Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2046(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0313/2018

Pateikti tekstai :

A8-0313/2018

Debatai :

PV 22/10/2018 - 14
CRE 22/10/2018 - 14

Balsavimas :

PV 24/10/2018 - 11.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0404

Priimti tekstai
PDF 207kWORD 63k
Trečiadienis, 2018 m. spalio 24 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos Sąjungos 2019 m. bendrasis biudžetas. Visi skirsniai
P8_TA(2018)0404A8-0313/2018

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11737/2018 – C8-0410/2018 – 2018/2046(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl biudžeto sudarymo procedūros bendrųjų gairių(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2018 m. birželio 21 d. (COM(2018)0600),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 4 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11737/2018 – C8-0410/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2019 (COM(2018)0709)),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0313/2018),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2019 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į politinius prioritetus, patvirtintus didžiosios daugumos narių ir nurodytus jau minėtose rezoliucijose – 2018 m. kovo 15 d. rezoliucijoje dėl bendrųjų gairių ir 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu; primena, kad pagrindiniai šių prioritetų elementai yra: tvarus augimas, inovacijos, konkurencingumas, saugumas, pagrindinių pabėgėlių ir migracijos srautų priežasčių šalinimas, pabėgėlių ir migracijos srautų valdymas, kova su klimato kaita ir perėjimas prie tvariosios energijos, taip pat ypatingas dėmesys jaunimui;

2.  pabrėžia, kad prieš Jungtinei Karalystei išstojant iš Sąjungos, Sąjungai reikės būtinų finansinių išteklių, kad galėtų reaguoti į piliečių lūkesčius, siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai veiksmingai reaguoti į gausius minėtus prioritetus ir iššūkius, kuriuos ji patiria, ir pagerinti piliečių kasdienį gyvenimą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos piliečiai tikisi, jog Sąjunga sutelks visus išteklius siekdama užtikrinti ekonomikos augimą ir skatinti darbo vietų kūrimą vienodai visuose savo regionuose; primena, kad norint atsižvelgti į šiuos lūkesčius reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninimą, švietimą, infrastruktūrą ir mažąsias bei vidutines įmones (MVĮ), taip pat skatinti užimtumą, ypač Europos jaunimo užimtumą; nepritaria tam, kad Taryba dar kartą siūlo mažinti lėšas, skiriamas kaip tik toms programoms, kurios sukurtos siekiant, kad Sąjungos ekonomika taptų konkurencingesnė ir novatoriškesnė; be to, pabrėžia, kad daugelio šių programų, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“, atveju susidomėjimas yra toks didelis, kad viršijamos finansavimo galimybės, o tai lemia blogą išteklių panaudojimą ir reiškia, kad daug puikių projektų negauna finansavimo; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokios programos kaip „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ ir Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) iš esmės rodo bendradarbiavimo visoje Sąjungoje privalumus ir padeda ugdyti priklausymo Europai jausmą; todėl nusprendžia daug daugiau lėšų skirti programai „Erasmus+“ ir stiprinti tas programas, kuriomis prisidedama prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir programą COSME;

4.  dar kartą pakartoja, kad yra pasiryžęs įgyvendinti savo įsipareigojimus, prisiimtus per derybas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), t. y. kuo labiau sumažinti su ESIF susijusio lėšų, numatytų programai „Horizontas 2020“ ir EITP, mažinimo poveikį per metinę biudžeto procedūrą; todėl siūlo kompensuoti šį lėšų sumažinimą ir šioms dviem programoms vėl skirti iš pradžių numatytą metinę sumą, kad jas vykdant būtų galima visapusiškai įgyvendinti tikslus, dėl kurių buvo susitarta priimant atitinkamus teisės aktus;

5.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbo lygis tam tikrose valstybėse narėse tebėra nepriimtinai aukštas, ypač ekonomiškai atsiliekančiuose regionuose, ir kad ypač didelį susirūpinimą kelia nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo ir ilgalaikių bedarbių padėtis; pabrėžia, kad jaunimas patiria didžiausią skurdo ir socialinės bei ekonominės atskirties riziką; todėl priima sprendimą skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) daugiau lėšų, nei siūlo Komisija; pabrėžia, kad šis lėšų padidinimas jokiu būdu neturėtų būti laikomas Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) skirtų asignavimų telkimu laikotarpio pradžioje, kuriam pritarta atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimą; pabrėžia, kad JUI turėtų būti toliau tobulinama ir pasiekta didesnio jos veiksmingumo, kad padidėtų jos teikiama Europos pridėtinė vertė jaunimo užimtumo politikai valstybėse narėse, visų pirma užtikrinant, kad ji nepakeistų ankstesnių nacionalinių politikos priemonių finansavimo; ir primygtinai ragina valstybes nares padidinti lėšų įsisavinimo lygį ir sukurti daugiau kokybiškų darbo vietų jaunimui;

6.  primena, kad būtina tvirtai kovoti su skurdu;

7.  primena, kad sanglaudos politika yra labai svarbi vystymuisi ir augimui Sąjungoje ir siekiant konvergencijos valstybėse narėse ir regionuose; atkreipia dėmesį į Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamai asignavimų šioms programoms, kurios priklauso vienai iš pagrindinių Sąjungos politikos sričių;

8.  pabrėžia, kad ištekliai, skirti iš sanglaudos politikos lėšų, neturėtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai remti perkėlimo, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 61a dalyje; primygtinai ragina valstybių narių valdymo institucijas užtikrinti, kad įnašai į fondus nebūtų skiriami gavėjams, kurie per penkerius metus iki paraiškos dėl įnašo pateikimo atliko perkėlimą; taip pat ragina užtikrinti, kad visi įnašai būtų susigrąžinami iš gavėjų, kurie atlieka perkėlimą per penkerius metus po to, kai gavo įnašą;

9.  apgailestauja dėl to, kad pagal dabartines prognozes tik 19,3 % Sąjungos 2014–2020 m. biudžeto būtų skiriama su klimatu susijusioms priemonėms, taigi nebūtų pasiektas 20 % tikslinis rodiklis, t. y. tikslas, kuris nustatytas dar iki Paryžiaus klimato susitarimo; supranta, jog taip yra daugiausia dėl to, kad vėluojama įgyvendinti sanglaudos politiką ir kaimo plėtros programas; primygtinai ragina valstybes nares, kurios jas valdo, paspartinti jų įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skiriant su klimatu susijusioms išlaidoms, kad būtų kompensuoti mažesni asignavimai, skirti pirmaisiais DFP metais; ragina Komisiją parengti veiksmų planą toms programoms, kurios turi daug galimybių padėti siekti su klimatu susijusių išlaidų tikslo; ragina vykdyti tvirtesnį, kasmetinį konsolidavimą, kad būtų galima pasiekti integravimo tikslą, nustatant konkrečias ir nuoseklias apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad atsparūs klimato kaitos poveikiui sprendimai dėl biudžeto atitiktų Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kartu teikiant išsamias ataskaitas siekiant pradėti įgyvendinti atitinkamas iniciatyvas, jei nepasiekiami tiksliniai rodikliai;

