Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis (ET SS Nr. 197) ir Konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (ET SS Nr. 201),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) 2012 m. pranešimą „Per jauni santuokai. Panaikinti vaikų santuokos reiškinį“ (angl. „Marrying Too Young – End Child Marriage“),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino deklaraciją ir Ketvirtosios pasaulinės konferencijos veiksmų platformą bei į peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo Nr. 1325 (2000 m.), Nr. 1820 (2009 m.), Nr. 1888 (2009 m.), Nr. 1889 (2010 m.), Nr. 1960 (2011 m.), Nr. 2106 (2013 m.), Nr. 2122 (2013 m.) ir Nr. 2242 (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos Adis Abebos veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., priimtą 2015 m. rugsėjo mėn. ir įsigaliojusią 2016 m. sausio 1 d., ypač į 1, 5, 8 ir 10 darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į ES ir JT pavyzdinę iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 208 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010–2015 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą (I LLVP),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. bendrą Europos Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) „Svarbiausias ES rūpestis – užtikrinti žmogaus teises” (JOIN(2015)0016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą (II LLVP), kurį 2015 m. spalio 26 d. priėmė Taryba, ir į jo 2016 m. metinę įgyvendinimo ataskaitą, kurią 2017 m. rugpjūčio 29 d. paskelbė Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnyje nustatytą politikos suderinamumo vystymosi labui principą, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

–  atsižvelgdamas į naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos paskelbtą 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų plano įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „COC Netherlands“ ES LGBTI gairių įgyvendinimo ataskaitą(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Vystymosi komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0167/2018),

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybės principas yra kertinė ES vertybė ir yra įtvirtintas ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, taigi lyčių aspekto integravimas turi būti įgyvendinamas ir įtraukiamas į visas ES veiklos sritis ir politikos priemones, siekiant užtikrinti lygybę praktiškai ir pasiekti darnų vystymąsi; kadangi lygybė ir galių suteikimas moterims yra būtina sąlyga siekiant darnaus vystymosi tikslų po 2015 m. ir taip pat kaip pats savaime svarbus žmogaus teisių tikslas, kurio reikia siekti nepaisant jo naudos vystymuisi ir ekonomikos augimui;

B.  kadangi penktasis darnaus vystymosi tikslas (5 DVT) yra užtikrinti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalėjimą visame pasaulyje ir kadangi šis tikslas turi būti įtrauktas į visą 2030 m. darbotvarkę siekiant pažangos įgyvendinant visus DVT ir kitus tikslus;

C.  kadangi jokia vystymosi strategija negali būti veiksminga, jei moterys ir mergaitės neatlieka pagrindinio vaidmens;

D.  kadangi pradiniu I lyčių lygybės veiksmų planu (2010–2015 m.) (I LLVP) buvo padaryta tam tikra pažanga, tačiau jis turėjo ir keletą trūkumų: siaura taikymo sritis, nenumatytas biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą, menkas ES delegacijų lyčių lygybės sistemos supratimas, nepakankamas ES vadovų įsipareigojimas ir institucinės struktūros bei paskatų motyvuoti bei tinkamai palaikyti darbuotojus trūkumas;

E.  kadangi Parlamentas savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliucijoje paragino šiuos trūkumus ištaisyti ir priimti keletą kitų pakeitimų, be kita ko, išplėsti LLVP taikymo sritį ir padidinti atsakomybę už lyčių lygybę vadovybės lygmeniu;

F.  kadangi 2018 m. sukaks 70 metų nuo tada, kai buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, o lygybės principas yra žmogaus teisių vizijos, išdėstytos 1945 m. JT Tautų Chartijoje, kurioje teigiama, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės turėtų būti taikomos visiems žmonėms, nediskriminuojant jų dėl rasės, lyties, kalbos ar religijos, pagrindas;

G.  kadangi pagal Parlamento rekomendacijas parengtas naujas 2016–2020 m. laikotarpio II lyčių lygybės veiksmų planas (II LLVP), kuriame daugiausia dėmesio skiriama ES institucinės kultūros pokyčiams būstinių ir delegacijų lygmeniu, siekiant sistemingai keisti ES požiūrį į lyties aspektą, ir moterų ir mergaičių gyvenimo keitimui keturiose pagrindinėse srityse;

H.  kadangi II LLVP sukurtos keturios pagrindinės sritys, t. y. fizinės ir psichinės moterų ir mergaičių sveikatos užtikrinimas; ekonominių ir socialinių teisių propagavimas ir mergaičių bei moterų įgalėjimas; mergaičių ir moterų balso ir dalyvavimo stiprinimas ir horizontalusis ramstis, susijęs su Komisijos tarnybų ir EIVT institucinės kultūros pokyčiais siekiant veiksmingiau įgyvendinti ES įsipareigojimus;

I.  kadangi 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės problemos sprendimo besivystančiose šalyse(4) Parlamentas pabrėžia didelę lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo pasitelkiant ES išorės santykius svarbą;

J.  kadangi sunku nustatyti biudžetą, skiriamą veiksmams, kuriais siekiama lyčių lygybės, nes lyčių aspektas dar neįtrauktas į visus sprendimus dėl biudžeto asignavimų ir išlaidų kaip biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodikos dalis; kadangi, Komisijos duomenimis, ES finansiniai įsipareigojimai lyčių lygybei padidėjo, tačiau nepadidėjo Komisijos ir EIVT žmogiškųjų išteklių pajėgumai valdyti šį didėjančios apimties darbą;

K.  kadangi, siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir ekonominį augimą, labai svarbu, kad moterys dalyvautų ekonominėje veikloje;

L.  kadangi lyčių lygybė paprastai neįtraukiama į programų ir projektų stebėsenos sistemas ir vertinimo procesus ir kadangi lyčių aspekto analizė retai kada naudojama informuojant apie šalies strategijos tikslus, programas, projektus ir dialogą;

M.  kadangi praėjus vieneriems metams nuo II LLVP priėmimo dar per anksti visapusiškai vertinti jo poveikį; kadangi ES veiksmus rekomenduojama vertinti praėjus mažiausiai trejų metų politikos priemonių ar įgyvendinimo laikotarpiui; kadangi dėl to šios rezoliucijos tikslas – ne aptarti II LLVP tikslus, o apsvarstyti, kaip nurodyti tikslai buvo įgyvendinami pirmaisiais metais ir rekomenduoti veiksmus, kuriais siekiama pagerinti įgyvendinimą ateinančiais metais;

N.  kadangi Vaiko teisių konvenciją pasirašė 195 šalys, ji privaloma ir yra viena pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama spręsti mergaičių pažeidžiamumo problemą ir užtikrinti joms ypatingą apsaugą ir priežiūrą;

