Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje, Katare, vykusias 18-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 18) ir 8-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 8), ir į Protokolo, kuriuo nustatytas antrasis įsipareigojimų laikotarpis pagal Kioto protokolą, kuris prasidėjo 2013 m. sausio 1 d. ir baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimo priėmimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke buvo pateiktas pasirašyti Paryžiaus susitarimas ir tai buvo galima padaryti iki 2017 m. balandžio 21 d., taip pat į tai, kad Paryžiaus susitarimą pasirašė 195 valstybės, o priemones jam ratifikuoti deponavo 175 valstybės,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 4–16 d. Bonoje, Vokietijoje, vykusias 23-iąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 23) ir 13-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 13), bei 2-ąją šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, sesiją (CMA 2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES klimato diplomatijos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl 2017 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 23) Bonoje (Vokietija)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Spartesnis perėjimas prie mažos anglies dioksido taršos ekonomikos Europoje“ (COM(2016)0500),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. birželio 23 d. ir 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 13 d., 2018 m. vasario 26 d. ir 2018 m. spalio 9 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimą (ES) 2017/1541 dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų Kigalio pakeitimo sudarymo Europos Sąjungos vardu(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos UNFCCC pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 5-ąją vertinimo ataskaitą, jos apibendrinamąją ataskaitą ir IPCC specialiąją ataskaitą „1,5 °C visuotinis atšilimas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. aštuntąją Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2017 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“ ir į trečiąją 2017 m. ataskaitą dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės energetikos agentūros 2017 m. ataskaitą dėl padėties pasaulinės energijos ir CO2 srityje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo mėn. Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) pareiškimą dėl visuotinio klimato padėties 2017 m. ir į 2017 m. spalio 30 d. 13-ąjį WMO biuletenį dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. pranešimą dėl visuotinių grėsmių(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 5 d. 14 ES aplinkos ir klimato politikos ministrų pasirašytą Žaliosios ekonomikos augimo grupės pareiškimą „ES klimato politikos finansavimas. Klimato srities išlaidų didinimas ir įtraukimas į kitą daugiametę finansinę programą (DFP)(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos Jungtinio tyrimų centro paskelbtą ataskaitą „CO₂ - An operational anthropogenic CO₂ emissions monitoring and verification support capacity“(6),

–  atsižvelgdamas į Ferbankso deklaraciją, kurią Arkties regiono valstybių užsienio reikalų ministrai priėmė 10-ajame Arkties tarybos ministrų susitikime, vykusiame Ferbankse, Aliaskoje, 2017 m. gegužės 10–11 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje surengtą pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą „Viena planeta“ ir į jame patvirtintus 12 įsipareigojimų,

–  atsižvelgdamas į Popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato Si“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 19 d. Mesebergo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2018 m. spalio 11 d. 181 iš 197 Konvencijos šalių JT buvo deponavusi ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus;

B.  kadangi 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės pateikė UNFCCC savo dokumentą dėl INDC, kuriuo įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti privalomą tikslą sumažinti viduje išmetamą ŠESD kiekį bent 40 proc., palyginti su 1990 m.;

C.  kadangi iki šiol pagal Paryžiaus susitarimą jį pasirašiusių šalių prisiimtų įsipareigojimų nepakaks bendram tikslui pasiekti; kadangi dabartinis ES ir jos valstybių narių pateiktas nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas (NDC) neatitinka Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir todėl jį reikia persvarstyti;

D.  kadangi yra patvirtinti nauji platesnio užmojo ES teisės aktų, padedančių ES įgyvendinti NDC, visų pirma Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, pagrindiniai elementai, kurie reiškia, kad ES iki 2030 m. turės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bent 45 proc.; kadangi iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ES mažinimo 45 proc. tikslas dar nėra pakankamas indėlis siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų ir vidurio laikotarpio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslo;

E.  kadangi išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo skaidrumas yra labai svarbus norint pasiekti reikšmingą pažangą visame pasaulyje tinkamai mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

F.  kadangi po trejų metų laikotarpio, per kurį skaičiai liko nepakitę, 2017 m. pasaulyje ir ES išmetamo anglies dioksido kiekis padidėjo; kadangi tas kiekis pasaulyje padidėjo netolygiai;

G.  kadangi 2017 m. įvyko daugybė ekstremalių oro sąlygų ir temperatūros svyravimų atvejų, o tai dar labiau skatina pasaulio mastu neatidėliotinai imtis veiksmų klimato kaitos srityje;

H.  kadangi įgyvendinant plataus užmojo klimato kaitos švelninimo politiką galima užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; kadangi kai kuriems konkretiems sektoriams vis dėlto yra būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, jei užmojai kitose rinkose nėra panašūs; kadangi dėl to būtina tinkama apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo darbo vietoms šiuose konkrečiuose sektoriuose apsaugoti;

I.  kadangi dėl klimato kaitos daugėja kitų grėsmių, kurios daro neproporcingą poveikį besivystančioms šalims; kadangi dėl sausrų ir kitų pavojingų meteorologinių reiškinių menksta ir nyksta ištekliai, nuo kurių neturtingi žmonės tiesiogiai priklauso kaip nuo pragyvenimo šaltinio, ir didėja konkurencija dėl likusių išteklių, o šie veiksniai prisideda prie humanitarinių krizių ir įtampos, priverstinės migracijos, radikalizacijos ir konfliktų; kadangi esama įrodymų, kad klimato kaita yra vienas iš veiksnių, lėmusių neramumus ir smurto plitimą Artimuosiuose Rytuose, Sahelyje ir Somalio pusiasalyje, kurių padariniai išplito daug platesniu mastu;

J.  kadangi IPCC ataskaita dėl 1,5° C klimato šilimo rodo, kad tokio temperatūros padidėjimo padariniai veikiausiai bus mažesni, palyginti su temperatūros padidėjimu 2° C;

K.  kadangi ilgalaikei sėkmei švelninant klimato kaitą pasiekti reikia tvirtesnių veiksmų, kurių visų pirma turi imtis išsivysčiusios šalys, kad būtų išeita iš didelio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir būtų skatinamas klimato kaitos atžvilgiu pažangus ekonomikos augimas, be kita ko, besivystančiose šalyse; kadangi būtina toliau stengtis stiprinti besivystančioms šalims teikiamą finansinę ir technologinę paramą bei paramą, kuria siekiama stiprinti jų pajėgumus;

L.  kadangi tai, kad didžiausi teršėjai nesiėmė veiksmų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5 ar 2° C, ir nesumažino išmetamo ŠESD kiekio, didina būtino prisitaikymo prie klimato kaitos mastą ir išlaidas, kurie ir taip yra didžiuliai, ir turi ypač didelių padarinių mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei mažoms besivystančioms salų valstybėms; kadangi reikėtų remti visas mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažų besivystančių salų valstybių iniciatyvas teikti informaciją apie riziką ir ankstyvuosius perspėjimus;

M.  kadangi didėjantis prisitaikymo prie klimato kaitos poreikių ir pastangų atotrūkis turi būti skubiai sumažintas, įgyvendinant stipresnes klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