10.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais mobilizuota daug lėšų pagal 3 išlaidų kategoriją siekiant spręsti problemas, susijusias su migracija ir pabėgėliais, ir kad tokie veiksmai turėtų trukti tiek ir jiems skiriamos lėšos turi būti didinamos tiek, kiek reikia; ragina Komisiją aktyviai stebėti pagal 3 išlaidų kategoriją skiriamų asignavimų adekvatumą ir visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant laiku reaguoti į visus nenumatytus įvykius, kai gali būti reikalingas papildomas finansavimas migracijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant salų regionams, patenkantiems į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnio taikymo sritį; nusprendžia skirti daugiau lėšų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) siekiant visapusiškai patenkinti Sąjungos poreikius migracijos srityje, visų pirma remti valstybes nares gerinant prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimo sąlygas, integracijos priemones ir praktiką, taip pat stiprinant valstybių narių solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą bei teisingas ir veiksmingas grąžinimo strategijas; dar kartą pažymi, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra nepakankama norint teikti tinkamą šių prioritetų Sąjungos viduje, taip pat kitų prioritetinių programų, pavyzdžiui, sveikatos, maisto saugos, saugumo, teisingumo, pilietybės ir kultūros srityse, finansavimą; mano, kad vietos valdžios institucijos, kurios nori remti Sąjungos programą dėl perkėlimo į Europos Sąjungą, turėtų būti toliau remiamos pagal Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) tiesioginio valdymo kryptį;

11.  primygtinai pabrėžia, kad dėl to, jog pastaruoju metų visoje Sąjungoje buvo su saugumu susijusių nerimą keliančių situacijų, numatant finansavimą pagal 3 išlaidų kategoriją taip pat reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į priemones, kurios padės padidinti Sąjungos piliečių saugumą; todėl priima sprendimą stiprinti teisingumo ir vidaus reikalų sričių agentūras, kaip antai Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) ir naujoji Europos prokuratūra, kurios dėl padidėjusio darbo krūvio ir papildomų užduočių pastaraisiais metais patiria darbuotojų ir lėšų trūkumą;

12.  pakartoja, kad esminė migracijos ir pabėgėlių iššūkio, taip pat Sąjungos piliečių saugumo problemų sprendimo dalis yra pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas ir pakankamų finansinių išteklių skyrimas vidaus ir išorės priemonėms, kuriomis siekiama spręsti tokias problemas, kaip skurdas, nepakankamos užimtumo, švietimo ir ekonominės galimybės, nestabilumas, konfliktai ir klimato kaita Europos kaimynystėje ir Afrikoje; mano, kad Sąjunga turėtų optimaliai panaudoti pagal 4 išlaidų kategoriją numatomus finansinius išteklius, kurie, kaip pasirodė, yra nepakankami, kad būtų galima tinkamai reaguoti į visus išorės iššūkius;

13.  pripažįsta problemas, kurias patiria kai kurios valstybės narės dėl didelių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautų; apgailestauja, kad visi bandymai nustatyti sąžiningą ir humanišką migrantams skirtą sistemą Sąjungos lygmeniu kol kas buvo nesėkmingi;

14.  apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nebuvo tinkamai įtrauktas į diskusijas dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimo; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos neturi būti finansuojamos darant žalą esamiems Sąjungos išorės projektams; primindamas, kad remia Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės galiojimo pratęsimą, tvirtina, jog, atsižvelgiant į ribotas galimybes pagal 4 išlaidų kategoriją reaguoti į išorės problemas, įskaitant migraciją, Sąjungos biudžetas tokia pačia dalimi kaip ir pirmuoju atveju, t. y. 1 mlrd. EUR, turėtų prisidėti prie antrosios išmokos dalies finansavimo, o valstybės narės jos finansavimui turėtų skirti 2 mlrd. EUR;

15.  primena, kad Turkija yra svarbi kaimyninė šalis, taip pat regiono stabilumo aspektu, ir pabrėžia, kad ji turi laikytis tarptautinės teisės regione ir grįžti prie reformų plano, kuriuo būtų užtikrinta piliečių gerovė ir visiška pagarba visoms jų teisėms;

16.  vėl įrašo visas sumas, kuriomis Taryba visose išlaidų kategorijose sumažino į 2019 m. biudžeto projektą įrašytų lėšų kiekį, išskyrus ribotas išimtis 4 išlaidų kategorijoje ir 1b išlaidų pakategorėje; nesutinka pritarti lėšų mažinimui programoms, teikiančioms didžiausią Europos pridėtinę vertę, pavyzdžiui, programai „Horizontas 2020“ ir EITP (šias dvi programas jau paveikė asignavimų perskyrimas ESIF), arba daugumos išorės politikos priemonių asignavimų sumažinimui; pabrėžia, kad Tarybos lėšų sumažinimo logika nepagrindžiama faktiniais įgyvendinimo duomenimis ir taip elgiantis neatsižvelgiama į tai, kad tam tikrų programų įgyvendinimo būdai yra skirtingi;

17.  daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti visus skubiai tenkintinus poreikius ir atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. tam tikrų išlaidų kategorijų maržos yra labai mažos arba jų nėra, reikės pasinaudoti visomis turimomis pagal DFP reglamentą numatytomis su lankstumu susijusiomis priemonėmis; tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamiausiai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius, ypač atsižvelgiant į tai, kad šių metų taikinimas bus paskutinis prieš 2019 m. gegužės mėn. įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus;

18.  nustato, kad bendras 2019 m. asignavimų lygis yra 166 340 415 936 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 149 349 039 470 EUR mokėjimų asignavimų, t. y. 721 061 034 EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu;

1a išlaidų pakategorė. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

19.  atmeta Tarybos nepagrįstą 1a išlaidų pakategorės lėšų sumažinimą 794 mln. EUR, nes šis sumažinimas sudaro šiek tiek daugiau nei pusę visų Tarybos siūlomų DFP išlaidų kategorijų įsipareigojimų sumažinimų; atkreipia dėmesį į tai, kad toks sumažinimas prieštarauja Tarybos nurodytiems politiniams prioritetams; be to, yra susirūpinęs dėl to, kad šie sumažinimai gali trukdyti įgyvendinti programas, kurios yra labai svarbios kuriant darbo vietas ir skatinant augimą, o tai galėtų daryti neigiamą įtaką Sąjungos ekonomikai;

