Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo(1),

–  atsižvelgdamas į 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo(2),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Gyvenimas rytdienoje. 3D spausdinimas – priemonė Europos ekonomikai sustiprinti“(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikatą „Proporcinga intelektinės nuosavybės gynimo sistema šiuolaikinėms visuomenės problemoms spręsti“ (COM(2017)0707),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikatą „Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairės“ (COM(2017)0708),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 10 d. diskusijoms skirtą Europos Komisijos dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo (COM(2017)0240),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0223/2018),

A.  kadangi pateikus į rinką privatiems asmenims skirtus trimačius (3D) spausdintuvus ir rinkoje atsiradus įmonių, kartu siūlančių skaitmeninius modelius ir 3D spausdinimo paslaugas, 3D spausdinimas tapo prieinamas plačiajai visuomenei;

B.  kadangi 3D spausdinimas laikomas viena iš iškiliausių technologijų, kurių srityje Europa gali atlikti pagrindinį vaidmenį; kadangi Komisija pripažino 3D spausdinimo privalumus 2014–2016 m. laikotarpiu pagal programą „Horizontas 2020“ suteikdama paramą 21 šia technologija pagrįstam projektui;

C.  kadangi 3D spausdinimo ištakos eksperimentiniu lygmeniu siekia 7-ąjį dešimtmetį ir kadangi JAV sukurta 3D spausdinimo technologija į pramonę pradėjo skverbtis devintojo dešimtmečio pradžioje;

D.  kadangi 3D spausdintuvų rinka yra sparčiai augantis sektorius ir tikimasi, kad ši tendencija vyraus ir ateinančiais metais;

E.  kadangi vystant bendruomenės 3D spausdinimo erdves, dažniau vadinamas „Fab lab“, taip pat nuotolinio spausdinimo paslaugas, kartais susiejamas su keitimosi 3D rinkmenomis internetu platforma, suteikiama galimybė kiekvienam 3D formatu atsispausdinti daiktą, o tai yra privalumas investuotojams ir projektų vykdytojams;

F.  kadangi naudojant 3D spausdinimą suteikiama daug galimybių transformuoti tiekimo grandines gamybos srityje ir taip galima prisidėti prie Europos produktyvumo didinimo; kadangi taikant šią technologiją suteikiama naujų verslo plėtros ir inovacijų diegimo galimybių;

G.  kadangi ES šią technologiją yra įtraukusi į prioritetinių technologijų sričių sąrašą; kadangi savo naujausiame diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija ją nurodo kaip vieną pagrindinių veiksnių, lemsiančių pramonės permainas;

H.  kadangi Europos Komisija 3D spausdinimą įvardijo kaip prioritetinę veiklos sritį, turinčią didelį ekonominį potencialą, visų pirma mažoms novatoriškoms įmonėms; kadangi daugelis šalių jau pripažino 3D spausdinimo transformacinį potencialą ir pradėjo taikyti, nors ir nevienodai, įvairias strategijas, kad būtų sukurta jo plėtrai palanki ekonominė ir technologinė ekosistema;

I.  kadangi kol kas prototipų kūrimas sudaro didžiausią 3D spausdinimu vykdomos gamybos dalį; kadangi kai kuriuose pramonės sektoriuose jau daugelį metų naudojamos galutinės dalys, o galutinių dalių rinka ir toliau auga gana sparčiu tempu; kadangi vis didesnė gamybos dalis yra paruošti naudoti arba komercinėms reikmėms naudojami gaminiai, o ne paprasti prototipai;

J.  kadangi 3D spausdinimas gali turėti daug privalumų novatoriškoms bendrovėms; kadangi visų pirma, naudodamosi 3D spausdinimu, jos gali sumažinti savo bendrąsias išlaidas, kurias patiria vystydamos, kurdamos ir išbandydamos naujus arba tobulindamos jau esamus produktus;

K.  kadangi 3D spausdinimas vis labiau plinta visuomenėje, ypač švietimo srityje, piliečių ir startuolių forumuose, tokiuose kaip „kūrėjų erdvės“, taip pat privačiojoje sferoje;