O.  kadangi didelį susirūpinimą kelia Meksiko miesto politikos, t. y. visuotinio nutildymo taisyklės (angl. Global Gag Rule), atnaujinimas ir jos taikymo srities išplėtimas, pagal kurią organizacijoms, kurios mergaitėms ir moterims teikia šeimos planavimo ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, nutraukiama JAV visuotinė sveikatos parama; kadangi nukentės programos, kuriomis sprendžiami klausimai, susiję su ŽIV/AIDS, motinos ir vaiko sveikata, kova su Zikos virusu bei kitomis sveikatos ir ligų sritimis, taip pat organizacijos, kurios teikia aborto paslaugas, pataria dėl jo, nukreipia ar palaiko, netgi jei jos tai daro savo, o ne JAV lėšomis ir net jei abortai yra įteisinti jų šalyje;

P.  kadangi ES delegacijos ir misijos pirmauja įgyvendinant II LLVP šalyse partnerėse, o delegacijų ir misijų vadovų ir darbuotojų lyderystė ir žinios atlieka svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti sėkmingą II LLVP įgyvendinimą; kadangi moterys vis dar susiduria su kliūtimis norėdamos tapti lyderėmis ir užimti vadovaujamas pareigas ES delegacijose;

Q.  kadangi tik trečdalis visų ES delegacijų dirba LGBTI žmogaus teisių srityje; kadangi ES LGBTI gairės taikomos nevienodai; kadangi gairių įgyvendinimas itin priklauso nuo atskirų ambasadorių žinių ir intereso, o ne nuo struktūrinio požiūrio;

R.  kadangi vyrai ir moterys patiria skirtingą poveikį per konfliktus, po jų ir susiklosčius pažeidžiamumo situacijai; kadangi moterys yra ne tik nukentėjusioji šalis, bet ir teigiamų pokyčių nešėjos, kurios galėtų prisidėti prie konfliktų prevencijos ir jų sprendimo, taikos kūrimo, derybų dėl taikos ir pertvarkymo po konfliktų; kadangi moterys ir mergaitės gali patirti įvairių formų diskriminaciją ir gali dažniau patirti skurdą; kadangi viena iš trijų moterų pasaulyje galėjo patirti fizinį ir seksualinį smurtą kažkuriuo gyvenimo momentu; kadangi kasmet 14 mln. mergaičių yra priverstinai ištekinamos;

1.  atkreipia dėmesį į 2017 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą pirmąją 2016 m. įgyvendinimo ataskaitą, iš kurios aiškiai matyti, kad II LLVP įgyvendinimas įgyja pagreitį;

2.  pabrėžia, kad praėjus vieneriems metams nuo II LLVP priėmimo vis dar esame pradiniame etape, tačiau bendra judėjimo kryptis yra gera ir pastebima teigiamų tendencijų; tačiau pažymi, kad taip pat esama kliūčių pranešant apie pagrindinius prioritetus ir su lytimis susijusius DVT ir juos įgyvendinant bei stebint pažangą įgyvendinant visus tikslus, taip pat lyčių aspekto integravimo į sektorių politikos dialogą požiūriu;

3.  pažymi, kad II LLVP buvo parengtas bendro tarnybų darbinio dokumento forma; tačiau ragina Komisiją parodyti tvirtą įsipareigojimą ir parengti komunikatą dėl lyčių lygybės;

4.  pažymi, kad pažangių politikos tyrimų ir patikimų įrodymų naudojimas yra labai svarbūs būdai didinti informuotumą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimais siekiant plėtoti politikos kryptis ir strategijas, kurios stiprintų Sąjungos gebėjimą lyčių lygybę paversti gyvenimo realybe; todėl ragina EIVT ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti savo tikslui užtikrinti, kad būtų atliekamas nepriklausomas LLVP II 1 priede nustatytų priemonių įgyvendinimo vertinimas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad II LLVP numatyta išsami darbotvarkė, apimanti visas ES užsienio politikos darbotvarkės sritis, ir šiuo požiūriu teigiamai vertina pasirinktus keturis teminius ramsčius: fizinės ir psichinės moterų ir mergaičių sveikatos užtikrinimas, ekonominių ir socialinių teisių propagavimas ir mergaičių bei moterų įgalėjimas ir mergaičių bei moterų balso ir dalyvavimo stiprinimas; pabrėžia, kad šie ramsčiai skirti kovoti su pagrindiniais diskriminacijos ir marginalizacijos veiksniais ir priežastimis; taip pat pažymi horizontalųjį ramstį, susijusį su Komisijos tarnybų ir EIVT institucinės kultūros pokyčiais siekiant veiksmingiau įgyvendinti ES įsipareigojimus lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje plėtojant Sąjungos išorės santykius;

6.  nurodo, kad pagrindiniai prie diskriminacijos ir marginalizacijos prisidedantys veiksniai ir priežastys yra seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties prieš moteris ir mergaites, įskaitant tokias žalingas tradicijas kaip vaikų santuokos ir moterų lyties organų žalojimas, nepakankama prieiga prie pagrindinių sektorių ir socialinių paslaugų, pvz., sveikatos, švietimo, vandens, higienos ir mitybos, sunkumai gaunant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas ir nevienodas dalyvavimas viešosiose ir privačiosiose institucijose, politiniame sprendimų priėmime ir taikos procesuose;

7.  pažymi, kad lyčių nelygybė susikerta su kitų formų nelygybe ir ją sunkina ir kad vadovaujantis šio klausimo supratimu turi būti atrenkami prioritetai ir įsipareigojimai imtis veiksmų;

8.  ragina įgyvendinant LLVP II didesnį dėmesį skirti mergaitėms ir moterims, kurios patiria papildomą diskriminaciją dėl etninės kilmės, lytiškumo, negalios, priklausymo kastai ar amžiaus, ir atitinkamai suskirstyti duomenis;

9.  mano, kad didesnis moterų įtraukimas į darbo rinką, didesnė parama moterų verslumui, lygių galimybių ir vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims apsauga bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimas yra pagrindiniai veiksniai siekiant ilgalaikio įtraukaus ekonominio augimo, kovojant su nelygybe ir skatinant moterų finansinį nepriklausomumą;

10.  palankiai vertina tvirtą stebėsenos ir atskaitomybės sistemą, nustatytą II LLVP pažangai vertinti ir sekti, ir pripažįsta, kad platesnio užmojo siekiai suteikia realią galimybę ES skatinti moterų ir vyrų lygybę, taip pat užtikrinti mergaičių ir moterų įgalėjimą išorės santykių srityje; vis dėlto pripažįsta, kad norint tinkamai įvertinti ES veiksmų poveikį reikia giliau suprasti ir suderinti šią sistemą;