20.  šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tokias programas kaip programa „Horizontas 2020“ ir EITP bei pavyzdinės kosmoso programos, pavyzdžiui, „Copernicus“, kurios kuria labai didelę Europos pridėtinę vertę; apgailestauja dėl to, kad Taryba reikšmingai sumažino bendrai strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų programai skirtų lėšų kiekį, o tai labai neigiamai paveiks programą „Horizontas 2020“, ir ypač apgailestauja dėl atitinkamų biudžeto eilučių, kaip antai „Mokslinių tyrimų ateities ir besiformuojančių technologijų srityje stiprinimas“ ir „Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimas“, lėšų mažinimo; taip pat pažymi, kad daugelis šių programų labai prisideda prie kovos su klimato kaita, ir mano, kad šis įnašas turėtų būti stiprinamas; todėl nusprendžia panaikinti visus Tarybos siūlomus sumažinimus ir vėl įrašyti visas pradines programai „Horizontas 2020“ ir EITP skirtas biudžeto eilučių sumas, kurios buvo sumažintos siekiant skirti asignavimų ESIF garantijų fondui;

21.  primena, kad programa „Erasmus+“ ir toliau yra puikiai vertinama ir labai populiari programa, skatinanti jaunimo judumą mokymosi tikslais ir profesinį mokymą, ir tai matyti iš gautų prašymų kiekio, kuris gerokai viršija skirto finansavimo dydį, ir pažymi, kad ji padeda stiprinti tvirtą Europos tapatybės pojūtį ir ją vykdant jaunimas skatinamas dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime; labai apgailestauja dėl to, kad 2019 m. programos „Erasmus+“ biudžeto projektas yra gerokai mažesnis nei tikėjosi Parlamentas ir neviršija pagal dabartinę DFP numatytų sumų; todėl mano, kad būtina stiprinti programos „Erasmus+“ švietimo ir mokymo bei jaunimo reikalų sritis, nes tai yra logiška pagal 1b išlaidų pakategorę stiprinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI);

22.  apgailestauja, kad po to, kai 2014 m. vasario 3 d. buvo paskelbta pirmoji Komisijos ES kovos su korupcija ataskaita, Komisija atsisakė tęsti šią metinių ataskaitų praktiką ir vietoj to integravo antikorupcinę politiką į Europos ekonomikos semestrą; pažymi, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ekonomikos semestro kontekste nėra aiškiai apibūdinta esama padėtis ir nepateikta rekomendacijų dėl kovos su korupcija priemonių visoms valstybėms narėms; primygtinai ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir antrą ES kovos su korupcija ataskaitą ir šiomis aplinkybėmis nevertinti kovos su korupcija pastangų tik ekonominio nuostolio prasme, bet taip pat išnagrinėti neigiamą korupcijos poveikį pagrindinėms Sąjungos piliečių teisėms;

23.  primena, kad svarbu skatinti plataus masto EITP transporto ir EITP skaitmeninio sektoriaus sąveiką, kad projektų, kuriais siekiama didinti TEN-T koridorių skaitmeninimą, finansinis svertas būtų kuo didesnis;

24.  dar kartą pabrėžia tai, kad MVĮ yra svarbi Sąjungos ekonomikos dalis ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas visoje Sąjungoje; mano, kad būtina sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir remti MVĮ branduolius ir tinklus, taip pat remiant kooperatines bendroves, kurios savo veikloje atsižvelgia į socialinius, solidarumo ir etikos aspektus; tačiau labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba sumažino lėšas MVĮ priemonei, taip pasiųsdama Europos įmonėms prieštaringą signalą; mano, kad Sąjungos biudžetas ir galimybės gauti finansavimą, remiamą jo lėšomis, startuoliams ir labai mažoms įmonėms gali būti pagrindinė priemonė užtikrinti, kad MVĮ taptų konkurencingesnės ir novatoriškesnės ir kad Sąjungoje būtų stiprinama verslumo dvasia; šiuo požiūriu primena programas COSME ir „Horizontas 2020“;

25.  todėl priima sprendimą dar labiau padidinti programų, kurios yra itin svarbios skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei kovojant su klimato kaita ir atspindi bendrai sutartus Sąjungos prioritetus, t. y. programų „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ (įskaitant programą „Marie Curie“, iniciatyvą „Pirmavimas kosmoso srityje“, Europos mokslinių tyrimų tarybą, MVĮ priemonę), COSME, EITP ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) lėšas daugiau, nei buvo numatyta 2019 m. biudžeto projekte ir prieš sukuriant ESIF;

26.  todėl 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų lygį padidina 566 773 112 EUR, taigi numato didesnę sumą, nei buvo numatyta 2019 m. biudžeto projekte (išskyrus vėl įrašomas sumas, buvusias prieš sukuriant ESIF, kompensaciją, susijusią su pasiūlymu dėl Europos darbo institucijos, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir ši suma turi būti finansuojama pasinaudojant turima marža ir toliau mobilizuojant bendrąją įsipareigojimų maržą;

27.  palankiai vertina įsipareigojimus dėl atnaujintos Sąjungos gynybos darbotvarkes, visų pirma priimant susitarimą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP); išreiškia savo ketinimą ypatingą dėmesį skirti tam, kaip Komisija įgyvendina susitarimus, susijusius su EGPPP ir Europos solidarumo korpusu – kaip nurodyta taisomajame rašte, kurį Komisija paskelbė 2018 m. spalio 16 d.;

1b išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

28.  palankiai vertina tai, kad mažėja jaunimo nedarbas Sąjungos lygmeniu, kuris 2018 m. spalio 1 d. siekė 14,8 %, tačiau apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse šis lygis tebėra nepriimtinai aukštas; pabrėžia, kad, siekiant išspręsti šią problemą, labai svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai finansuojamos Jaunimo garantijų iniciatyvos programos, naudojantis Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI) ir Europos socialiniu fondu (ESF); palankiai vertina susitarimą, kad JUI būtina skirti naujų lėšų, ir tai, kad 2019 m. biudžeto projekte numatyti atitinkami asignavimai; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant į sunkumus ir riziką, kurią kelia jaunimo nedarbas, JUI turėtų būti numatyta daugiau asignavimų, ir todėl priima sprendimą JUI 2019 m. skirti 580 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; mano, kad šis padidinimas papildo Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2014–2020 m. laikotarpiui šiuo metu numatytą sumą;

29.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad siekiant sumažinti vėlavimą būtų sparčiau įgyvendinamos sanglaudos politikos programos; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Taryba neabejojo Komisijos pasiūlytu mokėjimų asignavimų lygiu, Parlamentas atidžiai išnagrinės Komisijos atnaujintas prognozes siekdamas pritaikyti mokėjimų asignavimus prie realių poreikių, kad vėl nevėluotų mokėjimai dabartinės DFP pabaigoje;

30.  pabrėžia, kad nelaimės paprastai daro didesnį poveikį tiems, kurie turi mažiau išteklių apsisaugoti; pažymi, kad atsakas į gamtos ar žmogaus sukeltas nelaimes turėtų būti kuo greitesnis, kad žala būtų kuo mažesnė ir kad būtų galima išgelbėti žmones bei turtą; pažymi, kad reikia skirti papildomai lėšų, visų pirma su nelaimių prevencija ir pasirengimu Sąjungoje susijusiose biudžeto eilutėse, ypač atsižvelgiant į Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje kilusius gaisrus (kuriuose žuvo žmonių), turėjusius dramatišką ir didžiulį poveikį žmonėms;

