Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 22 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl mokyklų ir mokyklinio lavinimo didinant galimybes puoselėti kultūrą(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikomų pridėtinės vertės mokesčio tarifų(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d., rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB, įgyvendinimo(16),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK), visų pirma į 30 straipsnį dėl dalyvavimo kultūriniame gyvenime, aktyvaus poilsio, laisvalaikio ir sporto,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų priimtos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 11 tikslą, kuriame siūloma miestus ir gyvenvietes padaryti įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 27 d. Europos Tarybos bendrąją kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją (Faro konvenciją),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB(17),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės(18),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 23 d. Tarybos išvadas dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.)(19),

–  atsižvelgdamas į ES darbo planą kultūros srityje (2015–2018 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 ir 19 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybos sankirtų, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, ekonominį tvarumą ir socialinę įtrauktį(20),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas dėl „Europeana“ vaidmens skaitmeninės prieigos prie Europos kultūros paveldo, jo matomumo ir naudojimosi juo srityse(21),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl žmonių su negalia galimybės patekti į kultūros infrastruktūrą ir užsiimti kultūrine veikla(22),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimas“ (COM(2010)0390),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010)0183),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kultūros paveldo metų (2018-ųjų) (COM(2016)0543),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (COM(2012)0537),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012)0789),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (COM(2014)0477),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. valstybių narių ekspertų darbo grupės ataskaitą dėl kultūros prieinamumo,

–  atsižvelgdamas į Eurobarometro tyrimų Nr. 399 „Kultūros prieinamumas ir dalyvavimas joje“ ir Nr. 466 „Kultūros paveldas“ rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Eurostato 2016 m. statistinių tyrimų rezultatus (Statistiniai duomenys kultūros srityje),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0169/2018),

A.  kadangi JTO visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnyje nurodyta, kad „kiekvienas turi teisę laisvai dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime, gėrėtis menu, dalytis mokslo pažangos laimėjimais ir jų teikiama nauda“ ir kadangi kultūros prieiga ir kūrybinės išraiškos galimybės yra svarbios žodžio laisve ir lygybe grindžiamos demokratinės visuomenės sandarai;

B.  kadangi Faro konvencijoje pripažįstama teisė į kultūros paveldą ir raginama skatinti kurti naujoviškus paveldo valdymo metodus, kad viešojo sektoriaus institucijos bendradarbiautų su kitais subjektais, įskaitant asociacijas ir pavienius privačius asmenis;

C.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnyje raginama gerbti kultūros įvairovę, o 25 straipsnyje pripažįstama pagyvenusių žmonių teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime;

D.  kadangi kultūra turi didelę įtaką Europos ir transeuropinių bendruomenių solidarumo skatinimui, supratimui ir plėtrai;

E.  kadangi daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių konstitucijų tiesiogiai arba netiesiogiai kalbama apie kultūrą ir jos prieinamumą;

F.  kadangi ES gali papildyti ir paremti kultūros politiką, o pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnį nacionalinio arba regioninio lygmens institucijos yra pagrindiniai subjektai, atsakingi už ES kultūros politiką, remiantis subsidiarumo principu;

G.  kadangi bet kokios kliūtys, trukdančios asmenims ir bendruomenėms visapusiškai dalyvauti kultūriniuose procesuose ir kultūriniame gyvenime, užkerta kelią tikrai demokratiškos ir įtraukios visuomenės kūrimui;

H.  kadangi kultūra suteikia Europos Sąjungos piliečiams daugiau galimybių tobulinti asmeninius, socialinius, kūrybinius ir tarpkultūrinius įgūdžius;

I.  kadangi remiantis JT vertinimais, šiuo metu pusė pasaulio žmonijos, t. y. 3,5 mlrd. žmonių, gyvena miestuose, kadangi iki 2030 m. beveik 60 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestų teritorijose; kadangi dėl to būtina parengti veiksmingas politikos strategijas, siekiant išspręsti vis dar aktualias problemas ir suteikti pakankamai laiko permainoms, kad būtų sukurtos tikrai įtraukios miestų erdvės;

J.  kadangi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(23) kultūrinį suvokimą ir kultūrinę išraišką priskiria pagrindiniams gebėjimams, kurie yra reikalingi saviraiškai ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui;

K.  kadangi 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikate „Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkė“ (COM(2007)0242) pabrėžiama, kad būtina sudaryti palankias sąlygas pažinti kultūrą ir naudotis kultūros kūriniais, taip pat skatinti kultūrų įvairovę;

L.  kadangi kultūrinių inovacijų ateitis Europos Sąjungoje priklauso nuo investicijų į kūrybos išteklius, žinias ir talentą;

M.  kadangi 2014 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtame darbo plane kultūros srityje (2015–2018 m.) pirmiausia nurodoma prieinama ir įtrauki kultūra ir kultūrų įvairovės skatinimas;

