Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2259(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0162/2018

Pateikti tekstai :

A8-0162/2018

Debatai :

PV 30/05/2018 - 28
CRE 30/05/2018 - 28

Balsavimas :

PV 31/05/2018 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0240

Priimti tekstai
PDF 191kWORD 58k
Ketvirtadienis, 2018 m. gegužės 31 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES jaunimo strategijos įgyvendinimas
P8_TA(2018)0240A8-0162/2018

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo (2017/2259(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14, 15, 21, 24 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2016–2018 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos sukūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atliktą ES jaunimo strategijos vertinimą(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl programos „Erasmus+“ ateities(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo(9),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje įvykusį ES valstybių narių švietimo ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į bendrą 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo, kurią Taryba patvirtino 2015 m. lapkričio 23 d.(10),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (COM(2015)0408),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl 2013–2015 m. ES jaunimo strategijos įvertinimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos(13),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 25 d. Europos Tarybos rezoliuciją dėl Europos Tarybos jaunimo politikos (CM/Res(2008)23);

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl darbo su jaunimu (CM/Rec(2017)4);

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(15),

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Europos bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje (2010–2018 m.)“(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(17),

–  atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo paskelbtą šešėlinę ataskaitą dėl jaunimo politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos(18),

–  atsižvelgdamas į Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA) pozicijos dokumentą „Įtraukti. Informuoti. Įgalinti“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0162/2018),

A.  kadangi neigiamas ekonomikos nuosmukio poveikis jaunimo galimybėms išnaudoti visą savo potencialą toliau jaučiamas visoje Europos Sąjungoje;

B.  kadangi dauguma valstybių narių, visų pirma Pietų Europos valstybių narių, dar nėra pasiekusios prieš krizę buvusio lygio atsižvelgiant į įvairius su jaunimu susijusius rodiklius, pvz., užimtumą, gerovę ir socialinę apsaugą;

C.  kadangi visoje ES regioniniu lygmeniu juntamas skirtumų mažėjimas; kadangi yra nemažai regionų, kuriuose užimtumo lygis tebėra mažesnis už prieš krizę buvusį lygį;

D.  kadangi pastaraisiais metais jaunimo nedarbas palaipsniui mažėjo, nors, remiantis Eurostato duomenimis, 2018 m. sausio mėn. jaunimo nedarbas sudarė 16,1 proc., o kai kuriose valstybėse narėse net viršijo 34 proc.; kadangi, palyginti su 2008 m. rodikliais (15,6 proc.), matoma, kad nedarbo lygis išaugo; kadangi iš šių rodiklių matyti, kad negalima rasti vieno visiems tinkamo sprendimo, jei norime išnaudoti visą jaunimo potencialą; kadangi atokiausiuose regionuose aukštas jaunimo nedarbo lygis kelia susirūpinimą, o kai kuriuose regionuose, pvz., Majote, registruotas jaunimo nedarbo lygis viršija 50 proc.;

E.  kadangi pažeidžiamos grupės, pvz., tautinės mažumos, specialiųjų poreikių turintys asmenys, moterys, LGBTIQ, migrantai ir pabėgėliai, kurie susiduria su kliūtimis patekdami į darbo rinką ir naudodamiesi kultūra, socialinėmis paslaugomis ir galimybe įgyti išsilavinimą, labiausiai nukentėjo nuo socialinės ir ekonomikos krizės;

F.  kadangi pasitelkiant švietimą galima lengviau sumažinti socialinės ir ekonominės nelygybės poveikį, teikti įgūdžius ir kompetencijas, kurios būtinos norint sumažinti iš kartos į kartą perduodamas nepalankias sąlygas;

G.  kadangi dėl bendro investicijų į jaunimą ir jaunimo teises trūkumo jaunimas nereikalaus savo teisių, jomis nesinaudos ir jų negins ir padidės tokių reiškinių, kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, mokyklos nebaigimas, profesinių kvalifikacijų stoka, vėlus pateikimas į darbo rinką, finansinio savarankiškumo trūkumas, galimas prastas socialinio draudimo sistemų veikimas, paplitęs neužtikrintumas dėl darbo vietos ir socialinė atskirtis, mastas;

H.  kadangi problemos, su kuriomis jaunimas susiduria užimtumo, švietimo ir mokymo, socialinio ir politinio įsitraukimo srityse, nėra vienodos, nes kai kurios grupės patiria neproporcingai didesnį poveikį nei kitos grupės; kadangi reikia imtis daugiau veiksmų siekiant teikti paramą žmonėms, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos arba nuo jos atskirti;

I.  kadangi, siekiant suteikti jaunimui geresnio švietimo galimybes, labai svarbu visuose Europos regionuose išsaugoti vietos mokyklas ir švietimo įstaigas ir ES turėtų teikti visapusišką pagalbą regionams sprendžiant šią problemą;

J.  kadangi švietimas, ypač kultūrų dialogas, strateginė komunikacija ir glaudesnis valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas turi atlikti pagrindinį vaidmenį užkertant kelią jaunimo marginalizacijai ir radikalėjimui ir didinant jų atsparumą;

K.  kadangi jaunimas turėtų aktyviai dalyvauti planuojant, formuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant bet kokią politiką, kuri turi įtakos jaunimui; primena, kad 57 proc. jaunimo organizacijų ES laikosi nuomonės, kad formuojant jaunimo politiką neatsižvelgiama į jaunimo praktinę patirtį(19);

L.   kadangi svarbu, kad jaunimo organizacijos užtikrintų pakankamą jaunimo atstovavimo ir įtraukumo lygį, kad jos būtų visiškai teisėtos;

