Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2206(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0194/2018

Pateikti tekstai :

A8-0194/2018

Debatai :

PV 02/07/2018 - 17
CRE 02/07/2018 - 17

Balsavimas :

PV 03/07/2018 - 11.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0279

Priimti tekstai
PDF 214kWORD 64k
Antradienis, 2018 m. liepos 3 d. - Strasbūras
Pasaulyje vykdomi čiabuvių tautų teisių pažeidimai
P8_TA(2018)0279A8-0194/2018

2018 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą (2017/2206(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, ypač į JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP), kurią 2007 m. gruodžio 13 d. priėmė Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 27 d. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, taip pat į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21, 22 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Užsienio reikalų tarybos priimtą ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires, visų pirma ES žmogaus teisių gynėjų gaires, ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl gvaranių ir kaivų padėties Brazilijos Pietų Mato Groso valstijoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją „Hondūras: žmogaus teisių gynėjų padėtis“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Tanzanijos, visų pirma dėl žemės grobimo problemos(3),

–  atsižvelgdamas į Metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir į Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 22 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/2, kuria patvirtinamas 2014 m. pasaulinės konferencijos čiabuvių tautų klausimais baigiamasis dokumentas(5),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/178 dėl čiabuvių teisių ypač į jos 13 straipsnį, kuriame 2019 metai paskelbiami Tarptautiniais čiabuvių tautų kalbų metais(6);

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 8 d. JT specialiojo pranešėjo pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje(7),

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją 26/9, kuria sukuriama neribotos sudėties tarpvyriausybinė darbo grupė, sieksianti parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą dėl tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklos žmogaus teisių aspektu(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 13 d. JT Žmogaus teisių tarybos įsteigtos neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės vykdomą procesą rengiant Deklaraciją dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių(9),

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurią 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 22 d. priimtą JT Biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Durbano susitarimą ir veiksmų planą, patvirtintą 2003 m. V-ajame Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (angl. IUCN) Pasaulio parkų kongrese(10),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES gairės žemės politikos kūrimui ir reformų procesams besivystančiose šalyse remti“ (COM(2004)0686),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 11 d. JT Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto patvirtintas Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires sprendžiant nacionalinio aprūpinimo maistu saugumo klausimus(11),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. patvirtintą Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES veiksmų plano dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) (COM(2003)0251) ir ES ir šalių partnerių dvišalius savanoriškus FLEGT partnerystės susitarimus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir JT pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 28 d. paskelbtus Mastrichto principus, kuriais paaiškinamos ekstrateritorinės valstybių pareigos pagal galiojančią tarptautinę teisę(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų(13),

–  atsižvelgdamas į žmogaus teisių nuostatas, įtrauktas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 9 d. Tarptautinės pasaulio čiabuvių tautų dienos proga paskelbtą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini deklaraciją(14),

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą pateikti Auros Lolitos Chavez Ixcaquic kandidatūrą 2017 m. Sacharovo premijai už minties laisvę – ji pirmoji čiabuvė žmogaus teisių gynėja, pasiūlyta kandidate į premijos laureatus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 3 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/292 dėl žmogaus teisės į vandenį ir tinkamas sanitarines sąlygas(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo(18),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0194/2018),

A.  kadangi pagal esamus duomenis visame pasaulyje daugiau kaip 70 šalių gyvena virš 370 mln. čiabuvių, t. y. apie 5 proc. visų pasaulio gyventojų, ir kadangi esama ne mažiau kaip 5 000 atskirų čiabuvių tautų; kadangi, nepaisant jų geografinės sklaidos, šios tautos susiduria su panašiomis grėsmėmis ir sunkumais;

B.  kadangi čiabuvių tautos turi ypatingą ryšį su žeme ir aplinka, kuriose gyvena, panaudodamos turimus gamtos išteklius, kad sukurtų unikalias žinių, inovacijų ir praktikos sistemas, kurios formuoja esminę jų tapatybės ir dvasingumo dalį ir yra labai svarbios siekiant apsaugoti biologinę įvairovę ir ja tvariai naudotis; kadangi čiabuvių tautų tradicinės žinios yra svarbus prie žmonijos vystymosi prisidedantis veiksnys; kadangi dėl čiabuvių tautų žinių komercinio naudojimo ir nustūmimo į pašalį kyla grėsmė čiabuvių tautų, kaip šių žinių savininkų ir sergėtojų, vaidmeniui;

C.  kadangi čiabuvių tautų bendruomenių teisės išplaukia iš tradicinio gyvenimo jų teritorijose ir bendrumo jausmas, kuris jas sieja su minėtomis teritorijomis, nesusijęs su nuosavybės sąvoka, kaip ją paprastai suvokia Vakarų visuomenės;

D.  kadangi teritorijos, kuriose tradiciškai gyvena čiabuvių tautos, užima apie 22 proc. viso pasaulio sausumos ploto ir jose, kaip apskaičiuota, sutelkta 80 proc. planetos biologinės įvairovės; kadangi vietiniai ištekliai yra didelė kliūtis miškų naikinimui; kadangi atogrąžų miškai, kuriuose gyvena čiabuviai ir vietos bendruomenės, absorbuoja anglį, todėl jie yra vertingi įgyvendinant bet kokio pobūdžio kovos su klimato kaita strategijas; kadangi čiabuvių tautos dėl savo gyvenimo būdo ir glaudaus ryšio su žeme bei tiesioginio priklausymo nuo nuolatinio gamtos išteklių prieinamumo yra labai pažeidžiamos neigiamo klimato kaitos poveikio atžvilgiu;

E.  kadangi žemė yra pagrindinis, ribotas ir neatsinaujinantis gamtos išteklius, kuris yra neatsiejama kiekvienos šalies gamtos turtų dalis;

F.  kadangi žmogaus teisių srities sutartyse pripažįstama čiabuvių tautų teisė į protėvių žemę ir išteklius ir numatyta, kad valstybės privalo geranoriškai konsultuotis su čiabuvių tautomis siekdamos gauti jų laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą dėl projektų, kurie gali turėti poveikio jų gyvenimo būdui, kelti grėsmę gamtos ištekliams, kuriais jie tradiciškai naudojasi ir nuo kurių toliau priklauso, arba dėl kurių jų gyventojai gali būti priversti persikelti ir dėl to gali būti prarastas svarbus materialusis ar nematerialusis kultūros paveldas; kadangi tokios konsultacijos turėtų vykti prieš prieš pradedant taikyti teisėkūros ir administracines priemones, vadovaujantis čiabuvių tautų apsisprendimo teise, kuri reiškia jų teisę valdyti, naudoti, vystyti ir kontroliuoti savo žemes, teritorijas, vandenis, priekrantės jūras ir kitus išteklius; kadangi čiabuvių tautos turi teisę laisvai apibrėžti savo politinį statusą, laisvai siekti savo ekonominio, socialinio ir kultūros vystymosi ir laisvai naudotis savo gamtos turtais ir ištekliais, taip pat jokiu būdu iš jų neturėtų būti atimtos pragyvenimo lėšos;

G.  kadangi JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių pripažįstamos čiabuvių tautų kolektyvinės ir individualios teisės, ypač teisės į jų žemę, jų gėrybes, jų gamtinius išteklius, jų teritorijas, jų kultūrą, jų tapatybę ir jų kalbą, užimtumą, sveikatą, švietimą ir teisę laisvai apsispręsti dėl savo politinio statuso ir savo ekonominio vystymosi;

H.  kadangi įvairiuose pasaulio regionuose valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai toliau pažeidžia kolektyvines ir individualias čiabuvių tautų teises ir todėl čiabuviai toliau patiria fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, taip pat rasizmą, atskirtį, diskriminaciją, priverstinius iškeldinimus, destruktyvią kolonizaciją, neteisėtą tradicinių teritorijų nusavinimą ar galimybių naudotis savo ištekliais, pragyvenimo šaltiniais ir tradicinėmis žiniomis atėmimą; kadangi, remiantis JTO duomenimis, čiabuvių tautų teisės pažeidžiamos labiau nei prieš 10 metų;

I.  kadangi čiabuvės moterys, siekdamos lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir užsitikrinti teises, susiduria su kliūtimis, taip pat trūksta lytinės ir reprodukcinės sveikatos konsultacijų, nepakanka prieigos prie paslaugų, teisės aktais draudžiami abortai net išžaginimo atvejais, tai lemia didelį motinų mirtingumą, paauglių nėštumą ir lytiniu keliu plintančių ligų skaičių;

