Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ES kalnuotuose regionuose(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Europos Sąjungoje. Septintoji Europos Komisijos ataskaita“(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi kaimo, kalnuotos ir atokios vietovės sudaro 80 % ES teritorijos ir jose 57 % visų gyventojų yra namuose, bei sukuriama 46 % bendrosios pridėtinės vertės;

B.  kadangi BVP vienam gyventojui ne miesto vietovėse sudaro 70 % ES vidurkio, o miesto gyventojų BVP vienam gyventojui siekia net 123 % ES vidurkio;

C.  kadangi 2008–2012 m. nedarbo lygis ne miesto vietovėse padidėjo nuo 7 % iki 10,4 %;

D.  kadangi ketvirtadalis kaimo, kalnų ir atokių rajonų neturi galimybės naudotis internetu;

E.  kadangi svarbu remti kaimo, kalnuotas ir atokias vietoves, kad būtų galima įveikti sunkumus, su kuriais jos susiduria; kadangi vienas iš tokių sunkumų yra kaimo gyventojų nykimas, vyresnio amžiaus žmonės (vyresni nei 65 metų), sudaro 20 % visų šių vietovių gyventojų, o jaunimas ir toliau išvyksta; kadangi daugelis piliečių, esančių už miesto teritorijos ribų, turėtų būti tikri, kad jiems būtų sudarytos panašios galimybės kaip ir miesto vietovėse;

F.  kadangi paslaugų sektorius apima tik 24 % darbo vietų ne miestų vietovėse;

G.  kadangi Europos ekonomika, miestai, pramonė (įskaitant turizmą) ir piliečiai daugiausia priklauso nuo šių vietovių, nes jos teikia maistą, žemę, energiją, vandenį, švarų orą ir žaliavas;

H.  kadangi kaimo, kalnuotos ir atokios vietovės dažnai yra pasienio regionuose, esančiuose valstybių narių pasienio regionuose ir prie ES išorės sienų, ir kadangi, siekiant patenkinti jų konkrečius poreikius, skatinti sanglaudą ir skatinti gerus kaimyninius santykius, turėtų būti visapusiškai išnaudojamos galimybės, susijusios su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, makroregioninėmis strategijomis ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupe (ETBG);

I.  kadangi 40 Europos šalių atstovai 2017 m. pasirašė Europos kaimo parlamento priimtą Venhorsto deklaraciją, kuria siekiama skatinti bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip jungtys, infrastruktūra, paslaugos, vietos ekonomikos stiprinimas ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi;

1.  pabrėžia kaimo, kalnuotų ir atokių vietovių svarbą subalansuotam teritoriniam vystymuisi Europoje ir būtinybę juos stiprinti, sprendžiant šiuos konkrečius poreikius per ES politiką;

2.  mano, kad vietos plėtros skatinimas yra būtinas siekiant stabilizuoti neigiamas vietos rinkos, demografinės dinamikos ir gamtos turtų pokyčių tendencijas;

3.  be to, ragina koordinuoti ES politiką, kuria siekiama užtikrinti kaimo vietovių plėtrą;

4.  pabrėžia, kad investicijos, nukreiptos į kaimo, kalnuotas ir atokias vietoves visose politikos srityse yra būtinos siekiant įgyvendinti ES prioritetus, įskaitant, bet neapsiribojant, pažangų, tvarų ir integracinį augimą, maisto saugą ir saugumą, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę, klimato kaitą, darbo vietų kūrimą, skaitmeninimą ir veiksmingą vidaus rinką;

5.  ragina ES darbotvarke, skirta kaimo, kalnų ir atokioms vietovėms, skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi, ekonomikos augimą ir diversifikaciją, socialinę gerovę, gamtos apsaugą ir bendradarbiavimą bei jungtis su miestų teritorijomis, siekiant skatinti sanglaudą ir užkirsti kelią teritorinio susiskaidymo rizikai; ragina priimti pažangių kaimų paktą, siekiant užtikrinti veiksmingesnį, integruotą ir suderintą požiūrį į ES politikos kryptis, darančias poveikį kaimo vietovėms, apimantį visus valdžios lygius, laikantis subsidiarumo principo ir Amsterdamo pakte nustatytos Europos miestų darbotvarkės;

6.  be to, prašo šioje ES kaimo, kalnų ir atokių vietovių darbotvarkėje numatyti strateginę kaimo, kalnuotų ir atokių vietovių plėtros sistemą, kurią būtų galima derinti su atsiliekančių ir periferinių regionų strategijomis, kad būtų pasiekti kaimo atsparumo tikslai, sukurti pažangieji kaimai, užtikrinta galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis, skaitmeninimas, mokymas ir inovacijos; be to, ragina vykdyti pažangų bendradarbiavimą ir partnerystę tarp kaimo ir miestų, siekiant atkurti kaimo ir miesto santykių pusiausvyrą;

7.  skatina kaimo vietoves ir bendruomenes plėtoti tokius projektus kaip išmanieji kaimai, pasiremiant jų privalumais ir turtu bei plėtoti naujas galimybes, pavyzdžiui, decentralizuotas paslaugas, energetikos sprendimus, skaitmenines technologijas bei inovacijas;

8.  pabrėžia, kad reikia remti tolesnę kaimo turizmo ir kalnų kaimo plėtros plėtrą, kartu išsaugant šių vietovių specifiką, pavyzdžiui tradicijas ir tradicinius vietos produktus, nes turizmas daro didelį socialinį, ekonominį ir kultūrinį poveikį;

9.  pabrėžia kalnuotų vulkaninių regionų ir ugnikalnių teikiamas galimybes, ypač atsižvelgiant į vulkanologijos indėlį įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus ir į indėlį užkertant kelią gaivalinėms nelaimėms (tokioms kaip ugnikalnių išsiveržimas) ir valdant šias nelaimes;

10.  ragina Komisiją į būsimas teisės aktų pasiūlymų nuostatas įtraukti nuostatas, kuriomis būtų atsižvelgiama į šių sričių ypatumus ir numatytas tinkamas finansavimas, visų pirma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, vykdant sanglaudos politiką po 2020 m.;

11.  pabrėžia, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) labai prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimo, ypač kaimo vietovėse, ir turi svarbų teritorinį poveikį; todėl rekomenduoja toliau sieti EŽŪFKP išlaidas su sanglaudos politika, taip pat siekiant palengvinti integruotą ir papildomą finansavimą ir supaprastinti procedūras paramos gavėjams, kad regionai galėtų pasinaudoti įvairiais ES šaltiniais ir taip optimizuoti finansavimo galimybes ir investuoti į kaimo vietoves;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui bei valstybėms narėms.

(1) OL C 76, 2018 2 28, p. 11. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0254. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0105.