L.  kadangi 3D spausdinimas tampa paprastesnis ir labiau prieinamas visuomenei; kadangi tikimasi, jog per trumpą laiką bus gerokai sumažinti apribojimai, susiję su medžiagomis, kurias galima naudoti, sparta ir žaliavų bei energijos suvartojimu;

M.  kadangi ši technologija šiuo metu naudojama daugelyje pažangių pramonės sektorių, kadangi atsirado daug daugiau galimybių naudoti 3D spausdinimą, kadangi lūkesčiai yra dideli daugelyje sričių, pvz., medicinos (pradedant audinių inžinerija ir baigiant protezų gamyba), aeronautikos, orlaivių ir erdvėlaivių pramonės, automobilių, elektrinių buitinių prietaisų, statybos, archeologinių mokslinių tyrimų, architektūros, mechanikos inžinerijos, laisvalaikio ir dizaino;

N.  kadangi nesant taisyklių apribotas 3D spausdinimo naudojimas svarbiausiuose pramonės sektoriuose, pvz., aeronautikos ir medicinos / odontologijos, ir kadangi reguliuojant 3D spausdintuvų naudojimą galima padidinti technologijų taikymo mastą ir sudaryti sąlygas vykdyti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

O.  kadangi pirmiau minėtoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje nurodoma, kad „taikydama tinkamas pažangias gamybos technologijas, Europa gali susigrąžinti gamybą iš pigios darbo jėgos regionų, kad būtų galima skatinti inovacijas ir tvarų ekonomikos augimą namuose“;

P.  kadangi 3D spausdinimas leistų sumažinti transporto išlaidas ir išmetamą anglies dioksido kiekį;

Q.  kadangi 3D spausdinimo technologija turėtų turėti teigiamą poveikį kuriant daugiau naujų kvalifikuotų, mažiau varginančių ir mažiau pavojingų darbo vietų (techninės priežiūros specialistų, inžinierių, projektuotojų ir kt.) ir kadangi steigiant naujas technines darbo vietas (pvz., 3D spausdintuvų operatorių) atsiras naujų atsakomybės sričių, ir 3D spausdinimo sektorius turės surengti reikiamus mokymus, kad technikos specialistų kvalifikacija atitiktų įprastos gamybos sektoriuose dirbančių technikos specialistų kvalifikaciją; kadangi 3D spausdinimo technologija taip pat sumažins gamybos ir saugojimo sąnaudas (mažos apimties ir individualiems poreikiams pritaikyta gamyba ir pan.); tačiau kadangi gamybos sektoriuje sumažėjus darbo vietų bus padarytas didelis poveikis šalių, kurios remiasi dideliu žemos kvalifikacijos darbo vietų skaičiumi, ekonomikai;

R.  kadangi šiuo metu negalima tiksliai įvertinti 3D pramonės vystymo skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse poveikio ekonomikai;

S.  kadangi turėdami galimybę naudotis 3D spausdinimu vartotojai galėtų spręsti suplanuoto nusidėvėjimo problemą patys pasigamindami atsargines buitinių elektros prietaisų, kurių naudojimo trukmė vis trumpėja, dalis;

T.  kadangi dėl 3D spausdinimo technologijos gali kilti tam tikras susirūpinimas dėl teisinių ar etikos klausimų tiek intelektinės nuosavybės teisės srityse, tokiose kaip autorių teisės, patentai, dizainas, trimačiai prekių ženklai ir netgi geografinės nuorodos, tiek civilinės atsakomybės srityje, ir kadangi šie susirūpinimą keliantys klausimai, be kita ko, priklauso Teisės reikalų komiteto kompetencijai;

U.  kadangi naujomis technologijomis suteikiama galimybė nuskaityti daiktus ar asmenis ir sukurti skaitmeninius archyvus, kuriuos vėliau galima atspausdinti 3D formatu, ir tai gali turėti įtakos teisėms į asmens atvaizdą ir privatumą;