31.  atsižvelgdamas į susitarimą, pasiektą persvarstant Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP), pritaria tam, kad iš 1b išlaidų pakategorės į 2 išlaidų kategoriją būtų perkelta 40 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 17,2 mln. EUR mokėjimų asignavimų;

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

32.  primena, kad Komisijos pasiūlymas padidinti asignavimų sumą siekiant finansuoti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) poreikius visų pirma pateiktas dėl to, kad numatoma, jog asignuotosios įplaukos, kurias bus galima naudoti 2019 m., bus gerokai mažesnės;

33.  pažymi, kad Taryba lėšas sumažino 310 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (– 0,52 %, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu) ir 328,13 mln. EUR mokėjimų asignavimų (– 0,57 %, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu), tačiau mano, kad Komisijos taisomasis raštas turėtų likti pagrindu atliekant bet kokį patikimą EŽŪGF asignavimų tikslinimą ir, kol šis taisomasis raštas nebus išnagrinėtas per taikinimo procedūrą, atitinkamai vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas;

34.  priima sprendimą padidinti skubios paramos, ypač susijusios su kiauliena, atsižvelgiant į nuostolius dėl afrikinio kiaulių maro, finansavimą, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis ūkininkams ir darbuotojams regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo ligos; nusprendžia išreikšti tvirtą paramą žemės ūkio sektoriui Sąjungoje, padidindamas asignavimus vaisiams ir daržovėms, kad būtų įveiktas krizės poveikis sektoriui ir Rusijos embargo poveikis, taip pat priemonėms, skirtoms kovai su bakterijų „Xilella fastidiosa“ poveikiu ir su alyvuogių aliejaus kainos svyravimu;

35.  atkreipia dėmesį į labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka Sąjungos aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sričių decentralizuotos agentūros padedant Sąjungai ir valstybėms narėms priimti informacija grindžiamus, moksliškai pagrįstus sprendimus dėl aplinkos ir viešosios sveikatos apsaugos ir gerinimo, kartu stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą siekiant spręsti Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus;

36.  nusprendžia pasiūlyti padidinti Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) skiriamą sumą 20 mln. EUR, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu, siekiant skatinti inovacijas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose ir ateityje užtikrinti šių pragyvenimo šaltinių pelningumą ir tvarumą;

37.  vadovaudamasis savo strategijos „Europa 2020“ tikslais ir tarptautiniais įsipareigojimais kovoti su klimato kaita, priima sprendimą siūlyti padidinti lėšas 15,6 mln. EUR viršijant 2019 m. BP lygį su klimato kaita susijusiems veiksmams; be to, primena Sąjungos įsipareigojimus stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir šią įvairovę atkurti, taip pat pabrėžia, kad minėtu padidinimu prisidedama ir prie biologinės įvairovės apsaugos;

38.  atsižvelgdamas į tai, kad sėkmingai užbaigtos derybos dėl SRSP peržiūros, nusprendžia panaudoti rezervą, į kurį Taryba buvo įrašiusi iš 1b išlaidų pakategorės perkeltas sumas;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais mėnesiais valstybės narės patyrė didelę sausrą, kuri lemia didelius žemės ūkio nuostolius ir kelia grėsmę daugeliui įmonių, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę užtikrinti paramos priemones, kuriomis būtų siekiama padėti labiausiai nukentėjusiems ūkininkams;

40.  nusprendžia taikyti maksimalius asignavimus POSEI programoms, kaip numatyta pagal atitinkamą reglamentą(9), pabrėžiant šių programų svarbą žemės ūkio produktų gamintojų atsparumui, ir atkreipia dėmesį į nestabilią ekonominę atokiausių regionų padėtį;

41.  todėl padidina įsipareigojimų asignavimus 154,1 mln. EUR (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), palikdamas 190,8 mln. EUR maržą, nesiekiančią 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

42.  pabrėžia, kad dėl nuolatinių pusiausvyros sutrikimų maisto tiekimo grandinėje, kurioje pirminių gamintojų padėtis yra žymiai blogesnė nei kitų subjektų, Komisija turėtų imtis veiksmų siekdama padidinti kainų ir maržų skaidrumą maisto tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrinta sąžininga gamybos kaina ir didesnės mažųjų ir vidutinių ūkininkų pajamos;

43.  atkreipia dėmesį į veiksnius, kurie kelia grėsmę daugeliui miško ekosistemų, pavyzdžiui, invazinių svetimų rūšių ir kenkėjų (pvz., pušinio nematodo ir kt.) plitimą ir miškų gaisrus; mano, kad įgyvendinant Bendrijos paramos programas ir priemones turi būti skirta pakankamai finansinių išteklių miškų ekologinei ir augalų sveikatos būklei įvertinti bei miškams atkurti, įskaitant miško atsodinimą; pažymi, kad tokie ištekliai yra ypač svarbūs ir neatidėliotini kai kurioms valstybėms narėms, būtent Portugalijai, Graikijai ir Ispanijai, dėl jų nacionalinėje teritorijoje vienas po kito kilusių gaisrų;

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

44.  pakartoja, jog yra jau ilgą laiką įsitikinęs, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint skirti pakankamai lėšų svarbiausių problemų, susijusių, viena vertus, su vidaus saugumu bei piliečių sauga ir, kita vertus, su pabėgėliais ir migracija, vidaus aspektams finansuoti;

45.  numato, kad 2019 m. ir tolesniais metais spaudimas tų valstybių narių migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taip pat jų sienoms išliks didelis, ir todėl mano, kad pabėgėlių ir migracijos srityje reikia papildomo finansavimo, taip pat ir atsižvelgiant į bet kokius būsimus nenumatytus tos srities poreikius; todėl padidina Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) lėšų sumą, susijusią su teisėtos migracijos į Sąjungą rėmimu ir veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos skatinimu, teisingų ir veiksmingų grąžinimo strategijų stiprinimu, visų pirma siekdamas padėti valstybėms narėms gerinti pabėgėlių ir migrantų, ypač vaikų ir nelydimų nepilnamečių, integracijos priemones;

46.  palankiai vertina tai, kad didinamas PMIF skirtas įsipareigojimų asignavimų kiekis siekiant užtikrinti naujiesiems „Dublinas II“ teisės aktams skirtą finansavimą (manoma, kad jie bus priimti iki 2018 m. pabaigos), ir nepritaria Tarybos sprendimui atitinkamus asignavimus perkelti į rezervą;

47.  pabrėžia, kad vidaus saugumo problemų sprendimas turi išlikti vienu svarbiausių Sąjungos prioritetų, ir pabrėžia Vidaus saugumo fondo (VSF), kaip pagrindinės finansinės priemonės, skirtos padėti valstybėms narėms saugumo srityje, įskaitant kovą su terorizmu ir radikalizacija, sunkiais nusikaltimais, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, vaidmenį; todėl nusprendžia padidinti VSF biudžeto asignavimus, taip pat siekdamas stiprinti paramą sienų valdymui ir teikti pagalbą teroro aktų aukoms;