J.  kadangi čiabuvės moterys susiduria su paplitusiu nebaudžiamumu, susijusiu su jų teisių pažeidimais, visų pirma todėl, kad joms neleidžiama naudotis savo teise į teisinę gynybą ir kad trūksta stebėsenos mechanizmų, taip pat pagal lytis suskirstytų duomenų;

K.  kadangi valstybėms tenka galutinė atsakomybė už tai, kad būtų užtikrinta čiabuvių tautų, taip pat čiabuvių aplinkosaugos ir žmogaus teisių aktyvistų apsauga, saugumas ir jų teisės;

L.  kadangi čiabuvių kalbos visame pasaulyje ir toliau nyksta nerimą keliančiu greičiu, nors kalbos yra pagrindinė žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių dalis ir yra nepaprastai svarbios siekiant užtikrinti darnų vystymąsi; kadangi čiabuvių žinių perdavimas iš kartos į kartą yra nepaprastai svarbus siekiant atremti pasaulinius aplinkosaugos iššūkius; kadangi 2016 m. Jungtinių Tautų ataskaitoje(19) teigiama, kad iš apytikriai 6700 šiandien pasaulyje vartojamų kalbų 95 proc. iki amžiaus pabaigos gali visiškai išnykti, tarp jų yra didelė čiabuvių kalbų dauguma; kadangi valstybės privalo apsaugoti ir propaguoti čiabuvių tautų kalbas ir užtikrinti, kad šios tautos visapusiškai naudotųsi savo kultūrinėmis teisėmis; kadangi valstybės turėtų investuoti į tai, kad būtų pakeisti visuomenėje įsišakniję stereotipai;

M.  kadangi kai kuriose šalyse daug čiabuvių migravo į didžiuosius miestų centrus, kuriuose vėliau pradeda jaustis atskirti ir praradę kultūros vertybes; kadangi dėl jų tradicinių žinių ir praktikos neatitikties miesto aplinkybėms ir dabartinės darbo rinkos dinamikai jiems kyla skurdo ir naujų formų atskirties ir diskriminacijos rizika;

N.  kadangi čiabuvių tautų skurdo, ligų ir neraštingumo lygis kelia nerimą, kadangi jos neturi pakankamai galimybių naudotis saugiu švariu vandeniu ir sanitarinėmis paslaugomis, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis, galimybėmis gauti darbą ir pilietinėmis teisėmis, įskaitant politinį dalyvavimą ir atstovavimą, taip pat aukštas jaunimo narkotikų vartojimo ir savižudybių lygis;

O.  kadangi moterys čiabuvių bendruomenėse yra ypač marginalizuotos dėl to, kad stokoja galimybių pasinaudoti sveikatos priežiūros, socialinėmis paslaugomis ir ekonominėmis galimybėmis, jos yra diskriminuojamos dėl savo lyties, etninės kilmės ir socialinės ir ekonominės padėties, o tai lemia didesnį mirtingumą, taip pat moterys patiria aiškų smurtą dėl lyties ir moterų žudymą; kadangi, remiantis JT duomenimis, mažiausiai viena čiabuvė moteris iš trijų per savo gyvenimą patiria išžaginimą ir čiabuvių gimdyvių mirtingumo, paauglių nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, įskaitant ŽIV/AIDS, rodikliai viršija vidurkį; kadangi čiabuvės moterys dažnai susiduria su konkrečiais grasinimais ir kliūtimis dėl lyties, kurie turi būti suvokiami tarpsektoriniu požiūriu;

P.  kadangi neteisėta prekyba narkotikais daro neproporcingą poveikį čiabuvių bendruomenėms, nes narkotikų paklausa toliau didėja ir neteisėti narkotikų gamintojai vis labiau stumia čiabuvių bendruomenes iš jų tradicinių žemių; kadangi čiabuviai dažnai fiziškai ar ekonomiškai verčiami dalyvauti prekiaujant narkotikais, ypač vykdant transporto operacijas; kadangi dėl ginkluotų konfliktų didėja čiabuvių žemių militarizavimas ir jie lemia žmogaus teisių pažeidimus bei pernelyg didelį jėgos naudojimą čiabuvių bendruomenių atžvilgiu;

Q.  kadangi auganti paklausa ir didėjanti konkurencija dėl gamtos išteklių visame pasaulyje skatina varžymąsi dėl žemės, o dėl to kai kuriose šalyse teritorijos, kuriose tradiciškai gyvena ir kuriomis naudojasi čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės, patiria nepakeliamą spaudimą; kadangi tokiais gamtos ištekliais naudojamasi žemės ūkio verslo, energetikos, medienos ir kasybos sektoriuose ir kitose gavybos pramonės šakose, taip pat vykdant neteisėtą medienos ruošą ir didelius infrastruktūros bei vystymo projektus ir jais naudojasi vyriausybės ir vietiniai gyventojai, ir minėtas jų naudojimas yra viena iš pagrindinių nuolatinio konflikto dėl naudojimosi žeme priežasčių ir pagrindinė vandens ir dirvožemio užteršimo priežastis;

R.  kadangi vystymasis negali būti vertinamas remiantis ekonomikos augimo rodikliais, jį visų pirma reikia vertinti atsižvelgiant į skurdo ir nelygybės mažinimą;

S.  kadangi prastai reguliuojamas turizmas gali daryti neigiamą poveikį šių bendruomenių kultūrai ir ekologijai ir kai kuriais atvejais yra skatinamasis žemės grobimo veiksnys;

T.  kadangi privačios bendrovės priverstinį žemės grobimą paprastai vykdo naudodamosi karinių dalinių ir (arba) privačių apsaugos kompanijų įtaka, ir dėl to čiabuvių teritorijose padidėja tiesioginio bei netiesioginio smurto atvejų skaičius, o tai tiesiogiai veikia bendruomenes, ypač socialinius lyderius ir moteris;

U.  kadangi šiuo metu pastebima tendencija militarizuoti kai kuriuos rezervatus ir saugomas teritorijas, kurie kartais yra ir čiabuvių bei vietos bendruomenių žemės, ir dėl to rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės;

V.  kadangi pilietiniai konfliktai kai kuriose šalyse yra susiję su teisėmis į žemę ir yra priverstinio čiabuvių ir vietos bendruomenių perkėlimo priežastis, taip sudarant sąlygas žemės grobimui ir žemės nuosavybės koncentracijai;

W.  kadangi žemės grobimas yra sudėtingas klausimas, kuriam spręsti reikia visapusiško tarptautinio sprendimo; kadangi ypatingą dėmesį būtina skirti čiabuvių moterų ir mergaičių apsaugai;

X.  kadangi žemės grobimas nebūtinai yra užsienio investicijų rezultatas, jį taip pat gali vykdyti ir vyriausybės bei vietos bendruomenės;

Y.  kadangi vis daugėja privataus pobūdžio kompensacijų, kai privačios bendrovės nuo smurto nukentėjusioms moterims siūlo finansines kompensacijas mainais už tai, kad jos pasirašytų susitarimą neapskųsti bendrovės teismui; kadangi valstybėms tenka pagrindinė atsakomybė užtikrinant, kad būtų laikomasi jų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagarba čiabuvių tautų teisėmis, taigi visų pirma jos atsako už tai, kad būtų išvengta pažeidimų ir kad būtų skatinama tiesa, teisingumas ir žalos atlyginimas aukoms;

Z.  kadangi daugiau kaip šimtas pasaulio čiabuvių tautų nusprendė atsisakyti ryšio su išoriniu pasauliu, savanoriškai pasirinko izoliuotą gyvenimo būdą, jiems trūksta gebėjimų ginti savo teises ir todėl jos yra itin pažeidžiamos, kai nepaisoma jų teisių; kadangi šios bendruomenės yra labiausiai pažeidžiamos visame pasaulyje ir naftos žvalgymas, miškų naikinimas, neteisėta prekyba narkotikais ir šiems veiksmams naudojamos infrastruktūros šioms bendruomenėms kelia itin didelį pavojų;

AA.  kadangi daug čiabuvių tautų, gindamos savo teisę į protėvių teritorijas ir gamtos išteklius, įskaitant prieigą prie vandens ir maisto, taip pat prie dvasinių ir šventų laidojimo vietų, toliau tampa žudynių, neteisminių egzekucijų, suluošinimo, kankinimo, išžaginimo, nesankcionuoto sulaikymo, fizinio smurto, priekabiavimo ir bauginimo aukomis;