V.  kadangi dėl 3D spausdinimo technologijos taip pat gali kilti susirūpinimas dėl saugumo, ypač – kibernetinio saugumo, klausimų, visų pirma susijusių su ginklų, sprogmenų ar narkotikų arba kitų pavojingų objektų gamyba, ir kadangi tokią gamybą reikia ypač atidžiai stebėti;

W.  kadangi, žvelgiant iš autorių teisių perspektyvos, reikėtų atskirti spausdinimą namuose asmeniniam naudojimui nuo spausdinimo komerciniais tikslais, taip pat spausdinimą tarp specialistų ir tarp specialistų ir vartotojų;

X.  kadangi Prancūzijos aukščiausioji literatūrinės ir meninės nuosavybės taryba ataskaitoje dėl 3D spausdinimo ir autorių teisių nurodė, kad kol kas neatrodo, jog 3D spausdinimo demokratizavimas keltų didelių autorių teisių pažeidimo problemų, tačiau pripažino, kad didžiausias klastojimo pavojus kyla meno kūriniams;

Y.  kadangi nedaug pavyzdžių, kuriuos šiuo metu galima apsvarstyti, tobulėjant technologijai veikiausiai taps sudėtingesni; kadangi kyla klausimas, kokių veiksmų reikia imtis, siekiant išspręsti klastojimo taikant 3D spausdinimo technologijas galimybės kausimą;

Z.  kadangi 3D spausdinimo metu vykstantys procesai lemia tai, ką pramonė apibūdina kaip tam tikrą kūrimo proceso suskaldymą, nes prieš įgydamas fizinę formą kūrinys gali būti perduodamas skaitmenine forma, o tai sudaro palankesnes sąlygas jį kopijuoti ir trukdo kovoti su klastojimu;

AA.  kadangi teisės ekspertai mano, kad 3D spausdinimas nesukėlė didelių permainų intelektinės nuosavybės teisių srityje, tačiau sukurta rinkmena gali būti laikoma kūriniu, ir kadangi tokiu atveju ji turi būti atitinkamai saugoma; kadangi siekiant kovoti su klastojimu trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais pagrindinis uždavinys – labiau įtraukti profesionalius tarpininkus į autorių teisių apsaugos veiklą;

AB.  kadangi vystant 3D spausdinimą sudaromos sąlygos pramoninei gamybai, reikia ištirti, ar būtina sukurti kolektyvinio teisių gynimo priemones, siekiant užtikrinti žalos nukentėjusiems vartotojams atlyginimą;

AC.  kadangi reikėtų išsamiai išnagrinėti 3D spausdinimo poveikį vartotojų teisėms ir apskritai vartotojų apsaugos teisės aktams, atsižvelgiant į šiuo metu svarstomą direktyvą dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų;

AD.  kadangi Direktyva 85/374/EEB dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais apima visus sandorius; kadangi reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, be kita ko, dėl pažangos 3D spausdinimo srityje Europos Komisija pradėjo vykdyti viešąsias konsultacijas siekdama įvertinti, ar ši direktyva atitinka paskirtį atsižvelgiant į naują technologinę pažangą;

AE.  kadangi bendrosios atsakomybės taisyklės reglamentuoja ir tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybę, nustatytą Elektroninės komercijos direktyvos 12–14 straipsniuose; kadangi reikėtų numatyti specialią atsakomybės už naudojant 3D spausdinimo technologiją sukurto daikto sukeltą žalą sistemą, nes dėl daugybės suinteresuotųjų subjektų ir galutinio produkto sukūrimo proceso sudėtingumo nukentėjusiajam dažnai sunku nustatyti atsakingą asmenį, kadangi, priklausomai nuo nustatyto trūkumo priežasties, atsakingu galėtų būti laikomas 3D rinkmenos kūrėjas arba pardavėjas, 3D spausdintuvo gamintojas, 3D spausdintuvo programinės įrangos gamintojas, naudojamų priemonių tiekėjas arba pats daiktą sukūręs asmuo;