48.  atkreipia dėmesį į labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūros stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą siekiant spręsti Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus; priima sprendimą padidinti Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir naujosios Europos prokuratūros (EPPO) biudžeto asignavimus ir darbuotojų skaičių;

49.  ryšium su tuo primygtinai pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi būti tinkamai finansuojama ir joje turi dirbti pakankamai darbuotojų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. biudžeto projekte numatytas Sąjungos įnašas iš viso sudaro 4 911 000 EUR; pažymi, kad šis asignavimas skirtas su Europos prokuratūros darbuotojais susijusioms išlaidoms, infrastruktūros, kitoms administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti; pažymi, kad numatyti tik 35 darbuotojų etatai, o tai reiškia, kad atskaičius 23 prokuroro etatus lieka tik 12 etatų, skirtų administracinėms užduotims atlikti; mano, kad tai yra nerealistiška, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad dvi papildomos valstybės narės neseniai nusprendė dalyvauti su Europos prokuratūra susijusioje veikloje; todėl nusprendžia, kad darbuotojai, kurių darbo pradžia buvo numatyta 2020 m., turi būti įdarbinti anksčiau, ir kad vyriausiojo prokuroro ir Europos prokurorų pareigybių lygius reikia suderinti su OLAF ir Europolo vadovybės pareigybių lygiais;

50.  apgailestauja dėl to, kad Taryba savavališkai daugiau nei 35 mln. EUR sumažino įsipareigojimų asignavimus, numatytus įvairioms programoms kultūros, pilietybės, teisingumo ir visuomenės sveikatos srityse, neatsižvelgdama į puikius šių programų įgyvendinimo rodiklius ir nepaisydama jau ir taip joms skiriamo per mažo finansavimo, o dėl to daug kokybiškų projektų lieka be finansavimo; vėl visuose eilutėse įrašo ne mažesnes kaip biudžeto projekte numatytas sumas ir tuo pačiu metu siūlo papildomai padidinti sumas atitinkamose biudžeto eilutėse;

51.  pabrėžia programos „Kūrybiška Europa“ vertę remiant ES garso ir vaizdo bei kultūros sektorius ir primygtinai reikalauja, kad finansavimo lygis atitiktų šios programos siekius; ragina padidinti paprogramėms MEDIA ir „Kultūra“ skirtus įsipareigojimų asignavimus, kad, be kita ko, būtų galima spręsti prasto paraiškų sėkmės rodiklio problemą; taip pat padidina multimedijos veiksmams ir Europos kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ finansinių pajėgumų didinimui skirtus asignavimus;

52.  primena, kad Parlamentas remia teisių, lygybės, pilietybės ir teisingumo programas; nusprendžia padidinti įsipareigojimų asignavimus priemonėms, pagal kurias skatinamas nediskriminavimas ir lygybė apskritai, visų pirma, programai „Daphne“, ir kovojama su smurtu dėl lyties, taip pat užtikrinamos moterų ir LGBTQI+ teisės;

53.  primena, kad su kultūra ir švietimu susiję projektai remiami pasinaudojant įvairiomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondais, Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir programa „Horizontas 2020“; primygtinai ragina Komisiją pagerinti programų sąveiką, siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų naudojimą; ragina Komisiją, siekiant remti daugiau kultūros ir kūrybos sektorių projektų, visų pirma visapusiškai išnaudoti galimą įvairių ES programų – programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „Erasmus+“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI), programos „Kūrybiška Europa“ ir Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME), ESIF ir ESI fondų – sąveiką;

54.  padidina, lyginant su biudžeto projektu, 3 išlaidų kategorijos lėšas 127,75 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ir siūlo šį lėšų padidinimą finansuoti intensyviau mobilizuojant specialiąsias priemones;

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

55.  pabrėžia, kad dėl sudėtingų geopolitinių iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga, reikia skubiai užtikrinti tvirtesnius Sąjungos išorės veiksmus; dar kartą pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmai gali būti patikimi tik tuomet, jei jiems vykdyti skiriama pakankamai finansinių išteklių; primena, kad finansavimo poreikiai gerokai viršija dabartinį 4 išlaidų kategorijos dydį, ir ragina užtikrinti pakankamas galimybes veikti nenumatytų išorės krizių atveju;

56.  primena, kad darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimas turi apimti ES vidaus ir išorės politiką ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pakankamai geros kokybės maisto, švaraus vandens tiekimui ir papildomų nuotekų šalinimo įrenginių įrengimui, kad būtų galima įgyvendinti 2-ąjį ir 6-ąjį DVT; be to, atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir poveikį ir prašo imtis papildomų veiksmų, kad, atsižvelgiant į 7-ąjį DVT, būtų mažinamas energijos nepriteklius, visų pirma atokiose kaimo vietovėse regionuose, kurie neprijungti prie elektros energijos tinklų;

57.  taigi, atsižvelgdamas į savo poziciją, išsakytą minėtoje 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje, dar kartą patvirtina, kad siekiant finansuoti antrąją išmokos Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės dalį reikėtų išlaikyti dabartinį įnašo iš Sąjungos biudžeto (1 mlrd. EUR) ir valstybių narių (2 mlrd. EUR ) santykį; todėl nusprendžia sumažinti įnašus iš Sąjungos biudžeto nuo 1,45 mlrd. EUR iki 450 mln. EUR; mano, kad šis skirtumas turėtų būti finansuojamas iš valstybių narių dvišalių įnašų;

58.  mano, kad, norint panaikinti pagrindines migracijos priežastis ir spręsti atitinkamas humanitarines problemas pietinėse kaimyninėse šalyse, pvz., Libijoje, nepaprastai svarbu besivystančiose šalyse skatinti taiką, saugumą ir teisingumą; pabrėžia, kad svarbu remti gerą valdymą, demokratiją, teisinę valstybę ir gyvybingą pilietinę visuomenę, siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ilguoju laikotarpiu ir spręsti klimato kaitos problemas besivystančiose šalyse; dėl to nusprendžia padidinti vystomojo bendradarbiavimo priemonės ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) pietinėms šalims skirtos dalies išteklius pagal įvairias jos kryptis, kad būtų atsižvelgta ir į didžiulę įtampą, kuri 2019 m. ir toliau bus juntama įgyvendinant EKP;

59.  primena, kad Sąjunga įsipareigojo įgyvendindama savo išorės politiką visapusiškai ginti ir propaguoti vaikų, mergaičių ir moterų, taip pat neįgaliųjų teises; pabrėžia, kad, palaikant išorės santykius, svarbu įgyvendinti ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires, Europos Sąjungos lyčių lygybės veiksmų planą ir Europos politiką negalios srityje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad tikslinga 10 proc. humanitarinės pagalbos išteklių skirti galimybei pasinaudoti švietimo paslaugomis krizių regionuose užtikrinti;