AB.  kadangi žmogaus teisių gynėjai yra esminiai nepaprastai svarbūs darnaus vystymosi subjektai, ypač stiprinant visuomenės atsparumą, ir yra pagrindiniai įtraukaus demokratinio valdymo veikėjai; kadangi šie žmogaus teisių aktyvistai siekia užtikrinti ne tik savo tautų teises, bet ir aplinkos tvarumą ir visos žmonijos gamtos paveldą; kadangi čiabuviai žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai siekia suteikti galių ir galimybių savo bendruomenėms dalyvauti politiniuose procesuose, užtikrinti jų socialinę įtrauktį ir suteikti joms ekonominių galių, taip pat padėti joms demokratiškai ir taikiai reikšti savo nuomonę atitinkamose savo šalyse ir tarptautinei bendruomenei;

AC.  kadangi pastaraisiais metais itin padaugėjo žmogžudysčių, išpuolių ir kitų formų smurto prieš žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus, kurie yra vieni iš pagrindinių veikėjų siekiant darnaus vystymosi, ginant čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teises, aplinkos apsaugos teises ir teises į žemę; kadangi, remiantis organizacijos „Front Line Defenders“ iš 312 visame pasaulyje 2017 m. nužudytų žmogaus teisių gynėjų 67 proc. kovojo už čiabuvių žemę ir gynė aplinkos apsaugos teises vykdant gavybos projektus; kadangi čiabuviai žmogaus teisių gynėjai dažnai susiduria su sisteminiu išpuolius prieš juos vykdančių asmenų nebaudžiamumu;

AD.  kadangi, nepaisant to, kad čiabuvių moterų teisių gynėjai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant moteris čiabuvių bendruomenėse, šių gynėjų veikla laikoma baudžiamaisiais nusikaltimais ir jie patiria įvairių formų smurtą, įskaitant priekabiavimą, žaginimą ir nužudymus;

AE.  kadangi reikia gerinti neprivalomas įmonių socialinės atsakomybės ir savanoriško reguliavimo sistemas siekiant apsaugoti čiabuvių ir vietos bendruomenes, kad nebūtų pažeidžiamos jų žmogaus teisės, būtų užkirstas kelias žemės grobimui ir užtikrinta veiksminga įmonių atskaitomybė; kadangi kontrolės ir atskaitomybės mechanizmų stoka yra didelė kliūtis siekiant taikyti veiksmingas ir tinkamas teisių gynimo priemones;

AF.  kadangi daug ES įsisteigusių investuotojų ir įmonių tarp daugelio kitų dalyvauja šimtuose žemės įsigijimo Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje sandorių, kurie kai kuriais atvejais sukėlė čiabuvių ir vietos bendruomenių teisių pažeidimus; kadangi ES įsisteigę subjektai gali būti įvairiais būdais įtraukti vykdant žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su žemės grobimu, pvz., per ES įsisteigusias privačias ir finansų įmones, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja žemės grobimą, arba per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; kadangi daugeliu atvejų jie turi daugybę padalinių užsienyje, todėl gali būti sunku tiesiogiai atsekti jų šaknis kilmės šalyse; kadangi net tais atvejais, kai tos šaknys gali būti atsektos, lieka didelių teisinių ir praktinių kliūčių siekiant pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir reikalauti atskaitomybės ES ir jos valstybių narių teismuose, be kita ko, dėl jurisdikcijos apribojimų tais atvejais, kurie susiję su nekilnojamuoju turtu (įskaitant žemę ir gamtos išteklius), didelių taikomos teisių gynimo priemonės vertės ir galimybių pasinaudoti teisine pagalba apribojimų ir sunkumų įrodant patronuojančios bendrovės atsakomybę;

AG.  kadangi dauguma besivystančių šalių žemių yra apgyvendintos, todėl įmonių investicijoms ir reputacijai kyla naudojimosi žeme rizika ir labai išauga jų veiklos išlaidos, kai žemės perdavimai atliekami konflikto aplinkybėmis, negavus išankstinio čiabuvių ir vietos bendruomenių sutikimo ir nepaisant jų teisių;

AH.  kadangi JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais Michael Frost nurodė Lotynų Ameriką kaip susirūpinimą keliantį regioną, kuriame valdžios institucijos ir įmonių subjektai dalyvauja žudant aplinkosaugos ir žmogaus teisių gynėjus;

AI.  kadangi pareiga apsaugoti ir užtikrinti galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis pagal Europos žmogaus teisių konvenciją taikoma tiek ekstrateritorinei veiklai, tiek ir ekstrateritorinio poveikio turinčiai vidaus veiklai; kadangi ES ir jos valstybių narių įsipareigojimas vykdyti savo ekstrateritorines pareigas turi būti daug didesnis;

AJ.  kadangi ES teikia pagalbą, kad būtų propaguojama ir apsaugoma demokratija ir žmogaus teisės visame pasaulyje, taikydama Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), kuri papildo jos kitas išorės pagalbos priemones ir pagal kurią parama visų pirma teikiama pilietinės visuomenės organizacijoms; kadangi ES, pasitelkdama savo mechanizmą „protectdefenders.eu“, teikia greitą pagalbą žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla pavojus, padeda jiems patenkinti skubiausius jų poreikius ir sustiprina jų pajėgumus atlikti darbą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

AK.  kadangi tarptautinės finansų institucijos turi atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad jų finansuojamais projektais nebūtų pažeidžiamos čiabuvių tautų žmogaus ir aplinkosaugos teisės arba nebūtų prisidedama prie šių teisių pažeidimo; kadangi tarptautinėms įmonėms tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų veikla ir (arba) jų tiekimo grandinės nebūtų susijusios su žmogaus ir aplinkosaugos teisių, ypač čiabuvių tautų teisių, pažeidimais;

AL.  kadangi ES yra didžiausia paramos vystymuisi teikėja pasaulyje, ir didelė šios paramos dalis skiriama Afrikai; kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija turi atlikti išsamius trečiųjų šalių paramos gavėjų naudojamų lėšų patikrinimus ir nustatyti, kad įgyvendinant jų paramos teikimo politiką žmogaus teisių paisymui būtų skiriamas prioritetas;

AM.  kadangi čiabuvių tautos Europoje vis dar patiria marginalizaciją, diskriminaciją ir socialinę atskirtį, su kuriomis reikia kovoti ir dėl kurių reikia atlyginti žalą, taikant teisėmis grindžiamą požiūrį;

1.  ragina ES, valstybes nares ir jų partnerius tarptautinėje bendruomenėje imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai pripažįstamos, apsaugomos ir propaguojamos čiabuvių tautų teisės, įskaitant jų teises į savo žemes, teritorijas ir išteklius; pritaria pilietinės visuomenės ir NVO veiklai šiais klausimais;

2.  ragina ES užtikrinti, kad bet kokia jos vystymosi, investicijų ir prekybos politika nepažeistų čiabuvių tautų žmogaus teisių, įtvirtintų žmogaus teisių srities sutartyse bei konvencijose ir teisės aktuose, kurie yra konkrečiai skirti čiabuvių tautų teisėms;

3.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, atlikti visus reikiamus veiksmus siekiant veiksmingai laikytis TDO konvencijoje Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų(20) numatytų nuostatų ir primena, kad visos ratifikavusios valstybės privalo parengti koordinuotus ir sistemingus veiksmus, kuriais būtų apsaugomos čiabuvių tautų teisės;

4.  ragina visas valstybes, kurios dar nėra ratifikavusios TDO konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, visų pirma ES valstybes nares, kuo greičiau tai padaryti; apgailestauja dėl to, kad šią konvenciją iki šiol ratifikavo tik kelios valstybės narės; ragina ES vykdant politinį ir žmogaus teisių dialogą su trečiosiomis šalimis, skatinti ratifikuoti TDO Konvenciją Nr. 169, JT vaiko teisių konvenciją (JT VTK) ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK) ir patvirtinti jų fakultatyvius protokolus, taip pat laikytis JT Deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP);

5.  pripažįsta, kad čiabuvių tautų teisių pripažinimo srityje buvo smarkiai pasistūmėta į priekį ir kad pilietinė visuomenė vis daugiau žino apie jų padėtį; pripažįsta ES indėlį šioje srityje; vis dėlto įspėja, kad įgyvendinant ES politiką, pvz., derantis dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimų, šiam klausimui vis dar skiriama labai mažai dėmesio;

6.  ragina ES ir jos valstybes nares sudaryti sąlygas, kad būtų įgyvendinti tikslai, nustatyti Jungtinių Tautų deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, ir skatinti savo tarptautinius partnerius ją priimti ir visapusiškai įgyvendinti;

