Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(1), 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl demokratinės opozicijos persekiojimo Venesueloje(2), 2015 m. kovo 12 d.(3), 2016 m. birželio 8 d.(4), 2017 m. balandžio 27 d.(5) ir 2018 m. vasario 8 d.(6) rezoliucijas dėl padėties Venesueloje, 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl rinkimų Venesueloje(7) ir 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl migracijos krizės ir humanitarinės padėties Venesueloje bei prie jos sausumos sienų su Kolumbija ir Brazilija(8),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 8 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorės Fatou Bensouda pareiškimą dėl pradedamų išankstinių padėties Filipinuose ir Venesueloje tyrimų ir 2018 m. rugsėjo 27 d. pareiškimą dėl šešių šalių grupės kreipimosi dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. Eduardo Stein paskirtas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ir Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) bendru specialiuoju įgaliotiniu Venesuelos pabėgėlių ir migrantų regione klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl savivaldybės tarybos nario Fernando Albáno mirties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio pareiškimą dėl Fernando Albáno mirties,

–  atsižvelgdamas į ataskaitą dėl savo misijos migracijos krizės ir humanitarinės padėties Venesueloje bei prie jos sausumos sienų su Kolumbija ir Brazilija klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą 2017 m. Sacharovo premiją skirti Venesuelos demokratinei opozicijai ir politiniams kaliniams,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėtis Venesueloje toliau labai blogėja; kadangi Venesuela dėl politinės krizės patiria precedento neturinčią socialinę, ekonominę ir humanitarinę krizę, kurios padariniai – daugybė mirčių ir apie 2,3 mln. migrantų bei pabėgėlių;

B.  kadangi 87 proc. Venesuelos gyventojų kenčia nuo skurdo, o ypač didelio skurdo lygis siekia 61,2 proc.; kadangi motinų mirtingumas padidėjo 60 proc., o kūdikių mirtingumas – 30 proc.; kadangi 89 proc. Venesuelos gyventojų neturi pakankamai finansinių išteklių, kad nupirktų pakankamai maisto savo šeimoms; kadangi, anot Tarptautinio valiutos fondo (TVF), prognozuojama, kad infliacija 2018 m. pasieks 1,4 mln. proc., o 2019 m. – 10 mln. proc.;

C.  kadangi, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasirengimo padėti, Venesuelos vyriausybė, deja, ir toliau atkakliai atsisako atvirai priimti tarptautinę humanitarinę pagalbą ir palengvinti jos paskirstymą, taigi ji vengia prisiimti bet kokią atsakomybę savo piliečių atžvilgiu;

D.  kadangi įtariama, kad 2018 m. spalio 8 d. Venesuelos opozicijos politikas Fernando Albán buvo kankinamas ir nužudytas Bolivaro nacionalinės žvalgybos tarnybos (SEBIN) – Venesuelos politinės policijos – patalpose; kadangi, nepaisant Jungtinių Tautų ir ES raginimų, valdžios institucijos atsisakė leisti atlikti nepriklausomą jo mirties priežasčių tyrimą, įskaitant autopsiją, kurią atliktų tarptautinė nepriklausoma teismo ekspertų grupė; kadangi F. Albán buvo kalinamas SEBIN patalpose ir todėl Venesuelos valdžios institucijos turi būti laikomos atsakingomis už tai;

E.  kadangi 2018 m. spalio 13 d. 2017 m. Sacharovo premijos laureatas Lorent Saleh buvo paleistas, nuvežtas tiesiai į oro uostą ir nedelsiant prievarta ištremtas į Ispaniją; kadangi ketverius metus jis praleido kalėjime, kur patyrė siaubingus kankinimus ir buvo laikomas be teismo, o jo teismo posėdžiai būdavo atidėliojami ne mažiau kaip 53 kartus; kadangi jo ir daugelio kitų nukentėjusiųjų liudijimai patvirtina sistemingas represijas ir žiaurų bei nežmonišką elgesį su politiniais kaliniais Venesueloje;

