Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2791(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0478/2018

Pateikti tekstai :

B8-0478/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.15

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0431

Priimti tekstai
PDF 160kWORD 44k
Ketvirtadienis, 2018 m. spalio 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
14-asis Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimas (COP 14)
P8_TA(2018)0431B8-0478/2018

2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 14-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 14) (2018/2791(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitą „Gamtos padėtis Europos Sąjungoje: 2007–2012 m. laikotarpio ataskaita dėl rūšių ir buveinių tipų, kuriems taikomos Paukščių ir Buveinių direktyvos, būklės ir tendencijų, parengta, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje ir Paukščių direktyvos 12 straipsnyje“ (COM(2015)0219),

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl 14-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikimo (COP14) (O-000115/2018 – B8-0413/2018 ir O-000116/2018 – B8-0414/2018),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal naujame 2011–2020 m. strateginiame biologinės įvairovės išsaugojimo plane, kurį 2010 m. patvirtino Biologinės įvairovės konvencijos šalys, išdėstytą misiją numatyta imtis veiksmingų ir neatidėliotinų veiksmų, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės (nepaprastos mus supančių ekosistemų, rūšių ir genetinių išteklių įvairovės) nykimas, siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. ekosistemos taptų atsparios ir toliau atliktų esmines funkcijas, tokiu būdu užtikrindamos planetos gyvybės formų įvairovę ir prisidėdamos prie žmonių gerovės ir skurdo mažinimo;

B.  kadangi 2050 m. vizija, priimta pagal Biologinės įvairovės konvenciją, – gyventi harmonijoje su gamta ir pagal ją siekiama iki 2050 m. užtikrinti, kad biologinė įvairovė būtų vertinama, saugoma, atkuriama ir išmintingai naudojama, išsaugant ekosistemų funkcijas, rūpinantis, kad planeta būtų sveika, ir užtikrinant visiems žmonėms būtiną naudą;

C.  kadangi pagal 2050 m. viziją numatyti penki bendrieji tikslai: a) šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis, integruojant biologinės įvairovės aspektą į valdžios sektorių ir visuomenę; b) mažinti tiesioginį poveikį biologinei įvairovei ir skatinti tausų jos naudojimą; c) gerinti biologinės įvairovės būklę, užtikrinant ekosistemų, rūšių ir genetinės įvairovės išsaugojimą; d) didinti visiems reikalingą naudą, kurią teikia biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos; ir e) gerinti nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant įtraukų planavimą, žinių valdymą ir pajėgumų stiprinimą;

D.  kadangi Nagojos protokolu dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais siekiama užtikrinti sąžiningą bei teisingą naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimą;

E.  kadangi ES 2020 m. biologinės įvairovės strategija siekiama sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ES ir iki 2020 m. padėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimą, turint mintyje, kad biologinė įvairovė savaime yra vertė ir daro esminį ekosistemų indėlį į žmonių gerovę ir ekonominį klestėjimą;

F.  kadangi ES ir jos valstybės narės priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos visuotinius darnaus vystymosi tikslus, kuriuose raginama pakeisti mūsų pasaulį ir saugoti mūsų planetą, įskaitant gyvybę žemėje ir povandeninę gyvybę, ir įsipareigojo visapusiškai ją įgyvendinti;

G.  kadangi ekosistemų nykimas ES lemia didžiulius socialinius ir ekonominius nuostolius;

Bendrosios pastabos

1.  susirūpinęs pažymi, kad, esant dabartinei biologinės įvairovės nykimo trajektorijai, 2020 m. Aičio biologinės įvairovės tikslai nebus pasiekti, ir ragina visas šalis ir suinteresuotuosius Biologinės įvairovės konvencijos subjektus dėti daugiau pastangų; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti nedelsiant, iš esmės ir papildomai stengtis išsaugoti biologinę įvairovę, kad būtų pasiekti ES tikslai;