M.  kadangi, nors ES jaunimo strategija yra įgyvendinama strategija, kuri nuolat tobulinama, jos tikslai tebėra labai platūs ir plataus užmojo; kadangi nepakanka tinkamai nustatytų atskaitos parametrų;

N.  kadangi 2010–2018 m. ES jaunimo strategijoje pabrėžiamas poreikis užmegzti struktūrinį jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų dialogą;

O.  kadangi ES jaunimo strategijos galutinis tikslas yra sudaryti daugiau galimybių ir užtikrinti lygias galimybes visiems Europos jaunuoliams;

P.  kadangi jaunuoliams turėtų būti padedama ir jiems turėtų būti suteikta galių spręsti rimtas problemas, su kuriomis jie šiuo metu susiduria, ir įveikti iššūkius, su kuriais jie susidurs ateityje, taikant aktualesnę, veiksmingesnę ir geriau koordinuotą jaunimo politiką, patobulintą ir prieinamą švietimą ir kryptingai naudojantis ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos priemonėmis vietos, nacionaliniu bei ES lygmenimis;

Q.  kadangi pastaraisiais metais ES, įgyvendindama savo jaunimo strategiją, pradėjo įgyvendinti įvairias iniciatyvas, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuriomis siekiama švietimo srityje ir darbo rinkoje visiems jaunuoliams sukurti daugiau ir lygių galimybių bei skatinti jaunimo įtrauktį, įgalėjimą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

R.  kadangi yra poreikis integruoti ES veiksmus jaunimo srityje į dabartines ir būsimas politikos priemones ir finansavimo programas įtraukiant jaunimo aspektą ir jį visų pirma įtvirtinant visose svarbiausiose politikos srityse, kaip antai ekonomikos, užimtumo ir socialinių reikalų, sanglaudos, sveikatos apsaugos, moterų, darbuotojų dalyvavimo, migracijos, kultūros, žiniasklaidos ir švietimo;

S.  kadangi būtina koordinuoti būsimos ES jaunimo strategijos įgyvendinimą įvairiuose politikos sektoriuose ir institucijose;

T.  kadangi lyčių aspekto turi būti paisoma priimant sprendimus dėl jaunimo politikos, kurioje atsižvelgiama į konkrečius uždavinius ir aplinkybes, su kuriomis visų pirma susiduria jaunos moterys ir mergaitės iš įvairių kultūrinių ir religinių bendruomenių; kadangi į jaunimo politiką reikėtų įtraukti konkrečias priemones, kuriomis atsižvelgiama į lyčių aspektą, pvz., smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos, švietimo apie lyčių lygybę ir lytinio švietimo; kadangi vidutiniškai 1,4 karto labiau tikėtina, kad į nesimokančio ir nedirbančio jaunimo grupę pateks moterys, o ne vyrai(20), ir būtina nuolat dėti pastangas siekiant užtikrinti aktyvesnį jaunų moterų (visų pirma grįžtančių po motinystės atostogų ir vienišų motinų), mokyklos nebaigusių, menkos kvalifikacijos ar neįgalių jaunuolių bei visų jaunų žmonių, kuriems gresia diskriminacija, dalyvavimą darbo rinkoje;

U.  kadangi siekiant padidinti jaunimo, visų pirma neįgaliųjų, migrantų, pabėgėlių, nesimokančio bei nedirbančio jaunimo ir jaunimo, kuriam gresia socialinė atskirtis, dalyvavimą visuomenėje, reikia ilgalaikių pastangų;

V.  kadangi švietimas yra vienas pagrindinių veiksnių kovojant su socialine atskirtimi ir todėl būtina investuoti į įgūdžius ir gebėjimus, kad būtų sumažintas aukštas nedarbo lygis, visų pirma nesimokančio ir nedirbančio jaunimo grupėje;

W.  kadangi SESV 9 straipsnyje įtvirtinta, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, socialine apsauga, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

X.  kadangi ES jaunimo strategijoje nustatytas tinkamas vaisingo ir prasmingo bendradarbiavimo jaunimo srityje pagrindas;

Y.  kadangi neįmanoma deramai ir tiksliai įvertinti pasiektų paskutinio trejų metų ES jaunimo strategijos (2010–2018 m.) ciklo tikslų ir, atsižvelgiant į kriterijų ir rodiklių nebuvimą ir sutampančias įgyvendinimo priemones, labai sunku palyginti atitinkamas skirtingų valstybių narių situacijas;

Z.  kadangi profesinis orientavimas ir galimybė gauti informaciją apie darbo galimybes ir švietimo kryptis yra esminiai būsimos švietimo raidos ir perėjimo į darbo rinką veiksniai;

AA.  kadangi nustatant šios strategijos tikslus, ją įgyvendinant ir atliekant jos vertinimą, ES privalo glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis;

Jaunimui kylantys uždaviniai ir su dabartinės ES jaunimo politikos formavimu susijusio proceso pamokos

1.  apgailestaudamas pažymi, kad ilgalaikės griežtos taupymo priemonės, visų pirma švietimo, kultūros ir jaunimo politikos finansavimo sumažinimas, turėjo neigiamą poveikį jaunimui ir jo gyvenimo sąlygoms; įspėja, kad jaunimui, visų pirma labiausiai pažeidžiamiems, pvz., neįgaliems jaunuoliams, jaunoms moterims, mažumoms, specialiųjų poreikių turintiems asmenims, didelį poveikį turi didėjanti nelygybė, atskirties rizika, nesaugumas ir diskriminacija;