7.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka diasporos, kaip sąsaja su čiabuvių tautomis ir žinių joms perdavimo kanalas;

Čiabuvių tautų žmogaus teisės

8.  ragina ES ir jos valstybes nares remti Deklaraciją dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių, dėl kurios bus balsuojama 2018 m. JT žmogaus teisių taryboje, ir už ją balsuoti; susidomėjęs pažymi, kad Moterų padėties komisijos 2018 m. sesijoje didžiausias dėmesys bus skiriamas kaimo moterims;

9.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, teisiškai pripažinti ir priimti čiabuvių tautų teritorinį savarankiškumą ir apsisprendimą, kurie reiškia jų teisę valdyti, naudoti, vystyti ir kontroliuoti savo žemes, teritorijas, vandenis, priekrantės jūras ir kitus išteklius, kuriuos jie valdo dėl tradicinės nuosavybės arba kitos tradicinės veiklos ar naudojimo arba kuriuos jie įsigijo kitu būdu;

10.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, priimti konfliktų zonų atkūrimo strategijas arba prie jų prisijungti, siekiant propaguoti ir apsaugoti čiabuvių tautų teises;

11.  atsižvelgia į Jungtinių Tautų 2010 m. paskelbto tyrimo neraminančius rezultatus, kad čiabuvės moterys kur kas dažniau patiria smurtą ir išžaginimą, palyginti su viso pasaulio moterimis; taigi ragina valstybes nares ir Europos Sąjungą griežtai pasmerkti smurto, įskaitant lytinį smurtą, naudojimą prieš čiabuves moteris; mano, kad smurtą patyrusioms moterims ir mergaitėms reikėtų skirti ypatingą dėmesį užtikrinant joms galimybę gauti skubią medicininę ir psichologinę pagalbą;

12.  prašo atšaukti karines pajėgas ir privačias saugumo kompanijas, dislokuotas čiabuvių teritorijose pažeidžiant jų teises;

13.  ragina visas valstybes užtikrinti, kad čiabuviai, ypač moterys, bendrovėms pažeidus jų teises, turėtų galimybę naudotis teisminiais mechanizmais ir kad nebūtų įteisintos privačios teisių gynimo priemonės, kuriomis neužtikrinama veiksminga teisė kreiptis į teismą; ragina visas valstybes savo teisėsaugos sistemose įdarbinti daugiau moterų siekiant iš esmės pakeisti paprastai toms struktūroms būdingą patriarchalinę sistemą; pabrėžia, kad būtina įdiegti reikiamus mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad čiabuvės moterys nebūtų diskriminuojamos, taip pat užtikrinti tinkamas vertimo žodžiu paslaugas ir teisinę pagalbą;

14.  palankiai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba suteikė pirmenybę čiabuvių tautų teisių apsaugai, kaip išdėstyta 2017 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose;

15.  ragina šalis partneres užtikrinti, kad čiabuvių tautos turėtų visuotinę galimybę naudotis savo nacionaliniais gyventojų registrais, nes tai būtų pirmas žingsnis pripažįstant jų individualias ir kolektyvines teises; ragina ES remti šalis partneres civilinės metrikacijos įstaigų steigimo ir tinkamo jų valdymo srityje;

16.  susirūpinęs pažymi, kad čiabuvių tautos neproporcingu mastu patiria grėsmę žmogaus teisėms, susijusią su kasyba ir naftos ir dujų gavyba; ragina besivystančias šalis atlikti privalomą poveikio žmogaus teisėms vertinimą prieš bet kokią naują veiklą šiuose sektoriuose ir paskelbti šių vertinimų išvadas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad teisės aktai, reglamentuojantys koncesijų suteikimą, apimtų nuostatas dėl laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo; ragina išplėsti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos standartus įtraukiant vietos ir čiabuvių bendruomenių žmogaus teisių apsaugą;

17.  ragina visas valstybes, ypač ES ir valstybes nares, įtraukiant čiabuvių tautų ir kaimo bendruomenes į sprendimų priėmimo procesą, susijusį su kovos su klimato kaita strategijomis, kurios taip pat turėtų apimti klimato kaitos atsirandančią nepataisomą žalą, kuri gali priversti juos migruoti ir lemti jų dvigubą – dėl aplinkos persikeliančių asmenų ir čiabuvių – diskriminaciją;

18.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, pripažinti konsultacijų su čiabuvių tautomis svarbą svarstant visus klausimus, kurie joms gali turėti poveikio, užtikrinant jų teisę į išankstines, laisvas ir informacija pagrįstas konsultacijas; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti ES lygmens mechanizmus, kuriuos taikant būtų konsultuojamasi su čiabuvių tautomis ir užtikrintas jų dalyvavimas, suteikiant įgaliojimą vykdyti politinį dialogą ir stebėti ES politikos, įsipareigojimų ir veiksmų planų dėl čiabuvių tautų įgyvendinimą; ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, sukurti sąlygas tam, kad čiabuvių tautų atstovai ir lyderiai galėtų veiksmingai dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje ir viešojoje erdvėje ir jų dalyvavimas būtų labiau matomas politinėje sistemoje ir sprendimų priėmimo procesuose jiems svarbiais klausimais, be kita ko, vykdant konstitucines reformas;

19.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, priimti ir įgyvendinti 2014 m. JT pasaulinės konferencijos čiabuvių tautų klausimais baigiamojo dokumento rekomendacijas, taip pat JT nuolatinio forumo čiabuvių klausimais ir JT specialiojo pranešėjo čiabuvių tautų teisių klausimais pateiktas rekomendacijas;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad rezoliucijoje dėl čiabuvių tautų teisių, JT Generalinė Asamblėja 2019-uosius paskelbė čiabuvių tautų kalbų metais; pabrėžia, kad kultūra yra vystymosi veiksnys;

21.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, prisidėti įgyvendinant ir užtikrinant Tarptautinius čiabuvių kalbų metus (2019 m.);

22.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares toliau siekti, kad būtų užtikrinta čiabuvių, aplinkos apsaugos, taip pat intelektinės nuosavybės ir žemės teisių gynėjų fizinė neliečiamybė ir teisinė pagalba jiems, ypač taikant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) ir įvairias esamas priemones ir sistemas, kaip antai „protectdefendeurs.eu“ siekiant apsaugoti žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos gynėjus, ypatingą dėmesį skiriant moterų žmogaus teisių gynėjams ir didesniam įsitraukimui į tarptautinių organizacijų, kaip antai JT, siūlomas iniciatyvas; prašo, kad ES savo delegacijoms pavestų stebėti ir remti žmogaus teisių gynėjus, ypač atsižvelgiant į moterų, vaikų ir neįgaliųjų apsaugą, ir sistemingai ir ryžtingai pranešti apie žmogaus teisių pažeidimus; ragina EIVT prisijungti prie plano, parengto Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (IACHR) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR), siekiant apsaugoti žmogaus teisių gynėjus Lotynų Amerikoje;

23.  apgailestauja, kad čiabuvių tautų teisių gynėjai ir teisės į žemę nuosavybės gynėjai visame pasaulyje nuolat prilyginami nusikaltėliams; ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, vykdant tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą užkirsti kelią nebaudžiamumui už nusikaltimus prieš čiabuvių tautų žmogaus teisių gynėjus;

24.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, užtikrinti, kad vykdant jų politines strategijas būtų visapusiškai laikomasi čiabuvių tautų ir kaimo bendruomenių teisių taip, kad tokių teisių būtų paisoma nuolat – tiek kuriant ar plečiant saugomas teritorijas, tiek atsižvelgiant į jau esamas saugomas teritorijas, kurias kuriant anksčiau čiabuvių tautos ir kaimo bendruomenės buvo iškeldintos ar neįsileistos ar kitaip neproporcingai apribotos jų teisės;

25.  pritaria čiabuvių tautų prašymui užtikrinti tarptautinį sugrąžinimą ir sukurti tarptautinį mechanizmą, siekiant kovoti su neteisėtai iš jų pasisavintų čiabuvių meno vertybių prekyba; ragina Komisiją remti tokias pastangas, be kita ko, skiriant finansinę pagalbą pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP);

26.  pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES ir valstybes nares, turi prisiimti rimtus įsipareigojimus integruoti čiabuvių neįgaliuosius, ypač vaikus ir moteris, į visas politikos sritis, remti čiabuvių neįgaliųjų teises ir poreikius pagal tarptautinę teisinę sistemą ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą neįgaliųjų, ypač vaikų, sutikimą;