N.  kadangi vienas iš ES ir jos valstybių narių tikslų turėtų būti socialinės ir ekonominės nelygybės mažinimas, siekiant remti įtraukią visuomenę, kurios gyvenime visi gali dalyvauti; kadangi stiprus, dinamiškas ir diversifikuotas kultūros sektorius yra įtraukios visuomenės pagrindas;

O.  kadangi dalyvaujant kultūrinėje veikloje kuriamas priklausomumo visuomenei jausmas; kadangi socialinės tapatybės kūrimas yra glaudžiai susijęs su dalyvavimu kultūros veikloje; kadangi dalyvavimas kultūros veikloje gali padėti stiprinti pasitikėjimą savimi ir gerinti gyvenimo kokybę, visų pirma asmenims, kurie dėl nedarbo, ligos ar kitų priežasčių patiria tam tikrą marginalizaciją;

P.  kadangi įtraukus kultūros sektorius yra toks, kuriame kiekvienas gali turėti vienodas galimybes dalyvauti ir vystyti savo kūrybinius įgūdžius, neatsižvelgiant į jų socialinį ir ekonominį, kultūrinį ar religinį kontekstą arba į negalią;

Q.  kadangi daugelyje regionų viešosios bibliotekos ir bendruomenės kultūros institucijos dažnai yra lankomos piliečių ir dažnai tai yra vienintelė vieta, kurioje galima susipažinti su informacija ir kultūra, visų pirma kaimo ir atokiuose regionuose;

R.  kadangi naujos skaitmeninės technologijos galėtų paveikti kultūros sektoriaus valdymą, dialogą ir naujų suinteresuotų visuomenės grupių kūrimą bei kultūros veiklos sklaidą;

S.  kadangi naujos skaitmeninės technologijos ir internetinės platformos suteikia svarbių galimybių padidinti dalyvavimo ir kūrybos kultūros srityje lygį;

T.  kadangi žmonės iš trečiųjų šalių yra per menkai atstovaujami įvairiose kultūros srityse ES; kadangi tai taikytina ir neįgaliesiems;

U.  kadangi ES valstybių narių ekspertų darbo grupės ataskaitoje dėl kultūros prieinamumo(24) ši galimybė apibrėžiama kaip naujų gavėjų galimybė pasinaudoti esama kultūrine pasiūla; kadangi tai reiškia naujų gavėjų arba piliečių pasiekimą bei jų priartinimą prie kultūros paveldo ir kitų kultūros vertybių;

V.  kadangi skaitmeninės technologijos pakeitė tai, kaip žmonės gauna prieigą prie kultūrinio turinio, jį kuria, platina ir naudoja;

W.  kadangi 2008 m. pradėta įgyvendinti platforma „Europeana“ tapo bendru Europos kultūriniu projektu, suteikiančiu skaitmeninę prieigą prie Europos kultūros paveldo;

X.  kadangi vienas iš svarbiausių programos „Kūrybiška Europa“ tikslų yra naujos ir platesnės auditorijos pritraukimas ir prieigos prie kultūros ir meno kūrinių gerinimas Sąjungoje ir už jos ribų, ypač atsižvelgiant į vaikus, jaunimą, neįgaliuosius ir nepakankamai atstovaujamas grupes;

Y.  kadangi Sąjungos ir valstybių narių lygmens iniciatyvomis siekiama užtikrinti geresnę neįgaliųjų prieigą prie kultūros infrastruktūros ir kultūrinės veiklos;

Z.  kadangi dėl Europos Sąjungoje esančių mokesčių procedūrų ir sistemų skirtumų menininkų ir apskritai kultūros srities darbuotojų judumą apsunkina pernelyg didelė biurokratija, kuri dažnai yra neproporcinga faktinėms, kuklioms pajamomis už jų veiklą;

AA.  kadangi patikimų, palyginamų ir naujausių statistinių kultūros duomenų, kuriais remiantis tinkamai formuojama kultūros politika, rengimas yra vienas iš tarpsektorinių darbo plano kultūros srityje 2015–2018 m. prioritetų ir jis pabrėžia kultūros ir kūrybos sektorių ekonominį potencialą ir jų poveikį visuomenės gerovei;

AB.  kadangi susipažinus su kokybinių tyrimų duomenimis ir gavus palyginamus duomenų išteklius, galima veiksmingai stebėti ir analizuoti kultūrinę, ekonominę ir socialinę kultūros srities politikos įtaką;

AC.  kadangi kultūra padeda skatinti žiniomis grindžiamą visuomenę ir dalytis patirtimi ir pasaulio istorija;

AD.  kadangi apytiksliai 8,4 milijono žmonių dirba ES kultūros sektoriuje (tai yra 3,7 proc. visos darbo jėgos)(25) ir kadangi jų potencialas ekonomikos augimo atžvilgiu vis dar yra neišnaudotas;