2.  teigiamai vertina Europos bendradarbiavimo laimėjimus jaunimo srityje, nes toks bendradarbiavimas parodė, kad galima išspręsti problemas, su kuriomis susiduria dauguma europiečių, ir padėti nacionaliniams politikos formuotojams suteikiant jiems žinias, rekomendacijas ir teisėtumo priemones, taip pat sėkmingai sutelkiant didesnį ES finansavimą;

3.  mano, kad atvirasis koordinavimo metodas yra tinkama, bet vis dėlto nepakankama priemonė jaunimo politikai formuoti, todėl jį reikia papildyti kitomis priemonėmis; pakartoja savo raginimą glaudžiau bendradarbiauti ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais jaunimo klausimais vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis; primygtinai ragina valstybes nares susitarti dėl aiškių rodiklių ir kriterijų, kad būtų galima stebėti daromą pažangą;

4.  pripažįsta teigiamus ES jaunimo strategijos laimėjimus plečiant tarpsektorinį darbą ir įgyvendinant struktūrinį dialogą, siekiant užtikrinti jaunimo dalyvavimą, ir mano, kad būtina pagerinti bendrą susijusių veikėjų ir suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie ES jaunimo strategijos tikslus ir priemones; ypač pažymi, kad principas „iš apačios į viršų“, taikomas plėtojant struktūrinį dialogą, suteikia pridėtinės vertės ir turi būti išsaugotas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant naują strategiją atsižvelgti į struktūrinio dialogo IV ciklo, orientuoto į ES jaunimo strategijos ateitį, rezultatus;

5.  siūlo į jaunimo politikos sritį įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas, ypač tose valstybėse narėse, kuriose jos turi kompetenciją šioje srityje;

6.  teigiamai vertina politines iniciatyvas, kuriomis siekiama remti ES jaunimą, visų pirma iniciatyvas „Investicijos į Europos jaunimą“, „Europos solidarumo korpusas“ ir „Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI)“; tačiau mano, kad šios priemonės turėtų būti geriau susietos su ES jaunimo strategija ir pagrįstos požiūriu „iš apačios į viršų“; todėl ragina Komisiją sistemingai susieti visus politikos pasiūlymus, susijusius su jaunimu, su bendra strategija ir įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, pvz., socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, taikant ilgalaikį holistinį požiūrį ir aiškiai nustatant horizontaliuosius tikslus;

7.  primygtinai ragina Komisiją sukurti tarpsektorinę darbo grupę būsimos ES jaunimo strategijos įgyvendinimui koordinuoti dalyvaujant ES institucijoms, įskaitant Europos Parlamentą, valstybėms narėms ir pilietinei visuomenei, visų pirma profesinėms sąjungoms ir jaunimo organizacijoms;

8.  ragina Komisiją sukurti veiksmingas tarnybų tarpusavio koordinavimo priemones ir priskirti atsakomybę už jaunimo aspekto integravimą kaip tam tikrą grupės politiką Komisijos pirmininko pavaduotojui;

9.  ragina valstybes nares pasinaudoti Europos socialinių teisių ramsčiu kaip su jaunimu susijusių teisės aktų projektų rengimo pagrindu;

10.  pabrėžia, kad siekiant išvengti ligų svarbu skatinti sveiką gyvenimo būdą, ir mano, kad būtina teikti jaunimui teisingą informaciją ir pagalbą, susijusią su rimtomis psichikos sveikatos problemomis, pvz., tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu ir priklausomybe nuo jų;

11.  pabrėžia, kad Komisijos vertinimas, kaip valstybėse narėse įgyvendinama ES jaunimo strategija, yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas dažniau vykdyti patikrinimus ir stebėseną vietoje; primygtinai ragina Komisiją nustatyti ES jaunimo strategijos tikslus, kuriuos būtų galima įvertinti kokybiškai ir kiekybiškai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės arba regiono ypatumus; ragina Komisiją padidinti programų ir veiksmų, pagal kuriuos jaunimas rengiamas profesiniam gyvenimui, finansavimą;

Žodis jaunimui pagal ES jaunimo strategiją

12.  rekomenduoja, kad būsima ES jaunimo strategija būtų dalyvaujamojo pobūdžio ir orientuota į jaunimą bei gerovės stiprinimą, joje turi atsispindėti viso Europos jaunimo poreikiai, užmojai ir įvairovė, išplečiamos jo galimybės naudotis kūrybinėmis priemonėmis, įskaitant naujas technologijas;

13.  mano, kad ES turėtų reikšti solidarumą su jaunimu ir toliau teikti jiems galių dalyvauti visuomenėje sukuriant konkrečias priemones, pvz., integruojant savanoriškos veiklos aspektą, remiant jaunimo darbą, kuriant naujas priemones, visų pirma susijusias su naujomis technologijomis, ir skatinant solidarumu, bendruomenių dalyvavimu, laisva erdve ir demokratiniu dialogu grindžiamus mainus; todėl pripažįsta jaunimo būrimosi į asociacijas, kuris suteikia galimybę asmenybės augimui ir aktyvaus pilietiškumo ugdymui, svarbą; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui aktyviai dalyvauti savanorių organizacijose; pabrėžia, kad aktyvesnis jaunimo dalyvavimas visuomenėje yra ne tik savaime svarbus pasiekimas, bet ir tampa pagrindu aktyvesniam jo dalyvavimui politiniame gyvenime;

14.  pabrėžia, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta, taip pat dalyvavimas sporto ir savanorių veikloje, atlieka svarbų vaidmenį ugdant pilietinius, socialinius ir tarpkultūrinius jaunų europiečių gebėjimus ir įgūdžius;