N.  kadangi netinkama leisti, kad prisitaikymo išlaidos būtų apmokamos ten, kur jos patiriamos, ir tie, kuriems tenka pagrindinė atsakomybė už išmetamas ŠESD, privalo prisiimti didžiąją pasaulinės naštos dalį;

O.  kadangi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu nustatomas pasaulinis prisitaikymo tikslas ir šį tikslą dabar būtina toliau neatidėliojant praktiškai įgyvendinti; kadangi nacionaliniai prisitaikymo planai (NPP) turėtų atlikti svarbų vaidmenį;

P.  kadangi miškai labai padeda švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti; kadangi dėl miškų naikinimo išmetama beveik 20 proc. viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio ir miškų naikinimą skatina visų pirma didėjanti pramoninė gyvulininkystės produktų, sojų ir palmių aliejaus, kurie, be kita ko, yra skirti ES rinkai, gamyba; kadangi ES turėtų sumažinti savo netiesioginį indėlį į miškų naikinimą (vadinamasis įkūnytasis miškų naikinimas), už kurį jai tenka atsakomybė;

Q.  kadangi žemė yra ribotas išteklius ir naudojant ją tradicinio ir pirmos kartos biokuro žaliavų gamybai gali padidėti maisto stygius ir neturtingi besivystančių šalių gyventojai gali prarasti pragyvenimo šaltinį, visų pirma dėl žemės grobimo, priverstinės gyventojų migracijos, taršos ir čiabuvių teisių pažeidimų; kadangi tokią žalą taip pat gali daryti išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir miško atkūrimo sistemos, jei jos nėra tinkamai parengtos ir taikomos;

1.  primena, kad klimato kaita, kaip kitų pavojų priežastis ir daugiklis, yra vienas didžiausių žmonijai iškilusių uždavinių ir kad visoms valstybėms ir subjektams pasaulyje reikia padaryti viską, kas įmanoma, siekiant kovoti su klimato kaita imantis tvirtų individualių veiksmų; taip pat pabrėžia, kad laiku vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas, solidarumas ir nuolatinis bei tvirtas įsipareigojimas imtis bendrų veiksmų yra vienintelis būdas prisiimti bendrą atsakomybę už visos planetos ir jos biologinės įvairovės išsaugojimą dabartinėms ir būsimoms kartoms; pabrėžia, kad ES yra pasiruošusi toliau atlikti vadovaujamą vaidmenį šių pasaulinių pastangų srityje ir kartu užtikrinti tvarią mažo ŠESD kiekio ekonominę plėtrą, kuria užtikrinamas energetinis saugumas, Europos pramonės šakų konkurencinis pranašumas ir darbo vietų kūrimas;

Mokslinis klimato politikos pagrindas

2.  pažymi, kad WMO patvirtino, jog 2015, 2016 ir 2017 m. – tai trys šilčiausi metai, kiek užregistruota, ir kad ryškėja labai didelis Arkties atšilimas, kuris turės ilgalaikį poveikį bendram jūros lygiui ir oro sąlygoms visame pasaulyje;

3.  mano, kad labai didelio ir veikiausiai negrįžtamo poveikio, kurį turėtų pasaulio temperatūros padidėjimas 2 °C, galima išvengti, jei bus siekiama platesnio užmojo tikslo užtikrinti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5° C, bet jam pasiekti reikėtų, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. šiuo metu didėjantis pasaulyje išmetamas ŠESD kiekis nukristų iki nulinio lygio; pabrėžia, kad reikalingi technologiniai sprendimai yra prieinami ir tampa vis labiau konkurencingi ir kad visos ES politikos kryptys turėtų būti glaudžiai suderintos su ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo tikslais bei nuolat peržiūrimos, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų tuos tikslus; todėl laukia 2018 m. IPCC specialiosios ataskaitos dėl 1,5 °C visuotinio atšilimo, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, poveikio išvadų;

4.  pabrėžia, kad, PSO nuomone, klimato kaita veikia socialinius ir aplinkos veiksnius, lemiančius sveikatą – švarų orą, saugų geriamąjį vandenį, pakankamą maistą ir saugią pastogę, ir kad 2030–2050 m. kasmet dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščių mirtų dar 250 000 žmonių; pažymi, kad itin aukšta temperatūra tiesiogiai prisideda prie mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir kvėpavimo takų susirgimų, visų pirma vyresnio amžiaus žmonių; pripažįsta, kad klimato kaita skatina konfliktus; mano, kad visiškai įgyvendinus Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus labai padidėtų Europos ir tarptautinis saugumas ir sustiprėtų taika;

Paryžiaus susitarimo ratifikavimas ir įsipareigojimų įgyvendinimas

5.  palankiai vertina itin spartų Paryžiaus susitarimo ratifikavimą ir visuotinį tiek valstybių, tiek nevalstybinių subjektų susitelkimą ir pasiryžimą visapusiškai ir sparčiai įgyvendinti įsipareigojimus, kaip išreikšta įsipareigojimuose, prisiimtuose per svarbius pasaulinius renginius, tokius kaip 2017 m. gruodžio 4–6 d. Čikagoje vykęs 2017 m. Šiaurės Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais, 2017 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas „Viena planeta“ ir 2018 m. rugsėjo 12–14 d. San Franciske vykęs Pasaulinės kovos su klimato kaita veiksmų aukščiausiojo lygio susitikimas;

6.  pabrėžia, kad įgyvendinus dabartinius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus būtų tik užtikrinta, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 3,2 °C(7), o prie 2 °C lygio net nebūtų priartėta; ragina visas šalis konstruktyviai prisidėti prie proceso, kuris turi būti pradėtas iki 2020 m., kai reikės atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, ir užtikrinti, kad jų nacionaliniai veiksmai atitiktų ilgalaikį Paryžiaus susitarimo tikslą pasiekti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C, palyginti su temperatūra ikipramoniniu laikotarpiu, bei stengtis temperatūros kilimą dar labiau sumažinti iki 1,5 ºC; pripažįsta, kad dabartiniai įsipareigojimai, įskaitant Sąjungos ir valstybių narių pateiktą įsipareigojimą, nėra pakankami susitarimo tikslams pasiekti; todėl pabrėžia, kad visame pasaulyje išmetamas ŠESD kiekis turėtų kuo greičiau pasiekti maksimalią ribą ir kad visos šalys – ypač ES ir visos Didžiojo dvidešimtuko valstybės – turi dėti didesnes pastangas ir iki 2020 m. atnaujinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, atsižvelgdamos į 2018 m. Talanoa dialogą, kuriuo siekiama pašalinti likusią kliūtį pasiekti tą tikslą;

7.  mano, kad jeigu kitos stipriausios ekonomikos šalys nesuderins savo įsipareigojimų su ES įsipareigojimais dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, reikės išlaikyti nuostatas dėl anglies dioksido nutekėjimo, visų pirma tas, kurios skirtos sektoriams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, siekiant užtikrinti pasaulinį Europos pramonės konkurencingumą;

8.  apgailestauja, kad daugumoje trečiųjų šalių, kurios prisiėmė įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, diskusijos dėl jų įnašų didinimo tik labai lėtai prasideda; todėl prašo Komisijos supaprastinti ES svarstymą dėl įsipareigojimo padidinimo ir dėti daugiau pastangų motyvuoti kitus partnerius elgtis taip pat;