11.  pripažįsta, kad svarbu stiprinti politiką ir priemones, kuriomis remiamas mergaičių švietimas, ir švietimo poveikį jų sveikatai ir ekonominiam įgalėjimui; atkreipia dėmesį, kad mergaitės ir jaunos moterys yra ypač pažeidžiamos ir kad siekiant užtikrinti jų prieigą prie visų lygių švietimo joms reikia skirti ypatingą dėmesį; atsižvelgdamas į tai, ragina apsvarstyti įvairias galimybes mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM )srityje;

12.  atkreipia dėmesį, kad aktyvesnis viešojo ir privačiojo sektorių dalyvavimas yra labai svarbus propaguojant moterų teises ir ekonominį jų įgalėjimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose; pabrėžia, kad moteris reikia įtraukti į tebesivystančias tvariam vystymuisi svarbias ekonomikos sritis, įskaitant IRT, ir užtikrinti, kad joms šiose srityse būtų atstovaujama; pabrėžia, kad įmonės turi atlikti svarbų vaidmenį stiprinant moterų teises; atsižvelgdamas į tai ragina daugiau paramos teikti vietos MVĮ, ypač moterims verslininkėms, kad jos galėtų gauti naudos iš augimo, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius;

13.  pabrėžia, kad reikia daugiau galių suteikti kaimo moterims pagerinant jų prieigą prie žemės, vandens, išsilavinimo, mokymų, rinkų ir finansinių paslaugų;

14.  ragina ES skatinti didesnį moterų dalyvavimą taikos palaikymo, taikos kūrimo procesuose ir ES karinių bei civilinių krizių valdymo misijose;

II LLVP laimėjimai

15.  palankiai vertina lyčių lygybės veiksmų plano išplėtimą siekiant jį taikyti visose ES išorės veiksmų tarnybose ir valstybėse narėse, ir atkreipia dėmesį į padarytą didelę pažangą keičiant ES institucinę kultūrą būstinių ir delegacijų lygmeniu – tai labai svarbu siekiant sustiprinti ES iniciatyvų veiksmingumą ir jų poveikį lyčių lygybei; palankiai vertina II LLVP visiems ES veikėjams nustatytą privalomą reikalavimą teikti metines pažangos bent vienoje teminėje srityje ataskaitas; vis dėlto dar kartą pabrėžia, kad reikia stiprinti lyderystę ir toliau gerinti ES institucijų ir valstybių narių veiksmų suderinamumą ir koordinavimą, naudojantis esamomis struktūromis ir biudžetu;

16.  palankiai vertina tai, kad Komisijos tarnybos ir EIVT, taip pat 81 proc. ES delegacijų ir 22 valstybės narės pateikė 2016 m. ataskaitas dėl lyčių aspekto; nors žino, kad gali būti išskirtinių aplinkybių, dėl kurių delegacijos tokių ataskaitų nepateikia, tikisi, kad delegacijos ir valstybės narės dės didesnes pastangas, ir pageidauja, kad kasmet būtų padaryta vis didesnė pažanga siekiant, kad būtų pateiktos visos ataskaitos; pažymi, kad tarp valstybių narių tebesama didelių skirtumų; primena, kad visiškas LLVP ataskaitų rengimo ir jo įgyvendinimo laikymasis bus labai svarbus siekiant II LLVP tikslo iki 2020 m. lyčių lygybės veiksmus įtraukti į 85 proc. visų naujų iniciatyvų;

17.  teigiamai vertina praktinius veiksmus, kuriais siekiama kultūros pokyčių ir į visus naujus išorės veiksmus, kurių imamasi, įtraukti privalomą lyčių aspekto analizę, taigi priskiriant bendrą atsakomybę už ataskaitų teikimą dėl LLVP delegacijų vadovams, įtraukiant vis daugiau aukšto lygio darbuotojų į II LLVP įgyvendinimą ir skiriant vis daugiau pareigūnų, kurie yra lyderiai lyčių klausimų srityje, bei kontaktinių asmenų lyčių lygybės klausimais ES delegacijose, nors šiuo metu tik pusė ES delegacijų turi kontaktinį asmenį lyčių lygybės klausimais; ragina vadovybės lygmens pareigūnus daugiau laiko skirti lyčių klausimams, o delegacijas, kurios to dar nepadarė, – paskirti kontaktinius asmenis lyčių lygybės klausimais; pabrėžia, kad visiems kontaktiniams asmenims lyčių lygybės klausimais reikia pakankamai laiko ir pajėgumų savo užduotims atlikti;

18.  apgailestauja, kad, kaip teigiama 2016 m. lapkričio mėn. EIVT ataskaitoje, vykdant ES BSGP misijas buvo surengta tik keletas mokymų apie seksualinį priekabiavimą ar priekabiavimą dėl lyties, ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. vykdant BSGP misijas seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo dėl lyties, prievartos ar smurto atvejų neužregistruota; pabrėžia, kad svarbu vykdyti visiško nepakantumo seksualiniam priekabiavimui ar priekabiavimui dėl lyties politiką ir remti institucines struktūras, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ar seksualinei prievartai; ragina EIVT ir valstybes nares remti visas pastangas vykdant tarptautines taikos palaikymo operacijas kovoti su seksualine prievarta ar smurtu dėl lyties ir užtikrinti, kad informatoriai ir nuketėjusieji būtų veiksmingai apsaugoti;

19.  palankiai vertina tai, kad padaugėjo veiksmų, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas lyčių lygybei (G1 ir G2 balo), ir kad delegacijoms taikomas reikalavimas pagrįsti projektus, kuriuose toks dėmesys neskiriamas; pabrėžia, kad dėl bendro tokių projektų padaugėjimo neturėtų sumažėti konkrečiai į lyčių lygybę orientuotų projektų (G2 balo), todėl rekomenduoja nustatyti tikslinį G2 balo projektų skaičių; pažymi, kad neaišku, kaip tiksliniai (G2) ir lyčių aspekto integravimui skirti veiksmai (G2) turėtų papildyti vieni kitus; ragina dėti tolesnes pastangas siekiant paaiškinti lyčių aspekto integravimą ir padidinti tikslinius veiksmus;

20.  pažymi, kad tik keletas pasikartojančių lyčių lygybės sudedamųjų dalių taikomos rengiant programas ir atrenkant projektus; ragina įgyvendinančiuosius subjektus taikyti visą lyčių lygybę sričių spektrą;

21.  smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir visų formų smurtą lyties pagrindu, įskaitant prekybą žmonėmis, seksualinį išnaudojimą, priverstines santuokas, nusikaltimus dėl garbės, moterų lyties organų žalojimą, ir seksualinės prievartos, kaip karo ginklo, naudojimą; ragina, kad ES ir visos valstybės narės ratifikuotų Stambulo konvenciją – pirmąjį teisiškai privalomą tarptautinį dokumentą dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo;