15.  ragina valstybes nares sukurti nacionalinį teisinį pagrindą ir skirti pakankamus finansinius išteklius savanoriškai veiklai;

16.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti jaunimą, ypač mažiau galimybių turintį jaunimą ir jaunimą, kuris nedalyvauja formalių organizacijų struktūroje, atlikti aktyvų ir esminį vaidmenį viešajame gyvenime ir laikytis dalyvaujamojo požiūrio į politikos formavimą, kad jaunimui būtų sudarytos galimybės daryti įtaką sprendimams, kurie turi poveikio jo gyvenimui, suteikiant jiems demokratijos priemones internete ir realiame gyvenime, tuo pačiu metu atsižvelgiant į socialinės žiniasklaidos apribojimus ir pavojus, taip pat įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pvz, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės ir jaunimo organizacijų atstovus į jaunimo politikos formavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą;

17.  ragina valstybes nares skatinti jaunimą visapusiškai dalyvauti rinkimų procese;

18.  pareiškia, kad būtina tęsti jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų struktūrinį dialogą pagal būsimą Europos bendradarbiavimo programą jaunimo srityje; mano, kad struktūrinio dialogo procesu turėtų būti sistemingai stengiamasi pasiekti daugiau ir įvairesnių jaunimo, kuriam jis skirtas, grupių, ir pažymi, kad šiam tikslui užtikrinti turėtų būti skiriama pakankama finansinė parama nacionalinėms ir Europos darbo grupėms; ragina valstybės nares skatinti nacionalinius, regionų ir vietos sprendimus priimančius asmenis dalyvauti struktūriniame dialoge su jaunimu;

19.  primygtinai ragina valstybes nares ir toliau laikytis skaidrumo pateikiant savo sąskaitas ir naudojant lėšas, skirtas sukurti daugiau tvarių galimybių įsidarbinti jaunimui; todėl primena, kad svarbu, jog valstybės narės paprašytos pateiktų išsamią informaciją apie jų jaunimo situaciją;

20.  pabrėžia, kad nepakankamai sistemingai atnaujinama informacija apie ES jaunimo strategijos įgyvendinimą ir trūksta patikimų duomenų apie jį; todėl primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp nacionalinių ir regioninių statistikos tarnybų pateikiant susijusius ir naujausius statistikos duomenis apie jaunimą, kurie svarbūs siekiant įvertinti, kaip sėkmingai įgyvendinama strategija; teigia, kad prie kas trejus metus teikiamų ataskaitų turi būti pridėti šie statistikos duomenys;

21.  primena, kad pastebima mažėjančio jaunimo dalyvavimo nacionaliniuose ir vietos rinkimuose tendencija ir kad jaunimui reikia politinių įsipareigojimų ir galimybės pamatyti savo indėlio rezultatus; todėl primena, kad nuo mažų dienų jaunimui nepaprastai svarbios galimybės patirti dalyvavimą politiniame gyvenime savo aplinkoje ir vietos bendruomenėse, kad jie labiau jaustųsi Europos piliečiais ir taptų aktyviais piliečiais; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti regionines ir vietos institucijas užtikrinti, kad jaunimas ir jaunimo organizacijos galėtų visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo ir rinkimų procesuose ir į juos įsitraukti;

22.  ragina valstybes nares įtraukti jaunimo nacionalines tarybas į ES jaunimo strategijos stebėsenos ir įgyvendinimo komitetus;

23.  atkreipia dėmesį į technologijų suteikiamas galimybes užmegzti ryšį su jaunimu ir ragina ES per e. platformas stiprinti jų pajėgumą dalyvauti visuomenėje;

24.  apgailestaudamas pažymi, kad nepaisant nuolatinių Komisijos pastangų informuoti apie įvairiomis Sąjungos programomis remiamas galimybes jaunimui, vis dar yra nemažai jaunuolių, kurie mano, kad jų galimybės jomis pasinaudoti yra ribotos; primygtinai ragina Komisiją tobulinti savo informavimo priemones;

Lygios galimybės užtikrinant tvarią integraciją į darbo rinką

25.  ypač nerimauja dėl nuolatinio aukšto jaunimo nedarbo lygio visoje ES, visų pirma Pietų Europoje; primena, kad turėtų būti garantuojamas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir užimtumas ir kad tai turėtų išlikti pagrindiniais įsipareigojimais jaunimo atžvilgiu, ir šiuo tikslu ragina numatyti priemones, kuriomis būtų palengvintas jaunimo perėjimas iš švietimo į darbo rinką, užtikrinant kokybiškas stažuotes ir pameistrystės programas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti struktūrines darbo rinkos reformas, sąžiningas darbo sąlygas ir darbo užmokestį siekiant užtikrinti, kad bandantys įsidarbinti jaunuoliai nebūtų diskriminuojami; pažymi, kad svarbu apibrėžti socialines teises, susijusias su naujomis užimtumo formomis, ir sąžiningas profesines stažuotes ir užtikrinti socialinį dialogą;

26.  pabrėžia, jog svarbu, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos taikytų specialiai pritaikytas priemones ir teiktų asmeninę paramą, kad pasiektų visus nesimokančius ir nedirbančius jaunuolius; primena, kad būtina įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus, pvz., socialinius partnerius, profesines sąjungas, pilietinę visuomenę, jaunimo organizacijas;

27.  teigia, kad reikėtų imtis specialių priemonių, kad būtų pagerinta jaunų moterų mažų garantijų padėtis darbo rinkoje, visų pirma skiriant daug dėmesio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, taip pat tam, kad pernelyg didelė jų dalis nedirbtų netipinėse darbo vietose, kurios neužtikrina socialinės apsaugos;