2.  pabrėžia, kad pasaulio biologinės įvairovės apsauga yra esminis uždavinys, taigi ir strateginis ES interesas, kuriam turėtų būti skiriamas didžiausias politinis dėmesys; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti, visų pirma pasinaudojant turimomis išorės priemonėmis, su trečiosiomis valstybėmis, siekiant skatinti ir stiprinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemones ir valdymą, o ypač visuose daugiašaliuose susitarimuose;

3.  pabrėžia, kad būtina sukurti visapusišką valdymo sistemą, kuria būtų sprendžiami biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimo ir tausaus naudojimo klausimą; ragina ES ir valstybes nares nemažinti tvirtų įsipareigojimų toliau stiprinti Biologinės įvairovės konvenciją ir imtis vadovaujančio vaidmens rengiant programą laikotarpiui po 2020 m., visų pirma rengiantis keturioliktajam ir penkioliktajam šalių konferencijos susitikimams, ir skaidriai išdėstyti savo viziją ir prioritetus, susijusius su pasaulio biologinės įvairovės programa po 2020 m.;

4.  primena, kad biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas – tai daugelio darnaus vystymosi tikslų siekimo pamatai, jie taip pat labai svarbūs siekiant ES politikos tikslų, susijusių su, be kita ko, aplinka, aprūpinimu maistu, klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, sveikata, nelaimių rizikos mažinimu ir migracija;

5.  primena, kad biologinė įvairovė ir ekosistemų išsaugojimas savaime sąveikauja ir yra esminis darnaus vystymosi elementas; pabrėžia, kad reikia padėti integruoti biologinės įvairovės aspektą ir pagerinti visų ES vidaus ir išorės politikos krypčių derėjimą su aplinkos politika, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tai padaryti, taip pat atsižvelgiant į jų įsipareigojimą iki 2030 m. visiškai įgyvendinti DVT;

6.  mano, kad ypač svarbu atsižvelgti į pagrindinius biologinės įvairovės nykimo ir praradimo veiksnius taikant ilgalaikį strateginį požiūrį ir parengti bei įgyvendinti veiksmingus sprendimus ir priemones – nuo saugomų teritorijų nustatymo atsižvelgiant į vietovės jautrumą, nykstančių rūšių buvimą arba nustatytas žinių spragas ir (arba) veiksmingą valdymą, ir jų išsaugojimo, apriboti biologinės įvairovės nykimą ir neigiamą poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenių teritorijoms ir pragyvenimo šaltiniams, atkurti ekosistemas ir jų funkcijas taip pat už saugomų teritorijų ribų, integruoti biologinę įvairovę į kitus sektorius, pvz., žemės ūkį, miškininkystę, žemės naudojimo planavimą, vystomąjį bendradarbiavimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, transportą, kasybą, sveikatą ir atsisakyti nepagrįstų subsidijų; siekiant sumažinti biologinės įvairovės nykimą ir neigiamą poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenių teritorijoms ir pragyvenimo šaltiniams;

Konvencijos ir 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano įgyvendinimas

7.  primena, kad per Egipte vyksiantį COP 14 minimos dvidešimt penktosios konvencijos įsigaliojimo metinės; todėl mano, kad nepaprastai svarbu dėti daugiau pastangų įgyvendinant dabartinį 2011–2020 m. biologinės įvairovės išsaugojimo strateginį planą, sutelkti dėmesį į Aičio biologinės įvairovės tikslų ir pagrindinių Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo elementų įgyvendinimą ir rengti plataus užmojo strateginį planą laikotarpiui po 2020 m. bei įgyvendinimo mechanizmą, atsižvelgiant į 2050 m. scenarijaus, į kurį įtraukiami nauji biologinės įvairovės srities uždaviniai laikantis Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės iki 2030 m., vystymą;