9.  pabrėžia plataus užmojo ES kovos su klimato kaita politikos svarbą norint, kad ES pasauliniu mastu veiktų kaip patikima partnerė, kad būtų išlaikytas ES pirmavimas pasaulinės kovos su klimato kaita srityje ir kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo; palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą iki 2030 m. padidinti tikslų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityje užmojį atitinkamai iki 32 ir 32,5 proc., kurį pasiekus išmetamas ŠESD kiekis iki 2030 m. sumažės daugiau kaip 45 proc.; todėl teigiamai vertina Komisijos pastabas dėl ES nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo, siekiant atsižvelgti į šiuos platesnius užmojus ir padidinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą iki 2030 m; ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos parengti ES skirtą plataus užmojo vidurio laikotarpio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategiją, kurioje būtų pateikta ekonomiškai efektyvi perspektyva pasiekti Paryžiaus susitarime patvirtintą nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslą ir ne vėliau kaip iki 2050 m. sukurti visai anglies dioksido neišskiriančių technologijų ekonomiką, atsižvelgiant į teisingą Sąjungos dalį likusiame pasauliniame anglies dioksido kiekio mažinimo biudžete; pritaria Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimui, nustatant tikslą visos ekonomikos mastu Sąjungoje išmetamų ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti 55 proc., palyginti su dešimtojo dešimtmečio lygiu;

10.  teigiamai vertina Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pareiškimą dėl aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais surengimo 2019 m. rugsėjo mėn., kai vyks 74-oji Generalinė Asamblėja, siekiant paspartinti kovą su klimato kaita, kad būtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslai, ir visų pirma skatinti prisiimti platesnio užmojo įsipareigojimus klimato srityje; ragina ES ir valstybes nares remti šias pastangas, dalyvaujant ir parodant politinę valią didinti savo įsipareigojimus, ir skatinti kitas šalis tvirtai prisidėti;

11.  apgailestauja dėl to, kad JAV prezidentas Donald Trump pranešė apie savo ketinimą siekti, kad Jungtinės Valstijos pasitrauktų iš Paryžiaus susitarimo, ir mano, kad tai būtų žingsnis atgal; reiškia pasitenkinimą dėl to, kad po Prezidento D. Trumpo pareiškimo visos svarbiausios šalys patvirtino, jog yra įsipareigojusios vykdyti Paryžiaus susitarimą; labai teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant kampaniją „We Are Still In“ JAV valstijos, miestai, universitetai ir kiti nevalstybiniai subjektai nuolat skatinami imtis veiksmų klimato srityje;

12.  tvirtina, kad, ypač po prezidento D. Trumpo pareiškimo, svarbu priimti tinkamas nuostatas dėl kovos su anglies dioksido nutekėjimu ir užtikrinti, kad geriausius rezultatus pasiekę subjektai gautų nemokamų leidimų, kaip susitarta ATLPS direktyvoje; prašo Komisijos išnagrinėti, ar būtų veiksmingos ir teisėtos papildomos priemonės pramonei, kuriai gresia anglies dioksido nutekėjimo pavojus, apsaugoti: tai galėtų būti anglies dioksido mokestis, taikytinas importuojant, ir vartojimo mokestis, visų pirma taikytinas produktams, atvežamiems iš šalių, kurios nevykdo savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą;

13.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Monrealio protokolo Kigalio pakeitimas, kurio ratifikavimo dokumentus šiuo metu yra deponavusios 27 šalys, įskaitant septynias valstybes nares; ragina visas Monrealio protokolo šalis, visų pirma valstybes nares, kurios dar nepateikė ratifikavimo dokumentų, imtis visų būtinų veiksmų, kad pakeitimas būtų sparčiai ratifikuotas ir taip būtų reikiamai prisidėta prie Paryžiaus susitarimo ir klimato ir energetikos srityse užsibrėžtų vidurio laikotarpio ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimo;

14.  palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės ratifikavo Kioto protokolo Dohos pakeitimą ir kad 2017 m. gruodžio 21 d. visos Sąjungos valstybės drauge deponavo ratifikavimo dokumentus; mano, kad šis žingsnis bus svarbi derybų korta siekiant sėkmingai užbaigti 2018 m. derybas dėl klimato kaitos politikos ir bendromis pastangomis veiksmingai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

15.  pabrėžia, kad iki 2020 m. numatytas įgyvendinimas ir užmojai buvo vienas pagrindinių COP 23 derybų klausimų; palankiai vertina sprendimą surengti dvi padėties apžvalgas per šalių konferencijas 2018 ir 2019 m.; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įnašus, skirtus išmetamųjų teršalų kiekiui iki 2020 m. sumažinti, ir pateikti juos apžvelgiant padėtį iki 2020 m. per COP 24; mano, kad tai svarbus žingsnis siekiant visoms šalims padidinti laikotarpio po 2020 m. užmojus, ir todėl laukia pirmosios apžvalgos Katovicuose rezultatų, kuri turėtų būti priimta kaip COP sprendimas, kuriuo būtų dar kartą patvirtintas įsipareigojimas iki 2020 m. padidinti šalių 2030 m. NDC užmojus, siekiant suderinti juos su ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo tikslais;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti komunikacijos strategiją ir veiklą, siekiant padidinti visuomenės ir politinę paramą kovos su klimato kaita veiksmams ir didinti informuotumą apie bendrą naudą kovojant su klimato kaita, pvz., geresnę oro kokybę ir visuomenės sveikatą, gamtos išteklių išsaugojimą, ekonomikos ir užimtumo augimą, didesnį energetinį saugumą ir mažesnes energijos importo išlaidas bei pranašumus tarptautinės konkurencijos srityje, įgyjamus dėl inovacijų diegimo ir technologinės plėtros; pabrėžia, kad taip pat reikėtų skirti dėmesio klimato kaitos ir socialinės neteisybės, migracijos, nestabilumo ir skurdo tarpusavio ryšiams ir tam, kad pasaulinė klimato politika gali labai padėti šiuos klausimus išspręsti;

17.  pabrėžia Paryžiaus susitarimo, Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Sendajaus programos ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkės (plėtros finansavimo) bei kitų Rio de Žaneiro konvencijų sinergiją, nes tai yra svarbūs ir tarpusavyje susiję veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad vienu metu būtų sprendžiami skurdo panaikinimo ir tvaraus vystymosi klausimai;

COP 24 Katovicuose

18.  pripažįsta COP 22 ir COP 23 pirmininkavusių valstybių nuopelnus drauge rengiant 2018 m. Talanoa dialogo, kuriam šalys plačiai pritarė ir kuris pradėtas 2018 m. sausio mėn. projektą; laukia pirmųjų jo rezultatų COP 24 ir tolesnių politinių išvadų, kad bendri visuotiniai užmojai atitiktų ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus iki 2020 m.; teigiamai vertina tai, kad Talanoa dialogas neapsiriboja vien nacionalinių vyriausybių diskusijomis, bet suteikia galimybę įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant regionus ir miestus bei jų išrinktus atstovus, atkreipti nacionalinių ir pasaulio politikos formuotojų dėmesį į pagrindinius veiksmus klimato kaitos srityje; teigiamai vertina miestų ir regionų Talanoa dialogą ir laukia tolesnių dialogų Europoje; laukia nevalstybinių subjektų indėlio ir ragina visas šalis laiku pateikti savo pastabas, kad būtų palankesnės sąlygos politinei diskusijai Katovicuose;

19.  be to, pripažįsta, kad, nepaisant visos pažangos, susijusios su Paryžiaus veiksmų darbo programa (taisyklių sąvadu), per COP 23, laukia svarbūs iššūkiai, siekiant ją užbaigti ir priimti konkrečius sprendimus COP 24; ragina iki aukščiausiojo lygio susitikimo atlikti visą būtiną parengiamąjį darbą, kad būtų baigtas rengti taisyklių sąvadas, kuris yra labai svarbus siekiant laiku įgyvendinti Paryžiaus susitarimą;

20.  pritaria taisyklių sąvadui, kuriam reikalingas aukštas skaidrumo lygis, su visoms šalims taikomomis griežtomis privalomomis taisyklėmis, kad būtų galima tiksliai įvertinti pažangą ir didinti tarptautiniame procese dalyvaujančių šalių tarpusavio pasitikėjimą; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios šalys nenoriai siekia visiško išmetamųjų teršalų apskaičiavimo skaidrumo; ragina visas pagrindines valstybes vadovauti derybose dėl taisyklių sąvado ir skatinti nustatyti privalomus stebėsenos ir tikrinimo sistemų reikalavimus, įskaitant laiku pateikiamus ir patikimus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir įverčių duomenis;

21.  pabrėžia, kad svarbu papildyti taisyklių sąvadą atmosferos stebėjimo duomenimis, siekiant padidinti ataskaitų patikimumą ir tikslumą; ragina Europos Komisiją, Europos kosmoso agentūrą (EKA), Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizaciją (EUMETSAT), Europos vidutinės trukmės orų prognozių centrą (angl. ECMWF), Integruotąją anglies ciklo stebėjimo sistemą (angl. ICOS), Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, nacionalines inventorizacijos agentūras ir tyrimų centrus bei kitus pagrindinius veikėjus kurti veiklos pajėgumus, kurie leistų rinkti informaciją apie antropogeninius išmetamuosius teršalus, naudojant palydovinius duomenis ir laikantis būtinų reikalavimų, įskaitant palydovų sistemą;

22.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad ES per COP 24 Katovicuose laikytųsi vienos bendros pozicijos, siekiant užtikrinti ES politinę galią ir patikimumą; primygtinai ragina visas valstybes nares remti ES įgaliojimus derybose ir dvišaliuose susitikimuose su kitais subjektais;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti veiksmus klimato srityje į svarbių JT vykstančių tarptautinių forumų bei tokių organų kaip G7 ir G 20 darbotvarkes ir siekti sudaryti daugiašalius partnerystės susitarimus dėl konkrečių klausimų, susijusių su Paryžiaus susitarimo ir DVT įgyvendinimu;

Atvirumas, įtrauktis ir skaidrumas

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares palaikyti ir stiprinti strateginę partnerystę su išsivysčiusiomis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, siekiant per kelerius ateinančius metus sukurti klimato kaitos lyderių grupę, ir parodyti didesnį solidarumą su pažeidžiamomis valstybėmis; palaiko nuolatinį aktyvų ES dalyvavimą Plataus užmojo koalicijos (angl. HAC) veikloje ir bendradarbiavimą su jos šalimis narėmis, siekiant atkreipti dėmesį į jų pasiryžimą prasmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, 2018 m. sudarant griežtų taisyklių sąvadą ir sėkmingai surengiant Talanoa dialogą per COP 24;

25.  pabrėžia, kad reikia veiksmingo visų šalių dalyvavimo siekiant tikslo, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, o šiam tikslui pasiekti reikia spręsti įtvirtintų teisių arba konfliktuojančių interesų klausimą; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad remia daugumai pasaulio gyventojų atstovaujančių vyriausybių iniciatyvą nustatyti konkrečią interesų konfliktų politiką UNFCCC; ragina Komisiją ir valstybes nares konstruktyviai dalyvauti šiame procese, nepakenkiant UNFCCC ir Paryžiaus susitarimo uždaviniams ir tikslams;

26.  pabrėžia, kad 80 proc. dėl klimato kaitos persikėlusių asmenų yra moterys, kurioms klimato kaita apskritai daro didesnį poveikį, palyginti su vyrais, ir kurioms tenka didesnė našta, nors jos nėra įtraukiamos į pagrindinių sprendimų dėl veiksmų klimato srityje priėmimo procesą; todėl pabrėžia, kad moterų įgalėjimas ir jų visapusiškas dalyvavimas ir vadovavimas vienodomis sąlygomis tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip UNFCCC ir įgyvendinant nacionalinius, regioninius ir vietos lygmens veiksmus klimato srityje yra labai svarbūs, kad tokie veiksmai būtų sėkmingi ir rezultatyvūs; ragina ES ir valstybes nares įtraukti lyčių aspektą į klimato kaitos politiką ir skatinti čiabuvių moterų ir moterų teisių gynėjų dalyvavimą UNFCCC sistemoje;

27.  palankiai vertina COP 23 sprendimą dėl Prisitaikymo fondo, kuris toliau padės įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; pripažįsta fondo svarbą bendruomenėms, kurios labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos, todėl palankiai vertina naujus valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus skirti fondui 93 mln. USD;

28.  pripažįsta, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausios viešojo sektoriaus kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad išsivysčiusių šalių faktiniai įsipareigojimai visiškai nesiekia bendro tikslo skirti 100 mlrd. USD per metus; pabrėžia, jog svarbu, kad visos išsivysčiusios susitarimo šalys prisidėtų siekiant šio tikslo, nes ilgalaikis finansavimas yra lemiamas veiksnys padedant besivystančioms šalims įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo tikslus;

29.  pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų atitikti jos tarptautinius įsipareigojimus dėl darnaus vystymosi ir vidutinės trukmės bei ilgojo laikotarpio klimato politikos ir energetikos tikslus: jis turėtų būti toks, kad nebūtų prieštaraujama šiems tikslams ar trukdoma juos įgyvendinti; susirūpinęs pažymi, kad tikslas skirti kovai su klimato kaita 20 proc. visų Sąjungos išlaidų greičiausiai bus nepasiektas, todėl ragina imtis taisomųjų veiksmų; be to, pabrėžia, kad politinėse diskusijose dėl daugiametės finansinės programos (DFP) po 2020 m. nuo pat pradžių klimato politikos ir energetikos tikslams turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, siekiant užtikrinti, kad būtų skirti jiems įgyvendinti reikiami ištekliai; primena savo poziciją, kad reikia kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m. dabartines su klimatu susijusias išlaidas padidinti nuo 20 iki 30 proc.; mano, kad DFP numatytos likusios išlaidos turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir netrukdyti pastangoms klimato srityje;

30.  ragina sukurti specialų ir automatinį ES viešųjų finansų mechanizmą, pagal kurį būtų teikiama papildoma ir tinkama parama siekiant teisingos ES dalies teikiant 100 mlrd. USD sumą tarptautiniam klimato politikos finansavimui;