60.  pabrėžia, kad strategiškai svarbu skirti pakankamai lėšų Vakarų Balkanams siekiant konsoliduoti jų stojimo į ES pastangas; nesupranta Tarybos pasiūlymo sumažinti politinėms reformoms skirtas lėšas, nes reformos yra visų demokratinių pokyčių pagrindas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą Vakarų Balkanų strategijos 2018–2020 m. veiksmų plano finansinę paramą, ir dėl to nusprendžia padidinti pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) regionui numatytą finansavimą;

61.  pabrėžia, kad padėtis Rytų partnerystės šalyse taip pat yra didelis iššūkis Sąjungai; yra įsitikinęs, kad svarbu teikti papildomą finansavimą siekiant remti mūsų kaimynų pastangas įgyvendinti reformas, padėti didinti atsparumą ir puoselėti taiką bei gerinti kasdienį šių šalių piliečių gyvenimą;

62.  ragina Sąjungą tvirčiau remti Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), vadovaujantis Parlamento 2018 m. vasario 8 d. rezoliucija(10) ir atsižvelgiant į blogėjančią padėtį vietoje ir JAV sprendimą anuliuoti savo metinį įnašą agentūrai; nurodo, kad siūlomas padidinimas yra skirtas tik UNRWA, siekiant kompensuoti atitinkamus nuostolius;

63.  tiki žmonių tarpusavio ryšių ir jaunimo judumo potencialu, nes tai, be kita ko, viena iš pagrindinių strategijų, padedančių sustiprinti Sąjungos išorės veiksmų poveikį ir matomumą mūsų šalių partnerių visuomenėje; todėl nusprendė padidinti vystomojo bendradarbiavimo priemonės, EKP, PNPP II ir partnerystės priemonės įnašus į programą „Erasmus+“;

64.  atsižvelgdamas į sąlygų taikymo principą, pritariama tam, kad pagal visas biudžeto eilutes būtų sumažinta Turkijai skiriama suma, atsižvelgiant į besitęsiantį demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėties blogėjimą; mano, kad kartu reikia toliau stiprinti tiesioginę paramą pilietinei visuomenei ir tiesioginiams žmonių tarpusavio ryšiams;

65.  mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus, kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos, norinčių persikelti maronitų ir visų asmenų, gyvenančių izoliuotose vietovėse, gerovės, kaip susitarta 3-iame Vienos susitarime, ir būtų paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo šiek tiek padidinti finansavimą bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), ir kartu pastebi, kad kalbant apie BUSP biudžetą pasakytina, kad ir toliau juntamas didelis spaudimas, ir mano, kad padidinus bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) užduočių skaičių 2019 m. ši problema gali paaštrėti; panaikina Tarybos pasiūlytą lėšų, skiriamų kitoms krizių valdymo priemonėms ir operacijoms, sumažinimą, dėl kurio būtų mažiau lankstumo susidūrus su netikėtomis krizėmis;

67.  todėl nusprendžia vėl padidinti beveik visas sumas, kurias sumažino Taryba, ir pagal 4 išlaidų kategoriją skirti 425,4 mln. EUR daugiau lėšų, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir tuo pačiu metu sumažinti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skirtas ir su Turkija susijusių biudžeto eilučių lėšas ir nepadidinti Tarybos sumažintų sumų, kurios iš viso siekia -1,24 mlrd. EUR, taigi grynasis skirtumas būtų -819,1 mln. EUR mažesnis 4 išlaidų kategorijos finansavimas, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu;

5 išlaidų kategorija. Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos. Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

68.  mano, kad Tarybos sumažinimai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrų poreikių; todėl vėl įrašo visas 2019 m. biudžeto projekte numatytas Komisijos administracines išlaidas, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas;

Decentralizuotos agentūros

69.  iš esmės pritaria Komisijos pateiktoms agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; todėl mano, kad dar labiau sumažinus lėšas, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti joms pavestų užduočių; ypač pasipiktinęs atkreipia dėmesį į savavališką agentūrai CEPOL skirtų lėšų sumažinamą tik 10 000 EUR suma ir ragina Tarybą išsamiai paaiškinti Parlamentui, kodėl, jos nuomone, toks sumažinimas yra būtinas ir pagrįstas;

70.  pažymi, kad dėl agentūrų finansavimo mokesčiais našta Sąjungos biudžetui kasmet sumažinama 1 mlrd. EUR; pabrėžia, kad lėšos viešosioms užduotims, pavyzdžiui, sveikatos, aplinkos, saugumo ir teisingumo srityse, visada ir toliau turėtų įtraukiamos į Sąjungos biudžetą; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų toliau mažinti interesų konfliktų, kurių gali kilti iš mokesčių finansuojamose agentūrose, riziką ir imtis tinkamų priemonių, kad tokių konfliktų būtų išvengta;

71.  primena, kad svarbu, jog Sąjunga daug dėmesio skirtų konkurencingumui augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti; ryšium su tuo mano, kad Europos GNSS agentūrai (GSA) ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) reikia numatyti papildomų asignavimų ir darbuotojų; pažymi, kad įsteigta Europos darbo institucija, ir pabrėžia, kad jos reikmėms reikia mobilizuoti naujus išteklius; vėl įrašo buvusias asignavimų sumas, kurias Taryba labai sumažino, Europos priežiūros institucijoms ir tuo pačiu metu dalį jų asignavimų įrašo į rezervą, iki bus padaryta pažanga vykdant Europos priežiūros institucijų peržiūrą;

72.  atsižvelgiant į problemas, su kuriomis Sąjunga vis dar susiduria migracijos bei saugumo srityse, ir turint omenyje, kad reikalingas suderintas Europos atsakas, priima sprendimą padidinti asignavimus, skiriamus Europolui, agentūroms „eu-LISA“ ir CEPOL, Eurojustui, Europos prokuratūrai ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA);

73.  numato, kad 2019 m. spaudimas kai kurių valstybių narių migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taip pat jų pasienyje juntamas spaudimas ir toliau bus didelis ir galbūt sustiprės, ir pabrėžia, kad reikės atidžiai stebėti būsimus Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) bei Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais, ir galbūt juos aktualizuoti 2019 m. biudžete; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti biudžeto lėšų, reikalingų siūlomoms su minėtomis agentūromis susijusioms reformoms atlikti ir finansuotinų iš 2019 m. biudžeto, apžvalgą;

74.  pabrėžia, kad reikia skirti atitinkamo lygio finansinius asignavimus agentūroms, kurios vykdys naujas papildomas užduotis;

75.  pakartoja savo poziciją, kad 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas sėkmingai pasiektas; išreiškia savo ketinimą įtraukti bendrą visų institucijų pareiškimą, kuriuo būtų patvirtinta, kad tas vienkartinis veiksmas yra baigtas; mano, kad šioje pozicijoje patvirtintų naujų etatų reikia tam, kad būtų galima atlikti papildomas užduotis, atsižvelgiant į naujus politikos pokyčius ir naujus teisės aktus;