AE.  kadangi asmenys, bandantys kurdami kultūrą prisidėti prie savo tapatybės raiškos, išplėsti galimybes naudotis kultūra ir ją tvariai plėtoti, susiduria su sunkumais ir iššūkiais;

Kultūros prieinamumas ir dalyvavimas kultūroje

1.  pabrėžia, kad pripažįsta kultūros prieinamumą kaip pagrindinę visų piliečių teisę pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnį, kuriame dalyvavimas kultūriniame gyvenime pripažįstamas viena iš pagrindinių žmogaus teisių; taip pat primena, kad ši teisė įtvirtinta Faro konvencijoje, kurioje pripažįstama teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime ir remiamas kultūros paveldo vaidmuo kuriant taikią ir demokratinę visuomenę; todėl ragina konvenciją pasirašiusias valstybes nares paspartinti ratifikavimo procesą, o kitas valstybes – pasinaudoti unikalia galimybe ir Europos kultūros paveldo metais pasirašyti šią konvenciją;

2.  primena, kad svarbu visapusiškai taikyti prieinamumo sąvoką ir jo vertę, nes tai yra priemonė, užtikrinanti, kad būtų plačiai ir visapusiškai atsižvelgta į kiekvieną asmenį, dalyvaujantį kultūriniame gyvenime, kultūros iniciatyvose bei renginiuose, ir taip būtų atsižvelgiama į specialius neįgaliųjų poreikius, siekiant užtikrinti jiems lygias galimybes, tikrą socialinę įtrauktį ir galimybę aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime;

3.  pabrėžia nepaneigiamą aktyvaus ir prieinamo kultūros sektoriaus reikšmę įtraukios visuomenės vystymuisi ir bendram visuotinių vertybių pagrindui bei aktyviam Europos pilietiškumui stiprinti, nes tai labai svarbu siekiant sudaryti galimybes piliečiams produktyviai ir reikšmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat Europos kultūros paveldui remti ir Europos kultūros ir kalbų įvairovei plėtoti; todėl ragina valstybes nares ir Sąjungą savo kompetencijos srityse kurti ir įgyvendinti specialias priemones, kad būtų užtikrinta prieiga prie kultūrinio gyvenimo ir dalyvavimas jame;

4.  ragina, kad Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įtrauktis ir įvairovė būtų neatskiriama planavimo, organizacijų vystymo ir užimtumo kultūros sektoriuje dalis; taip pat ragina valstybes nares sistemingai stebėti šiam tikslui skiriamas priemones;

5.  primena svarbų ES vaidmenį skatinant ir paprastinant geresnį kultūros politikos koordinavimą visais lygmenimis; pažymi, kad tik tada subjektai iš visos ES galės parengti kompleksinę ir veiksmingą politiką, kuria skatinamas kultūros prieinamumas ir dalyvavimas kultūroje, taip pat laikyti kultūrą labai svarbia Europos integracijos projekto dalimi;

6.  kultūros prieinamumą ir dalyvavimą kultūroje laiko visaapimančiu klausimu, todėl pažymi kultūros politikos koordinavimo su kitomis politikos sritimis, kaip antai švietimo, socialinės, ekonominės, regioninės, užsienio, skaitmeninės ar žiniasklaidos politika, svarbą;

7.  rekomenduoja, kad valstybės narės parengtų vaikams ir jaunimui skirtą kultūros veiksmų strategiją;

8.  pripažįsta įtraukaus bei prasmingo kultūros prieinamumo skatinimą ir įgyvendinimą vienu iš politinės darbotvarkės prioritetų ir skatina į kitų politikos sričių esmę įtraukti kultūros prieinamumo ir dalyvavimo kultūroje aspektus, kurie teigiamai paveiks ne tik kitas sritis, bet ir sinerginį tarpsektorinį bendradarbiavimą, vadovaujantis SESV 167 straipsniu;

9.  pareiškia, kad Europos Tarybos parengtas ir valdomas nacionalinės kultūros politikos priemonių rinkinys ir ekspertų platforma buvo labai naudinga priemonė kultūros politikai Europoje ir už jos ribų; tačiau apgailestauja, kad nuo 2011 m. pasiekta mažai pažangos renkant duomenis ir visų pirma juos analizuojant, todėl rekomenduoja, kad Taryba tęstų esamo turinio peržiūrą, įtraukdama ir vietos bei regioninio lygmens kultūros politiką;

10.  pažymi, kad kultūros prieinamumo ir dalyvavimo kultūros veikloje sąvokos yra glaudžiai susijusios; pažymi, kad kultūros prieinamumo ir dalyvavimo kultūros veikloje skatinimo strategijos turi būti įgyvendinamos išskiriant nepakankamai atstovaujamas grupes, rengiant ir vykdant iniciatyvas arba programas, kurių tikslas – skatinti jų dalyvavimą ir pašalinti esamas kliūtis;

11.  pabrėžia, kad reikia rinkti informaciją apie neįgaliųjų dalyvavimą kultūros veikloje;

12.  apgailestauja, kad finansinės kliūtys vis dar trukdo piliečiams, visų pirma iš nepalankiose sąlygose esančių grupių, visapusiškai naudotis savo pagrindine teise dalyvauti kultūriniame gyvenime ir užtikrinti kultūros prieinamumą ir kad todėl trukdoma veiksmingai įgyvendinti šią pagrindinę teisę;

13.  primena, kad svarbu regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis vystyti dalijimosi patirtimi ir jos mainų platformas;

14.  pabrėžia, kad svarbu garantuoti kokybišką siūlomą kultūrą visiems piliečiams, kaip pagrindą aktyviai, demokratinei ir įtraukiajai pilietybei skatinti;

Finansinės kliūtys

15.  pabrėžia, kad nuolatinis ir nepertraukiamas viešasis finansavimas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant gyvybingą kultūrinį gyvenimą ir išlieka nepaprastai svarbi kultūros veiksmų ES paramos priemonės, kad būtų pasiektas jų ekonominis potencialas, siekiant prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos bei finansuoti kultūros infrastruktūrą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pagal savo kompetenciją atitinkamą savo biudžetų dalį skirti viešam kultūros politikos rėmimui ir stiprinti sinergiją su EKPF ir kitais kultūros rėmimo fondais, įskaitant programas, kuriomis sudaromos sąlygos moksliniams tyrimams ir inovacijai, ir turimas sanglaudos politikos priemones;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nebūtų mažinamas kultūrai skiriamas finansavimas, neatsižvelgiant į galimus ekonominius sunkumus, kurių valstybei narei gali kilti;

17.  apgailestauja, kad suprastėjus ekonominėms sąlygoms paprastai ir vis dar pernelyg dažnai mažinamos kultūrai skirtos viešosios lėšos ir tai neigiamai veikia kultūros veiklai skirtą biudžetą;

18.  primena, kad investicijos į kultūros ir kūrybos sektorius leidžia išlaisvinti reikšmingą ir vis dar nepakankamai vertinamą šių sektorių potencialą siekiant puoselėti kultūrų įvairovę ir socialines naujoves ir sykiu kuria tvarų ekonomikos klestėjimą ir kokybiškas darbo vietas, ir kad šios investicijos taip pat turi tiesioginę įtaką naujų gebėjimų vystymui, skaitmeninimui, verslumui, inovacijoms ir naujų verslo modelių kūrimui, taip pat Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumo stiprinimui, pasinaudojimui galimybėmis ir prieigai prie naujų tarptautinių galimybių, rinkų ir auditorijos; todėl mano, kad privatus sektorius atlieka papildomą ir lemiamą vaidmenį vykdant viešąsias investicijas, ir ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įgyvendinti teisės aktus, kuriuose būtų numatytas mokesčių kreditas, taikomas privačių asmenų pinigų pervedimams kultūrai remti;

19.  nurodo, kad susiskaidymas, maža pridėtinė vertė, didelis skaičius kultūros sektoriuje savarankiškai dirbančių vyrų ir moterų ir šios veiklos tapatinimas su įdomiu mėgstamu užsiėmimu, negali nulemti to, kad kultūros ir kūrybos sektoriai taptų menkai apmokamo ir mažų socialinių garantijų darbo modeliu; todėl siūlo sukurti stabilias gero darbo kultūros sektoriuje tikrinimo procedūras;

20.  pabrėžia, kad visuomenės galimybė pasinaudoti kultūros prekėmis ir paslaugomis ir parama kultūros produkcijai ir išraiškai, stiprina kūrybos ekonomiką ir prisideda prie šalies vystymosi;

21.  pažymi, kad kultūros pramonės finansavimo trūkumą galima sumažinti taikant mokesčių paskatas privatiems mecenatams;

22.  atkreipia dėmesį į tarpvalstybinio pajamų mokesčio rinkimo problemas, su kuriomis susiduria visoje Europoje kuriantys menininkai, todėl rekomenduoja taikyti vienodus modelius, kuriais būtų lengva pasinaudoti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims ir būtų išvengiama dvigubo apmokestinimo;

23.  ragina investuoti į labai mažas įmones, kad būtų skatinamas kūrybiškumas ir inovacijos ir taip remiama regionų ir vietos plėtra;

24.  pažymi, kad didelė kultūros vertybių ir paslaugų kaina yra viena iš kliūčių dalyvauti kultūroje ir ją nurodo Eurobarometro ir Eurostato tyrimų respondentai(26); šiomis aplinkybėmis itin rekomenduoja valstybėms narėms ir regionams imtis veiksmų, nukreiptų į konkrečias visuomenės grupes, visų pirma studentus, gausias šeimas ir vyresnio amžiaus asmenis, kad būtų panaikintos finansinės prieigos kliūtys;

25.  pabrėžia, kad dėl didelių parodose demonstruojamų objektų ir spektaklių draudimo sąnaudų yra labai brangūs muziejų, teatrų ir galerijų bilietai, ir dėl jų dažnai mažesnės struktūros negali kurti programų pagal savo auditoriją ir užmojus, todėl niekaip nepavyksta panaikinti atotrūkio tarp savo auditorijai artimesnių mažų struktūrų ir didelių, tarptautiniu mastu pripažintų institucijų;

26.  pažymi galimą tinkamos mokesčių politikos vaidmenį kultūros ir kūrybos sektoriuose didinant kultūros prieigą ir dalyvavimą kultūroje; vis dėlto pastebi, kad netiesioginis kultūros paveldo rėmimas nustatant mažesnius PVM tarifus negali pakeisti tiesioginių subsidijų; ragina geriau koordinuoti regioninę kultūros politiką ir PVM tarifus, taikomus kaip dalyvavimo kultūroje skatinimo priemonę;

27.  primena, kad svarbu, jog valstybės narės įvertintų galimybes sukurti darnesnę pajamų apmokestinimo politiką kultūros srities darbuotojams ir menininkams, kurie trumpą laiką keliauja po įvairias šalis ir todėl kiekvienam spektakliui, seminarui ar gyvenamajai vietai taikomos skirtingos taisyklės ir skirtingos administravimo procedūros; siūlo, kad, užuot kūrus kliūtis per faktinių pajamų už kultūrinę veiklą neatitinkančią administracinę naštą, prioriteto tvarka būtų siekiama padėti menininkams ir kultūros srities darbuotojams ir minimaliai suderinti jiems taikomą tvarką, kad būtų skatinama kūrybos ir kultūros įvairovė visoje ES ir už jos ribų;

28.  ragina valstybes nares ir viešąsias institucijas investuoti į kultūrinės veiklos demonstravimo decentralizaciją – kuriant infrastruktūrą atokiuose regionuose arba rengiant įvairias laikinas kultūros parodas; ragina privačiąsias kultūros institucijas taip pat investuoti į geografinę decentralizaciją;

29.  palankiai vertina pasiūlymą iš dalies keisti PVM direktyvą ir leisti valstybėms narėms taikyti vienodą PVM tarifą elektroniniams ir spausdintiniams leidiniams; mano, kad elektroniniams ir spausdintiniams leidiniams taikomų PVM tarifų skirtumas yra anachroniškas ir netvarus skaitmeniniame amžiuje; ragina Tarybą nepagrįstai nedelsiant priimti Komisijos pasiūlymą šiuo klausimu;

30.  pabrėžia, kad svarbu suderinti asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą, kad būtų galima naudotis, mėgautis ir dalyvauti įvairioje kultūros veikloje;

Švietimo kliūtys ir uždaviniai

31.  pabrėžia, kad švietimo lygis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių reikšmingą įtaką dalyvavimo kultūroje lygiui; pabrėžia, kad aukštesnis išsilavinimas skatina aukštesnį dalyvavimo kultūros renginiuose lygį(27); pabrėžia, kad meno dalykų ir kalbų mokymas mokykloje bei savaiminis kultūrinis mokymasis sudaro reikšmingą bendro išsilavinimo dalį ir gali sumažinti socialinius skirtumus, todėl tam reikalinga tokia pat parama kaip gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai;

32.  pabrėžia, kad žinios gaunamos vykstant kultūrinei sąveikai, kuri daro poveikį kultūrą formuojantiems asmenims ir juos atspindi;

33.  ragina kuriant kultūros ir švietimo politiką taikyti interaktyvų ir įtraukų bendruomene pagrįstą pažiūrį, kad būtų padidintas domėjimasis kultūra ir dalyvavimas joje, remiamas Europos kultūros paveldas ir plėtojama Europos kultūros ir kalbų įvairovė;

34.  pažymi, kad suinteresuotumo stoka yra viena iš dažniausiai Eurostato ir Eurobarometro respondentų nurodomų kliūčių dalyvauti kultūroje(28); šiomis aplinkybėmis pastebi, kad paklausos palaikymas, suprantamas kaip suinteresuotumo ir kultūros supratimo didinimas per formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, turi būti prioritetinis uždavinys siekiant didinti kultūros prieinamumą ir dalyvavimą kultūroje;

35.  rekomenduoja populiarinti Europos studento kortelę ir įtraukti į ją galimybę nemokamai lankytis ES kultūros institucijose;

36.  primena esminį mokyklų ir šeimų kaip jaunimo ryšio su kultūra ir kultūrinių poreikių bei kultūrinės kompetencijos ugdymo platformos vaidmenį; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant plačiau įtraukti kultūrinį ir meninį švietimą į formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklos mokymo programas;

37.  pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, taip pat teikdamos finansavimą ir (arba) subsidijas, užtikrintų muzikos pamokas valstybinėse mokyklose;

38.  rekomenduoja, kad valstybės narės švietimą laikytų viena iš svarbiausių kultūros veiklos sričių, nes, skatinant paklausą, visų pirma, žmonėms turi būti suteikti įgūdžiai ir žinios, kad jie galėtų meną įvertinti; primena, kad domėjimasis kultūra efektyviau sužadinamas, jei tai daroma jauname amžiuje, ir mano, kad kultūrai reikėtų skirti daugiau laiko mokyklos programoje ir kad šiam tikslui turėtų būti skiriama daugiau žmogiškųjų išteklių ir medžiagų; ragina, kad mokykloms būtų skirta lėšų apsilankymams muziejuose ir kitose kultūros institucijose, nes tokiu būdu skatinamas domėjimąsis kultūra, jaunimo dalyvavimas ir suteikiama papildomų išteklių kultūros institucijoms;

39.  pabrėžia, kad svarbu, jog valstybinėse švietimo sistemose vaikai būtų supažindinami su kultūros pasaulio įvairove, taip padedant mokyti naujas visuomenės grupes ir skleisti kultūrą; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog skirtingos kultūros institucijos vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis plėtotų partnerystės ryšius su vietos mokyklomis;

40.  ragina valstybes nares bei regionines ir vietos valdžios institucijas remti visiems, ypač palankių sąlygų neturintiems vaikams ir jaunimui, skirtas kultūros švietimo programas už mokyklos ribų, kuriant programas, kuriomis siekiama supažindinti juos su įvairiomis meninės išraiškos formomis ar padėti jiems daugiau sužinoti apie turimą kultūros paveldą;

41.  pažymi vietos kultūros institucijų, įskaitant kultūros centrus ir bibliotekas, vaidmenį kaip svarbiausių subjektų, leidžiančių įveikti prieigos prie kultūros ir dalyvavimo kultūroje kliūtis; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares aktyviai remti tokias kultūros institucijas;

42.  ragina labiau vertinti ir suprasti socialinį viešųjų bibliotekų ir bendruomenės kultūros institucijų vaidmenį, visų pirma kaimo arba atokiuose regionuose, ne tik padidinant joms skiriamą viešąjį finansavimą, bet ir kuriant partnerystės ryšius, suteikiant joms atitinkamą IRT ir žmogiškuosius išteklius bei galimybes mokytis, kad jos virstų institucijomis, kurios gali pagerinti gyvenimo kokybę ir paskatinti vietos vystymąsi;

43.  pabrėžia, kad užmezgant partnerystės ryšius labai svarbu meninei veiklai pritraukti vietos visuomenės grupes ir kad tai būtų galima pasiekti, pvz., bendradarbiaujant su studentams, migrantams ar neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, kad būtų deramai prisitaikyta prie jų interesų ir poreikių;

44.  pabrėžia, kad svarbu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu remti iniciatyvas, kuriomis skatinama tradicinių meno, kultūros institucijų ir įvairių daugiakultūrių ar mažumų organizacijų, taip pat tarp kultūros, profesionalų ir mėgėjų sektorių sąveika, bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi;

45.  rekomenduoja parengti suderintą kultūros institucijų siūlomų švietimo projektų rėmimo strategiją; pažymi, kad šie projektai yra priemonės, palaikančios ir ugdančios kultūrinį sąmoningumą ir kompetenciją bei suteikiančios žinių apie kitas kultūras, todėl jie yra atspirties taškas siekiant ilgalaikio auditorijos įtraukimo į kultūrinę veiklą;

46.  ragina valstybes nares kurti kultūros institucijose laisvalaikio programas jaunimui;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti priemones siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie kultūros institucijų ir parengti visapusišką Europos strategiją dėl viešųjų erdvių, visų pirma kultūros renginiams skirtų pastatų, kaip antai muziejų, teatrų, kino teatrų, bibliotekų, koncertų salių ir kt., prieinamumo;

48.  ragina valstybes nares skatinti studijų ar stažuočių subsidijų skyrimą valstybinių ar privačiųjų švietimo sistemų studentams kultūros ar kultūros valdymo institucijose;

Struktūrinės kliūtys

49.  atkreipia dėmesį į struktūriškai nulemtą neretai mažesnį kaimo vietovių gyventojų dalyvavimo kultūroje rodiklį(29) ir šiomis aplinkybėmis į mažų, vietinių kultūros centrų, transporto infrastruktūros ir paramos tvariam kultūros turizmui vaidmenį paprastinant prieigą prie kultūros institucijų;

50.  pabrėžia, kad Europos kultūros paveldas yra unikalus pasaulyje savo įvairove ir gausa, ir pabrėžia, kad kultūros turizmas turi daug galimybių prisidėti prie tvarios ekonomikos ir paskatinti socialinę sanglaudą ir įtrauktį; todėl ragina valstybes nares stiprinti pastangas ir investicijas kuriant tvarią ir ilgalaikę kultūros turizmo politiką;

51.  ragina daugiau investuoti į kultūros sektorių, kad būtų skatinama vietos ekonomika ir remiamas kultūros turizmas; nurodo, kad kultūros turizmas, kartu su mokslo, pirminio sektoriaus, amatų ir pramonės centrais, taip pat judrumas, yra lemiami veiksniai kuriant glaudesnę ir humanistiškesnę Europą;

52.  siūlo daugiau investuoti į kultūros puoselėjimą atokiausiuose, kalnų ir nutolusiuose regionuose, kad būtų sukurtos decentralizuotos kultūros galimybės;

53.  pažymi poreikį imtis tolesnių veiksmų, kad kultūros infrastruktūra be jokių fizinių ir techninių kliūčių, kultūrinė veikla ir žiniasklaida būtų geriau prieinama neįgaliesiems; ragina valstybes nares ir Komisiją pagal savo kompetenciją toliau dirbti siekiant integruoti neįgaliuosius per kultūrą ir dėti pastangas, kad būtų pašalintos esamos kliūtys;

54.  pripažįsta dalyvavimu grindžiamų kultūros paveldo valdymo būdų daugiausia dėmesio skiriant vietos bendruomenės, siekiant patenkinti paklausą ir įtraukti platesnes visuomenės grupes, visų pirma atsižvelgiant į jaunimą, neįgaliuosius, nepakankamai atstovaujamas ir pažeidžiamas grupes;

55.  prašo valstybių narių ir nuo jų priklausomų kultūros institucijų užtikrinti, kad siūloma kultūra būtų prieinama visiems, suteikiant specialias priemones tam tikroms gyventojų grupėms, pvz., vaikams ir jaunuoliams, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, migrantams ir kt.;

56.  pažymi, kad valstybės narės turi daugiau investuoti į visuotinio jutiminio skaitymo ir rašymo kodo (Brailio sistemos) įdiegimą įvairiose kultūros infrastruktūrose ir technologijose; ragina daugiau investuoti į garso knygų, žurnalų ir laikraščių gamybą ir vartoti ženklų kalbą teatro spektakliuose;

57.  primena poreikį naikinti menininkų ir kultūros srities specialistų judumo kliūtis, visų pirma mokestines; pažymi šių veiksmų įtaką kultūros pasiūlos didinimui Europoje; palankiai vertina programą „Kūrybiška Europa“ už jos indėlį skatinant kultūrinį judrumą ir profesionalus šiame sektoriuje, taip pat už kokybiškų kultūros renginių ir projektų sklaidos skatinimą;

58.  primena, kad kultūros prieinamumo kliūtys yra labiau matomos vietos lygmeniu, todėl būtent ten reikėtų daugiau investuoti į įvairius kultūrinio judrumo projektus, kad būtų galima užtikrinti vietos bendruomenių vystymąsi ir sanglaudą;

59.  ragina Komisiją vertinti Europos ir trečiųjų šalių menininkų judumą kaip pranašumą skatinant taiką, dalijantis vizijomis ir griaunant socialinius ir kultūrinius stereotipus;

60.  primena, kad kalbos barjeras gali prisidėti prie mažėjančios kultūros paklausos, todėl kultūros produkcija turėtų būti labiau daugiakalbė;

61.  rekomenduoja, kad valstybės narės imtųsi priemonių, reikalingų norint neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims sudaryti geresnes transporto sąlygas ir užtikrinti geresnę prieigą prie kultūros institucijų;

Skaitmeninės kliūtys ir uždaviniai

62.  išreiškia įsitikinimą, kad tinkamai naudojamos ir įgyvendinamos skaitmeninės priemonės ir atitinkamas skaitmeninio raštingumo lygis gali padėti įveikti kultūros prieigos kliūtis, kurias lemia tokie veiksniai kaip nepalanki geografinė padėtis, negalia, socialinė kilmė, kalba, laiko ar finansinių išteklių stoka, nurodo, kad skaitmeninės priemonės gali padėti įveikti socialines ar moralines kliūtis, tačiau tai nereiškia, kad reikia nutraukti investicijas į geografinę kultūros veiklos decentralizaciją; todėl mano, kad šiomis aplinkybėmis skaitmeninis raštingumas turi būti įtrauktas į mokymo procesą nuo pat ankstyvo amžiaus siekiant plėtoti žinias ir ugdyti tinkamus gebėjimus;

63.  rekomenduoja, kad Komisija parengtų nuoseklią skaitmeninę strategiją dėl kultūros infrastruktūros ir veiklos, kad būtų sustiprinti šių institucijų pajėgumai;

64.  pažymi skaitmeninės atskirties problemą ir pabrėžia būtinybę ją spręsti; šiomis aplinkybėmis primena, kad skaitmeninimo tikslais kultūros ir švietimo institucijos ir patys gavėjai turėtų įgyti naujų kompetencijų, gebėjimų ir žinių; ypač pažymi būtinybę kurti potencialą, susijusį su naujų skaitmeninių technologijų naudojimu kultūros institucijose ir jų pritaikymu sprendžiant uždavinius, susijusius su technologiniais pokyčiais;

65.  pabrėžia, kad skaitmeninant kultūrinę medžiagą ir suteikiant prieigą prie jos internete Europoje turi būti visiškai paisoma kūrėjų ir intelektinės nuosavybės teisių; mano, kad šiuo atžvilgiu intelektinės nuosavybės teisės turėtų netrukdyti bendram viešajam tikslui didinti galimybes susipažinti su kūrybiniu turiniu, informacija ir žiniomis ir kurti palankias jiems platinti sąlygas; taip pat primygtinai teigia, kad būtina skubiai sukurti saugią skaitmeninę aplinką menininkams ir kūrėjams, kur jiems būtų deramai atlyginta už jų darbą ir užtikrintas sąžiningas atlygis už naudojimąsi tarpvalstybiniu mastu;

66.  ragina Komisiją toliau teikti pirmenybę inovatyviam požiūriui į auditorijos plėtrą ir gavėjų įtraukimą, taip pat pasitelkiant naujas technologijas, pagal Sąjungos programas, visų pirma pagal programą „Kūrybiška Europa“ ir kitos kartos programas;

67.  ragina valstybes nares atsižvelgti į auditorijos plėtrą savo skaitmeninėse ir kultūrai skirtose strategijose, taip pat remti naudojimąsi skaitmeninėmis technologijomis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su kultūriniu turiniu;

68.  pripažįsta platformos „Europeana“ ir valstybių narių institucijų indėlį skaitmeninimo ir prieigos prie kultūrinio turinio srityje; atsižvelgdamas į Europos kultūros paveldo metus, skatina nuolat remti projektą ir suteikti jam daugiau išteklių, taip pat palaikyti viešą prieigą prie skaitmeninių kultūros paveldo išteklių ir paslaugų; reikalauja iš esmės pertvarkyti svetainę, kad ji geriau atitiktų pažangiąsias technologijas, ir kad tikra komunikacijos politika atitiktų svetainėje surinkto turinio gausą;

69.  pažymi, kad būtina kaupti kultūros duomenis ir juos tvarkyti atsižvelgiant į skaitmeninio turinio vartotojus, kad kultūros organizacijos geriau suprastų vartotojų poreikius ir suformuotų nuoseklų požiūrį į auditoriją, kuri naudojasi skaitmeniniu turiniu;

70.  pažymi, kad nuo kultūrinio turinio didele dalimi priklauso, ar plačioji visuomenė ims naudotis šiomis naujosiomis technologijomis ir ar bus ugdomi ES piliečių e. įgūdžiai ir gerinami gebėjimai naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 142. (2) OL C 93, 2016 3 9, p. 95. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0486. (4) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 25. (5) OL C 125 E, 2008 5 22, p. 223. (6) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135. (7) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 179. (8) OL C 11, 2018 1 12, p. 55. (9) OL C 316, 2017 9 22, p. 88. (10) OL C 11, 2018 1 12, p. 16. (11) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0233. (13) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 16. (14) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9. (15) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0474. (16) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0062. (17) OL L 347, 2013 12 20, p. 221. (18) OL C 287, 2007 11 29, p. 1. (19) OL C 463, 2014 12 23, p. 4. (20) OL C 172, 2015 5 27, p. 13. (21) OL C 212, 2016 6 14, p. 9. (22) OL C 134, 2003 6 7, p. 7. (23) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (24) Ataskaita „Policies and good practices in the public arts and cultural institutions to promote better access to and wider participation in culture“, 2012 m. spalio mėn. (25) Eurostat - Culture statistics - cultural employment (2017), http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Culture_statistics_-_cultural_employment. (26) Eurobarometro tyrimas Nr. 399. (27) Eurostat Culture statistics 2016 edition, p. 116–136, ir Eurostatas (2015 m. duomenys – EU Survey on Income and Living Conditions (EU-SILC). (28) Eurobarometro tyrimas Nr. 399, Eurostatas (2015 m. duomenys – EU Survey on Income and Living Conditions (EU-SILC). (29) Eurostatas (2015 m. duomenys – EU Survey on Income and Living Conditions (EU-SILC).