27.  ragina Komisiją parengti ES veiksmų planą dėl atsakingo verslo subjektų elgesio JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimo klausimas, be kita ko, kiek tai susiję su išsamiu patikrinimu ir galimybėmis naudotis teisių gynimo priemonėmis; ragina Europos Komisiją pavesti ES pagrindinių teisių agentūrai (FRA) rinkti informaciją apie valstybėse narėse esančius teisminius ir neteisminius mechanizmus dėl pažeidimų, susijusių su verslu, aukų, įskaitant neįgaliuosius čiabuvius, galimybių pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; mano, kad ES partneriai privačiajame ir viešajame sektoriuose turėtų teikti išsamią ir lengvai prieinamą informaciją apie jų atitiktį reikalavimui dėl čiabuvių gyventojų laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo;

Žemės grobimas

28.  palankiai vertina Tarptautinio baudžiamojo teismo 2016 m. pranešimą, kad dėl žemės grobimo ir aplinkos naikinimo pažeidžiama labai daug žmogaus teisių ir kad nuo šiol dėl šių veiksmų gali būti pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui;

29.  vis dar yra susirūpinęs dėl padėties, susijusios su žemės grobimu, kuri susidarė dėl korporacijų, užsienio investuotojų, nacionalinių ir tarptautinių valstybinių subjektų, pareigūnų ir valdžios institucijų korupcinių veiksmų; ragina ES ir jos valstybes nares savo darbotvarkėse žmogaus teisių klausimais daugiau dėmesio skirti žemės grobimo problemai;

30.  ragina ES ir jos valstybes nares skatinti valstybes partneres, kurios dalyvauja taikos kūrimo pasibaigus konfliktui procese, apimančiame teisių į žemę užtikrinimą, parengti priemones, kurias taikant būtų sudarytos sąlygos perkeltoms čiabuvių ir vietos bendruomenėms sugrįžti į savo tradicines teritorijas, ir tai būtų svarbiausias veiksnys siekiant tvarios taikos ir socialinio stabilumo;

31.  apgailestauja, kad daugelyje šalių, kurias paveikė žemės grobimas, čiabuvių ir piemenų tautų galimybės veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir teisių gynimo priemonėmis yra ribotos dėl silpno valdymo ir dėl to, kad jų teisės į žemę nėra oficialiai pripažintos pagal vietos arba nacionalines teisines sistemas; pavyzdžiui, pažymi, kad ganymo teisės ir bendros ganyklos yra tradicinės žemės naudojimo teisės, grindžiamos bendrąja teise, o ne teisėtai suteiktomis nuosavybės teisėmis; primygtinai ragina šalis partneres pripažinti ir apsaugoti gyvulių augintojų ir čiabuvių tautų teises, ypač papročius atitinkančią jų žemių bei gamtos išteklių nuosavybę ir kontrolę, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP) ir TDO konvencijoje Nr. 169, t. y. suteikiant teisę kolektyviai registruoti žemės naudojimą ir nustatant politiką, kuria siekiama užtikrinti vienodesnes galimybes naudotis žeme; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai remti šalis partneres dedant šias pastangas ir taikant laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą didelio masto žemės įsigijimo atvejais, kaip nustatyta Neprivalomose atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairėse ir laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės; be to, ragina ES remti šalis partneres tobulinant jų žemės nuosavybės įstatymus pripažįstant visuotinę moterų teisę naudotis žeme turint visateisio jos savininko teises;

32.  ragina Europos Sąjungą stiprinti ES žemės politikos gaires, žmogaus teisių apsaugą tarptautiniuose susitarimuose bei sutartyse ir propaguoti vertybes, susijusias su moterų ir merginų apsauga, ypač kaimo vietovėse, kur jos paprastai yra labiau pažeidžiamos, kai susiduria su žemės pokyčiais ir turi mažiau teisių į žemę bei galimybių ja naudotis;

33.  ragina visas valstybes investuoti į mokslinius tyrimus, siekiant panaikinti žinių apie žemės grobimo poveikį moterims stoką ir atlikti išsamesnę šio reiškinio poveikio lytims analizę, kuria remiantis būtų parengtos gairės, skirtos su žeme susijusiems sandoriams reglamentuoti;

34.  primygtinai ragina ES ir visas jos valstybes nares reikalauti atskleisti ir stebėti žemės įsigijimo sandorius, kuriuose dalyvauja ES įsisteigusios korporacijos ir subjektai, ar ES finansuojamus vystymosi projektus, siekiant padidinti tokio įsigijimo skaidrumą ir atskaitomybę; ragina ES, siekiant padidinti būsimų įsigijimų skaidrumą ir atskaitomybę, stebėti, kaip laikomasi būtino čiabuvių bendruomenių laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo, nurodant ir sudarant sąlygas ES delegacijoms ir ambasadoms tai daryti bendradarbiaujant su atitinkamomis NVO; ragina Komisiją ypač budriai stebėti tarptautinių ir Europos finansų įstaigų remiamus projektus ir užtikrinti, kad toks finansavimas nepaskatintų čiabuvių tautų žmogaus ir aplinkos apsaugos teisių pažeidimų ar prie jų neprisidėtų;

35.  ragina visas valstybes numatyti tinkamas reguliavimo priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad bendruomenių vadovai atsiskaitytų už savo sprendimus ir veiksmus žemės valdymo, įskaitant viešąją, valstybės ir bendruomenių žemę, srityje, ir skatinti keisti teisės aktus bei įprastą praktiką, pagal kuriuos moterys diskriminuojamos žemės nuosavybės ir paveldėjimo srityse;

36.  ragina visas valstybes, ypač ES ir jos valstybes nares, patvirtinti ir paremti Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires ir pasirašyti partnerystės susitarimus dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena su kuo daugiau atitinkamų šalių; prašo Komisijos užtikrinti veiksmingą Medienos reglamento įgyvendinimo stebėseną(21) ir numatyti sankcijas valstybėms narėms, kurios nesilaiko šio reglamento;

37.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, sudaryti galimybes čiabuvių bendruomenėms tęsti ekonominį vystymąsi laikantis pasaulinės aplinkos apsaugos politikos; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares skatinti ir remti čiabuvių tautų organizacijas, kurios vykdo socialinės plėtros darbotvarkę, pagal kurią apibrėžiama ir plėtojama teisinė ir institucinė sistema siekiant nustatyti čiabuvių teritorijų ribas ir nuosavybės į ją teises; pabrėžia, kad pripažįstant čiabuvių tautų žemes ir oficialiai suteikiant teisę į jas, taip pat įgalinant čiabuvių tautų valdžios institucijas ir bendruomenės narius, būtų galima užtikrinti tvarumą ir socialinę atsakomybę ir tai padėtų valstybėje išspręsti dėl žemės kylančius ginčus ir konfliktus;

38.  ragina visas valstybes imtis priemonių, būtinų norint užtikrinti, kad valstybės valdžios institucijos susilaikytų nuo viešų pareiškimų ar deklaracijų, kuriomis išsakomas neigiamas požiūris ir nuvertinamas čiabuvių moterų vaidmuo apsaugant savo teritoriją, kai kalbama apie žemės grobimą ir žemės išteklių gavybą, ir ragina viešai pripažinti svarbų jų vaidmenį demokratinėse visuomenėse;

39.  ragina visas valstybes nares gerbti, saugoti ir užtikrinti smulkiųjų ūkininkų žemės nuosavybės teises, taip pat asmenų teises į kitus išteklius, pavyzdžiui, vandenį, miškus, gyvulius ir žuvis; pripažįsta, kad diskriminuojantis žemės nusavinimas ir priverstinis iškeldinimas, kuris daro neigiamą poveikį besivystančių šalių gyventojams, gali daryti didelį poveikį jų gyvenimo sąlygoms ir kenkti pagrindinėms žmogaus teisėms, pavyzdžiui, teisei į gyvybę, teisei į maistą, teisei į būstą, teisei į sveikatos priežiūrą ir teisei į nuosavybę;

Verslas ir žmogaus teisės

40.  ragina ES užtikrinti, kad JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai būtų visiškai integruoti į valstybių narių nacionalines programas ir įtraukti į tarptautinių korporacijų ir verslo įmonių, turinčių ryšių su Europa, praktinę veiklą;

41.  ragina Sąjungą toliau remti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir toliau propaguoti tinkamą jų taikymą;

42.  ragina ES konstruktyviai dalyvauti derybose dėl JT lygmeniu parengto susitarimo dėl tarptautinių įmonių, kuriuo užtikrinama pagarba čiabuvių, ypač moterų ir merginų, žmogaus teisėms;