28.  pabrėžia, kad būtina skatinti vadinamųjų naujų formų užimtumo darbuotojų, kurių pernelyg didelę dalį sudaro jaunimas, sąžiningas darbo sąlygas ir deramą socialinę apsaugą;

29.  mano, kad taip pat reikėtų imtis priemonių jauniems migrantams darbo rinkoje integruoti visapusiškai laikantis vienodo požiūrio principo;

30.  pabrėžia, kad įgyvendinant integracinę jaunimo politiką turėtų būti ginamos ir skatinamos socialinės programos, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos politiniam ir kultūriniam dalyvavimui; taip pat mano, kad jaunimo socialinė gerovė yra neatsiejama nuo deramo ir reguliuojamo darbo, grindžiamo kolektyvinėmis darbo sutartimis, didelių garantijų darbo santykiais, atitinkamu darbo užmokesčiu ir atlygiu, taip pat visuotinių ir kokybiškų viešųjų paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sudaryti teisingas darbo sąlygas ir tinkamą socialinę apsaugą, taip pat atsižvelgiant į naujų formų užimtumą;

31.  primena, kad užimtumas ir verslumas yra vienas iš aštuonių prioritetų, nustatytų ES jaunimo strategijoje (2010–2018 m.); pabrėžia, kad jaunimo darbas ir neformalusis mokymasis, ypač kuriamas jaunimo organizacijose, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vystant jaunimo potencialą, įskaitant verslumo įgūdžius, leidžiančius jiems įgyti plataus spektro kompetencijas, galinčias padidinti galimybes darbo rinkoje;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpvalstybines profesines ir profesinio mokymo galimybes, plėsti ir didinti investicijas į profesinio rengimo ir mokymo sektorių ir pateikti jį kaip patrauklų švietimo pasirinkimą;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti regionines ir vietos institucijas ir investuoti į naujas jaunimo gyvenimo galimybes siekiant skatinti jų kūrybiškumą ir visapusišką potencialą, remti jaunimo verslumą ir skatinti jaunimo socialinę įtrauktį, kuri būtų naudinga jų bendruomenėms;

34.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti teisėmis pagrįstą požiūrį į jaunimą ir užimtumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimas galėtų gauti kokybiškas stažuotes ir kokybiškus darbus, kuriuose būtų paisoma jų teisių, įskaitant teisę į stabilų darbą, kuriame mokamas pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, suteikiama socialinė apsauga ir garantuojamas orus ir savarankiškas gyvenimas;

35.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares prižiūrėti įmones, kurios nuolat siūlo atlikti mokomąją praktiką vos pasibaigus ankstesnei mokomajai praktikai, bet po jos nesukuria darbo vietų, siekiant užtikrinti, kad darbo vietos nebūtų pakeičiamos vadinamąją mokomąja praktika;

36.  teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvos priemones parama suteikta daugiau nei 1,6 mln. jaunų žmonių(21); pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų ir reikalingi didesni finansiniai įsipareigojimai; pabrėžia, kad būtina užmegzti geresnius ryšius su nesimokančiu ir nedirbančiu jaunimu, kuris susiduria su daugybe kliūčių, ir taip gerinti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamų pasiūlymų kokybę, apibrėžiant aiškius kokybės kriterijus ir standartus, įskaitant galimybę naudotis socialine apsauga, gauti minimalias pajamas ir užtikrinti darbuotojų teises; ragina valstybes nares veiksmingai pagerinti savo stebėsenos, ataskaitų teikimo ir veiklos efektyvumo sistemas ir užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos būtų naudojamos nacionaliniam finansavimui papildyti, o ne jam pakeisti;

37.  be to, pabrėžia, kad būtina spręsti mentorystės ir konsultuojamojo ugdymo kokybės, esamų individualių mokymų, mokomosios praktikos ar darbo kokybės ir tinkamumo bei rezultatų atsižvelgiant į išsikeltus tikslus kokybės klausimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą būtų taikomos jau esamos kokybės sistemos, tokios kaip Europos kokybės sistema; laikosi nuomonės, kad jauni žmonės taip pat turėtų dalyvauti stebint pasiūlymų kokybę;

38.  primena, kad priemonės, kuriomis skatinama nedirbančio ir nesimokančio jaunimo integracija į darbo rinką, įskaitant kokybiškas mokamas stažuotes, mokomąją praktiką ar pameistrystes, turi būti finansiškai remiamos Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis arba būsimomis europinėmis priemonėmis, vengiant bet kokios formos apmokamo darbo pakaitalo ar jaunų darbuotojų išnaudojimo;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo verslumas yra prioritetas ir kad formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemos yra veiksmingiausios intervencijos priemonės jaunimo verslumui skatinti; pabrėžia, kad verslumas – tai priemonė jaunimo nedarbui ir socialinei atskirčiai mažinti bei inovacijoms skatinti; todėl mano, kad ES jaunimo strategija turėtų būti remiamas tinkamos aplinkos jaunimo verslumui kūrimas;

40.  primena, kad pagrindinis Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslas – padėti visiems nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams, todėl primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti visus jaunuosius nesimokančius ir nedirbančius gyventojus, ypač pažeidžiamiausius jaunuolius, pvz., neįgaliuosius, bei teikti jiems tikslinę pagalbą atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius;

41.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti naujoviškas ir lanksčias dotacijas meniniams ir sportiniams gebėjimams švietimo ir mokymo srityje ugdyti; remia valstybes nares, kurios siekia įsteigti stipendijų programas patvirtintų akademinių, sportinių ir meninių gebėjimų turintiems studentams;

