2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl automatinio diplomų tarpusavio pripažinimo skatinimo (2018/2838(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 26, 53 ir 165 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl valstybių narių bendradarbiavimo aukštojo mokslo diplomų ir vidurinių mokyklų baigimo pažymėjimų abipusio pripažinimo skatinimo,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(1),
– atsižvelgdamas į 2012 m. Bukarešto komunikatą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (COM(2018)0024),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl aukštojo mokslo diplomų, vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (COM(2018)0270),
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl automatinio diplomų tarpusavio pripažinimo skatinimo (O-000084/2018 – B8-0415/2018),
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi judumas mokymosi tikslais skatina įgūdžius, gebėjimus ir žinias, tuo pačiu skatindamas Europos vertybes ir aktyvų dalyvavimą visuomenėje;
B. kadangi diplomų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų tarpusavio pripažinimas leidžia valstybėms narėms stiprinti ir spartinti bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityje, taip pat rodo, kokia konkreti ES bendradarbiavimo nauda piliečiams;
C. kadangi aukštojo mokslo diplomų, vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimo procedūrų tobulinimas yra būtina sąlyga siekiant iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę(2);
D. kadangi jau padaryta didelė pažanga aukštojo mokslo srityje, visų pirma kai kurių valstybių narių regioniniais susitarimais, kuriais galima remtis siekiant automatinio pripažinimo Europos švietimo erdvėje;
E. kadangi aukštesniojo vidurinio išsilavinimo baigimo pažymėjimų ir vidurinio mokslo užsienyje laikotarpių rezultatų tarpusavio pripažinimo procedūros dar nepakankamai išplėtotos;
F. kadangi judumas mokymosi tikslais ES tampa vis svarbesnis atsižvelgiant tiek į faktinį studentų skaičių, tiek į gebėjimus ir mokymosi galimybes;
G. kadangi teisingas ir skaidrus užsienio kvalifikacijų pripažinimas yra ir techninis Bolonijos proceso tikslas, ir pagrindinė vertybė, kuria grindžiama atvira ir įtraukti Europos aukštojo mokslo erdvė (EAME);
H. kadangi teisė į mokslą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kurią reikia visuotinai garantuoti;
1. ragina valstybes nares prisiimti politinį įsipareigojimą ir įdiegti automatinio aukštojo mokslo diplomų ir aukštesniojo vidurinio išsilavinimo baigimo pažymėjimų, taip pat mokymosi laikotarpių užsienyje rezultatų tarpusavio pripažinimo mechanizmus atsižvelgiant į Europos švietimo srities tikslus; ragina Komisiją remti šio tikslo įgyvendinimą skatinant abipusį mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi, pavyzdžiui, nuolat paskelbiant aukštesniojo vidurinio mokslo baigimo pažymėjimų palyginimo patvirtinimą ir nuosekliai naudojant Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) vertinimo lenteles;
2. ragina valstybes nares stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir pasinaudoti naujomis technologijomis, siekiant didinti veiksmingumą, mažinti išlaidas, gerinti skaidrumą ir tuo tikslu didinti pasitikėjimą, kad būtų pasinaudota vidaus rinkos teikiamomis švietimo ir darbo galimybėmis; taip pat pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti su Komisija siekiant veiksmingai parengti ir įdiegti Europos studento pažymėjimą, kad būtų supaprastintas diplomų ir mokymosi užsienyje laikotarpių tarpusavio pripažinimas, kartu sumažinant studentų ir švietimo įstaigų administracinę naštą ir išlaidas;
3. ragina valstybes nares pradėti bendradarbiavimo bendrojo vidurinio ugdymo ir mokymo srityje procesą, kurio tikslas – didinti įvairių švietimo ir mokymo sistemų skaidrumą ir pasitikėjimą;
4. ragina atsižvelgti į ES finansavimo šaltinių ir programos „Erasmus +“ svarbą ir galimybes, visų pirma skatinant judumą visais švietimo lygmenimis ir kuriant Europos universitetus bei bendras magistrantūros studijas;
5. šiuo tikslu primena, kaip svarbu užtikrinti ES judumo programų įtraukumą, visų pirma užtikrinant žmonių su negalia ir palankios socialinės ir ekonominės aplinkos neturinčių asmenų dalyvavimą;
6. ragina valstybes nares palengvinti naujai atvykusių studentų, pabėgėlių ir migrantų integraciją į švietimo aplinką, užtikrinant, kad jų diplomų ar mokymosi laikotarpių užsienyje rezultatų pirminis pripažinimas ES valstybėje narėje nebūtų pernelyg didelė administracinė našta;
7. ragina valstybes nares iki 2025 m. įdiegti automatinio diplomų ir mokymosi laikotarpių užsienyje rezultatų tarpusavio pripažinimo mechanizmus, atsižvelgiant į Europos švietimo srities tikslus ir remiantis jau galiojančiomis sistemomis, įskaitant ES bendrųjų gebėjimų sistemą; atsižvelgdamas į tai taip pat pabrėžia Europos švietimo erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės tarpusavio ryšių ir papildomumo svarbą;
8. pripažįsta teigiamą Europos brandos atestato pavyzdį, skirtą valstybių narių bendradarbiavimui aukštesniojo vidurinio išsilavinimo baigimo pažymėjimų pripažinimo srityje; tačiau rekomenduoja valstybėms narėms pašalinti bet kokias neteisėtas kliūtis, trukdančias greitai ir skaidriai pripažinti Europos mokyklų įvertinimus siekiant aukštojo mokslo;
9. rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad siekiant automatinio diplomų tarpusavio pripažinimo ir sąžiningos prieigos prie aukštojo mokslo institucijų visi Europos studentai turėtų teisę įgyti aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės narės piliečiai, turintys teisę būti priskirti prie jų amžiaus grupės, prilygstančios klasei jų kilmės šalyje, nepriklausomai nuo jų kalbos lygio;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.