F.  kadangi Venesueloje ir toliau kalinama daugiau kaip du šimtai kalinių; kadangi Nacionalinės Asamblėjos narys Juan Recasens buvo savavališkai sulaikytas ir kankinamas, taip pat kadangi jis ir toliau kalinamas vienutėje ir vykdomas nuolatinis ir neteisėtas jo politinio imuniteto teisų pažeidinėjimas;

G.  kadangi buvęs Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas ir 2017 m. Sacharovo premijos laimėtojas Julio Borges, buvusi generalinė prokurorė Luisa Ortega Diaz ir buvęs Venesuelos viešųjų reikalų ministerijos prokuroras Zair Mundaray Rodriguez nepagrįstai kaltinami dalyvavę bandyme nužudyti Venesuelos prezidentą Nicolásą Maduro; kadangi Venesuelos valdžios institucijos išdavė tarptautinius šių trijų asmenų Interpolo arešto orderius;

H.  kadangi Venesueloje esama intensyvėjančio smurto ir visiško nebaudžiamumo atmosferos dėl valdžios institucijų negebėjimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant nužudymą, perteklinės jėgos naudojimą prieš demonstrantus, savavališką sulaikymą, kankinimus ir kitokį žeminantį ir nežmonišką elgesį, taip pat nusikalstamo smurto vykdytojus;

I.  kadangi 2018 m. vasario 8 d. TBT prokuratūra pradėjo preliminarius padėties Venesueloje tyrimus; kadangi 2018 m. rugsėjo 27 d. šešių valstybių TBT Romos statuto šalių (Argentinos, Kanados, Kolumbijos, Čilės, Paragvajaus ir Peru) grupė paprašė, kad prokuroras pradėtų tyrimą dėl Venesuelos teritorijoje įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui; kadangi Prancūzija ir Kosta Rika taip pat parėmė raginimus atlikti tokius tyrimus; kadangi tai buvo pirmas toks valstybių TBT Romos statuto šalių grupės pateiktas prašymas dėl padėties kitos valstybės TBT Romos statuto šalies teritorijoje; kadangi Parlamentas ragino imtis tokių pačių veiksmų du kartus, 2018 m. vasario 8 d. rezoliucijoje dėl padėties Venesueloje ir 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl ES politinių santykių su Lotynų Amerika(9);

J.  kadangi 2017 m. lapkričio 13 d. Taryba nusprendė patvirtinti ginklų embargą Venesuelai ir uždrausti susijusių medžiagų, kurios gali būti panaudotos vidaus represijoms, įvežimą; kadangi 2018 m. sausio 22 d. Taryba vienbalsiai nusprendė taikyti sankcijas septyniems asmenims, Venesueloje einantiems oficialias pareigas, kaip ribojamąsias priemones, pvz., draudimus keliauti ir turto įšaldymą, reaguodama į tai, kad nesilaikoma demokratinių principų; kadangi 2018 m. birželio 25 d. sankcijos buvo išplėstos ir imtos taikyti dar 11 Venesuelos pareigūnų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus ir kenkimą demokratijai ir teisinei valstybei;

K.  kadangi ES, kartu su kitomis demokratinėmis institucijomis, nepripažįsta nei prezidento, nei Steigiamosios nacionalinės asamblėjos rinkimų, nei valdžios institucijų, kurios gavo valdžią dėl šių neteisėtų procesų; kadangi Nacionalinė rinkimų taryba nustatė, kad šalies savivaldybių rinkimų data yra 2018 m. gruodžio 9 d.; kadangi didžiausioms politinėms opozicijos partijoms, o būtent „Acción Democrática“ (AD), „Primero Justicia“ (PJ), „Un Nuevo Tiempo“ (UNT) ir „Voluntad Popular“, nebus leista dalyvauti; kadangi tarptautinė bendruomenė nepripažins šių rinkimų rezultatų, kol kalinami opozicijos lyderiai ir politinėms partijoms uždrausta dalyvauti;