76.  primena, kad 2-oji Tarpinstitucinė darbo grupė decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais užbaigė savo darbą ir priėmė rekomendacijas dėl patirties, įgytos įgyvendinant požiūrį, susijusį su 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslo siekiu, naujų užduočių įveikimo, agentūrų vertinimo, tarnybų dalijimosi, agentūrų, turinčių kelias būstines, vertinimo ir mokesčiais finansuojamų agentūrų modelio; palankiai vertina tai, kad institucijos patvirtino tas rekomendacijas; išreiškia savo ketinimą toliau atidžiai stebėti Komisijos darbą, susijusį su šiomis rekomendacijomis;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

77.  primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės, padedančios nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatiniais Sąjungos veiksmais ir programomis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus ir atsižvelgdamas į Komisijos atliktą jų teisinių reikalavimų laikymosi ir įgyvendinamumo vertinimą, nusprendžia priimti suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus;

78.  džiaugiasi, kad 2018 m. pradėta vykdyti ES iniciatyvą „Discover EU“ ir aštuoniolikmečiams europiečiams išdalyta 15 000 „InterRail“ bilietų, taip pat džiaugiasi Komisijos pasiūlymu į 2021–2027 m. DFP įtraukti 700 mln. EUR, nes tai gerai atitinka ES siekius skatinti visų jaunuolių judumą mokymosi tikslais, aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir solidarumą; nusprendžia tęsti atitinkamus parengiamuosius veiksmus 2019 m. ir yra pasiryžęs juos tęsti ir 2020 m.;

Specialiosios priemonės

79.  primena, kad specialios priemonės yra naudingos siekiant lankstumo, kai reikia viršyti labai mažas dabartinės DFP viršutines ribas, ir teigiamai vertina patobulinimus, padarytus atliekant DFP reglamento laikotarpio vidurio tikslinimą; ragina kuo labiau pasinaudoti lankstumo priemone ir bendrąja įsipareigojimų marža vykdant 2019 m. biudžetą, kad būtų galima finansuoti įvairiausius naujus iššūkius ir papildomus uždavinius, kuriems spręsti reikia Sąjungos biudžeto lėšų; taip pat primena Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), neatidėliotinos pagalbos rezervo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) svarbą;

Mokėjimai

80.  pakartoja savo susirūpinimą, kad, nepaisant pastarojo meto atotrūkio sumažinimo, per pastaruosius trejus metus mokėjimų atlikta mažiau nei bet kada anksčiau, ypač pagal 1b išlaidų pakategorę; apgailestauja dėl to, kad dėl tokio vėlavimo neįmanoma laiku visu pajėgumu piliečių labui įgyvendinti Sąjungos prioritetų ir projektų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to 2019 m. biudžeto projekte numatyta precedento neturinti 19,3 mlrd. EUR mokėjimų viršutinės ribos marža; padidina mokėjimų asignavimus tose eilutėse, kuriose iš dalies pakeisti įsipareigojimų asignavimai;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

81.  atsižvelgdamas į savo minėtąją 2018 m. balandžio 19 d. plenariniame posėdyje priimtą rezoliuciją dėl savo pajamų ir išlaidų sąmatos, išlaiko nepakeistą bendrą savo 2019 m. biudžeto lygį, kuris yra 1 999 144 000 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius patikslinimus siekiant atsižvelgti į naujausią informaciją, kurios dar nebuvo ankstesniu šių metų laikotarpiu;

82.  pažymi, kad 2019 m. biudžeto sąmatos lygis sudaro 18,53 proc., taigi jis yra mažesnis nei 2018 m. (18,85 proc.), ir tai yra mažiausia 5 išlaidų kategorijos dalis per daugiau nei penkiolika metų;

83.  pažymi, kad dėl 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų išlaidos bus gerokai didesnės tam tikrose srityse, visų pirma kalbant apie pakartotinai neišrinktus Parlamento narius ir jų padėjėjus, o lėšų bus sutaupyta, nors ir mažesniu mastu, kitose srityse dėl sumažėjusios Parlamento darbo apimties rinkimų metais;

84.  palankiai vertina tai, kad į 2019 m. biudžetą bus įrašytos tolesnės didelių investicijų, kurios pradėtos dar 2016 m., dalys, siekiant iš esmės pagerinti Parlamento saugumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie projektai apima įvairias sritis ir yra daugiausia susiję su pastatų saugumu, kaip įėjimo saugumo gerinimu, įranga ir personalu, kaip antai iPACS projektas, taip pat su patobulinimais kibernetinio saugumo ir komunikacijos saugumo srityje;

85.  atkreipia dėmesį į Biuro sprendimą atsižvelgti į du PHS pastato variantus – renovaciją arba perprojektavimą; ragina generalinį sekretorių ir Biurą biudžeto valdymo institucijai kartu su visomis techninėmis specifikacijomis pateikti išsamų kiekvieno tų variantų biudžetą;

86.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2019 m. etatų planą 59 etatais (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikydamasis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto, pagal kurį nustatyta, kad Parlamento metinio darbuotojų skaičiaus mažinimo priemonės bus taikomos iki 2019 m.;

87.  mano, kad 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl Komisijos sąžiningumo politikos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl aukšto rango pareigūnų skyrimo tvarkos, pakartoja savo raginimą Komisijai iki 2018 m. pabaigos persvarstyti administracines vyresniųjų pareigūnų skyrimo procedūras, siekiant visapusiškai užtikrinti, kad būtų atrinkti geriausi kandidatai laikantis didžiausio skaidrumo ir lygių galimybių;

88.  atkreipia dėmesį į 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo patvirtinamas Parlamento atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Parlamento narių dienpinigiais, kelionės išlaidomis ir Parlamento narių padėjėjų išmokomis (Sprendimas bylose T-639/15–T-666/15 Maria Psara ir kt. prieš Parlamentą ir T-94/16 Gavin Sheridan prieš Parlamentą); primena biurui, kad plenariniame posėdyje buvo reikalaujama užtikrinti didesnį skaidrumą ir pažymėta, kad būtina skubiai atlikti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos auditą; šiomis aplinkybėmis palankiai įvertino tai, kad suformuota ad hoc darbo grupė bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos naudojimo taisyklėms nustatyti ir paskelbti; vis dėlto apgailestauja, kad remdamasis šios grupės išvadomis Biuras sugebėjo susitarti tik dėl neišsamaus reikalavimus atitinkančių išlaidų sąrašo ir dėl reikalavimo, kad kiekvienas Parlamento narys turėtų atskirą banko sąskaitą, skirtą lėšoms, gautoms kaip bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos dalis; primena savo raginimą Biurui atlikti tokius papildomus su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka susijusius pakeitimus:

   reikalauti, kad Parlamento nariai saugotų visus su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka susijusius kvitus;
   reikalauti, kad Parlamento nariai pasibaigus jų kadencijai grąžintų nepanaudotas bendroms išlaidoms kompensuoti skirtas lėšas;