Nevalstybinių subjektų vaidmuo

31.  primena, kad Paryžiaus susitarime pripažįstamas svarbus daugiapakopio valdymo vaidmuo klimato politikoje ir poreikis bendradarbiauti su regionais, miestais ir nevalstybiniais subjektais;

32.  yra patenkintas tuo, kad pasaulyje vis daugiau ir vis įvairesnių nevalstybinių subjektų, įsipareigojančių imtis kovos su klimato kaita veiksmų ir pasiekti konkrečių bei išmatuojamų rezultatų; pabrėžia, kad pilietinei visuomenei, privačiajam sektoriui ir subnacionaliniam valdžios sektoriui tenka itin svarbus vaidmuo reikalaujant veikti ir skatinant viešąją nuomonę bei valstybės veiksmus; ragina ES, valstybes nares ir visas šalis skatinti nevalstybinius subjektus, sudaryti jiems palankesnes sąlygas ir visapusiškai skaidriai bendradarbiauti su jais, nes jie vis dažniau tampa lyderiais kovoje su klimato kaita, taip pat bendradarbiauti su subnacionaliniais subjektais, visų pirma tais atvejais, kai ES santykiai su nacionalinėmis vyriausybėmis klimato politikos srityje yra pablogėję; atsižvelgdamas į tai, labai teigiamai vertina per COP 23 priimtą 25 novatoriškų miestų, kuriuose gyvena 150 mln. piliečių, įsipareigojimą iki 2050 m. tapti visiškai netaršiais miestais;

33.  ragina Komisiją toliau stiprinti savo santykius su vietos ir regionų valdžios institucijomis, stiprinti teminį ir sektorinį miestų ir regionų bendradarbiavimą tiek ES, tiek už jos ribų, siekiant parengti prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai iniciatyvas, taip pat stiprinti tvaraus vystymosi modelius bei išmetamųjų teršalų mažinimo planus pagrindiniuose sektoriuose, tokiuose kaip energetikos, pramonės, technologijų, žemės ūkio ir transporto sektoriai tiek miestuose, tiek kaimuose, pvz., įgyvendinant porines programas, Tarptautinio miestų bendradarbiavimo programą, remiant tokias platformas kaip Merų paktas ir kuriant naujus forumus, skirtus keistis geriausia patirtimi; ragina ES ir valstybes nares remti regionų ir vietos subjektų pastangas pateikti regioniniu ir vietos lygmenimis nustatytus įpareigojančius veiksmus (panašius į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus), jei taip galima padidinti tikslų klimato srityje užmojį;

34.  ragina Komisiją savo pasiūlyme dėl naujos ES ilgalaikės vidurio laikotarpio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos parengti konkrečius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus iki 2050 m. visiems sektoriams ir nurodyti aiškų būdą, kaip juos pasiekti, įskaitant konkrečius tarpinius tikslus 2035 m., 2040 m. ir 2045 m.; ragina Komisiją įtraukti pasiūlymus, kaip gerinti šalinimą absorbentais, siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. ES būtų pasiektas teršalų išmetimo sumažinimo iki nulio lygis, o vėliau būtų greitai pasiektas „neigiamas teršalų išmetimas“; ragina užtikrinti, kad šioje strategijoje būtų atspindėtas sąžiningas pastangų paskirstymas sektoriuose, įtraukiant mechanizmą, kuris apimtų penkerių metų visuotinės padėties vertinimo rezultatus, atsižvelgiant į būsimos IPCC specialiosios ataskaitos išvadas, Europos Parlamento rekomendacijas ir pozicijas bei nevalstybinių subjektų, pvz., vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus, nuomones;

35.  pabrėžia, kad ES ilgalaikė strategija turėtų būti vertinama kaip galimybė nustatyti šiuolaikiškos ir ekologiškos ES ekonomikos strateginius ateities prioritetus, visapusiškai naudojantis technologinės pažangos teikiamomis galimybėmis ir užtikrinant aukštą socialinės apsaugos lygį bei aukštus vartotojų standartus, nes tai bus naudinga pramonei ir pilietinei visuomenei, visų pirma ilguoju laikotarpiu;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas ir programas, skirtas padėti sektoriams pereinamuoju laikotarpiu dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir technologinių naujovių, taip pat keistis žiniomis ir geriausia patirtimi tarp paveiktų regionų, darbuotojų ir įmonių, taip pat teikti paramą regionams ir darbuotojams ir padėti jiems pasirengti struktūriniams pokyčiams, aktyviai ieškoti naujų ekonominių galimybių ir kurti strategines vietos politikos priemones, kad būtų užtikrintas tinkamas perėjimas prie visai anglies dioksido neišskiriančių technologijų ekonomikos Europoje;

37.  mano, jog siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti įnašai atitiktų ekonominius įsipareigojimus, kurių reikalaujama pagal Paryžiaus susitarimą, šalys turėtų būti skatinamos įtraukti tarptautinės laivybos ir aviacijos išmetamą teršalų kiekį ir susitarti bei įgyvendinti tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis priemones, skirtas šių teršalų išmetimui mažinti minėtuose sektoriuose;

Visapusiškos visų sektorių pastangos

38.  palankiai vertina tai, kad pasaulyje toliau plėtojamos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, ir visų pirma tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. pradėtas Kinijos nacionalinės prekybos taršos leidimais sistemos pradinis etapas, apimantis energetikos sektorių; taip pat palankiai vertina 2017 m. pabaigoje pasirašytą susitarimą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos susiejimo su Šveicarijos sistema ir ragina Komisiją toliau nagrinėti galimybes užtikrinti tokias sąsajas ir kitų formų bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių ir regionų anglies dioksido rinkomis, taip pat skatinti kurti naujas anglies dioksido rinkas ir kitus anglies dioksido mokesčių mechanizmus, kurie padėtų mažinti išmetamą teršalų kiekį visame pasaulyje, pasiekti geresnių rezultatų ir sutaupyti lėšų bei sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką, visiems sukuriant vienodas sąlygas; ragina Komisiją nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad bet koks susiejimas su ES ATLPS ir toliau padėtų papildomai ir nuolat švelninti klimato kaitą ir netrukdytų įgyvendinti Sąjungos vidaus įsipareigojimus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

39.  apgailestauja, kad transportas yra vienintelis sektorius, kuriame nuo 1990 m. išmetamas teršalų kiekis didėja; pabrėžia, kad tai nesuderinama su ilgalaikiu tvariu vystymusi, kuriam pasiekti reikia, kad visi visuomenės sektoriai didesniu mastu ir greičiau sumažintų išmetamą teršalų kiekį; primena, kad transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro turės būti visiškai panaikinta iki 2050 m.;

40.  reiškia didelį nusivylimą dėl to, kad Komisijos pasiūlymas dėl keleivinių automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartų po 2020 m. neatitinka ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų;

41.  reiškia susirūpinimą dėl nedidelių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taikomos tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA) užmojų, atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą darbą, susijusį su standartais ir rekomenduojama praktika, skirtais sistemai įgyvendinti nuo 2019 m.; griežtai nepritaria pastangoms taikyti CORSIA skrydžiams Europoje, nes tai prieštarauja ES teisės aktams ir jos nepriklausomumui priimant sprendimus; pabrėžia, kad tolesnis parengtų CORSIA standartų ir rekomenduojamos praktikos mažinimas yra nepriimtinas; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas sustiprinti CORSIA nuostatas, taigi ir jos būsimą poveikį;