43.  rekomenduoja ES parengti Europos regioninį veiksmų planą dėl verslo ir žmogaus teisių, kuris būtų pagrįstas JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių įtvirtintais principais, ir ragina parengti ir įgyvendinti šiam klausimui skirtus nacionalinius veiksmų planus;

44.  primygtinai tvirtina, kad ES ir jos valstybės narės privalo siekti, kad tarptautinės korporacijos ir tarptautinės finansų įstaigos būtų patrauktos atsakomybėn už čiabuvių bendruomenėms ir jų žmogaus bei aplinkosaugos teisėms daromą poveikį; ragina ES užtikrinti, kad naudojant tinkamas sistemas būtų vykdomi tyrimai ir būtų tinkamai nubausta už visus Europos įmonių daromus čiabuvių tautų teisių pažeidimus, ir skatina ES žmogaus teisių pažeidimų atveju nutraukti bet kokią institucinę ar finansinę paramą;

45.  siekdamas užtikrinti, kad aukos turėtų teisę veiksmingai kreiptis į teismą, taip pat teisę į techninę ir teisinę pagalbą, ragina ES, laikantis 2013 m. birželio 11 d. Komisijos rekomendacijos 2013/396/ES(22), sukurti skundų teikimo mechanizmą, pagal kurį čiabuvių ir vietos bendruomenės galėtų pateikti skundus dėl savo teisių pažeidimų ir nusižengimų, įvykdytų dėl ES įsisteigusių įmonių veiklos, nesvarbu, kurioje šalyje tokie pažeidimai ir nusižengimai buvo įvykdyti; ragina visas valstybes, įskaitant ES ir valstybes nares, įsitraukti į derybas siekiant priimti tarptautinėms korporacijoms ir kitoms įmonėms skirtą teisiškai privalomą žmogaus teisėms skirtą dokumentą, aktyviai dalyvaujant JT lygiu įsteigtoje neribotos sudėties tarpvyriausybinėje darbo grupėje;

46.  ragina Sąjungą ir jos valstybes nares užtikrinti galimybę asmenims, nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, daromų dėl Sąjungoje įsisteigusių įmonių vykdomos veiklos, naudotis teisių gynimo priemonėmis, panaikinant visas praktines ir teisines kliūtis, kad atsakomybės pasidalijimas nepanaikintų atskaitomybės arba nebūtų atsisakoma sudaryti galimybes kreiptis į teismą toje šalyje, kurioje įvyko pažeidimas;

47.  primena, kad įmonės yra atsakingos už teisės į laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą konsultavimąsi su čiabuvių tautomis užtikrinimą, kai projektai, darbai ar veikla turi būti vykdomi jų teritorijoje, taip pat už būtiną socialinės atsakomybės įtraukimą į jų politiką ir jos paskesnį taikymą;

48.  ragina ES atlikti savo ekstrateritorines pareigas, susijusias su žmogaus teisėmis; ragina ES parengti aiškias elgesio taisykles ir reguliavimo sistemas, skirtas į jos kompetencijos sritį patenkantiems ekstrateritoriniams bendrovių ir investuotojų veiksmams reguliuoti, ir taip užtikrinti, kad jie gerbtų čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teises ir kad būtų galima tinkamai patraukti juos atsakomybėn ir nubausti, kai jų vykdoma veikla šias teises pažeidžia; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įdiegti veiksmingas sistemas, susijusias su įmonėms taikomomis išsamaus patikrinimo prievolėmis, siekiant užtikrinti, kad importuojamos prekės nebūtų susijusios su didelio masto žemės supirkinėjimu ir dideliais čiabuvių tautų teisių pažeidimais; primygtinai ragina EIVT parengti veiklos priemones, siekiant suteikti gaires ES delegacijų darbuotojams;

Darnus ir ekonominis vystymasis čiabuvių tautoms

49.  ragina ES ir jos valstybes nares čiabuvių tautų teisių ir žemės supirkinėjimo klausimus įtraukti į Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ES vykdomą įgyvendinimą;

50.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį dėl savo gyvenimo būdo ir vystymosi atlieka čiabuvių tautos aplinkos apsaugos srityje;

51.  ragina ES, vykdant vystomąjį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma, atsižvelgti į čiabuvių tautų padėtį, be kita ko, rengiant socialinės integracijos tradicinėse teritorijose ar miesto aplinkoje strategijas ir, atsižvelgiant į skurdo mažinimo priemones, sušvelninti iškeldinimo padarinius ir čiabuvių tautų tradicinių gebėjimų bei kultūrinių ypatumų ir šiuolaikinės miestų dinamikos neatitikimą;

52.  pabrėžia, kad klimato kaita daro tiesioginį poveikį čiabuvėms moterims, nes jos turi atsisakyti savo tradicinės veiklos ar persikelti, todėl patiria smurto, piktnaudžiavimo ir išnaudojimo riziką; ragina visas valstybes, įskaitant ES ir valstybes nares, įtraukti čiabuvius, ypač čiabuves moteris ir kaimo bendruomenes, į savo kovos su klimato kaita strategijas ir į veiksmingų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo strategijų rengimą, atsižvelgiant į su lytimi susijusius veiksnius; reikalauja rimtai atsižvelgti į perkėlimo dėl klimato kaitos problemą; ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti atsparumą klimato kaitai;

53.  pabrėžia, kokie svarbūs darnaus vystymosi tikslai (DVT) čiabuvių tautoms, visų pirma darnaus vystymosi tikslai Nr.2 (bado panaikinimas), Nr. 4.5 (galimybė gauti švietimo paslaugas) ir Nr. 5 (lyčių lygybė); pakartoja, kad čiabuvių tautos visame pasaulyje neproporcingai kenčia dėl žmogaus teisių pažeidimų, nusikaltimų, rasizmo, smurto, gamtos išteklių naudojimo, sveikatos problemų ir didelio skurdo lygio, siekiančio 15 proc. skurde gyvenančių asmenų, nors šios tautos sudaro tik 5 proc. pasaulio gyventojų; pabrėžia, kad čiabuvių tautų lyderiams ir žmogaus teisių gynėjams, kurie atvirai pasisako prieš neteisingumą, būtina užtikrinti visišką ir visapusišką apsaugą;

54.  primena, kad Darbotvarkėje iki 2030 m. atkreipiamas dėmesys į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su čiabuvių tautų vystymusi, ir pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes pastangas siekiant ją įgyvendinti; pabrėžia, kad reikia stiprinti Pagrindinę čiabuvių tautų grupę darnaus vystymosi klausimais (angl. IPMG), kaip pasaulinę priemonę koordinuoti bendras pastangas siekiant remti čiabuvių tautų teises ir vystymosi prioritetus; ragina Komisiją palaikyti geresnius ryšius su IPMG ir įtraukti ją į savo įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą dėl DVT įgyvendinimo;

55.  primena, kad per 80 proc. viso pasaulio miškų yra tradicinės čiabuvių tautų žemės ir teritorijos; pabrėžia, kokios gyvybiškai svarbios yra čiabuvių tautos siekiant tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo; primena, kad Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ragina valstybes jos šalis gerbti čiabuvių tautų žinias ir teises kaip apsaugos priemones įgyvendinant REDD+ programą; primygtinai ragina šalis partneres patvirtinti priemones, kuriomis siekiama veiksmingai įtraukti čiabuvių tautas į prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones;

56.  pažymi, kad nuo 200 iki 500 milijonų žmonių visame pasaulyje verčiasi ganykline gyvulininkyste ir kad ganyklinė gyvulininkystė yra viena iš svarbiausių pragyvenimo strategijų Rytų Afrikos sausringuose ir kalnuotuose regionuose; pabrėžia, kad, norint įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), reikia remti tausią ganyklinę gyvulininkystę; ragina ES ir jos valstybes nares remti Afrikos valdymo struktūrą ir ypač Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismą, kad būtų įgyvendinta Afrikos Sąjungos ganyklinės gyvulininkystės politikos programa, ir, žvelgiant plačiau, pripažinti gyvulių augintojų ir čiabuvių tautų teises, susijusias su bendra protėvių žemės nuosavybe, jų teises laisvai naudotis jų gamtos ištekliais ir jų teises į kultūrą ir religiją;