42.  pabrėžia, kad 38 proc. jaunuolių turi sunkumų siekdami susipažinti su informacija; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti kolektyvinį požiūrį į jaunimo konsultavimą, paramą ir informavimą apie jų teises ir galimybes;

43.  taip pat pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi būti skirta ne tik labai išsilavinusiam nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui, bet ir menkos kvalifikacijos, neaktyviam ir valstybės užimtumo tarnybose neužsiregistravusiam jaunimui;

44.  pabrėžia, kad nepaisant aukšto nedarbo lygio, darbuotojų judumas ES tebėra ribotas; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų judumas svarbus siekiant konkurencingos darbo rinkos; ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo tikslu skatinti tarpvalstybines profesines ir profesinio mokymo galimybes;

45.  primena, kad vyresni nei 55 metų amžiaus suaugusieji atlieka svarbų vaidmenį mokant jaunimą darbo vietoje; todėl kartu su Komisija palaiko tai, kad reikia kurti programas, kurias pasitelkus būtų sudaroma galimybė šiems žmonėms palaipsniui iki pensinio amžiaus pasitraukti iš darbo rinkos, konkrečiau – pirmiausiai pradėti dirbti ne visą darbo dieną, kartu mokant jaunuolius ir padedant jiems palaipsniui integruotis į darbo vietą;

46.  nurodo, kad įmonės atlieka svarbų vaidmenį klausimais, susijusiais su įgūdžių įgijimu ir darbo vietų jaunimui kūrimu; pažymi, kad švietimu ir mokymu su verslumo skatinimu susijusiose srityse galima prisidėti siekiant ilgalaikės plėtros, skatinant Europos Sąjungos konkurencingumą ir kovojant su nedarbu;

47.  primygtinai ragina valstybes nares nurodyti laukiamą priemonių, kurios bus įgyvendintos jų veiksmų planuose, poveikį; todėl pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės suteiktų garantijas, kad dėl pradėtų taikyti priemonių veiksmingai padidėjo užimtumas; primena, kad reikia skatinti įgyvendintinų priemonių tvarumą;

Darnus vystymasis: jaunimo ateitis

48.  yra tvirtai įsitikinęs, kad kokybiškas formalusis, neformalusis švietimas ir savišvieta, taip pat kokybiškas mokymas yra pagrindinė teisė; todėl mano, kad visiems europiečiams, nepaisant jų socialinio ir ekonominio statuso, tautybės, lyties, fizinės ar pažinimo negalios, turėtų būti garantuojama galimybė gauti kokybišką visų lygmenų išsilavinimą; atkreipia dėmesį į svarbų formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos vaidmenį suteikiant jaunimui žinių, įgūdžių ir gebėjimų, padedančių jiems tapti pareigingais piliečiais ir dalyvauti Europos projekte; todėl ragina valstybes nares parengti konkrečias politikos priemones ir, atsižvelgdamas į tai, ragina mokymo programose meniniam ir kūrybiniam švietimui skirti tiek pat dėmesio kaip ir mokslo bei technologijų disciplinoms (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika);

49.  pažymi, kad svarbu modernizuoti švietimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujų įgūdžių ir gebėjimų, pvz., pilietiškumo, kritinio mąstymo ir verslumo, integravimą į švietimą, ir skatinti kurti naujas švietimo priemones, kurios skatintų dalyvavimą ir švietimo prieinamumą;

50.  labai nerimauja dėl ypač aktualios vaikų skurdo problemos, nuo kurios kenčia beveik 25 mln. ES vaikų (daugiau nei 26,4 proc. visų jaunesnių nei 18 metų amžiaus vaikų), gyvenančių šeimose, kurios kiekvieną dieną kenčia nuo pajamų ir pagrindinių paslaugų trūkumo; mano, kad jaunimo politika galėtų būti naudinga vaiko ir šeimos politikos srityje;

51.  yra labai susirūpinęs dėl mokyklos nebaigiančių vaikų reiškinio ir todėl ragina imtis atitinkamų sprendimų kovojant su šiuo reiškiniu, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai;

52.  ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti aktyvų ir kritišką pilietiškumą, pagarbą, toleranciją, vertybes ir tarpkultūrinį mokymąsi, ir pabrėžia šiuo atžvilgiu labai svarbų ES programų, pvz., „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti dialogo su jaunimu įvairiomis temomis, pvz., lytis, lytiškumas, politika, solidarumas ir aplinka, teisė, istorija ir kultūra, erdves;

53.  tvirtai mano, kad raštingumas, įskaitant skaitmeninį ir medijų raštingumą, gebėjimas skaičiuoti, taip pat pagrindiniai gebėjimai, kurie yra esminis jaunimo savarankiškumo ir perspektyvios ateities užtikrinimo veiksnys, turi būti Europos, nacionalinio ir vietos lygmens prioritetas; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant visiems suteikti pagrindinius mokymosi įgūdžius ir gebėjimus;

54.  ragina Komisiją skatinti formaliojo švietimo ir savišvietos iniciatyvas, kad būtų remiamos jaunimo inovacijos, kūrybiškumas ir verslininkystė ir skatinama įvairių jaunimo grupių sanglauda ir supratimas;

55.  šiuo atžvilgiu labai susirūpinęs pažymi, kad vis dar yra daug Europos piliečių, turinčių prastus raštingumo įgūdžius ar patiriančių raštingumo sunkumų, įskaitant funkcinį, skaitmeninį ir medijų neraštingumą, ir tai kelia didelių sunkumų norint deramai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje;