42.  primena 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2392(8), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, visų pirma jo 1 straipsnio 7 dalį, kurioje aiškiai teigiama, kad Europos Parlamentas ir Taryba kaip teisės aktų leidėjai yra vienintelės institucijos, kurios sprendžia dėl bet kokio būsimo ATLPS direktyvos dalinio pakeitimo; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, pateikti oficialią išlygą dėl CORSIA standartų ir rekomenduojamos praktikos, nustatant, kad įgyvendinant CORSIA ir dalyvaujant savanoriškuose etapuose reikalingas išankstinis Tarybos ir Europos Parlamento pritarimas;

43.  primena, kad Sąjunga iki 2024 m. pratęsė leidimą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ne EEE vykdomiems skrydžiams ir jiems netaikyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kad ICAO būtų lengviau pasauliniu mastu priimti sprendimą dėl aviacijos išmetamųjų teršalų; vis dėlto pabrėžia, kad bet koks tolesnis teisės aktų pakeitimas turėtų būti priimamas tik tuo atveju, jei jis atitinka Sąjungos visos ekonomikos mastu vykdomą įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pagal kurį nenumatoma naudoti kompensacinių kreditų po 2020 m.;

44.  teigiamai vertina tai, kad aviacijos sektoriuje pagal ES ATLPS jau sumažinta / kompensuota maždaug 100 mln. tonų išmetamo CO2 kiekio;

45.  primena, jog prognozuojama, kad iki 2050 m. vežėjų išmetamas CO2 kiekis padidės 50–250 proc., taip pat tai, kad jau yra techninių sprendimų, kaip smarkiai sumažinti jūrų sektoriaus išmetamų teršalų kiekį; palankiai vertina tai, kad 2018 m. balandžio mėn. 72-ojoje Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Jūrų aplinkos apsaugos komiteto sesijoje susitarta dėl pradinės IMO strategijos dėl iš laivų išmetamų ŠESD kiekio mažinimo, nes tai pirmas žingsnis siekiant, kad šis sektorius prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslo įgyvendinimo; ragina IMO greitai susitarti dėl naujų privalomų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonių, būtinų tikslams pasiekti, ir pabrėžia, kad svarbu ir būtina tuos tikslus įgyvendinti iki 2023 m.; pabrėžia, kad reikia papildomų priemonių ir veiksmų siekiant spręsti jūrų sektoriaus išmetamųjų teršalų problemą, todėl ragina ES ir valstybes nares atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas IMO susitarimas ir koks jo poveikis, ir apsvarstyti galimybę imtis papildomų veiksmų ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad jūrų sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis atitiktų Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslą; primygtinai ragina Komisiją įtraukti tarptautinę laivybą į būsimą 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, kad ES sprendimai dėl investicijų būtų orientuoti į visai anglies dioksido į aplinką neišskiriantį kurą ir laivybos varomąsias technologijas;

46.  pažymi, kadangi dėl miškų naikinimo ir nykimo išmetama apie 20 proc. viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio; pabrėžia svarbų miškų ir šlapžemių vaidmenį mažinant klimato kaitą, nes juose yra didelis anglies dioksido surinkimo potencialas; pažymi, kad ES ir pasaulyje esančius natūralius anglies absorbentus reikėtų išsaugoti ir ilgainiui padidinti ir kad reikia toliau didinti bendrą pasaulio miškų dydį ir jų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos bei atsparumą jos poveikiui, siekiant įgyvendinti ilgalaikį Paryžiaus susitarimo tikslą; be to, pabrėžia, kad reikia ne tik dėti pastangas klimato kaitos poveikiui sušvelninti, didžiausią dėmesį skiriant atogrąžų miškų sektoriui, bet ir pradėti spręsti pagrindines miškų praradimo ir klimato kaitos priežastis;

Atsparumas klimato kaitos poveikiui prisitaikant prie jo

47.  ragina Komisiją persvarstyti ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, nes prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai yra neišvengiami ir būtini visoms šalims, jeigu jos nori kuo labiau sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir visapusiškai išnaudoti klimato kaitos poveikiui atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybes;

48.  mano, kad vietos bendruomenių ir čiabuvių platformos įdiegimas yra vienas COP 23 laimėjimų ir dar vienas svarbus žingsnis įgyvendinant Paryžiuje priimtus sprendimus; mano, kad platforma sudarys palankesnes sąlygas veiksmingai keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su prisitaikymo pastangomis ir strategija;

49.  pabrėžia, kad reikia kurti viešas, skaidrias ir vartotojui patogias sistemas ir priemones, kurias taikant būtų galima stebėti daromą pažangą ir nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos planų ir veiksmų efektyvumą;

Klimato diplomatija

50.  tvirtai remia tolesnį Sąjungos politinės informavimo veiklos ir klimato srities diplomatijos vykdymą ir stiprinimą, nes tai būtina siekiant skatinti aktyvesnius klimato politikos veiksmus šalyse partnerėse ir formuoti pasaulinės visuomenės nuomonę; ragina EIVT ir Komisijai skirti žmogiškųjų ir finansinių išteklių, tinkamiau atsižvelgiant į tvirtus įsipareigojimus plėtoti klimato diplomatiją ir aktyviau dalyvauti šioje srityje; primygtinai reikalauja parengti išsamią ES klimato diplomatijos strategiją ir klimato aspektą įtraukti į visas ES išorės veiksmų sritis, įskaitant prekybą, vystomąjį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir saugumą ir gynybą;

51.  pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis tarptautiniam saugumui ir regioniniam stabilumui vis didesnis: jį lemia aplinkos būklės blogėjimas, pragyvenimo šaltinių praradimas, klimato kaitos sukelta priverstinė žmonių migracija ir susijusios neramumų formos – klimato kaita dažnai gali būti laikoma grėsmę didinančiu veiksniu; todėl primygtinai ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su partneriais visame pasaulyje, siekiant geriau suprasti, integruoti, numatyti ir valdyti destabilizuojantį klimato kaitos poveikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu įtraukti klimato srities diplomatiją į ES konfliktų prevencijos politikos priemones;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti plačių užmojų aljansus, kuriais būtų galima rodyti pavyzdį, įtraukiant klimato kaitos klausimus į įvairias užsienio politikos sritis, įskaitant prekybą, tarptautinę migraciją, tarptautinių finansų įstaigų pertvarką, taip pat taiką ir saugumą;

53.  ragina Komisiją įtraukti klimato kaitos aspektą į tarptautinius prekybos ir investicijų susitarimus, nustatant Paryžiaus susitarimo ratifikavimą ir įgyvendinimą kaip būsimų prekybos susitarimų sąlygą; ragina Komisiją atlikti visapusišką dabartinių susitarimų suderinamumo su Paryžiaus susitarimu vertinimą;

