Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/179 dėl kovos su nacizmu, neonacizmu ir kita praktika, prisidedančia prie šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 12,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2, 3, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB(1), įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo(4),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 30 d. Europos Tarybos rezoliuciją dėl veiksmų kovojant su neonacizmo ir dešiniojo ekstremizmo apraiškomis,

–  atsižvelgdamas į ES kovos su dezinformacija kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Elgesio kodeksą dėl kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros visų valstybių narių vertybės;

B.  kadangi dabar Europoje matoma ksenofobija sustiprėjo dėl to, kad nebuvo imtasi rimtų veiksmų prieš neofašistines ir neonacistines grupuotes;

C.  kadangi atvirai neofašistinės, neonacistinės, rasistinės ir ksenofobinės grupuotės ir politinės partijos kursto visuomenėje neapykantą ir smurtą, primindamos mums, ką jos sugebėjo padaryti praeityje;

D.  kadangi dėl internete skelbiamų neapykantą kurstančių kalbų dažnai paskatinamas smurtas, kurio, be kita ko, griebiasi ir neofašistinės grupuotės;

E.  kadangi nefašistinės grupuotės atėmė gyvybes tūkstančiams įvairių žmonių, tokių kaip pabėgėliai ir imigrantai, etninės ir religinės mažumos, LGBTQI asmenys, žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai, politikai ir policijos pajėgų nariai;

F.  kadangi nefašistinės grupuotės, siekdamos kurstyti neapykantą ir smurtą, naudojasi ir piktnaudžiauja mūsų demokratinėmis priemonėmis;

G.  kadangi, kaip pranešė Europolas, už ES saugumą atsakingas Komisijos narys Julian King 2017 m. kovo 22 d. renginyje minint 2016 m. Briuselyje įvykdytus išpuolius pabrėžė, kad stiprėja dešiniosios pakraipos smurtinio ekstremizmo grėsmė, ir pažymėjo, kad nežino nė vienos ES valstybės narės, kuri šio reiškinio nebūtų paveikta, konkrečiai nurodydamas 2011 m. Norvegijoje įvykdytus išpuolius, Jungtinės Karalystės parlamento narės Jo Cox nužudymą ir išpuolius prieš prieglobsčio centrus ir mečetes visoje Europoje, pabrėždamas savo perspėjimą, kad tai rečiau įvardijama grėsmė saugumui; kadangi neofašistinės ir neonacistinės grupuotės reiškiasi įvairiomis formomis; kadangi dauguma iš šių grupuočių atskiria tam tikrus asmenis arba grupes nuo visuomenės; kadangi šios organizacijos dažnai vartoja agresyvią kalbą, nukreiptą prieš mažumų grupes, ir siekia pagrįsti savo veiksmus žodžio laisvės principu; kadangi teisė į žodžio laisvę nėra absoliuti;

H.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 30 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad jokia šios deklaracijos „nuostata negali būti aiškinama kaip kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui suteikianti kokią nors teisę vykdyti veiklą arba atlikti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti šioje deklaracijoje paskelbtas teises ir laisves“;

I.  kadangi Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įtvirtinta, kad valstybės, konvencijos šalys, smerkia bet kokią propagandą ir visas organizacijas, kurios remiasi tam tikros odos spalvos arba etninės kilmės asmenų grupės pranašumo idėjomis ar teorijomis;

J.  kadangi fašizmo propagavimas yra uždraustas keliose valstybėse narėse pagal jų nacionalinius įstatymus;

K.  kadangi 2018 m. Europolo ataskaitoje dėl terorizmo padėties ir tendencijų (toliau – TE-SAT ataskaita) nurodoma, kad 2017 m. užregistruota, jog asmenų, areštuotų dėl dešiniojo ekstremizmo nusikaltimų, skaičius beveik padvigubėjo;

L.  kadangi 2011 m. liepos 22 d. per išpuolius Norvegijoje žuvo 77 žmonių ir 151 buvo sužeistas;

M.  kadangi 2016 m. birželio 16 d. Berstole (Jungtinė Karalystė) buvo žiauriai nužudyta Jungtinės Karalystės parlamento narė Jo Cox;

N.  kadangi, remiantis 2018 m. Europolo TE-SAT ataskaita, 2017 m.(5) buvo pranešta apie penkis sužlugdytus, nepavykusius ar įvykdytus teroristinius išpuolius Jungtinėje Karalystėje, kurie buvo priskirti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenims;