56.  primena, kad pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio principu nustatoma, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išlaikyti įgūdžius ir įgyti naujų įgūdžių, kurie suteiktų galimybę visiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai judėti darbo rinkoje; todėl pabrėžia, kad naujuoju 2021–2027 m. DFP programavimo laikotarpiu svarbu teikti prioritetą socialinėms investicijoms švietimo ir mokymo srityse ir tokias investicijas užtikrinti;

57.  tvirtai mano, kad socialinių rodiklių suvestinė, kuri buvo nustatyta pagal Europos socialinių teisių ramsčio sistemą, turėtų būti naudojama atliekant ES jaunimo strategijos stebėseną; ragina Komisiją patvirtinti konkrečių rodiklių, kuriais remiantis būtų atliekama ES jaunimo strategijos stebėsena, rinkinį, pvz., švietimas, įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą, lyčių lygybė darbo rinkoje, sveikatos priežiūra, skaitmeninė prieiga, gyvenimo sąlygos ir skurdas;

58.  atkreipia dėmesį į svarbų šeimos ir mokytojų vaidmenį padedant jaunuoliams, kurie patiria patyčias mokykloje ir skaitmeninėje erdvėje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant panaikinti šios rūšies elgesį, kuris daro poveikį jaunimo psichikos gerovei, visų pirma ugdant tinkamus skaitmeninius įgūdžius jau pradinėje mokykloje, kaip numatyta skaitmeninio švietimo veiksmų plane;

59.  mano, kad siekiant didinti veiksmų švietimo, jaunimo ir sporto srityse veiksmingumą, reikia formuluoti bendrus tikslus ir priemones politikos poveikiui matuoti, grindžiant juos tarptautinėmis studijomis;

60.  atkreipia dėmesį į žalingą streso poveikį jaunimo gerovei mokykloje, mokymo įstaigoje, darbo rinkoje ir asmeniniame gyvenime; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į psichikos sveikatos programas ir skatinti atitinkamus subjektus padėti jaunimui šiuo atžvilgiu;

61.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Europos jaunimo psichikos ir fizinę gerovę; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti užklasinę sporto veiklą ir didinti informuotumą vykdant mitybos kampanijas;

62.  pabrėžia, kad svarbu skatinti kultūrų dialogą sporte, be kita ko, kuriant platformas, kuriose dalyvautų jaunimas, pabėgėliai ir migrantai;

63.  mano, kad atsižvelgiant į jaunimo politikos kompleksiškumą ir poveikį būtina skatinti bendradarbiavimą tyrimų srityje, kad būtų galima suformuluoti empirine patirtimi pagrįstą atsaką bei intervencinius ir prevencinius sprendimus, kuriais būtų skatinama jaunimo gerovė ir atsparumas;

64.  atkreipia dėmesį į kultūros svarbą ne tik kovojant su smurtu, rasizmu, radikalizacija ir netolerancija, bet ir kuriant Europos tapatybę; ragina Komisiją ir valstybes nares remti kultūrą ir į ją investuoti bei užtikrinti lygias galimybes ją puoselėti;

65.  pabrėžia, kad jaunimo organizacijos atlieka esminį vaidmenį skatinant jaunimo dalyvavimą ir įtrauktį visuomenėje; todėl ragina valstybes nares remti jaunimo organizacijas ir pripažinti jų vaidmenį ugdant gebėjimus ir plėtojant socialinę įtrauktį, taip pat remti jaunimo tarybų kūrimą visais lygmenimis veikiant išvien su jaunimu;

66.  pabrėžia, kas svarbu patvirtinti neformaliojo švietimo ir savišvietos rezultatus siekiant suteikti galių besimokantiems asmenims, nes tai yra būtina kuriant socialiniu teisingumu ir lygiomis galimybėmis pagrįstą visuomenę ir tai padeda ugdyti pilietiškumo įgūdžius ir įgyvendinti asmeninius siekius; apgailestauja, kad darbdaviai ir formaliojo švietimo paslaugų teikėjai nepakankamai pripažįsta neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių, gebėjimų ir žinių vertę bei aktualumą; pažymi, kad nepakankamas ES šalių patvirtinimo metodų palyginamumas ir suderinamumas yra papildoma kliūtis; ragina valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant įgyvendinti nacionalines pripažinimo ir patvirtinimo sistemas ir užtikrinti tinkamą finansavimą neformaliojo švietimo būdu įgytiems gebėjimams, primindamas 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo;

Geresnis ES jaunimo strategijos finansavimo priemonių suderinimas ir didesnė parama

67.  mano, kad ES jaunimo strategija turėtų derėti su DFP ir atitikti darnaus vystymosi tikslus bei visas susijusias pavyzdines iniciatyvas, programas ir politikos strategijas, kuriose nustatytas sistemingas atitinkamų įstaigų dialogas, apibrėžiami aiškūs uždaviniai ir tikslai ir nustatomas atitinkamas koordinavimo mechanizmas;

68.  primena, kad pagal subsidiarumo principą jaunimo srityje ES gali tik remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus, pažymi, kad svarbu suderinti ES ir nacionalinį finansavimą ir todėl ragina Komisiją palengvinti sinergiją su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos iniciatyvomis, kad būtų išvengta veiksmų dubliavimosi, sutapimo ir pasikartojimo;

69.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją padidinti viešąsias investicijas į švietimą ir su jaunimu susijusius klausimus;

70.  tvirtai mano, kad lėšų, kuriomis galima pasinaudoti siekiant remti įvairias su jaunimu susijusias iniciatyvas ir politikos priemones, pvz., programa „Erasmus+“, Jaunimo užimtumo iniciatyva ir programa „Europa piliečiams“, kitoje DFP turėtų būti numatyta gerokai daugiau, kad būtų galima sukurti daugiau galimybių jaunimui ir išvengti atskirties;