AF.  kadangi, kalbant apie konkretų 3D spausdinimo naudojimą prekybos srityje, atsakomybės taisyklės paprastai yra nustatomos atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų sutartinius santykius;

AG.  kadangi adityvinės gamybos technologijos elementai turi būti atitikti tam tikrus kriterijus ir būti sertifikuoti, kad būtų galima užtikrinti kokybiškų dalių atgaminimą; kadangi sertifikavimas yra sudėtingas procesas, o tą sudėtingumą lemia įvairūs įrenginių, medžiagų ir procesų pakeitimai, taip pat duomenų bazės nebuvimas; kadangi dėl to reikės parengti taisykles, kurios sudarytų sąlygas užtikrinti, kad visų medžiagų, procesų ir produktų sertifikavimas taptų greitesnis ir ekonomiškai efektyvesnis;

AH.  kadangi 3D spausdinimas turi atlikti vaidmenį mažinant energijos ir gamtos išteklių vartojimą, siekiant tikslo kovoti su klimato kaita; kadangi naudojant 3D spausdinimą būtų galima iki minimumo sumažinti gamybos procese sukuriamų atliekų kiekį ir užtikrinti ilgesnę vartojimo prekių naudojimo trukmę, nes jis suteikia galimybę vartotojo lygmeniu gaminti atsargines dalis;

1.  pabrėžia, kad norint užbėgti už akių problemoms, susijusioms su civiline atsakomybe ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, kurių ateityje gali kilti dėl 3D spausdinimo, ES gali reikėti priimti naujus teisės aktus ir pritaikyti esančius prie konkretaus 3D spausdinimo technologijos atvejo, atsižvelgiant į Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sprendimus ir atitinkamą ES ir valstybių narių teismų praktiką, prieš tai atlikus išsamų poveikio vertinimą, kuriuo būtų įvertintos visos politikos alternatyvos; pažymi, kad bet kuriuo atveju teisėkūros priemonėmis reikia vengti esamų taisyklių dubliavimosi ir atsižvelgti į jau vykdomus projektus, pirmiausia dabar 2D spausdinimui taikomus teisės aktus dėl autorių teisių; priduria, kad inovacijas reikia skatinti ir remti teisės aktais, tačiau teisės aktai neturėtų kelti kliūčių ar apribojimų;

2.  pažymi, kad reikia išlikti budriems dėl tam tikrų klausimų, pvz., rinkmenų šifravimo ir apsaugos, siekiant išvengti neteisėto šių rinkmenų arba saugomų objektų parsisiuntimo ir jų atgaminimo, taip pat neteisėtų daiktų atgaminimo, ir skirti šiems klausimams reikiamą dėmesį;

3.  mano, kad 3D spausdinimo sektoriuje akivaizdžiai būtinas atsargumas, ypač kalbant apie atspausdintų produktų kokybę ir pavojų, kurį jie gali kelti naudotojams arba vartotojams; mano, kad būtų tikslinga apsvarstyti galimybę numatyti identifikavimo ir atsekamumo priemones, kad būtų galima užtikrinti produktų atsekamumą ir užtikrinti palankesnes sąlygas stebėti, kaip jie toliau naudojami komerciniais arba nekomerciniais tikslais. mano, jog būtų naudinga, kad kuriant tokias priemones glaudžiai bendradarbiautų teisių subjektai ir 3D gamintojai; be to, mano, kad tai padėtų užtikrinti sukurtų objektų atsekamumą ir apriboti klastojimo galimybes;

4.  pažymi, kad prireikus autorių teisių saugomų teisėto 3D objektų atgaminimo kontrolę galėtų palengvinti teisiniai sprendimai, pvz., skaitmeninio ir 3D spausdinimo paslaugų teikėjai galėtų sistemiškai rodyti pranešimą, kad reikia gerbti intelektinę nuosavybę; šiomis aplinkybėmis pabrėžia elementų, kurie sudaro galimybę atsekti 3D objektus, svarbą; pabrėžia, kad, jei 3D kopija yra privati, jai turi būti taikomi nacionaliniai įstatymai, kuriais reguliuojamos su privačiomis kopijomis susijusios išimtys, taip pat ir kompensacijų ar pajamų požiūriu;