L.  kadangi 2018 m. spalio 15 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžio išvadose siūloma ieškoti politinio dabartinės krizės sprendimo, kuris turėtų būti rastas išnagrinėjus galimybę įsteigti kontaktinę grupę, siekiančią skatinti iniciatyvą, kuriai bendrai vadovautų svarbiausi regioniniai ir tarptautiniai partneriai, siekiant sudaryti sąlygas, kurios lemtų politinį procesą;

M.  kadangi du mėginimai užmegzti nacionalinį vyriausybės ir opozicijos dialogą padedant Vatikanui ir tarptautiniams tarpininkams, siekiant rasti būdą įveikti šią krizę, buvo nesėkmingi nepakankamo Venesuelos valdžios institucijų, kurios išimtinai susitelkė ties mėginimais išlošti laiko ir pasiekti tarptautinio pripažinimo, rimtumo šiuo klausimu;

1.  reiškia nuoširdžią užuojautą Fernando Albáno šeimai ir draugams; šiuo požiūriu smerkia Venesuelos valdžios institucijų įvykdytus nusikaltimus ir ragina šios konkrečios bylos atveju nedelsiant atlikti nepriklausomą valdžios institucijų veiksmų tyrimą, įskaitant skrodimą, kurį atliktų tarptautinė ir nepriklausoma teismo ekspertizės grupė; primena, kad valstybės pareiga yra užtikrinti visų kalinamų asmenų saugumą ir fizinę neliečiamybę;

2.  smerkia savavališką sulaikymą ir teisminį bei administracinį tūkstančių žmogaus teisių gynėjų, išrinktų opozicijos narių ir nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų persekiojimą; primygtinai ragina Venesuelos valdžios institucijas nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus ir patraukti atsakomybėn už juos atsakingus asmenis, taip pat užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma visų pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių;

3.  primena, kad du ankstesni mėginimai rasti šios krizės Venesueloje politinį sprendimą tarpininkaujant Vatikanui ir užmezgant nacionalinį politinį dialogą, kuris buvo surengtas Dominikos Respublikoje, buvo aiškiai nesėkmingi;

4.  primena anksčiau išreikštą Sąjungos ir Parlamento poziciją, kad siekiant bet kokios tolesnės politinės pažangos turi būti įvykdyti šie nepaneigtini reikalavimai: nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius ir nutraukti kankinimus, žiaurų elgesį ir priekabiavimą prie politinių oponentų, žmogaus teisių aktyvistų ir taikių protestuotojų, suformuoti naują nepriklausomą Nacionalinę rinkimų tarybą, kurią išrinktų Nacionalinė Asamblėja, surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus laikantis tarptautinių patikimo proceso, atitinkančio politinio pliuralizmo principą, standartų ir dalyvaujant demokratiniams tarptautiniams stebėtojams, pripažinti teisėtos Nacionalinės Asamblėjos įgaliojimus ir paleisti Steigiamąją nacionalinę asamblėją;

5.  su susidomėjimu atkreipia dėmesį į Tarybos išvadas dėl galimo ryšių su regioniniais ir tarptautiniais partneriais užmezgimo, siekiant išnagrinėti galimybes įsteigti ryšių palaikymo grupę; į tai atsižvelgdamas primena, kad tarptautinio tarpininkavimo ar ryšių palaikymo tarpininkų grupės vaidmuo turi būti nešališkas ir priimtinas abiem šalims; mano, kad šios tiriamosios ryšių palaikymo grupės tikslas turėtų būti padėti rasti demokratinį ir politinį Venesuelos konflikto sprendimą taikiomis priemonėmis, dėl kurių nuspręstų tik Venesuelos žmonės; pabrėžia, kad Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, ieškant galimybių įsteigti ryšių palaikymo grupę, reikėtų keiptis į teisėtus Venesuelos demokratinės opozicijos atstovus ir patikrinti, ar dauguma pritaria tokiai iniciatyvai;