O.  kadangi 2018 m. rugsėjo 21 d. po antifašistinės demonstracijos Baryje (Italija) buvo užpulta Europos Parlamento narė Eleonora Forenza ir jos padėjėjas Antonio Perillo;

P.  kadangi Prancūzijos žvalgybos tarnyba išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio karinių ir teisėsaugos pajėgų narių, prisijungiančių prie kraštutinės dešinės smurtinių grupuočių, skaičiaus(6);

Q.  kadangi Europos Komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI), kurią įsteigė Europos Taryba, 2018 m. gegužės 15 d. paskelbtoje ataskaitoje(7) išreiškė susirūpinimą dėl dešiniojo ekstremizmo ir neofašizmo stiprėjimo Kroatijoje;

R.  kadangi Lenkijoje 2017 m. lapkričio mėn. per demonstraciją Katovicuose viešojoje Lenkijos kraštutinių dešiniųjų judėjimo (Nacionalinė radikalų stovykla) nariai „pakorė“ šešių Europos Parlamento narių, pasisakiusių už toleranciją, teisinės valstybės principus ir kitas Europos vertybes, atvaizdus. kadangi vis dar vyksta tyrimas, tačiau nei vienam iš įtariamųjų niki šiol nebuvo pateikta jokių kaltinimų, nors apie šį įvykį buvo pranešta daugelyje žiniasklaidos priemonių, įskaitant filmuotą medžiagą;

S.  kadangi 2017 m. lapkričio mėn. Lenkijos nepriklausomybės dieną Varšuvoje kraštutinių dešiniųjų organizacija surengė plataus masto demonstraciją, į kurią susirinko daugiau nei 60 000 žmonių; kadangi demonstrantai laikė ksenofobinius plakatus, kaip pvz., „balta broliškų tautų Europa“, įskaitant plakatus su fašistiniu simboliu nuo 1930 m. – falanga;

T.  kadangi Graikijoje vis dar vyksta neonacių partijos „Golden Dawn“ teismas dėl kaltinimų esant nusikalstama organizacija ir Pavloso Fyssaso nužudymo, neminint kitų nusikaltimų, įskaitant pasikėsinimą nužudyti;

U.  kadangi 2018 m. rugsėjo 21 d. Atėnų centre buvo brutaliai nužudytas LLGBTQI aktyvistas Zak Kostopoulos; kadangi įtariama, jog vienas iš kaltinamų yra susijęs su kraštutinės dešinės jėgomis; kadangi reikia atlikti išsamų tyrimą, kad asmenys, atsakingi už netinkamą elgesį ir jo mirtį, galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

V.  kadangi Italijoje vienas vyras buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad centrinėje Italijos dalyje esančiame Mačeratos mieste iš rasistinių paskatų įvykdė išpuolį, per kurį apšaudė ir sužeidė šešis Afrikos migrantus;

W.  kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. Chemnice už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikyti septyni kraštutinės dešinės grupuotės nariai buvo neseniai apkaltinti, įtarus, kad jie priklauso teroristinei organizacijai, save vadinančiai „Chemnico revoliucija“; kadangi, pasak federalinių žemių prokurorų, po to, kai buvo įvertinti grupės vidaus ryšiai, tyrėjai sustiprino kaltinimus ir juos perkvalifikavo iš kriminalinės į teroristinę veiklą;

X.  kadangi 2017 m. gruodžio 7 d. Prancūzijoje penki judėjimo „Generation Identitaire“ nariai buvo nuteisti už rasinės ir religinės neapykantos kurstymą; kadangi asmenys, susiję su kraštutinės dešinės grupuotėmis, įskaitant grupuotę „Action Française“, planavo teroro aktą prieš kelis Prancūzijos politikus ir mečetes per 2017 m. prezidento rinkimus; kadangi 2018 m. birželio 24 d. 10 grupuotės „Action des Forces Opérationnelles“ (AFO) narių buvo suimti už tai, kad planavo išpuolius prieš musulmonų bendruomenės narius; kadangi 2018 m. rugsėjo 14 d. du buvę skustagalviai buvo pripažinti kaltais už jauno studento ir antifašistinio aktyvisto Clément‘o Méric‘o nužudymą 2013 m. birželio mėn.;

Y.  kadangi šiuo metu Ispanijoje dėl 12 neonacistinės organizacijos „Holar Social Madrid“ narių yra vykdomas tyrimas dėl neapykantos kurstymo; kadangi Ispanijos fašistinių grupuočių „Falange“, „Alianza Nacional“ ir „Democracia Nacional“ nariai buvo sulaikyti ir Ispanijos Aukščiausiasis Teismas jiems pateikė kaltinimus po to, kai 2013 m. Katalonijos nacionalinės dienos šventės metu jie įvykdė išpuolį prieš kultūros centrą „Blanquerna“ Madride; kadangi 2016 m. kovos su rasizmu NVO „SOS Racismo“ užregistravo 309 ksenofobinio smurto atvejų; kadangi šios organizacijos pirmininkas susilaukė grasinimų nužudyti po to, kai pranešė apie šiuos atvejus, ir pasmerkė tai, kad nesiimama veiksmingų kovos su šiais nusikaltimais priemonių;

Z.  kadangi Francisco Franco fondas – diktatūrą, jos nusikaltimus ir Franco šeimą šlovinanti organizacija – apkaltino 19 žmonių įvairiais pažeidimais, už kuriuos gali būti skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, nes minėti asmenys vykdė taikią ir simbolinę akciją, kurios metu iškėlė du didžiulius transparantus ant Pazo de Meirás rūmų, kuriais valdžios institucijos buvo raginamos imtis veiksmų ir grąžinti šį pastatą Galisijos žmonėms;

AA.  kadangi Ispanijos Kongresas patvirtino pasiūlymą perkelti Francisco Franco palaikus iš kapo kariniame memoriale, žinomo „Valle de los Caidos“ pavadinimu, kuris buvo tapęs kraštutinių dešiniųjų piligriminių kelionių vieta; kadangi visi likę simboliai ar paminklai, šlovinantys karinį perversmą, pilietinį karą ir Franko diktatūrą, turėtų būti pašalinti, o tie, kurie negali būti pašalinti, turėtų būti pateikti platesniame kontekste ir naujoje interpretacijoje, kad galėtų prisidėti prie visuomenės informuotumo ir praeities atminimo;

AB.  kadangi neonacių Šiaurės šalių pasipriešinimo judėjimas (ŠŠPJ) reguliariai rengia mitingus visoje Skandinavijoje, kuriuose skanduojami šūkiai ir plevėsuoja organizacijos žaliai baltos vėliavos; kadangi keli ŠŠPJ nariai buvo nuteisti už smurtinius išpuolius prieš civilius gyventojus ir policiją; kadangi dėl to, kad daugelis pabėgėlių priėmimo centrų buvo padegti, 2015 m. Švedijos vyriausybė buvo priversta pradėti slėpti pabėgėliams skirtų pastatų adresus;

AC.  kadangi kasmet kovo 16 d. Latvijos legiono dienos proga Rygoje susirenka tūkstančiai žmonių, kad pagerbtų „Waffen-SS“ tarnavusius latvius;

AD.  kadangi nuo 2018 m. pradžios C14 ir kitos kraštutinės dešinės grupuotės Ukrainoje, kaip antai su Azovo pulku susijusi nacionalinė milicija, „Dešinysis sektorius“, „Karpatska Sich“ ir kitos, yra ne kartą surengusios išpuolius prieš romų grupes, antifašistines demonstracijas, miestų tarybos posėdžius, „Amnesty International“ renginius, meno parodas, LGBTQI renginių dalyvius, moterų teisių gynėjus ir aplinkosaugos aktyvistus;

1.  griežtai smerkia neofašistinių ir neonacistinių organizacijų teroristinius išpuolius, nužudymus, psichologinį smurtą, smurtinius fizinius išpuolius ir demonstracijas įvairiose ES valstybėse narėse ir apgailestauja dėl jų;

2.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Europos Sąjungoje fašizmas, rasizmas, ksenofobija ir kitų formų netolerancija tampa vis įprastesniais reiškiniais, ir yra sunerimęs dėl pranešimų apie slaptus politinių lyderių, politinių partijų ir teisėsaugos atstovų susitarimus su neofašistais ir neonaciais kai kuriose valstybėse narėse;

3.  yra itin susirūpinęs dėl neofašistinio smurto, veikiančio visą visuomenę ir nukreipto prieš tam tikras mažumas, kaip antai juodaodžius europiečius arba Afrikos kilmės asmenis, žydus, musulmonus, romus, trečiųjų šalių piliečius, LGBTI asmenis ir neįgaliuosius;

4.  griežtai smerkia visus smurtinius prieš valstybių narių politikus ir politinių partijų narius įvykdytus neofašistinių grupuočių išpuolius, apie kuriuos pranešama kai kuriose valstybėse narėse, ypač neseniai fašistinių būrių „CasaPound“ įvykdytą išpuolį prieš Europos Parlamento narę Eleonorą Forenzą, jos padėjėją Antonio Perdillo ir kitus asmenis, kurie 2018 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo antirasistinėje demonstracijoje Baryje (Italija);

5.  yra labai susirūpinęs dėl nebaudžiamumo už neofašistinių ir neonacistinių grupuočių vykdomą veiklą kai kuriose valstybėse narėse ir pabrėžia, kad šis nebaudžiamumo jausmas yra viena iš priežasčių, kuriomis remiantis galima paaiškinti nerimą keliantį ekstremalių dešiniųjų organizacijų smurtinių veiksmų aktyvėjimą;

6.  pripažįsta susirūpinimą keliančią tendenciją, kai neofašistinės ir neonacistinės grupuotės naudojasi socialine žiniasklaida ir internetu organizavimosi ir strategijų visai Europos Sąjungai rengimo tikslais;

7.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse visuomeninės transliacijos kanalai tapo vienos politinės partijos propagandos įrankiu, nes tokiu būdu dažnai opozicija ir mažumų grupės atskiriamos nuo visuomenės ir netgi kurstomas smurtas;

8.  primena, kad fašistinė ideologija ir netolerancija visada yra susijusios su išpuoliu prieš pačią demokratiją;

9.  ragina valstybes nares griežtai pasmerkti politikų ir valstybės pareigūnų neapykantos nusikaltimus, neapykantą kurstančias kalbas ir nepagrįstą kaltės suvertimą visais lygmenimis ir visų rūšių žiniasklaidoje ir už tokius veiksmus numatyti sankcijas, nes tokiu būdu jie tiesiogiai prisideda prie to, kad neapykanta ir smurtas tampa įprastais reiškiniais visuomenėje ir stiprėja;

10.  ragina valstybes nares imtis papildomų priemonių siekiant užkirsti kelią neapykantą kurstančioms kalboms ir neapykantos nusikaltimams, pasmerkti juos ir kovoti su jais;

11.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinės žiniasklaidos bendroves kovoti su rasizmu, fašizmu ir ksenofobija internete bendradarbiaujant su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

12.  ragina valstybes nares tirti neapykantos nusikaltimus ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, taip pat dalytis geriausia patirtimi, susijusia su neapykantos nusikaltimų, įskaitant tuos nusikaltimus, kuriuos skatina įvairios ksenofobijos formos, nustatymu ir tyrimu;

13.  ragina valstybes nares numatyti ir teikti tinkamą paramą nuo rasistinių ar ksenofobinių nusikaltimų ir neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems asmenims ir užtikrinti visų liudytojų apsaugą nuo nusikaltimų vykdytojų;

14.  ragina valstybes nares policijos pajėgose sukurti kovos su neapykantos nusikaltimais skyrius; ragina policijos pajėgas užtikrinti, kad jų darbuotojai nesiimtų rasistinių, ksenofobinių ar diskriminacinių veiksmų ir kad visi tokie padaryti veiksmai būtų tiriami, o juos padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

15.  prašo Komisijos paraginti pilietinės visuomenės organizacijas stebėti neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus valstybėse narėse ir apie juos pranešti;

16.  remia ir palankiai vertina bendruomenės grupių ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios kovoja su fašizmu, rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija, apsaugą ir ragina jas apsaugoti;

17.  ragina konsoliduoti ES kovos su diskriminacija teisės aktus, įskaitant esamų teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir (arba) įgyvendinimą, ir priimti naujus teisės aktus, įskaitant Vienodo požiūrio direktyvą;

18.  primena, kad Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/JHA dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, kurio įgyvendinimo terminas buvo 2010 m. lapkričio mėn., yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis juridiniams asmenims, viešai kurstantiems smurtą ar neapykantą prieš mažumos grupę, nustatomos sankcijos, tokios kaip teisės į valstybės teikiamas lengvatas atėmimas, draudimas užsiimti komercine veikla, teisminės priežiūros skyrimas ir sprendimo dėl likvidavimo priėmimas;

19.  ragina Komisiją atnaujinti 2014 m. ataskaitą dėl minėto Tarybos pamatinio sprendimo įgyvendinimo ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš tas valstybes nares, kurios nesilaiko šio sprendimo nuostatų;

20.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos pamatinio sprendimo nuostatų, kovoti su organizacijomis, kurstančiomis neapykantą ir smurtą viešosiose erdvėse ir internete, ir faktiškai uždrausti nefašistines ir neonacistines grupuotes ar bet kokius kitus fondus ar asociacijas, aukštinančius ir šlovinančius nacizmą ir fašizmą, laikantis nacionalinės teisės tvarkos ir jurisdikcijos;

21.  ragina teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas, teismus ir pilietinės visuomenės organizacijas visapusiškai ir laiku bendradarbiauti kovojant su fašizmu, rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija;

22.  ragina valstybes nares vadovautis Europos Tarybos rekomendacijomis dėl veiksmų kovojant su neonacizmo ir dešiniojo ekstremizmo apraiškomis;

23.  ragina valstybes nares parengti privalomus žmogaus teisių srities, į paslaugas orientuotus vidaus mokymus visų lygmenų teisėsaugos pareigūnams ir teismų sistemos tarnautojams;

24.  ragina valstybes nares daug dėmesio skirti prevencijai vykdant švietimo programas, rengiant informuotumo didinimo kampanijas ir keičiantis geriausia patirtimi;

25.  ragina valstybes nares ir nacionalines sporto federacijas, ypač futbolo klubus, kovoti su stiprėjančiu rasizmu, fašizmu ir ksenofobija stadionuose ir sporto kultūroje ir tuo tikslu pasmerkti ir bausti atsakingus asmenis, taip pat skatinti pozityvią šviečiamąją veiklą, skirtą jauniems futbolo sirgaliams, bendradarbiaujant su mokyklomis ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

26.  ragina valstybes nares rengti mokymus viešojo transliavimo srityje ir žiniasklaidoje dirbantiems asmenims, siekiant didinti informuotumą apie problemas ir diskriminaciją, su kuriomis susiduria neofašistinių ir neonacistinių grupuočių aukos;

27.  ragina valstybes nares įdiegti nacionalines „pasitraukimo programas“, kuriomis būtų padedama asmenims, norintiems pasitraukti iš smurtinių neofašistinių ir neonacistinių grupuočių; pabrėžia, kad tokios programos turėtų būti gerokai platesnės už individualios pagalbos priemones ir jomis turėtų būti teikiama ilgalaikė parama tiems, kuriems sunkiai sekasi rasti darbą, persikelti ir kurti naujus ir saugius socialinius tinklus;

28.  pabrėžia, kad istorijos žinojimas yra viena iš išankstinių sąlygų, leidžiančių užkirsti kelią minėtiems nusikaltimams ateityje, ir yra svarbus elementas ugdant jaunesnes kartas;

29.  ragina valstybes nares pasmerkti ir imtis veiksmų prieš bet kokį Holokausto neigimą, įskaitant nacių ir jų talkininkų padarytų nusikaltimų menkinimą ir minimalizavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad politiniuose ir žiniasklaidos pranešimuose negali būti banalinama tiesa apie Holokaustą;

30.  ragina ugdyti bendrą atminimo kultūrą, kurioje smerkiami fašistinės praeities nusikaltimai; yra labai susirūpinęs dėl to, kad jaunoji karta Europoje ir kitur vis mažiau domisi fašizmo istorija, todėl kyla pavojus, kad jie nesuvoks naujų grėsmių;

31.  ragina valstybes nares, pasitelkiant plačiajai visuomenei skirtą kultūrą, skatinti švietimą apie mūsų visuomenės įvairovę ir mūsų bendrą istoriją, įskaitant Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, pavyzdžiui, holokaustą ir jo aukų sisteminio dehumanizavimo procesą, trukusį ilgus metus;

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (4) OL L 317, 2014 11 4, p. 1. (5) https://www.europol.europa.eu/activities-services/main-reports/european-union-terrorism-situation-and-trend-report-2018-tesat-2018 (6) https://www.mediapart.fr/journal/france/090418/forces-de-l-ordre-liees-l-ultra-droite-violente-la-dgsi-s-inquiete?onglet=full (7) https://rm.coe.int/fifth-report-on-croatia/16808b57be