22.  apgailestauja, kad moterys, kurios patyrė ar patiria smurtą, kovojant su vyrų smurtu yra nevienodai remiamos informavimo apie prieglaudas, paramos paslaugas ir teises, pagalbos linijas ar krizių centrus išžaginimo aukoms, galimybių jais pasinaudoti ir jų suteikimo požiūriu; pabrėžia, kad Stambulo konvencijoje vyrų smurtui prieš moteris turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys, joje taip pat turėtų iškeltas bet kokio pobūdžio smurto dėl lyties klausimas, kovojant su smurtu, kurį lemia įvairiausios priežastys, įskaitant lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ir lyties raišką; pabrėžia, kad svarbu rengti strategines priemones, kuriomis būtų aktyviai kovojama su lyčių stereotipais ir priešintis patriarchato modeliams, rasizmui, seksizmui, homofobijai ir transfobijai, taip pat lyčių normatyvumui ir heteronormatyvumui;

23.  labai apgailestauja, jog atrodo, kad šiuo programavimo laikotarpiu kilus krizei ar sudėtingiems konfliktams lyčių lygybės aspektas nustumiamas į antrą planą, o tai, be kita ko, reiškia, kad daugelis karo sąlygomis išžaginimo aukomis tapusių mergaičių ir moterų negali naudotis nediskriminacinėmis priežiūros, visų pirma visapusiškos medicininės priežiūros, paslaugomis; dar kartą ragina Komisiją sistemingai įgyvendinti II LLVP humanitarinės pagalbos srityje tais atvejais, kai ji turi suteikti nediskriminacinę galimybę naudotis medicinos paslaugomis, ir tinkamai pranešti savo partneriams humanitarinės pagalbos srityje, kad pagal Komisijos politikos nuostatas tais atvejais, kai dėl nėštumo moters ar mergaitės gyvybei kyla pavojus arba ji kenčia, pagal tarptautinę humanitarinę teisę gali būti pateisinama siūlyti saugiai nutraukti nėštumą; primygtinai ragina užtikrinti, kad ES ir jos valstybių narių teikiamai humanitarinei pagalbai nebūtų taikomi kitų partnerių paramos teikėjų nustatyti apribojimai, susiję su būtinu medicininiu gydymu, įskaitant galimybę saugiai nutraukti nėštumą moterims ir mergaitėms, kurios tapo išžaginimo aukomis ginkluotų konfliktų metu; teigiamai vertina tai, kad daugelis ES delegacijų sutelkė dėmesį į kovą su smurtu prieš moteris; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina užtikrinti visų moterų ir mergaičių teisės į gyvybę ir orumo apsaugą aktyviai kovojant su žalinga praktika, pavyzdžiui, žudymu dėl lyties; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia panaikinti žaginimo, kaip karo ir priespaudos ginklo, naudojimą ir kad ES turi daryti rimtą spaudimą trečiųjų valstybių vyriausybėms ir visiems suinteresuotiems subjektams, aktyviems regionuose, kuriuose vyksta toks su lytimi susijęs smurtas, siekiant šiai praktikai užkirsti kelią, kaltininkus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir dirbti su išgyvenusiais asmenimis, tai patyrusiomis moterimis ir bendruomenėmis, padedant jiems atsigauti;

24.  akcentuoja, kad visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybė jomis naudotis yra svarbi siekiant visų su sveikata susijusių DVT, kaip antai nėščiųjų priežiūra ir priemonės, kuriomis siekiama, kad būtų išvengta didelės rizikos gimdymo, ir sumažinti kūdikių bei vaikų mirtingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė planuoti šeimą, naudotis gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugomis ir saugaus bei teisėto aborto paslaugomis yra svarbūs moterų gyvybės gelbėjimo veiksniai; tačiau apgailestauja, kad į prioritetus, susijusius su šeimos planavimu arba reprodukcine sveikata, neatsižvelgiama nei skiriant finansavimą, nei rengiant programas; yra susirūpinęs dėl to, kad nei viena ES delegacija Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Europos bei Centrinės Azijos regionuose nepasirinko paslaugų, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, rodiklio, nepaisant to, kad šios paslaugos šiuose regionuose labai reikalingos; ragina ES delegacijas šiuose regionuose dar kartą įvertinti šiuos nerimą keliančius skaičius ir nuspręsti, ar jie gali būti susiję su netinkamu ataskaitų teikimu, arba, jei yra poreikis, pasinaudojant programavimo laikotarpio vidurio peržiūra papildyti esamas programas paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis; pabrėžia, kad metinėje ataskaitoje turi išlikti paslaugoms, susijusioms su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, skirtas skyrius, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertintas II LLVP poveikis permainoms ir kad pagal ataskaitos metodiką būtų tinkamai atsižvelgiama į pažangą paslaugų, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, srityje;

25.  pažymi, kad ataskaita rodo, jog reikalinga stipresnė parama lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, kaip išankstinė lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo sąlyga, ir kad reikalingos tinkamos priemonės, kuriomis būtų galima įvertinti pažangą siekiant užtikrinti visuotines galimybes naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, kaip susitarta pagal Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) veiksmų programą ir Pekino veiksmų platformą ir jų peržiūros konferencijų išvadų dokumentus, atsižvelgiant į 5.6 DVT; be to, šiomis aplinkybėmis primena 3.7 ir 5.3 DVT;

26.  apgailestauja, kad atsižvelgiant į mažėjančią pilietinės visuomenės erdvę 18 tikslas, kuriuo didžiausias dėmesys skiriamas moterų teisių organizacijoms ir moterų žmogaus teisių gynėjams, sulaukia mažai dėmesio; reiškia susirūpinimą, kad įgyvendinant II LLVP buvo nedaug atsižvelgiama į teminį prioritetą dėl politinių ir pilietinių teisių, visų pirma moterų ir mergaičių dalyvavimą naudojantis politinėmis ir pilietinėmis teisėmis;

Pagrindinės rekomendacijos Komisijai ir EIVT

27.  ragina Komisiją ir EIVT imtis papildomų veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos delegacijoms ir skyriams keistis geriausia patirtimi lyčių lygybės didinimo ir lyčių aspekto integravimo klausimais, pvz., sukurti ir skatinti kontaktinių asmenų lyčių lygybės klausimais tinklą ir dalytis pozityvesniais sėkmingos patirties pavyzdžiais, įskaitant, be kita ko, programos parengimą, įgyvendinimą ir sisteminę lyčių analizę, ir užtikrinti, kad lyčių aspekto analizė darytų veiksmingą poveikį ES delegacijų įgyvendinamoms programoms;

28.  pažymi, kad įvairiose prioritetinėse srityse padaryta didelė pažanga, tačiau kai kuriose srityse pažanga yra lėtesnė nei buvo galima tikėtis; ragina Komisiją atlikti tyrimą ir išnagrinėti, kodėl į tam tikrus teminius tikslus ir prioritetines sritis ES delegacijos atsižvelgia dažniau ir jose pasiekiama didesnė pažanga;

29.  ragina stiprinti žmogiškųjų išteklių, kurie yra skirti lyčių aspekto integravimui Komisijos tarnybose, gebėjimus rengiant specialius mokymus, pertvarkant esamas struktūras ir pasamdant papildomų darbuotojų; mano, kad aktyvesni darbuotojų mokymai, ypač skirti vyresniesiems pareigūnams, užimantiems vadovaujamas pareigas, ir apimantys specialius mokymus lyčių klausimais labiau pažeidžiamose grupėse, taip pat kontaktinio asmens lyčių lygybės klausimais paskyrimas kiekviename skyriuje ir lyčių klausimų koordinavimo grupė, veikianti DEVCO GD, NEAR GD, ECHO GD ir EIVT skyriuose, padėtų geriau integruoti lyčių aspektą išorės politikos skyriuose; mano, kad vietos partneriams vyriausybės lygmeniu ir nevalstybiniams veikėjams, įskaitant NVO, taip pat turėtų būti teikiami patobulinti mokymai ir tolesnė specializacija lyčių lygybės klausimais;

30.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų esamų ES išorės priemonių ir politikos nuoseklumą ir papildomumą lyčių aspekto integravimo srityje, įskaitant naują konsensusą vystymosi klausimais, ES išteklių paketą dėl lyčių aspekto integravimo vystomojo bendradarbiavimo srityje ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

31.  palankiai vertina 2016 m. kovo 8 d. rekomendacijas, kuriose išdėstyti II LLVP įgyvendinimo ištekliai ir priemonės, kurios taikomos DEVCO GD ir EIVT, ir ragina visas Europos tarnybas, kurios įgyvendina II LLVP, įgyvendinti šias rekomendacijas;

32.  teigiamai vertina, kad buvo pradėta visuotinė bendra ES ir JT iniciatyva lyčių klausimu („pavyzdinė iniciatyva“), atitinkanti II LLPV tikslą kovoti su seksualiniu smurtu bei smurtu dėl lyties ir su žalinga praktika, kaip antai moters lyties organų žalojimas, priverstinės ankstyvos santuokos ar prekyba žmonėmis; tačiau pažymi, kad, kaip parodė įgyvendinimo ataskaita, pavyzdinėje iniciatyvoje daugiausia nagrinėjami tie darbotvarkės pagrindiniai elementai, kurie jau visuotinai pripažinti bendromis problemomis, todėl pabrėžia būtinybę nuosekliau siekti lyčių lygybės tinkamai taikant įvairias programas ir priemones; ragina pavyzdinei iniciatyvai skirti papildomų lėšų, dar nenumatytų lyčių lygybei; ragina Komisiją, siekiant gyvendinti II LLPV plataus užmojo tikslus, pvz., integruojant lyčių aspektą į dvišalį bendradarbiavimą ir taikant tematines programas, pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo programų laikotarpio vidurio peržiūra siekiant padidinti išteklių lyčių klausimais rinkinio finansavimą;

33.  pabrėžia, kad ES turi skatinti ir integruoti moterų ir vyrų lygybės principą į savo išorės santykius; tačiau pažymi, kad II LLVP nepakankamai atsižvelgiama į prekybos ir lyčių aspekto ryšį ir kad apskritai lyčių aspekto integravimas ir toliau yra įvairialypis iššūkis; atsižvelgdamas į tai, primena, kad derybos dėl prekybos susitarimų, ypač dėl jų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių, kurie apima darbuotojų teises, yra svarbi priemonė siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę bei moterų įgalėjimą trečiosiose šalyse; todėl ragina Prekybos GD imtis veiksmų, kad visoje jo veikloje būtų įgyvendinamas II LLVP, ir į visus ES prekybos susitarimus įtraukti nuorodas į moterų ir mergaičių teises ir lyčių lygybę, kaip ekonomikos augimą skatinančius veiksnius, ir laikytis pagrindinių TDO konvencijų dėl lyčių ir darbuotojų teisių, įskaitant konvencijas dėl priverstinio ir vaikų darbo; primena, kad reikia stebėti prekybos susitarimų poveikį moterų įgalėjimui ir lyčių lygybei juos įgyvendinant;

34.  pažymi, kad mergaičių ir moterų įgalėjimas yra vienas iš deklaruojamų ES išorės veiksmų įgyvendinant Visuotinę bendros užsienio ir saugumo politikos strategiją tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad moterų vaidmuo vedant derybas ir tarpininkaujant siekiant taikos, kaip rodo LLVP II, yra nepakankamas; atkreipia dėmesį į svarbų moterų vaidmenį skatinant dialogą ir didinant pasitikėjimą, sudarant koalicijas taikos labui ir siūlant įvairų požiūrį į tai, ką reiškia taika ir saugumas ir kaip juos galima užtikrinti, ypač vykdant konflikto prevenciją, sprendžiant konfliktus ir atliekant atkūrimo po konflikto darbus; pažymi, kad šalyse, kuriose vyksta krizės arba kyla konfliktai, skatinant moterų teises kuriamos tvirtesnės ir atsparesnės bendruomenės; palankiai vertina, kad EIVT buvo paskirta vyriausioji patarėja lyčių ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo klausimais; skatina stiprinti ES valstybių narių ir tarptautinius veiksmus pasitelkiant JT siekiant veiksmingiau kovoti su moterims ir mergaitėms daromu poveikiu vykstant konfliktams ir jiems pasibaigus; ragina Komisiją remti naująjį visuotinį moterų, taikos ir kontaktinių asmenų saugumo klausimais tinklą; atkreipia dėmesį į JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2250 dėl jaunimo, taikos ir saugumo svarbą ir į tai, kaip svarbu rasti geriausius galimus būdus įgyvendinti šią rezoliuciją ES;

35.  primena savo prašymą, susijusį su prekybos derybomis su Čile, įtraukti specialų skyrių dėl prekybos, lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo; pabrėžia, kad pasiūlymas įtraukti tokį specialų skyrių į prekybos susitarimą pirmą kartą tampa realybe; pabrėžia poreikį būti informuotam apie šio skyriaus turinį ir įvertinti jį siekiant ateityje priimti sprendimus bendresniu lygmeniu; primygtinai ragina ES prekybos susitarimuose nustatyti kompleksines priemones siekiant skatinti lyčių lygybę, keistis gerąja patirtimi ir sudaryti moterims daugiau galimybių gauti naudą iš prekybos susitarimų;

36.  ragina rinkti pagal lytis suskirstytus duomenis pagrindiniuose sektoriuose, kuriems prekybos susitarimai daro didžiausią poveikį, siekiant nustatyti naudingą priemonę kuo tiksliau numatyti, koks poveikis gali būti daromas moterų gyvenimui, ir kovoti su neigiamu poveikiu; taip pat ragina sukurti mechanizmą, kuris būtų specialiai skirtas lyčių politikai stebėti ir stiprinti pagal prekybos susitarimus;

37.  teigiamai vertina teminę pirmenybę, teikiamą ekonominiam ir socialiniam įgalėjimui, ir kliūčių analizę vertinant gamybos išteklius, įskaitant žemę, ir atitinkamą veiklą; pakartoja, kad nors ES įsipareigojusi investuoti į lyčių lygybę žemės ūkyje, moterys ūkininkės nėra pagrindinė tikslinė oficialios paramos vystymuisi (OPV) žemės ūkio srityje grupė, ir ragina ES bei jos valstybes nares laikantis II LLVP 5 tikslo daugiau išteklių skirti moterims ūkininkėms;

38.  primygtinai ragina institucijas iš esmės padidinti moterų, kurios yra delegacijų narės, ir ypač einančių delegacijų vadovių pareigas, santykį – šiuo metu iš 138 ES delegacijų tik 28-ioms vadovauja moterys, taip pat moterų, einančių misijos vadovo pareigas, santykį (dabar jų yra 5 iš 17); todėl ragina Komisiją bei EIVT veiksmingai įgyvendinti tikslines politikos priemones siekiant sudaryti moterims daugiau galimybių tapti lyderėmis ir eiti vadovaujamas pareigas; atkreipia dėmesį į nedidelį moterų, dalyvaujančių sprendimų priėmimo procese, skaičių, kuris rodo, kad esama nematomų kliūčių, pagrįstų išankstiniais nusistatymais, kurios trukdo moterims užimti atsakingas pareigas;

39.  pabrėžia, kad II LLPV sėkmė galiausiai priklausys nuo ilgalaikio ir nuoseklaus aukšto lygio politinių ir vyresniųjų veikėjų įsipareigojimo, taip pat nuo to, ar bus skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, ir nuo ES pastangų pritaikymo prie paramą gaunančių šalių vietos realijų; šiuo požiūriu palankiai vertina konstruktyvią už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario veiklą ir ragina ryžtingiau veikti ir kitus Komisijos narius; pažymi, kad reikia tvirtesnės vyriausiosios įgaliotinės ir vadovybės politinės lyderystės, kad būtų galima padidinti išteklius ir atskaitomybę ir koordinuoti bei stiprinti šį įsipareigojimą ateinančiais metais; ragina visus ES subjektus pasinaudoti išteklių lyčių klausimais rinkiniu kad būtų užtikrintas nuoseklus lyčių aspekto integravimo taikymas siekiant II LLPV plataus užmojo tikslų;

40.  griežtai smerkia tai, kad 2017 m. sausio mėn. JAV atnaujino Meksiko miesto politiką (visuotinio nutildymo taisyklę) ir išplėtė jos taikymo sritį, ir smerkia jos poveikį pasaulinei moterų ir mergaičių sveikatos priežiūrai ir jų teisėms; pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms aktyviai palaikyti moterų teises visame pasaulyje ir gerokai padidinti tiek nacionalinį, tiek ES finansavimą vystomajai paramai, skiriamą paslaugoms, susijusioms su lytine ir reprodukcinės sveikata bei teisėmis, pirmiausia teisėmis į šeimos planavimą bei saugų ir teisėtą abortą be diskriminacijos, siekiant sumažinti finansavimo deficitą, kurį šioje srityje sukūrė JAV;

41.  ragina EIVT tobulinti ES LGBTI gairių įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ES delegacijos reguliariai konsultuotųsi su LGBTI organizacijomis ir informuotų jas apie tai, kas daroma LGBTI teisių srityje, kad būtų užtikrintas tinkamo lygmens įtraukimas ir būtų imamasi veiksmų, atitinkančių LGBTI bendruomenės poreikius šalyje, o ne asmeninius delegacijų darbuotojų įsipareigojimus, ir kad strategijos bei veiksmai būtų koordinuojami ne tik su ES valstybių narių nacionalinėmis ambasadomis, bet ir su trečiųjų šalių ambasadomis bei tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip JT;

42.  pažymi, kad norint išsaugoti politinį įsipareigojimą siekti šio tikslo, reikės tinkamai finansuoti lyčių lygybę išorės santykiuose; pabrėžia, kad dabartinis lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo veiksmų finansavimas vis dar nepakankamas, ir primygtinai ragina kitoje DFP šią padėtį pakeisti;

Pagrindinės rekomendacijos ES delegacijoms

43.  palankiai vertina tai, kad II LLPV delegacijoms suteikiama galimybė lanksčiai pasirinkti prioritetus pagal savo šalies aplinkybes, nes tai sudaro sąlygas atskirų atvejų analizei ir kiekvienos šalies ar regiono konkrečių poreikių vertinimui, taip reaguojant į konkretų uždavinį stiprinti moterų teises ir jų ekonominį įgalėjimą; vis dėlto rekomenduoja, kad delegacijos būtų raginamos iki II LLPV pabaigos pademonstruoti pažangą, susijusią su bent vienu prioritetu pagal kiekvieną teminį ramstį, kad būtų užtikrinta tolygesnė įvairių teminių sričių, tokių kaip politikos ir priemonių, kuriomis skatinamas mergaičių švietimas, ir jų poveikio sveikatai ir ekonominiam įgalėjimui stiprinimas, aprėptis; ragina atkreipti dėmesį į moterų ir mergaičių padėtį konfliktų apimtose vietovėse, taip pat į smurtą dėl lyties, visų pirma kai žaginimas naudojamas kaip karo ginklas; taip pat primena, kad ES finansuojamais veiksmais ir projektais turėtų būti sistemingai siekiama kovoti su lyčių nelygybe ir diskriminacija;

44.  primena Sutartyse numatytą prievolę integruoti lyčių aspektą į visą ES veiklą, įskaitant politinius dialogus ir visų sričių, kaip antai energetika, žemės ūkis, transportas, švietimas ir viešasis administravimas, kurioms iki šiol buvo skiriama mažiau dėmesio, sektorinius dialogus politikos klausimais; primygtinai reikalauja, kad lyčių aspekto integravimas būtų įtrauktas į nacionalinius planus ir politines sistemas siekiant užtikrinti šalių partnerių įsipareigojimą ir atsakomybę, todėl primena, kad svarbu remti atitinkamų šalių moterų vykdomus vystymosi projektus; nurodo, kad svarbu dirbti su šalimis partnerėmis nacionalinio biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą srityje;

45.  ragina sukurti specialią biudžeto eilutę, skirtą lyčių lygybei, siekiant pastebimiau spręsti moterų dalyvavimo politiniame gyvenime ir atstovavimo moterims problemas ES kaimyninėse šalyse ir ES viduje; pabrėžia, kad šios programos turėtų būti visapusiškai susietos su organizacijos „JT Moterys“ tikslais ir programomis ir jose turėtų būti nustatomi išmatuojami tikslai, skirti pažangai siekiant lyčių lygybės rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse reguliariai stebėti, bendradarbiavimui su šalių partnerių vyriausybėmis stiprinti, siekiant kuo greičiau gauti geresnius rezultatus atsižvelgiant į dvišalius partnerystės ir asociacijos susitarimus;

46.  pažymi, kad lyčių aspektas integruojamas tik kai kuriose delegacijose ir kad didelė mokymus išėjusių darbuotojų dalis dirba kaip sutartininkai ir vykdo laikinas užduotis; ragina ES delegacijas ištaisyti šią padėtį;

47.  pabrėžia, kad vykstant politiniam dialogui svarbu padidinti moterų dalyvavimą švietime, ekonominėje veikloje, užimtumo srityje ir versle, nes tai prioritetinės moterų vietos visuomenėje gerinimo priemonės;

48.  pabrėžia, kad svarbu atlikti sistemingą ir įrodymais pagrįstą lyčių aspekto analizę, kai įmanoma, naudojant pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis, konsultuojantis su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis ir moterų grupėmis, žmogaus teisių organizacijomis ir vietos bei regioninėmis valdžios institucijomis ir joms dalyvaujant atrenkant ir vertinant tikslus, įgyvendinimo priemones ir turimus šaltinius, taip pat rezultatų veiksmingumą ir tvarumą; palankiai vertina tai, kad užbaigtos 42 šalių lyčių aspekto analizės, ir ragina greitai pabaigti visų kitų šalių analizes, daug dažniau taikyti lyčių lygybės kriterijus programų ir projektų stebėsenos sistemose ir vertinimo procese, taip pat ragina atsižvelgti į lyčių aspekto analizę nustatant šalių strateginius tikslus, programas, projektus ir vykdant dialogą; ragina ES išnagrinėti galimybes sistemingiau dalytis lyčių aspekto analizėmis, jas tvarkyti ir atnaujinti, siekiant gerinti koordinavimą ir lyčių aspekto analizę taikyti ne tik akivaizdžiose politikos srityse, kaip švietimas ar gimdyvių sveikata, bet ir atsižvelgti į tas politikos sritis, kurios šiuo metu neteisingai laikomos lyčių požiūriu neutraliomis, visų pirma, žemės ūkio, klimato kaitos ir energetikos sritis;

49.  pažymi, kad Komisija bendrame tarnybų darbiniame dokumente dėl 2016–2020 m. programos pripažino, kad ES finansinės investicijos į lyčių lygybę nebuvo sistemingai vertinamos; ragina Komisiją patvirtinti aiškų į rezultatus nukreiptą požiūrį, pagal kurį būtų nustatomi aukšti ataskaitų teikimo, vertinimo ir atskaitomybės mechanizmų standartai, ir skatinti įrodymais grindžiamą sprendimų priėmimą siekiant efektyviau ir veiksmingiau naudoti finansinius išteklius; prašo pateikti ataskaitą siekiant tiksliai nustatyti, kiek lėšų buvo konkrečiai įsipareigota panaudoti lyčių aspekto integravimui, ir nustatyti svarbiausius pasiektus tikslus;

50.  pabrėžia, kad reikia toliau tobulinti duomenų rinkimą nacionaliniu lygmeniu, rengti konkrečius rodiklius ir tikslus pagrįsti tais rodikliais, taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog stebėsena būtų suderinta su DVT sistema;

51.  primena, kad moterų teisės yra žmogaus teisės, ir ragina toliau dirbti kovojant su socialinėmis ir kultūrinėmis normomis ir lyčių stereotipais visuomenėje, glaudžiau bendradarbiaujant su pilietine visuomene, moterų teises ir įgalėjimą ginančiomis piliečių organizacijoms, ypač nestabilių valstybių, konfliktų ir nepaprastosios padėties atvejais; mano, kad labai svarbu kurti naujus arba plėsti esamus tinklus ir įtraukti visus pagrindinius subjektus, įskaitant privatųjį sektorių, taip pat, jei įmanoma, plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę; pabrėžia, kad reikia užtikrinti svarbesnį moterų vaidmenį vietos bendruomenėse ir NVO stebint vietos valdžios institucijas ir reikalaujant iš jų atskaitomybės; mano, kad užuot moteris ir mergaites vaizdavus kaip pažeidžiamas reikėtų akcentuoti jų, kaip pokyčių ir vystymosi skatintojų bei taikos skatintojų sprendžiant konfliktus, vaidmenį; pabrėžia, kad berniukų ir vyrų įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas yra būtinas siekiant užtikrinti realią vyrų ir moterų lygybę; todėl ragina užtikrinti plataus masto ugdymą siekiant, kad pasikeistų elgesys, susijęs su smurtu dėl lyties, įtraukiant visus vyrus, berniukus ir bendruomenes; pabrėžia, kad dėl socialinių normų, susijusių su moterų ir vyrų vaidmenimis, moterys yra labiau pažeidžiamoje padėtyje, visų pirma atsižvelgiant į jų lytinę ir reprodukcinę sveikatą, ir jos lemia kenksmingas praktikas, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimą arba vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas;

52.  ragina ES remti teisines sistemas ir strategijas, kuriomis skatinamas platesnis ir veiksmingesnis moterų dalyvavimas taikos palaikymo, taikos kūrimo ir tarpininkavimo procesuose ir ES karinių bei civilinių krizių valdymo misijose, atsižvelgiant į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, ypatingą dėmesį skiriant su konfliktais susijusiam seksualiniam smurtui; atsižvelgdamas į tai, mano, kad konsultuojantis su bendruomenės subjektais ir moterų organizacijomis parengus konflikto analizę, kurioje būtų paisoma lyčių aspekto, būtų galima geriau suprasti moterų vaidmenį konfliktuose;

53.  pabrėžia, kad reikia skirti biudžeto lėšų vaikų santuokų prevencijos programoms, kuriomis siekiama sukurti aplinką, kurioje mergaitės galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą, be kita ko, pasitelkiant švietimo priemones, socialines ir ekonomines programas mokyklos nelankančioms mergaitėms, vaikų apsaugos sistemas, mergaičių ir moterų prieglaudas ir teisinių konsultacijų bei psichologinės paramos paslaugas;

54.  pabrėžia, kad svarbu padidinti pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų susijusių subjektų, kaip antai subjektai, veikiantys žmogaus teisių, sveikatos ar aplinkos srityse, dalyvavimą nuolat vykdant dialogą ir veiksmų koordinavimą su ES delegacijomis, nes toks bendradarbiavimas prisidės gerinant II LLVP matomumą ir įgyvendinimą, taip didinant viešą atskaitomybę už pažangą lyčių lygybės srityje;

55.  yra susirūpinęs, kad moterų teisių gynėjų ir moterų teisių organizacijų apsaugai neskiriama pakankamai dėmesio, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jie patiria didelį spaudimą dėl vis siaurėjančios pilietinės erdvės daugelyje regionų; taip pat yra susirūpinęs, kad įgyvendinant II LLVP buvo nedaug atsižvelgiama į teminį politinių ir pilietinių teisių prioritetą, visų pirma moterų ir mergaičių naudojimąsi politinėmis ir pilietinėmis teisėmis;

56.  ragina ES delegacijas užtikrinti veiksmingą ir nuolatinį duomenų apie smurtą prieš moteris ir mergaites rinkimą norint parengti kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas ir remti apsaugos mechanizmų ir tinkamų nukentėjusių asmenų paramos struktūrų kūrimą;

Pagrindinės rekomendacijos Europos Parlamentui

57.  ragina Parlamento delegacijas dirbant su šalimis partnerėmis sistemingai prašyti informacijos apie lyčių programų rengimą, lyčių aspekto analizės rezultatus ir darbą skatinant lyčių lygybę bei moterų įgalėjimą ir įtraukti susitikimus su moterų organizacijomis į savo misijų programas; ragina Parlamentą užtikrinti geresnę lyčių pusiausvyrą tarp savo delegacijų narių;

58.  ragina Komisiją paskelbti šalių lyčių aspekto analizės ataskaitas ir įtraukti jas į informacinius pranešimus, teikiamus Europos Parlamento delegacijoms trečiosiose šalyse;

59.  rekomenduoja, kad Parlamentas periodiškai, galbūt kas dvejus metus, nagrinėtų būsimas II LLVP įgyvendinimo ataskaitas;

Pagrindinės rekomendacijos dėl būsimo ataskaitų teikimo

60.  pabrėžia, kad reikia supaprastinti ataskaitų teikimo metodą, kad būtų kuo mažiau biurokratijos; ragina ateityje įgyvendinimo ataskaitas parengti ir paskelbti per trumpesnį laikotarpį; ragina siekiant palengvinti delegacijų darbą plėtoti ataskaitų teikimą internetu, sukurti aiškias formas ir parengti vadovą;

61.  pabrėžia, kad reikia įtraukti moteris į darniam vystymuisi užtikrinti svarbias ekonomikos sritis ir užtikrinti, kad jose būtų moterų; pabrėžia, kad verslui tenka svarbus vaidmuo stiprinant moterų teises; atsižvelgdamas į tai, ragina labiau remti vietos MVĮ, ypač moteris verslininkes, teikiant joms mažąsias paskolas, kad jos galėtų gauti naudos iš augimo, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius;

62.  pabrėžia, kad reikia remti ir stiprinti nacionalinius statistinius pajėgumus ir priemones šalyse partnerėse, veiksmingai koordinuojant finansinę ir techninę pagalbą siekiant sudaryti galimybes geriau vertinti, stebėti ir valdyti rezultatus, gautus lyčių aspekto integravimo srityje;

63.  ragina Komisiją įgyvendinant ES finansuojamas moterų įgalėjimo programas rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis;

64.  nurodo, kad reikalingos ne tik patikimos lyčių aspekto integravimo politikos priemonės, bet ir konkrečių praktinių veiksmų ataskaitos, visų pirma tokiose jautriose srityse kaip lytinė ir reprodukcinė sveikata, nes jos padėtų įvertinti tikrą poveikį moterų ir mergaičių, bet taip pat vyrų ir berniukų, gyvenimui;

65.  tačiau primena, kad lyties aspekto įtraukimas į duomenimis yra ne tik pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas, ir ragina patobulinti duomenų rinkimą, kad būtų galima atlikti kokybinį moterų padėties tyrimą, pvz., ištirti jų darbo sąlygas;

66.  pabrėžia, kad reikia didinti lyčių analizės patikimumą suderinant ES delegacijose surinktus duomenis, kad jie būtų palyginami;

67.  pažymi, kad svarbu ne tik konsultuotis su tarptautiniais ir nacionaliniais partneriais, akademine bendruomene, ekspertų grupėmis ir moterų organizacijomis, bet ir užtikrinti, kad į jų indėlį ir žinias būtų atsižvelgiama vykdant ES finansuojamos lyčių lygybės veiklos ir programų stebėseną;

68.  primena, kad ES ir valstybės narės privalo įgyvendindamos ir plėtodamos ES migracijos politiką gerbti mergaičių ir moterų, kaip migrančių, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, teises; atsižvelgdamas į tai, ragina iš naujo įvertinti EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA štabo bendradarbiavimą su Libijos pakrančių apsaugos pajėgomis atsižvelgiant į pranešimus apie nuolatinius seksualinės prievartos prieš moteris atvejus Libijos sulaikymo įstaigose;

69.  pažymi, kad lyčių aspekto integravimo sąvoka vis dar dažnai menkai suvokiama ir kad reikalingas kokybinis atsiskaitymas, kuris leistų įvertinti, kaip įgyvendinamas LLVP vykdant esamas politikos priemones ir projektus; pažymi, kad apčiuopiami tikslai ir veikla turi būti susieti su aiškiais ir konkrečiais atskaitos taškais ir griežtu tvarkaraščiu ir kad kokybinis duomenų vertinimas turi parodyti tikrą poveikį, kurį įgyvendintos priemonės padarė paramą gaunančioms šalims, siekiant tikslo užtikrinti, kad II LLVP būtų tikrai naudingas prioritetų nustatymo ir politikos įgyvendinimo mechanizmas, o ne tiesiog vidinė ataskaitų teikimo priemonė;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 349, 2017 10 17, p. 50. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0026. (3) https://www.ilga-europe.org/sites/default/files/Attachments/report_on_the_implementation_of_the_eu_lgbti_guidelines_2016.pdf (4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0365.