6.  visapusiškai pritaria Tarptautinio baudžiamojo teismo preliminariam pareiškimui dėl Venesuelos režimo prieš Venesuelos piliečius padarytų didelio masto nusikaltimų ir represijų; primygtinai ragina Sąjungą ir valstybes nares prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto šalių iniciatyvos ištirti Venesuelos vyriausybės Venesuelos teritorijoje įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui, siekiant patraukti atsakomybėn už juos atsakingus asmenis; primena apie ES įsipareigojimą siekti daugiašališkumo pagal Jungtinių Tautų doktriną ir Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu už sunkius nusikaltimus žmoniškumui ir juos padariusius asmenis patraukiant atsakomybėn;

7.  teigiamai vertina tai, kad ES dėl 2018 m. gegužės 20 d. surengtų rinkimų, kurie buvo neteisėti ir nėra pripažinti tarptautiniu mastu, įvedė papildomas tikslines sankcijas, kurias galima atšaukti ir kurios nepadarys žalos Venesuelos gyventojams; ragina sugriežtinti šias sankcijas, jei šalyje toliau blogės žmogaus teisių ir demokratijos padėtis;

8.  giria Kolumbijos vyriausybę už greitą reagavimą ir paramą, kurią ji teikia visiems atvykstantiems venesueliečiams; taip pat giria Braziliją, Peru ir kitas regiono šalis, visų pirma tas, kurios pasirašė Kito deklaraciją dėl Venesuelos piliečių judėjimo galimybių, regionines ir tarptautines organizacijas, privačiuosius ir viešuosius subjektus, katalikų bažnyčią ir paprastus piliečius visame regione už jų aktyvią paramą ir solidarumą su Venesuelos migrantais ir pabėgėliais; ragina valstybes nares, į kurias atvyksta Venesuelos piliečiai, užtikrinti jiems galimybę gauti pagrindines paslaugas ir suteikti jiems laikinos apsaugos statusą ir specialias teises apsigyventi šalyje;

9.  primena, kad 2018 m. birželio mėn. EP misijos prie Venesuelos sausumos sienų su Kolumbija ir Brazilija išvados kelia didelį nerimą, ir ragina 2019 m. nusiųsti ad hoc delegaciją į Peru, kad ji galėtų vietoje įvertinti Venesuelos migracijos krizės poveikį; dar kartą ragina Venesuelos valdžios institucijas kuo skubiau sudaryti sąlygas nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą šaliai, kad būtų išvengta humanitarinės ir visuomenės sveikatos krizės pablogėjimo, ir įgyvendinti skubaus reagavimo į mitybos nepakankamumą priemones;

10.  ragina Tarybą ir pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę sutelkti daugiau lėšų ir paramos, koordinuojant šią veiklą su neseniai paskirtu bendru Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ir Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) specialiuoju atstovu Venesuelos pabėgėlių ir migrantų regione klausimais Eduardo Steinu; palankiai vertina tai, kad paskirtas toks specialusis atstovas, nes tai atitinka regioninį ir pasaulinį Venesueloje vykstančios krizės mastą;

11.  primena, kad Interpolas yra tarptautinė policijos organizacija, kurios pagrindinė užduotis – kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu; ragina Interpolą nuodugniai atsižvelgti į tai, kad Venesuelos vyriausybės prašymai dėl J. Borgeso, L. Ortega Diaz ir Z. Mundaray Rodriguezo yra pagrįsti vien tik politiniais motyvais;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai, Kolumbijos Respublikos, Brazilijos Respublikos ir Peru Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui ir Limos grupei.

(1) OL C 285, 2017 8 29, p. 145. (2) OL C 294, 2016 8 12, p. 21. (3) OL C 316, 2016 8 30, p. 190. (4) OL C 86, 2018 3 6, p. 101. (5) OL C 298, 2018 8 23, p. 137. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0041. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0199. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0313. (9) OL C 337, 2018 9 20, p. 71.