Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ataskaitą dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo (COM(2017)0491),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo 2016 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. (COM(2017)0654),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pasakytą kalbą dėl Sąjungos padėties,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl daugiašalių derybų rengiantis 11-ajai PPO ministrų konferencijai, vyksiančiai 2017 m. gruodžio 10–13 d. Buenos Airėse(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(5),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą 2017 m. lapkričio 15 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą 2017 m. kovo 16 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą 2016 m. spalio 4 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(11),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249, SEC(2006)0643),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo(12),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę Nr. 2/15 dėl Sąjungos kompetencijos pasirašyti ir sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Singapūru,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos tyrimą dėl bendro būsimųjų prekybos susitarimų poveikio žemės ūkio maisto produktų sektoriui,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimas. Dabartinė padėtis“ (SWD(2015)0144),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, visų pirma, į jos 4 straipsnio 1 dalį, kuria draudžiama vergija ir priverstinis darbas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207, 208 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0166/2018),

A.  kadangi bendra prekybos politika apima prekybos susitarimus ir teisines priemones, kuriais užtikrinami Sąjungos aktyvūs ir pasyvūs prekybos interesai, prisidedama prie tvaraus augimo ir deramo darbo vietų kūrimo, garantuojamas ES taisyklių ir standartų laikymasis, apsaugoma valstybių teisė reguliuoti ir piliečių gerovė ir skatinamos ES vertybės; kadangi, norint pasiekti šiuos tikslus, reikia nustatyti tinkamą Sąjungos prekybos politikos kryptį ir teisingesniu ir skaidresniu būdu ją visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti;

B.  kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip nurodyta 2017 m. Europos konsensuse dėl vystymosi, kuriuo siekiama skatinti darnų vystymąsi ir paspartinti permainas daug dėmesio skiriant horizontaliems vystymosi politikos klausimams, pvz., lyčių lygybei, jaunimui, investicijoms ir prekybai, tvariai energetikai ir klimato politikos veiksmams, geram valdymui, demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, taip pat migracijai ir judumui, kad visa Sąjungos išorės politika, įskaitant bendrą prekybos politiką, būtų padedama siekti tikslų, nustatytų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.;

C.  kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti deramą darbą visiems, kaip nustatyta 2005 m. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo galutiniame dokumente ir 2006 m. Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos aukšto lygio susitikime priimtoje ministrų deklaracijoje, be kita ko, pasinaudodama savo prekybos ryšiais; kadangi Europos Vadovų Taryba ne kartą pabrėžė, kad svarbu stiprinti socialinį globalizacijos aspektą ir atsižvelgti į tai vykdant įvairių sričių vidaus ir išorės politiką bei tarptautinį bendradarbiavimą;

D.  kadangi Sąjunga yra didžiausia pasaulio komercinė jėga ir didžiausia pasaulio bendroji rinka, taip pat pasaulio prekių ir paslaugų eksportuoto lyderė, nuo kurios priklauso 31 mln. darbo vietų Europoje, ir tai yra 67 proc. daugiau nei 10-ojo dešimtmečio viduryje;

E.  kadangi Pasaulinė prekybos organizacija (PPO) yra vienintelė pasaulinio masto tarptautinė organizacija, nustatanti pasaulines įvairių ekonominių erdvių ir šalių prekybos taisykles;

F.  kadangi įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo etapas yra itin svarbus siekiant garantuoti Sąjungos prekybos politikos veiksmingumą;

G.  kadangi Sąjungos piliečiai kelia vis didesnius reikalavimus, kad vykdant Sąjungos politiką būtų užtikrinta, kad į ES rinką patenkančios prekės būtų pagamintos deramomis ir tvariomis sąlygomis;

H.  kadangi pagal prekybos susitarimus numatytais ir eksportui taikytinais sumažintais tarifais Europos įmonės naudojasi maždaug 70 proc. atvejų, kai tuo tarpu mūsų partneriai jais naudojasi maždaug 90 proc. atvejų, ir kadangi labai svarbu, kad Europos įmonės visapusiškai pasinaudotų šiais privalumais darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms skatinti;

I.  kadangi MVĮ yra vienas iš Europos ekonomikos variklių, užtikrina 30 proc. Sąjungos eksporto ir 90 proc. Sąjungos darbo vietų, ir kadangi labai svarbu, kad jos būtų visapusiškai įtrauktos į Sąjungos prekybos politikos įgyvendinimo procesą ir taip sustiprėtų jų vaidmuo eksporto, naujovių diegimo ir internacionalizavimo procesuose;

J.  kadangi Sąjunga yra didžiausia paslaugų eksportuotoja pasaulyje ir jos prekybos perteklius paslaugų sektoriuje nuo 2000 m. padidėjo 10 kartų ir 2016 m. siekė daugiau nei 120 mlrd. EUR;

K.  kadangi būtina pateikti aiškius ir tikslius atsakymus į klausimus, iškeltus viešoje diskusijoje dėl bendros prekybos politikos ir jos įgyvendinimo;

L.  kadangi bendra prekybos politika, kaip nurodoma strategijoje „Prekyba visiems“, yra vertybėmis grindžiama politika, kuria siekiama skatinti, be kita ko, gerą valdymą, skaidrumą, darnų vystymąsi ir sąžiningą prekybą;

M.  kadangi Sąjungos prekybos politika turi derėti su jos išorės ir vidaus politika ir remiantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu užtikrinti skaidrumą, stabilumą ir sąžiningesnes konkurencijos sąlygas ir, be kita ko, padėti siekti Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų;

Dabartinė prekybos politikos padėtis

1.  primena, kad nuo strategijos „Prekyba visiems“ paskelbimo tarptautinė padėtis iš esmės pasikeitė ir tenka įveikti naujus su prekyba susijusius iššūkius bei spręsti konkrečius uždavinius; nerimauja dėl pasaulyje plintančios ir PPO taisyklių neatitinkančios protekcionizmo praktikos ir pakartoja, kad remia atvirą, sąžiningą, subalansuotą ir taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą;