89.  primena 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Biuro sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo priemonių 62 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „sumokėtos sumos“, įskaitant ir bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, „yra skirtos finansuoti tik veiklai, susijusiai su Parlamento narių įgaliojimų vykdymu, ir iš jų negali būti dengiamos asmeninės išlaidos arba finansuojama politinio pobūdžio parama ar dovanos“ ir kad „Parlamento nariai privalo grąžinti Parlamentui nepanaudotas lėšas“; ragina Generalinį sekretorių ir Europos Parlamento biurą užtikrinti, kad tos nuostatos būtų visiškai įgyvendintos ir jų būtų laikomasi;

90.  primena, kad savo 1997 m. spalio 23 d. rezoliucijoje dėl 1998 m. bendrojo biudžeto Europos Parlamentas paragino savo Biurą prašyti Audito Rūmų ištirti Parlamento savanoriško pensijų kaupimo programą, todėl buvo parengta 1999 m. birželio 16 d. Audito Rūmų nuomonė Nr. 5/99 dėl Europos Parlamento narių pensijų fondo ir programos; dabar ragina Biurą skubiai prašyti Audito Rūmų 2019 m. pateikti kitą tokią nuomonę dėl pensijų programos ir fondo;

91.  primena, kad 2018 m. kovo 8 d. pranešime Biurui Parlamento generalinis sekretorius pripažino, kad pensijų fondo, susijusio su Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo programa, lėšos bus išnaudotos dar gerokai prieš pensijų mokėjimo įsipareigojimų įvykdymo užbaigimą ir galbūt jau iki 2024 m.; todėl ragina generalinį sekretorių ir Biurą, visapusiškai paisant Parlamento narių statuto, skubiai parengti aiškų su pensijų fondu susijusį planą, pagal kurį iš karto po 2019 m. rinkimų Parlamentas prisiimtų ir perimtų įsipareigojimus ir atsakomybę už Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo programą;

92.  prašo skirti papildomą Sąjungos paramą PPO parlamentiniam aspektui, visų pirma, didesnę finansinę ir su darbuotojais susijusią paramą atsakingam sekretoriatui;

93.  ragina plėsti 2018 m. biudžete patvirtintą Europos mokslo žiniasklaidos centrą ir bendradarbiauti su televizijos stotimis, socialiniais tinklais ir kitais partneriais siekiant nustatyti jaunų žurnalistų mokymo tikslus, ypač atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir remiantis faktais pagrįstomis, specialistų peržiūrėtomis naujienomis;

94.  siekiant įgyvendinti 2017 m. spalio 26 d. Parlamento rezoliucijos dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir piktnaudžiavimu Sąjungoje rekomendacijas, reikia toliau skirti asignavimus, kuriomis padengiamos išlaidos už išorės ekspertų paslaugas, reikalingas siekiant išplėsti išorės auditą, kuris buvo atliktas Skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo patariamajam komitetui, kad jis apimtų ir Darbuotojų patariamąjį komitetą dėl priekabiavimo prevencijos; tuo pačiu tikslu taip pat reikalauja papildomų lėšų, kurios padengtų papildomų darbuotojų, turinčių kompetenciją valdyti priekabiavimo atvejus Parlamente, išlaidas, atskiroje tarnyboje suburiant darbuotojus, turinčius medicininį, psichologinį, teisinį ir žmogiškųjų išteklių valdymo išsilavinimą ir konkrečią patirtį šioje srityje;

95.  primena 2014 m. Audito Rūmų analizę, kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(11) pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2; primena apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl šio išsklaidymo ir todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų gaires ir sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

96.  primygtinai ragina generalinį sekretorių parengti išsamią tvarką, kurią taikant Parlamentas, Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas aktyviau dalytųsi administracinio padalinio funkcijomis ir paslaugomis;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

97.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visose biudžeto eilutėse, kurių lėšas sumažino Taryba, nes tai nepaprastai svarbu Teisingumo Teismo veikimui, taip pat vėl įrašo ankstesnes sąmatas dviejuose biudžeto punktuose, kad būtų padidintas Teisingumo Teismo gebėjimas tenkinti vis didėjančius vertimo raštu poreikius;

98.  vėl įrašo numatytus 16 etatų ir susijusius asignavimus, kuriuos 2019 m. biudžeto projekte sumažino Komisija, kad būtų išvengta teismų produktyvumą mažinančių trukdžių, kurie galėtų atsirasti dėl naujos veiklos, kurios ėmėsi Teismas, ir dėl nuolat didėjančio darbo krūvio; mano, kad turėtų būti leista įsteigti 16 naujų nuolatinių darbo vietų paramos paslaugų srityje, kaip buvo iš pradžių pasiūlyta Teismo, bet atmesta Komisijos;

V skirsnis – Audito Rūmai

99.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visuose punktuose, kurių lėšas sumažino Taryba, kad būtų įgyvendinta Audito Rūmų darbo programa ir pateiktos suplanuotos audito ataskaitos;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

100.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visuose punktuose, kurių lėšas sumažino Taryba;

101.  padidina sumas tam tikrose eilutėse daugiau, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte, atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengtą sąmatą;

VII skirsnis – Regionų komitetas

102.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visuose punktuose, kurių lėšas sumažino Taryba;

103.  padidina sumas tam tikrose eilutėse daugiau, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte, atsižvelgdamas į Regionų komiteto parengtą sąmatą;

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

104.  išlaiko nepakeistą bendrą Ombudsmeno 2019 m. biudžeto lygį, kaip 2019 m. biudžeto projekte pasiūlė Komisija;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

105.  nusprendžia vėl neįrašyti 2019 m. biudžeto projekte numatytų sumų, kurias sumažino Taryba, dėl to, kad, palyginti su ankstesniais metais, labai padidėjo bendras biudžetas;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

106.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visose biudžeto eilutėse, kurių lėšas sumažino Taryba;

107.  padidina sumas tam tikrose eilutėse daugiau, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte, atsižvelgdamas į EIVT parengtą sąmatą;

108.  pakartoja, jog remia strateginės komunikacijos pajėgumus ir skiria daugiau lėšų, kad būtų galima užtikrinti tvirtesnį koordinuotą Sąjungos atsaką sprendžiant dezinformacijos problemą;

109.  vėl įrašo 28 etatus bei susijusius asignavimus, kuriuos panaikino Taryba, ir įtraukia 5 papildomus etatus, nes taip šiek tiek padidinamas darbuotojų skaičius, ir tai yra pateisinama, atsižvelgiant į svarbias naujas EIVT pareigas, visų pirma į su „Brexit’u“ susijusias užduotis (reikės įsteigti naują Sąjungos delegaciją Londone ir naują skyrių centrinėje būstinėje), ir pastaraisiais mėnesiais patvirtintas kelias iniciatyvas saugumo ir gynybos srityje;

o
o   o

110.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0089.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0182.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0311.
(9) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0042.
(11) OL C 436, 2016 11 24, p. 2.

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 10 d.Teisinė informacija - Privatumo politika