Pramonė ir konkurencingumas

54.  pabrėžia, kad klimato kaita visų pirma yra iššūkis visuomenei, tad kova su ja turėtų likti vienu iš pagrindinių ES politikos ir veiksmų, be kita ko, pramonės, energetikos, mokslinių tyrimų ir skaitmeninių technologijų srityse, principų;

55.  teigiamai vertina iki šiol Europos piliečių, įmonių ir pramonės dėtas pastangas laikytis Paryžiaus susitarime nustatytų įpareigojimų ir šioje srityje padarytą pažangą; ragina juos užsibrėžti siekti platesnio užmojo tikslų ir visapusiškai išnaudoti Paryžiaus susitarimo teikiamas galimybes, neatsiliekant nuo technologinės plėtros;

56.  pabrėžia, kad stabili ir nuspėjama teisinė sistema ir aiškūs politiniai signalai ES ir pasauliniu lygiu sudaro palankesnes sąlygas su klimatu susijusioms investicijoms ir jų didinimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kokie svarbūs dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“ pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama sustiprinti ES konkurencingumą, įgalėti piliečius ir nustatyti tikslus, atitinkančius ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir kas penkerius metus atliekamos jo peržiūros mechanizmą;

57.  teigiamai vertina tai, kad kai kurios šalys, kuriose yra didžiausi ES energijai imlių sektorių konkurentai, pradėjo taikyti prekybos anglies dioksido taršos leidimais ar kitus kainodaros mechanizmus; ragina kitas šalis sekti jų pavyzdžiu;

58.  pabrėžia, kad svarbu didinti kokybiškų darbo vietų ir kvalifikuotų darbuotojų skaičių ES pramonės sektoriuje, siekiant skatinti jo modernizavimą ir tvarią pertvarką; ragina įgyvendinti kompleksinį ir įtraukų procesą siekiant parengti viziją, skirtą alternatyviam verslo modeliui regionuose, kuriuose intensyviai naudojamos akmens anglys ir anglis ir didelė darbuotojų dalis dirba nuo anglies priklausomuose sektoriuose, kad būtų palengvinta tvari klestinčių pramonės įmonių ir paslaugų sektorių pertvarka, atsižvelgiant į palikimą ir paveldą bei turimos darbo jėgos įgūdžius; pabrėžia svarbų valstybių narių vaidmenį spartinant reformas, kurios gali padėti tinkamai įgyvendinti su darbo jėga susijusią pertvarką tuose regionuose; primena, kad papildoma ES finansinė parama šiuo atžvilgiu atlieka nepakeičiamą vaidmenį;

Energetikos politika

59.  primena, kad investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ES mažėja; todėl pabrėžia atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo svarbą mažinant išmetamą teršalų kiekį ir užtikrinant energetinį saugumą bei užkertant kelią energijos nepritekliui ir jį mažinant, siekiant apsaugoti pažeidžiamus ir neturtingus namų ūkius bei jiems padėti; ragina visuotiniu mastu propaguoti efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo priemones, plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir (pvz., skatinant savarankišką atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir vartojimą) ir veiksmingą jų panaudojimą;

60.  primena, kad prioriteto teikimas energijos vartojimo efektyvumui, be kita ko, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, ir pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje – tai du iš pagrindinių ES energetikos sąjungos tikslų; pabrėžia švarios energijos dokumentų rinkiniu pateiktų plataus užmojo teisės aktų svarbą siekiant tų tikslų ir būsimos ilgalaikės vidurio laikotarpio strategijos svarbą ES veiksmingai įgyvendinant pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtų įsipareigojimų siekti tikslo, kad vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų gerokai mažiau nei 2 °C, ir tolesnio tikslo, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, vykdymo politiką;

61.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti energijos kaupimo technologijas, pažangiuosius tinklus ir reguliavimą apkrova, nes tai prisidės prie veiksmingo atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo energijos gamybos srityje ir namų ūkio šildymo ir vėsinimo sektoriuose;

62.  ragina ES reikalauti, kad tarptautinė bendruomenė nedelsiant priimtų konkrečias priemones, įskaitant tvarkaraštį, siekiant laipsniškai panaikinti aplinkai ir ekonomikai žalingas subsidijas, dėl kurių iškraipoma konkurencija, trukdoma siekti tarptautinio bendradarbiavimo ir diegti naujoves;

Moksliniai tyrimai, inovacijos, skaitmeninės technologijos ir kosmoso politika

63.  pabrėžia, kad tolesni ir sustiprinti moksliniai tyrimai ir inovacijos klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos politikos, efektyvaus išteklių naudojimo, tvarių mažo ir nulinio anglies dioksido kiekio technologijų, tvaraus perdirbtų žaliavų naudojimo (žiedinės ekonomikos) ir klimato kaitos duomenų rinkimo srityse yra pagrindiniai veiksniai, padedantys ekonomiškai efektyviai kovoti su klimato kaita ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; todėl ragina visuotiniu mastu įsipareigoti didinti ir telkti investicijas šiose srityse; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimus energetikos sąjungoje ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, prioritetą reikia teikti pagal naująją programą „Europos horizontas“ įgyvendinamų tvarių energetikos projektų finansavimui;

64.  pabrėžia, kad darnaus vystymosi tikslai (DVT) yra esminis pokytis tarptautinės vystomojo bendradarbiavimo politikos srityje ir kad ES yra įsipareigojusi juos įgyvendinti ir savo vidaus politikos, ir išorės politikos srityse; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į DVT išorės dimensiją, reikia išnagrinėti įvairius būdus padėti besivystančioms ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims pertvarkyti savo energetikos sektorius, inter alia, įgyvendinant pajėgumų stiprinimo priemones, padedant sumažinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje įgyvendinamų projektų investicines sąnaudas, perduodant technologijas ir teikiant pažangiųjų miestų ir atokių bei kaimo vietovių plėtojimo sprendimus, kad joms būtų padėta įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; todėl teigiamai vertina naujai įsteigtą Europos darnaus vystymosi fondą;

65.  primena, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas yra vienas iš penkių ES energetikos sąjungos strategijos ramsčių; pažymi, kad ES ryžtingai siekia likti pasauline lydere šiose srityse ir sykiu plėtoja glaudų mokslinį bendradarbiavimą su tarptautinėmis partnerėmis; pabrėžia, kad svarbu sukurti ir išlaikyti tvirtus inovacijų pajėgumus tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, siekiant diegti švarias ir tvarias energetikos technologijas;

66.  primena labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka skaitmeninės technologijos remiant energetikos pertvarką ir visų pirma didinant energijos vartojimo efektyvumą bei energijos taupymą; pabrėžia naudą klimatui, kurią gali teikti Europos pramonės skaitmeninimas, efektyviai naudojant išteklius ir mažinant imlumą medžiagoms bei stiprinant dabartinę darbo jėgą;

67.  tvirtai mano, kad Sąjungos kosmoso programos turėtų būti parengtos taip, kad būtų užtikrintas jų indėlis kovojant su klimato kaita ir įgyvendinant jos švelninimo strategijas; šiuo atžvilgiu primena ypatingą vaidmenį, kurį atlieka „Copernicus“ sistema, ir poreikį užtikrinti, kad į ją būtų įtraukta CO2 stebėsenos paslauga; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti laisvai prieinamų, išsamių ir atvirų duomenų politiką, nes ji būtina mokslo bendruomenei ir ja remiamas tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje;

