendrovėms skirtas baudas už konkurencijos taisyklių pažeidimą ir mokesčius didelėms skaitmeninio sektoriaus įmonėms bei finansinių sandorių mokestį, kaip naujus ES nuosavus išteklius, sukūrimo;
10. primena savo poziciją, kad pritaria idėjai nustatyti mechanizmą, kurį taikant Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių nepaisančios valstybės narės gali turėti finansinių pasekmių; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, kuris buvo pateiktas kaip bendro DFP dokumentų rinkinio dalis; ketina atidžiai išnagrinėti visus šio pasiūlymo aspektus ir priimti būtinas nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad galutiniams Sąjungos biudžeto naudos gavėjams jokiu būdu negali turėti įtakos taisyklių pažeidimai, padaryti ne dėl jų kaltės;
11. yra įsitikinęs, kad būtina turėti teisiškai privalomą DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, kuris turėtų būti pasiūlytas ir nustatytas tinkamu laiku, kad būsimas Parlamentas ir būsima Komisija galėtų atlikti reikšmingą 2021–2027 m. programos koregavimą; ketina patobulinti DFP reglamente siūlomo straipsnio formuluotę;
12. mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl lankstumo yra geras derybų pagrindas; visų pirma palankiai vertina keletą pasiūlymų, kuriais patobulinamos dabartinės nuostatos, t. y. pasiūlymus pakartotinai panaudoti Sąjungos rezervui skirtus panaikintus asignavimus, padidinti specialių priemonių asignavimus ir panaikinti bet kokius bendrosios mokėjimų maržos apribojimus, atsižvelgiant į Parlamento prašymus šioje srityje; prireikus ketina derėtis dėl papildomų patobulinimų;
13. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sukurti Europos investicijų stabilizavimo priemonę, kuri papildys nacionalinių biudžetų stabilizavimo funkciją stiprių asimetrinių sukrėtimų atveju; ketina atidžiai išnagrinėti šį pasiūlymą, ypač klausimus, susijusius su jo tikslais ir apimtimi;
14. pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymais oficialiai pradedamas intensyvių derybų Taryboje, taip pat derybų tarp Tarybos ir Parlamento laikotarpis, siekiant užtikrinti Parlamento pritarimą DFP reglamentui; pabrėžia, kad visi DFP ir nuosavų išteklių dokumentų rinkinio aspektai, įskaitant DFP nustatytas sumas, turėtų likti ant derybų stalo, kol bus pasiektas galutinis susitarimas; pareiškia, jog yra pasirengęs nedelsdamas pradėti struktūrinį dialogą su Taryba, kad būtų galima geriau suprasti Parlamento lūkesčius ir sudaryti sąlygas laiku susitarti; todėl mano, jog tai, kad neseniai pradėta rengti reguliarius Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių ir Europos Parlamento derybų grupės susitikimus, yra labai svarbus būsimos DFP priėmimo procedūros pradžios taškas;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms susijusioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.