8.  pabrėžia Aičio biologinės įvairovės tikslų reikšmę įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, visų pirma, 14-ąjį DVT (išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi) ir 15-ąjį DVT (išsaugoti sausumos ekosistemas, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, nutraukti ir sustabdyti dirvožemio būklės blogėjimą bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą);

9.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad rūšių ir buveinių tipų, kuriuos verta išsaugoti, apsaugos būklės vertinimai(3) ES rodo, kad tik 7 proc. jūrinių rūšių ir 9 proc. jūrų buveinių tipų yra palankios apsaugos būklės, o 27 proc. rūšių ir 66 proc. buveinių tipų yra nepalankios apsaugos būklės;

Pasaulio biologinės įvairovės programa po 2020 m.

10.  primygtinai ragina didinti užmojus ir suaktyvinti platesnę veiklą pagal pasaulio biologinės įvairovės programą po 2020 m.; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai siekti, kad būtų parengti aiškūs kiekybiniai išmatuojami tikslai su veiklos rezultatų rodikliais, tobulesnio atsekamumo priemonės, įsipareigojimų ir peržiūros procedūros bei ataskaitų teikimo mechanizmai, kuriems taikomi bendri standartai, ir mechanizmai, atspindintys Paryžiaus klimato susitarimą, ir kuriais būtų didinamas šalių skaidrumas ir atskaitomybė ir bendras kitos visuotinės biologinės įvairovės sistemos veiksmingumas;

11.  pabrėžia, kad būtina stiprinti tarptautinę sistemą, kad būtų apsaugota pasaulio biologinė įvairovė, sustabdytas jos dabartinis nykimas ir, kiek įmanoma, ji būtų atkurta; mano, kad tokia sistema turėtų būti grindžiama tikslais ir savanoriškais įsipareigojimais, kurie apima nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, paremtus vietos ir regioninio lygmens įpareigojančiais veiksmais, ir kitas tinkamas priemones, finansinius įsipareigojimus ir geresnių pajėgumų didinimo garantijas, taip pat kas penkerius metus vykdomos peržiūros mechanizmą, ypatingą dėmesį skiriant patobulintam saugomų teritorijų valdymui bei veiksmingesnėms išsaugojimo priemonėms bei užmojų didinimui;

12.  pabrėžia, kad svarbu kuo labiau sutrumpinti uždelstą laikotarpį, kuris gali atsirasti nuo pasaulinės biologinės įvairovės programos po 2020 m. priėmimo iki jos perkėlimo į nacionalinius biologinės įvairovės tikslus, kad būtų išvengta vėlavimų imtis konkrečių veiksmų, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

Ekonominiai aspektai ir finansavimas 

13.  pabrėžia, kad iš tiesų ekonomikos augimas gali palengvinti darnų vystymąsi tik, jei jis yra atsietas nuo biologinės įvairovės nykimo ir gamtos pajėgumo prisidėti prie žmonių gerovės, taip pat pabrėžia, kaip svarbu padėti visuomenei visiškai darniai spręsti sudėtingas problemas, susijusias su socialiniais ir ekonominiais aspektais, dideliu mastu naudojant gamtos procesais paremtus sprendimus;

14.  pabrėžia, kad, siekiant biologinės įvairovės, būtina skirti pakankamą finansavimą; pabrėžia, kad kitos daugiametės finansinės programos atitiktis biologinės įvairovės apsaugai ir galimas lėšų skyrimas biologinei įvairovei turėtų didelį teigiamą poveikį siekiant 2050 m. vizijos tikslų;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti naujus tarptautinius biologinės įvairovės išsaugojimo finansinius mechanizmus, susijusius su Biologinės įvairovės konvencija, ir pabrėžia privačiojo sektoriaus teikiamo finansavimo iniciatyvų svarbą šioje srityje;

16.  pabrėžia, kad, siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei, svarbu investuoti daugiau, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, ir užtikrinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politikos bei biologinės įvairovės politikos darną;