2.  atkreipia dėmesį į didėjančią Azijos žemyno ekonominę svarbą, laipsnišką JAV pasitraukimą iš prekybos arenos ir į dėl to kylantį netikrumą dėl tarptautinės prekybos, taip pat viduje reiškiamą tarptautinės prekybos politikos kritiką ir reikalavimą vykdyti sąžiningą prekybą; ragina Komisiją keisti savo prekybos politiką atsižvelgiant į tokią įvykių raidą, imtis ryžtingesnių ir atsakingesnių veiksmų ir tuo pat metu parengti ilgesnio laikotarpio strategiją atsižvelgiant į pokyčius tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad šioje besikeičiančioje pasaulinėje aplinkoje ES vaidmuo skatinant įgyvendinti vertybėmis grindžiamą prekybos darbotvarkę Europos piliečiams tampa vis svarbesnis;

3.  pabrėžia vis didėjančią paslaugų, visų pirma, skaitmeninių paslaugų, taip pat pridėtinių paslaugų teikimo vykdant prekybą prekėmis (5-asis režimas), duomenų srautų ir e. prekybos svarbą tarptautinėje prekyboje; pažymi, kad reikia stiprinti šiuos sektorius reglamentuojančias tarptautines taisykles ir taip užtikrinti konkrečią naudą vartotojams, daugiau galimybių Europos įmonėms patekti į užsienio rinkas ir pagarbą pagrindinėms teisėms visame pasaulyje, taip pat duomenų apsaugą ir privatumą; pabrėžia, kad asmens duomenų apsauga yra nediskutuotinas prekybos susitarimų dalykas, mano, kad pasinaudojant prekybos susitarimais reikėtų gerinti piliečių skaitmeninių teisių apsaugą, ir primena savo poziciją dėl duomenų apsaugos ir elektroninės prekybos, išreikštą rezoliucijoje „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“; pabrėžia, kad ES prekybos politika gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant skaitmeninę atskirtį; ragina Komisiją siekti su skaitmeninės prekybos darbotvarke susijusios pažangos vykstančiose ir būsimose derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) ir PPO; ragina skaitmeninės prekybos skyrius įtraukti į visus būsimus prekybos susitarimus, įskaitant susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir primena, kad svarbu užkirsti kelią nepagrįstiems duomenų lokalizavimo reikalavimams; prašo Komisijos vadovautis tokia skaitmeninės prekybos strategija, kurioje sudarant palankesnes sąlygas patekti į pasaulines rinkas atsižvelgiama ir mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes;

4.  pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES turės pasekmių vidaus ir išorės prekybai; ragina Komisiją įvertinti „Brexit‘o“ poveikį Sąjungos prekybos politikai, kad būtų galima užtikrinti ES prekybos politikos įgyvendinimo ir santykių su trečiosiomis šalimis ir, visų pirma, su besivystančiomis šalimis tęstinumą, taip pat rasti sprendimus dėl bendrų įsipareigojimų PPO;

5.  atkreipia dėmesį į 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo, kurioje teigiama, kad, išskyrus portfelinių investicijų ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo klausimus, ES ir Singapūro susitarimas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai; ragina Komisiją ir Tarybą kuo greičiau paaiškinti savo sprendimą dėl būsimos laisvosios prekybos susitarimų struktūros ir visapusiškai atsižvelgti į šį ES ir valstybių narių kompetencijų pasidalijimą priimant derybinius nurodymus, vykdant derybas, nustatant pasiūlymų pasirašyti ir sudaryti susitarimus teisinį pagrindą ir, visų pirma, Tarybai pasirašant bei sudarant tarptautinius susitarimus, kad nebebūtų vėlinami bet kokie sutarti, bet neratifikuoti prekybos sandėriai su prekybos partneriais; primena, kad Parlamentas turi būti nuo pat visų prekybos derybų pradžios iki derybų gairių patvirtinimo laiku įtraukiamas į visus įgaliojimų suteikimo, derybų ir prekybos susitarimų įgyvendinimo etapus ir turi būti visapusiškai apie juos informuojamas; reikalauja imtis būtinų priemonių pasinaudojant tarpinstituciniu susitarimu ir remiantis Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant JAV pasitraukimo iš derybų, likusios 11 valstybių 2018 m. sausio 23 d. Tokijuje sugebėjo susitarti dėl Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno susitarimo;

Sąjungos prekybos derybų programos įgyvendinimo padėtis

7.  apgailestauja, kad PPO ministrų susitikime Buenos Airėse nepriimtas joks susitarimas; pabrėžia itin didelę daugiašalės sistemos politinę ir ekonominę svarbą ir pakartoja, kad remia tokią sistemą; prašo Sąjungos aktyviai teikti pasiūlymus dėl modernesnių daugiašalių taisyklių atsižvelgiant į naujus iššūkius, atsirandančius dėl pasaulinių vertės grandinių, ir remti pagrindinį PPO vaidmenį pasaulinėje prekybos sistemoje; teigiamai vertina įsigaliojusį prekybos lengvinimo susitarimą; teigiamai vertina tai, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtiems vaistams taikomas PPO įsipareigojimų atidėjimas pratęstas iki 2033 m.; apgailestauja, kad nesilaikoma kai kurių daugiašalių susitarimų, ir prašo Komisijos dėti dar daugiau pastangų PPO, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos taisyklės ir daugiašaliai susitarimai; primena savo ankstesnius prašymus Komisijai aktyviai dalyvauti sudarant PPO darbotvarkę, visų pirma, įmonių socialinės atsakomybės, prekybos ir darnaus vystymosi klausimais; dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl to, kad JAV blokuoja naujus paskyrimus į PPO apeliacinį komitetą, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerai veikiančią PPO ginčų sprendimo sistemą; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su pagrindiniais mūsų partneriais siekiant panaikinti trečiųjų šalių nesąžiningos konkurencijos ir protekcionizmo praktiką;

8.  atkreipia dėmesį į užstrigusias derybas dėl Susitarimo dėl prekybos paslaugomis (TISA) ir dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių; prašo, kad Sąjunga imtųsi iniciatyvos, kad šie du derybų procesai būtų toliau tęsiami, ir kad TISA sutarimo atveju būtų atsižvelgta į Parlamento poziciją;