71.  teigiamai vertina Europos solidarumo korpusą, t. y. jaunų europiečių solidarumo, savanoriškos veiklos ir įtraukaus pilietiškumo skatinimo programą; primena Parlamento poziciją, kad nauja iniciatyva turi būti tinkamai finansuojama skiriant naujus išteklius ir programa neturi būti naudojama kaip kovos su jaunimo nedarbu priemonė;

72.  tvirtai mano, kad programa „Europa piliečiams“ turėtų būti toliau įgyvendinama siekiant skatinti aktyvų pilietiškumą, piliečių švietimą ir dialogą ir suteikti prasmę Europos tapatybei; atkreipia dėmesį į prastą programos įgyvendinimo lygį, kurį lemia finansavimo trūkumas; ragina gerokai padidinti šiai programai skiriamus finansinius asignavimus;

73.  primygtinai ragina Komisiją ir toliau įgyvendinti programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“; ragina valstybes nares ir Komisiją kartu populiarinti šią programą, bendradarbiaujant su prekybos rūmais, įmonėmis ir jaunimu, atsižvelgiant į pagrindinę jų veiklos sritį;

74.  dar kartą pareiškia, kad pritaria programos „Kūrybiška Europa“ stiprinimui, kurioje numatytos konkrečios jaunų menininkų ir kultūros bei kūrybos sektoriuose dirbančių specialistų judumo schemos;

75.  atkreipia dėmesį į programos „Erasmus+“ svarbą: tai yra esminė priemonė siekiant ugdyti aktyvius ir atsakingus jaunus piliečius; tvirtai mano, kad programa „Erasmus+“ turėtų būti orientuota į visus jaunuolius, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, ir kad dėl didesnių kito programos „Erasmus+“ programavimo laikotarpio siekių turėtų būti numatytas gerokai didesnis finansavimas, siekiant išnaudoti visą programos potencialą, ir turėtų būti supaprastintos procedūros kuriant elektronines sistemas, kad būtų galima naudotis tarpvalstybinėmis paslaugomis ir studentų duomenimis, kaip antai e. kortelės projektas;

76.  ragina geriau suderinti ES jaunimo strategiją ir programą „Erasmus+“, suderinant jų įgyvendinimo laikotarpius, iš dalies pakeičiant „Erasmus +“ reglamentą, kad nustačius bendrus „jaunimo tikslus“ būtų aiškiai remiami strategijos tikslai, ir apibrėžiant 3 pagrindinį veiksmą, kaip pagrindines strategijos įgyvendinimo priemones;

77.  pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto nepakanka norint užtikrinti, kad būtų pasiekti programos tikslai; todėl ragina kitoje DFP gerokai padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos asignavimus, o valstybes nares ragina savo nacionaliniuose biudžetuose numatyti jaunimo užimtumo schemoms skirtas lėšas; taip pat pabrėžia, kad tinkamo amžiaus ribą būtina pratęsti nuo 25 iki 29 metų, nes ji geriau atspindėtų tikrovę, t. y. kad daugelis naujų absolventų ir naujų darbo rinkos dalyvių yra vyresni nei 25 metų amžiaus;

78.  teigia, kad nepažeidžiant subsidiarumo principo reikia suderinti jaunuolio sąvoką, nustatant amžiaus apribojimus, taikomus visoje ES; ragina visas valstybes nares prisidėti atliekant šį suderinimą, šalinant kliūtis vertinti pažangą ir kuriant įgyvendintinas priemones;

79.  ragina remti būsimos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos įgyvendinimą siekiant kurti integruotus, įrodymais pagrįstus reagavimo, intervencijos ir prevencijos sprendimus, kuriais skatinama jaunimo gerovė ir atsparumas;

80.  atkreipia dėmesį į rezultatus ir riziką, pagal kuriuos galima spręsti, kad į veiksmus, kuriems vadovauja Komisija (įskaitant studentų mainų programas), atsižvelgia nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti Jaunimo strategijos reikalavimus, ir tai, kad kai kurios valstybės narės atsiima savo išteklius iš politikos sričių, kurioms teikiama parama iš ES biudžeto(22);

o
o   o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.
(2) OL C 417, 2015 12 15, p. 1.
(3) OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
(4) EUCO 37/13.
(5) OL C 311, 2009 12 19, p. 1.
(6) http://ec.europa.eu/assets/eac/dgs/education_culture/more_info/evaluations/docs/youth/youth-strategy-2016_en.pdf
(7) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0359.
(9) Priimti tekstai P8_TA(2017)0018.
(10) OL C 417, 2015 12 15, p. 17.
(11) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0426.
(13) OL C 88, 2014 3 27, p. 1.
(14) OL C 58, 2018 2 15, p. 57.
(15) OL C 316, 2017 9 22, p. 76.
(16) OL C 120, 2016 4 5, p. 22.
(17) OL C 11, 2018 1 12, p. 16.
(18) https://www.youthforum.org/resolution-eu-youth-strategy-0
(19) Europos jaunimo forumo paskelbta šešėlinė ataskaita dėl jaunimo politikos.
(20) „Apie visuomenę glaustai, 2016 m. EBPO socialiniai rodikliai“ (angl. Society at a Glance 2016 – OECD Social Indicators).
(21) 2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse (P8_TA(2018)0018).
(22)http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/615645/EPRS_STU(2018)615645_EN.pdf

Atnaujinta: 2019 m. liepos 16 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika