Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011(4), ypač į jo 77 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008(5), ypač į jo 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Parlamento Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2017 m. liepos mėn. paskelbtą mokslinį tyrimą „Mėgėjų ir pusiau natūrinė žvejyba jūroje – jos vertė ir poveikis žuvų ištekliams“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0191/2018),

A.  kadangi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) 2013 m. pateiktoje apibrėžtyje mėgėjų žvejyba apibūdinama kaip gyvųjų vandens išteklių gaudymas ar mėginimas juos gaudyti savo malonumui ir (arba) asmeniniam vartojimui; tai apima aktyvios žvejybos metodus, įskaitant ūdas, žeberklus ir rinkimą rankomis, ir pasyvios žvejybos metodus, įskaitant tinklus, gaudykles ir statomąsias ūdas; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „mėgėjiškos žvejybos metu sugautus kiekius parduoti draudžiama“, būtina nustatyti aiškias mėgėjų žvejybos ir mėgėjų žvejybos jūroje apibrėžtis;

B.  kadangi svarbu suprasti skirtumą tarp mėgėjų žvejybos ir pusiau natūrinės žvejybos, nes abiejų tipų žvejybą reikėtų vertinti ir reglamentuoti atskirai, taip pat reikėtų aiškiai nustatyti, kad mėgėjų žvejyba nėra pusiau natūrinė žvejyba; kadangi Reglamente dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) pastaroji nenurodyta; kadangi dėl to šių tipų žvejybą reikėtų vertinti ir reglamentuoti atskirai;

C.  kadangi ES teisės aktai taikomi tik dviem žuvininkystės kategorijoms – mėgėjų žvejybai ir verslinei žvejybai, taigi ES teisės aktais nepripažįstama pusiau natūrinė žvejyba ir pusiau verslinė žvejyba;

D.  kadangi mėgėjiška žvejyba dėl savo mastų gali turėti reikšmingą poveikį žuvų ištekliams, tačiau jos reglamentavimas pirmiausia turi išlikti valstybių narių kompetencija;

E.  kadangi JT Maisto ir žemės ūkio organizacija natūrinę žvejybą apibrėžia kaip vandens gyvūnų, kuriais reikšmingai prisidedama prie to, kad asmuo patenkintų savo mitybos poreikius, žvejybą;

F.  kadangi mėgėjų žvejyba, pusiau natūrinė ir pusiau verslinė žvejyba nėra aiškiai teisiškai atskirtos, todėl tam tikra neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba gali būti neaptinkama, nes į ją neatsižvelgiama arba ji nėra tinkamai reglamentuojama;

G.  kadangi nėra susitarta dėl vienos aiškios ES lygmeniu taikomos mėgėjų žvejybos apibrėžties, o dėl to labai sudėtinga vykdyti mėgėjų žvejybos kontrolę, rinkti duomenis apie ją ir įvertinti jos poveikį žuvų ištekliams ir aplinkai arba jos svarbą ekonomikai;

H.  kadangi norint tinkamai valdyti bet kokio tipo žvejybą, įskaitant mėgėjų žvejybą, reikalingas aktyvus nuolatinis duomenų rinkimas ir laiko eilutės, kad būtų įvertintas poveikis žuvų ištekliams arba kitiems jūrų gyvūnams ir aplinkai; kadangi šiuo metu tokių duomenų nėra arba jie neišsamūs; kadangi, be tiesioginio poveikio žuvų ištekliams, nepakankamai ištirtas ir kitas mėgėjų žvejybos poveikis aplinkai;

I.  kadangi tyrimų rezultatai parodė, kad jūrose, ežeruose ir upėse esantys dideli atsekami plastiko nuolaužų kiekiai susidarė dėl vandens laisvalaikio veiklos, tokios kaip plaukiojimas valtimis, turizmas ir žvejyba; pažymi, kad dėl šiukšlėmis virtusių pamestų žvejybos įrankių gali smarkiai pablogėti buveinių būklė ir kilti didelė ekologinė žala;

J.  kadangi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) teikia finansinę paramą duomenims rinkti, įskaitant mėgėjų žvejybos duomenis;

K.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išvardyti tikslai nurodo, jog reikia užtikrinti ekonominę, socialinę ir užimtumo naudą, atkurti ir išlaikyti tokio dydžio žuvų išteklius ir kitus jūrų gyvūnus, kuriems esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis;

L.  kadangi remiantis neseniai Parlamento užsakymu atliktu tyrimu, mėgėjų žvejybos poveikis žuvų ištekliams gali būti nevienodas ir sudaro 2 proc. (skumbrės) – 43 proc. (sidabrinė saida) viso laimikio;

M.  kadangi norint pasiekti BŽP tikslus reikia valdyti ir suderinti žuvų išteklius ir žvejybos veiklą; kadangi šių tikslų neįmanoma pasiekti, jeigu trūksta dalies duomenų apie laimikius ir žvejybos veiklos, įskaitant mėgėjų žvejybą, ekonominę svarbą;

N.  kadangi valstybės narės privalo rinkti duomenis, įskaitant tam tikrų mėgėjų žvejybos laimikių ir į Reglamentą (ES) 2017/1004 ir galbūt į daugiamečius išteklių valdymo planus įtrauktų rūšių gyvūnų, kurie buvo paleisti į jūrą, kiekio įverčius; kadangi šiuo požiūriu tik kai kurios valstybės narės turi išsamius duomenis apie mėgėjų žvejybą, vykdomą jų teritorijoje;

O.  kadangi nepaisant to, kad vykdant mėgėjų žvejybą jūroje gaudoma daug rūšių gyvūnų, reikalavimas rinkti duomenis taikomas tik kelioms rūšims, todėl reikalingi labiau konkrečias šalis ir daug rūšių apimantys tyrimai ir analizė; kadangi mėgėjų žvejybos laimikiai turėtų būti įtraukiami į bendro mirtingumo dėl žvejybos ir biomasės skaičiavimus;

P.  kadangi turimi duomenys apie mėgėjų žvejybą skiriasi priklausomai nuo regiono – apie mėgėjų žvejybą Šiaurės ir Baltijos jūrose turima daugiau informacijos negu apie mėgėjų žvejybą Viduržemio ir Juodojoje jūrose arba Atlanto vandenyne;

Q.  kadangi manoma, kad mėgėjų žvejyba jūroje užsiimančių asmenų skaičius Europoje siekia 8,7–9 mln., t. y. sudaro 1,6 proc. Europos gyventojų, ir jie kasmet žvejoja maždaug 77 mln. dienų;

R.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad „žvejys – asmuo, kuris užsiima verslinės žvejybos veikla, kurią pripažįsta valstybė narė“, ir kadangi todėl reikia nustatyti kitą apibrėžtį, kuri apimtų mėgėjų žvejyba užsiimančius asmenis, kaip nurodyta A konstatuojamojoje dalyje;

S.  kadangi apskaičiuotas ekonominis Europos mėgėjų žvejybos jūroje (neskaičiuojant turistinės žvejybos vertės) poveikis yra 10,5 mlrd. eurų – 5,1 mlrd. eurų tiesioginių, 2,3 mlrd. eurų netiesioginių ir 3,2 mlrd. eurų paskatintų išlaidų. kadangi vien ES tokios išlaidos sudaro 8,4 mlrd. EUR (t. y. 4,2 mlrd. EUR tiesioginių išlaidų, 1,8 mlrd. EUR netiesioginių išlaidų ir 2,5 mlrd. EUR paskatintų išlaidų);

T.  kadangi yra tiesioginis ryšys tarp žuvų išteklių gausumo ir struktūros, galimybių vykdyti žvejybą ir jos daromo poveikio užimtumui ir ekonomikai bei socialinių ir ekonominių padarinių; kadangi svarbu įvertinti visų tipų žuvininkystės poveikį konkrečiam ištekliui, taip pat jo ekonominei vertei, siekiant priimti valdymo priemones, kuriomis būtų galima lengviau pasiekti aplinkosaugos ir ekonominius tikslus,

U.  kadangi mėgėjų žvejyba jūroje užtikrina maždaug 99 000, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais, darbo vietų Europoje, įskaitant 57 000 tiesioginių, 18 000 netiesioginių ir 24 000 paskatintų darbo vietų, ir kasmet sukuria vidutiniškai 49 000 eurų ekonominę vertę vienai darbo vietai, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais; kadangi vien ES tokios išlaidos sudaro 84 000 darbo vietų, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais (50 000 tiesioginių, 15 000 netiesioginių ir 20 000 paskatintų);

V.  kadangi turistinė mėgėjų žvejyba jūroje ir kitų tipų turistinė žvejybai yra akivaizdžiai svarbi daugelio regionų ir šalių ekonomikai, todėl reikėtų atlikti tokių tipų žvejybos analizę siekiant geriau įvertinti jos vertę, poveikį ir plėtros galimybes;

W.  kadangi visų tipų mėgėjų žvejyba turi didesnį ekonominį ir socialinį poveikį vietos ir regionų lygmeniu nei nacionaliniu, nes šiais lygmenimis dėl turizmo, mažmeninės prekybos ir įrangos nuomos bei kitų su mėgėjų žvejyba susijusių paslaugų sukuriama nauda vietos ir pakrančių bendruomenėms;

X.  kadangi kai kuriais atvejais mėgėjų žvejybos laimikiu reikšmingai prisidedama prie bendro ištekliaus mirtingumo dėl žvejybos, ir todėl į tai reikia atsižvelgti nustatant žvejybos galimybes; kadangi remiantis neseniai Parlamento užsakymu atliktu tyrimu, apskaičiuota viso sužvejoto kiekio procentinė dalis, tenkanti mėgėjų žvejybai jūroje, labai skiriasi priklausomai nuo tikslinės gyvūnų rūšies – pradedant 2 proc. skumbrių atveju, baigiant 43 proc. sidabrinių saidų atveju;

Y.  kadangi svarbu atskirai įvertinti įvairius mėgėjų žvejybos būdus arba segmentus, nurodytus ICES 2013 m. pateiktoje apibrėžtyje;

Z.  kadangi mėgėjų žvejybos poveikio žuvų ištekliams vertinimas apima pasiimto laimikio kiekius ir paleistų žuvų mirtingumo rodiklius; kadangi meškere ir valais sužvejotų žuvų (kai žuvis pagaunama ir paleidžiama) išgyvenimo rodikliai dauguma atveju yra aukštesni nei atitinkami kitais įrankiais ir kitais būdais sužvejotų žuvų išgyvenimo rodikliai ir šiais atvejais į tai reikėtų atsižvelgti; kadangi reikalinga išsamesnė informacija apie svarbiausias mėgėjų žvejybos jūroje rūšis, siekiant palyginti į jūrą išmetamų žuvų verslinės žvejybos atveju ir paleidžiamų žuvų mėgėjų žvejybos atveju išgyvenamumą;

AA.  kadangi mėgėjų žvejyboje skirtingiems ištekliams naudojami įvairūs įrankiai ir būdai, kyla nevienodas poveikis aplinkai, todėl tokius įrankius ir būdus reikėtų tinkamai įvertinti bei atitinkamai juos reglamentuoti;

AB.  kadangi dėl prastos Šiaurės jūros paprastųjų vilkešerių ir Vakarų Baltijos menkių išteklių būklės ES lygmeniu pradėti taikyti mėgėjų žvejybos apribojimai nustatant laimikio limitus arba uždraudžiant sužvejotas žuvis (paprastuosius vilkešerius) pasiimti, siekiant padėti šiems ištekliams atsikurti; kadangi ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonėmis, kurių imamasi tais atvejais, kai manoma, kad mėgėjų žvejyba daro poveikį išteklių būklei, sektoriui nesuteikiamas reikalingas matomumas;

AC.  kadangi tam tikri mėgėjų žvejyba užsiimantys žvejai gaudo diadrominių rūšių žuvis, pvz., lašišas, upėtakius ir ungurius; kadangi duomenys apie šias rūšis turėtų būti renkami tiek gėlųjų vandenų, tiek jūrų vandenų žvejyboje, siekiant įvertinti, kaip laikui bėgant kinta žuvų ištekliai;

AD.  kadangi dauguma žvejų mėgėjų daugiausia galimybių turi pasiekti pakrantės rajonus, kuriuose be žuvų neretai sužvejojama ir bestuburių bei jūrų dumblių; kadangi šie organizmai tokiose vietovėse atlieka pagrindinį ekologinį vaidmenį; kadangi reikia įvertinti ir šių rūšių laimikio padarinius, atsižvelgiant ne tik į susijusius išteklius, bet ir ekosistemas, kurių dalis jie yra;

AE.  kadangi lašišos grįžta į savo gimtuosius vandenis, ir būtų geriausia jas žvejoti tik upių sistemose, kuriose galima veiksmingai vykdyti kontrolę ir užtikrinti įgyvendinimą; kadangi žvejojant lašišas jūroje jos vienodai pašalinamos ir iš sveikų, ir iš pažeidžiamų populiacijų;

AF.  kadangi mėgėjų žvejyba gali būti svarbi mirtingumo dėl žvejybos priežastis ir kadangi didžiausias manomas gėlo vandens mėgėjų žvejybos poveikis aplinkai siejamas su tikimybe, kad į ekosistemą pateks svetimos rūšys, o mėgėjų žvejybos jūroje atveju šis poveikis yra nedidelis;

AG.  kadangi BŽP buvo sukurta siekiant valdyti verslinę žvejybą, niekaip neatsižvelgiant į mėgėjų žvejybą, jos ypatumus ir jai reikalingas konkrečias valdymo priemones ir planavimą;

AH.  kadangi, be žuvų pašalinimo, mėgėjų žvejyba daro ir kitokį poveikį aplinkai, bet nesant aiškių duomenų nelengva tokius padarinius atskirti nuo kitų antropogeninių šaltinių;

AI.  kadangi nustatant mėgėjų žvejybos jūroje valdymo priemones ateityje reikėtų atsižvelgti į JK pasitraukimą iš ES, turint mintyje šios veiklos svarbą JK ir jos poveikį bendriems žuvų ištekliams;

AJ.  kadangi mėgėjų žvejyba duoda įvairios socialinės naudos ir prisideda prie visuomenės sveikatos, pvz., ji gerina dalyvių gyvenimo kokybę, skatina jaunuolius bendrauti ir padeda šviesti žmones aplinkos ir jos tvarumo svarbos klausimais;

1.  pabrėžia, kad svarbu surinkti pakankamai duomenų apie mėgėjų žvejybą, visų pirma mėgėjų žvejybą jūroje, kad būtų galima tinkamai įvertinti visų išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygį;

2.  pabrėžia, kad daugelyje Europos šalių mėgėjų žvejyba tampa vis populiaresnė ir kad šio pobūdžio žvejyba yra svarbi veikla, turinti poveikį visuomenei, ekonomikai, užimtumui bei aplinkai, ir tai, kad mėgėjų žvejyba gali turėti didelės įtakos žuvų ištekliams; pabrėžia, kad dėl to valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ši veikla būtų vykdoma tvariai ir atitiktų BŽP tikslus;

3.  pabrėžia, kad reikia apsaugoti smulkiosios žvejybos laivyną ir užtikrinti, kad jis neišnyktų ir kad šioje srityje vyktų kartų kaita plečiantis mėgėjų žvejybos veiklai, susijusiai su pramoginės laivybos uostais ir sezoniniu turizmu;

4.  mano, kad turi būti renkami duomenys apie žvejų mėgėjų skaičių, jų sugaunamą kiekį ir pakrantės bendruomenėse kuriamą pridėtinę vertę;

5.  ragina Komisiją į naująjį kontrolės reglamentą įtraukti ir tobulinti esamas nuostatas dėl mėgėjų žvejybos;

6.   primygtinai ragina Komisiją įvertinti ir prireikus išplėsti duomenų apie mėgėjų žvejybą rinkimą, kad būtų apimama daugiau žuvų ir kitų jūrų gyvūnų išteklių, parengti galimybių studiją dėl vienodo duomenų apie jos socialinį bei ekonominį poveikį rinkimo ir padaryti šių duomenų rinkimą privalomą;

7.  pabrėžia, kad būtina tobulinti atsiskaitymą dėl mėgėjų žvejybos laimikio ir jo stebėseną; primena, kad, priimant 2018 m. ES biudžetą Parlamentas patvirtino bandomąjį projektą, kuriuo siekiama sukurti mėnesinę vilkešerių laimikio deklaravimo sistemą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti tolesnius rūšių, kurioms mėgėjų žvejyba daro didžiausią poveikį, stebėsenos projektus; primena atsekamumo svarbą ir ragina Komisiją į naująjį kontrolės reglamentą įtraukti ir tobulinti esamas nuostatas dėl mėgėjų žvejybos;

8.  ragina Komisiją atlikti mėgėjų žvejybos ES poveikio vertinimą; mano, kad valdymo planų, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl mėgėjų žvejybos, vertinimą taip pat reikėtų įtraukti į Komisijos galutinę ataskaitą dėl poveikio vertinimo;

9.  ragina valstybes nares imtis reikiamų techninių priemonių, kad būtų įgyvendintas dabartinis reglamentas dėl duomenų rinkimo, ir išplėsti jo taikymo sritį, kad būtų apimama daugiau išteklių ir mėgėjų žvejybos aspektų;

10.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų renkami visi reikiami duomenys apie mėgėjų žvejybą, siekiant pateikti visapusišką žuvų išteklių ir kitų jūrų gyvūnų vertinimą, kad būtų galima suteikti šiam sektoriui didesnį matomumą; įspėja, kad neturint tokio visapusiško įvertinimo ir nesiimant tokiu įvertinimu grindžiamų veiksmų, žuvininkystės valdymo ir techninėmis priemonėmis gali būti nepasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 tikslai ir neužtikrinta mėgėjų ir verslinės žvejybos pusiausvyra;

11.  mano, kad tais atvejais, kai mėgėjų žvejybos laimikis ištekliams daro reikšmingą poveikį, jį reikia vertinti kaip neatskiriamą ekosistemos dalį ir atsižvelgti į jį daugiamečių valdymo planų skyriuose apie socialinį ir ekonominį poveikį, siekiant nustatyti žvejybos galimybes ir atitinkamas technines priemones; todėl ragina Komisiją prireikus įtraukti mėgėjų žvejybą į jau patvirtintus arba tvirtinamus daugiamečius valdymo planus;

12.  pabrėžia, kad rinkti duomenis yra valstybių narių pareiga; tačiau pažymi, kad tinkama mėgėjų žvejybos apibrėžtis pagerintų duomenų kokybę; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendros ES lygmeniu taikytinos mėgėjų žvejybos apibrėžties, kurioje mėgėjų žvejyba būtų aiškiai atskirta nuo verslinės ir pusiau natūrinės žvejybos, remiantis principu, kad mėgėjų žvejybos laimikis niekada neturėtų būti parduodamas;

13.  remdamasis duomenimis ir poveikio vertinimo ataskaita ir atsižvelgdamas į tai, kad mėgėjų žvejyba priklauso valstybių narių kompetencijai, mano, kad Komisija turėtų įvertinti mėgėjų žvejybos vaidmenį būsimoje BŽP, kad abiejų tipų žvejybą jūroje – tiek verslinę, tiek mėgėjų – būtų galima valdyti subalansuotai, teisingai ir darniai, siekiant pageidaujamų tikslų;

14.  primygtinai ragina Komisiją teikti paramą, taip pat finansinę, mėgėjų žvejybos plėtrai turizmo sektoriuje, nes ji galėtų svariai prisidėti prie mėlynosios ekonomikos vystymosi mažose bendruomenėse, pakrančių bendruomenėse ir salose, ypač atokiausiuose regionuose; mano, kad tai padėtų pailginti turizmo sezoną, kad jis tęstųsi ir pasibaigus vasaros mėnesiams; siūlo, kad Komisija pagal tvariam turizmui skatinti skirtą projektą EDEN turėtų paskelbti mėgėjų žvejybos metus ir inicijuoti mėgėjų žvejybos turizmo mažose pakrančių bendruomenėse projektus, kurie būtų finansuojami COSME (Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa) lėšomis;

15.  pažymi, jog tai, kad mėgėjų žvejyba nepatenka į įprasto žuvininkystės išteklių valdymo, grindžiamo patikimais moksliniais duomenimis, taikymo sritį, nereiškia, kad turėtų sumažėti profesionalios žvejybos galimybių ar kad negausius išteklius reikėtų skirstyti atskirai profesinei ir laisvalaikio veiklai, ypač nedidelio masto ir smulkiosios žvejybos atveju;

16.  pripažįsta, kad visoje ES mėgėjų žvejyba vykdoma ne vieną šimtmetį ir yra neatsiejama daugelio pakrančių ir salų bendruomenių kultūros, tradicijų ir paveldo dalis; pažymi, kad yra įvairių mėgėjų žvejybos tipų, kaip ir pačioje ES yra įvairių kultūrų, ir kad rengiant šios srities teisės aktus būtina šį faktą pripažinti;

17.  ragina Komisiją nustatyti tinkamas priemones, kad būsimos mėgėjų žvejybos reglamentavimo nuostatos tiktų, o ne kenktų profesionaliai žvejybai;

18.  pažymi, kad būtina nustatyti pagrindines mėgėjų žvejybos valdymo taisykles ir taip pat siūlo parengti mėgėjų žvejybos katalogą, į kurį būtų įtraukta informacija apie žvejybos įrankius ir operacijas bei žvejybos zonų, tikslinių rūšių ir netyčia sugaunamų rūšių aprašymai;

19.  pabrėžia, kad EJRŽF atlieka svarbų vaidmenį padedant kurti mokslinius pajėgumus ir užtikrinant, kad būtų atliekamas visapusiškas ir patikimas jūrų išteklių mėgėjų žvejybos veikloje vertinimas; primena, kad EJRŽF finansuoja duomenų rinkimą ir ragina Komisiją ateityje išplėsti EJRŽF taikymo sritį, siekiant, kad jis galėtų teikti finansinę paramą vykdant surinktų duomenų mokslinius tyrimus ir atliekant jų analizę;

20.  pabrėžia didelį ir labai svarbų poreikį dalintis duomenimis ir pažymi, kad EJRŽF lėšomis remiamas duomenų, taip pat ir apie mėgėjų žvejybą, rinkimas; todėl ragina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų, kad būtų renkami duomenys, ir, be to, primygtinai ragina Komisiją toliau kurti bendrą duomenų bazę, į kurią būtų įtraukiami išsamūs ir patikimi duomenys, kuriais galėtų naudotis mokslininkai siekdami stebėti ir vertinti žuvininkystės išteklių būklę; siūlo, kad šios priemonės apimtų galimybę naudotis EJRŽF finansavimu;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0316. (2) OL L 354, 2013 12 28, p. 22. (3) OL L 343, 2009 12 22, p. 1. (4) OL L 149, 2014 5 20, p. 1. (5) OL L 157, 2017 6 20, p. 1.