57.  primena vyriausybių teisę vykdyti reguliavimą viešojo intereso labui; taip pat primena, kad tarptautiniuose investicijų susitarimuose turi būti laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant nuostatas dėl čiabuvių tautų, ir ragina užtikrinti didesnį skaidrumą šiuo atžvilgiu, būtent nustatant tinkamas konsultavimosi procedūras ir tinkamus mechanizmus bendradarbiaujant su čiabuvių tautomis; ragina plėtoti finansų institucijas, finansuojančias investicijas, kad sustiprintų savo žmogaus teisių apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad žemės ir išteklių naudojimas besivystančiose šalyse nelemtų jokių žmogaus teisių pažeidimų ar piktnaudžiavimo, ypatingai atsižvelgiant į čiabuvių tautas;

58.  ragina visas valstybes įsipareigoti užtikrinti, kad čiabuvių tautos turėtų realių galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, užimtumo ir ekonominėmis galimybėmis; ragina visas valstybes skatinti į savo mokyklų programas įtraukti viešąją kultūrų įvairovės politiką, čiabuvių kalbas, istoriją ir kultūrą arba pasiūlyti papildomas pamokas siekiant išsaugoti, atgaivinti ir remti čiabuvių tautų kultūrą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu; mano, kad iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti pilietinės visuomenės, plačiosios visuomenės ir žiniasklaidos informuotumą apie čiabuvių tautų teises, tikėjimą ir vertybes, galėtų padėti kovoti su išankstiniu nusistatymu ir dezinformacija;

59.  ragina ES ir valstybes partneres teikti kultūriniu požiūriu kompetentingas psichikos sveikatos paslaugas bendradarbiaujant su čiabuvių bendruomenėmis, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui narkotikais ir savižudybėms; pabrėžia, kad svarbu remti čiabuvių moterų organizacijas, siekiant suteikti moterims galių ir didinti jų gebėjimus dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime;

60.  ragina ES ir jos valstybes nares remti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių pastangas plėtoti savo verslo modelius ir tvarkyti žemę;

61.  ragina visas valstybes užtikrinti, kad čiabuvių bendruomenės gautų naudos iš tvaraus turizmo pajamų ir būtų apsaugotos nuo neigiamo poveikio, kurį gali daryti masinis turizmas, ir palankiai vertina bendro rezervatų ir saugomų teritorijų valdymo, kuris leidžia geriau apsaugoti ekosistemas ir kontroliuoti turizmo srautus, pavyzdžius; atsižvelgdamas į tai, primena darnaus vystymosi koncepcijos svarbą;

ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis politika

62.  rekomenduoja čiabuvių gyventojų padėčiai skirti didesnę svarbą ES užsienio politikos srityje, įskaitant jos dialogus žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis valstybėmis, taip pat prekybos, bendradarbiavimo ir vystymosi susitarimus; primygtinai reikalauja, kad Taryba metinėse ataskaitose dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje reguliariai aptartų ES paramos čiabuvių tautoms veiksmus; ragina ES ir jos valstybes nares minėtoje EIVT ataskaitoje atsižvelgti į Visuotinio periodinio vertinimo rezultatus ir į JT sutartimis įsteigtus organus, siekiant įsitikinti, kad jų politika dera su čiabuvių tautų teisėmis;

63.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės čiabuvių tautų žmogaus teisių ir čiabuvių žmogaus teisių gynėjų klausimus turi kelti per dvišales ir daugiašales derybas ir palaikydamos diplomatinius ryšius ir daryti spaudimą, kad būtų paleisti įkalinti žmogaus teisių gynėjai; ragina ES ir jos valstybes nares dirbti siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių vyriausybės užtikrintų tinkamą čiabuvių bendruomenių ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn nusikaltimus prieš juos įvykdžiusius asmenis;

64.  primygtinai ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas persvarstyti ir pagerinti ES žmogaus teisių gynėjų gairių įgyvendinimą, atsižvelgiant į konkrečius čiabuvių žmogaus teisių gynėjų poreikius ir jiems kylančias grėsmes, taip pat į konkrečią čiabuvių žmogaus teisių gynėjų, pvz., moterų, pagyvenusių asmenų, LGBTI asmenų ir neįgaliųjų, kurie susiduria su daugialype diskriminacija, padėtį; atsižvelgdamas į tai, primygtinai reikalauja, kad ES delegacijos ir valstybių narių ambasados rengtų savo darbuotojams tinkamus mokymus ir sudarytų jiems sąlygas dirbti su pilietine visuomene ir žmogaus teisių gynėjais, kad jie galėtų palaikyti su jais ryšius ir, prireikus, teikti jiems paramą;

65.  pabrėžia, kad reikia sudaryti galimybes vietos bendruomenėms naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, geresnę sveikatos priežiūrą, ir pabrėžia, kad šioje srityje ES gali atlikti svarbų vaidmenį; dar kartą tvirtina, kad čiabuvių tautos turi teisę apsispręsti dėl savo pačių gyvenimo sąlygų, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti darnų vystymąsi;

66.  ragina visas valstybes užtikrinti galimybes gauti kokybiškas sveikatos paslaugas ir užtikrinti teises, ypač čiabuvių moterų ir merginų lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas ir teises; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) remti jų galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis pagal ES vystomojo bendradarbiavimo programas;

67.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir jos valstybes nares, rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie čiabuvių moterų padėtį, taip pat apie teisių į žemę pripažinimą ir įgyvendinimą, smurtą prieš moteris ir apsirūpinimo maistu saugumą;

68.  pabrėžia, kad užsienio bendrovių investicijos gali lemti ekonominę ir technologinę pažangą, užimtumą ir infrastruktūros plėtrą ir, skatindamos užimtumą, suteikti moterims galimybę tapti savarankiškomis; pabrėžia, kad didesnė investicinė veikla besivystančiose šalyse yra svarbus žingsnis skatinant nacionalinę ir regioninę ekonomiką.

69.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau rengti konkrečias strategijas ir taip užtikrinti veiksmingą 16-ojo darnaus vystymosi tikslo sukurti taikias ir įtraukias visuomenes įgyvendinimą, taip užtikrinant, kad būtų kovojama su išpuoliais prieš žmogaus teisių gynėjus, jų persekiojimu ir žudymu ir kad tokie veiksmai būtų sustabdyti, taip pat kad nusikaltėliai būtų persekiojami baudžiamąja tvarka ir patraukti atsakomybėn;

70.  ragina ES užtikrinti, kad įgyvendinant visus ES finansuojamus vystymosi projektus būtų griežtai laikomasi laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principo, būtų paisoma žmogaus teisių ir žodžio bei asociacijų laisvės siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui čiabuvių tautų pragyvenimo šaltiniams ir kultūrai;

71.  pažymi, kad Komisija, EIVT ir valstybės narės privalo laikytis holistinio požiūrio į darnų vystymąsi ir atsižvelgti į žmogaus teisių ir aplinkosaugos aspektus, spręsdamos prekybos ir ekonominių ryšių klausimus; ragina Komisiją vykdant prekybos derybas ir naudojant sistemas, pvz., bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS), aptarti žmogaus teisių pažeidimų ir išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus ar jų persekiojimo atvejus;

72.  ragina ES nustatyti sistemą, pagal kurią prieš sudarant prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus ir įgyvendinant vystymosi projektus būtų atliekami poveikio vertinimo tyrimai, siekiant įvertinti jų žalingą poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenių teisėms ir užkirsti jam kelią; pabrėžia, kad poveikio vertinimas turi būti atliekamas aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei ir kad į jo rezultatus turi būti tinkamai atsižvelgiama sudarant ekonominius susitarimus ir rengiant vystymosi projektus; ragina ES iš naujo įvertinti projektų vykdymą, jeigu yra pažeidžiamos žmogaus teisės;

73.  ragina ES ir jos valstybes nares veikti visuose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir gerinti juose informuotumą apie čiabuvių tautų žmogaus ir aplinkos apsaugos teisių padėtį ir itin svarbų aplinkosauginių žmogaus teisių gynėjų vaidmenį saugant biologinę įvairovę ir skatinant darnų vystymąsi;

74.  susirūpinęs primena, kad ES ir jos valstybės narės privalo tęsti darbą, siekdamos užtikrinti Europoje gyvenančių čiabuvių tautų, pvz., samių tautos, teises ir socialinę įtrauktį, ir pripažįsta svarbų bendruomenės aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų vaidmenį šioje srityje;

75.  ragina ES savo vystomojo bendradarbiavimo programose numatyti didesnę paramą čiabuvių tautoms ir stiprinti jas įgalinančius projektus, ypač kalbant apie gebėjimų ugdymą, vykdomus pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) ir vystomojo bendradarbiavimo priemonę; pabrėžia, kad reikia nuolat teikti išteklių čiabuvių tautoms siekiant sudaryti joms sąlygas veiksmingai per savo atstovus dalyvauti vykdant ES ir JT politines strategijas ir bendradarbiauti su jų institucijomis, be kita ko, verslo ir žmogaus teisių srityse; ragina atitinkamose šalyse esančias ES delegacijas atidžiai stebėti čiabuvių tautų žmogaus teisių gynėjų padėtį ir teikti jiems visą reikiamą paramą;

76.  ragina ES delegacijas atidžiai stebėti čiabuvių tautų padėtį ir palaikyti su jomis nuolatinį dialogą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu; primygtinai reikalauja, kad atitinkamose ES delegacijose veikiantys žmogaus teisių ryšių punktai būtų aiškiai įgalioti rūpintis klausimais, susijusiais su čiabuvių tautomis, ir kad tokių delegacijų darbuotojams būtų reguliariai rengiami mokymai čiabuvių tautų teisių klausimais;

77.  ragina ES ir valstybes partneres gerinti bendradarbiavimą su čiabuvių bendruomenėmis, vedant diskusijas dėl narkotikų politikos; dar kartą tvirtina, kad būtina rengti kovos su neteisėta narkotikų rinka strategijas, siekiant apsaugoti čiabuvių tautas ir žemes; ragina ES ir valstybes partneres užtikrinti, kad imantis saugumo priemonių, skirtų kovai su prekyba narkotikais, būtų gerbiamos čiabuvių bendruomenių teisės ir užkertamas kelias nekaltų asmenų žūtims per konfliktą;

78.  itin ragina ES gilinti, plėsti ir gerinti ES strateginėje programoje ir veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje numatytus tikslus, prioritetus ir veiksmus, susijusius su čiabuvių tautomis, ir prašo, kad specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimai būtų pakoreguoti, suteikiant jam įgaliojimus didinti čiabuvių tautų teisių ir jų gynėjų klausimų matomumą;

79.  primena ES įsipareigojimą laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio vystymosi klausimu, o tai apima čiabuvių tautų teisių paisymą, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP), ir ypatingą dėmesį skiria atskaitomybės, dalyvavimo ir nediskriminavimo principams; primygtinai ragina ES toliau dėti pastangas siekiant įdiegti šį teisėmis grindžiamą požiūrį į visą vystymosi srities veiklą ir šiuo tikslu su valstybėmis narėmis sukurti specialiosios paskirties darbo grupę; ragina atnaujinti atitinkamą įgyvendinimo planą įtraukiant aiškius terminus ir rodiklius, kad būtų galima išmatuoti pažangą;

80.  primena Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį dėl politikos suderinamumo vystymosi labui principo; apgailestauja, kad vykdant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos(23) peržiūrą kol kas neįtraukti socialiniai ir tvarumo kriterijai, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į žemės grobimo riziką; primena, kad ši direktyva turi atitikti tarptautinius žemės naudojimo teisės standartus;

81.  ragina ES delegacijas stiprinti dialogą su čiabuvių tautomis, kad būtų galima nustatyti žmogaus teisių pažeidimus ir užkirsti jiems kelią; ypač prašo, kad Komisija ir valstybės narės nustatytų veiksmingą administracinių skundų nagrinėjimo mechanizmą žmogaus teisių pažeidimų ir kitų neigiamų padarinių, kurių priežastis – oficialios paramos vystymuisi lėšomis finansuojama veikla, aukoms, siekiant pradėti tyrimo ir susitaikymo procesus; pabrėžia, kad šis mechanizmas turėtų turėti standartizuotas procedūras, būti administracinio pobūdžio ir todėl papildyti teisminius mechanizmus;

82.  pabrėžia, kad FLEGT veiksmų planas, ypač savanoriški partnerystės susitarimai, galėtų būti svarbesni suteikiant galių čiabuvių tautų ir miškų bendruomenėms daugelyje tropinių miškingų šalių, taip pat primygtinai ragina ES ir savanoriškų partnerystės susitarimų partnerius sudaryti galimybes šioms bendruomenėms atlikti svarbesnį vaidmenį vykdant nacionalinės politikos procesus; ragina ES teikti daugiau finansinės ir techninės pagalbos šalims partnerėms siekiant apsaugoti, išlaikyti ir atkurti miškų ekosistemas, be kita ko, gerinant valdymą, išaiškinti ir sustiprinti naudojimąsi žeme, paisyti žmogaus teisių, įskaitant čiabuvių tautų teises, ir remti saugomas teritorijas, kuriose paisoma bendruomenių teisių;

83.  pabrėžia, kad reikia patvirtinti specialias priemones siekiant spręsti medienos iš konfliktų zonų problemą, sustabdyti keičiant miško žemės paskirtį gautos medienos srautus ir atitraukti investicijas iš veiklos, kuria niokojami miškai ir kuri dėl to lemia vietos ir čiabuvių tautų bendruomenių perkėlimą; ragina ES patvirtinti papildomas priemones siekiant remti miškų ekosistemų ir jų bendruomenių apsaugą ir atkūrimą, taip pat pašalinti miškų naikinimą iš ES tiekimo grandinių ir tai būtų naujo ES veiksmų plano dėl miškų naikinimo ir alinimo ir pagarbos miškų bendruomenių teisėms naudotis žeme dalis;

84.  pabrėžia, kad mes, gyvenantieji ES, vis dar turime daug išmokti apie tausų, pvz., miškų, naudojimą iš čiabuvių tautų, kurios, be to, dėl savo gyvenimo būdo vargu ar prisideda prie klimato kaitos, tačiau ši kaita daro joms didžiulį poveikį, pvz., dėl sausrų ir dykumėjimo, ir dėl šio poveikio ypač nukenčia moterys;

85.  ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę investicijoms, kuriomis remiama pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjai, ypatingą dėmesį skiriant čiabuvių aplinkosauginių žmogaus teisių gynėjams, ir užtikrinti, kad veiktų ilgalaikės jų paramos ir apsaugos priemonės, ypač „protectdefenders.eu“, taip pat užtikrinti, kad jos laikytųsi esamų finansavimo įsipareigojimų žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus; ragina savo delegacijas ir komitetus, besilankant atitinkamose šalyse, reguliariai susitikti su čiabuvių bendruomenėmis ir žmogaus teisių gynėjais; rekomenduoja, kad atitinkamas komitetas ir (arba) pakomitetis skirtų nuolatinį pranešėją čiabuvių tautų klausimais, kurio veiklos tikslas būtų stebėti padėtį žmogaus teisių srityje, visų pirma JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 169 įgyvendinimą;

86.  ragina ES ir jos valstybes nares palaikyti dialogą su Arkties regiono čiabuvių tautomis ir vietos bendruomenėmis ir su jomis bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad jų padėtis ir jų teisės būtų gerbiamos vykdant ES vystymosi politiką, kuri gali turėti poveikį šiam regionui;

o
o   o

87.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir ES delegacijoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0445.
(2) OL C 58, 2018 2 15, p. 155.
(3) OL C 316, 2016 8 30, p. 122.
(4) https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/annual_report_on_human_rights_and_democracy_in_the_world_2016_0.pdf
(5) https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N14/468/28/pdf/N1446828.pdf?OpenElement
(6) https://undocs.org/en/A/RES/71/178
(7) https://undocs.org/A/HRC/36/46/Add.2
(8) https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G14/082/52/PDF/G1408252.pdf?OpenElement
(9) https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G15/234/15/PDF/G1523415.pdf?OpenElement
(10) https://cmsdata.iucn.org/downloads/durbanactionen.pdf
(11) http://www.fao.org/docrep/016/i2801e/i2801e.pdf
(12) http://www.etoconsortium.org/nc/en/main-navigation/library/maastricht-principles/?tx_drblob_pi1%5BdownloadUid%5D=23
(13) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-8814-2017-INIT/lt/pdf
(14) http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2017/08/08/hr-indigenous-peoples/pdf
(15) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/64/292
(16) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0346.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0315.
(19) http://undocs.org/en/E/C.19/2016/10
(20) 1991 m. rugsėjo 5 d. įsigaliojusios TDO konvencijos Nr. 169 nepasirašiusių šalių sąrašas: Argentina, Bolivija, Brazilija, Centrinės Afrikos Respublika, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Danija, Dominika, Ekvadoras, Fidžis, Gvatemala, Hondūras, Meksika, Nepalas, Nyderlandai, Nikaragva, Norvegija, Paragvajus, Peru, Ispanija ir Venesuela.
(21) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23).
(22) OL L 201, 2013 7 26, p. 60.
(23) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 7 d.Teisinė informacija - Privatumo politika