Miškininkystė ir žemės ūkis

17.  palankiai vertina tai, kad COP 14 pateiktoje rekomendacijoje Nr. 10.2(g) (XXI/1) minimas miškininkystės ir žemės ūkio potencialas; pabrėžia tai, kad žemės ūkio veikla ir biologinės įvairovės išsaugojimas yra glaudžiai susiję; pabrėžia tai, kad darnus žemės ūkis ir miškininkystė labai prisideda prie rūšių, buveinių ir ekosistemų įvairovės ir mažina klimato kaitos poveikį;

18.  tačiau atkreipia dėmesį į neigiamą intensyvaus žemės ūkio poveikį biologinei įvairovei, visų pirma kalbant apie miškų iškirtimą ir pesticidų naudojimą; primena susirūpinimą keliantį apdulkintojų, kurie yra itin svarbūs sklandžiai veikiančioms ekosistemoms, nykimą; ragina šalis prisiimti tvirtus įsipareigojimus dėl darnaus žemės ūkio ir miškininkystės, įskaitant pritarimą agroekologinio požiūrio skatinimui ir kenksmingų augalų apsaugos produktų naudojimo atsisakymo reikalavimams ir strategijoms, siekiant užtikrinti dirvožemio ir buveinių apsaugą;

Inovacijos

19.  palankiai vertina tai, kad rekomendacijoje Nr. 10.2(h) (XXI/1) minima technologinė plėtra; primena, kad, norint pasiekti 2050 m. vizijos tikslus, labai svarbu inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, ir ragina šalis visų pirma sutelkti dėmesį į biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudos žmonių sveikatai bei ekonominės gerovės sąsajas, taip pat koordinuoti duomenų rinkimo priemones;

Pajėgumų didinimas, visuomenės informuotumas ir visų subjektų įtraukimas

20.  pabrėžia, kad pajėgumų ir informuotumo apie, be kita ko, biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų vertę, didinimas yra svarbiausi sėkmingo įgyvendinimo veiksniai; todėl palankiai vertina COP 13 sprendime XIII/23 ir rekomendacijoje XXI/1 nustatytą trumpojo laikotarpio veiksmų planą (2017–2022 m.), siekiant stiprinti ir remti pajėgumus, ir komunikacijos strategiją ir ragina COP 14 toliau plėtoti veiklą šiais pagrindiniais klausimais;

21.  pabrėžia visa apimančio ir dalyvaujamojo proceso svarbą rengiant programą laikotarpiui po 2020 m.;

22.  palankiai vertina tai, kad XXI/1 numatomos visuomenės informuotumo didinimo kampanijos rengiantis COP 14, ir ragina šalis didinti visuomenės informuotumą ir įvairių suinteresuotųjų subjektų įtrauktį, siekiant užtikrinti, kad drauge su vietos bendruomenėmis ir čiabuvių tautomis būtų rasti pritaikyti sprendimai, kad būtų skatinamas tausus žemės naudojimas, siekiant išsaugoti daugiau biologinės įvairovės, kad būtų visapusiškai paisoma regioninių kraštovaizdžio ir buveinių skirtumų;

23.  palankiai vertina ketinimą aktyviai taikyti įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant regioniniu ir vietos lygmeniu veikiančius subjektus, įtraukties principą, kuris yra labai svarbus siekiant vertinti, apsaugoti, išsaugoti, tausiai naudoti ir atkurti biologinę įvairovę, ir pabrėžia, kad pagerinus įtrauktį į valdymo lygmenis ir sektorius bei bioįvairovei skirtas verslo platformas bus suteiktos galimybės geriau įgyvendinti biologinės įvairovės politikos tikslus ir integruoti juos į kitas politikos sritis;

o
o   o

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 35, 2018 1 31, p. 2.
(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 38.
(3) Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platforma „Europos ir Vidurinės Azijos biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų regioninio vertinimo ataskaita “, 2018.

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 10 d.Teisinė informacija - Privatumo politika