9.  pažymi, kad visiškai arba laikinai įsigaliojo keletas laisvosios prekybos susitarimų, pvz., prekybos susitarimai su Kanada ir Ekvadoru, ES ir Ukrainos asociacijos susitarime numatytos išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo nuostatos, keletas ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su Afrikos šalimis ir kad sudaryti prekybos susitarimai su Singapūru, Vietnamu ir Japonija po to, kai buvo paskelbta strategija „Prekyba visiems“; pabrėžia, kad būtina suteikti pakankamą politinę ir administracinę paramą siekiant užtikrinti, kad dėl prekybos susitarimų būtų galima susitarti ir juos ratifikuoti per atitinkamą laikotarpį; remia vykstantį prekybos susitarimų su Čile ir Meksika modernizavimo procesą; primena savo prašymą pradėti derybas su Australija ir Naująja Zelandija, atsižvelgiant į Parlamento poziciją;

10.  pabrėžia, kad abipusiai naudingi prekybos ir investicijų ryšiai su ES strateginiais partneriais turėtų būti toliau skatinami ir stiprinami; ragina atnaujinti pastangas siekiant, kad būtų daroma pažanga derybose dėl visaapimančio susitarimo dėl investicijų su Kinija, visų pirma, siekiant abipusiškumo patekimo į rinką srityje ir pažangos darnaus vystymosi srityje;

11.  pabrėžia, kad sudaryti susitarimai ir Sąjungos šiuo metu vykdomos ir būsimos derybos dėl galimybių patekti į rinkas ir pašalinti prekybos kliūtis atveria augimo perspektyvas; prašo Komisiją nuolat bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais siekiant įvertinti prioritetus vykstančiose derybose; primena, kad pirmenybę reikia teikti ne derybų tempui, o turiniui, ir kad derybose turi būti vadovaujamasi abipusiškumo ir abipusės naudos principais, ir kad Europos taisyklės ir standartai turi būti išsaugoti, siekiant užkirsti kelią Europos socialinio modelio ir aplinkos grėsmėms, ir kad neturi būti deramasi dėl viešųjų paslaugų, įskaitant visuotinės svarbos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, remiantis SESV 14 ir 106 straipsniais ir Protokolo Nr. 26, ir audiovizualines paslaugas; pabrėžia, kad Komisija privalo visose prekybos derybose užtikrinti, kad ES, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos išlaikytų visišką teisę nustatyti, patvirtinti, toliau taikyti arba panaikinti bet kokias priemones, susijusias su viešųjų paslaugų užsakymu, teikimo organizavimu, finansavimu ir teikimu, kaip buvo sudarant ankstesnius prekybos susitarimus;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares kas penkerius metus peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti vykdomų derybų įgaliojimus, kad būtų galima juos pritaikyti prie galbūt pasikeitusių aplinkybių ir iššūkių, ir prekybos susitarimuose numatyti nuostatas dėl peržiūros, kad būtų galima užtikrinti kuo veiksmingesnį susitarimų įgyvendinimą ir juos atnaujinti atsižvelgiant į esamą padėtį, su sąlyga, kad garantuojama parlamentinė kontrolė ir skaidrumas;

13.  primena, kad Komisija ne kartą skelbė, kad pradeda derybas dėl investicijų su Honkongu ir Taivanu, ir ragina Komisiją užbaigti parengiamuosius darbus, kad būtų galima kuo greičiau oficialiai pradėti derybas dėl investicijų susitarimų;

14.  primena vidaus ir išorės investicijų svarbą Europos ekonomikai ir būtinybę užtikrinti ES investuotojų apsaugą užsienyje; ragina Komisiją tęsti savo darbą, susijusį su nauja daugiašale investicinių ginčų sprendimo sistema, kuri, be kita ko, turi būti pagrįsta valstybių reglamentavimo teisės garantija ir skaidrumu ir pagal kurią turi būti numatytas apeliacijų mechanizmas, griežtos taisyklės dėl interesų konfliktų ir elgesio kodeksas; mano, kad šia nauja sistema turi būti atsižvelgiama į investuotojų prievoles, užkertamas kelias nepagrįstam bylinėjimuisi, išsaugoma teisė reglamentuoti viešojo intereso labui, vengiama reguliavimo švelninimo ir užtikrinama teisminė lygybė investuotojams (ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms ir MVĮ), nepriklausomumas, skaidrumas ir atskaitingumas; reikėtų išnagrinėti galimybę įtraukti procedūrines nuostatas dėl, be kita ko, priešieškinių, kai investicijos, dėl kurių pateiktas ieškinys, buvo vykdytos pažeidžiant taikomus teisės aktus, ir galimybę, kaip išvengti lygiagrečių ieškinių kitose teisminėse institucijose, taigi reikėtų paaiškinti ryšius su vietos teismais;

15.  ragina valstybes nares dabar, kai Europos Teisingumo Teismas išaiškino kompetencijos klausimus, pagaliau atnaujinti sustabdytą procedūrą, susijusią su Mauricijaus konvencija dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo, ir Komisiją dėti dvigubai daugiau pastangų šioje srityje; taip pat prašo paspartinti 2020 m. numatytą tęstinumo reglamento dėl valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių peržiūrą;

16.  tikisi, kad ES ir jos valstybės narės aktyviau dalyvaus JT vykstančiuose svarstymuose dėl privalomos sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių;

17.  susirūpinęs pažymi, kad strategijoje „Prekyba visiems“ paskelbta kilmės taisyklių reforma neįgyvendinta; atkreipia dėmesį į prekių kilmės taisyklių sudėtingumą ir pakartoja savo raginimą atnaujinti prekių kilmės taisykles, padaryti jas lengvai taikomomis ir aiškesnėmis; atkreipia dėmesį į įsipareigojimą, prisiimtą 10-ojoje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferencijoje užbaigti Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių konvencijos peržiūrą iki 2018 m. pabaigos; pakartoja prašymą Komisijai parengti ataskaitą dėl kilmės taisyklių padėties atsižvelgiant į bendrą kilmės taisyklių poveikį, susijusį su dvišaliais (LPS);

18.  primena, kad įgyvendinant Sąjungos prekybos politiką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žemės ūkio produktams ir Europos gamintojų bei vartotojų interesams ir, visų pirma, atsižvelgiama į bendrą visų laisvosios prekybos susitarimų poveikį šiam sektoriui; pabrėžia, kad prekybos susitarimai ir, visų pirma, susitarimas su Japonija gali atverti naujų ekonominių galimybių žemės ūkio maisto produktų sektoriui; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga yra didžiausia pasaulyje žemės ūkio produktų eksportuotoja; primena, kad svarbu užtikrinti teisingą jautrių žemės ūkio produktų apsaugos ir aktyvių Sąjungos interesų, susijusių su žemės ūkio produktų eksportuotu, gynimo pusiausvyrą, be kita ko, numatant pereinamuosius laikotarpius ir tinkamas kvotas ir kai kuriais atvejais galbūt neįtraukiant jautriausių produktų į susitarimų taikymo sritį; pažymi, kad būtina išsaugoti patikimą sveikatos ir augalų sveikatos taisyklių sistemą, remiantis ES atsargumo principu, ir kartu kovoti su visų formų diskriminacine praktika šioje srityje;

Abipusiškumo principas – Sąjungos prekybos politikos ramstis ir sąžiningos konkurencijos garantas

19.  yra tvirtai įsitikinęs, kad vienas iš pagrindinių Sąjungos prekybos politikos tikslų turėtų būti skatinti sąžiningą konkurenciją ir užtikrinti vienodas sąlygas; teigiamai vertina tai, kad ataskaitoje dėl Sąjungos prekybos politikos strategijos įgyvendinimo pateikiamos nuorodos į abipusiškumo principą; primena, kad abipusiškumo principas turi būti Sąjungos prekybos politikos ramstis ir kad kartu, kalbant apie besivystančias šalis, būtina atsižvelgti į asimetrijos poreikį, kai tai tinkama, ir būtina numatyti lengvatinį režimą mažiausiai išsivysčiusioms tautoms; atkreipia dėmesį į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką, nes tai svarbi priemonė užtikrinant vienodas trečiųjų šalių patekimo į rinką sąlygas; mano, kad užsienio investicijų Europos Sąjungoje kontrolės iniciatyva siekiama apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių saugumą, viešąją tvarką ir kad ji galėtų padėti užtikrinti didesnį abipusiškumą patekimo į rinkas srityje ir kartu nuolatinį atvirumą tiesioginėms užsienio investicijoms;

20.  primena, kad prekybos politika turi būti įgyvendinama taip, kad būtų padedama užtikrinti sąžiningas ir vienodas konkurencijos sąlygas įmonėms; teigiamai vertina priimtą naują antidempingo muitų skaičiavimo metodiką, taikomą konkurencijos iškreipimo trečiojoje šalyje atveju; atkreipia dėmesį į pasiektą tarpinstitucinį susitarimą dėl prekybos teisių gynimo priemonių modernizavimo; atkreipia dėmesį į dėl to atsirandančias naujas galimybes, visų pirma, kalbant apie žalos skirtumą viršijančių muitų nustatymą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad šios naujos priemonės būtų tinkamai taikomos ir nedelsiant panaudojamos, kai reikia ištaisyti netinkamą funkcionavimą ar užkirsti kelią piktnaudžiavimui, visapusiškai laikantis PPO teisės ir kitų Sąjungos teisinių įsipareigojimų; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvų požiūrį 2016 m. įgyvendinant prekybos apsaugos priemones ir ragina taip pat ryžtingai ir aktyviai reaguoti, jei kai kurie mūsų prekybos partneriai šias priemones netinkamai taikytų ES eksporto atžvilgiu;

21.  apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje dėl prekybos strategijos įgyvendinimo tik vos užsimenama, kad veikla turi būti koordinuojama su muitinėmis; pažymi, kad prekybos politika turi prisidėti prie kovos su nelegalia prekyba, kad būtų užtikrintas ES įmonių konkurencingumas ir aukšto lygio vartotojų sauga; taip pat atkreipia dėmesį į svarbų konkurencijos politikos vaidmenį šioje srityje ir dvišalių ir daugiašalių derybų šiuo klausimu būtinybę;

Veiksmingų horizontalaus tipo priemonių taikymas siekiant įgyvendinti visiems naudingą prekybos politiką

22.  ragina, kad prekybos politika taptų neatsiejama Sąjungos prekybos strategijos dalimi;

23.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pradėti naudotis turimomis priemonėmis tais atvejais, jei veikla trikdoma, trukdoma ar partneriai nesilaiko įsipareigojimų, ir, visų pirma, pasinaudoti ginčų sprendimo procedūra, taip pat inicijuoti esamus ad hoc procesus, numatytus Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi nuostatose;

24.  ragina Komisiją įvertinti šiuo metu turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad būtų galima geriau parengti prekybos susitarimus, kuriuos patvirtina mūsų teisėkūros institucijos, ir pagerinti prekybos politikos įgyvendinimą, ir prašo sukurti specialią Komisijos tarnybą, atsakingą už prekybos politikos įgyvendinimo stebėseną ir nuolatinį vertinimą, kuri teiktų ataskaitas ir Parlamentui;

25.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti dar daugiau pastangų, visų pirma, pasinaudojant IT priemonėmis, kad būtų galima pašalinti visas administracines kliūtis ir nereikalingą naštą ir supaprastinti technines procedūras, taip pat padėti įmonėms pasinaudoti tarptautiniais prekybos susitarimais ir priemonėmis;

26.  pabrėžia itin svarbų Sąjungos delegacijų darbą, vykdomą kartu su valstybių narių ambasadomis ir socialiniais partneriais, nes taip padedama imtis skubių tiesioginių veiksmų ir užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintos prekybos priemonės ir greitai nustatytos ir veiksmingai pašalintos problemos ir kliūtys; mano, kad Sąjungos delegacijoms būtų naudinga racionalizuota sistema, pagrįsta bendru taisyklių ir gairių rinkiniu, kad būtų galima užtikrinti didesnį nuoseklumą; ragina Komisiją labiau įtraukti ES delegacijas trečiosiose valstybėse į esamų ir būsimų laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo procesą ir ypatingą dėmesį skirti vietos pradedančiosioms įmonėms; ragina Komisiją ir EIVT tęsti savo darbą ekonominės diplomatijos srityje, be kita ko, pasitelkiant Europos prekybos rūmus;

27.  prašo Komisiją atlikti tyrimą dėl bendro prekybos susitarimų poveikio pagal sektorius ir pagal valstybes ir taip prisidėti mūsų prekybos politikos raidos vertinimo siekiant numatyti padarinius ir prie jų prisitaikyti;

28.  pabrėžia, kad kai kuriuose sektoriuose gali kilti su prekyba susijusių ekonominių sunkumų; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti gretutines politikos priemones atsižvelgiant į socialinį aspektą, kad būtų galima gauti kuo didesnę naudą ir kuo labiau sumažinti galimus neigiamus padarinius, atsirandančius dėl prekybos liberalizavimo; todėl prašo Komisijos stiprinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiksmingumą ir aktyvumą;

29.  ragina Komisiją tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir forumais, pavyzdžiui, G20, Jungtinėmis Tautomis, EBPO, TDO, Pasaulio Banku, Pasaulio muitinių organizacija, Tarptautine standartizacijos organizacija, rengiant ir įgyvendinant tarptautinius standartus ir vykdant prekybos, įskaitant jos socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, stebėseną;

Pirmosios Komisijos ataskaitos dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) įgyvendinimo analizė

30.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą pirmąją ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) įgyvendinimo; ragina Komisiją ir toliau kasmet teikti šią ataskaitą; taip pat primygtinai prašo Komisijos atlikti išsamesnius Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo tyrimus, nuodugniau išnagrinėti temą ir užtikrinti, kad atliekant tyrimus būtų vykdoma aktuali ir tinkama ekonometrinė ir kokybinė analizė, pateikiamas duomenų paaiškinimas, nurodomos konkrečios rekomendacijos, paskelbti duomenys susiejami su tam tikru kontekstu ir pateikiama daugiau kokybinių duomenų, be kita ko, apie taisyklių (laisvosios prekybos susitarimų dalių, pvz., prekybos bei darnaus vystymosi ir viešųjų pirkimų nuostatų) taikymą; pabrėžia, kad taip bus sudaryta galimybė visapusiškai ir geriau įvertinti realų susitarimų poveikį vietos lygmeniu ir užtikrinti, kad ataskaita bus veiksminga priemonė, padedanti ES institucijoms nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos prekybos strategiją; todėl mano, kad šiems tyrimams reikėtų nustatyti ir taikyti bendrą metodiką;

31.  prašo Komisijos pranešti apie didžiausio palankumo režimo nuostatas galiojančiuose laisvosios prekybos susitarimuose ir apie jų realų poveikį užtikrinant papildomą galimybę ES patekti į rinką trečiosiose šalyse pasinaudojant laisvosios prekybos susitarimais, dėl kurių yra susiderėjusios ES ir laisvosios prekybos susitarimų šalys partnerės;

32.  pabrėžia, kad ataskaitoje trūksta daug informacijos ir duomenų; prašo Komisijos dar glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir šalimis partnerėmis siekiant surinkti daugiau duomenų ir informacijos apie susitarimų įgyvendinimą; ragina Komisiją pateikti informaciją apie, be kita ko, visų laisvosios prekybos susitarimų poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui, laisvosios prekybos susitarimų poveikį prekybos srautų pokyčiams, taip pat prekybos ir investicijų susitarimų poveikį investicijų srautams ir prekybai paslaugomis;

33.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungos laisvosios prekybos susitarimuose numatoma mažai prekybos lengvatų ir, visų pirma dėl to, kad Europos eksportuotojai jomis naudojasi mažiau nei šalių partnerių eksportuotojai; prašo Komisijos kuo skubiau nustatyti šio disbalanso priežastis ir jas pašalinti; prašo Komisijos išanalizuoti sudėtingų kilmės taisyklių ir aplinkybės, kaip ekonominės veiklos vykdytojai naudojasi lengvatinio prekybos režimo susitarimais, sąryšį; ragina Komisiją ir valstybes nares greičiau sukurti priemones, kuriomis naudojantis ekonominės veiklos vykdytojai būtų geriau informuojami apie laisvosios prekybos sutarimuose numatytas prekybos lengvatas; mano, kad išsami informacija, įskaitant informaciją mikrolygmeniu, yra reikalinga siekiant tinkamai įvertinti ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą;

34.  mano, kad Komisija turėtų laisvosios prekybos susitarimų nuostatų įgyvendinimui skirti tokį pat dėmesį, kokį ji skiria derybų etape; ragina Komisiją apsvarstyti įgyvendinimo sunkumus su atitinkamais ES prekybos partneriais siekiant rasti sprendimus ir susisteminti keitimąsi informacija šiuo klausimu su Europos veiklos vykdytojais;

35.  ragina Komisiją laikytis įvairiapusiškesnio požiūrio atliekant sektorių analizę ir nurodyti prekybos susitarimų įgyvendinimo padarinius sektoriuose, kurie laikomi jautriais;

36.  teigiamai vertina tai, kad paskelbta, kad bus sukurtos visų prekybos susitarimų įgyvendinimo veiksmų gairės, ir prašo Komisijos jas rengiant įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus; ragina Komisiją nustatyti siektinus tikslus ir konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų galima aiškiai įvertinti padėtį, pvz., susijusią su pažanga šalinant netarifines kliūtis, lengvatų ir tarifinių kvotų taikymu arba su bendradarbiavimu reguliavimo srityje ir pažanga prekybos ir darnaus vystymosi srityje; tikisi, kad įgyvendinimo gairės bus perduotos Parlamentui kartu su oficialiu pranešimu, ir prašo gairių įgyvendinimo ataskaitą įtraukti į metinę ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo;

37.  primena, kad prekybos susitarimai, įskaitant asociacijos susitarimų prekybos skyrius, negali įsigalioti, kol jų neratifikuoja Parlamentas; mano, kad praktika, kai prieš pradedant laikinai taikyti politiškai svarbius susitarimus sulaukiama Pralamento pritarimo, turi būti taikoma horizontaliai, kaip įsipareigojo Komisijos narė C. Malmström 2014 m. rugsėjo 29 d. vykusio klausymo metu;

MVĮ skirtos konkrečios bendros prekybos politikos nuostatos

38.  prašo Komisiją įvertinti visas MVĮ skirtas priemones siekiant plėtoti bendrą labiau integruotą požiūrį ir sukurti tikrą MVĮ internacionalizavimo strategiją bei taip padėti joms tapti eksportuotojomis; ragina Komisiją propaguoti šį požiūrį tarptautiniuose forumuose; pritaria dalyvavimui veiksmingose MVĮ informavimo kampanijose siekiant padidinti naudojimosi ES laisvosios prekybos susitarimuose numatytomis lengvatomis lygį; pabrėžia daugiakalbystės svarbą teikiant informaciją visų valstybių narių MVĮ; prašo į užsienio rinkas norinčioms patekti MVĮ suteikti didesnę teisinę ir administracinę pagalbą ir tuo tikslu ne tik atnaujinti interneto svetaines, bet ir apsvarstyti galimybę taikyti naujas priemones, pvz., sukurti interneto pokalbių techniniais klausimais svetaines, kuriose galėtų būti teikiama būtiniausia ir lengviau prieinama pagalba; prašo, kad, siekiant padėti MVĮ, Sąjungos delegacijos dalyvautų teikiant informaciją apie eksportą į atitinkamas užsienio rinkas;

39.  apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo pateikta mažai informacijos apie MVĮ; prašo Komisijos atskirą ataskaitos dalį skirti laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo poveikiui MVĮ ir MVĮ skirtų specialių nuostatų taikymui;

40.  teigiamai vertina tai, kad į laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, įtraukti konkretūs MVĮ skirti skyriai, ir prašo Komisijos toliau stengtis vedant derybas ir į susitarimus, dėl kurių ji veda derybas, ir į teisėkūros pasiūlymus įtraukti MVĮ skirtus skyrius ir nuostatas, kad būtų galima padidinti galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti prekybos ir investavimo veikloje; primena, kad MVĮ labai svarbu suprasti sudėtingas kilmės taisykles, kai jos bus atnaujintos, lengviau taikomos ir aiškesnės, ir kad reikia derėtis dėl konkrečių MVĮ skirtų nuostatų siekiant užtikrinti joms galimybes patekti į užsienio šalių viešųjų pirkimų rinkas; prašo Komisijos stengtis numatyti MVĮ pritaikytą kilmės taisyklių skaičiuoklę, kuria pasinaudojant būtų suteikiama konkreti galimybė naudotis lengvatomis, taikomomis pagal esamus susitarimus, siekiant padidinti naudojimosi lengvatomis rodiklį;

Galimybių dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje ir geografinių nuorodų apsaugos svarba

41.  primena, kad geografinių nuorodų apsauga yra vienas iš aktyviai ginamų Sąjungos interesų derybose dėl prekybos susitarimų; pabrėžia, kad ataskaitoje dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo nurodoma, kad kai kurie partneriai nesilaiko nuostatų dėl geografinių nuorodų apsaugos, ir ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad šių nuostatų būtų laikomasi;

42.  primena, kad Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos yra pačios atviriausios pasaulyje; yra susirūpinęs, kad kai kurie partneriai nesilaiko ES laisvosios prekybos susitarimų nuostatų dėl patekimo į viešųjų pirkimų rinką ir dėl to nukenčia ES įmonės, ir kad kai kuriose trečiosiose šalyse galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas yra labai ribotos; prašo Komisijos imtis veiksmų, siekiant užtikrinti didesnes galimybes patekti į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, ir apsvarstyti galimybę, laikantis Sutarties dėl viešųjų pirkimų taisyklių, nustatyti priemones, kurios būtų taikomos trečiosioms šalims, teikiančioms pirmumo teisę savo įmonėms patekti į viešųjų pirkimų rinkas; ragina Komisiją rinkti ir skelbti įmonių lygmens duomenis apie laisvosios prekybos susitarimuose numatytų viešųjų pirkimų nuostatų taikymą, siekiant geriau suprasti sunkumus, su kuriais susiduria ES įmonės;

43.  prašo Komisijos pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip pakito patekimo į viešųjų pirkimų rinkas galimybės per pastaruosius metus, ir atitinkamus statistinius duomenis, taip pat nurodyti konkrečią informaciją apie naudą, kurią suteikė geografinių nuorodų apsauga;

Veiksmingai įgyvendinama prekybos politika padeda propaguoti ir apsaugoti ES vertybes

44.  pabrėžia, kad bendra prekybos politika turi padėti skatinti Sąjungos puoselėjamas vertybes, apibrėžtas ES sutarties 2 straipsnyje, taip pat siekti 21 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. įtvirtinti demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėmis teisėms bei laisvėms, lygybę, pagarbą žmogaus orumui ir aplinkos bei socialinių teisių apsaugą; mano, kad siekiant šių tikslų reikia, kad Komisija imtųsi ryžtingų ir ilgalaikių veiksmų, pabrėžia, kad JT darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarime pateikiami lyginamieji kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinama, kiek ES prekybos politika padėjo siekti sutartų visuotinų darnaus vystymosi tikslų;

45.  prašo Komisijos vykdyti reguliarią bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos (BLS) ir, visų pirma, BLS+ stebėseną ir toliau kas dvejus metus teikti ataskaitas; ragina Komisiją intensyviau dirbti su šalimis, naudos pagal šią sistemą gavėjomis, EIVT, Sąjungos delegacijomis, valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, įmonėmis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene siekiant užtikrinti geresnį informacijos rinkimą ir išplėtoti išsamesnę stebėsenos analizę, kad būtų galima aiškiai įvertinti visų sistemos aspektų įgyvendinimą; pabrėžia, kad BLS veiksmingumas priklauso nuo Komisijos gebėjimo vykdyti stebėseną ir įgyvendinti teisės aktų nuostatas, kai neįgyvendinamos tarptautinės darbo ar aplinkos konvencijos;

46.  primena, kad į naujos kartos susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl žmogaus teisių ir darnaus vystymosi skyriai ir kad visas šias nuostatas reikia detaliai įgyvendinti, kad būtų galima užtikrinti ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir Sąjungos vertybėms ir aukštų socialinių ir aplinkosaugos standartų laikymąsi; atkreipia dėmesį į darnaus vystymosi skyrių vertinimą, pateikiamą Komisijos ataskaitoje dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo, ir ragina laiku įgyvendinti esamas prekybos ir darnaus vystymosi nuostatas; prašo Komisijos sukurti tikslią ir konkrečią šių skyrių nuostatų įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo metodiką, nes jų vertinimo neįmanoma atlikti remiantis tik kiekybiniais duomenimis; primena, kad tam tikrais atvejais kyla sunkumų įgyvendinant prekybos ir darnaus vystymosi nuostatas, pvz., ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo atveju, ir todėl pakartoja savo raginimą visuose prekybos susitarimuose stiprinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių nuostatų vykdymo užtikrinimą ir stebėseną aktyviau įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant socialinius partnerius; apgailestauja dėl to, kad Komisija per anksti užbaigė diskusijas apie tai, kaip būtų galima sustiprinti prekybos susitarimų darnaus vystymosi skyrių nuostatų taikymo užtikrinimą, taip pat svarstymus dėl sankcijomis grindžiamo požiūrio, kaip vienos iš galimybių, taikymo;

47.  atsižvelgdamas į šias aplinkybes primena svarbų vidaus patarėjų grupių vaidmenį; pabrėžia galimą labiau struktūruotų ir skaidresnių santykių su prekybos partnerių vidaus patarėjų grupėms pridėtinę vertę ir pripažįsta, kad šios grupės atlieka svarbų vaidmenį siekiant geriau suprasti vietos reikalavimus ir vietos užmojus; mano, kad vidaus patarėjų grupės atlieka itin svarbų vaidmenį prisidėdamos prie procesų, būtinų geresnei prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimo kontrolei ir jų įgyvendinimui užtikrinti;

48.  teigiamai vertina pagalbos prekybai strategijos persvarstymą ir pritaria tikslui didinti besivystančių šalių pajėgumus, kad jos galėtų geriau pasinaudoti ES prekybos susitarimų teikiamomis galimybėmis; taip pat pabrėžia, kad ši strategija turi padėti skatinti sąžiningą ir etišką prekybą ir turėtų būti pagrindinė priemonė, padedanti kovoti su didėjančia nelygybe pasaulyje ir remti ekonomikos vystymąsi ES šalyse partnerėse; ragina Komisiją padėti besivystančioms šalims priimti reikalingas priemones, kad, be kita ko, būtų galima išlaikyti prieigą prie Europos rinkos savo eksportui, taip pat kovoti su klimato kaita;

49.  dar kartą pabrėžia, kad pritaria tam, kad, atsižvelgiant į išimtinę Sąjungos kompetenciją, į visus būsimus prekybos susitarimus būtų įtraukiamos plataus užmojo kovos su korupcija nuostatos; teigiamai vertina tai, kad kovos su korupcija nuostatos yra įtrauktos į šiuo metu vykstančias derybas dėl ES ir Meksikos, ES ir Čilės asociacijos susitarimų modernizavimo; primena, kad laisvosios prekybos susitarimai suteikia daug galimybių stiprinti bendradarbiavimą kovojant su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

50.  palankiai vertina tai, kad Komisijos ataskaitoje dėl prekybos strategijos įgyvendinimo atsižvelgta į lyčių lygybės klausimus; primena tikslą užtikrinti, be kita ko, pasinaudojant pagalbos prekybai strategija, kad moterys galėtų tokiu pat mastu kaip ir vyrai pasinaudoti prekybos teikiama nauda; pabrėžia, kad tam reikia iniciatyvaus Komisijos požiūrio, kurį taikant skatinamas lyčių lygybės aspekto integravimas į ES prekybos politiką, ir prašo Komisijos įtraukti šį aspektą į savo būsimas metines įgyvendinimo ataskaitas;

51.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad į prekybos derybas dėl dabar galiojančio Čilės ir ES asociacijos susitarimo modernizavimo pirmą kartą ES būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl lyčių ir prekybos; dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą skatinti ir remti konkretaus lyčių lygybės skyriaus įtraukimą į ES prekybos ir investicijų susitarimus;

52.  teigiamai vertina tai, kad priimtas Kovos su kankinimu reglamentas, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad jis būtų tinkamai įgyvendinamas ir kad mūsų prekybos partneriai jo paisytų; pritaria, kad būtų pradėtas kurti pasaulinis Aljansas prieš prekybą kankinimui skirtomis prekėmis;

53.  palankiai vertina tai, kad priimtas Konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentas ((ES) 2017/821), kurio tikslas prisidėti prie atsakingesnio pasaulinės vertės grandinės valdymo; ragina Komisiją, valstybes nares ir kitus suinteresuotuosius subjektus tęsti pasirengimą reglamento įsigaliojimui; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai parengtos papildomos priemonės ir kad valstybėms narėms ir dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams būtų suteikiamos būtinos ekspertinės žinios ir pagalba, ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ rėmimui didinant jų gebėjimus įgyvendinti išsamaus patikrinimo reikalavimus, nustatytus reglamente;

54.  pripažįsta, kad tarptautinės prekybos struktūrose plinta integruotos pasaulinės tiekimo grandinės; pakartoja savo raginimą ieškoti būdų plėtoti pasaulinės vertės grandinės skaidrumo ir atskaitomybės strategijas ir taisykles ir pabrėžia, kad bendra prekybos politika turi būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinamas atsakingas pasaulinės vertės grandinės valdymas; prašo Komisijos skatinti ir padidinti įmonių socialinę atsakomybę vykdant savo prekybos politiką, taip pat imtis tolesnių veiksmų siekiant nustatyti konkrečias taisykles ir praktiką atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą įmonių socialinės atsakomybės taikymą; dar kartą ragina Komisiją į visus prekybos susitarimus įtraukti įmonių socialinės atsakomybės nuostatas ir veiksmingai stebėti šių nuostatų taikymą vykdant pagerintą ir nepriklausomą prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus nuostatų taikymo stebėseną (kaip to prašė Parlamentas) ir į šį procesą įtraukiant ir pilietinę visuomenę; pakartoja, jog pritaria tarptautinėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, Bangladešo tvarumo susitarimui, ir ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio šios iniciatyvos įgyvendinimui;

55.  ragina Komisiją ir visus tarptautinius veikėjus laikytis naujųjų EBPO išsamaus patikrinimo gairių, skirtų atsakingoms tiekimo grandinėms drabužių ir avalynės sektoriuose;

56.  primena, kad ES prekybos ir vystymosi politika privalo pasaulio mastu prisidėti prie darnaus vystymosi, regioninės integracijos ir besivystančių šalių įtraukimo į regionines ir, galiausiai, pasaulines vertės grandines, pasinaudojant ekonomikos įvairinimui, o tam užtikrinti reikalingos teisingos ir vystymąsi skatinančios pasaulio prekybos taisyklės; ragina Komisiją toliau remti Afrikos žemyno sąžiningos laisvosios prekybos erdvės kūrimą teikiant politinę ir techninę pagalbą;

57.  primena, jog ES yra įsipareigojusi, kad būtų panaikintas nepriimtinas vaikų darbas visame pasaulyje, nes šis įsipareigojimas grindžiamas mūsų vertybėmis, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnyje; dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų draudžiama importuoti prekes, pagamintas pasinaudojant vaikų darbu ar bet kokios forma priverčiamuoju darbu arba šiuolaikine vergove; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog šalys, dar neratifikavusios TDO konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir konvencijos Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo ir darbo amžiaus šalyse, tai padarytų;

58.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą sudarant ir įgyvendinant ekonominės partnerystės susitarimus (EPS); mano, kad reikia nuodugniai išanalizuoti jų poveikį Afrikos ekonomikai ir jos subsektoriams, atitinkamoms darbo rinkoms ir tarpregioninės prekybos Afrikoje skatinimui; ragina Komisiją paspartinti dialogą vadovaujantis tikros partnerystės principu, kad būtų išspręsti likę klausimai; primena, kad ekonominės partnerystės susitarimai yra asimetriški susitarimai, kuriuose vystymosi ir prekybos aspektams turėtų būti teikiama vienoda reikšmė; atsižvelgdamas į tai, ragina laiku įgyvendinti papildomas priemones ir, be kita, ko paskirstyti Europos plėtros fondo (EPF) išteklius;

59.  be to, teigiamai vertina CARIFORUM ekonominės partnerystės susitarimo įgyvendinimą; pažymi, kad reikia toliau didinti informuotumą siekiant užtikrinti, kad CARICOM šalys galėtų pasinaudoti pagal šį susitarimą sudaromomis galimybėmis; teigiamai vertina tai, kad įsteigtas jungtinis konsultacinis komitetas, tačiau primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laiku pakviestos būsimos pilietinės visuomenės institucijos;

60.  dar kartą ragina ES ieškoti tinkamų ir veiksmingų sprendimų siekiant nustatyti skaidrią ir veikiančią vadinamojo socialinio ir aplinkos apsaugos atsekamumo ženklinimo sistemą visoje gamybos grandinėje, vadovaujantis PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių, ir kartu skatinti panašius veiksmus tarptautiniu lygmeniu;

Prievolė užtikrinti skaidrumą ir galimybę susipažinti su informacija įgyvendinant ES prekybos politiką

61.  atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą darbą skaidrumo srityje ir ragina Komisiją vesti derybas kuo skaidriau ir visapusiškai atsižvelgiant į geriausią kitų derybų metu nustatytą praktiką; mano, kad visiško skaidrumo siekis turi tapti vienu iš svarbiausiu Komisijos tikslu; ragina Komisiją ir valstybes nares paskelbti dokumentus, susijusius su derybomis ir susitarimų įgyvendinimu, nepakenkiant Sąjungos derybinei pozicijai;

62.  prašo Komisijos ir valstybių narių sukurti tinkamą strategiją, kaip informuoti apie prekybos politiką ir apie kiekvieną prekybos susitarimą, siekiant suteikti kuo daugiau informacijos ir ją pritaikyti konkretiems suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų pasinaudoti susitarimų teikiama nauda; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti ekonominės veiklos vykdytojų informavimo apie sudarytus susitarimus priemones ir nuolat palaikyti dialogą su profesinėmis asociacijomis, įmonėmis ir pilietine visuomene;

63.  teigiamai vertina Tarybos paskelbtus derybų įgaliojimus dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP), išsamių ekonomikos ir prekybos susitarimų (IEPS), prekybos paslaugomis susitarimo (TISA), susitarimų su Japonija, Tunisu ir Čile, Daugiašalio investicinių ginčų sprendimo teismo konvencijos, taip pat Komisijos paskelbtus derybų įgaliojimų dėl susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija ir Daugiašalio investicinių ginčų sprendimo teismo sukūrimo projektus, atsižvelgiant į seniai Parlamento pareikštą prašymą dėl skaidrumo; ragina Tarybą ir valstybes nares paskelbti visus derybų įgaliojimus ir ragina Komisiją paskelbti visų įgaliojimų pradėti būsimas derybas projektus; prašo Tarybos ir Komisijos įtraukti Parlamento pateiktas rekomendacijas į rengiamus ir tvirtinamus derybų įgaliojimus;

64.  pakartoja prašymą, kad į prekybos politikos, įskaitant prekybos ir darnaus vystymosi nuostatas, bet neapsiribojant jomis, stebėseną reikėtų labiau įtraukti valstybes nares, Europos Parlamentą, nacionalinius parlamentus, ekonominės veiklos vykdytojus, pilietinės visuomenės atstovus ir socialinius partnerius; ragina Komisiją paskelbti prekybos susitarimų įgyvendinimui skirtą veiksmų planą ir vadinamosios glaudesnės partnerystės modelį;

65.  prašo Komisijos pagerinti poveikio tyrimų, atliekamų kiekvieno prekybos susitarimo atveju, kokybę ir į juos įtraukti sektorių ir geografinę analizę; pabrėžia, kad labai svarbu kuo geriau ir atitinkamu laiku pateikti prekybos susitarimų ex ante ir ex post poveikio tyrimuose pateiktą informaciją;

66.  teigiamai vertina pranešimą, kad bus sukurta prekybos politikos stebėsenos konsultacinė grupė; pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau skaidriai, viešai ir įtraukiai sukurti šį naują organą; prašo Komisijos reguliariai skelbti konsultacinės grupės posėdžių ir darbo dokumentus; taip pat ragina Komisiją nustatyti procesus siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai reaguojama į konsultacinės grupės iškeltus klausimus;

o
o   o

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) OL C 101, 2018 3 16, p. 30. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0439. (3) OL C 101, 2018 3 16, p. 19. (4) OL C 35, 2018 1 31, p. 21. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0330. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0437. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0488. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0090. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0369. (10) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31. (11) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0225.