Veiksmai klimato kaitos srityje besivystančiose šalyse

68.  primygtinai tvirtina, kad reikia palikti galimybę sumažinti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C ir kad didžiausi teršėjai, įskaitant ES, privalo skubiai sustiprinti savo pastangas mažinti klimato kaitą, nes tai gali suteikti didelės bendros naudos darnaus vystymosi srityje, ir smarkiai padidinti savo paramą besivystančiose šalyse įgyvendinamiems veiksmams klimato kaitos srityje;

69.  pabrėžia informacija apie klimato kaitą pagrįsto sprendimų priėmimo ir šio proceso rėmimo gerinant besivystančioms šalims ypač svarbias klimato kaitos paslaugas svarbą; ragina užtikrinti, kad tai taptų svarbiu ES finansuojamų mokslinių tyrimų tikslu ir kad būtų dedama daug pastangų palengvinti technologijų perdavimą besivystančioms šalims; ragina priimti PPO deklaraciją dėl intelektinės nuosavybės teisių ir klimato kaitos, panašią į Dohoje 2011 m. priimtą deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos;

70.  primena išsivysčiusių šalių įsipareigojimą iki 2020 m. pateikti naują papildomą besivystančiose šalyse klimato kaitos srityje įgyvendinamų veiksmų finansavimą, siekiantį 100 mlrd. USD per metus; pripažįsta, kad reikia toliau didinti finansines pastangas ir griežtinti jų apskaitą, be kita ko, skiriant dėmesį reikalavimui, kad finansavimas būtų naujas ir papildomas, ir tik įtraukiant paskolos subsidijos ekvivalentus, apskaičiuojamus taikant EBPO Paramos vystymuisi komitete suderintus metodus; rekomenduoja ES valstybėms narėms vadovautis Komisijos nustatyta Rio rodiklių taikymo oficialiai vystomajai paramai, kuria siekiama tikslo klimato srityje, praktika;

71.  ragina ES laikytis SESV 208 straipsnyje įtvirtinto politikos suderinamumo vystymosi labui principo, nes tai yra labai svarbus ES indėlio į Paryžiaus susitarimą aspektas; todėl ragina ES užtikrinti savo vystymosi, prekybos, žemės ūkio, energetikos ir kovos su klimato kaita politikos darną;

72.  primena, kad klimato kaita turi ir tiesioginį, ir netiesioginį poveikį žemės ūkio našumui; pakartoja savo raginimą iš esmės pakeisti tai, kaip gaminame ir vartojame maistą, ir pereiti prie agroekologiškos praktikos, kaip nurodoma Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo (angl. IAASTD) išvadose ir JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijose; teigiamai vertina Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) iniciatyvą didinti agroekologijos mastą siekiant darnaus vystymosi tikslų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares su šiais principais suderinti savo vystymosi politiką, įskaitant politiką, susijusią su EDVF žemės ūkio investicijų programa;

73.  pabrėžia, kad dėl vis didėjančio su transportu ir prekyba susijusio išmetamo CO2 kiekio mažėja ES klimato kaitos strategijos veiksmingumas; pažymi, kad eksportu grindžiamas vystymosi skatinimas, be kita ko, skatinant į eksportą orientuotą žemės ūkio pramonę, sunkiai suderinamas su būtinybe mažinti klimato kaitą;

74.  mano, kad ES turėtų apsvarstyti būdus nustatyti kontrolės priemones, taikytinas prekybai prekėmis, kurias gaminant keliamas pavojus miškams, pvz., sojų, palmių, eukalipto aliejus, jautiena, oda ir kakava, ir jų vartojimui Europoje, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant FLEGT veiksmų planą ir reglamentą dėl medienos bei ES priemones, kuriomis reguliuojamos kitos tiekimo grandinės, siekiant padaryti galą didelei žalai arba užkirsti jai kelią; pažymi, kad veiksniai, lemiantys tokių pastangų sėkmingumą, apima atsekamumo ir privalomų deramo patikrinimo reikalavimų vykdymo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimą;

75.  ragina Europos investicijų banką skubiai baigti skolinti lėšas su iškastiniu kuru susijusiems projektams finansuoti ir prašo ES valstybių narių nebeteikti su iškastiniu kuru susijusiems projektams jokių eksporto kredito garantijų; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas „žaliosioms“ investicijoms, žymėms ir mokestinėms lengvatoms, taikomoms „žaliųjų“ investicinių fondams ir „žaliųjų“ obligacijų išleidimui;

76.  pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti visuotinį tikslą prisitaikyti prie klimato kaitos ir mobilizuoti pagrindinius naujus prisitaikymui skirtus fondus besivystančiose šalyse; ragina ES ir jos valstybes nares įsipareigoti smarkiai padidinti teikiamą prisitaikymo finansavimą; pripažįsta, kad reikia pažangos nuostolių ir žalos klausimu, kuriam spręsti reikiamos papildomos lėšos turėtų būti surinktos iš naujoviškų viešojo finansavimo šaltinių, taikant Varšuvos tarptautinį nuostolių ir žalos mechanizmą;

77.  pabrėžia, kad reikia principu „iš apačios į viršų“ grindžiamų vietos lygmens projektų, skirtų visų pirma pažeidžiamiems žmonėms ir bendruomenėms; pažymi, kad šiuo metu derinimo operacijoms ir garantijoms skiriamas didelis dėmesys, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms, yra naudingas didelio masto projektams, ir ragina užtikrinti tinkamą pusiausvyrą paramos fondų lėšų naudojimo srityje;

78.  pažymi, kad aviacijos pramonė yra labai priklausoma nuo anglies dioksido kompensacijų ir kad miškams atkurti skirtas kompensacijas sudėtinga kiekybiškai įvertinti ir neįmanoma užtikrinti; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (CORSIA) ir kiti projektai jokiu būdu nedarytų žalos apsirūpinimo maistu saugumui, teisėms į žemę, čiabuvių teisėms ar biologinei įvairovei ir kad būtų laikomasi sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, principo;

Europos Parlamento vaidmuo

79.  mano, kad Parlamentas turi būti gerai integruotas į ES delegaciją, nes jis turi duoti pritarimą sudarant tarptautinius susitarimus ir atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ES lygmeniu kaip vienas iš teisės aktų leidėjų; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Katovicuose ir kad jam bus užtikrinta galimybė susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais nuo pat derybų pradžios;

o
o   o

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir UNFCCC sekretoriatui su prašymu išplatinti šią rezoliuciją visoms šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0280. (2) OL C 346, 2018 9 27, p. 70. (3) OL L 236, 2017 9 14, p. 1. (4) http://www3.weforum.org/docs/WEF_GRR18_Report.pdf (5) http://www.bmub.bund.de/fileadmin/Daten_BMU/Download_PDF/Europa___International/green_growth_group_financing_climate_action_bf.pdf (6) http://copernicus.eu/news/report-operational-anthropogenic-co2-emissions-monitoring (7) UNEP ataskaita „2017 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje. Atotrūkis išmetamųjų teršalų srityje ir jo poveikis“, p. 18. (8) OL L 350, 2017 12 29, p. 7.