5.  pažymi, kad turi būti gerinamas visuomenės supratimas apie intelektinės nuosavybės apsaugą 3D spausdinimo srityje, taip pat ir dizaino, prekių ženklų ir patento teisių požiūriu;

6.  vis dėlto pabrėžia, kad būtų galima geriau išnagrinėti iki šiol nepakankamai išplėtotus techninius sprendimus, kaip antai užšifruotų arba saugomų rinkmenų duomenų bazių kūrimas arba susietų spausdintuvų su įrengta sistema, leidžiančia valdyti intelektinės nuosavybės teises arba skatinti gamintojų ir platformų bendradarbiavimą, siekiant specialistams ir vartotojams pateikti patikimas rinkmenas, kūrimas; be to, pabrėžia, kad neatsižvelgiant į tai, kurios iš šių priemonių bus priimtos, jas įgyvendinant neturėtų kilti jokių su sąnaudomis susijusių padarinių rinkos dalyvių jau vykdomai veiklai;

7.  pažymi, kad šiuo etapu nė viena iš šių priemonių savaime nėra pakankama;

8.  apgailestauja, kad Komisija nepersvarstė Direktyvos 2004/48/EB, o pristatė tik neprivalomas gaires nepateikdama jokių paaiškinimų dėl specifinių su 3D spausdinimo technologija susijusių klausimų; tačiau teigiamai vertina 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos paskelbtas priemones, kurios skirtos intelektinės nuosavybės apsaugai stiprinti;

9.  pažymi, kad 3D spausdinimo technologijos elementams taikytinos intelektinės nuosavybės teisės yra apibrėžtos, todėl dabar reikia nustatyti jų taikymo tvarką;

10.  ragina Komisiją taikant savo komunikate (COM(2017)0707) nurodytas priemones visapusiškai atsižvelgti į visus su 3D spausdinimo technologija susijusius aspektus nedubliuojant jau esamų taikomų priemonių; pabrėžia, kad svarbu į šią veiklą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant MVĮ ir vartotojus;

11.  ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti su 3D spausdinimo technologija susijusius civilinės atsakomybės klausimus, visų pirma, atliekant Tarybos direktyvos 85/374/EEBveikimo įvertinimą;

12.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti civilinės atsakomybės už padarytą žalą, kuri nepatenka į Direktyvos 85/374/EEB taikymo sritį, sistemą;

13.  primena, kad 3D spausdinimo technologija ES teikia didelę ekonominę naudą, nes suteikia Europos vartotojų reikalavimus atitinkančią individualaus pritaikymo galimybę, kuria naudojantis būtų galima susigrąžinti perkeltą gamybos veiklą, taip pat dalyvauti kuriant naujas mažiau varginančio ir pavojingo darbo vietas;

14.  ragina Komisiją tinkamai apibrėžti skirtingas numatytos atsakomybės sritis nustatant šiuos 3D daikto gamybos procese dalyvausiančius subjektus: programinės įrangos kūrėją ir tiekėją, 3D spausdintuvo gamintoją, žaliavų tiekėją, daikto spausdintuvą ir visus kitus daikto gamybos procese dalyvaujančius subjektus;

15.  atkreipia dėmesį į padarinius, kurių gali turėti naujos tiekimo rinkai „pasidaryk pats“ pobūdžio formos, kuriomis tiekiamas ne galutinis produktas, o tiesiog suteikiama galimybė atsisiųsti programinę įrangą ir nurodomos produkto spausdinimo specifikacijos;

16.  pabrėžia, kad būtina sukurti nuoseklią teisinę sistemą, kuria būtų užtikrintas darnus perkėlimas ir vartotojų bei įmonių teisinis saugumas, siekiant skatinti inovacijas ES;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 157, 2004 4 30, p. 45. (2) OL L 210, 1985 8 7, p. 29. (3) OL C 332, 2015 10 8, p. 36.